P9_TA(2021)0045

COVID-19 poveikis jaunimui ir sportui

2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (2020/2864(RSP))

(2021/C 465/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros atsigavimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (5),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (O-000074/2020 – B9-0005/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi, pasak Tarptautinės darbo organizacijos (6), dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos neproporcingai skaudžiai kenčia jaunimas, todėl tikėtina, kad jie patirs didelį neigiamą ir ilgalaikį ekonominį poveikį, taip pat poveikį sveikatai ir gerovei, įskaitant prarastas išsilavinimo ir savanoriškos veiklos bei mokymosi galimybes, itin svarbiame jų gyvenimo raidos etape;

kadangi COVID-19 pandemijos poveikis ES jaunimo ir švietimo darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos su jaunimu programų veikimui, nacionalinėms švietimo sistemoms, užimtumui ir pajamoms bei piliečių laisvėms didina nelygybę, kaip matyti iš EBPO statistikos, pagal kurią tik apie pusė mokyklų mokinių gali naudotis didžiąja mokymo programos dalimi arba ja visa, nepaisant to, kad šalys teikia nuotolinio mokymosi sprendimus; kadangi tokia padėtis didina skaitmeninės atskirties padarinius ir trukdo vystyti būtinus skaitmeninius įgūdžius, o galimybė naudotis mokyklos mokymo programomis ne visada reiškia tai, kad sunkumų patiriantys mokiniai galės mokytis;

kadangi jaunimas buvo solidarumo motyvuotos veiklos, kuria reaguojama į jų bendruomenių poreikius, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos, centre – pradedant informavimo kampanijų inicijavimu iki baigiant darbu pirmosiose gretose, įgyvendinant Europos solidarumo korpuso ir kitas savanorių iniciatyvas;

kadangi neigiamas pandemijos poveikis yra toks didelis, kad jis dar labiau prisidėjo prie pilietinės erdvės mažėjimo valstybėse narėse visoje Europoje, daugeliui darbo su jaunimu ir sporto organizacijų gali tekti užsidaryti, o tai turėtų neigiamą poveikį sukurtoms Europos ir tarptautinio bendradarbiavimo struktūroms ir iš esmės apribotų piliečių dalyvavimą;

E.	kadangi dėl tiesioginių ir ilgalaikių veiksnių COVID-19 psichosocialiniai padariniai daro įtaką jaunimo psichikos sveikatai ir gebėjimui bendrauti; kadangi laisvalaikio veiklos stoka ir socialiniai apribojimai turi neproporcingą poveikį neįgaliems vaikams ir jaunimui;

F.	kadangi COVID-19 pandemija turėjo sukrečiantį poveikį sporto ir susijusiems sektoriams bei pramonės šakoms; kadangi ekonominis poveikis profesionaliam sportui buvo labai didelis, nes dėl to, kad buvo atšaukta daug renginių visais lygmenimis arba jie turėjo vykti be žiūrovų, sumažėjo pajamos;

G.	kadangi besitęsiančios pandemijos poveikis yra pražūtingas pusiau profesionaliam ir mėgėjiškam sportui bei rekreacinei veiklai, nes daugeliui sporto klubų kyla išlikimo grėsmė, nes pagal savo pobūdį yra ne pelno organizacijos, dažniausiai dirba savanoriškai, todėl veikia be jokių finansų atsargų;

H.	kadangi COVID-19 pandemijos apribojimai ir nepakankamos galimybės reguliariai sportuoti ir lankyti kontaktinio sporto treniruotes, kenkia sportininkų tobulėjimui ir raidai;

I.	kadangi sportas yra svarbus ekonomikos sektorius, kuriam tenka 2,12 proc. viso BVP ir 2,72 proc. viso užimtumo ES, o tai sudaro maždaug 5,67 mln. darbo vietų;

kadangi sportas atlieka svarbias visuomenės funkcijas, kaip antai skatindamas socialinę įtrauktį, integraciją, sanglaudą ir tokias vertybes kaip abipusė pagarba ir supratimas, solidarumas, įvairovė ir lygybė, įskaitant lyčių lygybę; kadangi sportas ir su juo susijusi savanoriška veikla gali pagerinti fizinę ir psichikos sveikatą, ypač jaunimo įsidarbinamumą, taip pat prisidėti skatinant jaunimą nesmurtauti, įskaitant smurtą dėl lyties, neužsiimti nusikalstama veikla ir nevartoti narkotikų;

