Strasbūras, 2021 10 19

COM(2021) 662 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI

ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui


KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI

ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui

1.Įvadas

2020 m. vasario mėn. Komisija pateikė komunikatą dėl ES ekonomikos valdymo peržiūros( 1   2 ). Komunikate atkreiptas dėmesys į tam tikrus ekonomikos valdymo sistemos privalumus ir trūkumus (1 langelis) ir, remiantis jo išvadomis, pradėtos viešos diskusijos. Netrukus po to šios diskusijos buvo sustabdytos, nes reikėjo sutelkti dėmesį į neatidėliotinus dėl COVID-19 protrūkio kylančius iššūkius. Komisija įsipareigojo atnaujinti diskusijas, kai tik ekonomika atsigaus( 3 ). Tuo tarpu dėl peržiūros ataskaitas paskelbė: 2020 m. rugsėjo mėn. – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; 2020 m. gruodžio mėn. – Regionų komitetas, 2021 m. liepos mėn. – Europos Parlamentas( 4 ). Europos Audito Rūmai taip pat paskelbė dvi specialiąsias ataskaitas dėl ES fiskalinių taisyklių įgyvendinimo( 5 ).

Šiame komunikate įvertinamas po COVID-19 krizės pasikeitusių aplinkybių poveikis ekonomikos valdymui ir iš naujo pradedamos viešos diskusijos dėl sistemos peržiūros. Šis komunikatas papildo 2020 m. vasario mėn. paskelbtą vertinimą ir parengtas po to, kai 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad viešos diskusijos bus atnaujintos. Viešų diskusijų tikslas – iki 2023 m. pasiekti bendrą sutarimą dėl tolesnių veiksmų.

2.Vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės ekonominės tendencijos ES

ES ekonomika jau susidūrė su keliomis ilgalaikėmis struktūrinėmis problemomis prieš COVID-19 krizę. Pirma, nepaisant to, kad prieš pandemiją darbo rinkos rezultatai pagerėjo, dėl sparčiai senėjančių gyventojų kyla pavojus, kad ilgainiui sumažės darbo jėgos pasiūla, taigi ir ES augimo potencialas. Antra, ekonomikos augimą stabdė menkas našumo augimas ir ES atsiliko nuo Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų skaitmeninės transformacijos procese. Trečia, dėl klimato kaitos patiriamos labai didelės socialinės ir ekonominės išlaidos tik dar labiau ir sparčiau išryškėjo. Ketvirta, didėjančios pajamos ir turtinė nelygybė, teritoriniai skirtumai valstybėse narėse ir tarp jų, nevienodos galimybės įgyti išsilavinimą ir įgūdžius stabdė ekonomikos augimą ir kėlė įtampą ES socialinėje struktūroje.

Klimato ir aplinkos būklės blogėjimo problemoms spręsti reikia ryžtingų ir skubių veiksmų. Vyksta klimato kaita ir blogėja aplinkos būklė. Temperatūra kyla, o pasaulio šalyse katastrofiški meteorologiniai reiškiniai yra vis dažnesni ir tai kelia nerimą. Kyla pavojus, kad Paryžiaus susitarimo tikslas – užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, nebus pasiektas, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus smarkiai sumažintas( 6 ). Maždaug 1 mln. rūšių gresia išnykimas, daugeliui jų per ateinančius kelis dešimtmečius( 7 ). Jei šios tendencijos nebus keičiamos, jos gali tapti sisteminės rizikos šaltiniu. Tam reikia tvarių privačiųjų ir viešųjų investicijų, kad būtų remiama žalioji pertvarka (2 langelis) ir švelninamas jos poveikis pažeidžiamiausiems asmenims.

Skaitmeninė transformacija jau vyksta, bet ją reikėtų spartinti. COVID-19 krizė paspartino mūsų ekonomikos ir visuomenės skaitmenizaciją. Izoliavimasis paskatino internetines paslaugas ir e. prekybą. ES piliečiai tiesiogiai patyrė, kaip nuotolinis darbas, nuotolinė medicina, pirkimas internetu ir skaitmeninės administracinės paslaugos gali pagerinti gyvenimo kokybę ir ekonominius rezultatus. Tačiau didelės gyventojų dalies skaitmeniniai įgūdžiai menki, jie susiduria su sunkumais naudotis skaitmenine aplinka ir kyla pavojus, kad socialinė atskirtis didės. Krizė taip pat atskleidė takoskyrą tarp skaitmenines technologijas įsisavinusių ir jų dar neįdiegusių įmonių, taip pat išryškino atotrūkį tarp gerai sujungtų miesto ir kaimo bei atokių vietovių. Tuo tarpu ES skaitmeniniams užmojams didelių sunkumų kyla dėl didėjančio skaitmeninių įgūdžių trūkumo, ribotos skaitmeninės infrastruktūros, vyriausybių ir įmonių vėlavimo diegti naujas technologijas, priklausomybės daugelyje pagrindinių technologijų, pvz., puslaidininkių, sričių. ES turi imtis neatidėliotinų ir plataus užmojo veiksmų.

Siekiant padidinti Europos ekonomikos augimo potencialą ir darbo vietų kūrimą ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, labai svarbu didinti socialinį ir ekonominį atsparumą. Atsparumas – tai gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai bei demokratiškai įgyvendinti pokyčius. Ne tokioms atsparioms valstybėms narėms, teritorijoms ir sektoriams buvo sunkiau atlaikyti krizę ir į ją reaguoti( 8 ). Atsparumo skirtumai ES taip pat daro poveikį socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, taip pat euro zonos konvergencijai ir bendros pinigų politikos veiksmingumui. Veiksminga ir gerai parengta aktyvi darbo rinkos politika ir socialinės apsaugos sistemos, investicijos į švietimą bei įgūdžius ir patikimi viešieji finansai gali sustiprinti atsparumą ir padidinti potencialų augimą. Po pasaulinės finansų krizės valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė tokių būtinų reformų įgyvendinimui, tačiau laikui bėgant jų pagreitis sulėtėjo, o pažanga įvairiose valstybėse narėse ir politikos srityse tapo nevienoda. Dėl stiprios mūsų šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybės bendrojoje rinkoje ir ekonominėje ir pinigų sąjungoje reikia koordinuoti nacionalinę politiką. Vienas iš pagrindinių veiksnių didinant atsparumą ir įgyvendinant dvejopą pertvarką tebėra visapusiškas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas.

Dėl COVID-19 krizės šie uždaviniai tapo akivaizdesni ir aktualesni. Juos sprendžiant atsiranda galimybių paskatinti pokyčius, tačiau taip pat reikia didelių investicijų ir reformų. Reikės didinti išlaidas investicijoms ir reformų tempą, palyginti su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos, kai viešosios investicijos nukrito žemiau lygių, būtinų siekiant išlaikyti viešojo kapitalo atsargas kaip BVP dalį stabilias, ir dar reikėjo įgyvendinti daug įvairių reformų.

2 trln. EUR injekcija iš naujosios daugiametės finansinės programos ir priemonės „Next Generation EU“, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, lėšų padės valstybėms narėms spręsti šiuos uždavinius. Be maždaug 500 mlrd. EUR, teikiamų iš kitų ES fondų, iš EGADP teikiama 338 mlrd. EUR vertės negrąžinama parama ir iki 386 mlrd. EUR vertės paskolų (einamosiomis kainomis) investicijoms ir pažangioms struktūrinėms reformoms iki 2026 m. paremti( 9 ). Šis didelio masto finansavimas padės valstybėms narėms vėl atsigauti, o jų ekonomika ir visuomenė taps atsparesnės ir geriau pasirengusios ateičiai, nes bus remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Šias pastangas papildė iniciatyva „REACT-EU“, finansuojama pagal programą „Next Generation EU“( 10 ).

