EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 12 08
COM(2021) 780 final
2021/0415(CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo
{SWD(2021) 375 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalį ES privalo savo piliečiams užtikrinti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas garantuojamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.
Vidaus sienų neturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė gali būti užtikrinama, inter alia, vykdant glaudų policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Todėl vienos valstybės narės policijos pareigūnai turėtų veiksmingai ir sistemingai bendradarbiauti su pareigūnais visoje ES. Tačiau valstybių narių policijos bendradarbiavimas vis dar labai skiriasi. Jei valstybių narių policijos pajėgų bendradarbiavimo lygis nebus pakankamas, nusikaltėliai toliau veiks daugiau nei vienoje valstybėje narėje, naudodamiesi skirtingomis nacionalinėmis jurisdikcijomis, o dėl neteisėtų migrantų neteisėto judėjimo ir toliau kils sunkumų.
Neseniai Lamanšo sąsiauryje susiklostę tragiški įvykiai dar kartą parodė, kad reikalingas glaudus policijos bendradarbiavimas, kuris minimas 2021 m. lapkričio 28 d. Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Vokietijos sprendime stiprinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu.
Tarpvalstybinis nusikalstamumas ir su juo susijusios grėsmės saugumui iš esmės yra tarptautinio lygmens. Kaip nustatyta ES saugumo sąjungos strategijoje, ES susiduriama su kintančiomis ir vis sudėtingesnėmis grėsmėmis saugumui. Šios grėsmės plinta į kitas šalis, o jas sukelia nusikaltėliai ir organizuotos nusikalstamos grupės, užsiimančios įvairia nusikalstama veika. Kaip pabrėžta 2021–2025 m. ES strategijoje dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, organizuotas nusikalstamumas – didelė grėsmė europiečiams, įmonėms ir nacionalinėms institucijoms, taip pat visai ekonomikai. Veikdamos skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose, nusikalstamos grupės išvengia aptikimo ir naudojasi nacionalinių įstatymų skirtumais. Šiuo pasiūlymu, kartu su pridedamu pasiūlymu dėl direktyvos dėl keitimosi informacija, siekiama sukurti Policijos bendradarbiavimo kodeksą, kurio tikslas – supaprastinti, sustiprinti, plėtoti, modernizuoti ir palengvinti atitinkamų nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, taip padedant valstybėms narėms kovoti su sunkių formų ir organizuotais nusikaltimais ir terorizmu.
Remiantis 2021 m. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimu (ES SOCTA), organizuoto nusikalstamumo aplinkoje veikiama tinklo pagrindu ir nusikaltėlių bendradarbiavimas joje yra sklandus, sistemingas ir grindžiamas pelnu. Beveik 70 proc. nusikaltėlių tinklų veikia daugiau kaip trijose valstybėse narėse. Apie 65 proc. nusikaltėlių tinklų, veikiančių ES, nariai yra įvairių šalių piliečiai. Daugiau kaip 80 proc. nusikaltėlių tinklų, apie kuriuos pranešta, yra susiję su pagrindinėmis tarpvalstybinių nusikaltimų rūšimis, kurios apima prekybą narkotikais, turtinį nusikalstamumą, prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą. 2021 m. ES SOCTA ir EMCDDA Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje nustatytos sritys, kuriose, panašu, daugėja sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo atvejų. Svarbios vietos, kaip antai ES pasienio regionai, oro uostai, greitkeliai arba vietos, kuriose galimas susisiekimas keltais, pritraukia nusikaltėlius, be kita ko, dėl savo geografinės padėties. Pasienio regionuose nusikaltėliai naudojasi tuo, kad skirtingose jurisdikcijose teisėsauga natūraliai skiriasi ir dėl to atsiranda galimybė išvengti teisėsaugos veiksmų, o daugelis rinkų yra lengvai pasiekiamos. Dėl nusikaltėlių judumo ES kyla sunkumų užkertant kelią su nusikalstama veika susijusioms grėsmėms, su jomis kovojant ir užtikrinant visuomenės saugumą.
Taip pat, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio mėn. kovos su terorizmu darbotvarkėje, teroristinių išpuolių tikimybė ES tebėra didelė. Nusikaltėliai ir teroristai naudoja informacines ir ryšių technologijas, kad galėtų bendrauti tarpusavyje ir planuoti bei vykdyti nusikalstamą veiką.
Erdvė be vidaus sienų kontrolės (Šengeno erdvė) yra didžiausia pasaulyje erdvė, kurioje galima laisvai keliauti. Joje užtikrinamas laisvas daugiau nei 420 mln. asmenų judėjimas ir netrukdomas prekių tiekimas bei paslaugų teikimas. ES pasienio regionai užima maždaug 40 proc. ES teritorijos ir 2017 m. juose gyveno 30 proc. gyventojų, t. y. apie 150 mln. žmonių. 2017 m. beveik 2 mln. žmonių, iš jų 1,3 mln. pasienio darbuotojų, važinėjo į darbą kitoje valstybėje. 2018 m. ES gyventojai dėl profesinių ar asmeninių priežasčių keliavo 1,1 mlrd. kartų – nuo 2014 m. šis skaičius padidėjo 11 proc. COVID-19 pandemijos metu judumas ES sumažėjo dėl taikomų karantino priemonių, kelionių ribojimo, visuomeninio gyvenimo ribojimo ir izoliavimo. Tačiau tikėtina, kad ateityje, ypač grįžus prie įprasto gyvenimo, žmonių srautai vėl bus dideli. Šengeno erdvė – ES sąsajų ir europiečių ryšių simbolis. Ji taip pat padeda veiksmingai veikti bendrajai rinkai, taigi ir augti ES ekonomikai.
Pastaraisiais metais dėl krizių ir problemų Šengeno erdvei kilo ne vienas išbandymas. Kelios valstybės narės atnaujino vidaus sienų kontrolę, visų pirma dėl neteisėtų migrantų neteisėto judėjimo, kuris, jų nuomone, kelia didelę grėsmę viešajai tvarkai arba vidaus saugumui. Su didele migracijos krize arba struktūriniais išorės sienų valdymo trūkumais nesusijusio neteisėto judėjimo Šengeno erdvėje problema turėtų būti sprendžiama kitomis priemonėmis nei vidaus sienų kontrolė, kuri gali būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė konkrečioms vidaus saugumui arba viešajai tvarkai kylančioms grėsmėms šalinti. Taikant šią nuolatinę vidaus sienų kontrolę paaiškėjo, kad dar reikia tobulinti policijos patikrinimus ir bendradarbiavimą, procedūras, kuriomis sudaromos sąlygos supaprastinti readmisiją tarp valstybių narių, ir dvišalių susitarimų taikymą šiame kontekste, kaip numatyta Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalyje. Pažymima, kad pagal Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/432 8 konstatuojamąją dalį veiksmingai Sąjungos grąžinimo politikai reikia veiksmingų ir proporcingų neteisėtų migrantų sulaikymo ir tapatybės nustatymo priemonių. Šios priemonės, jei jos taikomos kartu, kontroliuojant neteisėtą judėjimą gali duoti tokių pačių rezultatų, kaip ir laikina vidaus sienų kontrolė, ir yra mažiau intervencinės laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo atžvilgiu.
Policijos bendradarbiavimo priemonės Šengeno acquis plėtojimui
Šioje rekomendacijoje pateiktomis rekomendacijomis dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo prisidedama prie Šengeno taisyklių plėtojimo.
Pirma, vienas iš ES teisinės sistemos, kuria grindžiamas policijos bendradarbiavimas, ramsčių buvo sukurtas prieš 30 metų taikant Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (KŠSĮ), gerokai prieš minėtas krizes ir iššūkius, dėl kurių Šengeno erdvės realybė pasikeitė. KŠSĮ nustatyta keletas susitariančiųjų šalių įsipareigojimų policijos bendradarbiavimo srityje, kad būtų pašalintas bet koks saugumo trūkumas, atsiradęs panaikinus patikrinimus prie vidaus sienų. Visų pirma KŠSĮ nustatytos kelios pagrindinės persekiojimo kertant sieną ir sekimo kertant sieną operacijų vykdymo taisyklės.
Antra, bendras patruliavimas ir kitos operacijos yra tiesiogiai susijusios su Šengeno acquis plėtojimu, įskaitant KŠSĮ 39 straipsnio 1 dalį dėl institucijų tarpusavio pagalbos, kuria sudaromos sąlygos vykdyti Šengeno politiką. Bendras patruliavimas ir bendros operacijos nustatyti valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimuose. 2008 m. Priumo sprendimuose nustatytos pagrindinės taisyklės dėl bendro patruliavimo ir kitų bendrų operacijų kertant ES vidaus sienas, taip pat dėl tarpvalstybinės pagalbos teikimo nelaimių ir didelių avarijų atveju. Nors Priumo sprendimų esminis aspektas – automatinis keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis, o bendro patruliavimo ir operacijų skirsniai nebuvo laikomi Šengeno teisinės sistemos plėtros dalimi, atsižvelgiant į jų tarpvalstybinį pobūdį tikėtina, kad jais būtų plėtojama Šengeno acquis, jei jie būtų buvę priimti atskirai.
