EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2021 10 19
COM(2021) 644 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos
{SWD(2021) 288 final} - {SWD(2021) 289 final} - {SWD(2021) 290 final} - {SWD(2021) 291 final} - {SWD(2021) 292 final} - {SWD(2021) 293 final} - {SWD(2021) 294 final}
I. ĮVADAS
Šiame komunikate apžvelgiami pokyčiai nuo 2020 m. spalio mėn. priimto naujausio plėtros dokumentų rinkinio. Jame nagrinėjama Vakarų Balkanų ir Turkijos padaryta pažanga, sunkumai, su kuriais susidurta, reformos, kurias reikia įgyvendinti, ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos ateinančiam laikotarpiui. Komunikate taip pat atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įskaitant COVID-19 pandemiją, kurios turėjo įtakos pokyčiams ES ir regione.
2021 m. spalio 6 d. įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime duotas svarbus signalas ES Vakarų Balkanų partneriams, kad jų ateitis yra Europos Sąjungoje. Tvirtas strateginis ES įsipareigojimas regionui matyti iš įvairių svarbių veiksmų, kurie duoda apčiuopiamos naudos Vakarų Balkanų piliečiams, pradedant nuolatine parama atsakui į COVID-19 ir baigiant dideliu finansavimo įsipareigojimu pagal Ekonomikos ir investicijų planą 1 , kad būtų sustiprintas ilgalaikis regiono vystymasis ir tvarus atsigavimas. Vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant saugumą, ir įsipareigojo reguliariai rengti ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus.
2020 m. antrąjį pusmetį ir 2021 m. pradžioje Vakarų Balkanai patyrė didelį neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį. Be pradinio ES paketo, pagal kurį Vakarų Balkanų žmonėms ir įmonėms skirta daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR 2 , pagal Ekonomikos ir investicijų planą skirta dar 9 mlrd. EUR regiono socialiniam ir ekonominiam atsigavimui remti pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP). Taip siekiama pritraukti 20 mlrd. EUR papildomų potencialių investicijų.
Visi Vakarų Balkanų partneriai prisijungė prie priemonės COVAX, kuriai ES, kaip Europos komandos dalyvė, jau skyrė daugiau kaip 3 mlrd. EUR. COVAX užtikrina dalyvaujančių partnerių prieigą prie saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 už sutartą kainą. Be labai didelės paramos priemonei COVAX, Europos Sąjunga skyrė 70 mln. EUR dotacijų Vakarų Balkanams, visų pirma ES įsigytų vakcinų perpardavimui. Pirmiausia 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėn. padedant Austrijai buvo pristatyta 650 000 dozių, o vėliau kelios valstybės narės padovanojo vakcinų Europos komandos vardu. ES ir jos valstybės narės Vakarų Balkanams iš viso suteikė 2,9 mln. vakcinų dozių. ES civilinės saugos mechanizmas padėjo tiekti vakcinas ir medicinos priemones iš valstybių narių ir rezervo „rescEU“, skirto skubioms medicininio atsako priemonėms kaupti. ES toliau rems visų partnerių skiepijimo planus, kad padėtų iki 2021 m. pabaigos pasiekti į ES vidurkį panašią vakcinacijos aprėptį.
Atsižvelgdama į Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, ES toliau laikė regiono šalis privilegijuotomis partnerėmis, įtraukdama jas į ES mechanizmus ir priemones, įskaitant Sveikatos saugumo komiteto posėdžius, bendrus medicininių atsako priemonių viešuosius pirkimus, Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, Solidarumo fondą, konsulinę pagalbą repatriacijai ir laikiną ES medicininės įrangos eksporto apribojimų išimtį. Be to, vakcinoms įsigyti skirtas dotacijas Vakarų Balkanų partneriai taip pat gali naudoti, kad padengtų išlaidas, patirtas siekiant atitikti techninius reikalavimus, kad jų sistemos būtų visiškai suderintos su ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema. Šiaurės Makedonijos Respublika šį suderinimą užbaigė rugpjūčio mėn., o Albanijos Respublika – rugsėjo mėn. pradžioje. Dalyvavimas ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemoje palengvins keliones tarp Vakarų Balkanų ir ES ir padės regionui sušvelninti pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį.
Siekiant užtikrinti bendradarbiavimą ir solidarumą su Turkija COVID-19 pandemijos metu, jau pačioje protrūkio pradžioje pradėtos taikyti pirmosios ES finansuotos reagavimo į pandemiją priemonės. Europos Sąjunga jau sutelkė daugiau kaip 105 mln. EUR ES lėšų COVID-19 prevencijai ir gydymui bei ekonominio ir socialinio poveikio mažinimui. Visų pirma pagal Pabėgėlių rėmimo priemonę sutelkta apie 64 mln. EUR pabėgėlių poreikiams, susijusiems su COVID-19, tenkinti. Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, įtrauktų į ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemą, ir tai sudarė sąlygas abipusiam pažymėjimo pripažinimui ES ir Turkijoje. 2021 m. rugpjūčio mėn. Turkija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą – paprašė orlaivių, kurie padėtų gesinti Egėjo ir Viduržemio jūros pakrančių regionuose kilusius gaisrus.
Pagrindinių pokyčių apžvalga
Juodkalnija ir Serbija susitarė taikyti patikslintą 2020 m. metodiką, išdėstytą Komisijos komunikate „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“ 3 . Šis susitarimas buvo patvirtintas 2021 m. birželio 22 d. su šiomis šalimis surengtose pirmosiose politinėse tarpvyriausybinėse konferencijose ir parodė, kad ES yra įsipareigojusi daryti pažangą stojimo derybose. Pagal patikslintą metodiką surengta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija su Juodkalnija suteikė politinį orientyrą, kaip paspartinti darbą siekiant įvykdyti tarpinius teisinės valstybės kriterijus – kitą žingsnį, būtiną siekiant pažangos stojimo derybose. Pagal patikslintą metodiką surengtoje pirmojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje su Serbija nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, siekiant atidaryti derybų grupes, remiantis numatoma šalies pažanga, visų pirma teisinės valstybės reformomis.
Laikydamasi patikslintos metodikos, šio komunikato išvadose ir rekomendacijose Komisija įvertina bendrą stojimo derybų su Juodkalnija ir Serbija padėtį ir siūlo tolesnius veiksmus kiekvienai šaliai. Kitos tarpvyriausybinės konferencijos turėtų įvykti po to, kai bus paskelbtas šis metinis ataskaitų rinkinys ir vėlesnės Tarybos išvados. Su sąlyga, kad tam bus pritarta Taryboje, šios konferencijos taps forumu atidaryti derybų grupes, politiniam dialogui reformų klausimais, bendro stojimo proceso įvertinimui ir ateinančių metų planavimui, įskaitant derybų grupių ir skyrių atidarymą bei uždarymą ir galimas taisomąsias priemones.
Kalbant apie derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, labai svarbu, kad ES valstybės narės nedelsdamos užbaigtų diskusijas ir kad pirmininkaujant Slovėnijai kuo greičiau būtų surengtos pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Šiaurės Makedonija nuosekliai ir ryžtingai įgyvendino ES reformas, visų pirma tokiose svarbiose srityse kaip teisinė valstybė ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Šalis ir toliau atitinka sąlygas pirmajai tarpvyriausybinei konferencijai surengti. Dėl neišspręstų dvišalių Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos klausimų turi būti susitarta pirmumo tvarka. Komisijos vertinimas, kad Albanija įvykdė sąlygas pirmajai tarpvyriausybinei stojimo derybų konferencijai surengti, grindžiamas šalies pažanga rinkimų reformos srityje ir nuolatiniais gerais pagrindinių teisinės valstybės reformų įgyvendinimo rezultatais. Vėlavimas oficialiai pradėti stojimo derybas daro neigiamą poveikį ES patikimumui.
Komisijos nuomonėje dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje 4 nustatyta 14 pagrindinių prioritetų, kuriuos Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti, kad Komisija galėtų rekomenduoti pradėti stojimo į ES derybas. 2019 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino 14 pagrindinių prioritetų. Bosnija ir Hercegovina turi pasiekti kritinę reformų, kuriomis siekiama įvykdyti 14 pagrindinių prioritetų, masę, kad Komisija galėtų apsvarstyti galimybę rekomenduoti šaliai suteikti šalies kandidatės statusą.
ES toliau rėmė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu 5* įgyvendinimą. Komisijos pateiktas pasiūlymas panaikinti vizų reikalavimus Kosovo piliečiams dar nesvarstytas Taryboje ir tai turėtų būti padaryta kuo greičiau. Komisija toliau laikosi savo vertinimo, kad visi Tarybos nustatyti vizų režimo liberalizavimo su Kosovu kriterijai yra įvykdyti.
Vakarų Balkanų šalių ekonomikos ir investicijų plane daugiausia dėmesio skiriama socialinio ir ekonominio atotrūkio tarp šio regiono ir ES panaikinimui. Pagal jį regionui teikiama parama vykdyti investicijas ir politikos iniciatyvas transporto, energetikos, skaitmeninės pertvarkos, žaliosios darbotvarkės, paramos privačiajam sektoriui, ekonominės integracijos, inovacijų ir paramos žmogiškojo kapitalo vystymui srityse. Jame pripažįstamas esminis teisinės valstybės, kaip darnaus vystymosi kertinio akmens, vaidmuo ir pabrėžiama, kad įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas kartu su struktūrinėmis ekonominėmis reformomis turėtų būti daroma tolesnė pažanga pagrindinių principų srityje.
Siekdama įgyvendinti planą, 2021–2027 m. ES sutelkia iki 9 mlrd. EUR PNPP III lėšų, įskaitant iki 1 mlrd. EUR Vakarų Balkanų garantijų priemonei sukurti. Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį ši priemonė padės pritraukti maždaug 20 mlrd. EUR investicijų. Norint pasiekti plano tikslus, reikės ir toliau labai daug dėmesio skirti geriems kaimyniniams santykiams ir regioniniam bendradarbiavimui.
Komisija toliau įgyvendino Vakarų Balkanų strategiją 6 ir Prioritetų darbotvarkę 7 , priimtą 2018 m. gegužės mėn. Sofijoje įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime. Dauguma suplanuotų veiksmų šiuo metu įgyvendinami arba jau užbaigti. Visų pirma vykdomi projektai, kuriais siekiama įvertinti Vakarų Balkanų šalių teisingumo sistemų veikimą, taip pat stebėti teismuose nagrinėjamas aukšto lygio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylas. Be to, Vakarų Balkanų šalys dabar glaudžiai įtrauktos į ES agentūrų veiklą teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Vykdomas struktūrinis bendradarbiavimas su ES migracijos ir saugumo klausimais, ypač kovos su terorizmu, radikalizacijos ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Tačiau dar neįgyvendintos kelios svarbios rekomendacijos, susijusios su teisinės valstybės reformomis visame regione, ir joms turi būti teikiama pirmenybė.
Regionas užbaigė visus veiksmus pagal Regioninės ekonominės erdvės veiksmų planą ir pagal Berlyno procesą 2020 m. lapkričio mėn. surengtame Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime susitarė dėl plataus užmojo tolesnių veiksmų plano sukurti bendrą regioninę rinką. Ši bendra regioninė rinka, kuri yra įtraukaus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys, bus labai svarbi didinant viso regiono patrauklumą ir konkurencingumą, greitinant atsigavimą po pandemijos, visų pirma siekiant pritraukti investuotojus, ieškančius galimybių įvairinti tiekimą ir sutrumpinti vertės grandines, taip pat siekiant kuo didesnės investicijų į jungčių infrastruktūrą naudos. Todėl svarbu, kad visos Šalys imtųsi konstruktyvaus vaidmens kuriant bendrą regioninę rinką ir vykdant bendrus įsipareigojimus regiono žmonių ir verslo labui.
Kintantis darbo pobūdis, skaitmeninė ir žalioji transformacija ir COVID-19 pandemija daro didelį tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui ir socialinei bei ekonominei regiono struktūrai. Kad būtų išnaudotos šių iššūkių teikiamos galimybės ir kuo labiau sumažintas galimas neigiamas jų poveikis, labai svarbu, kad Vakarų Balkanų partneriai išlaikytų makroekonominį fiskalinį stabilumą ir įgyvendintų struktūrines reformas, kad pašalintų nustatytas savo ekonomikos silpnąsias vietas ir padėtų savo visuomenei tapti atsparesnei. Todėl labai svarbu įgyvendinti ekonominių reformų programose ir kartu su ES valstybėmis narėmis priimtose politikos gairėse 8 nustatytas reformas, siekiant ne tik didinti konkurencingumą, skatinti darbo vietų kūrimą ir sudaryti palankesnes sąlygas socialinei įtraukčiai, bet ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, atitikti stojimo proceso ekonominius kriterijus ir kuo labiau padidinti galimą ES investicijų paketo poveikį.
Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė esminėse bendrų interesų srityse, pradedant migracija ir kova su terorizmu ir baigiant ekonomika, prekyba, energetika ir transportu.
2021 m. dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija suintensyvėjo. 2021 m. kovo 20 d. vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija Europos Vadovų Tarybai pateikė bendrą komunikatą „Dabartinė ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėtis“ 9 . Tuo remdamiesi ES vadovai nusprendė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso bendrauti su Turkija ir stiprinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse su sąlyga, kad bus išlaikytas dabartinis deeskalavimas, kad Turkija konstruktyviai dalyvaus ir kad bus laikomasi neseniai priimtose Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytų sąlygų. Šiomis aplinkybėmis buvo surengti aukšto lygio dialogai klimato, migracijos ir saugumo klausimais, o netrukus bus surengtas dialogas sveikatos klausimais. Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Kartu ES vadovai vėl patvirtino savo įsipareigojimą ginti ES ir ES valstybių narių interesus.
2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimas toliau davė rezultatų ir išliko pagrindine bendradarbiavimo migracijos srityje sistema. Turkija toliau dėjo labai palankiai vertinamas pastangas priimti maždaug 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir kitų šalių. Tai – didžiausia pabėgėlių bendruomenė pasaulyje. Tačiau kilo problemų dėl pareiškimo įgyvendinimo, nes Turkija nuo 2020 m. kovo mėn. vienašališkai sustabdė neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai atmesti, grąžinimą iš Graikijos salų ir atsirado alternatyvių neteisėto migrantų gabenimo maršrutų į Kiprą ir Italiją. Vertinant bendrai, neteisėto Turkijos ir ES sienos kirtimo atvejų skaičius vis dar buvo gerokai mažesnis nei prieš priimant ES ir Turkijos pareiškimą.
ES toliau laikėsi įsipareigojimo teikti didelę finansinę paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje. ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirta 6 mlrd. EUR. 2020 m. pabaigoje buvo sudarytos sutartys dėl viso jos veiklos biudžeto – iki 2021 m. rugpjūčio mėn. daugiau kaip 100 projektų išmokėta per 4,2 mlrd. EUR. Be kita ko, padėta patenkinti svarbiausius 1,8 mln. pabėgėlių poreikius, 700 000 pabėgėlių vaikų suteikta galimybė lankyti mokyklą, pastatytos 363 mokyklos ir surengta daugiau kaip 18 000 000 pirminės sveikatos priežiūros konsultacijų. Birželio mėn. Komisija pasiūlė 2021–2023 m. skirti papildomą 3 mlrd. EUR paketą, be 2020 m. jau suteiktos tarpinės humanitarinės finansinės pagalbos, siekusios 0,5 mlrd. EUR. Tai apims finansavimą migracijai valdyti ir sienų kontrolei, visų pirma prie rytinės Turkijos sienos. Pabėgėlių padėtis regione toliau liks kritinė arba net pablogės, o papildomą neigiamą poveikį jai turės COVID-19 ir paskesni ekonominiai sunkumai. Gali kilti papildomų poreikių dėl migracijos srautų iš kitų regiono dalių, įskaitant Afganistaną. Nepaisant šių aplinkybių, Turkija ir toliau tolo nuo Europos Sąjungos: šalyje labai pablogėjo demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtis, mažėjo teisminių institucijų nepriklausomumas. ES vadovai pabrėžė, kad prieš politines partijas, žmogaus teisių gynėjus ir žiniasklaidą nukreipti veiksmai yra didelis regresas žmogaus teisių srityje ir prieštarauja Turkijos įsipareigojimams gerbti demokratiją, teisinę valstybę ir moterų teises. Dialogas tokiais klausimais tebėra neatsiejama ES ir Turkijos santykių dalis.
Ir ES, ir Turkija toliau naudojasi muitų sąjungos teikiamomis galimybėmis. Išaugo dvišalės prekybos apimtis ir šiek tiek padidėjo santykinė ES dalis Turkijos užsienio prekyboje. Tačiau, nepaisant intensyvesnio Komisijos dalyvavimo, Turkija nesiėmė veiksmų dėl įvairių prekybos kliūčių, trukdančių sklandžiai veikti muitų sąjungai. Vis ryžtingesnė Turkijos užsienio politika ir toliau buvo nesuderinama su ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetais ir platesniais ES interesais, visų pirma dėl jos intervencijų ir paramos kariniams veiksmams daugumoje aplinkiniame regione vykstančių konfliktų. 2021 m. birželio mėn. ES vadovai nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrą ES ir Turkijos interesą užtikrinti taiką ir stabilumą regione, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Turkija ir visi subjektai teigiamai prisidės prie regioninių krizių sprendimo.
Gera valia palaikyti dialogą ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir pažeidžia tarptautinę teisę bei suverenias ES valstybių narių teises, yra absoliuti būtinybė siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir plėtoti bendradarbiavimu pagrįstus ir abipusiai naudingus ES ir Turkijos santykius. Visi nesutarimai turi būti sprendžiami taikiu dialogu ir laikantis tarptautinės teisės.
ES griežtai pasmerkė Turkijos vienašalius veiksmus ir Turkijos Prezidento bei Kipro turkų bendruomenės vadovo 2021 m. liepos 20 d. paskelbtus pareiškimus dėl uždaro Varošos miesto tolesnio atidarymo. ES paragino nedelsiant atšaukti visus veiksmus, kurių nuo 2020 m. spalio mėn. imtasi dėl Varošos.
ES finansinė parama padeda šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms priimti ir įgyvendinti reikiamas politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, kad jos atitiktų ES vertybes ir būtų palaipsniui priderintos prie ES taisyklių, standartų, politikos ir praktikos, siekiant narystės ES, taip prisidedant prie jų stabilumo, saugumo ir gerovės.
2021 m. birželio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III). Reglamentas priimtas 2021 m. rugsėjo 15 d. 10 Parengta teisinė sistema leistų pradėti įgyvendinti Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, kuris yra labai svarbi regiono ekonomikos atsigavimo priemonė.
Pagal PNPP III taikomas tvirtas politika grindžiamas metodas, apimantis strateginį ir dinamišką pagalbos teikimą, ir pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindiniams narystės reikalavimams. ES finansinę paramą skiriant pagrindiniams prioritetams, PNPP III bus dar labiau remiamos reformos, taip skatinant tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir priartinant partnerius prie ES. Atsižvelgiant į birželio mėn. Tarybos ir Parlamento pasiektą politinį susitarimą, PNPP III sugriežtinamos sąlygos, susijusios su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisine valstybe.
II. ESMINIAI STOJIMO PROCESO ASPEKTAI
Esminės teisinės valstybės, ekonomikos ir demokratinių institucijų veikimo bei viešojo administravimo reformos tebėra labai svarbios, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės atitiktų narystės reikalavimus. Plėtros šalių gebėjimas ir politinė valia sutelkti dėmesį į šias reformas ir jas spartinti yra jų integracijos į ES pagrindas. Todėl labai svarbu, kad pažanga būtų tvirta, apčiuopiama ir negrįžtama.
Dėl COVID-19 pandemijos Vakarų Balkanų vyriausybės ir Turkija toliau taikė apribojimus, kuriais siekta apsaugoti visuomenės sveikatą. Vakarų Balkanų parlamentai toliau veikė, kai kuriais atvejais su tam tikrais apribojimais. Susirinkimų laisvė dažnai buvo ribojama visuomenės sveikatos sumetimais, kartais nepaisant ombudsmeno rekomendacijų. Buvo apribotos ir kitos pagrindinės teisės. Tam tikrais atvejais pandemija turėjo įtakos teisminių procedūrų veiksmingumui ir skaidrumui. Neatidėliotinos priemonės, kurių imamasi dėl COVID-19 pandemijos, turi būti proporcingos, taikomos tik tiek, kiek būtina, ir ribotos trukmės, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir demokratinių bei žmogaus teisių standartų.
Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės
Teisinės valstybės kertinis akmuo yra teisminė apsauga, kurią veiksmingai užtikrina nepriklausomi ir nešališki teismai. Vakarų Balkanuose teisminės institucijos ir toliau susiduria su daugybe iššūkių. Nederamo spaudimo teisminėms institucijoms rizika kenkia bendrai institucinei pusiausvyrai ir valdžių padalijimui, o tai galiausiai pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą. Kad teismų reforma būtų sėkminga, itin svarbus nuolatinis aukščiausių valdžios institucijų ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų ryžtas ir įsipareigojimas. Siekiant tolesnės pažangos stojimo procese, būtinos ryžtingos priemonės Vakarų Balkanų partnerių teismų sistemų nepriklausomumui, kokybei ir veiksmingumui stiprinti, paremtos patikimais ilgalaikiais rezultatais.
Albanija toliau darė didelę pažangą vykdydama visapusišką teismų reformą, įskaitant apčiuopiamus patikimumo tikrinimo proceso rezultatus. Konstitucinis Teismas dabar veikia visu pajėgumu ir pradėjo nagrinėti svarbias bylas. Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą, pavyzdžiui, įgyvendindama savo teismų strategiją. Serbija ir Kosovas padarė nedidelę pažangą teismų reformų srityje. Serbija atnaujino įsipareigojimą vykdyti reformas ir parengė teisminių institucijų nepriklausomumo didinimo planus, be kita ko, konstitucijos pataisas, ir šį procesą planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos. Kosove bendri teisminių institucijų gebėjimai greitai ir veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėti bylas tebėra silpni. Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina teismų reformų srityje pažangos nepadarė. Juodkalnijoje pagrindinės teismų reformos sustojo, todėl reikia ryžtingo politinio įsipareigojimo visais valdžios, parlamento ir teismų lygmenimis, kad būtų atnaujinta pažanga siekiant įgyvendinti tarpinius teisinės valstybės kriterijus. Bosnija ir Hercegovina atsilieka – nepadarė jokios pažangos stiprindamos savo teismines institucijas. Nesiimant jokių reikšmingų veiksmų, bendras sektoriaus vientisumas toliau mažėjo.
Turkijoje padėtis toliau labai blogėjo, ir tai tęsiasi jau kelerius pastaruosius metus. Ji nesprendė esminio klausimo dėl sisteminio teismų nepriklausomumo trūkumo. Toliau darytas politinis spaudimas teisėjams ir prokurorams ir taip dar labiau kenkta teismų nepriklausomumui ir bendrai kokybei. Teismų sistemos veiksmingumą ir profesionalumą toliau silpnino didelis teisėjų ir prokurorų atleidimo mastas. Turkijos atsisakymas įgyvendinti visus atitinkamus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dar labiau padidino susirūpinimą dėl to, kaip Turkija laikosi tarptautinių ir Europos standartų. Turkijos valdžios institucijos turi skubiai pašalinti didelius trūkumus, visų pirma susijusius su teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir griežtu nekaltumo prezumpcijos principo taikymu.
Vakarų Balkanuose ir Turkijoje tebėra plačiai paplitusi korupcija. Be to, dėl pandemijos korupcijos tikimybė tam tikrais atžvilgiais išaugo. Norint sumažinti demokratiniam valdymui kylančią grėsmę ir sukurti stabilią ir skaidrią verslo aplinką, reikia akivaizdžių pastangų kovoti su korupcija ir tokios kovos rezultatų. Korupcijos prevencijos ir kovos su ja sėkmė įvairiose plėtros šalyse skiriasi: kai kuriose srityse toliau daroma pažanga, o kitose ji akivaizdžiai sulėtėjo. Korupcijos grėsmė vis dar labai didelė viešųjų pirkimų srityje. Taikant patikimas plataus užmojo priemones reikia sustiprinti viso viešųjų pirkimų proceso kontrolės mechanizmus ir gerokai padidinti skaidrumą ir atskaitomybę. Sektoriuose, kuriems kyla didžiausia rizika, nėra sistemingai atliekami korupcijos rizikos vertinimai ir sistemingai netaikomos kovos su korupcija priemonės. Visose srityse reikia gerokai daugiau pastangų ir aiškios politinės valios, kad būtų pasiekta patikimų ir tvirtų rezultatų tiriant korupcijos, visų pirma aukšto lygio, bylas ir vykdant susijusį baudžiamąjį persekiojimą ir būtų užtikrinamas tinkamas nusikalstamu būdu įgyto turto areštas ir konfiskavimas.
Albanijoje rezultatų kovojant su korupcija duoda vykdomas teismų sistemos patikimumo patikrinimas ir specializuotos kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūros sukūrimas. Šiaurės Makedonija sustiprino savo strateginę ir institucinę sistemą ir pagerino korupcijos, įskaitant aukšto lygio, bylų tyrimo, susijusio baudžiamojo persekiojimo ir teismų sprendimų priėmimo rezultatus. Pažanga Kosove, Juodkalnijoje ir Serbijoje buvo nedidelė. Nors Juodkalnijos kovos su korupcija agentūra ėmėsi aktyvesnių veiksmų, šalis turi dėti daugiau pastangų korupcijos prevencijos ir sustabdymo, taip pat turto arešto ir konfiskavimo srityse. Kosovas padidino savo Specialiosios prokuratūros pajėgumus, tačiau vis dar trūksta nuoseklių pastangų vykdyti iniciatyvius tyrimus, galutinius teismo sprendimus ir užtikrinti galutinį turto konfiskavimą. Serbijoje sustiprinti Korupcijos prevencijos agentūros gebėjimai, tačiau nesiimta jokių konkrečių veiksmų siekiant priimti naują kovos su korupcija strategiją, grindžiamą patikimu ir realistišku veiksmų planu, o dauguma GRECO rekomendacijų dar neįgyvendintos. Bosnija ir Hercegovina nepadarė jokios pažangos kovodama su plačiai paplitusia korupcija ir politiniu piktnaudžiavimu padėtimi. Teisinės ir institucinės sistemos tebėra nepakankamos ir pernelyg fragmentiškos. Turkijoje pažangos nepadaryta. Jos teisinės ir institucinės kovos su korupcija sistemos vis dar neatitinka tarptautinių standartų ir sudaro sąlygas daryti nederamą politinę įtaką korupcijos bylų tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ir sprendimų priėmimui. Reikia didinti viešųjų institucijų atskaitomybę ir skaidrumą. Tai, kad nėra kovos su korupcija strategijos, rodo, kad trūksta valios su ja kovoti.
Pagrindinės teisės iš esmės įtvirtintos Vakarų Balkanų teisės aktuose, tačiau vis dar sunku užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą. Teismų užtikrinama pagrindinių teisių apsauga kai kuriose politikos srityse tebėra nepakankama. Apskritai daugelyje regiono šalių šioje srityje įvyko nedaug pokyčių ar net užfiksuotas sąstingis. Ankstesnėse šalių ataskaitose pateikti susirūpinimą keliantys klausimai spręsti ir rekomendacijos įgyvendintos tik ribotai. Turkijoje žmogaus teisių padėtis toliau blogėjo ir tebekelia didelį susirūpinimą.
Saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra pagrindiniai demokratinės visuomenės ramsčiai ir juos būtina užtikrinti. Vakarų Balkanuose bendra pažanga šioje srityje buvo nedidelė arba jos visai nepadaryta. Nors žiniasklaidos aplinka iš esmės sudaro sąlygas žodžio laisvei, didelį susirūpinimą ir toliau kelia grasinimai žurnalistams, jų bauginimas ir smurtas prieš juos, taip pat užgaulios valstybės pareigūnų pastabos jų atžvilgiu. Tai gali turėti atgrasomąjį poveikį naudojimuisi žiniasklaidos laisve, todėl reikia paspartinti tokių incidentų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Reikia užtikrinti žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, be kita ko, skiriant tinkamą finansavimą ir vykdant nuopelnais grindžiamą skyrimą į pareigas valdymo struktūrose. Taip pat reikia toliau remti veiksmingą nepriklausomų savireguliavimo organų veikimą. Visos regiono šalys turi didinti skaidrumą žiniasklaidos finansavimo ir ryšių tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, kurie daro įtaką redakcinei veiklai ir veda prie vidinės cenzūros, srityje.
Turkijoje padėtis toliau labai prastėjo: galimybės naudotis saviraiškos laisve ir viešinti opozicijos balsus tebėra labai apribotos. Žiniasklaidos priemonės toliau baugintos baudžiamosiomis bylomis ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, rašytojams, opozicijos politikams, studentams ir socialinės žiniasklaidos naudotojams.
Vakarų Balkanų partneriai turi įrodyti, kad toliau stengiasi skatinti ir stiprinti lyčių lygybę ir spręsti smurto dėl lyties problemą. Išaugo susirūpinimas dėl šių problemų Turkijoje, kurioje suprastėjo moterų teisių padėtis, kaip rodo šalies pasitraukimas iš Stambulo konvencijos.
Apskritai nediskriminavimo teisės aktai ir politika priimti, tačiau į diskriminacijos, neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų atvejus reaguojama nepakankamai. Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių teisinė apsauga daugumoje Vakarų Balkanų partnerių pagerėjo, tačiau įstatymų reikia laikytis praktiškai, nes diskriminacija ir neapykantą kurstančios kalbos tebėra dažni. Turkijoje didelį susirūpinimą tebekelia LGBTI asmenų pagrindinių teisių apsauga ir neapykantą kurstančios kalbos bei šmeižto kampanijos prieš LGBTI bendruomenę.
Vaikams, ypač esantiems pažeidžiamoje padėtyje, pakenkė mokyklų uždarymas ir kiti dėl COVID-19 krizės įvesti apribojimai. Reikia dėti pastangas siekiant stiprinti vaiko teises ir kurti atsparias vaikų apsaugos ir vaikų priežiūros sistemas. Būtina visapusiškai išplėtoti vaiko interesus atitinkančias teisingumo sistemas, turi būti prieinamos ir sistemingiau naudojamos sulaikymo alternatyvos, o sulaikymas turėtų būti taikomas tik kraštutiniu atveju.
Reikia veiksmingai ginti neįgaliųjų teises, įskaitant jų perėjimą prie bendruomeninės globos ir savarankiško gyvenimo, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų. Nuolatinį dėmesį taip pat reikia skirti mažumų apsaugai ir jų dalyvavimui visuomeniniame gyvenime. Romai tebėra nepalankioje padėtyje, palyginti su ne romų kaimynais, o pažeidžiami romai neproporcingai nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir susijusių ribojamųjų priemonių.
Regiono vyriausybės turi atsižvelgti į visas tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių stebėsenos organų rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl kalinimo sąlygų ir netinkamo elgesio prevencijos.
Teisingumas, laisvė ir saugumas
Grėsmę regionui tebekelia ir poveikį žmonėms, įmonėms, valstybės institucijoms ir visai ekonomikai tebedaro organizuotas nusikalstamumas. Galingoms pasaulinio masto nusikalstamoms organizacijoms lengva veikti tarpvalstybiniu mastu, taip pat ir ES. Vakarų Balkanuose veikiančios nusikalstamos organizacijos labai gerai išnaudoja COVID-19 pandemijos raidą. Vyriausybių atsakas apėmė tvirtesnį operatyvinį policijos bendradarbiavimą su ES, visų pirma pasitelkiant platformą EMPACT 11 , ir su ES agentūromis tokiose srityse kaip narkotikų (ypač kanapių ir sintetinių narkotikų) kontrabanda, neteisėtas migrantų gabenimas, prekyba žmonėmis, organizuoti turtiniai nusikaltimai, akcizais apmokestinamų prekių (daugiausia cigarečių) kontrabanda ir šaunamieji ginklai. Naujojoje 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 12 patvirtintas ES įsipareigojimas toliau teikti pirmenybę gebėjimų stiprinimo projektams trečiosiose šalyse, įskaitant plėtros šalis. Tikslas – remti operatyvinį bendradarbiavimą ir padėti suteikti partneriams priemones, kurios leistų jiems įveikti sudėtingas nusikalstamas struktūras.
Padaryta nemaža pažanga kovojant su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų laikymu, netinkamu naudojimu ir neteisėta prekyba jais pagal 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą. Reikia nuolat dėti pastangas siekiant teisės aktų suderinimo su ES acquis ir tarptautiniais susitarimais, stiprinti sienų saugumą ir gebėjimus atlikti su šaunamaisiais ginklais susijusius tyrimus, didinti teisminių sistemų veiksmingumą, kiek tai susiję su nusikaltimais, susijusiais su šaunamaisiais ginklais, toliau sudaryti palankesnes sąlygas teisėsaugos institucijų operatyviniam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija, mažinti neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą ir šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir nukreipimo riziką.
Be to, toliau investuota į kovos su organizuotu nusikalstamumu struktūras ir taip sustiprintos specializuotos teisminės ir policijos įstaigos. Vis dėlto rezultatai, susiję su galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais už organizuotą nusikalstamumą, rodo, kad teisėsaugos ir teisminių institucijų gebėjimai sėkmingai tirti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nagrinėti svarbias organizuoto nusikalstamumo bylas, taigi ir atgrasyti galimus nusikaltėlius, tebėra nepakankami. Tai pasakytina ir apie kovą su prekyba žmonėmis, kuri, be kita ko, apima apsaugos ir paramos aukoms suteikimą.
Vakarų Balkanuose ir Turkijoje valdžios institucijos turi rasti veiksmingą atsaką, kaip organizuotam nusikalstamumui užkirsti kelią įsiskverbti į ekonomiką. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant paspartinti nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką atliekant finansinius tyrimus ir užtikrinti veiksmingesnį nusikalstamu būdu įgyto pelno konfiskavimą ir susigrąžinimą. Be to, teisėsaugos institucijos turi sustiprinti savo gebėjimus reaguoti į atsirandančias naujas nusikalstamas veikas, visų pirma įvairių formų kibernetinį nusikalstamumą. Bendradarbiavimas kibernetinių nusikaltimų srityje stiprėja.
Teigiamų pavyzdžių šiame regione pastebėta Albanijoje, kur padaryta didelė pažanga tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje, o tai padėjo areštuoti svarbių asmenų, taip pat padaryta pažanga kovojant su narkotikų gamyba ir prekyba jais. Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą kovodama su organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, operatyviniu lygmeniu. Juodkalnija taip pat padarė tam tikrą pažangą gerindama teisėsaugos institucijų prieigą prie pagrindinių duomenų bazių ir didindama tyrėjų bei ekspertų pagrindinėse srityse skaičių. Be to, rezultatų ir toliau davė įtvirtintas tarptautinis policijos bendradarbiavimas – konfiskuotas beprecedentis kiekis narkotikų. Tačiau Kosovas, Serbija ir Turkija padarė tik nedidelę pažangą kovodami su organizuotu nusikalstamumu, o Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur dar neveikia bendradarbiavimo su Europolu kontaktinis punktas, pažangos nepadaryta visai.
Su Vakarų Balkanų partneriais svarbu toliau bendradarbiauti kovos su terorizmu ir radikalizacijos prevencijos srityse. Nors regione tebeegzistuoja kraštutinės religinės ir politinės ideologijos, o radikalizacijos internete didėjimas apskritai kelia susirūpinimą, per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pranešta apie ekstremalaus ar smurtinio pobūdžio incidentus (terorizmą, ekstremizmą, radikalizmą), o saugumo padėtis regione išliko stabili.
