P9_TA(2021)0056

Žmogaus teisių padėtis Kazachstane

2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kazachstane (2021/2544(RSP))

(2021/C 465/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Kazachstane (1) ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2013 m. balandžio 18 d. (2) ir 2012 m. kovo 15 d. (3) bei 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijas (4),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Kazachstano Respublikos tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (tvirtesnį PBS), pasirašytą Astanoje 2015 m. gruodžio 21 d. ir, ratifikavus visoms valstybėms narėms, visapusiškai įsigaliojusį 2020 m. kovo 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujosios ES Vidurinės Azijos strategijos,

—	atsižvelgdamas į ataskaitą apie Kazachstaną, įtrauktą į 2019 m. ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei JT konvenciją prieš kankinimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 20 d. įvykusį 17-ąjį ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos posėdį, 2020 m. lapkričio 26–27 d. vykusį 12-ąjį ES ir Kazachstano dialogo žmogaus teisių klausimais posėdį ir 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykusį 18-ąjį ES ir Kazachstano bendradarbiavimo komiteto posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 12 d. JT žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį Kazachstano įvertinimą,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą,

—

atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl didėjančio spaudimo Kazachstane veikiančioms žmogaus teisių NVO, 2021 m. sausio 11 d. pareiškimą dėl parlamento rinkimų Kazachstane ir 2021 m. sausio 7 d. pareiškimą dėl veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę,

—	atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareiškimą dėl jos preliminarinių duomenų ir išvadų, susijusių su 2021 m. sausio 10 d. Kazachstane įvykusiais rinkimais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi pastarosiomis savaitėmis Kazachstane stebimas susirūpinimą keliantis bendros žmogaus teisių padėties blogėjimas ir susidorojimas su pilietinės visuomenės organizacijomis, nustatant negailestingus suvaržymus teisėms į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves; kadangi Kazachstane dirbančios pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijos susiduria su vis didesniu šalies valdžios institucijų spaudimu ir sankcijomis, dėl kurių varžomos pastangos įgyvendinti reformas ir ribojamas esminis pilietinės visuomenės darbas;

kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjunga ir Kazachstanas pasirašė tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (tvirtesnį PBS), kuriuo siekiama apibrėžti platų tvirtesnio politinio dialogo ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų bei daugybėje kitų sričių pagrindą; kadangi didelis dėmesys šiame susitarime skiriamas demokratijai, teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, darniam vystymuisi ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimui; kadangi tvirtesnis PBS visapusiškai įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d., jį ratifikavus visoms valstybėms narėms;

kadangi naujojoje ES Vidurinės Azijos strategijoje didelis dėmesys skiriamas ES bendradarbiavimui su Vidurinės Azijos šalimis apsaugant ir remiant teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų ir saviraiškos laisves, bei sudarant sąlygas, kuriomis galėtų dirbti pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai; kadangi Europos Sąjunga Kazachstanui teikia nemažą su COVID-19 krize susijusią pagalbą, įskaitant visai neseniai skirtą finansinę paramą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kroviniui, kurį sudarė per 8 000 kg medicinos atsargų, pristatyti 2021 m. sausio 29 d.;

kadangi, EIVT vertinimu, 2021 m. sausio 10 d. įvykę Kazachstano parlamento rinkimai tapo neišnaudota proga parodyti, kad nuo ankstesnių rinkimų buvo veiksmingai įgyvendinamos politinės reformos ir vyko šalies modernizacijos procesai, nes ilgalaikės ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos įvairiais klausimais, įskaitant susijusias su pagrindinėmis laisvėmis, rinkimų administracijos nešališkumu, tinkamumu balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, rinkėjų registracija, žiniasklaida bei rinkimų rezultatų paskelbimu, taip ir liko neįvykdytos; kadangi, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bei ESBO Parlamentinės Asamblėjos preliminariomis išvadomis, teisinė sistema Kazachstane ir toliau nėra palanki rinkimams laikantis tarptautinių standartų rengti;

