EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 10 26
COM(2021) 960 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Spartesni Europos klimato politikos veiksmai siekiant žalios, teisingos ir klestinčios ateities
2021 m. ES klimato politikos veiksmų pažangos ataskaita
{COM(2021) 950 final} - {SWD(2021) 298 final}
„Tai lemiamas kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu dešimtmetis. Devyni iš dešimtiems europiečių sutinka, kad reikėtų imtis veiksmų, siekiant sumažinti mūsų išmetamą teršalų kiekį ir iki 2050 m. neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. ES išsikėlė didelius tikslus ir Komisijos pasiūlymuose nurodyta, kaip galime juos įgyvendinti. Norint visiems užtikrinti žalią ir sveiką ateitį, reikės didelių kiekvieno sektoriaus, kiekvienos valstybės narės pastangų. Europos pertvarka bus visiems teisinga, žalia ir konkurencinga.“
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas
1.TARPTAUTINIŲ ES ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS
ES viršijo savo tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos šis kiekis sumažėjo rekordiškai daug.
2020 m. ES 27 išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, įskaitant tarptautinės aviacijos išmetamą kiekį, sumažėjo 31 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir pasiekė žemiausią lygį per 30 metų. Į šį skaičių įtraukus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje išmetamą ir absorbuojamą teršalų kiekį, grynasis išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 34 proc. Taigi ES gerokai viršijo Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) nustatytą tikslą išmetamą ŠESD kiekį iki 2020 m. sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Dėl nuolatinių pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro per pastarąjį dešimtmetį tokia padėtis jau buvo susiklosčiusi prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Nuo 2005 m., kai buvo įdiegta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema (elektros energijos gamybos, didžiosios pramonės gamybos dalies ir skrydžių Europos ekonominėje erdvėje (EEE), išmetamų teršalų kiekis sumažėjo maždaug 43 proc. Tai labai prisidėjo prie bendro 2020 m. ES tikslo įgyvendinimo. Sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma (kaip antai į ATLPS neįtrauktuose pramonės sektoriuose, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose), išmetamų teršalų kiekis buvo 16 proc. mažesnis nei 2005 m., t. y. 2020 m. pastangų pasidalijimo tikslas (−10 proc.) taip pat buvo viršytas. Pagal Kioto protokolą vykdomos preliminarios modeliuojamosios apskaitos duomenimis, metinis apskaitytas grynasis kreditų dėl LULUCF skaičius nuo 2013 iki 2019 m. sumažėjo.
Nuo 1990 m. visos ES BVP padidėjo daugiau kaip 50 proc., o ekonomikos keliamos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, apibrėžiamas kaip išmetamųjų teršalų kiekio ir BVP santykis, 2020 m. sumažėjo iki 271 g CO2ekv./EUR2015 m. ir yra mažesnis nei pusė 1990 m. lygio. Iš to matyti, kad, kaip nurodyta naujojoje ES augimo strategijoje „Europos žaliasis kursas“, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir ekonomikos augimas gali būti neatsiejami.
Palyginti su 2019 m., 2020 m. ŠESD išmesta beveik 10 proc. mažiau – tai pandemijos nulemtas precedento neturintis laikinas išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas. Stacionarių įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, išmetamas teršalų kiekis labai sumažėjo – 11,4 proc., o išmetamųjų teršalų, kuriems ATLPS netaikoma, kiekis sumažėjo 5,6 proc. Aviacijos sektoriuje užfiksuotas rekordinis išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas vykdant skrydžius EEE viduje (−63,5 proc.) ir visame pasaulyje (−54 proc.), kalbant apie tarptautinę aviaciją. Tačiau iš neseniai atlikto tyrimo
matyti, kad aviacijos išmetami teršalai, kurie nėra CO2, lemia daugiau kaip pusę (66 proc.) faktinio aviacijos spinduliavimo poveikio (2018 m.). Todėl, be klimato politikos veiksmų, kurių jau imtasi, reikia apsvarstyti, kaip geriausia toliau spręsti išmetamųjų teršalų, kurie nėra CO2, poveikio klausimą, kad būtų prisidedama prie ES klimato srities tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo.
Nors jūrų transportas yra viena efektyviausiai energiją vartojančių transporto rūšių, 2018–2019 m. jūrų transporto sektoriuje išmesta apie 3–4 proc. viso ES išmesto CO2 kiekio, o apie 60 proc. pranešto išmetamųjų teršalų kiekio išmesta vykdant reisus į EEE nepriklausantį uostus arba iš jų. 2020 m. šis sektorius taip pat smarkiai nukentėjo nuo pandemijos (palyginti su 2019 m., išmetamas CO2 kiekis sumažėjo 15 proc.). Nepaisant iki šiol pasiektų rezultatų, labai svarbu prisiminti, kad sparčiai atsigaunant ekonomikai gali smarkiai ir greitai padidėti išmetamųjų teršalų kiekis, nebent būtų taikomos į žaliąją pertvarką orientuotos skatinimo priemonės. Galiausiai, turint omenyje precedento neturintį klimato kaitos poveikį, privalome veikti kaip niekada greitai, kad užsitikrintume žalią, teisingą ir klestinčią ateitį.
1 diagrama. Bendras 1990–2020 m. ES 27 išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis (įskaitant tarptautinės aviacijos išmestą ŠESD kiekį), tikslai, modeliu grindžiamos 2020–2050 m. išmetamo ir absorbuojamo teršalų kiekio prognozės
Gerokai sparčiau vykdomi Europos klimato politikos veiksmai
Laikydamasi Paryžiaus susitarimo nuostatų, 2019 m. gruodžio mėn. ES nusistatė tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. ES taip pat priėmė Europos žaliąjį kursą – daugiasektorį veiksmų planą imtis žaliosios ir teisingos pertvarkos, kurią vykdant skaitmeninės technologijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje. 2020 m. gruodžio mėn., po to, kai Komisija paskelbė 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, kuriame siūlomas labiau subalansuotas poveikio klimatui neutralizavimo scenarijus, Europos Vadovų Taryba patvirtino platesnio užmojo tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. (anksčiau išmetamą ŠESD kiekį siekta sumažinti 40 proc.). Todėl 2020 m. gruodžio mėn. pagal UNFCCC ES ir jos valstybės narės pateikė atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Iki 2021 m. spalio mėn. 20 valstybių narių pateikė ES savo ilgalaikes strategijas, tačiau valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę jas atnaujinti ir, jei įmanoma, padidinti savo užmojus.
2021 m. birželio mėn. priėmus Europos klimato teisės aktą ir jam įsigaliojus, abu 2030 ir 2050 m. tikslai tapo teisiškai privalomi Europos Sąjungoje. Tam, kad būtų dedama pakankamai pastangų švelninti klimato kaitą ir iki 2030 m. sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, šiuo teisės aktu taip pat ribojamas absorbuojamo anglies dioksido poveikis. Raginama parengti sektorių poveikio klimatui neutralizavimo veiksmų gaires ir įsteigiama Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais.