2020 m. spalio mėn. surengtame ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forume pakartota, kad bendras veiksmų planas dėl Vakarų Balkanų kovos su terorizmu tebegalioja, ir dar kartą patvirtintas įsipareigojimas įgyvendinti jo tikslus po 2020 m. Todėl bendras veiksmų planas ir atitinkamos įgyvendinimo priemonės tebėra bendro darbo pagrindas siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas ir terorizmas, ir jie grindžiami penkiais tikslais ir tvirtu regioniniu bendradarbiavimu. Pandemija sulėtino įgyvendinimą daugumoje regiono šalių: padaryta tam tikra pažanga rengiant kovos su terorizmu strategijas, priimant atitinkamus teisės aktus, stiprinant atitinkamus institucinius gebėjimus ir nustatant kovos su radikalizacija priemones, tačiau būtina tolesnė pažanga siekiant užtikrinti visapusišką sutartų tikslų ir veiksmų įgyvendinimą. Apskritai reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią visų formų radikalizacijai, įskaitant religinio, etninio nacionalistinio ar politinio pobūdžio radikalizaciją.
2020 m. gruodžio mėn. Albanija priėmė naują nacionalinę tarpsektorinę kovos su terorizmu strategiją ir veiksmų planą ir įvykdė įsipareigojimus pagal bendrą veiksmų planą. Kovos su pinigų plovimu srityje Albanija toliau derino savo teisės aktus su ES acquis. Juodkalnija įgyvendina savo 2020–2024 m. smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo strategiją, ypatingą dėmesį skirdama sulaikymo centrams ir remiama pilietinės visuomenės. Šiaurės Makedonija toliau įgyvendina nacionalinę kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu strategiją (2018–2022 m.). Bosnijai ir Hercegovinai ir Serbijai reikėtų strategiškesnio požiūrio į kovą su terorizmu. Bosnijos ir Hercegovinos strategija šioje srityje baigė galioti, todėl turėtų būti priimta ir įgyvendinta 2021–2025 m. tolesnių veiksmų strategija, suderinta su ES politika, visų pirma dėl smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo. Tam reikės sukurti veiksmingesnes kovos su terorizmu struktūras. Bosnijai ir Hercegovinai reikia naujo įstatymo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kuris atitiktų ES teisinius standartus (t. y. Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą). Serbijoje pagrindiniai kovos su terorizmu teisės aktai vis dar rengiami. Kosovas planuoja priimti naują bendrą kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu strategiją. Nacionalinis koordinatorius tebėra vidaus reikalų ministras, tačiau reikia atkurti koordinatorių palaikančią tarnybą ir koordinatorius turi imtis svarbesnio vaidmens tarpinstitucinio koordinavimo srityje.
Kai kurie regiono partneriai (Albanija, Kosovas ir Šiaurės Makedonija) sistemingai repatrijuoja užsienio teroristus kovotojus ir jų šeimos narius. Susirūpinimą kelia daugelio Vakarų Balkanų partnerių vykdomas užsienio teroristų kovotojų, grįžtančių iš buvusių kovos zonų, repatrijavimas ir nepakankami veiksmai siekiant veiksmingos ir sisteminės reintegracijos bei resocializacijos. Kosovas padarė nemažą pažangą reabilituodamas ir reintegruodamas užsienio teroristus kovotojus ir jų šeimas, nors susirūpinimą kelia tai, kad už smurtinį ekstremizmą nuteisti asmenys lygtinai paleidžiami iš kalėjimo anksčiau laiko. Vakarų Balkanuose reikia toliau gerinti reintegracijos ir resocializacijos priemonių stebėseną, be kita ko, kalėjimuose. Tai visų pirma apima institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Didelė pažanga padaryta keičiantis informacija per Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA). Vakarų Balkanų partneriai turėtų ir toliau aktyviai atitinkamais kanalais perduoti informaciją apie užsienio teroristų kovotojų ir jų šeimų grįžimą. Juodkalnija tinkamai keičiasi informacija apie užsienio teroristus kovotojus su Europolu ir Eurojustu. Šiaurės Makedonija 2020 m. birželio mėn. priėmė nacionalinį grįžtančių užsienio kovotojų ir jų šeimos narių reintegracijos, resocializacijos ir reabilitacijos planą.
Turkija ir toliau susiduria su teroristinių grupuočių keliama grėsme. Nors vyriausybė turi teisėtą teisę ir pareigą kovoti su terorizmu, jos teisinė sistema ir atsakas turi būti suderinti su Europos standartais ir ES acquis. Kovos su terorizmu priemonės turi būti proporcingos ir taikomos laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Turkija turėtų nebeinterpretuoti savo kovos su terorizmu įstatymo plačiai ir liautis pagal jį suiminėti ir sulaikyti žurnalistus, rašytojus, teisininkus, politikus, mokslininkus, žmogaus teisių gynėjus ir režimo kritikus. Turkija pirmenybę teikė kovai su PKK, kuri tebėra įtraukta į asmenų, grupių ir subjektų, dalyvaujančių rengiant terorizmo išpuolius, ES sąrašą, ir F. Güleno judėjimo išardymui. Turkijos instituciniai gebėjimai yra gerai išvystyti, tačiau ji ir toliau susiduria su didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Nors ji padarė pažangą stiprindama kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, vis dar neįgyvendintos Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos. Šalis turi parengti išsamią kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu strategiją ir veiksmų planą.
Pagerėjo Turkijos turto įšaldymo mechanizmo veiksmingumas ir savalaikiškumas, o šalis toliau dėjo pastangas kovodama su vietinėmis ir užsienio teroristų kovotojų grupuotėmis. Policijos ir teisminis bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis ir ES agentūromis kovos su terorizmu srityje buvo ribotas dėl su Europos standartais ir ES acquis nesuderintų nacionalinių asmens duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat dėl skirtingų teroristinių nusikaltimų apibrėžčių ir sankcijų už juos. Turkija turėtų toliau dėti pastangas, kad veiksmingai užkirstų kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas ir terorizmas, ir su ja kovotų, visapusiškai užtikrindama pagrindines teises.
Didelė problema plėtros šalyse tebebuvo hibridinės grėsmės, įskaitant kibernetinius išpuolius ir visų pirma dezinformaciją ir klaidingą informaciją. Visų pirma Vakarų Balkanų regione valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, be kita ko, esantys už regiono ribų, toliau skleidė dezinformaciją, kad pakenktų ES patikimumui, sumažintų visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir padidintų poliarizaciją. Dezinformacijos ir klaidingos informacijos kampanijos buvo ypač intensyvios COVID-19 pandemijos metu, taip pat artėjant rinkimams. Didžiąją dalį dezinformacijos regione kuria ir skleidžia vidaus subjektai vidaus tikslais, nors aktyvūs ir trečiųjų valstybių veikėjai.
Laikydamosi ES prioritetų pagal Bendrą kovos su mišriomis grėsmėmis sistemą 13 , Vakarų Balkanų strategiją ir Zagrebo deklaraciją 14 , EIVT ir Komisija sustiprino politinį dialogą su plėtros partneriais kovos su hibridinėmis grėsmėmis srityje, visų pirma tokiose srityse kaip kibernetinis atsparumas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, strateginė komunikacija ir kova su dezinformacija. Strateginėje komunikacijoje ir toliau daugiausia dėmesio skirta teminėms komunikacijos kampanijoms, kuriose pabrėžiama ES paramos nauda piliečiams ir ekonomikai, ir viešosios diplomatijos veiksmams, kuriais tiesiogiai įtraukiami piliečiai, visų pirma jaunimas, siekiant paskatinti diskusijas apie bendrą Europos ateitį. Tuo pat metu ES interneto ir socialinės žiniasklaidos kanalais toliau skleidė informaciją apie politinius ir strateginius pokyčius ES ir Vakarų Balkanų santykiuose. Prioritetas tebėra plėtros regione skatinti saviraiškos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką, o viena iš esminių Vakarų Balkanų skaitmeninės darbotvarkės 15 dalių ir naujosios ES kibernetinio saugumo strategijos 16 prioritetas yra kibernetinio saugumo gebėjimų stiprinimas.
Vienas iš pagrindinių Vakarų Balkanų ir Turkijos iššūkių ir toliau buvo neteisėta migracija. Toliau stiprintas bendradarbiavimas rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų migracijos maršruto srityje. Susirūpinimą tebekelia neteisėtas migrantų gabenimas, nelydimi nepilnamečiai, prekyba žmonėmis ir nepakankami nacionalinių prieglobsčio sistemų pajėgumai. Dėl krizės Afganistane pabėgėlių iš šios šalies skaičius gali dar labiau išaugti, todėl ES ir šalys partnerės turi toliau glaudžiai bendradarbiauti.
2021 m. bendras neteisėtai iš Vakarų Balkanų į ES atvykstančių asmenų skaičius, palyginti su 2020 m., didėja: vien per pirmuosius septynis metų mėnesius užfiksuota apie 23 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų, palyginti su maždaug 27 000 neteisėtai atvykusių asmenų per visus 2020 m. Dėl intensyvaus migrantų judėjimo regione, ypač Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje, tebėra daug pabėgėlių ir migrantų. Šiuo metu regione yra apie 20 000 migrantų ir pabėgėlių. Be to, apskaičiuota, kad tūkstančiai jų yra už priėmimo centrų ribų.
Nors daroma pažanga, Vakarų Balkanuose būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurtos naujos ar patikimesnės institucijos, įstatymai ir procedūros prieglobsčio, grąžinimo ir sienų valdymo srityse, be kita ko, atsižvelgiant į sunkų ir sudėtingą ES acquis perkėlimą į nacionalinę teisę. Vakarų Balkanų partneriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už visus migracijos aspektus. Reikia stiprinti prieglobsčio sistemas, savanorišką ir nesavanorišką grąžinimą ir bendradarbiavimą readmisijos srityje su kilmės šalimis, taip pat regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsiimančiomis neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis. Toliau labai svarbus išlieka regioninis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su ES.
Užbaigtos derybos dėl susitarimų dėl statuso su penkiomis regiono šalimis, pagal kuriuos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX) leidžiama dislokuoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrius, turinčius vykdomuosius įgaliojimus zonose, besiribojančiose su ES išorės siena, kad jie padėtų nacionalinėms sienų valdymo institucijoms. Tačiau su Bosnija ir Hercegovina ir Šiaurės Makedonija šie susitarimai dar nepasirašyti. Svarbus prioritetas norint sustiprinti sienų valdymą ir apsaugą yra visų susitarimų dėl statuso įsigaliojimas ir veiksmingas įgyvendinimas. Susitarimai su Albanija, Juodkalnija ir Serbija jau įsigaliojo ir pradėta dislokuoti būrius.
Turkija ir toliau priima daugiausia pabėgėlių pasaulyje – jos teritorijoje yra apie 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir kitų šalių. Per pirmuosius aštuonis 2021 m. mėnesius bendras iš Turkijos į ES atvykusių asmenų skaičius buvo 9 703, palyginti su 12 331 tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto, nors migracijos spaudimas prie Turkijos ir Graikijos sausumos ir jūrų sienų taip pat išliko nedidelis, tuo pačiu laikotarpiu iš Turkijos į Italiją atvyko 4 739 asmenys, palyginti su 1 111 asmenų 2020 m. Tuo pat metu bendras neteisėtai į Kiprą atvykusių asmenų skaičius buvo 5 553 (4 957 iš jų kirto žaliąją liniją), palyginti su 3 800 asmenų 2020 m.
Atsižvelgdamos į padėtį Afganistane ir vis didėjantį neigiamą Turkijos gyventojų požiūrį į migrantus, Turkijos valdžios institucijos stiprina savo pasienio infrastruktūrą palei sieną su Iranu. Turkijos valdžios institucijos taip pat didina kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir jo prevencijos išteklius, tačiau kovojant su neteisėto žmonių gabenimo tinklais reikia stiprinti tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą visame migracijos maršrute iš kilmės šalių į Turkiją, Vakarų Balkanus ir ES. Nuolatinis glaudus bendradarbiavimas sienų valdymo ir kovos su neteisėtu migrantų gabenimu srityje tebėra vienas iš svarbiausių prioritetų.
Demokratinių institucijų veikimas
Viena iš plėtros šalių skubiai spręstinų problemų tebėra užtikrinti patikimas ir tvarias reformas. Tikros politinės valios nebuvimas ir toliau buvo pagrindinė esminės pažangos stokos ar net blogėjančios padėties priežastis.
Didelė politinė poliarizacija, opozicijos boikotuojami rinkimai ir parlamento darbas, o kai kuriais atvejais akivaizdus įvairių politinių jėgų nepasitikėjimas, visų pirma parlamentuose, vis dar trukdo veikti Vakarų Balkanų partnerių demokratinėms sistemoms ir institucijoms. Serbijos parlamentas ir politinės jėgos turėtų toliau dalyvauti Europos Parlamento vadovaujamame partijų dialoge, kad būtų pasiektas platus partijų sutarimas dėl su ES susijusių reformų, kuris yra itin svarbus šalies pažangai siekiant narystės ES. Rugsėjo mėn. įvykusiame plenariniame posėdyje Europos ir Serbijos parlamento tarpininkai pasiekė susitarimą dėl darbo dokumento, kuriame išdėstyta 16 priemonių pasitikėjimui rinkimų procesu didinti, taip pat konkrečių veiksmų ir terminų rinkinys. Per plenarinių posėdžių diskusijas kai kuriose šalyse sakytos prieš politinius oponentus, žurnalistus ir pilietinę visuomenę nukreiptos provokacinės kalbos. Parlamentinis darbas buvo tęsiamas nepaisant COVID-19 apribojimų. Teisinės valstybės principais grindžiama demokratinė visuomenė reikalauja nedviprasmiškos kovos su korupcija ir teismų sistemų nepriklausomumo bei veiksmingumo užtikrinimo.
Juodkalnijoje po parlamento rinkimų pasikeitė valdančioji koalicija ir susidarė naujos politinės aplinkybės. Dėl vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nesutarimų reformos sulėtėjo, nes parlamento dauguma priėmė naujus teisės aktus, dėl kurių kilo abejonių dėl ankstesnių Kosovo laimėjimų. Triuškinanti opozicijos pergalė Kosovo parlamento rinkimuose buvo svarbus politinis pokytis ir vyriausybei leido įgyti tvirtą daugumą Asamblėjoje. 2021 m. spalio 17 d. Kosove surengti vietos rinkimai, o ten išsiųsta ES rinkimų stebėjimo misija po rinkimų pateiks vertinimą. Nors rinkimai regione iš esmės buvo gerai organizuoti, be kita ko, Albanijoje labiau naudojant informacines technologijas, vis dar reikia tinkamai įgyvendinti daugelį rekomendacijų, kurias pateikė ankstesnių rinkimų stebėjimo regione misijos, dėl rinkėjų skaičiavimo, rinkėjų sąrašų, kampanijų finansavimo, ginčų sprendimo ir sankcijų už rinkimų pažeidimus, taip pat pašalinti struktūrinius trūkumus. Visų pirma, visame regione vis dar reikia dėti daug daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat vienodas galimybes naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Bosnijoje ir Hercegovinoje 2021 m. gegužės mėn. įsteigta tarpžinybinė darbo grupė rinkimų ir konstitucinėms reformoms aptarti. Politiniai veikėjai ir institucijos turi pradėti skaidrų ir įtraukų dialogą, kad iki 2022 m. spalio mėn. įvyksiančių visuotinių rinkimų būtų pašalinti ilgalaikiai rinkimų trūkumai.
Ataskaitiniu laikotarpiu Turkijoje toliau prastėjo demokratijos padėtis. Turkija turi suderinti savo konstitucinę sistemą su Europos standartais. Nepaisant to, kad nepaprastoji padėtis pasibaigė 2018 m. liepos mėn., į teisės aktus liko įtrauktos teisinės nuostatos, kuriomis valdžios institucijoms suteikiami ypatingi įgaliojimai ir išlaikomi keli ribojantys nepaprastosios padėties taisyklių elementai, ir tai turėjo poveikį demokratijai ir pagrindinėms teisėms. 2021 m. liepos mėn. Turkijos parlamentas patvirtino įstatymą, kuriuo šių nepaprastosios padėties ribojamųjų elementų galiojimas pratęsiamas dar vieniems metams. Asmenims, kuriuos neigiamai paveikė nepaprastosios padėties įstatyminiai potvarkiai, teisė kreiptis į teismą liko ribota. Prezidentinės valdžios sistema neužtikrina patikimo ir veiksmingo galių atskyrimo ir mažina demokratinę vykdomosios valdžios atskaitomybę. Prievarta pašalinti merai šalies pietryčiuose ir toliau keisti vyriausybės paskirtais patikėtiniais, o tai prieštarauja 2020 m. birželio mėn. Venecijos komisijos nuomonei 17 . Teisminių institucijų veiksmai prieš opozicines partijas ir žiniasklaidą kelia rimtą pavojų Turkijos demokratinių institucijų teisėtumui ir politiniam pliuralizmui. Šiuo atžvilgiu dar vienas susirūpinimą keliantis ženklas yra Konstitucinio Teismo sprendimas patvirtinti kaltinamąjį aktą, kuriuo siekiama sustabdyti antros pagal dydį opozicijos partijos veiklą. Viešasis administravimas toliau politizuotas. Pilietinė visuomenė nuolat patyrė spaudimą, o jos galimybės laisvai veikti toliau mažėjo.
Viešojo administravimo reforma
Viešojo administravimo institucijos rengia ir įgyvendina viešąją politiką, valdo viešąsias investicijas ir teikia pagrindines viešąsias paslaugas, kuriomis didinama visų piliečių gerovė. Kad padidintų pasitikėjimą, viešojo administravimo institucijos turi būti skaidrios, atskaitingos ir veiksmingos. Nors per praėjusius metus padaryta nemaža pažanga, pagrindiniai trūkumai susiję su įvairiomis politizavimo formomis.
Politikos planavimas šiek tiek pagerėjo, tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad centrinės valdžios institucijos vykdytų griežtą kokybės kontrolę, didinti įrodymais pagrįsto politikos formavimo gebėjimus ir stiprinti įrodymais grindžiamo politikos formavimo kultūrą viešojo administravimo srityje. Turėtų būti didinami politikos stebėsenos pajėgumai.
Ataskaitiniu laikotarpiu pagerėjo bendra Juodkalnijoje parengtų strateginių dokumentų kokybė. Šiaurės Makedonija priėmė naują sektorių strategijų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodiką, kuria siekiama sustiprinti politikos planavimą. Albanijoje padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant reguliavimo poveikio vertinimus, tobulinant viešųjų konsultacijų valdymo tvarką ir kuriant integruoto planavimo IT sistemas. Dažnu atveju regiono politika vis dar formuojama, teisės aktai rengiami ir viešosios investicijos planuojamos neatliekant poveikio vertinimo.
Vienas iš svarbiausių prioritetų tebėra viešojo administravimo institucijų atskaitomybė. Viešosios įstaigos ne visada kuriamos ir organizuojamos veiksmingai. Juodkalnijoje po naujausios viešojo administravimo reorganizacijos pasikeitė daug darbuotojų, be kita ko, vyresniųjų pareigūnų, o tai kelia pavojų Juodkalnijos gebėjimui daugelyje sektorių išlaikyti patyrusius darbuotojus, dirbančius su stojimu į ES susijusiais klausimais. Albanijoje pastaraisiais metais be strateginio planavimo įsteigta pavaldžių agentūrų. Kosove vėluota taikyti neseniai priimtą teisės aktų sistemą, kuria siekiama pagerinti administracijos organizavimą ir atskaitomybę. Šiaurės Makedonijoje dar nepriimtas naujas Viešojo administravimo organizavimo įstatymas, kuriuo siekiama racionalizuoti institucinę sistemą, panaikinti sutampančias kompetencijas ir padidinti administravimo veiksmingumą. Turkijoje neparengta išsami viešojo administravimo reformos darbotvarkė ir nėra už šį procesą atsakingos vadovaujančios institucijos.
Daugelyje šalių vis dar reikia užtikrinti žmogiškuosius išteklius ir valstybės tarnybos valdymą, įskaitant vadovų atskaitomybę ir valstybės tarnybos profesionalumo didinimą, įgalinant vyresniuosius vadovus ir priežiūros pareigūnus ir perduodant jiems sprendimų priėmimo įgaliojimus. Skaidrios ir nuopelnais grindžiamos įdarbinimo, paaukštinimo, pažeminimo ir atleidimo iš darbo procedūros turi būti įtrauktos į teisės aktų sistemas ir nuosekliai įgyvendinamos visose centrinio ir vietos lygmens viešosiose tarnybose. Valstybės administracijos struktūra turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintos veiksmingos atskaitomybės taisyklės. Albanija atliko paskutinius žingsnius, kad visiškai suskaitmenintų valstybės tarnautojų įdarbinimo procesą ir taip užtikrintų didesnį skaidrumą. Serbijoje nepadaryta pažangos mažinant pernelyg didelį laikinai pareigas einančių vyresniųjų vadovų pareigybių skaičių. Bosnijoje ir Hercegovinoje skirtingos darbo sąlygos, taikomos dėl įvairių valstybės tarnybos teisės aktų, taip pat skirtinga įvairių valdžios lygmenų praktika ir toliau trukdo valstybės tarnautojų judumui ir administracinės erdvės, kurioje būtų taikomi vienodi standartai, sukūrimui. Dauguma šalių stengėsi pagerinti piliečiams ir įmonėms teikiamas paslaugas, ypač e. paslaugas. Serbija, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, pradėjo e. vyriausybės iniciatyvas ir ėmė teikti paslaugas. Susirūpinimą tebekelia administracijos ir žmogiškųjų išteklių valdymo atskaitomybė Turkijoje. Nors administracija toliau politizuota, vis dar trūksta politinės valios vykdyti reformas.
Būtina atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį vykdant teisės aktų derinimo su ES teisės aktais procesą ir ateityje taikant ES taisykles. Taigi reikia užtikrinti tinkamą centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų pusiausvyrą. Turkijoje didelį susirūpinimą tebekelia valdžios institucijų sprendimai ir tiksliniai veiksmai prieš savivaldybes, kuriose išrinkti opozicinių partijų merai.
Reikia didinti institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti ES acquis, administracinius pajėgumus ir profesinius standartus ir užtikrinti reguliavimo institucijų nepriklausomumą.
Problema tebėra viešųjų pirkimų ir viešųjų finansų valdymo sistemų veikimas. Apskritai su COVID-19 susijusių priemonių skaidrumas ir atskaitomybė buvo labai riboti.
Kosovas, Juodkalnija ir Serbija padarė pažangą skaitmenindamos savo viešųjų pirkimų sistemas. Serbijoje susirūpinimą kelia tai, kad apeinami ES viešųjų pirkimų standartai – Viešųjų pirkimų įstatymas 2020 m. nebuvo taikytas 54 proc. visų viešųjų pirkimų sutarčių bendros vertės. Juodkalnija dar nesurengė ES standartus atitinkančių sąžiningų ir skaidrių viešųjų pirkimų, skirtų oro uostų koncesijos sutartims sudaryti. Šiaurės Makedonija ir Serbija šiek tiek sustiprino savo viešųjų pirkimų sistemų pajėgumus, tačiau Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas turi teikti pirmenybę gebėjimų stiprinimui. Albanija ir Juodkalnija patobulino savo viešųjų pirkimų įstatymus, o Albanija priėmė pirmąją viešųjų pirkimų strategiją. Didžiąją ataskaitinio laikotarpio dalį Bosnija ir Hercegovina, sudarydama viešojo pirkimo sutartis, taikė lengvatinį režimą vietos konkurso dalyviams ir taip pažeidė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.
Turkijoje tebėra didelių derinimo su ES acquis spragų, nes viešųjų pirkimų taisyklių taikymo aprėptis yra gerokai susiaurinta dėl įvairių išimčių, diskriminacinių vidaus kainų pranašumo ir kompensacijų praktikos. Turkijoje keturis kartus išaugo elektroninės viešųjų pirkimų sistemos naudojimas.
Labai svarbu reformuoti nacionalines valdymo sistemas, kad padidėtų valdymo atskaitomybė, finansų valdymas taptų patikimesnis ir sustiprėtų viešųjų lėšų išorės auditas. COVID-19 pandemijos laikotarpiu pažanga viešosios vidaus kontrolės ir vadovų atskaitomybės srityje buvo lėta, tačiau Albanija ir Serbija padarė didelę pažangą nustatydamos strateginę programą ir plėtodamos savo reformų įgyvendinimo metodiką. Albanija stengėsi 2020 m. įgyvendinti daugiau savo Valstybės audito tarnybos rekomendacijų, visų pirma pašalinti trūkumus, dėl kurių išorės audito poveikis buvo mažesnis, taip pat tokius trūkumus kaip ribota teisėkūros kontrolė ir nepakankamas bendradarbiavimas su visuomene. Juodkalnija labai pagerino tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi dėl audito rekomendacijų, ir užtikrino atviresnį ir skaidresnį bendravimą su Parlamentu ir plačiąja visuomene. Albanija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad sustiprintų viešąją vidaus finansų kontrolę, ir taikė priemones, susijusias su finansinių įsipareigojimų perdavimu, vidaus auditų stebėsena ir tolesniais veiksmais.
Nors viešųjų investicijų valdymo sistemų ir pajėgumų stiprinimas yra visų plėtros šalių prioritetas, ypač atsižvelgiant į Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, praėjusiais metais padaryta pažanga nedidelė. Vis dėlto 2021 m. Juodkalnija atlieka viešųjų investicijų valdymo vertinimą, todėl dabar jau visi Vakarų Balkanų partneriai turi įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip padidinti viešųjų investicijų veiksmingumą.
Visos šalys kandidatės ir potencialios kandidatės turi stiprinti savo gebėjimus rengti kokybiškus statistinius duomenis, atitinkančius Europos statistikos praktikos kodekso principus, grindžiamus profesiniu nepriklausomumu, nešališkumu, patikimumu, skaidrumu ir konfidencialumu. Taip pat labai svarbu padidinti duomenų teikimą Eurostatui. Vakarų Balkanuose ir Turkijoje pagrindinis statistikos tarnybų dėmesys skiriamas gyventojų ir būstų surašymams ir turėtų būti skirta pakankamai išteklių surašymams atlikti. Konkretus sektorius, kuriame reikia daryti pažangą, yra 2010 m. ESS – Europos sąskaitų sistema (makroekonominė statistika).
Ekonomika
COVID-19 pandemija 2020 m. turėjo didelį neigiamą poveikį Vakarų Balkanų ir Turkijos ekonomikos augimui. Ekonominė veikla Vakarų Balkanuose susitraukė 3,4 proc. 2020 m. ji šiek tiek išaugo Turkijoje (1,8 proc. realiojo BVP augimas). 2020 m. Vakarų Balkanuose nuosmukio gylis buvo labai įvairus: nuo palyginti nedidelio 1 proc. BVP sumažėjimo Serbijoje iki labai didelio – 15,2 proc. – gamybos apimties sumažėjimo Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (4,6 proc.), Albanijoje (3,8 proc.), Šiaurės Makedonijoje (4,5 proc.) ir Kosove (4,1 proc.). Ekonominių padarinių mastas iš esmės priklausė nuo ekonomikos sektorių struktūros, visų pirma turizmo dalies. Ekonomika ypač susitraukė Juodkalnijoje. Geri žemės ūkio sezonai sušvelnino krizės poveikį, visų pirma Serbijoje ir Albanijoje. Ekonominiams rezultatams įtakos taip pat turėjo skirtingas politinis atsakas į krizę, iš dalies dėl nevienodų turimų politikos galimybių. Turkijos ekonomikos augimą lėmė besitęsianti didelė infliacija, didėjantis užsienio sąskaitos deficitas ir tolesnis valiutos vertės mažėjimas, daugiausia susijęs su išaugusiu rizikos suvokimu, kurį sukėlė dažni centrinio banko valdytojo pakeitimai.
Prognozuojama, kad 2021 m. daugumos šalių ekonomika vėl ims augti ir pasieks arba viršys iki pandemijos buvusius vystymosi tempus. Atsižvelgiant į didelį su krize susijusį biudžeto deficitą ir labai išaugusį skolos ir BVP santykį 2020 m., planuojama, kad laipsniškas fiskalinis konsolidavimas prasidės 2021 arba 2022 m.
Tačiau siekiant skatinti tvarų ekonomikos atsigavimą vidutinės trukmės laikotarpiu, reikia toliau spartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Tai būtina siekiant patenkinti du ekonominius narystės ES kriterijus: užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti pajėgumą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES viduje. Nors vidutinis ekonominių reformų programų (ERP) priemonių įgyvendinimo rezultatas 2020 m. buvo tik 2,7 (iš 5), politikos gairėse bendrai sutartų rekomendacijų įgyvendinimo lygis išaugo nuo 35,5 proc. 2019 m. iki 50,8 proc. 2020 m. Šis pagerėjimas daugiausia susijęs su daugelio rekomenduotų imtis COVID-19 krizę mažinančių priemonių ypatingu trumpalaikiu pobūdžiu.
Vakarų Balkanų ir Turkijos darbo rinkoms ir toliau būdingas mažas aktyvumas ir užimtumas, taip pat didelis neoficialaus darbo mastas ir nedarbas. Darbo jėgos aktyvumo lygis visose šalyse 2020 m. sumažėjo, nes per COVID-19 krizę žmonės buvo linkę pasitraukti iš darbo jėgos. Didelė problema taip pat yra žemas moterų ir jaunimo integracijos į darbo rinką lygis. 2021 m. liepos mėn. Vakarų Balkanai patvirtino Deklaraciją dėl tvarios jaunimo integracijos į darbo rinką užtikrinimo ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad palaipsniui sukurtų, įgyvendintų ir sustiprintų atitinkamas Jaunimo garantijų iniciatyvas. Sprendžiant darbo rinkos problemas labai svarbios yra reformos ir investicijos į švietimo sistemas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas.
Pramonės sektoriaus skaitmeninimas ir visų visuomenės segmentų skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra būtini siekiant padidinti įsidarbinimo galimybes ir stiprinti skaitmeninę ekonomiką. 2020 m. rugsėjo mėn. priimtu 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planu 18 siekiama padėti švietimo ir mokymo sistemoms spręsti dėl COVID-19 krizės kilusias problemas ir remti ilgalaikę skaitmeninę transformaciją. Žiniasklaidos aplinka taip pat pasikeitė, todėl reikia imtis veiksmų, kuriais būtų remiamas reguliavimo nepriklausomumas ir apsaugomi skaitmenine žiniasklaida besinaudojantys nepilnamečiai.
III. GEBĖJIMAS PRISIIMTI NARYSTĖS ĮSIPAREIGOJIMUS
Pagal patikslintą metodiką derybų skyriai skirstomi į temines grupes, kad būtų užtikrintas didesnis dinamiškumas ir skatinama kryžmaveika. Naujasis požiūris taip pat atskleistas tolesniame suderinimo su ES acquis pristatyme.
Vidaus rinkos grupė apima: laisvą prekių judėjimą (1 skyrius); laisvą darbuotojų judėjimą (2 skyrius); įsisteigimo teisę ir laisvę teikti paslaugas (3 skyrius); laisvą prekių judėjimą (4 skyrius); bendrovių teisę (6 skyrius); intelektinės nuosavybės teisę (7 skyrius); konkurencijos politiką (8 skyrius); finansines paslaugas (9 skyrius); vartotojų ir sveikatos apsaugą (28 skyrius). Šių sričių suderinimas yra labai svarbus siekiant visapusiškai pasinaudoti stabilizacijos ir asociacijos susitarimais ir toliau didinti prekybos integraciją su ES, kuri yra svarbiausia regiono prekybos partnerė. Be to, ES investicijos taps patrauklesnės ir bus sudarytos palankesnės sąlygos tiekimo grandinės sinergijai, darbo vietų kūrimui ir kapitalo prieinamumui.
Apskritai Vakarų Balkanai daugelyje vidaus rinkos sričių yra pasirengę vidutiniškai. Laisvo prekių judėjimo srityje Kosovas padarė tam tikrą pažangą, o kiti Vakarų Balkanų partneriai – tik nedidelę pažangą. Juodkalnija ir Serbija padarė tam tikrą pažangą laisvo paslaugų judėjimo srityje, Albanija, Kosovas, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija – laisvo kapitalo judėjimo srityje, o Bosnija ir Hercegovina, Kosovas ir Juodkalnija – konkurencijos politikos srityje. Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas ir Juodkalnija padarė pažangą ir finansinių paslaugų srityje.
Regioninis bendradarbiavimas ir įtraukios regioninio bendradarbiavimo sistemos, kaip antai ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR) arba ES strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR), toliau padėjo rengtis galimam dalyvavimui ES vidaus rinkoje. Vakarų Balkanų bendra regioninė rinka, grindžiama ES taisyklėmis ir standartais, yra tarpinis žingsnis siekiant glaudesnės regiono integracijos į ES bendrąją rinką prieš įstojimą. 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime šešių Vakarų Balkanų šalių vadovai priėmė Bendros regioninės rinkos veiksmų planą ir Deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės.
Turkija padarė tam tikrą pažangą laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos politikos srityse, tačiau šiose srityse vis dar esama rimtų abejonių dėl valstybės pagalbos. Turkija yra gerokai pažengusi bendrovių teisės srityje ir yra pasiekusi gerą pasirengimo lygį laisvo prekių judėjimo, finansinių paslaugų, vartotojų ir sveikatos apsaugos, taip pat intelektinės nuosavybės teisės srityse. Ji tebėra ankstyvame pasirengimo etape laisvo paslaugų judėjimo ir laisvo darbuotojų judėjimo srityse, kuriose pažangos nepadaryta.
Konkurencingumo ir integracinio augimo grupė apima: informacinę visuomenę ir žiniasklaidą (10 skyrius); mokesčius (16 skyrius); ekonominę ir pinigų politiką (17 skyrius); socialinę politiką ir užimtumą (19 skyrius); pramonės politiką (20 skyrius); mokslą ir mokslinius tyrimus (25 skyrius); švietimą ir kultūrą (26 skyrius); muitinę (29 skyrius). Reformos šiose srityse labai svarbios Vakarų Balkanų ekonominių reformų programoms ir joms teikiama parama pagal ekonomikos ir investicijų planą, nes jos padės padidinti regiono konkurencingumą ir patrauklumą įmonėms ir sumažinti esamą atotrūkį nuo ES ekonomikos.
Su šia veiksmų grupe susijusiose srityse daugumos Vakarų Balkanų partnerių pasirengimo lygis yra vidutiniškas. Tačiau Bosnija ir Hercegovina keliose srityse tebėra ankstyvame etape. Apmokestinimo srityje Serbija padarė nemažą pažangą, Bosnija ir Hercegovina nepadarė pažangos, o visos kitos partnerės padarė tam tikrą pažangą. Muitų sąjungos srityje nemažą pažangą padarė Šiaurės Makedonija, Serbija ir Albanija padarė nedidelę pažangą, o Kosovas ir Juodkalnija – tam tikrą. Švietimo ir kultūros srityje Juodkalnija, Serbija ir Albanija padarė tam tikrą pažangą. Mokslo ir mokslinių tyrimų srityje nemažą pažangą padarė Albanija, o tam tikrą pažangą – Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija. Vakarų Balkanų partneriai, padarę tam tikrą pažangą informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje, buvo Albanija ir Kosovas, ekonominės ir pinigų politikos srityje – Šiaurės Makedonija, socialinės politikos ir užimtumo srityje – Albanija ir Šiaurės Makedonija. Įmonių ir pramonės politikos srityje tam tikrą pažangą padarė visos Vakarų Balkanų partnerės, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną.
