EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 17

COM(2021) 797 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos struktūriniai ir investicijų fondai

2014–2019 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinė ataskaita (2021 m.)

{SWD(2021) 384 final}

1.Įžanga

2020 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) buvo įgyvendinami išskirtiniu ir sunkiu metu. Visuomenės sveikatos krizė ir su tuo susijęs ekonominis sukrėtimas iš esmės pakeitė mūsų bendruomenes ir mūsų kasdienį gyvenimą. ES parama buvo sutelkta į priemones, skirtas greitai reaguoti į ekstremaliąją situaciją, kartu rengiant precedento neturinčius ekonomikos gaivinimo sprendimus siekiant padėti mūsų bendruomenėms įveikti didelius sunkumus, su kuriais jos susidūrė. ES politika buvo labai greitai ir lanksčiai pritaikyta, užtikrinant neatidėliotiną likvidumą, finansinę paramą skubiems poreikiams tenkinti ir padedant valstybėms narėms valdyti jų patiriamą ekonominį ir visuomeninį sukrėtimą.

ES taip pat atsidūrė kryžkelėje. Kad Europa po krizės taptų stipresnė ir atsparesnė, reikia paspartinti jos dvejopą – žaliąją ir skaitmeninę – pertvarką. ESI fondai yra labai svarbūs įgyvendinant šią užduotį.

ESI fondai yra viena didžiausių iš ES biudžeto finansuojamų investicinių priemonių, o juos įgyvendinant remiama Europos regionų teritorinė, ekonominė ir socialinė sanglauda, taip pat jų atsparumas ir atsigavimas po krizės, su kuria jie susidūrė pastaraisiais metais. Juos sudaro:

·Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),

·Europos socialinis fondas (ESF),

·Sanglaudos fondas (SF),

·Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir

·Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

ESI fondų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (iš ES biudžeto), įgyvendinimo laikotarpis – dešimt metų 1 , o 2020 m. buvo septintieji jų įgyvendinimo metai. Šioje ataskaitoje, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 53 straipsnyje, pateikiama ESI fondų finansinio įgyvendinimo raida iki 2020 m. pabaigos 2 . Joje pateikiami 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bendri pasiekimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės, taip pat pradinės įžvalgos apie pagal ESI fondų programas įgyvendintus reagavimo į koronaviruso pandemiją veiksmus.

2020 m. pabaigoje įgyvendinant ES fondus iš viso investuota 640 mlrd. EUR, įskaitant ES finansavimą, sudarantį 461 mlrd. EUR, ir jais siekiama keleto svarbiausių politikos tikslų, susijusių su Europos ateitimi. Šie politikos tikslai yra:

·pažangus, tvarus ir integracinis augimas,

·stipresni instituciniai gebėjimai viešojo administravimo srityje,

·teritorinė ir miestų plėtra bei teritorinis bendradarbiavimas (INTERREG).

Iki 2020 m. pabaigos valstybės narės jau gavo daugiau kaip 55 proc. lėšų. Padidėjo išlaidų, ypač susijusių su skaitmenine ekonomika, MVĮ, klimato srities veiksmais ir socialinėmis investicijomis, norma.

Įgyvendinant ESI fondus per šį laikotarpį prisidėta prie:

·paramos 3 mln. įmonių;

·energijos vartojimo efektyvumo didinimo daugiau kaip 359 000 namų ūkių;

·paramos 45 mln. žmonių įgyvendinant veiksmus, susijusius su užimtumu, socialine įtrauktimi ar švietimu;

·paramos įgyvendinant daugiau kaip 2 mln. projektų žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse;

·236 500 naujų darbo vietų sukūrimo regionų lygmeniu;

·31 500 darbo vietų išlaikymo ir 4 000 naujų darbo vietų sukūrimo jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriuje.

Valstybių narių pateikta informacija apie ESI fondų programų įgyvendinimą 2020 m. yra preliminari. Taip yra todėl, kad COVID-19 krizės poveikis nuolat kinta. Įgyvendinant programas ES finansavimas toliau sutelkiamas į priemones, skirtas pandemijos poveikiui mažinti, kartu siekiant pradinių strateginių tikslų gana pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nuo 2020 m. pavasario pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII ir CRII+) buvo suteikta daugiau lankstumo perprogramuojant lėšas, o 2014–2020 m. programoms numatyta skirti daugiau finansinių išteklių pagal iniciatyvą „REACT-EU“, finansavimą pagal priemonę „NextGenerationEU“. Toliau pateiktuose specialiuose skirsniuose daugiausia dėmesio skiriama pirmajam tų išimtinių priemonių vertinimui.

2.Įgyvendinimo apžvalga

2.1.Finansinis įgyvendinimas 3

Penki ESI fondai pritraukė 640 mlrd. EUR investicijų

2014–2020 m. biudžeto programavimo laikotarpiu iš penkių ESI fondų (t. y. ERPF, SF, ESF, EŽŪFKP, EJRŽF) iš pradžių skirta 461 mlrd. EUR. Pridėjus nacionalinį bendro finansavimo įnašą, bendros šių fondų paskatintos investicijos siekia 640 mlrd. EUR (neįtraukus išteklių, skiriamų pagal iniciatyvą „REACT-EU“). Projektų paramos gavėjų patirtos išlaidos iki 2023 m. pabaigos atitinka bendro finansavimo iš ESI fondų reikalavimus 4 .

Valstybių narių atrinktų projektų ESI fondų paramai gauti iki 2020 m. pabaigos bendros išlaidos yra 676 mlrd. EUR ir sudaro 106 proc. visų asignavimų. Palyginti su padėtimi 2019 m. pabaigoje, bendros išlaidos padidėjo 17 procentinių punktų. Dauguma valstybių narių visą turimą biudžetą skyrė 2014–2020 m. ciklui. Per daug lėšų skiriama dėl to, kad pagal daugelio programų praktiką parama skiriama tokiam skaičiui projektų, kuris viršija visas planuojamas programos išlaidas. Tai laikoma apdairiu valdymo metodu. Valstybės narės atrenka daugiau finansuotinų projektų, kad sukurtų rezervą tam atvejui, jei kai kurių projektų nepavyktų įgyvendinti arba jei atsirastų papildomų lėšų, taip užtikrindamos optimalų lėšų panaudojimą.

ES mokėjimų atveju iš ankstesnių įrodymų matyti, kad, atsižvelgiant į projekto gyvavimo ciklą, finansinis įgyvendinimas pirmaisiais įgyvendinimo metais paprastai būna lėtas, o vėliau gerokai paspartėja. 2014–2020 m. laikotarpis nėra išimtis. 2016 m. pabaigoje ES mokėjimų lygis siekė tik 7 proc., o 2017 m. pradėjo smarkiai spartėti. Atsižvelgiant į tai, kad pasiekta didelė programų branda ir kad fondams pagal CRII nedelsiant suteiktas lankstumas reaguojant į krizę, įskaitant tai, kad teikiamas 100 proc. ES finansavimas, programoms skirti ES mokėjimai akivaizdžiai padidėjo. Iki 2020 m. pabaigos iš ES biudžeto valstybėms narėms buvo išmokėta grynoji suma, siekianti iš viso 253,8 mlrd. EUR (55 proc. ES numatytos viso laikotarpio sumos). Ateinančiais metais išlaidų lygis turėtų sparčiai didėti iki kol bus užbaigtos programos. 2020 m. panaikintų įsipareigojimų suma siekė tik 4,7 mln. EUR.

