Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Strateginis savarankiškumas ir aprūpinimas maistu ir tvarumas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 105/09)

Pranešėjas

Klaas Johan OSINGA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 10 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	128 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK siūlo apibrėžti atvirą strateginį savarankiškumą, taikomą maisto sistemoms, pagrįstoms maisto produktų gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant bendro tikslo – užtikrinti visų ES piliečių aprūpinimą maistu ir tvarumą įgyvendinant sąžiningą, sveiką, tvarų ir atsparų maisto tiekimą.

1.2.

Konkrečiai kalbant, ES maisto sistemos turėtų būti įvairesnės; žemės ūkio darbo jėga turėtų būti stiprinama, ypač pritraukiant jaunimą ir užtikrinant tinkamas darbo sąlygas bei deramą darbo užmokestį; prekybos politika turėtų būti suderinta su ES maisto darnumo standartais ir konkurencingumu (1).

1.3.

Atviras strateginis savarankiškumas ir maisto sistemų tvarumas geriausiai užtikrinami parengiant priemonių rinkinį, apimantį rizikos valdymo priemones, skirtas padėti maisto tiekimo grandinėms susidoroti su ekstremaliomis situacijomis, o nacionalinėms ir ES valdžios institucijoms imtis neatidėliotinų veiksmų.

1.4.

Pastarojo meto įvykiai, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, ekstremalios oro sąlygos dėl klimato pokyčių ir kibernetiniai išpuoliai rodo, kad būtina didinti maisto sistemų atsparumą ir tvarumą. Pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Europos Komisija rengia ES nenumatytų atvejų planą maisto tiekimui ir apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti ir susijusį ES reagavimo į maisto krizes mechanizmą (2). Tai turėtų padėti didinti informuotumą apie riziką ir apimti pagrindinių rizikos rūšių nustatymą, vertinimą, kartografavimą ir stebėseną, atliekant ypatingos svarbos sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES ir valstybių narių lygmenimis, taip pat padėti įgyvendinti priemones, kurios leis išspręsti kylančias problemas.

1.5.

ES reikia sistemos, kuri padėtų užkirsti kelią tokiems įvykiams kaip elektros energijos tiekimo ir tinklo gedimai ar kibernetiniai išpuoliai, kurie dėl priklausomybės tampa nekontroliuojami. Tokių įvykių pavyzdžiai: kelioms savaitėms reikia izoliuoti miestą, įvyksta keletą dienų trunkantis elektros energijos tiekimo gedimas, maisto bendrovė ar mažmenininkas patiria kibernetinį išpuolį.

1.6.

Siekiant pagerinti susidorojimo mechanizmus, reikia plėtoti esamas maisto sistemas ir kartu įvairinti maisto sistemas, įskaitant verslo modelius, taikomus ūkininkų parduotuvėms, ūkininkavimui mieste, vertikaliajam ūkininkavimui ir apskritai santykiams „vietos verslas – vietos vartotojui“. Šiuo tikslu reikia, kad ūkininkai ir augintojai plačiau taikytų mokslinius tyrimus ir diegtų inovacijas, ir tai turėtų padėti sumažinti „maisto dykumų“ ir gamybos specializacijos keliamą riziką (3). Taip pat reikėtų stiprinti veiksmingos paskirstymo sistemos privalumus – nuo ūkių iki perdirbimo ir rinkų.

1.7.

Siekiant užtikrinti ilgalaikę pakankamo ir sveiko maisto gamybą ir perspektyvius pragyvenimo šaltinius, svarbu, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tvariai, išsaugant dirvožemio ir vandens išteklius, kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu bei saugant gyvūnų gerovę. ES taip pat turėtų stiprinti vietos ir regioninę gamybą, siekiant užtikrinti, kad gerai subalansuotos maisto gamybos ir perdirbimo anglies dioksido išmetimo rodiklis būtų mažas.

1.8.