Dėl Serbijos pažangos šioje grupėje, visų pirma dėl to, kad ji panaikino diskriminacinį importuoto alkoholio apmokestinimą, Komisija mano, kad Serbija dabar atitinka visus šios grupės atidarymo kriterijus. Apskritai regionas turi imtis socialinių ir ekonominių reformų, kad pašalintų struktūrinius trūkumus, mažą konkurencingumą, didelį nedarbą ir COVID-19 pandemijos poveikį. Pažanga derinant su ES taisyklėmis PVM, akcizų ir tiesioginio apmokestinimo srityse padėtų skatinti regiono vidaus ir tarptautinę prekybą. Regionas taip pat turi gerokai sustiprinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kad ekonomika reaguotų į pokyčius, be kita ko, skaitmeninių ir ekologiškų technologijų srityje. Švietimo ir kultūros srityje regione pirmauja Juodkalnija ir Serbija, o Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas turi imtis veiksmų jas pasivyti.
Teisės aktų derinimas su ES acquis Turkijoje tęstas ribotai, o padėtis informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, ekonominės ir pinigų politikos, socialinės politikos ir užimtumo bei pramonės politikos srityse pablogėjo. Turkija padarė tam tikrą pažangą mokslo ir mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse, ir šalis turi toliau siekti įtraukesnio švietimo, ypač mergaičių. Į priekį gerokai pasistūmėjo Turkijos pasirengimas mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Turkijos ir ES prekybos integracija yra didelė, Turkija išlaiko gerą pasirengimo muitų sąjungai lygį, tačiau pažangą, be kita ko, įgyvendinimo, padarė nedidelę. Turkija toliau nukrypsta nuo savo įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos muitų sąjungą, o tai labai trikdo prekybą.
Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas yra labai svarbūs tvariam ir perspektyviam atsigavimui, taip pat ekonominei integracijai regione ir su ES, kuri bus naudinga tiek įmonėms, tiek plačiajai visuomenei.
Ši grupė apima: transporto politiką (14 skyrius); energetiką (15 skyrius); transeuropinius tinklus (21 skyrius); aplinką ir klimato kaitą (27 skyrius).
Albanija, Šiaurės Makedonija ir Serbija yra vidutiniškai pasirengusios energetikos srityje, o Juodkalnijos pasirengimo lygis yra geras. Transeuropinių tinklų srityje tam tikrą pasirengimo lygį pasiekė Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas, Serbija yra vidutiniškai pasirengusi, o Šiaurės Makedonija yra pasirengusi gerai. Albanija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Serbija yra pasiekusios tam tikrą pasirengimo lygį aplinkos ir klimato kaitos srityse. Albanija ir Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą transporto politikos srityje, o Kosovo, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos pažanga nedidelė, o pažangos Juodkalnijoje neužfiksuota. Dėl Serbijos pažangos šioje grupėje, visų pirma dėl to, kad ji priėmė teisiškai atskirtą dujų sektoriaus veiksmų planą, Komisija mano, kad Serbija dabar atitinka visus šios grupės atidarymo kriterijus.
Energetikos srityje Serbija padarė nemažą pažangą, Šiaurės Makedonija, Kosovas ir Albanija – tam tikrą pažangą, o Juodkalnija – nedidelę pažangą. Transeuropinių tinklų srityje Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Serbija padarė tam tikrą pažangą, o Kosove, Šiaurės Makedonijoje ir Juodkalnijoje padaryta tik nedidelė pažanga. Kalbant apie aplinką ir klimato kaitą, Vakarų Balkanuose padaryta tik nedidelė pažanga. Todėl visame regione reikia imtis skubių veiksmų, kad paspartėtų teisės aktų derinimas su ES acquis ir sustiprintas įgyvendinimas, teisėsauga ir investicijos. Reikia gerokai sustiprinti šio sektoriaus administracinius gebėjimus ir įgyvendinti struktūrines reformas.
2020 m. Komisija įvykdė įsipareigojimą skirti 1 mlrd. EUR sujungiamumui regione remti. Į sujungiamumo portfelį pagal Vakarų Balkanų investicijų programą dabar įtraukti 45 projektai, kurių vertė – 1 mlrd. EUR ir kurie pritrauks daugiau kaip 3,8 mlrd. EUR investicijų. Tai leido užtikrinti saugesnes ir trumpesnes keliones, trumpesnį laukimą prie sienų, taip pat padidėjusią prekybos apimtį ir saugesnius, patikimesnius, įvairesnius ir ekologiškesnius energijos šaltinius, o išmetamą CO2 kiekį sumažinti 300 tūkst. tonų. Pradėti pirmieji projektai, kuriais siekiama padėti įgyvendinti Ekonomikos ir investicijų plano investicijų pavyzdines iniciatyvas. Šias investicijas papildė Transporto bendrijos ir Energijos bendrijos reguliavimo veikla. Skaitmeninėje srityje 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vakarų Balkanų regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas. Sujungiamumo darbotvarkė buvo atnaujinta priėmus Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tvarių transporto ir energetikos sprendimų kūrimui regione.
Vakarų Balkanų žalioji darbotvarkė dera su penkiomis plačiomis žaliojo kurso sritimis: i) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, ii) oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimu, iii) žiedine ekonomika, iv) ūkininkavimu ir maisto produktų gamyba ir v) biologinės įvairovės apsauga. Ekonomikos augimas ir naujos verslo galimybės bus siejamos su tvaresne vartojimo ir gamybos praktika, be kita ko, skatinant žiedinę ekonomiką, efektyvų išteklių naudojimą ir geresnį pakartotinį atliekų produktų naudojimą visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant miestų ir kaimų planavimą, o išankstinė sėkmės sąlyga bus ekosisteminis tvarumas.
Turkija yra vidutiniškai pasirengusi transporto ir energetikos politikos srityje. Ji turi imtis tolesnių veiksmų liberalizuoti dujų rinką ir plėtoti bendradarbiavimą branduolinės saugos ir saugumo srityje. Turkija padarė tam tikrą pažangą energetikos ir transporto tinklų srityje – vis dar tiesiama Halkalio–Kapikulės geležinkelio linija, sujungsianti Bulgarijos pasienį su Stambulu. Turkija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį aplinkos ir klimato kaitos srityje ir susiduria su kritinėmis aplinkos ir klimato problemomis tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse. Turkija ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (laukiama, kol jo ratifikavimo dokumentas bus pateiktas Jungtinėms Tautoms). Turkija taip pat pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su ES siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Tai sveikintini pokyčiai. Tačiau klimato politikos integravimas į kitų sričių politiką tebėra ribotas.
Kalbant apie išteklius, žemės ūkį ir sanglaudą, pasirengimas nevyksta. Ši grupė apima: žemės ūkį ir kaimo plėtrą (11 skyrius); maisto saugą, veterinarijos ir fitosanitarijos politiką (12 skyrius); žuvininkystę (13 skyrius); regioninę politiką ir struktūrinių priemonių koordinavimą (22 skyrius); finansines ir biudžetines nuostatas (33 skyrius).
Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Serbija yra vidutiniškai pasirengusios dėl daugumos šios veiksmų grupės skyrių. Albanija ir Kosovas iš esmės yra iš dalies pasirengę, o Bosnija ir Hercegovina daugumos skyrių atžvilgiu vis dar yra pirmajame pasirengimo etape.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą, o Bosnija ir Hercegovina nepadarė jokios. Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija padarė nemažą pažangą, Albanija – tam tikrą pažangą, o Bosnija ir Hercegovina, Kosovas ir Serbija – nedidelę pažangą. Žuvininkystės srityje nemažą pažangą padarė tik Albanija. Tam tikrą pažangą padarė Juodkalnija. Kalbant apie regioninę politiką ir struktūrinių priemonių koordinavimą, Bosnija ir Hercegovina nepadarė jokios pažangos, o kitos Vakarų Balkanų šalys padarė nedidelę pažangą.
Turkijos paramos žemės ūkiui politika nukrypo nuo ES bendros žemės ūkio politikos principų. Šalis padarė nemažą pažangą žuvininkystės srityje, tam tikrą pažangą regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje ir nedidelę pažangą maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse, kuriose susirūpinimą kelia pesticidų liekanų koncentracija į ES eksportuojamuose maisto produktuose.
Išorės santykių grupė apima išorės santykius (30 skyrius) ir užsienio, saugumo ir gynybos politiką (31 skyrius).
Visi Vakarų Balkanų partneriai yra pasiekę gerą pasirengimo lygį arba yra vidutiniškai pasirengę išorės santykių srityje, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, kuri yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį. Užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje Albanija ir Juodkalnija yra gerai pasirengusios, Šiaurės Makedonija ir Serbija yra vidutiniškai pasirengusios, o Bosnija ir Hercegovina yra pasiekusios tam tikrą pasirengimo lygį.
Visos Vakarų Balkanų šalys padarė tam tikrą pažangą išorės santykių srityje, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, kurios pažanga nedidelė. Užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje Albanija padarė nemažą pažangą, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – tam tikrą pažangą, o Bosnija ir Hercegovina pažangos nepadarė. Vakarų Balkanų partneriai toliau glaudžiai bendradarbiavo su ES bendros užsienio ir saugumo politikos ir (arba) bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP / BSGP) klausimais, visų pirma svariai prisidėdami prie ES BSGP misijų ir operacijų. Derinimas su ES BUSP (vyriausiojo įgaliotinio pareiškimai ES vardu ir Tarybos sprendimai dėl ribojamųjų priemonių) yra svarbus ES integracijos proceso aspektas, pabrėžiantis šalių strateginę kryptį. Albanija ir Juodkalnija visada išlaikė nuoseklų 100 proc. suderinimą – tai jų įsipareigojimo ir strateginės krypties ženklas. Šiaurės Makedonijos suderinimo lygis padidėjo nuo 94 proc. 2020 m. iki 96 proc. 2021 m. rugpjūčio mėn. Serbijos suderinimo lygis padidėjo nuo 56 proc. 2020 m. iki 61 proc. 2021 m. rugpjūčio mėn. – tai pirmas žingsnis siekiant pakeisti ankstesnę neigiamą tendenciją, susijusią su laipsniško suderinimo reikalavimu, kuris įtrauktas į šalies derybų programą. Susirūpinimą kelia gerokai sumažėjęs Bosnijos ir Hercegovinos suderinimo lygis – nuo 70 proc. 2020 m. iki 43 proc. 2021 m. rugpjūčio mėn. Pakeisdama šią tendenciją, Bosnija ir Hercegovina parodytų savo įsipareigojimą siekti integracijos į Europą.
Turkija yra vidutiniškai pasirengusi išorės santykių srityje ir yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Turkijos pažanga išorės santykių srityje nedidelė. Turkijos BUSP srities suderinimo lygis nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. yra labai žemas – 14 proc. (2020 m. – 11 proc., 2019 m. – 21 proc.). Vis ryžtingesnė Turkijos užsienio politika ir toliau prieštaravo ES BUSP prioritetams, visų pirma dėl prieštaringo Turkijos požiūrio į Libiją, atsisakymo bendradarbiauti su operacija IRINI ir jos paramos kariniams veiksmams Kaukaze, Sirijoje ir Irake. Nors šiais metais Turkija parodė norą pradėti dialogą su ES užsienio ir saugumo politikos bei regioninės politikos klausimais, ji turėtų imtis ryžtingų veiksmų ir gerokai padidinti suderinamumą su ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais.
IV. REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS IR GERI KAIMYNINIAI SANTYKIAI
Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas Vakarų Balkanuose yra svarbiausi stabilizacijos ir asociacijos bei plėtros procesų elementai. Jie prisideda prie stabilumo, susitaikymo ir aplinkos, palankios neišspręstiems dvišaliams ir praeities palikimo klausimams spręsti.
Siekiant regioninės ekonominės integracijos, 2019 m. balandžio mėn. pasirašytu Vakarų Balkanų regioniniu tarptinklinio ryšio susitarimu nuo 2019 m. liepos mėn. palaipsniui mažinti tarptinklinio ryšio mokesčiai, o nuo 2021 m. liepos 1 d. pradėta taikyti tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis sistema. Tai svarbus regioninio bendradarbiavimo etapas, kuris piliečiams davė apčiuopiamos naudos. Pradedami nagrinėti būdai, kaip sumažinti tarptinklinio ryšio tarp Vakarų Balkanų partnerių ir ES kainas ir parengti proceso gaires, kaip nustatyta Vakarų Balkanų skaitmeninėje darbotvarkėje.
Regioninio bendradarbiavimo taryba, laikydamasi CEFTA ir padedama Komisijos, atliko svarbų techninį darbą, kuriuo siekta sudaryti sąlygas laisvam asmenų ir specialistų judėjimui ir elektroninių paslaugų teikimui, palengvinti prekybą ir supaprastinti muitinės procedūras regione pagal Bendros regioninės rinkos iniciatyvą. Tačiau dėl nesutarimų, nesusijusių su šių priemonių turiniu, jos priimtos nebuvo. Dabar regionas turi parodyti politinę lyderystę užbaigti šį darbą ir priimti teisiškai privalomus visų Vakarų Balkanų partnerių susitarimus ar sprendimus savo piliečių ir įmonių naudai. Tam reikia bendrai sutelkti dėmesį į bendros regioninės rinkos kūrimą remiantis ES taisyklėmis ir standartais ir vengiant vienašalių veiksmų, kurie kelia pavojų šiam darbui.
Nepaisant COVID-19 apribojimų, Regioninis jaunimo bendradarbiavimo biuras toliau atliko svarbų vaidmenį plėtojant regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius, suteikdamas bendradarbiavimo ir mainų galimybių Vakarų Balkanų jaunimui. Jaunimas toliau bendradarbiavo įvairiose kitose regioninėse iniciatyvose internete ir asmeniškai, be kita ko, per Regioninę jaunimo laboratoriją.
Brdo įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime buvo parodyta, kokią svarbą ES teikia regionui, ir dar kartą patvirtinta jo europinė perspektyva. Vadovai palankiai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant pagrindines iniciatyvas, visų pirma pažangą tarptinklinio ryšio srityje, žaliąją darbotvarkę, žaliuosius koridorius palei ES ir regiono sienas, Inovacijų darbotvarkę ir PNPP III teisinės sistemos priėmimą. Šios iniciatyvos, kurios atitinka ES politikos prioritetus, ir Ekonomikos ir investicijų planas padės regionui greičiau ir tvariau atsigauti po pandemijos, taip pat užtikrins didesnę integraciją su Europos Sąjunga. Komisija paskelbė ketinanti pasiūlyti 600 mln. EUR investicijų paketą pagal 2021 m. PNPP, skirtą Ekonomikos ir investicijų planui įgyvendinti, laikantis procedūrų pagal PNPP III programavimo sistemą ir įgyvendinimo taisykles. Kartu su liepos mėn. paskelbtu pasiūlymu skirti 500 mln. EUR Ekonomikos ir investicijų planui įgyvendinti iki 2021 m. pabaigos iš viso būtų skirta 1,1 mlrd. EUR. ES ir Vakarų Balkanų partneriai susitarė stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse, be kita ko, sprendžiant pagrindinius saugumo klausimus.
Visapusiškas Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimas vedant ES tarpininkaujamą dialogą tebėra labai svarbus jų europinės ateities ir viso regiono stabilumo veiksnys. Po 2021 m. pradžioje Kosove įvykusių rinkimų procesas buvo pratęstas dviem aukšto lygio susitikimais 2021 m. birželio ir liepos mėn., tačiau Belgrado ir Prištinos santykiai tebėra įtempti. Abi Šalys turi konstruktyviai bendradarbiauti siekdamos sudaryti teisiškai privalomą išsamų normalizavimo susitarimą, kuriame būtų išspręsti visi likę klausimai.
Išaugus įtampai Kosovo šiaurinėje dalyje, 2021 m. rugsėjo 30 d. ES tarpininkaujamame dialoge buvo pasiektas susitarimas dėl deeskalavimo ir laikinos priemonės dėl transporto priemonių valstybinių numerių problemų. Šalys taip pat susitarė įsteigti ES vadovaujamą darbo grupę, kuri, remdamasi ES standartais ir praktika, per 6 mėnesius surastų nuolatinį sprendimą. ES tikisi, kad Šalys konstruktyviai dalyvaus šiame procese, kad piliečiams būtų užtikrinta judėjimo laisvė.
Visos Šalys turi sąžiningai įgyvendinti galiojančius dvišalius susitarimus, įskaitant Šiaurės Makedonijos ir Graikijos Prespos susitarimą ir Draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį su Bulgarija.
Juodkalnijos ir Serbijos dvišaliai santykiai įtempti, išaugo nacionalistinė retorika ir padaugėjo įtarimų dėl išorės įtakos rinkimų laikotarpiais, tačiau bendradarbiavimas kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriuje, suintensyvėjo.
Labai svarbu atsikratyti praeities naštos ir spręsti ginčus, kylančius dėl paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio konfliktų. ES nėra vietos nei genocido neigimui, nei karo nusikaltėlių šlovinimui, nei nesantaiką kurstančiai retorikai – nė iš vienos pusės. Padaryta ribota pažanga sprendžiant likusius svarbius dvišalius klausimus, įskaitant sienų klausimą ir teisingumo karo nusikaltimų aukoms užtikrinimą ir dingusiais laikomų asmenų tapatybės nustatymą, ir regiono lygmeniu surenkant tikslius duomenis apie praeities žiaurumus.
Neturėtų būti trukdoma visų Vakarų Balkanų partnerių visapusiškam ir įtraukiam dalyvavimui regionų bendradarbiavimo iniciatyvose ir renginiuose, taip pat ir ES finansuojamose programose.
Teritorinis bendradarbiavimas sudarė sąlygas Vakarų Balkanų šalims daugeliu klausimų bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis narėmis. Jis ne tik prisidėjo prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkos apsaugos, bet ir atliko svarbų vaidmenį stiprinant daugiapakopį regioninį bendradarbiavimą, sprendžiant įvairius dvišalius klausimus ir užtikrinant stabilumą. Konkrečiau, tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbi susitaikymo proceso regione dalis. Dėl konfliktų buvusioje Jugoslavijoje paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį gerų kaimyninių santykių stiprinimas, be kita ko, pasienio regionuose, tebėra būtina regionų ir susijusių paramos gavėjų ekonomikos augimo ir gerovės sąlyga. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose daugiausia dėmesio skiriama praeities konfliktų palikimo įveikimui ir susitaikymo stiprinimui užmezgant tiesioginius subjektų ir administracijų ryšius visais lygmenimis abipus sienos.
Dėl nuolatinės ir naujos neleistinos Turkijos angliavandenilių žvalgybos veiklos Kipro ir Graikijos jūrų zonose 2020 m. antrąjį pusmetį padidėjo įtampa rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje. ES ne kartą ragino Turkiją vengti grasinimų, nesutarimų ar veiksmų, kurie kenkia geriems kaimyniniams santykiams ir taikiam ginčų sprendimui. 2020 m. gruodžio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Turkijos vienašalius veiksmus, provokacijas ir paaštrėjusią retoriką prieš ES, ES valstybes nares ir Europos vadovus. Ji taip pat pabrėžė, kad pasiūlymas dėl pozityvios ES ir Turkijos darbotvarkės tebebus svarstomas, jei Turkija parodys esanti pasirengusi skatinti tikrą partnerystę su Sąjunga bei jos valstybėmis narėmis ir išspręsti nesutarimus dialogo būdu ir laikydamasi tarptautinės teisės. Įtampa rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje 2021 m. pradžioje sumažėjo. Turkija sustabdė neteisėtą gręžimo veiklą Kipro jūrų zonose. Vis dėlto 2021 m. spalio mėn. pradžioje pranešta apie naujus incidentus, susijusius su Kipro ir Turkijos vykdytais tyrimais.
Atnaujintos Graikijos ir Turkijos tiriamosios derybos ir surengta aukšto lygio susitikimų. 2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad ES toliau laikysis įsipareigojimo ginti savo ir valstybių narių interesus, taip pat išsaugoti stabilumą regione. Atsižvelgdama į neteisėtą Turkijos gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, ES pratęsė esamų ribojamųjų priemonių, nustatytų 2019 m. lapkričio mėn. 19 , taikymą.
Suverenias ES valstybių narių teises sudaro, inter alia, teisė sudaryti dvišalius susitarimus, taip pat žvalgyti ir naudoti gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Turi būti gerbiamas visų kaimyninių pakrantės valstybių, įskaitant jų salas, suverenumas ir suverenios teisės į jūros zonas, o išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės, geranoriškai vykdant dialogą ir siekiant gerų kaimyninių santykių. Gera valia palaikyti dialogą ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir pažeidžia tarptautinę teisę bei suverenias ES valstybių narių teises, yra absoliuti būtinybė siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir plėtoti bendradarbiavimu pagrįstus ir abipusiai naudingus ES ir Turkijos santykius. Visi nesutarimai turi būti sprendžiami taikiu dialogu ir laikantis tarptautinės teisės.
Labai svarbu, kad Turkija toliau laikytųsi įsipareigojimo ir konkrečiai prisidėtų prie derybų dėl teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo Jungtinėse Tautose drauge atsižvelgdama į atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas. 2021 m. balandžio mėn. įvyko neformalus 5+1 susitikimas Kipro klausimu. Svarbu, kad Turkija dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą ir konstruktyviai dalyvautų Jungtinių Tautų vadovaujamose derybose dėl Kipro pagal atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant jų išorės aspektus. Neturėtų būti imamasi vienašalių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą saloje ir trukdyti tęsti derybas. Turkija turi nedelsdama atšaukti su Varoša susijusius vienašalius veiksmus, apie kuriuos paskelbta 2021 m. liepos 20 d., ir visus veiksmus, kurių nuo 2020 m. spalio mėn. imtasi dėl Varošos ir kurie prieštarauja atitinkamoms JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Turkija turi nedelsdama įvykdyti įsipareigojimą iki galo įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama santykius su Kipro Respublika.
Geri kaimyniniai santykiai ir susitaikymas yra neatsiejamai susiję su teisine valstybe, ekonomikos valdymu ir regionų bendradarbiavimu. Konkretus PNPP III tikslas šioje srityje yra prisidėti prie visuomenės sanglaudos ir atsparumo sprendžiant praeities konfliktų palikimo problemą ir užtikrinant teisingumą visoms konfliktų aukoms. Be to, geri kaimyniniai santykiai stiprina piliečių pasitikėjimą ir padeda šalinti politinių, ekonominių ir socialinių mainų bei bendradarbiavimo kliūtis. Atsižvelgiant į tai, pagal PNPP III pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie pasitikėjimo stiprinimo, visuomenės sanglaudos ir kaimyninių santykių stiprinimo, visų pirma siekiant: 1) kovoti su nebaudžiamumu už sunkius tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, pasitelkiant tvirtą regioninį bendradarbiavimą ir veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą šalies viduje; 2) propaguoti aukų teises; 3) skatinti aktyvesnį politinį ir strateginį dialogą politiniu ir techniniu lygmenimis ir tarpininkavimo pastangas sprendžiant likusius praeities konfliktų palikimo klausimus; propaguoti švietimą ir skatinti jaunimą, taip pat kultūrų dialogą, kaip socialinės sanglaudos ir taikių santykių, taip pat tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi varomąsias jėgas; 4) plėtoti vietos ir žmonių tarpusavio ryšius įvairiose srityse, įskaitant ekonominį ir aplinkos srities bendradarbiavimą, gerą valdymą ir teisingumą, žiniasklaidą, socialinę įtrauktį, žmogaus teises, visų pirma lyčių lygybę, vaiko teises, jaunimo dalyvavimą, socialines teises ir mažumoms priklausančių asmenų teises.
V. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Remdamasi atlikta analize ir vertinimais, kurie pateikti į priedą įtrauktose konkrečių šalių santraukose, Komisija teikia tolesnes išvadas ir rekomendacijas.
I.
1.Patikima plėtros politika – tai geostrateginė investicija į taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą visoje Europoje. Sulig kiekvienu vienas po kito ėjusiu ES plėtros etapu narystės ES teikiamais privalumais galėjo naudotis vis daugiau piliečių. Siekiant šio tikslo svarbiausia užtikrinti, kad procesas ir toliau būtų grindžiamas griežtomis, bet teisingomis sąlygomis ir nuopelnų principu. Šios sąlygos turi būti objektyvios, tikslios, išsamios, griežtos ir patikrinamos. Jos padeda parengti susijusias šalis, kad jos atitiktų visus narystės reikalavimus, o tai yra vienas iš pagrindinių ES politinių prioritetų.
2.2020 m. patikslinta plėtros metodika siekiama dar labiau sustiprinti stojimo procesą, kad jis būtų nuspėjamesnis, patikimesnis, dinamiškesnis ir jam būtų taikomas tvirtesnis politinis valdymas. Stojimo procesas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir aiškiais Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų įsipareigojimais.
3.Vėlavimas oficialiai pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija daro neigiamą poveikį ES patikimumui. Dėl neišspręstų dvišalių Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos klausimų turi būti susitarta pirmumo tvarka. Labai svarbu, kad ES valstybės narės daugiau nedelsdamos užbaigtų diskusijas dėl derybų programų ir kad pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos su Albanija ir Šiaurės Makedonija būtų surengtos kuo greičiau ir iki šių metų pabaigos. 2021 m. birželio mėn. surengtose tarpvyriausybinėse konferencijose su Juodkalnija ir Serbija patvirtintas patikslintos metodikos taikymas šioms dviem šalims.
4.2021 m. spalio 6 d. Brdo deklaracija duotas svarbus signalas ES Vakarų Balkanų partneriams, kad jų ateitis yra Europos Sąjungoje. ES dar kartą patvirtino tvirtai remianti Vakarų Balkanų europinę perspektyvą ir palankiai įvertino Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimą siekti europinės perspektyvos kaip bendro strateginio intereso ir bendro strateginio pasirinkimo. ES palankiai įvertino Vakarų Balkanų partnerių dar kartą prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti demokratijos, pagrindinių teisių bei vertybių ir teisinės valstybės viršenybę.
5.Susitarimas rengti reguliarius ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus yra svarbus įsipareigojimas, kuris suteiks galimybę aukščiausiu lygiu vesti politinį dialogą ir priartinti regioną prie ES politikos jam siekiant ateities ES. Iniciatyvos, dėl kurių susitarta Brdo aukščiausiojo lygio susitikime, atspindi ES politikos prioritetus ir suteikia naujų galimybių ir naudos regiono piliečiams. Aukščiausiojo lygio susitikime pradėta įgyvendinti Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkę (Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkę), kuria bus skatinama mokslinė kompetencija, reformuojamos regiono švietimo sistemos, kuriamos papildomos galimybės jaunimui ir padedama užkirsti kelią protų nutekėjimui. Susitikime palankiai įvertintas veiksmų planas, kuriuo bus sudarytos sąlygos sumažinti tarptinklinio ryšio tarp ES ir Vakarų Balkanų kainas ir nustatyti aiškūs tikslai. Be to, aukščiausiojo lygio susitikime palankiai įvertintas susitarimas dėl išsamaus veiksmų plano dėl Žaliosios darbotvarkės, o vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant saugumą.
6.Turkija tebėra svarbi Europos Sąjungos partnerė esminėse bendrų interesų srityse, pradedant migracija ir kova su terorizmu ir baigiant ekonomika, prekyba, energetika ir transportu. Šiame kontekste buvo surengti aukšto lygio dialogai klimato ir migracijos klausimais, o netrukus bus surengtas dialogas sveikatos klausimais. 2019 m. birželio mėn. Taryba pakartojo, kad Turkija ir toliau vis labiau tolsta nuo Europos Sąjungos ir kad Turkijos stojimo derybos iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių skyrių atidarymas ar uždarymas. Pagrindiniai faktai, kuriais buvo grindžiamas šis vertinimas, tebėra aktualūs. Vis dėlto dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija 2021 m. suintensyvėjo.
7.COVID-19 pandemija per visą ataskaitinį laikotarpį toliau darė didelę neigiamą įtaką Vakarų Balkanams ir Turkijai. Plėtros šalių valdžios institucijos toliau taikė griežtas priemones, kad apribotų pandemijos plitimą ir jos poveikį sveikatai ir sušvelnintų socialines ir ekonomines pasekmes. Visos infekcijų ribojimo priemonės turi būti proporcingos, ribotos trukmės ir derėti su pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant saviraiškos laisvę. Ekonominis pandemijos poveikis ir toliau buvo didžiulis, todėl valdžios institucijų fiskalinio manevravimo erdvė buvo menka.
8.ES, pati smarkiai nukentėjusi nuo šios krizės, sutelkė daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR, įskaitant skubią paramą sveikatos apsaugos problemoms spręsti, ir skyrė didelį finansavimą regiono ekonomikai gaivinti. ES Vakarų Balkanus laiko privilegijuotais partneriais ir toliau jiems suteikia galimybę dalyvauti daugelyje iniciatyvų ir priemonių, paprastai skirtų ES valstybėms narėms. Valstybės narės perpardavė arba padovanojo didelį kiekį vakcinų (iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – iš viso beveik 2,9 mln. dozių). Be to, sudaryta galimybė Vakarų Balkanų partneriams užtikrinti jų COVID pažymėjimų suderinamumą su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu (pirmosios tai padarė Albanija, Šiaurės Makedonija ir Turkija). Ši ES parama yra daug platesnė ir daug išsamesnė nei bet kurio kito partnerio regionui teikiama parama. Kadangi ES yra didžiausia Vakarų Balkanų investuotoja, paramos teikėja ir prekybos partnerė, tai dar vienas aiškus regiono strateginių sąsajų su ES atspindys.
9.Vakarų Balkanams skirtas ES ekonomikos ir investicijų planas suteiks regionui didelę paskatą – jam bus skirta 9 mlrd. EUR dotacijų ir garantijų, kuriomis bus pritraukta iki 20 mlrd. EUR investicijų. Pagal šį beveik 30 mlrd. EUR vertės – ši suma sudaro apie trečdalį regiono BVP – planą bus skirta lėšų tvariai infrastruktūrai (transportui, energetikai, skaitmeninei ekonomikai), regiono sujungimui jo viduje ir su ES, dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, taip pat privačiojo sektoriaus atsigavimui po pandemijos. Tai padės iš tiesų sumažinti socialinį ir ekonominį atotrūkį tarp Vakarų Balkanų ir ES. Priėmus Reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) – kuri yra pagrindinis finansavimo šaltinis – teisinį pagrindą 2021–2027 m. laikotarpiui, dabar labai svarbu paspartinti brandžių ir tvarių projektų rengimą.
10.Priėmus PNPP III teisinę sistemą sukuriamas tvirtas politika grindžiamas požiūris, pagal kurį strategiškai ir dinamiškai teikiama parama, o šios priemonės pagrindas yra pagrindiniai narystės reikalavimai, visų pirma teisinė valstybė ir geras valdymas.
11.Ekonomikos ir investicijų plane Vakarų Balkanai raginami geriau integruoti savo ekonomiką ir vykdyti reglamentavimo reformas, kad būtų išnaudotas rinkos integracijos augimo potencialas. 2020 m. lapkričio mėn. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų vadovai susitarė sukurti bendrą regioninę rinką, grindžiamą ES taisyklėmis ir standartais ir keturiomis laisvėmis (laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu) ir apimančią skaitmeninės, investicijų, inovacijų ir pramonės politikos aspektus. ES visapusiškai remia šios įtraukios iniciatyvos, kuri ir toliau bus itin svarbi siekiant visapusiškai išnaudoti regiono potencialą ir ekonomikos ir investicijų planą, įgyvendinimą.
12.Nuo tada, kai sukurta bendra regioninė rinka, šeši Vakarų Balkanų partneriai padarė didelę pažangą pagal šią sistemą derėdamiesi dėl kelių regioninių susitarimų, kuriais siekiama palengvinti asmenų, specialistų ir paslaugų judėjimą visame regione. Nepaisant šios techninės pažangos, šių susitarimų nebuvo galima priimti dėl politinių skirtumų, nesusijusių su jų turiniu. Šias kliūtis reikia įveikti pirmiausia. Be vienašalių priemonių, įtraukus regioninis bendradarbiavimas tebėra politinė ir ekonominė Vakarų Balkanų būtinybė.
13.Bendra regioninė rinka yra žingsnis į priekį siekiant glaudžiau integruoti regioną į ES bendrąją rinką dar prieš įstojimą, kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Tai labai svarbu, kad regionas galėtų pasinaudoti savo privilegijuotais santykiais su ES ir dėti pastangas suderinti savo taisykles ir standartus su ES taisyklėmis ir standartais. Europos Komisija ir toliau padės regionui mažinti tarptautinių mokėjimų išlaidas, taip pat lengvinti pramonės ir vartojimo prekių judėjimą ir elektroninę prekybą tarp ES ir Vakarų Balkanų.
14.Toks regioninis bendradarbiavimas taip pat labai svarbus siekiant sustiprinti gerus kaimyninius santykius. Labai svarbu atsikratyti praeities naštos ir spręsti ginčus, kylančius dėl paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio konfliktų. ES nėra vietos nei genocido neigimui, nei karo nusikaltėlių šlovinimui, nei nesantaiką kurstančiai retorikai – nė iš vienos pusės.
15.ES remiamas dialogas dėl Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo tebėra esminis jų europinės ateities ir viso regiono stabilumo veiksnys. Abi Šalys turi konstruktyviai bendradarbiauti siekdamos sudaryti teisiškai privalomą išsamų normalizavimo susitarimą. Reikėtų vengti vienašalių ir nesuderintų veiksmų, kurie kelia pavojų stabilumui.
II.
16.Juodkalnijoje valdžios institucijų viešasis politinis įsipareigojimas dėl šalies narystės ES strateginės krypties ir jų įsipareigojimas dėl stojimo proceso reguliariai ir nuosekliai nurodomas kaip pagrindinis šalies prioritetas ir apskritai atsispindi atitinkamuose politikos sprendimuose. Be kita ko, šalis savo teisės aktus toliau 100 proc. suderino su ES užsienio ir saugumo politika.
Komisijos vertinimu, pagal derybų programą užtikrinta stojimo derybų pažangos tiek pagal teisinės valstybės skyrius, tiek pagal atskirus skyrius bendra pusiausvyra. Siekiant tolesnės bendros pažangos stojimo derybose ir prieš pradedant preliminariai uždarinėti kitus skyrius ar grupes prioritetas lieka tas pats – laikytis 23 ir 24 skyriuose nustatytų teisinės valstybės tarpinių kriterijų. Kad jie būtų laikomi įvykdytais, Juodkalnija turi toliau didinti pastangas išspręsti likusius klausimus, be kita ko, svarbiausiose saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės bei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse, ir nesumenkinti ankstesnių savo laimėjimų teismų reformos srityje. Todėl valdžios institucijos turi praktiškai parodyti savo įsipareigojimą įgyvendinti Juodkalnijos ES reformų darbotvarkę.