Iš valstybių narių pateiktų naujausių 2021 m. rugsėjo mėn. finansinių duomenų matyti, kad 2021 m. daug papildomų išteklių skirta sanglaudos politikos įgyvendinimui pagal iniciatyvą „REACT-EU“ (36 mlrd. EUR) ir EŽŪFKP (29 mlrd. EUR). 2021 m. rugsėjo mėn. finansiniais duomenimis patvirtinama, kad išlaidos sanglaudos politikos srityje ir toliau yra didelės. Per devynis mėnesius pranešta apie papildomas 51 mlrd. EUR išlaidas.

2.2.Pagrindiniai ESI fondų pasiekimai

Parama 3 mln. įmonių

ESI fondų veiklą reglamentuojančioje 2014–2020 m. reguliavimo sistemoje nustatyti bendri rodikliai kiekvienam ES fondui, kuriuos taikydama Komisija gali bendrai stebėti investicinius veiksmus, atliktus darbus ir rezultatus.

Iki 2020 m. pabaigos valstybių narių pateikti pagrindiniai kaupiamieji veiklos rezultatų duomenys:

·3,6 mln. įmonių pasinaudos projektais, atrinktais ESI fondų paramai skirti, iš kurių 3 mln. 5 jau gavo paramą;

·ERPF lėšomis sukurta 236 500 naujų darbo vietų;

·45,3 mln. dalyvių pasinaudojo ESF ir pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamais projektais;

·iki šiol parama skirta 2 mln. projektų, siekiant padėti žemės ūkio sektoriaus ir kaimo verslo įmonėms tapti konkurencingesnėms ir kurti bei išlaikyti darbo vietas kaimo vietovėse;

·parama žemės tvarkymui siekiant geriau apsaugoti biologinę įvairovę bus teikiama dėl 32 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės arba 18,5 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų;

·beveik 3 650 atrinktų EŽŪFKP finansuojamų LEADER vietos veiklos grupių, įgyvendinančių vietos plėtros strategijas, apima 64 proc. (184,5 mln.) visų kaimo gyventojų.

2.3.Pirmasis žingsnis siekiant kovoti su COVID-19 krize: atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos

Perskirstyta 21 mlrd. EUR siekiant kovoti su COVID-19 krize

2020 m. dėl COVID-19 krizės visa Europos Sąjunga susidūrė su dideliu iššūkiu. Su šia liga priešakinėse linijose kovojo ir su jos socialiniais ir ekonominiais padariniais tvarkėsi nacionalinės, regioninės ir vietos bendruomenės.

2020 m. pavasarį valstybėms narėms buvo suteikta galimybė perskirstyti nepanaudotas sanglaudos politikos lėšas pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvų rinkinį (CRII ir CRII+). Nuo krizės pradžios perskirstyta apie 21,3 mlrd. EUR. Sveikatos priežiūros sektoriui skirta 7,4 mlrd. EUR, kad būtų nedelsiant apsirūpinta gyvybiškai svarbiomis asmeninės apsaugos priemonėmis, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais ir greitosios pagalbos automobiliais. Parama įmonėms buvo pertvarkyta iš esmės, kad būtų remiamos MVĮ joms skiriant 11,5 mlrd. EUR nedelsiant suteiktomis dotacijomis ir paskolomis su mažomis palūkanomis, siekiant užtikrinti, kad izoliavimo laikotarpiu jos galėtų toliau vykdyti veiklą. Įgyvendinant naujas su užimtumu susijusias priemones, kuriomis siekiama išsaugoti pajamas, pažeidžiamoms asmenų grupėms iš ESI fondų skirta 4,1 mlrd. EUR.

2020 m. valstybių narių metinėse ataskaitose pirmą kartą pateikti konkrečiai su COVID susijusių rodiklių stebėsenos duomenys. Iki 2021 m. spalio mėn. šie Komisijos pasiūlyti rodikliai, kuriais siekiama įvertinti neatidėliotinų priemonių pagal sanglaudos politiką pažangą, buvo įtraukti į daugiau kaip 219 programų beveik visose valstybėse narėse. Daugumos programų atveju buvo įmanoma pateikti jų 2020 m. įgyvendinimo ataskaitose nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėsenos vertes. Iš pagrindinių rodiklių nacionalinėse ataskaitose matyti šie iki 2020 m. pabaigos pasiekti preliminarūs laimėjimai:

·dėl COVID-19 rodiklių, susijusių su išlaidomis sveikatos priežiūros srityje, pažymėtina, kad: pranešta, kad atrinktiems projektams skirta 70 proc. visos numatytos 2 mlrd. EUR sumos ir patvirtinta, kad 14 proc. išleista iki 2020 m. pabaigos;

·iš pagrindinių su COVID-19 susijusių rodiklių, rodančių su sveikatos priežiūra susijusius rezultatus, matyti, kad priemonių įgyvendinimo lygis labai aukštas:

o71 proc. valstybių narių programose numatytų 2,3 mlrd. asmeninių apsaugos priemonių suteikta įgyvendinant atrinktus projektus (praneštas pasiekimo lygis – 28 proc.);

opranešta, kad jau įsigyta beveik 3 500 (81 proc.) naujų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų (iš numatytų įsigyti 4 300 naujų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų);

·pranešta, kad iš numatytos 6,8 mlrd. EUR skubios paramos MVĮ apyvartiniam kapitalui (dotacijomis ir paskolomis) suteikta 75 proc. Nurodyta, kad iki 2020 m. pabaigos pasiekta 96 proc. tikslo suteikti apyvartinio kapitalo paramą 640 000 MVĮ (informacija pateikta apie 615 000 įmonių);

·ESF yra pagrindinis šaltinis teikiant paramą, susijusią su socialinėmis paslaugomis, darbo vietų išsaugojimu, parama pažeidžiamoms ir kitoms grupėms, pvz., teikiant paramą sutrumpinto darbo laiko tvarkai įgyvendinti, sveikatos priežiūros personalo papildomam darbo užmokesčiui finansuoti, IT įrangai įsigyti, pažeidžiamoms grupėms skirtoms apsaugos priemonėms ir paslaugoms teikti;

·iniciatyvomis CRII ir CRII+ suteikiamas lankstumas buvo taikomas ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui 6 : siekiant padidinti ES bendro finansavimo normą ir (arba) pradėti taikyti neatidėliotinas priemones, buvo atlikti programos pakeitimai, kuriais ES finansavimas buvo padidintas 500 mln. EUR.

Siekiant užtikrinti visišką sanglaudos politikos išteklių skaidrumą ir atskaitomybę už juos COVID-19 krizės metu, Komisijos parengtoje Sanglaudos atvirųjų duomenų platformos kovos su koronavirusu rezultatų suvestinėje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip naudojamos CRII ir CRII+ priemonės.

Sukurta nauja EŽŪFKP priemonė, pagal kurią teikiama laikina likvidumo parama ūkininkams ir kaimo įmonėms, ypač nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės. Iki 2020 m. pabaigos naujoji priemonė pradėta taikyti daugiau kaip 40 nacionalinių arba regioninių kaimo plėtros programų 14 valstybių narių. Daugiau kaip 700 mln. EUR buvo skirta priemonei, kurios bendra planuojama viešųjų išlaidų suma viršija 1 mlrd. EUR (įskaitant nacionalinį bendrą finansavimą). Beveik 70 proc. šios sumos buvo panaudota iki 2020 m. pabaigos, iš kurių beveik 98 proc. – parama ūkininkams. Paramą gavo daugiau kaip 500 000 ūkių ir 1 000 MVĮ.