Jaunimas

yra susirūpinęs dėl to, kad dėl ypatingo jaunimo darbo rinkos jautrumo ekonomikos sąlygoms ir dėl ekonomikos krizių jaunimo užimtumas labiau nukenčia nuo dabartinės pandemijos padarinių, sustiprinančių neigiamas tendencijas sektoriuje, kuriame vyrauja nestabilūs, mažai apmokami, ne visą darbo laiką trunkantys darbai, užtikrinantys žemesnę teisinę apsaugą ir socialinės apsaugos standartus;

pabrėžia itin staigų dabartinės pandemijos poveikį nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (NEET) jaunimui ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina spręsti problemas, su kuriomis susiduria pažeidžiamų grupių jaunimas; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į didelius lyčių skirtumus, susijusius su NEET jaunimo dalimi;

pabrėžia, kad labiausiai nukentėjo imlūs darbui sektoriai, kuriems dažnai būdingas mažas atlyginimas, pavyzdžiui, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, turizmo ir maisto paslaugų sritys, kuriose paprastai dirba žemos kvalifikacijos jauni darbuotojai ir dirbantys studentai; pažymi, kad nuo pandemijos pradžios jaunimo nedarbas ir skurdas nuolat didėjo; mano, kad tikėtina, jog trumpuoju laikotarpiu jaunimo nedarbas toliau didės ir ilguoju laikotarpiu jis gali išlikti didesnis nei prieš pandemiją;

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių kovojant su pražūtingais padariniais jaunimo užimtumui, be kita ko, vykdant makroekonominę (fiskalinę ir pinigų) politiką, kuria valstybės išlaidos nukreipiamos į įdarbinimo subsidijų ar jaunimo garantijų teikimą, siekiant remti pagal poreikius pritaikytas darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo schemas ir jaunimui pritaikytas kvalifikacijos kėlimo arba perkvalifikavimo programas, taip pat investicijas į ekonomikos sektorius, galinčius pritraukti jaunus darbo ieškančius asmenis ir pasiūlyti kokybiškas darbo vietas ir deramas darbo bei atlyginimo sąlygas;

primena savanoriškos veiklos vaidmenį ugdant jaunimo gyvenimo ir darbo įgūdžius; mano, kad finansiškai remiama savanoriška veikla gali padėti darbo neturinčiam jaunimui atlaikyti COVID-19 krizės nulemtą ekonominį sukrėtimą, kartu prisidedant prie visuomenės gyvenimo ir įgyjant vertingos patirties, kuri palengvina perėjimą prie ilgalaikio nuolatinio darbo; mano, kad Europos solidarumo korpusas gali padėti jauniems europiečiams išplėsti jų galimybes, neapsiribojant vietos realijomis; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją užtikrinti aiškumą ir vienodas programos įgyvendinimo krizinėse situacijose gaires ir pašalinti dalyvavimo kliūtis, kurias, inter alia, sukelia finansavimo lankstumo trūkumas, finansavimo mažinimas, didesni vizų išdavimo savanoriams iš šalių partnerių apribojimai ir teisinis jaunimo savanorių statuso neužtikrinamas;

pabrėžia, kad meno, sporto, savanorystės ir socialinė veikla gyvybiškai svarbi skatinant jaunimo aktyvumą ir socialinę sanglaudą, nes tai priemonės, galinčios padaryti didžiulį poveikį vietos bendruomenėms ir padėti spręsti daugelį šiuolaikinių visuomenės problemų;

pabrėžia, kad 2020 m. liepos 21 d. sudarytu susitarimu Europos Vadovų Taryba turėjo būti ambicingesnė remdama jaunąsias kartas, t. y. Europos ateitį, visų pirma į ekonomikos atkūrimo planus įtraukdama didesnę paramą jaunimui, skirdama 10 proc. švietimui ir 20 proc. Europos skaitmeninei strategijai ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad tiesiogiai į jaunimą orientuotos sektorių programos, pvz., „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, Jaunimo garantijų iniciatyva ir vaiko garantijų sistema, arba tokios, kurios gali padėti pereiti prie teisingesnės, socialiai ir ekologiškai tvaresnės Europos, turi būti sutelktos taip, kad būtų išnaudotas visas jų potencialas, nes šiomis programomis gali nepavykti pasiekti plataus užmojo tikslų, o tai būtų didelis nusivylimas jaunimui ir ateities kartoms;