BŽŪP atlieka esminį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį. Ja krizių metu turėtų būti stabilizuojamos rinkos, o ūkininkams ir perdirbėjams suteikiama apsaugos sistema ir saugoma aplinka, darbuotojai, klimatas ir gyvūnų gerovė. BŽŪP atlieka svarbų vaidmenį išlaikant strateginius gamybos pajėgumus ir užtikrinant maisto saugą bei apsirūpinimo maistu saugumą.

1.9.

Ūkiai, derlinga žemės ūkio paskirties žemė ir vanduo yra strateginis turtas ir jie iki tam tikro lygmens turi būti apsaugoti visoje ES – tai mūsų atviro strateginio apsirūpinimo maistu savarankiškumo pagrindas.

1.10.

EESRK pakartoja savo rekomendaciją apsvarstyti galimybę įsteigti įvairių suinteresuotųjų subjektų ir daugiapakopę Europos maisto politikos tarybą (4). Atviro strateginio savarankiškumo aplinkybėmis tokia taryba galėtų, be kita ko, atlikti stebėsenos vaidmenį ir padėti įvertinti ir numatyti riziką maisto tiekimo grandinėje.

1.11.

ES turi užtikrinti, kad sienos išliktų saugiai atviros ir kad darbuotojai ir logistikos sistema toliau galėtų veikti maisto produktų gamybos ir paskirstymo tikslais (žalieji koridoriai) tiek ES viduje, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu. Tam reikia tvirto valstybių narių, Europos Komisijos ir trečiųjų šalių koordinavimo mechanizmo.

2.   Įžanga

2.1.

Šia nuomone savo iniciatyva siekiama išnagrinėti Europos atviro strateginio savarankiškumo koncepciją, atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir tvarumą ateityje, ir pateikti į ateitį orientuotą pilietinės visuomenės požiūrį ir politines rekomendacijas. Visų pirma nuomonėje pateikiama peno apmąstymams dėl klausimų, susijusių su pastarojo meto įvykiais, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, ekstremaliomis oro sąlygomis, kibernetiniais išpuoliais ir politine ar socialine įtampa.

2.2.

Strateginis savarankiškumas turėtų būti vertinamas kaip galimybė ES užtikrinti aprūpinimą maistu ir nustatyti aukštus tvarumo standartus, visų pirma atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą ir JT darnaus vystymosi tikslus. Europos uždavinys dėl maisto darnumo turi būti sprendžiamas tiek viduje, tiek išorėje, ir šioje nuomonėje taip pat bus nagrinėjami galimi būdai, kaip apsaugoti ir pagerinti tvarių maisto produktų prieinamumą visiems ES piliečiams, ypač krizės metu.

2.3.

Šioje nuomonėje remiamasi įvairiais pasiūlymais ir konkrečiomis idėjomis, kuriuos EESRK jau pateikė savo ankstesnėse nuomonėse (5). Galima paminėti šiuos pasiūlymus: — skatinti visapusišką maisto politiką ES, siekiant puoselėti sveiką mitybą tvariose maisto sistemose, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų paslaugomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kurios garantuotų visuomenės sveikatą visiems Europos visuomenės sluoksniams. Tokia politika, kuri dabar išdėstyta Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, turėtų pagerinti su maistu susijusių politikos sričių nuoseklumą, atkurti maisto vertę ir skatinti ilgainiui pereiti nuo maisto produktų gamybos produktyvumo ir vartotojiškumo didinimo prie pilietiško požiūrio į maistą; — skatinti trumpų tiekimo grandinių, agroekologijos ir produktų kokybės sistemų potencialą; — užtikrinti teisingas kainas ir uždrausti nesąžiningos prekybos praktiką; — į visus būsimus ES prekybos sandorius įtraukti žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, kaip pasaulinius tvarumo standartus; — užtikrinti struktūrinį pilietinės visuomenės ir visų maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą ir dalyvavimą, be kita ko, per Europos maisto politikos tarybą.

2.4.

