(1)

siekiant kuo didesnio galimo Sąjungos finansavimo poveikio ir kuo veiksmingesnio indėlio į Sąjungos politikos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [XXXX] (10) (toliau – Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“) nustatyta Europos partnerysčių su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais politinė ir teisinė sistema. Svarbus programos „Europos horizontas“ politikos metodo elementas – Europos partnerystės. Jos sukurtos siekiant įgyvendinti programoje „Europos horizontas“ nustatytus Sąjungos prioritetus ir užtikrinti aiškų poveikį ES ir jos žmonėms, kurį būtų galima veiksmingiau pasiekti sudarius partnerystę, remiantis strategine vizija, kuri yra bendra ir kurios atžvilgiu įsipareigojimus prisiėmė partneriai, o ne vien Sąjunga;

(1)

siekiant kuo didesnio galimo Sąjungos finansavimo poveikio ir kuo veiksmingesnio indėlio į Sąjungos politikos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [XXXX] (10) (toliau – Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“) nustatyta Europos partnerysčių su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais politinė ir teisinė sistema. Svarbus programos „Europos horizontas“ politikos metodo elementas – Europos partnerystės. Jos sukurtos siekiant įgyvendinti programoje „Europos horizontas“ nustatytus Sąjungos įsipareigojimus ir prioritetus ir užtikrinti aiškų poveikį ES ir jos žmonėms bei aplinkai , kurį būtų galima veiksmingiau pasiekti sudarius partnerystę, remiantis strategine vizija, kuri yra bendra ir kurios atžvilgiu įsipareigojimus prisiėmė partneriai, o ne vien Sąjunga;

(2)

visų pirma, Europos partnerystės programos „Europos horizontas“ veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ yra svarbios siekiant strateginių tikslų, pavyzdžiui, spartinti perėjimą prie darnaus vystymosi tikslų bei žaliosios ir skaitmeninės Europos, ir turėtų padėti atsigauti po precedento neturinčios su COVID-19 susijusios krizės. Europos partnerystėmis sprendžiami sudėtingi tarpvalstybiniai uždaviniai, todėl reikalingas integruotas metodas. Jos padeda spręsti prie šio reglamento pridedamuose poveikio vertinimuose aprašytus transformacinius, sisteminius ir rinkos nepakankamumus, suburdamos įvairius vertės grandinių ir ekosistemų subjektus, kad jie siektų bendros vizijos ir šiuo atžvilgiu parengtų konkrečius veiksmų planus bei darniai vykdytų veiklą. Be to, jomis sudaromos sąlygos sutelkti pastangas ir išteklius siekiant bendrų prioritetų, kad būtų sprendžiami sudėtingi uždaviniai;

(2)

visų pirma, Europos partnerystės programos „Europos horizontas“ veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ yra svarbios siekiant strateginių tikslų, pavyzdžiui, spartinti Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (DVT), Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją  (1a) (toliau – Paryžiaus susitarimas), įgyvendinimą bei perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės Europos, ir turėtų prisidėti prie socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu atsparaus ekonomikos atsigavimo po precedento neturinčios su COVID-19 susijusios krizės , kartu stiprinant Europos pramonės pirmavimą . Europos partnerystėmis sprendžiami sudėtingi tarpvalstybiniai uždaviniai, todėl reikalingas integruotas metodas. Jos padeda spręsti prie šio reglamento pridedamuose poveikio vertinimuose aprašytus transformacinius, sisteminius ir rinkos nepakankamumus, suburdamos įvairius vertės grandinių ir ekosistemų subjektus, kad jie siektų bendros vizijos ir šiuo atžvilgiu parengtų konkrečius veiksmų planus bei darniai vykdytų veiklą. Be to, jomis sudaromos sąlygos sutelkti pastangas ir išteklius siekiant bendrų prioritetų, kad būtų sprendžiami sudėtingi uždaviniai visuomenės labui ;

(2a)

siekiant užtikrinti mokslinę kompetenciją ir vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 13 straipsniu, turėtų būti užtikrinama mokslinių tyrimų laisvė ir skatinama taikyti aukščiausius mokslinės etikos standartus;

(2b)

svarbu, kad visos Europos partnerystės laikytųsi etiškos praktikos ir pagrindinių etikos principų, kartu laikydamosi etikos standartų, nustatytų įvairiuose nacionaliniuose, sektorių ar institucijų etikos kodeksuose. Jų mokslinių tyrimų veikloje visada turėtų būti taikomi principai, nustatyti Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 19 straipsnyje ir Komisijos pareiškime dėl etikos principų ir kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų, susijusių su tuo straipsniu;