pabrėžia, kad dabartinė pandemija dar labiau padidino skaitmeninę atskirtį ES, todėl pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti skaitmeninį raštingumą visiems ir raginti plačiai naudoti, pripažinti ir patvirtinti alternatyvas, įskaitant savaiminio ir neformaliojo mokymosi galimybes, tokias kaip nuotolinį ir skaitmeninį mokymąsi ir mokymą; ragina ypač daug dėmesio skirti besimokančiam jaunimui ir jį remti, nes toks jaunimas prarado pajamų techninio, dualinės švietimo sistemos ir profesinio mokymo srityse, taip pat kurti ir plačiai naudoti kokybiškas skaitmenines priemones, mokymo ir mokymosi medžiagą bei turinį, kad žmonės vengtų mesti mokslą ir būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad ir ypatingomis COVID-19 aplinkybėmis svarbu mokytis fizinėje aplinkoje užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač maži vaikai, pažeidžiamos grupės ir jaunimas iš sudėtingos socialinės ir ekonominės aplinkos, neturintys technologinių priemonių arba įgūdžių;

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti investicijas į skaitmeninius sprendimus ir raštingumą, skirtą praktiniams įgūdžiams tobulinti, kompetencijoms ir kvalifikacijoms ugdyti, ir visiems suteikti galimybę ugdyti skaitmeninį raštingumą, taip pat skatinti kurti savarankiškas, daugiakalbes, įtraukias ir nemokamas internetines mokymosi priemones, siekiant įgyvendinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kad būtų pagerintas bendras skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų lygis; pabrėžia, kad reikia ugdyti mokytojų, instruktorių, mokyklų direktorių, tėvų ir vadovų kompetencijas, siekiant pagerinti internetinio, nuotolinio ir mišraus mokymosi įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant įgūdžių ugdymo programoms;

10.

yra susirūpinęs dėl to, kad COVID-19 krizė padidino jaunimo nerimą ir baimę, o tai gali turėti didelės įtakos jų gyvenimui ir perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką; ragina plačiai naudotis pritaikytomis psichikos sveikatos paslaugomis, psichologine parama ir sporto veikla, kurios veikia kaip atskiros arba modulinės priemonės, taip pat ragina mokymo bei švietimo įstaigose teikti didesnę psichikos gerovės paramą, siekiant išvengti ilgalaikio psichologinio pandemijos poveikio; pabrėžia pandemijos poveikį jaunimui su negalia ir jaunimui, gyvenančiam kaimo ir atokiose vietovėse, ir ragina Komisiją bei valstybes nares ypač daug dėmesio skirti šios grupės poreikiams, pritaikant turimas paramos priemones ir paslaugas;

11.

ragina įvairiose politikos srityse taikyti teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris būtų grindžiamas nediskriminavimo ir lygybės principais, siekiant kovoti su įvairių formų diskriminacija, kurią jaunuoliai patyrė per COVID-19 krizę, ir primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina ypač remti ir apsaugoti pažeidžiamas grupes, tokias kaip jaunimas su negalia, jaunimas iš nepalankios aplinkos ir jaunimas, kuriam gresia smurtas šeimoje, jauni migrantai ir pabėgėliai bei LGTBIQ+ jaunimas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti laisvą prieigą prie kokybiškos informacijos apie COVID-19 pandemiją, pritaikytą jaunimo poreikiams;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiai sporto ir darbo su jaunimu veiklai visoje Europoje kyla grėsmė, dėl kurios mažėja pilietinė erdvė, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant išsaugoti struktūras ir užtikrinti pasiūlos įvairovę jaunimo ir sporto srityse; primena, kad vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant sprendimus, skirtus jaunimui bei jaunimo ir sporto organizacijoms remti; pabrėžia organizuoto sporto ir jaunimo organizacijų socialinės sanglaudos svarbą;

Sportas

13.

yra labai susirūpinęs dėl galimos ilgalaikės žalos sporto sektoriui ne tik ekonominiu ir užimtumo požiūriais, bet ir visai visuomenei;

14.

