2022 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 184/179


P9_TA(2021)0432

2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas – visi skirsniai

2021 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (11352/2021 – C9-0353/2021 – 2021/0227(BUD))

(2022/C 184/17)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (1),

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (toliau – Finansinis reglamentas),

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (toliau – DFP reglamentas) (3), ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija (4), taip pat į susijusias vienašales deklaracijas (5),

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (6),

atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (7),

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2022 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (8),

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2022 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (9),

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos priimtą 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2021)0300) (toliau – Biudžeto projektas),

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 6 d. Tarybos priimtą poziciją dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kuri 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11352/2021 – C9-0353/2021),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

atsižvelgdamas į atitinkamų komitetų nuomones,

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0281/2021),

III skirsnis. Komisija

Bendroji apžvalga

1.

primena, jog minėtoje 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl 2022 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas apibrėžė aiškius 2022 m. biudžeto politinius prioritetus, kad būtų remiamas atsigavimas po COVID-19 krizės, skatinamos investicijos ir kovojama su nedarbu, taip pat padėtas atsparesnės ir tvaresnės Sąjungos pagrindas; dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai pasiryžęs siekti tų prioritetų, ir išdėsto toliau nurodytą poziciją siekdamas užtikrinti tinkamą prioritetų finansavimo lygį tam, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti;

2.

mano, jog Sąjungos biudžetas turi būti aprūpintas priemonėmis, kad jį pasitelkiant tuo pačiu metu būtų galima reaguoti į įvairias krizes; pakartoja Parlamento nuomonę, kad 2022-ieji turėtų būti visiško įgyvendinimo metai ir 2022 m. biudžetas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui; atsižvelgdamas į tai, pritaria lėšų didinimui siekiant skatinti investicijas, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, kurios yra Sąjungos ekonomikos kertinis akmuo ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės investicijas bei kuriant darbo vietas visose valstybėse narėse, stiprinti pastangas siekiant vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, suteikti naujų galimybių jaunimui ir užtikrinti vaikų apsaugą, kurti tvirtą Europos sveikatos sąjungą ir remti programą COVAX; taip pat patvirtina prioritetus saugumo, migracijos, prieglobsčio ir integracijos, pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių srityse, kartu pripažindamas pastaruoju metu blogėjančią padėtį išorės politikos ir humanitarinės pagalbos srityje ir poreikį turėti galimybę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu greitai reaguoti į būsimus iššūkius;

3.

atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl Biudžeto projekto, pagal kurią 1,43 mlrd. EUR sumažinti DFP išlaidų kategorijoms numatyti įsipareigojimų asignavimai, palyginti su Komisijos pasiūlymu; mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas grindžiamas įprastu principu „iš viršaus į apačią“, kuriuo įgyvendinamas bendro savavališko mažinimo tikslas, kuris nėra grindžiamas nei objektyviu įgyvendinimo tendencijų vertinimu, nei lėšų panaudojimo pajėgumais ir neatspindi daugybės iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, ar įgaliojimų, kuriuos Sąjunga prisiėmė; atkreipia dėmesį į prieštaravimą pagrindiniams bendriems politikos prioritetams; daro išvadą, kad Tarybos pozicija toli gražu neatitinka Parlamento lūkesčių, susijusių su ekonomikos gaivinimui skirtu biudžetu; todėl nusprendžia apskritai į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti Biudžeto projekte numatytus asignavimus, kalbant ir apie veiklos, ir administracines išlaidas, ir rengiant savo poziciją Biudžeto projektu vadovautis kaip atskaitos tašku; tačiau sutinka 2022 m. į prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą įrašyti 1 299 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, nes tai atspindi politinį susitarimą dėl Reglamento dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo (10);

4.

primygtinai reikalauja, kad nauji politikos prioritetai ar užduotys būtų nustatomi kartu numatant naujus išteklius ir kad agentūros įsteigimas ar jos įgaliojimų išplėtimas neturėtų būti vykdomas esamų programų ar agentūrų sąskaita; todėl vėl įrašo sumažintus asignavimus, skirtus finansavimo programoms, kurias Komisija pasiūlė siekdama padidinti decentralizuotų agentūrų finansinius paketus; pabrėžia, kad reikia tinkamai koordinuoti agentūrų veiklą ir užtikrinti jų sąveiką siekiant padidinti jų darbo veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai esama konvergencijos siekiant konkrečių politikos tikslų, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai ir veiksmingai naudoti viešąsias lėšas;

5.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į neseniai pradėtą iniciatyvą dėl Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA); reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas į sprendimų priėmimo procedūrą siekiant įsteigti tokią instituciją; be to, atkreipia dėmesį į svarbias šios iniciatyvos pasekmes biudžetui ir į būtinybę suteikti Parlamentui galimybę visapusiškai atlikti savo, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmenį; griežtai prieštarauja bet kokiai finansavimo struktūrai, pagal kurią lėšos būtų perkeliamos nukreipiant jas nuo svarbiausių tikslų ir veiksmų, kuriuos iš pradžių suplanavo ir dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos pagal programas „Europos horizontas“, „ES – sveikatos labui“ ir „rescEU“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą Europos kovos su vėžiu plano finansavimą, nes šis planas yra prioritetinis Sąjungos biudžeto tikslas, kuriam neturėtų būti pakenkta dėl lėšų perskirstymo kitoms politikos iniciatyvoms; pabrėžia, kad dėl šios iniciatyvos pateikimo laiko Parlamentas negalėjo į ją atsižvelgti per savo svarstymą dėl 2022 m. biudžeto; tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas per taikinimo procedūrą 2022 m. biudžeto klausimu, ir ragina šiuo tikslu išnagrinėti kitas finansavimo priemones;

6.

taip pat pabrėžia, kad Komisija po to, kai buvo paskelbtas jos Biudžeto projektas, pranešė apie pabėgėliams iš Sirijos skirtą priemonių rinkinį; atsižvelgdamas į tai, ragina per taikinimo procedūrą dėl 2022 m. biudžeto, kuri apimtų ir Taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projektą, pasiekti išsamų susitarimą dėl viso priemonių rinkinio; pripažįsta, kad reikės papildomų priemonių siekiant tinkamai reaguoti į pastarojo meto įvykius Afganistane ir, be kita jo, teikti paramą piliečiams, įskaitant moteris ir mergaites, vaikus, pažeidžiamas grupes, taip pat labai tikslines rizikos grupes, pvz., mokslininkus, mokytojus, gydytojus ir mokslininkus, kurie neturi galimybės tęsti savo gyvenimo ir darbo Afganistane; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kintančią padėtį ir tai, kad nėra išsamaus ir ilgesnio laikotarpio poreikių vertinimo, šie klausimai negalėjo būti visapusiškai įtraukti į Parlamento svarstymą ir bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į Komisijos taisomąjį raštą Nr. 1/2022 ir vėliau pateiktą informaciją;

