P9_TA(2021)0057

Politinė padėtis Ugandoje

2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės padėties Ugandoje (2021/2545(RSP))

(2021/C 465/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 20 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl rinkimų Ugandoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 12 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl būsimų visuotinių rinkimų Ugandoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 12 d. ES ambasadoriaus Attilio Pacifici pastabas apie nevyriausybinių organizacijų bankų sąskaitų įšaldymą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos delegacijų Ugandoje ir Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Islandijos ir Norvegijos diplomatinių misijų Ugandoje bendrą vietos pareiškimą dėl naujausio su rinkimais susijusių smurto protrūkio Ugandoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 8 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pranešimus spaudai dėl Ugandos,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. JT žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Uganda. JT ekspertai labai susirūpinę dėl su per rinkimus vykdytų susidorojimų“,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Uganda yra pasirašiusi,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Uganda ratifikavo 1995 m. birželio 21 d.,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. iš dalies pakeistą 1995 m. Ugandos Respublikos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (Kotonu susitarimą) (1) ir ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį dėl diskriminacijos draudimo,

—	atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. ES rinkimų stebėjimo misijos Ugandoje galutinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Demokratijos ir valdymo grupės partnerių bendrą vietos pareiškimą dėl žmogaus teisių aktyvistų sulaikymo Ugandoje,

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje išdėstytus darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo nacionalinę orientacinę programą Ugandai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2021 m. sausio 14 d., nepaisydami daugybės pranešimų apie pažeidimus, rinkėjai Ugandoje rinkosi prie urnų norėdami išrinkti prezidentą ir parlamento narius ir kadangi 2021 m. sausio 16 d. rinkimų komisija paskelbė, kad per rinkimus šeštajai kadencijai prezidentu išrinktas dabartinis Prezidentas Yoweri Museveni, kuris šias pareigas eina 35 metus, ir už jį balsavo 59 proc. rinkėjų, o pagrindinis opozicijos lyderis Robert Kyagulanyi Ssentamu, taip pat žinomas Bobi Wine pseudonimu, surinko 35 proc. balsų; kadangi sudėtinga patikrinti rinkimų rezultatus, nes rinkimų komisija nesilaikė nustatytos skaičiavimo tvarkos;

kadangi laikotarpį iki 2020 m. Ugandos prezidento rinkimų užtvindė smurtas, o opozicijos kandidatai, pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, rinkimų ekspertai ir žurnalistai, naudodamiesi savo teisėtomis teisėmis, patyrė sistemingą prievartą ir bauginimą; kadangi perteklinis teisėsaugos ir saugumo tarnybų jėgos naudojimas labai pakenkė rinkimų procesui;

kadangi nuo 2020 m. rudens, belaukiant rinkimų, valdžios institucijos intensyviau vykdė represijas prieš politinę opoziciją, o saugumo tarnybų darbuotojai sulaikė pagrindinius opozicijos kandidatus Bobį Wine, Patricką Oboi Amuriatą ir Lt Gen. Henry Tumukunde, taip sutrukdydami vykdyti savo kampanijas ir ribodami galimybes žiniasklaidai nušviesti rinkimus;

kadangi opozicinės partijos „Demokratinių pokyčių forumas“ kandidatas prezidento rinkimuose Patrick Oboi Amuriat iki rinkimų buvo daug kartų sulaikytas, per vieną jo kampanijos renginių 2020 m. lapkričio 9 d. minia buvo išsklaidyta ašarinėmis dujomis, o 2021 m. sausio 6 d. policija apšaudė jo konvojų;

kadangi 2020 m. lapkričio 18–19 d., kai saugumo pajėgos nuslopino protestuotojus, reikalavusius paleisti tuomet sulaikytą kandidatą į prezidentus Bobį Wine‘ą, dėl to bent septyniose apygardose visoje šalyje mirė bent 54 protestuotojai, šimtai jų buvo sulaikyti ir dalis žmonių dingo, tapo ypač akivaizdu, kad į rinkimų kampaniją vis labiau įsitraukia karinės pajėgos;

F.	kadangi po rinkimų opozicijos kandidatas Bobi Wine de facto buvo laikomas namų arešte, nes saugumo pajėgos vienuolika dienų buvo apsupusios jo namą;

kadangi 2021 m. vasario 1 d. Bobi Wine Ugandos Aukštajame teisme užginčijo rinkimų rezultatus, argumentuodamas plačiai paplitusiu sukčiavimu, be kita ko, karinių pajėgų indėliu užpildant balsadėžes, balsuojant piliečių vardu ir atgrasant rinkėjus nuo ėjimo į balsavimo apylinkes; kadangi Prezidentas Y. Museveni skundų Aukštajame teisme sulaukė po kiekvienų keturių paskutinių rinkimų;