(3)

siekiant įgyvendinti prioritetus ir užtikrinti poveikį, Europos partnerystės turėtų būti plėtojamos plačiai įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europoje, įskaitant pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas, įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas vietos, regionų, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, ir pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui , fondus, remiančius ir (arba) vykdančius mokslinius tyrimus ir diegiančius inovacijas. Jos taip pat turėtų būti viena iš priemonių privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu stiprinti, be kita ko, sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip suteikiant abipusę naudą žmonėms bei įmonėms ir kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus strateginėse srityse ;

(3)

siekiant įgyvendinti prioritetus ir užtikrinti poveikį, Europos partnerystės turėtų būti plėtojamos plačiai įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus visoje Europoje, įskaitant pramonę, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) bei startuolius, universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas, įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas vietos, regionų, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO) , ir fondus, remiančius ir (arba) vykdančius mokslinius tyrimus ir diegiančius inovacijas. Jos taip pat turėtų būti viena iš priemonių privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu stiprinti, be kita ko, sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip suteikiant abipusę naudą žmonėms bei įmonėms ir kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų plėtoti strateginę autonomiją išlaikant atvirą ekonomiką ;

(6)

Reglamentu (ES) 2020/852 (11) sukuriama bendra sistema, pagal kurią nustatoma, ar ekonominė veikla, apibrėžiant tvarias investicijas, laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Juo nustatomas bendras principas, kuriuo investuotojai, bankai, pramonė ir mokslininkai gali pasinaudoti investuodami į projektus ir ekonominę veiklą, kuriais daromas didelis teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai ir nedaroma didelės žalos nė vienam iš jų. Šis principas – žaliosios investicijos Sąjungoje;

(6)

Reglamentu (ES) 2020/852 (11) sukuriama bendra sistema, pagal kurią nustatoma, ar ekonominė veikla, apibrėžiant tvarias investicijas, laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Juo nustatomas bendras principas, kuriuo investuotojai, bankai, pramonė ir mokslininkai gali pasinaudoti investuodami į projektus ir ekonominę veiklą, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį ir kuriais daromas didelis teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai ir nedaroma didelės žalos nė vienam iš jų. Šis principas – žaliosios investicijos Sąjungoje;

(7)

kai tinkama, įgyvendinant partnerystes, Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai ir 17 straipsnyje nustatytas reikšmingos žalos nedarymo principas turėtų būti apsvarstyti kaip priemonė, skirta geriau pasirengti vykdyti projektus ir pasinaudoti galimybe gauti žaliąjį finansavimą, kuris bus labai svarbus įsisavinimui rinkoje ir platesniam novatoriškų technologijų bei sprendimų, kurie bus pateikti, diegimui. Techninės analizės kriterijai grindžiami moksliniais įrodymais. Partnerysčių vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasiekti reglamente nustatytus standartus ir ribines vertes arba juos viršyti, o techninės analizės kriterijai būtų nuolat atnaujinami ir atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus;

(7)

kai tinkama, įgyvendinant partnerystes, Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai ir 17 straipsnyje nustatytas reikšmingos žalos nedarymo principas , kai bendrosios įmonės veikla patenka į to reglamento taikymo sritį, turėtų būti apsvarstyti kaip priemonė, skirta geriau pasirengti vykdyti projektus ir pasinaudoti galimybe gauti žaliąjį finansavimą, kuris bus labai svarbus įsisavinimui rinkoje ir platesniam novatoriškų technologijų bei sprendimų, kurie bus pateikti, diegimui. Techninės analizės kriterijai grindžiami moksliniais įrodymais. Partnerysčių vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasiekti reglamente nustatytus standartus ir ribines vertes arba juos viršyti, o techninės analizės kriterijai būtų nuolat atnaujinami ir atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus;

(10)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo bendrosios įmonės, turėtų būti finansuojama pagal programą „Europos horizontas“. Siekdamos didžiausio poveikio, bendrosios įmonės turėtų plėtoti glaudžią sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansavimo priemonėmis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra, kad būtų padidinta ekonominė ir socialinė sanglauda bei sumažintas disbalansas;

