EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 08 05

COM(2021) 455 final

2021/0255(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl mišriojo mokymosi siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2021) 219 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Vienodos galimybės visiems gauti kokybišką išsilavinimą yra nepaprastai svarbu tiek ekonominei, tiek socialinei pažangai. Vykdant švietimo politiką turėtų būti sudaromos sąlygos visiems piliečiams pasiekti visą savo potencialą ir plėtoti savo gebėjimus mokantis visą gyvenimą. Tai yra viena iš svarbiausių minčių, perteikiamų: Komisijos komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo 1 ; Europos švietimo erdvės vizijoje 2 ; 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane 3 ; Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 4 ; ir Tarybos išvadose dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę 5 . Pasiekti šį tikslą tapo dar svarbiau, atsižvelgiant į švietimo srities problemas, išryškėjusias per COVID‑19 pandemiją.

(1)Siūlomoje rekomendacijoje sprendžiamos problemos

Mokyklų uždarymas ir platesni visuomenės laisvių apribojimai dėl COVID-19 pandemijos išryškino esamus pradinio ir vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, privalumus ir trūkumus. Paaiškėjo, kad švietimo ir mokymo sistemos puikiai sugeba diegti naujoves ir priimti naujus metodus 6 , tačiau taip pat esama didelių trūkumų, nes trūksta pasirengimo naudotis skirtingomis mokymosi aplinkomis ir priemonėmis.

–Besimokančių asmenų mokymosi procesas dažnai buvo lėtesnis ir ne toks nuodugnus, o kartais vėlavo. Apskritai mokymąsi apsunkino tai, kad moksleiviai mokyklos nelankė sistemingai ir reguliariai, taip pat trūko glaudaus bendravimo su mokytojais ir kitais mokiniais.

–Tam tikrais atvejais nukentėjo fizinė, psichikos ir emocinė gerovė, nes daugelis mokyklų negalėjo pasiūlyti struktūrizuotos veiklos ar galimybės naudotis patalpomis, o vaikų sveikata ir motyvacija priklausė nuo to, ką gali suteikti jų šeima 7 namų aplinkoje.

–Daugeliui šeimų ir besimokančiųjų, ypač iš palankių sąlygų neturinčių grupių, trūko reikiamų gebėjimų ir išteklių mokytis namuose 8 . Tai sukėlė didelį susirūpinimą dėl mokinių, kurie mokykloje paprastai gaudavo tikslinę mokymosi paramą, subsidijuojamą sveiką maistą 9 arba galėdavo užsiimti įvairia popamokine veikla, įskaitant fizinę veiklą, gerovės.

–Daugelis sistemų, mokyklų ir pedagogų nebuvo pasirengę tokiems pokyčiams tiek skaitmeninės kompetencijos, tiek išteklių, įskaitant junglumą ir infrastruktūrą, atžvilgiu 10 . Kai kurie pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai teigė, kad trūksta aiškių valdžios institucijų nurodymų ir bendravimo su jomis. Jie taip pat pranešė, kad trūksta pagalbos ir mokymo, kaip planuoti mokymo procesą, kai visi mokiniai ar dauguma jų mokosi namuose.

–Svarbūs švietimo srities specialistai – kviestiniai specialistai, vietos ryšių palaikymo pareigūnai, kultūros organizacijų pedagogai, taip pat mokymosi darbo vietoje instruktoriai – ir jų ištekliai nebegalėjo patekti į mokyklas.

–Mokslo ir meno programų dalykai ir profesinis mokymas buvo sutrikdyti dėl to, kad tokiai veiklai būtinos tam tikros patalpos, laboratorijos ir įranga, taip pat kvalifikuotų specialistų priežiūra, kuri paprastai yra reikalinga tiek dėl pedagoginių, tiek dėl saugumo priežasčių.

–Kai užsiėmimai vietoje nevyko, mokykloms buvo sunku išsaugoti asmeninius ir socialinius privalumus, kuriuos suteikia buvimas mokyklos bendruomenės dalimi.

Siekis teikti kokybiškesnį ir įtraukesnį švietimą ir mokymą jokiu būdu neapsiriboja vien COVID-19 kontekstu. Vis dar kyla problemų planuojant švietimą ir mokymą: kaupiant vertingą mokymosi patirtį skirtingoje aplinkoje ir skirtingo amžiaus, gebėjimų ir skirtingose aplinkybėse esantiems besimokantiems asmenims; remiant plataus pobūdžio gebėjimų ugdymą, atitinkantį besimokančiųjų poreikius, susijusius su globalia visuomene šiandien ir ateityje; remiant gerovę; padedant pedagogams ir mokykloms prisitaikyti ir tobulinti savo organizacinius ir pedagoginius metodus visų besimokančių asmenų naudai. Siekiant įveikti šias problemas ir pagerinti gebėjimus, mišriajam mokymuisi reikia suderinto visos švietimo ir mokymo sistemos požiūrio kuriant nuolatinio tobulėjimo kultūrą.

(2)Siūlomos rekomendacijos tikslai

Ši siūloma rekomendacija yra dalis skubaus atsako reaguojant į patirtį, įgytą per COVID-19 pandemiją, kai sustiprėjo ir atsiskleidė daugelis anksčiau buvusių problemų ir nelygybė. Rekomendacijoje būtų siūlomos trumpalaikės priemonės, skirtos pašalinti iki šiol pastebėtas svarbiausias spragas ir pašalinti poveikį, padarytą jaunajai kartai. Kartu joje būtų parengtas tolesnis mišriojo mokymosi aplinkos ir priemonių derinimo pradinio ir vidurinio ugdymo srityje planas, kuriuo būtų galima padėti sukurti atsparesnes švietimo ir mokymo sistemas pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir Europos švietimo erdvę, ir pasirengti pasiekti skaitmeninio dešimtmečio 11 tikslus. Tikslas yra padidinti švietimo ir mokymo įtraukumą bei kokybę ir pagerinti visų besimokančių asmenų plataus pobūdžio kompetencijų ugdymą.

