Europos regionų komiteto nuomonė „Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pakeitimas siekiant įgyvendinti naujuosius 2030 m. klimato srities tikslus“

(2022/C 301/16)

Pranešėjas

Andries GRYFFROY (BE/EA), Regiono asamblėjos narys: Flandrijos parlamentas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

COM(2021) 557

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Europos Komisija, laikydamasi subsidiarumo principo, valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms pateiks gaires dėl tinkamų leidimų išdavimo procedūrų ir priemonių, kuriomis būtų supaprastintos jau esamos leidimų išdavimo procedūros, kad būtų lengviau laikytis terminų, iki kurių turi būti išduoti leidimai statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti atsinaujinančiosios energijos gamybos objektus ir įrenginius, reikalingus jų prijungimui prie tinklo. Šios gairės bus paskelbtos per šešis mėnesius nuo direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001(2021/0218 (COD)), priėmimo;

Paaiškinimas

Vėlavimai per leidimų išdavimo procedūras trukdo veiksmingai įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos projektus ir kelia sunkumų siekiant 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

atsinaujinančiosios energijos gamyba turi stiprų vietos matmenį.

Todėl svarbu, kad valstybės narės į nacionalinių kovos su klimato kaita priemonių planavimo ir įgyvendinimo procesą visapusiškai įtrauktų vietos ir regionų valdžios institucijas, užtikrindamos joms tiesioginę prieigą prie finansavimo ir stebėdamos priimtų priemonių įgyvendinimo pažangą. Kai taikytina, valstybės narės į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turėtų įtraukti vietos ir regioninius įpareigojančius veiksmus. Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo turėtų būti atitinkamai peržiūrėtas;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

3 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, ypač užtikrinti didesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų remti regioninius ir vietos lygmens įsipareigojimus ir principo „iš apačios į viršų“ taikymą: tai padės ne tik siekti ES klimato srities tikslų, bet ir remti ES pastangas siekiant užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą energetikos sistemoje.

Didinant vietos užmojus ir vietos lygmeniu įgyvendinamus veiksmus, įtraukiant piliečius, vietos subjektus ir sektorius, kurie susiję su klimato kaitos politika arba yra šios politikos paveikti, esminį vaidmenį atlieka esami arba rengiami regioniniai ir vietos lygmens planavimai, susiję su klimato kaita (kaip numatyta teisės aktais), taip pat tinklai, kaip antai ES merų paktas, ir atitinkamos ES iniciatyvos, pavyzdžiui, Klimato paktas, ES miestų misija „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“, C40 tinklas ir kt., nes tai sudaro palankias sąlygas daugiapakopio valdymo sistemai;

4 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

atsinaujinančiosios energijos bendrijos yra pagrindinė priemonė, skirta skatinti plačiai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kurti decentralizuotą bei saugią energetikos sistemą, kartu užtikrinant vietos ekonominę ir socialinę naudą.

Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti iniciatyvas, skirtas (kolektyvinei) savarankiškai energijos gamybai ir (kolektyviniam) pasigamintos energijos vartojimui būstuose ir pastatuose rajonų lygmeniu, mažinant leidimų išdavimo sunkumus, taip pat tuos veiksnius, kurie apsunkina prieigą prie tinklo, bei tinklo mokesčius ir skatinant tokių technologijų, kaip saulės šiluminės, fotovoltinės energijos, vėjo ir geoterminės energijos, diegimą;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

5 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

valstybės narės atlieka atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų plėtrai kylančių kliūčių vertinimą, kaip reikalaujama pagal peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 22 straipsnį.

Europos Komisija valstybėms narėms teiks pagalbą, siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų laiku perkelta į nacionalinę teisę, taip pat kad būtų užtikrintas jos suderinamumas su nacionaliniais teisės aktais bei vietos ir regionų valdžios institucijų įsitraukimas.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

6 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (1) nustatytas privalomas Sąjungos tikslas pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 32 % Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, kad būtų pasiektas Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turėtų padidėti iki 40 %. Todėl reikia padidinti tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą tikslą;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (2) nustatytas privalomas Sąjungos tikslas pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 32 % Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, kad būtų pasiektas Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turėtų padidėti bent jau iki 40 %. Todėl reikia padidinti tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą tikslą;

Norint prisidėti prie didesnio energetinio saugumo ir užtikrinti spartesnį ir ekonomiškai veiksmingą perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, bendradarbiaudama su Europos regionų komitetu Komisija pateiks pasiūlymą dar labiau padidinti Direktyvos 3 straipsnyje nustatytus išmetamųjų teršalų tikslus, atsižvelgdama į poveikio vertinimą, kuris apims ir teritorinį matmenį.

7 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Specifinė atokiausių regionų ir salų padėtis pripažįstama atitinkamai SESV 349 ir 174 straipsniuose, todėl jai reikia kryptingo požiūrio. Šių teritorijų, kurioms dažnai būdingos izoliuotos sistemos ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, energijos gamybos, jos laikymo pajėgumų sąnaudos didesnės ir joms reikia paramos, kad jos galėtų pasinaudoti vietos atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialu;

Paaiškinimas

8 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

Konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

9 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(5)

sąnaudų atžvilgiu vis konkurencingiau ir sparčiai didėjančiu mastu gaminama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija gali būti naudojama patenkinti vis didesnei energijos paklausos daliai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai gali būti naudojami patalpoms šildyti arba žemos temperatūros pramoniniams procesams, elektrinės transporto priemonės – transporto reikmėms, o elektrinės krosnys – tam tikrose pramonės šakose. Iš atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos taip pat galima gaminti sintetinius degalus, skirtus vartoti transporto sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, tokiuose kaip aviacija ir jūrų transportas. Elektrifikavimo sistema turi būti sudarytos sąlygos tvirtam ir veiksmingam koordinavimui atlikti ir plečiami rinkos mechanizmai, kad jie atitiktų tiek pasiūlą, tiek paklausą erdvės ir laiko požiūriu, skatinamos investicijos į lankstumą ir padedama integruoti dideles kintamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos dalis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų diegimas ir toliau didėtų tinkamu tempu, atitinkančiu augančią paklausą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti sistemą, apimančią su rinka suderinamus mechanizmus, kuriais būtų šalinamos likusios kliūtys turėti saugias ir tinkamas elektros energijos sistemas, pritaikytas dideliam atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui, taip pat saugyklas, visiškai integruotas į elektros energijos sistemą. Visų pirma, šioje sistemoje turi būti pašalintos likusios kliūtys, įskaitant nefinansines, pvz., nepakankami valdžios institucijų skaitmeniniai ir žmogiškieji ištekliai, kad būtų galima išnagrinėti vis daugiau prašymų suteikti leidimus;

(5)

sąnaudų atžvilgiu vis konkurencingiau ir sparčiai didėjančiu mastu gaminama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija gali būti naudojama patenkinti vis didesnei energijos paklausos daliai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai gali būti naudojami patalpoms šildyti arba žemos temperatūros pramoniniams procesams, elektrinės transporto priemonės – transporto reikmėms, o elektrinės krosnys – tam tikrose pramonės šakose. Iš atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos taip pat galima gaminti sintetinius degalus, skirtus vartoti transporto sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, tokiuose kaip aviacija ir jūrų transportas , taip pat ją naudoti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir biodegalų srityje . Elektrifikavimo sistema ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir biologinių degalų tiekimo infrastruktūra turi būti sudarytos sąlygos tvirtam ir veiksmingam koordinavimui atlikti ir plečiami rinkos mechanizmai, kad jie atitiktų tiek pasiūlą, tiek paklausą erdvės ir laiko požiūriu, skatinamos investicijos į lankstumą ir padedama integruoti dideles kintamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos dalis. Todėl valstybės narės ir Europos lygiu koordinuojamos importo strategijos turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų diegimas ir toliau didėtų tinkamu tempu, atitinkančiu augančią paklausą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti sistemą, apimančią su rinka suderinamus mechanizmus, kuriais būtų šalinamos likusios kliūtys turėti saugias ir tinkamas elektros energijos sistemas ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir biologinių degalų tiekimo infrastruktūras , pritaikytas dideliam atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui, taip pat saugyklas, visiškai integruotas į elektros energijos sistemą. Visų pirma, šioje sistemoje turi būti pašalintos likusios kliūtys, įskaitant nefinansines, pvz., nepakankami valdžios institucijų skaitmeniniai ir žmogiškieji ištekliai, kad būtų galima išnagrinėti vis daugiau prašymų suteikti leidimus;

Paaiškinimas

Reikia paminėti biodegalų ir importo strategijų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

10 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

valstybių narių bendradarbiavimas remiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti vykdomas atliekant statistinius perdavimus, įgyvendinant paramos schemas arba bendrus projektus. Taip suteikiama galimybė ekonomiškai efektyviai diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus visoje Europoje ir prisidedama prie rinkos integracijos. Nepaisant bendradarbiavimo teikiamų galimybių, jis buvo labai ribotas, todėl rezultatai, susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo efektyvumu, nebuvo optimalūs.

valstybių narių bendradarbiavimas (į kurį gali būti įtraukiamos vietos ir regionų valdžios institucijos) remiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti vykdomas atliekant statistinius perdavimus, įgyvendinant paramos schemas arba bendrus projektus. Taip suteikiama galimybė ekonomiškai efektyviai diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus visoje Europoje ir prisidedama prie rinkos integracijos. Nepaisant bendradarbiavimo , visų pirma pasienio regionuose, teikiamų galimybių, jis buvo labai ribotas, todėl rezultatai išlaidų efektyvumo požiūriu ir susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo efektyvumu nebuvo optimalūs.

Tarpvalstybiniam požiūriui didelės pridėtinės vertės gali suteikti pasienio regionuose įgyvendinami pažangiųjų tinklų projektai, įskaitant tarpvalstybinius elektros energijos mainus vidutinės įtampos elektros energija, nes jie leidžia geriau optimizuoti elektros energijos sistemų išteklius, junglumą, lankstumą bei atsparumą ir taip susijusioms vietos bendruomenėms užtikrinti didesnę visuomeninę naudą, taip pat prisidedant prie ES energijos tiekimo.