H.	kadangi 2021 m. sausio 7 d. Bobi Wine pateikė skundą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir apkaltino Prezidentą Y. Museveni ir devynis kitus aukštas pareigas einančius pareigūnus daugybiniais žmogaus teisių pažeidimais;

kadangi Ugandos valdžios institucijoms nesuteikus akreditacijų misijoms rinkimų apylinkėse iš esmės nebuvo tarptautinių stebėtojų ir rinkimų ekspertų misijų ir kadangi valdžios institucijos taip pat neįgyvendino praėjusių misijų rekomendacijų; kadangi ES pasiūlė nusiųsti mažą rinkimų stebėtojų grupę, tačiau pasiūlymas buvo atmestas; kadangi JAV nutraukė vykdomą Ugandos visuotinių rinkimų stebėjimą, nes dauguma prašymų suteikti akreditaciją buvo atmesti; kadangi 2016 m. ES rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje pateikta apie 30 rekomendacijų, be kita ko, pabrėžta, kad reikia įkurti daugiau nepriklausomų rinkimų organų ir liautis per daug naudoti saugumo pajėgų jėgą, tačiau Ugandos valdžios institucijos neįgyvendino nė vienos iš šių rekomendacijų;

kadangi vyriausybė prieš rinkimus apribojo prieigą prie interneto ir pradėjo taikyti naudojimosi socialine žiniasklaida mokestį vartotojams, perkantiems interneto duomenų, ir kadangi gauta pranešimų apie prieš rinkimus vykdytą prieigos prie interneto pranešimų ir socialinės žiniasklaidos platformų blokavimą; kadangi prieiga prie kai kurių socialinės žiniasklaidos svetainių tebėra ribojama;

kadangi kaip pretekstu imtis represijų ir nustatyti neproporcingus apribojimus opozicijos susibūrimams ir veiklai taip pat pasinaudota COVID-19 pandemija; kadangi Uganda yra pranešusi apie 40 000 COVID-19 atvejų; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė esantis susirūpinęs, kad siekiant apriboti politines laisves ir sumažinti politinio dalyvavimo mastą per rinkimus buvo pasinaudota kovos su COVID-19 priemonėmis; kadangi 2020 m. gruodžio 26 d. Uganda, argumentuodama dėl COVID-19 reikalingomis atsargumo priemonėmis, sustabdė kampaniją tose vietovėse, kuriose opozicija gavo itin daug palaikymo, įskaitant Mbararą, Kabarolę, Luverą, Kasesę, Masaką, Vakisą, Džindžą, Kalungu, Kazo, Kampalą ir Tororą;

kadangi kelios su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės buvo nukreiptos prieš tam tikras grupes, dėl šių priemonių išsiplėtė smurtas ir buvo vykdomi savavališki sulaikymai, nesuteikiant galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis: šį teiginį įrodo 2020 m. kovo 29 d. surengtas policijos reidas prieš Saulės vaikų fondą – namų neturinčiam jaunimui, kuris save laiko lesbietėmis, gėjais, biseksualiais ir translyčiais asmenimis, skirtą prieglaudą;

kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Nacionalinis nevyriausybinių organizacijų biuras savavališkai sustabdė naujai suformuoto Ugandos nacionalinių rinkimų stebėjimo biuro (kuris yra piliečių rinkimams stebėti įkurta pilietinės visuomenės organizacija) veiklą; kadangi Ugandos finansinės žvalgybos institucija, pateikdama nepatvirtintus terorizmo finansavimo kaltinimus, įšaldė kelių pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant Ugandos nacionalinį NVO forumą ir Ugandos moterų tinklą (UWONET), banko sąskaitas;

kadangi per pastaruosius metus Ugandos valdžios institucijos vis dažniau rengė išpuolius prieš pilietinės visuomenės organizacijas, ypač tas, kurių veiklos sritis yra žmogaus teisės ir rinkimai; kadangi 2020 m. gruodžio 23 d. Nicholas Opiyo – žinomas žmogaus teisių teisininkas ir Sacharovo premijos laureatas – sulaikytas kartu su kitais trimis teisininkais – Herbertu Dakasi, Anthony‘iu Oduru ir Esomu Obure – ir Hamidu Tenywa – Nacionalinės vienybės platformos nariu, kaltinant juos pinigų plovimu ir Ugandos konstitucinių garantijų pažeidimu; kadangi Nicholas Opiyo 2020 m. gruodžio 30 d. buvo paleistas už užstatą, tačiau šiuo metu laukia teismo; kadangi N. Opiyo drąsiai neigia kaltinimus ir tvirtina, kad pinigai buvo panaudoti teisėtai, siekiant paremti organizacijos „Chapter Four Uganda“ darbą žmogaus teisių srityje;