Siūlomoje rekomendacijoje nėra nei skatinama įtvirtinti mažesnio mokytojų vaidmens mokyme, nei raginama praleisti daugiau valandų prie ekrano. Be to, joje nesiekiama skubotai ir beatodairiškai pakeisti spausdintas mokymosi priemones, popierių ir pieštukus skaitmeninėmis technologijomis pradinio ir vidurinio ugdymo srityje 12 . Dėl platformų ir komunikacijos kanalų skaičiaus augimo mokiniams, pedagogams ir tėvams gali padidėti skaitmeninio nuovargio ir organizacinio perdegimo rizika. Todėl įgyvendinant atsigavimo po COVID-19 pandemijos planą siūlomoje rekomendacijoje visų pirma siekiama padėti toliau plėtoti ir tobulinti subalansuotą mokyklinį švietimą (kalbant apie pedagogiką ir mokymosi medžiagą), kuris skatina aukštą kokybę ir įtrauktį; kartu dėl to būtų užtikrinta papildoma nauda – mokyklinis švietimas taptų pakankamai atsparus, kad galėtų susidoroti su problemomis ir prisitaikyti prie pokyčių.

(3)Konkrečios šios rekomendacijos nuostatos

Mišrusis mokymasis formaliojo švietimo ir mokymo srityje vyksta tada, kai mokykla, pedagogas ar besimokantis asmuo mokymosi procese naudojasi daugiau nei vienu mokymosi metodu:

–derina mokyklos ir nuotolinio mokymosi aplinką ir

–atliekant mokymosi užduotis derina įvairias mokymosi priemones, kurios gali būti skaitmeninės (įskaitant internetines) ir neskaitmeninės.

Kad mišriojo mokymosi metodas būtų išnaudojamas optimaliai, mokytojai ir besimokantieji turi turėti reikiamų žinių, įgūdžių ir nuostatų, būti pasirengę naudoti tinkamas skaitmenines priemones ir turėti noro prisitaikyti prie pokyčių mokymo procese. Mišriojo mokymosi metodas taip pat turi būti pakankamai lankstus, kad būtų galima prisitaikyti prie besimokančių asmenų poreikių, o pedagogams suteikiama laisvė jį pritaikyti atsižvelgiant į jų kontekstą ir auditoriją. Užduotis sudaryti palankias mokymosi sąlygas, kurios leistų naudoti mišriojo mokymosi metodą, taip pat priklauso nuo besimokančiųjų išteklių ir mokyklos veiklos organizavimo, kultūros ir išteklių, t. y. galimybės naudotis tinkama, įperkama ir gerai veikiančia aplinka bei priemonėmis. Norint tai pasiekti, šioje siūlomoje rekomendacijoje pabrėžiama, kad reikia imtis veiksmų įvairiais lygmenimis (mokyklos ir jos vietos ekosistemos; valstybės narės ar regionų švietimo sistemos lygmeniu; tinkama parama ES lygmeniu) ir skirtingiems laikotarpiams: trumpalaikiam, kaip skubiam atsakui į pandemiją, ir vidutinės trukmės laikotarpiui, siekiant šį metodą naudoti kokybiškam ir įtraukiam švietimui skatinti.

(4)Galimybė papildyti kitas iniciatyvas

Siūloma rekomendacija siekiama papildyti kitas Komisijos iniciatyvas, kuriomis bus sprendžiamos mokykliniam ugdymui kylančios problemos, visų pirma veiksmai, pateikti 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plane 13 ir Europos švietimo erdvės iniciatyvoje „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“, skirti padėti visiems moksleiviams pasiekti bazinį pagrindinių įgūdžių lygį ir užbaigti vidurinį ugdymą, taip pat Europos įgūdžių darbotvarkėje 14 ir ypač Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio mokymo 15 , kurioje siūloma atnaujinta ES profesinio mokymo vizija, įskaitant jos skaitmenizaciją ir mišriojo mokymosi metodo naudojimą. Siūloma rekomendacija taip pat papildomos kitos programos „Erasmus+“ iniciatyvos, įskaitant „Erasmus+“ mokytojų akademijas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

Ši iniciatyva atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius. 165 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą“. 165 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad Sąjunga savo veiksmais švietimo srityje sieks iš dalies skatinti nuotolinio švietimo plėtrą. 166 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga turi įgyvendinti profesinio mokymo politiką, kad paremtų ir papildytų valstybių narių veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą.

Šia iniciatyva nesiūloma išplėsti ES reguliavimo įgaliojimų ar nustatyti valstybėms narėms kitų privalomų įpareigojimų. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, nuspręs, kaip jos įgyvendins šią rekomendaciją.

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šios siūlomos rekomendacijos pridėtinė vertė ES lygmeniu yra susijusi su ES gebėjimu:

–sudaryti palankesnes sąlygas bendram požiūriui į trumpalaikius problemų, su kuriomis susidurta per pandemiją ir dėl kurių atsirado mokymosi rezultatų spragos arba jos padidėjo, sprendimus;

–skatinti bendrą Europos sutarimą dėl galimybių, atsirandančių derinant mokymąsi, įskaitant švietimo ir mokymo kokybės ir įtraukumo gerinimą, taip pat plataus pobūdžio besimokančių asmenų kompetencijos ugdymą ir gerovę;

–palengvinti keitimąsi politikos formuotojų, tyrėjų ir pedagogų patirtimi bei geriausia patirtimi sistemos ir mokyklos lygmenimis;

–remti iniciatyvas ES lygmeniu, siekiant skatinti pedagogų ir besimokančiųjų gebėjimų ugdymą derinant mokymosi aplinką ir priemones, ir

–skatinti investicijas į minėtas sritis.

Atsižvelgiant į subsidiarumo principą, pasiūlyme pateikiama tolesnių būdų, kaip derinti mokymosi aplinką ir priemones pradinio ir vidurinio ugdymo srityje, ir pateikiamos rekomendacijos šiam tikslui pasiekti.

·Proporcingumo principas

·Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir (arba) tinkamumo patikra

·Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

2020 ir 2021 m. Europos Komisija konsultavosi su švietimo ministerijų atstovais, Europos tinklo organizacijomis (mokytojų rengėjais, tėvais, studentais, moksleiviais, darbdaviais, profesinėmis sąjungomis), pedagogais ir kitais visuomenės nariais. Siekiant geriau suprasti šios srities problemas ir galimybes, buvo naudingi papildomi metodai ir kontekstai: e. posėdžiai ir internetiniai seminarai; tikslinės mokyklinio ugdymo ir mokymo auditorijų apklausos; ir mokslinių tyrimų projektai.