Trečia, valstybių narių policijos operatyvinis bendradarbiavimas taip pat vykdomas remiantis nacionaline teise, atsižvelgiant į neprivalomus Tarybos dokumentus, įskaitant gerąją patirtį (Šengeno katalogas) ir gaires (vieno bendro informacinio punkto (VBIP) gairės, policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų (PMBC) gairės, keitimosi teisėsaugos informacija ir tarpvalstybinių operacijų vadovai). VBIP ir PMBC – tiesioginė būtinybės keistis svarbia informacija panaikinus vidaus sienas pasekmė. Asocijuotosios Šengeno šalys taip pat įkūrė PMBC ir nacionaliniu lygmeniu įsteigė VBIP.
Ketvirta, valstybės narės sistemingai papildė ir išplėtė šią pagrindinę Šengeno teisinę sistemą dvišaliais ir daugiašaliais tarpusavio bendradarbiavimo susitarimais. Komisija nustatė, kad visoje ES yra ne mažiau kaip 60 skirtingų susitarimų. Tokius operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus su valstybėmis narėmis taip pat yra sudariusios Šengeno asocijuotosios šalys.
Nustatytos problemos
Pirma, dabartinėje ES teisinėje sistemoje numatyta keletas galimybių, kurias valstybės narės gali pasirinkti bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis (pvz., pagal KŠSĮ valstybėms narėms leidžiama nustatyti arba nenustatyti atstumo apribojimus kilometrais, kai persekiojimas kertant sieną vyksta jų teritorijoje). Taip sukuriamas neapibrėžtumas ir trūksta aiškumo dėl to, kokių taisyklių policijos pareigūnai turėtų laikytis veikdami kitoje valstybėje narėje. Be to, dėl kai kurių šiuo atžvilgiu priimtų sprendimų atsiranda kliūčių, kurios nebūtų atsiradusios, jei būtų priimti kiti sprendimai, leidžiami pagal ES teisinę sistemą.
Antra, nors valstybių narių dvišaliais ir daugiašaliais policijos bendradarbiavimo susitarimais sudaromos sąlygos atsižvelgti į regioninius ypatumus bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, valstybėms narėms reikia skirti daug laiko dėl jų derantis, juos pasirašant ir ratifikuojant. Dėl tokių dvišalių susitarimų gausos susiformavo sudėtingas kelių skirtingų susitarimų, kuriuose nustatytos skirtingos taikytinos taisyklės, tinklas, o tai lėmė susiskaidymą ir bendradarbiavimo kliūtis. Pavyzdžiui, mažesnių ar žemyninių šalių teisėsaugos pareigūnai, atlikdami tarpvalstybinius operatyvinius veiksmus, tam tikrais atvejais turi laikytis net septynių skirtingų taisyklių rinkinių. Todėl kai kurios operacijos, pavyzdžiui, įtariamųjų persekiojimas kertant vidaus sienas, neleidžiamos arba vykdomos nekoordinuojant veiksmų ir ne pačiu optimaliausiu būdu, o tai naudinga nusikaltėliams. Naujų technologijų, pvz., bepiločių orlaivių, naudojimas vykdant operatyvinį bendradarbiavimą dabartinėse taisyklėse taip pat nėra pakankamai apibrėžtas.
Trečia, per pastaruosius šešerius metus atliktais Šengeno vertinimais policijos bendradarbiavimo srityje patvirtinta, kad kai kurie valstybių narių dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai yra nebeaktualūs arba nepakankamai taikomi. Kitų susitarimų aprėptis yra daug platesnė nei tarpvalstybinio bendradarbiavimo taisyklės: jų pagrindu galima nustatyti gerąja patirtimi laikomą sistemą siekiant veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais (pvz., bendros policijos būstinės, kurioms suteikiami tarpvalstybinių nusikaltimų tyrimo įgaliojimai, arba bendri mokymai). Tačiau tokie susitarimai nėra sistemingai perimami visoje ES.
Ketvirta, dėl skirtingų valstybių narių naudojamos saugios ryšių įrangos nesuderinamumo kai kurių policijos pareigūnų ryšių įranga, pavyzdžiui, vykdančių persekiojimą kertant sieną, nebeveikia jiems kirtus sieną. Dėl to tampa neįmanoma palaikyti ryšius su savo valstybės institucijomis arba valstybės narės, į kurią jie atvyksta, institucijomis. Be to, kitose valstybėse narėse bendram patruliavimui ar operacijoms dislokuoti pareigūnai dažnai neturi mobiliosios įrangos, kurią naudodami jie galėtų turėti nuotolinę ir saugią prieigą prie nacionalinių, ES ir tarptautinių duomenų bazių.
Penkta, bendras patruliavimas ir kitos bendros operacijos ES pasienio regionuose ir kitose ES teritorijose dažnai vykdomos ad hoc pagrindu. Joms dažnai trūksta koordinavimo ir jos vykdomos neatlikus išankstinės rizikos analizės, kuria remiantis dislokavimas būtų tikslingesnis. Nėra sukurtas forumas, kuriame valstybės narės galėtų keistis tokia rizikos analize arba informuoti kitas valstybes nares apie savo poreikius ir prioritetines sritis. Pavyzdžiui, siekiant tikslingiau visoje ES vykdyti bendrus patruliavimus ar kitas bendras operacijas didelių renginių (pvz., didelių sporto renginių, tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų) metu, tam tikrais laikotarpiais (pvz., atostogų sezono metu) arba užplūdus konkrečių nusikaltimų bangoms (pvz., terorizmo, prekybos narkotikais, susitarimų dėl varžybų baigties, prekybos suklastotomis prekėmis, sukčiavimo kreditinėmis kortelėmis, kišenvagysčių ir kito turtinio nusikalstamumo).
Šešta, dėl nusikaltėlių tinklų, veikiančių neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis srityje, sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtų migrantų neteisėtam judėjimui ir jie naudojasi pažeidžiama aukų padėtimi, elgdamiesi su žmonėmis kaip su prekėmis. Organizuotas neteisėtas migrantų gabenimas yra pagrindinė nusikalstama veika, o neteisėtas judėjimas, kuriam sudaromos palankesnės sąlygos, kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo ES. Kita svarbi sunkios formos ir organizuota nusikalstama veika yra prekyba žmonėmis, kuri artimiausioje ateityje turėtų išlikti grėsme. Beveik pusė prekybos žmonėmis aukų ES yra ES piliečiai, o dauguma prekiautojų žmonėmis taip pat yra ES piliečiai. Tokie nusikaltimai yra didelio tarpvalstybinio masto, todėl juos nustatant ir tiriant ES pasienio regionuose reikia imtis tikslinių policijos veiksmų. Visų pirma tai koordinuotas bendras patruliavimas ir kitos rizikos analize grindžiamos bendros operacijos, kurias vykdydami kartu veikiantys valstybių narių pareigūnai (pvz., patruliuodami automobiliu) prireikus turėtų sutelkti dėmesį į neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis atvejų nustatymą.
Septinta, pareigūnai, dalyvaujantys tarpvalstybinio teisėsaugos bendradarbiavimo operacijose ES, ne visada yra tinkamai parengti, todėl neturi reikiamų žinių ir veiklos įgūdžių, kad galėtų kuo veiksmingiau ir efektyviau atlikti reikiamas užduotis. Atlikus Komisijos užsakytą 2021 m. tyrimą nustatyta, kad tarpvalstybiniame bendradarbiavime dalyvaujantiems teisėsaugos institucijų darbuotojams rengiama nedaug mokymų. Mokymai vyksta nereguliariai ir ne visada atsižvelgiama į naujausius pokyčius. Taip pat trūksta atitinkamų duomenų bazių ir skirtingų valstybių narių suteiktų vykdomųjų įgaliojimų išmanymo ir žinių apie juos. Veiksmingam tarpvalstybiniam operatyviniam policijos bendradarbiavimui taip pat kyla kliūčių dėl kalbos barjero.
Tolesni veiksmai
Kaip nustatyta 2021 m. birželio mėn. Komisijos komunikate „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“, šia rekomendacija siekiama prisidėti prie bendrų standartų kūrimo, kad policijos pareigūnai galėtų veiksmingai bendradarbiauti su kolegomis iš kitų valstybių narių. Laikydamiesi galiojančių ES teisės aktų ir remdamiesi valstybių narių gerąja patirtimi įgyvendinant dvišalius ar daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus, policijos pareigūnai turėtų vykdyti tikslines bendras operacijas, įskaitant bendrą patruliavimą, visų pirma ES pasienio regionuose. Teroristai ir kiti nusikaltėliai veikia visose valstybėse narėse, todėl policijos institucijos turėtų galėti geriau juos stebėti ir, prireikus, visose nacionalinėse teritorijose vykdydamos persekiojimą kertant sieną juos sulaikyti arba vykdyti su jais susijusias sekimo operacijas. Be to, įgyvendinant bendras operacijas gali būti sudarytos sąlygos veiksmingai spręsti neteisėtų migrantų neteisėto judėjimo problemą.