(10)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo bendrosios įmonės, turėtų būti finansuojama pagal programą „Europos horizontas“. Siekdamos didžiausio poveikio, bendrosios įmonės turėtų plėtoti glaudžią sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansavimo priemonėmis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų tvarių sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra, siekiant reaguoti į pasaulinius iššūkius ir tam, kad būtų padidinta ekonominė ir socialinė sanglauda ir sumažintas disbalansas bei sušvelnintas poveikis aplinkai ;

(11)

remiantis naujuoju Europos partnerysčių politikos metodu, visų pirma susijusiu su institucionalizuotosiomis Europos partnerystėmis, reikia sukurti naują teisinę sistemą, pagal kurią jos veiktų. Nors bendrųjų įmonių steigimas pagal SESV 187 straipsnį įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pasirodė esąs veiksmingas, būtina jį paspartinti. Todėl šiuo reglamentu siekiama padidinti įgyvendinimo nuoseklumą, efektyvumą, veiksmingumą ir labiau jį orientuoti į poveikį, programos „Europos horizontas“ nuostatas ir patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, perkeliant į bendras bendrųjų įmonių nuostatas suderintu būdu. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos partnerysčių bendradarbiavimui ir sąveikai, taip visapusiškai išnaudojant jų tarpusavio ryšius organizaciniu lygmeniu. Bendrosios įmonės, rengdamos savo darbo programas, turėtų ieškoti galimybių įtraukti kitų Europos partnerysčių atstovus į diskusijas, nustatyti sritis, kuriose vykdant papildomą ar bendrą veiklą būtų veiksmingiau ir efektyviau sprendžiami uždaviniai, vengti dubliavimosi, derinti savo veiklos laiką ir užtikrinti galimybę susipažinti su rezultatais bei naudotis kitomis atitinkamomis keitimosi žiniomis priemonėmis;

(11)

remiantis naujuoju Europos partnerysčių politikos metodu, visų pirma susijusiu su institucionalizuotosiomis Europos partnerystėmis, reikia sukurti naują teisinę sistemą, pagal kurią jos veiktų. Nors bendrųjų įmonių steigimas pagal SESV 187 straipsnį įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pasirodė esąs veiksmingas, būtina jį paspartinti. Todėl šiuo reglamentu siekiama padidinti įgyvendinimo nuoseklumą, efektyvumą, veiksmingumą ir labiau jį orientuoti į poveikį bei pridėtinę vertę visuomenei , programos „Europos horizontas“ nuostatas ir patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, perkeliant į bendras bendrųjų įmonių nuostatas suderintu būdu. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos partnerysčių bendradarbiavimui ir sąveikai, taip visapusiškai išnaudojant jų tarpusavio ryšius organizaciniu lygmeniu. Bendrosios įmonės, rengdamos savo darbo programas, turėtų ieškoti galimybių įtraukti kitų Europos partnerysčių atstovus į diskusijas, nustatyti sritis, kuriose vykdant papildomą ar bendrą veiklą būtų veiksmingiau ir efektyviau sprendžiami uždaviniai, vengti dubliavimosi, derinti savo veiklos laiką ir užtikrinti galimybę susipažinti su rezultatais bei naudotis kitomis atitinkamomis keitimosi žiniomis priemonėmis;

(12)

nustačius jų sąveiką, bendrosios įmonės turėtų siekti nustatyti biudžeto dalis, kurios turėtų būti naudojamos papildomai ar bendrai bendrųjų įmonių veiklai. Be to, šiuo reglamentu siekiama didesnio taisyklių efektyvumo ir suderinimo stiprinant operatyvinį bendradarbiavimą ir tiriant masto ekonomiją, be kita ko, įsteigiant bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį , kuris turėtų teikti horizontaliąsias paramos funkcijas bendrosioms įmonėms. Bendras administracinis padalinys turėtų padėti pasiekti didesnį bendrų punktų poveikį ir suderinimą, kartu išlaikant tam tikrą lankstumą, kad būtų patenkinti konkretūs kiekvienos bendrosios įmonės poreikiai. Struktūra turėtų būti sukurta pagal paslaugų lygio susitarimus, kuriuos kartu turi sudaryti bendrosios įmonės. Bendro administracinio padalinio funkcijos turėtų apimti koordinavimo ir administracinės paramos teikimo funkcijas tose srityse, kuriose patikra pasirodė esanti veiksminga ir ekonomiškai efektyvi, ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip kiekvienas leidimus išduodantis pareigūnas laikosi atskaitomybės reikalavimo. Teisinė struktūra turėtų būtų sukurta taip, kad geriausiai atitiktų bendrųjų įmonių bendrus poreikius , kad būtų užtikrintas glaudus jų bendradarbiavimas ir išnagrinėta visa galima Europos partnerysčių ir atitinkamai įvairių programos „Europos horizontas“ dalių bei kitų bendrųjų įmonių valdomų programų sąveika;