Dėl to valstybės narės turėtų būti įpareigotos išbandyti bendradarbiavimą įgyvendindamos bandomąjį projektą . Vykdydamos šį įpareigojimą, susijusios valstybės narės galėtų įgyvendinti projektus, finansuojamus nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294;

Dėl to valstybės narės turėtų būti įpareigotos išbandyti bendradarbiavimą įgyvendindamos bandomuosius projektus be tų, kurie jau suplanuoti TEN-E sistemoje . Vienas iš jų turėtų būti pasienio regione . Vykdydamos šį įpareigojimą, susijusios valstybės narės galėtų įgyvendinti projektus, finansuojamus nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

11 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

7a (nauja) konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

integruotoje ir decentralizuotoje energetikos sistemoje labai svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos. Komisija rems tarpvalstybiniu mastu dirbančias vietos ir regionų valdžios institucijas, visų pirma salų teritorijose, padėdama joms kurti bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG). Glaudesnis ES ir valstybių narių bendradarbiavimas ir didesnės investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, pavyzdžiui, ES misijoms skatinti, suteiks didelės pridėtinės vertės, reikalingos šios direktyvos tikslams pasiekti visoje ES;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

12 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

7b (nauja) konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
	mažesnio masto tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai ir tarpvalstybinės jungtys tarp valstybių narių ir regionų taip pat bus finansuojami naudojantis Europos finansavimo mechanizmais, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemone ir Inovacijų fondu;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

13 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

7c (nauja) konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
	siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis užtikrinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis grindžiamos energetikos sistemos, būtini tikslūs duomenys ir informacija. Šių duomenų galima gauti iš įvairių šaltinių – pradedant išmaniaisiais prietaisais ir baigiant Žemės stebėjimo sistemomis, kaip antai „Copernicus“;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

14 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje nustatytas plataus užmojo tikslas – iki 2050 m. visuose Sąjungos jūros baseinuose įdiegti 300 GW jūros vėjo ir 40 GW vandenynų energijos gamybos pajėgumus. Siekdamos užtikrinti šiuos esminius pokyčius, valstybės narės turės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu jūrų baseinų lygmeniu. Todėl valstybės narės turėtų kartu nustatyti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos apimtis, iki 2050 m. diegtinas kiekviename jūros baseine ir jų diegimo tarpinius 2030 m. ir 2040 m. tikslus. Šie tikslai turėtų atsispindėti atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kurie pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 bus pateikti 2023 m. ir 2024 m.. Nustatydamos šias apimtis valstybės narės turėtų atsižvelgti į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą kiekviename jūros baseine, aplinkosaugą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kitus jūrų naudojimo būdus, taip pat Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Be to, valstybės narės turėtų geriau apsvarstyti galimybę derinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir perdavimo linijų, jungiančių kelias valstybes nares, projektus, įgyvendindamos hibridinius projektus arba, vėlesniu etapu, sukurdamos sudėtingesnį tinklą. Taip būtų sudarytos sąlygos elektros energijai tekėti skirtingomis kryptimis, taigi, būtų kuo labiau padidinta socialinė ir ekonominė gerovė, optimizuotos infrastruktūros išlaidos ir užtikrintas tvaresnis jūros naudojimas;

Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje nustatytas plataus užmojo tikslas – iki 2050 m. visuose Sąjungos jūros baseinuose įdiegti 300 GW jūros vėjo ir 40 GW vandenynų energijos gamybos pajėgumus. Siekdamos užtikrinti šiuos esminius pokyčius, valstybės narės arba jų kompetentingos regionų ir vietos valdžios institucijos turės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu jūrų baseinų lygmeniu. Todėl valstybės narės savo jūrinių teritorijų plane turėtų kartu nustatyti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos apimtis ir susijusią infrastruktūrą , iki 2050 m. diegtiną kiekviename jūros baseine ir jų diegimo tarpinius 2030 m. ir 2040 m. tikslus , ir skirti tam pakankamai vietos . Šie tikslai turėtų atsispindėti atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kurie pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 bus pateikti 2023 m. ir 2024 m. Nustatydamos šias apimtis valstybės narės turėtų atsižvelgti į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą kiekviename jūros baseine, aplinkosaugą ir biologinę įvairovę, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kitus jūrų naudojimo būdus, taip pat Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Be to, valstybės narės turėtų geriau apsvarstyti galimybę derinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo sistemų bei perdavimo linijų, jungiančių kelias valstybes nares, projektus, įgyvendindamos hibridinius projektus arba, vėlesniu etapu, sukurdamos sudėtingesnį tinklą. Taip būtų sudarytos sąlygos elektros energijai tekėti skirtingomis kryptimis, taigi, būtų kuo labiau padidinta socialinė ir ekonominė gerovė, optimizuotos infrastruktūros išlaidos ir užtikrintas tvaresnis jūros naudojimas;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

15 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

naudojant paskirstytojo kaupimo įrenginius, pvz., buitines baterijas ir elektrinių transporto priemonių baterijas, tinklui per telkėjus gali būti pasiūlyta daug lankstumo ir balansavimo paslaugų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tokias paslaugas, reglamentavimo nuostatos, susijusios su kaupimo įrenginių prijungimu ir eksploatavimu, pvz., nuostatos dėl tarifų, įpareigojimų vykdymo laiko ir prijungimo specifikacijų, turėtų būti parengtos taip, kad netrukdytų išnaudoti visų kaupimo įrenginių, įskaitant mažus ir mobilius įrenginius (palyginti su didesniais stacionariais kaupimo įrenginiais), potencialo teikti sistemai lankstumo ir balansavimo paslaugas ir prisidėti prie tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimo;

naudojant paskirstytojo kaupimo įrenginius, pvz., bendrijų ir buitines baterijas ir elektrinių transporto priemonių baterijas, tinklui per telkėjus gali būti pasiūlyta daug lankstumo ir balansavimo paslaugų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tokias paslaugas, reglamentavimo nuostatos, susijusios su kaupimo įrenginių prijungimu ir eksploatavimu, pvz., nuostatos dėl tarifų, įpareigojimų vykdymo laiko ir prijungimo specifikacijų, turėtų būti parengtos taip, kad netrukdytų išnaudoti visų kaupimo įrenginių, įskaitant mažus ir mobilius įrenginius (palyginti su didesniais stacionariais kaupimo įrenginiais), potencialo teikti sistemai lankstumo ir balansavimo paslaugas ir prisidėti prie tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimo;

Paaiškinimas

Bendrijos sistemos lygmens baterijos yra saugesnės ir reikalauja mažiau investicijų, palyginti su buitinėmis baterijomis.

16 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą galima naudoti ne tik energetikos, bet ir ne energetikos tikslais kaip pradinę žaliavą arba žaliavą tokiose pramonės šakose kaip plieno ar cheminių medžiagų pramonė. Naudojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą abiem tikslais išnaudojamas visas jo potencialas pakeisti iškastinį kurą, naudojamą kaip pradinę žaliavą, ir sumažinti pramonėje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl jis turėtų būti įtrauktas į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimo tikslą. Nacionalinės priemonės, kuriomis remiamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimas pramonėje, neturėtų padidinti grynosios taršos, kurią lemia padidėjusi elektros energijos gamybos paklausa, kuriai patenkinti naudojamas taršiausias iškastinis kuras, toks kaip akmens anglys, dyzelinas, lignitas, nafta, durpės ir degieji skalūnai;

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą galima naudoti ne tik energetikos, bet ir ne energetikos tikslais kaip pradinę žaliavą arba žaliavą tokiose pramonės šakose kaip plieno ar cheminių medžiagų pramonė , kuriose ji dažniausiai yra vienintelis pasirinkimas mažinant iškastinį kurą ir naudojama labai veiksmingai padeda išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų . Naudojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą abiem tikslais išnaudojamas visas jo potencialas pakeisti iškastinį kurą, naudojamą kaip pradinę žaliavą, ir sumažinti pramonėje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl jis turėtų būti įtrauktas į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimo tikslą. Nacionalinės priemonės, kuriomis remiamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimas pramonėje, neturėtų padidinti grynosios taršos, kurią lemia padidėjusi elektros energijos gamybos paklausa, kuriai patenkinti naudojamas taršiausias iškastinis kuras, toks kaip akmens anglys, dyzelinas, lignitas, nafta, durpės ir degieji skalūnai;

Paaiškinimas

Žvelgiant iš tarpsektorinės perspektyvos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ypač svarbu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, pavyzdžiui, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaip pradinę žaliavą ar žaliavą plieno ar cheminių medžiagų pramonėje.

17 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją transporto sektoriuje, galima ekonomiškai efektyviai prisidėti prie Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir, be kita ko, labiau įvairinti energijos tiekimą šiame sektoriuje, kartu skatinant inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungos ekonomikoje bei mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant įgyvendinti Sąjungos nustatytą didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, turėtų būti padidintas visų rūšių Sąjungos transportui tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis. Transporto tikslą išreiškus kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, transporto sektoriuje būtų skatinama vis daugiau naudoti ekonomiškai efektyviausius ir veiksmingiausius degalus, padedančius mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslas paskatintų inovacijas ir padėtų nustatyti aiškų lyginamąjį indeksą, pagal kurį būtų galima palyginti įvairias degalų rūšis ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, atsižvelgiant į jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Dar daugiau, padidinus pažangiesiems biodegalams ir biodujoms taikomo su energija susijusio tikslo lygį ir nustačius atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų tikslą, būtų užtikrintas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių degalų, darančių mažiausią poveikį aplinkai, naudojimas tų rūšių transportui, kurį sunku elektrifikuoti. Šių tikslų įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams ir kitomis priemonėmis, įtrauktomis į [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje („FuelEU Maritime“) ir Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo]. Specialūs aviacinių degalų tiekėjų įpareigojimai turėtų būti nustatyti tik pagal [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo];

naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją transporto sektoriuje, galima ekonomiškai efektyviai prisidėti prie Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir, be kita ko, labiau įvairinti energijos tiekimą šiame sektoriuje, kartu skatinant inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungos ekonomikoje bei mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant įgyvendinti Sąjungos nustatytą didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, turėtų būti padidintas visų rūšių Sąjungos transportui tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis. Transporto tikslą išreiškus kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, transporto sektoriuje būtų skatinama vis daugiau naudoti ekonomiškai efektyviausius ir veiksmingiausius degalus, padedančius mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslas paskatintų inovacijas ir padėtų nustatyti aiškų lyginamąjį indeksą, pagal kurį būtų galima palyginti įvairias degalų rūšis ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, atsižvelgiant į jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Dar daugiau, padidinus pažangiesiems biodegalams ir biodujoms taikomo su energija susijusio tikslo lygį ir nustačius atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų tikslą, būtų užtikrintas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių degalų, darančių mažiausią poveikį aplinkai, naudojimas tų rūšių transportui ir regionams , kuriuos sunku elektrifikuoti. Šių tikslų įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams ir kitomis priemonėmis, įtrauktomis į [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje („FuelEU Maritime“) ir Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo]. Specialūs aviacinių degalų tiekėjų įpareigojimai turėtų būti nustatyti tik pagal [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo];