Atsižvelgiant į valstybių narių vaidmenį vidaus saugumo srityje ir poreikį lanksčiai bendradarbiauti regioniniu lygmeniu, šioje rekomendacijoje nustatomi operatyvinio policijos bendradarbiavimo veiksmai, kuriais siekiama:
–patikslinti ir suderinti dalyvavimo tarpvalstybinėse teisėsaugos operacijose taisykles, siekiant stebėti ir suimti nusikaltėlius ir teroristus vykdant sekimą, persekiojimą kertant sieną, bendrą patruliavimą ir kitas bendras operacijas nacionalinėse teritorijose;
–sudaryti sąlygas policijos pareigūnams, veikiantiems kitose valstybėse narėse, turėti nuotolinę prieigą prie savo duomenų bazių ir naudotis saugiu ryšiu, veikiančiu tarpvalstybinėmis sąlygomis;
–išplėsti esamų policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų vaidmenį, kad jie taptų bendromis policijos būstinėmis, kuriose galėtų būti ne tik keičiamasi informacija, bet ir planuojamas, remiamas ir koordinuojamas bendras patruliavimas ir kitos bendros operacijos, grindžiamos bendra rizikos analize;
–vykdyti tikslinius bendrus patruliavimus ir kitas bendras operacijas konkrečiuose ES pasienio regionuose remiantis išankstine analize, siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, taip pat užkirsti kelią neteisėtam migrantų buvimui šalyje ir su neteisėta migracija susijusiems tarpvalstybiniams nusikaltimams bei juos nustatyti;
–vykdyti tikslinius bendrus patruliavimus ir kitas bendras operacijas konkrečiuose ES pasienio regionuose remiantis išankstine analize, siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir nustatyti bei apsaugoti jos aukas;
–kartu su Komisija ir Europolu sukurti koordinavimo platformą, skirtą bendroms operacijoms ir patruliavimui visoje ES remti ir tikslingai vykdyti, kad būtų palaikoma ir gerinama viešoji tvarka ir sauga, užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms arba padedama kovoti su konkrečių nusikaltimų bangomis pagrindinėse vietose arba konkrečiu laikotarpiu (pvz., turistinėse vietovėse, pagrindiniuose nusikaltėlių telkimosi centruose, atostogų sezono metu), didelio masto susibūrimuose (pvz., dideliuose sporto renginiuose, tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose) arba nelaimių ir didelių avarijų atveju;
–išplėsti policijos kadetams skirtas bendras mokymo ir mainų programas ir visą gyvenimą trunkantį pareigūnų, dalyvaujančių operatyviniame tarpvalstybiniame bendradarbiavime, mokymą ir apsvarstyti galimybę sukurti plataus masto bendrą europinę operatyvinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokymo programą, kad būtų sukurta tikra ES viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis kultūra.
Kaip nustatyta siūlomoje rekomendacijoje, valstybės narės atitinkamais atvejais turėtų pakeisti savo nacionalines taisykles ir dvišalius bei daugiašalius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų įgyvendintos joje numatytos priemonės.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Ši rekomendacija dera su galiojančiomis ir būsimomis politikos nuostatomis dėl teisėsaugos bendradarbiavimo.
Kaip pabrėžta skirsnyje „Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai“, Komisijos pastangos didinti teisėsaugos bendradarbiavimo ES veiksmingumą ir efektyvumą grindžiamos esamais Komisijos strateginiais dokumentais. Tai Saugumo sąjungos strategija, ES kovos su terorizmu darbotvarkė, 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija,
ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija
, 2021–2025 m. ES narkotikų strategija ir nauja Šengeno strategija.
Taryba laikosi panašios pozicijos, ypač vėliausiose 2020 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose dėl vidaus saugumo ir Europos policijos partnerystės, kuriose Komisijos prašoma „apsvarstyti galimybę konsoliduoti ES teisinę sistemą, kad būtų toliau stiprinamas tarpvalstybinis teisėsaugos bendradarbiavimas“ .
Šia rekomendacija taip pat bus padedama sukurti visapusiškai veikiančią ir atsparią Šengeno erdvę, kaip nustatyta Šengeno strategijoje, kurioje pakartojama, kad „reikia bendrų standartų, kad policijos pareigūnai galėtų veiksmingai bendradarbiauti su kolegomis iš kaimyninių valstybių“. Ja bus padedama užtikrinti aukštą saugumo lygį valstybių narių teritorijoje ir taip remti vidaus sienų kontrolės neturinčią Šengeno erdvę. Ja taip pat bus papildytas pasiūlymas iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą.
Kadangi dvi teisėsaugos bendradarbiavimo dalys iš esmės susijusios su i) operatyviniu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu (kuris yra šio pasiūlymo objektas) ir ii) keitimusi informacija, ši rekomendacija bus įtraukta į nuoseklų dokumentų rinkinį kartu su pasiūlymu dėl direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija ir ryšių tarp jų palaikymo ir pasiūlymu peržiūrėti policijos bendradarbiavimui vykdyti skirtą automatizuotą keitimosi duomenimis mechanizmą (toliau – Priumo II reglamentas).
•
Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šia rekomendacija siekiama teigiamai prisidėti prie visapusiškai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės, kurioje būtų užtikrinamas laisvas daugiau nei 420 mln. asmenų judėjimas ir netrukdomas prekių tiekimas bei paslaugų teikimas. Taip bus prisidedama prie veiksmingo bendrosios rinkos veikimo, taigi ir ES ekonomikos augimo. Todėl ši rekomendacija visiškai dera su kitomis ES politikos sritimis, susijusiomis su užimtumu, transportu ir galiausiai ekonomikos augimu ne tik ES pasienio regionuose, bet ir visoje ES.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
ES veiksmų teisėsaugos bendradarbiavimo srityje teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) V antraštinės dalies 5 skyrius.
Pagal SESV 87 straipsnį „Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas“.
Konkrečiau, SESV 87 straipsnio 3 dalis susijusi su teisėsaugos institucijų operatyvinio bendradarbiavimo priemonėmis. Tokios priemonės numatytos šioje rekomendacijoje. Joje taip pat numatytos priemonės, kurioms taikomas SESV 89 straipsnis, susijęs su sąlygomis ir apribojimais, kuriuos taikant valstybių narių teisėsaugos institucijos gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje. Rekomendacijoje taip pat numatytos priemonės, kurioms gali būti taikoma SESV 87 straipsnio 2 dalis (pvz., dėl keitimosi informacija ir mokymo), todėl tokiu atveju priemonės, įgyvendinamos pagal SESV 87 straipsnio 3 dalį ir 89 straipsnį, papildomos šiomis priemonėmis.
Todėl ši rekomendacija grindžiama SESV 87 straipsnio 3 dalimi ir 89 straipsniu juos taikant kartu su SESV 292 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „[r]ekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tose srityse, kuriose Sąjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendžia vieningai.“
•Priemonės pasirinkimas
Siekiant gerinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą ES reikia tvirto politinio visų atitinkamų subjektų įsipareigojimo, visų pirma valstybėse narėse.
Tarpvalstybinis operatyvinis policijos bendradarbiavimas paprastai reiškia vienos valstybės narės uniformuotų ir ginkluotų policijos pajėgų vykdomą fizinę intervenciją kitų valstybių narių teritorijoje. Intervencijos tikslas – vykdyti prevencines ir represines misijas, kurių metu asmenys gali būti laikinai suimami ir sulaikomi iki kitos valstybės narės valdžios institucijų atvykimo.
Šios veiklos rūšys susijusios su valstybių narių suverenumo pagrindu ir dėl jų gali kilti konstitucinių klausimų, todėl bet kokie nauji ES teisės aktai šioje srityje tampa labai opiu klausimu. Dėl šios priežasties, kai balsuojama dėl ES teisės aktų operatyvinio bendradarbiavimo srityje paprastai reikalaujama Tarybos vieningumo.
Komisija mano, kad šiuo metu per anksti pateikti pasiūlymą dėl privalomų ES teisės aktų, kuriais būtų siekiama suderinti tokio pobūdžio operatyvinį policijos bendradarbiavimą. Vis dėlto galima pažymėti, kad nors rekomendacijos nėra teisiškai privalomos pagal SESV, kaip išaiškino ES Teisingumo Teismas, jos yra teisės aktai, todėl negali būti laikomos neturinčiomis teisinės galios ir atitinkamais atvejais į jas turi būti atsižvelgiama nacionaliniu lygmeniu.
Remdamasi ankstesnėmis atitinkamomis Tarybos išvadomis ir gerąja patirtimi, kurią kai kurios valstybės narės jau įgyvendino, Komisija nusprendė pasiūlyti Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama keletas rekomenduojamų veiksmų, kuriais siekiama pagerinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą. Komisija planuoja stebėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, ir įvertinti, ar ateityje bus reikalingas privalomas ES teisės aktas dėl tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo.
•Subsidiarumas
ES turi imtis veiksmų, kad būtų tinkamai sprendžiamos šio aiškinamojo memorandumo pirmame skirsnyje nurodytos problemos. Nesiimant veiksmų ES lygmeniu, valstybės narės ir toliau susidurs su netikrumu ir kliūtimis, kylančiomis dėl skirtingų taisyklių dėl pareigūnų teisių, kai jie veikia kitose valstybėse narėse. Be to, norint išspręsti ilgalaikes techninių sąsajų problemas, dėl kurių mažėja bendrų operacijų patrauklumas, reikalingas ES lygmeniu taikomas požiūris. Atsižvelgiant į sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo tarpvalstybinį pobūdį, labai svarbu užtikrinti policijos ir teisminių institucijų greitą bendradarbiavimą, susijusį su nagrinėjamomis tarpvalstybinėmis operatyvinėmis priemonėmis.