(12)

nustačius jų sąveiką, bendrosios įmonės turėtų siekti nustatyti biudžeto dalis, kurios turėtų būti naudojamos papildomai ar bendrai bendrųjų įmonių veiklai. Be to, šiuo reglamentu siekiama didesnio taisyklių efektyvumo ir suderinimo stiprinant operatyvinį bendradarbiavimą ir tiriant masto ekonomiją, be kita ko, kai taikytina, suteikiant galimybę nustatyti bendras netiesioginio aptarnavimo padalinio funkcijas , kurios turėtų užtikrinti horizontaliąją paramą bendrosioms įmonėms. Funkcijų, kurias bendrai vykdo bendrosios įmonės, skaičiaus didinimas padės pasiekti didesnį bendrų punktų poveikį ir suderinimą, kartu išlaikant tam tikrą lankstumą, kad būtų patenkinti konkretūs kiekvienos bendrosios įmonės poreikiai. Bendro administracinio padalinio funkcijos galėtų apimti koordinavimo ir administracinės paramos teikimo funkcijas tose srityse, kuriose patikra pasirodė esanti veiksminga ir ekonomiškai efektyvi, ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip kiekvienas leidimus išduodantis pareigūnas laikosi atskaitomybės reikalavimo. Bendrosios įmonės turėtų galėti kartu sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio , kad būtų užtikrintas glaudus jų bendradarbiavimas ir išnagrinėta visa galima Europos partnerysčių ir atitinkamai įvairių programos „Europos horizontas“ dalių bei kitų bendrųjų įmonių valdomų programų sąveika;

(13a)

(14)

programa „Europos horizontas“ nustatomas strategiškesnis, nuoseklesnis ir poveikiu grindžiamas požiūris į Europos partnerystes, remiantis patirtimi, įgyta atliekant tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą. Atsižvelgiant į naują užmojį, šiuo reglamentu siekiama veiksmingiau naudoti institucionalizuotąsias Europos partnerystes, visų pirma sutelkiant dėmesį į aiškius tikslus, rezultatus ir poveikį, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m., ir užtikrinant aiškų indėlį į susijusius Sąjungos politikos prioritetus ir sritis. Glaudus bendradarbiavimas ir sąveika su kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens iniciatyvomis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis, yra labai svarbūs siekiant didesnio poveikio ir užtikrinant rezultatų panaudojimą. Vertinant bendrą poveikį, reikėtų atsižvelgti ne tik į partnerių įnašus, bet ir į platesnio masto investicijas, kurias paskatino bendrosios įmonės, prisidedančios prie jų tikslų įgyvendinimo;

(14)

programa „Europos horizontas“ nustatomas strategiškesnis, nuoseklesnis ir poveikiu grindžiamas požiūris į Europos partnerystes, remiantis patirtimi, įgyta atliekant tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą. Atsižvelgiant į naują užmojį, šiuo reglamentu siekiama veiksmingiau naudoti institucionalizuotąsias Europos partnerystes, visų pirma sutelkiant dėmesį į aiškius tikslus, rezultatus ir poveikį, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m., ir užtikrinant aiškų indėlį į susijusius Sąjungos politikos prioritetus ir sritis. Glaudus bendradarbiavimas ir sąveika su kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens iniciatyvomis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis, yra labai svarbūs siekiant didesnio poveikio mokslui, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai ir užtikrinant rezultatų panaudojimą. Komisija turėtų parengti aiškias, paprastas ir konkrečias gaires, kad būtų sudarytos sąlygos įvairių rūšių sąveikai, pavyzdžiui, išteklių perkėlimui, alternatyviam finansavimui, kaupiamajam finansavimui ir integruotam finansavimui. Ypač svarbu, kad valstybės narės ir regionai kuo labiau suderintų savo pažangiosios specializacijos strategijas ir veiklos programas su bendrųjų įmonių darbo programomis, kad būtų galima taikyti galimą 5 proc. Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų pervedimo į bendrąsias įmones mechanizmą, kaip numatyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 5 dalyje ir laikantis sąlygų, nustatytų atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060  (1a) (Bendrųjų nuostatų reglamento) nuostatose. Taip pat reikėtų išnagrinėti sąveiką ir papildomumą su Europos finansų įstaigomis, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Europos investicijų banku, taip pat tarp pačių bendrųjų įmonių ir su kitomis Sąjungos finansavimo programomis bei atitinkamais pramonės aljansais, labdaros fondais ir patikos fondais. Siekiant palengvinti novatoriškų sprendimų įsisavinimą rinkoje, vertinant bendrą poveikį, reikėtų atsižvelgti ne tik į partnerių įnašus, bet ir į platesnio masto investicijas, kurias paskatino bendrosios įmonės, prisidedančios prie jų tikslų įgyvendinimo;