7.

nusprendžia padidinti lėšų pagal eilutes, pagal kurias numatytų lėšų panaudojimo lygis ir esamas veiklos pajėgumas yra puikūs, kad 2022 m. būtų galima panaudoti papildomus asignavimus; nurodo, kad, siekiant tinkamai finansuoti pirmiau nurodytus neatidėliotinus prioritetus, reikia visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemone ir toliau reikės iš dalies panaudoti bendros maržos priemonę (suma, kompensuojama iš einamųjų metų maržų); taip pat prašo, kad 2022 m. būtų galima panaudoti visą 2020 m. panaikintų įsipareigojimų sumą pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį;

8.

pabrėžia, kad reikia vėl įrašyti Biudžeto projekte numatytą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (toliau – EURI) finansavimo išlaidų lygį, kad būtų išvengta neigiamo signalo finansų rinkoms, kol Komisija per taikinimo procedūrą dar kartą įvertins prognozuojamus poreikius; pakartoja savo aiškią poziciją, kuri buvo ginama derybose dėl 2021–2027 m. DFP, kad NGEU palūkanų išlaidos ir grąžinamos sumos turėtų būti skaičiuojamos viršijant DFP numatytas viršutines ribas;

9.

pabrėžia, kad svarbu remti klimato politiką ir aplinkos apsaugą suteikiant papildomų išteklių atitinkamoms Sąjungos programoms ir priemonėms 2022 m.; be to, pabrėžia, kad, siekiant integruoti klimato aspektą, reikėtų dėti daugiau pastangų visose politikos srityse, kad būtų pasiektas bendras su klimatu susijusių išlaidų tikslas, kad per visą 2021–2027 m. DFP jos siektų bent 30 proc. Sąjungos biudžeto ir EURI išlaidų bendros sumos; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat dėti pastangas, kad 2024 m. 7,5 proc. metinių DFP išlaidų sudarytų išlaidos biologinės įvairovės tikslams ir nuo 2026 m. jos siektų 10 proc.; pabrėžia, kad Komisija, prieš pateikdama 2023 m. biudžeto projektą, turi nustatyti veiksmingą metodiką, visų pirma skirtą biologinės įvairovės nykimui stebėti ir sustabdyti ir ją atkurti, siekiant užtikrinti, kad Tarpinstituciniame susitarime nustatytas 2024 m. tikslas galėtų būti veiksmingai pasiektas; primygtinai prašo, kad Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas rengiant patikimesnes, skaidresnes ir išsamesnes tokių išlaidų įgyvendinimo ir stebėjimo metodikas, ir toliau yra pasiryžęs vykdyti metines konsultacijas ir glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir Taryba, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime; primena, kad tam, kad būtų įgyvendintas žaliasis kursas, labai svarbu, kad finansavimas būtų skiriamas tik veiklai, kuri atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą ir yra suderinama su Paryžiaus susitarimo tikslais; pabrėžia, kad paskelbtos gairės dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės turėtų būti laikomos visų kitų to paties pobūdžio išlaidų standartu ir turi būti konkrečiai naudojamos kaip pamatiniai sanglaudos politikos įgyvendinimo principai; primena, kad įgyvendinant biologinės įvairovės principą turi būti daroma daugiau nei visapusiškas atitinkamo Sąjungos acquis laikymasis;

10.

primena, kad moterys neproporcingai kenčia nuo COVID-19 krizės sukeltų pasekmių; pabrėžia lyčių aspekto integravimo į visas atitinkamas programas pagal 2022 m. biudžetą ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą svarbą siekiant užtikrinti, kad viešųjų lėšų naudojimas būtų vienodai naudingas moterims ir vyrams; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kuo greičiau pradėti taikyti veiksmingą, skaidrią ir išsamią metodiką atitinkamoms su lyčių lygybe susijusioms išlaidoms įvertinti, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų su 2022 m. biudžetu susijusiame procese ir metodikos taikymą išplėsti, kad ji apimtų visas DFP programas, ir, atsižvelgdamas į visa tai, ypač ragina vykdant visas Sąjungos politikos priemones ir programas užtikrinti sistemingą ir visapusišką duomenų rinkimą ir analizę, siekiant įvertinti atitinkamą jų poveikį lyčių lygybei visais aspektais ir visais biudžeto rengimo, stebėjimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais; be to, ragina skubiai įgyvendinti 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją ir numatyti konkrečių privalomų tikslų ir papildomų veiksmų, visų pirma, mokymo ir iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama lyčių lygybė ir kovojama su šališkumu lyčių atžvilgiu;

11.

pažymi, kad daug Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dokumentų ir pranešimų pateikiama tik anglų kalba; taip pat pažymi, kad darbo posėdžiai rengiami be galimybės gauti vertimo žodžiu paslaugų; reikalauja, kad būtų paisoma principų, teisių ir pareigų, išdėstytų Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Reglamente Nr. 1/1958 (11), taip pat gairėse ir vidaus sprendimuose, pavyzdžiui, Gero administracinio elgesio kodekse; todėl ragina Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras skirti reikiamų žmogiškųjų išteklių, kad būtų padidintas darbuotojų, atsakingų už vertimą raštu ir žodžiu, skaičius ir taip užtikrinta pagarba daugiakalbystei;

12.

todėl nustato bendrą 2022 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 171 802 114 290 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 4 008 766 380 EUR daugiau, palyginti su Biudžeto projektu; nusprendžia skirti papildomą 486 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; nustato bendrą 2022 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 172 467 593 189 EUR mokėjimų asignavimų;

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

13.

mano, kad sėkminga mokslinių tyrimų programa yra labai svarbi Sąjungos klestėjimui ateityje; pabrėžia, kad labai didelę Europos pridėtinę vertę turinti programa „Europos horizontas“ labai svariai prisidės prie žaliojo kurso ir pastangų kuriant neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, prie sėkmingos skaitmeninės pertvarkos ir Sąjungos ekonomikos atsigavimo po pandemijos; ypač pabrėžia, kad reikia didinti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus sveikatos srityje, įskaitant vėžio mokslinių tyrimų finansavimą; pabrėžia puikų šios programos įgyvendinimo rodiklį, kuris rodo, kad įgyvendinant programą galima panaudoti papildomus kitų metų biudžeto asignavimus; todėl 305 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma padidina programai „Europos Horizontas“ Biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą;

14.

pritaria Biudžeto projekte pateiktam pasiūlymui skirti 77,3 mln. EUR panaikintų įsipareigojimų trims veiksmų grupėms, nurodytoms atitinkamame bendrame politiniame pareiškime, pridėtame prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ (12); vis dėlto pažymi, kad likę 2020 m. panaikinti įsipareigojimai moksliniams tyrimams sudaro 408,7 mln. EUR; pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad ši netikėtai didelė panaikintų asignavimų mokslinių tyrimų srityje suma, kurios Komisija neprognozavo per derybas dėl DFP, turėtų būti visa suteikta pagal programą „Europos horizontas“, visapusiškai laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies; yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į tebesitęsiančią sveikatos krizę, pusė likusios sumos turėtų būti skirta veiksmų grupei „Sveikata“;