3.COVID-19 krizės poveikis ir pasekmės

3.1.Krizės poveikis

Didelis ekonomikos susitraukimas, o po jo sekęs didesnis, nei tikėtasi, bet nevienodas atsigavimas

COVID-19 pandemija sukėlė didelį ekonomikos nuosmukį, tačiau ekonomika atsigauna. Dėl 2020 m. pandemijos ES ekonominė veikla susitraukė kaip niekada anksčiau. Tačiau tvirta politinė parama, spartesnis vakcinų platinimas ir, kur įmanoma, su pandemija susijusių apribojimų laipsniškas švelninimas 2021 m. pavasarį padėjo ekonomikos augimui stipriai atsigauti. Vasarą įvykę ekonominiai pokyčiai rodo, kad trečiąjį ketvirtį ekonomika toliau smarkiai augs, be kita ko, dėl mūsų visuomenių atvėrimo ir atsinaujinusių kelionių. Tikimasi, kad tada ekonominė veikla ir toliau bus palaikoma keletą ketvirčių, o tai paskatins ES ekonomiką nuo atsigavimo pereiti į plėtrą. Tikimasi, kad dar šiais metais bent 19 valstybių narių pasieks 2019 m. BVP lygį, o visos kitos valstybės narės tą lygį turėtų pasiekti kitais metais. Be to, 2021 m. pirmąjį pusmetį tvirtai atsigavo ES prekyba prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis. Vis dėlto su perspektyva susijęs netikrumas ir rizika tebėra dideli, visų pirma dėl netikrumo, susijusio su pandemijos ateities trajektorija, infliacija, energijos kainomis, darbuotojų trūkumu darbo rinkoje ir kliūtimis tarptautinėse tiekimo grandinėse.

Poveikis darbo rinkai sušvelnintas politikos rėmimo priemonėmis. Užimtumas, palyginti su užregistruotais produkcijos nuostoliais, sumažėjo nedaug. Koregavimas daugiausia buvo susijęs su dirbtų valandų skaičiumi, nes plačiai naudotos sutrumpinto darbo laiko ir kitos darbo vietų išsaugojimo sistemos, kurios remiamos pagal naują ES laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Ekonomikai atsigaunant, nedarbo lygis visoje ES jau pradėjo mažėti ir šiuo metu vos ½ proc. punkto viršija iki krizės buvusį lygį. Tačiau užimtumo skirtumai, palyginti su laikotarpiu iki krizės, tebėra dideli kai kuriose ES regionuose ir sektoriuose, o kituose jau vėl pradėjo trūkti darbo jėgos. Laikui bėgant perėjimas iš vienos darbo vietos, įmonės ir sektoriaus į kitus gali sukelti tam tikrų trinčių, nes naujai sukurtoms darbo vietoms dažnai keliami aukštesni reikalavimai arba reikia kitokių įgūdžių, nei jų reikėjo prarastose darbo vietose, todėl būtina imtis tinkamų darbo rinkos politikos priemonių, kad būtų lengviau prisitaikyti.

Dėl su pandemija susijusių sutrikimų padidėjo ankstesni ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, o darnaus vystymosi tikslus įgyvendinti tapo dar sudėtingiau( 11 ). Pandemijos ekonominis poveikis įvairiose valstybėse narėse ir įvairiose ekonominės veiklos srityse( 12 ) skyrėsi, nes labai skyrėsi sveikatos padėties sunkumas, taikomų švelninimo priemonių griežtumas ir trukmė, taip pat ekonominės struktūros. Dėl kelionių ribojimo labai nukentėjo šalys, kurių tarpvalstybinio turizmo sektorius didelis. Šalyse labiausiai nukentėjo žemos kvalifikacijos darbuotojai ir jaunimas, taip pat nuo turizmo ir kitų paslaugų, kurioms teikti reikia asmeninių kontaktų, priklausomi regionai. Apskritai valstybių narių, regionų, sektorių ir kartų skirtumai padidėjo, nors ir daug mažiau, nei manyta iš pradžių. Krizė parodė, kad bendrojoje rinkoje būtina išsaugoti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą ir kad reikia bendradarbiauti stiprinant jos atsparumą sutrikimams.

Dėl būtino fiskalinio atsako skolos lygis padidėjo ir tapo nevienalytiškesnis

Dėl didelio ekonomikos nuosmukio ir būtino politinio atsako nemenkai nukentėjo viešieji finansai, o fiskaliniai skirtumai tarp valstybių narių padidėjo. Deficitas ir skolos santykis visose valstybėse narėse padidėjo: 2020 m. ES nominalusis deficitas padidėjo iki maždaug 7 % BVP, palyginti su 0,5 % BVP 2019 m., o bendras skolos santykis 2020 m. pabaigoje šoktelėjo 13 proc. punktų iki 92 % BVP( 13 ). Numatoma, kad deficitas ir skolos santykis ir toliau per ateinančius metus viršys prieš pandemiją buvusį lygį. Valstybės narės, kurių valstybės skola yra didelė, dėl sveikatos padėties rimtumo, visuomenės sveikatos gerinimo priemonių, taip pat dėl savo ekonomikos struktūros, įskaitant didelius tarpvalstybinio turizmo sektorius, buvo vienos iš labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusių valstybių narių. Dėl to šios valstybės narės registravo vieną iš staigiausių skolos santykio didėjimą. Be tiesioginių fiskalinių paskatų, vyriausybės taip pat teikė beveik 20 % BVP dydžio paramą privačiojo sektoriaus likvidumui padidinti, daugiausia kaip valstybės garantijas įmonėms ir atidėdamos mokesčius( 14 ). Tos valstybės garantijos valstybėse narėse buvo panaudojamos labai skirtingai. Nuo to, kiek bus pareikalauta šių garantijų, priklauso bet koks galimas poveikis viešiesiems finansams.

Nors valstybės skolos santykis padidėjo, pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus numatytos priemonės parems fiskalinį tvarumą. Numatoma, kad didelis skolos santykis išliks ir per ateinantį dešimtmetį viršys prieš pandemiją buvusį lygį maždaug trečdalyje valstybių narių( 15 ). Jis dar labiau padidės, jei bus pareikalauta su COVID susijusių garantijų arba padidintos palūkanų normos. Ilgesniu laikotarpiu su visuomenės senėjimu ir klimato kaita susijusios išlaidos taip pat gali turėti įtakos fiskaliniam tvarumui. Tuo pat metu fiskalinį tvarumą gali padėti išlaikyti keli veiksniai: ilgesni skolos grąžinimo terminai; palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai kartu su diversifikuota ir didele investuotojų baze ir palankūs palūkanų ir augimo skirtumai. Svarbu tai, kad sėkmingas fiskalinių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų, kurias Komisija remia pagal techninės paramos priemonę, įgyvendinimas EGADP ir sanglaudos politikos fondų lėšomis turėtų palaikyti potencialų augimą, padėti gerinti fiskalinį tvarumą ir išlaikyti palankias finansavimo sąlygas.

Investicijų poreikiai yra neatidėliotini

Investicijų poreikiai yra dideli ir EGADP padės juos patenkinti iki 2026 m. Kad ES galėtų laikytis įsipareigojimo vykdyti dvejopą pertvarką, įtvirtintą ES žaliajame kurse ir ES skaitmeninėje strategijoje, per ateinantį dešimtmetį reikės papildomų maždaug 650 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų investicijų per metus (2 langelis)( 16 ). Per pandemiją tapo akivaizdu, kad reikia investicijų skaitmeninei pertvarkai ir ES atviram strateginiam savarankiškumui( 17 ) paremti, taip pat išryškėjo saugaus ir greito interneto ryšio poreikis, skaitmeninio švietimo ir įgūdžių svarba visuomenėje ir būtinybė spręsti ES priklausomybės, susijusios su pagrindiniais skaitmeniniais pajėgumais, klausimą. Taip pat reikia papildomų investicijų ES ekonominiam ir socialiniam atsparumui didinti, be kita ko, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų ir transporto srityse. Nors sanglaudos politikos fondai ir toliau padės valstybėms narėms patenkinti šiuos poreikius, šios pastangos taip pat bus remiamos iš EGADP lėšų derinant negrąžintiną paramą ir finansavimą paskolomis, tačiau šis finansavimas yra laikinas. Galiausiai, siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį atsparumą ir pasiekti dvejopos pertvarkos tikslus, reikės nuolat ir gerokai didinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas valstybėse narėse ir tą lygį išlaikyti po 2026 m. Apskritai, siekiant patenkinti šiuos neatidėliotinus poreikius, taip pat reikės dėti daugiau pastangų privačiosioms investicijoms skatinti, be kita ko, baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Be to, ES tvarios veiklos taksonomija padės nukreipti privačiąsias investicijas ten, kur jų labiausiai reikia klimato ir aplinkos politikos veiksmų požiūriu.