(15)

šis reglamentas grindžiamas Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytais principais ir kriterijais, įskaitant atvirumą ir skaidrumą, stiprų sverto poveikį ir ilgalaikius visų susijusių šalių įsipareigojimus. Vienas šio reglamento tikslų – užtikrinti iniciatyvų atvirumą, kad jas vykdant galėtų dalyvauti įvairūs subjektai, įskaitant naujus subjektus. Partnerystės turėtų būti atviros visiems subjektams, kurie nori ir gali siekti bendro tikslo, ir jomis turėtų būti skatinamas plataus masto ir aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas jų veikloje, įgyvendinant narystę ir valdymą, taip pat užtikrinama, kad rezultatai būtų naudingi visiems europiečiams, visų pirma plačiai skleidžiant rezultatus ir vykdant veiklą prieš jų naudojimą visoje Sąjungoje;

(15)

šis reglamentas grindžiamas Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytais principais ir kriterijais, įskaitant atvirumą ir skaidrumą, stiprų sverto poveikį ir ilgalaikius visų susijusių šalių įsipareigojimus. Vienas šio reglamento tikslų – užtikrinti iniciatyvų atvirumą, kad jas vykdant galėtų dalyvauti įvairūs subjektai, įskaitant naujus subjektus. Partnerystės turėtų būti atviros visiems subjektams, kurie nori ir gali siekti bendro tikslo, ir jomis turėtų būti skatinamas plataus masto ir aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas jų veikloje, įgyvendinant narystę ir valdymą, taip pat užtikrinama, kad rezultatai būtų naudingi visiems europiečiams, kartu prisidedant prie visuotinio darnaus vystymosi, visų pirma plačiai skleidžiant rezultatus ir kuo platesniu mastu vykdant veiklą prieš jų naudojimą visoje Sąjungoje;

(17a)

5,4  mlrd. EUR dalis, skirta programai „Europos horizontas“ iš priemonės „Next Generation EU“ pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – DFP), gali padėti padidinti bendrųjų įmonių lėšas. Tas įnašas taip pat gali būti papildytas nepanaudotomis lėšomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046  (1a) (toliau – Finansinis reglamentas) 15 straipsnio 3 dalyje, ir pakoreguotas siekiant atspindėti asocijuotųjų šalių įnašus. Papildomi Sąjungos įnašai pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 13 straipsnį, Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093  (1b) (toliau – DFP reglamentas) 5 straipsnį ir Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį turi būti sąžiningai paskirstomi programos „Europos horizontas“ II ramsčio grupėse, atsižvelgiant į Sąjungos mokslinių tyrimų prioritetus ir jos politikos tikslus. Bet koks papildomas Sąjungos įnašas turėtų būti suderintas su kitų nei Sąjunga narių įnašais;

(18)

atsižvelgiant į Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytus užmojus, viena iš institucionalizuotųjų partnerysčių steigimo sąlygų yra užtikrinti partnerių įnašus per iniciatyvų įgyvendinimo laikotarpį. Šiomis aplinkybėmis privatūs partneriai didelę savo įnašų dalį turėtų skirti nepiniginiams įnašams bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti. Bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė, pasitelkiant savo darbo programas, ieškoti priemonių, kaip sudaryti palankesnes sąlygas šiems įnašams , visų pirma mažinant finansavimo normas . Šios priemonės turėtų būti grindžiamos konkrečiais bendrosios įmonės poreikiais ir pagrindine veikla. Pagrįstais atvejais turėtų būti įmanoma nustatyti papildomas sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad dalyvautų bendrosios įmonės narys ar ją sudarantys arba su ja susiję subjektai, orientuojantis į veiklą, kurioje bendrosios įmonės pramonės partneriai gali atlikti pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, vykdant didelio masto parodomuosius ir pavyzdinius projektus, ir labiau prisidėti taikant mažesnes finansavimo normas . Vykdomasis direktorius turėtų stebėti narių dalyvavimo lygį, kad valdyba galėtų imtis atitinkamų veiksmų, užtikrindama partnerių įsipareigojimų ir atvirumo pusiausvyrą. Tinkamai pagrįstais atvejais kapitalo išlaidos, skirtos, pavyzdžiui, didelio masto demonstraciniams arba pavyzdiniams projektams, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal taikomą teisinę sistemą;