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

18 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

tiesiogiai elektrifikuojant galutinio energijos suvartojimo sektorius, įskaitant transporto sektorių, didinamas efektyvumas ir sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos. Todėl tai savaime yra veiksminga priemonė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Todėl nebūtina sukurti papildomumo sistemos, kuri transporto sektoriuje būtų taikoma būtent atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, tiekiamai elektrinėms transporto priemonėms ;

tiesiogiai elektrifikuojant galutinio energijos suvartojimo sektorius, įskaitant transporto sektorių, didinamas efektyvumas ir sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos. Todėl tai savaime yra veiksminga priemonė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Todėl nebūtina sukurti papildomumo sistemos, kuri būtų taikoma atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, kuri naudojama nebiologinės kilmės degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti ;

Paaiškinimas

Papildomumo principas daro neproporcingą poveikį šalims, kurių energetikos sistemoje atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalis jau sudaro didelę dalį. Be to, papildomumo ir koreliacijos principai apsunkina jau ir taip sudėtingą elektrolizės verslą ir žaliojo vandenilio kiekio didinimą.

19 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turi būti apskaičiuojamas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje jis sunaudojamas, todėl taisyklės, pagal kurias nustatomas jo kaip atsinaujinančiųjų išteklių kuro pobūdis, kai jis gaminamas iš elektros energijos , ir kurios buvo taikomos tik tiems degalams, kurie naudojami transporto sektoriuje , turėtų būti taikomos ir visam atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jis naudojamas;

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turi būti apskaičiuojamas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje jis sunaudojamas, todėl taisyklės, pagal kurias nustatomas jo kaip atsinaujinančiųjų išteklių kuro pobūdis, kai jis gaminamas iš elektros energijos, turėtų būti taikomos visam atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jis naudojamas;

Paaiškinimas

Atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo galutinio energijos suvartojimo ir turėtų būti taikomas visiems sektoriams.

20 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Direktyva (ES) 2018/2001 sustiprinta bioenergijos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sistema, nustatant kriterijus visiems galutinio energijos suvartojimo sektoriams. Joje nustatytos specialios taisyklės dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, pagaminto iš miško biomasės, pagal kurias reikalaujama užtikrinti biomasės ruošos/žaliavų derliaus nuėmimo operacijų tvarumą ir apskaičiuoti dėl žemės paskirties keitimo išmetamą teršalų kiekį. Siekiant sustiprinti itin didelės biologinės įvairovės ir daug anglies turinčių buveinių, tokių kaip pirmykščiai miškai, didelės biologinės įvairovės miškai, pievos ir durpynai, apsaugą, turėtų būti nustatytos su miško biomasės gavyba tose teritorijose susijusios išimtys ir apribojimai, laikantis iš žemės ūkio biomasės pagamintam biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomo požiūrio . Be to, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi esamiems įrenginiams, kuriuose naudojama biomasė, siekiant užtikrinti, kad gaminant bioenergiją visuose šiuose įrenginiuose būtų užtikrintas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, palyginti su energija, gaminama iš iškastinio kuro;

Tokie tvarumo kriterijai turėtų būti taikomi kartu su nacionaliniais teisės aktais, kad būtų atsižvelgta į skirtingas nacionalines ir regionines sąlygas.

Siekiant sustiprinti itin didelės biologinės įvairovės ir daug anglies turinčių buveinių, tokių kaip pirmykščiai miškai, didelės biologinės įvairovės miškai, pievos ir durpynai, apsaugą, turėtų būti nustatytos su miško biomasės gavyba tose teritorijose susijusios išimtys ir apribojimai, laikantis iš žemės ūkio biomasės pagamintam biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomo požiūrio;

21 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

2 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Direktyva (ES) 2018/2001 iš dalies keičiama taip:

1)	2 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

1)	2 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

16 punktas pakeičiamas šiuo tekstu:

„16)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija – juridinis asmuo:

a)	kuris pagal taikytiną nacionalinę teisę grindžiamas atviru ir savanorišku dalyvavimu, yra autonominis ir kurį veiksmingai kontroliuoja akcininkai arba nariai, esantys netoli atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, kuriuos tas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ir plėtoja;

b)	kurio akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, MVĮ arba vietos ir regionų valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes;

c)	kurio pagrindinis tikslas yra ne gauti finansinio pelno, o teikti savo akcininkams arba nariams ar vietos teritorijoms, kuriose jis veikia, aplinkosauginę, ekonominę arba socialinę bendruomeninę naudą;“

36 punktas pakeičiamas taip:

„36)	atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras (degalai) – skystasis ir dujinis kuras (degalai), kurio energinė vertė gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę;“;

36 punktas pakeičiamas taip:

„36)	atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras (degalai) – skystasis ir dujinis kuras (degalai), kurio energinė vertė ir žaliavos gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę;“

47 punktas pakeičiamas šiuo tekstu:

„47)	numatytoji vertė – naudojant tipinę vertę ir naudojantis iš anksto nustatytais veiksniais nustatoma vertė, kuri šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės vertės;“;

47 punktas pakeičiamas taip:

„47)	numatytoji vertė – naudojant tipinę vertę ir naudojantis iš anksto nustatytais veiksniais nustatoma vertė, kuri šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės vertės;“;

Paaiškinimas

Regionų valdžios institucijos taip pat gali svariai prisidėti prie decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos gamybos.

Dabartinė apibrėžties formuluotė (36 punktas) galėtų apimti degalus, pagamintus iš neatsinaujinančiųjų žaliavų (naftos, gamtinių dujų ir t. t.), kurie sintetizuojami naudojant energiją, gaunamą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (šiluminės arba atsinaujinančiosios elektros energijos). Siūloma iš dalies pakeisti formuluotę, kad į šią tipologiją nebūtų įtrauktas kuras, pagamintas iš naftos, gamtinių dujų ir kito iškastinio kuro. Manome, kad pagal straipsnio, kuriame pateikiama ši apibrėžtis, dvasią netinkama degalus, gaminamus iš neatsinaujinančių žaliavų, laikyti atsinaujinančiųjų išteklių degalais.

22 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies c punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

2 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

14p)

bendrijos baterija – atskira įkraunamoji baterija, kurios vardinė galia yra didesnė kaip 50 kWh, kuri yra tinkama įrengti ir naudoti gyvenamojoje, komercinėje arba pramoninėje aplinkoje ir kuri nuosavybės teise priklauso bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijai;

14q)	bendras projektas – bet kokia teisiškai, techniškai ar finansiškai bendra tarpvalstybinė regionų, miestų ar valstybių narių įmonė, užsiimanti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, kuri be tokio bendradarbiavimo nebūtų įmanoma;

Paaiškinimas

Bendrijos sistemos lygmens baterijos yra saugesnės ir reikalauja mažiau investicijų, palyginti su buitinėmis baterijomis.

23 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.2 straipsnio b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad energija iš biomasės būtų gaminama taip, kad būtų kuo labiau sumažintas nederamas iškreipiamasis poveikis biomasės žaliavų rinkai ir žalingas poveikis biologinei įvairovei. Šiuo tikslu jos atsižvelgia į atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, ir į trečiojoje pastraipoje nurodytą pakopinį naudojimo principą.

3 dalis pakeičiama taip:

Taikydamos pirmoje pastraipoje nurodytas priemones:

a)	valstybės narės neteikia paramos:

a)	valstybės narės neteikia paramos:

i)	pjautinųjų rąstų, fanerrąsčių, kelmų ir šaknų naudojimui energijai gaminti.

ii)	atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai deginant atliekas, jei nesilaikoma Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų atskiro surinkimo įpareigojimų;“

i)	pjautinųjų rąstų, fanerrąsčių, kelmų ir šaknų naudojimui energijai gaminti.

ii)	atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai deginant atliekas, jei nesilaikoma Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų atskiro surinkimo įpareigojimų;“

[…]

Ne vėliau kaip per vienus metus nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija pagal 35 straipsnį priima deleguotąjį aktą dėl to, kaip taikyti pakopinį biomasės naudojimo principą ir kaip visų pirma sumažinti kokybiškos apvaliosios medienos naudojimą energijai gaminti, daugiausia dėmesio skiriant paramos schemoms ir deramai atsižvelgiant į nacionalines ypatybes.

Energija, gauta iš namų ūkių ir pramonės atliekų energijos gamybos iš atliekų jėgainėse, laikoma iš atliekų gauta energija, jeigu atliekos buvo surinktos, rūšiuotos ir panaudotos medžiagoms gauti pagal atliekų hierarchiją.

Paaiškinimas

Nauja pastraipa dėl energijos, gaunamos iš namų ūkių ir pramonės atliekų.