Siekdama užtikrinti, kad ES politikos sistema būtų parengta įgyvendinti naują 2030 m. klimato srities tikslą, 2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė kaip niekad išsamų klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį. Šiuo rinkiniu siekiama laipsniškai įgyvendinti pakeitimus ir pateikti keletą priemonių, kuriomis remiama socialiai priimtina pertvarka. Kalbant apie išmetamą ŠESD kiekį, teisės aktų rinkiniu siūloma sugriežtinti esamą ES ATLPS, o anglies dioksido apmokestinimo sistemą taikyti ir jūrų transporto sektoriui. Jame taip pat siūloma būdų, kaip paskatinti tvarių alternatyviųjų degalų naudojimą laivybos ir aviacijos sektoriuose. Be to, siūloma palaipsniui atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų aviacijos sektoriuje ir prireikus skrydžiams už EEE ribų taikyti visuotinę Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA). Teisės aktų rinkinyje taip pat siūloma kelių transporto ir pastatų srityje naudojamiems degalams taikyti atskirą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, užsibrėžti didesnį naujų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą ir sparčiau diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą. Šiuo teisės aktų rinkiniu sugriežtinami kiekvienai valstybei narei privalomi ŠESD kiekio mažinimo sektoriuose, kuriems ES ATLPS šiuo metu netaikoma (pastatų, kelių ir vidaus jūrų transporto, žemės ūkio, atliekų ir mažosios pramonės), tikslai. Taip pat nustatyti konkretūs tikslai, kaip išsaugoti ir auginti natūralius anglies dioksido absorbentus. Teisės aktų rinkinyje taip pat numatyti didesni atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tikslai ir priemonės, kuriomis spartinamas jų diegimas visuose galutinio energijos suvartojimo sektoriuose ir skatinamas energetikos sistemos integravimas. Jame taip pat nustatomi didesni energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir reikalaujama platesnio masto energijos taupymo priemonių, įskaitant didesnį viešųjų pastatų renovavimo lygį, siūloma energijos išteklius apmokestinti atsižvelgiant į klimato srities tikslus ir numatomos anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės. 2021 m. liepos mėn. Komisija taip pat priėmė naują 2030 m. ES miškų strategiją. Joje pripažįstamas esminis miškų ir visos su miškais susijusios vertės grandinės vaidmuo siekiant įgyvendinti ES biologinės įvairovės tikslus, taip pat tikslą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių pradinės pozicijos skiriasi ir kad žalioji pertvarka joms turės skirtingą poveikį, labai svarbu, kad ši pertvarka būtų teisinga. Sugriežtinti kiekvienos valstybės narės išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai grindžiami jų BVP vienam gyventojui, o korekcijos atliktos atsižvelgiant į išlaidų veiksmingumą ir nacionalinius ypatumus. Siekiant reaguoti į pertvarkos paskirstomąjį ir socialinį poveikį valstybėse narėse ir tarp jų, teisės aktų rinkiniu taip pat siūloma padidinti Modernizavimo fondo dydį ir dalį pajamų iš kelių transportui ir pastatams taikomos naujosios ATLPS per naująjį Socialinio klimato fondą skirti pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams.
Tam, kad visuomenė prisitaikytų prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių ir iki 2050 m. taptų atsparia jos poveikiui, 2021 m. Komisija priėmė naują prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją
. Strategijoje valstybės narės ir visa ES raginamos prie klimato kaitos prisitaikyti pažangiau, greičiau ir sistemingiau, kad jų gebėjimas prisitaikyti sustiprėtų, neatsparumas klimato kaitos poveikiui sumažėtų iki minimumo, o bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis iš viso pasaulio taptų glaudesnis. 2021 m. spalio mėn. pagal UNFCCC ES pateikė savo pranešimą apie prisitaikymą, kuriame išdėstyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje nustatyti ES užmojai, taip pat valstybių narių gerosios prisitaikymo patirties pavyzdžiai.
Žaliosios pertvarkos finansavimas
Žalioji pertvarka ateinančiais metais pareikalaus dar neregėtų investicijų į inovacijas ir naujas technologijas. Apskaičiuota, kad, palyginti su 2011–2020 m. laikotarpiu, Europos Sąjungai kasmet reikės maždaug 390 mlrd. EUR, papildomų investicijų, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, ir 130 mlrd. EUR per metus kitiems aplinkos tikslams pasiekti. Tam reikia suderinti visus finansavimo šaltinius – viešuosius ir privačiuosius, nacionalinius ir daugiašalius. Gerokai padidinti klimato srities finansavimą siūloma tiek naująja daugiamete finansine programa (DFP) ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone (NGEU), tiek reguliavimo ir viešojo bei privačiojo sektorių iniciatyvomis ir 2021 m. liepos mėn. teisės aktų rinkiniu.
Siekiant padėti atskleisti privačiųjų investicijų potencialą, 2021 m. priimta atnaujinta tvaraus finansavimo strategija. Siekdama privatųjį kapitalą pakreipti nauja linkme, Komisija priėmė Tvaraus finansavimo taksonomijos reglamentą, kuriuo nustatoma ES taksonomijos sistema – įmonių, investuotojų ir politikos formuotojų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikacija. Pirmojoje jo dalyje daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos tam tikruose sektoriuose. Kiti aplinkosauginiai ir socialiniai aspektai bus baigti įgyvendinti 2022 m. Iki 2021 m. pabaigos Komisija paskelbs ataskaitą, kurioje bus aprašytos būtinos nuostatos dėl ekonominės veiklos, nedarančios reikšmingo poveikio aplinkosauginiam tvarumui, ir ekonominės veiklos, kurią vykdant aplinkosauginiam tvarumui daroma reikšminga žala. Tarptautinėje tvaraus finansavimo platformoje ES su pagrindiniais partneriais toliau svarsto, kaip tvarioms tarpvalstybinėms investicijoms sudaryti palankesnes sąlygas, visų pirma, galbūt priimant bendrą taksonomiją. Be to, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD), kuria būtų iš dalies pakeisti galiojantys nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimai, išplėsta informacijos teikimo reikalavimo taikymo sritis, įtraukiant visas dideles įmones ir visas į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktas įmones, išskyrus į sąrašus įtrauktas labai mažas įmones, ir numatomas pateiktos informacijos auditas. Tai labai padidintų skaidrumą.
Europos Sąjungoje viena iš politikos priemonių, skirtų investicijoms į pagrindinius sektorius sutelkti, yra pramonės aljansai. Tai Europos baterijų aljansas, Švariojo vandenilio aljansas ir Europos žaliavų aljansas.