Įgyvendinant EJRŽF pradėta teikti skubi parama siekiant kompensuoti laikiną žvejybos veiklos nutraukimą ir gamybos bei perdirbimo sustabdymą arba sumažinimą pandemijos sąlygomis. 109 mln. EUR buvo skirti švelninti COVID-19 pandemijos poveikį žuvininkystės ir akvakultūros įmonėms 2020 m. Tikimasi, kad šios priemonės bus toliau taikomos 2021 m., taip užtikrinant investicijas ir veiklos vykdymą.

2.4.Antrasis žingsnis siekiant kovoti su COVID-19 krize: iniciatyva „REACT-ES“ (2021–2022 m.)

Siekiant kovoti su pandemija sanglaudos politikai skirta 50,6 mlrd. EUR.

ES buvo priimtas didžiausias iki šiol ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys siekiant didesnio Europos atsparumo po krizės ir remti Europos skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, finansuojamą pagal priemonę „NextGenerationEU“.

Ypač svarbiais pirmaisiais ekonomikos gaivinimo metais įgyvendinant sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą „REACT-EU“ skirta 50,6 mlrd. EUR naujų išteklų, kuriais bus remiamos 2014–2020 m. struktūrinius fondus įgyvendinant taikomos krizės įveikimo priemonės. Naudojant šiuos išteklius toliau teikiama ir išplečiama CRII pobūdžio parama sveikatos priežiūrai, darbuotojams ir įmonėms, taip pat susitelkiama į regionines investicijas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, todėl jie labai svarbūs siekiant pažangaus ir tvaraus ekonomikos atsigavimo. Naudodamos šį naują finansavimą, kuriuo papildomos esamos 2014–2020 m. sanglaudos politikos programos, valstybės narės gali tęsti per krizę sustabdytus projektus, kad būtų užtikrintas ekonomikos atstatymas ir atsparumas vidutinės trukmės laikotarpiu.

Iniciatyva „REACT-EU“ buvo pirmoji pagal priemonę „NextGenerationEU“ taikytina priemonė, kurią įgyvendinant pirmas mokėjimas atliktas 2021 m. birželio 28 d. Vos per tris mėnesius Komisija patvirtino daugiau kaip 90 proc. 2021 m. skirtinos 39,8 mlrd. EUR sumos. Iki 2021 m. lapkričio 5 d. valstybės narės programoms įgyvendinti oficialiai skyrė 36 mlrd. EUR. Finansavimas skiriamas medicinos įstaigoms, mokslininkams, verslo savininkams, darbuotojams ir pažeidžiamiems asmenims. Iki šiol 5,5 mlrd. EUR skirta žaliosioms investicijoms įgyvendinti (iš kurių 4,7 mlrd. EUR – klimato politikos veiksmams įgyvendinti) ir 2,7 mlrd. EUR – skaitmeninei ekonomikai įgyvendinti, 6,7 mlrd. EUR – įmonėms remti, 5,7 mlrd. EUR – sveikatos priežiūros sektoriui remti ir 12,3 mlrd. EUR – darbo rinkai, socialinei įtraukčiai, švietimui ir mokymui remti.

Siekdama užtikrinti skaidrumą ir ataskaitų apie naujus išteklius teikimą realiuoju laiku, Komisija Sanglaudos atvirųjų duomenų platformoje sukūrė iniciatyvos „REACT-EU“ rezultatų suvestinę . Valstybės narės pateiks pirmąsias tarpines iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimo ataskaitas 2022 m. viduryje.

3.Įgyvendinimas pagal pagrindines temas

Tolesniuose skirsniuose pateikiama ESI fondų pasiekimų apžvalga pagal pagrindines politikos sritis, remiantis valstybių narių 2020 m. pabaigoje pateikta informacija.

189 mlrd. EUR pažangiam augimui remti

3.1.Pažangus augimas

Investicijos į pažangų augimą sudaro apie 30 proc. viso ESI finansavimo. Daugiau kaip 189 mlrd. EUR skiriama trims pažangiesiems tikslams – moksliniams tyrimams ir inovacijoms (66 mlrd. EUR), informacinėms ir ryšių technologijoms (18 mlrd. EUR) ir MVĮ konkurencingumui (105 mlrd. EUR) 7 .

Iki 2020 m. pabaigos valstybės narės skyrė 190 mlrd. EUR, t. y. 101 proc. 8 viso skirtino finansavimo, projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama šių trijų tikslų (žr. „skirta projektams įgyvendinti“ pirmiau pateiktoje diagramoje), o 102 mlrd. EUR, t. y. 54 proc. skirtų lėšų, jau išmokėta projektų paramos gavėjams (žr. „išleista projektams įgyvendinti“). Palyginti su praėjusiais metais, išlaidos 14 procentinių punktų didesnės, o tai rodo gerą ESI fondų išlaidų tempą. Toliau pateiktoje diagramoje išsamiau atskleidžiamas kiekvieno iš trijų tikslų įgyvendinimo lygis, taip pat pažangaus augimo grupei priskirtų tikslų įgyvendinimo vidurkis.

ESI fondų lėšų panaudojimas moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti yra labai svarbus siekiant padėti valstybėms narėms ir regionams sudaryti sąlygas, būtinas inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai. Inovacijų rėmimas pažangiosios specializacijos strategijomis yra labai svarbus įvairiems Sąjungos prioritetams, visų pirma įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, kuriant žmonėms naudingą ekonomiką ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą.

Iki 2020 m. pabaigos buvo užfiksuoti svarbūs laimėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Pavyzdžiui, dėl ES paramos daugiau kaip 44 800 įmonių bendradarbiavo su mokslo tiriamosiomis įstaigomis (72 proc. tikslinio rodiklio), o apie 24 000 įmonių rinkai pateikė naujų produktų (79 proc. tikslinio rodiklio, 18 procentinių punktų daugiau nei 2019 m.).

ESI fondais smarkiai prisidedama prie Europos ekonomikos skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimo – gerinama IT infrastruktūra, o žmonėms, įmonėms ir valdžios institucijoms suteikiama galimybė naudotis naujos kartos technologijomis ir įgūdžiais. 2020 m. gerokai padidėjo atrinktų projektų vertė (22 mlrd. EUR), ir siekė 101 proc. visų asignavimų. 2020 m. išlaidos padidėjo 14 procentinių punktų. Investicijos jau įgyvendinamos, todėl ES fondais prisidedama prie Europos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus.

Dėl ERPF lėšomis finansuoti atrinktų projektų įgyvendinimo daugiau kaip 5,5 mln. namų ūkių naudojasi geresne plačiajuosčio ryšio prieiga. Tikimasi, kad iki 2023 m. pabaigos ja naudosis beveik 12 mln. namų ūkių. Kaimo vietovėse EŽŪFKP lėšomis buvo remiami daugiau kaip 1 900 investicinių veiksmų IRT prieinamumui, naudojimui ir kokybei gerinti, kurių bendra suma viršija 1,1 mlrd. EUR. Daugiau kaip 5,1 mln. kaimo vietovių gyventojų naudojasi pagerinta IT infrastruktūra ar paslaugomis.

Įgyvendinant ESI fondus teikiama gyvybiškai svarbi parama įmonėms, kad jos galėtų augti ir taptų produktyvesnės bei konkurencingesnės, diegtų naujoviškus sprendimus. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui didinti iš viso numatyta 105 mlrd. EUR (16 proc. viso biudžeto), taip remiant Komisijos siekį kurti žmonėms tarnaujančią ekonomiką. Projektams jau skirta 96 proc. numatytos sumos, o panaudota jau 61 proc., todėl 2020 m. pabaigoje tai buvo viena iš sėkmingiausių paramos sričių.