Palyginti su atskiromis valstybėmis narėmis, ES yra geriau pasirengusi užtikrinti nacionaliniu lygmeniu vykdomų veiksmų nuoseklumą, spręsti taikomos praktikos skirtumų problemą, užkirsti kelią dubliavimui ir netikrumui ir galiausiai užtikrinti veiksmingą kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Tikimasi, kad imantis ES veiksmų, kuriais reaguojama į nustatytas problemas, bus sukurta pridėtinė vertė ES, taigi ir jos piliečiams.
•Proporcingumo principas
Šiame pasiūlyme valstybėms narėms rekomenduojama imtis tam tikrų priemonių, kuriomis būtų šalinamos kliūtys ir stiprinami atitinkami esami tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmai ir priemonės. Jame nėra rekomendacijų, kurios prieštarautų galiojančių ES teisės aktų nuostatoms. Iš tiesų, rekomenduojamų priemonių valstybės narės turėtų imtis laikydamosi tų ES teisės aktų. Be to, nesitikima, kad valstybės narės keis nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas ir apsaugos priemones, susijusias su aptariama operatyvine veikla, o veikiau toliau jas taikys, jei jos atitinka ES teisės aktus ir nėra konkrečiai aptariamos šioje rekomendacijoje.
Atsižvelgiant į operatyvinio tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo priemonių klausimo opumą ir į tai, kad valstybės narės pareiškė norą tęsti dialogą dėl priemonių, kurių reikėtų imtis siekiant stiprinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą, pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos yra tinkamiausias ir proporcingiausias pasirinkimas. Taip yra todėl, kad šiuo etapu ja neviršijami veiksmai, kurie yra būtini, kad būtų pasiekti tikslai pagerinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą visoje ES.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Rengiant šį pasiūlymą operatyvinio bendradarbiavimo srityje taikomų teisės aktų tinkamumo patikrinimas nebuvo atliktas. Taip yra todėl, kad pagrindinių ES teisės aktų yra labai nedaug ir jie sistemingai papildomi valstybių narių dvišaliais ir daugiašaliais bendradarbiavimo susitarimais.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis buvo vykdomos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn. Vykdant konsultacijas buvo siekiama įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus: įvairių sričių ekspertus, nacionalines valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir visuomenės narius, siekiant išsiaiškinti jų lūkesčius ir su ES teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo stiprinimu susijusias problemas.
Komisija naudojo įvairias dalyvavimo priemones, pavyzdžiui, tikslinius klausimynus, rengė pokalbius su ekspertais ir suorganizavo keletą praktinių seminarų konkrečiomis temomis, kuriuose dalyvavo valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių atstovai. Šioje rekomendacijoje nagrinėjamos temos taip pat buvo aptartos Tarybos darbo grupėse (pvz., Teisėsaugos darbo grupės policijos ir muitinės pogrupyje, Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniame komitete).
Komisija taip pat aštuonias savaites – nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 14 d. – Komisijos svetainėje vykdė viešas konsultacijas visomis oficialiosiomis ES kalbomis.
Rangovas rengdamas išorės tyrimą „Tyrimas ES politikos iniciatyvų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui teisėsaugos srityje, poveikio vertinimui paremti“, taip pat vykdė daug konsultacijų.
Vykdant šias konsultacijas buvo siekiama sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę atitinkamais klausimais, kad rengiant siūlomas priemones, kuriomis būtų gerinamas valstybių narių bendradarbiavimas teisėsaugos srityje, būtų laikomasi įrodymais grindžiamo požiūrio.
Rengiant šią rekomendaciją buvo tinkamai atsižvelgta į visos šių konsultacijų veiklos rezultatus. Vykdant konsultacijų veiklą buvo naudojami poveikio vertinime naudotos metodikos pagrindiniai elementai – nuo problemos apibrėžimo iki tinkamiausių variantų nagrinėjimo.
•Poveikio vertinimas
Jei siūlomos rekomendacijos bus priimtos dabartine forma ir jos bus veiksmingai įgyvendinamos, pagerės tarpvalstybinis operatyvinis policijos bendradarbiavimas ir bus padarytas didelis teigiamas poveikis nusikaltimų prevencijai ir nustatymui valstybėse narėse.
Tačiau Komisija, atsižvelgdama į vieningumo principą, kuris taikomas atitinkamų operatyvinio policijos bendradarbiavimo priemonių atveju, ir kai kurių valstybių narių konsultacijų etape išreikštą susirūpinimą dėl suvereniteto, kaip minėta anksčiau, mano, kad pateikti pasiūlymą dėl privalomų ES teisės aktų tokiam bendradarbiavimui reglamentuoti šiuo etapu yra per anksti.
Todėl šioje rekomendacijoje valstybės narės raginamos stiprinti esamus tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo aspektus remiantis gerąja patirtimi, kurią valstybės narės jau įgyvendino ir išbandė, be kita ko, dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis.
Todėl šis pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo nėra pagrįstas poveikio vertinimu.
4.PAGRINDINĖS TEISĖS
Gerinant valstybių narių kompetentingų institucijų gebėjimą bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu, laikantis atitinkamuose ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų, šia rekomendacija bus padedama geriau apsaugoti piliečių gyvybes ir užtikrinti jų saugumą. Bet koks su rekomendacija susijęs pagrindinių teisių apribojimas yra pagrįstas ir neviršija to, kas būtina ir proporcinga.
Poveikis asmens duomenų apsaugai laikomas neutraliu. Tikėtina, kad dėl šios rekomendacijos kiekybinis valstybių narių keitimasis asmens duomenimis padidės, atsižvelgiant į numatomą didesnį tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo mastą. Tačiau šiam papildomam keitimuisi asmens duomenimis bus taikomos tos pačios griežtos taisyklės ir procedūros, kurios jau taikomos tokiems duomenims tvarkyti, laikantis ES teisės nuostatų, visų pirma Teisėsaugos direktyvos.
Kitų pagrindinių teisių, pavyzdžiui, minimalių įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių pagal ES direktyvas dėl procesinių teisių (teisė į informaciją sulaikant įtariamąjį, teisė į vertimo žodžiu paslaugas ir teisė turėti advokatą) atžvilgiu poveikis yra neutralus. Šia rekomendacija, dėl kurios padaugėtų vykdomų tarpvalstybinių policijos operacijų, nebūtų trukdoma taikyti procesinių teisių taisykles ir jos nebūtų keičiamos. Taisyklės ir standartai, apibrėžti kitose ES teisės srityse, taip pat toliau taikomi, atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimą gerbti pagrindines teises, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje.
5.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šios rekomendacijos poveikis biudžetui visų pirma priklauso nuo Tarybos atsako į šį pasiūlymą dėl rekomendacijos ir nuo to, kokiu mastu valstybės narės vėliau įgyvendins šias rekomendacijas.
Kadangi kai kurios valstybės narės bendradarbiavimo lygio požiūriu yra padariusios didesnę pažangą nei kitos, siūlomų rekomendacijų įgyvendinimo išlaidos valstybėse narėse bus skirtingos. Iš išlaidų bus matyti laipsniškas esamo valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo didėjimas, nes rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo poveikis bus ilgalaikis.
Atsižvelgiant į priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, pobūdį, išlaidos nacionaliniu lygmeniu galėtų būti dengiamos, didele dalimi ir laikantis taikytinų sąlygų, įgyvendinant valstybių narių programas, finansuojamas iš Vidaus saugumo fondo. Vidaus saugumo fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų: „gerinti ir lengvinti [...] keitimąsi informacija“, „gerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą“ ir „remti valstybių narių pajėgumų, susijusių su nusikalstamumo, terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su jais, stiprinimą, taip pat su saugumu susijusių incidentų, rizikos ir krizių valdymą“. Kitų išlaidų nei išlaidos, kurios gali būti dengiamos įgyvendinant valstybių narių programas, finansuojamas iš Vidaus saugumo fondo, ES lygmeniu patirta nebus.
6.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija ragina Tarybą siūlomą rekomendaciją priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio mėn.
Komisijos nuomone, atitinkamoje Tarybos darbo grupėje turėtų būti rengiama nuolatinė diskusija dėl tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo, kad ta darbo grupė galėtų tapti nuolatiniu forumu valstybių narių diskusijoms šioje rekomendacijoje aptariamais klausimais ir visų pirma su ja susijusiais tolesniais veiksmais.
Praėjus vieniems metams nuo šios rekomendacijos priėmimo Komisija turėtų pranešti apie valstybių narių padarytą pažangą ją įgyvendinant. Ataskaitoje turėtų būti įvertinta, ar siekiant įgyvendinti tarpvalstybinį operatyvinį policijos bendradarbiavimą, kuriam taikoma ši rekomendacija, reikia priimti privalomus ES teisės aktus.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 skirsnyje apibrėžiami pagrindiniai rekomendacijoje naudojami terminai.
2 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti kliūtis, dėl kurių policijos pareigūnams trukdoma vykdyti intervenciją kitose valstybėse narėse vykdant persekiojimą kertant sieną, sekimą kertant sieną, bendras patruliavimo operacijas ir kitas bendras operacijas. Rekomendacijomis siekiama išplėsti dabartinį nusikaltimų, kurių atveju galima vykdyti persekiojimą kertant sieną ir stebėjimą kertant sieną, sąrašą ir panaikinti kai kurių valstybių narių nustatytus geografinius ir laiko apribojimus, dėl kurių atsiranda kliūčių tokioms operacijoms vykdyti. Jomis siekiama suderinti valstybių narių vykdomųjų įgaliojimų suteikimo taisykles, kad būtų aiškiau ir užtikrinčiau nustatyta, kokių veiksmų policijos pareigūnai gali imtis vykdydami persekiojimą kertant sieną, sekimus ir bendras operacijas.