Svarbus etapas buvo nuo 2020 m. vasario iki rugsėjo mėn. rengtos viešos konsultacijos, kurios buvo parengiamoji komunikato dėl 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano dalis. Daugiausia dėmesio buvo skirta COVID-19 pandemijos poveikiui; surinkta daugiau nei 2 700 atsakymų iš 60 šalių. Konsultacijos su Europos moksleiviais taip pat vyko per internetinę „eTwinning“ mokytojų ir mokyklų vadovų bendruomenę.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas pagrįstas įvairiomis ataskaitomis ir tyrimais apie šias sritis: bendrųjų gebėjimų ugdymo pedagoginius metodus; mokytojų ir mokyklų vadovų profesinį tobulėjimą; skaitmeninių technologijų naudojimą mokykliniame ugdyme; ir mokyklinio ugdymo valdymą. Kalbant apie konkrečius aspektus, trys ekspertai konsultantai, įdarbinti pagal 2020 m. bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą 16 , taip pat pateikė savo atsiliepimus. Atliekant peržiūrą buvo atsižvelgta į EBPO, UNESCO ir Europos Tarybos ataskaitas ir tyrimus, taip pat į Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro darbą (ypač bendrųjų gebėjimų ugdymo pedagoginių metodų, skaitmeninių technologijų naudojimo mokykliniame ugdyme ir vaikų bei šeimų mokymosi patirties ankstyvaisiais pandemijos etapais srityse). Šią informaciją galima rasti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

·Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma veikla tik papildys valstybių narių iniciatyvas, taip pat į savanorišką siūlomos veiklos pobūdį ir numatomo poveikio aprėptį, poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Pasiūlymas parengtas remiantis anksčiau atliktais tyrimais, konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir viešomis konsultacijomis.

·Reglamentavimo kokybė ir supaprastinimas

·Pagrindinės teisės

Šioje siūlomoje rekomendacijoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, būtent 14 straipsnyje nustatytos teisės į mokslą ir 8 straipsnyje nustatytos teisės į asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais; be to, kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi. Priemonės bus vykdomos laikantis ES asmens duomenų apsaugos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 17 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiai iniciatyvai įgyvendinti papildomų išteklių iš ES biudžeto nereikės.

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

·Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

·Rekomendacijos metmenys ir tarnybų darbinis dokumentas

Rekomendacijos projekte siūlomos gairės ir veiksmai, kurių gali imtis valstybės narės, siekdamos šalinti trumpalaikius pandemijos padarinius ir parengti tinkamai subalansuotą ir tikslingą mišriojo mokymosi metodą, kuris leistų užtikrinti kokybišką ir įtraukų pradinį ir vidurinį ugdymą. Joje išdėstytas Europos Komisijos įsipareigojimas papildyti valstybių narių veiksmus šioje srityje ir juos remti.

Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašoma daugybė naujausių mokslinių tyrimų rezultatų, kartu su Europos suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis ir patirtimi, siekiant paremti siūlomą rekomendaciją, ir pateikiami esamos politikos ir projektų pavyzdžiai sparčiai besivystančioje srityje.

2021/0255 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl mišriojo mokymosi siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 pandemija paveikė švietimo ir mokymo sistemas visame pasaulyje ir visoje Sąjungoje ir lėmė beprecedentį spaudimą joms. Visuomenės laisvių apribojimai sukėlė didelių pokyčių mokymo ir mokymosi, taip pat švietimo ir mokymo bendruomenių komunikavimo ir bendradarbiavimo srityse. 18 Jie turėjo įtakos besimokantiems asmenims, jų šeimoms, mokytojams, dėstytojams ir įstaigų vadovams, taip pat ugdymą remiantiems bendruomenės specialistams, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir kultūros pedagogams. Valstybės narės sugebėjo greitai sutelkti nuotolinio mokymosi galimybes ir paramą jam, visų pirma skaitmeninius sprendimus. Padarytos išvados dėl naujų švietimo galimybių, įskaitant reikšmingą mokytojų skaitmeninės kompetencijos padidėjimą ir glaudesnius ryšius tarp mokyklų ir platesnės bendruomenės. Tačiau daugelis valstybių narių susidūrė su sistemos trūkumais – labai trūko pasirengimo ir išteklių pereiti prie kitokio mokymo ir mokymosi metodų, o tai išryškino esamą nelygybę, spragas bei poreikius ir juos padidino. Švietimo ir mokymo sistemos turi spręsti šias problemas ir taip pat pagerinti savo atsparumą, kad ateityje sugebėtų geriau priimti kintančias aplinkybes ir prie jų prisitaikyti;

(2)2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane išdėstoma Europos Komisijos kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo Europoje vizija. Tai raginimas glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad būtų galima pasimokyti iš COVID-19 pandemijos patirties ir švietimo bei mokymo sistemas pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus. Plane akcentuojamas technologijų potencialas sudaryti palankesnes sąlygas labiau individualiems poreikiams pritaikytam, lankstesniam ir į besimokančiuosius orientuotam mokymuisi. Juo siekiama pašalinti nelygybę švietimo srityje, kai trūksta skaitmeninės kompetencijos, galimybės naudotis tinkamomis priemonėmis ir patikimo interneto ryšio. Plane pabrėžiama, kad reikia stiprinti skaitmeninius pajėgumus švietimo ir mokymo sistemose.