15.

pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant aukštos kokybės, tvarius, įperkamus ir tarpusavyje sujungtus transeuropinius transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus, todėl ji yra Sąjungos ekonomikos stiprinimo ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmės pagrindas; primena, kad EITP labai svariai prisideda siekiant bendro tikslo, kad bent 30 proc. DFP ir priemonės „Nex GenerationEU“ (NGEU) lėšų būtų skiriama su klimatu susijusioms išlaidoms finansuoti; pažymi, kad EITP atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir junglumą visoje Sąjungos teritorijoje; todėl siūlo padidinti trims EITP kryptims skiriamą finansavimą bendra 207,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais;

16.

pabrėžia, kad reikia įveikti skaitmeninę atskirtį ir sustiprinti Sąjungos atsparumą ir skaitmeninį suverenumą. mano, kad Skaitmeninės Europos programa yra gyvybiškai svarbi priemonė siekiant padidinti skaitmeninimą Sąjungoje, nes taip gerokai padidėtų našumas, taip pat padedant remti investicijas į kibernetinį saugumą ir dirbtinį intelektą; primena, kad reikia remti įmones, ypač novatoriškas skaitmenines MVĮ ir startuolius; taip pat mano, kad reikia papildomų asignavimų siekiant skatinti skaitmeninę įtrauktį ir skaitmeninį raštingumą bei įgūdžius visoje Europoje, ypatingą dėmesį skiriant moterų skaitmeniniam raštingumui; todėl siūlo programai skirtą sumą padidinti šiek tiek daugiau kaip 71 mln. EUR;

17.

remia įvairioms veiksmų grupės „Bendroji rinka“ kryptims skiriamo finansavimo padidinimą iš viso šiek tiek didesne kaip 37 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais; pabrėžia tinkamai finansuojamos Bendrosios rinkos programos svarbą siekiant didinti konkurencingumą, skatinti verslumą ir veiksmingai remti mažąsias įmones, įskaitant startuolius, išsikėlusias dvejopą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkį; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad reikia gerokai padidinti pagal biudžeto eilutę, skirtą įmonių konkurencingumui ir jų patekimui į rinkas gerinti, numatomus asignavimus visų pirma atsižvelgiant į sunkius ir ilgalaikius sveikatos krizės padarinius MVĮ;

18.

pabrėžia savo seniai pateiktą prašymą dėl specialios biudžeto eilutės ir lėšų turizmui, ypač atsižvelgiant į didelį veiklos masto šiame sektoriuje, apimančiame daug MVĮ, sumažėjimą dėl COVID-19 pandemijos; pripažįsta, kad daugelis Sąjungos programų prisideda prie ilgalaikio šio sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos turizmo programa padėtų užtikrinti labiau koordinuojamus, matomus ir skaidrius veiksmus, kuriais būtų veiksmingai remiamas sektoriaus atsigavimas ir pasuktų jį tvarios ateities linkme;

19.

mano, kad „InvestEU“ yra ekonomikos gaivinimo strategijos kertinis akmuo, ir pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų 2022 m. biudžete, kad įgyvendinant programą būtų galima nedelsiant pasiekti jos tikslus ir atkurti ilgalaikį Europos konkurencingumą; be to, pabrėžia „InvestEU“ konsultacijų centro ir „InvestEU“ portalo svarbą stiprinant investavimo ir verslo aplinką visoje Sąjungoje; todėl atmeta bet kokį Tarybos pasiūlytą šios programos lėšų sumažinimą ir nusprendžia kaip minimalų reikalavimą vėl įrašyti visas atitinkamas biudžeto eilutes į BP numatytą lygį;

20.

nusprendžia sudaryti rezervą su sąlyga, kad bus toliau gerinamas Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, veikiančios pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondą, valdymas, atsižvelgiant į 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijoje pateiktus reikalavimus (13); nusprendžia sukurti rezervą Europos bankininkystės institucijai (EBI), atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2021 nustatytus didelius trūkumus ir spragas, susijusius su nepakankamais veiksmais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, kol bus visiškai laikomasi Europos Audito Rūmų rekomendacijų;

21.

atsižvelgdamas į nustatytus Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ERA) poreikius, stiprina tą agentūrą, siekdamas užtikrinti, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį remdama perėjimą prie transporto rūšių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, taip pat tuose segmentuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, ir užtikrinti iš esmės vienodas sąlygas su kitomis transporto rūšimis, be kita ko, užtikrinant trūkstamų geležinkelių jungčių, ypač tarpvalstybinių, užbaigimą; pabrėžia, kad Agentūrai reikia daugiau darbuotojų, kad ji galėtų patenkinti didelį poreikį išduoti transporto priemonių leidimus, bendrus saugos sertifikatus (SSC) ir ERTMS geležinkelio kelio patvirtinimus ir įgyvendinti 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį;

22.

todėl padidina 1 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 668 593 067 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones; be to, šiai išlaidų kategorijai skiria bendrą 486 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, atitinkančią pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintus asignavimus;

2a išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23.

nusprendžia sukurti atskirą „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) biudžeto eilutę, pagal kurią būtų skiriamas specialus papildomas asignavimas Europos vaikų garantijų iniciatyvos įgyvendinimui skatinti, siekiant prisidėti prie vaikų skurdo panaikinimo ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslus, kartu švelninant neigiamą pandemijos poveikį vaikams; šiuo tikslu padidina 2a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 700 000 000 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

24.

primena, kad sanglaudos ir Europos teritorijų atkūrimo paramos (REACT-EU) parama ESF+ ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) turėtų padėti visų pirma kurti darbo vietas ir kurti kokybiškas darbo vietas, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat įgyvendinti socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo priemones, visų pirma susijusias su vaikų skurdu;

2b išlaidų pakategorė. Atsparumas ir vertybės

25.

atsižvelgdamas į COVID-19 krizę, pabrėžia, kad reikia sukurti stiprią Europos sveikatos sąjungą ir didinti sveikatos sistemų atsparumą; todėl nusprendžia 80 mln. EUR padidinti programos „ES – sveikatos labui“ išteklius;

26.

pabrėžia, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugoms teikti visų pirma turėtų būti skirti papildomi ištekliai, pirmiausia siekiant laiku užtikrinti nemokamą prieigą bei paslaugų kokybę;

27.