kadangi dėl sisteminių trūkumų, susijusių su pagarba susirinkimų ir asociacijų bei saviraiškos laisvėms, toliau ribojamas politinis kraštovaizdis, o dėl tikros politinės konkurencijos ir politinės opozicijos grupių nebuvimo – nuo 2013 m. nebuvo užregistruota nė viena nauja partija – rinkėjai realiai neturėjo galimybės rinktis; kadangi demokratiniai rinkimai yra kertinis akmuo siekiant įgyvendinti politines reformas bei kurti laisvą ir atvirą visuomenę;

kadangi du opozicijos judėjimai – „Koshe Partiyasy“ ir „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ – buvo priskirti ekstremistinėms organizacijoms ir uždrausti slaptu teismo sprendimu be teisės pateikti apeliaciją; kadangi, vadovaujantis Kazachstano baudžiamojo kodekso 405 ir 182 straipsniais, 17 judėjimo „Koshe Partiyasy“ lyderių buvo išsiųsti į kardomojo kalinimo įstaigas ir jiems gresia ilgi nelaisvės metai; kadangi kaliniai, apkaltinti judėjimo „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ rėmimu, iki šiol atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes; kadangi politinio persekiojimo už tai, kad rėmė šiuos judėjimus, aukomis tapo 26 politiniai kaliniai, tarp jų Almat Zhumagulov, Aset Abishev, Kenzhebek Abishev, Askhat Zheksebayev, Kairat Klyshev, Yerbol Yeskhozin, Abai Begimbetov, Asel Onlabekkyzy, Yerkin Sabanshiyev, Zhanat Zhamaliyev, Diana Baimagambetova, Noyan Rakhimzhanov ir Askar Kayyrbek;

kadangi neregistruotai opozicinei Demokratinės partijai neleista dalyvauti šiuose rinkimuose, nes 2020 m. vasario 22 d. valdžia neleido partijai surengti savo steigiamojo suvažiavimo Almatoje; kadangi nesurengus tokio suvažiavimo užregistruoti partijos neįmanoma; kadangi Demokratinė partija patyrė valdžios spaudimą: vieni jos nariai buvo suimti už tariamus administracinius pažeidimus, o kitiems nebuvo leista vykti į vietą, kurioje turėjo įvykti suvažiavimas;

kadangi per rinkimų kampaniją ir rinkimų dieną Kazachstano valdžia mėgino sugriežtinti interneto cenzūros kontrolę, nuolat išjunginėjo internetą ir vertė piliečius instaliuoti vadinamąjį nacionalinį saugumo sertifikatą, kuris leidžia perimti užšifruotų saityno duomenų srautą; kadangi valstybė vis labiau griežtina interneto kontrolę, įskaitant mėginimus riboti informacijos srautą taikant interneto cenzūrą ir kontrolę, išjungiant internetą bei toliau reikalaujant, kad piliečiai instaliuotų vadinamąjį nacionalinį saugumo sertifikatą, kuris leidžia perimti interneto naudotojų saityno duomenų srautą;

kadangi kampanijos laikotarpiu vyko masiniai suėmimai; kadangi rinkimų dieną valdžia 10-yje skirtingų miestų neteisėtai sulaikė mažiausiai 350 taikių protestuotojų; kadangi Kazachstano valdžios institucijos reguliariai užkerta kelią taikiems protestams, kurių metu kritikuojama valdžios politika; kadangi įstatymu dėl taikių susirinkimų ir įstatymų dėl politinių partijų ir rinkimų pakeitimais, priimtais 2020 m. gegužės mėn., neužtikrinama pagarba Kazachstano piliečių pagrindinėms teisėms;

kadangi Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija pranešė, kad valdžia apsunkino ir trikdė nepriklausomų stebėtojų darbą, tačiau valdžiai prijaučiantiems stebėtojams buvo leista stebėti rinkimų procesus; kadangi, remiantis žmogaus teisių NVO pranešimais, daugybė nepriklausomų 2021 m. sausio 10 d. įvykusių parlamento rinkimų stebėtojų buvo bauginami, sulaikomi administracine tvarka ir turėjo mokėti baudas;