Fiskalinis koregavimas po pandemijos turėtų būti vykdomas kartu gerinant viešųjų finansų kokybę. EGADP parama padės atgaivinti ekonomiką ir padidinti potencialų augimą tik tuo atveju, jei bus finansuojamos papildomos produktyvios ir aukštos kokybės investicijos. Tai reiškia, kad EGADP finansuojamos viešosios investicijos turėtų papildyti tvarias nacionaliniu lygmeniu finansuojamas investicijas. Todėl bus itin svarbu skatinti nacionaliniu lygmeniu finansuojamas investicijas, skirtas dvejopai pertvarkai, ir didinti ekonominį bei socialinį atsparumą. Jeigu EGADP parama nepadės padidinti investicijų, ji tik laikinai sumažins deficitą ir skolos santykį, tačiau vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu neturės jokio teigiamo poveikio potencialiam augimui, taigi gali pabloginti viešųjų išlaidų sudėtį. Kai skolos santykis labai didelis, skatinant nacionaliniu lygmeniu finansuojamas investicijas reikės aiškiai nustatyti išlaidų prioritetus ir būdus bendrai viešųjų finansų struktūrai ir kokybei pagerinti.

Tebenaikinant makroekonominį disbalansą susidurta su kliūtimis

Krizės poveikis namų ūkiams ir įmonėms nebuvo vienodas, tačiau remiamieji politikos veiksmai sušvelnino sukrėtimą, be kita ko, bankų sektoriuje. Pirma, nors apskritai buvo prarasta nedaug darbo vietų, jas dažniau prarado žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai. Taip pat labiausiai nukentėjo jauni darbuotojai ir kiti nauji darbo rinkos dalyviai. Dėl šių tendencijų mūsų visuomenėje gali padidėti nelygybė ir reikia imtis tolesnių politikos veiksmų siekiant perkvalifikuoti darbuotojus ir tobulinti jų įgūdžius. 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas ES vadovų įsipareigojimas įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra vienas iš pagrindinių ekonomikos gaivinimo elementų. Antra, nors įmonės, siekdamos patenkinti apyvartinio kapitalo poreikius, turėjo pasinaudoti papildomais kreditais, dėl COVID-19 krizės nemokumo atvejų apskritai nepadaugėjo( 18 ). Vis dažniau taikomos tikslinės paramos priemonės. Atsižvelgiant į likusį pažeidžiamumą, paramos programos turėtų būti nutraukiamos laipsniškai. Trečia, dėl stiprių kapitalo pakankamumo rodiklių ir didelių likvidumo rezervų bankai galėjo toliau teikti kreditus ekonomikai. Dividendų mokėjimo sustabdymas ir tam tikra laikina reguliavimo lengvata taip pat suteikė bankams tam tikrą atokvėpį. Neveiksnių paskolų augimas buvo apribotas, tačiau reikėtų atidžiai stebėti turto kokybę. Ketvirta, dinamiškos būsto ir finansinio turto kainos kelia papildomą riziką.

Dėl COVID-19 krizės ankstesnis pažeidžiamumas kai kuriose srityse dar labiau sustiprėjo. Vidaus disbalansas, susijęs su didele valdžios sektoriaus ir privačiojo sektoriaus skola, padidėjo, nes 2020 m. sumažėjo BVP ir imtasi priemonių COVID-19 krizei įveikti. Prieš pandemiją buvusios dinamiškos būsto kainų tendencijos išliko, o hipotekos skola kai kuriose šalyse toliau sparčiai augo. Šalyse, kurios priklauso nuo pajamų iš turizmo, padidėjo einamosios sąskaitos deficitas. Tuo pačiu metu einamosios sąskaitos pertekliaus koregavimas sustojo. Laikui bėgant dėl COVID-19 krizės paspartintų struktūrinių pokyčių gali atsirasti naujų disbalansų. Darbo jėgos trūkumas, pasaulinės vertės grandinės kliūtys ir strateginė priklausomybė gali turėti įtakos santykinėms kainoms ir konkurencingumui. Dėl spartesnės skaitmeninės pertvarkos ir vartojimo modelių pokyčių gali atsirasti įgūdžių pasiūlos bei paklausos neatitiktis ir trinties nedarbas kartu su darbo jėgos trūkumu.

3.2.Reagavimas į krizę

Nacionalinės politikos atsakas ir visapusiškas ES reguliavimo sistemų lankstumo išnaudojimas

Precedento neturinčiu ir suderintu politikos atsaku į COVID-19 krizę sėkmingai sušvelnintas krizės poveikis. Į krizę buvo ryžtingai reaguojama tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Tai buvo daroma koordinuotai ir įvairiomis viena kitą papildančiomis formomis. Buvo pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, susitarta dėl laikinosios valstybės pagalbos sistemos (vėliau ji keletą kartų iš dalies pakeista, kad būtų atsižvelgta į padėties pokyčius ir įmonių poreikius), greitai pradėtos įgyvendinti Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (kurios suteikė išskirtinį lankstumą perskirstyti sanglaudos politikos fondų lėšas ten, kur jų labiausiai reikia) ir sukurtos skubios paramos priemonės, kaip antai SURE( 19 ). Tolesni Komisijos veiksmai ir Tarybos rekomendacijos parodė, kad reikia glaudžiai koordinuoti ekonominę politiką pandemijos metu. Ryžtingais ES lygmens veiksmais buvo užtikrintas COVID-19 vakcinų kūrimas, greitas pirkimas ir koordinuotas platinimas. Be pastangų sušvelninti krizės poveikį, specialios laikinosios ES priemonės padėjo skatinti ekonomikos atsigavimą ir tvarų bei integracinį augimą. Šiomis aplinkybėmis Komisijos įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus buvo kelrodis tobulinamajam atkūrimui ir siekiui nė vieno nepalikti nuošalyje.

Susidūrusios su didelėmis visuomenės sveikatos ir ekonomikos krizėmis, valstybės narės greitai patvirtino plataus masto fiskalinės paramos priemones. Palankesnės sąlygos imtis nacionalinių politikos priemonių buvo sudarytos laiku pasinaudojus atitinkamose ES sistemose numatytomis lankstumo priemonėmis. Apskaičiuota, kad bendras ES valstybių narių fiskalinis atsakas, įskaitant automatines stabilizavimo priemones, kurias paskatino stiprios socialinės apsaugos sistemos, 2020–2022 m. sudarys beveik 19 % BVP( 20 ). Be to, ES valstybės narės įmonėms teikė didelę likvidumo paramą – teikė valstybės garantijas ir atidėjo mokesčius. Fiskalinės politikos pastangas papildė pinigų politika. Šis bendras ir koordinuotas politikos atsakas buvo sėkmingas: COVID-19 krizės poveikis nedarbui, ekonominiams ir socialiniams skirtumams, įmonių nemokumui ir neveiksnioms paskoloms buvo daug mažesnis, nei tikėtasi iš pradžių.

