EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1557

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0065/2021),

kadangi, vykdydama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija norėtų pabrėžti, kad, didinant skaidrumą ir atskaitomybę bei įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą, ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą;

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas;

pabrėžia, jog Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais visi mokėjimai Ombudsmeno administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų;

apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos 9 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net jei daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija; prašo atliekant skyriaus „Administravimas“ auditą daugiau dėmesio skirti klausimams, kurie Ombudsmenui labai svarbūs ar net itin svarbūs;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Ombudsmeno tarnybai buvo pereinamieji metai, nes jie sutapo su ombudsmenės pirmosios kadencijos pabaiga ir jos perrinkimu 2019–2024 m. Parlamento kadencijai; visapusiškai remia ombudsmenės nustatytus tikslus, susijusius su strategija iki 2024 m. „Towards 2024“, apimančia jos antrąją kadenciją;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Ombudsmeno biudžetas yra visų pirma administracinis ir kad didelė dalis lėšų naudojama išlaidoms, susijusioms su darbuotojais, pastatais, baldais ir įranga, taip pat įvairioms einamosioms išlaidoms padengti; pažymi, kad 2019 m. šis biudžetas siekė 11 496 261 EUR (palyginti su 10 837 545 EUR 2018 m. ir 10 905 441 EUR 2017 m.);

pažymi, kad buvo įvykdyta 92,3 proc. įsipareigojimų (įskaitant iš 2019 m. į 2020 m. perkeltus asignavimus) (palyginti su 95,3 proc. 2018 m. ir 93,91 proc. 2017 m.) ir kad iš visų asignavimų 89,5 proc. buvo sumokėti 2019 m. (palyginti su 91,3 proc. 2018 m. ir 86,2 proc. 2017 m.);

teigiamai vertina geresnius asignavimų perkėlimo rezultatus, pvz., tai, kad iš 2019 m. į 2020 m. perkeltų asignavimų suma sudaro 323 410 EUR, t. y. 2,8 proc. 2019 m. biudžeto (palyginti su 433 866 EUR suma, kuri iš 2018 m. buvo perkelta į 2019 m. ir sudaro 4 proc. 2018 m. biudžeto); be to, atkreipia dėmesį į tai, kad buvo panaudota 90,36 proc. iš 2018 m. į 2019 m. perkeltų asignavimų (palyginti su 82,64 proc. 2017 m.);

pripažįsta, kad Ombudsmenas patikimai valdo finansus, pvz., visais atvejais, kai tam tikrų biudžeto eilučių nepanaudojimas atrodo sisteminis, Ombudsmenas sumažina atitinkamus vėlesnių metų asignavimus, pvz., leidiniams skirtą biudžeto eilutę, kuri buvo iniciatyviai ir laipsniškai mažinama nuo 219 000 EUR 2017 m. iki 123 000 EUR 2021 m. biudžeto projekte;

primena, kad, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnio 1 dalimi, Ombudsmenas „turi įgaliojimus priimti […] skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas“; pripažįsta, kad Ombudsmenas gali atlikti tyrimus „savo iniciatyva arba remdamasis skundu“ (Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 1 dalis) arba „per Europos Parlamento narį“ (SESV 228 straipsnio 1 dalis); palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas vykdo savo pareigas laikydamasis Sutarčių ir savo įgaliojimo;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

10.

supranta, kad darbo krūvis vis didėja, ir pritaria strategijai, kai įmanoma, taikyti korporatyvinius sprendimus, pvz., administraciniais klausimais bendradarbiaujant su Komisija ir Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuru, siekiant perkelti darbuotojus skundų nagrinėjimo užduotims vykdyti; pažymi, kad darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. yra mažesnis negu 2018 m. gruodžio 31 d. – 74 pareigybės, palyginti su 78 pareigybėmis; pažymi, kad taip yra dėl tuščių, tos dienos duomenimis, neužpildytų pareigybių ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus sumažėjimo;

11.

pakartoja, kad remia Ombudsmeno prašymą padidinti darbuotojų skaičių, jog būtų galima susidoroti su didėjančiu darbo krūviu;