Galiausiai nuomone savo iniciatyva siekiama pateikti vertingų įžvalgų, susijusių su šiuo metu vykdoma žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“, BŽŪP, prekybos politikos peržiūra ir strateginio prognozavimo darbotvarke, todėl analizėje pagrindinis dėmesys skiriamas ES aprūpinimo maistu saugumui ir tvarumui.

2.5.

2021 m. rugsėjo mėn. JT surengė aukščiausiojo lygio susitikimą maisto sistemų klausimais, kurio tikslas – padėti šalims pasiekti 17 DVT, ypač 2-ąjį DVT – panaikinti badą. EESRK šiai diskusijai skyrė pranešimą (6).

3.   Atviras strateginis savarankiškumas, pagrindiniai maisto sistemos elementai

3.1.

Europos Komisijos teigimu, atviras strateginis savarankiškumas yra ES gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir formuoti ją supantį pasaulį, imantis lyderės vaidmens ir prisiimant įsipareigojimus, atitinkančius jos strateginius interesus ir vertybes. Tai leidžia ES būti stipresnei tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu (7): — būti atvirai prekybai ir investicijoms, kurios padeda ES ekonomikai atsigauti po krizių ir išlikti konkurencingai bei turėti ryšį su pasauliu; — būti tvariai ir atsakingai, tarptautiniu mastu imantis iniciatyvos formuoti ekologiškesnį ir teisingesnį pasaulį, stiprinant esamus aljansus ir bendraujant su daugeliu partnerių; — atkakliai priešintis nesąžiningai ir prievarta vykdomai praktikai ir būti pasirengusiai ginti savo teises, visada teikiant pirmenybę tarptautiniam bendradarbiavimui siekiant spręsti pasaulines problemas.

3.2.

Atviras strateginis savarankiškumas turi būti geriau apibrėžtas kalbant apie maisto sistemas. EESRK nori prisidėti prie svarstymų, kaip ES galėtų geriau pasiruošti būsimoms krizėms. Tai turėtų būti ES atkūrimo plano dalis, pavyzdžiui, naudojant ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšas.

3.3.

EESRK siūlo apibrėžti maisto sistemoms taikomą atvirą strateginį savarankiškumą, pagrįstą maisto produktų gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant bendro tikslo – užtikrinti visų ES piliečių aprūpinimą maistu ir tvarumą įgyvendinant sąžiningą, tvarų ir atsparų maisto tiekimą.

3.4.   Maisto produktų gamyba

3.4.1.

Į aprūpinimą maistu reikėtų žvelgti iš tarptautinės, nacionalinės ir vietos perspektyvos. 55 % pasaulio gyventojų gyvena miestuose, kur pagaminamas itin mažas kiekis šviežio maisto – tai vadinamosios maisto dykumos. JT daro prielaidą, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 68 % Iš prognozių matyti, kad dėl urbanizacijos ir didėjančio bendro pasaulio gyventojų skaičiaus iki 2050 m. miesto teritorijose gyventojų skaičius gali padidėti dar 2,5 mlrd. žmonių (8). Numatoma, kad Europos urbanizacijos lygis 2050 m. pasieks maždaug 83,7 % (9).

3.4.2.

Europos Sąjungos vidaus rinkoje maistas paprastai kasdien vežamas iš kaimo vietovių ir perdirbimo pramonės įmonių į prekybos centrus miesto teritorijose. Tačiau judėjimo suvaržymo laikotarpiu (2020–2021 m.) tarp vartotojų vis populiaresnės tapo vietinės, ūkininkų ir internetinės parduotuvės.

3.4.3.

Trumpo tiekimo grandinių plėtra prisideda prie Europos atsparumo. Vietiniai kanalai turėtų atitikti gyventojų poreikius ir teritorijų ypatumus bei klimatą. Perdirbimo pajėgumai turėtų būti labiau išplėtoti vietos lygmeniu.

3.4.4.