3.2.Tvarus augimas

257 mlrd. EUR tvariam augimui remti

ESI fondais remiant investicijas į neutralaus poveikio klimatui, švarią ir žiedinę ekonomiką, taip pat investicijas į aplinką ir prisitaikymą prie klimato kaitos, jais labai prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Pagal programas tvariam augimui skirta 250,6 mlrd. EUR, t. y. 39 proc. visų asignavimų. Iki 2020 m. pabaigos projektams buvo skirta 257,3 mlrd. EUR (103 proc. tikslinio finansavimo), o išlaidos sudarė 149,1 mlrd. EUR (59 proc. visų planuojamų lėšų).

Finansinė pažanga pagal įvairias temas labai skiriasi. Vertinant pagal paramos gavėjų jau išleistas sumas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos prevencija yra vienas iš sparčiausiai įgyvendinamų teminių tikslų. Kita vertus, įgyvendinant investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką atsiliekama dėl labai lėtos pradžios, kurios pasekmės dar nekompensuotos nepaisant per pastaruosius trejus metus užfiksuoto pagreitėjimo. Taip yra dėl didelės ESI fondų paramos investicijoms į infrastruktūrą, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, atsinaujinančiąją energiją, pažangius skirstomuosius elektros tinklus arba tvarų miesto transportą, kur projekto įgyvendinimo ciklas paprastai yra ilgesnis.

Iki 2020 m. pabaigos buvo užfiksuoti šie apčiuopiami pasiekimai:

·atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai bus padidinti 7 400 MW, iš kurių jau įrengti pajėgumai sudaro 2 700 MW (40 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais);

·pagerės 663 000 namų ūkių energinis naudingumas (110 proc. tikslinio rodiklio); net 359 000 namų ūkių 2020 m. pabaigoje jau naudojosi geresnėmis sąlygomis (beveik 76 000 namų ūkių daugiau nei 2019 m. pabaigoje);

·viešųjų pastatų suvartojamos energijos kiekis kasmet bus sumažintas 7 teravatvalandėmis (109 proc. tikslinio rodiklio), iš jų kasmet jau sutaupomos 1,9 teravatvalandės – 53 proc. daugiau nei praėjusiais metais;

·19,5 mln. žmonių bus pagerintas vandens tiekimas (jis jau pagerintas 3,5 mln. žmonių);

·apsaugos nuo potvynių priemonėmis bus sumažintas beveik 42 mln. žmonių (151 proc. tikslinio rodiklio) pažeidžiamumas, iš jų 11,3 mln. žmonių dėl paramos investicijoms susiduria su mažesne potvynių rizika;

·įgyvendinant švaraus miesto transporto projektus nutiesta 137 km naujų arba geresnių tramvajų ir metro linijų (29 proc. tikslinio rodiklio), o pagal įgyvendinamus projektus bus nutiesta dar 405 km;

·geriau valdant žemės ūkio ir miškų žemę padaryta didelė pažanga anglies dioksido sekvestracijos ir išsaugojimo srityse bei mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekį žemės ūkio sektoriuje. 2020 m. pabaigoje ES jau buvo viršijusi savo 2023 m. tikslus šiose srityse;

·1,5 mlrd. EUR, beveik 37 proc. EJRŽF paramos, teikiamos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams, skirta aplinkai išsaugoti ir apsaugoti, pavyzdžiui, saugant „Natura 2000“ teritorijas, taip pat išteklių naudojimo efektyvumui skatinti ir atliekoms mažinti.

3.3.Integracinis augimas

174 mlrd. EUR integraciniam augimui remti

Investicijos į integracinį augimą sudaro apie 27 proc. viso finansavimo. Numatyti trys tikslai, kuriems skirta 174 mlrd. EUR: tvarus kokybiškas užimtumas (59 mlrd. EUR), socialinė įtrauktis (68 mlrd. EUR) ir švietimas bei profesinis mokymas (47 mlrd. EUR).

COVID-19 krizė paliko pėdsaką visoje visuomenėje, paveikdama žmones skirtingais būdais. ES socialinė darbotvarkė ir ją įgyvendinant taikomas Europos socialinių teisių ramstis yra kaip niekad svarbūs siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir užtikrinti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams bei galimybėms. Pagal dabartinį kritinį scenarijų struktūrinės reformos, įskaitant viešųjų paslaugų modernizavimą, jaunimo užimtumo skatinimą ir skurdo bei nelygybės mažinimą, grindžiamos struktūrinių fondų, ypač ESF, parama.

ESF yra pagrindinis fondas, kurio lėšomis naudojamasi teikiant paramą, susijusią su socialinėmis paslaugomis, darbo vietų išsaugojimu, parama pažeidžiamoms ir kitoms grupėms, pvz., teikiant paramą sutrumpinto darbo laiko tvarkai įgyvendinti, sveikatos priežiūros personalo papildomam darbo užmokesčiui finansuoti, IT įrangai įsigyti, pažeidžiamoms grupėms skirtoms apsaugos priemonėms ir paslaugoms teikti.

Iki 2020 m. pabaigos projektais, kuriuos įgyvendinant siekiama pagerinti užimtumo galimybes, pasiekta:

·įgyvendinant ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI) suteikta parama 45,3 mln. dalyvių, be kita ko, 17,3 mln. bedarbių ir 17,2 mln. neaktyvių dalyvių;

·dėl ESF ir JUI paramos darbą rado 5,4 mln. žmonių;

·48 proc. dalyvių – žemos kvalifikacijos asmenys, 15 proc. dalyvių – migrantai, užsieniečiai arba mažumų atstovai;

·remiamoje veikloje moterys ir vyrai ES lygmeniu dalyvauja beveik vienodomis dalimis (53 proc. dalyvių yra moterys).

Socialinės įtraukties srityje, kurioje daugiausia lėšų skiriama iš ESF, iki šiol atrinktiems projektams skirta beveik 63 mlrd. EUR. Iki 2020 m. pabaigos projektuose dalyvavusių 3,1 mln. asmenų su negalia, 6,8 mln. migrantų, užsienio kilmės asmenų ar mažumų ir 8,5 mln. kitų nepalankioje padėtyje esančių asmenų sulaukė pagalbos, kurią teikiant buvo pagerintos jų galimybės gauti darbą ir įgyti darbo rinkoje naudingų įgūdžių. Dėl iš ERPF teikiamos ES paramos buvo padidinti vaiko priežiūros ir švietimo infrastruktūros pajėgumai, paramą teikiant 19,7 mln. žmonių, o 53 mln. žmonių dabar naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis visoje ES.

EŽŪFKP lėšomis paremta daugiau kaip 145 000 veiksmų, kuriais didinama socialinė įtrauktis kaimo vietovėse. Iš šio fondo taip pat teikta parama vietos kaimo bendruomenėms, įgyvendinančioms savo vietos plėtros strategijas. Daugiau kaip 3 650 vietos veiklos grupių, įgyvendinančių vietos plėtros strategijas, apima 64 proc. ES kaimo gyventojų ir konkrečiose vietovėse suburia viešuosius, privačius ir pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus.

Konkretiems projektams švietimo ir mokymo srityje buvo skirta 50 mlrd. EUR. Iki 2020 m. pabaigos dėl ESF ir JUI paramos buvo suteikta pagalba 21,8 mln. žemos kvalifikacijos asmenų, 7,4 mln. įgijo kvalifikaciją ir 2,2 mln. dalyvavo švietimo ir mokymo programose.