pabrėžia, kad jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas; todėl padidina finansavimą bendra šiek tiek didesne nei 137 mln. EUR suma, kad patenkintų didėjančią programos „Erasmus+“ paklausą, nes 5 proc. padidėjimas reiškia papildomus 40 000 judumo mainų, ir tai yra svarbus žingsnis siekiant kompensuoti praėjusių metų prarastas galimybes; primena, kad programa „Erasmus+“ – tai svarbiausia pavyzdinė ir viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų, strategiškai investuojanti į Sąjungos ir jos piliečių ateitį; primena, kad nepakankamas programos „Erasmus+“ finansavimas keltų pavojų tolesniam naujų galimybių jaunimui kūrimui ir didesnėms jų įsidarbinimo galimybėms; be to, 5 mln. EUR padidina Europos solidarumo korpusui skiriamą finansavimą, nes dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė neturėtų daryti neigiamos įtakos jaunimui skirtai paramai;

28.

pabrėžia, kad susidarius nepaprastajai padėčiai, įskaitant padėtis, susijusias su vis stiprėjančiu klimato kaitos poveikiu, Sąjungos biudžete turi būti sutelkta pakankamai išteklių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu 10 mln. EUR padidinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“) numatytas lėšas, visų pirma atsižvelgiant į gaivalines nelaimes Europoje, kad būtų sustiprinta Sąjungos piliečių apsauga ir pagerintas pasirengimas būsimų nelaimių dėl klimato kaitos atveju; todėl pabrėžia, kad reikia investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos ypač pažeidžiamiems regionams ir kad reikia juos atkurti tvariau;

29.

taip pat siūlo padidinti programos „Kūrybiška Europa“ paprogramei „Kultūra“ skiriamų lėšų kiekį 10 mlrd. EUR, siekiant remti Europos kultūros ir kūrybos sektorių ir kūrybos pramonės, kurie ypač stipriai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, atsigavimą; pabrėžia, kad nė vienos iš trijų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramių lėšos neturėtų būti naudojamos projektams pagal iniciatyvą „New European Bauhaus“ finansuoti;

30.

pabrėžia itin svarbų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos vaidmenį stiprinant Europos pilietiškumą ir demokratiją, lygybę, lyčių lygybę ir teisinės valstybės principus Sąjungoje, taip pat remiant smurto dėl lyties aukas ir primygtinai tvirtina, kad šiems tikslams remti reikalingi papildomi asignavimai; padidina Teisingumo programai skiriamas lėšas, kad būtų kompensuotas siūlomas lėšų sumažinimas siekiant finansuoti didesnes Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) užduotis pagal pasiūlymą dėl e. CODEX;

31.

nusprendžia padidinti biudžeto eilutės „Žiniasklaidos veiksmai“ biudžetą, sukurti rezervą siekiant paskatinti Komisiją radijo tinklams, informuojantiems ES temomis, užtikrinti daugiau stabilumo ir nuspėjamumo (skiriant finansavimą bent dvejiems metams) ir paaiškinti skirtingus tikslus, kuriems pasiekti finansavimas skiriamas per šią biudžeto eilutę; taip pat padidina asignavimus socialiniam dialogui, kad būtų stiprinamas socialinis dialogas ir, visų pirma, reaguojant į COVID-19 krizę ir jos ilgalaikes pasekmes, būtų remiami nacionaliniai socialiniai partneriai;

32.

mano, jog būtina padidinti Kirpo turkų bendruomenei skirtos biudžeto eilutės asignavimus, taip siekiant ryžtingai prisidėti prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremti iš abiejų bendruomenių atstovų sudarytą Kultūros paveldo apsaugos techninį komitetą, tokiu būdu skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

33.

padidina ESF+ fondo Užimtumo ir socialinių inovacijų krypčiai skiriamus asignavimus, daugiausia dėmesio skiriant moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui;

34.

primena svarbų decentralizuotų agentūrų, veikiančių pagal šią išlaidų pakategorę, vaidmenį; atsižvelgdamas į nustatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) poreikius, nusprendžia padidinti šių agentūrų finansavimą; be to, padidina Europos vaistų agentūros (EMA), FRA ir Eurojusto darbuotojų skaičių; taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos agentūrų, kovosiančių su COVID-19 sveikatos krizės padariniais ateityje, ypač Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), poreikius ir vadovaujantis iš dalies pakeistu steigimo reglamentu, svarbu toliau vertinti ir galbūt dar didinti finansavimą;

35.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Europos prokuratūra atlieka esminį vaidmenį apsaugant finansinius Sąjungos interesus, įskaitant priemonės „NextGenerationEU“ lėšų naudojimą, taip pat užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi; todėl nusprendžia tikslingai padidinti Europos prokuratūrai skirtus išteklius ir padidinti jos darbuotojų skaičių, kad ji galėtų, laikydamasi su jos įgaliojimų vykdymu susijusių reikalavimų, vykdyti savo pareigas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria Europos prokuratūra, 2021 m. įdarbindama reikiamus darbuotojus savo įgaliojimams įvykdyti, parodyti reikiamą lankstumą ir užtikrinti, kad ateityje bus galima visapusiškai pasinaudoti biudžeto valdymo institucijos patvirtintais asignavimais; atkreipia dėmesį į didelį neišnagrinėtų bylų skaičių ir į tai, kad vos tik po kelių veiklos savaičių Europos prokuratūra užregistravo daugiau kaip 1 000 pranešimų apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, o tai ypač parodo, kad prašymas skubus;

36.

padidina 2b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 296 065 210 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant galimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

37.

pastebi, kad kilusi COVID-19 pandemija ypač padėjo atkreipti dėmesį į strateginį vaidmenį, kurį žemės ūkis, visoje Europoje užtikrindamas saugių ir aukštos kokybės maisto produktų tiekimą už prieinamą kainą, atlieka siekiant išvengti maisto krizės; primygtinai reikalauja, kad, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, 2022 m. pagal kai kurias biudžeto eilutes būtų finansuojamos papildomos pasirinktiems žemės ūkio sektoriams skirtos paramos priemonės, t. y. paramos mokykloms programa;

38.