Naujos ES priemonės sušvelnino krizės poveikį

SURE buvo labai svarbi Europos darbo rinkų rėmimo priemonė. Pagal šią greitai sukurtą minimalios socialinės apsaugos sistemą valstybėms narėms teikiamos pigios paskolos, kuriomis jos gali paremti darbuotojus ir įmones krizės metu. Priemonės lėšomis taip pat remiamas ekonomikos atsigavimas ir ribojamas žalingas poveikis darbo rinkai. Iki šiol ES patvirtino daugiau kaip 94 mlrd. EUR vertės SURE paskolų 19-ai prašymą pateikusių valstybių narių, iš jos beveik 90 mlrd. EUR jau išmokėta. SURE padėjo apsaugoti daugiau kaip 31 mln. žmonių (įskaitant 8½ mln. savarankiškai dirbančių asmenų) nuo nedarbo rizikos ir pandemijos metu rėmė daugiau kaip 2½ mln. įmonių. SURE remiamos nacionalinės darbo rinkos priemonės 2020 m. padėjo išsaugoti darbo vietas maždaug 1½ mln. žmonių ir prisideda prie ekonomikos gaivinimo( 21 ).

Europos Centrinis Bankas įgyvendino įvairias pinigų politikos priemones, kuriomis taip pat remiamas fiskalinės politikos priemonių poveikio perdavimas. Pinigų politikos atsakas iš esmės buvo papildomas turto pirkimas ir likvidumo užtikrinimo operacijos euro zonos bankams. Siekdamas pagerinti bankų galimybes dalyvauti šiose operacijose, Europos Centrinis Bankas taip pat ėmėsi įvairių priemonių, kad palengvintų užtikrinimo priemonės reikalavimus. Šios priemonės pandemijos metu padėjo išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams, įskaitant vyriausybes, nes jomis buvo remiama ekonominė veikla ir apsaugomas kainų stabilumas vidutiniu laikotarpiu. Abipusiai stiprinantis fiskalinės ir pinigų politikos poveikis buvo labai svarbus siekiant sušvelninti krizės poveikį ir remia ekonomikos atsigavimą.

Savo vaidmenį atliko ir kitos ES ir euro zonos lygmeniu sukurtos priemonės. Tikimasi, kad Europos investicijų banko grupės įsteigtas visos Europos garantijų fondas sutelks iki 200 mlrd. EUR (1,4 % ES BVP) papildomo finansavimo lėšų mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti. 2021 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinta 18 mlrd. EUR finansavimo suma ir tikimasi sutelkti maždaug 144 mlrd. EUR investicijų. Ir toliau galima naudotis Europos stabilumo mechanizmo paramos kovai su pandemijos krize priemone, kurios vertė siekia 240 mlrd. EUR (2,0 % euro zonos BVP), – ji taip pat padėjo sustiprinti pasitikėjimą ES politiniu atsaku.

Krizės įveikimas ir pasirengimas ateičiai

EGADP skatins daug investicijų reikalaujantį ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias reformas, padidins potencialų augimą ir švelnins fiskalines problemas. Jį veiksmingai įgyvendinus ES ekonomika taps tvaresnė, įtraukesnė, atsparesnė ir geriau pasirengusi dvejopai pertvarkai, kartu sumažės socialinių ir ekonominių skirtumų rizika( 22 ). Iš EGADP finansuojamomis priemonėmis teikiant negrąžintiną paramą bus galima finansuoti aukštos kokybės investicinius projektus ir padengti produktyvumą didinančių reformų išlaidas, nesukeliant didesnio deficito ir skolos. Taigi, pagal EGADP teikiamas finansavimas padės valstybėms narėms remti ekonomikos atsigavimą, skatinti didesnį potencialų augimą ir palaipsniui gerinti pagrindinę fiskalinę būklę. EGADP negrąžintina parama ir kiti ES finansavimo šaltiniai, visų pirma sanglaudos politikos fondai, 2021 ir 2022 m. sudarys apie 0,5 % BVP per metus. Apskritai prognozuojama, kad tiek iš nacionalinių šaltinių, tiek iš EGADP finansuojamos viešosios investicijos ir 2021 m., ir 2022 m. padidės iki 3,5 % BVP.

3.3.Poveikis ekonomikos valdymo peržiūrai

COVID-19 krizė dar labiau išryškino iššūkius, su kuriais susiduria ekonomikos valdymo sistema. Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Komisija paskelbė ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą, pagrindinės išvados tebegalioja (1 langelis). Dėl krizės dauguma iš jų tapo dar aktualesnės. Pirma, valstybės skolos santykis toliau didėjo, o tai rodo, kad reikia laipsniškai, tvariai ir augimui palankiu būdu sumažinti skolos lygį iki apdairaus. Antra, ateinančiais metais reikės išlaikyti aukštą viešųjų investicijų lygį, pabrėžiant geros viešųjų finansų sudėties ir kokybės svarbą tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti. Trečia, anticiklinė diskrecinė fiskalinė politika kartu su laikinomis ES fiskalinės paramos priemonėmis pasirodė esanti labai efektyvi laiku ir veiksmingai švelninant šios išskirtinės krizės poveikį, o tai rodo, kaip svarbu sukurti fiskalinio manevravimo galimybių įprastomis sąlygomis, kad jas būtų galima panaudoti krizės metu. Ketvirta, veiksmingas politinis atsakas išryškino tvirto politikos koordinavimo, be kita ko, įvairių politikos ir finansavimo priemonių, taip pat ES ir nacionalinio lygmens priemonių, svarbą. Penkta, sparti krizės raida atskleidė sunkumus, susijusius su nestebimų rodiklių naudojimu ir bandymu parengti taisykles, kuriomis būtų siekiama atsižvelgti į visas įmanomas aplinkybes. Šešta, makroekonominio disbalanso naikinimas buvo nutrauktas ir atsirado naujų pažeidžiamumo problemų, o tai rodo, kaip svarbu laiku užkirsti kelią rizikai ir skirtumams bei juos šalinti. Atnaujintoje peržiūroje turėtų būti atsižvelgiama į ankstesnes 2020 m. vasario mėn. komunikate išdėstytas Komisijos išvadas ir krizės metu įgytą patirtį. Tai suteiks galimybę apsvarstyti, kokia ekonomikos valdymo sistema galėtų visapusiškai padėti valstybėms narėms įveikti makroekonominius iššūkius po COVID-19 pandemijos.

ES fiskalinės taisyklės

Po krizės vienas iš pagrindinių uždavinių bus tvariai, augimui palankiu būdu sumažinti didelį ir skirtingą valstybės skolos santykį. Kai susidarys palankios ekonominės sąlygos, siekiant išlaikyti patikimus viešuosius finansus, išvengti nuolatinių valstybių narių fiskalinių skirtumų, išsaugoti palankias finansavimo sąlygas viešajam bei privačiajam sektoriams ir išvengti rinkos įtampos, kuri sukeltų brangiai kainuojantį šalutinį poveikį, bus labai svarbu vėl vykdyti valstybės skolos ir BVP santykio mažinimo planą. Kad skolos santykio sumažinimas būtų sėkmingas, ilgalaikis ir tvarus, būtinas tvirtas ekonomikos atsigavimas ir ilgalaikis ekonomikos augimas. Nors per daug iš anksto sumažinus skolos santykį padidėtų socialinės bei ekonominės sąnaudos ir poveikis būtų priešingas, nei siekta, realistiškas, laipsniškas ir ilgalaikis valstybės skolos mažinimas tebėra svarbus siekiant atkurti rezervus prieš prasidedant kitam ekonomikos nuosmukiui, visų pirma atsižvelgiant į suvaržytą pinigų politiką ir žalingo poveikio ekonomikai riziką.

Paaiškėjo, kad suderintos diskrecinės fiskalinės politikos atliekamas stabilizavimo vaidmuo COVID-19 krizės metu yra labai svarbus. COVID-19 krizė parodė, kad anticiklinė diskrecinė fiskalinė politika ir Europos masto koordinavimas gali atlikti teigiamą vaidmenį reaguojant į didelius ekonominius sukrėtimus ir mažinant jų socialines pasekmes. Koordinuotas ir bendru sutarimu grindžiamas fiskalinės politikos atsakas, papildytas pinigų politikos veiksmais, kurių ėmėsi ECB ir nacionaliniai centriniai bankai, ir palengvintas pradėjus taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, buvo veiksmingas sprendžiant neatidėliotiną didelio ekonominio sukrėtimo problemą, didinant pasitikėjimą ir mažinant žalingo poveikio riziką. Be to, tai rodo, kad fiskalinė politika veiksmingai atlieka stabilizavimo vaidmenį ir dabar, kai palūkanų normos žemos. Tačiau tam, kad fiskalines paskatas būtų galima suteikti nuosmukio laikotarpiu, fiskalinius rezervus reikia kaupti ekonomikos pakilimo laikotarpiais. Didinant ES fiskalinės sistemos anticikliškumą, būtų galima sustiprinti fiskalinę politiką vidutiniu laikotarpiu, taigi ir nacionalinės fiskalinės politikos gebėjimą reaguoti į ekonomikos svyravimus.