12.

teigiamai vertina susitarimus dėl paslaugų, pvz., dėl darbuotojų asmens bylų valdymo korporatyvinės priemonės (SYSPER asmens bylų modulio) įgyvendinimo ir pavienių darbuotojų teisių į išmokas valdymo delegavimo Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui, nes taip padidinamas (visų pirma mažesnių institucijų) administracinis efektyvumas; pažymi, kad informacinių technologijų (IT) sektorius glaudžiai bendradarbiauja su Parlamentu ir Komisija siekdamas integruoti ir prižiūrėti visas korporatyvines Sąjungos priemones ir tarpinstitucinių IT preliminariųjų sutarčių naudojimą;

13.

ragina Ombudsmeną išlaikyti ir plėtoti ryšius su Sąjungos ir nacionalinio lygmens organais, kurie padėtų keistis informacija ir geriausia patirtimi ir, kai įmanoma, nustatyti bendrus principus (tokius kaip susijusius su Tarpinstitucinio komunikacijos internetu komiteto parengtomis gairėmis) bendriesiems administraciniams, finansiniams, darbuotojų ir IT klausimams spręsti, taip pat etikai, skaidrumui ir viešajai reputacijai palaikyti; teigiamai vertina intensyvų keitimąsi informacija su nacionalinėmis ombudsmenų tarnybomis ir nacionalinių ombudsmenų tarnybų atstovų susitikimų organizavimą siekiant įvardyti temas, kuriomis būtų galima atlikti lygiagrečius tyrimus;

14.

dar kartą ragina Ombudsmeną glaudžiau bendradarbiauti su Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu: glaustai ir laiku informuoti šį komitetą apie atitinkamas nesėkmes, t. y. netinkamo administravimo atvejus ir (arba) neigiamus institucijų atsakymus į Ombudsmeno pateiktas rekomendacijas; tačiau palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas savo metinėje „Administracinių klaidų taisymo“ ataskaitoje išsamiai išdėsto, kaip institucijos laikosi jo rekomendacijų, ir kad Ombudsmenas patvirtino, jog individualiais atvejais savo rekomendacijas jis pateiks tiesiogiai atsakingam komitetui;

Žmogiškieji ištekliai

15.

pakartoja, kad lyčių pusiausvyra reikalinga visais hierarchiniais lygmenimis; pripažįsta, kad šioje srityje Ombudsmenas, siekdamas išlaikyti įdarbinamų vyrų ir moterų pusiausvyrą, pats imasi veiksmų, ir kad Ombudsmeno darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos ir vadovų pareigose įtvirtinta lyčių pusiausvyra;

16.

žino, kad mažai institucijai sudėtinga siekti geografinės pusiausvyros, bet vis dėlto pažymi, kad 2019 m. Ombudsmeno darbuotojai atstovavo 20 iš 27 valstybių narių piliečių; pažymi, kad vadovų buvo septyni ir jie buvo penkių skirtingų valstybių (Airijos, Italijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos) piliečiai, palyginti su 2018 m., kai vadovai buvo šešių skirtingų valstybių piliečiai; pripažįsta planus 2020 m. atlikti reorganizaciją siekiant padidinti Ombudsmeno veiklos efektyvumą – kuo labiau sumažinti vadovų skaičių, kartu atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą;

17.

pažymi, kad Ombudsmenas atnaujino savo įvairovės politiką – ja sprendžiami negalios ir lyčių pusiausvyros klausimai; pripažįsta, kad 2019 m. buvo užbaigtos kovos su priekabiavimu politikos įgyvendinimo gairės; pažymi, kad 2019 m. taip pat buvo baigtos rengti dar kelios žmogiškųjų išteklių politikos priemonės ir sprendimai, pvz., susiję su „grįžimu į mokyklą“, persikraustymo išlaidų atlyginimu, darbu ne visą darbo laiką, grįžimu į darbą po ilgos trukmės nedarbingumo atostogų, o kitos politikos priemonės, įskaitant išorinės veiklos politikos priemones, rengiamos šiuo metu;