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų klimato kaitos srityje, kaip pabrėžta naujausioje 2021 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje; primena programos LIFE svarbą Sąjungoje remiant klimato srities veiksmus ir aplinkos apsaugą ir juos skatinant; atsižvelgdamas į puikų programos gebėjimą panaudoti lėšas, 171 mln. EUR (25 proc. daugiau nei BP) padidina biudžeto paramą LIFE pagal įvairias programos kryptis;

39.

pabrėžia, jog, siekiant skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad Europos aplinkos agentūra galėtų visapusiškai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir su juo susijusią politiką, taip pat siekiant vėliausiai iki 2050 m. įgyvendinti tikslą – neutralizuoti poveikį klimatui, reikia gerokai padidinti šios agentūros biudžetą; pabrėžia, kad Europos aplinkos agentūros sustiprinimas neturėtų būti finansuojamas pagal programą LIFE, kurios teisės aktų leidėjai šiais tikslais naudoti neplanavo;

40.

primygtinai ragina padidinti paramą atokiausiems regionams, visų pirma pasitelkiant atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI);

41.

todėl ragina padidinti 3 išlaidų kategorijai skiriamą įsipareigojimų asignavimų sumą 212 750 473 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį galimos maržos;

42.

primena, kad taisomajame rašte paprastai dar bus išsamiai apžvelgiamos turimos Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir kad požiūris į 3 išlaidų kategorijos pakeitimus gali būti atitinkamai pakoreguotas taikinimo procedūros metu;

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

43.

pabrėžia, kad svarbu didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo asignavimus, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Afganistane; taip pat panaikina Sienų valdymo ir vizų priemonei numatytų asignavimų sumažinimą, atliktą dėl to kad Komisija numatė finansuoti naujas Europolo užduotis pagal jo sustiprintus įgaliojimus, nes Europolui reikalingi asignavimai turėtų būti paimti tik iš nepaskirstytų maržų pagal atitinkamos DFP išlaidų kategorijos viršutines ribas ir (arba) mobilizuojant atitinkamas DFP specialias priemones; šiomis aplinkybėmis agentūrai eu-LISA taip pat kompensuoja Sienų valdymo ir vizų priemonės asignavimų perskirstymą;

44.

primena, jog svarbu užtikrinti pakankamai išsamią Sąjungos biudžeto nomenklatūrą, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo sprendimų priėmimo vaidmenį, o Parlamentas, visų pirma, galėtų atlikti savo demokratinės priežiūros ir kontrolės funkcijas visų išlaidų kategorijų atveju; todėl apgailestauja, kad Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui netaikoma išsamesnė nomenklatūra, atspindinti konkrečius šio fondo tikslus;

45.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į užduotis, numatytas politiniame susitarime dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, būtina didinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) finansavimą ir darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į agentūros nustatytus poreikius, reikia toliau didinti agentūros eu-LISA darbuotojų skaičių, padedant agentūrai 2022 m. įgyvendinti keletą itin svarbių Sąjungos vidaus saugumo ir sienų valdymo projektų, pvz., susijusių su AIS, ETIAS, sąveikumu, VIS peržiūrėtu reglamentu ir EURODAC reglamento peržiūra;

46.

panaikina Tarybos atliktą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) asignavimų sumažinimą, nes ši agentūra turi turėti deramų priemonių, o jos darbuotojai turi būti paaukštinti, kad galėtų vykdyti veiklą visose šiai agentūrai pagal naujus įgaliojimus numatytos atsakomybės srityse; tačiau nusprendžia į rezervą įrašyti 90 000 000 EUR su sąlyga, kad bus įdarbinti 20 likusių AD kategorijos pagrindinių teisių stebėtojų bei trys vykdomojo direktoriaus pavaduotojai ir bus patvirtinta Reglamento (ES) 2019/1896 (14) 46 straipsnio įgyvendinimo procedūra;

47.

todėl padidina 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 106 231 750 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant galimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

48.

pabrėžia, kad svarbu palaipsniui formuoti bendrą Sąjungos saugumo ir gynybos politiką, kartu gerbiant kai kurių valstybių narių neutralumo statusą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos klausimais, nes dėl jo Europa ir jos piliečiai ne tik tampa saugesni, bet ir sumažėja išlaidos; pažymi, kad Europos bendradarbiavimo gynybos srityje tikslas – sukurti sinergiją ir išvengti dvigubo išlaidų panaudojimo valstybėse narėse; ragina skirti daugiau lėšų Europos gynybos fondui ir kariniam mobilumui siekiant visapusiškai skatinti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramoninę bazę, kuri padėtų didinti labai reikalingą Sąjungos strateginį savarankiškumą;

49.

primena svarbų decentralizuotų agentūrų, veikiančių saugumo ir teisėsaugos srityje, vaidmenį, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), ir siūlo tikslingai didinti jų finansavimą ir (arba) atlikti darbuotojų skaičiaus pakeitimus, kad šios įstaigos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad, iki 2021 m. pabaigos nepatvirtinus peržiūrėto Europolo teisinio pagrindo, dėl agentūros biudžete palikto rezervo gali būti vėluojama įdarbinti darbuotojus, o tai yra būtina siekiant užtikrinti pasirengimą veiksmingam peržiūrėto Europolo teisinio pagrindo ir įgaliojimų įgyvendinimui, taip pat sustiprinti Europolo atsaką į terorizmą ir kibernetinius nusikaltimus, inovacijas, remti didelio masto tyrimus, bendradarbiavimą su Europos prokuratūra ir kovos su pinigų plovimu veiklą;

50.

padidina 5 išlaidų kategorijai skiriamą asignavimų sumą iš viso 82 621 461 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu, ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį galimos maržos;

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

51.

pabrėžia, kad šiuo metu, kai išorės sunkumai ir tarptautinės politikos klausimai tampa vis svarbesni tarptautinėje politikoje, Sąjunga privalo užtikrinti, jog jos biudžeto išorės aspektas būtų tinkamai finansuojamas, kad būtų pasirengta nedelsiant reaguoti į dabartinius, naujus ir būsimus bei ilgalaikius iššūkius; primygtinai ragina remti sutartus prioritetus pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III);

52.

pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), pripažįstant jos esminį vaidmenį prisidėti prie stabilumo regione ir būti unikalia gyvybiškai svarbių paslaugų milijonams Palestinos pabėgėlių teikėja; pabrėžia, kad siūlomu padidinimu siekiama užtikrinti nuspėjamą UNRWA finansavimą; pabrėžia vaikų švietimo svarbą tolerancijai, taikai ir abipusei pagarbai; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Palestinos Administracija ir UNRWA siekiant skatinti kokybišką Palestinos vaikų švietimą ir toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi UNESCO standartų;

53.

pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, siekiant remti visapusiškas reformas ir atsigavimą po COVID-19 krizės ir jos ilgalaikių socialinių, ekologinių ir ekonominių padarinių, taip pat padidinti finansavimą narystės siekiančių šalių pilietinei visuomenei ir nevalstybiniams subjektams; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą tokiose svarbiose srityse kaip parama demokratijai, pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė; ypač ragina toliau remti žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistus ir pilietinės visuomenės organizacijas Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse;

54.

reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės padėties Afganistane; mano, kad humanitarinės pagalbos biudžetas Afganistanui ir kaimyninėms šalims turėtų būti stipriai padidintas siekiant paremti ir apsaugoti pažeidžiamus afganistaniečius, visų pirma moteris, vaikus ir labai tikslines rizikos grupes, ir jų šeimas; be to, primygtinai ragina, kad visas nepriklausomų Afganistano vystymosi ir humanitarinės pagalbos organizacijų finansavimas būtų tiesiogiai skiriamas šioms organizacijoms, nepasitelkiant Talibano vyriausybės kaip tarpininkės; atsižvelgdamas į numatomus poreikius, kurie kyla dėl esamo padėties Afganistane ir kitose pasaulio vietose, kurie turės būti finansuojami iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (tiek vidaus, tiek išorės) ir dėl kurių gali atsirasti finansinių sunkumų, nusprendžia 20 proc. padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą;