(18)

atsižvelgiant į Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytus užmojus, viena iš institucionalizuotųjų partnerysčių steigimo sąlygų yra užtikrinti partnerių įnašus per iniciatyvų įgyvendinimo laikotarpį. Šiomis aplinkybėmis privatūs partneriai didelę savo įnašų dalį turėtų skirti nepiniginiams įnašams bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti. Bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė, pasitelkiant savo darbo programas, ieškoti priemonių, kaip sudaryti palankesnes sąlygas šiems įnašams. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos konkrečiais bendrosios įmonės poreikiais ir pagrindine veikla. Pagrįstais atvejais turėtų būti įmanoma nustatyti papildomas sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad dalyvautų bendrosios įmonės narys ar ją sudarantys arba su ja susiję subjektai, orientuojantis į veiklą, kurioje bendrosios įmonės pramonės partneriai gali atlikti pagrindinį vaidmenį, arba įgyvendinti integruotos sistemos programą . Vykdomasis direktorius turėtų stebėti narių dalyvavimo lygį, kad valdyba galėtų imtis atitinkamų veiksmų, užtikrindama partnerių įsipareigojimų ir atvirumo pusiausvyrą. Tinkamai pagrįstais atvejais kapitalo išlaidos, skirtos, pavyzdžiui, didelio masto demonstraciniams arba pavyzdiniams projektams, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal taikomą teisinę sistemą;

(19)

vadovaujantis sąžiningo įnašų pasiskirstymo tarp bendrųjų įmonių narių principu, Sąjungos ir kitų nei Sąjunga narių finansiniai įnašai bendrųjų įmonių administracinėms išlaidoms padengti turėtų būti vienodai paskirstomi. Nukrypimai nuo šio principo turėtų būti svarstomi tik išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl kito nei Sąjunga bendrosios įmonės nario dydžio ar narystės struktūros bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ( MVĮ), įnašai būtų tokie dideli, kad jais būtų rimtai pakenkta paskatai tapti ar likti bendrąją įmonę sudarančiu ar su ja susijusiu subjektu. Tokiais atvejais mažiausia kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti procentinė dalis turėtų sudaryti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, o MVĮ įnašai turėtų būti gerokai mažesni nei didesnių bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų įnašai. Pasiekus narių kritinę masę, pagal kurią įnašas gali viršyti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, bendrąją įmonę sudarančio ar su ja susijusio subjekto metinis įnašas turėtų būti išlaikytas arba padidintas, siekiant palaipsniui padidinti kitų nei Sąjunga narių dalį bendrame įnaše metinėms bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų stengtis padidinti bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį įnašas būtų padidintas iki 50 proc. administracinių išlaidų;

(19)

visų bendrųjų įmonių administracinių išlaidų ir bendro biudžeto santykis turėtų būti palyginamo dydžio ir neturėtų viršyti 5 proc. jų biudžeto. Be to, vadovaujantis sąžiningo įnašų pasiskirstymo tarp bendrųjų įmonių narių principu, Sąjungos ir kitų nei Sąjunga narių finansiniai įnašai bendrųjų įmonių administracinėms išlaidoms padengti turėtų būti vienodai paskirstomi. Kiti nei Sąjunga nariai turėtų tarpusavyje susitarti dėl sąžiningo savo bendrųjų įmonių administracinių išlaidų dalies paskirstymo. Nukrypimai nuo šio principo turėtų būti svarstomi tik išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl kito nei Sąjunga bendrosios įmonės nario dydžio ar narystės struktūros bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų, visų pirma MVĮ , mokslinių tyrimų organizacijų ar universitetų , įnašai būtų tokie dideli, kad jais būtų rimtai pakenkta paskatai tapti ar likti bendrąją įmonę sudarančiu ar su ja susijusiu subjektu. Tokiais atvejais mažiausia kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti procentinė dalis turėtų sudaryti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, o MVĮ , mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų įnašai turėtų būti gerokai mažesni nei didesnių bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų įnašai. Pasiekus narių kritinę masę, pagal kurią įnašas gali viršyti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, bendrąją įmonę sudarančio ar su ja susijusio subjekto metinis įnašas turėtų būti išlaikytas arba padidintas, siekiant palaipsniui padidinti kitų nei Sąjunga narių dalį bendrame įnaše metinėms bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų stengtis padidinti bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį įnašas būtų padidintas iki 50 proc. administracinių išlaidų;