Ekonomikos gaivinimas vykdant žaliąją ir teisingą pertvarką
Nuo 2020 m. kilusio pandemijos protrūkio Europos žaliasis kursas neatsiejamas nuo ES pastangų parengti ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinį ir patvirtinti ilgalaikį ES biudžetą (2021–2027 m.). Remiantis praėjusių metų Europos Vadovų Tarybos susitarimu, su klimatu susijusiai politikai ir programoms bus panaudota ne mažiau kaip 30 proc. 1,8 trln. EUR sumos, skirtos tiek laikinajai ekonomikos gaivinimo priemonei NGEU, tiek 2021–2027 m. biudžetui (540 mlrd. EUR). Išleisdama žaliąsias obligacijas, pagrįstas klimatui skirtomis išlaidomis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), Komisija finansuos 30 proc. NGEU. Kad gautų paramą pagal EGADP
, kuri yra labai svarbi NGEU dalis, 2021 m. valstybės narės turėjo parengti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kaip jos ketina panaudoti savo nacionalinius asignavimus. Šie planai turi atitikti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, konkretų 37 proc. lėšų klimatui tikslą ir reikšmingos žalos nedarymo principą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio klimato ir aplinkos tikslams
. Valstybės narės, kurių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įvertino Komisija, pirmiau minėtą tikslą viršijo, klimatui skirdamos apie 40 proc. lėšų.
Siekiant užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama sąžiningai, nė vieno nepaliekant nuošalyje, buvo sukurtas teisingos pertvarkos mechanizmas . Numatoma, kad ši nauja priemonė padės sutelkti apie 55 mlrd. EUR, kad būtų sumažintas su klimato kaita susijusios pertvarkos socioekonominis poveikis labiausiai paveiktuose regionuose ir sektoriuose. Valstybės narės rengia teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose nurodomos didžiausią neigiamą poveikį patyrusios teritorijos ir išdėstomas jų pertvarkos procesas. Siekiant energetikos ir klimato srities tikslų, labai svarbu, kad sektoriuose, kuriems pertvarka padarė neigiamą poveikį, investicijomis būtų remiamas darbuotojų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas, taip pat sklandesnis perėjimas darbo rinkoje
.Be to, sukurta Teisingos pertvarkos platforma
, skirta padėti regionams, priklausantiems nuo kietojo iškastinio kuro ir daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, ir suteikti erdvės atviram dialogui ir mainams.
Aktyvesni miestų ir piliečių klimato srities veiksmai
Kova su klimato kaita yra kolektyvinė atsakomybė. Žmonės ir miestai visoje ES vis aktyviau imasi veiksmų. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Europos klimato paktą, siekdama suteikti piliečiams svarbesnį vaidmenį rengiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus ir sukurti veiksmingą tam skirtą platformą. Iki 2021 m. liepos mėn. buvo pateikta daugiau kaip 1 000 prašymų leisti prisijungti prie pakto ir daugiau kaip 500 piliečių jau yra tapę visateisiais ambasadoriais.
Iki 2020 m. pabaigos prie ES merų pakto prisijungę apie 9 900 Europos miestų įsipareigojo iki 2020 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 30 proc., o iki 2030 m. – 47 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ Komisija taip pat skelbia misiją „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“, kuria siekiama, kad iki 2030 m. mažiausiai 100 miestų poveikis klimatui taptų neutralus ir būtų skatinami eksperimentai bei inovacijos, o kitomis misijomis – prisitaikymo prie klimato kaitos, vandenynų bei vidaus vandenų ir geros dirvožemio būklės – klimato srities veiksmai bus skatinami pasitelkiant plataus masto piliečių veiklą.
2.ES APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMA
Šiuo metu ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) taikoma maždaug 36 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio, kurį išskiria beveik 9 500 elektrinių ir gamyklų (t. y. stacionarių įrenginių) ir kuris išmetamas vykdant skrydžius EEE viduje. Nuo 2005 m. iki 2020 m. į ES ATLPS įtrauktų stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekis jau sumažėjo 43 proc. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriai (−15 proc.), atspindintys ankstesnes priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tendencijas (pavyzdžiui, dėl ES ir valstybių narių vykdytos atsinaujinančiosios energijos srities politikos nuo anglies pereinama prie elektros energijos gamybos naudojant gamtines dujas ir vietoj iškastinio kuro naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai), ir 2020 m. dėl pandemijos sumažėjęs elektros energijos suvartojimas. Apskaičiuota, kad 2020 m. dėl pandemijos padarinių stacionarių įrenginių išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 11,4 proc., o nuo ES ATLPS 3 etapo pradžios 2013 m. labiausiai sumažėjo pramonės įmonių išmetamas teršalų kiekis (−7 proc.); rekordinis sumažėjimas nustatytas ir aviacijos sektoriuje (−63,5 proc.).
2 diagrama. Patikrintas (ankstesnis) į ATLPS įtrauktų 2005–2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis (Mt CO2 ekv.), 2021–2030 m. valstybių narių prognozės pagal esamas priemones, 2, 3 ir 4 etapų didžiausias ATL skaičius ir 2008–2020 m. susikaupęs tų leidimų perteklius (įskaitant Jungtinę Karalystę (Šiaurės Airiją), Norvegiją ir Islandiją)
Pastaruosius porą 3-iojo etapo metų anglies dioksido kaina didėjo. Taip buvo ir 2020 bei 2021 m., kai, nepaisant pandemijos nulemtos sudėtingos ekonominės padėties pramonės ir aviacijos sektoriuose, anglies dioksido kaina išliko didelė dėl didelių dujų kainų ir rinkos lūkesčių, susijusių su didesniu 2030 m. klimato srities užmoju. 2021 m. didėjusios anglies dioksido kainos prisidėjo prie didesnių didmeninių elektros energijos kainų, tačiau daug mažesniu mastu nei padidėjusi dujų kaina.
Komisija kasmet skelbia praėjusių metų apyvartinių taršos leidimų perteklių. 2021 m. gegužės mėn. duomenimis, 2020 m. fiksuotas maždaug 1,58 mlrd. perteklius
buvo šiek tiek didesnis nei 2019 m. (1,39 mlrd.), nes dėl pandemijos išmetamųjų teršalų kiekis vis mažėjo. Atsižvelgiant į dabartinį perteklių, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažės 378 mln. Remiantis pirmąja nuo 2019 m. veikiančio Rinkos stabilumo rezervo peržiūra, net dėl COVID-19 protrūkio ir sumažėjus išmetamųjų teršalų kiekiui, jo tikslas sumažinti ankstesnį perteklių ir stabilizuoti rinką buvo pasiektas. Konkrečiai, dėl to iki šiol panaudota beveik 1,1 mlrd. leidimų (sumažėjo aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius) ir manoma, kad tokia padėtis tęsis ir artimiausiais metais.
Kalbant apie tarptautinius kreditus, 3 etapo pradžioje rinkos analitikai apskaičiavo, kad 2 ir 3 etapais (2008–2020 m.) panaudotų tarptautinių kreditų skaičius siektų apie 1,6 mlrd. 2021 m. gegužės mėn. duomenimis
, buvo panaudota arba iškeista iš viso apie 1,565 mlrd. tarptautinių kreditų. Tai sudaro beveik 98 proc. numatyto didžiausio kiekio. Vien 3 etapu (2013–2020 m.) buvo iškeista 506,3 mln. tarptautinių kreditų. Pagal ES ATLPS direktyvos nuostatas, ketvirtuoju sistemos prekybos laikotarpiu (2021–2030 m.) tarptautinių kreditų nebebus galima naudoti ES ATLPS atitikčiai užtikrinti.
Pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo Europos anglies dioksido rinkos aukcionuose 2020 m. ir toliau augo dėl didėjančios anglies dioksido kainos. Bendros valstybių narių, Jungtinės Karalystės ir EEE šalių pajamos iš aukcionų nuo 2012 m. iki 2021 m. birželio 30 d. siekė beveik 83,5 mlrd. EUR. Vien 2020 m. iš viso gauta 16,5 mlrd. EUR pajamų (ES 27 ir EEE), arba 19 mlrd. EUR, įskaitant JK. Per pirmuosius šešis 2021 m. mėnesius pajamos (ES 27 ir EEE) siekė beveik 14 mlrd. EUR.
Veiksmai aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose
Laikantis ES ATLPS direktyvos nuostatos dėl taikymo sustabdymo, ne Europos šalių aviacijos išmetamų teršalų kiekis, t. y. išmetamųjų teršalų kiekis, kuris susidaro vykdant atvykstamuosius skrydžius į EEE šalis ir išvykstamuosius skrydžius į kitas šalis, išskyrus išvykstamuosius skrydžius į JK ir Šveicariją, šiuo metu pagal ES ATLPS neapmokestinamas.
2021 m. ES toliau rėmė Tarptautinės jūrų organizacijos pirminės ŠESD kiekio mažinimo strategijos įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdama trumpalaikėms priemonėms. Komisija taip pat pasirašė susitarimo memorandumą dėl naujos partnerystės pagal programą „Europos horizontas“, pagal kurią iki 2030 m. į mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota iki 3,8 mlrd. EUR, kad būtų sukurti ir išbandyti netaršūs sprendimai, diegti visoms pagrindinėms laivų rūšims ir paslaugoms. 2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė išplėsti ES ATLPS, įtraukiant jūrų transporto išmetamus teršalus, ir skatinti naudoti tvarius alternatyviuosius degalus.
3.IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS, KURIAM TAIKOMAS PASTANGŲ PASIDALIJIMO PRINCIPAS
Teršalams, išmetamiems sektoriuose, kurie nėra įtraukti į ATLPS, kaip antai transporto, į ATLPS neįtrauktos pramonės, pastatų, žemės ūkio ir atliekų, taikomi ES pastangų pasidalijimo teisės aktai. Sprendime dėl pastangų pasidalijimo (SPP) nustatyti nacionaliniai 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, išreikšti procentiniais pokyčiais, palyginti su 2005 m. lygiais. Jame taip pat nustatytos metinės išmetamųjų teršalų kvotos (MITK), kurių valstybės narės privalo laikytis. Analogiškai vėliau priimtu Paslaugų pasidalijimo reglamentu (PPR) nustatyti nacionaliniai 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslai ir 2021–2030 m. laikotarpio MITK (taip pat ir Islandijai bei Norvegijai). Islandija ir Norvegija ėmėsi tolesnių veiksmų, kad įgyvendintų PPR, ir abi šalys jau pateikė Komisijai savo nacionalinius planus,.
Nuo 2013 m., kai buvo pradėta taikyti pastangų pasidalijimo sistema, kasmet visoje ES išmetamas už nustatytą bendrą ribą mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis. ES 27 išmetamų teršalų kiekis, kuriam taikomas SPP, 2019 m. buvo beveik 11 proc. mažesnis nei 2005 m. Taigi 2020 m. tikslas (−10 proc.) buvo viršytas dar prieš prasidedant COVID-19 krizei (3 diagrama).
3 diagrama. Išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriems taikomi 2005–2030 m. pastangų pasidalijimo teisės aktai ir metinės išmetamųjų teršalų kvotos (MITK), ES 27, Islandijoje ir Norvegijoje (Mt CO2 ekv.)
2013–2020 m. valstybių narių įsipareigojimų dėl pastangų pasidalijimo vykdymas
2013–2018 m. įsipareigojimus dėl pastangų pasidalijimo įvykdė visos valstybės narės. Malta savo MITK viršijo kiekvienais nagrinėjamaisiais metais, bet kvotų trūkumą padengė, MITK įsigydama iš Bulgarijos. 2018 m. savo MITK viršijo ir Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Estija, Kipras, Lenkija, Liuksemburgas, Suomija ir Vokietija, bet jos galėjo panaudoti ankstesniais metais sukauptą perteklių. Švedija ir JK 2018 m. MITK perteklių panaikino, kad padidintų sistemos aplinkosauginį naudingumą. Visos kitos valstybės narės savo ATL perteklių rezervavo, kad galėtų jį panaudoti vėliau. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus dėl pastangų pasidalijimo, tarptautinių projektų kreditų, gautų pagal švarios plėtros mechanizmą arba iš bendro įgyvendinimo, panaudota nebuvo.
2019 m. atitikties užtikrinimo ciklas dar nesibaigė. Metinės apskaitos peržiūros pagal SPP duomenimis, Maltoje išmetamųjų teršalų kiekis MITK viršijo 22 proc., todėl jai vėl reikės jų įsigyti. 2019 m. devyniose kitose valstybėse narėse išmetamųjų teršalų kiekis MITK viršijo iki 18 proc. Šios šalys, išskyrus Airiją ir Vokietiją, turi pakankamą ankstesniais metais rezervuotą MITK perteklių. Preliminariais 2020 m. apskaitos duomenimis, Airija, Bulgarija, Kipras, Malta, Suomija ir Vokietija savo MITK viršijo: nuo 0,4 proc. (Suomija) iki 14 proc. (Airija). Valstybės narės, kurios nėra rezervavusios MITK pertekliaus (Airija, Malta ir Vokietija), gali taikyti SPP nurodytus lankstumo mechanizmus (be MITK rezervavimo ir skolinimosi).
4 diagrama. Bendras ES 27 ir JK 2013–2019 m. MITK perteklius, išreikštas 2005 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekio procentine dalimi
Pažanga siekiant 2030 m. tikslų pastangų pasidalijimo srityje
Valstybės narės planuoja, priima ir įgyvendina politiką ir priemones, kad pasiektų dabartinius Pastangų pasidalijimo reglamentu grindžiamus 2030 m. tikslus pastangų pasidalijimo srityje. Jei apibendrintume šiuo metu įgyvendinamą nacionalinę politiką, ES 27 šalys, dalydamosi pastangomis, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažintų 22 proc., palyginti su 2005 m. Šis kiekis gerokai mažesnis nei dabartinis tikslas bendrą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 proc. ir 2021 m. liepos mėn. pasiūlytas platesnio užmojo tikslas šį kiekį sumažinti 40 proc. Net jei būtų įgyvendintos visos valstybių narių praneštos papildomos politikos priemonės, 30 proc. tikslas būtų vos pasiektas. Tai patvirtina didelį ir neišvengiamą valstybių narių poreikį planuoti ir įgyvendinti papildomus klimato politikos veiksmus tuose sektoriuose, kuriuose dalijamasi pastangomis.