kadangi Kazachstano žiniasklaidos kraštovaizdis yra dominuojamas valstybės valdomų arba valstybės subsidijuojamų žiniasklaidos kanalų; kadangi sausio–liepos mėn. 7 žurnalistai buvo fiziškai užpulti, 21 žurnalistas, tinklaraštininkas ir aktyvistas buvo sulaikytas, o 7 iš jų – savo rengiamo reportažo metu; kadangi 2020 m. valdžia žurnalistams iškėlė daugiau nei 38 baudžiamąsias bylas už tokius tariamus nusikaltimus, kaip melagingos informacijos skleidimas ir kurstymas; kadangi 2016 m. buvo uždrausti visi pagrindiniai nacionaliniai opoziciniai laikraščiai, o nepriklausomi žurnalistai ir toliau persekiojami; kadangi valdžia pateikė baudžiamuosius kaltinimus vyriausiajam nepriklausomo laikraščio Uralskaya Nedelya redaktoriui Lukpanui Akhmedyarovui už jo reportažus apie korupcinę vietos elito veiklą ir ne kartą fiziškai užpuolė bei sulaikė RFE / RL tarnybos Kazachstane žurnalistę Saniyą Toiken, nušvietusią taikias kampanijas ir 2021 m. parlamento rinkimus;

kadangi 2020 m. vasario–lapkričio mėn. buvo nužudyti arba neaiškiomis aplinkybėmis mirė penki opozicijos aktyvistai, prieš tai nuolat politiškai persekioti už savo opozicinę veiklą, t. y. kankinimą patyręs tinklaraštininkas Dulat Agadil, jo 17-metis sūnus, tapęs pagrindiniu savo tėvo savavališko suėmimo liudininku, Zhanbolat Agadil, Amanbike Khairolla, Serik Orazov ir Garifulla Embergenov; kadangi valdžia nuodugniai ir skaidriai neištyrė šių mirčių; kadangi nepaprastai svarbu, kad asmenys, atsakingi už šių nusikaltimų užsakymą ir įvykdymą, stotų prieš teisingumą ir būtų užtikrinta, kad jie liautųsi persekioti pilietinės visuomenės aktyvistus bei šeimos narius, siekiančius tiesos aukų vardu; kadangi Kazachstano valdžia susidorojo su mažiausiai 200 aktyvistų, dalyvavusių Dulato Agadilo atminimo ceremonijoje arba organizavusių lėšų jo ir kitų politinių kalinių šeimoms rinkimą; kadangi 57 iš jų buvo apkaltinti ekstremizmu, įskaitant trijų vaikų motiną Dametkan Aspandiyarovą, kuriai pateikus kaltinimus ekstremizmu už lėšų Dulato Agadilo šeimai paremti rinkimo organizavimą šiuo metu taikomas namų areštas ir gresia iki 12 metų kalėjimo;

kadangi Kazachstano kalėjimuose plačiai paplitusi kankinimo ir netinkamo elgesio praktika: organizacija „The Coalition Against Torture“ kasmet praneša bent apie 200 kankinimo incidentų; kadangi tokio smurto vykdytojai mėgaujasi nebaudžiamumu, tačiau kalinimo įstaigos yra į teismą padavusios žmogaus teisių gynėją Jeleną Semionovą už socialinėje žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie kankinimą Kazachstano bausmių vykdymo sistemoje;

kadangi, nepaisant JT specialiojo pranešėjo (5) kreipimųsi, taip pat Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Sąjungos kreipimųsi, Kazachstano valdžia piktnaudžiauja aiškumo stokojančiais ir pernelyg plačiais įstatymais dėl ekstremizmo, siekdama persekioti opoziciją ir žmogaus teisių gynėjus; kadangi taikant šį įstatymą nuo 2020 m. spalio 22 d. – dienos, kai valdžia paskelbė rinkimų datą – politiškai motyvuotų baudžiamųjų bylų, pagrįstų būtent kaltinimais ekstremizmu, skaičius išaugo dvigubai ir pasiekė 99; kadangi 69-iems su jomis susijusiems asmenims, pvz., aktyvistei Gulzipai Dzhaukerovai, gresia neišvengiamas suėmimas, o 11-ai aktyvistų pritaikytas namų areštas pateikus sufabrikuotus kaltinimus ekstremizmu;