17.Serbijos vyriausybė integraciją į Europą toliau deklaravo kaip savo strateginį tikslą. 2021 m. pirmąjį pusmetį vyriausybė pirmenybę teikė su ES susijusioms reformoms ir įvykdė keletą svarbių likusių įsipareigojimų, visų pirma mokesčių ir energetikos srityse. Serbija tebėra svarbi partnerė vykdant ES BSGP misijas ir operacijas; šalis pagerino savo teisės aktų suderinimą su ES užsienio politika – 2021 m. rugpjūčio mėn. jis siekė 61 proc., palyginti su 56 proc. 2020 m., ir tikimasi, kad bus dedama dar daugiau pastangų. Santykių su Kosovu normalizavimo srityje Serbija dalyvavo dialogo procese. Serbija turi toliau imtis konstruktyvių veiksmų ir prisidėti prie to, kad būtų pasiektas išsamus teisiškai privalomas normalizavimo susitarimas su Kosovu. Toks susitarimas būtinas nedelsiant ir itin svarbus, kad tiek Serbija, tiek Kosovas galėtų siekti integracijos į Europą. Serbija turėtų toliau laikytis ankstesnių dialogo susitarimų ir juos visapusiškai įgyvendinti.
Komisijos vertinimu, pagal derybų programą užtikrinta stojimo derybų pažangos tiek pagal teisinės valstybės skyrius ir pažangos normalizuojant santykius su Kosovu, tiek pagal atskirus skyrius bendra pusiausvyra. Serbija turi tęsti, spartinti ir gilinti reformas teisminių institucijų nepriklausomumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės, karo nusikaltimų nagrinėjimo šalies viduje ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Visų pirma iki šių metų pabaigos Serbijos valdžios institucijos turėtų užbaigti konstitucinės reformos procesą teismų sistemos srityje. Esminiai aspektai, kurie ir toliau nulems bendrą stojimo derybų spartą, yra Serbijos pažanga teisinės valstybės srityje ir santykių su Kosovu normalizavimas. Be reformų, Serbijos valdžios institucijos turi daugiau dėmesio skirti aktyviai ir objektyviai komunikacijai ES – pagrindinės Serbijos politinės ir ekonominės partnerės – klausimais.
Komisija palankiai vertina tai, kad Serbija įvykdė kriterijus, kad būtų atidaryta 3 derybų grupė (Konkurencingumas ir integracinis augimas) ir 4 derybų grupė (Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas). Komisija palaiko Serbijos siekį kuo greičiau atidaryti naujas stojimo derybų grupes, remiantis nuolatine reformų pažanga.
18. Šiaurės Makedonija ir toliau atitinka sąlygas pradėti stojimo derybas, o valdžios institucijos viešai parodė tvirtą įsipareigojimą daryti pažangą kelyje į ES. Šalis išlaikė pastovų ir ryžtingą tempą toliau vykdydama ES reformas ir suintensyvino pastangas, kad būtų pasiekta tolesnių apčiuopiamų rezultatų. Šių struktūrinių reformų tvarumo užtikrinimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuolatinis vyriausybės ir opozicijos, taip pat kitų visuomenės dalių dalyvavimas. Šiaurės Makedonija toliau gerino savo teisės aktų suderinimo su ES užsienio ir saugumo politika lygį ir 2021 m. rugpjūčio mėn. pasiekė 96 proc., palyginti su 94 proc. 2020 m. 2020 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai vieningai patvirtino sprendimą pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija.
Vėlavimas oficialiai pradėti stojimo derybas daro neigiamą poveikį ES patikimumui. Dėl neišspręstų dvišalių Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos klausimų turi būti susitarta pirmumo tvarka. Komisija pabrėžia, kad svarbu visoms Šalims toliau įgyvendinti Prespos susitarimą su Graikija ir Draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį su Bulgarija, ir tikisi, kad tai bus padaryta. Vadovaudamasi Tarybos išvadomis, Komisija tęsė būtiną parengiamąjį darbą ir tikisi, kad Tarybai priėmus derybų programą bus kuo skubiau ir iki šių metų pabaigos sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija.
19.Albanija toliau atitinka sąlygas pradėti stojimo derybas. Ji toliau demonstravo savo įsipareigojimą daryti pažangą kelyje į ES ir pasiekė apčiuopiamų bei tvarių reformų rezultatų. Toliau buvo įgyvendinama visapusiška teisingumo reforma. Paskyrus tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, Teismas atgavo būtiną kvorumą, kad galėtų rengti plenarines sesijas, ir pradėjo dirbti visu pajėgumu, taigi įvykdė susijusią likusią sąlygą pirmai tarpvyriausybinei konferencijai surengti. Dabar šalis turi išlaikyti savo įsipareigojimą vykdyti reformų darbotvarkę, be kita ko, teisinės valstybės srityje. Albanija išlaikė 100 proc. teisės aktų suderinimą su ES užsienio ir saugumo politika.
2020 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai vieningai patvirtino sprendimą pradėti stojimo derybas su Albanija. Vėluojama priimti derybų su Albanija programą ir surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją. Vadovaudamasi Tarybos išvadomis, Komisija tęsė būtiną parengiamąjį darbą ir tikisi, kad Tarybai priėmus derybų programą bus kuo skubiau ir iki šių metų pabaigos sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija.
20. Bosnijoje ir Hercegovinoje visų valdymo lygmenų valdžios institucijų viešas politinis įsipareigojimas siekti strateginio integracijos į Europą tikslo nebuvo paverstas konkrečiais veiksmais, nes politiniai lyderiai toliau prisidėjo prie nesantaiką kurstančios retorikos ir nekonstruktyvių politinių ginčų, o tai trukdė siekti bendros pažangos įgyvendinant 14 pagrindinių prioritetų. Didelį susirūpinimą kelia valstybės institucijų blokavimas – tai įveikti galima tik politiniu dialogu. Vis dėlto imtasi tam tikrų svarbių veiksmų, kad būtų atsižvelgta į keletą nuomonėje nurodytų pagrindinių prioritetų. Teisminių institucijų veikimo srityje pažangos nepadaryta. Dėl nuolatinių ir akivaizdžių padėties blogėjimo požymių ir toliau reikia imtis skubių priemonių teismų sąžiningumui stiprinti ir piliečių pasitikėjimui atgauti. Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktų suderinimo su ES užsienio ir saugumo politika lygis sumažėjo nuo 70 proc. 2020 m. iki 43 proc. 2021 m. rugpjūčio mėn.
Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti 14 pagrindinių prioritetų, nurodytų 2019 m. gegužės mėn. Komisijos nuomonėje dėl šios šalies pateiktos narystės ES paraiškos, laikantis atitinkamų 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų. Bosnija ir Hercegovina turi iš esmės pagerinti savo teisėkūros ir institucinę sistemą, be kita ko, prireikus – konstituciniu lygmeniu, kad atitiktų ES narystės keliamus reikalavimus. Politiniai veikėjai ir institucijos turi įsitraukti į skaidrų ir įtraukų dialogą, be kita ko, dėl rinkimų ir konstitucinių reformų, kad būtų pašalinti ilgalaikiai rinkimų trūkumai. Bosnija ir Hercegovina turės pasiekti kritinę reformų masę, kad Komisija galėtų rekomenduoti jai suteikti kandidatės statusą. 14 pagrindinių prioritetų įgyvendinimas leis Komisijai rekomenduoti pradėti stojimo derybas su ES.
21.Apskritai dėl kintančių politinių aplinkybių ir dėmesio reagavimui į pandemiją bei ekonomikos atsigavimui Kosove padaryta nedidelė pažanga vykdant su ES susijusias reformas ir įgyvendinant SAS. Po 2021 m. vasario mėn. įvykusių išankstinių parlamento rinkimų buvo suformuota nauja vyriausybė, kuriai priklauso aiški parlamento dauguma. Pradėjus antrąjį Europos reformų darbotvarkės (ERA 2) etapą ir priėmus jos veiksmų planą, kurį asamblėja patvirtino 2021 m. spalio mėn., buvo patvirtintas atnaujintas Kosovo įsipareigojimas vykdyti su ES susijusias reformas. Bus labai svarbu per ateinantį laikotarpį visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti veiksmų planą.
Santykių su Serbija normalizavimo srityje Kosovas dalyvavo dialogo procese. Kosovas turi imtis konstruktyvių veiksmų ir prisidėti prie to, kad būtų pasiektas išsamus teisiškai privalomas normalizavimo susitarimas su Serbija. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą. Kosovas turėtų toliau laikytis ankstesnių dialogo susitarimų ir juos visapusiškai įgyvendinti.
Komisijos pasiūlymas dėl vizų režimo liberalizavimo vis dar pateiktas Tarybai ir turėtų būti svarstomas skubos tvarka. Komisija ir toliau laikosi 2018 m. liepos mėn. vertinimo, kad Kosovas įvykdė visus vizų režimo liberalizavimo kriterijus.
22.Europos Vadovų Taryba ne kartą teigė, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Ji palankiai vertino padėties rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje deeskalavimą. Europos Sąjunga yra pasirengusi laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso bendrauti su Turkija ir stiprinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse, tokiose kaip ekonominis bendradarbiavimas, aukšto lygio dialogai klimato, migracijos, visuomenės sveikatos, kovos su terorizmu ir regioniniais klausimais, su sąlyga, kad bus išlaikytas dabartinis deeskalavimas, kad Turkija konstruktyviai dalyvaus ir kad bus laikomasi Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytų sąlygų. Jeigu bus atnaujinti vienašaliai veiksmai arba provokacijos, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, ES pasinaudos visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus.
Tikimasi aktyvios Turkijos paramos deryboms, kuriomis siekiama teisingo, visapusiško ir tvaraus Kipro ginčo sprendimo pagal JT programą, laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir vadovaujantis principais, kuriais grindžiama ES. Svarbu, kad Turkija dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą ir konstruktyviai dalyvautų Jungtinių Tautų vadovaujamose derybose dėl Kipro pagal atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Neturėtų būti imamasi vienašalių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą saloje ir trukdyti tęsti derybas. Turkija privalo skubiai įvykdyti įsipareigojimą visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir pašalinti visas laisvą prekių judėjimą ribojančias kliūtis, įskaitant tiesioginio transporto jungčių su Kipro Respublika apribojimus.
Turkijos demokratinių institucijų veikimas turi rimtų trūkumų. Turkija kol kas neišsklaidė didelio ES susirūpinimo dėl prastėjančios teisinės valstybės padėties, pagrindinių teisių ir teisminių institucijų nepriklausomumo. Turkija tokio regreso sustabdymą ir susilpnėjusio politinės sistemos stabdžių ir atsvarų mechanizmo stiprinimą turėtų laikyti prioritetu. ES vadovai patvirtino, kad dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais tebėra neatsiejamas ES ir Turkijos santykių aspektas.
2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimas ir toliau davė rezultatų: Turkija toliau labai prisidėjo sprendžiant migracijos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje problemą ir priėmė didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių. Komisija pasiūlė skirti papildomą 3 mlrd. EUR paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje. Komisija primena, kad svarbu toliau įgyvendinti pareiškimą, įskaitant grąžinimą ir neteisėtos migracijos maršrutų prevenciją. ES palankiai vertina tai, kad Turkija ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ir tikisi bendradarbiauti su Turkija įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Ir ES, ir Turkija toliau naudojasi ES ir Turkijos muitų sąjungos teikiamomis galimybėmis. Turkija turėtų toliau aktyviai bendradarbiauti su Komisija, kad pašalintų prekybos kliūtis, trukdančias sklandžiam muitų sąjungos veikimui.
**
VI. PRIEDAI
1.Ataskaitų išvadų santraukos
2.Statistiniai duomenys
3.Trečiųjų šalių rodikliai, susiję su demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės padėtimi šalyse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse
COM(2020) 641 final.
Tai apima 41,46 mln. EUR neatidėliotinos paramos perskirstymą iš Pasirengimo narystei paramos priemonės, 88 mln. EUR – sveikatos priežiūrai, įskaitant 70 mln. EUR siekiant užtikrinti patikimų, veiksmingų ir ES patvirtintų COVID-19 vakcinų pasiūlą ir prieinamumą, 761,5 mln. EUR – atsigavimui nuo krizės socialinio ir ekonominio poveikio, taip pat 750 mln. EUR makrofinansinės paramos ir 1,7 mlrd. EUR Europos investicijų banko paramos paketą.
COM(2020) 57 final.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
COM(2020) 57 final.
https://www.consilium.europa.eu/media/44029/st08101-en20.pdf
JOIN(2021) 8 final/2.
Oficialusis leidinys L 330, 2021 9 20.
EMPACT (Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykė platforma) yra ES valstybių narių vykdoma saugumo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti, prioritetizuoti ir įveikti organizuoto ir sunkių formų tarptautinio nusikalstamumo keliamas grėsmes. EMPACT dabar yra nuolatinė priemonė, kaip nustatyta Tarybos išvadose dėl EMPACT 2022+ . 2021 m. gegužės mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose nustatyti EMPACT prioritetai kitam EMPACT ciklui (2022 m. sausio mėn. – 2025 m. gruodžio mėn.).
Komunikatas dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos, COM(2021) 170 final, 2021 4 14.
JOIN(2016) 18 final.
Vakarų Balkanų skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo pradžia (europa.eu)
JOIN(2020) 18 final.
https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2020)011-e
COM(2020) 624 final.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020D1657&from=EN
EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2021 10 19
COM(2021) 644 final
PRIEDAI
prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos
{SWD(2021) 288 final} - {SWD(2021) 289 final} - {SWD(2021) 290 final} - {SWD(2021) 291 final} - {SWD(2021) 292 final} - {SWD(2021) 293 final} - {SWD(2021) 294 final}
1 PRIEDAS. Ataskaitų išvadų santraukos
Juodkalnija
Kalbant apie politinius kriterijus, ataskaitiniu laikotarpiu vyravo įtampa ir politinių veikėjų tarpusavio nepasitikėjimas. Didelis naujosios valdančiosios daugumos ir opozicijos susipriešinimas išliko visus 2020 m. ir sustiprėjo porinkiminiu laikotarpiu. Santykių įtampa ir nepasitikėjimas dažnai skatino eskaluoti padėtį ir dar labiau aštrino, be kita ko, valdančiosios daugumos politinį susiskaldymą. Po parlamento rinkimų pasikeitė valdančioji koalicija bei valstybės organų dinamika ir paaiškėjo, kad reikia rasti pusiausvyrą naujoje politinėje aplinkoje, be kita ko, sprendžiant su religinėmis bendruomenėmis ir etnine kilme susijusius klausimus, ataskaitiniu laikotarpiu dominavusius politinėje darbotvarkėje. Dėl vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nesutarimų reformos sulėtėjo. 2020 m. gruodžio mėn. parlamentas išrinko 42-ąją Juodkalnijos vyriausybę, gerokai sumažintas ministerijų skaičius. Tai pirmoji Juodkalnijos vyriausybė, kurią sudaro daugiausia su politika nesusiję ekspertai.
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) galutinėje ataskaitoje dėl 2020 m. parlamento rinkimų ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija rekomendavo gerokai prieš naujus rinkimus vykdyti visapusišką reformą siekiant suderinti rinkimų teisinę sistemą ir reglamentuoti visus pagrindinius rinkimų aspektus, taikant įtraukų procesą. 2020 m. gruodžio mėn. parlamentas įsteigė Visapusiškos rinkimų reformos komitetą, kuriam pavesta iki 2021 m. pabaigos įgyvendinti teisėkūros reformas. Dėl pradinio vėlavimo ir periodinių boikotų pažanga buvo lėta. 2021 m. birželio mėn. parlamentas atleido Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) pirmininką, o naujo pirmininko parlamentas dar nepaskyrė. Reikia toliau didinti Valstybinės rinkimų komisijos profesionalumą, skaidrumą ir atskaitomybę.
2021 m. dviejose savivaldybėse vyko vietos rinkimai. Nepaisant partijų susitarimo visus vietos rinkimus rengti tą pačią dieną, teisinėje sistemoje vis dar numatyta galimybė rengti juos pagal slankųjį tvarkaraštį, todėl prieš rinkimus nacionaliniu ir vietos lygmenimis kampanija vykdyta beveik nuolatos. Dar neužtikrintas patikimas, nepriklausomas ir veiksmingas institucijų atsakas į vadinamąją „vokų bylą“.
Dėl nepakankamai konstruktyvaus visų parlamentinių veikėjų dalyvavimo užkertamas kelias prasmingam politiniam dialogui ir dar labiau poliarizuojama politinė aplinka. Dėl to, kad dauguma opozicijos ir valdančiosios daugumos parlamento narių boikotavo plenarines sesijas, 2021 m. parlamente buvo sustabdytas sprendimų priėmimas. Parlamentas pagerino savo darbo skaidrumą, bendravimą su visuomene ir sustiprino teisėkūros ir priežiūros vaidmenį.
Valdančioji dauguma dažnai inicijavo arba priėmė teisės aktus skubos tvarka, nerengdama būtinų viešų konsultacijų ir tinkamai neatsižvelgdama į stojimo į ES reikalavimus. Parlamentas dar turi praktiškai įrodyti įsipareigojimą įgyvendinti Juodkalnijos ES reformų darbotvarkę ir gerinti teisėkūros iniciatyvų koordinavimą su vyriausybe. Parlamentas turėtų stiprinti administracijos darbuotojų profesinius ir ekspertinius gebėjimus ir gerinti moterų politinį atstovavimą.
Dabartinio parlamento sudėtis neturi precedento Juodkalnijos istorijoje. Jis turėtų siekti plataus partijų ir visuomenės sutarimo dėl su ES susijusių reformų, kurios yra gyvybiškai svarbios šaliai siekiant pažangos stojant į ES. Akivaizdu, kad siekiant stiprinti parlamentinę atskaitomybę, vykdomosios valdžios priežiūrą, demokratinę kontrolę, užtikrinti geresnę teisės aktų kokybę ir skyrimą į svarbius postus, būtinas aktyvus ir konstruktyvus visų partijų dalyvavimas. Iki šiol parlamentui nepavyko užtikrinti reikiamos 2/3 balsų daugumos, kad galėtų paskirti asmenis svarbioms teisėjų pareigoms eiti, todėl kai kurios pagrindinės teisminės sistemos pareigos einamos laikinai.
Kalbant apie valdymą, būtina stiprinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir vyriausybės pajėgumus vykdyti reformas. 2020 m. gruodžio mėn. parlamentas išrinko 42-ąją Juodkalnijos vyriausybę. Ministerijų skaičius sumažintas iki 12; keturioms iš jų vadovauja moterys. Naujoji vyriausybė yra pirmoji Juodkalnijos vyriausybė, sudaryta iš ekspertų, tik ministro pirmininko pavaduotojo pareigas eina politinės partijos lyderis. Vyriausybė taip pat priėmė naują 2021–2023 m. nacionalinę stojimo į ES programą. Derybų struktūra iš esmės susilpnėjo atleidus arba atsistatydinus 110 jos narių, įskaitant 16 skyrių derybininkų ir 24 darbo grupių vadovus. Dauguma šių svarbių pareigų lieka neužimtos. Kai kurioms naujų vadovų vadovaujamoms svarbioms ministerijoms nepavyko parodyti pakankamo įsipareigojimo ir konstruktyvaus dalyvavimo stojimo į ES procese.
Pilietinės visuomenės vaidmuo pripažįstamas ir skatinamas, tačiau dabartinę teisinę ir institucinę sistemą reikia toliau tobulinti, kad stojimo į ES procese būtų stiprinami valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės konsultacijų ir bendradarbiavimo mechanizmai.
Juodkalnija yra vidutiniškai pasirengusi viešojo administravimo reformos srityje. Apskritai ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Vyriausybės ir parlamento daugumos pasikeitimas padarė didelį poveikį valstybės tarnybai: valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimais buvo sumažinti valstybės tarnautojų kompetencijos, nepriklausomumo ir nuopelnais grindžiamo įdarbinimo reikalavimai. Be to, dėl neseniai vykusios viešojo administravimo reorganizacijos įvyko dideli personalo pokyčiai, be kita ko, vyresniųjų pareigūnų lygiu, o tai kelia pavojų Juodkalnijos gebėjimui išlaikyti patyrusius darbuotojus su stojimu į ES susijusiais klausimais daugelyje sektorių. Siekiant veiksmingai depolitizuoti valstybės tarnybą, optimizuoti valstybės administravimą ir įgyvendinti valdytojų atsakomybę reikia tvirtos politinės valios.
Juodkalnija tebėra vidutiniškai pasirengusi taikyti ES acquis ir Europos standartus teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityje ir apskritai padarė nedidelę pažangą, o atskaitomybės srities rezultatai riboti. Teisminių institucijų srityje pažangos nepadaryta, sustojo svarbiausios teismų reformos. Dar neužtikrintas ryžtingas politinis įsipareigojimas, kurio reikia, kad būtų pašalintos kliūtys svarbioms šių reformų dalims, o parlamente nepavykus užtikrinti kvalifikuotos balsų daugumos, dar nepaskirti keli teisminių institucijų darbuotojai. Nepaisant aktyvesnio Kovos su korupcija agentūros požiūrio, korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir kelia susirūpinimą. Pagrindinių teisių srityje Juodkalnija toliau laikėsi įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus ir teisės aktus. Tačiau tebėra problemų užtikrinant veiksmingą nacionalinės teisės aktų žmogaus teisių srityje įgyvendinimą. Nedidelė pažanga padaryta saviraiškos laisvės srityje.
Juodkalnija padarė tam tikrą pasirengimo pažangą kovos su korupcija srityje. Padaryta nedidelė pažanga: praėjusių metų rekomendacijos buvo iš dalies įgyvendintos, kiek tai susiję su tolesniais rezultatais, pasiektais vykdant represijų ir korupcijos prevenciją, ir Kovos su korupcija agentūros pastangomis spręsti jos problemas. Dar reikia gerinti turto arešto ir konfiskavimo rezultatus. Naujai vadovaujama Kovos su korupcija agentūra (ACA) parodė iniciatyvesnį požiūrį, visų pirma intensyvindama plačiajai visuomenei, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei skirtą komunikacijos ir informavimo veiklą ir mažindama likusių nuo ankstesnių metų neišnagrinėtų bylų skaičių. Nepaisant šios teigiamos tendencijos, tebėra problemų, susijusių su agentūros nepriklausomumu, prioritetų nustatymu, atrankiniu požiūriu ir sprendimų kokybe, ir šioje srityje reikia nuolatinių pastangų. Korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių. Siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, reikia tvirtos politinės valios ir tvirto baudžiamosios teisenos atsako į aukšto lygio korupciją.
Juodkalnija yra iš dalies ar vidutiniškai pasirengusi kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Ji padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama praėjusių metų rekomendacijas, visų pirma gerindama teisėsaugos institucijų prieigą prie pagrindinių duomenų bazių ir didindama tyrėjų bei ekspertų pagrindinėse srityse skaičių. Išnagrinėta daugiau organizuoto nusikalstamumo bylų ir daugiau asmenų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o bylų, dėl kurių priimti teismų sprendimai, skaičius beveik patrigubėjo. Tarptautinis policijos bendradarbiavimas vyksta sėkmingai ir toliau duoda rezultatų: užsienyje konfiskuota kaip niekada daug narkotikų. Tačiau kovos su tabako kontrabanda ir pinigų plovimu pajėgumai dar nėra pasiekę norimo lygio. Juodkalnija vis dar nėra pašalinusi kai kurių sisteminių baudžiamosios teisenos sistemos trūkumų, įskaitant tai, kaip teismuose nagrinėjamos organizuoto nusikalstamumo bylos.
Pagrindinių teisių srityje Juodkalnija iš esmės turi teisinę ir institucinę sistemą ir padarė tam tikrą pažangą vykdydama tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus. Tačiau tebėra veiksmingo įgyvendinimo problemų. Teisėsaugos institucijoms reikia toliau ir efektyviau tirti pernelyg didelio jėgos naudojimo ir neapykantos nusikaltimus. Pažeidžiamos grupės, įskaitant romus ir egiptiečius, ir neįgalieji toliau patiria įvairių rūšių diskriminaciją; jiems sunku naudotis savo teisėmis administraciniuose ir teismo procesuose. Moterys ir toliau patiria nelygybę dalyvaudamos politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir siekdamos užimtumo bei ekonominių galimybių. Didelį susirūpinimą tebekelia smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus. Toliau daugėjo etniniu ir religiniu pagrindu vykdomų išpuolių, neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų. Juodkalnija tik iš dalies atsižvelgė į praėjusių metų rekomendacijas. Vis dar reikia gerinti galimybes kreiptis į teismą, visų pirma pažeidžiamų grupių. Įstatymo dėl religijos laisvės pakeitimai buvo priimti po ribotų ir ne visiškai įtraukių konsultacijų su religinėmis bendruomenėmis.
Juodkalnija padarė tam tikrą pasirengimo pažangą saviraiškos laisvės srityje. Apskritai ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga ir tik iš dalies atsižvelgta į praėjusių metų rekomendacijas. Įvyko tam tikrų naujų pokyčių, tiriant 2018 m. nušauto tiriančiojo žurnalisto bylą, tačiau vis dar reikia užtikrinti tiek su šia byla, tiek su kitomis svarbiomis senomis bylomis susijusius tolesnius teisminių institucijų veiksmus. 2021 m. balandžio mėn. vyriausybė įsteigė naują smurto prieš žiniasklaidą stebėsenos ad hoc komisiją, tačiau ji kol kas ne visiškai ir nelabai veiksmingai atsižvelgė į svarbias ankstesnės komisijos rekomendacijas. Šiuo metu vyksta teisinės sistemos peržiūra, kuria siekiama spręsti 2020 m. Žiniasklaidos įstatyme ir Viešojo transliuotojo RTCG įstatyme nustatytas papildomas problemas, užbaigti ją nauju Audiovizualinės žiniasklaidos įstatymu ir užtikrinti jų visišką atitiktį ES acquis ir Europos standartams. Reikia labiau stengtis apriboti dezinformacijos ir priekabiavimo internete bei neapykantą kurstančių kalbų poveikį, kartu užtikrinant, kad tokiomis priemonėmis nebūtų neproporcingai ribojama saviraiškos laisvė. 2021 m. birželio mėn. parlamentas be plataus įvairių partijų pritarimo paskyrė naują RTCG tarybą. Po šio pakeitimo ir vėlesnių RTCG valdymo pakeitimų visuomeninio transliuotojo siūlomas turinys tapo politiškai įvairesnis. Apskritai žiniasklaida tebėra labai poliarizuota, informacija dažnai pateikiama šališkai ir nesubalansuotai, įskaitant aktyvų regiono užsienio žiniasklaidos dalyvavimą, ypač pastebimą rinkimų laikotarpiais. Savireguliacijos mechanizmai tebėra silpni.
Pagal ekonominius kriterijus Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. 2020 m. šalis patyrė staigų nuosmukį, nes COVID-19 pandemija labai neigiamai paveikė nuo turizmo priklausomą ekonomiką. Tai padarė didelį neigiamą šalutinį poveikį privačiam vartojimui, investicijoms, užimtumui, prekybai ir viešiesiems finansams. Siekdamos paremti piliečius ir ekonomiką, valdžios institucijos įgyvendino keletą ekonominės paramos priemonių. Šios priemonės iš esmės buvo tikslingos, skaidrios ir laikino pobūdžio. Nepaisant tam tikrų vėlavimų dėl pandemijos, vyriausybė toliau įgyvendino kai kurias numatytas reformas, siekdama gerinti verslo aplinką. Tvarkingas vyriausybės pasikeitimas krizės įkarštyje padėjo išsaugoti veiksmingą reakcijos į COVID-19 politiką. Naujai vyriausybei pavyko sumažinti fiskalinę riziką sukaupus didelių fiskalinių rezervų 2021 m. finansavimo poreikiams patenkinti, be kita ko, ir papildomoms COVID-19 paramos programoms. Finansų sektorius krizės metu išliko stabilus dėl jo tvirtos padėties iki krizės ir valdžios institucijų įgyvendintų paramos priemonių, tačiau dėl uždelsto krizės poveikio bankų balansui reikia atidžiai stebėti finansų įstaigas.
Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. COVID-19 pandemija parodė, kad dėl diversifikacijos trūkumo nuo turizmo priklausoma Juodkalnijos ekonomika yra labai pažeidžiama dėl sukrėtimų. Naudojant valstybės subsidijas buvo dedama tam tikrų pastangų pagerinti inovacinius pajėgumus ir nustatyti ES standartus vietos įmonėse, tačiau atsižvelgiant į problemos mastą jos buvo gana kuklios. Švietimo sistemos kokybė ir mokymo programų prioritetai neatrodo tinkami siekiant didinti žmogiškąjį kapitalą ir spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą. Šiuolaikinė telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūra sparčiai diegiama, tačiau labai trūksta transporto infrastruktūros, o tai trukdo integruotis į regionines ir ES rinkas. Be to, neįmantrūs vidaus produktai, mažos vietos įmonės ir silpnas dalyvavimas išorės rinkose yra pagrindinės kliūtys, trukdančios didinti konkurencingumą ir įvairinti ekonomiką.
Kalbant apie gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, Juodkalnija tebėra konstruktyviai įsipareigojusi palaikyti dvišalius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, tačiau dvišaliai santykiai su Serbija yra įtempti, o nacionalistinė retorika stiprėja. Juodkalnija iš esmės aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo veikloje.
Kalbant apie Juodkalnijos gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus, daugelyje sričių jau atliktas svarbus derinimo ir pasirengimo įgyvendinti ES acquis darbas, nors jis vyksta lėčiau negu anksčiau.
Vidaus rinkos veiksmų grupė ypač svarbi Juodkalnijos pasirengimui įvykdyti ES vidaus rinkos reikalavimus ir turi didelę reikšmę galimoms ankstyvoms integracijos priemonėms ir bendros regioninės rinkos plėtrai. Padaryta pažanga tokiose srityse, kaip rinkos priežiūros, akreditavimo ir standartizavimo; elektroninės bendrovių registracijos teisinių išankstinių sąlygų; pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos; bendrovių teisės; valstybės pagalbos ir pagalbos skaidrumo; bankininkystės; vartotojų ir sveikatos apsaugos. Dabar Juodkalnija turėtų daugiausiai dėmesio skirti: derinimui su metrologijos ir standartizacijos srities ES acquis, Užimtumo agentūros veiklos pajėgumų plėtrai; reglamentuojamosioms profesijoms, kapitalo judėjimui ir mokėjimams, be kita ko, susijusiems su nuosavybės teisių įgijimu, palaipsniui atsisakant pilietybės suteikimo investuotojams sistemos; įmonių teisei ir bendrovių apskaitai; intelektinei nuosavybei; konkurencijai ir valstybės pagalbai; vartotojų apsaugai ir sveikatos apsaugai, taip pat teisės aktų, kuriais derinami ES acquis kapitalo reikalavimai bankų sektoriuje, įgyvendinimui.
Konkurencingumo ir integracinio augimo grupė yra glaudžiai susijusi su Juodkalnijos ekonomikos reformų programa. Padaryta pažanga tabako kontrolės; pensijų; pramonės politikos, pažangiosios specializacijos, profesinio mokymo ir palankesnių prekybos sąlygų sudarymo srityse. Ekonominės ir pinigų politikos srityje šiuo metu įgyvendinamas derinimo su ES acquis veiksmų planas. Dabar Juodkalnija turėtų daugiausiai dėmesio skirti: žiniasklaidos sektoriaus nepriklausomumui; PVM, akcizų ir tiesioginio apmokestinimo koordinavimui sprendžiant ekonominius ir piniginius klausimus; darbo teisei ir kovos su diskriminacija įstatymui, darbuotojų saugai; pramonės politikai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui ir ES reikalavimus atitinkančiai kompiuterizuotai tranzito sistemai.
Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo veiksmų grupė turi svarbių sąsajų su Juodkalnijos ekonomikos reformų programa, Komisijos ekonomikos ir investicijų planu ir Vakarų Balkanų žaliąja darbotvarke. Padaryta pažanga ateities energetikos rinkos kūrimo; transporto plėtros strategijos, gamtos apsaugos ir nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano srityse. Dabar Juodkalnija turėtų daugiausiai dėmesio skirti: energetikos sektoriui; transeuropiniams tinklams, telekomunikacijoms, TEN-T ir TEN-E reglamentams; perėjimui prie žaliosios ekonomikos, atliekų tvarkymui, vandens kokybei, gamtos apsaugai ir klimato kaitai.
Išteklių, žemės ūkio ir sanglaudos veiksmų grupė apima su ES struktūriniais fondais ir investicijų fondais susijusią politiką, kuria plėtojami pajėgumai prisiimti būsimos ES valstybės narės atsakomybę. Pažanga padaryta žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės, regioninės politikos ir struktūrinių priemonių, finansinių ir biudžeto nuostatų ir nuosavų išteklių valdymo srityse. Dabar Juodkalnija turėtų daugiausiai dėmesio skirti: IPARD programos įgyvendinimui, žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, žuvininkystei, maisto įstaigų modernizavimui ir maisto saugos kontrolei, ES sanglaudos politikos reikalavimams, gebėjimams valdyti PNPP netiesioginio valdymo programas ir nuosavų išteklių sistemos administravimo taisyklėms.
Kalbant apie išorės santykių veiksmų grupę, Juodkalnija toliau visapusiškai laikėsi visų ES BUSP pozicijų, deklaracijų ir ES bendrųjų pozicijų. Ji taip pat toliau įgyvendino ES taisyklėmis grindžiamus bendros regioninės rinkos veiksmus, be kita ko, bendradarbiaudama VELPS ir Regioninio bendradarbiavimo taryboje. Įsipareigojimu užtikrinti Romos statuto vientisumą būtų galima preliminariai uždaryti likusį šios grupės 31 skyrių.
Administracinių gebėjimų taikyti ES acquis stiprinimas tebėra svarbus Juodkalnijos uždavinys, įskaitant neatidėliotiną poreikį atkurti veikiančią derybų struktūrą.
Kalbant apie migraciją, tiek teisėta, tiek neteisėta migracija 2020 m. smarkiai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos. Palyginti su 2019 m., neteisėtų migrantų atvykimas sumažėjo 60 proc., o 2020 m. sulaikyti 3 149 migrantai. 2020 m. Specialioji prokuratūra atliko du neteisėto migrantų gabenimo tyrimus. Vienoje byloje galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti aštuonių asmenų atžvilgiu. Juodkalnijos gebėjimai valdyti mišrius migracijos srautus ir pabėgėlių integraciją gerėja, tačiau tam, kad šalis galėtų įveikti migracijos spaudimą, ji turi nuolat dėti pastangas, toliau didinti priėmimo pajėgumus ir gerinti sąlygas priėmimo centruose. Be kita ko, bus toliau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas readmisijos srityje, remiama sėkminga grąžinamų asmenų reintegracija, didinami pajėgumai vykdyti neteisėto migrantų gabenimo tinklų baudžiamąjį persekiojimą ir kuriama moderni migrantų duomenų rinkimo sistema.
Serbija
Kalbant apie politinius kriterijus, Serbijos parlamentas ir politinės jėgos toliau dalyvavo Europos Parlamento vadovaujamame partijų dialoge, kad būtų pasiektas platus partijų sutarimas dėl su ES susijusių reformų, kuris yra itin svarbus šalies pažangai siekiant narystės ES. Tačiau politinis klimatas ataskaitiniu laikotarpiu išliko poliarizuotas. Kad procesas būtų sėkmingas, visi politiniai veikėjai turi konstruktyviai ir geranoriškai bendradarbiauti ir įgyvendinti 2021 m. rugsėjo mėn. Europos ir Serbijos parlamentų tarpininkų per partijų dialogą nustatytas priemones.
Rinkimų klausimu Serbija pradėjo įgyvendinti ilgalaikes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/ODIHR) rekomendacijas, o vyriausybė atkūrė atitinkamą rinkimų darbo grupę. Visos pagrindinės rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos įtraukiai ir skaidriai, remiantis platesniu politiniu sutarimu ir gerokai prieš kitus rinkimus.