pabrėžia, kad sportas ir fiziniai pratimai yra ypač svarbūs pandemijos sukeltomis aplinkybėmis, nes stiprina fizinį ir psichikos atsparumą; palankiai vertina tai, kad, remiantis duomenimis, izoliavimas paskatino kai kuriuos žmones dažniau ir aktyviau užsiimti tam tikru sportu; kita vertus, yra susirūpinęs dėl fizinio aktyvumo stokos, pastebėtos tarp didelės dalies jaunimo izoliacijos metu, ir kad tai gali turėti pasekmių visuomenės sveikatai;

15.

pabrėžia, kad reikia išsaugoti ir skatinti Europos sporto modelį, nes solidarumas, sąžiningumas ir vertybėmis grindžiamas požiūris bus kaip niekada svarbūs siekiant, kad būtų atgaivintas sporto sektorius ir išliktų mėgėjiškas sportas;

16.

primena, kad sportas skatina tokias vertybes kaip tarpusavio pagarba ir supratimas, solidarumas, įvairovė, sąžiningumas, bendradarbiavimas ir pilietinis dalyvavimas ir jų moko, ir kad jis skatina sanglaudą ir migrantų bei pabėgėlių integraciją; pabrėžia, kad sportas neturi sienų ir vienija skirtingos socialinės, ekonominės ir etninės kilmės žmones; mano, kad būtent mėgėjiškas sportas atlieka esminį vaidmenį skatinant mažiau galimybių turinčių ar pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų ir neįgaliųjų socialinę įtrauktį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją stiprinti įtrauktį per sportą ir ieškoti naujų būdų, kaip maksimaliai padidinti jo poveikį ir pasiekiamumą; ragina teikti didesnę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kad jų vaikai galėtų dalyvauti sporto ir kitoje laisvalaikio veikloje;

17.

pabrėžia, kad neįgaliesiems kyla didelių finansinių ir organizacinių problemų, susijusių ir su mėgėjišku, ir su profesionaliu sportu, kurios dar labiau sustiprėjo per COVID-19 pandemiją, todėl primygtinai ragina Komisiją konkrečiai spręsti šią problemą būsimoje strategijoje dėl negalios;

18.

pabrėžia, kad sunkias COVID-19 pandemijos pasekmes patiria visas sporto sektorius visais lygmenimis, ypač sporto organizacijos ir klubai, lygos, sporto klubai, kūno rengybos centrai, sportininkai, treneriai, sporto srities darbuotojai ir su sportu susijusios ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant sporto renginių organizatorius ir sporto žiniasklaidą; mano, kad kelias į atsigavimą bus sudėtingas, ir pabrėžia, kad reikia tikslinių pagalbos priemonių;

19.

mano, kad bendrosios ekonomikos atkūrimo priemonės, kurias ES priėmė reaguodama į krizę, turi padėti trumpuoju laikotarpiu remti sporto sektorių, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniai paramos fondai, struktūriniai fondai ir nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų naudingi sporto sektoriui, nepaisant jo specifinių savybių ir organizacinių struktūrų;

20.

pabrėžia visoms sporto šakoms skirtų pagalbos paketų svarbą; pabrėžia, kad nors finansiškai labiausiai nukentėjo tos sporto šakos, kuriose varžybos vyksta stebint žiūrovams, jos neturėtų būti vienintelės, atitinkančios finansinės pagalbos reikalavimus, arba joms neturėtų būti teikiama pirmenybė;

21.

mano, kad esamos finansinės paramos gali nepakakti, ir ragina Komisiją išnagrinėti visus įmanomus būdus teikti papildomą tikslinę paramą tiek mėgėjų, tiek profesionalų sportui, siekiant padidinti viso sektoriaus gyvybingumą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sporto sektoriaus apskritai ir, visų pirma, mėgėjiško sporto atsigavimą ir atsparumą krizei, pasitelkiant turimas ES programas, kurių reikalavimus sektorius atitinka, įskaitant „Erasmus+“ programą ir Europos solidarumo korpusą, taip pat užtikrinti visapusiškas galimybes sporto sektoriui pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos politikos fondais, „Europos socialinio fondu +“ bei programa „ES – sveikatos labui“; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu labai svarbu įtraukti sportą į atitinkamus reglamentus ir pašalinti visas kliūtis paraiškų teikimo procese nacionaliniu lygmeniu;

23.

ragina Komisiją nuodugniai įvertinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį sportui visose valstybėse narėse ir, remiantis šio vertinimo rezultatais, parengti Europos modelį, kaip įveikti problemas ir sušvelninti galimas pasekmes;

24.