Gamybos įvairinimas taip pat padės didinti ES atsparumą. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ numatyta didinti žemės ūkio paskirties žemės plotą, skiriamą ekologiniam ūkininkavimui, taip pat vis populiarėja kolektyviniai sodai, ūkininkavimas mieste ir vertikalusis ūkininkavimas (10), kurie veiksmingai padeda trumpinti maisto pristatymo atstumus. Siekiant sukurti apsaugos sistemą, šios iniciatyvos turėtų būti susietos su kitų rūšių vietos ir regionų maisto produktų gamyba ir perdirbimu.

3.4.5.

Pažeidžiamumo vertinimas turėtų būti vienas iš ES darbotvarkės prioritetų. Valstybės narės ir Europos Komisija turėtų bendradarbiauti siekiant šalinti spragas, sumažinti maisto švaistymą, plėtoti veiksmų planą ir koordinuoti tikslinį mokymą ir komunikaciją.

3.4.6.

Pažangus maisto atsargų valdymas turi būti ES atviro strateginio savarankiškumo maisto srityje dalis. Tai turėtų apimti reguliarią strateginių atsargų rotaciją, kartu užkertant kelią prekybinėms spekuliacijoms, įskaitant prekių ir maisto supirkimą už savikainą (11), ir neleidžiant susidaryti stipriai rinkos reakcijai, užtikrinant rinkos skaidrumą.

3.5.   Darbo jėga

3.5.1.

Nepakanka apmokytų jaunų žmonių, kurie norėtų ūkininkauti. 2016 m. kiekvienam jaunesniam nei 35 metų ES ūkininkui teko daugiau nei šeši vyresni nei 65 metų ūkininkai (12).

3.5.2.

Be to, ūkininkai ir toliau padengia neproporcingą dėl nelaimių patirtą žalos ir nuostolių dalį. Jų dažnėjimas ir intensyvumas, taip pat sisteminis rizikos pobūdis apsunkina žmonių gyvenimą, griauna pragyvenimo šaltinius ir kelia pavojų visai mūsų maisto sistemai.

3.5.3.

Labai svarbu Europoje didinti žemės ūkio darbo jėgą, apsaugoti ūkininkavimo ir derlingą žemės ūkio paskirties žemę ir suteikti tinkamas žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS). Imtis ūkininkavimo reikėtų skatinti jaunimą ir moteris, pritraukiant juos dirbti ūkiuose ilgiems metams.

3.5.4.

Siekiant įdiegti tvarią ir atsparią maisto sistemą, būtina žemės ūkyje ir maisto sektoriuje visuose tiekimo grandinės lygmenyse užtikrinti deramas darbo sąlygas ES ir ne ES darbuotojams. Reikėtų užtikrinti tinkamą finansavimą, teisingą ir didesnį darbo užmokestį, deramas kainas prisitaikymo prie klimato kaitos subsidijas ir sezoninių darbuotojų teises.

3.5.5.

EESRK mano, kad visapusiška ES maisto politika turi būti užtikrintas ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis bei kultūrinis tvarumas. Todėl pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ turi būti iš esmės pakeista tiekimo grandinių dinamika ir atlikti ilgalaikiai patobulinimai, susiję su ūkininkų pajamomis ir pragyvenimu (13). Abejojame, ar šis būtinas esminis poslinkis tikrai įvyks, jei nebus nustatytos tinkamos politinės ir ekonominės paskatos.

3.6.   Prekyba

3.6.1.

ES 27 žemės ūkio maisto produktų eksportas 2020 m. buvo vertinamas 184,3 mlrd. EUR, t. y. 1,4 % daugiau nei 2019 m., o importas – 122,2 mlrd. EUR, t. y. 0,5 % daugiau nei ankstesniais metais. Prekybos žemės ūkio maisto produktais perteklius 2020 m. siekė 62 mlrd. EUR, t. y. 3 % daugiau nei 2019 m. (14) JRC duomenimis, 1 mlrd. EUR vertės žemės ūkio maisto produktų eksportas sukuria vidutiniškai 20 000 darbo vietų, iš kurių 13 700 yra pirminiame sektoriuje. Be to, 2016 m. ES žemės ūkio sektoriui teko apie 4,2 % visų ES darbo vietų (15).