Serbijos parlamento įgaliojimai, oficialiai suformuoti 2020 m. rugpjūčio mėn., nuo pat pradžių buvo ribotos trukmės, nes politinė vadovybė paskelbė naujus rinkimus ne vėliau kaip 2022 m. pavasarį. Apskritai parlamentas gerokai sumažino skubių procedūrų ir priėmė naują parlamento narių elgesio kodeksą. Vis dėlto per parlamentines diskusijas ir toliau sakytos prieš politinius oponentus ir skirtingą politinę nuomonę turinčius kitų institucijų atstovus nukreiptos provokacinės kalbos. Visi politikai turėtų kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir prisidėti prie politinio dialogo dėl su ES susijusių reformų, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės principų.
Naujai įsteigta Žmogaus ir mažumų teisių ir socialinio dialogo ministerija inicijavo įvairius viešus dialogus. Tačiau vis dar reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sistemingą vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Vietos lygmeniu vis dar reikia sukurti palankią aplinką pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) plėtrai ir finansavimui, nes vis dar pasitaiko žodinių išpuolių prieš pilietinės visuomenės organizacijas, be kita ko, parlamente.
Viešojo administravimo reformos srityje Serbija yra vidutiniškai pasirengusi. Tačiau apskritai ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Serbija vis dar turi užtikrinti i) nuopelnais grindžiamą įdarbinimą ir pernelyg didelio vyresniųjų vadovų pareigybių skaičiaus sumažinimą, ii) stiprų viešosios politikos sekretoriato kokybės kontrolės vaidmenį politikos formavimo ir koordinavimo srityje ir iii) bendrą mechanizmą, pagal kurį pirmenybė būtų teikiama visoms investicijoms, neatsižvelgiant į finansavimo rūšį ir šaltinį.
Serbijos teismų sistemos srityje pasiektas tam tikras pasirengimo lygis. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. 2020 m. gruodžio mėn. atnaujinta konstitucinė teismų reforma, kurią planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos. Priėmus Konstitucijos pakeitimus, teisėjų skyrimo ir teisėjų bei prokurorų darbo vertinimo sistema turi būti nuodugniai peržiūrėta, kad būtų sudarytos sąlygos nuopelnais grindžiamam teisėjų įdarbinimui ir karjerai, nes dabartinė teisinė sistema nesuteikia pakankamų garantijų, kad nebūtų galima daryti politinės įtakos teisminėms institucijoms.
Kovos su korupcija srityje Serbija pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Korupcijos prevencijos klausimu Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) padarė išvadą, kad jos rekomendacija dėl korupcijos prevencijos agentūros buvo tinkamai įgyvendinta. Ši rekomendacija buvo susijusi su pakankamo nepriklausomumo ir finansinių bei personalo išteklių poreikiu, taip pat su Agentūros kompetencijos išplėtimu. Serbija dar turi priimti naują kovos su korupcija strategiją kartu su veiksmų planu ir nustatyti veiksmingą koordinavimo mechanizmą, kad būtų galima įgyvendinti prevencijos ar represijų politikos tikslus ir veiksmingai kovoti su korupcija. Palyginti su ankstesniais metais, kaltinimų ir pirmosios instancijos apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio korupcijos bylose toliau mažėjo. Serbija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama pašalinti šiuos trūkumus ir aktyviau užkirsti kelią korupcijai bei ją mažinti.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Serbija padarė tam tikrą pasirengimo pažangą. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Serbija dar nėra pasiekusi įtikinamų rezultatų, susijusių su veiksmingais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais sunkių ir organizuotų nusikaltimų bylose, įskaitant finansinius tyrimus, dėl kurių būtų areštuota ir konfiskuota daugiau turto. Palyginti su 2019 m., apkaltinamųjų nuosprendžių dėl organizuoto nusikalstamumo skaičius sumažėjo. Serbija turėtų vietoje konkrečiomis bylomis grindžiamo požiūrio taikyti kovos su organizacijomis strategiją ir užuot skyrusi dėmesį mažos arba vidutinės svarbos atvejams pereiti prie rezonansinių bylų, kuriomis būtų siekiama išardyti dideles ir tarptautiniu mastu plintančias organizacijas ir konfiskuoti jų turtą.
Serbijos teisinė ir institucinė sistema, kuria užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, jau iš esmės sukurta. Tačiau reikia užtikrinti, kad sistema būtų nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinama. Reikia stiprinti žmogaus teisių institucijas ir užtikrinti jų nepriklausomumą, be kita ko, skiriant būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Saviraiškos laisvės srityje padaryta nedidelė pažanga priimant ir pradedant įgyvendinti ribotą skaičių priemonių pagal veiksmų planą, susijusį su žiniasklaidos strategija. Vis dėlto toliau vyko aukšto lygio pareigūnų žodiniai išpuoliai prieš žurnalistus, o grasinimų ir smurto atvejai tebekelia susirūpinimą. Dauguma žiniasklaidos asociacijų 2021 m. kovo mėn. pasitraukė iš žurnalistų saugumo grupės; jos nurodė, kad prieš žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus naudojamos neapykantą kurstančios kalbos ir šmeižto kampanijos, be kita ko, tuo užsiima valdančiosios partijos grupės parlamente vadovas. Šie žodiniai išpuoliai parlamente vyko net po to, kai 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimtas elgesio kodeksas. Vis dar reikia toliau praktiškai stiprinti bendrą aplinką, kad būtų galima be kliūčių naudotis saviraiškos laisve.
Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Serbija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai arba gerai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Serbijos ekonomika 2020 m. susitraukė nesmarkiai, nes COVID-19 krizės poveikį sušvelnino stiprus iki krizės įgytas pagreitis, plataus užmojo, laiku įgyvendinamos fiskalinės ir piniginės paramos priemonės, ekonomikos sektorių struktūra ir vidutiniškai palyginti negriežtos plitimo stabdymo priemonės. Per krizę sumažėjo išorės disbalansas, nors jo finansavimą ir toliau visiškai padengė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukos. Prieš krizę sukurtos fiskalinio manevravimo galimybės Serbijai suteikė didelę fiskalinę paramą 2020 m. ir 2021 m. krizėms švelninti bei leido gerokai padidinti kapitalo išlaidas. Bankų sektoriaus stabilumas buvo išsaugotas, skolinimas sparčiai augo, jį parėmė pinigų politikos švelninimo priemonės, paskolų moratoriumai ir likvidumą didinančios priemonės. 2020 m. darbo rinkoje nedarbo lygis toliau mažėjo, visų pirma dėl mažesnio dalyvavimo darbo rinkoje lygio krizės metu.
Padaryta tam tikra pažanga vykdant mokesčių administravimo reformas ir privatizuojant valstybinius bankus. Vis dėlto kitos stambios struktūrinės viešojo administravimo ir valstybės valdomų įmonių reformos ir toliau vyko lėtai, todėl ankstesnis neefektyvumas užtruko ilgiau. Nepadaryta jokios pažangos griežtinant fiskalines taisykles ir įtvirtinant fiskalinę politiką. Valstybė išlaiko didelį poveikį ekonomikai, o privatusis sektorius nepakankamai išvystytas ir jam trukdo teisinės valstybės silpnumas, visų pirma korupcija ir teismų veiklos neveiksmingumas, taip pat nepakankamai užtikrinama sąžininga konkurencija.
Serbija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Ekonomikos struktūra toliau gerėjo, o ekonominė integracija į ES išliko didelė. Tačiau nepaisant tam tikros pažangos, švietimo ir mokymo kokybė ir aktualumas ne visiškai atitinka darbo rinkos poreikius. Viešosios investicijos toliau didėjo, siekiant pašalinti didelius infrastruktūros trūkumus po kelerius metus trukusių nepakankamų investicijų. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVE) skolinimosi sąnaudos sumažėjo, bet jos vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant nenuspėjamą verslo aplinką ir nesąžiningą konkurenciją.
Gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo srityje Serbija iš esmės toliau laikėsi įsipareigojimo palaikyti dvišalius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis. Tačiau santykiai su Juodkalnija toliau įtempti. Serbija iš esmės aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo veikloje.
Santykių su Kosovu normalizavimo klausimu ES tarpininkaujamas dialogas tęstas aukšto lygio susitikimuose 2021 m. birželio 15 d. ir liepos 19 d., taip pat trijuose vyriausiųjų derybininkų susitikimuose. Ataskaitiniu laikotarpiu abi Šalys paskyrė naujus vyriausiuosius derybininkus ir derybų grupes. Serbija turi toliau dėti dideles pastangas įgyvendindama visus ankstesnius susitarimus ir prisidėti priimant svarbų visapusišką teisiškai privalomą susitarimą dėl santykių su Kosovu normalizavimo. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą.
Kalbant apie Serbijos gebėjimą prisiimti narystės ES įsipareigojimus, šalis atliko svarbų darbą derindama teisės aktus su ES acquis daugelyje sričių, visų pirma mokesčių ir energetikos srityse.
Vidaus rinkos veiksmų grupė yra labai svarbi Serbijai rengiantis atitikti ES vidaus rinkos reikalavimus ir glaudžiai susijusi su galimomis ankstyvos integracijos priemonėmis ir bendros regioninės rinkos plėtra. Padaryta pažanga derinant teisės aktus bendrovių teisės, laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo ir laisvės teikti paslaugas srityse. Tačiau laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir vartotojų bei sveikatos apsaugos srityse pažangos nepadaryta.
Konkurencingumo ir integracinio augimo veiksmų grupė yra glaudžiai susijusi su Serbijos ekonominių reformų programa. Pažanga padaryta mokesčių, socialinės politikos ir užimtumo, pramonės politikos, mokslo ir technologijų plėtros bei švietimo srityse. Be to, mokesčių, socialinės politikos ir užimtumo srityse Serbija įvykdė derybų skyrių atidarymo kriterijus. Tačiau nepadaryta pažangos stiprinant fiskalines taisykles siekiant įtvirtinti fiskalinę politiką.
Žalioji darbotvarkė ir tvaraus sujungiamumo veiksmų grupė yra Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės, kurią Serbija patvirtino 2020 m. lapkričio mėn. ir kuri glaudžiai susijusi su Serbijos ekonomikos reformų programa ir Komisijos ekonomikos ir investicijų planu, pagrindas. Serbija įvykdė derybų dėl energetikos atidarymo kriterijus. Šalis padarė pažangą kelių eismo saugumo ir geležinkelių reformos srityje. Ji priėmė klimato įstatymą, taip pat pagrindinių energetikos įstatymų rinkinį, įskaitant naujus teisės aktus dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo.
Išteklių, žemės ūkio ir sanglaudos veiksmų grupė apima politiką, susijusią su ES struktūriniais fondais ir gebėjimų prisiimti būsimos valstybės narės atsakomybę plėtojimu. Ji taip pat apima kai kurias pagrindines politikos sritis, labai svarbias siekiant užtikrinti tvarias maisto sistemas ir padėti kaimo bendruomenėms vystytis ir įvairinti ekonominę veiklą. Serbija padarė pažangą maisto saugos srityje įdarbindama nacionalinių etaloninių laboratorijų darbuotojus ir parengdama veiksmų planą žuvininkystės srityje; dėl finansų ir biudžeto, kiek tai susiję su nuosavų išteklių valdymu, ir dėl regioninės politikos finansų valdymo srityje.
Kalbant apie išorės santykių veiksmų grupę, bendri Serbijos suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika modeliai iš esmės nepasikeitė. Kai kurie Serbijos veiksmai prieštaravo ES pozicijai užsienio politikos srityje. 2020 m. Serbijos suderinimo su atitinkamais vyriausiojo įgaliotinio pareiškimais ES vardu ir Tarybos sprendimais lygis buvo 56 proc., bet 2021 m. rugpjūčio mėn. padidėjo iki 61 proc. Serbija toliau dalyvavo ES krizių valdymo misijose ir operacijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką. Nepadaryta jokios konkrečios pažangos siekiant užbaigti stojimo derybas su Pasaulio prekybos organizacija.
Atlikdama aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį ir veiksmingai bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis ir ES valstybėmis narėmis Serbija toliau svariai prisidėjo prie mišrių migracijos į ES srautų valdymo. Ji taip pat toliau veiksmingai įgyvendino integruoto sienų valdymo strategiją ir savo veiksmų planą.
Šiaurės Makedonija
Kalbant apie politinius kriterijus, Šiaurės Makedonija toliau dėjo pastangas stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, be kita ko, aktyvindama esamą stabdžių ir atsvarų sistemą ir vykdydama informavimo veiklą pagrindiniais politikos ir teisėkūros klausimais. Šalis parodė esanti įsipareigojusi pasiekti rezultatų svarbiose pagrindinėse srityse, be kita ko, įgyvendindama darbotvarkę „Europe at home“ ir 2021 m. kovos su korupcija veiksmų planą. Spalio 17 d. įvyko pirmasis vietos rinkimų turas. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO/ODIHR) nusiuntė rinkimų stebėjimo misiją. Ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant likusias ESBO/ODIHR ir Venecijos komisijos rekomendacijas. Dar reikia laiku ir įtraukiai užbaigti išsamią rinkimų teisės aktų peržiūrą ir priimti atitinkamus įstatymus.
Opozicinės partijos toliau aktyviai dalyvavo parlamento veikloje ir kai kuriais atvejais rėmė pagrindinius su ES susijusius teisės aktus. Vis dėlto parlamentinį darbą apsunkino politinė poliarizacija, kurią dar padidino COVID-19 pandemija, ir tai kartais trukdė parlamentui veikti įprastai. Reikia stengtis sustiprinti parlamento kaip konstruktyvaus politinio dialogo forumo vaidmenį, visų pirma svarstant ES reformų darbotvarkę. Parlamentas toliau vykdė teisėkūros funkcijas. Reikėtų labai atsargiai ir ribotai taikyti paspartintas procedūras, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas teisės aktų tikrinimas ir jų svarstymas parlamente. Parlamentas toliau vykdė tinkamą vykdomosios valdžios priežiūrą. Dar reikia įgyvendinti pasiūlymus dėl parlamento vidaus reformos, dėl kurių susitarta per trečiąjį Jeano Monnet dialogo 1 etapą 2020 m. pradžioje. Toliau siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę organizavusiems ar vykdžiusiems smurtą per 2017 m. balandžio 27 d. išpuolį prieš parlamentą asmenims, be kita ko, priimant pirmosios instancijos nuosprendžius. Vyriausybė turi išlaikyti reformų pagreitį ir sutelkti dėmesį į esamos teisinės sistemos įgyvendinimą, o ne pradėti vykdyti atsitiktines naujas iniciatyvas. Kad reformų darbotvarkė būtų įgyvendinta laiku ir iš esmės, reikalinga nuolatinė visos visuomenės parama. Etninių grupių santykiai išliko stabilūs, toliau buvo įgyvendinamas Ochrido pagrindų susitarimas.
Pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau aktyviai veikė, reformų procese jos atlieka svarbų vaidmenį. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti savalaikį, prasmingą ir skaidrų konsultacijų su pilietine visuomene procesą. Atsižvelgiant į sunkumus, kylančius atsigaunant po COVID-19 krizės, tikimasi, kad vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos sukurs ilgalaikius partnerystės ryšius ir sustiprins esamą bendradarbiavimą.
Beveik užbaigta žvalgybos sektoriaus reforma, kurios rezultatas – sukurtos naujos struktūros ir plėtojama teisinė sistema. Šaliai reikia sustiprinti žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros pajėgumus.
Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi viešojo administravimo reformos srityje. Padaryta tam tikra pažanga užbaigiant valstybės administracijos horizontaliąją funkcinę peržiūrą. Svarbu, kad vyriausybė patvirtintų horizontaliąją funkcinę peržiūrą. Buvo pateiktos rekomendacijos dėl naujos valstybės administracinių įstaigų struktūros, patobulinus jų atskaitomybės ribas. Jos turi būti įtrauktos į atitinkamus teisės aktus, kurie turėtų būti priimti ir įgyvendinti. Šiaurės Makedonija šiuo metu peržiūri žmogiškųjų išteklių valdymo teisinę sistemą: persvarsto Administracinių tarnautojų įstatymą ir Valstybės tarnybos darbuotojų įstatymą, ketina priimti naują Vyresniosios vadovybės tarnybos įstatymą. Naujoji sistema turėtų pagerinti visos administracijos žmogiškųjų išteklių valdymą ir padės užtikrinti, kad būtų geriau taikomas nuopelnais grindžiamas įdarbinimas, paaukštinimas ir atleidimas iš darbo, be kita ko, vyresniosios vadovybės lygmeniu. Pateiktos Viešojo administravimo reformos strategijos ir Viešųjų finansų valdymo reformos programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos. Valstybinė korupcijos prevencijos komisija (KPT) toliau nagrinėjo galimo nepotizmo, kronizmo ir politinės įtakos viešojo sektoriaus darbuotojų įdarbinimo procese ir stebėtojų tarybos bei valdybos narių skyrimo procese atvejus. Atitinkamos institucijos turi sistemingai atsižvelgti į jos išvadas ir rekomendacijas.
Kalbant apie teismų sistemą, Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą ar vidutinišką pasirengimo pažangą. Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant teismų reformos strategiją, drauge laikantis Venecijos komisijos bei Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais pateiktų rekomendacijų. Vis dar reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sistemingai įgyvendinamas atnaujintas teismų reformos strategijos veiksmų planas ir teisminių institucijų bei prokuratūros žmogiškųjų išteklių strategijos. Teisminės institucijos toliau taiko naujas teisėjų ir prokurorų skyrimo, pareigų paaukštinimo, drausmės ir atleidimo iš darbo taisykles. Priimta dauguma peržiūrėto Prokuratūros tarybos įstatymo įgyvendinimo teisės aktų. Svarbu toliau įgyvendinti teisinę sistemą ir strateginius planus, susijusius su Teisėjų tarybos ir Prokuratūros tarybos reforma. Naujas Teisėjų ir prokurorų akademijos įstatymo projektas turėtų padėti išlaikyti akademiją kaip vieną bendrą skyrimo į teismines institucijas ir prokuratūrą punktą ir užtikrinti sąžiningą ir skaidrią prieigą prie šių profesijų.
Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą ar vidutinišką pasirengimo pažangą korupcijos prevencijos ir kovos su ja srityje. Padaryta tam tikra pažanga, nes šalis toliau konsolidavo kelių korupcijos bylų, tarp jų ir aukšto lygmens, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teisimo rezultatus, ir sustiprino savo institucinę struktūrą, visų pirma Valstybinę korupcijos prevencijos komisiją ir Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos klausimų prokuratūrą. 2021 m. balandžio mėn. parlamentas priėmė 2021–2025 m. nacionalinę korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos strategiją ir susijusį veiksmų planą, kuriais įtvirtinamas šalies įsipareigojimas užkirsti kelią korupcijai ir taikyti sankcijas už korupcinį elgesį. Buvusios Specialiosios prokuratūros inicijuotos bylos buvo toliau nagrinėjamos ir taip nustatyta atsakomybė už neteisėtus pokalbių pasiklausymus. Dėl kelių bylų buvo priimti pirmosios instancijos sprendimai ir remiantis buvusios Specialiosios prokuratūros tyrimo medžiaga pradėtos naujos bylos. Valstybinė korupcijos prevencijos komisija aktyviai siekė užkirsti kelią korupcijai ir pradėjo keletą bylų, be kita ko, prieš aukšto rango pareigūnus. Valstybinei komisijai skirtos naujos patalpos. Nepaisant to, turėtų būti toliau dedamos pastangos gerinti jos veikimą, visų pirma skiriant papildomų lėšų ekspertų įdarbinimui.
Kovodama su organizuotu nusikalstamumu, šalis padarė tam tikrą pasirengimo pažangą. Teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus, bet įgyvendinant kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijas reikia toliau dėti pastangas. Padaryta tam tikra operatyvinio lygmens pažanga, tačiau reikia stengtis, kad teisėsaugos institucijos veiksmingiau kovotų su tam tikrų formų nusikaltimais, pavyzdžiui, pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais. Itin svarbus visiems kovos su organizuotu nusikalstamumu subjektams išlieka veiklos koordinavimas.
Laikantis Vakarų Balkanų bendrame kovos su terorizmu veiksmų plane ir dvišaliame įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, pasiekta tam tikra pažanga kovojant su terorizmu ir užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui bei kovojant su juo. Siekiant įgyvendinti nustatytus smurtinio ekstremizmo ir radikalizacijos prevencijos prioritetus, 2020 m. birželio mėn. priimtas grįžusių užsienio kovotojų ir jų šeimos narių reintegracijos, resocializacijos ir reabilitacijos nacionalinis planas.
Pagrindinių teisių apsaugos teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus. Priimtas Diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos įstatymas ir įkurta Diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos komisija. Deinstitucionalizavimo procese padaryta reali pažanga ir beveik visi susiję vaikai buvo perkelti į bendruomeninės globos sistemą. Darbo ir socialinės politikos ministerija investuoja į bendruomenines paslaugas, įskaitant paramą smurto dėl lyties aukoms. Didelė pažanga padaryta, remiant įvairioms partijoms priėmus Įstatymą dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir apsaugos nuo jo. Pastebėtas lyčių aspekto integravimo ir moterų teisių užtikrinimo gerėjimas, nors moterys priklauso vienai iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių kategorijų. Turi būti nedelsiant visiškai įgyvendintos Europos ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijos, visų pirma susijusios su elgesiu su sulaikytais ir nuteistais asmenimis. Taip pat svarbu, kad šalis aktyviau įgyvendintų teisės aktus dėl neapykantos retorikos ir Stambulo konvencijos nuostatų įgyvendinimo nacionalinį veiksmų planą. Policijos civilinės išorės priežiūros mechanizmas veikia ne visu pajėgumu, o nesant tikrai nepriklausomų tyrėjų sunku spręsti policijos nebaudžiamumo problemą ir veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Šalis turėtų toliau gerinti padėtį kalėjimuose ir gausinti sulaikymo alternatyvų.
Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą ar vidutinišką pasirengimo pažangą saviraiškos laisvės srityje. Apskritai ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Bendra padėtis palanki žiniasklaidos laisvei ir sudaro žiniasklaidai sąlygas teikti kritišką informaciją, nors per COVID-19 krizę įtampa padidėjo. Reikia atnaujinti savireguliacijos pastangas ir užtikrinti konkrečius rezultatus diegiant žurnalistikos profesinius standartus. Reikėtų užtikrinti didesnį valstybės institucijų ir politinių partijų vykdomos žiniasklaidos reklamos skaidrumą. Valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų reformuoti visuomeninį transliuotoją, užtikrinti jo nepriklausomumą ir finansinį tvarumą. Visuomeninis transliuotojas priėmė penkerių metų plėtros strategiją, tačiau reformų procesą stabdo delsimas paskirti Audio ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų agentūros valdančiosios tarybos ir tarybos narius. COVID-19 krizė padarė didelį ekonominį poveikį žiniasklaidos sektoriui, visų pirma regionų ir vietos subjektams. Žiniasklaidos priemonėms buvo taikomas pagalbos priemonių rinkinys, tačiau dar reikia spręsti žurnalistų darbo teisių klausimą.
Regioninio bendradarbiavimo srityje šalis toliau palaikė gerus santykius su kitomis plėtros šalimis ir dalyvavo regioninėse iniciatyvose. Visos šalys turi toliau sąžiningai įgyvendinti galiojančius susitarimus, įskaitant Šiaurės Makedonijos ir Graikijos Prespos susitarimą ir draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį su Bulgarija.
Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą ir yra gerai pasirengusi plėtoti veikiančią rinkos ekonomiką. Ekonomika labai nukentėjo nuo pandemijos ir 2020 m. atsidūrė recesijoje. 2021 m. pavasarį prasidėjo laipsniškas atsigavimas. Vyriausybė ėmėsi griežto fiskalinio atsako, kad sušvelnintų krizės poveikį namų ūkiams ir įmonėms. 2020 m. fiskalinis deficitas padidėjo iki 8,2 proc. BVP, o valstybės skolos lygis sparčiai išaugo iki 60,2 proc. BVP, nes reikėjo patenkinti papildomo finansavimo poreikius. Kapitalo išlaidos buvo sumažintos persvarstant biudžetą, kad būtų sudarytos sąlygos su krize susijusiems mokėjimams atlikti, tačiau jie vis dėlto buvo visiškai nepakankami. Valdžios institucijos ėmėsi papildomų priemonių fiskaliniam skaidrumui didinti, nors visu pajėgumu veikiantis valstybės pagalbos registras dar nesukurtas. Nedidelė pažanga padaryta gerinant pajamų sutelkimą ir surinkimą, taip pat viešųjų investicijų valdymą, be kita ko, naudojant tvirtesnę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemą. Parlamentas dar nėra priėmęs naujo biudžeto pagrindų įstatymo, kuris, kaip tikimasi, labai pagerins fiskalinį valdymą, ir jo įgyvendinimas atidėtas. Palengvinus reguliavimą, finansų sektorius išliko tvirtas, o skolinimas privačiajam sektoriui stabilus. Verslo aplinkai ir toliau trukdė didelė neoficiali ekonomika.
Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą vykdydama praėjusių metų rekomendacijas ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Pandemijos metu išliko įsigalėjusi prekybos ir investicijų integracija į ES. Prekybos ir gamybos produkcijos lygiui ir struktūrai turėjo įtakos izoliavimas ir tiekimo grandinės sutrikimai tiek šalies viduje, tiek šalyse prekybos partnerėse. Pramonės struktūra nuolat gerėja. Darbo našumo ir kainų konkurencingumo pablogėjimas 2020 m. iš esmės atspindi pandemijos ir vyriausybės priimtų darbo vietų išsaugojimo priemonių ekonominį poveikį. Pagerėjo profesinio rengimo (VET) mokymo programos. Vis dėlto potencialų augimą riboja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kylantis dėl netinkamų mokymo programų, kapitalo investicijų trūkumo ir ribotos vidaus įmonių integracijos į pasaulines tiekimo grandines. Vyksta ekonomikos skaitmeninimas.
Kalbant apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus, Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje 2 veiksmų grupės (vidaus rinka) sričių, t. y. laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos politikos. Tačiau šalis yra gerai pasirengusi bendrovių teisės srityje, nors laisvas darbuotojų judėjimas dar yra pradiniame etape. Ataskaitiniu laikotarpiu Šiaurės Makedonija padarė nedidelę pažangą arba jos visai nepadarė visose srityse, išskyrus laisvo kapitalo judėjimo, bendrovių teisės ir intelektinės nuosavybės sritis, kuriose ji padarė tam tikrą pažangą. Apskritai ateinančiais metais reikia didesnės pažangos šiai grupei priklausančiose srityse, nes ji yra svarbi Šiaurės Makedonijos pasirengimui atitikti ES vidaus rinkos reikalavimus ir bendros regioninės rinkos plėtrai.
Apskritai Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje 3 veiksmų grupės (konkurencingumas ir integracinis augimas) sričių, be kita ko, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, mokesčių, įmonių ir pramonės politikos, švietimo ir kultūros, ekonomikos ir pinigų politikos srityse. Tačiau reikia stengtis labiau gerinti šių sričių pasirengimą. Pasirengimo lygis geras mokslo ir mokslinių tyrimų bei muitų sąjungos srityse. Tam tikra pažanga padaryta daugumoje šių sričių. Reikia dėti daugiau pastangų, ypač tose srityse, kuriose padaryta nedidelė pažanga, pavyzdžiui, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, mokslo ir mokslinių tyrimų, taip pat švietimo ir kultūros srityse.
Kalbant apie 4 veiksmų grupę (žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas), Šiaurės Makedonija yra gerai pasirengusi transeuropinių tinklų srityje. Ji vidutiniškai pasirengusi transporto politikos ir energetikos srityse, stebimas tam tikras pasirengimo lygis aplinkos ir klimato kaitos srityje. Šiaurės Makedonija aktyviai dalyvauja Transporto bendrijos ir Energijos bendrijos posėdžiuose. Ji užtikrino gerą atitiktį Energijos bendrijos sutarčiai, visų pirma elektros energijos srityje. Kaip ir visos Vakarų Balkanų šalys, 2020 m. gruodžio mėn. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime Šiaurės Makedonija patvirtino Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę. Šiais metais tam tikra pažanga padaryta energetikos sektoriuje, visų pirma padaryta pažanga siekiant priimti nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Tačiau pažanga transporto, aplinkos ir klimato kaitos srityse nedidelė. Norėdama tinkamai įgyvendinti 14 ir 27 skyrių acquis, šalis turi gerokai padidinti savo užmojį. Šios pastangos padidins ekonomikos ir investicijų plano veiksmingumą ir paspartins Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimą. Reikia stiprinti visų sektorių administracinius gebėjimus. Be to, šių sektorių strategijos, veiksmų planai ir teisės aktai turi derėti su žaliosios darbotvarkės principais ir prioritetais, būtina užtikrinti atitinkamų sektorių dokumentų nuoseklumą. Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje 5 veiksmų grupės (ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda) sričių. Ji gerai pasirengusi maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje ir šiuo metu pradeda rengti finansines ir biudžetines nuostatas. Per ataskaitinį laikotarpį padaryta nemaža pažanga maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos 2 politikos srityse ir tam tikra pažanga žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų visų pirma srityse, kuriose padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta, pavyzdžiui, žuvininkystės, regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo, taip pat finansinių ir biudžetinių nuostatų srityse.
Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi 6 veiksmų grupės (išorės santykiai) srityje ir per ataskaitinį laikotarpį padarė tam tikrą pažangą. Vykdydama bendrą prekybos politiką Šiaurės Makedonija toliau dėjo pastangas koordinuoti savo pozicijas ir glaudžiai derinti savo prekybos politiką su ES prekybos politika, be kita ko, Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Tačiau vystymosi politikos ir humanitarinės pagalbos srityje pažangos nepadaryta. Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Šalis iki 96 proc. padidino savo suderinamumą su ES bendra užsienio ir saugumo politika ir dalyvauja ES krizių valdymo misijose ir operacijose.
Per Šiaurės Makedoniją ir toliau eina vienas iš pagrindinių migrantų judėjimo tranzito maršrutų. Šalies vaidmuo valdant mišrius migracijos srautus išlieka konstruktyvus. Ji veiksmingai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis ir ES valstybėmis narėmis, be kita ko, su iš ES valstybių narių komandiruotais pareigūnais. Toliau dėtos pastangos siekiant užtikrinti bazines gyvenimo sąlygas ir paslaugas visiems šalyje esantiems migrantams. Pagerėjo migrantų registravimas ir profiliavimas pagal jų apsaugos poreikius, tačiau ši veikla turėtų būti sistemingesnė. Susitarimas dėl statuso su ES, kuriuo būtų sudarytos sąlygos į šalį siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) nuolatines pajėgas, dar nepasirašytas dėl dvišalio klausimo. Šalis turėtų laikytis metodiškesnio požiūrio į kovą su neteisėtu migrantų gabenimu.
Albanija
Kalbant apie politinius kriterijus, 2020 m. birželio 5 d. pasiekus įvairių partijų susitarimą, po kurio pradėta plataus masto rinkimų reforma, atitinkanti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, 2021 m. balandžio 25 d. surengti visuotiniai rinkimai. Elektroninis rinkėjų identifikavimas buvo įdiegtas 97 proc. rinkimų apylinkių, o e. balsavimas ir e. skaičiavimas sėkmingai išbandyti 32 rinkimų apylinkėse Tiranoje. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutiniame vertinime nustatyta, kad rinkimai organizuoti iš esmės gerai. Naujas rinkimų administravimas įgijo daugelio suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą. Susirūpinimą tebekėlė netinkamas viešųjų išteklių ar tarnybinės padėties naudojimas, įtarimai dėl balsų pirkimo ir neskelbtinų su politiniais piliečių prioritetais susijusių asmens duomenų nutekinimo. Šie atvejai tiriami. Parlamentas toliau dirbo laikydamasis dėl pandemijos nustatytų apribojimų. Kalbant apie į ES orientuotas reformas, parlamentas priėmė nemažai svarbių teisės aktų tokiose srityse kaip prieglobstis, gyventojų surašymas ir teisminių institucijų veiksmingumas. Ataskaitiniu laikotarpiu vyriausybė ir toliau daugiausia dėmesio skyrė reformoms, kurių reikia šaliai kelyje į ES, nors esama poreikio spręsti neigiamo socialinio ir ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio klausimą. Naujosios kadencijos metu dauguma ir opozicija turės pagerinti politinį dialogą ir kartu su visomis visuomenės grupėmis stengtis toliau įgyvendinti ES reformų darbotvarkę ir tęsti stojimo derybas. Reikia gerinti administravimo koordinavimą, visų pirma kiek tai susiję su integracija į ES. Vykdant platesnę decentralizacijos darbotvarkę turėtų būti toliau stiprinama teritorinė administracinė reforma. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti vietos fiskalinę autonomiją ir suteikti savivaldybėms galimybę teikti kokybiškas viešąsias paslaugas. Nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti pilietinei visuomenei palankią aplinką. Nepaisant to, Albanijos pilietinė visuomenė sugebėjo teikti paramą ir paslaugas pažeidžiamiausiems asmenims, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos.
Albanija yra vidutiniškai pasirengusi reformuoti savo viešąjį administravimą. Padaryta tam tikra pažanga stiprinant šakinių ministerijų gebėjimus įgyvendinti reglamentavimo poveikio vertinimus, priimant viešų konsultacijų gaires, kuriant integruoto planavimo IT sistemas, aktyviau įgyvendinant Nacionalinį Europos integracijos planą, plečiant e. paslaugų skaičių ir baigiant testavimo etapą siekiant automatizuoti darbo užmokesčio sistemą. Nepaisant pandemijos poveikio, toliau buvo įgyvendinamos 2015–2022 m. viešojo administravimo reformos (VAR) ir 2014–2022 m. viešųjų finansų valdymo (VFV) reformos strategijos.
Albanijos teismų sistema taip pat yra vidutiniškai pasirengusi. Albanija toliau įgyvendino visapusišką teisingumo reformą ir padaryta nemaža pažanga. Visų pirma, 2020 m. pabaigoje pasiektas svarbus tikslas – paskirti trys nauji Konstitucinio Teismo teisėjai. Kadangi pareigas eina septyni teisėjai, Konstitucinis Teismas atgavo ne mažiau kaip šešių narių kvorumą, būtiną plenarinėms sesijoms rengti, todėl veikė visu pajėgumu ir patenkino susijusią pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlygą, kuri ir toliau vykdoma. Konstitucinis Teismas pradėjo visapusiškai vykdyti savo funkcijas, be kita ko, priėmė sprendimus dėl valstybės institucijų konstitucinių ginčų dėl atitinkamos kompetencijos. Be to, toliau daroma pažanga skiriant Aukštojo teismo pareigūnus. 2020 m. kovo mėn. Aukštasis teismas atgavo kvorumą. Kadangi Aukštoji teismų taryba 2021 m. kovo ir liepos mėn. paaukštino šešis naujus teisėjus, joje jau dalyvauja devyni teisėjai, todėl ji pradėjo veikti visu pajėgumu, taigi toliau vykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Tikimasi naujų paskyrimų į Aukštąjį teismą. Parlamentas priėmė dešimties įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama toliau stiprinti teismų sistemos veiksmingumą ir jos gebėjimus kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Stabiliai pasistūmėta vykdant pakartotinį visų teisėjų ir prokurorų vertinimą (patikimumo tikrinimo procesą) ir pasiekta apčiuopiamų rezultatų, taigi toliau vykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Koordinuojant Europos Komisijai, toliau siekta prižiūrėti visą procesą vykdant tarptautinę stebėjimo misiją. 2021 m. rugsėjo 15 d. už patikimumo tikrinimą atsakingos institucijos pirmosios instancijos teisme buvo patikrinusios 437 bylas, įskaitant visas prioritetines bylas. Iš 437 sprendimų 298 yra galutiniai (t. y. po apeliacinio skundo). Iš viso 62 proc. iki šiol išnagrinėtų patikimumo tikrinimo bylų baigėsi atleidimu iš darbo arba darbo sutarties baigtimi daugiausia dėl vertinamųjų atsistatydinimo. Tikimasi, kad patikimumo tikrinimo institucijos toliau informuos prokuratūrą apie visus atvejus, kai yra nusikalstamos veikos požymių.