ragina valstybes nares struktūriškai ir sistemingai keistis gerąja patirtimi kovojant su krizės padariniais sportui, taip pat sistemingai analizuoti duomenis ir informaciją apie dalyvavimą sporto veikloje ir COVID-19 poveikį; mano, kad naudinga išnagrinėti naujų sportavimo būdų kūrimą situacijose, kuriose reikia laikytis fizinio atstumo;

25.

mano, kad norint įveikti problemas, iškilusias sporto sektoriuje dėl COVID-19 pandemijos, skubiai reikalingas platus tarpsektorinis bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad turėtų būti toliau skatinamas bendradarbiavimas visais lygmenimis, įskaitant sporto veikėjus, su sportu susijusį verslo sektorių ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

26.

pažymi, kad krizės metu vis dažniau naudojami skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, sporto programėlės; mano, kad tolesnis sporto sektoriaus skaitmeninimas padidins jo atsparumą bet kokioms būsimoms krizinėms situacijoms; ragina sukurti skaitmenines priemones, leidžiančias finansuoti sportinę veiklą pandemijos metu;

27.

ragina Komisiją rengiant specialų ES veiksmų planą suderinti visas priemones, kurių buvo imtasi siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais sportui;

28.

primygtinai ragina Tarybą būsimame ES darbo plane sporto srityje teikti pirmenybę priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama padėti sektoriui kovoti su pandemijos padariniais trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais;

29.

mano, kad tol, kol pandemija ir toliau plis, būtina pradėti koordinuotą dialogą su Europos ir tarptautinėmis sporto federacijomis ir valstybėmis narėmis, kad būtų aptartos galimybės saugiai tęsti svarbiausius tarptautinius sporto renginius ir varžybas; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją siekti suderinto požiūrio į lankymąsi stadionuose, kelionių apribojimus ir COVID-19 testavimą, kad būtų galima veiksmingai planuoti ir atsakingai organizuoti visos Europos sporto varžybas;

30.

ragina imtis priemonių siekiant stiprinti dopingo prevenciją izoliavimo dėl COVID-19 metu ir po jo, siekiant skatinti sportininkų sveikatingumą ir sąžiningą žaidimą Europos sporte;

31.

mano, kad skirtingos sporto šakos buvo paveiktos nevienodai ir kad tam tikrose sporto šakose mažesni klubai ir žemesnio lygmens varžybos, taip pat mėgėjiškas sportas ypač nukentėjo dėl ekonominės priklausomybės nuo nedidelių rėmėjų ar pačių sportininkų kvotų; pabrėžia, kad mėgėjiškas sportas sudaro pagrindą profesionalaus lygmens sportui, nes maži mėgėjų lygio sporto klubai reikšmingai prisideda prie jaunų sportininkų tobulėjimo ir dažniausiai dirba savanoriškai; pabrėžia, koks svarbus Europos sporto bendruomenės solidarumas skirtingose ir tose pačiose sporto šakose, ir ragina labiau remti nišinį ar mėgėjišką sportą dėl jų patiriamų ekonominių sunkumų tęsiant savo veiklą;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos nustatyti suvaržymai ir nepakankamos galimybės reguliariai treniruotis ir užsiimti sportu, kuriame reikalingas fizinis kontaktas, pakenkė sportininkų tobulėjimui ir raidai; mano, kad renginių organizatoriai, treneriai ir patys sportininkai turėtų būti informuoti apie galimas ilgalaikio intensyvių treniruočių nebuvimo pasekmes; ragina sporto institucijas ir organizacijas bendradarbiauti, kad būtų remiami projektai ir sumanymai, kurių pagrindinis tikslas – atkurti prarastus gebėjimus;

33.

mano, kad arenos ir stadionai yra socialinės struktūros, sudarytos iš sporto ir kultūros ekosistemų, centras mūsų visuomenėje; pripažįsta, jog norint, kad renginių vietos vėl būtų atidarytos, būtina užtikrinti mūsų piliečių sveikatą ir gerovę bei ekonomikos atsigavimą tiek dabar, tiek ateityje;

o o

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0183.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0239.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0267.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0282.

(6) Pasaulinė ataskaita „Jaunimas ir COVID-19. Poveikis darbo vietoms, švietimui, teisėms ir psichikos gerovei“ (angl. Youth & COVID-19: Impacts on jobs, education, rights and mental well-being), 2020 m. rugpjūčio 11 d.