18.

ragina Ombudsmeną spręsti su personalu susijusius klausimus ir ieškoti būdų, kaip būtų galima pagerinti įdarbinimo procesus, kad laisvos darbo vietos neliktų neužpildytos pernelyg ilgai, nes tai daro tiesioginę neigiamą įtaką darbo krūvio pasiskirstymui ir kartu su sutartininkų skaičiaus mažėjimu galėtų pakenkti institucijos veiksmingumui;

19.

atkreipia dėmesį į darbuotojams siūlomas lanksčias darbo sąlygas (lankstus darbo laikas, nuotolinis darbas ir darbas ne visą darbo laiką), taip pat mokymą komandos sutelktumo klausimais; ragina Ombudsmeną toliau didinti darbuotojų gerovę ir atlikti nuomonės apklausas siekiant gauti galimus pasiūlymus dėl patobulinimų ir lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga;

20.

prašo Ombudsmeno pranešti apie konkrečius atnaujintos įvairovės politikos laimėjimus bei veiksmų, kurių imtasi siekiant stiprinti įvairovę ir užtikrinti, kad Ombudsmenas taptų įtraukesne darbo vieta neįgaliesiems, rezultatus;

Interesų konfliktas, priekabiavimas, informavimas apie pažeidimą

21.

primena, kad 2018 m. Ombudsmeno strateginė iniciatyva SI/2/2018/AMF dėl orumo darbe Sąjungos institucijose ir agentūrose buvo geriausios priekabiavimo prevencijos patirties pavyzdys; pažymi, kad darbuotojų informavimas apie priekabiavimo problemas Ombudsmenui tapo prioritetu – jis visiems darbuotojams rengia privalomus mokymus orumo ir pagarbos darbe klausimais; pažymi, kad buvo surengti mokymai etikos korespondentams ir Taikinimo komiteto nariams siekiant parengti juos vykdyti savo funkcijas įgyvendinant Ombudsmeno kovos su priekabiavimu politiką; palankiai vertina tai, kad informavimo sesijos etikos klausimais, apimančios tokius dalykus kaip etiškas elgesys, priekabiavimas, informavimas apie pažeidimus, interesų konfliktai ir išorės veikla, tapo sudedamąja naujų darbuotojų ir stažuotojų įvadinio Ombudsmeno mokymo dalimi;

22.

sveikina Ombudsmeną sukūrus vartotojams patogią interneto svetainę, kurioje išdėstyta ne tik visa informacija apie pagrindinę Ombudsmeno veiklą, bet ir patalpinta skiltis etikos klausimais; palankiai vertina tai, kad interneto svetainėje skaidrumo sumetimais paskelbtas 2019 m. Ombudsmeno atliktų komandiruočių išsamus sąrašas, įskaitant informaciją apie paskirties vietą, tikslą ir atitinkamas išlaidas – ši informacija taip pat pateikiama jo metinėje veiklos ataskaitoje;

23.

pažymi, jog reikia taikyti sudėtinį metodą, kad Europos institucijų tinklalapiai būtų prieinami bet kokios rūšies negalią turintiems asmenims, įskaitant galimybę naudotis nacionalinėmis gestų kalbomis; siūlo į šį procesą įtraukti su negalia susijusias organizacijas;

24.

palankiai vertina Ombudsmeno darbą sprendžiant interesų konfliktų klausimus, ypač bendradarbiavimą su Prancūzijos vyriausiąja viešojo gyvenimo skaidrumo valdyba ir dalyvavimą Parlamento ir Europos Centrinio Banko renginiuose šia svarbia tema;

Vidaus valdymas, veikla, vidaus kontrolė

25.

pripažįsta Ombudsmeno aiškiai suformuluotus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR); teigiamai vertina nurodytus efektyvumo laimėjimus, pvz., pasiektus bylų administravimo procesuose – jie pranoko ankstesnių metų rezultatus, pvz., „sprendimas dėl priimtinumo“ 91 proc. bylų priimamas per mėnesį (palyginti su 90 proc. bylų 2018 m.), „tyrimas baigiamas per 6 mėnesius“ 63 proc. bylų (palyginti su 57 proc. 2018 m.) ir „tyrimas baigiamas per 18 mėnesių“ 90 proc. bylų (palyginti su 88 proc. 2018 m.);