Rekomendacijos dėl persekiojimo kertant sieną yra susijusios ne tik su sausumos sienų kirtimu, bet ir su atvejais, kai siena kertama per vandens telkinius (jūras, upes, ežerus) ir oro erdvėje. Jos taip pat susijusios su atvejais, kai operacijose dalyvaujantys policijos pareigūnai naudoja tarnybinį ginklą ne tik teisėtos savigynos, bet ir kitų asmenų gynybos tikslais. Šių klausimų atžvilgiu rekomendacijomis viršijama tai, kas numatyta KŠSĮ 41 straipsnio 5 dalies b ir e punktuose. Tačiau pagal KŠSĮ 41 straipsnio 10 dalį įgyvendinant 41 straipsnį leidžiama priimti papildomas nuostatas. Šiuo atveju tai apima sąlygas, kuriomis gali būti vykdomas persekiojimas kertant sieną.
3 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą, jį naudojant kaip priemonę, skirtą kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir remti neteisėtos migracijos prevenciją ir nustatymą. Valstybės narės turėtų vykdyti tikslines bendras operacijas konkrečiuose ES pasienio regionuose remdamosi analize, kad kovotų su neteisėtu migrantų gabenimu ir užkirstų kelią neteisėtam migrantų buvimui šalyje ir su neteisėta migracija susijusiems tarpvalstybiniams nusikaltimams bei juos nustatytų. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti kompetentingų institucijų, dalyvaujančių bendrose operacijose, ir subjektų, kurie turi kompetenciją imtis tolesnių veiksmų dėl neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių, koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Visų pirma jos turėtų naudotis Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalyje nurodytais mechanizmais.
4 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama stiprinti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis ir nustatant bei apsaugant aukas. Valstybės narės turėtų vykdyti bendras operacijas siekdamos kovoti su prekyba žmonėmis ir nustatyti aukas, užtikrinti jų saugumą ir paramą joms. Vykdant bendras operacijas galima surasti ir nustatyti galimas prekybos žmonėmis aukas. Jos turėtų būti nedelsiant perduodamos pagalbos, paramos ir apsaugos tarnyboms, be kita ko, atitinkamais atvejais bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis. Kad policijos institucijos galėtų geriau vykdyti tyrimus, susijusius su prekiautojais žmonėmis, ir skirti jiems bausmę, taip pat labai svarbu anksti nustatyti aukas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu teisėsaugos institucijų atstovams rengti mokymus, padedančius nustatyti prekybos žmonėmis atvejus.
5 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama ES pasienio regionuose veikiančius policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrus (PMBC) pertvarkyti į jungtines policijos ir muitinės būstines (BPMB). Be jungtinėse policijos ir muitinės būstinėse jau atliekamos užduoties – tarpvalstybinio keitimosi informacija regionų lygmeniu, – jose turėtų būti stiprinami gebėjimai organizuoti, remti, koordinuoti ir vykdyti nuolatinį operatyvinį bendradarbiavimą pasienio teritorijose, pavyzdžiui, bendrus patruliavimus ir kitas bendras operacijas. Jose turėtų būti rengiamos tarpvalstybinių nusikaltimų, būdingų jų pasienio regionuose, bendros analizės ir jomis turėtų būti dalijamasi su visomis valstybėmis narėmis ir kompetentingomis ES agentūromis, pavyzdžiui, Europolu, per nacionalinio lygmens vieną bendrą informacinį punktą (VBIP). Tokios tikslinės bendros operacijos būtų reglamentuojamos taisyklėmis dėl policijos įgaliojimų vykdymo ES pasienio regionuose, visų pirma nustatytomis Šengeno sienų kodekso 23 straipsnyje. Taip siekiama užtikrinti, kad jų poveikis nebūtų lygiavertis sienų kontrolei. Valstybės narės taip pat turėtų stiprinti savo pajėgumus bendrai remti jų regione vykdomos tarpvalstybinės nusikalstamos veikos tyrimus, laikydamosi taikytinų teisės aktų ir remdamosi atitinkamais teisiniais įgaliojimais, kurių reikalaujama ir kurie išduodami pagal tokius teisės aktus.
6 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama geriau planuoti, koordinuoti ir remti bendras operacijas visoje ES. Valstybės narės ir Komisija turėtų sukurti koordinavimo platformą, kurioje valstybės narės galėtų keistis informacija apie savo poreikius ir prioritetus. Siekiama tikslingiau vykdyti bendras operacijas, ypač per didelius renginius (pvz., didelius sporto renginius, tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus), tam tikrais laikotarpiais (pvz., atostogų sezono metu) ir siekiant padėti kovoti su konkrečių nusikaltimų bangomis (pvz., terorizmo, prekybos narkotikais, susitarimų dėl varžybų baigties, neteisėtos prekybos suklastotomis prekėmis, sukčiavimo kreditinėmis kortelėmis, kišenvagysčių ir kito turtinio nusikalstamumo), už kurias visų pirma atsakingos sunkius nusikaltimus vykdančios ir organizuotos nusikalstamos grupės, prireikus naudojantis esamu ES finansavimu ir ES mokslinių tyrimų saugumo srityje ir inovacijų projektų rezultatais. Valstybės narės turėtų nurodyti savo nacionaliniams VBIP koordinuoti tokias bendras operacijas, įskaitant bendrą patruliavimą, vykdomą jose ir kitose valstybėse narėse. Jos taip pat turėtų rengti bendrus grėsmių vertinimus ir rizikos analizes, taip pat metinius poreikių vertinimus, keisdamosi informacija apie būsimus didelio masto renginius, grėsmes viešajai tvarkai, saugai, vidaus saugumui ir apie piliečių judumo modelius, visų pirma turizmo sezono metu. Taikant šį požiūrį turėtų būti sudaromos sąlygos planuoti ir organizuoti tikslingesnį bendrą patruliavimą ir kitas bendras operacijas, įskaitant koordinuotus policijos patikrinimus ES pasienio regionuose. Ilgainiui dėl šio požiūrio taikymo turėtų būti sudarytos sąlygos imtis veiksmų pagrindinėse nusikaltimų vietose ES, kaip aprašyta 2021 m. ES SOCTA.
7 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos ir ryšių vykdant tarpvalstybines operacijas. Valstybės narės turėtų aprūpinti savo policijos pareigūnus priemonėmis, kurias naudodami jie galėtų nuotoliniu būdu ir saugiai naudotis savo duomenų bazėmis remdamiesi nacionaline teise, taip pat ES tarptautinėmis ir tarptautinėmis duomenų bazėmis Europos paieškos portale. Taip siekiama sudaryti jiems sąlygas atlikti policijos funkcijas vykdant tarpvalstybines operacijas, pavyzdžiui, atliekant tapatybės patikrinimus. Valstybės narės taip pat turėtų aprūpinti savo policijos pareigūnus, dalyvaujančius tarpvalstybinėse operacijose, saugiomis ryšių priemonėmis (pvz., tikralaikių pokalbių priemone), kurios veiktų tarpvalstybiniu mastu, kad jie galėtų tiesiogiai ir tikruoju laiku susisiekti su priimančiosios valstybės narės pareigūnais. Siekdamos užtikrinti saugių tarpvalstybinių ryšių priemonių sąsajas, valstybės narės turėtų naudotis techniniais sprendimais, kuriuos pateiks Europolo inovacijų laboratorija.
8 skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama sukurti bendrą ES viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis kultūrą, smarkiai padidinant bendrų mokymų operatyvinio policijos bendradarbiavimo tema skaičių. Valstybės narės turėtų parengti bendras mokymo ir mainų programas savo policijos kadetams, kad ES policijos pajėgos įgytų ilguoju laikotarpiu pritaikomų žinių ir pasitikėjimo viena kita. Bendri mokymai turėtų būti vykdomi remiantis sėkmingos bendros Prancūzijos (Gendarmerie Nationale) ir Ispanijos (Guardia Civil) mokymo programos pavyzdžiu. Jos turėtų rengti bendrus nuolat vykdomus tobulinimosi kursus ir mainų programas, skirtus pirminės grandies policijos pareigūnams ir nusikaltimų tyrėjams, siekiant pagerinti jų įgūdžius ir žinias apie tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą. Tai visų pirma kursai ir mainai, kuriuose nagrinėjami susijusių teisės aktų, dalyvavimo taisyklių, priemonių, mechanizmų, profesinių standartų ir etikos, procedūrų ir geriausios praktikos klausimai. Su CEPOL parama jie galėtų būti organizuojami įvairiai – nuo internetinių mokymo modulių iki pareigūnų mainų, ir jais turėtų būti imituojamos realios situacijos. Reikėtų gerokai intensyvesnių kalbų kursų, skirtų ES pasienio teritorijų pareigūnams. Valstybės narės taip pat turėtų suderinti savo nacionalinių policijos akademijų programas, kad į jas būtų įtraukti akredituoti Europos tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo kursai. Jos turėtų apsvarstyti galimybę sukurti policijos kadetams ir valstybių narių pareigūnams skirtas didelio masto ir ilgalaikes bendras operatyvinio policijos bendradarbiavimo srities mokymo ir mainų programas.