kadangi neseniai keletui nepriklausomų žmogaus teisių NVO, įskaitant ECHO, „Erkindik Kanaty“, Kazachstano tarptautinį žmogaus teisių ir teisinės valstybės biurą bei fondą „International Legal Initiative“, buvo skirtos didelės baudos ir, pateikus miglotas teisines priežastis, įsakyta nuo 2020 m. sausio 25 d. iki trijų mėnesių sustabdyti savo darbą; kadangi keršydama už vykdomą sergėtojų veiklą valdžia baugina ir netgi baudžiamąja tvarka žmogaus teisių gynėjus, įskaitant Sholpan Dzhanzakovą, Anną Šukejevą, Raigul Sadyrbayevą, Aizhan Izmakovą, Daniyarą Khassenovą, Altynai Tuksikovą, Daną Zhanay, Nazym Serikpekovą, Almą Nurushevą, Abaibeką Sultanovą, Zukhrą Nariman, Ulbolsyn Turdiyevą, Aliyą Zhakupovą, Rozą Musayevą ir Barlyką Mendygaziyevą; kadangi 2020 m. spalio–lapkričio mėn. mažiausiai 15-ai organizacijų buvo pranešta, kad jos pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 460-1 straipsnį, nes esą tinkamai neinformavo valdžios institucijų apie iš užsienio gautą finansavimą;

P.	kadangi 2020 m. 112 asmenų, trys labdaros organizacijos ir viena komercinė įmonė buvo nuteisti už naudojimąsi religijos ar tikėjimo laisve;

Q.	kadangi tarp Kazachstano valdžios elito plačiai paplitusi korupcija, kurią įrodo faktas, kad organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indekse šaliai skirta 94 vieta, kenkia žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir socioekonominiam vystymuisi;

kadangi kilus COVID-19 pandemijai valdžia piktnaudžiavo savo nustatytais su pandemija susijusiais apribojimais kaip pretekstu griebtis dar didesnių politinių represijų pilietinės visuomenės, žmogaus teisių aktyvistų, opozicijos balsų ir valdžios nesugebėjimą suvaldyti protrūkio pasmerkusių medikų atžvilgiu;

kadangi 2021 m. sausio 21 d. du etniniai kazachai Murager Alimuly ir Kaisha Akankyzy, kurie pabūgę įkalinimo koncentracijos stovyklose nusprendė bėgti iš Kinijos, buvo sumušti ir subadyti nežinomų užpuolikų, taigi būtina skirti pakankamai dėmesio nenutrūkstamai etninei įtampai pietiniuose Kazachstano regionuose; kadangi Kazachstane tęsiasi smurtiniai etniniai susirėmimai, ypač šalies pietuose, kur per 2020 m. vasario mėn. vykusius kazachų ir etninių dunganų susirėmimus 11 žmonių žuvo, dešimtys buvo sužeisti, o daugiau nei 23 000 asmenų – daugiausia dunganų – buvo priversti palikti savo namus;

kadangi Kazachstano valdžia piktnaudžiauja tarptautiniais bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose mechanizmais, įskaitant Interpolo „raudonuosius perspėjimus“ ir savitarpio teisinę pagalbą, siekdama persekioti politinę pabėgėlę Belgijoje, teisininkę ir žmogaus teisių gynėją Botą Jardemalie, ir atimti iš jos dokumentus; kadangi 2020 m. rugsėjo 29 d. Prancūzijos nacionalinis prieglobsčio teismas suteikė politinį prieglobstį judėjimo „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ įkūrėjui Mukhtarui Ablyazovui, kurį teismas Kazachstane už akių, pažeisdamas teisę į gynybą, nuteisė kalėti iki gyvos galvos, atkreipdamas dėmesį į sisteminį ir politinį Kazachstano represinio aparato pobūdį bei jo piktnaudžiavimą civiliniu ir baudžiamuoju procesu;