5 diagrama. 2030 m. tikslų, nustatytų Pastangų pasidalijimo reglamente, ir išmetamųjų teršalų kiekio prognozių, taikant esamas ir papildomas priemones, skirtumai, išreikšti 2005 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekio procentine dalimi, ES 27, Islandijoje ir Norvegijoje. Teigiamos vertės žymi prognozuojamus viršytus tikslus; neigiamos vertės žymi, kad prognozuojami tikslai nebus pasiekti.
Politika pagrindiniuose sektoriuose
Kelių transporto sektoriuje, kuris yra antras pagal dydį išmetamųjų teršalų šaltinis ES, išmetamųjų teršalų kiekis – po nedidelio sumažėjimo prasidėjus finansų krizei – 2019 m. vėl pasiekė 2005 m. buvusį lygį. Manoma, kad po pandemijos išmetamųjų teršalų kiekis vėl padidės ir veikiausiai nesumažės, jei nebus imtasi papildomų priemonių. Taigi svarbus veiksnys mažinant kelių transporto išmetamą teršalų kiekį yra naujų automobilių, furgonų ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normos. Vidutinis naujų automobilių išmetamas teršalų kiekis sumažėjo nuo 122,3 g CO2/km 2019 m. iki 107,8 g CO2/km 2020 m. Ėmus palaipsniui įgyvendinti 2020 m. nustatytą griežtesnį viso ES parko išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą, tai yra didžiausias metinis sumažėjimas nuo tada, kai 2010 m. buvo nustatytos CO2 kiekio normos. Be to, tai atskleidžia valstybių narių nustatytų tikslinių ekonomikos gaivinimo priemonių, kuriomis skatinta naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones ir investuoti į įkrovimo infrastruktūrą, poveikį. 2020 m. elektromobilių įregistruota trigubai daugiau nei 2019 m. (nuo 3,5 proc. iki daugiau nei 11 proc., iš jų 6 proc. – vien elektra varomos transporto priemonės ir 5 proc. – laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės). Dėl griežtesnių normų 2020 m. vidutinis naujų furgonų išmetamas teršalų kiekis taip pat sumažėjo iki 155,7 g CO2/km (6 diagrama). Sunkiosios transporto priemonės, kaip antai sunkvežimiai, sunkieji furgonai, autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, išskiria apie 30 proc. viso kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Galiojančiuose teisės aktuose reikalaujama, kad nuo 2025 ir 2030 m., palyginti su 2019 m. atskaitos scenarijumi, vidutinis gamintojo naujų sunkiųjų sunkvežimių parko išmetamas CO2 kiekis būtų sumažintas atitinkamai 15 ir 30 proc.
6 diagrama. Vidutinis parduodamų naujų automobilių ir furgonų išmetamas teršalų kiekis (g CO2/km) ir viso parko tikslai
Kita transporto sektoriuje taikoma išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonė yra Degalų kokybės direktyva, kuria reikalaujama iki 2020 m. 6 proc., palyginti su 2010 m., sumažinti degalų gyvavimo ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą. Vidutinis 2019 m. tiektų degalų taršos ŠESD intensyvumas buvo 4,3 proc. mažesnis nei 2010 m. (7 diagrama). Ataskaitas teikiančiose šalyse pasiekta pažanga labai skiriasi ir beveik visos valstybės narės turi skubiai imtis papildomų veiksmų, kad būtų pasiektas 2020 m. tikslas. Liepos mėn., peržiūrėjus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, buvo pasiūlyta iki 2030 m. visų degalų taršos ŠESD intensyvumą sumažinti 13 proc. Be to, valstybės narės turi pasiekti antrinius tikslus, susijusius su nebiologinės kilmės degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (2,6 proc.) ir pažangiaisiais biodegalais (2,2 proc.).
7 diagrama. ES degalų tiekėjų sumažintas degalų taršos ŠESD intensyvumas 27 valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje, 2010–2019 m.
Išmetamas fluorintų dujų, itin didelį poveikį darančių ŠESD, kiekis apskaičiuojamas pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo. Nuo 2019 m. pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ES taip pat turi laikytis hidrofluorangliavandenilių naudojimo apribojimų. Dabartiniu reglamentu dėl fluorintų dujų siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinant vietoj labai didelį atšilimo potencialą turinčių fluorintų dujų naudoti mažesnį visuotinio atšilimo potencialą turinčias dujas. 2020 m., vertinant pagal galimą poveikį klimatui, į ES rinką tiektų fluorintų dujų kiekis, palyginti su 2015 m., jau buvo sumažintas 40 proc. Be to, ES sunaudotas hidrofluorangliavandenilių kiekis buvo gerokai mažesnis už pagal Protokolą nustatytą 2020 m. jų naudojimo ribą. 2021 m. Komisija toliau plėtė savo tikralaikės stebėsenos sistemą – muitinėms skirtą ES vieno langelio aplinką, kad padėtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms užkirsti kelią neteisėtam hidrofluorangliavandenilių, kuriems netaikoma kvotų sistema, importui.
Daugeliu atvejų fluorintos dujos pakeitė ozoną ardančias medžiagas (OAM), kurios dažnai taip pat yra labai didelį poveikį turinčios ŠESD. ES palaipsniui jau nutraukė OAM naudojimą ir sėkmingai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Monrealio protokolą. Tačiau OAM vis dar gali būti naudojamos tam tikrai veiklai, kuriai taikoma išimtis, todėl labai svarbu ir toliau vykdyti susijusią politiką.
4.ŽEMĖS NAUDOJIMAS, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMAS IR MIŠKININKYSTĖ (LULUCF)
LULUCF gali lemti tiek ŠESD išmetimą į atmosferą, tiek CO2 absorbavimą. 2013–2020 m. valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad išmetamas ŠESD kiekis ir dėl papildomų veiksmų absorbuojamas CO2 kiekis būtų įskaičiuojamas į Kioto protokole nustatytą mažinimo tikslą. Nuo 2021 m., remiantis adaptuotomis Kioto protokolo apskaitos taisyklėmis, žemės sektoriuje išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis įtraukiamas į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.
LULUCF reglamente reikalaujama, jog kiekviena valstybė narė užtikrintų, kad apskaitytąjį ŠESD kiekį, išmestą naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystę, 2021–2030 m. atsvertų bent lygiavertis apskaitytasis iš atmosferos absorbuotas CO2 kiekis (nulinio debeto įsipareigojimas). Taip pat nustatyti 2021–2025 m. valstybių narių miškų atskaitos lygiai
. ELPA priežiūros institucija (ESA) po panašaus proceso patvirtino Islandijos ir Norvegijos miškų atskaitos lygius
.