6 mlrd. EUR veiksmingam viešajam administravimui remti

3.4.Institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas

Iki 2020 m. pabaigos institucinių gebėjimų ir reformų projektams buvo skirta maždaug 6 mlrd. EUR, t. y. 97 proc. numatytų 6,2 mlrd. EUR. Įgyvendinimo vietoje išlaidos sudarė 2,6 mlrd. EUR (41 proc. visos suplanuotos sumos). Šios pastangas papildytos parama, teikiama ne tik iš ESI fondų, bet ir pagal struktūrinių reformų rėmimo programą, kuri dabar pakeista techninės paramos priemone 10 .

Pagal šį tikslą:

·Europos socialinio fondo lėšomis paremti 722 020 dalyvių;

·Europos socialinio fondo lėšomis finansuoti 2 673 projektai, susiję su viešuoju administravimu ar viešosiomis paslaugomis nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis.

Projektų, kuriais siekiama ugdyti švietimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo, užimtumo ir socialinę politiką vykdančių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus, įgyvendinimas vėluoja, ir projektų atrankos lygis vis dar nesiekia 60 proc. Vėlavimo priežastys valstybėse narėse skiriasi, tarp jų – įgyvendinimui poveikį turintys teisiniai pokyčiai arba sunkumai, susiję su novatoriškomis ir sudėtingomis intervencinės priemonės ypatybėmis.

31 mlrd. EUR teritorinei ir miestų plėtrai remti

3.5.Teritorinė ir miestų plėtra

Pagal 3.1 ir 3.2 skirsniuose nurodytus pagrindinius tikslus 2014–2020 m. integruotai teritorinei plėtrai ir tvariai miestų plėtrai planuojama skirti apie 31 mlrd. EUR. Dėl vėlavimo rengiant strategijas ir nustatant procedūras, kuriomis užtikrinamas decentralizuotas įgyvendinimas, pirmaisiais programavimo metais šių strategijų įgyvendinimas šiek tiek vėlavo. Įgyvendinant sanglaudos politiką iki 2020 m. pabaigos skirta 27,5 mlrd. EUR, t. y. 89 proc. numatytų asignavimų. Nuo 2019 m. pabaigos, kai išlaidos siekė 26 proc. numatytų asignavimų, projektų išlaidų lygis augo ir iki 2020 m. pabaigos išlaidos siekė 39 proc. planuotų asignavimų (12 mlrd. EUR), tačiau nuo vidutinio 56 proc. išlaidų lygio vis dar gerokai atsiliekama.

Įgyvendinant pagal integruotas plėtros strategijas atrinktus projektus, bus atlikti šie darbai: renovuota arba naujai įrengta 53 mln. kv. m miestų atvirųjų erdvių (137 proc. tikslinio rodiklio), kuriomis galės naudotis visuomenė; renovuota arba pastatyta 3,1 mln. kv. m viešųjų pastatų (128 proc. tikslinio rodiklio); renovuota beveik 22 500 būstų (95 proc. tikslinio rodiklio). Kaip ir finansinis įgyvendinimas, fizinis įgyvendinimas vėluoja ir siekia 30–39 proc. tikslinių rodiklių.

12 mlrd. EUR teritoriniam bendradarbiavimui remti

3.6.Teritorinis bendradarbiavimas

ERPF lėšomis remiamos teritorinio bendradarbiavimo programos, kurias įgyvendinant investuojama į tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Šioms programoms numatyta skirti 12,6 mlrd. EUR, iš kurių 12,9 mlrd. EUR jau buvo skirta projektams iki 2020 m. pabaigos. Šių projektų išlaidos sudarė 6 mlrd. EUR (48 proc. numatytos sumos). Finansinis bendradarbiavimo programų įgyvendinimas išliko šiek tiek lėtesnis nei nacionalinių ir (arba) regioninių programų įgyvendinimas 2020 m. pabaigoje.

Kai kurie teritorinio bendradarbiavimo programų pasiekimai įtraukti į rodiklius, apibendrintus pagal pagrindines investicijų temas, o kai kuriais specialiais rodikliais vertinamas remiamų projektų bendradarbiavimo aspektas:

·beveik 25 000 įmonių ir 11 000 mokslinių tyrimų institucijų dalyvavo tarptautiniuose, tarpvalstybiniuose ar tarpregioniniuose mokslinių tyrimų projektuose;

·apie 110 000 žmonių dalyvavo bendrose vietos užimtumo iniciatyvose ir jungtiniuose mokymo kursuose;

·132 000 žmonių pasinaudojo tarpvalstybinėmis judumo iniciatyvomis.

4.Valstybių narių atliekamas vertinimas

Praėjusiais metais valstybės narės toliau dėjo pastangas siekdamos atlikti vertinimus ir demonstravo ypatingą atsakingumą skirdamos išteklių vertinimo veiklai per sveikatos krizę, taip pat intensyviai perprogramuodamos išteklius siekiant įgyvendinti iniciatyvas CRII/CRII+ ir REACT-EU.

Vertinimų, kuriais siekiama įvertinti 2014–2020 m. programų intervencinių priemonių poveikį, dalis išaugo 30 proc. ir keliose valstybėse narėse pasiekė daugiau kaip 50 proc. Be to, į įgyvendinimą orientuotais vertinimais vadovaujančiosioms institucijoms buvo suteikta parama atliekant būtinus intervencinių priemonių koregavimus, kad jų nauda būtų kuo didesnė.

Iš esmės konkrečios išvados daugiausia daromos atskirų vertinimų atveju, nes jos labai priklauso nuo vietos įgyvendinimo konteksto ir jomis nebūtinai gali būti apibūdinamas platesnis kontekstas. Tačiau remiantis su skirtingais kontekstais susijusiais vertinimais imta daryti kai kurių bendrų išvadų dėl remiamų intervencinių priemonių poveikio, iš kurių matyti teigiami rezultatai daugelyje sričių ir tai, kad paramos gavėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose ir asmenims teikiama parama yra veiksminga.

Prie šios ataskaitos pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pateikiama išsamesnė informacija apie valstybių narių ir Komisijos atliktų ESI fondų lėšomis remiamų programų vertinimų išvadas.

Komisija toliau teiks paramą valstybėms narėms naudodama specialius tinklus ir teikdama metodinės paramos paslaugas, kad toliau gerintų vertinimo kultūrą ir rezultatų kokybę bei jų naudojimą politikos srityje. Tuo pat metu ji pradėjo ESI fondų ex post vertinimo parengiamąjį darbą. Strategija, numatyta siekiant iki 2025 m. pabaigos atlikti ERPF ir (arba) Sanglaudos fondo ir ESF vertinimą, buvo pristatyta 2021 m. rugsėjo mėn. vykusioje 9-ojoje konferencijoje dėl ES sanglaudos politikos vertinimo.

Įgyvendinant ESI fondus greitai prisitaikyta prie kintančių poreikių

5.Išvados

Pradiniai ESI fondų investicijų tikslai buvo pritaikyti prie valstybių narių poreikių šiuo krizės laikotarpiu. Be to, įgyvendinant fondus ne tik siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kuris yra pagrindinis šių fondų tikslas, įgyvendinamas nuo 2020 m. vasario mėn., bet taip pat suteikiama skubi parama valstybėms narėms reaguojant į COVID-19 pandemiją ir imantis ekonomikos gaivinimo veiksmų. Dėl šiomis aplinkybėmis suteikto lankstumo valstybės narės galėjo sutelkti dėmesį į neatidėliotinus sveikatos priežiūros, verslo ir socialinių sektorių poreikius. Iš atlikto perprogramavimo matyti, kad investavimo strategijas, taikomas įgyvendinant programas, galima greitai pritaikyti, kad būtų galima reaguoti į sveikatos krizę – vien tik 2020 m. perprogramuota daugiau kaip 20 mlrd. EUR. Tai dar kartą parodė fondų lankstumą, kai reikia prisitaikyti prie nenumatytų įvykių ir aplinkybių bei į juos reaguoti.