kadangi Kazachstano valdžios institucijos ir toliau imasi veiksmų, nukreiptų prieš nepriklausomas profesines sąjungas ir profesinių sąjungų aktyvistus; kadangi 2020 m. buvo iš dalies pakeistas Profesinių sąjungų įstatymas, išbraukiant profesinių sąjungų susiejimo ir dviejų etapų registracijos reikalavimus; kadangi, nepaisant šio pakeitimo, Šymkento miesto administracija nutraukė savo ieškinį prieš Kuro ir energetikos pramonės darbuotojų profesinę sąjungą dėl nepagrįstų teiginių ar nebegaliojančių arba minėtai profesinei sąjungai netaikomų nuostatų;

kadangi lyčių lygybė ir toliau kelia problemų Kazachstane; kadangi NVO nurodo, kad apie smurto prieš moteris atvejus pranešama nepakankamai ir kad baudžiamojo persekiojimo dėl tokių atvejų ir seksualinio priekabiavimo atvejų lygis yra žemas; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, dėl COVID-19 krizės mergaitėms atsirado naujų kliūčių pasinaudoti vienodomis galimybėmis gaunant informaciją ir išsilavinimą; kadangi aukoms neužtikrinama pakankama apsauga, o teismų ir policijos pareigūnai bei paslaugų teikėjai nėra apmokyti nustatyti smurto prieš moteris atvejų, užkirsti jiems kelią ir į juos reaguoti;

kadangi LGBTI asmenims Kazachstane vis dar kyla teisinių problemų ir jie yra diskriminuojami; kadangi 2020 m. birželio mėn. Kazachstano parlamentas patvirtino diskriminacinius naujo sveikatos kodekso pakeitimus, kuriais reglamentuojami translyčių asmenų sveikatos priežiūros aspektai; kadangi asmens lytinės tapatybės keitimo procesas Kazachstane toliau yra invazinis ir žeminantis;

primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę imtis veiksmų laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įtvirtintas tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 1, 4, 5 ir 235 straipsniuose; ragina Kazachstano valdžios institucijas laikytis tarptautinių standartų paisant teisinės rinkimų organizavimo sistemos ir atsižvelgti į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, be kita ko, susijusias su konstitucijoje užtikrintomis pagrindinėmis laisvėmis, pilietinės visuomenės dalyvavimu, politiniu pliuralizmu, rinkimų administracijos nešališkumu, tinkamumu balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, rinkėjų registracija, žiniasklaida bei rinkimų rezultatų paskelbimu;

ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti politiškai motyvuotus kaltinimus ir nutraukti visų formų savavališką sulaikymą, represalijas ir bauginimą, vykdomus prieš žmogaus teisių aktyvistus, religines organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, profesines sąjungas, žurnalistus ir politinės opozicijos judėjimus, ir leisti žmonėms laisvai reikšti savo politines, religines bei kitas pažiūras; ragina vyriausybę iš dalies pakeisti naują įstatymą dėl taikių susirinkimų, kad ši laisvė būtų užtikrinta;

primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę nedelsiant paleisti ir visiškai reabilituoti visus politinius kalinius, visų pirma Almatą Zhumagulovą, Aroną Atabeką, Nurgul Kaluovą, Saltanat Kusmankyzy, Daryną Khassenovą, Ulasbeką Akhmetovą, Kenzhebeką Abishevą, Yerzhaną Yelshibayevą, Asetą Abishevą, Igorį Chuprina, Ruslaną Ginatulliną, Askhatą Zheksebayevą, Kairatą Klyshevą, Yerbolą Yeskhoziną, Abai Begimbetovą, Asel Onlabekkyzy, Yerkiną Sabanshiyevą, Zhanatą Zhamaliyevą, Dianą Baimagambetovą, Noyaną Rakhimzhanovą ir Askarą Kayyrbeką, ir nedelsiant nutraukti kardomojo kalinimo bei namų arešto priemonių ir pilietinei visuomenei, opozicijos aktyvistams, socialinių tinklų naudotojams bei taikiems protestuotojams nustatytų laisvės apribojimų taikymą; ragina Kazachstano vyriausybę persvarstyti buvusių politinių kalinių ir kankinimo aukų Iskanderio Yerimbetovo, Makso Bokayevo ir Mukhtaro Dzhakishevo bylas bei suteikti jiems kompensacijas, laikantis JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais ir JT žmogaus teisių komiteto rekomendacijų;

teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Kazachstano vyriausybė, kad užbaigtų politiškai motyvuotas bylas prieš žmogaus teisių gynėjus Daniyarą Khassenovą ir Abaibeką Sultanovą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad prieš pastarąjį gali būti sufabrikuota nauja baudžiamoji byla dėl „ekstremizmo“; ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus, pateiktus filantropui Barlykui Mendygaziyevui, ir nutraukti politiškai motyvuotą jo šeimos narių ir buvusių bendražygių persekiojimą;

smerkia piktnaudžiavimą kovos su ekstremizmu teisės aktais, nukreiptą prieš taikių opozicijos judėjimų „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ ir „Koshe Partiyasy“ rėmėjus, ir primygtinai ragina valdžios institucijas sudaryti sąlygas politiniam pliuralizmui bei konkurencijai; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę įgyvendinti Europos Parlamento, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijas, kuriomis smerkiamas savavališkas kovos su ekstremizmu įstatymų taikymas;

ragina Kazachstaną įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama skatinti šalies modernizavimą, demokratiją ir stabilumą, stiprinti pastangas reformuoti Kazachstano politinę sistemą, kad būtų plėtojamas parlamentarizmas ir daugiapartinė sistema, ir didinti piliečių dalyvavimą; pažymi, kad įsteigta Aukščiausioji reformų taryba, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstano valdžios institucijos paskelbė apie naują reformų etapą, visų pirma teisėsaugos, teismų sistemos ir prioriteto teikimo žmogaus teisėms srityse; pabrėžia, kad svarbu tęsti šį procesą, įskaitant rinkimų įstatymo pakeitimus ir visapusišką ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų įgyvendinimą;

ragina Kazachstano valdžios institucijas nebenaudoti baudžiamojo kodekso prieš aktyvistus, tinklaraštininkus, žurnalistus ir kitus asmenis už naudojimąsi jų teise į saviraiškos laisvę;

palankiai vertina 2021 m. vasario 3 d. paskelbtą Kazachstano valdžios institucijų sprendimą panaikinti baudas ir leisti NVO tęsti veiklą; ragina panaikinti trejų metų draudimą Maxui Bokajevui imtis aktyvisto veiklos ir leisti jam tęsti pagrindinį savo darbą; ragina Kazachstano valdžios institucijas nutraukti netinkamą finansinių ataskaitų teikimo sistemų naudojimą siekiant daryti spaudimą žmogaus teisių grupėms, panaikinti nepagrįstus kaltinimus dėl administracinių nusižengimų grupėms, įtariamoms ataskaitų teikimo pažeidimais, suderinti teisės aktus ir praktiką, susijusius su pranešimais apie pajamas iš užsienio, su tarptautiniais standartais, be kita ko, panaikinti Administracinių nusižengimų kodekso 460-1 ir 460-2 straipsnius, ir apsaugoti bei palengvinti svarbią pilietinės visuomenės veiklą;

pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad nepriklausomų NVO persekiojimas atliekant nepagrįstus mokesčių patikrinimus ir žmogaus teisių gynėjų bei judėjimų, pvz., „Bostandyq Kz“, „Femina Virtute“, „Veritas“, „405“ ir „Elimay“, taip pat pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimas vykdant administracinį sulaikymą, taikant baudas ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ne tik trukdo valdžios institucijų jau dedamoms pastangoms reformų srityje, bet ir kenkia tarptautinei Kazachstano reputacijai;

10.

apgailestauja dėl nerimą keliančios žiniasklaidos laisvės padėties šalyje ir ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti laisvą ir saugią aplinką nepriklausomiems žurnalistams;