Augimui palanki viešųjų finansų sudėtis turėtų skatinti investicijas ir remti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą. Svarbų vaidmenį turės atlikti nacionaliniai biudžetai, kuriems bus teikiama didelė, nors ir laikina, parama iš EGADP. Be to, viešasis finansavimas neturėtų pakeisti ar išstumti privačių investicijų, kai nėra rinkos nepakankamumo. Apskritai tai rodo viešųjų finansų kokybės ir sudėties svarbą. Dėl to reikėtų apsvarstyti, koks yra tinkamas ekonomikos valdymo sistemos vaidmuo skatinant nacionalines investicijas ir reformas. Atsižvelgiant į ilgalaikius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų ekonomika, ypatingą dėmesį reikia skirti žaliųjų, skaitmeninių ir atsparumą didinančių viešųjų investicijų skatinimui.

Labai svarbu ir toliau siekti visa apimančių supaprastinimo, didesnės nacionalinės atsakomybės ir geresnio vykdymo užtikrinimo tikslų. Nors į dabartinę fiskalinę sistemą sudėtingomis aiškinamosiomis nuostatomis įtraukti lankstumo ir veiksmų laisvės elementai, veiksmingą ekonominį vertinimą pagal taisyklėmis grindžiamą sistemą reikia atlikti skaidriai. Todėl reikia nustatyti paprastesnes fiskalines taisykles, pagal kurias vertinant atitiktį būtų naudojami stebimi rodikliai. Be to, reikia apsvarstyti, ar aiškiai sutelkiant dėmesį į dideles politikos klaidas, kaip nustatyta Sutartyje, remiantis aiškiai apibrėžtais tikslais ir didesniu nacionalinių institucijų dalyvavimu, būtų galima padėti veiksmingai įgyvendinti priežiūros sistemą. Šie tikslai yra tarpusavyje susiję. Visų pirma, paprastesnė sistema padeda didinti atsakomybę, gerinti komunikaciją ir mažinti vykdymo užtikrinimo ir atitikties politinę kainą.

Tvirtos nacionalinės fiskalinės sistemos gali prisidėti prie veiksmingos ekonomikos valdymo sistemos. Per COVID-19 krizę nacionalinės fiskalinės sistemos, įskaitant nacionalines nepriklausomas fiskalines institucijas, galėjo greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Tai rodo, kad verta apsvarstyti galimą jų vaidmens stiprinimą. Be to, atsižvelgiant į didelę nepriklausomų fiskalinių institucijų teisinių įgaliojimų, veiklos rezultatų ir išteklių įvairovę, reikia atsižvelgti geriausią valstybių narių patirtį kartu tinkamai atsižvelgiant į nacionalinės institucinės aplinkos skirtumus. Kiti svarstytini klausimai: strategijos, kuriomis skatinamas vidutinio laikotarpio ir žaliojo biudžeto sudarymas, viešųjų investicijų valdymas ir būdai, kuriais planuojant biudžetą geriau atsižvelgiama į klimato kaitos keliamą riziką.

Makroekonominio disbalanso procedūra

Labai svarbu grįžti prie valstybių narių konvergencijos. Makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas didina valstybių narių gebėjimą reaguoti į sukrėtimus ir remia ekonominę konvergenciją. Vidaus ir išorės pažeidžiamumo didėjimas padės konsoliduoti ekonomikos atsigavimą ir sustiprinti ilgalaikį augimą. Asimetrinis krizės poveikis ir didesni skirtumai (nors ir mažesni, nei tikėtasi) rodo, kaip svarbu mažinti einamosios sąskaitos deficitą ir nuolatinį didelį einamosios sąskaitos perteklių. Siekiant sukurti teigiamą paklausos šalutinį poveikį visose valstybėse narėse, visų pirma euro zonoje, kurioje vykdoma suvaržyta pinigų politika, taip pat bus svarbu mažinti išorės disbalansą.

Gali padėti gerai veikianti makroekonominio disbalanso procedūra (MDP). Galimas naujo disbalanso susidarymas dėl struktūrinių pokyčių, kuriuos paspartino COVID-19 krizė, rodo, jog svarbu, kad MDP priežiūros sistema padėtų laiku nustatyti disbalanso susidarymą ir jį būtų galima anksti panaikinti. MDP taip pat gali paskatinti daugiašalį dialogą dėl makroekonominių iššūkių ir paremti politikos koordinavimą, kaip buvo matyti iš valstybių narių greitos ir suderintos reakcijos į COVID-19 krizę. Daugiašalis dialogas didina nacionalinę atsakomybę už politikos veiksmus, kurių reikia nustatytiems trūkumams šalinti. Nuo MDP įvedimo daugelis valstybių narių ilgainiui veiksmingai mažino savo disbalansą. Nepaisant to, kai kuriais atvejais disbalansas išlieka, todėl reikia toliau svarstyti, kaip MDP įgyvendinimas ir struktūra, įskaitant perviršinio disbalanso procedūrą, galėtų paskatinti prisiimti nacionalinę atsakomybę ir sustiprinti jos politinį patrauklumą.

Įvairūs priežiūros srautai iš dalies sutampa, tačiau ryšiai ne visada visapusiškai išnaudojami. Į Europos semestrą įtraukus MDP ir Stabilumo ir augimo paktą sustiprėjo tų priežiūros krypčių sąveika, tačiau dar yra galimybių užtikrinti geresnį jų bendrą taikymą ir išvengti jų dubliavimosi, kai kartu sprendžiami makroekonominio disbalanso, potencialaus augimo problemų ir rizikos fiskaliniam tvarumui klausimai. Vykdant MDP priežiūrą iki šiol taip pat galėjo būti nepakankamai atsižvelgta į sąveiką su iškylančiomis naujomis ekonominėmis problemomis, visų pirma susijusiomis su klimato kaita ir kitais aplinkai kenkiančiais veiksniais.

Taikant EGADP įgyta patirtis

Sėkmingo ES politikos atsako į krizę patirtis, visų pirma EGADP sistema ir jos valdymas, gali būti naudinga peržiūrint ekonomikos valdymo sistemą. Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, susitarė dėl EGADP politikos ir valdymo sistemos, kuria siekiama, kad bendri ES tikslai atsispindėtų valstybių narių lygmeniu suderintuose veiksmuose( 23 ). Valstybės narės parengė nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, apimančius investicijas ir reformas, kuriais sprendžiami konkrečiai šaliai būdingi uždaviniai ir įgyvendinami ES politikos prioritetai. Remdamasi tais planais, Komisija užmezgė konstruktyvų ir intensyvų dialogą politikos klausimais su valstybėmis narėmis. Tai padėjo abipusiškai geriau suprasti tiek nacionalinius, tiek ES iššūkius ir politikos prioritetus. Šie dialogai padėjo stiprinti pasitikėjimą ir atsakomybę, o jų tikslas – įgyvendinti pokyčius skatinančias reformas ir investicijas. To dialogo rezultatai atsispindi Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriame išdėstomos sutartos reformos ir investicijos ir kurį vėliau patvirtina Taryba.