O.	kadangi saugumo specialistai pagrobė šimtus Nacionalinės vienybės platformos rėmėjų per kampaniją ir neaišku, kiek jų dar yra priverstinai sulaikyti arba dingę;

kadangi 2020 m. sausio 2 d. finansų ministrui skirtame laiške Prezidentas Y. Museveni nurodė sustabdyti Demokratinės valdymo priemonės veiklą; kadangi Demokratinės valdymo priemonė finansuoja daugumą NVO Ugandoje, ją remia daug valstybių narių, įskaitant Austriją, Norvegiją, Nyderlandus, Švediją, Daniją ir Airiją; kadangi šios priemonės tikslai yra stiprinti demokratizaciją, saugoti žmogaus teises, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir didinti atskaitomybę; kadangi labai trukdoma įgyvendinti svarbias programas, kurios finansuojamos ES lėšomis;

kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Žurnalistų žmogaus teisių tinklas Ugandoje pranešė apie daugiau kaip 100 žmogaus teisių pažeidimų prieš žurnalistus atvejų, įskaitant policijos smurtą, o daugiausia šių smurto atvejų pasitaikė žurnalistams nušviečiant politinių kandidatų kampanijas; kadangi 2020 m. gruodžio 30 d. policija pareiškė, kad tik atestuotiems žurnalistams bus leidžiama informuoti apie balsavimą; kadangi 2020 m. lapkričio pabaigoje valdžios institucijos išsiuntė iš šalies tris Kanados žurnalistus; kadangi Uganda dabar užima 125-ą vietą iš 180 valstybių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2020 m. Pasaulio spaudos laisvės indekse;

kadangi 2020 m. gruodžio 12 d. vyriausybė įšaldė keturių NVO (UWONET, Nacionalinio NVO forumo, Tarptautinio moterų taikos centro ir Finansų rinkimų stebėjimo aljanso), aktyviai dalyvaujančių rinkimų kampanijose, kuriomis skatinamas moterų ir jaunimo dalyvavimas, turtą, apkaltinusi jas terorizmo finansavimu;

kadangi 2021 m. sausio 11 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pasmerkė blogėjančią žmogaus teisių padėtį Ugandoje ir pranešė apie daugybę žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žodžio laisvės, taikių susirinkimų ir dalyvavimo laisvės pažeidimus, taip pat savavališką gyvybės atėmimą, savavališkus suėmimus ir sulaikymus bei kankinimą;

T.	kadangi prezidento Y. Museveni rinkimų kampanijoje ir pareiškimuose yra vis daugiau prieš Vakarus nukreiptos retorikos;

kadangi Ugandos gyventojai yra vieni iš jauniausių pasaulyje ir jos populiacija sparčiai didėja; kadangi daugelis šių gyventojų taikiai pasinaudojo teise balsuoti; kadangi Ugandos nacionalinė rinkimų komisija neužregistravo milijono jaunų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, nes, jos teigimu, pritrūko materialinių išteklių;

V.	kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo ES Ugandai skyrė 578 mln. EUR, visų pirma siekdama paskatinti gerą valdymą, pagerinti infrastruktūrą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir remti žemės ūkį; kadangi Uganda taip pat gavo 112,2 mln. EUR iš ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo;

W.	kadangi Ugandos ir ES, JAV bei kitų valstybių saugumo ir vystomasis bendradarbiavimas vykdomas Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijos Somalyje (AMISOM) kontekste;

X.	kadangi JT žmogaus socialinės raidos indekse Uganda užima 159 vietą iš 189 ir kadangi, anot organizacijos „Transparency International“, pagal korupcijos suvokimo indeksą Uganda užima 137 vietą iš 180 valstybių;

