AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Komisijos politinėse gairėse 1 Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen išdėstė savo ketinimą „šalinti kliūtis mokytis ir didinti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą“, primindama įtraukaus ir kokybiško mokymosi visą gyvenimą svarbą, kaip skelbiama Europos socialinių teisių ramstyje 2 . Vėliau Komisija pasiūlė strategiją, kaip padėti žmonėms ugdyti įgūdžius sparčiai kintančioje darbo rinkoje, ir 2020 m. liepos mėn. Europos įgūdžių darbotvarkėje 3 paskelbė apie naują mikrokredencialų iniciatyvą. 2020 m. rugsėjo mėn. Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 4 Komisija paskelbė pateiksianti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria būtų remiamas pasitikėjimo mikrokredencialų sistema visoje Europoje stiprinimas. Šiame komunikate teigiama, jog minėtos rekomendacijos tikslas bus užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų imtasi visų mikrokredencialų sistemai sukurti būtinų veiksmų. Todėl veiksmai, susiję su europinio požiūrio į mikrokredencialus nustatymu, įtraukti į Komisijos 2021 m. darbo programos 5 pagrindinių siekių grupę „Europinės gyvensenos propagavimas“ 6 . Šis pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mikrokredencialų teikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų.

(1)Siūlomoje rekomendacijoje sprendžiamos problemos

Europoje žmonės turi nuolat atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kad sumažintų savo įgyto švietimo ir mokymo bei sparčiai kintančios darbo rinkos poreikių atotrūkį.

Dėl COVID-19 krizės sparčiai didėja trumpalaikio, pritaikyto mokymosi galimybių paklausa 7 . Atsiradus šiam naujų mokymosi formų poreikiui atitinkamai padidėjo ir susidomėjimas vadinamaisiais mikrokredencialais, kuriais patvirtinami tokio nedidelės apimties mokymosi rezultatai.

Manoma, kad ekonomikai atsigaunant po pandemijos ir vėliau ši paklausa tik augs. Vykstant finansavimo programos „NextGenerationEU“ lėšomis remiamai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai taip pat paskatino naują kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti siekiančių besimokančių asmenų, darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų paklausą. Šie besimokantys asmenys, darbuotojai ir darbo ieškantys asmenys nori užsitikrinti galimybes įsidarbinti ir padidinti karjeros galimybes. Jie taip pat nori tęsti studijas ir toliau mokytis asmeninio tobulėjimo tikslais.

Šiuo metu daugybė įvairių viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų, siekdami patenkinti lankstesnių ir į besimokančius asmenis orientuotų švietimo ir mokymo formų poreikį, visoje Europoje ir pasaulyje sparčiai plėtoja mažesnės aprėpties negu įprastos kvalifikacijos mokymosi galimybes. Tokį švietimą ir mokymą galima apibūdinti kaip mokymąsi visą gyvenimą ir visose gyvenimo srityse, kuris vyksta įvairioje aplinkoje (darbe, namuose, tarp jau dirbančių ir šiuo metu nedirbančių žmonių 8 ). Taikant mikrokredencialų sistemą sudaromos sąlygos tikslingai ir lanksčiai įgyti ir pripažinti žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kad būtų patenkinami nauji ir besiformuojantys visuomenės ir darbo rinkos poreikiai. Svarbu tai, kad mikrokredencialais nepakeičiamos įprastos kvalifikacijos. Priešingai, mikrokredencialais gali būti papildomos įprastos kvalifikacijos ir jie gali tapti visiems prieinama mokymosi visą gyvenimą galimybe. Atsižvelgiant į mikrokredencialų lankstumą, juos įvairioje formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje gali rengti ir teikti įvairūs paslaugų teikėjai.

Iki šiol nėra nustatytos bendros mikrokredencialų apibrėžties ir trūksta jų apibūdinimo bei pripažinimo standartų, todėl kyla susirūpinimas dėl tokių aspektų kaip jų vertė, kokybė, pripažinimas, skaidrumas ir perkeliamumas (perkeliamumas tarp švietimo ir mokymo sektorių ir jų viduje, perkeliamumas į darbo rinką ir perkeliamumas įvairiose šalyse) 9 . Dėl to mažėja pasitikėjimas mikrokredencialais ir jų supratimas, platesnio masto pripažinimas ir naudojimas, taigi ir mikrokredencialų teikiamos galimybės remti lanksčias mokymosi trajektorijas ir karjeros galimybes.

Mikrokredencialai taip pat gali būti naudojami kaip tam tikros tikslinės priemonės, siekiant didinti platesnio besimokančių asmenų rato įtrauktį ir tokiems asmenims sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti švietimo ir mokymo bei karjeros galimybėmis. Šis platesnis besimokančių asmenų ratas apima nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes (pavyzdžiui, neįgaliuosius, vyresnio amžiaus, žemos kvalifikacijos ir (arba) menkų įgūdžių asmenis, mažumas, migrantų kilmės asmenis, pabėgėlius ir dėl geografinės ir (arba) nepalankios socialinės bei ekonominės padėties mažiau galimybių turinčius asmenis). Mikrokredencialais taip pat gali būti tikslingai naudojamasi sprendžiant švietimo ir mokymo sistemose bei darbo rinkose kylančius uždavinius, be kita ko, kovojant su lyčių ir kitais diskriminaciniais stereotipais (pvz., susijusiais su studijų krypties pasirinkimu ir įtvirtintais mokymo praktikoje ir medžiagoje), siekiant padėti sklandžiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką.

Pasiūlymo tikslas ir taikymo sritis

Bendrasis Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl mikrokredencialų tikslas yra padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 1 ir 4 principus, šiuo tikslu išplečiant visiems skirtas mokymosi galimybes ir sudarant palankesnes sąlygas rinktis lankstesnes mokymosi visą gyvenimą trajektorijas, taip pat stiprinant teisę gauti laiku teikiamą ir pagal poreikius pritaikytą pagalbą įsidarbinimo arba savarankiško darbo galimybėms gerinti, įskaitant teisę gauti mokymuisi ir persikvalifikavimui skirtą paramą.

Konkretūs pasiūlymo tikslai:

·sudaryti sąlygas žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių jiems reikia norint įsitvirtinti kintančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti tiek socialiai sąžiningu ekonomikos atsigavimu po COVID-19 pandemijos, tiek teisingu perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

·padėti mikrokredencialų teikėjams pasirengti didinti mokymosi galimybių pasiūlos lankstumą, kad žmonės įgalėtų plėtoti asmenines mokymosi trajektorijas ir karjeros galimybes;

·skatinti įtraukumą ir lygias galimybes, šiuo tikslu atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir visais ekonomikos ciklų etapais padedant užtikrinti atsparumą, socialinį sąžiningumą ir gerovę visiems.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, šiame pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos nustatytas europinis požiūris, pagal kurį valstybėms narėms rekomenduojama:

·taikyti bendrą mikrokredencialų rengimo, išdavimo ir perkeliamumo ES apibrėžtį, standartus ir pagrindinius principus;

·sukurti mikrokredencialų ekosistemą;

·išnaudoti mikrokredencialų teikiamas galimybes skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą.

Siekiama, kad valstybės narės, suinteresuotieji subjektai ir įvairūs paslaugų teikėjai (pradedant švietimo ir mokymo įstaigomis ir baigiant privačiomis įmonėmis) įvairiuose sektoriuose, srityse ir šalyse suderintai rengtų, naudotų ir tarpusavyje lygintų mikrokredencialus.

Pasiūlymu siekiama remti šiuo metu valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų ir įvairių paslaugų teikėjų grupių visoje ES mikrokredencialų sistemos kūrimo srityje atliekamą darbą. Šiuo pasiūlymu tiems paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, kurie domisi galimybėmis išnagrinėti mikrokredencialų potencialą, suteikiama pagrindinių išteklių ir pateikiamos gairės. Šie pagrindiniai ištekliai ir gairės padės nuosekliai ir suderintai didinti mikrokredencialų vertę, gerinti jų kokybę ir skatinti jų pripažinimą, skaidrumą, perkeliamumą ir naudojimą. Taigi jie padės ugdyti mokymosi visą gyvenimą kultūrą ir gerinti žmonių įsidarbinamumą.

Šiame pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į mikrokredencialų įvairovę ir lankstumą, todėl jame nesiūloma kurti naujų mikrokredencialų sistemų ar rūšių. Juo siekiama padėti valstybėms narėms ir paslaugų teikėjams geriau pasirengti: i) išnaudoti mikrokredencialų teikiamas galimybes stiprinti mokymąsi visą gyvenimą ir ii) kuo geriau pasinaudoti esamomis priemonėmis mikrokredencialų sistemai plėtoti.

Šiuo pasiūlymu nesiekiama pakeisti esamų nacionalinių procesų, susijusių su švietimo ir mokymo bei užimtumo sistemų ar darbo rinkų organizavimu. Mikrokredencialais šie procesai papildomi. Be to, šis pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos grindžiamas esamomis taisyklėmis dėl nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis taikomų administracinių procesų ir valdymo mechanizmų (pvz., kokybės užtikrinimo ir pripažinimo procesų srityse) ir prireikus jame rekomenduojama tas taisykles pritaikyti.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūloma Tarybos rekomendacija suderinta su kitomis Sąjungos iniciatyvomis, kuriomis sprendžiami su mokymusi visą gyvenimą ir įsidarbinamumu susiję klausimai, ir ja tos iniciatyvos papildomos.