Skaidri vertinimo ir stebėsenos sistema sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir rems EGADP įgyvendinimą. Įgyvendinimas bus stebimas ir vertinamas pagal valstybės narės pasiūlytas konkrečias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurias vertins ir tvirtins Komisija, o patvirtins Taryba. EGADP grindžiama veiklos rezultatais ir atidžios stebėsenos ir tikrinimo mechanizmais ir yra nuosekli strategija, kuria remiamos reformos ir viešosios investicijos, taip pat skatinamas potencialus augimas siekiant patenkinti dvejopos pertvarkos poreikius. Bent 37 % pagal kiekvieną nacionalinį planą skirtų lėšų turi būti skiriama klimato politikai, o 20 % – skaitmeniniam sektoriui( 24 ). Šių tikslų stebėsena užtikrina pasitikėjimą siekiant EGADP numatytų klimato ir skaitmeninių tikslų. Dėl finansavimo, skirto užimtumo ir socialinėms priemonėms, ir lygių galimybių visiems skatinimo priemone taip pat bus prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo.

Tikimasi, kad EGADP įsipareigojimu grindžiamas požiūris į politikos koordinavimą, kuriuo užtikrinama tvirta nacionalinė atsakomybė už politikos formavimą ir rezultatus, padės įgyvendinti sutartas reformas ir investicijas. Šiuo požiūriu atsižvelgiama į sudėtingumą, atsirandantį tuo pačiu metu siekiant įvairių nacionalinių ir ES tikslų, kai skiriasi socialinės ir ekonominės struktūros ir nacionaliniai prioritetai. Juo grindžiama atsakomybė ir pasitikėjimas. Sparti įvykių raida nuo pandemijos pradžios (ir netgi prieš ją) parodė, kad sunku parengti išsamias taisykles, kuriomis būtų galima atsižvelgti į visas įmanomas aplinkybes. Tie patys klausimai aktualūs platesniame ekonomikos valdymo kontekste. Pavyzdžiui, fiskalinėje srityje, siekiant išsaugoti sistemos patikimumą, reikia, kad fiskalinio tvarumo, makroekonominio stabilizavimo ir viešųjų finansų kokybės tikslai būtų tinkamai sprendžiami jau per planavimo etapą, taigi būtų parengti gerai apibrėžti koregavimo planai. Atsižvelgiant į EGADP įgyvendinimo patirtį, per ekonomikos valdymo peržiūrą reikėtų apsvarstyti, kaip galima geriausiai užtikrinti nacionalinę atsakomybę, abipusį pasitikėjimą, veiksmingą pagrindinių sistemos tikslų pasiekimą ir sąveiką tarp ekonominių ir fiskalinių aspektų.

Ateityje Europos semestras išliks pamatine ES integruotos priežiūros ir ekonominės bei užimtumo politikos koordinavimo sistema. Europos semestras parodė buvo naudingas gerinant ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimą. Tačiau jis turės būti pritaikytas prie naujų uždavinių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ir prie didesnio atsparumo poreikio. Europos semestro taikymo sritis platesnė ir jis papildys ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriais nustatoma ateinančių metų reformų ir investicijų darbotvarkė, įgyvendinimą. Abu procesai bus glaudžiai susieti, kuo geriau išnaudojant esamą sinergiją ir nesudarant sąlygų dubliavimuisi.

Svarstytini klausimai

Kaip matyti iš atnaujintos internetinės apklausos, viešoms diskusijoms numatyta vienuolika pagrindinių klausimų. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant galiojančią teisinę sistemą iki COVID-19 protrūkio (1 langelis), krizės poveikį ir pirmiau aprašytas problemas, į 2020 m. vasario mėn. komunikatą( 25 ) įtraukti 9 klausimai (kuriais remiantis vyksta viešos diskusijos) papildyti dviem papildomais klausimais, o vienas klausimas šiek tiek performuluotas:

Naujas klausimas: kokiais aspektais EGADP struktūra, valdymas ir veikimas gali suteikti naudingų įžvalgų ekonomikos valdymo srityje, kalbant apie didesnės atsakomybės, tarpusavio pasitikėjimo, vykdymo užtikrinimo ir ekonominių bei fiskalinių aspektų sąveikos klausimus?

Naujas klausimas: atsižvelgiant į tai, kaip COVID-19 krizė pakeitė mūsų šalių ekonomiką, ar yra kitų iššūkių (be iki šiol nustatytų), kurie turėtų būti įtraukti į ekonomikos valdymo sistemą?

Performuluotas klausimas: atsižvelgiant į daugialypį COVID-19 krizės poveikį ir naujas laikinas politikos priemones, kurių imtasi į jį reaguojant, kaip sistema (įskaitant Stabilumo ir augimo paktą, makroekonominio disbalanso procedūrą ir platesniu mastu Europos semestrą) gali geriausiai užtikrinti tinkamą ir koordinuotą politikos atsaką ES ir nacionaliniu lygmenimis?

4.Išvados

Komisija ragina kitas institucijas ir visus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti viešose diskusijose dėl ekonomikos valdymo peržiūros. Komisija laukia įtraukių diskusijų su Europos Parlamentu, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu, Europos Centriniu Banku, nacionaliniais centriniais bankais, nacionalinėmis vyriausybėmis ir parlamentais, taip pat su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, akademinę bendruomenę, pilietinės visuomenės organizacijas, nepriklausomas fiskalines institucijas ir nacionalines produktyvumo tarybas. Diskusijos vyks įvairiuose forumuose, įskaitant specialius susitikimus, seminarus, praktinius seminarus ir internetinę apklausą. Šiandien atnaujinta internetinė apklausa ir piliečiai, organizacijos ir valdžios institucijos raginami reikšti savo nuomones iki 2021 m. gruodžio 31 d.( 26 ). Komisijos specialioje ekonomikos valdymo interneto svetainėje bus pateikiama informacija apie visus įvairius Komisijos organizuojamus klausymosi renginius( 27 ). Komisija taip pat įvertins informaciją ir grįžtamąją informaciją, surinktą per kitus renginius, kuriuos surengs suinteresuotieji subjektai visoje ES.

Siekiant plataus masto bendro sutarimo, būtinas platus ir įtraukus bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais subjektais. Už veiksmingą priežiūros sistemos veikimą bendra atsakomybė tenka visoms valstybėms narėms, ES institucijoms ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams. Viešos diskusijos padės pasiekti visų bendrą sutarimą. Tai svarbu siekiant užtikrinti ekonominės priežiūros veiksmingumą Sąjungoje. Siekdama suformuoti plačiai priimtiną bendrą požiūrį į tolesnius veiksmus, savo iniciatyvomis Komisija skatins suinteresuotųjų subjektų dialogą ir tarpusavio supratimą.

Komisija atsižvelgs į visas per viešas diskusijas išsakytas nuomones. 2022 m. pirmąjį ketvirtį Komisija pateiks fiskalinės politikos gairių ateinančiam laikotarpiui, kad būtų lengviau koordinuoti fiskalinę politiką ir rengti valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas. Gairės bus parengtos atsižvelgiant į pasaulinę ekonominę padėtį, konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį ir diskusijas dėl ekonomikos valdymo sistemos. Komisija pateiks gairių dėl galimų ekonomikos valdymo sistemos pakeitimų, kad iki 2023 m. būtų plačiu mastu bendrai susitarta dėl tolesnių veiksmų.

1 langelis. 2020 m. vasario mėn. Komunikato dėl ES ekonomikos valdymo peržiūros santrauka

2020 m. vasario mėn. komunikate įvertintas ekonomikos valdymo sistemos veiksmingumas siekiant pagrindinių jos tikslų. Šie tikslai yra: i) užtikrinti tvarius valstybės finansus ir augimą, taip pat išvengti makroekonominio disbalanso, ii) sukurti integruotą priežiūros sistemą, kuri sudarytų sąlygas koordinuoti ekonominę politiką, visų pirma euro zonoje, ir iii) skatinti ES makroekonominę konvergenciją.

Komunikate nustatyta, kad ekonomikos valdymo sistema sėkmingai padėjo sumažinti valstybės skolos lygį, panaikinti esamą makroekonominį disbalansą, remti laipsnišką valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją ir geresnį ekonominės politikos koordinavimą. Komunikate taip pat nurodytos problemos, susijusios su mažu valstybių narių potencialiu augimu, vis dar maža infliacija ir nuolat aukštu valstybės skolos lygiu tam tikrose valstybėse narėse. Be to, komunikate teigiama, kad priežiūros sistema turėtų padėti spręsti šiandienos ir rytojaus aktualiausius ekonominius, demografinius ir aplinkos uždavinius.