55.

apgailestauja dėl nevienodos skiepijimo aprėpties pasaulyje; todėl pabrėžia, kad reikia suteikti prieigą prie COVID-19 vakcinų besivystančiose šalyse, visų pirma pasitelkiant COVAX iniciatyvą, taip pat remti jų sveikatos priežiūros sistemų tobulinimą; todėl nusprendžia 2022 m. šiam tikslui skirti 1 mlrd. EUR sumą pagal KVTBP „Globali Europa“ biudžeto eilutę „Nauji uždaviniai ir prioritetai“, iš šios sumos atimant KPTBP lėšas, perkeltas iš 2021 m., taip pat papildomus 100 mln. EUR pagal eilutę „Žmonės – Visuotiniai uždaviniai“ be visų jau Komisijos pasiimtų įsipareigojimų ir pasižadėjimų; prašo valstybių narių skubiai įvykdyti pagal priemonę COVAX jau prisiimtus įsipareigojimus ir ragina jas per pirmąjį 2022 m. pusmetį skirti papildomus 2 mlrd. EUR arba priemonei COVAX, arba vakcinos dozėmis; primena, kad pagal eilutę „Žmonės – Visuotiniai uždaviniai“ taip pat siekiama finansuoti skubius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius iššūkius;

56.

atkreipia dėmesį į visuotines Sąjungos pastangas remti pabėgėlius ir primena svarbų Turkijos ir kitų priimančiųjų šalių, visų pirma pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, vaidmenį priimant pabėgėlius, ypač iš Sirijos; dar kartą patvirtina, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi toliau teikti veiksmingą ir stebimą pagalbą Sirijos pabėgėliams priimančiosiose šalyse; pabrėžia, kad būsimas Sirijos pabėgėlių poreikių finansavimas nebuvo įtrauktas į derybas dėl DFP arba KPTBP „Globali Europa“, todėl neturėtų būti vykdomas suprogramuotų priemonių, įskaitant KPTBP „Globali Europa“ rezervą, sąskaita, nes pabėgėliams iš Sirijos, Irako ir kitų šalių numatytas paketas nėra skirtas tam, kad būtų reaguojama į naują krizę ar nenumatytus poreikius; prašo, kad bet kokia ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pakeisianti priemonė būtų finansuojama naujais asignavimais ir papildomais valstybių narių įnašais ir kartu atitinkamai būtų persvarstytas DFP reglamentas siekiant padidinti 6 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į faktinius Sąjungos išorės veiksmų finansinius poreikius; prašo Komisijos užtikrinti, kad Turkijos vyriausybė tiesiogiai nedalyvautų administruojant ir skirstant lėšas pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pakeisiančią priemonę ir kad šios lėšos pirmiausia būtų tiesiogiai skiriamos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms ir jas administruotų organizacijos, užtikrinančios atskaitomybę ir skaidrumą;

57.

pabrėžia svarbų ES makrofinansinės pagalbos Moldovai, Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Sakartvelui, Jordanijai, Kosovui, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Tunisui ir Ukrainai vaidmenį skatinant investicijas ir remiant atsigavimą po COVID-19 krizės;

58.

pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga bei skatinimas pasaulyje, taip pat moterų įgalėjimas ir pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, apsauga ir toliau yra pagrindinis Sąjungos išorės veiksmų tikslas; todėl nusprendžia padidinti šių eilučių finansavimą;

59.

nusprendžia padidinti strateginei komunikacijai, ypač kovos su visuotine dezinformacija priemonėms, sistemingai sekant ir atskleidžiant dezinformaciją, kurią skleidžia valstybė ir kiti subjektai, skiriamą paramą;

60.

todėl padidina 6 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 563 429 451 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

61.

mano, kad Tarybos lėšų mažinimas yra nepagrįstas ir dėl jo Komisija negalėtų vykdyti savo užduočių; todėl vėl įrašo Biudžeto projekte numatytas sumas, skirtas Komisijos administracinėms išlaidoms finansuoti, įskaitant išlaidas jos biurams;

62.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir strategines iniciatyvas, kurių reikia imtis dėl Europos žaliojo kurso tikslų, pvz., į pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, Biologinės įvairovės strategiją, cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti ir didesnes Sąjungos išlaidas dėl NGEU bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, reikės padidinti kai kurių tarnybų, visų pirma Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), darbuotojų skaičių; prašo Komisijos, kaip sąžiningos tarpininkės, nedelsiant iš naujo įvertinti šiuos poreikius ir taisomajame rašte arba vykstant taikinimo procedūrai pasiūlyti atitinkamus padidinimus, nepakenkiant faktiniam žmogiškųjų išteklių lygiui kitose savo tarnybose ar agentūrose; pabrėžia, kad dabartinis biudžeto lygis ir darbuotųjų skaičius mažina OLAF gebėjimą vykdyti veiklą visose valstybėse narėse; taip pat pabrėžia, kad padidėjo OLAF darbo krūvis, susijęs su Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu ir ryšių su EPPO palaikymu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

63.

primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatine Sąjungos veikla ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

64.

pabrėžia, kad būtina 2022 m. biudžete numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, ir todėl nusprendžia panaikinti Tarybos atliktus finansavimo sumažinimus ir padidinti mokėjimų asignavimus tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

65.

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. plenariniame posėdyje priimtą pajamų ir išlaidų sąmatą, išlaiko nepakeistą bendrą savo 2022 m. biudžeto lygį, kuris yra 2 112 904 198 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius koregavimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

66.