Įgyvendinant Komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 10 ir Europos įgūdžių darbotvarkę 11 , 2021 m. kovo 4 d. buvo priimtas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas 12 . Šiame veiksmų plane mikrokredencialai apibūdinti kaip novatoriška priemonė, galinti „padėti sukurti palankesnes sąlygas lankstiems mokymosi metodams taikyti ir padėti darbuotojams darbe ar keičiant profesinę veiklą“. Mikrokredencialai taip pat atliks svarbų vaidmenį padedant pasiekti 2030 m. tikslą užtikrinti, kad kasmet mokymuose dalyvautų 60 proc. visų suaugusiųjų. Tai – vienas iš trijų pagrindinių ES tikslų, kuriuos ES vadovai palankiai įvertino Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime 13 priimtoje 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje 14 ir 2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 15 .

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mikrokredencialų bus priimtas kartu su Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų. Šių abiejų veiksmų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims įgalėti visą gyvenimą tobulinti savo įgūdžius ir užsitikrinti, kad jie būtų pripažinti.

Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE rekomendaciją) 16 . Šia rekomendacija siekiama palengvinti darbo vietos keitimą ir darbo vietų kūrimą užtikrinantį atsigavimą po COVID-19, visų pirma remiant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes. Šiomis aplinkybėmis didinant darbuotojų įsidarbinamumą svarbų vaidmenį gali atlikti trumpi mokymo kursai, visų pirma tokie, kurių baigimas patvirtinamas išduodant mikrokredencialus.

Savo 2021 m. vasario 18 d. rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 17 Taryba ragina

„[s]tiprinti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemų pagrindinį vaidmenį remiant mokymąsi visą gyvenimą ir pasiekiant įvairesnę studentų auditoriją. Mikrokredencialų koncepcijos analizė ir naudojimas gali padėti išplėsti mokymosi galimybes ir galėtų sustiprinti aukštojo mokslo bei profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį mokymosi visą gyvenimą srityje, suteikiant lankstesnes mokymosi galimybes ir modulinio mokymosi galimybes ir siūlant įtraukesnes mokymosi trajektorijas.“

Savo išvadose dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę 18 Taryba ragina valstybes nares

„skatinti suteikti mokymosi galimybių visiems besimokantiems asmenims, kad jie visą gyvenimą galėtų naudotis lanksčiomis švietimo ir mokymo trajektorijomis, be kita ko, patvirtinant ankstesnį mokymąsi, be kita ko, neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis, ir lanksčius metodus, pavyzdžiui, nagrinėjant Europos požiūrio į mikrokredencialus koncepciją ir naudojantis šiuo požiūriu, kartu nekenkiant pagrindiniam pirminio švietimo ir mokymo pagal visos apimties laipsnių įgijimo programas principui“.

Jose taip pat pabrėžta, kad „aukštasis mokslas <...> taip pat gali toliau įtraukti suaugusiuosius, skatinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą numatant lanksčias visos apimties programų alternatyvas, nagrinėjant Europos požiūrio į mikrokredencialus koncepciją ir naudojantis šiuo požiūriu“.

Savo išvadose dėl Europos universitetų tinklų iniciatyvos 19 Taryba ragina Komisiją ir valstybes nares „[k]artu išnagrinėti būtinus veiksmus, kad būtų galima išbandyti mikrokredencialų naudojimą aukštojo mokslo srityje siekiant padėti išplėsti mokymosi galimybes ir sustiprinti aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį mokymosi visą gyvenimą srityje“.

2020 m. lapkričio 24 d. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 20 Komisija raginama „kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, Europos kvalifikacijų sandaros patariamojoje grupėje, išnagrinėti mikrokredencialų koncepciją ir naudojimą, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje, kaip siūloma Europos įgūdžių darbotvarkėje“.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūloma Tarybos rekomendacija atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 165 ir 166 straipsnius.

SESV 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą“. SESV 165 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad Sąjungos veiksmais švietimo srityje iš dalies bus siekiama „skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, inter alia, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą“.

SESV 166 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Sąjunga „įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą“.

SESV 149 straipsnyje kartu su 292 straipsniu nustatytas suderintos užimtumo strategijos ir kvalifikuotos, tinkamai parengtos ir gebančios prisitaikyti darbo jėgos skatinimo teisinis pagrindas. 149 straipsnyje numatyta galimybė priimti priemones „valstybių narių bendradarbiavimui ir jų veiklai užimtumo srityje paremti“ imantis iniciatyvų, kuriomis siekiama „plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia praktika, teikti lyginamąją analizę ir patarimus, taip pat skatinti naujoviškus požiūrius ir patirties vertinimą“, ypač atliekant bandomuosius projektus.

Šiame pasiūlyme visapusiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už jų švietimo ir mokymo sistemų organizavimą, įskaitant mokymo turinį ir jų kultūrų bei kalbų įvairovę, ir už užimtumo sistemos bei darbo rinkų organizavimą. Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į papildomąjį ir remiamąjį ES vaidmenį ir į savanorišką Europos bendradarbiavimo šių sistemų srityje pobūdį. Šia iniciatyva visapusiškai paisoma Sąjungos kompetencijos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šiuo pasiūlymu siekiama remti ir tobulinti šiuo metu valstybėse narėse vykdomus mikrokredencialų galimybių nagrinėjimo ir jų sistemos plėtojimo procesus, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo ir sprendimus dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo masto ir formos leidžiant priimti valstybėms narėms.

Už mokymo turinį ir savo švietimo, mokymo ir užimtumo bei darbo rinkos sistemų organizavimą pirmiausia visapusiškai atsakingos valstybės narės. Vis dėlto mikrokredencialai įvairiose valstybėse ir įvairiuose sektoriuose labai skiriasi ir esama įvairių požiūrių į jų apibrėžtį, formatą ir kitus ypatumus. Vadovaujantis bendru požiūriu į mikrokredencialų rengimą ir naudojimą ES lygmeniu gali būti remiamos ir stiprinamos valstybių narių pastangos. Toks bendras požiūris taip pat gali padėti didinti valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą. Todėl svarbu susitarti dėl tokio bendro požiūrio, kad nebūtų nustatoma daug įvairių mikrokredencialų apibrėžčių ir standartų, kurie darytų neigiamą poveikį mikrokredencialų kokybei, skaidrumui, tarpvalstybiniam palyginamumui, pripažinimui ir perkeliamumui ES bendrojoje rinkoje.

Šios srities ES iniciatyva taip pat grindžiama būtinybe sudaryti sąlygas aukštynkryptei socialinei ir ekonominei konvergencijai ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir apskritai ES. Kadangi įgūdžių paklausa tiek įvairiuose sektoriuose (kai kuriems iš jų žalioji ir skaitmeninė pertvarka šiuo metu daro didelį poveikį), tiek tarp jų sparčiai kinta, suteikiant daugiau mokymosi galimybių taip pat galima didinti darbo rinkų atsparumą tokiems sukrėtimams kaip dėl COVID-19 kilusi krizė.

•Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą.

Nei šios siūlomos Tarybos rekomendacijos turiniu, nei forma neviršijama to, kas būtina jos tikslams pasiekti. Siūlomi veiksmai proporcingi siekiamiems tikslams, nes jų imantis atsižvelgiama į valstybių narių praktiką ir nacionalinių sistemų įvairovę. Be to, bet kokie valstybių narių įsipareigojimai yra savanoriški, ir kiekviena valstybė narė gali laisvai spręsti, kokio požiūrio laikytis. Šiuo pasiūlymu remiamas keliose valstybėse narėse jau vykdomas mikrokredencialų galimybių nagrinėjimas. Pasiūlymas grindžiamas diferencijuotu požiūriu, pagal kurį atsižvelgiama į nevienodą valstybių narių ekonominę, finansinę ir socialinę padėtį ir skirtingas jų švietimo, mokymo, užimtumo ir darbo rinkos sistemas.

• Priemonės pasirinkimas

Siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytus tikslus, SESV, visų pirma jos 165 straipsnio 4 dalyje, 166 straipsnio 4 dalyje ir 149 straipsnyje kartu su 292 straipsniu, numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas. Tarybos rekomendacija yra tinkama švietimo, mokymo, užimtumo ir darbo rinkos sričių priemonė, nes šiose srityse ES tenka papildoma atsakomybė. Tokia priemone dažnai naudojamasi šiose srityse imantis ES veiksmų. Kaip teisinė priemonė, Tarybos rekomendacija atspindi valstybių narių įsipareigojimą imtis į ją įtrauktų priemonių ir yra tvirtesnis politinis bendradarbiavimo šiose srityse pagrindas, kartu visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Europos Komisija, siekdama išsiaiškinti suinteresuotųjų subjektų nuomonę, 2020 ir 2021 m. surengė išsamias konsultacijas. Surinkus pirmuosius šios srities ekspertų atsiliepimus, siekiant užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės narių dalyvavimą, 2020 ir 2021 m. buvo surengtos 53 tikslinės konsultacijos.

Vienas iš svarbių šių konsultacijų etapų buvo 2021 m. balandžio–liepos mėn. vykusios atviros viešos konsultacijos, kurių metu iš 43 šalių gauta daugiau kaip 500 atsiliepimų ir daugiau kaip 90 pozicijų dokumentų.

Viso šio konsultacijų proceso metu Europos Komisija buvo įsipareigojusi įvertinti nacionaliniu ir ES lygmenimis dedamas pastangas sukurti mikrokredencialų sistemą.

Apskritai visų kategorijų suinteresuotieji subjektai bendrai sutarė, kad reikia nustatyti europinį požiūrį į mikrokredencialus. Vis dėlto buvo išreikšta prieštaringų interesų ir perspektyvų, susijusių su įvairiais aspektais, pavyzdžiui: i) darbine mikrokredencialų apibrėžtimi, ii) kokybės užtikrinimu ir lankstumu ir iii) mikrokredencialų vaidmeniu.