Fiskalinė sistema

Fiskalinės priežiūros sistema sėkmingai paskatino valstybes nares grįžti prie patikimos biudžeto būklės mažinant deficitą ir skolos santykį. Tačiau prevencinė sistemos dalis buvo ne tokia veiksminga kaip korekcinė. Nors 2015 m. bendras skolos ir BVP santykis pradėjo mažėti, skolos dinamika valstybėse narėse labai skyrėsi. Sistema neužtikrino pakankamo valstybių narių, kurių fiskalinė būklė, tvarumo rizika ir kitos pažeidžiamumo problemos labai skiriasi, diferencijavimo.

Komunikate pabrėžiama, kad valstybių narių fiskalinė politika tebėra procikliška. Galimybės valdyti euro zonos fiskalinę kryptį buvo ribotos, nesant centrinių fiskalinių pajėgumų, turinčių stabilizavimo požymių. Be to, fiskalinėje sistemoje nebuvo pakankamai išlaikytas viešųjų investicijų lygis fiskalinio konsolidavimo laikotarpiais, o viešieji finansai netapo palankesni augimui. Komunikate taip pat pabrėžiamas ES fiskalinių taisyklių sudėtingumas, įskaitant rodiklių įvairovę ir nestebimus kintamuosius. Sistemai trūko skaidrumo, o jos sudėtingumas trukdė užtikrinti atsakomybę ir nuspėjamumą. Galiausiai nacionalinių fiskalinių sistemų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų plėtra padidino nacionalinę atsakomybę už fiskalinę drausmę. Tačiau valstybių narių nacionalinių sistemų veiksmingumas skyrėsi.

Makroekonominio disbalanso procedūra

MDP išplėtė priežiūros sistemos taikymo sritį, tačiau MDP ir Stabilumo ir augimo pakto sąveika buvo nepakankama. Pavyzdžiui, galėjo būti toliau plėtojama fiskalinio tvarumo ir makroekonominio disbalanso sąsaja. Be to, vykdant MDP priežiūrą nepakankamai atsižvelgta į sąveiką su iškylančiais naujais ekonominiais uždaviniais, visų pirma susijusiais su klimato kaita ir kitais aplinkai kenkiančiais veiksniais. Nors MDP padėjo didinti informuotumą apie makroekonominį disbalansą, ji neskatino tvarių reformų tose valstybėse narėse, kuriose disbalansas išlieka. MDP buvo sėkmingiau mažinamas einamosios sąskaitos deficitas nei nuolatinis ir didelis einamosios sąskaitos perteklius. Kadangi MDP buvo pradėta taikyti esant esamam disbalansui, galiausiai dar reikia patikrinti jos veiksmingumą užkertant kelią naujų disbalansų, pažeidžiamumo ir rizikos kaupimuisi.

Euro zonos valstybės narės, kurios patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia

Nuo 2010 m. buvo kuriami finansinės paramos euro zonos valstybėms narėms, patiriančioms sunkumų, susijusių su finansiniu stabilumu, mechanizmai, po to buvo sukurtas Europos stabilumo mechanizmas. Nors visos finansinę paramą gavusios euro zonos valstybės narės sėkmingai grįžo į rinkas su pagrįstomis finansavimo normomis, ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti nacionalinei atsakomybei už programas, taip pat skaidrumui ir atskaitomybei.

2 langelis. Žaliųjų ir skaitmeninių investicijų poreikis

Apskaičiuota, kad papildomi privačiųjų ir viešųjų investicijų poreikiai, susiję su dvejopa pertvarka ir jos politikos tikslais, iki 2030 m. sudarys beveik 650 mlrd. EUR per metus(1). Žaliajai pertvarkai kasmet skiriama 520 mlrd. EUR, t. y. 80 % šių poreikių, iš jų beveik 60 % visos sumos skiriama klimato ir energetikos politikai.

Žalioji pertvarka

Vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką, neišvengiamai paspartės tam tikrų esamų kapitalo atsargų senėjimas. Tai nebūtinai reiškia, kad augimas lėtės, bet gali pasikeisti augimo struktūra, nes daugiau išteklių reikės skirti investicijoms, o mažiau – vartojimui(2).

Apskaičiuota, kad investicijų poreikiai energetikos ir transporto sektoriuose padidės maždaug 390 mlrd. EUR per metus(3). Daugiau kaip 50 % padidėjimą, palyginti su ankstesne tendencija, daugiausia lemia klimato ir energetikos politika, kuria siekiama mažinti mūsų ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau tai taip pat atspindi besiplečiančios ekonomikos energetikos ir transporto poreikius(4). Tai reiškia, kad, palyginti su ankstesne tendencija, investicijų į energetiką ir transportą dalis BVP vidutiniškai padidėjo maždaug 2,1 proc. punkto. Ji apima investicijas į elektros tinklą, elektrines, pramoninius katilus ir naujo kuro gamybą bei paskirstymą, taip pat investicijas į pastatų izoliaciją, energinę renovaciją, transporto priemonių pirkimo išlaidas ir kitas transporto sektoriaus investicijas(5). Iš dalies įtraukiami investicijų į transporto infrastruktūrą poreikiai(6). Šiais skaičiavimais neatsižvelgiama į būsimus prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius, pvz., investicijas, kuriomis siekiama didinti esamų išteklių atsparumą klimato kaitai, arba didesnes išlaidas dėl dažnesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių.

Apskaičiuota, kad kitose aplinkos srityse, siekiant politikos tikslų, investicijų trūkumas yra maždaug 130 mlrd. EUR per metus. Šis skaičius atspindi investicijų poreikius tokiose aplinkos politikos srityse kaip aplinkos apsauga, įskaitant biologinę įvairovę, išteklių valdymas ir žiedinė ekonomika(7).

Nors didelę investicijų dalį padengs privatusis sektorius, taip pat reikės didinti viešąsias investicijas.

Skaitmeninė pertvarka

Apskaičiuota, kad bendras investicijų trūkumas siekiant skaitmeninės transformacijos ES sudaro maždaug 125 mlrd. EUR per metus(8). Šiuo skaičiumi atsižvelgta į investicijų į ryšių tinklus, skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir pagrindinių skaitmeninių pajėgumų bei technologijų, pavyzdžiui, debesijos, puslaidininkių ir dirbtinio intelekto, plėtojimą trūkumą, tačiau jis neapima viešųjų paslaugų skaitmenizacijos ir kai kurių kitų aspektų.

_________________________

(1)Įvairių politikos sričių investicijų poreikių šaltiniai skirtingi ir atspindi skirtingus požiūrius (žr. 3, 7 ir 8 išnašas), taip pat parodo tam tikrą mastą.

(2)Pisani-Ferry, J. (2021), ‘Climate Policy is Macroeconomic Policy, and the Implications Will Be Significant’, PIIE Policy Brief 21-20, 2021 m. rugpjūčio mėn.

(3)Žr. su 55 % tikslu susijusių politikos pasiūlymų poveikio vertinimus, be kita ko, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūros poveikio vertinimą ( SWD(2021) 621 final ).

(4)2021–2030 m. laikotarpiu į energetikos ir transporto sektorius kasmet reikia investuoti maždaug 1 trln. EUR. Šie skaičiai atspindi, kiek reikia investuoti, kad būtų patenkinti ekonomikos energetikos ir transporto poreikiai, taip pat padidėję investicijų poreikiai dėl didesnių klimato ir energetikos politikos užmojų. Šiais skaičiais atsižvelgiama į mažesnes numatomas energijos ir transporto technologijų išlaidas, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir baterijų išlaidas. 650 mlrd. EUR yra susiję su transporto sektoriumi ir daugiausia atspindi transporto priemonių pirkimo išlaidas. Į jas įtrauktos privačių namų ūkių įsigytos transporto priemonės, kurios nacionalinėse sąskaitose paprastai apskaitomos kaip ilgalaikio vartojimo prekės, o ne kaip investicijos.