26.

ragina Ombudsmeną išnagrinėti, kaip įvertinti platesnį Ombudsmeno tyrimų ir atitinkamų rekomendacijų poveikį Sąjungos institucijoms; labai gerai suvokia, kad pasiūlymų įvykdymas užregistruojamas konkrečiu momentu ir neatsižvelgiama į pokyčius, kurie vyksta lėčiau ir dažnai yra platesnių tyrimų rezultatas; atkreipia dėmesį į bendrą įvykdytų pasiūlymų dalį – 77 proc. (palyginti su 81 proc. 2018 m.); galiausiai prašo atitinkamus duomenis pateikti kaip konkretų PVRR;

27.

palankiai vertina tai, kad institucijos teigiamai reagavo į 90 iš 117 Ombudsmeno pateiktų patobulinimo pasiūlymų; atkreipia dėmesį, kad pasiūlymai buvo pateikti 69 bylose, o 52 iš šių bylų institucijos ėmėsi veiksmų savo darbo metodams patobulinti; teigiamai vertina tai, kad vienuolika institucijų įvykdė 100 proc. patobulinimo pasiūlymų, o Komisija, kuriai tenka dauguma bylų, įvykdė 70,9 proc. pasiūlymų;

28.

pastebi, kad 2019 m. užregistruotų skundų skaičius buvo 2 171 (palyginti su 2 160 2018 m.), naujų išnagrinėtų bylų skaičius siekė 2 201 (palyginti su 2 180 2018 m.), o Ombudsmeno įgaliojimams priklausančių bylų skaičius buvo 871 (palyginti su 880 2018 m.); pažymi, kad Ombudsmenas pagal skundus pradėjo 456 naujus tyrimus (palyginti su 482 2018 m.) ir užbaigė rekordinį skaičių – 552 – skundais grindžiamų tyrimų (palyginti su 534 2018 m.), o dėl didelės bylų apyvartos tik 117 tyrimų buvo perkelti į 2020 m. (palyginti su 222, perkeltais į 2019 m.);

29.

pažymi, kad labiausiai padaugėjo šių rūšių skundų: pagarba pagrindinėms teisėms, tinkamas naudojimasis diskrecija (įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras), tarnybos kultūra, skaidrumas ir procesinių teisių paisymas; ragina Ombudsmeną toliau teikti ataskaitas Parlamentui apie Sąjungos institucijoms šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas;

30.

pateikia kitus 2019 m. Ombudsmeno baigtų tyrimų rezultatus: 56 proc. bylų netinkamo administravimo atvejų nenustatyta, 33 proc. bylų institucijos iniciatyva buvo pasiektas susitarimas, problemos išspręstos arba išspręstos iš dalies, 5 proc. bylų nebuvo pagrįsta atlikti tolesnius tyrimus, 5 proc. bylų buvo nustatyti netinkamo administravimo atvejai, susitarta arba iš dalies susitarta dėl rekomendacijos, o 0,9 proc. bylų buvo išspręstos kitaip;

31.

pažymi, jog 2018 m. vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje daroma išvada, kad užbaigus likusius veiksmus veiklos tęstinumo užtikrinimo klausimais, Ombudsmeno rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo sistemos yra veiksmingos, efektyvios ir pagal jas galima pagrįstai įsitikinti, kad Ombudsmenas nuosekliai įgyvendins savo kontrolės tikslus; pažymi, jog Ombudsmenas plėtojo sąveiką su Komisija, kad galėtų naudotis bendromis priemonėmis ir (arba) paslaugomis personalo valdymo, finansų valdymo ir apskaitos, viešųjų pirkimų, komandiruočių valdymo ir įdarbinimo srityse; prašo Ombudsmeno teikti informaciją apie bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su priemonėmis, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą;

32.