Y.	kadangi Ugandoje galioja vieni iš griežčiausių pasaulyje įstatymų prieš homoseksualumą ir kadangi nesiliauja LGBTQ+ asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos;

kadangi 2021 m. vasario 4 d. TBT principiniu sprendimu buvęs kovotojų vadas ir vaikas karys Dominic Ongwen iš Ugandos buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui; tuo sprendimu jis buvo nuteistas už 61 nužudymo, išžaginimo, seksualinės vergovės, grobimo ir kankinimo atvejį, įvykdytą jo, kaip Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) vado (LRA yra prievarta pagrįsta sekta, kuri praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio viduryje pradėjo ir vos prieš keletą metų baigė kruviną smurto kampaniją Ugandoje ir kaimyninėse šalyse);

apgailestauja, kad rinkimų procesas nebuvo demokratiškas ir skaidrus; smerkia pernelyg didelį policijos ir karinių pajėgų jėgos naudojimą per prezidento rinkimus ir didėjantį jų kišimąsi į politinį procesą; apgailestauja dėl to, kad nepriklausomiems, vietos ir tarptautiniams rinkimų stebėtojams buvo uždrausta stebėti rinkimus ir kad jų nebuvo galima įvertinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus; pabrėžia, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra itin svarbūs ir kad tai yra būtina tvaraus ir ilgalaikio vystymosi sąlyga; šiomis aplinkybėmis sveikina Ugandos žmones, visų pirma jaunimą, už drąsą ir entuziazmą siekiant demokratijos, kuriuos jie parodė per šią rinkimų kampaniją;

smerkia smurtą prieš Ugandos opozicijos lyderius, nuolatinį jų persekiojimą ir sistemingą susidorojimą su jais, taip pat pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos teisių apribojimą ir socialinės žiniasklaidos platformų bei interneto tiekimo trikdymą;

todėl ragina sustabdyti karinių pajėgų pavojingos ir perteklinės jėgos naudojimą, nutraukti opozicijos politikų ir jų rėmėjų, protestuotojų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų savavališkus sulaikymus ir suėmimus bei prieš juos nukreiptus išpuolius;

ragina Ugandos vyriausybę užtikrinti teisingumą visoms aukoms ir atskaitomybę atliekant nešališkus, išsamius ir nepriklausomus saugumo pajėgų įvykdytų šaudymų ir smurto tyrimus, taip pat ragina Ugandos teismus objektyviai ir nepriklausomai taikyti galiojančią teisinę sistemą ir visapusiškai atsižvelgti į turimus faktus ir įrodymus; ragina Ugandos valdžios institucijas nedelsiant pradėti nepriklausomą tyrimą dėl 2020 m. lapkričio 18–19 d. tragiškų įvykių, per kuriuos po to, kai buvo sulaikytas Bobi Wine, nuo policijos rankos beprasmiškai žuvo bent 54 žmonės, o šimtai buvo sužeista – tai pripažino ir pats prezidentas Y. Museveni, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

pabrėžia, kad skundai dėl rinkimų rezultatų ir tų rezultatų ginčijimas yra svarbus patikimo rinkimų proceso veiksnys; tikisi, kad visos su rinkimais susijusios problemos ir pateikti skundai bus sprendžiami nepriklausomai ir skaidriai, naudojant turimas konstitucines ir teisines teisių gynimo priemones;

ragina vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus vien dėl dalyvavimo taikiuose politiniuose susirinkimuose arba dėl naudojimosi savo teise į žodžio laisvę ir asociacijų laisvę sulaikytus ir kalinamus asmenis, įskaitant 2016 m. Europos Parlamento A. Sacharovo premijos laureatą Nicholą Opiyo, arba panaikinti jiems visus kaltinimus; pakartotinai ragina Ugandos vyriausybę paisyti žodžio laisvės ir teisės rinktis į taikius ir saugius susirinkimus, įskaitant laisvą visų politinių veikėjų ir jų rėmėjų judėjimą, ir smerkia tebevykdomą susidorojimą su pilietine visuomene; ragina vyriausybę užtikrinti, kad N. Opiyo teisės į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą būtų paisoma laikantis aukščiausių standartų;

primena Ugandos valdžios institucijoms jų įsipareigojimą užtikrinti, saugoti ir propaguoti pagrindines teises, įskaitant šalies piliečių pilietines ir politines teises, sąžiningą atstovavimą nepaisant etninės kilmės, žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, ir pripažinti, kad politinė opozicija, pilietinės visuomenės veikėjai, žurnalistai ir žiniasklaida šalyje atlieka itin svarbų vaidmenį; ragina valdžios institucijas panaikinti bet kokius apribojimus, kurie gali varžyti žmonių teisę į taikius susirinkimus, žodžio laisvę ir asociacijų laisvę;

primena Ugandos vyriausybei, kokia svarbi yra žodžio laisvė ir laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje; susirūpinęs pažymi, kad rinkimus nušviečiantys žurnalistai buvo nuolat bauginami ir prieš juos buvo naudojamas smurtas; tikisi, kad Ugandos valdžios institucijos sudarys sąlygas žurnalistams netrukdomiems atlikti savo darbą;

ragina Ugandos valdžios institucijas visiems užtikrinti saugią ir neribojamą interneto prieigą, įskaitant prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir internetu siunčiamų pranešimų platformų, nes negalėjimas naudotis internetu yra didžiulė kliūtis informacijos laisvei, įskaitant žiniasklaidos laisvę;