Didžioji dauguma suinteresuotųjų subjektų palaikė Komisijos per konsultacijas pateiktą mikrokredencialų apibrėžtį. Buvo pateikta keletas pasiūlymų mikrokredencialus įvardyti ne kaip trumpos mokymosi patirties, o kaip nedidelės apimties mokymosi rezultatus, kad jų apibrėžtis nebūtų susieta su konkrečios trukmės laikotarpiu. Dauguma respondentų taip pat palankiai įvertino siūlomus standartinius mikrokredencialų apibrėžties komponentus ir kiekvieną siūlomą standartą laikė arba labai svarbiu, arba rekomenduotinu.

Suinteresuotieji subjektai laikėsi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis pagrindinis Sąjungos uždavinys yra pasiūlyti nuoseklų požiūrį į mikrokredencialus ES lygmeniu. Suinteresuotieji subjektai taip pat laikėsi nuomonės, kad ES itin tikslinga užtikrinti sąžiningus ir skaidrius pripažinimo procesus ir nustatyti aiškią mikrokredencialų apibrėžtį.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas grindžiamas įvairiomis kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sričių ataskaitomis ir tyrimais. Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į COVID-19 ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkos poveikį švietimo ir mokymo sistemoms bei įsidarbinamumui. Rengiant šią iniciatyvą buvo remiamasi konkrečia informacija, gauta iš: i) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ii) Europos profesinio mokymo plėtros centro, iii) Europos mokymo fondo, iv) atitinkamų programos „Erasmus+“ projektų, v) Švietimo ir mokymo socialinio aspekto srityje dirbančių ekspertų tinklo (NESET) parengtos ataskaitos ir vi) mikrokredencialų vaidmens aukštojo mokslo srityje konsultacinės grupės ataskaitos. Ši informacija pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes: i) siūloma veikla tik papildomos valstybių narių iniciatyvos, ii) siūloma veikla yra savanoriško pobūdžio ir iii) numatomas poveikis bus nedidelis. Pasiūlymas buvo rengiamas remiantis specialiais tyrimais, konsultacijomis su valstybėmis narėmis, viešomis konsultacijomis ir daugybe specialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis.

Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašomi įvairūs naujausi mokslinių tyrimų įrodymai, taip pat Europos suinteresuotųjų subjektų nuomonės ir patirtis, kuriais pagrindžiama siūloma rekomendacija. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente taip pat pateikiama esamos politikos ir projektų šioje sparčiai besivystančioje srityje pavyzdžių.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

•Pagrindinės teisės

Šioje siūlomoje Tarybos rekomendacijoje atsižvelgiama į pagrindines teises. Ja skatinami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 22 pripažinti principai, t. y. teisė į mokslą, teisė į profesinį ir tęstinį mokymą (14 straipsnis) ir teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiai iniciatyvai įgyvendinti papildomų išteklių iš ES biudžeto nereikės.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kad padėtų įgyvendinti šią rekomendaciją, Komisija siūlo bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti specialią rekomendacinę medžiagą, vadovus ir kitas konkrečias priemones. Ši pagalbinė medžiaga bus grindžiama įrodymais, tarpusavio mokymosi veikla ir nustatytais gerosios patirties pavyzdžiais. Valstybėms narėms bus rekomenduojama kuo greičiau įgyvendinti šioje rekomendacijoje išdėstytus principus ir pateikti planą, kuriame būtų nurodytos atitinkamos priemonės, kurių ketinama imtis nacionaliniu lygmeniu. Komisija ketina teikti šios rekomendacijos taikymo ataskaitas naudodamasi atitinkamomis Sąjungos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemomis.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Rekomendacijoje siūlomos gairės ir veiksmai, kurių gali imtis valstybės narės, siekdamos gerinti nedidelės apimties mokymosi patirties, kuri patvirtinama mikrokredencialais, kokybę, didinti jos skaidrumą ir skatinti naudotis galimybėmis įgyti tokios patirties. Šiame pasiūlyme, atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus ir aplinkybes, pateikiamos valstybėms narėms skirtos rekomendacijos. Pasiūlyme Komisija taip pat raginama remti valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir parengiant praktines gaires bei priemones, skirtas mikrokredencialų rengimui ir naudojimui palengvinti. Rekomendacijoje taip pat išdėstytas Europos Komisijos įsipareigojimas papildyti ir remti valstybių narių veiksmus šioje srityje.

1–2 dalyse valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti europinį požiūrį į mikrokredencialus siekiant: i) išplėsti žmonių mokymosi galimybes, ii) padėti mikrokredencialų teikėjams pasirengti taikyti šią sistemą ir iii) skatinti įtraukumą ir lygias galimybes. Mikrokredencialai taip pat padės pasiekti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytą ir ES vadovų palankiai įvertintą tikslą užtikrinti, kad kasmet mokymuose dalyvautų 60 proc. visų suaugusiųjų.

3–4 dalyse aiškiai nurodyta, kad pasiūlymu siekiama nustatyti bendrą europinį požiūrį į mikrokredencialų teikimą. Šis bendras požiūris apims tokius aspektus kaip mikrokredencialų apibrėžtis ir mikrokredencialų rengimo, išdavimo ir apibūdinimo gairės.

5 dalyje pateikiamos šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys.

6 dalyje valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti Sąjungos standarto elementus, skirtus mikrokredencialui apibūdinti, ir Sąjungos mikrokredencialų rengimo ir išdavimo principus, kaip išdėstyta I ir II prieduose.

7–10 dalyse išdėstyti veiksmai, kaip kintančiose švietimo ir mokymo sistemose, darbo rinkose ir visuomenėje sukurti mikrokredencialų ekosistemas.

11–15 dalyse pateikiamos rekomendacijos, kaip naudoti mikrokredencialus švietimo ir mokymo sistemose ir įgyvendinant įgūdžių, užimtumo ir aktyvią darbo rinkos politiką, kurios gali padėti patenkinti įvairių besimokančių asmenų, darbuotojų, darbo ieškančių ir kitų asmenų poreikius, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti tiek socialiai sąžiningu ekonomikos atsigavimu po COVID-19 pandemijos, tiek teisingu perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos.

Be to, pasiūlyme siūloma skatinti naudotis mikrokredencialais siekiant padėti tam tikroms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, minimalių pajamų gavėjams, ilgalaikiams bedarbiams ir žemos kvalifikacijos asmenims, sugrįžti į darbo rinką. Jame taip pat siūloma skatinti naudotis mikrokredencialais savarankiškai dirbančius asmenis ir skaitmeninių platformų darbuotojus, kurie gali neturėti galimybės dalyvauti įprasto švietimo ir mokymo sistemoje, tačiau jiems taip pat reikia tikslinės paramos, kad galėtų turėti daugiau karjeros galimybių. Mikrokredencialais taip pat gali būti naudojamasi pripažįstant tam tikrose darbo vietose ir verčiantis tam tikromis profesijomis privalomo ar būtino mokymo rezultatus, pvz., kalbant apie tam tikras darbo vietas ir profesijas pirmosios pagalbos teikimo, tvarkymo rankomis ir mašinų valdymo srityse 23 .

16–19 dalyse palankiai vertinamas Komisijos ketinimas padėti rengti ir naudoti mikrokredencialus, šiuo tikslu: i) sukuriant arba pritaikant ES priemones ir paslaugas, ii) remiant valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, iii) išplėtojant „Europass“ platformą ir iv) remiant tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su europinio požiūrio į mikrokredencialus taikymu.

Rekomendacija bus įgyvendinama remiantis esamomis ES priemonėmis, kuriomis padedama patenkinti asmenų ir organizacijų poreikius, įskaitant „Europass“ ir „Europass“ skaitmeninius mokymosi kredencialus, kad būtų sustiprinamas mikrokredencialų perkeliamumas ir užtikrinamas jų autentiškumas. Įgyvendinimas taip pat bus grindžiamas Europos studento pažymėjimo iniciatyva, suteiksiančia galimybę studentams elektroniniu būdu ir saugiai su kitomis švietimo ir mokymo įstaigomis dalytis mikrokredencialais patvirtinamais mokymosi rezultatais. Galiausiai ES finansavimo programos ir priemonės padės lengviau įgyti trumpos mokymosi patirties, kuri patvirtinama išduodant mikrokredencialus.

20–22 dalyse nustatyti rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo mechanizmai.