pažymi, kad Ombudsmeno ataskaitoje pateiktas atsakymas dėl 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo tolesnių veiksmų buvo susijęs su Europos ombudsmeno statuto peržiūros procesu; atkreipia dėmesį į tai, kad, kai tik bus priimtas naujas reglamentas dėl Ombudsmeno pareigų vykdymo, Ombudsmenas atitinkamai peržiūrės savo įgyvendinimo nuostatas ir būsimose metinėse veiklos ataskaitose nurodys visus šios srities pokyčius;

Skaidrumas

33.

atkreipia dėmesį į skundu pagrįstą tyrimą, kurį atlikdamas Ombudsmenas paprašė Tarybos generalinio sekretoriato registruoti visus lobistų ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir (arba) jo kabineto narių susitikimus; sutinka su Ombudsmeno pareiškimu, kad Pirmininko kabineto nariai turėtų susitikti tik su skaidrumo registre registruotais interesų atstovais ir dalyvauti tik tokių atstovų organizuojamuose renginiuose;

34.

pasinaudodamas galimybe, sveikina Ombudsmeną pradėjus Tarybos 2017 m. teisėkūros darbo skaidrumo tyrimą (OI/2/2017) siekiant suteikti piliečiams galimybę lengviau sekti Sąjungos teisėkūros procesą; palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas neseniai teigiamai įvertino naujas Tarybos skaidrumo didinimo iniciatyvas, pvz., planus savo iniciatyva skelbti derybų dėl teisės aktų projektų pažangos ataskaitas – šis pokytis atitinka pasiūlymus, kuriuos Ombudsmenas pateikė atlikęs tyrimus; vis dėlto primena Ombudsmeno nuomonę, kad Taryba turėtų toliau dėti daugiau pastangų skaidrumo srityje, inter alia, skelbti valstybių narių pozicijas, Tarybos teisėkūros procedūra priimtus dokumentus, įskaitant darbo grupių posėdžių protokolus, trilogų ir kitus svarbius darbo dokumentus; palankiai vertina Ombudsmeno pasiūlymus užtikrinti sistemingesnį ir veiksmingesnį požiūrį į buvusių darbuotojų, išeinančių dirbti į privatųjį sektorių, arba iš privačiojo sektoriaus į Komisiją ateinančių dirbti asmenų klausimą;

35.

gerai vertina dar vieną gerą pavyzdį – ataskaitą dėl skubos tvarkos, taikomos nagrinėjant galimybę visuomenei susipažinti su informacija, ir jos įgyvendinimo; teigiamai vertina atliktą įvertinimą, rodantį, kad taikant skubos tvarką tris kartus sumažėjo galimybės visuomenei susipažinti su informacija bylų nagrinėjimo laikas;

36.

palankiai vertina tai, kad užbaigtas vartotojui patogus bylų nagrinėjimo vadovas, dinamiškai ir glaustai, tačiau visapusiškai apimantis visas bylų nagrinėjimo procedūras;

37.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas automatiškai skelbia užklausas savo interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai skundo pateikėjas konkrečiai prašė užtikrinti konfidencialumą arba kai byloje yra asmens duomenų;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas, duomenų apsauga

38.

prašo Ombudsmeno skaitmeninės pertvarkos politikos srityje toliau plėtoti interneto svetainės ir bylų valdymo sistemos sąveiką užtikrinant automatinį informacijos iš interneto svetainės įkėlimą į skundų valdymo sistemą ir sudarant sąlygas skundo pateikėjui prie internetu pateikto skundo pridėti papildomus dokumentus, ir prašo, kad viso proceso metu bendravimas su skundo pateikėju vyktų per internetinę paskyrą;

39.

teigiamai vertina tai, kad Ombudsmenas pritaria tam, jog duomenų apsauga yra svarbi, ir įsipareigoja toliau ugdyti naudotojų sąmoningumą duomenų apsaugos internete svarbos klausimais; sveikina Ombudsmeną už 2018 m. parengtą su Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentu susijusį veiksmų planą, kuriuo siekiama pritaikyti institucijas prie naujų teisės aktų, taip pat pažangą, padarytą 2019 m. įgyvendinant plane nustatytus 24 veiksmus; palankiai vertina tai, kad sukurtas Europos ombudsmeno duomenų tvarkymo operacijų registras ir kad bendradarbiaujama su Europos Parlamentu;