9 skirsnyje pateikiamos baigiamosios rekomendacijos. Valstybės narės raginamos pasinaudoti pirmiau nurodytos atitinkamos Tarybos darbo grupės įgyvendinamu forumu, kad aptartų klausimus, susijusius su tarpvalstybiniu operatyviniu policijos bendradarbiavimu, kuriam taikoma ši rekomendacija, visų pirma klausimus, susijusius su šios rekomendacijos įgyvendinimu.
Be to, valstybės narės raginamos per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos priėmimo pradėti procesą, kuriuo būtų pakeistos jų nacionalinės taisyklės ir dvišaliai bei daugiašaliai susitarimai su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų įgyvendintos šios rekomendacijos priemonės. Praėjus vieniems metams nuo rekomendacijos priėmimo Komisija turėtų paskelbti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kaip valstybės narės įgyvendina šią rekomendaciją.
2021/0415 (CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 87 straipsnio 3 dalį ir 89 straipsnį kartu su jos 292 straipsniu,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
kadangi:
(1)sekimas kertant sieną ir persekiojimas kertant sieną yra būtinos operatyvinio policijos bendradarbiavimo priemonės, kurių netaikant nusikaltėliai gali pabėgti nuo policijos kirsdami sieną, pasinaudodami tuo, kad pasikeičia jurisdikcija ir toliau nevykdomi policijos veiksmai. Reikėtų spręsti esamų apribojimų, kuriuos yra nustačiusios kai kurios valstybės narės, klausimą, nes dėl jų atsiranda kliūčių tokių operacijų vykdymui jų teritorijoje. Taip pat būtina koreguoti tam tikras dalyvavimo tarpvalstybinėse policijos operacijose taisykles, kad būtų galima stebėti ir sulaikyti nusikaltėlius sekimo, persekiojimo kertant sieną ir bendrų operacijų metu;
(2)kad su nusikalstama veika ir sunkumais, susijusiais su nuolatiniu ir didėjančiu žmonių, prekių ir paslaugų judumu Sąjungoje, susiduriančios policijos pajėgos galėtų adekvačiai į juos reaguoti, būtina organizuoti nuolatinį bendrą patruliavimą ir sutelkti kitus bendrų operacijų pajėgumus ES pasienio regionuose. Siekiant užkirsti kelią ES pasienio regionuose vykdomiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti ir remti jų tyrimus, dabartinis esamų struktūrų, pavyzdžiui, policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų, vaidmuo turėtų būti išplėstas, kad jos turėtų pajėgumų planuoti, remti, koordinuoti ir vykdyti bendrą patruliavimą ir kitas bendras operacijas, grindžiamas bendra rizikos analize ir poreikių vertinimu, laikantis taikomų teisinių reikalavimų;
(3)nusikaltėlių tinklai, veikiantys neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis srityje, naudojasi tuo, kad erdvėje, kurioje nevykdoma vidaus sienų kontrolė (toliau – Šengeno erdvė), sudaromos palankios sąlygos neteisėtiems migrantams neteisėtai judėti ir pasinaudoti pažeidžiama aukų padėtimi siekiant pelno. Kad Sąjungos grąžinimo politika būtų efektyvi, reikia veiksmingų ir proporcingų neteisėtų migrantų sulaikymo ir tapatybės nustatymo priemonių. Šiuo atžvilgiu turėtų būti skatinamas koordinavimas, visų pirma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalyje nurodytais mechanizmais, kad būtų padedama užkirsti kelią neteisėtų migrantų neteisėtam judėjimui ir į jį reaguoti, taip pat šalinti viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kylančias grėsmes, kartu mažinant poveikį bona fide keliautojų judėjimui. Kai nevykdoma vidaus sienų kontrolė, tikslinis bendras patruliavimas ir kitos bendros operacijos ES pasienio regionuose yra svarbi kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis priemonė, skirta išvengti neteisėto buvimo šalyje ir tarpvalstybinio nusikalstamumo, susijusio su neteisėta migracija, ir juos nustatyti, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai praktiniu lygmeniu įgyvendinti dvišalius readmisijos susitarimus, kartu laikantis Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/432. Siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis reikalingas policijos bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, kad būtų galima nustatyti aukas ir teikti joms paramą, taip pat tobulinti prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą ir apkaltinamųjų nuosprendžių skyrimą;
(4)dėl policijos pajėgų, kurias valstybės narės gali dislokuoti užsienyje, trūkumo ir dėl to, kad dislokavimas nėra pakankamai koordinuojamas jį grindžiant išankstine bendra analize, policijos dislokavimas kitose valstybėse narėse gali tapti neveiksmingas. Sukūrus Sąjungos lygmens koordinavimo platformą, kurioje valstybės narės galėtų keistis informacija apie savo poreikius ir prioritetus, susijusius su bendru patruliavimu ir kitomis europinio masto bendromis operacijomis, galėtų būti sukurta struktūra, kuri yra būtina siekiant tokias operacijas vykdyti veiksmingai ir efektyviai, kad būtų palaikoma ir stiprinama viešoji tvarka ir saugumas, užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms, įskaitant sunkių formų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių vykdomą nusikalstamą veiką, ir padedama kovoti su konkrečiomis nusikalstamos veikos bangomis pagrindinėse jų vykdymo vietose, konkrečiu jų vykdymo laikotarpiu ir aplinkybėmis;
(5)sėkmingam tarpvalstybiniam operatyviniam bendradarbiavimui labai svarbus ryšio palaikymas ir prieiga prie turimos informacijos. Pirminės grandies policijos pareigūnai, veikiantys kitoje valstybėje narėje, turėtų turėti galimybę, taikydami judriojo ryšio sprendimus, pvz., nešiojamuosius prietaisus arba automobilyje sumontuotus policijos kompiuterius, tikruoju laiku Europos paieškos portale (EPP) ieškoti informacijos, saugomos Sąjungos informacinėse sistemose, ir naudotis atitinkamomis nacionalinėmis duomenų bazėmis, laikydamiesi taikytinų prieigos teisių ir taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų. Jie taip pat turėtų turėti patikimas ir saugias judriojo ryšio priemones, pavyzdžiui, tikralaikių pokalbių priemones, kurias naudojant būtų galima susisiekti tikruoju laiku ir kurios veiktų tarpvalstybiniu mastu, kad jie galėtų tiesiogiai susisiekti su savo ir priimančiosios valstybės narės valdžios institucijomis. Siekdamos užtikrinti saugių tarpvalstybinių ryšių priemonių sąsajas, valstybės narės turėtų naudotis techniniais sprendimais, kuriuos pateiks Europolo inovacijų laboratorija, kad, taikant minimalius reikalavimus, tarpvalstybinės policijos operacijos metu būtų galima saugiai naudotis judriojo ryšio priemonėmis, kurias taikant būtų galima susisiekti tikruoju laiku, taip pat nustatyti policijos transporto priemonių geografinę vietą, pavyzdžiui, naudojant GPS sekimo sistemas arba bepiločius orlaivius;
(6)kad tarpvalstybinis operatyvinis policijos bendradarbiavimas būtų vykdomas veiksmingai, reikia pereiti prie Sąjungos viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis bendros kultūros. Siekiant ugdyti įgūdžius, žinias ir pasitikėjimą, labai svarbu, kad būtų vykdomas policijos kadetų bendras pirminis mokymas ir jų mainų programos klausimais, susijusiais su tokiu bendradarbiavimu, bei tęstinio tobulinimosi kursai šiais klausimais, skirti pirmiausia pirminės grandies pareigūnams ir nusikaltimų tyrėjams. Svarbu, kad valstybės narės pakoreguotų ir suderintų savo nacionalinių policijos akademijų visų mokymo lygmenų mokymo programas, kad į jas būtų įtraukti akredituoti tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo kursai, taip pat šiuos mokymus baigusių kadetų ir pareigūnų karjeros galimybes. Valstybės narės taip pat turėtų kuo geriau išnaudoti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) teikiamas galimybes nurodydamos savo mokymo poreikius ir remdamos agentūros veiklą, savo mokymo portfelį derindamos su prioritetais, susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ir nustatytais ES strateginiuose mokymų poreikio vertinimuose (EU-STNA). Jos turėtų apsvarstyti galimybę sukurti policijos kadetams ir pareigūnams skirtas didelio masto ir ilgalaikes europines bendras operatyvinio policijos bendradarbiavimo mokymo ir mainų programas;
(7)atsižvelgiant į koordinavimo ir bendradarbiavimo, susijusio su šioje rekomendacijoje aptariamais klausimais, ypač jos įgyvendinimu, svarbą, atitinkamoje Tarybos darbo grupėje bus surengta nuolatinė diskusija dėl tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo. Ta darbo grupė turėtų veikti kaip nuolatinis forumas, kuriame valstybės narės galėtų aptarti tokius klausimus, įskaitant jose taikomų taisyklių ir susitarimų suderinimą, kitas priemones, kuriomis siekiama šalinti tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo operacijų veiksmingumo ir efektyvumo kliūtis, ataskaitų apie padarytą pažangą teikimą, taip pat klausimus, susijusius su būtinomis gairėmis ir gerąja patirtimi;
(8)ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinta per pagrįstą laikotarpį. Per šešis mėnesius nuo jo priėmimo valstybės narės turėtų pradėti savo nacionalinių taisyklių ir dvišalių bei daugiašalių susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, jei reikia, pakeitimo procesą, kad būtų įgyvendinamos rekomenduojamos priemonės, o po to tą procesą kuo greičiau užbaigti;