Nepaisant to, kad 2020 m. buvo patirti precedento neturintys COVID-19 pandemijos padariniai, o administravimo institucijoms dėl to teko didelis krūvis, fondo išlaidų lygis paspartėjo: išlaidos labiausiai išaugo pažangaus augimo (54 proc., palyginti su anksčiau pasiektais 40 proc.), tvaraus augimo (59 proc., palyginti su anksčiau pasiektais 45 proc.) ir teritorinio bendradarbiavimo (48 proc., palyginti su anksčiau pasiektais 30 proc.) srityse. Iš pasiekimų taip pat matyti, kad įgyvendinimui būdinga pastovi teigiama raida. Iš naujausių duomenų apie sanglaudos politikos finansinį įgyvendinimą nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad 2021 m. investicijų išlaidos siekė 51 mlrd. EUR; taigi, artėjant programavimo ciklo pabaigai, investicijos toliau sparčiai įgyvendinamos.

2014–2020 m. sanglaudos ir EJRŽF programos bus įgyvendinamos dar dvejus metus iki oficialios tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos 2023 m. pabaigoje (EŽŪFKP atveju ketveri metai iki 2025 m.). Žvelgiant į ateitį, pasibaigus 2022 m. ataskaitų teikimo ciklui bus gauta svarbių įžvalgų apie pažangą, padarytą siekiant pradinių tikslų. Taip pat turėtų būti galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie pažangą, padarytą įgyvendinant fondų remiamas COVID-19 priemones.

Be to, netrukus bus priimtos 2021–2027 m. programos. Tikimasi, kad jas įgyvendinti bus pradėta 2022 m. diegiant svarbias inovacijas ir kartu suteikiant papildomų ypatingų išteklių, skirtų tvariam ekonomikos atsigavimui remti pagal priemonę „NextGenerationEU“. Tą rinkinį sudaro kelios pagrindinės priemonės:

·įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms suteikiama 338 mlrd. EUR dotacijų ir 386 mlrd. EUR paskolų;

·įgyvendinant iniciatyvą „REACT-EU“ 50,6 mlrd. EUR papildomas sanglaudos politikos programų biudžetas paskutiniais jų įgyvendinimo metais;

·papildomas 17,5 mlrd. EUR finansavimas skiriamas Teisingos pertvarkos fondui, kurį įgyvendinant remiami žmonės, gyvenantys teritorijose, kuriose poveikis dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo didžiausias;

·kaimo plėtrai taip pat bus skiriama papildoma 8,1 mlrd. EUR suma siekiant remti atsparumą kaimo vietovėse.

2014–2020 m. sanglaudos politikos ir EJRŽF investicijoms įgyvendinti ir ataskaitoms teikti liko dar treji metai (kaimo plėtros atveju – penkeri metai) ir, kaip matyti iš 2020 m. duomenų, užtikrintai artėjama prie ESI fondų tikslų pasiekimo. Net šiais ypač sudėtingais laikais ESI fondai buvo greitai pritaikyti tam, kad būtų galima remti mūsų su pandemija susidūrusias bendruomenes, kartu remiant jų perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos Europoje.

(1)     Reglamentu (ES) 2020/2220 dabartinis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai įgyvendinimo laikotarpis pratęstas dvejiems metams, kad valstybės narės ir Komisija galėtų parengti visus elementus, kurie yra būtini siekiant naująją teisinę sistemą taikyti įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką ir atitinkamus strateginius planus.

(2)    Jei yra duomenų, taip pat parodoma dalinė finansinio įgyvendinimo pažanga iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

(3)    Informacija apie finansinį įgyvendinimą pagal fondus ir valstybes nares pateikiama prieduose.

(4)    EŽŪFKP atveju išlaidos yra tinkamos finansuoti iki 2025 m. pabaigos.

(5)    Visi ESI fondai skirti remti įmones. Pagal projektus iš ERPF teikiama parama 1,4 mln. įmonių, iš ESF – 1,2 mln. labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, iš EŽŪFKP – 390 000 kaimo įmonių (parama 156 000 jaunųjų ūkininkų, investicijos į 234 000 ūkių fizinį turtą).

(6)    EPLSAF sanglaudos atvirųjų duomenų apžvalga: https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/tdry-xg55

(7)    Bendros sumos pagal pagrindines politikos sritis yra didesnės nei 1.1 priede nurodytos konkrečios sumos pagal teminius tikslus. Taip yra todėl, kad perskirstytos investicijos pateikiamos skiltyje „kelioms temoms priskiriami tikslai“.

(8)    Atrinktų projektų suma didesnė už planuojamą sumą, kad būtų užtikrintas geresnis lėšų panaudojimas, jei būtų projektų, kurių nepavyktų įgyvendinti, arba jei atsirastų papildomų lėšų.

(9)    Sanglaudos politikos paramos klimato politikos veiksmams stebėjimo rezultatus galima rasti Sanglaudos atvirųjų duomenų platformoje climate tracking tool (liet. veiksmų klimato srityje stebėjimo priemonė).

(10)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1). Taip pat žr.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R0240  

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 17

COM(2021) 797 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos struktūriniai ir investicijų fondai
2014–2019 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinė ataskaita (2021 m.)

{SWD(2021) 384 final}

1.1 PRIEDAS

ESI fondų bendras finansinis įgyvendinimas pagal teminį tikslą, remiantis programų ataskaitomis 2020 m. gruodžio 31 d. (visos išlaidos, nurodant atrankos ir išlaidų apimtį)

	Teminiai tikslai	Visa programose numatyta suma  (ES ir nacionalinės lėšos)	Iš viso atrinktų projektų tinkamų finansuoti išlaidų	Visos išlaidos, remiantis atrinktų projektų ataskaitomis	Projektų atrankos norma	Išlaidų norma
		mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	%	%
01	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	59 932,2	64 595,4	27 255,0	108 %	45 %
02	Informacijos ir ryšių technologijos	16 127,3	16 432,6	7 191,1	102 %	45 %
03	MVĮ konkurencingumas	91 392,3	97 830,8	56 416,9	107 %	62 %
04	Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika	44 283,2	46 879,4	20 657,9	106 %	47 %
05	Prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos prevencija	38 221,6	43 409,3	29 652,4	114 %	78 %
06	Aplinkos apsauga ir efektyvus išteklių naudojimas	70 921,5	76 732,5	44 143,0	108 %	62 %
07	Transporto ir energetikos tinklų infrastruktūra	63 063,4	70 749,0	35 724,6	112 %	57 %
08	Tvarus ir kokybiškas užimtumas	49 481,3	47 283,1	27 230,4	96 %	55 %
09	Socialinė įtrauktis	56 607,8	54 613,7	28 765,2	96 %	51 %
10	Švietimas ir profesinis mokymas	39 091,5	41 409,7	21 506,2	106 %	55 %
11	Veiksmingas viešasis administravimas	5 738,8	5 571,0	2 383,8	97 %	42 %
12	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	220,5	232,9	592,8	106 %	269 %
PVN	Priemonės, kurių vykdymas nutrauktas	140,3	-	114,0	0 %	81 %
	Keli teminiai tikslai (ERPF / SF / ESF)	85 918,8	94 543,8	46 485,9	110 %	54 %
TP	Techninė parama	18 972,4	15 768,2	9 566,9	83 %	50 %
	Bendra suma	640 113,0	676 051,2	357 686,1	106 %	56 %

Pastaba. Stulpelyje „Iš viso atrinktų projektų tinkamų finansuoti išlaidų“ nurodytos vertės 2020 m. pabaigoje yra didesnės, nei nurodyta 2021 m. balandžio 28 d. COM(2021) 213, nes EŽŪFKP ir EJRŽF vertės 2020 m. pabaigoje jau pateiktos ir įtrauktos į pirmiau pateiktą lentelę. 
Šaltinis: Europos Komisija, kuri rėmėsi apie programas pateiktais duomenimis, kuriuos galima rasti ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje adresu https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/99js-gm52.