(20)

pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ partneriai privalo parodyti savo ilgalaikius įsipareigojimus, įskaitant mažiausią viešųjų ir (arba) privačių investicijų dalį. Todėl būtina, kad Sąjunga šiame reglamente nustatytų valstybėse narėse įsikūrusius narius steigėjus, programos „Europos horizontas“ asocijuotąsias valstybes arba tarptautines organizacijas. Tačiau prireikus turėtų būti įmanoma išplėsti bendrųjų įmonių narių bazę po to, kai jos yra įsteigtos su susijusiais nariais, atrinktais taikant atviras ir skaidrias procedūras, visų pirma atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius arba programos „Europos horizontas“ papildomų valstybių asociaciją. Juridiniams asmenims, suinteresuotiems paremti bendrųjų įmonių tikslus savo konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, netampant jų nariais, taip pat turėtų būti suteikta galimybė tapti šių bendrųjų įmonių prisidedančiaisiais partneriais;

(20)

pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ partneriai privalo parodyti savo ilgalaikius įsipareigojimus, įskaitant mažiausią viešųjų ir (arba) privačių investicijų dalį. Todėl būtina, kad Sąjunga šiame reglamente nustatytų valstybėse narėse įsikūrusius narius steigėjus, programos „Europos horizontas“ asocijuotąsias valstybes arba tarptautines organizacijas. Tačiau prireikus turėtų būti įmanoma išplėsti bendrųjų įmonių narių bazę po to, kai jos yra įsteigtos su susijusiais nariais, atrinktais reguliariai taikant atviras , sąžiningas ir skaidrias kvietimo pareikšti susidomėjimą ir susijusias atrankos procedūras, atsižvelgiant į  mokslinio patariamojo organo nuomonę ir naujus technologinius pokyčius bei novatoriškus metodus arba programos „Europos horizontas“ papildomų valstybių asociaciją. Juridiniams asmenims, suinteresuotiems paremti bendrųjų įmonių tikslus savo konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, netampant jų nariais, taip pat turėtų būti suteikta galimybė tapti šių bendrųjų įmonių prisidedančiaisiais partneriais;

(21)

įsteigiant bendrąją įmonę užtikrinama abipusiškai naudinga suinteresuotųjų narių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, be kita ko, skatinant tikrumą dėl didelių biudžeto asignavimų atitinkamoms pramonės šakoms septynerių metų laikotarpiu . Tapus nariu steigėju ar asocijuotuoju nariu arba vienu iš bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų galima tiesiogiai arba per pramonės atstovus įgyti įtakos bendrosios įmonės valdyboje . Valdyba yra bendrosios įmonės sprendimų priėmimo organas, kuris sprendžia dėl ilgalaikės strateginės partnerystės krypties ir jos metinių prioritetų. Todėl nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai, jei taikytina, atstovaujantys bendrąją įmonę narį sudarantiems subjektams, turėtų galėti prisidėti prie bendrosios įmonės darbotvarkės ir prioritetų nustatymo priimdami ir galbūt keisdami strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, taip pat priimdami metinę darbo programą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūrų taisykles;

(21)

įsteigiant bendrąją įmonę užtikrinama abipusiškai naudinga suinteresuotųjų narių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, be kita ko, skatinant tikrumą dėl didelių biudžeto asignavimų atitinkamoms pramonės šakoms septynerių metų laikotarpiu , taip pat siunčiant politinį signalą, užtikrinant geresnį planavimą ir tikrumą investuotojams . Valdyba yra bendrosios įmonės sprendimų priėmimo organas, kuris sprendžia dėl ilgalaikės strateginės partnerystės krypties ir jos metinių prioritetų , atsižvelgdamas į partnerių, įskaitant privatųjį sektorių, mokslininkų bendruomenę, valstybių narių atstovus ir pelno nesiekiančias pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias atitinkamų bendrųjų įmonių srityje, indėlį . Todėl nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai, jei taikytina, atstovaujantys bendrąją įmonę narį sudarantiems subjektams, taip pat visi kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų galėti prisidėti prie bendrosios įmonės darbotvarkės ir prioritetų nustatymo priimdami ir galbūt persvarstydami strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, taip pat priimdami metinę darbo programą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūrų taisykles;