(9)po tam tikro laiko turėtų būti įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant šią rekomendaciją. Todėl praėjus vieniems metams nuo jos priėmimo Komisija turėtų įvertinti tokią pažangą, kad, inter alia, nuspręstų, ar šioje srityje reikalingi privalomi Sąjungos teisės aktai;
(10)atsižvelgiant į tai, kad ši rekomendacija nėra privaloma, valstybės narės turėtų įgyvendinti joje rekomenduojamas priemones laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų, ypač tų, kurie yra privalomi. Konkrečiai valstybės narės turėtų įgyvendinti rekomenduojamas priemones laikydamosi Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (KŠSĮ), visų pirma pasirinkdamos rekomenduojamus variantus, kurių atveju KŠSĮ numatyta keletas galimybių, ir išplėsdamos taikymo sritį bei priimdamos papildomas nuostatas įgyvendinant atitinkamus KŠSĮ straipsnius ir jų laikantis;
(11)Ši rekomendacija neturėtų būti suprantama kaip siekis daryti poveikį taisyklėms, kuriomis nustatomi šioje rekomendacijoje konkrečiai nenumatyti apribojimai, apsaugos priemonės ir sąlygos, kurios taikomos atitinkamai tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo veiklai pagal privalomus Sąjungos teisės aktus, įskaitant KŠSĮ, ir nacionalinę teisę, kuria laikomasi Sąjungos teisės. Tokios taisyklės gali būti taikomos dėl, pavyzdžiui, tarnybinių ginklų nešiojimo ir naudojimo, naudojimosi privilegijomis dalyvaujant kelių eisme, techninių priemonių naudojimo vykdant sekimą kertant sieną ir tapatybės patikrinimo išvengti bandančių asmenų tapatybės patikrinimų atlikimo ir jų sulaikymo, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje;
(12)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šios rekomendacijos, Danija turėtų nuspręsti, ar ją įtrauks į savo nacionalinę teisę;
(13)šia rekomendacija, išskyrus jos 2.1 ir 2.2 skirsnius, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija dalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB; todėl Airija dalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji yra jai privaloma, išskyrus tuos skirsnius;
(14)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis,kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir H punktuose nurodytą sritį;
(15)Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir H punktuose nurodytą sritį, jį taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2008/149/TVR 3 straipsniu;
(16)Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis,kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir H punktuose nurodytą sritį, jį taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2011/349/ES 3 straipsniu;
(17)Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu ši rekomendacija, išskyrus jos 2.1 ir 2.2 skirsnius, yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, ir ji turėtų būti taikoma kartu su Tarybos sprendimais 2010/365/ES ir (ES) 2018/934;
(18)Kroatijos atžvilgiu ši rekomendacija, išskyrus jos 2.1 ir 2.2 skirsnius, yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, ir ji turėtų būti taikoma kartu su Tarybos sprendimu (ES) 2017/733;
(19)Kipro atžvilgiu ši rekomendacija, išskyrus jos 2.1 ir 2.2 skirsnius, yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
1.Apibrėžtys
Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:
(a)persekiojimas kertant sieną – policijos operacija, kurią vykdydami valstybės narės kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnai toje valstybėje narėje persekioja vieną ar daugiau asmenų, kurie buvo užklupti darant nusikalstamą veiką ar dalyvaujant ją darant, ir vykdydami tą persekiojimą kerta sieną su kita valstybe nare bei tęsia persekiojimą tos kitos valstybės narės teritorijoje;
(b)sekimas kertant sieną – policijos operacija, kurią vykdydami valstybės narės kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnai, atlikdami nusikalstamų veikų tyrimą toje valstybėje narėje, seka vieną ar daugiau asmenų, kurie įtariami padarę nusikalstamą veiką ar dalyvavę ją darant, arba kurie gali padėti nustatyti tokių įtariamųjų tapatybę arba juos atsekti, ir tęsia sekimą kitos valstybės narės teritorijoje po to, kai sekamas asmuo ar asmenys kerta sieną su ta kita valstybe nare;
(c)bendros operacijos – policijos operacijos, įskaitant bendrą patruliavimą ir kitas bendras viešosios tvarkos palaikymo, visuomenės saugumo užtikrinimo ir nusikalstamumo prevencijos operacijas, kurias ES pasienio regionuose arba kitose Sąjungos teritorijose bendrai vykdo dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnai, kai vienos valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje;
(d)vienas bendras informacinis punktas – nacionalinė centrinė organizacija, atsakinga už tarptautinį policijos bendradarbiavimą, nurodytą Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 39 straipsnio 3 dalyje;
(e)policijos ir muitinių bendradarbiavimo centras – bendra teisėsaugos struktūra, įgyvendinama siekiant keistis informacija ir teikti paramą, kai vykdoma kita teisėsaugos veikla ES pasienio regionuose, kurią valstybė narė įsteigė remdamasi dvišaliu ar daugiašaliu susitarimu su viena ar keliomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kuri yra prie pat sienų tarp atitinkamų valstybių narių;
(f)ES pasienio regionas – geografinė teritorija, esanti prie pat valstybių narių vidaus sienų.
2.Operatyvinio bendradarbiavimo kliūčių šalinimas, kai policijos pareigūnai veikia kitoje valstybėje narėje
2.1.Persekiojimas kertant sieną
(a)Valstybės narės turėtų:
i.užtikrinti, kad į nusikaltimų rūšių, kurių atveju jų teritorijoje gali būti vykdomas persekiojimas kertant sieną, sąrašą būtų įtraukti šios rekomendacijos priede išvardyti nusikaltimai;
ii.leisti jų teritorijoje vykdyti persekiojimą kertant sausumos, jūrų, upių, ežerų ir oro sienas;
iii.leisti tęsti persekiojimą jų teritorijoje kirtus sieną netaikant jokių geografinių ar laiko apribojimų, iki kol atvyksta jų kompetentinga teisėsaugos institucija;
iv.rinkti statistinius duomenis apie persekiojimą kertant sieną, kurį vykdė jų kompetentingos teisėsaugos institucijos, ir kasmet teikti tuos statistinius duomenis Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
(b)Valstybės narės turėtų leisti kitos valstybės narės kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnams, kurie vykdydami persekiojimą kerta sieną į jų teritoriją:
i.nešiotis tarnybinį ginklą ir šaudmenis;
ii.naudoti savo tarnybinį ginklą teisėtai savigynai ir, jei reikia, ginant kitus asmenis;
iii.sustabdyti, suimti ar laikinai sulaikyti įtariamąjį, be kita ko, naudojant prievartą ir fizinę jėgą, iki kol atvyksta valstybės narės, kurios teritorijoje vyko persekiojimas, kompetentingų institucijų pareigūnai;
iv.naudotis valstybėse narėse, kuriose vykdomas persekiojimas, taikomomis privilegijomis dalyvaujant kelių eisme;
v.naudoti savo GPS sistemas, kad tos kitos valstybės narės kompetentinga teisėsaugos institucija galėtų sekti tų pareigūnų transporto priemones.
2.2.Sekimas kertant sieną
(a)Valstybės narės turėtų:
i.užtikrinti, kad į nusikaltimų rūšių, kurių atveju jų teritorijoje gali būti vykdomas sekimas kertant sieną, sąrašą būtų įtraukti šios rekomendacijos priede išvardyti nusikaltimai;
ii.leisti jų teritorijoje vykdyti asmenų, įtariamų padarius vieną ar daugiau tų nusikaltimų arba dalyvavus juos darant, taip pat asmenų, kurie gali padėti nustatyti tokių įtariamųjų tapatybę arba juos atsekti, sekimą kertant sieną;
iii.leisti jų teritorijoje vykdyti sekimą kertant sausumos, jūrų, upių, ežerų ir oro sienas;
iv.leisti ir sudaryti palankesnes sąlygas sutelkti priemones ir jomis dalytis, be kita ko, jas skolinant trumpam ar ilgam laikotarpiui pagal bendrai sutartas procedūras, kad būtų galima veiksmingiau vykdyti sekimą kertant sieną;
v.paskirti savo vieną bendrą informacinį punktą, kad jis veiktų kaip centrinė institucija, atsakinga už sekimo, kai siena kertama iš kitos valstybės ir į ją, koordinavimą, be kita ko, sudarant sąlygas, kuriomis jame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę būtų galima tvarkyti ir teikti prašymus suteikti leidimą;
vi.rinkti statistinius duomenis apie sekimą kertant sieną, kurį vykdė jų kompetentingos teisėsaugos institucijos, ir kasmet teikti tuos statistinius duomenis Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
(b)Valstybės narės turėtų leisti kitos valstybės narės kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnams, kurie vykdydami sekimą kerta sieną į jų teritoriją:
i.nešiotis tarnybinį ginklą ir šaudmenis;
ii.naudoti savo tarnybinį ginklą teisėtai savigynai ir, jei reikia, ginant kitus asmenis;
iii.naudoti technines priemones, būtinas siekiant vykdyti sekimą kertant sieną, įskaitant GPS sekimo įrenginius, bepiločius orlaivius, garso ir vaizdo įrangą.