Veiklą vykdo Speciali kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūra (SPAK), kurią sudaro Specialioji prokuratūra (SPO) ir Nacionalinis tyrimų biuras (NTI), taigi toliau vykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. 2021 m. biudžete numatyta paskirti 20 prokurorų, tačiau SPO jau pasiekė pirmąjį tikslą – 15 prokurorų, įskaitant vyriausiąjį specialųjį prokurorą. Per pirmąjį NBI tyrėjų įdarbinimo etapą paskirti 28 tyrėjai, kurie po intensyvios mokymo programos jau vykdo veiklą. Antrasis papildomų 32 tyrėjų įdarbinimo etapas pradėtas 2021 m. balandžio mėn. ir tikimasi jį baigti iki metų pabaigos.
Kovos su korupcija srityje Albanija pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Ji padarė tam tikrą pažangą stiprindama kovą su korupcija, taigi toliau vykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Apskritai tarpsektorinė kovos su korupcija strategija įgyvendinama pagal planą. Nors teisminių institucijų narių patikimumo tikrinimas yra administracinis procesas, jis duoda rezultatų kovojant su korupcija, nes dėl patikrinimo atleidus iš pareigų teisėjus ir prokurorus jie patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Albanija toliau dėjo pastangas, kad pasiektų gerų rezultatų kovoje su korupcija, nors šiam tikslui pasiekti dar reikia politinės valios ir tolesnių struktūriškai apibrėžtų bei nuoseklių veiksmų. Apkaltinamųjų nuosprendžių su aukšto rango pareigūnais susijusioje bylose vis dar pasitaiko retai, o tai skatina nebaudžiamumo kultūrą aukštesniuose valstybės lygmenyse. Specializuotos kovos su korupcija įstaigos (SPAK ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu teismai) turėtų gerokai sustiprinti bendrus šalies pajėgumus tirti korupcijos atvejus ir už juos bausti. Apskritai korupcija paplitusi daugelyje viešojo gyvenimo ir verslo sričių ir ši problema tebekelia didelį susirūpinimą.
Albanija padarė tam tikrą pasirengimo pažangą kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Ji padarė nemažą pažangą įgyvendindama praėjusių metų rekomendacijas. Ji pasiekė apčiuopiamų kovos su organizuotu nusikalstamumu rezultatų, be kita ko, intensyvindama bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis ir Europolu, taigi toliau vykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Šalis visus metus toliau įgyvendino Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti kovos su pinigų plovimu veiksmingumą, ir laikinų prevencinių priemonių rinkinį, skirtą jos kovos su nusikalstamomis organizacijomis pajėgumams (operacija „Force of Law“) stiprinti. Dar intensyviau keistasi kokybine informacija ir vykdytos bendros policijos operacijos, kuriose dalyvauja tarptautiniai partneriai. Albanija toliau demonstravo savo įsipareigojimą kovoti su narkotikų gamyba ir neteisėta prekyba jais, o ES valstybių narių teisėsaugos tarnybos toliau vykdė stebėseną iš oro. Naujoji specializuota kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija sistema leidžia sustiprinti policijos ir prokuratūros tarnybų bendradarbiavimą. Kartu su baudžiamosiomis bylomis turi būti sistemingai vykdomi finansiniai tyrimai. Reikia toliau dėti pastangas siekiant padidinti baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, ypač aukštu lygiu. 2020 m. gruodžio mėn. Albanija priėmė naują nacionalinę tarpsektorinę kovos su terorizmu strategiją ir veiksmų planą ir padarė labai nemažą pažangą įgyvendindama dvišalį susitarimą su ES dėl Vakarų Balkanų bendro kovos su terorizmu veiksmų plano įgyvendinimo. Reikia dėti daugiau pastangų kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimo atvejais.
Pagrindinių teisių srityje Albanija laikosi tarptautinių žmogaus teisių dokumentų ir ratifikavo daugumą su pagrindinių teisių apsauga susijusių tarptautinių konvencijų. Albanija toliau dėjo pastangas, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šias priemones. Dėl likusių įgyvendinimo teisės aktų, susijusių su 2017 m. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų įstatymu, 2020 m. gruodžio mėn. ji priėmė papildomą poįstatyminį įstatymą dėl mažumų švietimo, ir tokiu būdu priimtų poįstatyminių aktų skaičius išaugo iki aštuonių. Dar reikia priimti likusius įgyvendinimo teisės aktus, be kita ko, dėl tapatybės pasirinkimo ir mažumų kalbų vartojimo. Toliau dedamos pastangos įgyvendinti visapusišką žemės sektoriaus reformą ir įtvirtinti nuosavybės teises. Priimtas gyventojų surašymo įstatymas. Albanija padarė tam tikrą ar vidutinišką pasirengimo pažangą saviraiškos laisvės srityje. Ataskaitiniu laikotarpiu pažangos nebuvo. Žodinių išpuolių, šmeižto kampanijų ir žurnalistų bauginimo atmosfera nepagerėjo. Per COVID-19 krizę ir vykstant parlamento rinkimams išaugo įtampa tarp politinių veikėjų ir žurnalistų. Pranešus apie išpuolius prieš žurnalistus, dėl jų nebuvo priimta galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių. Reikia užtikrinti internetinės žiniasklaidos savireguliaciją. Reikia imtis veiksmų, kad audiovizualinio sektoriaus priežiūros institucija veiktų visapusiškai ir kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir teisėtumas. Reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, profesinius standartus ir finansinį tvarumą. Venecijos komisijai pateikus nepalankią nuomonę ir plačiai kritikavus žiniasklaidos įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama reguliuoti internetinę žiniasklaidą ir kai kuriuos šmeižto aspektus, projektą valdančiosios daugumos atstovai viešai įsipareigojo užtikrinti, kad nauji žiniasklaidos srities teisės aktai atitiktų Venecijos komisijos rekomendacijas ir būtų pateikti konsultacijoms su žiniasklaidos organizacijomis. Vyriausybė persvarstė šį klausimą ir asamblėja jo daugiau nebesvarstė. Po balandžio 25 d. rinkimų suformuotas parlamentas ir vyriausybė turi laikytis įsipareigojimo užtikrinti, kad galimi žiniasklaidos įstatymo pakeitimai atitiktų Venecijos komisijos nuomonę ir būtų teikiami tinkamoms konsultacijoms.
Lyčių lygybės srityje įgyvendinti nacionalinę lyčių lygybės strategiją ir 2016–2020 m. veiksmų planą trukdė nuolatinis finansavimo trūkumas. 2021 m. birželio mėn. priimta nauja 2021–2030 m. lyčių lygybės strategija. Albanija turėtų stengtis užtikrinti tinkamą valstybės finansavimą, kad ji būtų įgyvendinta centriniu ir vietos lygmenimis. Taip pat reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad į visas nacionalines strategijas centriniu ir vietos lygmenimis būtų integruotas lyčių aspektas ir kad į jį būtų atsižvelgiama sudarant biudžetą.
Migracijos teisinė sistema iš esmės suderinta su ES acquis, tačiau ją reikia atnaujinti atsižvelgiant į naujausius pokyčius. 2021 m. vasario mėn. Albanija priėmė naują įstatymą dėl prieglobsčio. 2020 m. buvo priimtos integruoto sienų valdymo ir diasporos strategijos. Buvo toliau įgyvendinama nacionalinė migracijos strategija ir 2019–2022 m. veiksmų planas, kuriais sukuriama aiški migracijos srautų valdymo ir koordinavimo sistema, Komisija paskelbė keturias stebėsenos ataskaitas. Nors 2020 m. kovo – gegužės mėn. buvo uždarytos sienos, Albanija toliau susidūrė su vis didesniu neteisėtų migrantų, atvykstančių daugiausia iš Graikijos ir po kelių dienų išvykstančių iš Albanijos į kitas ES šalis, antplūdžiu. Palyginti su 2019 m., 2020 m. Albanijoje sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius padidėjo 13 proc.
Remiantis Eurostato duomenimis, 2020 m. ES valstybėse narėse prieglobsčio prašymus pateikusių Albanijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 66 proc. – nuo 20 415 iki 6 935. Prie šio staigaus sumažėjimo daug prisidėjo COVID-19 pandemija, tačiau galima pažymėti, kad paraiškų iš kitų pasaulio šalių į ES vidurkis sumažėjo daug mažiau (-33 proc.). 2020 m. prieglobsčio suteikimo rodiklis buvo apie 4,4 proc., palyginti su 5,3 proc. 2019 m. Labiausiai paveiktoje valstybėje narėje paraiškų skaičius 2017 m. pasiekė aukščiausią tašką ir vėliau sumažėjo nuo 12 130 (2017 m.) iki 2 985 (2020 m.). Į ES išsiųsti trys Albanijos policijos ryšių palaikymo pareigūnai, atsakingi už spartesnę repatriaciją į Albaniją, o Tiranoje veikiantis ES ryšių palaikymo pareigūnas padeda atlikti patikrinimus išvykstant. Albanijos valdžios institucijos vis dar turi dėti daug pastangų, spręsdamos Albanijos piliečių pateiktų nepagrįstų prieglobsčio prašymų ES valstybėms narėms ir Šengeno asocijuotosioms šalims klausimą. Šalia informavimo kampanijų, tęsiami išsamūs patikrinimai kertant sieną, informuotumo apie teises ir pareigas pagal bevizį režimą didinimas, nustatomos ir šalinamos pagrindinės priežastys, vyksta dialogas ir bendradarbiavimas su labiausiai paveiktomis šalimis. Komisija labai atidžiai stebi tendencijas taikydama padėties po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą.
Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Albanija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Dėl dvigubo sukrėtimo – 2019 m. lapkričio mėn. žemės drebėjimo ir COVID-19 pandemijos – BVP 2020 m. sumažėjo, nors ir mažiau, nei iš pradžių tikėtasi. Dėl su pandemija susijusio izoliavimo šalyje ir tarptautinių kelionių apribojimų turizmo ir gamybos sektoriai patyrė didelių nuostolių, tačiau antrąjį pusmetį ekonomika pradėjo atsigauti. Turėdami ribotas fiskalinės ir pinigų politikos galimybes, vyriausybė ir centrinis bankas ėmėsi skubių ir tinkamų veiksmų, kad paremtų verslą, namų ūkius ir sveikatos priežiūros sektorių. Taip buvo sušvelnintas neigiamas poveikis darbo rinkai ir išlaikytas makroekonominis ir finansų sektoriaus stabilumas. Tačiau taip pat padidėjo valstybės skolos ir deficito santykis ir šalies pažeidžiamumas išorės sukrėtimams. Sprendžiant dvigubo sukrėtimo sukeltas problemas sumažėjo administracijos pajėgumas, tačiau iš esmės išlaikytas veiklos tęstinumas ir buvo tęsiamas darbas, susijęs su dauguma vykdomų reformų ir teisėkūros iniciatyvų.
Albanija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Ji pagerino energetikos ir transporto infrastruktūrą, skaitmeninės komunikacijos naudojimą ir švietimo rezultatus, tačiau palyginti su kitais regionais ir Europa tebėra didelių spragų. Albanijos konkurencingumui trukdo verslumo ir technologinės praktinės patirties trūkumas, didelė neformalios ekonomikos dalis, nepatenkinti investicijų į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą poreikiai ir per mažos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai. Dėl su COVID-19 susijusio izoliavimo ir ne visiems prieinamo nuotolinio mokymo veikiausiai dar padidėjo jau egzistavę dideli įgūdžių ir švietimo skirtumai. Regioninė integracija ir eksportas padidėjo, bet išliko mažesni už potencialą. Albanijos eksporto produktų ir geografinės įvairovės stoka didina jos pažeidžiamumą išorės sukrėtimams.
Viešųjų pirkimų srityje, kurioje Albanija yra vidutiniškai pasirengusi, šalis padarė nemažą pažangą, visų pirma priimdama naują viešųjų pirkimų įstatymą. Statistikos srityje, kurioje Albanija taip pat yra vidutiniškai pasirengusi, ji padarė tam tikrą pažangą derindama ją su 2010 m. ESS standartais, spartindama duomenų paskelbimą ir priimdama Gyventojų surašymo įstatymą. Albanija yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje finansų kontrolės sričių, kuriose šalis padarė tam tikrą pažangą, visų pirma viešosios vidaus finansų kontrolės ir išorės audito srityse.
Albanija yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje vidaus rinkos sričių, t. y. laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, konkurencijos politikos ir finansinių paslaugų srityse. Ji padarė tam tikrą pažangą, visų pirma priimdama įstatymą dėl privalomojo draudimo transporto sektoriuje ir toliau derindama savo bankininkystės teisės aktus, tačiau dar reikia suteikti nepriklausomumą ir pakankamai išteklių Valstybės pagalbos komisijai. Pasirengimas vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje tik prasideda, nes šalis nepadarė pažangos sveikatos srityje, išskyrus atsaką į COVID-19. Albanija turi įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją ir užtikrinti, kad visi gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šios politikos srities veiksmų grupė ypač svarbi Albanijos pasirengimui įvykdyti ES vidaus rinkos reikalavimus ir turi didelę reikšmę ankstyvoms integracijos priemonėms ir bendros regioninės rinkos plėtrai.
Albanija pasiekė vidutinišką pasirengimo lygį daugelyje su konkurencingumu ir integraciniu augimu susijusių sričių, t. y. informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, mokesčių, ekonominės ir pinigų politikos, įmonių ir pramonės politikos, švietimo ir kultūros bei muitų sąjungos srityse. Šalis pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį socialinės politikos ir užimtumo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Albanija padarė tam tikrą pažangą visų pirma įgyvendindama pažangiosios specializacijos strategiją ir dalyvaudama mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu pažanga ekonominės ir pinigų politikos bei muitų sąjungos srityje buvo nedidelė. Turi būti tęsiamos socialinės ir ekonominės reformos, kurios padėtų spręsti struktūrinių trūkumų, menko konkurencingumo, didelio nedarbo ir COVID-19 pandemijos poveikio keliamas problemas.
Albanija yra vidutiniškai pasirengusi daugelyje sričių, susijusių su žaliąja darbotvarke ir tvariu sujungiamumu, t. y. transeuropiniais tinklais, energetika, aplinka ir klimato kaita. Albanija padarė tam tikrą pasirengimo pažangą transporto politikos srityje. Šalis padarė tam tikrą pažangą daugelyje sričių, visų pirma peržiūrėdama transporto planavimą ir energijos sujungiamumą. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti su Albanijos vėliava plaukiojančių laivų veiklos rezultatus ir užtikrinti energetikos ir aplinkosaugos teisės aktų vykdymą, ypač saugomose teritorijose. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir tvarus sujungiamumas yra labai svarbūs ekonominei integracijai tiek pačiame regione, tiek su Europos Sąjunga – taip sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai regione ir sukuriama reali nauda įmonėms ir piliečiams. Ši veiksmų grupė turi svarbių sąsajų su Albanijos ekonomikos reformų programa, Komisijos ekonomikos ir investicijų planu ir 2020 m. gruodžio mėn. Albanijos patvirtinta Vakarų Balkanų žaliąja darbotvarke.
Albanija pasiekė tam tikrą pasirengimą daugelyje su ištekliais, žemės ūkiu ir sanglauda susijusių sričių, t. y. žemės ūkio ir kaimo plėtros, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, žuvininkystės ir finansinių bei biudžeto nuostatų. Ji yra vidutiniškai pasirengusi regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityse. Albanija padarė nemažą pažangą žuvininkystės srityje, atnaujinusi laivų stebėjimo sistemą (LSS). Ji padarė tam tikrą pažangą finansinių ir biudžeto nuostatų, žemės ūkio ir kaimo plėtros, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse, tačiau dar reikia sukurti ūkių registrą. Ji padarė nedidelę pažangą regioninės politikos ir struktūrinių finansavimo priemonių koordinavimo srityje. Šiuo atžvilgiu reikia gerinti agentūrų vykdomą pasirengimo narystei pagalbos koordinavimą ir spręsti su strateginiu planavimu, įgyvendinimu ir infrastruktūros projektų stebėsenos pajėgumu pagal ekonomikos ir investicijų planą susijusius klausimus.
Albanija pasiekė gerą pasirengimo lygį išorės santykių, užsienio saugumo ir gynybos srityse. Kalbant apie derybų skyrių dėl išorės santykių, Albanija padarė nemažą pažangą ir pasiekė gerą pasirengimo lygį, be kita ko, priimdama ir ratifikuodama Centrinės Europos laisvosios prekybos susitarimo papildomus protokolus ir sertifikuodama pirmuosius įgaliotuosius ekonominės veiklos vykdytojus. Ji dirbo siekdama išplėsti žaliuosius koridorius su ES valstybėmis narėmis. Šalis taip pat įgyvendino humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi politikos priemones. Šalis sėkmingai pirmininkavo VELPS. Kalbant apie ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, šalis toliau visapusiškai derino veiklą su visais atitinkamais ES sprendimais ir deklaracijomis. 2020 m. šalis pirmininkavo ESBO, demonstruodama savo įsipareigojimą vykdyti daugiašalį bendradarbiavimą. Albanija toliau dalyvavo ES krizių valdymo misijose ir operacijose.
Bosnija ir Hercegovina
Kalbant apie politinius kriterijus, dėl politinės poliarizacijos ir pandemijos sukelto sutrikimo teisėkūros ir vykdomosios valdžios veiklos rezultatai buvo menki. Federacijos subjekto vyriausybė vis dar atlieka priežiūros vaidmenį. Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija iki šiol pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kaip nurodyta Sejdić-Finci ir susijusių bylų sprendimuose. Tikimasi, kad 2021 m. gegužės mėn. įsteigta tarpžinybinė darbo grupė aptars rinkimų ir konstitucines reformas. 2020 m. gruodžio mėn. Mostare pirmą kartą nuo 2008 m. surengti savivaldybių rinkimai. Penkerius metus buvęs aklavietėje Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinis komitetas 2021 m. birželio mėn. susirinko ir priėmė darbo tvarkos taisykles. Itin svarbus yra įtraukus rinkimų reformos procesas, vykdant tikrą dialogą ir laikantis Europos standartų, kuriais rinkimų procese būtų panaikinta visų formų nelygybė ir diskriminacija. Nepadaryta jokios pažangos tobulinant rinkimų sistemą pagal Europos standartus ir užtikrinant politinių partijų finansavimo skaidrumą. Bosnija ir Hercegovina dar turi atsižvelgti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro , Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas. Kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai dar nevisiškai įgyvendinti. Vis dar rengiama nacionalinė ES acquis priėmimo programa. Užtikrinant pilietinei visuomenei palankią aplinką pasiekta nedidelė pažanga.
Vykdydama viešojo administravimo reformą, Bosnija ir Hercegovina tik pradėjo pasirengimo veiklą; tam tikra pažanga padaryta priimant viešojo administravimo reformos veiksmų planą ir viešųjų finansų valdymo visais valdžios lygmenimis strategijas. Šalis turi užtikrinti profesionalią ir depolitizuotą valstybės tarnybą ir šalies mastu suderintą požiūrį į politikos formavimą.
Bosnija ir Hercegovina teisminių institucijų srityje pasirengimą tik pradėjo arba pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu šioje srityje jokios pažangos nepadaryta. Valdžios institucijos beveik nesiėmė veiksmų, kad atsižvelgtų į Ekspertų ataskaitos teisinės valstybės klausimais (Priebe ataskaitos) išvadas. Į parlamentinę procedūrą reikia įtraukti pakeitimus dėl profesinio sąžiningumo; labai svarbu juos priimti siekiant sukurti patikimą ir griežtą teisminių institucijų pareigūnų finansinių ataskaitų tikrinimo sistemą. Nuolatos ir akivaizdžiai blogėjant padėčiai ir toliau reikia imtis skubių priemonių, kad būtų sustiprintas profesinis sąžiningumas ir atkurtas piliečių pasitikėjimas teisminėmis institucijomis. Vykdyti teisingumo reformą vengė patys politiniai veikėjai, o prastas teismų sistemos veikimas toliau neleido piliečiams naudotis teisėmis ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.
Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje Bosnija ir Hercegovina pasirengimą tik pradėjo arba pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Ataskaitiniu laikotarpiu šioje srityje jokios pažangos nepadaryta; reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų priimti dar nepriimti teisės aktai dėl viešųjų pirkimų ir interesų konflikto. Plačiai paplitusios korupcijos ir piktnaudžiavimo politine padėtimi neigiamas poveikis pandemijos metu buvo stebimas ir toliau, o tai tiesiogiai paveikė piliečių gerovę. Susirūpinimą kelia selektyvus ir neskaidrus baudžiamasis persekiojimas ir tolesni veiksmai korupcijos bylose. Esama sisteminių teisėsaugos institucijų operatyvinio bendradarbiavimo trūkumų, o žvalgybos informacijos mainai praktiškai nevykdomi. Policija neapsaugota nuo politinio kišimosi. Finansų tyrimai ir turto areštas iš esmės neveiksmingi. Nors buvo imtasi tam tikrų parengiamųjų veiksmų, bendradarbiavimo su Europolu kontaktinis punktas dar neveikia. Bosnija ir Hercegovina nesiėmė jokių veiksmų, kad užmegztų bendradarbiavimą su Eurojustu. Šalis turi toliau stengtis kovoti su terorizmu ir prekyba narkotikais ir didinti savo gebėjimus tai daryti.
Kalbant apie pagrindines teises, nors teisėkūros ir institucinė sistema iš esmės sukurta, Bosnija ir Hercegovina dar turi priimti išsamią strategiją. Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų veiksmingai naudotis politinėmis teisėmis ir galėtų gauti nediskriminacinį, įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, reikia didelių reformų, be kita ko, panaikinti vadinamąją „dviejų mokyklų po vienu stogu“ praktiką. Nebuvo padaryta jokios pažangos, kad būtų užtikrinta saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė, o žurnalistai būtų apsaugoti nuo grasinimų ir smurto užtikrinant tinkamus tolesnius teisminius veiksmus ir visuomeninio transliavimo sistemos finansinį tvarumą. Vis dar kyla problemų, susijusių su susirinkimų laisve, visų pirma Serbų Respublikos subjekte, kur aktyvistai susilaukė bauginimų ir teisminio persekiojimo.
Valdžios institucijos nesukūrė tvarios migracijos ir prieglobsčio sistemos, todėl 2020 m. gruodžio mėn. kilo humanitarinė krizė. Aktyviai įsitraukus ES ir suteikus paramą Lipoje buvo įsteigta laikina palapinių stovykla, kurioje suteikta pastogė visiems asmenims, kuriems jos reikėjo. 2021 m. Lipoje statomas nuolatinis daugiafunkcis priėmimo centras. Bosnija ir Hercegovina dėjo daugiau pastangų migracijos valdymui gerinti; ji turi užtikrinti veiksmingą sienų valdymo ir migracijos valdymo pajėgumų koordinavimą visais lygmenimis bei prieglobsčio sistemos veikimą. Tam reikia teisingai paskirstyti atsakomybę visiems subjektams ir kantonams, be kita ko, ir dėl priėmimo centrų įsteigimo vietų.
Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą, ir tik pradėjo kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Šalis ėmėsi neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio ekonomikai ir darbo rinkai šalinimo priemonių. Centrinis bankas ėmėsi svarbių priemonių, kad pagerintų savo analitinius gebėjimus. Imtasi tam tikrų veiksmų finansų sektoriaus atsparumui sukrėtimams stiprinti. Tačiau nebuvo imtasi jokių svarbių priemonių produktų rinkų veikimui pagerinti. Šalies suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas dar pablogėjo. Dėl Serbų Respublikos subjekto pasipriešinimo su ES acquis susijusioms šalies masto reformoms dar labiau sulėtėjo šalies atitikties stojimo į ES kriterijams veikla. Todėl šalies institucinė struktūra ir vidaus rinka tebėra susiskaidžiusios. Nepadaryta jokių patobulinimų, susijusių su teisine valstybe ir visos šalies mastu veikiančių priežiūros ir reguliavimo institucijų veikimu. Tai toliau trukdo šalies verslo aplinkai. Viešųjų išlaidų kokybė nepagerėjo, o viešasis sektorius išliko neveiksmingas ir per didelis.
Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą, tačiau tebėra menkai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Bendras švietimo kokybės lygis tebėra žemas, o transporto ir energetikos infrastruktūros gerinimo priemonės buvo nepakankamos. Struktūrinio koregavimo mastas buvo ribotas.
Apskritai kalbant apie pasirengimo lygį ir pajėgumus prisiimti narystės ES įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina pasirengimą tik pradėjo arba pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį ir turi gerokai paspartinti procesą, kad teisės aktai būtų suderinti su ES acquis ir būtų užtikrintas susijusių teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymas. Ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinant įvairius ES acquis skyrius padaryta pažanga buvo nedidelė arba jos išvis nebuvo.
Bosnijoje ir Hercegovinoje blogėjo padėtis viešųjų pirkimų srityje, kurioje didžiąją ataskaitinio laikotarpio dalį skiriant viešąsias sutartis buvo taikomas lengvatinis režimas vietos konkurso dalyviams; laukiama, kol parlamentas priims viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Nedidelė pažanga padaryta statistikos srityje, nes mažai pasistūmėta rengiantis kitam gyventojų ir būstų surašymui. Padaryta tam tikra pažanga viešosios vidaus finansų kontrolės srityje – abu subjektai priėmė strategijas.
Reikia imtis svarbių veiksmų siekiant suderinti teisės aktus su ES vidaus rinkos acquis (laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, konkurencijos politikos ir finansinių paslaugų). Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą tik konkurencijos politikos srityje, toliau derindama valstybės pagalbos teisės aktus su ES acquis, ir finansinių paslaugų srityje. Ši veiksmų grupė yra labai svarbi Bosnijai ir Hercegovinai rengiantis atitikti ES vidaus rinkos reikalavimus ir glaudžiai susijusi su ankstyvąja integracija ir bendros regioninės rinkos plėtra.
Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą arba nepadarė jokios pažangos daugelyje konkurencingumo ir integracinio augimo sričių (informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, mokesčių, ekonominės ir pinigų politikos, įmonių ir pramonės politikos, švietimo ir kultūros ir muitų sąjungos), kuriose ji tik pradėjo pasirengimą arba yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį. Šios sritys glaudžiai susijusios su šalies ekonominių reformų programa. Tačiau turi būti tęsiamos socialinės ir ekonominės reformos, kurios padėtų spręsti problemas, keliamas struktūrinių trūkumų, menko konkurencingumo, didelio nedarbo ir dar jas sustiprinusio neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio. Tam tikra pažanga padaryta priimant įtraukaus švietimo, profesinio rengimo ir mokymo bei verslumo ugdymo politiką.
Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą arba nedidelę pažangą daugelyje sričių, susijusių su žaliąja darbotvarke ir tvariu sujungiamumu (transeuropiniais tinklais, energetika, aplinka ir klimato kaita), kurioms ji tik pradėjo rengtis arba turi tam tikrą pasirengimą. Šalis turi gerokai padidinti savo užmojus pereiti prie žaliosios ekonomikos ir suderinti savo teisės aktus dėl dujų ir elektros energijos su ES acquis. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir tvarus sujungiamumas yra labai svarbūs ekonominei integracijai tiek pačiame regione, tiek su ES – taip sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai regione ir sukuriama reali nauda įmonėms ir piliečiams. Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo veiksmų grupė turi svarbių sąsajų su ekonomikos reformų programa, Komisijos ekonomikos ir investicijų planu ir Vakarų Balkanų žaliąja darbotvarke.
Bosnija ir Hercegovina nepadarė pažangos su ištekliais, žemės ūkiu ir sanglauda (žemės ūkis ir kaimo plėtra, maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika, žuvininkystė ir finansinės bei biudžeto nuostatos) susijusiose srityse, kurių daugumai pasirengimas tik pradėtas.
Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą, tačiau nepadarė jokios pažangos išorės santykių srityje. Šalis turi dėti daugiau pastangų, kad užbaigtų stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją. Bosnija ir Hercegovina primygtinai raginama geriau suderinti savo veiksmus su ES užsienio politikos pareiškimais ir ribojamosiomis priemonėmis, nes derinimas gerokai sumažėjo ir iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pasiekė 43 proc., o tai kelia nerimą. Bosnija ir Hercegovina toliau aktyviai puoselėjo regioninį bendradarbiavimą ir palaikė gerus kaimyninius santykius.
Kosovas
Kalbant apie politinius kriterijus, didžioji ataskaitinio laikotarpio dalis buvo susijusi su politiniu nestabilumu Kosove. Po 2021 m. vasario mėn. įvykusių išankstinių parlamento rinkimų pradėjo eiti pareigas nauja precedento neturinčią didelę parlamentinę daugumą turinti vyriausybė.
Didžiąją ataskaitinio laikotarpio dalį teisėkūros veikla, įskaitant su ES susijusias reformas, dėl šio politinio nestabilumo buvo ribota. Europos reformų darbotvarkės (ERA 2) antrojo etapo ir 2021 m. spalio mėn. asamblėjos patvirtinto jos veiksmų plano priėmimas ir nuolatinis vyriausybės dėmesys patvirtino teigiamą Kosovo atnaujinto įsipareigojimo vykdyti su ES susijusias reformas tendenciją.
2020 m. gruodžio mėn. Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, 2020 m. birželio mėn. ankstesnės vyriausybės rinkimai buvo pripažinti negaliojančiais, asamblėja buvo paleista ir 2021 m. vasario mėn. surengti išankstiniai rinkimai. Po triuškinančios Vetëvendosje partijos vadovaujamo opozicijos jėgų aljanso pergalės naujoji asamblėjos dauguma 2021 m. kovo mėn. patvirtino naują vyriausybę.
2020 m. lapkričio mėn. einančiam pareigas Kosovo Prezidentui buvo pareikšti kaltinimai; Specialioji prokuratūra jį suėmė, kaltindama karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Vėliau jis atsistatydino iš pareigų. Tuometinės asamblėjos pirmininkas pagal Konstituciją pradėjo laikinai eiti prezidento pareigas, o 2021 m. balandžio mėn. buvo naujosios teisėkūros institucijos išrinktas visai prezidento kadencijai.
Didelę ataskaitinio laikotarpio dalį poliarizuota politinė atmosfera, veiksmingos vyriausybės daugumos ir kvorumo trūkumas darė labai didelį neigiamą poveikį asamblėjos sprendimų priėmimui. Asamblėja turi tobulinti savo reglamentavimo sistemą, įskaitant darbo tvarkos taisykles. Pandemijos metu asamblėja tęsė veiklą, laikydamasi sveikatos apsaugos priemonių.
Apskritai, nepaisant keleto trūkumų, 2021 m. vasario mėn. surengti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai buvo gerai administruojami, skaidrūs ir konkurencingi. Kosovo rinkimų procesą vis dar reikia visapusiškai stiprinti, kad būtų pašalinti ilgalaikiai visam rinkimų ciklui būdingi trūkumai, kuriuos nustatė kelios ES rinkimų stebėjimo misijos nuo 2014 m. Teisinės ir institucinės kampanijų ir politinių partijų finansavimo sistemos stiprinimas tebėra sritis, kurioje reikia reformų.
Padėtis Kosovo šiaurėje tebėra sudėtinga, visų pirma kalbant apie korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir saviraiškos laisvės sąlygas.
Viešojo administravimo reformos srityje pasiektas tam tikras pasirengimo lygis, tačiau dėl dažnų vyriausybės pokyčių ataskaitiniu laikotarpiu šioje srityje pažangos nepadaryta. Birželio mėn. įsigaliojo Valstybės pareigūnų įstatymas, tačiau nebuvo labai stengiamasi jį įgyvendinti, ypač įdarbinimo srityje. Vėluota įsteigti veiksmingą centrinį įdarbinimo departamentą. Kai kuriais atvejais pastebėta nederama politinė įtaka skiriant ir atleidžiant vyresniuosius valstybės pareigūnus ir valstybės tarnautojus; Kosovas įvykdė tik kai kuriuos savo įsipareigojimus laikytis nuopelnais grindžiamų kriterijų. Nepadaryta pažangos šalinant nelygybę viešojo sektoriaus atlyginimų sistemoje. Sustojo agentūrų racionalizavimo procesas. Įmonėms ir asmenims ir toliau kyla teisinis netikrumas, kadangi ir toliau nėra pažangos derinant sektorių teisės aktus su Bendrojo administracinio proceso įstatymu. Būtina skubiai atnaujinti įsipareigojimą vykdyti viešojo administravimo reformą.
Kosovas dar tik pradėjo kurti gerai veikiančią teismų sistemą. Apskritai teisingumo vykdymas tebėra lėtas, neveiksmingas ir neapsaugotas nuo nederamos politinės įtakos. Ataskaitiniu laikotarpiu padaryta tam tikra pažanga. Atlikus funkcinę teisinės valstybės sektoriaus peržiūrą buvo parengta teisinės valstybės strategija ir veiksmų planas, kuriuose išdėstyti pagrindiniai teisinės valstybės sistemos uždaviniai ir kuris buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio mėn. Kosovas įdiegė elektroninę bylų valdymo sistemą ir sukūrė centrinę nuosprendžių registro sistemą, tačiau problemos išlieka. Dėta pastangų įgyvendinti Tarpininkavimo įstatymą. COVID-19 pandemija turėjo įtakos veiksmingam bylų nagrinėjimui ir teismo posėdžiams Kosove (ir galimybei su jais susipažinti). Naujoji vyriausybė svarstė keletą teisminių institucijų ir prokuratūros profesinio tikrinimo galimybių. Todėl didelį susirūpinimą kelia galimybė įvesti vienkartinį pakartotinį visų prokurorų ir teisėjų vertinimą. Toks procesas turėtų būti laikomas tik išimtine ir kraštutine priemone, taikoma išnaudojus visas esama teismų pareigūnų profesinio sąžiningumo ir kovos su korupcija užtikrinimo priemones ir mechanizmus, jis turėtų atitikti Europos ir tarptautinius standartus, taip pat Venecijos komisijos rekomendacijas.
Kovos su korupcija srityje Kosovas pasirengimą tik pradėjo arba pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga, be kita ko, siekiant rezultatų tiriant aukšto lygio bylas ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jas. Reikia nuolatinių pastangų, kad tyrimai, galutiniai teismo sprendimai ir galutinis turto konfiskavimas būtų aktyvesni. Specialioji prokuratūra buvo sustiprinta, pradėjus veikti Korupcijos ir finansinių nusikaltimų departamentui ir padidėjus bendram darbuotojų skaičiui. Dar reikia priimti kovos su korupcija teisės aktų rinkinį ir peržiūrėtą Baudžiamojo proceso kodeksą. Konfiskavimo teisinė sistema galioja, tačiau ji nėra nuosekliai taikoma, o galiausiai konfiskuoto turto vertė išlieka maža. Apskritai korupcija tebėra plačiai paplitęs ir susirūpinimą keliantis reiškinys. Siekiant veiksmingai spręsti korupcijos problemą, reikia tvirtos politinės valios ir tvirto baudžiamosios teisenos atsako į aukšto lygio korupciją.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Kosovas tik pradėjo pasirengimą. Ataskaitiniu laikotarpiu jis padarė nedidelę pažangą organizuoto nusikalstamumo bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo srityje. Specialioji prokuratūra buvo sustiprinta papildomai priėmus specialistų, buvo vykdoma tikslinė mokymo veikla. Tačiau policija ir prokurorai ne visapusiškai išnaudoja Baudžiamajame kodekse ir Įstatyme dėl išplėstų konfiskavimo įgaliojimų numatytas galingas priemones. Reikia imtis priemonių siekiant sustiprinti baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti, kad nebūtų politinio kišimosi į visų teisėsaugos institucijų operatyvinę veiklą.
2020 m. liepos mėn. Europolas ir Kosovo policija sudarė susitarimą dėl darbo tvarkos. Papildomi susitarimai, būtini šiam bendradarbiavimui pradėti, suteikiant prieigą prie Saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA) ir keitimosi ryšių palaikymo pareigūnais, užbaigti rengti 2021 m. rugsėjo mėn.
Laikantis Vakarų Balkanų bendro kovos su terorizmu veiksmų plano ES ir Kosovo įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, padaryta pažanga kovojant su terorizmu, visų pirma susijusi su užsienio teroristų kovotojų ir jų šeimų reabilitacija ir reintegracija. Kosovo valdžios institucijos turi veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, o atitinkamas įstatymas turėtų būti suderintas su ES acquis ir tarptautiniais standartais.
Teisinė sistema iš esmės užtikrina žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą ir atitinka Europos standartus. Tačiau dar reikia dėti daugiau pastangų, kad ji būtų visapusiškai įgyvendinta, taip pat pagerinti pagrindinių teisių politikos ir teisės aktų koordinavimą ir priežiūrą. Valdžios institucijos vis dar priklausomos nuo paramos teikėjų paramos bei rekomendacijų ir turi veikti savarankiškiau. Norint veiksmingai užtikrinti mažumų, įskaitant romų 3 ir aškalių mažumas ir perkeltuosius asmenis, teises, praktiškai užtikrinti lyčių lygybę ir daryti pažangą kultūros paveldo apsaugos srityje, būtina nuveikti daugiau. Kalbant apie saviraiškos laisvę, Kosovas pasiekė tam tikrą pasirengimą, žiniasklaidos aplinka yra pliuralistinė ir gyva. Tačiau susirūpinimą tebekelia viešos šmeižto kampanijos, grasinimai ir fiziniai išpuoliai prieš žurnalistus. Dėl nepakankamo finansinio savarankiškumo, kurį dar labiau didina COVID-19 pandemija, žiniasklaida tampa pažeidžiama politinių ir verslo interesų atžvilgiu. Visuomeninis transliuotojas irgi tebėra neapsaugotas nuo politinės įtakos ir kol kas nėra tvaraus sprendimo dėl jo finansavimo.
Kosovo valdžios institucijos toliau darė pažangą valdydamos tiek teisėtą migraciją, tiek mišrius migracijos srautus sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis. Kosovas dar labiau padidino esamus apgyvendinimo pajėgumus ir sustiprino pasirengimą tvarkytis su padidėjusiu migrantų antplūdžiu.
Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Kosovas padarė nedidelę pažangą ir tik pradėjo kurti veikiančią rinkos ekonomiką. 2020 m. ekonomika patyrė nuosmukį, tačiau 2021 m. pirmąjį pusmetį ši tendencija pasikeitė. Dėl ilgalaikių struktūrinių problemų, pavyzdžiui, ekonomikos įvairinimo stokos ir priklausomybės nuo išeivijos finansinių srautų, Kosovas tapo labai pažeidžiamas dėl su pandemija susijusio izoliavimo ir kelionių apribojimų. Reaguodamos į krizę, valdžios institucijos sustabdė fiskalinių taisyklių taikymą ir priėmė du fiskalinius paketus. Labai padidėjusios išlaidos ir mažėjančios mokestinės pajamos lėmė didelį biudžeto deficitą 2020 m., tačiau atsigavus mokestinėms pajamoms 2021 m. pirmąjį pusmetį pasiektas biudžeto perteklius. Verslo aplinka pagerėjo nedaug. Privačiojo sektoriaus vystymąsi vis dar varžo plačiai paplitusi neoficiali ekonomika, lėtos ir neveiksmingos teisminės institucijos, įsigalėjusi korupcija ir apskritai silpna teisinė valstybė.
Kosovas padarė nedidelę pažangą ir tik pradėjo rengtis atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Menka pažanga padaryta gerinant švietimo kokybę ir sprendžiant gebėjimų trūkumo darbo rinkoje problemą. Kosovas padarė tam tikrą pažangą gerindamas kelių infrastruktūrą ir didindamas investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tačiau susirūpinimą tebekelia anglimi grindžiama, pasenusi ir nepatikima energijos gamybos sistema. Kosovas padarė tam tikrą pažangą ekonomikos skaitmenizavimo srityje. Struktūriniai pokyčiai vyksta itin lėtai, nes ekonomika tebėra labai priklausoma nuo mažų ir labai mažų įmonių, kurios negali konkuruoti tarptautiniu mastu, o eksporto struktūroje dominuoja keli produktai, pvz., netaurieji metalai.
Gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo srityje Kosovas toliau dalyvavo daugumoje regioninių forumų. Kosovas iš esmės palaikė gerus santykius su Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija. Kosovo oficialūs santykiai su Bosnija ir Hercegovina nepasikeitė, nes pastaroji nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės ir abi Šalys išlaiko griežtą vizų režimą.
Santykių su Serbija normalizavimo klausimu ES tarpininkaujamą dialogą tęsė aukšto lygio susitikimai 2021 m. birželio 15 d. ir liepos 19 d., taip pat trys vyriausiųjų derybininkų susitikimai. Ataskaitiniu laikotarpiu abi Šalys paskyrė naujus vyriausiuosius derybininkus ir derybų grupes. Kosovas turi toliau konstruktyviai dėti dideles pastangas įgyvendindamas visus ankstesnius susitarimus ir prisidėti priimant svarbų visapusišką teisiškai privalomą susitarimą dėl santykių normalizavimo su Serbija. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą.
Kalbant apie suderinimą su Europos standartais, ataskaitiniu laikotarpiu padaryta tam tikra pažanga viešųjų pirkimų, statistikos ir finansų kontrolės srityse. Daugelyje sričių, kurias apima 2 vidaus rinkos veiksmų grupė, Kosovas turi tam tikrą pasirengimo lygį laisvam prekių, kapitalo, bendrovių teisės ir intelektinės nuosavybės judėjimui, užtat yra vidutiniškai pasirengęs darbuotojų, paslaugų, įsisteigimo teisės ir finansinių paslaugų judėjimo srityse. Kosovas tik pradeda pasirengimą konkurencijos, taip pat vartotojų politikos ir sveikatos apsaugos srityse. Ataskaitiniu laikotarpiu Kosovas padarė tam tikrą pažangą visose srityse, išskyrus vartotojų politiką ir sveikatos apsaugą, kuriose padaryta tik nedidelė pažanga. Konkurencingumo ir integracinio augimo srityje padaryta tam tikra pažanga daugumoje sričių (muitų, mokesčių, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, įmonių ir pramonės politikos), tačiau padaryta tik nedidelė pažanga mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse. Padaryta tam tikra pažanga su žaliąja darbotvarke ir tvariu sujungiamumu susijusiose politikos srityse, taip pat energetikos sektoriuje, tačiau tik nedidelė pažanga padaryta transporto, aplinkos ir klimato kaitos srityse. Kalbant apie išteklius ir žemės ūkį, padaryta tik nedidelė pažanga žemės ūkio, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse. Prekybos politikos srityje padaryta tam tikra pažanga mažinant Kosovo prekybos deficitą, tačiau Kosovas dar neratifikavo papildomų VELPS protokolų dėl palankesnių prekybos sąlygų sudarymo ir prekybos paslaugomis. Apskritai Kosovas turi didinti administracinius pajėgumus ir koordinavimą visuose sektoriuose, kad užtikrintų veiksmingą ES acquis įgyvendinimą.
Turkija
Turkijos demokratinių institucijų veikimas turi rimtų trūkumų. Ataskaitiniu laikotarpiu demokratijos padėtis toliau blogėjo. Išlieka struktūriniai prezidentinės sistemos trūkumai. Vis dar neatsižvelgta į svarbiausias Europos Tarybos ir jos organų rekomendacijas. Parlamentui ir toliau trūko būtinų priemonių, kad užtikrintų vyriausybės atskaitingumą. Pagal konstitucinę sistemą visa valdžia ir toliau buvo pernelyg sutelkta prezidentūros rankose, neužtikrinant patikimo ir veiksmingo vykdomosios valdžios, teisėkūros ir teisminių institucijų galių atskyrimo. Nesant veiksmingo stabdžių ir atsvarų mechanizmo, demokratinė vykdomosios valdžios atskaitomybė tebėra labai apribota vien rinkimais. Toliau buvo tikslingai veikiamos opozicinės partijos, be kita ko, Konstituciniam Teismui priėmus Kasacinio teismo vyriausiojo prokuroro kaltinamąjį aktą, kuriuo siekiama uždaryti antrą pagal dydį opozicinę partiją, ir tai prisidėjo silpninant politinį pliuralizmą Turkijoje. Per ataskaitinį laikotarpį pirmininkas du kartus atleido Centrinio banko valdytoją.
Nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. baigėsi nepaprastoji padėtis, į teisės aktus tebėra įtrauktos tam tikros teisinės nuostatos, kuriomis valdžios institucijoms suteikiami neeiliniai įgaliojimai ir išlaikomi keli nepaprastosios padėties taisyklės ribojamieji elementai, o tai ir toliau darė didelį poveikį demokratijai ir pagrindinėms teisėms. 2021 m. liepos mėn. Turkijos parlamentas patvirtino įstatymą, kuriuo šių nepaprastosios padėties ribojamųjų elementų galiojimas pratęsiamas dar vieniems metams. Nepaprastosios padėties tyrimo komisija dar nebaigė nagrinėti bylų, susijusių su valstybės tarnautojais, atleistais iš darbo dekretais galiojant nepaprastajai padėčiai.
Valdančiosios koalicijos vyriausybės spaudimas opozicinėms partijoms priklausantiems merams dar labiau susilpnino vietos demokratiją. Buvo vykdomi administraciniai ir teisminiai opozicinėms partijoms priklausančių merų veiklos tyrimai. Pietryčiuose prievarta atleisti merai ir toliau buvo keičiami vyriausybės paskirtais patikėtiniais, taip atimant iš piliečių galimybę pasirinkti savo atstovavimą. Daugeliu atvejų skiriant patikėtinius savivaldybių asamblėjų veikla buvo laikinai sustabdyta. Šimtai vietos politikų ir išrinktų pareigūnų buvo sulaikyti dėl kaltinimų terorizmu.
Padėtis pietryčiuose tebekelia didelį susirūpinimą. Vyriausybė vykdė vidaus ir tarpvalstybines saugumo ir karines operacijas Irake ir Sirijoje. Saugumo padėtis pasienio zonose išliko pavojinga, nes Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri tebėra įtraukta į asmenų, grupių ir subjektų, dalyvaujančių rengiant terorizmo išpuolius, ES sąrašą, rengė reguliarius smurtinius išpuolius. ES nedviprasmiškai pasmerkė PKK išpuolius ir išreiškė solidarumą su aukų šeimomis. Vyriausybė turi teisę kovoti su terorizmu, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Kovos su terorizmu priemonės turi būti proporcingos. Atnaujinant patikimą politinį procesą, kuriuo siekiama taikaus ir ilgalaikio sprendimo, jokios pažangos nepadaryta. Žmogaus teisių organizacijos ir opozicijos partijos pranešė apie saugumo pajėgų vykdomus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.
Apie 4 000 Liaudies demokratinės partijos (HDP) narių ir pareigūnų, įskaitant ir parlamento narius, tebėra kalėjime. Birželio mėn. Konstitucinis Teismas priėmė kaltinamąjį aktą, kuriuo reikalaujama uždaryti HDP, siekiant uždrausti 451 HDP vadovo, įskaitant partijos bendrapirmininkių ir visų buvusių ir esamų parlamento narių ir vadovų politinę veiklą, taip pat įšaldyti partijos banko sąskaitas. Parlamente buvo nagrinėjami prokuratūros prašymai panaikinti beveik visų HDP priklausančių įstatymų leidėjų imunitetą.
Pilietinės visuomenės klausimais padėtis smarkiai blogėjo. Pilietinė visuomenė patiria nuolatinį spaudimą, toliau mažėja jos laisvo veikimo erdvė, o tai riboja jos saviraiškos ir asociacijų laisvę. Naujasis masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymas kelia susirūpinimą dėl galimų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės veiklos apribojimų.
Saugumo ir žvalgybos sektorių reglamentuojanti teisinė ir institucinė sistema išliko nepakitusi, o prezidentinės sistemos civilinė vidaus saugumo pajėgų kontrolė buvo sustiprinta. Vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad būtų dar labiau sustiprinta saugumo pajėgų civilinė kontrolė.
Turkija yra padarė tam tikrą ar vidutinišką pasirengimo pažangą viešojo administravimo reformos srityje. Ataskaitiniu laikotarpiu pažangos nepadaryta. Turkijoje neparengta išsami viešojo administravimo reformos darbotvarkė ir nėra už šį procesą atsakingos vadovaujančios institucijos. Išlieka susirūpinimas dėl administracijos atskaitomybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo. Vis dar trūksta politinės valios vykdyti reformas. Centrinės valdžios institucijų politikos koordinavimas išliko tvirtas, tačiau politikos formavimas nėra pagrįstas faktais ar dalyvavimu. Toliau buvo politizuojamas administravimas. Aukštesnio lygio biurokratijoje moterų dalis išliko nedidelė.
Turkijos teismų sistemos srityje pasirengimas tik pradėtas. Toliau blogėjo padėtis, ir tai stebima nuo 2016 m. Susirūpinimą tebekelia sisteminis teisminių institucijų nepriklausomumo trūkumas ir nederamas spaudimas teisėjams ir prokurorams. Naujajame žmogaus teisių veiksmų plane numatytos tam tikros teigiamos priemonės, tačiau juo nesprendžiami pagrindiniai trūkumai, susiję su teisminių institucijų nepriklausomumu. Visų pirma nenumatyta jokių priemonių siekiant gerinti valdžių atskyrimo principo laikymąsi arba tobulinti Teisėjų ir prokurorų tarybos narių struktūrą ir atrankos procesą, kaip nurodyta ilgalaikėse Europos Tarybos Venecijos komisijos ir Europos Komisijos rekomendacijose. Nepaisant išteisinamųjų nuosprendžių, nebuvo grąžintas eiti pareigų nė vienas po bandymo įvykdyti perversmą atleistas teisėjas ar prokuroras. Susirūpinimą tebekelia tai, kad trūksta objektyvių, nuopelnais grindžiamų, vienodų ir iš anksto nustatytų teisėjų ir prokurorų įdarbinimo ir paaukštinimo kriterijų. Tebekyla susirūpinimas dėl taikos teisėjų baudžiamosiose bylose instituto problemų, susijusių su jų jurisdikcija ir praktika.
Kalbant apie kovą su korupcija, Turkija išliko ankstyvame pasirengimo etape ir ataskaitiniu laikotarpiu nepadarė jokios pažangos. Šalis neįsteigė kovos su korupcija įstaigų pagal Turkijos tarptautinius įsipareigojimus. Dėl teisinės sistemos ir institucinės struktūros trūkumų buvo galima daryti nederamą politinę įtaką korupcijos bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo etapuose. Reikia didinti viešųjų institucijų atskaitomybę ir skaidrumą. Tai, kad nėra kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano, rodo, kad trūksta valios ryžtingai kovoti su korupcija. Dauguma Europos Tarybos
Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijų neįgyvendintos. Apskritai korupcija tebėra plačiai paplitęs ir susirūpinimą keliantis reiškinys.
Turkija turi tam tikrą pasirengimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir padarė nedidelę pažangą. Europolo ir Turkijos bendradarbiavimas grindžiamas 2004 m. liepos mėn. įsigaliojusiu strateginiu bendradarbiavimo susitarimu. Šiuo metu vyksta Europolo ir Turkijos valdžios institucijų, kompetentingų kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, derybos dėl tarptautinio susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis; tam reikia, kad Turkija reformuotų savo teisės aktus, kuriais jos duomenų apsaugos teisė būtų suderinta su Europos standartais. Turkija turėtų gerinti rezultatus, susijusius su nusikaltėlių tinklų išardymu ir nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu. Reikia patobulinti teisinę sistemą, reglamentuojančią kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ir Venecijos komisijos rekomendacijas dėl įstatymo dėl masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimo prevencijos. Reikia dėti daugiau pastangų tobulinant teisės aktus, kuriais reglamentuojama kova su elektroniniais nusikaltimais ir liudytojų apsauga.
Žmogaus ir pagrindinių teisių padėtis toliau blogėjo. Daugelis nepaprastosios padėties metu taikytų priemonių tebegalioja. Teisinė sistema apima bendras pagarbos žmogaus ir pagrindinėms teisėms garantijas, tačiau teisės aktus ir praktiką dar reikia suderinti su Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Masinis žurnalistų, rašytojų, teisininkų, mokslininkų, žmogaus teisių gynėjų ir režimo kritikų veiklos ribojimas ir sekimas toliau darė neigiamą poveikį jų naudojimuisi šiomis laisvėmis ir paskatino vystytis savicenzūrą. Turkijos atsisakymas įgyvendinti EŽTT sprendimus, visų pirma Selahattin Demirtaş ir Osman Kavala bylose, dar labiau padidino susirūpinimą dėl teisminių institucijų atitikties tarptautiniams ir Europos standartams. Abejonių dėl Turkijos įsipareigojimo laikytis šių standartų sukėlė ir jos pasitraukimas iš Stambulo konvencijos. Naujajame žmogaus teisių veiksmų plane, kuriuo žadama vykdyti daugelio sričių reformas, nenagrinėjami esminiai klausimai.
Saviraiškos laisvės srityje padėtis toliau smarkiai blogėjo. Teisės aktai ir jų įgyvendinimas, ypač nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu nuostatos, toliau prieštaravo Europos žmogaus teisių konvencijai ir kitiems tarptautiniams standartams ir skyrėsi nuo EŽTT praktikos. Didėjantis spaudimas ir ribojamosios priemonės darė neigiamą poveikį opozicijos balsų sklaidai ir saviraiškos laisvei. Buvo tęsiamos baudžiamosios bylos ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, rašytojams, opozicijos politikams, studentams ir socialinės žiniasklaidos atstovams.
Dėl pasikartojančių draudimų, neproporcingo kišimosi į taikias demonstracijas ir pernelyg didelės jėgos naudojimo, tyrimų, administracinių baudų ir demonstrantų baudžiamojo persekiojimo už su terorizmu susijusią veiklą padėtis susirinkimų ir asociacijų laisvės srityje toliau labai blogėjo. Teisės aktai ir jų įgyvendinimas neatitinka Turkijos Konstitucijos, Europos standartų ar tarptautinių konvencijų.
Nepalankiausioje padėtyje esančių grupių ir mažumoms priklausančių asmenų teisės turi būti geriau apsaugotos. Romai iš esmės neteko galimybių oficialiai įsidarbinti, o jų gyvenimo sąlygos labai pablogėjo. Didelį susirūpinimą ir toliau kelia smurtas dėl lyties, diskriminacija ir neapykantą mažumoms, visų pirma lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams, interseksualiems ir queer asmenims (LGBTIQ) , kurstančios kalbos.
Migracijos ir prieglobsčio politikos srityje Turkija padarė tam tikrą pažangą. Po 2020 m. kovo mėn. įvykių, kai Turkija aktyviai skatino migrantus ir pabėgėlius sausumos keliu vykti į Europą per Graikiją, padėtis galiausiai pasitaisė. Tam tikra pažanga padaryta stiprinant rytinės sausumos sienos stebėjimo ir apsaugos pajėgumus. 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimas ir toliau davė rezultatų, o Turkija toliau atliko svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto migracijos srautų valdymą. Tačiau Turkija ir toliau stabdė neteisėtų migrantų grąžinimą iš Graikijos salų pagal ES ir Turkijos pareiškimą, remdamasi dėl COVID-19 įvestais apribojimais. Tačiau, nepaisant apribojimų, 2020 m. liepos mėn. atnaujintas perkėlimas iš Turkijos į ES. Neteisėtai į Graikiją atvykstančių asmenų skaičius sumažėjo, tačiau pradėti dažniau naudoti gabenimo maršrutai į Italiją ir į Kipro vyriausybės kontroliuojamas sritis. Turkija vis dar neįgyvendino su trečiųjų šalių piliečiais susijusių ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatų, nors jos įsigaliojo 2017 m. spalio mėn. Apskritai neteisėto Turkijos ir Graikijos sienos kirtimo atvejų skaičius vis dar buvo gerokai mažesnis nei prieš priimant ES ir Turkijos pareiškimą.
Turkija toliau dėjo daug pastangų, kad priimtų didžiausią pasaulyje pabėgėlių bendruomenę ir tenkintų jos poreikius. Iki 2020 m. pabaigos buvo sudarytos sutartys dėl viso 6 mlrd. EUR veiklos biudžeto pagal Pabėgėlių rėmimo priemonę, o iki 2021 m. rugpjūčio mėn. išmokėta daugiau kaip 4,2 mlrd. EUR. Sprendžiant ilgesnio pabėgėlių buvimo šalyje klausimą būtina imtis veiksmingų integracijos priemonių. Reikėtų didinti migrantų ir pabėgėlių galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis. Nebuvo patenkinti jokie iki šiol neįvykdyti vizų režimo liberalizavimo kriterijai. Turkijai reikia toliau derinti savo teisės aktus su ES acquis vizų politikos srityje.
Vis ryžtingesnė Turkijos užsienio politika ir toliau buvo nesuderinama su ES prioritetais pagal BUSP, visų pirma dėl to, kad ji remia karinius veiksmus Kaukaze, Sirijoje ir Irake. Nors veikia institucinė struktūra, pagal kurią Turkijai sudaromos sąlygos dalyvauti BUSP ir bendroje saugumo ir gynybos politikoje (BSGP), Turkijos suderinimo lygis buvo labai žemas – maždaug 14 proc. Turkijos karinė parama Libijoje, be kita ko, vietoje dislokuojant užsienio kovotojus, ir jos nuolatinė kritika operacijos IRINI atžvilgiu bei nepakankamas bendradarbiavimas ją vykdant kenkia veiksmingam ES indėliui įgyvendinant JT ginklų embargą ir lėmė tai, kad požiūriai dėl veiksmų Libijoje išsiskyrė. Turkija nori, kad Sirija būtų stabili ir klestinti, toks pat yra ir ES tikslas. Tačiau Turkija vykdė karinius veiksmus šiaurinėje Sirijos dalyje, be kita ko, pasitelkdama Turkijos remiamas nereguliariąsias karines pajėgas. Be to, Turkija padidino pagrindinių paslaugų teikimą ir išplėtė infrastruktūros tinklus šiaurinėje Sirijos dalyje.
2020 m. lapkričio mėn. Taryba pratęsė esamos ribojamųjų priemonių sistemos, taikomos reaguojant į neteisėtą Turkijos gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, galiojimą. 2020 m. gruodžio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Turkijos vienašalius veiksmus, provokacijas ir paaštrėjusią retoriką prieš ES, ES valstybes nares ir Europos vadovus. Įtampa rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje nuo 2021 m. pradžios mažėjo. Turkija nutraukė neteisėtą angliavandenilių žvalgymo veiklą Graikijos ir Kipro jūrų zonose. Tačiau spalio mėn. pradžioje Turkijos karo laivai trukdė laivui „Nautical Geo“ atlikti tyrimą Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Turkija paskelbė perspėjimą (NAVTEX) dėl seisminių tyrimų, kurie apimtų dalį Kipro IEZ. Be to, Turkija toliau ėmėsi veiksmų siekdama pakeisti izoliuoto Varošos miesto statusą nepriimtinais vienašaliais sprendimais, prieštaraujančiais atitinkamoms JT ST rezoliucijoms 550 (1984) ir 789 (1992). ES griežtai pasmerkė Turkijos vienašalius veiksmus ir nepriimtinus Turkijos Prezidento ir Kipro turkų bendruomenės vadovo 2021 m. liepos 20 d. pareiškimus dėl tolesnio izoliuoto Varošos miesto Kipre atidarymo, paragino nedelsiant atšaukti šiuos veiksmus, kaip ir visus veiksmus, kurių imtasi Varošos atžvilgiu nuo 2020 m. spalio mėn.
ES yra ne kartą pabrėžusi, kad Turkija turi gerbti ES valstybių narių suverenias teises sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei eksploatuoti visus savo gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Turkija turi įsipareigoti vienareikšmiškai siekti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis, laikytis tarptautinių susitarimų ir taikiai spręsti ginčus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, o prireikus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Turkija neįvykdė įsipareigojimo visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir pašalinti visas laisvą prekių judėjimą ribojančias kliūtis, įskaitant tiesioginio transporto jungčių su Kipru apribojimus. Nepadaryta pažangos normalizuojant dvišalius santykius su Kipro Respublika, o 2021 m. balandžio mėn. neoficialios derybos nesudarė sąlygų oficialių derybų atnaujinimui.
2021 m. kovo mėn. ir 2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priminė, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukta neteisėta gręžimo veikla, buvo atnaujintos dvišalės Graikijos ir Turkijos derybos ir tuo metu vykusios derybos dėl Kipro problemos remiant Jungtinėms Tautoms; vadovai pasiūlė skatinti pozityvesnę ES ir Turkijos santykių dinamiką. Šiuo tikslu jie išreiškė pasirengimą palaipsniui, proporcingai ir grįžtamai bendradarbiauti su Turkija keliose bendro intereso srityse, jei Turkija įvykdys ankstesnėse Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytas sąlygas ir jei bus išlaikytas įtampos sumažėjimas rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Vadovai paragino Turkiją susilaikyti nuo naujų provokacijų ar vienašalių veiksmų, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė. Atsižvelgdami į bendrą komunikatą, jie dar kartą patvirtino Europos Sąjungos pasiryžimą tokių veiksmų atveju naudotis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, ginti savo ir savo valstybių narių interesus ir užtikrinti stabilumą regione.
Turkija toliau tvirtino, kad 2019 m. Turkijos ir Libijos jūrų ribų nustatymo ir kariniai susitarimai galioja. ES mano, kad tai yra trečiųjų valstybių suverenių teisių pažeidimas, neatitinkantis jūrų teisės ir neturintis teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms.
Kalbant apie ekonominius kriterijus, Turkijos ekonomika yra gana pažangi, bet ataskaitiniu laikotarpiu nepadaryta jokios pažangos, o ekonomikos veikimas kelia didelį susirūpinimą. Valdžios institucijos paskelbė daug svarbių plataus masto priemonių, kuriomis siekiama didinti vidaus paklausą ir sušvelninti ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius. Dėl to ekonomika greitai atsigavo po krizės ir jau 2020 m. trečiąjį ketvirtį pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Atsakas į krizę buvo ryžtingas, tačiau institucijų ir politikos koordinavimo trūkumai pakenkė institucijų veiksmų patikimumui ir veiksmingumui, dėl to padidėjo disbalansas. Makroekonominės politikos priemonių derinys buvo pernelyg priklausomas nuo kreditų kanalo, o tiesioginės fiskalinės paramos priemonės, atsižvelgiant į socialinių ir darbo rinkos problemų mastą, buvo gana ribotos. Dėl spartaus pinigų kiekio augimo praėjusiais metais susilpnėjo lira, padidėjo infliacija ir išaugo dolerio vertė, ir dėl to padidėjo neigiami portfelių srautai. Paaiškėjo, kad 2019 m. einamosios sąskaitos deficito panaikinimas buvo trumpalaikis, o išorės disbalansas tebėra labai pažeidžiamas. 2020 m. rudenį pinigų politika sugriežtinta, tačiau 2021 m. kovo mėn. staiga atleidus vos prieš keturis mėnesius paskirtą Centrinio banko direktorių, prasidėjo finansų rinkos nestabilumas ir kilo abejonių dėl valdžios institucijų įsipareigojimo mažinti infliaciją.
Institucinė ir reglamentavimo aplinka dar nusilpo, nuolat susiduriama su reglamentavimo nuspėjamumo, skaidrumo ir įgyvendinimo problemomis. Pasitraukimas iš rinkos tebėra brangus ir lėtas. Neformalusis sektorius per krizę sumažėjo, tačiau vis dar sudaro didelę ekonomikos dalį. Išlieka valstybės kišimasis į kainų nustatymo mechanizmus. Valstybės pagalbos teikimui trūksta tinkamų įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir skaidrumo taisyklių. Dėl negriežtos pinigų politikos iki 2020 m. rudens ir palankių reguliavimo priemonių bankų skolinimas labai augo, visų pirma paskatintas valstybės bankų. Bankų sektorius naudojosi reguliavimo pakantumu ir kitomis krizės švelninimo priemonėmis ir todėl toliau turėjo pakankamai kapitalo. Pandemija padarė didelį neigiamą poveikį darbo rinkai ir padidino skurdą. Labai padaugėjo paskatų nedirbti turinčių darbuotojų, o užimtumo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš kelerius metus. Moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir užimtumo lygis išliko ypač žemas. Nedirbančio ir nesimokančio švietimo įstaigose ar profesinio rengimo mokyklose jaunimo dalis padidėjo.
Turkija padarė nedidelę pažangą ir yra gerai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Nepaisant tam tikros pažangos gerinant galimybes gauti išsilavinimą, švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių neatitiktis išlieka. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir toliau pamažu didėjo, tačiau išliko gerokai mažesnės nei numatyta vyriausybės tiksluose. Dėl palankių finansavimo sąlygų ir lengvatinių paskolų 2020 m. suintensyvėjo investicinė veikla. Padaryta pažanga įvairinant energijos tiekimą ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos sektorių. Toliau kelia susirūpinimą vietos turinio reikalavimų taikymo srities išplėtimas. Santykinė ES dalis Turkijos užsienio prekyboje šiek tiek padidėjo nepaisant to, kad Turkija labai nukrypo nuo savo įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos muitų sąjungą.
Kalbant apie Turkijos gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus, Turkijos teisės aktų derinimas su ES acquis buvo labai ribotas ir iš esmės vykdytas ad hoc pagrindu.
Vidaus rinkos veiksmų grupė yra labai svarbi siekiant užtikrinti gerą muitų sąjungos veikimą ir Turkijos integraciją į ES bendrąją rinką. Turkija pasiekė gerą pasirengimo laisvam prekių judėjimui lygį. Nors ji ir toliau derino teisės aktus su techniniais ES teisės aktais pagal naująjį ir visuotinį požiūrį, prekybai vis dar išlieka techninių kliūčių, kurios trukdo geram muitų sąjungos veikimui. Pasirengimas laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityse dar tik prasidėjo, nes yra profesijų, kuriomis negali užsiimti ES piliečiai. Turkija yra vidutiniškai pasirengusi laisvam kapitalo judėjimui, visų pirma dėl likusių didelių kliūčių įsigyti turtą ir nekilnojamąjį turtą. Ji patobulino teisės aktų, kuriais reglamentuojama kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sistemą. Turkija pasiekė gerą pasirengimo lygį vartotojų ir sveikatos apsaugos teisės aktų derinimo srityje, kaip rodo stipri šalies skiepijimo nuo COVID-19 kampanija. Tačiau abiejose srityse reikia stiprinti suinteresuotųjų subjektų administracinius gebėjimus, konsultacijas ir veiklos koordinavimą. Turkija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį konkurencijos politikos srityje. Vis dar trūksta valstybės pagalbos įgyvendinimo taisyklių, vykdymo užtikrinimo ir skaidrumo, o institucinė struktūra neužbaigta. Konkurencingumo ir integracinio augimo veiksmų grupėje su ekonomika susijusių skyrių padėtis daugiausia blogėjo. Tai visų pirma pasakytina apie įmonių ir pramonės politiką, daugiausia dėl to, kad Turkija ėmėsi su ES pramonės politikos principais nesuderinamų priemonių, ir apie ekonominę ir pinigų politiką, atspindinčią didėjantį politinį spaudimą Centriniam bankui. Dėl profesinių sąjungų teisių ribojimo, tikro socialinio dialogo nebuvimo ir nuolatinio neoficialiojo ekonominio aktyvumo lygio padėtis socialinės politikos ir užimtumo srityje taip pat pablogėjo. Nors Turkija yra vidutiniškai pasirengusi mokesčių srityje, reikia aiškios strategijos, kad būtų išvengta dažnų mokesčių tarifų pokyčių ir sudarytos sąlygos keistis informacija apie mokesčius su visomis ES valstybėmis narėmis. Turkija tebėra gerai pasirengusi muitų sąjungai, tačiau, be kita ko ir ją įgyvendindama, padarė nedidelę pažangą. Turkija toliau nukrypsta nuo savo įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos muitų sąjungą, o tai labai trikdo prekybą. Turkija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Padėtis toliau blogėjo, daugiausia dėl nepakankamos konkurencijos, žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir priežiūros institucijų nepriklausomumo stokos. Turkija padarė didelę pasirengimo pažangą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje ir toliau įgyvendino veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir prisiderinti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE). Turkija yra vidutiniškai pasirengusi švietimo ir kultūros srityje ir turi toliau gerinti įtraukų švietimą, ypač daug dėmesio skirdama palankių sąlygų neturinčių grupių mergaitėms ir vaikams.
Kalbant apie žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo veiksmų grupę, Turkija yra vidutiniškai pasirengusi transporto ir energetikos politikos srityse. Ji padarė tam tikrą pažangą energetikos ir transporto tinklų srityje, toliau tiesdama Halkalio–Kapikulės geležinkelio liniją, jungiančią Bulgarijos sieną su Stambulu. Turkija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį aplinkos ir klimato kaitos srityje ir susiduria su itin svarbiais aplinkos ir klimato iššūkiais tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse. Padaryta tam tikra pažanga, be kita ko, ratifikuojant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir didinant atliekų tvarkymo, nuotekų valymo ir teisės aktų derinimo pajėgumus, tačiau vykdymo užtikrinimas ir įgyvendinimas tebėra menki. Turkija turi imtis tolesnių veiksmų, susijusių su didesniais nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais pagal Paryžiaus susitarimą, ilgalaikiais strateginiais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos planais ir atitinkamais juos šalies viduje atspindinčiais teisės aktais. Kalbant apie išteklių, žemės ūkio ir sanglaudos veiksmų grupę, Turkija pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padėtis blogėjo, nes šalies žemės ūkio politika nukrypo nuo pagrindinių ES bendros žemės ūkio politikos principų. Turkija yra viena pagrindinių maisto produktų eksportuotojų į ES ir padarė nedidelę pažangą maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje. Turkija turi toliau daryti pažangą siekdama atitikti ES standartus, visų pirma susijusius su pesticidų likučiais. Ji padarė nemažą pažangą žuvininkystės teisės aktų įgyvendinimo, išteklių ir laivyno valdymo, tikrinimo ir kontrolės srityse. Turkija yra vidutiniškai pasirengusi regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Apskritai šioje srityje ji padarė tam tikrą pažangą, visų pirma paspartino PNPP II lėšų įsisavinimą ir pašalino kai kuriuos struktūrinius trūkumus. Turkija rodo tam tikrą pasirengimo lygį finansinių ir biudžeto nuostatų srityje ir ataskaitiniu laikotarpiu padarė nedidelę pažangą stiprindama administracinius gebėjimus ir rengdama įgyvendinimo taisykles, kad būtų tinkamai taikoma nuosavų išteklių sistema.