24 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies c punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

3 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

„4a. Valstybės narės nustato sistemą, kuri gali apimti paramos schemas ir kuria gali būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis, suteikiant galimybę pasiekti tokį atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų diegimo lygį, kuris atitinka 2 dalyje nurodytą valstybės narės nacionalinį įnašą, ir tokiu tempu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 2 dalyje nurodytas orientacines trajektorijas. Visų pirma tokia sistema turi padėti šalinti likusias kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su leidimų išdavimo procedūromis, trukdančias atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tiekti dideliu mastu. Rengdamos tą sistemą, valstybės narės atsižvelgia į papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį, reikalingą transporto, pramonės, pastatų ir šildymo ir vėsinimo sektorių paklausai patenkinti ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui gaminti.“

„4a. Valstybės narės nustato sistemą, kuri gali apimti paramos schemas ir kuria gali būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis, suteikiant galimybę pasiekti tokį atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų diegimo lygį, kuris atitinka 2 dalyje nurodytą valstybės narės nacionalinį įnašą, ir tokiu tempu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 2 dalyje nurodytas orientacines trajektorijas. Visų pirma tokia sistema turi padėti šalinti likusias kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su leidimų išdavimo procedūromis, trukdančias atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tiekti dideliu mastu. Rengdamos tą sistemą, valstybės narės atsižvelgia į papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį, reikalingą transporto, pramonės, pastatų ir šildymo bei vėsinimo sektorių paklausai patenkinti ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui ir perdirbtos anglies kurui gaminti. Ši sistema nustatoma ne vėliau kaip per dvejus metus nuo direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001 (2021/0218 (COD)), priėmimo;“

Paaiškinimas

Panašiai kaip iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro atveju, perdirbtos anglies kurui pagaminti reikės skirti tam tikrą tvarios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Siekiant klimato srities tikslų, svarbus vaidmuo tenka žiedinės ekonomikos modeliams, kuriais sudaromos sąlygos mažinti ir perdirbti atliekas, kartu užtikrinant didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

25 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 4 dalies a ir b punktai

Direktyva (ES) 2018/2001

9 straipsnio 1a dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama 1a dalis:

„1a. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė susitaria su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis parengti bent vieną bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektą. Komisijai pranešama apie tokį susitarimą, įskaitant datą, kurią tikimasi projektą pradėti vykdyti. Projektai, finansuojami nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294, laikomi atitinkančiais šio susijusių valstybių narių įpareigojimo sąlygas.“;

įterpiama 1a dalis:

„1a. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė arba regionas susitaria su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis arba regionais parengti daugiau nei vieną bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektą. Bendri projektai nėra tie patys projektai kaip pagal transeuropinę sistemą jau patvirtinti bendro intereso projektai. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat privatūs ūkio subjektai. Komisijai pranešama apie tokį susitarimą, įskaitant datą, kurią tikimasi projektą pradėti vykdyti. Projektai, finansuojami nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294, laikomi atitinkančiais šio susijusių valstybių narių įpareigojimo sąlygas.“;

įterpiama ši dalis :

„ 7a . Valstybės narės, besiribojančios su jūros baseinu, bendradarbiauja siekdamos kartu nustatyti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią jos planuoja pagaminti tame jūros baseine, kiekį iki 2050 m. su tarpiniais tikslais 2030 m. ir 2040 m. Jos atsižvelgia į kiekvieno regiono ypatumus ir plėtrą, jūros baseino jūrų atsinaujinančiųjų išteklių potencialą ir į tai, kad svarbu užtikrinti susijusį integruoto tinklo planavimą. Valstybės narės apie tą kiekį praneša atnaujintuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, teikiamuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį.“;

įterpiamos šios dalys :

„7. Vietos ir regionų valdžios institucijos, dalyvaujančios tarpvalstybiniuose projektuose, įskaitant jungtines struktūras, pavyzdžiui, euroregionus ir ETBG, turi teisę gauti finansinę paramą ir techninę pagalbą.“;

„8. Valstybės narės, besiribojančios su jūros baseinu, pasitarusios su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, bendradarbiauja siekdamos kartu nustatyti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią jos planuoja pagaminti tame jūros baseine, kiekį iki 2050 m. su tarpiniais tikslais 2030 m. ir 2040 m. Jos atsižvelgia į kiekvieno regiono kompetencijas, ypatumus ir plėtrą, jūros baseino jūrų atsinaujinančiųjų išteklių potencialą ir į tai, kad svarbu užtikrinti susijusį integruoto tinklo planavimą. Valstybės narės apie tą kiekį praneša atnaujintuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, teikiamuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį.“;

„9. Pasienio valstybės narės ir regionai taip pat gali bendradarbiauti įgyvendindami bendrus atsinaujinančiosios energijos gamybos ir saugojimo sprendimų projektus;“

Paaiškinimas

Vietos ir regionų lygmenys integruotoje ir decentralizuotoje energetikos sistemoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Tokių projektų sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos ir regionų lygmenimis. Komisija turėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms dirbti tarpvalstybiniu mastu.

26 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.6 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą orientacinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, valstybės narės savo statybos reglamentuose bei kodeksuose ir, kai taikoma, savo paramos schemose ar kitose lygiaverčio poveikio priemonėse nustato, kiek atsinaujinančiųjų išteklių energijos būtina minimaliai naudoti pastatuose, laikantis Direktyvos 2010/31/ES nuostatų. Valstybės narės suteikia galimybę šį minimalųjį lygį kiekį užtikrinti, be kita ko, naudojant efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemą.

Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą orientacinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, valstybės narės savo statybos reglamentuose bei kodeksuose ir, kai taikoma, savo paramos schemose ar kitose lygiaverčio poveikio priemonėse nustato, kiek atsinaujinančiųjų išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose ir renovuotinuose pastatuose, laikantis Direktyvos 2010/31/ES nuostatų. Valstybės narės suteikia galimybę šį minimalųjį lygį kiekį užtikrinti, be kita ko, naudojant efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemą.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

27 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 7 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

18 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

„[…] Siekdamos užtikrinti tokį pakankamą montuotojų ir projektuotojų skaičių, valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta pakankamai mokymo programų, kurias užbaigus būtų suteikiama kvalifikacija ar sertifikatas, apimantys atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo ir vėsinimo technologijas ir jų naujausius novatoriškus sprendimus. Valstybės narės imasi priemonių dalyvavimui, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių bei savarankiškai dirbančių asmenų, tokiose programose skatinti. Valstybės narės gali sudaryti savanoriškus susitarimus su atitinkamais technologijų tiekėjais ir pardavėjais, kad jie parengtų pakankamai montuotojų – gali būti remiamasi numatoma pardavimo apimtimi – naujausių rinkoje siūlomų novatoriškų sprendimų ir technologijų srityse. […]“

„[…] Siekdamos užtikrinti tokį pakankamą montuotojų ir projektuotojų skaičių, valstybės narės ar jų kompetentingos regionų ir vietos lygmens valdžios institucijos turi skatinti mokymo programas, kurias užbaigus būtų suteikiama kvalifikacija ar sertifikatas, apimantys atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo ir vėsinimo technologijas, kaupimo technologijas ir jų naujausius novatoriškus sprendimus, pagrįstus modernia infrastruktūra. Valstybės narės imasi priemonių dalyvavimui, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių bei savarankiškai dirbančių asmenų, tokiose programose skatinti. Valstybės narės gali sudaryti savanoriškus susitarimus su atitinkamais technologijų tiekėjais ir pardavėjais, kad jie parengtų pakankamai montuotojų – gali būti remiamasi numatoma pardavimo apimtimi – naujausių rinkoje siūlomų novatoriškų sprendimų ir technologijų srityse. […]“

Paaiškinimas

Mokymai turėtų būti rengiami naudojant pažangiąją technologiją, kad jie nebūtų orientuojami į ne taip efektyviai energiją vartojančias sistemas. ES kompetencija švietimo politikos srityje yra ribota, o mokymo programos taip pat administruojamos regionų ir vietos lygmeniu.

28 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 9 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

20 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo statyti naują infrastruktūrą, skirtą šilumai ir vėsumai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių centralizuotai tiekti, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas, įvertinimu, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi būtinų veiksmų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrai plėtoti, siekdamos skatinti šildymą ir vėsinimą, kuriam naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant saulės, aplinkos ir geoterminę energiją, biomasę, biodujas, skystuosius bioproduktus ir atliekinę šilumą ir vėsumą, o kartu skatinti šiluminės energijos kaupimą.

Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo statyti naują infrastruktūrą, skirtą šilumai ir vėsumai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių centralizuotai tiekti, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas, įvertinimu, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi būtinų veiksmų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrai plėtoti, siekdamos skatinti šildymą ir vėsinimą, kuriam naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant saulės, aplinkos ir geoterminę energiją, biomasę, biodujas, skystuosius bioproduktus, perdirbtos anglies kurą ir atliekinę šilumą ir vėsumą, o kartu skatinti šilumos siurblius ir šiluminės energijos kaupimą.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

29 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

20a straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
„1. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje veikiantys perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai leistų susipažinti su informacija apie kiekvienoje prekybos zonoje tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį ir su tiekiama elektros energija susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kuo tiksliau ir kuo arčiau tikrojo laiko, bet ne ilgesniais kaip vienos valandos intervalais, pateikdamos prognozes, jei turimos . Ši informacija turi būti prieinama skaitmeniniu būdu taip, kad būtų užtikrinta, kad ja galėtų naudotis elektros energijos rinkos dalyviai, telkėjai, vartotojai ir galutiniai vartotojai, ir kad ją galėtų skaityti elektroninio ryšio prietaisai, pvz., pažangiosios matavimo sistemos, elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos, šildymo ir vėsinimo sistemos ir pastatų energijos naudojimo vadybos sistemos.	„1. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje veikiantys perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai leistų susipažinti su informacija apie kiekvienoje prekybos zonoje tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį ir su tiekiama elektros energija susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kuo tiksliau ir taikant laikinę skyrą, kurią valstybės narės laiko svarbia siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą . Ši informacija turi būti prieinama skaitmeniniu būdu taip, kad būtų užtikrinta, kad ja galėtų naudotis elektros energijos rinkos dalyviai, telkėjai, vartotojai ir galutiniai vartotojai, ir kad ją galėtų skaityti elektroninio ryšio prietaisai, pvz., pažangiosios matavimo sistemos, elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos, šildymo ir vėsinimo sistemos ir pastatų energijos naudojimo vadybos sistemos.
2. Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020], valstybės narės užtikrina, kad buitinių, bendrijų ir pramoninių baterijų gamintojai sudarytų sąlygas baterijų savininkams ir naudotojams, taip pat jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, pvz., pastatų energijos naudojimo vadybos įmonėms ir elektros energijos rinkos dalyviams nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai realiuoju laiku susipažinti su pagrindine baterijos valdymo sistemos informacija, įskaitant baterijos talpą, būklę, įkrovos būseną ir galios nuostatį.	2. Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020], valstybės narės užtikrina, kad buitinių , bendrijų ir pramoninių baterijų gamintojai sudarytų sąlygas baterijų savininkams ir naudotojams, taip pat jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, pvz., pastatų energijos naudojimo vadybos įmonėms ir elektros energijos rinkos dalyviams nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai realiuoju laiku susipažinti su pagrindine baterijos valdymo sistemos informacija, įskaitant baterijos talpą, būklę, įkrovos būseną ir galios nuostatį.
Valstybės narės užtikrina, kad, be papildomų su tipo patvirtinimu susijusių ir Rinkos priežiūros reglamente nustatytų reikalavimų, transporto priemonių gamintojai sudarytų sąlygas elektrinių transporto priemonių savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, pvz., elektros energijos rinkos dalyviams ir elektromobilumo paslaugų teikėjams, realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai susipažinti su transporto priemonėje sukauptais duomenimis, susijusiais su baterijos būkle, įkrovos būsena, galios nuostačiu ir talpa, taip pat elektrinių transporto priemonių buvimo vieta.	Valstybės narės užtikrina, kad, be papildomų su tipo patvirtinimu susijusių ir Rinkos priežiūros reglamente nustatytų reikalavimų, transporto priemonių ir laivų gamintojai sudarytų sąlygas elektrinių transporto priemonių ir laivų savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, pvz., elektros energijos rinkos dalyviams ir elektromobilumo paslaugų teikėjams, realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai susipažinti su transporto priemonėje ar laive sukauptais duomenimis, susijusiais su baterijos būkle, įkrovos būsena, galios nuostačiu ir talpa, taip pat elektrinių transporto priemonių buvimo vieta.
3. Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES], valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įrengtos viešai neprieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino] galėtų užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas ir, kai tinkama, remiantis reguliavimo institucijos vertinimu, abikrypčio įkrovimo funkcijas.	3. Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES], valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įrengtos viešai neprieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino] galėtų užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas ir, kai tinkama, remiantis reguliavimo institucijos vertinimu, abikrypčio įkrovimo funkcijas.
4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaline reglamentavimo sistema nebūtų tiek tiesiogiai, tiek per telkėjus diskriminuojamas mažų ar mobilių sistemų, pvz., buitinių baterijų ir elektrinių transporto priemonių, dalyvavimas elektros energijos rinkose, įskaitant perkrovos valdymą ir lankstumo bei balansavimo paslaugų teikimą.“;	4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaline reglamentavimo sistema nebūtų tiek tiesiogiai, tiek per telkėjus diskriminuojamas mažų ar mobilių sistemų, pvz., buitinių baterijų , bendrijos baterijų ir elektrinių transporto priemonių, įskaitant sunkvežimius ir laivus, dalyvavimas elektros energijos rinkose, įskaitant perkrovos valdymą ir lankstumo bei balansavimo paslaugų teikimą.“;