3.6.2.

Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Šveicarija ir Japonija buvo didžiausios ES žemės ūkio maisto produktų rinkos, kurioms teko daugiau kaip 52 % viso eksporto. Didžiausiais ES žemės ūkio maisto produktų importo šaltiniais 2020 m. tapo Jungtinė Karalystė, Brazilija, JAV, Ukraina ir Kinija.

3.6.3.

ES atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje žemės ūkio maisto produktais ir labai svarbu, kad jos prekybos politika būtų suderinta su jos tvariais tikslais. Savo ankstesnėje nuomonėje (16) EESRK pasiūlė į visus būsimus ES prekybos susitarimus įtraukti žaliojo kurso strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijas kaip pasaulinius tvarumo standartus. Jis pripažino vienodomis sąlygomis veikiančios taisyklėmis grindžiamos prekybos svarbą ir naudą ir didelį jos indėlį į ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

3.6.4.

Siekdama sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio žaliavų, ES turėtų remti mažai išteklių reikalaujančią praktiką, ypač susijusią su iškastiniu kuru ir pesticidais, ir skatinti Europos žemės ūkio žaliavų gamybos pajėgumus.

3.6.5.

Reikia inovatyvių sistemų, kurios apsaugotų ir sustiprintų gamtos išteklių bazę, taip pat skatintų veiksmingą gamybą (17). Naujos technologijos, robotai ir vakcinos yra svarbus turtas, kurį reikia toliau plėtoti.

4.   Rizikos valdymo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus

4.1.

FAO duomenimis, žmonija ir mūsų apsirūpinimo maistu saugumas susiduria su įvairiomis naujomis ir precedento neturinčiomis grėsmėmis, kaip antai klimato kaitos keliami ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ligos ir pandemijos. Žemės ūkio srityje kyla įvairiausi pavojai, sąveikaujantys hipersusietame pasaulyje (18).

4.2.

Maisto ir žemės ūkio organizacija praneša, kad 2020–2021 m. maisto kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m. (19) Dažnai pranešama, kad kainų svyravimą iš dalies lemia spekuliacijos. JT ir EBPO praneša, kad 2020 m. nuo 720 iki 811 mln. žmonių badavo. 2020 m. praktiškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų (2,37 mlrd.) neturėjo galimybės gauti tinkamo maisto, t. y. 320 mln. daugiau nei per vienerius metus (20).

4.3.

COVID-19 pandemija rodo, kad apsirūpinimo maistu saugumas net ir Europoje neturi būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Visi maisto grandinės dalyviai ir veikla yra hipersusieti. Pandemijos metu šalys įvedė prekybos apribojimus. NET ES valstybės narės ėmėsi vienašalių priemonių sienoms uždaryti, keldamos grėsmę maisto produktų transportavimui ir sezoninių darbuotojų judėjimui. Kadangi ūkininkai ir maisto grandinės partneriai sparčiai prisitaikė prie pokyčių, buvo galima tęsti gamybą, perdirbimą ir paskirstymą. Komisija taip pat ėmėsi veiksmų, siekdama, kad vidaus rinka veiktų. Tačiau daugeliui verslininkų krizė smogė ekonomiškai, nes kelionių, turizmo ir maisto paslaugų veikla buvo nutraukta.

4.4.

Kibernetiniai išpuoliai, kaip antai išpuoliai naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą, sukelia krizes realiame gyvenime, nes šiandien internete – viskas pasiekiama (daiktų internetas). Spaudos agentūra AP pranešė, kad vidutinė išmoka kibernetiniams nusikaltėliams 2020 m. padidėjo 311 % iki 310 000 USD. Vidutiniškai nukentėjusieji susigrąžino galimybę naudotis savo duomenimis tik po 21 dienos (21).

4.5.