10.

primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas nutraukti savavališką pilietinės visuomenės veiklos ribojimą, pilietinės visuomenės veikėjų sulaikymus ir jų turto įšaldymą; atsižvelgdamas į tai griežtai smerkia bandymus apriboti pilietinės visuomenės finansavimą, visų pirma prezidento Y. Museveni nurodymą sustabdyti milijonų eurų vertės Demokratinio valdymo priemonę (DGF), ES ir nacionalinių vystymosi partnerių koordinuojamą bendrą fondą, skirtą žmogaus teisių propagavimo, demokratijos stiprinimo ir atskaitomybės didinimo Ugandoje grupių veiklai stiprinti;

11.

tikisi, kad Ugandos vyriausybė nedelsdama nustos naudotis COVID-19 pandemija kaip pretekstu priimdama įstatymus ir politiką, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, naikindama žmogaus teisių garantijas, be kita ko, nepagrįstai apribodama teises į taikių susirinkimų laisvę ir žodžio laisvę, – pagrindiniai šios politikos taikiniai yra LGTBTQ+ asmenys; primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas paisyti šalies gyventojų teisių ir gerbti jų orumą ir griežtai apriboti naudojimąsi nepaprastosios padėties įgaliojimais siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą;

12.

kategoriškai kritikuoja griežtus Ugandos įstatymus prieš homoseksualumą ir ragina skubiai juos persvarstyti, taip pat sykiu nustatyti kovos su LGBTQ+ asmenų diskriminacija ir smurtu prieš juos strategiją;

13.

primygtinai ragina ES delegaciją Ugandoje toliau atidžiai stebėti LGBTQ+ asmenų padėtį ir aktyviai remti pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir LGBTQ+ asmenis vietoje;

14.

dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą ir pasirengimą bendradarbiauti su Ugandos valdžios institucijomis ir padėti joms vykdyti labai reikalingas demokratines ir valdymo reformas; vis dėlto pabrėžia, kad šio bendradarbiavimo sėkmė labai priklauso nuo Ugandos noro iš tikrųjų imtis šių reformų; šiomis aplinkybėmis primena, kad sistemingas valstybės represijų ir smurto naudojimas gali iš esmės paveikti būsimus ES santykius su Uganda; ragina ES pasinaudoti vystomosios pagalbos programų, konkrečiai paramos biudžetui programų, teikiamais politiniais svertais, kad Ugandoje būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga ir propagavimas;

15.

primygtinai reikalauja, kad ES ir kiti tarptautiniai subjektai laikytųsi savo integruoto ir koordinuoto požiūrio į Ugandą ir jį stiprintų (tas požiūris apima gero valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą, teisingumo sistemos ir teisinės valstybės stiprinimą), ir ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus naudojantis viešaisiais ir diplomatiniais kanalais; primena, kad vadovaujantis naujuoju ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmu (vadinamuoju ES Magnitskio aktu) turi būti pritaikytos ES lygmens sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus Ugandoje atsakingiems asmenims ir organizacijoms;

16.

rekomenduoja griežtinti Ugandos fiskalinio valdymo ir skaidrumo kontrolę; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą toliau sistemingai vertinti ES paramos biudžetui programas, jei esama pavojaus, kad Ugandos valdžios institucijos lėšas panaudos veiklai, kuri gali pakurstyti žmogaus teisių pažeidimus ir būti nukreipta prieš aktyvistus;

17.

palankiai vertina sprendimą byloje prieš buvusį LRA vadą Dominicą Ongweną, kuris TBT buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ir vertina tai kaip reikšmingą žingsnį teisingumo ir atskaitomybės link patraukiant atsakomybėn už LRA vykdytus žiaurumo aktus;

18.

vis dar nerimauja dėl bendros saugumo padėties regione ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia svarbų AMISOM darbą; pažymi, kad ilgalaikiai tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jei visi susiję subjektai rodys pavyzdį ir laikysis teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos principų;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkui, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.