(5)Investicijų poreikiai nustatomi pagal energetikos ir transporto sistemos dalinės pusiausvyros modelį. Skaičiai apima investicijas į naują turtą arba pajėgumus, įskaitant esamo turto pakeitimą pasibaigus jo ekonominiam gyvavimo ciklui. Esamo turto pakeitimas gali būti paspartintas dėl politinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl laipsniško iškastiniu kuru grindžiamų elektros energijos gamybos pajėgumų atsisakymo arba dėl kintančių rinkos sąlygų, dėl kurių jų eksploatavimas tampa neekonomiškas.

(6)Tai apima investicijas į įkrovimo prieigas ar degalų papildymo punktus, tačiau neapima, pavyzdžiui, investicijų į geležinkelių arba kelių infrastruktūrą.

(7)Europos Komisija (2020), Tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie dokumentų rinkinio, skirto priemonei „Next Generation EU“,  (SWD(2020) 98 .

(8)Ten pat.

(1)

()    ES ekonominės politikos koordinavimą reglamentuoja išsami sistema. Ją sudaro ES fiskalinės politikos sistema (Stabilumo ir augimo paktas, Europos semestras ir reikalavimai nacionalinėms fiskalinėms sistemoms), makroekonominio disbalanso procedūra ir makroekonominės finansinės pagalbos programų sistema.

(2)

()    Europos Komisija (2020), Ekonomikos valdymo peržiūra “, COM(2020) 55 final, 2020 m. vasario 5 d.

(3)

()    Europos Komisija (2021),  „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ , COM(2021) 105 final, 2021 m. kovo 3 d.

(4)

( )    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 429, 2020 12 11, p. 227 ; Europos regionų komiteto nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 37, 2021 2 2, p. 28 ;

2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento  rezoliucija  dėl makroekonominės teisės aktų sistemos peržiūros siekiant geresnio poveikio Europos realiajai ekonomikai ir didesnio sprendimų priėmimo skaidrumo bei demokratinės atskaitomybės.

(5)

()    Europos Audito Rūmai (2016),  „Specialioji ataskaita Nr. 10/2016: Būtina toliau daryti pažangą, siekiant užtikrinti veiksmingą perviršinio deficito procedūros vykdymą ; Europos Audito Rūmai (2018),  „Specialioji ataskaita Nr. 18/2018: Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?

(6)

()    Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (2021), „ Climate Change 2021: The Physical Science Basis “ („Klimato kaita 2021 m. Klimato kaitos pagrindimas gamtos mokslu“). I darbo grupės indėlis rengiant šeštąją vertinimo ataskaitą.

(7)

()    Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (2019), Summary for policymakers of the global assessment report on biodiversity and ecosystem services “ („Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitos santrauka politikos formuotojams“).

(8)

()    Europos Komisija (2020), „ 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą , COM(2020) 493 final, 2020 m. rugsėjo 9 d. 

(9)

()    Į šiuos duomenis įtrauktas nacionalinis bendras finansavimas. Sanglaudos politika įgyvendinama iki 2029 m.

(10)

()     Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirta dar 50,6 mlrd. EUR kovos su krize priemonėms siekiant papildyti sanglaudos politikos fondų lėšas 2021 ir 2022 m., taip pat kaip sąsaja su ilgalaikio ekonomikos gaivinimo planu pagal EGADP.

(11)

() Europos Komisija (2021), „ Sustainable development in the European Union — Monitoring report on progress towards the SDGs in an EU context — 2021 edition “ („Darnus vystymasis Europos Sąjungoje. ES pažangos siekiant DVT stebėsenos ataskaita. 2021 m. leidimas“).

(12)

() Izoliavimas paskatino internetines paslaugas ir e. prekybą, o kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, ilgalaikio vartojimo prekių gamybos ir krovininio transporto sektoriuose, apyvarta sumažėjo tik trumpam arba jų veikla net padidėjo. Tačiau sektoriai, kuriuose daug kontaktų su klientais, patyrė didelių nuostolių ir atsigauna lėčiau.

(13)

()    Duomenys iš Komisijos 2021 m. pavasario prognozės.

(14)

()    Šios priemonės neleido likvidumo trūkumui virsti mokumo problemomis, padėjo bankų sektoriui toliau teikti paskolas ekonomikai ir sudarė sąlygas veiksmingai išlaikyti palankias finansavimo sąlygas visuose ekonomikos sektoriuose.

(15)

()     Remiantis įprasta Komisijos klasifikacija, beveik du trečdaliai valstybių narių vidutiniu laikotarpiu susiduria su vidutine arba didele rizika tvarumui, palyginti su vos trečdaliu prieš krizę. Žr. Europos Komisija (2021), „ The 2021 Stability and Convergence Programmes: an Overview, with an Assessment of the Euro Area Fiscal Stance “ („2021 m. stabilumo ir konvergencijos programos. Euro zonos fiskalinių krypčių apžvalga, pateikiama kartu su jų vertinimu“) .

(16)

()    Apskaičiuoti investicijų poreikiai grindžiami Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūros poveikio vertinimu ( SWD(2021) 621 ) ir tarnybų darbiniu dokumentu, pridedamu prie dokumentų rinkinio, skirto priemonei „Next Generation EU“ ( SWD(2020) 98 ).

(17)

() Europos Komisija (2021), „2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita. ES pajėgumas ir laisvė veikti“, COM(2021) 750 final, 2021 m. rugsėjo 8 d. 

(18)

() Tam tikros įmonės, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, dėl krizės padidino savo finansinį svertą, todėl jos tapo pažeidžiamesnės ir jas gali prireikti rekapitalizuoti.

(19)

()     OL L 99, 2020 3 31, p. 5–8 . 2020 m. balandžio mėn. pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą valstybėms narėms buvo suteikta išankstinė daugiau kaip 20 mlrd. EUR pinigų injekcija iš ES sanglaudos politikos fondų, išplečiant fondų paramos aprėptį, nedelsiant užtikrinant likvidumą ir suteikiant lankstumo iš dalies keisti programas. Tai leido sutelkti daugiau kaip 23 mlrd. EUR skubios paramos sveikatos priežiūros ir švietimo sistemoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir darbo vietų bei pažeidžiamiausių grupių apsaugai. Žr. https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/4e2z-pw8r .

(20)

()    Įverčiai pagrįsti kaupiamaisiais pirminio biudžeto balanso pokyčiais 2020–2022 m., palyginti su 2019 m., ir apima konservatyvų EGADP negrąžintinos paramos poveikio įvertinimą.

(21)

()    Europos Komisija (2021), „ Priemonės SURE rezultatų apibendrinimas po vienų metų “, COM(2021) 596 final, 2021 m. rugsėjo 22 d.

(22)

()    EGADP negrąžintinos paramos paskirstymas atitinka faktinius valstybių narių poreikius: didesni įnašai skiriami valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui yra santykinai mažas, ir toms valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės. Dėl anksčiau kilusių problemų, pavyzdžiui, didesnio nei vidutinis nedarbo lygio, šios valstybės narės susiduria su didesne rizika, kad po krizės negalės greitai atsigauti.

(23)

() ES politikos prioritetus sudaro šeši politikos ramsčiai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi įgyvendinant EGADP: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; pažangus, tvarus ir integracinis augimas, našumas ir konkurencingumas; socialinė ir teritorinė sanglauda; sveikata ir ekonominis, socialinis ir institucinis atsparumas; naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės.

(24)

()    Be klimato tikslo, atskiros priemonės, kiek tai susiję su aplinkos apsaugos tikslais, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą, kurio laikomasi Komisijos paskelbtose techninėse gairėse nurodytame vertinime.

(25)

()     Europos Komisija (2020), Ekonomikos valdymo peržiūra “, COM(2020) 55 final, 2020 m. vasario 5 d.

(26)

() Žr. šią nuorodą – https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/Public-debate-on-the-review-of-the-EU-economic-governance .

(27)

()    Žr. https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/economic-governance-review_lt .