2021 m. balandžio mėn. didžiausiame Nyderlandų prekybos centre („Albert Heijn“) dėl įvykdyto kibernetinio išpuolio prieš pagrindinį platintoją keletą dienų stigo tam tikrų sūrių produktų (22). Neseniai buvo užpultas didžiausias pasaulyje mėsos gaminių pakuotojas „JBS“. JAV tai sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl nacionalinio maisto tiekimo saugumo (23). Panašu, kad apie daugelį kibernetinių išpuolių bendrovės nepraneša, kad išvengtų rinkos reakcijų, tokių kaip darbuotojų pertekliaus laikymas ir staigus kainų šuolis. Bendrovės taip pat patyrė didelį kibernetinių išpuolių poveikį, nors jos nebuvo tiesioginis išpuolio taikinys, pavyzdžiui, 2021 m. liepos mėn. buvo uždaryta keletas šimtų bendradarbiavimo grupės parduotuvių Švedijoje po išpuolio naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą prieš JAV programinės įrangos tiekėją „Kaseya“ (24).

4.6.

Lygiai taip pat nerimą kėlė Sueco kanalo blokada (2021 m. balandžio pradžia), kai kanalą užblokavo 200 000 tonų talpos konteinerinis laivas. Tokie incidentai rodo pasaulinio tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jei šios grandinės sutrikdomos keletui dienų, pasivyti paprastai reikia daug laiko, o tai vartotojams ir bendrovėms gali sukelti kainų šuolių.

4.7.

Rugsėjį Europos Komisija paskelbė 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitą, skirtą atviram strateginiam savarankiškumui (25). Komisija mano, kad „tvarių ir atsparių maisto sistemų užtikrinimas“ yra viena iš pagrindinių strateginių sričių siekiant stiprinti ES lyderystę pasaulyje. Šiuo požiūriu paminėtas poreikis investuoti į inovacijas, kad būtų apsaugotos atsparios ir tvarios maisto sistemos (26).

4.8.

Be to, naujausiame Jungtinio tyrimų centro techniniame dokumente pateikiama informacijos apie rodiklių suvestines, pristatytas Europos Komisijos 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje (27). Jose nurodyti pažeidžiamumo rodikliai, susiję su galimybe naudotis vietos paslaugomis ir priklausomybe nuo maisto importo, ir įrodyta geopolitinė maisto produktų svarba. Rodiklių suvestinė padeda nustatyti pažeidžiamumą ir atlikti tikslinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau tai yra bendrasis požiūris, nes nėra vieno bendro rodiklio, o atsparumo rodiklių suvestinės šiuo metu yra peržiūrimos.

4.9.

Tiekimo grandinėse turi būti pereinama nuo požiūrio „pačiu laiku“ prie požiūrio „dėl visa ko“. Priklausomybė nuo tam tikrų prekių tiekėjo monopolijos gali lemti priešiškų šalių Vyriausybių kišimąsi. Tai taip pat yra žaliavų tiekimo ūkininkams ir maisto perdirbėjams klausimas. Todėl EESRK ragina atlikti ES aprūpinimo maistu saugumo peržiūrą. Tai turėtų būti daroma atliekant scenarijų analizę.

4.10.

Siekiant nustatyti pažeidžiamumus, reikėtų atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kokios yra galimos vietos, regionų ar nacionalinio lygmens energetikos ir telekomunikacijų tinklo gedimų, trunkančių keletą dienų, pasekmės? Plačiai pripažįstama, kad tai yra viena iš didžiausių grėsmių bet kurios šalies ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant maisto tiekimą. Tiesioginis poveikis maisto tiekimui: nutraukiamas elektros energijos, vandens ir dujų tiekimas; nėra galimybės šaldyti ir užšaldyti; neveikia maisto virimo, kepimo ir perdirbimo ar gamybos įrenginiai; neveikia šildymas ir apšvietimas; nėra galimybės užtikrinti elementarią maisto higieną ir įsigyti degalų (kuro) paskirstymo transporto priemonėms ar kitoms reikmėms tiekimo grandinėje. Tačiau netiesioginis poveikis dėl poveikio kitai ypatingos svarbos infrastruktūrai taip pat gali turėti rimtų pasekmių. Ilgesnį laiką neturint galimybės naudotis telekomunikacijomis ir perduoti duomenis, iš karto kiltų rimtų sunkumų bendrovėms bendrauti viduje ir su Vyriausybinėmis agentūromis, tiekėjais, klientais ir vartotojais, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios informacijos sklaidą ir vykdyti užsakymų pakeitimus bei mokėjimus, įskaitant naudojimąsi bankininkystės ryšių sistemomis.