Paaiškinimas

Bendrijos sistemos lygmens baterijos yra saugesnės ir reikalauja mažiau investicijų, palyginti su buitinėmis baterijomis; laivai suteikia daugiau lankstumo ir turėtų būti įtraukti į šią rinką.

30 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

20a straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
	6 dalis iš dalies keičiama taip: „Valstybės narės gali numatyti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos gali dalyvauti veikloje tarpvalstybiniu mastu. Tai gali apimti tiesioginę fizinę tarpvalstybinę jungtį, skirtą elektros energijos mainams Bendrijos viduje.“

31 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 11 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

22a straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Valstybės narės stengiasi iki 2030 m. pramonės sektoriuje atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, palyginti su energijos išteklių kiekiu, naudojamu galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, preliminariai vidutiniškai per metus padidinti ne mažiau kaip 1,1 procentinio punkto.

1. Valstybės narės , derindamos savo veiksmus su regionais ir miestais, stengiasi iki 2030 m. pramonės sektoriuje atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, palyginti su energijos išteklių kiekiu, naudojamu galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, preliminariai vidutiniškai per metus padidinti ne mažiau kaip 1,1 procentinio punkto.

Valstybės narės planuojamas priemones ir priemones, kurių imtasi, kad toks orientacinis padidėjimas būtų pasiektas, įtraukia į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pažangos ataskaitas, teikiamas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 14 ir 17 straipsnius.

Valstybės narės , derindamos savo veiksmus su regionais ir miestais, planuojamas priemones ir priemones, kurių imtasi, kad toks orientacinis padidėjimas būtų pasiektas, įtraukia į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pažangos ataskaitas, teikiamas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 14 ir 17 straipsnius.

Valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, įnašas pramonėje sudarytų 50 % vandenilio, sunaudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais. Tam procentiniam dydžiui apskaičiuoti taikomos toliau nurodytos taisyklės.

Valstybės narės , derindamos savo veiksmus su regionais ir miestais, stengiasi užtikrinti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, įnašas pramonėje sudarytų 50 % vandenilio, sunaudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais. Tam procentiniam dydžiui apskaičiuoti taikomos toliau nurodytos taisyklės.

a)	Apskaičiuojant vardiklį, įskaitoma vandenilio, sunaudoto galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus vandenilį, naudojamą kaip tarpinį produktą įprastiniams transporto degalams gaminti.

a)	Apskaičiuojant vardiklį, įskaitoma vandenilio, sunaudoto galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus vandenilį, naudojamą kaip tarpinį produktą įprastiniams transporto degalams gaminti.

Apskaičiuojant skaitiklį, įskaitoma atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, sunaudoto pramonės sektoriuje galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, naudojamą kaip tarpinį produktą įprastiniams transporto degalams gaminti.

Apskaičiuojant skaitiklį, įskaitoma atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, sunaudotų pramonės sektoriuje galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, naudojamą kaip tarpinį produktą įprastiniams transporto degalams gaminti.

c)	Ir skaitiklis, ir vardiklis apskaičiuojami naudojant III priede nustatytas kuro energines vertes.

c)	Ir skaitiklis, ir vardiklis apskaičiuojami naudojant III priede nustatytas kuro energines vertes.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pramonės gaminiuose, kurie yra paženklinti kaip pagaminti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą arba kurie, kaip tvirtinama, yra taip pagaminti, nurodomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudoto žaliavų įsigijimo, parengiamojo apdorojimo, gamybos ir skirstymo etapais, procentinis dydis, apskaičiuotas remiantis Rekomendacijoje 2013/179/ES (3) arba, kaip alternatyva, ISO 14067:2018 nustatyta metodika.“;

2. Valstybės narės , derindamos savo veiksmus su regionais ir miestais, užtikrina, kad pramonės gaminiuose, kurie yra paženklinti kaip pagaminti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą arba kurie, kaip tvirtinama, yra taip pagaminti, nurodomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudoto žaliavų įsigijimo, parengiamojo apdorojimo, gamybos ir skirstymo etapais, procentinis dydis, apskaičiuotas remiantis Rekomendacijoje 2013/179/ES (4) arba, kaip alternatyva ISO 14067:2018 nustatyta metodika.“;

Paaiškinimas

Stengiantis veiksmingai taikyti persvarstytą direktyvą turėtų prisidėti vietos ir regionų valdžios institucijos. Jos turėtų dalyvauti apibrėžiant nacionalinius planus bei tikslus ir į jų indėlį turi būti atsižvelgiama.

32 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 12 dalies d punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

23 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

„4. Kad užtikrintų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą vidutinį metinį padidėjimą, valstybės narės gali įgyvendinti vieną ar kelias iš šių priemonių:

a)	atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įterpti į šildymui arba vėsinimui tiekiamus energijos išteklius ir kurą;

a)	atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įterpti į šildymui arba vėsinimui tiekiamus energijos išteklius ir kurą;

b)	pastatuose diegti ypač našias atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą;

b)	pastatuose diegti ypač našias atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą;

taikyti priemones, įgyvendinamas prekiniais sertifikatais, kuriais įrodoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto įpareigojimo laikomasi remiant diegimo priemones pagal šios dalies b punktą, kurias įgyvendina kitas ekonominės veiklos vykdytojas, pavyzdžiui, nepriklausomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų montuotojas arba energetinių paslaugų bendrovė, teikianti diegimo paslaugas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje;

d)	didinti nacionalinių ir vietos valdžios institucijų pajėgumus planuoti ir įgyvendinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus ir diegti infrastruktūrą;

d)	didinti nacionalinių , regionų ir vietos valdžios institucijų pajėgumus planuoti ir įgyvendinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus ir diegti infrastruktūrą;

e)	kurti rizikos mažinimo sistemas siekiant sumažinti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų kapitalo sąnaudas;

e)	kurti rizikos mažinimo sistemas siekiant sumažinti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų kapitalo sąnaudas;

f)	skatinti įmones ir smulkiųjų vartotojų kolektyvus sudaryti šilumos pirkimo sutartis;

f)	skatinti įmones ir smulkiųjų vartotojų kolektyvus , įskaitant MVĮ, sudaryti šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis;

g)	įgyvendinti suplanuotas iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų pakeitimo schemas arba iškastinio kuro laipsniško naudojimo nutraukimo schemas, kuriose nustatytos tarpinės reikšmės;

g)	įgyvendinti suplanuotas iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų pakeitimo schemas arba iškastinio kuro laipsniško naudojimo nutraukimo schemas, kuriose nustatytos tarpinės reikšmės;

h)	vykdyti šildymo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įtraukiant vėsinimą, planavimo reikalavimus vietos ir regionų lygmenimis;

h)	vykdyti šildymo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įtraukiant vėsinimą, planavimo reikalavimus vietos ir regionų lygmenimis;

i)	taikyti kitas lygiaverčio poveikio politikos priemones, įskaitant fiskalines priemones, paramos schemas ar kitas finansines paskatas.

i)	skatinti atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo sistemas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos dalį;

j)	taikyti kitas lygiaverčio poveikio politikos priemones, įskaitant fiskalines priemones, paramos schemas ar kitas finansines paskatas.

Priimdamos ir įgyvendindamos tokias priemones valstybės narės užtikrina jų prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunančių ar pažeidžiamų namų ūkių vartotojams, kurie kitu atveju gali neturėti pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų jomis pasinaudoti.“;

Priimdamos ir įgyvendindamos tokias priemones valstybės narės užtikrina jų prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunančių ar pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų labai mažų ir mažųjų įmonių vartotojams, kurie kitu atveju gali neturėti pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų jomis pasinaudoti.“;

Paaiškinimas

Įtraukiamas regionų lygmuo ir pritaikomi Socialinio klimato fondo nustatyti energijos nepritekliaus kriterijai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos gali pasiekti gerų aplinkosaugos rezultatų, sujungdamos šildymo ir (arba) vėsinimo sistemas su elektros sistemomis.