40.

palankiai vertina tai, kad išorės ir vidaus komunikacijai Ombudsmenas naudoja nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą; palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas pripažįsta atvirojo kodo programinės įrangos pridėtinę vertę siekiant padidinti skaidrumą;

41.

ragina Ombudsmeną laikytis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijos iš naujo derėtis dėl 2018 m. Sąjungos institucijų ir „Microsoft“ pasirašytos Tarpinstitucinės licencinės sutarties ir įgyvendinimo sutarties, siekiant užtikrinti skaitmeninį nepriklausomumą, išvengti susaistymo su pardavėju ir kontrolės stokos, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

Komunikacija

42.

teigiamai vertina tai, kad Ombudsmenas 2019 m. viršijo užsibrėžtus su socialine žiniasklaida susijusius tikslus; pažymi, kad Ombudsmenas platformoje „Twitter“ buvo paminėtas 36 717 kartų (tikslas – 20 000) ir kad „Twitter“ paskyros sekėjų skaičius nuo 22 600 2018 m. pabaigoje padidėjo iki 26 300 2019 m. gruodžio mėn., t. y. 16 proc.; pažymi, kad greičiausiai augo platformos „Instagram“ kanalas, kurio auditorija per metus padidėjo 47 proc., o platformoje „LinkedIn“ sekėjų skaičius padidėjo 21 proc.;

43.

sveikina Ombudsmeną su tuo, kad 2019 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti nauja intraneto sistema (SISTEO), kurios „peržiūros projektas“ buvo pradėtas 2018 m., siekiant palengvinti informacijos sklaidą, prieigą prie vidaus procesų ir priemonių, taip pat prie tarpinstitucinių programų ir platformų; taip pat teigiamai vertina tai, kad 2019 m. gruodžio mėn. buvo užbaigtas Europos ombudsmenų tinklo ekstraneto (ENO) projektas;

44.

pabrėžia, kaip svarbu, kad gerai veiktų Europos ombudsmenų tinklo narių bendradarbiavimas, nes Sąjungos teisė ir politikos priemonės kasdieniam valstybių narių piliečių gyvenimui tampa vis svarbesnės;

45.

atkreipia dėmesį į Ombudsmeno iniciatyva teikiamą antrąjį apdovanojimą už gerą administravimą, jis buvo skirtas 54 pavyzdiniams projektams, kuriuos pateikė pagrindinės Sąjungos institucijos, taip pat daugelis agentūrų ir kitų organų, o tai rodo didelį susidomėjimą šiuo apdovanojimu; pažymi, kad bendras apdovanojimas už gerą administravimą atiteko Komisijos grupėms, rengusioms Sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti taršą plastiku ir ugdyti sąmoningumą su šia problema susijusiais klausimais;

Aplinkos aspektas

46.

teigiamai vertina Ombudsmeno įsipareigojimą sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką konkrečiais veiksmais, pvz., plačiai naudojant vaizdo konferencijų priemones vidaus ir tarpinstituciniams posėdžiams, šiomis priemonėmis buvo sudarytos sąlygos sumažinti komandiruočių skaičių; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis darbuotojų (o per COVID-19 krizę – visi darbuotojai) naudojasi nuotolinio darbo politika, kuria mažinamas asmeninio transporto poreikis; ragina Ombudsmeną toliau imtis veiksmų, kuriais siekiama sumažinti anglies pėdsaką, taip pat atidžiai stebėti institucijos naudojamą energijos rūšių derinį, daugiausia dėmesio skiriant švarių ir atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimui;

47.

palankiai vertina Ombudsmeno tarnybos iniciatyvas skatinti naudotis viešuoju transportu teikiant finansinę paramą metiniams abonementams ir ribojant automobilių stovėjimo vietų skaičių.