atsižvelgdamas į pirmiau minėtą 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl savo 2022 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos:

a)

atkreipia dėmesį į būsimą aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) laikotarpio vidurio strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja savo raginimą iš dalies pakeisti dabartinį išmetamo CO2 kiekio mažinimo planą siekiant iki 2030 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą naudojant vidaus anglies dioksido kainą;

b)

atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš pagrindinių EMAS prioritetinių sričių vidutinės trukmės laikotarpiu bus dėl asmenų transporto susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas; pakartoja savo raginimą tinkamai sumažinti kelionių siekiant dalyvauti posėdžiuose, kuriuos galima veiksmingai rengti nuotoliniu arba mišriu būdu, skaičių ir skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų visų likusių kelionių atvejais, jei tai nedaro poveikio teisėkūros ir politinio darbo kokybei;

c)

palankiai vertina tai, kad išplėstas savanoriškas nuotolinis Parlamento darbuotojų darbas; pakartoja savo raginimą pirmenybę teikti mišriems arba visiškai nuotoliniams posėdžiams, kai jie nėra susiję su politinių sprendimų priėmimu, kaip antai klausymai ir keitimaisi nuomonėmis arba vidaus ir parengiamieji susitikimai; pakartoja savo raginimą kaip leidimo suteikimo sąlygą nustatyti, kad visų oficialių delegacijų vizitų atveju būtų organizuojami visiškai nuotoliniai parengiamieji posėdžiai ir informaciniai susitikimai po komandiruotės, ir riboti leidimų išdavimą delegacijų kelionėms, nuo 2022 m. leidžiant vykdyti tik įgaliojimus atitinkančias delegacijų keliones; pakartoja savo raginimą Biurui užtikrinti, kad neeiliniai komitetų posėdžiai Strasbūre būtų griežtai ribojami, leidžiant juos rengti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, ir kad prieš patvirtinant juos kiekvienu atskiru atveju jie būtų tinkamai pagrįsti;

d)

palankiai vertina vykstantį komandiruočių taisyklių persvarstymo procesą; pakartoja savo raginimą užtikrinti tinkamą poreikiais grindžiamą patvirtinimą ir, kai įmanoma, naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto rūšis; pakartoja savo raginimą laikantis tų pačių principų persvarstyti akredituotų Parlamento narių padėjėjų komandiruočių taisykles;

e)

ragina Parlamento narius naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto alternatyvas; pakartoja savo raginimą persvarstyti Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemones, kad keliaujant Sąjungoje būtų kompensuojamos lanksčiomis sąlygomis parduodamų ekonominės klasės lėktuvų bilietų kainos, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtis;

f)

pakartoja savo raginimą Parlamentui glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis vietos valdžios institucijomis, ypač su Briuselio regionu, siekiant tapti lyderiu tvaraus judumo mieste srityje, imantis aktyvaus vaidmens įgyvendinant planą „GoodMove“, ypač kalbant apie automobilių stovėjimo aikšteles; pakartoja savo raginimą išplėsti tarnybinių dviračių sistemą Parlamente ir naudoti tarnybinius automobilius vežti Parlamento nariams, darbuotojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, vykstantiems į komandiruotes tarp Strasbūro ir Briuselio; pakartoja savo raginimą atitinkamai padidinti automobilių stovėjimo vietų, skirtų tik elektra varomoms transporto priemonėms, skaičių;

g)

palankiai vertina būsimą pasiūlymą persvarstyti lankytojų grupėms taikomas taisykles; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi atsakingos tarnybos, kad informuotų lankytojų grupes apie jų naudojamo transporto poveikį aplinkai; pakartoja raginimą 2022 m. sukurti skatinamąją kelionės išlaidų kompensavimo sistemą, grindžiamą poveikiu aplinkai; ragina užtikrinti, kad persvarstytos taisyklės atitiktų Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789), visų pirma to komunikato 9 dalį dėl kolektyvinių kelionių, taip pat pritaikyti lankytojų grupių kelionės išlaidų nuostatas prie kintančių rinkos kainų ir leisti jas koreguoti, kad būtų išvengta su kelionės išlaidomis susijusių rinkos svyravimų, dėl kurių atsirastų netiesioginė geografinė lankytojų diskriminacija;

h)

pažymi, kad šiuo metu atliekamos galimybių studijos siekiant įvertinti naujų fotovoltinių plokščių įrengimo keliuose pastatuose Briuselyje ekonominį efektyvumą, ir tuo pačiu pakartoja savo raginimą iki 2023 m. Briuselyje instaliuoti moderniausią ant stogo montuojamą fotovoltinę įrangą siekiant maksimaliai pasinaudoti šiuo potencialu; pakartoja savo raginimą nebeatnaujinti šildymo iškastiniu kuru įrenginių ir 2022 m. priimti iškastinio kuro laipsniško atsisakymo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs etapai, siekiant, kad neatsirastų neišnaudojamo turto, ir atlikti šilumos siurblių sistemų ir kitų atitinkamų technologijų naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę atsižvelgiant į EMAS tikslus; pakartoja savo raginimą kilmės garantijomis pagrįstus viešuosius pirkimus palaipsniui pakeisti pereinant prie vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

i)

primena, kad didelė Parlamento narių dauguma remia vienos būstinės koncepciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir kad Parlamentas prisiimtų institucinę atsakomybę mažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį; primena, kad pagal Europos Sąjungos sutartį Europos Parlamentas turi turėti būstinę Strasbūre; pabrėžia, kad, norint įtvirtinti pokyčius, reikėtų pakeisti Sutartį, o tam reikalingas vieningas sprendimas;

j)

palankiai vertina tai, kad 2021 m. EMAS veiksmų plane numatytos privalomos konsultacijos su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba dėl visų pirkimo procedūrų prioritetinėse produktų kategorijose, jei manoma, kad tai tikslinga; vis dėlto pakartoja savo raginimą įpareigoti konsultuotis su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba viešųjų pirkimų, kurių vertė viršija 15 000 EUR, atveju;

k)

primena, kad, atsižvelgiant į 2018 m. Biuro sprendimą dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos, plenariniame posėdyje priimti vėlesni sprendimai, todėl pakartoja savo prašymą Biurui iki 2021 m. pabaigos atlikti taisyklių, kuriomis reglamentuojama bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, pakeitimus;

l)

prašo Biuro nustatyti aiškius ir teisiškai tvirtus standartus, pagal kuriuos gali būti suteikiama pranešėjų apie pažeidimus, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, apsauga, ir juos paskelbti;

m)

atkreipia dėmesį į tai, jog reikia persvarstyti Parlamento žmogiškųjų išteklių politiką, kad institucija galėtų pasinaudoti visų Parlamento darbuotojų įgytomis ekspertinėmis žiniomis; mano, jog dėl šios priežasties būtina pakeisti taisykles, kad visų kategorijų darbuotojai, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, galėtų dalyvauti vidaus konkursuose, ir sukurti žmogiškųjų išteklių plėtojimo sistemas, kurios suteiktų galimybių Parlamentui naudotis šių kategorijų darbuotojų ekspertinėmis žiniomis institucijos labui;

n)

apgailestauja dėl to, kad Biuras atsisako įgyvendinti plenariniame posėdyje ne kartą išreikštą valią imtis veiksmų siekiant visiškai suderinti išmokų, mokamų už pareigūnų, kitų tarnautojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų tarnybines keliones tarp trijų Parlamento darbo vietų, dydį; ragina Biurą nebedelsiant spręsti šią problemą, kad būtų panaikinta ši nelygybė, ir nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su taikomų taisyklių persvarstymu, nes tai būtina siekiant pakeisti teisinę sistemą;

o)

pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijų keliones ir misijas;

p)