33 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 13 dalies e punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

24 straipsnio 8 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią elektros energijos skirstymo sistemų operatoriai, bendradarbiaudami su atitinkamuose jų rajonuose veiklą vykdančiais centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriais, bent kas ketverius metus įvertins potencialą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis teikti balansavimo ir kitas sistemines paslaugas, įskaitant apkrovos atsaką ir šiluminį perteklinės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.	Valstybės narės arba jų kompetentingos regionų ir vietos valdžios institucijos nustato sistemą, pagal kurią elektros energijos skirstymo sistemų operatoriai, bendradarbiaudami su atitinkamuose jų rajonuose veiklą vykdančiais centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriais, bent kas ketverius metus įvertins potencialą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis teikti balansavimo ir kitas sistemines paslaugas, įskaitant apkrovos atsaką ir šiluminį perteklinės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais. Atliekant vertinimą pirmenybė turi būti teikiama tinklo plėtros alternatyvoms, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai į vertinimo, kurio reikalaujama pagal pirmąją pastraipą, rezultatus atitinkamai atsižvelgtų jų atitinkamose teritorijose planuodami tinklus, į juos investuodami ir plėtodami infrastruktūrą.	Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai į vertinimo, kurio reikalaujama pagal pirmąją pastraipą, rezultatus atitinkamai atsižvelgtų jų atitinkamose teritorijose planuodami tinklus, į juos investuodami ir plėtodami infrastruktūrą.
Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriams ir elektros perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriams koordinuoti veiklą, siekdamos užtikrinti, kad balansavimo, kaupimo ir kitos lankstumo paslaugos, pavyzdžiui, apkrovos atsako, kurias teikia centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriai, galėtų būti teikiamos jų elektros energijos rinkose.	Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriams ir elektros perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriams koordinuoti veiklą, siekdamos užtikrinti, kad balansavimo, kaupimo ir kitos lankstumo paslaugos, pavyzdžiui, apkrovos atsako, kurias teikia centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriai, galėtų būti teikiamos jų elektros energijos rinkose.
Valstybės narės gali pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytus vertinimo ir koordinavimo reikalavimus taikyti ir dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams, taip pat, be kita ko, vandenilio tinklams ir kitiems energetikos tinklams.	Valstybės narės gali pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytus vertinimo ir koordinavimo reikalavimus taikyti ir dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams, taip pat, be kita ko, vandenilio tinklams ir kitiems energetikos tinklams. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas šios sistemos įgyvendinimui ir tolesniam veikimui, valstybės narės savo veiksmus derina su regionais ir miestais.

Paaiškinimas

Kad direktyva būtų sklandžiai įgyvendinama, visame procese turėtų dalyvauti vietos ir regionų lygmenys.

34 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.14 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Valstybės narės nustato mechanizmą, kuriuo suteikiama galimybė jų teritorijoje esantiems degalų tiekėjams keistis kreditais už atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimą transporto sektoriui. Ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją elektrinėms transporto priemonėms per viešąsias įkrovimo stoteles, gauna kreditus, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojams taikomas valstybės narės nustatytas įpareigojimas degalų tiekėjams, ir jie gali tuos kreditus parduoti degalų tiekėjams, o šie galės juos panaudoti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytam įpareigojimui vykdyti;

Valstybės narės nustato mechanizmą, kuriuo suteikiama galimybė jų teritorijoje esantiems degalų tiekėjams keistis kreditais už atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tiekimą taikant kitokį mechanizmą transporto sektoriui. Ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją elektrinėms transporto priemonėms per viešąsias įkrovimo stoteles, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį arba iš vandenilio gautą atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą , gauna kreditus, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojams taikomas valstybės narės nustatytas įpareigojimas degalų tiekėjams, ir jie gali tuos kreditus parduoti degalų tiekėjams, o šie galės juos panaudoti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytam įpareigojimui vykdyti.

Paaiškinimas

Reikėtų atsižvelgti į spartesnį naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą.

35 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.16 straipsnio b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

ii)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų ir perdirbtos anglies kuro atveju – visų rūšių transportui tiekiamą šių degalų kiekį padauginus iš dėl jų sumažinto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto remiantis deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 29a straipsnio 3 dalį;

ii)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio arba iš vandenilio gauto atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir perdirbtos anglies kuro atveju – visų rūšių transportui tiekiamą šių degalų kiekį padauginus iš dėl jų sumažinto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto remiantis deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 29a straipsnio 3 dalį;

Paaiškinimas

Siekiama suderinti įtraukiant mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį.

36 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.16 straipsnio b ir d punktai

Direktyva (ES) 2018/2001

27 straipsnio 1 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją apskaičiuojamas išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant visų rūšių transportui tiekiamus biodegalus, biodujas ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, padalijus iš bazinio lygio.

taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją apskaičiuojamas išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant visų rūšių transportui tiekiamus biodegalus, biodujas , atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, perdirbtos anglies kurą ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, padalijus iš bazinio lygio.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

37 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 16 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

d)	3 dalis iš dalies keičiama taip:

d)	3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pirma, antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

i)	pirma, antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

ii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Jei elektros energija naudojama atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalams gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinei daliai apskaičiuoti naudojama vidutinė per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuota atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos procentinė dalis gamybos šalyje.“;

ii)

iii)

penktos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Tačiau elektros energija, gaunama tiesiogiai prisijungus prie įrenginio, gaminančio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, gali būti visa apskaičiuojama kaip atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, kai ji naudojamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalams gaminti, jeigu įrenginys:“;

iii)

penkta pastraipa, įskaitant a ir b punktus, pakeičiama taip: „Tačiau elektros energija, gaunama tiesiogiai prisijungus prie įrenginio, gaminančio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, gali būti visa apskaičiuojama kaip atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, kai ji naudojamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalams gaminti, jeigu įrenginys nėra prijungtas prie tinklo arba yra prijungtas prie tinklo, bet galima pateikti įrodymų, kad atitinkama elektros energija buvo tiekiama neimant elektros energijos iš tinklo.“ ;

iv)	šešta pastraipa pakeičiama taip: „Iš tinklo imama elektros energija gali būti priskaičiuojama prie visiškai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, jeigu ji pagaminama tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, patvirtintų kilmės garantijomis“;

v)	septinta pastraipa išbraukiama.

Paaiškinimas

Papildomumo ir koreliacijos principai apsunkina jau ir taip sudėtingą elektrolizės verslą ir žaliojo vandenilio kiekio didinimą. Viešąją paramą žaliojo vandenilio gamybai taip pat turėtų būti galima teikti pagal sutartį su esamu saulės arba vėjo elektrinių parku, pavyzdžiui, suteikiant kilmės garantijas.

38 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 18 dalies a punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

29 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	1 dalis iš dalies keičiama taip:

pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)	įnašas siekiant valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinių dalių ir šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų;“;

pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)	įnašas siekiant valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinių dalių ir šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų;“.

ii)	ketvirta pastraipa pakeičiama šiuo tekstu: „Biomasės kuras turi atitikti 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, jei jis naudojamas:

– a) kietojo biomasės kuro atveju – įrenginiuose, gaminančiuose elektros energiją, šilumą ir vėsumą, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra 5 MW arba didesnė,

– b) dujinio biomasės kuro atveju – įrenginiuose, gaminančiuose elektros energiją, šilumą ir vėsumą, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra 2 MW arba didesnė,

– c) įrenginiuose, gaminančiuose dujinį biomasės kurą, kuriuose vidutinis biometano srautas yra:

i)	didesnis nei 200 m3 metano ekvivalento per valandą, matuojant standartinėmis temperatūros ir slėgio sąlygomis (t. y. esant 0 oC temperatūrai ir 1 baro atmosferos slėgiui);

ii)	jei biodujas sudaro metano ir kitų nedegių dujų mišinys, metano srautui taikoma i punkte nustatyta ribinė vertė, proporcingai perskaičiuota metano tūrio daliai mišinyje.“;

iii)	po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Įrenginiams, kurių bendra vardinė šiluminė galia arba biometano srautas mažesni, valstybės narės gali taikyti tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.“;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama atstatyti dalį šiuo metu galiojančios, prieš trejus metus priimtos Direktyvos (ES) 2018/2001 teksto (dar neperkelta į visų valstybių narių nacionalinę teisę).

Teisės aktų nestabilumas slopintų investicijas ir trukdytų rinkos plėtrai.

39 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1.18 straipsnio e ir f punktai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

6 dalies pirmos pastraipos a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

kirtimas būtų atliekamas rūpinantis dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymu, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį – būtų vengiama rauti kelmus ir šaknis, alinti neliestus miškus ar juos paversti įveistais miškais, taip pat kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną; atliekama kuo mažiau didelio masto plynojo kirtimo ir užtikrinamos vietoje priimtinos negyvos medienos gavybos ribinės vertės bei reikalavimai naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinės įvairovės ypatybėms bei buveinėms“;

6 dalies pirmos pastraipos a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

kirtimas būtų atliekamas rūpinantis dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymu, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį – būtų vengiama alinti neliestus miškus ar juos paversti įveistais miškais, taip pat kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną; atliekama kuo mažiau didelio masto plynojo kirtimo ir užtikrinamos vietoje priimtinos negyvos medienos gavybos ribinės vertės bei reikalavimai naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinės įvairovės ypatybėms bei buveinėms“;

6 dalies pirmos pastraipos b punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

6 dalies pirmos pastraipos b punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

Paaiškinimas

Ilgalaikiai lauko tyrimai Šiaurės šalių miškininkystėje rodo, kad dalinis kelmų ir šaknų išrovimas įmanomas nekenkiant biologinei įvairovei. Miškotvarkos strategijose turi būti atsižvelgiama į skirtingas vietos ir regionų sąlygas, susijusias su ekologinėmis pasekmėmis.

40 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 18 dalies g punktas

Direktyva (ES) 2018/2001

29 straipsnio 10 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

10 dalies pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

„d)	bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir bent 80 % – nuo 2026 m. sausio 1 d.“;

Paaiškinimas

RED II taisyklės taikomos įrenginiams, kurie pradės veikti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Esamiems įrenginiams nustačius (atgaline data) naujus griežtesnius kriterijus būtų pakenkta teisinės sistemos stabilumui ir investicijoms. Itin didelį neigiamą poveikį tai padarytų kaimo vietovėms.