4.11.

EESRK rekomenduoja atlikti tolesnę šio scenarijaus analizę.

5.   Rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų

5.1.

Atviras strateginis savarankiškumas kaip koncepcija ne tik suteikia galimybių, bet ir kelia pavojų. ES gerovė priklauso ir nuo pasaulinės prekybos, taigi ir nuo aiškių prekybos taisyklių bei nustatytų priemonių.

5.2.

Kai maisto produktų trūksta ar bent jau taip atrodo, gali kilti panika ir sumažėti vartotojų noras galvoti apie klimatą, biologinę įvairovę ar gyvūnų gerovę. Taigi Europa gali tapti ekologiškesnė tik tuo atveju, jei ji taip pat taps atsparesnė.

5.3.

COVID-19 pandemija parodė, kad ilgesnį laiką sutrikus tiekimo grandinėms, didžiulis poveikis jaučiamas visoje ekonomikoje. Procesas gali užtrukti net kelerius metus, kol padėtis normalizuosis.

5.4.

Atviras strateginis savarankiškumas maisto srityje negali egzistuoti be atviros ir sąžiningos prekybos politikos. Europos Sąjunga negali grįžti prie protekcionistinės politikos, nes tai sukurtų naujų pažeidžiamumų ir gali padaryti didelę žalą (28). Pavyzdžiui, ES tiekia grūdus Šiaurės Afrikai ir Artimiesiems Rytams. Dažnai tarptautinės tiekimo grandinės yra veiksmingesnės ir įvairesnės, todėl greičiau prisitaiko prie naujų sukrėtimų nei vietinės.

5.5.

ES turėtų įvertinti, kokiais atvejais ir kokiems produktams vertėtų taikyti savarankiško apsirūpinimo koncepciją. Reikėtų didinti vartotojų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie tai, kaip veikia tiekimo grandinės.

5.6.

ES kartu su JT ir savo prekybos partneriais turi šalinti pagrindines maisto trūkumo priežastis ir prisidėti prie labai reikalingos maisto sistemos pertvarkos, kad žemės ūkis taptų atsparesni sukrėtimams. Šalių Vyriausybės turi atlikti savo vaidmenį padedant tiekimo grandinėms tapti tvaresnėms, tvirtesnėms ir saugesnėms.

5.7.

Neseniai paskelbtame bendrame neoficialiame dokumente Prancūzija ir Nyderlandai paragino sugriežtinti ES prekybos sąlygas, įskaitant ES atsakingo verslo planą. Taip turėtų būti užtikrinta nuosekli ir suderinta politika, kartu išlaikant vienodas sąlygas ES vidaus rinkos dalyviams. ES atsakingo verslo planas turėtų būti bendra ES požiūrio į sąžiningos prekybos ir atsakingos gamybos skatinimą ir tiekimo grandinių valdymą strategija.

5.8.

Ispanija ir Nyderlandai neseniai parengė bendrą neoficialų dokumentą dėl strateginio savarankiškumo siekimo išsaugant atvirą ekonomiką. Šiame dokumente, be kita ko, pastebėta, kad atviras strateginis savarankiškumas turėtų būti vienas iš klausimų, aptartų Konferencijoje dėl Europos ateities.

5.9.

Šiuo požiūriu taip pat svarbios ES diskusijos dėl išsamaus patikrinimo (29) ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ elgesio kodekso (30). Žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės ir organizacijos dabar turi galimybę pasirašyti Atsakingos verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą, kurį Europos Komisija paskelbė įgyvendindama strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (31).