2021/0402 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 149 ir 292, 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europoje vis daugiau žmonių turi atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kad užpildytų spragą tarp formaliojo išsilavinimo ir sparčiai kintančios visuomenės ir darbo rinkos poreikių. Ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir vykstant skaitmeninei bei žaliajai pertvarkai sparčiau keičiasi ir mūsų gyvenimo būdas, mokymosi sistemos ir darbo procesai. Pandemija padarė neigiamą poveikį tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų karjeros perspektyvoms. Dėl jos taip pat padidėjo nedarbas ir sumažėjo šimtų milijonų europiečių fizinė, psichinė ir emocinė gerovė;

(2)vienas iš pagrindinių uždavinių, kuriuos turi spręsti Europos įmonės ir darbdaviai, yra nepakankama tinkamų įgūdžių pasiūla ES darbo rinkoje. Tuo pat metu darbuotojai susiduria su precedento neturinčiais darbo organizavimo pokyčiais. Be to, dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos iš esmės keičiasi užduočių profiliai ir įgūdžių reikalavimai. Kaip nurodyta Tarybos sprendime dėl užimtumo politikos gairių 24 , valstybės narės „turėtų sudaryti sąlygas visiems numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant“. Tai labai svarbu, kad darbuotojai galėtų patenkinti dabartinėje darbo vietoje atsirandančius poreikius arba pereiti į naujas darbo vietas ir tokius besiplečiančius sektorius kaip žaliasis ir skaitmeninis sektoriai, ypač senėjant visuomenei;

(3)kad galėtų ugdyti asmenines, socialines, kultūrines ir profesines kompetencijas, žmonės turi turėti galimybę dalyvauti įvairiais būdais ir įvairioje aplinkoje organizuojamo kokybiško mokymo ir mokymosi sistemoje. Raginama didinti švietimo ir mokymo sistemų lankstumą ir surasti sprendimus, kaip įvairesnio profilio žmonėms organizuoti labiau į besimokančius asmenis orientuotą, prieinamą ir įtraukų mokymą. Neformaliojo švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai šiuo metu taip pat stengiasi patenkinti šiuos poreikius suteikdami naujų ir naujoviškų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių;

(4)siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje, darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime, labai svarbų vaidmenį atlieka veiksminga mokymosi visą gyvenimą kultūra. Labai svarbu, kad žmonės visą gyvenimą galėtų naudotis kokybiško ir tinkamo švietimo ir mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo sistema. Kad švietimo ir mokymo įstaigos galėtų geriau reaguoti į sparčiai kintančius darbdavių ir besimokančių asmenų poreikius, jų ilgalaikė strategija turėtų apimti mokymosi visą gyvenimą galimybes. Taip įvairesnėms besimokančių asmenų grupėms (įskaitant šių įstaigų absolventus ir kitus suaugusius besimokančius asmenis) būtų sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Aukštosios mokyklos, profesinio rengimo įstaigos ir kiti mikrokredencialų teikėjai turi bendradarbiauti, kad plėtodami ir atnaujindami mokymosi galimybes greitai pritaikytų naujausius mokslinių tyrimų rezultatus;

(5)mikrokredencialai gali padėti patvirtinti šios trumpos, konkrečiai pritaikytos mokymosi patirties rezultatus. Jie suteikia galimybę tikslingai ir lanksčiai įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad būtų patenkinami nauji ir besiformuojantys visuomenės ir darbo rinkos poreikiai, tačiau jais nepakeičiamos įprastos kvalifikacijos. Mikrokredencialus gali rengti ir teikti įvairūs paslaugų teikėjai, vykdantys veiklą įvairioje mokymosi aplinkoje (formaliojo ir neformaliojo švietimo ar savaiminio mokymosi sistemose);

(6)nepaisant dažnesnio mikrokredencialų naudojimo, Europoje nėra bendros jų apibrėžties ar standartų. Dėl to prastėja mikrokredencialų supratimas ir mažėja naudojimosi jais mastas, taigi ir mikrokredencialų teikiamos galimybės palengvinti lanksčias mokymosi ir karjeros trajektorijas;

(7)pagal Europos socialinių teisių ramsčio 25 pirmąjį principą kiekvienas asmuo turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ir įgyti įgūdžius, suteikiančius galimybę žmonėms visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti pokyčius darbo rinkoje visoje Europos Sąjungoje. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio ketvirtąjį principą kiekvienas asmuo turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą, kad galėtų pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Ši teisė gauti pagalbą apima teisę į paramą mokantis ir persikvalifikuojant. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane mikrokredencialai apibūdinti kaip novatoriška priemonė, galinti „padėti sukurti palankesnes sąlygas lankstiems mokymosi metodams taikyti ir padėti darbuotojams darbe ar keičiant profesinę veiklą“. Mikrokredencialai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant 2030 m. ES pagrindinių tikslų, įskaitant tikslus užtikrinti, kad kasmet mokymuose dalyvautų 60 proc. visų suaugusiųjų ir kad užimtumo lygis siektų bent 78 proc. Šiuos abu tikslus Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ir vėliau 2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 26 palankiai įvertino ES vadovai, taip pat socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė;

(8)kartu su šiuo veiksmų planu Komisija priėmė rekomendaciją dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE rekomendaciją) 27 . Šioje rekomendacijoje valstybėms narėms pateiktos konkrečios politikos gairės, kaip rengti darnių politikos dokumentų rinkinius, kad būtų palengvinamas profesinės veiklos keitimas ir skatinamas darbo vietų kūrimą užtikrinantis ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos. Šios politikos gairės apima kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes ir paramos priemones;

(9)Europos įgūdžių darbotvarkėje 28 , kaip vienas iš jos 12 pavyzdinių veiksmų, paskelbta nauja iniciatyva, susijusi su europiniu požiūriu į mikrokredencialus. Šia nauja iniciatyva siekiama remti mikrokredencialų kokybę, skaidrumą ir naudojimą visoje ES. Įgūdžių darbotvarkėje taip pat paskelbta apie individualiųjų mokymosi sąskaitų iniciatyvą, kuria siekiama padėti panaikinti esamas spragas, susijusias su darbingo amžiaus suaugusiųjų galimybėmis mokytis, ir sudaryti sąlygas žmonėms sėkmingai valdyti statuso pokyčius darbo rinkoje. Mikrokredencialai gali būti naudojami kaip dalis žmonėms prieinamo mokymo, siekiant pagrįsti šių individualiųjų mokymosi sąskaitų veikimą;

(10)Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 29 paskelbta, kad Komisija sieks parengti europinį požiūrį į mikrokredencialus, kad padėtų išplėsti mokymosi galimybes ir sustiprinti tiek aukštųjų mokyklų, tiek profesinio mokymo įstaigų vaidmenį mokymosi visą gyvenimą srityje;

(11)Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo Komisija raginama išnagrinėti „mikrokredencialų koncepciją ir naudojimą“;

(12)Tarybos išvadose dėl dokumento „Europos universitetų tinklų iniciatyva. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir visuomenės susiejimas: sudaryti sąlygas naujam Europos aukštojo mokslo aspektui“ 30 pabrėžiama, kad mikrokredencialai „galėtų padėti išplėsti mokymosi galimybes siekiant pritaikyti jas netradiciniams besimokantiems asmenims ir atsižvelgiant į naujų įgūdžių poreikį darbo rinkoje, užtikrinti, kad mokymosi patirtis būtų lankstesnė ir modulinė, remti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir įtraukti besimokančius asmenis, neatsižvelgiant į jų ankstesnę kvalifikaciją ar išsilavinimą, skatinant suteikti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kartu užtikrinant kokybišką švietimą“;

(13)tarpvyriausybinio Bolonijos proceso Romos komunikate 31 Europos aukštojo mokslo erdvės švietimo ministrai įsipareigojo padėti savo aukštosioms mokykloms: i) įvairinti mokymosi galimybių pasiūlą ir ii) diegti ugdymo turinio ir švietimo organizavimo būdų inovacijas. Be visos apimties laipsnių įgijimo programų, daugelis aukštųjų mokyklų siūlo arba planuoja siūlyti trumpesnius mokymosi kursus. Dalyvaudami tokiuose trumpesniuose kursuose besimokantys asmenys galės įvairiais gyvenimo etapais ugdyti ar atnaujinti savo kultūrinius, profesinius ir universaliuosius įgūdžius ir kompetencijas. Bendradarbiaujant Bolonijos proceso sistemoje bus nagrinėjama, kaip ir kokiu mastu šiuos trumpesnius ir lanksčius mokymosi kursus, įskaitant kursus, kuriuos baigus išduodami mikrokredencialai, būtų galima apibrėžti, plėtoti, rengti ir pripažinti naudojantis įprastomis priemonėmis;

(14)švietimo ir mokymo sistemos turėtų padėti patenkinti įvairius individualius visų besimokančių asmenų poreikius ir stiprinti jų gabumus ir gebėjimus. Jomis taip pat turėtų būti suteikiama mokymosi galimybių visiems, be kita ko, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, kaip pabrėžiama Tarybos išvadose dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje 32 . Tinkamai parengti mikrokredencialai gali būti naudojami kaip tam tikros tikslinės priemonės siekiant didinti platesnio besimokančių asmenų rato įtrauktį ir jų galimybes dalyvauti švietimo ir mokymo programose. Šis platesnis besimokančių asmenų ratas apima nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes (pavyzdžiui, neįgaliuosius, žemos kvalifikacijos ir (arba) menkų įgūdžių asmenis, mažumas, migrantų kilmės asmenis ir dėl geografinės ir (arba) nepalankios socialinės bei ekonominės padėties mažiau galimybių turinčius asmenis). Mikrokredencialus taip pat galima pasitelkti siekiant neleisti anksti pasitraukti iš švietimo ir mokymo sistemos ir remti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Turint omenyje numatomą pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičiaus didėjimą, reikės rengti strategijas, kaip veiksmingai integruoti šias grupes į švietimo, mokymo ir darbo sistemas. Gairės ir tarpusavio mokymasis visoje ES rengiant mikrokredencialus gali padėti skatinti įtrauktį ir užtikrinti, kad besimokantys asmenys iš visų visuomenės grupių galėtų pasinaudoti jų teikiama nauda;

(15)mikrokredencialai taip pat gali padėti remti nestandartinių formų darbą dirbančių asmenų, pavyzdžiui, platformų ekonomikos sektoriaus darbuotojų 33 , profesinį tobulėjimą ir judumą. Platformų darbuotojai dėl savo savarankiškai dirbančių asmenų statuso turi nedaug galimybių mokytis;