8 diagrama. Praneštas (P) ir pagal Kioto protokolą apskaitytas (A) išmestas ir absorbuotas išmetamųjų teršalų kiekis, antrasis įsipareigojimų laikotarpis, ES 27
8 diagramoje matyti, kad praneštas 2013–2019 m. ES išmestas ir absorbuotas teršalų kiekis pagal veiklos rūšį vidutiniškai sumažėjo 344,9 Mt CO2 ekv. Taikant specialias Kioto protokolo apskaitos taisykles, apskaitytas balansas (arba kreditas) buvo vidutiniškai 115,0 Mt CO2 ekv. mažesnis. Apskaitytas grynasis kreditų skaičius sumažėjo nuo 153,3 iki 85,3 Mt CO2 ekv. Šie kiekiai pagal Kioto protokolą apima tiek privalomus (t. y. miško įveisimas ir (arba) atsodinimas, miškų naikinimas ir miškotvarka), tiek su pasirinktomis veiklos rūšimis susijusius kiekius.
Pagrindinė lėtesnio ES LULUCF absorbentų mažėjimo priežastis – praneštas 2013–2019 m. sumažėjęs grynasis absorbuotas išmetamųjų teršalų kiekis ir apskaityti grynieji miškotvarkos kreditai
. Absorbuotas anglies dioksido kiekis sumažėjo dėl įvairių veiksnių, įskaitant didesnę medienos paklausą (pavyzdžiui, 2018 m. Suomijoje), didėjančią miškų, pasiekusių kirtimo brandą, dalį (Estijoje, Latvijoje) ir gausesnius natūralius trikdžius, tokius kaip vabzdžių užkratai (Čekijoje nuo 2015 m.), audros (2019 m. Lenkijoje), sausros ir miškų gaisrai (pvz., 2017 m. Italijoje ir Portugalijoje)
. Preliminariais skaičiavimais, taikant Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio apskaitos taisykles, Kipro, Nyderlandų ir Suomijos vidutinis grynasis LULUCF debetas nesiekia 1 Mt CO2 ekv. per metus. Čekijos, Latvijos ir Slovėnijos debeto lygis prognozuojamas didesnis (atitinkamai 2,6, 2,4 ir 3,9 Mt CO2ekv. per metus).
Siekdama pasukti grynojo dėl LULUCF absorbuoto išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo tendenciją priešinga linkme, Komisija pasiūlė naują 2030 m. tikslą – sumažinti anglies dioksido absorbentų kiekį 310 Mt CO2 ekv. ir iki 2035 m. neutralizuoti poveikį klimatui žemės sektoriuje, grynąjį dėl LULUCF absorbuojamą išmetamųjų teršalų kiekį derinant su gyvulių ir trąšų išmetamu teršalų kiekiu
.
5.PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS
Prisitaikymo prie klimato kaitos aspektas dabar įtraukiamas į ES politiką ir ilgalaikį biudžetą. Iki 2020 m. visos valstybės narės parengė nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją arba planą. Platforma „Climate-ADAPT“ tapo žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos šaltiniu. 2021 m. Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje išdėstyta, kaip ji turi pasirengti neišvengiamam klimato kaitos poveikiui ir iki 2050 m. tapti atsparia klimato kaitai. Tai daroma tobulinant žinias ir jomis keičiantis (pavyzdžiui, per ES platformas ir stebėjimo centrus) ir renkant daugiau ir geresnių su klimatu susijusių duomenų apie riziką ir nuostolius. Strategijoje pabrėžiama, kad turėtų būti remiami visų lygmenų ir sektorių politikos pokyčiai, ypač vietos lygmens ir teisingas atsparumas. Joje nagrinėjama makrofiskalinė klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių rizikos svarba ir pabrėžiama, kaip svarbu integruoti atsparumo klimato kaitai aspektą į nacionalines fiskalines sistemas. Joje taip pat pabrėžiami gamtos procesais pagrįsti sprendimai.
Per programos „Europos horizontas“ prisitaikymo prie klimato kaitos misiją bus išbandomi ir plėtojami spartesnio prisitaikymo sprendimai. Siekiama suteikti paramą bent 150 regionų ir bendruomenių ir išbandyti ne mažiau kaip 75 didelio masto parodomuosius projektus. Prisitaikymo srities veiksmams tiesioginės reikšmės turi ir programos „Europos horizontas“ geros dirvožemio būklės, neutralaus poveikio klimatui miestų, vandenynų ir vidaus vandenų misijos.
Pirmasis nacionalinės prisitaikymo politikos ataskaitų vertinimas
Nuo 2021 m. valstybės narės privalo teikti nacionalinės prisitaikymo politikos ataskaitas. Šias ataskaitas pateikė visos valstybės narės. Nors vertinti faktinę įgyvendinimo pažangą dar per anksti, galima parengti pastebėtų pagrindinių pavojų ir būsimos rizikos apžvalgą, pagal kurią būtų galima įvertinti pažangą 2023 m.
Dažniausiai valstybėse narėse pastebimi ūmūs pavojai yra karščio bangos ir sausros (visose šalyse), dideli krituliai (dėl kurių kyla potvyniai), audros, nuošliaužos ir gaisrai (daug šalių visose klimato zonose
). Dažniausiai pastebimi pasikartojantys pavojai – kintanti temperatūra, kintantys kritulių modeliai ir rūšys (taip pat padidėjusi įvairovė) ir pakrančių erozija. Kai kurie pavojai išskirtiniai, tačiau jų pasitaiko tik tam tikrose klimato zonose: šiaurės šalyse su vandens trūkumu, dirvožemio degradacija ir erozija beveik nesusiduriama; šiaurės ir rytų šalims būdingi vėjo pobūdžio pokyčiai; pietuose daugiausia problemų kelia sūraus vandens intruzija. Apskritai Ispanija, Prancūzija ir Suomija pranešė apie didžiausią pavojų skaičių, o Airija, Italija ir Liuksemburgas – mažiausią. Daugiau kaip 60 proc. valstybių narių nurodė, kad ateityje dėl klimato kaitos didžiausia rizika grės sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir maisto, miškininkystės, biologinės įvairovės, vandentvarkos, turizmo ir energetikos sektoriams. Ispanija, Portugalija ir Švedija pranešė apie didžiausią sektorių, kuriems gresia būsima rizika, skaičių.
6.KLIMATO POLITIKOS VEIKSMŲ FINANSAVIMAS
Klimato politikos įtraukimas į ES biudžetą
Kaip nurodyta 1 skyriuje, tam, kad būtų užtikrintas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir atsparumas klimato kaitai, reikia didelių investicijų. Klimato politikos veiksmams skiriama bent 30 proc. kito ES ilgalaikio biudžeto (2021–2027 m.) – didžiausia iki šiol jo dalis (palyginti su 20 proc. 2014–2020 m. laikotarpiu). Tai yra apie 625 mlrd. EUR, palyginti su maždaug 210 mlrd. EUR ankstesniu laikotarpiu. Konkrečiose išlaidų programose numatyti didesni klimato srities tikslai (programa „Europos horizontas“ – 35 proc., Sanglaudos fondas – 37 proc., BŽŪP – 40 proc., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) – 60 proc., programa LIFE – 61 proc., Teisingos pertvarkos fondas – 100 proc.), taip dar labiau prisidedant prie bendrų biudžeto užmojų.