---

(1)  Pasiūlos požiūriu, kad visapusiška ES maisto politika tikrai būtų naudinga Europos vartotojams, labai svarbu, kad Europos Sąjungoje tvariai pagaminti maisto produktai sugebėtų konkuruoti. Tai reiškia, kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektorius yra pajėgus tiekti maistą vartotojams tokiomis kainomis, kurios apima ne tik papildomas išlaidas, skirtas tvarumo, gyvūnų gerovės, maisto saugos, maistinių savybių bei panašiems kriterijams, bet ir teisingą atlygį ūkininkams, ir kartu šie maisto produktai išlieka populiariausias beveik visų vartotojų pasirinkimas (OL C 129, 2018 4 11, p. 18; OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(2)  Nenumatytų atvejų planai, Europos Komisija.

(3)  COVID-19 and the food phenomena, Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

(4)  OL C 129, 2018 4 11, p. 18 ir OL C 429, 2020 12 11, p. 268.

(5)  Be kita ko: OL C 129, 2018 4 11, p. 18, OL C 190, 2019 6 5, p. 9, OL C 429, 2020 12 11, p. 268, OL C 429, 2020 12 11, p. 66, OL C 440, 2018 12 6, p. 165, EESRK nuomonė Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas, NAT/823 (OL C 517, 2021 12 22, p. 38).

(6)  Pranešimas, skirtas 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimui maisto sistemų klausimais, EESRK.

(7)  Prekybos politikos peržiūra, Europos Komisija.

(8)  Prognozuojama, kad iki 2050 m. 68 proc. pasaulio gyventojų gyvens miesto teritorijose, Jungtinės Tautos.

(9)  Urbanizacija Europoje, Europos Komisija; JT pasaulio urbanizacijos perspektyvos 2018 m..

(10)  Vertikalusis ūkininkavimas, WUR.

(11)  EESRK nuomonė „Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas“, NAT/823 (OL C 517, 2021 12 22, p. 38).

(12)  BŽŪP. Struktūriniai pokyčiai ir kartų kaita, Europos Komisija.

(13)  OL C 429, 2020 12 11, p. 268.

(14)  2020-ieji – stabilumo metai ES prekybai žemės ūkio maisto produktais, Europos Komisija.

(15)  „Ūkininkų ir žemės ūkio darbo jėgos statistika“, Eurostatas.

(16)  OL C 429, 2020 12 11, p. 66.

(17)  Maisto ir žemės ūkio ateitis, FAO.

(18)  Nelaimių ir krizių poveikis žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu – 2021 m., FAO.

(19)  FAO maisto kainų indeksas, FAO.

(20)  Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos būklė pasaulyje, PMP.

(21)  Cyber attack on US pipeline is linked to criminal gang, „AP News“.

(22)  Kaasschaarste bij Albert Heijn na hack leverancier, „De Volkskrant“.

(23)  Hacking American beef: the relentless rise of ransomware, „Financial Times“.

(24)  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pareiškimas dėl „Kaseya“ incidento, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

(25)  2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita, Europos Komisija.

(26)  Shaping and securing the EU‘s Open Strategic Autonomy by 2040 and beyond, Jungtinis tyrimų centras.

(27)  Atsparumo rodiklių suvestinės, Europos Komisija.

(28)  Į visus būsimus ES prekybos susitarimus reikėtų įtraukti žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, kaip pasaulinius tvarumo standartus (OL C 429, 2020 12 11, p. 66).

(29)  Privalomos ES tiekimo grandinių išsamaus patikrinimo sistemos link, „Euractiv“.

(30)  Atsakingos verslo ir rinkodaros veiklos elgesio kodeksas, Europos Komisija.

(31)  EESRK nuomonė Maisto verslo strategijų ir operacijų derinimas su darnaus vystymosi tikslais siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 (dar nepaskelbta OL).