(3)Pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio 19 principą kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje. Ramsčio 11 principe teigiama, kad vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones. Veiksmingas šių principų įgyvendinimas labai priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų. Nacionalinius veiksmus gali papildyti ES lygmens veiksmai – Komisija savo indėlį pristatė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane. 20 Europos įgūdžių darbotvarkėje 21 apibrėžiami veiksmai, skirti padėti pavieniams asmenims ir įmonėms įgyti daugiau bei geresnių įgūdžių ir juos panaudoti, stiprinant tvarų konkurencingumą ir užtikrinant didesnį atsparumą krizių akivaizdoje, remiantis patirtimi, įgyta per COVID-19 pandemiją; joje taip pat siūloma skatinti mokslo populiarinimą, susijusį su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla. Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, valstybės narės kviečiamos pažeidžiamiems vaikams (t. y. vaikams, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis) veiksmingai užtikrinti galimybę nemokamai dalyvauti ugdymo ir mokyklinėje veikloje. ES vaiko teisių strategijoje raginama stiprinti įtraukų ir kokybišką ugdymą. Vienas iš Europos švietimo erdvės, kurioje būtų galima „ išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą, skatinantį darbo vietų kūrimą, socialinį teisingumą bei aktyvų pilietiškumą, ir padedantį patirti visą Europos tapatybės įvairovę“, tikslų – skatinti gebėjimų ugdymą 22 ;

(4)sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame viskas glaudžiai susiję, kiekvienam žmogui reikia įgyti įvairių gebėjimų ir juos nuolat tobulinti visą gyvenimą. Bendraisiais gebėjimais, apibrėžtais Europos orientaciniuose metmenyse 23 , siekiama sukurti pagrindą, padėsiantį siekti lygesnės ir demokratiškesnės visuomenės. Jie dera su įtraukaus ir tvaraus augimo, socialinės sanglaudos ir tolesnio demokratinės kultūros plėtojimo poreikiais;

(5)Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų 24 teigiama, kad siekiant palengvinti gebėjimų ugdymą į mokymosi planą įtraukiama įvairi mokymosi aplinka bei priemonės (įskaitant skaitmenines technologijas) ir užduotys; teikiama parama švietimo darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, remiantiems mokymosi procesus, įskaitant šeimas; remiamas ir toliau tobulinamas skirtingoje aplinkoje įgytų bendrųjų gebėjimų vertinimas ir patvirtinimas; stiprinamas bendradarbiavimas švietimo srityje, taip pat švietimo ir kitų sričių bendradarbiavimas, kaip išsamesnės veiksmų programos dalis;

(6)Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 25 siūloma atnaujinta ES profesinio mokymo vizija, įskaitant jos skaitmenizaciją ir mišriojo mokymosi metodo naudojimą;

(7)Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities 26 pripažįstama, kad mokytojai, dėstytojai ir mokyklų vadovai yra būtina švietimo ir mokymo varomoji jėga – jie turėtų būti įtraukti į švietimo ir mokymo politikos rengimą, kad galėtų savarankiškai taikyti šią politiką praktiniame darbe, bet juos reikia remti taikant visapusišką požiūrį į jų pirminį rengimą, įvadinius kursus ir tęstinį profesinį tobulėjimą;

(8)dėl pandemijos sustiprėjo ilgalaikis susirūpinimas fizine, psichikos ir emocine vaikų ir jaunimo gerove. Visiems vaikams ir jaunuoliams reikėtų padėti siekti sveikos ir aktyvios gyvensenos, skatinant teigiamus viso gyvenimo įpročius, ir sudaryti sąlygas dalyvauti įvairioje sporto ir kitoje fizinėje veikloje, kuri gerina motoriką ir stiprina psichikos bei emocinę gerovę. Vaikams ir jaunuoliams taip pat reikalinga parama jų psichikos ir emocinei gerovei mokantis, įskaitant mokymąsi esant didesniam krūviui ir supratimą apie saugų ir atsakingą elgesį internete. Parama taip pat reikalinga tiems besimokantiems asmenims, kurie daugiau laiko praleidžia be bendraamžių ar mokyklos darbuotojų paramos;

(9)mišrusis mokymasis formaliojo švietimo ir mokymo srityje vyksta tada, kai mokykla, pedagogas ar besimokantis asmuo mokymosi procese naudojasi daugiau nei vienu mokymosi metodu: derina mokyklos ir kitą fizinę aplinką už mokyklos ribų (nuotolinis mokymasis); derina įvairias mokymosi priemones, kurios gali būti skaitmeninės (įskaitant internetines) ir neskaitmeninės. Remdamiesi savo profesine nuovoka, mokytojai ir mokyklos tokias priemones parinks ir sudarys palankias sąlygas jomis naudotis – tai vienos iš įtraukiančių ir veiksmingų mokymosi užduočių, kuriomis remiamas plataus pobūdžio gebėjimų ugdymas;

(10)mokymasis skirtingoje aplinkoje, įskaitant mokyklą, namus, atvirą erdvę, kultūros objektus ir darbo vietas, gali motyvuoti vaikus bei jaunuolius ir sustiprinti jų plataus pobūdžio gebėjimų ugdymą. Tai savo ruožtu gali padėti jiems suprasti formaliojo švietimo ir mokymo svarbą jų gyvenimui visuomenėje ir dėl to tapti labiau motyvuotiems, taip pat suaktyvinti jų dalyvavimą sprendžiant vietos ir pasaulines problemas, pavyzdžiui, susijusias su aplinka ir klimato kaita;

(11)taikant mišriojo mokymosi metodą pripažįstama mokyklos, kaip bendros asmeninio ir socialinio bendravimo erdvės, vertė; tai savaime yra svarbu mokymuisi, nes padeda suprasti ir įprasminti pasaulį;

(12)mišriojo mokymosi metodu galima paskatinti plačių gebėjimų ugdymą, atsižvelgiant į įvairias mokymosi užduotis ir priemones, kurias jis gali aprėpti. Skaitmeninių technologijų naudojimas, įskaitant prietaisų prijungimą prie interneto, gali palengvinti besimokančiojo bendravimą su kitais besimokančiais asmenimis, naudojimąsi mokymosi programomis ir kitais informacijos šaltiniais, taip pat gali padėti mokytis skirtingoje aplinkoje. Papildomai naudojant mokslinę įrangą, amatų įrankius, kasdieniame gyvenime randamus ir naudojamus objektus, paskelbtus tekstus, rašymo ir vaizduojamojo meno priemones, galima skatinti kūrybiškumą ir asmeninę išraišką tiek individualiai, tiek dirbant grupėje;

(13)ugdymas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir viena iš vaiko teisių. Galimybė gauti ugdymo paslaugas turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje jos teikiamos – mokykloje, nuotoliniu būdu ar šiuos būdus derinant, – ir nepriklausomai nuo skirtingų asmeninių ir socialinių besimokančių asmenų aplinkybių. Žvelgiant į perspektyvą po pandemijos, mišriojo mokymosi metodas yra galimybė pagerinti švietimo ir mokymo kokybę, tinkamumą ir įtraukumą, pavyzdžiui, sudaryti geresnes galimybes mokytis kaimo ir atokiose vietovėse, įskaitant atokiausius regionus ir salų bendruomenes, taip pat kitiems besimokantiems asmenims, kurie negali nuolatos lankyti mokyklos: klajoklių bendruomenių nariams; jauniems prižiūrintiesiems asmenims; tiems, kurie turi sveikatos problemų arba yra ligoninėse ir priežiūros centruose; tiems, kurie dalyvauja intensyviuose mokymuose; ir tiems, kurie dalyvauja profesiniame mokyme arba dirba apmokamą darbą. Visa aplinka ir priemonės turėtų būti vienodai prieinamos mažumų grupėms, neįgaliems vaikams ir vaikams iš socialiai ir ekonomiškai remtinos aplinkos ir neturėtų sukelti diskriminacijos ar atskirties;

(14)mišriajam mokymuisi reikia suderinto visos sistemos požiūrio, kad būtų sudarytos įgalinančios sąlygos. Tai apima įvairių sričių specialistų įtraukimą ir bendradarbiavimo su bendruomene plėtojimą, kad būtų skatinamas bendros atsakomybės už jaunimo ugdymą jausmas. Mišriajam mokymuisi paremti skirtų sistemos priemonių veiksmingumas taip pat priklausys nuo skirtingų ekosistemos elementų, švietimo institucijų, švietimo išteklių sektoriaus (technologijų, leidybos ir kitos mokymo programoms reikalingos įrangos), mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo įstaigų, taip pat bendruomenės santykių gerinimo ir rėmimo;

(15)mišrusis mokymasis yra plačiai paplitusi pradinio profesinio mokymo praktika 27 , tačiau dėl pandemijos įvestų apribojimų kilo problemų institucijų ir organizacijų gebėjimui mokytis darbo vietoje ir palaikyti ryšį su dėstytojais bei mentoriais, be to, tai turėjo įtakos pameistrystės paslaugų teikimui. Sumažėjus galimybių gauti praktinės patirties, išryškėjo žinomas profesinio mokymo poreikis naudotis skaitmeninėmis technologijomis, įskaitant skaitmeninius prietaisus ir mokymosi platformas, e. portfelius, papildytąją ir virtualiąją realybę modeliavimui. Dėl to taip pat tapo svarbiau suprasti, kaip skaitmeninės technologijos naudojamos mokantis įvairioje aplinkoje (t. y. mokykloje ar darbo vietoje), ir tai koordinuoti;

(16)neformaliojo mokymosi svarba ir tinkamumas išryškėja iš darbo su jaunimu, savanoriškos veiklos ir dalyvavimo kultūrinėje veikloje, įskaitant mėgėjišką sportą, patirties. Neformalusis mokymasis yra labai svarbus remiant svarbiausių tarpasmeninių, komunikacinių ir kognityvinių įgūdžių ugdymą, be kita ko, kūrybiškumą, kuris palengvina jaunuolių perėjimą į suaugusiųjų gyvenimo, aktyvaus pilietiškumo ir profesinio gyvenimo etapą. 28 Naujų mokymosi būdų nustatymas susijęs su geresniu formaliojo ir neformaliojo mokymosi sistemų bendradarbiavimu; 29

(17)šioje rekomendacijoje visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų,

REKOMENDUOJA, KAD VALSTYBĖS NARĖS

(1)vadovaudamosi patirtimi, įgyta per COVID-19 krizę, remtų švietimo ir mokymo sistemų atsigavimą ir pasirengimą – įvertintų pandemijos poveikį besimokantiems asmenims, pedagogams ir visiems švietimo specialistams, taip pat plėtotų ilgalaikį strateginį požiūrį į mišrųjį mokymąsi laikydamosi šioje rekomendacijoje išdėstytų nuostatų 30 . Remtųsi sėkmingomis naujovėmis, įdiegtomis ar išbandytomis per pandemiją, kad pasidalytų gerąja patirtimi ir įvertintų jos mastą;

(2)remtų besimokančius asmenis apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

Kaip tiesioginį atsaką į krizę:

(a)suteikti papildomų mokymosi galimybių ir tikslinę paramą besimokantiems asmenims, kurie turi mokymosi sutrikimų ar specialiųjų ugdymosi poreikių, priklauso palankių sąlygų neturinčioms grupėms ar yra kitaip nukentėję nuo mokymo procesų sutrikimų. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, intensyvesnę individualią paramą ir asmeninį mokymą, mentorystės sistemas (įskaitant tarpusavio mentorystę), papildomą mokymosi laiką per mokslo metus ir (arba) atostogų laikotarpiu, galimybę naudotis papildoma mokymosi aplinka, tokia kaip viešosios bibliotekos ir bendruomenės erdvės, taip pat gauti popamokines paslaugas su pedagogų pagalba;

(b)teikti pirmenybę mokinių ir jų šeimų fizinei ir psichikos gerovei. Tai galėtų apimti psichikos sveikatos rekomendacijų rengimą; mokinių gerovės ir kovos su patyčiomis politiką įtraukti į mokyklos tikslus, stebėsenos ir kokybės užtikrinimo procesus (kaip reguliaraus kokybės užtikrinimo ar mokyklų inspektavimo veiklos dalį arba atliekant specialų mokyklų padėties vertinimą pandemijos kontekste); paskirti specialius darbuotojus arba sudaryti palankesnes sąlygas kvalifikuotiems psichikos sveikatos ir pagalbos specialistams bei paslaugoms;

(c)skatinti besimokančių asmenų ir jų šeimų skaitmeninių gebėjimų ir švietimo sistemų skaitmeninių pajėgumų ugdymą skatinant investicijas mokyklos ir bendruomenės lygmenimis į turimus įrenginius, junglumą ir suteikiant galimybes tobulinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant technologijų naudojimą savarankiškam ir bendradarbiaujamajam mokymuisi. Įgyvendinti investicijas ir reformas, numatytas nacionaliniame ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuose, siekiant užtikrinti, kad visi besimokantieji galėtų naudotis reikalinga įranga ir mokymosi galimybėmis.

Siekiant remti švietimo ir mokymo atsigavimą ir ilgalaikį pasirengimą:

(3)išnagrinėti būdus, kaip plėtoti mišriojo mokymosi metodą pradiniame ir viduriniame ugdyme, kad tai būtų naudinga visiems besimokantiems asmenims, ir užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį mokymui ir mokymuisi, pritaikytiems prie mokinių amžiaus, gebėjimų ir mokymosi tikslų. Tai galėtų apimti mokyklų ir nuotolinio mokymosi aplinkos derinimo plėtros stiprinimą, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas ir tinkamos sąlygos mokymosi vietai, atsižvelgiant į skirtingus poreikius, kylančius dėl skirtingų socialinių ir ekonominių bei būsto sąlygų; stiprinti mokymosi priemonių kūrimą ir įtvirtinimą, kad būtų sudarytos sąlygos tyrimams ir raiškai, įskaitant gamtamokslinio raštingumo ugdymą; remti mokymąsi įvairioje aplinkoje; sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp mokytojų ir mokinių vedamo mokymosi, taip pat tarp bendradarbiaujamojo ir savarankiško mokymosi; išbandyti mokymosi metodus, kad naujos galimybės būtų patrauklios, o mokymosi sprendimai būtų geriau pritaikyti tiek besimokančiųjų, tiek mokytojų poreikiams;

(4)naudoti mišriojo mokymosi metodą kaip būdą remti besimokančių asmenų savarankiškumą ir individualų mokymąsi (atsižvelgiant į mokinių amžių, gebėjimus ir konkrečius mokymosi poreikius) ir ugdyti jų asmeninius, socialinius ir mokymosi mokytis gebėjimus (vieną iš aštuonių bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų 31 , kuris ir toliau plėtojamas pagal Europos sistemą „LifeComp“ 32 );

(5)remtų mokytojus apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

Kaip tiesioginį atsaką į krizę:

(a)remti skaitmeninius kvalifikacijos kėlimo kursus, programas ir priemones 33 mokytojams. Kurti ir platinti internetinius ir įprastus pedagoginius modulius bei išteklius, kurie padėtų mokytojams pritaikyti mokymo metodus mišriesiems metodams, remiantis jų patirtimi bei grįžtamąja informacija, ir palaikyti ryšius su mokytojais naujų priemonių ir medžiagos naudojimo klausimais;

(b)vis daugiau dėmesio skirti pedagogų, mokyklų vadovų ir kitų švietimo darbuotojų gerovei. Tai galėtų apimti geresnę prieigą prie kvalifikuotų psichikos sveikatos ir pagalbos specialistų bei paslaugų, tarpusavio paramos organizavimą siekiant sumažinti stresą, taip pat didesnes atsparumo ir (arba) psichikos gerovės mokymo galimybes pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo programose skatinimą;

(c)mobilizuoti ar įdarbinti papildomą personalą, kad būtų suteikta daugiau laiko individualiai pagalbai mokykloje ir po pamokų;

Siekiant remti pedagogų atsigavimą ir ilgalaikį pasirengimą:

(d)įtraukti mišriojo mokymosi planavimą į teisės aktais įtvirtintas pirminio mokytojų rengimo 34 ir tęstinio profesinio tobulėjimo 35 programas, siekiant padėti švietimo darbuotojams atitinkamai pritaikyti mokymosi planą pagal savo profesinį kontekstą ir padėti įgyti gebėjimų sudaryti palankias sąlygas mokymuisi įvairioje vidaus ir išorės aplinkoje ir naudojantis įvairiomis priemonėmis ir užduotimis;

(e)suteikti prieigą prie kompetencijos centrų ir tinkamų išteklių, kurie nukreipia ir pagerina mokymosi planavimą ir palengvinimą. Remti švietimo ir mokymo darbuotojus, kad jie plėtotų mišriojo mokymosi metodą savo konkrečioje situacijoje per darbuotojų mainus ir tarpusavio mokymąsi, tinklus, bendradarbiavimo projektus ir praktikos bendruomenes;

(f)parengti rekomendacijas dėl naujų požiūrių į vertinimą ir baigiamuosius egzaminus naudojantis tinkamomis ugdomojo ir apibendrinamojo vertinimo priemonėmis, kurios tinka skirtingiems švietimo ir mokymo lygmenims, tiek mokykloje, tiek nuotolinio mokymosi aplinkoje;

(g)skatinti švietimo darbuotojus dalyvauti tiriamuosiuose projektuose ir tyrimuose, įskaitant užduočių naudojimo kitose mokymosi aplinkose testavimą ir skaitmeninių technologijų naudojimą mokymuisi paremti;

(6)remtų mokyklas apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

Kaip tiesioginį atsaką į krizę:

(a)teikti mišriojo mokymosi priemones ir išteklius, taip pat rekomendacijas mokykloms dėl jų naudojimo 36 ;

(b)remti veiksmingą skirtingų švietimo paslaugų teikėjų (įskaitant verslo, meno, kultūros paveldo, sporto, gamtos, aukštojo mokslo sričių) ir mokslo tiriamųjų įstaigų, švietimo išteklių sektoriaus (įskaitant technologijų, leidybos ir kitos mokymo programų įrangos) ir švietimo mokslinių tyrimų bendradarbiavimą kuriant infrastruktūrą ir teikiant išteklius;

(c)padėti mokykloms įvertinti jų įtraukties strategijas bei praktiką ir imtis reikiamų priemonių trūkumams pašalinti, be kita ko, naudojantis ES priemonėmis 37 ;

Siekiant remti ilgalaikį atsigavimą ir gerinant pajėgumus organizaciniams pokyčiams įgyvendinti

(d)mokyklos ir nuotolinio mokymosi aplinkoje investuoti į spartųjį interneto ryšį, nes nuo jo priklauso nuotolinis mokymasis;

(e)suteikti pakankamai savarankiškumo mokyklos lygmens (mokyklų tarybų, direktorių, vadovų) sprendimams priimti, siekiant palengvinti naujovių diegimą, reagavimą ir prisitaikymą prie vietos poreikių;

(f)remti mokyklų vadovus, kurie valdo organizacinius pokyčius, suteikiant jiems specialias profesinio tobulėjimo galimybes ir gaires, kad jie galėtų atlikti savo pareigas. Padėti mokykloms ir susijusiems švietimo paslaugų teikėjams apsvarstyti mišriojo mokymosi metodą rengiant strateginį planą, kuris gali apimti įsivertinimo priemonių naudojimą;

(g)remti įvairių suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių mokyme mokykloje ir nuotoliniu būdu, dialogą ir tinklų kūrimą, kad iš įvairių šaltinių gautų atsiliepimų ir pasisemtų idėjų plėtojimui ateityje. Tai taip pat turėtų apimti dialogą, rekomendacijas ir strategijas, skirtas užtikrinti vaikų saugą, saugumą ir privatumą skaitmeninėje erdvėje;

(h)dalį mokyklos vidaus ir (arba) išorės peržiūros ir kokybės užtikrinimo mechanizmų sutelkti į mokymosi aplinkos ir priemonių derinimą, įtraukiant kitų paslaugų teikėjų (ne mokyklą) vertinimą ir (arba) vertinimą per kitus paslaugų teikėjus;

(7)visapusiškai išnaudoti ES lėšas ir kompetenciją reformoms ir investicijoms į infrastruktūrą, priemones ir pedagogiką, kad padidintų ateičiai pasiruošusių mokyklų atsparumą ir pasirengimą, visų pirma „Erasmus+“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „Europos socialinis fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“ ir techninės paramos priemonę;

(8)investuoti į politikos problemų ir šių iniciatyvų poveikio stebėseną, tyrimą ir vertinimą, kad būtų galima pasinaudoti įgyta patirtimi ir informuoti apie būsimą politikos reformą, be kita ko, remiantis besimokančių asmenų patirtimi ir surinktais duomenimis, kad plėtotų geriausią patirtį ir pritaikytus dirbtinio intelekto sprendimus patobulintoms mokymosi programoms;

(9)suteikti tinkamą šios rekomendacijos įgyvendinimo sistemą, atsižvelgiant į mišrųjį mokymą remiančias priemones, numatytas nacionaliniuose veiksmų planuose Europos vaiko garantijų sistemai įgyvendinti.

RAGINA KOMISIJĄ:

1.remti rekomendacijos įgyvendinimą sudarant palankias sąlygas tarpusavio mokymuisi ir mainams tarp valstybių narių ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų naudojantis šiomis priemonėmis:

1.1.Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 38 ;

1.2.nauju Europos skaitmeninio švietimo centru ir nauju strateginiu dialogu su valstybėmis narėmis, kurie bus sukurti pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, siekiant paremti tarpsektorinį bendradarbiavimą skaitmeninio švietimo srityje;

1.3.ES internetinėmis švietimo ir mokymo platformomis ir bendruomenėmis, įskaitant programą „School Education Gateway“, „eTwinning“ ir Europos priemonių rinkinį mokykloms „Įtraukiojo švietimo skatinimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas“;

2.bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis padėti plėtoti išteklius, pavyzdžiui:

2.1.įrodymais grindžiamą rekomendacinę medžiagą apie mokymosi planavimą ir mokyklų veiklos organizavimo praktiką vadovaujantis mišriojo mokymosi metodu, be kita ko, apie skaitmenines priemones, mokymosi vertinimo ir patvirtinimo metodus bei duomenų apsaugą, privatumą ir saugą mišriojo mokymosi kontekste;

2.2.naudoti būsimos Europos skaitmeninio švietimo turinio sistemos potencialą,
siekiant paremti kokybiško skaitmeninio švietimo turinio, kuris bus sukurtas įgyvendinant 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kūrimą ir dalijimąsi juo;

3.remti švietimo darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų profesinio tobulėjimo galimybes:

3.1.rengti atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus apie mišriojo mokymosi metodą mokytojams, dėstytojams, mokyklų vadovams ir mokytojų pedagogams, kuriuos rengtų platforma „School Education Gateway“, ir skatinti platų šių kursų naudojimą mokyklų darbuotojams;

3.2.dalytis gerąja patirtimi iš „Erasmus+“ darbuotojų mainų, projektų ir tinklų, be kita ko, per „eTwinning“ internetinę bendruomenę, būsimas „Erasmus+“ mokytojų akademijas ir profesinės kompetencijos centrus;

3.3.pristatyti naują mokytojams skirtą internetinę priemonę SELFIE, padedančią jiems apmąstyti savo skaitmeninius gebėjimus ir planuoti tolesnį tobulinimą; Tai grindžiama priemone SELFIE, skirta visam mokyklų skaitmeniniam planavimui, kuris gali padėti paremti veiksmingus mišriojo mokymosi metodus, įskaitant profesinį mokymą ir rengimą;

4.remti iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau plėtoti ir skatinti įtraukų, teisingą, kokybišką švietimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems ir kurios yra Europos švietimo erdvės dalis, susijusi su mokykliniu ugdymu, ypač dėl besimokančiųjų įtraukties skirtingomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos jų galimybėms naudotis tam tikra mokymosi aplinka ir priemonėmis, ir įtraukties tų, kuriems reikia tikslinės paramos mokymosi procese;

5.toliau padėti valstybėms narėms vykdyti reformas, siekiant pagerinti mokyklinio ugdymo sistemų kokybę bei įtraukumą ir paremti jų skaitmeninę parengtį pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano tikslus;

6.įtraukti aspektą, numatantį, kad bus skiriamas dėmesys mišriojo mokymosi metodo plėtojimui pradinio ir vidurinio ugdymo srityje pagal reguliarias Europos švietimo erdvės pažangos ataskaitas ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą.

Priimta Briuselyje

(1)    COM(2017) 250.

(2)     https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/european-education-area_lt .

(3)    COM(2020) 624.

(4)    OL 2021 C 66/1, 2021 2 26.

(5)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021XG0610(01). 

(6)    Pavyzdžiui, nauji teisės aktai buvo priimti greitai; kartu suteikta daugiau savarankiškumo valdžios institucijoms ir mokyklų vadovams vietos lygmeniu. Kaip pranešta per viešas konsultacijas dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano, daugelis mokyklų užmezgė arba atnaujino partnerystę su tėvais, vietos bendruomenėmis, įmonėmis, privačiomis įmonėmis, NVO ir kultūros (įskaitant audiovizualinę žiniasklaidą) organizacijomis.

(7)    Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras surinko devynių ES šalių vaikų ir šeimų nuomones savo ataskaitai „Kaip šeimoms sekėsi užtikrinti nuotolinį mokymą ekstremaliomis sąlygomis per judėjimo suvaržymus, dėl Covid-19 pandemijos įvestus 2020 m. pavasarį“ (angl.  How families handled emergency remote schooling during the Covid-19 lockdown in spring 2020 ).

(8)    Remiantis viešų konsultacijų, skirtų parengti skaitmeninio švietimo veiksmų planą, rezultatais, tėvai ir mokiniai pranešė apie ypatingus sunkumus pereinant prie nuotolinio mokymo ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Tėvai informavo, kad ypač neigiama buvo jų vaikų patirtis, susijusi su motyvacija mokytis, egzaminavimu ir (arba) vertinimu ir grįžtamuoju ryšiu, taip pat prasta nuotolinio mokymosi turinio kokybe. Socialiniai ir ekonominiai besimokančių asmenų skirtumai įvardyti kaip pagrindinė problema ateityje. Taip pat žr. būsimą tyrimą: Cachia R., Velicu A., Chaudron S., Di Gioia R. & Vuorikari R., „Remote schooling during Covid-19 spring 2020 lockdown. A closer look at European families.“

(9)    Pagal ES mokykloms skirta programą vaikai mokomi apie sveiką mitybą ir gyvenseną. Žr.  Paaiškinimai apie mokykloms skirtą programą| Europos Komisija (europa.eu) .

(10)    Remiantis viešų konsultacijų dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano rezultatais, 69 proc. pradinių mokyklų ir 64 proc. vidurinių mokyklų iki tol neturėjo nuotolinio mokymosi naudojantis skaitmeninėmis technologijomis patirties. Respondentai pranešė apie įvairius trukdžius ir kliūtis, įskaitant skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninių gebėjimų trūkumą, prastą mokymosi planavimą, nepakankamą komunikaciją tarp mokyklos bei namų ir skaitmeninių įgūdžių (ypač pedagogų įgūdžių) trūkumą.

(11)     https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_lt .

(12)    Tyrimų duomenimis, tai gali turėti neigiamą poveikį mokinių dėmesingo skaitymo gebėjimų ugdymui; žr. Stavanger Declaration Concerning the Future of Reading ( https://ereadcost.eu/wp-content/uploads/2019/01/StavangerDeclaration.pdf ). Deklaracijoje, kurią 2019 m. pasirašė daugiau nei 100 tyrėjų, pateikiamos pagrindinės ketverių metų trukmės empirinių tyrimų išvados, susijusios su ES finansuojamu COST mokslinių tyrimų veiksmu „Skaitymo evoliucija skaitmenizacijos amžiuje“ (angl. .Evolution of Reading in the Age of Digitalisation).

(13)    COM(2020) 624.

(14)    COM(2020) 274 final.

(15)    OL C 417, 2020 12 2, p. 1–16.

(16)     Europos bendradarbiavimas politikos srityje (programa „ET 2020“) Švietimas ir mokymas (europa.eu) .

(17)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R0679 .

(18)    OL C 212I, 2020 6 26, p. 9–14.

(19)    COM(2017) 250.

(20)    COM(2021) 102.

(21)    COM(2020) 274 final.

(22)    COM(2017) 673.

(23)    OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13, priedas.

(24)    OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13.

(25)    OL C 417, 2020 12 2, p. 1–16.

(26)    OL C 193, 2020 6 9, p. 11–19.

(27)    Pirminis profesinis mokymas paprastai vykdomas vidurinio ugdymo lygmenyje ir jau turint vidurinį išsilavinimą – prieš tai, kai studentai pradeda profesinį gyvenimą. Toks ugdymas vykdomas mokyklos aplinkoje (daugiausia klasėse) arba darbo vietoje, pavyzdžiui, mokymo centruose ir įmonėse; tai priklauso nuo nacionalinių švietimo bei mokymo sistemų ir ekonominių struktūrų.

(28)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9624-2017-INIT/lt/pdf .

(29)    2015/C 172/03.

(30)    Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikta mišriojo mokymosi sistema gali būti pagrindas konkretiems veiksmams, pritaikytiems šalių aplinkybėms.

(31)    OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13.

(32)    „LifeComp“ sudaro trys susijusios gebėjimų sritys: asmeninės, socialinės ir mokymosi mokytis. Kiekviena sritis apima tris gebėjimus: savireguliacijos, lankstumo, gerovės (asmeninė sritis), empatijos, bendravimo, bendradarbiavimo (socialinė sritis), augimo mąstysenos, kritinio mąstymo ir mokymosi valdymo (mokymosi mokytis sritis). „LifeComp“ gebėjimai taikomi visose gyvenimo srityse ir gali būti įgyjami visą gyvenimą per formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą (https://ec.europa.eu/jrc/en/lifecomp).

(33)    Europos Komisija 2021 m. spalio mėn. pristatys naują priemonę SELFIE mokytojams, kuri gali padėti pedagogams planuoti savo skaitmeninių gebėjimų ugdymą.

(34)    Formalių studijų laikotarpis, siekiant įgyti pripažintą kvalifikaciją ir įsidarbinti mokytoju. Tokį rengimą paprastai siūlo universitetų ugdymo skyriai arba nepriklausomos mokytojų rengimo institucijos (plg. Tarnybų darbinio dokumente pateiktą žodyną).

(35)    Mokymasis, kuriuo specialistai užsiima bet kuriame savo karjeros etape, siekdami tobulinti savo praktinę patirtį (plg. Tarnybų darbinio dokumente pateiktą žodyną).

(36)    Naudojantis priemone SELFIE galima padėti mokykloms apmąstyti ir rinkti informaciją apie jų dabartinę situaciją ir poreikius. Ši priemonė yra modulinė ir kiekviena mokykla gali ją pritaikyti atsižvelgdama į savo konkrečią situaciją.

(37)    Europos priemonių rinkinyje mokykloms „Įtraukiojo švietimo skatinimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas“ siūloma daugybė išteklių ir praktinių pavyzdžių, taip pat mokyklų įsivertinimo priemonė.

(38)    OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21.