Turkija yra vidutiniškai pasirengusi išorės santykių srityje, visų pirma dėl nuolatinių nukrypimų nuo Bendrojo muitų tarifo ir bendros prekybos politikos. Ataskaitiniu laikotarpiu ji padarė nedidelę pažangą, kai po ES ir JK susitarimo sėkmingai sudarė prekybos susitarimą su JK. Turkija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo lygį užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Politinio dialogo užsienio ir saugumo politikos srityje padėtis pablogėjo, nes Turkijos vykdoma vis ryžtingesnė užsienio politika susikirto su ES prioritetais pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką.
Apskritai daugelyje sričių reikia toliau dėti daug pastangų derinant teisės aktus su ES acquis. Visose srityse reikia iš esmės pagerinti įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Turkijai siekiant tolesnės pažangos, labai svarbu užtikrinti priežiūros institucijų nepriklausomumą ir plėtoti administracinius gebėjimus.
|
2 PRIEDAS. STATISTINIAI DUOMENYS (2021 m. rugsėjo 9 d. duomenimis) |
||||||||||||||||||||||
|
Demografinė padėtis |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
|||||||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|||||||
|
Iš viso gyventojų (tūkst.) |
622 s |
622 s |
2 075 es |
2 077 s |
2 870 s |
2 862 s |
7 001 s |
6 964 s |
80 811 s |
82 004 s |
3 500 s |
3 492 ps |
1 799 es |
1 796 s |
446 209 ps |
446 446 bps |
||||||
|
15–64 m. gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje (%) |
67,2 s |
66,9 s |
69,9 s |
69,6 s |
68,8 s |
68,7 s |
65,7 s |
65,3 s |
67,9 s |
67,8 s |
: |
: |
66,8 s |
67,1 s |
64,8 ps |
64,6 ps |
||||||
|
Apytikslė natūralios gyventojų kaitos norma (1 000 gyventojų) |
1,2 |
1,0 |
0,8 |
- 0,3 |
2,5 |
2,3 |
- 5,4 |
- 5,3 |
10,1 |
9,1 |
- 2,4 p |
: |
7,7 |
6,9 |
- 1,0 ep |
-1,1 bep |
||||||
|
Vyrų numatoma viso gyvenimo trukmė (metais) |
74,5 |
74,0 |
74,6 |
74,7 |
77,4 |
77,6 |
73,5 |
73,4 |
76,2 |
76,4 |
: |
: |
: |
: |
78,2 ep |
78,5 bep |
||||||
|
Moterų numatoma viso gyvenimo trukmė (metais) |
79,3 |
79,5 |
78,8 |
78,6 |
80,5 |
80,7 |
78,4 |
78,6 |
81,6 |
81,8 |
: |
: |
: |
: |
83,7 ep |
84,0 bep |
||||||
|
Darbo rinka |
Pastaba |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|||||
|
20–64 m. asmenų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. gyventojų dalis (%) |
70,5 |
71,8 |
70,4 |
71.5 |
74,8 ew |
75,9 ew |
72,5 |
72,9 |
62,3 |
62,2 |
58,4 ew |
59,0 ew |
46,6 w |
45,2 w |
77,9 |
78,2 |
||||||
|
20–64 m. vyrų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. vyrų dalis (%) |
78,6 |
79,2 |
84,2 |
83,4 |
84,5 ew |
84,4 ew |
80,2 |
80,1 |
83,8 |
83,3 |
71,7 w |
71,3 w |
72,7 w |
67,3 w |
84,0 |
84,2 |
||||||
|
20–64 m. moterų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. moterų dalis (%) |
62,5 |
64,4 |
56,3 |
59,3 |
65,4 ew |
67,6 ew |
64,8 |
65,6 |
40,8 |
41,1 |
45,0 w |
46,9 w |
20,7 w |
23,2 w |
71,8 |
72,2 |
||||||
|
20–64 m. gyventojų užimtumo lygis (gyventojų skaičiaus dalis %) |
||||||||||||||||||||||
|
Iš viso |
59,8 |
60,8 |
56,1 |
59,2 |
65,6 ew |
67,1 ew |
63,1 |
65,2 |
55,6 |
53,8 |
47,7 w |
49,7 w |
33,2 w |
34,2 w |
72,3 |
73,1 |
||||||
|
Vyrų |
66,7 |
67,5 |
66,6 |
69,7 |
73,9 ew |
74,7 ew |
70,5 |
72,1 |
76,0 |
73,2 |
59,5 w |
61,6 w |
52,6 w |
53,0 w |
78,2 |
78,9 |
||||||
|
Moterų |
52,9 |
54,2 |
45,2 |
48,4 |
57,4 ew |
59,7 ew |
55,8 |
58,2 |
35,2 |
34,4 |
35,8 w |
38,0 w |
14,1 w |
15,6 w |
66,4 |
67,2 |
||||||
|
Darbo rinka (tęsinys) |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
||
|
15–24 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šio amžiaus grupės gyventojų dalis (%) |
16,2 |
17,3 |
24,1 |
18,1 |
26,5 w |
25,5 w |
16,5 |
15,3 |
24,4 |
26,0 |
21,6 w |
21,0 w |
30,1 w |
32,7 w |
10,5 |
10,1 |
|
|
15–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šio amžiaus grupės gyventojų dalis (%) |
21,0 |
21,3 |
29,8 |
24,5 |
28,6 w |
26,6 w |
20,1 |
19,0 |
27,6 |
29,5 |
25,5 w |
25,0 w |
37,3 w |
39,9 w |
13,1 |
12,6 |
|
|
Užimtumas pagal pagrindinius sektorius |
|||||||||||||||||
|
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%) |
8,0 s |
7,1 s |
15,7 s |
13,9 s |
37,4 ew |
36,4 ew |
15,9 s |
15,6 s |
18,4 s |
18,1 s |
15,7 w |
18,0 w |
3,5 w |
5,2 w |
4,5 s |
4,3 s |
|
|
Pramonė (%) |
9,9 s |
9,5 s |
23,9 s |
24,1 s |
12,7 ew |
13,1 ew |
22,5 s |
22,6 s |
19,7 s |
19,8 s |
23,5 w |
23,8 w |
14,3 w |
15,1 w |
18,2 s |
18,1 s |
|
|
Statybų sektorius (%) |
9,0 s |
9,9 s |
7,4 s |
7,0 s |
7,0 ew |
7,0 ew |
4,4 s |
4,8 s |
6,9 s |
5,5 s |
8,7 w |
7,9 w |
11,9 w |
12,6 w |
6,7 s |
6,7 s |
|
|
Paslaugų sektorius (%) |
72,5 s |
73,1 s |
52,9 s |
55,0 s |
42,9 ew |
43,5 ew |
57,2 s |
56,9 s |
54,9 s |
56,6 s |
52,1 w |
50,3 w |
70,3 w |
67,1 w |
69,9 s |
70,1 s |
|
|
Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%) |
1) 2) |
31,7 w |
29,3 w |
: |
: |
15,9 ew |
15,3 ew |
27,3 w |
26,6 w |
15,4 w |
16,8 w |
18,4 w |
17,2 w |
30,8 w |
27,6 w |
: |
: |
|
Privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%) |
3) 2) |
63,9 w |
66,5 w |
: |
: |
84,1 ew |
84,7 ew |
72,7 w |
73,4 w |
84,6 w |
83,2 w |
81,6 w |
82,8 w |
69,2 w |
72,4 w |
: |
: |
|
Nedarbo lygis (darbo jėgos %) |
|||||||||||||||||
|
Iš viso |
15,2 |
15,2 |
20,8 |
17,3 |
12,3 ew |
11,5 ew |
12,8 |
10,5 |
10,9 |
13,7 |
18,5 w |
15,9 w |
29,4 w |
25,5 w |
7,3 |
6,7 |
|
|
Vyrų |
15,3 |
14,7 |
21,3 |
16,5 |
12,7 ew |
11,6 ew |
12,1 |
10,0 |
9,6 |
12,4 |
17,3 w |
13,8 w |
28,3 w |
22,4 w |
7,0 |
6,4 |
|
|
Moterų |
15,1 |
15,7 |
19,9 |
18,4 |
11,9 ew |
11,4 ew |
13,8 |
11,2 |
13,8 |
16,5 |
20,5 w |
19,0 w |
33,3 w |
34,4 w |
7,6 |
7,1 |
|
|
Jaunimo (15–24 m.) |
29,4 |
25,2 |
45,4 |
35,6 |
28,3 ew |
27,2 ew |
29,7 |
27,5 |
20,2 |
25,2 |
38,8 w |
33,8 w |
55,4 w |
49,4 w |
16,1 |
15,1 |
|
|
Ilgalaikių bedarbių (> 12 mėnesių) |
11,4 |
12,0 |
15,5 |
12,4 |
8,3 ew |
7,3 ew |
6,5 |
5,3 |
2,4 |
3,2 |
15,2 w |
12,1 w |
17,2 w |
16,2 w |
3,1 |
2,6 |
|
|
Vidutinis nominalus mėnesinis darbo užmokestis (EUR) |
4) |
16,2 |
17,3 |
24,1 |
18,1 |
26,5 w |
25,5 w |
16,5 |
15,3 |
24,4 |
26,0 |
21,6 w |
21,0 w |
30,1 w |
32,7 w |
10,5 |
10,1 |
|
Švietimas |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
||
|
Mokyklos ir mokymo programų nebaigę asmenys; ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nebesimokančių 18–24 m. gyventojų dalis (%) |
4,6 |
5,0 |
7,1 |
7,1 |
17,4 w |
16,3 w |
6,8 |
6,6 |
31.0 |
28,7 |
5,4 w |
3,8 w |
9,6 w |
8,2 w |
10,5 |
10,2 |
|
|
Viešosios išlaidos švietimui, palyginti su BVP (%) |
: |
: |
: |
: |
3,2 psw |
: |
3,6 sw |
: |
4,3 |
: |
: |
: |
4,5 sw |
: |
: |
: |
|
|
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso |
: |
4,8 |
8,1 |
8,1 |
: |
: |
7,5 |
7,5 |
41,4 |
38,0 |
: |
: |
12,9 w |
8,6 w |
16,8 |
16,5 |
|
|
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. vyrų procentinė dalis |
: |
: |
6,5 |
6,4 |
: |
: |
7,7 |
7,3 |
41,8 |
39,5 |
: |
: |
12,0 w |
7,7 w |
19,3 |
19,0 |
|
|
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. moterų procentinė dalis |
: |
: |
9,7 |
9,9 |
: |
: |
7,3 |
7,6 |
40,9 |
36,6 |
: |
: |
14,0 w |
9,6 w |
14,2 |
13,8 |
|
|
Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso |
84,6 |
82,4 |
82,5 |
83,7 |
: |
: |
85,6 |
85,9 |
37,4 |
39,8 |
87,1 w |
87,3 w |
78,9 w |
78,9 w |
66,9 |
66,6 |
|
|
Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. vyrų procentinė dalis |
88,2 |
85,3 |
87,0 |
87,6 |
: |
: |
87.3 |
88,1 |
40,2 |
41,7 |
89,4 w |
89,9 w |
81,0 w |
83,3 w |
67,6 |
67,3 |
|
|
Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. moterų procentinė dalis |
80,7 |
79,3 |
77,8 |
79,4 |
: |
: |
83,8 |
83,7 |
34,6 |
37,9 |
84,4 w |
84,1 w |
76,6 w |
73,9 w |
66,2 |
65,8 |
|
|
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso |
32,4 |
36,8 |
33,3 |
35,7 |
27,3 ew |
31,3 ew |
32,8 |
33,5 |
28,8 |
31,4 |
23,5 w |
22,5 w |
20,9 w |
24,5 w |
39,4 |
40,3 |
|
|
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. vyrų procentinė dalis |
29,3 |
35,4 |
26,4 |
32,1 |
22,5 ew |
27,1 ew |
26,4 |
26,9 |
30,2 |
32,7 |
18,8 w |
17,3 w |
20,9 w |
22,5 w |
34,1 |
35,1 |
|
|
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. moterų procentinė dalis |
35,5 |
38,1 |
40,4 |
39,4 |
33,2 ew |
36,6 ew |
39,4 |
40,4 |
27,4 |
30,0 |
28,4 w |
28,6 w |
20,8 w |
26,8 w |
44,8 |
45,6 |
|
|
Nacionalinės sąskaitos |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
||
|
Bendrasis vidaus produktas |
|||||||||||||||||
|
Dabartinėmis kainomis (mlrd. EUR) |
4 663 |
4 951 |
10 744 |
11 209 p |
12 828 |
13 753 p |
42 892 |
45 970 |
658 464 |
679 510 |
17 100 |
18 046 |
6 672 |
7 056 |
13 519 807 |
13 983 467 |
|
|
Vienam gyventojui (EUR) |
7 490 |
7 960 |
5 170 e |
: |
4 480 |
4 820 p |
6 140 |
6 620 |
8 090 |
8 230 |
4 885 s |
5 168 ps |
3 740 es |
3 956 s |
30 270 |
31 250 |
|
|
Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui |
14 890 |
16 020 |
11 560 e |
: |
9 360 |
9 840 p |
12 250 |
12 990 |
19 530 |
18 940 |
9 800 |
10 300 |
: |
: |
30 850 |
31 920 |
|
|
Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu (ES 27 = 100) |
48,3 |
50,2 |
37,5 |
: |
30,4 |
30,8 |
39,7 |
40,7 |
63,3 |
59,3 |
31,7 s |
32,3 s |
: |
: |
100 |
100 |
|
|
Realus (apimties) metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais (%) |
5,1 |
: |
2,9 |
3,2 p |
: |
: |
4,5 |
4,2 |
3,0 |
0,9 |
3,7 |
2,8 |
3,4 |
4,8 |
2,1 |
1,6 |
|
|
Bendroji pridėtinė vertė pagal pagrindinius sektorius |
|||||||||||||||||
|
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%) |
8,2 |
7,9 |
9,8 |
9,3 p |
21,1 |
21,0 p |
7,7 |
7,2 |
6,4 |
7,1 |
6,9 |
6,6 |
8,1 |
9,0 |
1,8 |
1,8 |
|
|
Pramonė (%) |
12,5 |
11,9 |
21,5 |
20,7 p |
14,1 |
13,8 p |
25,4 |
24,0 |
24,9 |
24,2 |
23,9 |
23,1 |
24,2 |
23,4 |
20,2 |
19,8 |
|
|
Statybų sektorius (%) |
7,0 |
7,9 |
6,2 |
6,4 p |
10,3 |
9,8 p |
5,4 |
6,9 |
7,9 |
6,0 |
4,8 |
5,0 |
10,4 |
10,1 |
5,3 |
5,5 |
|
|
Paslaugų sektorius (%) |
72,4 s |
72,2 s |
62,6 s |
63,6 ps |
54,6 s |
55,4 ps |
61,6 s |
61,9 s |
60,7 s |
62,8 s |
64,4 s |
65,3 s |
57,2 s |
57,5 s |
72,7 s |
73,0 s |
|
|
Mokėjimų balansas |
|||||||||||||||||
|
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, mln. EUR) |
20) 23) 24) |
322,5 w |
305,1 w |
603,7 w |
363,3 w |
1 022,2 w |
1 036,3 w |
3 156,5 w |
3 551,1 w |
7 937,3 w |
5 473,9 w |
507,1 w |
354,5 w |
225,8 w |
188,4 w |
-58382,8 s |
25685,2 s |
|
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, BVP %) |
6,92 sw |
: |
5,64 psw |
: |
8,00 sw |
: |
7,44 sw |
: |
: |
: |
2,56 sw |
: |
: |
: |
-0,4 s |
0,2 s |
|
|
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (mln. EUR) |
20) 23) 25) |
- 59,0 s |
40,0 s |
290,0 w |
193,0 s |
215,6 w |
610,3 s |
1 837,4 w |
2 186,0 s |
1 425,4 s |
- 325,5 w |
293,4 w |
200,1 w |
45,7 s |
152,5 s |
- 44 692,0 s |
12 492,4 s |
|
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (BVP %) |
25) 26) |
- 1,27 s |
0,81 s |
2,70 sw |
1,72 ps |
1,68 sw |
4,44 ps |
4,28 sw |
4,76 s |
0,22 s |
0,05 sw |
1,72 sw |
1,11 sw |
0,69 s |
2,16 s |
- 0,33 s |
0,09 s |
|
Perlaidos (BVP %) |
4,89 s |
4,83 s |
1,86 s |
1,75 ps |
5,22 s |
5,11 ps |
5,01 s |
5,83 s |
0,05 s |
0,02 s |
8,52 s |
8,36 s |
12,00 s |
12,07 s |
0,15 s |
0,15 s |
|
|
Išorės prekyba prekėmis |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
||
|
Eksporto į ES 27 dalis, palyginti su viso eksporto verte (%) |
43,1 s |
37,0 s |
80,3 s |
78,5 s |
75,9 s |
76,4 s |
67,0 s |
66,3 s |
43,3 s |
42,2 s |
72,2 s |
72,3 s |
27,5 s |
33,2 s |
: |
: |
|
|
Importo iš ES 27 dalis, palyginti su viso importo verte (%) |
47,1 s |
47,0 s |
52,9 s |
50,8 s |
60,0 s |
57,7 s |
55,9 s |
54,7 s |
32,9 s |
31,6 s |
59,7 s |
61,1 s |
42,7 s |
49,1 s |
: |
: |
|
|
Prekybos balansas (mln. EUR) |
- 2 154 |
- 2 185 |
- 1 804 |
- 2 040 |
- 2 596 |
- 2 843 |
- 4 424 |
- 5 356 |
- 46 047 |
- 27 836 |
- 3 770 |
- 4 093 |
- 2 980 |
- 3 114 |
148224,8 |
191345,8 |
|
|
Tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, palyginti su BVP |
|||||||||||||||||
|
Importas (BVP %) |
66,7 |
64,8 |
72,8 |
76,5 p |
45,2 |
45,0 p |
59,1 |
61,0 |
31,3 |
29,9 |
57,3 |
55,2 |
57,3 |
56,4 |
45,4 |
45,9 |
|
|
Eksportas (BVP %) |
42,9 |
43,7 |
60,4 |
62,3 p |
31,6 |
31,3 p |
50,4 |
51,0 |
31,2 |
32,7 |
42,5 |
40,5 |
29,1 |
29,3 |
49,3 |
49,4 |
|
|
Viešieji finansai |
Pastaba |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|
**Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) (BVP %) |
- 4,6 w |
- 2,0 w |
- 1,8 w |
- 2,0 w |
- 1,6 w |
- 1,9 w |
0,6 ew |
- 0,2 ew |
- 2,9 w |
- 4,5 w |
1,6 w |
: |
: |
: |
- 0,4 |
- 0,5 |
|
|
** Bendroji valstybės skola (BVP %) |
5) |
70,1 ew |
76,5 w |
40,4 w |
40,7 w |
65,0 w |
63,8 w |
54,4 ew |
52,9 ew |
30,2 w |
32,6 w |
40,8 w |
: |
17,1 ew |
: |
79,5 |
77,5 |
|
Finansiniai rodikliai |
Pastaba |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|
Metinis vartojimo kainų pokytis (%) |
6) |
2,9 w |
0,5 w |
2,3 d |
0,7 d |
1,8 w |
1,7 w |
2,0 d |
1,9 d |
16,3 d |
15,2 d |
1,4 w |
0,6 w |
1,1 w |
2,7 w |
1,8 |
1,4 |
|
**Privačiojo sektoriaus konsoliduota skola, palyginti su BVP (%) |
7) 8) 9) |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
2,3 w |
3,3 w |
3,4 w |
: |
: |
: |
: |
: |
|
Bendra užsienio skola, palyginti su BVP (%) |
10) |
164,7 s |
: |
73,0 s |
72,7 ps |
65,1 s |
59,9 ps |
62,5 sw |
: |
: |
: |
68,0 sw |
: |
: |
: |
: |
: |
|
Bendra skola užsienio valiuta, palyginti su BVP (%) |
11) |
: |
15 w |
: |
: |
65 w |
61 w |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
: |
|
Metinė skolinimosi norma (vienų metų, %) |
12) 13) 14) 15) |
6,36 w |
6,01 w |
3,00 w |
2,75 w |
5,66 w |
6,27 w |
4,25 w |
3,50 w |
28,89 w |
15,82 w |
3,79 w |
3,29 w |
6,65 w |
6,51 w |
: |
: |
|
Metinė palūkanų už indėlius norma (vienų metų, %) |
12) 13) 16) 17) 18) 19) |
0,56 w |
0,40 w |
0,15 w |
0,15 w |
0,73 w |
0,49 w |
1,75 w |
1,00 w |
22,31 w |
14,56 w |
0,05 w |
0,06 w |
1,31 w |
1,46 w |
: |
: |
|
Tarptautinių atsargų (įskaitant auksą) vertė (mln. EUR) |
13) 20) 21) |
1 049,8 w |
1 366,8 w |
2 867,1 w |
3 262,6 w |
3 399,0 w |
3 359,6 w |
11 261,8 w |
13 378,5 w |
78 770,5 w |
94 413,6 w |
5 944,1 w |
6 441,1 w |
769,3 w |
863,7 w |
: |
: |
|
Tarptautinės atsargos (atitiktis importo mėnesiais) |
13) 22) |
4,0 sw |
5,1 sw |
4,4 sw |
4,6 sw |
7,0 sw |
6,5 sw |
5,3 sw |
5,7 sw |
4,5 sw |
5,6 sw |
7,3 sw |
7,8 sw |
2,4 sw |
2,6 sw |
: |
: |
|
Verslas |
Pastaba |
Juodkalnija |
Šiaurės Makedonija |
Albanija |
Serbija |
Turkija |
Bosnija ir
|
Kosovas |
ES 27 |
||||||||
|
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
||
|
Pramonės gamybos indeksas (2015 m. = 100) |
27) |
113,7 |
106,7 |
109,2 |
113,2 |
96,6 w |
95,5 w |
110,8 |
111,2 |
114,2 |
113,6 |
109,4 |
103,5 |
: |
: |
106.5 |
105,7 |
|
Infrastruktūra |
Pastaba |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|
Geležinkelių tinklo tankis (veikiančios linijos tūkstančiui km²) |
28) |
18,1 sw |
: |
26,9 s |
26,9 s |
11,6 sw |
5,9 sw |
42,5 sw |
42,5 sw |
13,2 ds |
13,3 s |
19,9 sw |
19,9 sw |
30,5 sw |
30,5 sw |
: |
: |
|
Greitkelių ilgis (km) |
0 zw |
0 zw |
287 |
335 |
: |
: |
963 w |
781 w |
2 842 |
3 060 |
198 w |
208 w |
119 w |
137 w |
: |
: |
|
|
Energetika |
Pastaba |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2018 m. |
2019 m. |
|
Grynasis energijos importas (pagal BVP) |
4 s |
4 s |
6 s |
7 s |
1 s |
2 ps |
5 s |
5 s |
2 s |
1 s |
5 s |
5 s |
6 s |
6 s |
2,9 s |
2,6 s |
|
Šaltinis: Eurostatas ir Vakarų Balkanų bei Turkijos statistikos institucijos
|
: = nėra |
||||||||||||||||||
|
b = serijų pertrauktys |
||||||||||||||||||
|
d = apibrėžtis skiriasi |
||||||||||||||||||
|
e = apskaičiuotoji vertė |
||||||||||||||||||
|
p = preliminarūs duomenys |
||||||||||||||||||
|
s = Eurostato įvertis |
||||||||||||||||||
|
w = duomenys, kuriuos teikia ir už kuriuos atsako nacionalinė statistikos institucija ir kurie skelbiami „kaip yra“ ir be jokių garantijų dėl jų kokybės ir atitikties ES statistikos metodikai |
||||||||||||||||||
|
z = netaikoma ir todėl lygi 0 |
||||||||||||||||||
|
Pastabos: |
||||||||||||||||||
|
1) |
Juodkalnija: duomenys susiję su viešojo sektoriaus darbuotojais, kurie sudaro visų dirbančiųjų asmenų dalį. |
|||||||||||||||||
|
2) |
Bosnija ir Hercegovina: viešasis sektorius apima NACE 2 red. O, P ir Q sekcijas, o privatusis sektorius apima kitas NACE sekcijas. |
|||||||||||||||||
|
3) |
Juodkalnija: Eilučių pertrauka, nes anksčiau į šį klausimą atsakė tik darbuotojai; nuo 2018 m. į šį klausimą atsako visi samdomi darbuotojai. |
|||||||||||||||||
|
4) |
Bosnija ir Hercegovina: grynasis uždarbis. |
|||||||||||||||||
|
5) |
Bosnija ir Hercegovina: metų pabaiga (gruodžio 31 d.). |
|||||||||||||||||
|
6) |
Bosnija ir Hercegovina: vartotojų kainų infliacija |
|||||||||||||||||
|
7) |
Turkija: duomenys apima skolos vertybinius popierius ir paskolas. |
|||||||||||||||||
|
8) |
Bosnija ir Hercegovina: pinigų finansų įstaigų duomenys. |
|||||||||||||||||
|
9) |
Bosnija ir Hercegovina: naudoti 2017 m. BVP duomenys. |
|||||||||||||||||
|
10) |
Serbija: oficiali Serbijos Respublikos išorės skola. |
|||||||||||||||||
|
11) |
Albanija: išorės skola (įskaitant TUI). |
|||||||||||||||||
|
12) |
Juodkalnija: metinė svertinė vidutinė faktinė palūkanų norma, nesumokėtos sumos. |
|||||||||||||||||
|
13) |
Šiaurės Makedonija: metų pabaiga (gruodžio 31 d.). |
|||||||||||||||||
|
14) |
Albanija: vidutinė svertinė palūkanų norma, taikoma per atitinkamą mėnesį suteiktoms naujoms paskoloms su 12 mėn. grąžinimo terminu. |
|||||||||||||||||
|
15) |
Bosnija ir Hercegovina: trumpalaikių paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos nacionaline valiuta (svertinis vidurkis). |
|||||||||||||||||
|
16) |
Albanija: indėlių palūkanų normos išreiškia vidutinę svertinę normą per atitinkamą mėnesį priimtiems naujiems indėliams, kai terminas – 12 mėnesių. |
|||||||||||||||||
|
17) |
Turkija: mėnesio duomenų vidurkis. vienos nakties indėlių galimybė. |
|||||||||||||||||
|
18) |
Bosnija ir Hercegovina: indėlių iki pareikalavimo palūkanų normos nacionaline namų ūkių valiuta (svertinis vidurkis). |
|||||||||||||||||
|
19) |
Bosnija ir Hercegovina: 2018 m. gruodžio mėn. duomenys. |
|||||||||||||||||
|
20) |
Turkija: perskaičiavimo į eurus metų valiutos kurso vidurkis. |
|||||||||||||||||
|
21) |
Bosnija ir Hercegovina: remiantis TVF mokėjimų balanso vadovu (6-uoju leidimu). |
|||||||||||||||||
|
22) |
Albanija: 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. |
|||||||||||||||||
|
23) |
Turkija: remiantis BPM5. |
|||||||||||||||||
|
24) |
Bosnija ir Hercegovina: remiantis TVF mokėjimų balanso vadovu, turto – įsipareigojimų metodas |
|||||||||||||||||
|
25) |
Bosnija ir Hercegovina: remiantis TVF mokėjimų balanso vadovu (6-uoju leidimu) ir EBPO lyginamuoju tiesioginių užsienio investicijų apibrėžimu (4-uoju leidimu). |
|||||||||||||||||
|
26) |
Turkija: perskaičiavimo į eurus metų valiutos kurso vidurkis. remiantis BPM5. |
|||||||||||||||||
|
27) |
Albanija: Veikla B_D |
|||||||||||||||||
|
28) |
Serbija: netikslus įvertis, nes tankis apskaičiuotas atsižvelgiant į visą paviršiaus plotą (įskaitant vidaus vandenis), o ne į žemės plotą. |
|||||||||||||||||
|
Indeksai 4 |
Trečiųjų šalių rodikliai, susiję su demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės padėtimi šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse 5 |
||||||
|
Albanija |
Bosnija ir Hercegovina |
Kosovas |
Šiaurės Makedonija |
Juodkalnija |
Serbija |
Turkija |
|
|
2021 m. pereinamojo laikotarpio šalys. Demokratijos vertės Organizacija „Freedom House“ |
Bendra vertė: 46/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
Bendra vertė: 39/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
Bendra vertė: 36/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
Bendra vertė: 47/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
Bendra vertė: 47/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
Bendra vertė: 48/100 Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo |
nėra duomenų |
|
Laisvė pasaulyje 2021 m. Pasauliniai laisvės rodikliai, Organizacija „Freedom House“ |
Bendra vertė: 66/100 (2020 m.: 67/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 53/100 (2020 m.: 53/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 54/100 (2020 m.: 56/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 66/100 (2020 m.: 63/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 63/100 (2020 m.: 62/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 64/100 (2020 m.: 66/100) Statusas: iš dalies laisva (2020 m.: iš dalies laisva) |
Bendra vertė: 32/100 (2020 m.: 32/100) Statusas: nelaisva (2020 m.: nelaisva) |
|
Demokratijos indeksas 2020 m., „The Economist Intelligence Unit“ |
Įvertis: 6,08 (2019 m.: 5,89) Reitingas: 71/167 (2019 m.: 79/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2019 m.: mišrus režimas) |
Įvertis: 4,84 (2019 m.: 4,86) Reitingas: 101/167 (2019 m.: 102=/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2019 m.: mišrus režimas) |
nėra duomenų |
Įvertis: 5,89 (2019 m.: 5,97) Reitingas: 78/167 (2019 m.: 77/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2019 m.: mišrus režimas) |
Įvertis: 5,77 (2019 m.: 5,65) Reitingas: 81/167 (2019 m.: 84/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2019 m.: mišrus režimas) |
Įvertis: 6,22 (2019 m.: 6,41) Reitingas: 66/167 (2019 m.: 66/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2019 m.: ydinga demokratija) |
Įvertis: 4,48 (2019 m.: 4,09) Reitingas: 104/167 (2019 m.: 110/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2019 m.: mišrus režimas) |
|
Pasaulio spaudos laisvės indeksas 2021 m., „Žurnalistai be sienų“ |
Įvertis: 30,59 (2020 m.: 30,25) Reitingas: 83/180 (2020 m.: 84/180) |
Įvertis: 28,34 (2020 m.: 28,51) Reitingas: 58/180 (2020 m.: 58/180) |
Įvertis: 30,32 (2020 m.: 29,33) Reitingas: 78/180 (2020 m.: 70/180) |
Įvertis: 31,67 (2020 m.: 31,28) Reitingas: 90/180 (2020 m.: 92/180) |
Įvertis: 34,33 (2020 m.: 33,83) Reitingas: 104/180 (2020 m.: 105/180) |
Įvertis: 32,03 (2020 m.: 31,62) Reitingas: 93/180 (2020 m.: 93/180) |
Įvertis: 49,79 (2020 m.: 50,02) Reitingas: 153/180 (2020 m.: 154/180) |
|
2020 m. teisinės valstybės indeksas, Pasaulio teisingumo projektas https://worldjusticeproject.org/our-work/research-and-data/wjp-rule-law-index-2020 |
Įvertis: 0,50 (2019 m.: 0,51) Reitingas: 78/128 (2019 m.: 71/126) |
Įvertis: 0,52 (2019 m.: 0,53) Reitingas: 64/128 (2019 m.: 60/126) |
Įvertis: 0,54 (2019 m.: nėra duomenų Reitingas: 54/128 (2019 m.: nėra duomenų |
Įvertis: 0,53 (2019 m.: 0,54) Reitingas: 58/128 (2019 m.: 56/126) |
nėra duomenų |
Įvertis: 0,50 (2019 m.: 0,50) Reitingas: 75/128 (2019 m.: 78/126) |
Įvertis: 0,43 (2019 m.: 0,42) Reitingas: 107/128 (2019 m.: 109/126) |
|
2020 m. Pasauliniai valdymo rodikliai. Teisinė valstybė (TV) Pasaulio banko grupė |
TV (procentilių vertė): 40,87/100 (2019 m.: 38,94/100) |
TV (procentilių vertė): 43,27/100 (2019 m.: 46,63/100) |
TV (procentilių vertė): 38,94/100 (2019 m.: 39,90/100) |
TV (procentilių vertė): 52,40/100 (2019 m.: 46,15/100) |
TV (procentilių vertė): 55,29/100 (2019 m.: 57,21/100) |
TV (procentilių vertė): 47,60/100 (2019 m.: 50,00/100) |
TV (procentilių vertė): 40,38/100 (2019 m.: 44,71/100) |
|
2020 m. Pasauliniai valdymo rodikliai. Vyriausybių veiksmingumas (VV) Pasaulio banko grupė |
VV (procentilių vertė): 48,08/100 (2019 m.: 50,48/100) |
VV (procentilių vertė): 15,38/100 (2019 m.: 28,85/100) |
VV (procentilių vertė): 40,87/100 (2019 m.: 39,42/100) |
VV (procentilių vertė): 57,69/100 (2019 m.: 52,40/100) |
VV (procentilių vertė): 53,37/100 (2019 m.: 58,65/100) |
VV (procentilių vertė): 54,33/100 (2019 m.: 53,37/100) |
VV (procentilių vertė): 52,40/100 (2019 m.: 54,33/100) |
|
2020 m. Pasauliniai valdymo rodikliai. Korupcijos kontrolė (KK) Pasaulio banko grupė |
Procentilių vertė: 31,73/100 (2019 m.: 33,17/100) |
Procentilių vertė: 20,85/100 (2019 m.: 30,29/100) |
Procentilių vertė: 36,54/100 (2019 m.: 31,73/100) |
Procentilių vertė: 37,98/100 (2019 m.: 38,94/100) |
Procentilių vertė: 56,25/100 (2019 m.: 55,29/100) |
Procentilių vertė: 37,50/100 (2019 m.: 37,02/100) |
Procentilių vertė: 44,23/100 (2019 m.: 44,71/100) |
|
„Transparency International“ sudarytas 2020 m. korupcijos suvokimo indeksas |
Įvertis: 36 (2019 m.: 35) Reitingas: 104/180 (2019 m.: 106/180) |
Įvertis: 35 (2019 m.: 36) Reitingas: 111/180 (2019 m.: 101/180) |
Įvertis: 36 (2019 m.: 36) Reitingas: 104/180 (2019 m.: 101/180) |
Įvertis: 35 (2019 m.: 35) Reitingas: 111/180 (2019 m.: 106/180) |
Įvertis: 45 (2019 m.: 45) Reitingas: 67/180 (2019 m.: 66/180) |
Įvertis: 38 (2019 m.: 39) Reitingas: 94/180 (2019 m.: 91/180) |
Įvertis: 40 (2019 m.: 39) Reitingas: 86/180 (2019 m.: 91/180) |
2018 m. Europos Parlamento inicijuoto Jeano Monnet dialogo su Šiaurės Makedonijos parlamentu tikslas – stiprinti politinių partijų tarpusavio pasitikėjimą ir demokratinę kultūrą bei praktiką parlamente.
Augalų ligų, ypač žemės ūkio kultūrų, kontrolės priemonės.
Pagal ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus visos šios grupės priskiriamos bendrajai romų kategorijai.