11.

ragina Kazachstano vyriausybę laikantis Kazachstano ratifikuotų tarptautinių darbo standartų leisti nepriklausomoms profesinėms sąjungoms registruotis ir vykdyti veiklą be jokio kišimosi ar bauginimo; reiškia didelį nepasitenkinimą dėl to, kad 2021 m. vasario 5 d. Šymkento specializuotas tarprajoninis ekonominių bylų teismas sustabdė Kuro ir energetikos pramonės darbuotojų profesinės sąjungos veiklą dėl to, kad ji, neva, neužsiregistravo pagal Profesinių sąjungų įstatymą; skatina Kazachstano vyriausybę iš esmės įgyvendinti 2020 m. gegužės mėn. iš dalies pakeistą Profesinių sąjungų įstatymą;

12.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į naujo įstatymo dėl labdaros organizacijų projektą, kuriuo pilietinės visuomenės organizacijoms nustatomos papildomos reguliavimo priemonės ir kuris tiesiogiai prieštarauja labdaros veiklos logikai ir geriausiai praktikai, taip pat į neseniai paskelbtą iniciatyvą sukurti vyriausybės globojamą paramą teikiančių organizacijų asociaciją, kuri gali būti netinkamai panaudota paramą teikiančioms organizacijoms kontroliuoti ir jų nepriklausomumui bei atsakomybei už veiklą dar labiau apriboti;

13.

pažymi, kad nuo 2008 m., kai Kazachstanas ratifikavo JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo, šalis iš esmės patobulino savo nacionalinės teisės aktus dėl persekiojimo už prekybą žmonėmis bei prekybos žmonėmis aukų apsaugos; tačiau pakartoja, kad tebesama įvairių problemų, kurias Kazachstanas turi išspręsti, jei ketina užkirsti kelią prekybai žmonėmis, tiek pagalbos aukoms, tiek išnaudotojų persekiojimo požiūriais;

14.

ragina valdžios institucijas kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, be kita ko, užtikrinant veiksmingus ir prieinamus pranešimų teikimo kanalus ir apsaugos priemones, kuriuos naudojant būtų paisoma nukentėjusiųjų poreikių ir konfidencialumo; primygtinai ragina nutraukti nebaudžiamumą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamas baudžiamąsias sankcijas nusikaltėliams, taip pat ir smurto šeimoje atvejais; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas kriminalizuoti smurtą šeimoje kaip atskirą nusikalstamą veiką ir užtikrinti baudžiamąsias sankcijas nusikaltėliams; ragina Kazachstano valdžios institucijas smurtą šeimoje išgyvenusiems asmenims skirtas prieglaudas ir paslaugas laikyti esminėmis paslaugomis ir sudaryti palankesnes sąlygas jomis naudotis visoms moterims ir mergaitėms, taip pat ir koronaviruso krizės metu; ragina Kazachstaną pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją;

15.

primygtinai reikalauja, kad būtų visapusiškai paisoma LGBTI bendruomenės teisių; ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti LGBTI bendruomenės nediskriminavimo principo taikymą, be kita ko, įstatymu uždraudžiant diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos; ragina tinkamai parengti teismų ir policijos pareigūnus, taip pat paslaugų teikėjus, siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenims būtų suteikiama tinkama priežiūra ir apsauga;

16.

ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti etninių kazachų ir kitų mažumų grupių, pabėgusių iš Kinijos koncentracijos stovyklų, saugumą, be kita ko, Muragerui Alimuly ir Kaishai Akankyzy suteikiant nuolatinį pabėgėlio statusą, ir skirti pakankamai dėmesio nuolatinei etninei įtampai Kazachstano pietiniuose regionuose;

17.

pataria Kazachstano valdžios institucijoms nepiktnaudžiauti teisminio bendradarbiavimo mechanizmais, tokiais kaip Interpolo raudonųjų perspėjimų sistema ir savitarpio teisinės pagalbos prašymai, siekiant persekioti režimo oponentus užsienyje ir gauti prieigą prie konfidencialios informacijos;

18.

palankiai vertina tai, kad Kazachstanas panaikino mirties bausmę už visus nusikaltimus, 2021 m. sausio 2 d. ratifikuodamas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą ir taip tapdamas 88-ąja jo šalimi; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę laikytis savo įsipareigojimų visiškai netoleruoti kankinimų ir užtikrinti, kad visi įtarimai dėl kankinimų būtų visapusiškai ištirti, o juos vykdę asmenys – patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

19.

ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti kankinimus ir netinkamą elgesį kalėjimuose, paisyti kalinių teisių ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, higieną ir saugią aplinką kovojant su COVID-19 keliama grėsme;

20.

ragina Kazachstaną nustatyti tinkamas asmens duomenų apsaugos priemones ir sustiprinti duomenų apsaugos teisės aktus, taip pat apriboti invazinių skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą ir priimti reguliavimo aktus, kuriais būtų aiškiai draudžiamas savavališkas ir neteisėtas skaitmeninis sekimas, įskaitant veido atpažinimą, laikantis žmogaus teisių;

21.

ragina ES ir jos valstybes nares, be kita ko, aukščiausiojo lygio susitikimuose ir kituose aukšto lygio susitikimuose, daugiašaliuose forumuose ir vietos atstovybėse, tvirtai remti pilietinę visuomenę, imtis papildomų priemonių siekiant pasitelkus Komisiją suteikti paramą Kazachstano pilietinei visuomenei, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) finansinių dotacijų schemų taikymą ir pilietinės visuomenės organizacijoms, remiančioms žmogaus teises, demokratines vertybes, teisinę valstybę ir pagrindines laisves Kazachstane, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir stiprinti žmogiškuosius ryšius su Kazachstano piliečiais; pabrėžia, kad finansine parama Kazachstanui turėtų būti siekiama remti pilietinę visuomenę ir politinio persekiojimo aukas, o ne autoritarinį režimą;

22.

skatina ES delegaciją Kazachstane aktyviau bendradarbiauti su vietos pilietinės visuomenės nariais organizuojant reguliarius susitikimus ir perduodant jų rekomendacijas per oficialius susitikimus su Kazachstano vyriausybės pareigūnais;

23.

primygtinai ragina ES delegaciją Kazachstane stebėti šiuo metu vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir laikytis viešosios pozicijos dėl pažeidimų, padėti politinio persekiojimo aukoms ir įkalintiems aktyvistams dalyvaujant vyriausybę kritikuojančių asmenų ir žmogaus teisių gynėjų teismo procesuose ir prašant leisti apsilankyti kalėjimuose, taip pat greitai ir ryžtingai reaguoti į visus veiksmus, kuriais pažeidžiami teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principai;

24.

primena neseniai patvirtintą ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuris sudaro sąlygas ES taikyti priemones sunkius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje įvykdžiusiems asmenims, o Kazachstano atveju sudarytų sąlygas taikyti priemones asmenims, subjektams ir organizacijoms, kurie dalyvavo plačiu mastu ir sistemingai vykdant žmogaus teisių pažeidimus arba buvo su jais susiję; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas žmogaus teisių pažeidimus įvykdžiusiems asmenims;

25.

reikalauja, kad žmogaus teisės būtų vienas iš svarbiausių ES bendradarbiavimo su Vidurine Azija elementų; pabrėžia, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai santykiai su ES, kurie yra numatyti tvirtesniame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, turi būti grindžiami bendromis vertybėmis ir atitikti aktyvų ir konkretų Kazachstano įsipareigojimą vykdyti demokratines reformas, kurios susijusios su jo tarptautinėmis prievolėmis ir įsipareigojimais;

26.

ragina Komisiją ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atlikti išsamią tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo peržiūrą atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir prekybos politikos peržiūros rezultatus;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Vidurinėje Azijoje, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kazachstano prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 23, 2021 1 21, p. 83.

(2) OL C 45, 2016 2 5, p. 85.

(3) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 93.

(4) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30.

(5) JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais.