EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 06 02
COM(2021) 508 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Graikijos stabilumo programos
{SWD(2021) 501 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 06 02
COM(2021) 508 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Graikijos stabilumo programos
{SWD(2021) 501 final}
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Graikijos stabilumo programos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,
kadangi:
(1)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos 2 taikymo 3 . Komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga suteikė galimybę valstybėms narėms kovojant su krize pasinaudoti biudžeto lankstumu. Ja sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Pradėjus ją taikyti leidžiama laikinai nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. 2020 m. rugsėjo 17 d. metinėje tvaraus augimo strategijoje Komisija paskelbė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga 2021 m. bus ir toliau taikoma 4 ;
(2)2020 m. liepos 20 d. Taryba rekomendavo Graikijai 5 , laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji taip pat rekomendavo Graikijai, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas;
(3)Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos nurodoma, kad visus 2021 m. fiskalinė politika visose euro zonos valstybėse narėse turėtų likti remiamojo pobūdžio ir kad politikos priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečių šalių aplinkybių ir taikomos laiku, laikinai ir tikslingai 6 . Esant tinkamoms epidemiologinėms ir ekonominėms sąlygoms turėtų būti laipsniškai panaikintos neatidėliotinos priemonės, kartu kovojant su krizės socialiniu poveikiu ir poveikiu darbo rinkai. Turėtų būti vykdoma fiskalinė politika, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Valstybės narės turėtų vykdyti reformas, kuriomis visų atžvilgiu būtų stiprinama sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptis, tinkamumas ir tvarumas;
(4)2020 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė kokybiniu fiskalinių priemonių vertinimu pagrįstas nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų. Komisija laikėsi nuomonės, kad apskritai Graikijos biudžeto plano projektas atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos priimtas fiskalinės politikos rekomendacijas ir kad dauguma plane nustatytų priemonių buvo remiama ekonominė veikla esant dideliam neapibrėžtumui;
(5)taikant priemonę „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bus užtikrinamas tvarus, įtraukus ir teisingas ekonomikos atsigavimas. 2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 7 . Pagal šią priemonę bus teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo, tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir padidins ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Savo ruožtu ji taip pat padės artimiausiu metu atkurti palankesnę viešųjų finansų būklę, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – sustiprinti viešųjų finansų tvarumą, augimą ir darbo vietų kūrimą;
(6)2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė papildomų politikos gairių, kuriomis siekiama palengvinti fiskalinės politikos koordinavimą ir padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas 8 . Bendra fiskalinės politikos kryptis, atsižvelgiant į nacionalinius biudžetus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, 2021 ir 2022 m. turėtų išlikti remiamojo pobūdžio. Tikintis, kad ekonominė veikla 2021 m. antroje pusėje palaipsniui grįš į vėžes, valstybių narių 2022 m. fiskalinė politika vis dėlto turėtų tapti labiau diferencijuota. Formuojant valstybių narių fiskalinę politiką turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos atsigavimo padėtį, fiskalinį tvarumą ir būtinybę mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Kadangi būtina remti tvarų ES ekonomikos atsigavimą, valstybės narės, kurių tvarumo rizika nedidelė, savo biudžetus turėtų pajungti palankiai 2022 m. fiskalinei politikai išlaikyti, įvertinusios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės poveikį. Didelę skolą turinčios valstybės narės turėtų vykdyti apdairią fiskalinę politiką, kartu išlaikydamos nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir naudodamosi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomiems kokybiškiems investicijų projektams ir struktūrinėms reformoms finansuoti. Kalbant apie laikotarpį po 2022 m., įgyvendinant fiskalinę politiką turėtų būti toliau atsižvelgiama į atsigavimo stiprumą, ekonominio neapibrėžtumo mastą ir fiskalinio tvarumo aspektus. Užtikrinti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu padės perorientuojama fiskalinė politika, be kita ko, tinkamu metu laipsniškai panaikinant paramos priemones, siekiant apdairios vidutinio laikotarpio fiskalinės būklės;
(7)2021 m. kovo 3 d. komunikate taip pat paskelbta Komisijos nuomonė, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų ES arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Remdamasi savo 2021 m. pavasario prognoze, birželio 2 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad sąlygos, kurioms esant 2022 m. bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą reikėtų toliau taikyti, o 2023 m. jos taikymą nutraukti, yra įvykdytos. Nutraukus bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą bus toliau atsižvelgiama į konkrečių šalių padėtį 9 ;
(8)po to, kai 2018 m. Graikija sėkmingai užbaigė Europos stabilumo mechanizmo finansinės paramos programos įgyvendinimą, ji yra stebima pagal Reglamente (ES) Nr. 472/2013 nustatytą griežtesnės priežiūros sistemą. Sprendime pradėti griežtesnę priežiūrą Graikijoje 10 pripažįstama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Graikijai reikia ir toliau imtis priemonių makroekonominio disbalanso potencialiems šaltiniams pašalinti, kartu įgyvendinant struktūrines reformas, kuriomis remiamas patikimas ir tvarus ekonomikos augimas. 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės posėdyje Graikija įsipareigojo tęsti visas pagal programą priimtas pagrindines reformas, kol jos bus visiškai užbaigtos. Graikija taip pat įsipareigojo įgyvendinti konkrečias priemones, susijusias su fiskaline ir fiskaline struktūrine politika, socialine gerove, finansiniu stabilumu, darbo ir produktų rinkomis, privatizacija, teisingumo sistemos veikimu, viešuoju administravimu ir kova su korupcija. Šios struktūrinės reformos tampa vis svarbesnės Graikijai siekiant atgaivinti ekonomiką. Sėkmingas šių reformų įgyvendinimas ir užbaigimas turėtų labai padėti paremti Graikijos augimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Kadangi Graikija griežčiau prižiūrima, ji privalo teikti ketvirčio ataskaitas apie savo įsipareigojimų įgyvendinimo pažangą. Jeigu ataskaita palanki, kas pusmetį gali būti taikomos skolos mažinimo priemonės, kurių vertė siekia 0,7 % BVP per metus. 2019 m. balandžio ir gruodžio mėn. bei 2020 m. birželio ir lapkričio mėn. įvykusiuose Euro grupės posėdžiuose sutarta leisti panaudoti pirmąsias keturias nuo vykdomos politikos priklausančių skolos priemonių dalis, kurių bendra vertė – 3,252 mln. EUR. 2021 m. birželio 2 d. buvo paskelbta dešimtoji griežtesnės priežiūros ataskaita, kurioje įvertinta Graikijos įsipareigojimų įgyvendinimo pažanga;
(9)2021 m. balandžio 29 d. Graikija pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnį pateikė 2021 m. stabilumo programą;
(10)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2020 m. Graikijos valdžios sektoriaus deficitas buvo 9,7 % BVP, o valdžios sektoriaus skola padidėjo iki 205,6 % BVP. Metinis pirminio biudžeto balanso pokytis siekė 11,3 % BVP, įskaitant 5,9 % BVP ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Jeigu ir kol nebuvo reikalaujama mokėti pagal garantiją, Graikija taip pat teikė likvidumo paramą įmonėms ir namų ūkiams (tokią kaip garantijos ir mokesčių atidėjimas, kurie neturi tiesioginio ir greito poveikio biudžetui), kurios vertė siekia 2,2 % BVP.
2021 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Šiame pranešime aptariama Graikijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skola viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir tinkamu tempu nemažėjo. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas, ir skolos kriterijaus nėra laikomasi;
(11)2021 m. makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programos biudžeto projekcijos, yra atsargus ir jame numatoma, kad realiojo BVP augimas bus maždaug 0,5 procentinio punkto mažesnis už Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje numatytą augimą. Šį skirtumą lemia skirtingos prielaidos dėl pandemijos raidos, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimo ir turizmo sektoriaus atsigavimo tempo. Stabilumo programoje pateiktos 2022 m. makroekonominės projekcijos beveik atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozės projekcijas;
(12)2021 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 9,7 % BVP 2020 m. iki 9,9 % BVP 2021 m., o skolos santykis 2021 m. sumažės iki 204,8 % BVP. Pagal programą 2021 m. pirminio biudžeto balanso sumažėjimas, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu (2019 m.), turėtų siekti 11,7 % BVP, atsižvelgiant į 6,4 % BVP ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Valdžios sektoriaus deficito projekcijos atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę. Kalbant apie skolos santykį, stabilumo programoje pateiktos projekcijos yra mažesnės už Komisijos 2021 m. pavasario prognozę, kurioje numatoma, kad skolos santykis sieks 208,8 % BVP. Skirtumą lemia skirtingos prielaidos dėl iš privatizavimo gautinų pajamų, finansinio turto grynojo sukaupimo ir grynųjų pinigų bei kaupimo principu apskaitytų lėšų tikslinimo;
(13)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir susijusį ekonomikos nuosmukį, Graikija ėmėsi biudžeto priemonių, kad sustiprintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Šis ryžtingas politikos atsakas sušvelnino BVP susitraukimą, o tai savo ruožtu apribojo valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos augimą. Fiskalinėmis priemonėmis turėtų būti didinama parama atsigavimui, neužbėgant už akių būsimoms fiskalinėms trajektorijoms. Todėl turėtų būti stengiamasi, kad šios priemonės netaptų nuolatine našta viešiesiems finansams. Nustačiusios nuolatines priemones valstybės narės turėtų tinkamai jas finansuoti, kad užtikrintų neutralų poveikį biudžetui vidutiniu laikotarpiu. Priemonės, kurių Graikija ėmėsi 2020 ir 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės biudžeto priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 ir 2021 m., taip pat paskelbtos 2022 m. priemonės yra laikinos arba joms yra kompensacinių priemonių;
(14)2021 m. stabilumo programoje daroma prielaida, kad bus vykdomos investicijos ir reformos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis, sudarančiomis 0,9 % BVP 2021 m., 1,7 % BVP 2022 m., 1,6 % BVP 2023 m., 1,6 % BVP 2024 m., 1,5 % BVP 2025 m. ir 1,5 % BVP 2026 m. Programoje taip pat daroma prielaida, kad paskolos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę sudaro 1,4 % BVP 2021 m., 1,4 % BVP 2022 m., 1,1 % BVP 2024 m., 1,1 % BVP 2025 m. ir 0,5 % BVP 2026 m. Komisijos pavasario prognozėje šios dotacijos įtrauktos į biudžeto projekcijas, o dėl paskolų, remiantis pastoviu metiniu išmokėjimu po 2021 m., daroma prielaida, kad 2022 m. suma bus mažesnė;
(15)Reglamente (EB) Nr. 1466/97 nustatyti fiskalinio koregavimo rodikliai turi būti vertinami atsižvelgiant į dabartines aplinkybes. Pirma, gamybos apimties atotrūkio įverčius gaubia didelis neapibrėžtumas. Antra, reikia, kad fiskalinė politika būtų greitai pritaikoma prie pandemijos raidos ir, kai pavojus sveikatai sumažės, nuo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju būtų pereita prie tikslingesnių priemonių. Trečia, šiam laikotarpiui būdingas reikšmingas politikos atsakas siekiant remti ekonominę veiklą. Esant dideliems pervedimams iš ES biudžeto (pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), nustatyti rodikliai neapima visos paskatos, kurią fiskalinė politika teikia ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, struktūrinis balansas dabartinėmis aplinkybėmis nėra tinkamas rodiklis. Kita vertus, išlaidų kriterijus turi būti pritaikytas 11 ir papildytas papildoma informacija, kad būtų galima visapusiškai įvertinti fiskalinės politikos kryptį.
Pirma, vadovaujantis panašiu požiūriu į tą, kurio laikomasi vertinant 2021 m. biudžeto planų projektus, į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos laikinos neatidėliotinos priemonės. Šiomis su krize susijusiomis laikinomis neatidėliotinomis priemonėmis remiamos sveikatos sistemos ir darbuotojams bei įmonėms kompensuojamos dėl izoliavimo priemonių ir tiekimo grandinės sutrikimų prarastos pajamos; ar valdžios institucijos jas atšauks, priklauso nuo to, kada normalizuosis visuomenės sveikatos ir ekonominė padėtis.
Antra, siekiant dabartinėmis sąlygomis įvertinti bendrą fiskalinės politikos kryptį, į atitinkamas bendrąsias išlaidas turėtų būti įtraukti dideli pervedimai iš ES biudžeto (kaip antai pervedimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę).
Taigi fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones), įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų dotacijomis finansuojamas išlaidas, pokytis.
Be bendros fiskalinės politikos krypties, analizės tikslas taip pat yra įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais. Dėl tos priežasties ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų ir investicijų raidai;
(16)2021 m. stabilumo programoje planuojama, kad Graikijos valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sumažės iki 2,9 % BVP, daugiausiai dėl numatomo ekonomikos atsigavimo ir 2020 ir 2021 m. priimtų laikinų paramos priemonių nutraukimo. Planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus skolos santykis sumažės iki 189,5 % BVP. Valdžios sektoriaus deficito projekcijos atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę. Kalbant apie skolos santykį, stabilumo programoje pateiktos projekcijos yra mažesnės už Komisijos 2021 m. pavasario prognozę. Skirtumą lemia skirtingos prielaidos dėl grynųjų pinigų likučio, iš privatizavimo gautinų pajamų ir finansinio turto grynojo sukaupimo.
Remiantis Komisijos prognoze, pirmiau apibrėžta bendra fiskalinės politikos kryptis , taip pat įskaitant tiek nacionalinio, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai 2022 m., sudarys −2,4 % BVP 12 . Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis padidės 0,3 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,9 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį 13 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,3 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį;
(17)itin svarbi valstybių narių biudžeto priemonių kokybė. Fiskalinės struktūrinės reformos, kuriomis siekiama gerinti nacionalinių biudžetų sudėtį, gali paremti potencialų augimą, suteikti labai reikalingų fiskalinio manevravimo galimybių ir padėti užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitą ir sveikatos apsaugos uždavinius. Kalbant apie pajamas, COVID-19 krizė padidino reformų svarbą siekiant veiksmingesnių ir teisingesnių viešųjų pajamų sistemų. Kalbant apie išlaidas, krizės sąlygomis tapo dar svarbiau didinti tvarių ir augimą skatinančių investicijų lygį bei kokybę, siekiant augimo potencialo bei ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo ir dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai suteiks galimybę pagerinti nacionalinių biudžetų sudėtį;
(18)programos vidutinio laikotarpio biudžeto planuose numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas pasieks 0,4 % 2023 m. ir 2024 m. virs 0,6 % BVP pertekliumi.
Remiantis programa, bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinio, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai, 2023 ir 2024 m. vidutiniškai sudarys 0,6 % BVP 14 . Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis sumažės 0,1 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės neutralų poveikį 15 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,6 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį.
Dabartinis 10 metų vidutinio nominaliojo potencialaus augimo įvertis yra 1¼ % 16 . Tačiau šis įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Graikijos ekonomikos augimą, poveikio;
(19)planuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis sumažės nuo 176,7 % BVP 2023 m. iki 166,1 % BVP 2024 m. Atsižvelgiant į didelį Graikijos skolos santykį, kuris, kaip numatoma, per tam tikrą laiką palaipsniui tik mažės, remiantis naujausia skolos tvarumo analize laikoma, kad vidutiniu laikotarpiu Graikijai gresia didelė fiskalinio tvarumo rizika 17 . Dešimtojoje griežtesnės priežiūros ataskaitoje nurodyti kiti veiksniai, kurie yra svarbūs atliekant bendrą skolos tvarumo vertinimą, konkrečiai – tai, kad valdžios sektoriaus skolos sudėtis ir terminų struktūra mažina skolos pažeidžiamumą, o neapibrėžtieji įsipareigojimai kelia papildomą riziką;
(20)atsižvelgiant į šiuo metu vis dar išimtinai didelį neapibrėžtumą, fiskalinės politikos gairės ir toliau turėtų būti daugiausiai kokybinio pobūdžio. 2022 m., jeigu neapibrėžtumo lygis jau bus pakankamai sumažėjęs, turėtų būti pateiktos vėlesniems metams skirtos tikslesnės kiekybinės gairės.
Taryba įvertino 2021 m. stabilumo programą ir veiksmus, kurių Graikija ėmėsi atsižvelgdama į 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją,
REKOMENDUOJA GRAIKIJAI:
1.2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas.
2.Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu. Tuo pat metu didinti investicijas, siekiant padidinti augimo potencialą.
3.Ypatingą dėmesį skirti viešųjų finansų – tiek biudžeto pajamų, tiek išlaidų – sudėčiai, taip pat biudžeto priemonių kokybei, kad būtų užtikrintas tvarus ir įtraukus atsigavimas. Pirmenybę teikti tvarioms ir augimą skatinančioms investicijoms, visų pirma toms, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pirmenybę teikti fiskalinėms struktūrinėms reformoms, kurios padės finansuoti viešosios politikos prioritetus ir didinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, be kita ko, visų atžvilgiu stiprinant sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptį, tinkamumą ir tvarumą.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
OL L 209, 1997 8 2, p. 1.
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui.
Komisijos komunikatas Tarybai dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo, Briuselis, 2020 3 20, COM(2020) 123 final.
Komisijos komunikatas „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“, Briuselis, 2020 9 17, COM(2020) 575 final.
2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Graikijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Graikijos stabilumo programos, OL C 282, 2020 8 26, p. 46.
Komisijos komunikatas Tarybai „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“, Briuselis, 2021 3 3, COM(2021) 105 final.
Komisijos komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“, Briuselis, 2021 6 2, COM(2021) 500 final.