(16)mikrokredencialai gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politikos iniciatyvas, kuriomis skatinama skaitmeninė ir žalioji pertvarka. Jie gali padėti: i) pasiekti atnaujinto Skaitmeninio švietimo veiksmų plano 34 tikslus suteikti lanksčių ir prieinamų mokymosi galimybių, skirtų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, ir ii) įgyvendinti Komisijos 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio plano tikslus iki 2030 m. užtikrinti, kad Europoje gyventų skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir dirbtų aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai. Mikrokredencialai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso 35 iniciatyvą – Europos augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti jos ekonomiką ir visuomenę ir jas nukreipti tvaresniu keliu;

(17)Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (EKS) 36 nustatyta bendra orientacinė sistema, skirta padėti žmonėms ir organizacijoms palyginti tiek skirtingas kvalifikacijų sistemas, tiek tų sistemų kvalifikacijų lygius. EKS, kaip Europos orientacinė sistema, yra atvira visų rūšių ir lygių kvalifikacijoms. Į EKS taip pat galima integruoti mikrokredencialus, kurie yra įtraukti į nacionalines kvalifikacijų sandaras;

(18)2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo 37 valstybės narės buvo raginamos iki 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo priemones. Šios rezultatų patvirtinimo priemonės reiškia, kad gali būti patvirtintos žmonių žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos jie įgijo neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemoje. Naudojantis šiomis patvirtinimo priemonėmis žmonėms taip pat sudaromos sąlygos įgyti visą kvalifikaciją arba atitinkamais atvejais dalinę kvalifikaciją. 2020 m. atliekant šios rekomendacijos vertinimą 38 buvo raginama aktyviau plėtoti rezultatų patvirtinimo ir mikrokredencialų tarpusavio sąsajas;

(19)2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“) 39 nustatytas pagrindas parengti internetines priemones, kad žmonės galėtų valdyti savo karjerą ir mokytis visą gyvenimą. Šios priemonės apima kredencialų autentiškumo patvirtinimo paslaugas, kuriomis užtikrinamas mikrokredencialų perkeliamumas;

(20)mikrokredencialų tinkamumas, plėtojimas ir atnaujinimas priklauso nuo: i) nacionalinių institucijų, švietimo organizacijų ir mokymo organizacijų bendradarbiavimo ir ii) įvairių sektorių ir pramonės šakų atstovų socialinio dialogo (palaikant šį socialinį dialogą turėtų dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančios organizacijos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir specialistai bei vadovaujantys darbuotojai);

(21)šioje rekomendacijoje visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Tikslai

1.Valstybėms narėms rekomenduojama patvirtinti europinį požiūrį į mikrokredencialus siekiant:

(a)sudaryti sąlygas asmenims įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių jiems reikia norint įsitvirtinti kintančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti socialiai sąžiningu ekonomikos atsigavimu ir teisingu perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

(b)padėti mikrokredencialų teikėjams pasirengti didinti mokymosi galimybių pasiūlos skaidrumą ir lankstumą, kad asmenys įgalėtų plėtoti asmenines mokymosi trajektorijas ir karjeros galimybes;

(c)atsižvelgiant į vykstančius demografinius pokyčius ir visais ekonomikos ciklų etapais skatinti įtraukumą ir lygias galimybes ir padėti užtikrinti atsparumą, socialinį sąžiningumą ir gerovę visiems.

2.Valstybės narės turėtų naudotis mikrokredencialais, kad padėtų pasiekti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytą ir ES vadovų palankiai įvertintą tikslą užtikrinti, kad kasmet mokymuose dalyvautų 60 proc. visų suaugusiųjų.

Taikymo sritis

3.Ši rekomendacija apima mikrokredencialus, taip pat galimos paramos veiksmingam mikrokredencialų rengimui ir naudojimui politiką.

4.Mikrokredencialai gali būti naudojami siekiant papildyti ir stiprinti švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinamumo ekosistemas. Šioje rekomendacijoje išdėstytomis priemonėmis nesiekiama pakeisti ar sutrikdyti pirminio švietimo, aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo ar įprastų kvalifikacijų sistemų. Šiuo pasiūlymu nustatomas bendras europinis požiūris į esamą ir būsimą mikrokredencialų teikimą Europos Sąjungoje ir, siekiant gerinti mikrokredencialų kokybę, didinti jų skaidrumą ir naudojimo mastą, pateikiamos mikrokredencialų rengimo, išdavimo ir apibūdinimo apibrėžtys ir gairės.

Apibrėžtys

5.Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)mikrokredencialai – tai įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus. Šie mokymosi rezultatai yra įvertinti remiantis skaidriais ir aiškiai apibrėžtais standartais. Kursų, kuriuos baigus išduodami mikrokredencialai, paskirtis – suteikti besimokančiam asmeniui konkrečių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, padedančių patenkinti visuomenės, asmeninius, kultūrinius ar darbo rinkos poreikius. Mikrokredencialai priklauso besimokančiam asmeniui, jais galima dalytis ir juos galima perkelti. Jie gali būti atskiri dokumentai arba sujungti į didesnius kredencialus. Jie grindžiami kokybės užtikrinimu pagal sutartus atitinkamo sektoriaus ar veiklos srities standartus;

(b)mikrokredencialų teikėjas – tai bet kuris subjektas, įskaitant švietimo ir mokymo įstaigas ir organizacijas, socialinius partnerius (t. y. darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančias organizacijas), darbdavius ir pramonės atstovus, pilietinės visuomenės organizacijas ir nacionalines institucijas, rengiantis, teikiantis ir išduodantis formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi mikrokredencialus;

(c)mokymosi aplinka – tai įvairios fizinės, internetinės, mišrios 40 , virtualios ir skaitmeninės žmonių mokymosi vietos, aplinkybės ir kultūros terpės, apimančios bet kokią aplinką, kurioje gali vykti formalusis, neformalusis ir savaiminis mokymasis;

(d)formalusis mokymasis – tai mokymasis, kuris vyksta organizuotoje ir struktūriškai apibrėžtoje aplinkoje, skirtoje specialiai mokymuisi, ir paprastai baigiasi kvalifikacijos suteikimu, dažniausiai išduodant sertifikatą ar diplomą; toks mokymasis vyksta bendrojo švietimo, pirminio ir tretinio profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigose 41 ;

(e)neformalusis mokymasis – tai formaliajam švietimui ir mokymui nepriklausantis mokymasis pasitelkiant mokymosi tikslų ir mokymosi laiko atžvilgiu suplanuotą veiklą, be to, kai teikiama kokios nors formos parama mokymuisi; 42

(f)savaiminis mokymasis – tai mokymasis, kylantis iš kasdienės veiklos ir patirties, kuris nėra organizuotas ar struktūrintas tikslų, laiko ar paramos mokymuisi atžvilgiu. besimokančiojo požiūriu jis gali būti atsitiktinis 43 .

(g)perkeliamumas – tai kredencialo turėtojo galimybė saugoti savo mikrokredencialą pasirinktoje sistemoje ir dalytis tuo kredencialu su pasirinkta šalimi (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu) ir visų mainuose dalyvaujančių šalių galimybė suprasti kredencialo turinį ir patikrinti jo autentiškumą;

(h)kaupimas – tai galimybė derinti įvairius mikrokredencialus ir vienus mikrokredencialus logiškai pagrįsti kitais mikrokredencialais;

(i)vertinimas – tai procesas arba metodas, naudojamas asmenų formaliojo, neformaliojo ar savaiminio mokymosi aplinkoje įgytiems įgūdžiams įvertinti, išmatuoti ir galiausiai apibūdinti. Vertinimo rezultatus gali patvirtinti trečioji šalis, pats besimokantis asmuo (įsivertinimas) arba ir trečioji šalis, ir pats besimokantis asmuo.

Apibrėžtis ir Sąjungos standartiniai mikrokredencialo apibūdinimo elementai

6. Valstybės narės turėtų patvirtinti:

(a)mikrokredencialų apibrėžtį, kaip nurodyta 5 dalies a punkte;

(b)Sąjungos standartinius mikrokredencialo apibūdinimo elementus (kaip nurodyta I priede), įskaitant šiuos privalomus elementus:

(1)besimokančio asmens tapatybės nustatymas;

(2)mikrokredencialo pavadinimas;

(3)mikrokredencialus išdavusio subjekto šalis ir (arba) regionas;

(4)mikrokredencialus išdavusi įstaiga;

(5)išdavimo data;

(6)mokymosi rezultatai;

(7)teorinis darbo krūvis, reikalingas mokymosi rezultatams pasiekti (jeigu įmanoma, išreikštas Europos kreditų perkėlimo sistemos kreditais);

(8)jei taikoma, mokymosi patirties lygis (ir ciklas, jei taikoma), kurį pasiekus suteikiamas mikrokredencialas (Europos kvalifikacijų sandara, Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros);

(9)įvertinimo tipas;

(10)dalyvavimo mokymosi veikloje forma;

(11)kokybės užtikrinimo metodas, naudojamas mikrokredencialui pagrįsti;

(c)Sąjungos mikrokredencialų rengimo ir išdavimo principus (kaip nurodyta II priede).

Mikrokredencialų ekosistemos kūrimas

7.Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas esamam ir būsimam mikrokredencialų sistemos plėtojimui formaliojo mokymosi aplinkoje, be kita ko:

(a)padėdamos aukštosioms mokykloms išnagrinėti mikrokredencialų vaidmenį siekiant įvairiems besimokantiems asmenims pasiūlyti mokymosi galimybių, visų pirma išplečiant patrauklių, įtraukių ir į besimokančius asmenis orientuotų mokymosi visą gyvenimą veiklos galimybių pasiūlą, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų aljansuose 44 vykdomą veiklą;

(b)padėdamos profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjams išnagrinėti mikrokredencialų vaidmenį tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemoje, siekiant padėti suaugusiesiems kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, be kita ko, pasitelkiant profesinio rengimo ir mokymo profesinės kompetencijos centruose vykdomą veiklą;

(c)užtikrindamos, kad nedidelės apimties švietimo ir mokymo programų, kurias baigus suteikiami mikrokredencialai, rengimui ir įgyvendinimui visais švietimo ir mokymo lygmenimis būtų skiriamas viešasis finansavimas, turint omenyje institucijų savarankiškumą, kad būtų atsižvelgiama į įvairovę ir sudaromos sąlygos kūrybiškumui.

8.Valstybės narės turėtų remti esamą ir būsimą mikrokredencialų sistemos plėtrą neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, be kita ko:

(a)padėdamos kitiems paslaugų teikėjams, kurie nėra 7 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai (įmonėms, socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms, vietos valdžios institucijoms ir privatiems paslaugų teikėjams), rengti ir teikti mikrokredencialus, be kita ko, užtikrindamos viešąjį finansavimą;

(b)skatindamos plėtoti darbdavių ir darbuotojų atstovų parengtus ir patvirtintus mikrokredencialus, šiuo tikslu palaikant socialinį dialogą;

(c)pritaikydamos ankstesnio mokymosi rezultatų pripažinimo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo procedūras, kad būtų galima suteikti mikrokredencialus.

9.Valstybės narės raginamos gerinti mikrokredencialų kokybę ir didinti jų skaidrumą, be kita ko:

(a)taikant, pritaikant ir plėtojant įvairių rūšių paslaugų teikėjų išduodamų mikrokredencialų kokybės užtikrinimo mechanizmus;

(b)remiant su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimo sistemų naudojimą darbo rinkos poreikių ir demografinių pokyčių analizei atlikti, kad jos padėtų nustatyti bet kokius mikrokredencialų tobulinimo ar atnaujinimo poreikius;

(c)užtikrinant, kad paslaugų teikėjai skelbtų siūlomų mikrokredencialų katalogus, įskaitant, kai tinkama, kitų paslaugų teikėjų išduodamų mikrokredencialų pripažinimo politiką;

(d)atitinkamais atvejais integruojant mikrokredencialus į nacionalines kvalifikacijų sandaras ir sistemas.

10.Valstybės narės turėtų skatinti ir remti veiksmingą atitinkamų subjektų bendradarbiavimą, valdymą ir partnerystę. Šie subjektai yra: i) švietimo ir mokymo įstaigos, ii) socialiniai partneriai, iii) darbdaviai ir pramonės sektoriaus atstovai, iv) pilietinės visuomenės organizacijos ir v) nacionalinės institucijos. Šio bendradarbiavimo, valdymo ir partnerystės sistemoje turėtų būti nustatomi mikrokredencialų poreikiai, taip pat kartu kuriami ir atnaujinami mikrokredencialai.

Mikrokredencialų teikiamų galimybių išnaudojimas

11.Valstybės narės turėtų integruoti mikrokredencialus į švietimo ir mokymo sistemas ir įgūdžių politiką, be kita ko:

(a)įtraukdamos mikrokredencialus į nacionalinius siūlomų švietimo ir mokymo kursų katalogus;

(b)naudodamosi mikrokredencialais, kad visiems besimokantiems asmenims, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes (pavyzdžiui, neįgaliuosius, vyresnio amžiaus, žemos kvalifikacijos ir (arba) menkų įgūdžių asmenis, mažumas, migrantų kilmės asmenis, pabėgėlius ir dėl geografinės ir (arba) nepalankios socialinės bei ekonominės padėties mažiau galimybių turinčius asmenis), suteiktų daugiau galimybių dalyvauti švietimo ir mokymo programose;

(c)naudodamosi mikrokredencialais, kad padėtų iš vidurinio ugdymo ar profesinio rengimo ir mokymo sistemos pereiti į tretinio mokslo sistemą ir užbaigti laipsnių įgijimo programas;

(d)naudodamosi mikrokredencialais kaip papildoma priemone platesnio rato besimokančių asmenų baziniams ir aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams ir kompetencijoms ugdyti, kaip nustatyta Skaitmeninio švietimo veiksmų plane;

(e)naudodamosi mikrokredencialais, kad padėtų nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl mokymosi siekiant aplinkos tvarumo plėtoti galimybes mokytis aplinkos tvarumo klausimais;

(f)skatindamos švietimo ir mokymo įstaigas ir kitus paslaugų teikėjus, palaikant glaudžius ryšius su supančia žinių ir inovacijų ekosistema, naudotis mikrokredencialais siekiant didinti mikrokredencialų svarbą ir teigiamą poveikį jų miestų ir regionų ekonomikai;

(g)skatindamos geriau suprasti mikrokredencialus ir aktyviau jais naudotis, šiuo tikslu pasitelkiant tęstinio mokytojų ir dėstytojų (pvz., programos „Erasmus+“ mokytojų akademijoje), taip pat akademikų ir tyrėjų profesinio tobulėjimo programas;

(h)skatindamos naudoti mikrokredencialus siekiant naujausius mokslinių tyrimų rezultatus greitai paversti mokymosi galimybėmis, stiprinant Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sąveiką;

(i)išnagrinėdamos galimybes naudotis mikrokredencialais Europos švietimo erdvėje siekiant užginčyti lyčių ir kitus diskriminacinius stereotipus, susijusius su studijų krypties pasirinkimu ir įtvirtintus mokymo praktikoje ir medžiagoje.

12.Valstybės narės turėtų integruoti mikrokredencialus į savo užimtumo politiką ir aktyvią darbo rinkos politiką (t. y. užimtumo tarnybų veiklą, mokymosi rėmimo ir užimtumo skatinimo priemones), visų pirma:

(a)naudodamosi mikrokredencialais siekiant: i) tam tikruose ekonomikos sektoriuose ir regionuose šalinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir kliūtis ir ii) kelti darbuotojų kvalifikaciją ir perkvalifikuoti darbuotojus, kad jie įgytų darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir galėtų dirbti darbo rinkoje paklausiose darbo vietose, ypač vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai;

(b)mokymo kursus, kuriuos baigus suteikiami mikrokredencialai, įtraukdamos į nacionalinius pripažintų mokymosi galimybių registrus, kurie gali būti susiejami su individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir kitomis mokymosi rėmimo sistemomis;

(c)skatindamos naudotis mikrokredencialais savarankiškai ir nestandartinį darbą dirbančių asmenų, įskaitant platformų darbuotojus, įgūdžiams atnaujinti ir tobulinti;

(d)išnagrinėdamos galimybes naudotis mikrokredencialais įgyvendinant tikslines iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti palankių sąlygų neturinčioms ir pažeidžiamoms grupėms (pavyzdžiui, minimalių pajamų gavėjams, ilgalaikiams bedarbiams ir žemos kvalifikacijos asmenims) grįžti į darbo rinką ir jas skatinti tai daryti;

(e)išnagrinėdamos mikrokredencialų vaidmenį Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo sistemose, siekiant paremti jaunuolius, be kita ko, dalyvaujančius parengiamojo mokymo programose, ir jiems pateikti geros kokybės tęstinio švietimo ir mokymo pasiūlymų;

(f)išnagrinėdamos mikrokredencialų vaidmenį nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Rekomendaciją dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE);

(g)išnagrinėdamos galimybę naudotis mikrokredencialais, kad būtų įvykdyti teisės aktuose nustatyti dirbant tam tikrose darbo vietose ir tam tikrų rūšių darbą taikomi kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo reikalavimai (pvz., susiję su licencijomis, privalomu mokymu ir leidimais).

13.Valstybės narės turėtų padėti Europos nacionalinių informacijos centrų (ENIC ir NARIC) tinklui parengti įvairių rūšių paslaugų teikėjų išduodamų mikrokredencialų pripažinimo procedūras, be kita ko, išnagrinėdamos automatinio mikrokredencialų pripažinimo galimybę 45 .

14.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkamais atvejais informacija ir konsultacijos mikrokredencialų nustatymo ir atrankos klausimais būtų įtrauktos į mokymosi visą gyvenimą orientavimo paslaugas. Šios paslaugos apima universitetų karjeros centruose, valstybinėse užimtumo tarnybose (VUT) ir privačiose įdarbinimo tarnybose teikiamas orientavimo paslaugas, socialines paslaugas ir kitas orientavimo paslaugas (įdarbinimo, karjeros, švietimo ir mokymo, konsultuojamojo ugdymo srityse). Į šias paslaugas įtraukiant orientavimą mikrokredencialų klausimais turėtų būti patenkinami visų besimokančių asmenų, įskaitant palankių sąlygų neturinčius ir pažeidžiamus besimokančius asmenis, poreikiai.

15.Valstybės narės turėtų:

(a)remdamosi atitinkamomis nacionalinėmis priemonėmis ir finansinėmis sistemomis, nustatyti šios rekomendacijos įgyvendinimo priemones. Tai turėtų apimti priemones, be kita ko, atitinkamai nacionaliniu lygmeniu paskirstant išteklius ir užtikrinant sąsajas su individualiosiomis mokymosi sąskaitomis (tinkamai atsižvelgiant į atsakomybę už švietimo ir mokymo sistemų bei darbo rinkos organizavimą ir jų savarankiškumą nacionaliniu lygmeniu);

(b)kuo geriau naudotis Sąjungos fondais ir priemonėmis, siekiant paremti būtinas reformas, apimančias mikrokredencialų galimybes atveriančią sistemą, jų kūrimą ir naudojimą. Šie Sąjungos fondai ir priemonės yra, be kita ko, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU), „Europos socialinis fondas +“, programa „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, Europos regioninės plėtros fondas, programa „InvestEU“, programa „Europos horizontas“, programa INTERREG EUROPE, Skaitmeninės Europos programa, Teisingos pertvarkos mechanizmas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Modernizavimo fondas, taip pat galimybė gauti konkretiems poreikiams pritaikytų ekspertinių žinių pasinaudojant techninės pagalbos priemone.