Kad pagal EGADP valstybės narės galėtų pasinaudoti iki 723,8 mlrd. EUR vertės paskolomis ir dotacijomis, 2021 m. jos rengė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šie planai apima visai ES pridėtinės vertės turinčias investicijas ir reformų iniciatyvas, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant vandenilį, vystymą ir naudojimą, pastatų renovaciją ir energijos vartojimo efektyvumą, alternatyviųjų degalų arba geležinkelių transporto infrastruktūros diegimą. Konkretus 37 proc. klimato išlaidų tikslas buvo viršytas: remiantis Komisijos įvertintais ir patvirtintais 22 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, bendros klimato srities investicijos sudarė 177 mlrd. EUR, arba apie 40 proc. viso šiuose planuose prašomo finansavimo. Apie 43 proc. klimato srities priemonėms asignuojamos sumos bus skirta atsinaujinančiajai energijai, tinklams ir energijos vartojimo efektyvumui, o 35 proc. – tvariam judumui. Taigi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai jau dabar gali padėti valstybėms narėms iki 2030 m. pasiekti platesnio užmojo tikslus. Komisija įtraukė techninius tikrinimo kriterijus iš ES taksonomijos, kad, kai įmanoma, galėtų stebėti, kaip išleidžiamos klimatui skirtos EGADP ir struktūrinių fondų lėšos. 2021 m. rugsėjo mėn. priimta NGEU žaliųjų obligacijų sistema
suteikia reikiamų garantijų, kad gautos pajamos bus skirtos žaliosioms ir klimato srities investicijoms pagal EGADP finansuoti.
Numatoma, kad taikant Teisingos pertvarkos mechanizmą bus sutelkta apie 55 mlrd. EUR (2021–2027 m.) investicijų. Šį mechanizmą sudaro trys ramsčiai:
1.Teisingos pertvarkos fondas – bent 25 mlrd. EUR;
2.teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ – biudžeto garantija pagal programą „InvestEU“, kuria siekiama sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas;
3.paskolų viešajam sektoriui priemonė, pagal kurią, siekiant sutelkti apie 18 mlrd. EUR viešųjų investicijų, 1,5 mlrd. EUR dotacijų iš ES biudžeto suma bus derinama su 10 mlrd. EUR paskolų iš Europos investicijų banko (EIB) suma.
Nuo 2021 m. skirtingų ES programų, kuriomis prisidedama prie Europos žaliojo kurso, pavyzdžiui, EITP, programos „Europos horizontas“, Inovacijų fondo, programos LIFE, paskolų priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą ir kt., dalis valdys vienas subjektas – Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA).
Pajamų už aukcionuose parduotus ES ATL naudojimas valstybėse narėse
3 etapu smarkiai išaugus anglies dioksido kainai, ES 27 atitinkamai padidėjo pajamos iš aukcionų – nuo 3,1 mlrd. EUR 2013 m. iki 14,4 mlrd. EUR 2020 m. Metinių ataskaitų duomenimis, 3 etapu klimato ir energetikos reikmėms buvo panaudota 75 proc. visų pajamų (56,5 mlrd. EUR), o 2020 m. – 72 proc. Praktiškai klimato kaitai ir energetikai valstybės narės išleidžia daugiau lėšų, nei gauna pajamų iš aukcionų
.
9 diagrama. Iš aukcionų gautos pajamos ir praneštas jų panaudojimas (mlrd. EUR), 2013–2020 m., ES 27
3 etapu papildomos metinės pajamos iš didėjančių anglies dioksido kainų daugiausia buvo išleidžiamos šalių viduje, o metinės tarptautinės išlaidos buvo gana stabilios (apie 100–200 mln. EUR per metus). Per daugiašalius fondus ir institucijas tarptautinės lėšos daugiausia buvo kreipiamos į besivystančias šalis. 10 diagramoje parodyta, kaip gautos pajamos panaudotos nuo 2013 m.
10 diagrama. Pranešta vidaus ir tarptautinė klimato ir energetikos reikmėms išleistų pajamų dalis, 2013–2020 m., ES 27
Galiausiai, 2020 m. praneštą didžiąją pajamų dalį valstybės narės išleido tiesioginei paramai, t. y. diegti technologijoms, kuriomis mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis (pavyzdžiui, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams).
11 diagrama. Pranešta dalis pagal klimato ir energetikos reikmėms išleistos paramos rūšį (įskaitant planuojamą) 2020 m., ES 27
Programa „NER 300“
Programa „NER 300“ yra didelės apimties finansavimo programa, skirta ES mažo anglies dioksido kiekio novatoriškiems energetikos parodomiesiems projektams, susijusiems su atsinaujinančiosios energijos technologijomis ir aplinkos atžvilgiu saugiu anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Programa finansuojama iš pajamų, gautų ATLPS 3 etape pardavus 300 mln. apyvartinių taršos leidimų iš Naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo. Iš viso 39-iems projektams 20-yje valstybių narių buvo skirtas 2,1 mlrd. EUR dydžio finansavimas. Projektų vykdymo etapai skiriasi, tačiau 23 projektai buvo atšaukti dėl sunkumų užtikrinti pakankamą nuosavą kapitalą ir (arba) pritraukti papildomą finansinę paramą.
Atšaukus šiuos projektus susigrąžinta beveik 1,5 mlrd. EUR. Iš dalies pakeistame sprendime dėl programos „NER 300“ leista per esamas finansines priemones reinvestuoti 708,7 mln. EUR nepanaudotų lėšų. Įgyvendinant „InnovFin“ energetikos parodomuosius projektus ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonę, kuriuos valdo EIB, buvo finansuoti dar trys novatoriški įkrovimo ir energijos kaupimo, vandenilio gamybos ir paskirstymo projektai. Likusios nepanaudotos lėšos bus nukreiptos į Inovacijų fondą, jau pervesta 746,6 mln. EUR. Tai atskleidžia, kad įdiegtas derinimo mechanizmas veikia efektyviai ir iki 2022 m. pabaigos gali būti paskirstytos visos neišmokėtos lėšos.
Inovacijų fondas
Fondas finansuojamas iš pajamų, gautų aukcionuose pardavus 450 mln. ATL (2020–2030 m.), ir nepanaudotų programai „NER 300“ skirtų lėšų. Iki 2030 m. jis sutelks apie 25 mlrd. EUR (anglies dioksido kaina – 50 EUR už toną) – tai yra viena didžiausių pasaulyje programų, pagal kurią energijai imliose pramonės šakose, novatoriškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos kaupimo ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo srityse finansuojami komerciniai novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų parodomieji projektai.
2020 m. paskelbti pirmieji kvietimai teikti pasiūlymus sulaukė didelio visų dydžių įmonių iš įvairių ES 27, Islandijos ir Norvegijos sektorių susidomėjimo. Atrinkti 32 nedideli projektai, o dotacijoms iš viso numatyta skirti 118 mln. EUR. Pagal kvietimą teikti didelio masto pasiūlymus pateikti užbaigti 66 geriausiai įvertinti projektų pasiūlymai (iš 311 paraiškų), kurių vertė – 6 mlrd. EUR (palyginti su kvietimo teikti pasiūlymus verte – 1 mlrd. EUR). Iš jų projektų rengimo paramai gauti (4 mln. EUR) atrinkta 15 didelio masto projektų.
Modernizavimo fondas
Nuo 2021 m. veikiantis Modernizavimo fondas yra viena pagrindinių finansavimo priemonių, kuria 10-yje mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių remiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, įskaitant teisingą pertvarką. Jis finansuojamas iš pajamų, gautų aukcionuose parduodant daugiau kaip 640 mln. ATL (2020–2030 m.), įskaitant paramą gaunančių valstybių narių savanoriškai pervestas lėšas, ir iki 2030 m. sutelks apie 31 mlrd. EUR (anglies dioksido kaina – 50 EUR už toną).
Per pirmąjį dvimetį išmokėjimo ciklą Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje finansuojamos šešios daugiametės 304 mln. EUR vertės programos, skirtos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, energijos vartojimo efektyvumui, pažangiesiems tinklams, elektros energijos tinklo ir energijos bendrijų plėtrai.
Programa LIFE
Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos veiksmų finansavimo priemonė, pagal kurią bendrai finansuojami Europai pridėtinės vertės turintys projektai. 2021–2027 m. biudžetas gerokai padidintas – iki 5,43 mlrd. EUR – ir paskirstytas keturioms paprogramėms:
12 diagrama. 2021–2027 m. biudžeto asignavimai programai LIFE (mlrd. EUR)
2020 m. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal programos LIFE klimato politikos paprogramę, gauta daugiau paraiškų nei ankstesniais metais. Be to, naująja paprograme „Perėjimas prie švarios energijos“ tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, o dauguma aplinkos projektų taip pat teikia su klimatu susijusią naudą.
Techninės paramos priemonė
Speciali techninė parama klimato srities reformoms rengti ir įgyvendinti buvo toliau plėtojama: Europos žaliasis kursas buvo remiamas beveik kas trečiu 2021 m. vykdytu techninės paramos priemonės projektu. Kai kurios valstybės narės techninę paramą gavo rengdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir šių planų įgyvendinimas, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą ir (arba) žaliuosius planų komponentus, remtas daugiau kaip 60 proc. 2021 m. vykdytų techninės paramos priemonės projektų. 2021 m. vyko žaliojo biudžeto sudarymo mokymai, o 17 valstybių narių gavo paramą, kad parengtų teritorinius teisingos pertvarkos planus.
7.TARPTAUTINIAI KLIMATO SRITIES VEIKSMAI
ES ir toliau rodė pavyzdį, kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir atsparumą klimato kaitai. Laikydamasi Paryžiaus susitarimo, ES padidino savo 2030 m. tikslą ir pagal UNFCCC pateikė atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Įgyvendindama Paryžiaus susitarimą, ES bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, skatina ir padeda įgyvendinti kuo aukštesnius užmojus ir išreiškia solidarumą sprendžiant su klimato kaitos padariniais susijusius klausimus. Be ES, daugiau kaip 50 kitų šalių, atstovaujančių daugiau kaip pusei pasaulio ekonomikos, įskaitant Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Japoniją, įsipareigojo iki amžiaus vidurio išmetamą teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Per pastaruosius mėnesius ES užmezgė naujus dialogus klimato klausimais su Indija bei JAV ir sudarė žaliąjį aljansą su Japonija.
Vakarų Balkanai ir Europos kaimynystė
ES toliau rėmė ilgalaikių strategijų bei stebėsenos ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemų kūrimą, kad padėtų pagerinti valdymą ir sutelktų išteklius tiek narystei besirengiančiose, tiek kaimyninėse šalyse.
2020 m. pabaigoje Vakarų Balkanų šalių vadovai įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir sumažinti subsidijas iškastiniam kurui ir patvirtino 9 mlrd. EUR Ekonomikos ir investicijų planą. Šis finansavimas gali būti panaudotas siekiant gauti 20 mlrd. EUR pagal naująją Vakarų Balkanų garantijų priemonę. Energijos bendrija ėmėsi aktyvesnių veiksmų, kad priimtų 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategiją, Dekarbonizacijos veiksmų gaires, Valdymo reglamentą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvas.
Didelė pažanga vystant dialogą klimato klausimais padaryta remiantis Viduržemio jūros sąjungos sistema, ypač su Maroku ir Jordanija. Rytų partnerystės šalys patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir 2021 m. priėmė Ekonomikos ir investicijų planą. Siekdama savo politiką ir teisės aktus suderinti su Europos žaliuoju kursu, Ukraina užmezgė šiuo tikslu dialogą su Europos Sąjunga. ES taip pat rėmė Moldovos, Gruzijos ir Armėnijos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimą pagal regioninį projektą „EU4Climate“.
Parama besivystančioms šalims
ES ir jos 27 valstybės narės yra didžiausios pasaulyje tarptautinio viešojo kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos ir labai prisideda prie bendro išsivysčiusių šalių tikslo kasmet skirti 100 mlrd. USD kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse remti. Nuo 2013 m. šis indėlis išaugo daugiau nei dvigubai ir 2019 m. siekė beveik 22 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvą „Pasaulinis klimato kaitos aljansas plius“ (PKKKA+), padėta finansuoti 80 atsparumo klimato kaitai ir NDC rengimo projektų, vykdomų Afrikos, Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse.
2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiama padidinti tarptautinį finansavimą, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir skatinama dalytis geriausia patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, kartu skatinant šalis partneres laikytis subnacionalinio, nacionalinio ir regioninio požiūrio. 2020 m. pradėta taikyti pasaulinė techninės paramos priemonė, skirta padėti stiprinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, rengti ir įgyvendinti nacionalinius prisitaikymo planus, žemės politikos ir praktines priemones, nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir mažo anglies dioksido kiekio arba neutralaus poveikio klimatui technologijų plėtojimo strategijas. 2021 m. ES numatė imtis veiksmų, kad klimato kaitos poveikio ir aplinkos veiksniai būtų toliau integruojami į humanitarinės pagalbos politikos ir praktikos priemones.
Galiausiai, 2021–2027 m. pagal priemonę „Europos vaidmuo pasaulyje“ klimato politikos veiksmams numatoma skirti apie 28 mlrd. EUR, visas ES išorės veiksmų programas sujungiant į vieną finansavimo priemonę. Šiuo metu šalies, regioniniu ir teminiu lygmenimis vyksta programavimo darbas, per kurį pirmenybė teikiama klimato kaitai, pavyzdžiui, rengiant taikos kūrimo ir reagavimo į krizes priemones.