2.3.Bendros operacijos
(a)Valstybės narės turėtų leisti kitos valstybės narės kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnams, dalyvaujantiems bendrose operacijose jų teritorijoje:
i.atlikti tapatybės patikrinimus ir sulaikyti asmenis, kurie bando išvengti tapatybės patikrinimo;
ii.dėvėti uniformą ir nešiotis tarnybinį ginklą bei šaudmenis;
iii.naudoti savo tarnybinius ginklus teisėtai savigynai ir, jei reikia, ginant kitus asmenis;
iv.naudoti savo radijo įrenginius ES pasienio regionuose.
(b)Valstybės narės turėtų:
i.kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnams, kurie, tikėtina, dalyvaus bendrose operacijose, rengti kalbų mokymus ir mokymus, susijusius su kitų valstybių narių veiklos procedūromis, administracine ir baudžiamąja teise bei baudžiamosiomis procedūromis, taikomomis ES pasienio regionuose, įskaitant mokymus, susijusius su kova su prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu ir su neteisėto buvimo šalyje bei tarpvalstybinės nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta migracija, arba kitos tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų ir organizuotos nusikalstamos veikos prevencija ir nustatymu;
ii.rinkti statistinius duomenis apie tarpvalstybinį bendrą patruliavimą ir operacijas, kuriuos jų kompetentingos teisėsaugos institucijos vykdė kitų valstybių narių teritorijoje, ir kasmet teikti tuos statistinius duomenis Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
3.Tarpvalstybinis operatyvinis policijos bendradarbiavimas, kuriuo siekiama kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir tarpvalstybine nusikalstama veika, susijusia su neteisėta migracija
(a)Valstybės narės turėtų vykdyti bendras operacijas ES pasienio regionuose siekdamos:
i.kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu;
ii.užkirsti kelią neteisėtam migrantų buvimui šalyje ir su neteisėta migracija susijusiai tarpvalstybinei nusikalstamai veikai ir juos nustatyti.
(b)Valstybės narės turėtų užtikrinti kompetentingų institucijų, dalyvaujančių bendrose operacijose, ir subjektų, kurie imasi tolesnių veiksmų dėl trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų dėl neteisėto buvimo šalyje, koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, visų pirma taikydamos Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus mechanizmus.
4.Tarpvalstybinis operatyvinis policijos bendradarbiavimas, kuriuo siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir nustatyti bei apsaugoti jos aukas
(a)Valstybės narės turėtų vykdyti tarpvalstybines bendras operacijas ES pasienio regionuose siekdamos:
i.kovoti su prekyba žmonėmis;
ii.nustatyti prekybos žmonėmis aukas ir užtikrinti jų saugumą bei suteikti joms paramą.
5.Jungtinės policijos ir muitinės būstinės
(a)Valstybės narės turėtų išplėsti esamų policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų dabartines užduotis:
i.vykdydamos, remdamos ir koordinuodamos bendras operacijas ES pasienio regionuose;
ii.rengdamos jų ES pasienio regionuose būdingų tarpvalstybinių nusikaltimų bendrą analizę ir dalydamosi tokia analize su visomis kitomis valstybėmis narėmis ir kompetentingomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, pavyzdžiui, Europolu ir, kai tinkama, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), per nacionalinio lygmens vieną bendrą informacinį punktą;
iii.remdamos tarpvalstybinių nusikaltimų, vykdomų jų ES pasienio regionuose, tyrimus.
(b)Valstybės narės, atsižvelgdamos į esamų policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų išplėstas užduotis, turėtų pervadinti juos į jungtines policijos ir muitinės būstines.
6.Bendrų operacijų koordinavimo platforma
(a)Valstybės narės kartu su Komisija ir Europolu turėtų:
i.sukurti bendrą koordinavimo platformą, kurią naudodamos valstybės narės galėtų informuoti kitas valstybes nares apie savo poreikius vykdyti bendras operacijas ir tų operacijų prioritetines sritis:
–vietose, kurios yra ypač svarbios siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veikai ir su ja kovoti, pavyzdžiui, pagrindiniuose nusikaltėlių telkimosi centruose arba iš kitų valstybių narių atvykstančių turistų lankomose vietose;
–per didelio masto susibūrimus ir svarbius renginius, dėl kurių, tikėtina, atvyks lankytojų iš kitų valstybių narių, pavyzdžiui, didelius sporto renginius ar tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus;
–nelaimių ir didelių avarijų atveju, derinant veiksmus su Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (SCSM), ir visų pirma su Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru (RNKC);
–kitos sunkios formos ir organizuotos tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamos veikos atveju;
ii.remdamosi kompetentingų Sąjungos agentūrų ir valstybių narių pateikta informacija ir jų jungtinių policijos ir muitinės būstinių pateikta informacija, kartu parengti bendrą reguliarią ataskaitą, kurioje būtų analizuojama bendrų operacijų rizika bei poreikiai ir kurią valstybės narės galėtų naudoti, kad tikslingai vykdytų savo bendras operacijas.
(b)Valstybės narės turėtų:
i.teikti koordinavimo platformai informaciją apie visas jiems žinomas rimtas grėsmes viešajai tvarkai ir saugumui, būsimus didelio masto susibūrimus ir didelio masto renginius, dėl kurių, tikėtina, atvyks daug lankytojų iš kitų valstybių narių, ir jų piliečių judumo modelius, ypač turizmo sezono metu;
ii.paskirti vieną bendrą informacinį punktą, kuris veiktų kaip nacionalinis informacinis punktas, skirtas tokioms bendroms operacijoms koordinuoti.
7.Veiksmingos prieigos prie informacijos ir ryšių užtikrinimas
(a)Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, tarpvalstybiniame operatyviniame policijos bendradarbiavime, kuriam taikoma ši rekomendacija, dalyvaujantys ir kitos valstybės narės teritorijoje veikiantys jų kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnai:
i.turėtų nuotolinę ir saugią prieigą prie savo nacionalinių duomenų bazių ir Sąjungos bei tarptautinių duomenų bazių naudodami Europos paieškos portalą, kai tai leidžiama pagal jų nacionalinę teisę, kad galėtų atlikti savo policijos funkcijas kitos valstybės narės teritorijoje vykdydami tas operacijas, pavyzdžiui, atlikdami tapatybės patikrinimus;
ii.galėtų naudotis saugiomis tikralaikio ryšio priemonėmis, kurios gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje, kad jie galėtų tiesiogiai susisiekti su savo valstybių narių kompetentinga teisėsaugos institucija ir kitos atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnais.
(b)Siekdamos užtikrinti saugų tikralaikį tiesioginį ryšį kirtus sieną, valstybės narės turėtų naudotis techniniais sprendimais, kuriuos pateiks Europolo inovacijų laboratorija.
8.Bendras mokymas ir profesinis tobulėjimas, susijęs su tarpvalstybiniu operatyviniu policijos bendradarbiavimu
(a)Valstybės narės turėtų:
i.kartu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis savo policijos kadetams rengti bendrus pirminius mokymus ir mainų programas tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo srityje;
ii.koreguoti ir suderinti savo nacionalinių policijos akademijų visų mokymo lygmenų mokymo programas, kad į jas būtų įtraukti akredituoti Europos tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo kursai;
iii.parengti ir įgyvendinti kadetų ir pareigūnų, baigusių bendrą pirminį mokymą, karjeros kelią, jų mainų programas arba specialius tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo kursus;
iv.rengti bendrus tęstinio profesinio tobulėjimo kursus ir iniciatyvas, skirtus pirminės grandies pareigūnams ir nusikaltimų tyrėjams, kad būtų plėtojami jų tarpvalstybinio operatyvinio policijos bendradarbiavimo įgūdžiai ir žinios, visų pirma susiję su atitinkamais teisės aktais, dalyvavimo taisyklėmis, priemonėmis, metodais, mechanizmais, procedūromis ir geriausia praktika;
v.rengti kalbų kursus savo policijos pareigūnams, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti vykdant tarpvalstybinį operatyvinį policijos bendradarbiavimą;
vi.suderinti savo mokymų portfelį su prioritetais, susijusiais su tarpvalstybiniu operatyviniu policijos bendradarbiavimu, nustatytais ES strateginiuose mokymų poreikio vertinimuose (EU-STNA);
vii.informuoti CEPOL apie mokymo, susijusio su tarpvalstybiniu operatyviniu policijos bendradarbiavimu, poreikius ir remti atitinkamą CEPOL veiklą;
viii.apsvarstyti galimybę sukurti policijos kadetams ir pareigūnams skirtas didelio masto ir ilgalaikes europines bendras operatyvinio policijos bendradarbiavimo mokymo ir mainų programas.
9.Baigiamosios nuostatos
(a)Valstybės narės turėtų aptarti ir toliau nagrinėti šioje rekomendacijoje nurodytus klausimus, visų pirma klausimus, susijusius su jos įgyvendinimu.
(b)Valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti įgyvendinant policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę teikiama finansine parama, kad pagerintų ir sustiprintų tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą.
(c)Per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos priėmimo dienos valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, be kita ko, prireikus pakeisti savo nacionalines taisykles ir dvišalius bei daugiašalius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis laikydamosi Sąjungos teisės nuostatų, kad būtų įgyvendinama ši rekomendacija.
(d)Praėjus vieniems metams nuo šios rekomendacijos priėmimo Komisija turėtų įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina šią rekomendaciją, ir paskelbti šio vertinimo ataskaitą.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas