EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 08 06
COM(2021) 452 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl Reglamento (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES), darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos veikimo ir poveikio
(pateikta pagal Reglamento (ES) 2016/589 35 straipsnį)
{SWD(2021) 217 final}
Turinys
1Įvadas
1.1
Kas yra EURES?
1.2
Įgyvendinimas / dabartinė padėtis
2Atliekant vertinimą nustatyti faktai
2.1
Tinkamumas
2.2
Veiksmingumas
2.3
Efektyvumas
2.4
Suderinamumas
2.5
ES pridėtinė vertė
3Išvados ir įgyta patirtis
3.1
Išvados
3.2
Įgyta patirtis
1Įvadas
1.1Kas yra EURES?
1994 m. Europos Komisija įsteigė EURES kaip užimtumo tarnybų ir susijusių organizacijų tinklą. Šiuo metu EURES yra ES ir ELPA valstybėse narėse įsikūrusių 219 narių ir partnerių, įsipareigojusių palengvinti sąžiningą darbo jėgos judumą, tinklas. Visos valstybinės užimtumo tarnybos yra tinklo narės.
Daugiau nei 1 000 patarėjų EURES tinkle kiekvieną dieną siūlo informaciją ir teikia pagalbą darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams visoje Europoje. EURES paslaugos taip pat teikiamos internetu per EURES portalą. Be šių bendro pobūdžio paslaugų bet kuriam darbo ieškančiam asmeniui ir darbdaviui, EURES siūlo tikslinę paramą konkrečioms grupėms (pvz., jauniems darbo ieškantiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams) arba vietovėms (pasienio regionams).
Šiuo metu EURES yra vienintelė tarptautinė judumo paslauga, teikiama įvairaus pobūdžio darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams nemokamai jų gimtąja kalba tiek tiesiogiai, tiek internetu dideliame ekonominiame regione.
EURES bendrą Europos koordinavimą užtikrino Europos Komisija (EMPL GD) iki tol, kol 2021 m. gegužės mėn. pareigas perėmė Europos darbo institucija, kaip numatyta EDI steigimo reglamente. Šalies lygmeniu nacionaliniai koordinatoriai palengvina narių ir partnerių darbą. Jie teikia tiesiogines paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, o EURES portale dalijasi laisvomis darbo vietomis ir gyvenimo aprašymais.
Nuo 2016 m. EURES reglamentas (ES) 2016/589 yra tinklo teisinė sistema. Pagrindiniai reglamentu padaryti pakeitimai: didesnis tinklo ir teikiamų paslaugų skaidrumas; geriau suderinta darbo jėgos paklausa ir pasiūla didinant laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų skaičių EURES portale; tinklo išplėtimas priimant naujus EURES narius ir partnerius, visų pirma atveriant galimybes privačioms užimtumo tarnyboms ir būtiniausių paramos paslaugų teikimo standartų sukūrimas.
Reglamente reikalaujama, kad „ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 13 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui šio reglamento veikimo ir poveikio ex post įvertinimo ataskaitą. Kartu su ta ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas.“ Todėl šioje ataskaitoje, kurioje pateikiama pagrindinė pridedamame tarnybų darbiniame dokumente atlikta analizė, pateikiamas EURES reformos įgyvendinimo vertinimas, kaip nustatyta 2016 m. reglamente, ir per šią praktiką įgyta patirtis.
1.2Įgyvendinimas / dabartinė padėtis
Įgyvendinant EURES reglamentą daroma pažanga. Organizaciniai, komunikacijos ir stebėsenos aspektai buvo visiškai įgyvendinti visame tinkle, tačiau reikalinga didesnė pažanga toliau nurodytose srityse:
-Tinklo plėtra vyksta lėtai. Nors visos EURES šalys sukūrė arba pradėjo rengti priėmimo sistemą, 2020 m. pabaigoje tik pusė jų pranešė priėmusios naujų narių ir partnerių.
-Vis dar reikia užbaigti skaidrų keitimąsi laisvomis darbo vietomis ir gyvenimo aprašymais tarp nacionalinių duomenų bazių ir EURES portalo: visos EURES šalys sukūrė laisvų darbo vietų perdavimo sistemą, tačiau septynios valstybės narės dar neperduoda gyvenimo aprašymų per bendrą koordinuojamą kanalą
.
-Buvo atnaujintos EURES portalo paieškos funkcijos ir dizainas. EURES portale siekiama automatinio susiejimo, tačiau laukiama, kol nacionalinės klasifikavimo sistemos iki nustatyto termino (2021 m. rugpjūčio 7 d.) bus susietos su Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriumi (ESCO).
-Suderintas planavimas ir veiklos vertinimas visame EURES tinkle nuo 2018 m. naudojamas visose EURES šalyse. Veikla planuojama ir stebima naudojant bendrą priemonę, pagal kurią pateikiama metinė planuojamos ir įgyvendinamos tinklo veiklos apžvalga nacionaliniu lygmeniu. Bendri EURES veiklos rezultatai vertinami naudojant suderintą sistemą, įdiegtą 2018 m. Tačiau kol kas ne visos EURES šalys pateikia visus tinkamos kokybės ataskaitų duomenis.
Todėl vis dar siekiama užtikrinti įgyvendinimą. Priežastys, paaiškinančios, kodėl įgyvendinimas nebaigtas, yra šios:
-Norint užbaigti EURES teisinę sistemą, reikėjo priimti šešis įgyvendinimo aktus. Jie buvo priimti 2017 ir 2018 m. Be to, 2018 m. gegužės 13 d. įsigaliojo nuostatos dėl EURES narių teikiamų gyvenimo aprašymų ir laisvų darbo vietų, o suderintas klasifikatorius, leidžiantis atlikti automatinį susiejimą (ESCO), įsigalios pasibaigus šiam vertinimui nustatytam terminui.
-Dėl kai kurių esminių reglamento pakeitimų, ypač tinklo išplėtimo taikant nacionalines priėmimo sistemas ir gyvenimo aprašymų teikimo, kai kuriose valstybėse narėse reikėjo papildomus teisės aktų pakeitimus. Tai buvo sritys, kuriose valstybės narės veikė labiau nenoriai, ypač po to, kai 2018 m. buvo priimtas BDAR.
-Įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu buvo vykdomas be tiesioginių papildomų ES biudžeto išteklių. Valstybės narės turėjo finansuoti EURES veiksmus iš savo šaltinių (arba iš nacionalinių biudžetų, arba iš Europos socialinio fondo veiksmų programų).
Todėl vertinimas atliekamas tuo metu, kai akivaizdžios reformos išlaidos, tačiau pastebimi dar ne visas teigiamas poveikis.
2Atliekant vertinimą nustatyti faktai
Šiame skyriuje apibendrinami atliekant EURES reglamento vertinimą nustatyti faktai pagal penkis geresnio reglamentavimo gairėse apibrėžtus kriterijus: tinkamumą, veiksmingumą, efektyvumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę.
2.1Tinkamumas
EURES priemonės ir paslaugos paprastai laikomos tinkamomis siekiant patenkinti ES darbo jėgos judumo poreikius, nors ir skirtingu mastu. Parama darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams paprastai yra tinkama šalinant darbo jėgos judumo ES viduje kliūtis, tokias kaip skaidrios informacijos trūkumas ir administracinės kliūtys. Kalbos barjerų pašalinimas, kvalifikacijų pripažinimo palengvinimas arba pagalba po įdarbinimo yra paslaugos, kurios nėra plačiai paplitusios visame tinkle, todėl EURES parama šiose srityse laikoma mažiau tinkama. Atrodo, kad EURES portalas yra tinkamas siekiant pašalinti informacijos spragas ir suteikti prieigą prie daugybės laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų, taip reaguojant į sunkumus, su kuriais susiduria darbdaviai ieškodami atitinkamų įgūdžių turinčių asmenų profilių.
Reglamentu EURES paverčiamas viešąja paslauga visiems darbuotojams ir darbdaviams visoje Sąjungoje be išimčių, užkertant kelią geriausiųjų atrinkimui ir kitų marginalizavimui (angl. creaming and parking effects) (t. y. palankiausio varianto pasirinkimui), o privačios darbuotojų samdymo platformos ir susiejimas socialiniuose tinkluose daugiausia skirti kvalifikuotiems klientams, kurie moka už savo paslaugas, laisvai kalba angliškai ir gali savarankiškai tvarkyti perkėlimo ir administracines procedūras be asmeninių konsultacijų.
Faktinis EURES naudojimas priklauso nuo to, kurie asmenys norėtų pasinaudoti laisvo judėjimo teise. Atliekant vertinimą nustatyta, kad EURES iš esmės atsižvelgia į darbdavių ir darbo ieškančių asmenų, susiduriančių su kliūtimis darbo jėgos judumui ES, ypač pasienio regionuose, taip pat jaunesnių darbo ieškančių asmenų arba darbo ieškančių asmenų, turinčių aukštesnes kvalifikacijas, poreikius. Dėl naujausių pokyčių grįžtantys ir sezoniniai darbuotojai tampa vis aktualesnėmis grupėmis, kurių poreikius EURES turėtų nagrinėti išsamiau. Platus EURES priemonių ir paslaugų paketas pasirodė esąs pakankamai lankstus, kad atitiktų įvairius ir greitai besikeičiančius Europos darbo rinkos poreikius. Tai taip pat gerai atitinka valstybinių įdarbinimo tarnybų, kurios visada yra atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir užimtumo paslaugų teikimą visuomenės labui, raison d’être.
Apskritai, reformuotas EURES tinklas sugebėjo prisitaikyti prie įgyvendinimo konteksto pokyčių (t. y. darbo jėgos judumo tendencijų, technologijų pažangos, dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sutrikimų), nors ir remiantis nacionalinėmis strategijomis ir prioritetais. Trys pagrindiniai mechanizmai suteikia galimybę EURES šalims nustatyti įgyvendinimo konteksto pokyčius: keitimasis informacija; dalyvavimas ir diskusijos EURES koordinavimo grupės posėdžiuose ir suderintas programavimas. Tačiau šie mechanizmai iki šiol neužtikrino, kad tinklas koordinuotai atsižvelgtų nustatytus pokyčius. Pavyzdžiui, tik pusė šalių pritaiko paslaugas ir veiklą, remdamosi nuodugniu darbo rinkos sąlygų įvertinimu. Kitu atveju, nors įdarbinimo renginiai, tokie kaip Europos internetinės darbo dienos, ir toliau buvo vykdomi, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sutrikimų, kai kuriose šalyse EURES paramos paslaugos turėjo būti nutrauktos dėl išteklių perskirstymo pakeitus nacionalinius prioritetus, turinčius įtakos viso tinklo prieinamumui.
2.2Veiksmingumas
EURES tarnybos, teikdamos Reglamente apibrėžtas paslaugas per portalą, patarėjus ir judumo programas, įdarbina ES viduje ir skatina sąžiningas darbo sąlygas bei didesnį informuotumą apie ES darbo jėgos judumo galimybes. Pavyzdžiui, patikrintų įdarbinimo atvejų dėl EURES intervencijos skaičius padidėjo nuo 28 934 2016 m. iki 76 210 2019 m., o realus skaičius greičiausiai bus didesnis – 2019 m. konservatyvus įvertis yra 83 360 įdarbinimo atvejų. EURES prie tarpvalstybinio įdarbinimo prisideda maždaug 10 proc., o tai atitinka VUT dalį jų nacionaliniame kontekste. Tačiau tai, kad tinklo plėtra, visapusiškas keitimasis gyvenimo aprašymais ir automatinis susiejimas nėra iki galo įgyvendinti, dar sumažina jo bendrą efektyvumą.
Tinklas apskritai atrodo veiksmingesnis nei visi nacionaliniai indėliai sudėjus, nes dėl nacionalinių darbo rinkų tarpusavio priklausomybės EURES nacionalinė sėkmė priklauso nuo kitose šalyse teikiamos paramos EURES. Nėra įrodymų, kad ilgainiui EURES tam tikrose šalyse taptų veiksmingesnis. Vertinime nenustatomas efektyviausias paslaugų pogrupis, tačiau siūloma išlaikyti dabartinį požiūrį ir teikti platų paslaugų paketą, kad būtų patenkinti besikeičiantys darbo rinkos poreikiai.
EURES patarėjų teikiamos paramos paslaugos vertinamos kaip labai vertingos, kokybiškos ir padedančios siekti tvarių rezultatų, nes yra pritaikytos prie individualių poreikių. Darbo ieškantys asmenys(70 proc.) ir darbdaviai (84 proc.) yra patenkinti šiomis paslaugomis panašiai kaip ir VUT paslaugomis. Tačiau paslaugų teikimo kokybė tinkle skiriasi, o tai galima paaiškinti nacionaliniu lygmeniu prieinamų išteklių skirtumais. Be to, dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų kai kuriose šalyse stažuotės ir pameistrystė nepatenka į VUT veiklos sritį, o tai riboja EURES galimybes remti jaunesnius darbuotojus, turinčius įsidarbinimo galimybių.
EURES judumo programomis ir tarpvalstybinėmis partnerystėmis papildomos EURES paramos paslaugos remiant pasirinktas tikslines grupes.
Nors EURES portalas suteikia daugiau galimybių gauti prieigą prie laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų, tikimasi, kad jo efektyvumas dar labiau padidės, kai bus sukurtas visiškai automatinis susiejimas. Be to, portale dar nėra pateiktos visos nacionalinės laisvos darbo vietos.
Reglamente apibrėžta EURES organizacinė struktūra, kurią taikant plečiamas tinklas ir EURES paslaugos integruojamos į valstybines užimtumo tarnybas (VUT), iš esmės yra tinkama veiksmingam darbo jėgos judumui ES viduje remti. Priėmus papildomų narių ir partnerių pagerėja keitimasis žiniomis ir paslaugos teikiamos daugiau klientų. Tačiau įvairių narių ir partnerių teikiamų paslaugų lygis priklauso nuo jų individualių interesų, o tai gali turėti neigiamos įtakos paslaugų kokybei visame tinkle. EURES paslaugų integravimas į VUT pagerina EURES paslaugų kokybę, tačiau sumažina EURES matomumą.
EURES tinklas nėra pakankamai matomas darbo rinkos dalyvių, o tai sumažina jo veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu darbdaviai atrodo mažiau informuoti apie EURES, palyginti su darbo ieškančiais asmenimis. Naujausia komunikacijos ir skatinimo veikla padidino EURES žinomumą, tačiau veiklos poveikį apsunkino finansavimo apribojimai, ribotas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir bendro požiūrio į tinklo skatinimą trūkumas.
2.3Efektyvumas
Turima informacija rodo, kad pradėjus taikyti EURES reglamentą EURES ekonominis efektyvumas padidėjo, kaip parodyta šioje lentelėje:
1 lentelė. Išlaidų efektyvumo analizė (2019–2016 m., EUR) Šaltinis: EURES ex post vertinimas.
|
EURES rezultato rodiklis
|
2016
|
2019
|
Grynosios santaupos
|
|
Įdarbinimo išlaidos
|
473,53
|
288,10
|
185,42
|
|
Individualaus kontakto išlaidos
|
13,60
|
11,88
|
1,71
|
|
Į portalą perkeltos laisvos darbo vietos išlaidos
|
2,74
|
1,24
|
1,50
|
Lyginamoji EURES ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) veiklos analizė parodė, kad EURES išlaidas galima interpretuoti kaip nedidelį VUT išlaidų papildymą, efektyviai naudojant išlaidas plečiant veiklos sritį nuo nacionalinio iki tarpvalstybinio įdarbinimo. Atrodo, kad EURES efektyvumą labiau lemia tinklo poveikis, o ne nacionaliniai aspektai.
Nors nacionaliniai koordinatoriai mano, kad investicijos į bendrą koordinuojamą kanalą ir EURES portalą yra proporcingos, nauda dar nėra visiškai matoma. Tai pabrėžia faktas, kad šiuo metu šalys kanalu neperduoda visų laisvų darbo vietų. Tikimasi, kad efektyvumas žymiai padidės visiškai įgyvendinus automatinį laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų profilių susiejimą, kuris bus baigtas, kai valstybės narės integruos Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų (ESCO) klasifikatorių.
EURES reglamentu buvo nustatyti nauji administraciniai reikalavimai, be kita ko: prašymas išplėsti nacionalinį tinklą priimant naujus EURES narius ir partnerius (todėl atsirado poreikis sukurti naujas priėmimo procedūras, o kai kuriais atvejais ir naujus teisės aktus); privalomi ir labiau suderinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai (tai reiškė naujų procedūrų ir priemonių sukūrimą) ir pareiga sukurti ryšį tarp nacionalinių laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų duomenų bazių EURES portale per bendrą koordinuojamą kanalą. Reglamente nenumatyta papildomų išteklių šiems pokyčiams įgyvendinti. Be to, norint išvengti dubliavimosi su susijusiomis ES iniciatyvomis, reikia didinti koordinavimo pastangas. Todėl padidėjo administracinis krūvis. Nors tikimasi, kad nuoseklesnio ir geriau veikiančio tinklo nauda bus didesnė už šių pokyčių išlaidas, tinklas įprastai nagrinės supaprastinimo ir administracinio darbo krūvio mažinimo būdus.
2.4Suderinamumas
Kalbant apie išorinį suderinamumą, analizuojant kitų Europos iniciatyvų tikslus ir veiksmus nustatyta, kad EURES reglamentas papildo ir atitinka šias iniciatyvas remdamas darbo jėgos judumą, visišką užimtumą ir darbo rinkų integraciją. Esama sinergijos tarp EURES veiklos ir kitų Europos iniciatyvų, tokių kaip programa „Erasmus+“ (pvz., EURES darbuotojų skatinimas pasinaudoti programos „Erasmus“ teikiamomis galimybėms), INTERREG (pvz., papildomų patarimų teikimas pasienio regionuose) ir ESF (pvz., finansavimas EURES darbuotojams, nors kitu atveju tai būtų neprieinama). Vis dėlto rekomenduojamas geresnis ir glaudesnis bendradarbiavimas naudojant šias dvi priemones:
-Europass portalą (kuriame taip pat yra darbo paieškos funkcija);
-portalą „Jūsų Europa“ (kuriame taip pat pateikiama mobiliems darbuotojams aktuali informacija).
Kalbant apie vidinį suderinamumą, reglamente apibrėžtos EURES paslaugos ir priemonės buvo kuriamos nuosekliai, ypač atsirado sąveikų tarp EURES bendrojo pobūdžio paramos paslaugų ir judumo programų. Dauguma EURES šalių koordinuoja savo veiklą visame tinkle, ypač dėl įdarbinimo projektų, o mažiau dėl skatinimo ir komunikacijos veiklos. Nors visų EURES veiksmų tikslai yra suderinti ir juos įgyvendinant nebuvo nustatyta dubliavimosi, EURES narės, dalyvaujančios tarpvalstybinėje partnerystėje ir nacionaliniame EURES tinkle, susiduria su ataskaitų teikimo dubliavimusi. Be to, dėl finansinių ir žmogiškojo kapitalo išteklių, kuriuos gali naudoti EURES šalys, skirtumų gali atsirasti teikiamų paslaugų kokybės ir rūšies nenuoseklumo. Nacionaliniu lygmeniu taip pat gali kilti nenuoseklumo tarp narių ir partnerių, ypač tarp valstybinių ir privačių organizacijų, kurioms būdingi skirtingi prioritetai ir darbo būdai, rizika.
2.5ES pridėtinė vertė
Apskritai suinteresuotosios šalys konsultavosi ir pripažino EURES reglamento ES pridėtinę vertę, nes vienos valstybės narės negalėjo pasiekti dabartinio EURES paslaugų teikimo lygio. Tai ypač susiję su informacijos teikimu ir pagalba po įdarbinimo, pagalbos dėl pameistrystės ir stažuočių paslaugomis, judumo programomis ir tarpvalstybinėmis partnerystėmis.
EURES veiksmų mastas yra palyginti nedidelis ir apima maždaug dešimtadalį visų ES vidaus darbo jėgos judumo srautų. Todėl negalima daryti išvados, kad EURES veiksmai apskritai yra vienintelis būdas palaikyti darbo jėgos judumą ES viduje. Tačiau vertinimo išvados rodo, kad dėl EURES reglamento EURES paslaugomis besinaudojantys klientai pasiekė greitesnių arba geresnių rezultatų, o tai prisidėjo prie integracijos į darbo rinką.
EURES reglamente pateikiama visa apimanti EURES šalių bendradarbiavimo ir koordinavimo darbo judumo srityje sistema ir bendra vizija. Juo taip pat užtikrinama ir skatinama sąžiningų darbo sąlygų ir standartų apsauga. Keitimasis informacija apie darbo jėgos judumą ir rinkas nebūtų vykęs struktūriškai ir nebūtų taip koordinuojamas be EURES.
Susidūrus su COVID-19 pandemijos sukeltais sutrikimais, EURES struktūra palengvino greitą informacijos apie pasienio regionų problemas rinkimą. Be to, dėl santykinės Europos internetinių darbo dienų autonomijos nuo nacionalinių išteklių buvo galima tęsti šią paslaugą: 2020 m., nepaisant nerimą keliančio laikotarpio, buvo surengtas 21 darbo dienų renginys, palyginti su vidutiniškai 27 darbo dienų renginiais ankstesniais metais.
3Išvados ir įgyta patirtis
3.1Išvados
Reglamentas vertinamas tuo metu, kai paaiškėjo reformos išlaidos, tačiau dar nėra pastebimas visas teigiamas poveikis.
Remiantis surinktais įrodymais, galima daryti išvadą, kad reglamente apibrėžtos EURES priemonės ir paslaugos paprastai yra tinkamos tenkinant ES darbo jėgos judumo poreikius, nors ir skirtingais mastais.
EURES padeda įsidarbinti ES viduje, skatina sąžiningas darbo sąlygas ir geresnį supratimą apie darbo jėgos judumo galimybes. Nacionaliniu mastu EURES veiksmingumas yra lyginamas su valstybinėmis užimtumo tarnybomis (VUT). Veiksmingumą galėtų pagerinti greitesnis tinklo išplėtimas, visapusiškas keitimasis gyvenimo aprašymais ir laisvomis darbo vietomis bei visiškas automatinio susiejimo įgyvendinimas. Ir toliau dedamos tokios pastangos – ypatingu pasiekimu taps visiškas Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų (ESCO) klasifikatoriaus patvirtinimas visose valstybėse narėse pagal EURES reglamento 19 straipsnio 3 dalį ir Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1021 iki galutinio termino (2021 m. rugpjūčio 7 d.).
EURES negali remti visų jaunesnių darbuotojų, turinčių įsidarbinimo galimybių, nes stažuotės ir pameistrystė kai kuriose šalyse nėra įtraukiamos į užimtumo tarnybų veiklą dėl teisinių priežasčių. Be to, EURES tinklo matomumas tarp darbo rinkos dalyvių yra ribotas, o tai turi įtakos jo veiksmingumui.
Dėl reglamento EURES yra efektyvus. EURES išlaidų efektyvumas padidėjo, atsižvelgiant į individualaus kontakto, į portalą perkeltų laisvų darbo vietų ir įdarbinimo išlaidas. Nuoseklesnio ir geriau veikiančio tinklo nauda atsveria reglamentu nustatytų pokyčių išlaidas. Tačiau investicijų į IT infrastruktūrą nauda dar nėra visiškai matoma, o administracinis krūvis padidėjo.
EURES reglamentas yra suderinamas su kitomis Europos iniciatyvomis remiant darbo jėgos judumą, visišką užimtumą ir darbo rinkų integraciją. Tačiau patartina geriau ir glaudžiau bendradarbiauti su Europass portalu ir portalu „Jūsų Europa“.
EURES reglamento ES pridėtinę vertę patvirtina suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuojamasi, nes vienos valstybės narės negalėjo pasiekti panašaus tarpvalstybinio darbo jėgos judumo paramos lygio.
3.2Įgyta patirtis
Iš šio vertinimo išvadų galima paminėti šiuos su patirtimi susijusius veiksmus, gerinančius reglamento įgyvendinimą.
Užbaigti automatinio susiejimo diegimą. Visi nariai ir partneriai turėtų užtikrinti laisvų darbo vietų ir gyvenimo aprašymų perkėlimą į EURES portalą ir užbaigti Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų (ESCO) klasifikatoriaus suderinimą arba patvirtinimą siekiant gauti geresnius susiejimo rezultatus.
Suderinti EURES, Europass ir „Jūsų Europa“ portalus. Europos Komisija ir Europos darbo institucija turėtų atlikti galimo informacijos ir paslaugų teikimo dubliavimosi analizę portale „Jūsų Europa“ (įgyvendinant Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą), Europass portale ir EURES portale.
Stiprinti komunikaciją, kad būtų užtikrintas EURES matomumas. Europos koordinavimo centras turėtų parengti naują komunikacijos strategiją, kad būtų pasiekta vieninga komunikacija visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, ES), nustatant papildomus komunikacijos kanalus, apibrėžiant tikslinius komunikacijos veiksmus, susiejant komunikacijos rezultatus su EURES rezultatais ir didinant EURES portalo matomumą tarp paieškos sistemų.
Pagerinti paslaugų teikimo kokybę. Europos Komisija ir Europos darbo institucija turėtų remti minimalaus paslaugų, ypač pagalbos po įdarbinimo, kokybės lygio derinimą visame tinkle.
Pagerinti ir supaprastinti stebėseną ir duomenų rinkimą. Europos Komisija ir Europos darbo institucija, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis koordinavimo tarnybomis, turėtų toliau integruoti programavimo ir stebėsenos procesus, tobulinti ir supaprastinti duomenų rinkimą ir supaprastinti stebėseną per EURES, Bendruosius skaitmeninius vartus ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI).
Didinti plėtrą. Nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų dėti daugiau pastangų nustatydami, pritraukdami ir priimdami naujus narius ir partnerius. Europos koordinavimo centras turėtų palengvinti procesą teikdamas gaires, paramą ir lengvindamas keitimąsi žiniomis.
Dažniausiai bandoma pritaikyti šią įgytą patirtį, tačiau šiuo vertinimu sudaromos sąlygos sutelkti pastangas. Iš esmės visose srityse reikalingi veiksmai ir įsipareigojimai tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Tai yra EURES, kaip tinklo, pobūdžio dalis. Jei dėl šio tinklo pobūdžio nėra abejonių, teisinės sistemos pakeitimai nepadės daryti pažangos, priešingai, jie atitrauks dėmesį nuo būtinų tolesnių veiksmų. Todėl Komisija turėtų toliau stengtis visapusiškai įgyvendinti EURES reglamentą ir pasinaudoti reguliaraus ataskaitų teikimo, numatyto reglamento 33 straipsnyje, galimybe siekdama papildyti šio vertinimo informaciją.