41 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 19 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

29a straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
Perdirbtos anglies kuro energija gali būti įskaičiuojama į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, nurodytą 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, tik tuo atveju, jei naudojant tą kurą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja bent 70 %	Perdirbto anglies kuro energija ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis gali būti įskaičiuojami į 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus tik tuo atveju, jei naudojant tą kurą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja bent 70 %

Paaiškinimas

Europos Komisija primygtinai tvirtina, kad CCU technologija bus svarbi mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl turėtų būti sukurta ir atitinkamo kuro rinka.

42 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 22 dalis

Direktyva (ES) 2018/2001

31 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
1. Komisijos užtikrinta, kad būtų sukurta Sąjungos duomenų bazė, kuria būtų sudarytos sąlygos atsekti atsinaujinančiųjų išteklių skystąjį ir dujinį kurą ir perdirbtos anglies kurą.	1. Komisijos užtikrinta, kad būtų sukurta Sąjungos duomenų bazė, kuria būtų sudarytos sąlygos atsekti atsinaujinančiųjų išteklių skystąjį ir dujinį kurą ir perdirbtos anglies kurą.
2. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į tą duomenų bazę laiku įrašytų tikslią informaciją apie atliktus sandorius ir su tokiais sandoriais susijusio kuro tvarumo charakteristikas, įskaitant per jo gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo gamybos vietos iki jo sunaudojimo Sąjungoje momento. Į duomenų bazę taip pat įtraukiama informacija apie tai, ar buvo suteikta parama konkrečios kuro siuntos gamybai, ir, jei taip, nurodomas paramos schemos tipas.	2. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į tą duomenų bazę laiku įrašytų tikslią informaciją apie atliktus sandorius ir su tokiais sandoriais susijusio kuro tvarumo charakteristikas, įskaitant žaliavas ir jų kilmę, per jo gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo gamybos vietos iki jo sunaudojimo Sąjungoje momento. Į duomenų bazę taip pat įtraukiama informacija apie tai, ar buvo suteikta parama konkrečios kuro siuntos gamybai, ir, jei taip, nurodomas paramos schemos tipas.
Prireikus, siekiant pagerinti duomenų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant toliau išplėsti į Sąjungos duomenų bazę įtrauktinos informacijos apimtį, kad ji apimtų atitinkamus duomenis iš gamybos vietos arba žaliavų, naudojamų kurui gaminti, surinkimo vietos.	Prireikus, siekiant pagerinti duomenų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, Komisijai pagal 35 straipsnį ir tik visiškai išimtiniais atvejais suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant toliau išplėsti į Sąjungos duomenų bazę įtrauktinos informacijos apimtį, kad ji apimtų atitinkamus duomenis iš gamybos vietos arba žaliavų, naudojamų kurui gaminti, surinkimo vietos.
Valstybės narės reikalauja, kad kuro tiekėjai į Sąjungos duomenų bazę įvestų informaciją, reikalingą patikrinti, ar laikomasi 25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų.	Valstybės narės reikalauja, kad kuro tiekėjai į Sąjungos duomenų bazę įvestų informaciją, reikalingą patikrinti, ar laikomasi 25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų.
3. Valstybėms narėms suteikiama prieiga prie Sąjungos duomenų bazės, kad jos galėtų stebėti ir tikrinti duomenis.	3. Valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms suteikiama prieiga prie Sąjungos duomenų bazės, kad jos galėtų stebėti ir tikrinti duomenis.
4. Jei atsinaujinančiųjų išteklių dujų siuntos gamybai yra išduotos kilmės garantijos, valstybės narės užtikrina, kad tos kilmės garantijos būtų panaikintos anksčiau, nei atsinaujinančiųjų išteklių dujų siunta gali būti įregistruota duomenų bazėje.	4. Jei atsinaujinančiųjų išteklių dujų siuntos gamybai yra išduotos kilmės garantijos, valstybės narės užtikrina, kad tos kilmės garantijos būtų panaikintos anksčiau, nei atsinaujinančiųjų išteklių dujų siunta gali būti įregistruota duomenų bazėje.
5. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojų į duomenų bazę įtrauktos informacijos tikslumas ir išsamumas, pavyzdžiui, naudojant savanoriškas ar nacionalines schemas.	5. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojų į duomenų bazę įtrauktos informacijos tikslumas ir išsamumas, pavyzdžiui, naudojant savanoriškas ar nacionalines schemas.
Duomenims tikrinti naudojant savanoriškas arba nacionalines schemas, kurias Komisija pripažino pagal 30 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, kaip duomenų rinkimo tarpininkai gali būti naudojamos trečiųjų šalių informacinės sistemos, jei apie tokį naudojimą yra pranešta Komisijai.	Duomenims tikrinti naudojant savanoriškas arba nacionalines schemas, kurias Komisija pripažino pagal 30 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, kaip duomenų rinkimo tarpininkai gali būti naudojamos trečiųjų šalių informacinės sistemos, jei apie tokį naudojimą yra pranešta Komisijai.
	6. Sąjungos duomenų bazėje bus kaupiami ir galės būti rodomi regionų lygmens duomenys.

Paaiškinimas

Duomenų detalumas gali pagerinti atsinaujinančiųjų išteklių skystojo ir dujinio kuro ir perdirbtos anglies kuro srauto atsekamumą ir supratimą apie jį. Deleguotieji aktai gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais ir tinkamai laikantis subsidiarumo principo.

43 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos

3.2 straipsnio b punktas

Direktyvos 98/70/EB pakeitimai

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

8 ir 9 punktai pakeičiami taip:

„8.	Tiekėjas – kuro tiekėjas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio pirmos pastraipos 38 punkte.

„9.	Biodegalai – biodegalai, apibrėžti Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio pirmos pastraipos 33 punkte.“;

8 ir 9 punktai pakeičiami taip:

„8.	Tiekėjas – kuro tiekėjas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio pirmos pastraipos 38 punkte.

9.	Biodegalai – biodegalai, apibrėžti Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio pirmos pastraipos 33 punkte.

„10.

Mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis – tai vandenilis iš iškastinio kuro, gaminamas surenkant ir saugant anglies dioksidą, arba elektrolizinis vandenilis, kurio gyvavimo ciklo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinamas bent 73,4 %, todėl gyvenimo ciklo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis nei 3 tCO2eq/tH2, palyginti su iškastinio kuro lyginamuoju rodikliu 94 g CO2e/MJ (2,256 tCO2eq/tH2). Elektrolizinio vandenilio išmetamo anglies dioksido kiekis nustatomas pagal ribinį gamybos vienetą prekybos zonoje, kurioje yra elektrolizeris, atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiais, per kuriuos elektrolizeris naudoja elektros energiją iš tinklo;“

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą poreikis skubiai pereiti prie švarios energijos ir užtikrinti energetinį saugumą tapo kaip niekada stiprus ir aiškus;

palankiai vertina siūlomą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, kuri yra susijusi su bendru ES siekiu iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu;

Pritaria tam, kad būtų padidintas 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas ir kad visų sektorių atstovai labiau prisidėtų, ir pabrėžia, kad siekiant ES klimato srities tikslų labai svarbu dideliu mastu ir nuosekliai didinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kartu skatinant didesnį energetinį savarankiškumą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat didinant ES energetikos sistemos įperkamumą ir tiekimo saugumą.

vis dėlto pasisako už lankstų ir subalansuotą požiūrį į atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, kuriais skatinama nuolat plėtoti technologijas, užtikrinti tikrumą investuotojams, kartu išlaikant ES konkurencingumą ir užtikrinant tvarią ir teisingą pertvarką;

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti teisinių dokumentų, siūlomų pagal pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, suderinamumą ir toliau įtvirtinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir technologinį neutralumą, kad iki 2050 m. tvariu ir ekonomiškai efektyviausiu būdu būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui;

primygtinai tvirtina, kad valstybės narės turi perkelti RED II direktyvą į nacionalinę teisę, kaip numatyta tame dokumente;

Subsidiarumas ir poveikio vertinimas

palankiai vertina tai, kad prie pasiūlymų dėl teisės aktų pridedama subsidiarumo lentelė, kaip siūlė RK; kartu pritaria Reglamentavimo patikros valdybos pastaboms, pateiktoms prieš paskelbiant šį pasiūlymą, visų pirma dėl poreikio sistemingai spręsti subsidiarumo ir proporcingumo klausimus, būtinybės geriau pristatyti siūlomų priemonių poveikį valstybėms narėms ir regionams, įskaitant bioenergijos tvarumo kriterijus;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija nėra vienoda, todėl sprendimai turėtų būti priimami tuo valdymo lygmeniu, kuriuo galėtų būti užtikrintas veiksmingiausias sprendimas; įsipareigoja stebėti, kaip įgyvendinami subsidiarumo ir proporcingumo principai, taip pat siūlomų teisės aktų teritorinį poveikį, siekiant ekonomiškai efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti klimato srities tikslus;

pakartoja, kad Sąjungai svarbu atsižvelgti į esamus regioninius skirtumus ir kiekvieno regiono ypatumus, taip pat remti ekonomiškai efektyvius ir tausų išteklių naudojimą lemiančius sprendimus, kartu užtikrinant, kad energijos sąnaudos išliks prieinamos piliečiams ir įmonėms;

10.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba dažnai vyksta vietos ir regionų lygmenimis ir priklauso nuo regionų MVĮ; ragina valstybes nares, apibrėžiant ir įgyvendinant nacionalines klimato politikos priemones, visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, pavyzdžiui, numatant regionų ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kurie papildytų Paryžiaus susitarime numatytus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos

11.

apgailestauja dėl sprendimo nekeisti straipsnio dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų, atsižvelgiant į patirtį, įgytą šiuo metu perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, ir į tai, kad nėra naujų nuostatų, kuriomis būtų siekiama mažinti leidimų išdavimo, administracinius sunkumus ir kitus veiksnius, apsunkinančius prieigą prie tinklo, ir skatinti tokių technologijų, kaip saulės šiluminės ir fotovoltinės energijos, vandens, vėjo ir geoterminės energijos, diegimą;

12.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į gaminančių vartotojų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir naujų technologijų – pavyzdžiui, energijos kaupimo, paklausos atsako, mikrotinklų (galbūt tarpvalstybiniai), elektromobilumo indėlį ir jomis pasinaudoti;

13.