atkreipia dėmesį į Biuro 2021 m. vasario 8 d. sprendimą dėl balsavimo pagal nuotolinio dalyvavimo tvarką; pažymi, kad balsavimas nuotoliniu būdu, jei Pirmininkas nepriima sprendimo, kuriuo nustatomos ypatingos aplinkybės, šiuo metu nėra įmanomas; dar kartą ragina Biurą leisti Parlamento nariams pasinaudoti savo teise balsuoti motinystės ar tėvystės atostogų metu, lėtinės ligos arba force majeure atvejais;

q)

atkreipia dėmesį į vykdomus darbus, kuriais trijose darbo vietose siekiama pakeisti „Wi-Fi“ infrastruktūrą; ragina greitai įrengti naują infrastruktūrą;

r)

primena informacijos saugumui ir privatumui būdingą riziką, kylančią naudojant nuo trečiųjų šalių priklausomus sprendimus, ir teigiamą atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo poveikį; primygtinai pabrėžia, kad naudotojams turėtų būti suteikta galimybė Parlamento prietaisuose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą ir kad būtini decentralizuoti, atvirųjų šaltinių sprendimai, skirti virtualiems posėdžiams ir tikralaikiams pokalbiams; pabrėžia, kad reikia tinkamai mokyti naudotojus, ypač daug dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui; pabrėžia, kad reikalinga automatinės kalbų transkripcijos ir vertimo raštu programinė įranga, kuri padėtų visomis oficialiosiomis kalbomis vienodai skleisti informaciją;

s)

atkreipia dėmesį į 2020 m. birželio mėn. Biuro patvirtintas debesijos strategines gaires; dar kartą ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad Parlamentas, vykdydamas programinės įrangos ir skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant debesijos sprendimus, viešuosius pirkimus, vengtų susaistymo su pardavėju efekto – taikytų perkeliamumo ir visiško sąveikumo reikalavimus, naudotų atvirojo kodo programinę įrangą ir rezervuotų galimybes viešuosiuose pirkimuose dalyvauti MVĮ ir startuoliams;

t)

atkreipia dėmesį į kai kurių EPRB teikiamas paslaugas ne oficialiosiomis Sąjungos kalbomis; prašo Biuro išanalizuoti galimybes teikti komunikacijos medžiagą, pvz., „Europa Experience“ centrams, įvairių valstybių narių kalbinių mažumų, regionų ir bendruomenių kalbomis ir įvertinti jų finansines išlaidas;

u)

atkreipia dėmesį į apytikres pagrindinių užsienio politikos rezoliucijų vertimo raštu į atitinkamos šalies oficialiąją kalbą užsakomųjų paslaugų išlaidas; pakartoja savo raginimą parengti tokių dokumentų vertimą raštu, siekiant padidinti Parlamento veiklos užsienio reikalų srityje poveikį ir aprėptį, ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skirta pakankamai asignavimų;

v)

atkreipia dėmesį į projektą „Immersive Online Experience“ ir kitą lankytojams prieinamą internetinę veiklą; ragina valstybių narių ir šalių partnerių piliečiams ir gyventojams suteikti galimybę dalyvauti virtualiose ekskursijose su gidu Parlamente ir tokias ekskursijas propaguoti, kad plačioji visuomenė geriau suprastų institucijos veiklą ir vertybes;

w)

pakartoja savo prašymą Biurui paskelbti savo sprendimą dėl Paulio-Henri Spaako pastato, įskaitant išsamų išlaidų paskirstymą ir patvirtinamuosius dokumentus;

x)

primena Europos Parlamento narių statuto 27 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl Parlamento įsteigto savanoriško pensijų kaupimo fondo;

y)

atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Parlamentas, siekdamas sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį valymo ir maitinimo paslaugų teikėjams; dar kartą ragina Biurą persvarstyti Parlamento valymo ir maitinimo paslaugų teikimo perdavimo išorės subjektams politiką;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

67.

pažymi, kad Biudžeto projektas daugiausia atspindi įvairių institucijų, kurios patenka į kitus biudžeto skirsnius, sąmatas ir todėl (su kai kuriomis išimtimis) atitinka jų finansinius poreikius; todėl mano, kad Tarybos siūlomas sistemingas lėšų mažinimas turėtų žalingą poveikį atitinkamų institucijų darbui ir atitinkamai jų labai svarbiam indėliui į Sąjungos veikimą; atsižvelgdamas į tai, siūlo beveik visais atvejais, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną ir Regionų komitetą, palikti Biudžeto projekte numatytas sumas, įskaitant etatų planą, kad jie galėtų atlikti visas jiems pavestas užduotis, įskaitant naujas funkcijas; laikydamasis savanoriško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo teksto nuostatų, susijusių su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

68.

mano, kad kai kuriais atvejais, taip pat atsižvelgiant į institucijų sąmatas, būtina padidinti Biudžeto projekte numatytus eilučių asignavimus ar darbuotojų skaičių, kad būtų tenkinami nauji poreikiai ir įgyvendinami nauji politikos tikslai; todėl siūlo:

a)

kiek tai susiję su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, padidinti Biudžeto projekte numatytus asignavimus eilutėse, susijusiose su darbuotojų atlyginimu ir išmokomis, be kita ko, atsižvelgiant į etatų planus, kad būtų išlaikytas jų sąmatas atitinkantis asignavimų lygis;

b)

kiek tai susiję su Europos Audito Rūmais, padidinti Biudžeto projekto 1200 eilutėje „Darbo užmokestis ir išmokos“ numatytus asignavimus, be kita ko, atsižvelgiant į jų etatų planą, kad būtų išlaikytas asignavimų lygis, kurį Europos Audito Rūmai laiko būtinu, visų pirma siekiant finansuoti papildomas audito užduotis, susijusias su padidėjusiomis Sąjungos lėšomis (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir NGEU);

c)

kiek tai susiję su Europos išorės veiksmų tarnyba, padidinti Biudžeto projekto 2214 eilutėje „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir 1200 eilutėje „Sutartininkai“ numatytus asignavimus, kad būtų dar labiau sustiprinta kova su dezinformacija, visų pirma Tolimųjų Rytų regione; be to, padidinti į 1100 eilutę „Baziniai atlyginimai“ ir į kai kurias kitas susijusias eilutes įrašytus asignavimus ir etatų planą, kad Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų deleguotuosius nacionalinius ekspertus pakeisti statutiniais darbuotojais ir vykdyti savo funkcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą.

o

o o

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1)  OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(2)  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(4)  OL C 444 I, 2020 12 22.

(5)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto, 2 priedas: deklaracijos (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357).

(6)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(7)  OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(8)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0106.

(9)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0158.

(10)  2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

(11)  Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL P 17, 1958 10 6, p. 385).

(12)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(13)  2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių apskaitos standartų (TAS) vertinimo bei Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondo, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (PIOB) veiklos (OL C 86, 2018 3 6, p. 24).

(14)  2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).