Komisijos parama

Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimus:

16.kurti ir prireikus pritaikyti esamas Sąjungos priemones ir paslaugas siekiant padėti visų rūšių paslaugų teikėjams plėtoti mikrokredencialų sistemą, be kita ko:

(a)padedant parengti gaires, kaip skatinti skaidrumą ir dabartines aukštojo mokslo srities ES ir Bolonijos proceso priemones taikyti mikrokredencialų vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo procesams;

(b)išnagrinėjant, kaip pritaikyti Europos kreditų perkėlimo sistemos naudotojo vadovą aukštojo mokslo srityje, kad būtų galima integruoti mikrokredencialus;

(c)išnagrinėjant, kaip pritaikyti ir plėtoti ES įgūdžių ugdymo ir kvalifikacijų stiprinimo priemones, kad būtų galima mikrokredencialus integruoti į profesinio rengimo ir mokymo sistemas;

(d)stiprinant ENIC-NARIC centrų vaidmenį pripažįstant mikrokredencialus tolesnių studijų ir (arba) įsidarbinimo tikslais, be kita ko, plėtojant gaires ir mokymą;

(e)parengiant gaires, kaip įtraukti mikrokredencialus į nacionalines kvalifikacijų sandaras;

(f)padedant plėtoti Europos studento pažymėjimo iniciatyvą, kad studentai galėtų elektroniniu būdu ir saugiai su kitomis švietimo ir mokymo įstaigomis dalytis mikrokredencialais patvirtinamais mokymosi rezultatais;

17.remti valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, be kita ko:

(a)skatinant Europos bendradarbiavimą mikrokredencialų kokybės užtikrinimo srityje;

(b)teikiant paskatas Europos universitetų aljansams ir profesinės kompetencijos centrams naudoti mikrokredencialus, siekiant populiarinti mikrokredencialų naudojimą platesnėje švietimo ir mokymo bendruomenėje ir ją skatinti tai daryti;

(c)skatinant programos „Erasmus+“ mokytojų akademijas ir kitus mokytojų rengimo paslaugų teikėjus bendradarbiauti mikrokredencialų klausimais, siekiant patenkinti mokytojų tęstinio profesinio tobulėjimo poreikius;

(d)skatinant bendradarbiauti mikrokredencialų klausimais įgyvendinant Įgūdžių pakto ir susijusias bendradarbiavimo iniciatyvas, įskaitant Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą, sustiprintą Europos pameistrystės aljansą ir Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koaliciją;

(e)remiant VUT ir darbdavių bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais VUT tinkle mikrokredencialų naudojimo įsidarbinamumui gerinti klausimais;

(f)sudarant palankesnes sąlygas socialiniams partneriams įgyvendinti bendradarbiavimo projektus, susijusius su mikrokredencialų naudojimo ir įgyvendinimo būdais, siekiant patenkinti įgūdžių poreikius Europos, nacionaliniu, vietos ir regionų lygmenimis bei įvairiuose sektoriuose;

18.teikti paramą techniniam šios rekomendacijos įgyvendinimui išnagrinėjant galimybes išplėtoti „Europass“ platformą, kad būtų teikiama:

(a)informacija apie mokymosi galimybes, kuriomis pasinaudojus išduodami mikrokredencialai, ir paslaugų teikėjus, kurie vadovaujasi europiniu požiūriu į mikrokredencialus;

(b)parama mikrokredencialų autentiškumo patvirtinimui pasinaudojant Europos skaitmeniniais mokymosi kredencialais;

(c)parama mikrokredencialų perkeliamumui, kaupimui ir sąveikumui, keitimuisi mikrokredencialais ir dalijimuisi informacija apie mikrokredencialus užtikrinti taikant Europos atvirąjį standartą, kuriuo nustatomas bendras mikrokredencialų formatas;

19.remti tolesnius mokslinius tyrimus šiais klausimais: i) europinio požiūrio į mikrokredencialus taikymas, įskaitant tai, kaip mikrokredencialais naudojasi švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, darbdaviai ir socialiniai partneriai, ii) konkretūs besimokančių asmenų rezultatai ir jiems užtikrinama nauda ir iii) mikrokredencialų pridėtinė vertė, palyginant su įprastu mokymu ir jį papildant.

20.Valstybės narės ir Komisija turėtų kartu siekti didinti nuolatinio duomenų apie mikrokredencialus rinkimo Sąjungos lygmeniu aprėptį ir tinkamumą. Šioje srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama: i) investicijoms į suaugusiųjų švietimą nacionalinėse sąskaitose ir biudžetuose ir ii) tolesniems įrodymams apie veiksnius, turinčius įtakos žmonių paskatoms ir motyvacijai mokytis.

Ataskaitų teikimas

21.Valstybės narės turėtų kuo greičiau įgyvendinti šią rekomendaciją ir (įrašyti datą – 12 mėnesių po priėmimo Taryboje) pateikti planą, kuriame būtų išdėstytos atitinkamos priemonės, kurių turi būti imamasi nacionaliniu lygmeniu siekiant padėti iki 2025 m. pasiekti šios rekomendacijos tikslus.

22.Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų įvertinti įgyvendinant šią rekomendaciją padarytą pažangą naudodamasi atitinkamomis Sąjungos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemomis ir per penkerius metus nuo jos priėmimo dienos pateikti ataskaitą Tarybai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(2) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/social-summit-european-pillar-social-rights-booklet_lt.pdf .

(3) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223#upskilling .

(4) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0625 .

(5) https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:91ce5c0f-12b6-11eb-9a54-01aa75ed71a1.0017.02/DOC_1&format=PDF .

(6) https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:91ce5c0f-12b6-11eb-9a54-01aa75ed71a1.0017.02/DOC_1&format=PDF .

(7) Europos profesinio mokymo plėtros centras (2020), Coronavirus boosts interest in online learning .

(8) EBPO (2021), Micro-credential innovations in higher education: Who, What and Why? , OECD Education Policy Perspectives, No. 39, OECD Publishing, Paris.

(9) Europos Komisija (2020), Europos požiūris į mikrokredencialus. Galutinė ataskaita , Mikrokredencialų rezultatai, aukštojo mokslo konsultacinė grupė.

(10) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0625 .

(11) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223#upskilling .

(12) COM(2021) 102, https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-action-plan_lt .

(13) Porto deklaracija, pranešimas spaudai: https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2021/05/08/the-porto-declaration/ .

(14) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2021/05/08/the-porto-declaration/ .

(15) https://www.consilium.europa.eu/media/50837/2425-06-21-euco-conclusions-lt.pdf .

(16) C(2021) 1372 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=uriserv:OJ.L_.2021.080.01.0001.01.LIT .

(17) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2021.066.01.0001.01.LIT .

(18) OL C 221, 2021 6 10, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021XG0610(01) .

(19) OL C 221, 2021 6 10, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8658-2021-INIT/lt/pdf .

(20) OL C 417, 2020 12 2, p. 1, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32020H1202%2801%29 .

(21) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A12012E%2FTXT .

(22) OL C 326, 2012 10 26, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A12012P%2FTXT .

(23) Šiuo pasiūlymu nesprendžiami reglamentuojamųjų profesijų kvalifikacijų pripažinimo, kaip nustatyta Direktyvoje 2005/36/EB, klausimai.

(24) OL L 344, 2020 10 19, p. 4.

(25) OL C 428, 2017 12 13, p. 3.

(26) „Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano ES pagrindinius tikslus, vadovaujantis Porto deklaracija“, Europos Sąjungos Taryba (2021), Europos Vadovų Tarybos išvados, 2021 m. birželio 24–25 d., dok. EUCO 7/21.

(27) C(2021) 1372 final.

(28) COM(2020) 274 final.

(29) COM(2020) 625 final.

(30) OL C 221, 2021 6 10, p. 9.

(31) 2020 m. lapkričio 19 d. Romoje įvykusio ministrų susitikimo komunikatas.

(32) OL C 221, 2021 6 10, p. 8.

(33) „Turėtų būti laikoma, kad sąvoka „interneto platformų ekonomika“ apima visą ekonominę veiklą, susijusią su faktiniais ar numatomais komerciniais sandoriais vidaus rinkoje, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai palengvinama naudojantis interneto platformomis, visų pirma internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis ir interneto paieškos sistemomis“, C(2018) 2393 final, 2018 4 26, p. 1.

(34) COM(2020) 624 final.

(35) COM(2019) 640 final.

(36) OL C 189, 2017 6 15.

(37) OL C 398, 2012 12 22.

(38) SWD(2020) 121 final.

(39) OL L 112, 2018 5 2.

(40) Mišriojo mokymosi terminu formaliojo švietimo ir mokymo srityje įvardijamas procesas, kai mokykla, pedagogas ar besimokantis asmuo mokymosi procese naudojasi daugiau kaip vienu mokymosi metodu.

(41) Apibrėžtis grindžiama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, OL C 398, 2012 12 22.

(42) Apibrėžtis grindžiama 2021 m. gegužės 20 d. Reglamentu, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, OL L 189, 2021 5 28.

(43) Apibrėžtis grindžiama 2021 m. gegužės 20 d. Reglamentu, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, OL L 189, 2021 5 28.

(44) OL C 221, 2021 6 10.

(45) Kaip apibrėžta Tarybos rekomendacijoje dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo.

Privalomi elementai	Besimokančio asmens tapatybės nustatymas
	Mikrokredencialo pavadinimas
	Mikrokredencialus išdavusio subjekto šalis ir (arba) regionas
	Mikrokredencialus išdavusi įstaiga
	Išdavimo data
	Mokymosi rezultatai
	Teorinis darbo krūvis, reikalingas mokymosi rezultatams pasiekti (jeigu įmanoma, išreikštas ECTS kreditais)
	Jei taikoma, mokymosi patirties lygis (ir ciklas, jei taikoma), kurį pasiekus suteikiamas mikrokredencialas (EKS, EAME KS)
	Įvertinimo tipas
	Dalyvavimo mokymosi veikloje forma
	Kokybės užtikrinimo metodas, naudojamas mikrokredencialui pagrįsti
Neprivalomi elementai, jeigu tinkama (nebaigtinis sąrašas)	Būtinos sąlygos norint pradėti mokymosi veiklą
	Priežiūra ir tapatybės patikrinimas atliekant vertinimą (neprižiūrimas be tapatybės patikrinimo, prižiūrimas be tapatybės patikrinimo, prižiūrimas internetu arba vietoje su tapatybės patikrinimu)
	Gautas pažymys
	Integravimo ir (arba) kaupimo galimybės (atskiras, nepriklausomas mikrokredencialas / integruojamas, sujungiamas į kitą kredencialą mikrokredencialas)
	Kita informacija

1.	Kokybė	Mikrokredencialams taikoma vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo procedūra, atliekama jų išdavimo sistemoje (t. y. švietimo ar mokymo įstaigoje arba darbo rinkoje, kuriose rengiami ir teikiami mikrokredencialai). Kokybės užtikrinimo procesai turi atitikti paskirtį, būti aiškiai pagrįsti dokumentais ir prieinami bei padėti patenkinti besimokančių asmenų ir suinteresuotųjų subjektų poreikius ir lūkesčius.
		Paslaugų teikėjai. Išorės kokybės užtikrinimas pirmiausia grindžiamas ne atskirų kursų, o paslaugų teikėjų vertinimu ir jų vidaus kokybės užtikrinimo procedūrų veiksmingumu. Paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad vidaus kokybės užtikrinimo procedūros apimtų visus toliau nurodytus aspektus: ·bendra paties mikrokredencialo kokybė, grindžiama toliau nurodytais standartais; ·jei taikoma, kursų, kuriuos baigus išduodamas mikrokredencialas, kokybė; ·besimokančių asmenų atsiliepimai apie mokymosi patirtį, kurią įgijus išduodamas mikrokredencialas, ir ·kolegų, įskaitant kitus paslaugų teikėjus ir suinteresuotuosius subjektus, atsiliepimai apie mokymosi patirtį, kurią įgijus išduodamas mikrokredencialas. Standartai. Išorės kokybės užtikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis: ·jei taikoma, Rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sandaros IV priedu; ·jei taikoma, Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartais ir gairėmis; ·jei taikoma, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) principais; ·jei taikoma, kitomis kokybės užtikrinimo priemonėmis, įskaitant registrus ir ženklus, siekiant skatinti visuomenės pasitikėjimą mikrokredencialais.
2.	Skaidrumas	Mikrokredencialai turi būti įvertinami, palyginami ir suprantami ir juose turi būti pateikiama aiški informacija apie mokymosi rezultatus, darbo krūvį, turinį, lygį ir, jeigu tinkama, mokymosi pasiūlymą.
		Darbo krūvis ·Siekdamos parodyti teorinį darbo krūvį, reikalingą mikrokredencialu patvirtinamiems mokymosi rezultatams pasiekti, aukštosios mokyklos visais įmanomais atvejais turėtų naudotis Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir laikytis Rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sandaros V priede išdėstytų principų. ·Europos kreditų perkėlimo sistema nesinaudojantys paslaugų teikėjai gali naudotis kitomis sistemomis ar kitų rūšių informacija, kuriomis galima veiksmingai apibūdinti mokymosi rezultatus ir darbo krūvį, laikydamiesi Rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sandaros V priede išdėstytų principų. Kvalifikacijų sandaros ir (arba) sistemos ·Kai tinkama, vadovaujantis nacionaliniais prioritetais ir sprendimais, mikrokredencialai gali būti įtraukiami į nacionalines kvalifikacijų sandaras ir (arba) sistemas. Nacionalinės kvalifikacijų sandaros ir (arba) sistemos yra susietos su Europos kvalifikacijų sandara, o aukštojo mokslo kvalifikacijų atveju – savarankiškai sertifikuotos pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą. Tai gali padėti toliau didinti pasitikėjimą mikrokredencialais ir jų skaidrumą. Informacija apie mikrokredencialų pasiūlą Mikrokredencialų sistemose, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir suinteresuotųjų subjektų poreikius, siekiant pagrįsti besimokančių asmenų orientavimo sistemas turėtų būti teikiama skaidri ir aiški informacija: ·informacija apie mikrokredencialų teikėjus turėtų būti skelbiama registruose arba įtraukta į esamus registrus. Remiantis kokybės užtikrinimo procedūromis pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartus ir gaires (ESG), aukštojo mokslo paslaugų teikėjai (ir kiti atitinkami paslaugų teikėjai), jeigu įmanoma, turėtų būti įtraukti į Išorės kokybės užtikrinimo rezultatų duomenų bazę (DEQAR); ·informacija apie mokymosi galimybes, kuriomis pasinaudojus išduodami mikrokredencialai, turėtų būti prieinama ir ja turėtų būti galima lengvai keistis atitinkamose platformose, įskaitant „Europass“ platformą.
3.	Tinkamumas	Mikrokredencialai turėtų būti sukurti kaip atskiri, tiksliniai mokymosi pasiekimų įrodymai, o mokymosi galimybės, kuriomis pasinaudojus išduodami mikrokredencialai, prireikus turėtų būti atnaujinamos, kad būtų patenkinami nustatyti besimokančių asmenų poreikiai. Siekiant didinti mikrokredencialų tinkamumą darbo rinkai, skatinamas švietimo ir mokymo organizacijų, darbdavių, socialinių partnerių, kitų paslaugų teikėjų ir mikrokredencialų naudotojų bendradarbiavimas.
4.	Veiksmingas vertinimas	Mikrokredencialais patvirtinami mokymosi rezultatai vertinami taikant skaidrius standartus.
5.	Mokymosi trajektorijos	Mikrokredencialų paskirtis – remti lanksčias mokymosi trajektorijas, įskaitant galimybę kaupti, patvirtinti ir pripažinti įvairiose sistemose išduotus mikrokredencialus.
		Kaupimas Mikrokredencialai turi būti moduliniai, kad, siekiant sudaryti didesnius kredencialus, būtų galima prijungti kitus mikrokredencialus. Sprendimus kaupti arba sujungti kredencialus, vadovaudamasi savo praktika, priima gaunančioji organizacija (t. y. švietimo ir mokymo įstaigos, darbdaviai ir kt.). Tokie sprendimai turėtų padėti pasiekti besimokančių asmenų tikslus ir patenkinti jų poreikius. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas Gauti mikrokredencialus galima įvertinus mokymosi rezultatus, pasiektus arba baigus konkrečius kursus, po kurių išduodami mikrokredencialai, arba remiantis neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų įvertinimu.
6.	Pripažinimas	Pripažinimas mažesnių mokymosi modulių atveju turi aiškią signalinę mokymosi rezultatų reikšmę ir suteikia galimybių visoje ES panašiai užtikrinti platesnę tokios mokymosi patirties pasiūlą. Mikrokredencialai pripažįstami akademiniais ar įsidarbinimo tikslais pagal standartines pripažinimo procedūras, taikomas pripažįstant užsienyje įgytas kvalifikacijas ir mokymosi užsienyje laikotarpius (kai kalbama apie formaliojo švietimo paslaugų teikėjų išduotus mikrokredencialus).
7.	Perkeliamumas	Mikrokredencialai priklauso kredencialų turėtojui (besimokančiam asmeniui), kuris juos gali saugoti ir jais lengvai dalytis, be kita ko, naudodamasis saugiomis skaitmeninėmis piniginėmis (pvz., „Europass“), tačiau turi būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų. Duomenų saugojimo infrastruktūra grindžiama atviraisiais standartais ir duomenų modeliais. Taip užtikrinamas sąveikumas ir nuoseklus keitimasis duomenimis bei sudaromos sąlygos sklandžiai patikrinti duomenų autentiškumą.
8.	Orientavimasis į besimokantį asmenį	Mikrokredencialai kuriami taip, kad būtų patenkinami tikslinės besimokančių asmenų grupės poreikiai. Besimokantys asmenys įtraukiami į vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo procesus, ir nuolat tobulinant mikrokredencialų sistemą atsižvelgiama į jų atsiliepimus.
9.	Autentiškumas	Mikrokredencialuose pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima patikrinti mikrokredencialų turėtojo (besimokančio asmens) tapatybę, mikrokredencialus išdavusio subjekto teisinį statusą ir mikrokredencialo išdavimo datą ir vietą.
10.	Informacija ir konsultacijos	Informacija ir konsultacijos mikrokredencialų klausimais turėtų būti įtrauktos į mokymosi visą gyvenimą orientavimo paslaugas ir įtraukiai teikiamos kuo platesnėms besimokančių asmenų grupėms, remiant su švietimo, mokymo ir karjeros galimybių pasirinkimu susijusius sprendimus.