pabrėžia žemos ir vidutinės įtampos elektros energijos tinklų svarbą, nes juose turi būti sukurta infrastruktūra, reikalinga daugeliui naujų decentralizuotų gamintojų, tiekiančių elektros energiją į sistemą; pabrėžia, kad naujus smulkiuosius gamintojus taip pat reikia prijungti prie žemos ir vidutinės įtampos tinklų; ragina Komisiją numatyti kelių mažesnių projektų sujungimo sistemą, kad jie atitiktų galiojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus. Lankstumas šiuo atžvilgiu yra labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų rengti tam tikrus bendrus projektus ir gauti finansavimą šioms pastangoms;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendrijos sistemos lygmens kaupimo sistemos yra saugesnės ir reikalauja mažiau investicijų, palyginti su buitinėmis kaupimo sistemomis;

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

15.

palankiai vertina pasiūlymą stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir skatinti regionų ir vietos bendradarbiavimą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, siekiant pagerinti sąveiką energijos rinkoje; pabrėžia pagrindinį regionų vaidmenį didinant jūros vėjo ir vandenynų energijos gamybą;

16.

dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti ir remti vietos ir regionų valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus (pvz., bendro intereso projektus), siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvią, integruotą, nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir decentralizuotą energetikos sistemą; šiuo požiūriu taip pat pabrėžia sujungimo svarbą tinklų stabilizavimui atsižvelgiant į kintantį atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pobūdį ir klimato kaitos poveikį aplinkai, kurie daro įtaką elektros energijos infrastruktūros funkcionalumui;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia teikti finansinę ir techninę pagalbą, kad jos galėtų geriau pritraukti ir sutelkti investicijas;

Bioenergetika

18.

mano, kad siekiant užtikrinti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą būtina tvari biomasės gamyba; vis dėlto pabrėžia, kad naujų ir griežtesnių kriterijų, taikomų visiems esamiems nedidelio masto biomasės, šilumos ir elektros energijos įrenginiams, nustatymas kenktų teisinės sistemos stabilumui ir darytų didžiulį socialinį poveikį pažeidžiamiems vartotojams, ypač kaimo vietovėse, taip pat įmonėms, kurių esamų įrenginių ir planuojamų investicijų negalima nepaisyti;

19.

pažymi, kad ataskaitų teikimo reikalavimų ribą sumažinus nuo 20 MW iki 5 MW, gerokai padidėtų daugelio vidutinių energetikos įrenginių administracinė našta ir reikalauja išlaikyti dabartinius Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tvarumo kriterijus ir nacionalinės teisės aktus, kad būtų atsižvelgiama į įvairias nacionalines ir regionų sąlygas; nauji reikalavimai turėtų būti nustatyti tik tuo atveju, jei atlikus vertinimus paaiškėtų, kad dabartiniai reikalavimai kelia pavojų aplinkai, o tai skatintų taikyti griežtesnį požiūrį;

20.

ragina išnaudoti biometano gamybos Europoje potencialą kaip būdą skubiai įvairinti ir sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, kartu didinant užmojus siekiant klimato srities tikslų; pritaria tikslui iki 2030 m. ES pagaminti 35 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m3) biometano, kaip siūloma plane „REPowerEU“;

Žiedinė ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas

21.

apgailestauja, kad nėra nuorodos į žaliuosius ir žiedinius viešuosius pirkimus, kurie yra viešojo administravimo institucijų priemonė atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti perkant su energija susijusias prekes ir paslaugas;

22.

pabrėžia, kad tvariai siekiant didesnio išteklių naudojimo efektyvumo atsinaujinančiųjų išteklių degalai ir iš perdirbtos anglies pagaminti degalai trumpuoju laikotarpiu ir nustačius tvarumo ir ekologiškumo kriterijus gali būti pereinamojo laikotarpio degalais ir prisidėti prie ekonomikos, įskaitant transporto sektorių, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

23.

pritaria tam, kad alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių gamintojai, alternatyviųjų degalų gamintojai ir degalų papildymo infrastruktūros valdytojai imtųsi koordinuotų veiksmų, siekiant užtikrinti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

Šildymas ir vėsinimas

24.

ragina šildymo ir vėsinimo atžvilgiu laikytis subsidiarumo principo;

25.

pritaria tikslui padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje, taip pat centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose. Tačiau mano, kad reikia performuluoti tikslus, kad atliekinę šilumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją būtų galima derinti vienodomis sąlygomis, užuot nustačius atskirus tikslus. Pirmenybė turėtų būti teikiama atliekinės šilumos atgavimo pramonėje, duomenų centruose ir kt. veiklai, kai tokia veikla vykdoma, ir ji neturėtų būti diskriminuojama, kad būtų pasiekta nustatyta atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis;

26.

pažymi, kad kvalifikacijos kėlimą, vykdant atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo bei energijos kaupimo technologijų diegėjams ir projektuotojams skirtas mokymo programas, turėtų užtikrinti valstybių narių kompetentinga institucija; tikslinių veiksmų turėtų būti imamasi pagal planą „Repower ES“, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir laikantis subsidiarumo principo;

Energijos nepriteklius

27.

apgailestauja, kad nepakankamai skatinama naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius kaip kovos su energijos ir judumo nepritekliumi tarp pažeidžiamų namų ūkių, labai mažų ir mažųjų įmonių bei judumo priemonių naudotojų priemonę;

28.

pažymi, kad ES strategija įvairinti savo iškastinio kuro tiekimą, atrodo, yra nepakankama; ragina ES ir valstybes nares sutelkti savo investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir pabrėžia vietos atsinaujinančiosios energijos gamybos svarbą siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš trečiųjų šalių ir su tuo susijusias dideles ir nepastovias kainas, laikantis plane „REPowerEU“ išdėstyto požiūrio;

29.

ragina imtis nuoseklių priemonių ir investicijų, kuriomis būtų grindžiamos bendros ir didelės pastangos visais lygmenimis, kad iki 2050 m. būtų panaikintas energijos ir judumo nepriteklius, siekiant teisingo neutralaus poveikio klimatui žemyno, remiantis esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Merų paktu ir Energijos nepritekliaus konsultacijų centru;

Vandenilis ir „žaliosios molekulės“

30.

pabrėžia svarbų „žaliųjų molekulių“ vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir palankiai vertina tolesnį mokslinių įrodymų apie šių molekulių ir kitų naujų tvarių vektorių kaupimą;

31.

pabrėžia vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių svarbą sektoriuose, kuriuose vandenilis naudojamas kaip žaliava arba kuriuose energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir tiesioginė elektrifikacija nėra perspektyvūs sprendimai, kartu daugelyje Europos regionų sukuriant puikių galimybių inovacijoms, vertės kūrimui ir užimtumui;

32.

pažymi, kad trumpuoju laikotarpiu vis dar reikės importuoti didelę vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, siekiant kompensuoti ribotą gamybą;

33.

pabrėžia, kad peržiūrint Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą pasiūlyti tikslai dėl atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir iš jo gautų produktų pagal RK nuomonėje išdėstytus reikalavimus dėl švaraus vandenilio veiksmų plano (RK 549/2020) (5) yra svarbūs atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio rinkos augimui įgyvendinant ES vandenilio strategiją; todėl remia numatytą atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio sertifikavimą, naujuosius dalinius atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro tikslus transporto ir pramonės sektoriuose bei numatytą pramonės produktų, pagamintų naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, pavyzdžiui, žaliąjį plieną, ženklinimą;

34.

primena, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių turėtų būti prioritetas, o mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis vandenilis galėtų būti naudojamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais kaip trumpalaikis pereinamasis sprendimas, nesukuriant ilgalaikės priklausomybės, kol vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pats galės atlikti šį vaidmenį; todėl ragina ES institucijas, valstybes nares ir pramonę didinti atsinaujinančiosios elektros energijos ir vandenilio pajėgumus;

35.

prašo Komisijos persvarstyti būsimą deleguotąjį aktą dėl nebiologinės kilmės degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, parengtą remiantis Direktyva (ES) 2018/2001, siekiant užtikrinti, kad jame būtų atsižvelgta atliekant šią peržiūrą;

Saulės energija

36.

palankiai vertina pranešimą apie būsimą ES saulės energijos strategiją. Ji turėtų apimti tikslus ir konkrečias priemones saulės energijos naudojimui spartinti, taip pat naujiesiems Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 15a straipsnio tikslams, susijusiems su atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pastatuose ir kovoje su energijos nepritekliumi įtraukimu, remti ir prisidėti prie konkurencingos saulės energijos sistemos kūrimo;

Jūrų energija

37.

tvirtai remia Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje pasiūlytą naują siekį bendrai planuoti jūrų energiją, tikslus ir priemones, skirtas greta jūros baseino esančių valstybių narių jungtiniam integruotam tinklui planuoti; pabrėžia, kad norint toliau plėsti jūrų energijos sistemą, būtina ES lygmeniu toliau vienodinti atitinkamus reikalavimus, ypač dėl konkursų, rinkos taisyklių, techninių aspektų ir darbuotojų saugos ir sveikatos, kad pavyktų užtikrinti pageidaujamą valstybių narių bendradarbiavimą;

38.

palankiai vertina neseniai priimtą Europos Komisijos vandenilio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos dujų rinkos dokumentų rinkinį ir taisykles, kuriomis skatinama naudoti esamą dujų infrastruktūrą siekiant priimti kitas „žaliąsias molekules“ kaip mišinius, taip pat šios infrastruktūros modernizavimą ir naujos dujų infrastruktūros vandeniliui transportuoti kūrimą; remia investicijas į vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtrą, aplinkai saugius ir ekonomiškai perspektyvius anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo projektus;

39.

atsižvelgdamas į galimą šio reglamento poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms pabrėžia, kad laikantis nuoširdaus bendradarbiavimo principo teisėkūros institucijos turi būti informuojamos apie visus pradinio pasiūlymo pakeitimus kiekviename teisėkūros procedūros etape, įskaitant trišales derybas, kad RK galėtų tinkamai naudotis savo Sutartyje numatytomis prerogatyvomis (SESV 91 straipsnis).

Briuselis, 2022 m. balandžio 28 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209.

(2) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209.

(3) 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo, OL L 124, 2013 5 4, p. 1.

(4) 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo, OL L 124, 2013 5 4, p. 1.

(5) OL C 324, 2020 10 1, p. 41.