1.2 PRIEDAS

ESI fondų bendras finansinis įgyvendinimas pagal teminį tikslą, remiantis programų ataskaitomis 2021 m. rugsėjo 30 d. (visos išlaidos, nurodant atrankos ir išlaidų apimtį), įskaitant naujus iniciatyvos „REACT-EU“ ir EŽŪFKP išteklius 2021 m.

	Teminiai tikslai	Visa programose numatyta suma  (ES ir nacionalinės lėšos)	Iš viso atrinktų projektų tinkamų finansuoti išlaidų	Visos išlaidos, remiantis atrinktų projektų ataskaitomis	Projektų atrankos norma	Išlaidų norma
		mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	%	%
01	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	60 701,5	69 901,8	35 432,9	115 %	58 %
02	Informacijos ir ryšių technologijos	16 029,4	17 740,6	8 464,6	111 %	53 %
03	MVĮ konkurencingumas	103 966,1	101 240,3	61 781,2	97 %	59 %
04	Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika	45 705,2	48 970,3	23 930,3	107 %	52 %
05	Prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos prevencija	47 858,3	43 801,8	30 216,3	92 %	63 %
06	Aplinkos apsauga ir efektyvus išteklių naudojimas	82 349,9	79 477,4	46 641,5	97 %	57 %
07	Transporto ir energetikos tinklų infrastruktūra	63 054,1	72 391,8	41 270,1	115 %	65 %
08	Tvarus ir kokybiškas užimtumas	50 146,2	51 905,8	31 865,1	104 %	64 %
09	Socialinė įtrauktis	60 966,1	59 544,5	34 280,4	98 %	56 %
10	Švietimas ir profesinis mokymas	39 057,6	44 031,5	25 049,0	113 %	64 %
11	Veiksmingas viešasis administravimas	5 593,5	5 902,2	2 797,1	106 %	50 %
12	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	220,5	267,7	642,7	121 %	291 %
13	Iniciatyva „REACT-EU“. Veiksmų krizei įveikti ir atsparumui didinti skatinimas	35 976,7	6 572,1	2 237,7	18 %	6 %
PVN	Priemonės, kurių vykdymas nutrauktas	153,2	-	114,0	0 %	74 %
	Keli teminiai tikslai (ERPF / SF / ESF)	85 919,8	99 017,6	55 371,7	115 %	64 %
TP	Techninė parama	21 404,0	16 935,0	10 836,6	79 %	51 %
	Bendra suma	719 102,3	717 700,6	410 930,9	100 %	57 %

Šaltinis: Europos Komisija, kuri rėmėsi apie programas pateiktais duomenimis, kuriuos galima rasti ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje adresu https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/99js-gm52.

Į šią lentelę įtraukta visa papildoma 2021 m. parama pagal iniciatyvos „REACT-EU“ ir EŽŪFKP programas (žr. 4 priedą).

2.1 PRIEDAS

ESI fondų bendras finansinis įgyvendinimas pagal valstybę narę, remiantis programų ataskaitomis 2020 m. gruodžio 31 d. (visos išlaidos, nurodant atrankos ir išlaidų apimtį)

	Skirta ES suma 2014–2020 m.	Visa programose numatyta suma (ES ir nacionalinis įnašas)	Visos atrinktų projektų tinkamos finansuoti išlaidos 2020 m. pabaigoje	Visos išlaidos, remiantis atrinktų projektų ataskaitomis 2020 m. pabaigoje	Projektų atrankos norma	Išlaidų norma
	mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	%	%
Austrija	4 922,9	10 606,7	10 900,1	7 963,0	103 %	75 %
Belgija	2 744,7	6 088,8	6 463,1	3 050,4	106 %	50 %
Bulgarija	9 868,9	11 704,5	10 888,2	6 192,9	93 %	53 %
Kroatija	10 731,2	12 653,8	15 788,7	6 205,9	125 %	49 %
Kipras	917,3	1 169,8	1 246,9	660,7	107 %	56 %
Čekija	23 865,0	32 051,6	32 329,1	18 444,5	101 %	58 %
Danija	1 546,8	2 314,1	2 401,9	1 212,2	104 %	52 %
Estija	4 423,5	5 769,9	5 633,8	3 600,2	98 %	62 %
Suomija	3 765,0	8 435,2	10 776,9	6 959,9	128 %	83 %
Prancūzija	27 502,3	45 841,3	52 150,8	30 416,0	114 %	66 %
Vokietija	27 935,0	44 743,4	47 394,5	27 758,0	106 %	62 %
Graikija	21 381,4	26 655,4	33 655,9	15 035,0	126 %	56 %
Vengrija	25 013,2	29 661,6	31 885,0	17 119,5	107 %	58 %
Airija	3 361,6	6 140,1	8 443,2	4 709,3	138 %	77 %
Italija	44 661,6	72 406,8	67 169,5	36 934,3	93 %	51 %
Latvija	5 633,7	6 907,2	6 911,0	4 222,3	100 %	61 %
Lietuva	8 436,4	9 993,4	10 999,5	6 358,2	110 %	64 %
Liuksemburgas	140,1	454,7	440,7	337,9	97 %	74 %
Мalta	827,9	1 021,4	960,8	590,7	94 %	58 %
Nyderlandai	1 947,4	3 772,7	4 476,3	2 502,4	119 %	66 %
Lenkija	86 113,3	104 932,2	100 403,5	57 472,1	96 %	55 %
Portugalija	25 859,7	33 047,2	40 888,0	20 729,5	124 %	63 %
Rumunija	30 883,1	36 569,1	47 705,6	17 845,8	130 %	49 %
Slovakija	15 137,6	19 133,7	19 084,7	8 589,9	100 %	45 %
Slovėnija	3 928,0	4 953,2	5 179,4	2 820,3	105 %	57 %
Ispanija	39 927,4	56 552,7	55 034,1	24 128,8	97 %	43 %
Švedija	3 626,4	7 363,3	7 743,7	5 167,4	105 %	70 %
Jungtinė Karalystė	16 346,0	26 538,1	26 146,7	14 617,1	99 %	55 %
INTERREG	9 408,9	12 631,2	12 949,8	6 042,0	103 %	48 %
Bendra suma	460 856,5	640 113,0	676 051,2	357 686,1	106 %	56 %

Šaltinis: žr. 1.1 priedą.

2.2 PRIEDAS

ESI fondų bendras finansinis įgyvendinimas pagal valstybę narę, remiantis programų ataskaitomis 2021 m. rugsėjo 30 d. (visos išlaidos, nurodant atrankos ir išlaidų apimtį, įskaitant naujus iniciatyvos „REACT-EU“ ir EŽŪFKP išteklius 2021 m.)

	Skirta ES suma 2014–2020 m.	Visa programose numatyta suma (ES ir nacionalinis įnašas)	Visos atrinktų projektų tinkamos finansuoti išlaidos 2020 m. pabaigoje	Visos išlaidos, remiantis atrinktų projektų ataskaitomis 2020 m. pabaigoje	Projektų atrankos norma	Išlaidų norma
	mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	mln. EUR	%	%
Austrija	6 546,2	13 826,4	11 280,3	8 285,8	82 %	60 %
Belgija	3 174,7	6 742,2	6 624,3	3 415,9	98 %	51 %
Bulgarija	10 285,3	12 120,0	11 399,3	7 565,7	94 %	62 %
Kroatija	12 091,9	14 103,9	16 833,5	7 781,4	119 %	55 %
Kipras	1 093,0	1 368,3	1 473,5	863,8	108 %	63 %
Čekija	25 462,0	33 968,5	35 628,1	21 731,6	105 %	64 %
Danija	1 955,6	2 784,5	2 488,8	1 338,6	89 %	48 %
Estija	4 855,3	6 303,8	5 996,7	4 091,2	95 %	65 %
Suomija	4 896,4	10 756,5	11 178,1	7 223,4	104 %	67 %
Prancūzija	34 360,7	54 632,9	55 458,7	33 384,3	102 %	61 %
Vokietija	33 360,6	51 879,0	49 078,5	30 641,5	95 %	59 %
Graikija	23 089,3	28 371,4	38 528,1	17 841,2	136 %	63 %
Vengrija	25 424,7	30 166,8	33 493,4	20 134,0	111 %	67 %
Airija	4 243,6	7 597,4	8 477,3	5 174,1	106 %	59 %
Italija	58 194,3	88 301,0	70 531,9	42 619,1	112 %	68 %
Latvija	6 182,9	7 616,1	7 290,9	4 757,0	80 %	48 %
Lietuva	8 710,1	10 268,4	11 155,6	7 241,4	96 %	62 %
Liuksemburgas	313,8	642,2	509,3	421,4	109 %	71 %
Мalta	939,1	1 132,6	1 138,7	648,4	79 %	66 %
Nyderlandai	2 731,1	4 905,4	5 011,2	2 813,7	101 %	57 %
Lenkija	90 665,1	110 819,0	103 237,8	65 894,3	102 %	57 %
Portugalija	28 838,2	36 306,0	42 867,7	24 666,6	93 %	59 %
Rumunija	34 757,2	40 965,7	50 844,4	20 684,1	118 %	68 %
Slovakija	16 473,0	20 773,3	19 843,8	9 925,3	124 %	50 %
Slovėnija	4 498,8	5 647,6	5 886,7	3 490,8	96 %	48 %
Ispanija	51 672,8	69 281,6	62 266,5	29 613,6	104 %	62 %
Švedija	4 536,1	8 739,4	7 941,5	5 520,6	90 %	43 %
INTERREG	16 346,0	26 451,3	27 857,5	15 675,4	91 %	63 %
Jungtinė Karalystė	9 408,9	12 631,2	13 378,6	7 486,6	105 %	59 %
Bendra suma	525 106,9	719 102,3	717 700,6	410 930,9	100 %	57 %

Šaltinis: žr. 1.2 priedą.

3 PRIEDAS

ESI fondai. Numatytos sumos klimato srities tikslams,
nurodant bendrą atrankos ir išlaidų lygį iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Fondas	Planuota skirti ES suma	Iš jų klimato politikos veiksmams skirta		Iki 2020 m. pabaigos atrinktų projektų vertė (ES dalies įvertis)	Iš jų klimato politikos veiksmams skirta		Pagal projektus iki 2020 m. pabaigos išleista suma (ES dalies įvertis)	Iš jų klimato politikos veiksmams išleista
	mlrd. EUR	mlrd. EUR	%	mlrd. EUR	mlrd. EUR	%	mlrd. EUR	mlrd. EUR	%
SF	61,5	17,0	28 %	71,9	20,2	28 %	32,8	8,1	25 %
EŽŪFKP	100,1	57,4	57 %	100,7	60,1	60 %	68,1	44,1	65 %
EJRŽF	5,7	1,0	18 %	4,0	0,7	18 %	3,3	0,4	12 %
ERPF	200,1	34,9	17 %	221,3	36,0	16 %	101,3	15,1	15 %
ESF / JUI	93,5	1,1	1 %	93,0	7,4	8 %	50,9	4,0	8 %
Iš viso	460,9	111,4	24 %	490,9	124,4	25 %	256,4	71,7	28 %

Šaltinis: Europos Komisija.

4 PRIEDAS

2021 m. asignavimai pagal iniciatyvą „REACT-EU“, dėl kurių nuspręsta 2021 m. lapkričio mėn.

	Programuotini ES asignavimai pagal iniciatyvą „REACT-EU“			Nustatytos ES sumos
	2021 m.	2022 m.	Iš viso	ERPF	ESF	EPLSAF	Iš viso
AT	218,3	-	218,3	123,8	88,5	6,0	218,3
BE	258,8	-	258,8	97,9	123,0	31,8	252,7
BG	436,4	-	436,4	186,8	229,7	19,9	436,4
CY	111,4	-	111,4	46,4	65,0	-	111,4
CZ	834,8	-	834,8	834,8	-	-	834,8
DE	1 886,6	-	1 886,6	1 177,9	708,7	-	1 886,6
DK	177,8	-	177,8	123,1	54,7	-	177,8
EE	177,8	-	177,8	160,5	12,8	4,5	177,8
ES	10 855,4	-	10 855,4	6 974,1	2 144,0	40,0	9 158,1
FI	134,5	-	134,5	94,0	40,5	-	134,5
FR	3 093,0	-	3 093,0	2 065,8	251,7	104,0	2 421,5
GR	1 707,9	-	1 707,9	1 607,9	100,0	-	1 707,9
HR	571,5	-	571,5	31,5	530,0	10,0	571,5
HU	881,2	-	881,2	223,7	187,9	-	411,5
IE	88,3	-	88,3	-	-	-	-
IT	11 303,5	-	11 303,5	4 734,3	6 369,8	199,4	11 303,5
LT	273,7	-	273,7	236,7	37,0	-	273,7
LU	139,8	-	139,8	69,7	69,7	0,5	139,8
LV	210,0	-	210,0	183,3	20,6	6,1	210,0
MT	111,2	-	111,2	-	111,2	-	111,2
NL	440,8	-	440,8	220,4	220,4	-	440,8
PL	1 644,7	-	1 644,7	1 280,4	74,4	-	1 354,7
PT	1 594,1	-	1 594,1	1 325,6	268,6	-	1 594,1
RO	1 323,9	-	1 323,9	1 033,9	-	56,0	1 089,9
SE	287,3	-	287,3	57,5	229,9	-	287,3
SI	262,2	-	262,2	240,1	13,2	8,9	262,2
SK	616,0	-	616,0	194,9	402,1	19,0	616,0
Iš viso	39 640,9	-	39 640,9	23 324,8	12 353,3	506,0	36 184,1

Šaltinis: https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/cdnu-kc2j      
Šiame duomenų rinkinyje pateikiama atnaujinta pozicija dėl programavimui skirtų ES asignavimų ir ES nustatytų sumų: https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/26d9-dqzy