(22)

tikslinga, kad kiti nei Sąjunga nariai įsipareigojimo raštu įsipareigotų įgyvendinti šį reglamentą. Šie įsipareigojimo raštai turėtų būti teisiškai galiojantys visą iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį ir atidžiai stebimi bendrosios įmonės ir Komisijos. Bendrosios įmonės turėtų sukurti teisinę ir organizacinę aplinką, kuri leistų nariams vykdyti savo įsipareigojimus, kartu užtikrinant nuolatinį iniciatyvos atvirumą ir skaidrumą jos įgyvendinimo metu, visų pirma nustatant prioritetus ir dalyvaujant kvietimuose teikti pasiūlymus;

(22)

bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę dirbti dinamiškai, paprastai ir lanksčiai ir būti nusistačiusios aiškių taisyklių rinkinį, taip padidindamos patrauklumą visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma pramonės įmonėms, MVĮ, mokslinių tyrimų organizacijoms ir dalyvaujančiosioms valstybėms. Tikslinga, kad kiti nei Sąjunga nariai įsipareigojimo raštu įsipareigotų įgyvendinti šį reglamentą. Šie įsipareigojimo raštai turėtų būti laiku skelbiami atitinkamos bendrosios įmonės interneto svetainėje, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi konfidencialumo taisyklių, ir jie turėtų būti teisiškai galiojantys visą iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį ir atidžiai stebimi bendrosios įmonės ir Komisijos. Bendrosios įmonės turėtų sukurti teisinę ir organizacinę aplinką, kuri leistų nariams vykdyti savo įsipareigojimus, kartu užtikrinant nuolatinį iniciatyvos atvirumą, skaidrumą ir taisyklių dėl interesų konfliktų laikymąsi jos įgyvendinimo metu, visų pirma nustatant prioritetus ir dalyvaujant kvietimuose teikti pasiūlymus , kuriais skatinamas dalyvavimas užtikrinant lyčių pusiausvyrą ir geografinę įvairovę . Bendrosios įmonės, kai tinkama, turėtų nurodyti kvietimus teikti pasiūlymus, kai skatinamas dalyvaujančių MVĮ koordinuojamasis vaidmuo;

(23)

tolesnis supaprastinimas yra programos „Europos horizontas“ kertinis akmuo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas supaprastintas partnerių, kurie nebeprivalo teikti ataskaitų dėl netinkamų finansuoti išlaidų, ataskaitų teikimo mechanizmas. Nepiniginiai įnašai veiklai turėtų būti apskaitomi tik pagal tinkamas finansuoti išlaidas. Tai leidžia automatizuotai apskaičiuoti nepiniginius įnašus veiklai, pasitelkiant programos „Europos horizontas“ IT priemones, sumažina partnerių administracinę naštą ir padaro įnašų ataskaitų teikimo mechanizmą veiksmingesnį. Bendrosios įmonės turėtų atidžiai stebėti nepiniginius įnašus veiklai, o valdybos vykdomasis direktorius turėtų rengti reguliarias ataskaitas, kad būtų galima nustatyti, ar pažanga siekiant nepiniginių įnašų tikslų yra pakankama. Valdyba turėtų įvertinti narių, prisidedančių prie operatyvinės veiklos, pastangas ir pasiektus rezultatus, taip pat kitus veiksnius, pavyzdžiui, MVĮ dalyvavimo lygį ir iniciatyvos patrauklumą naujiems subjektams. Prireikus ji turėtų imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų ir priemonių, atsižvelgdama į atvirumo ir skaidrumo principus;

(23)

tolesnis supaprastinimas yra programos „Europos horizontas“ kertinis akmuo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas supaprastintas partnerių, kurie nebeprivalo teikti ataskaitų dėl netinkamų finansuoti išlaidų, ataskaitų teikimo mechanizmas. Nepiniginiai įnašai veiklai turėtų būti apskaitomi tik pagal tinkamas finansuoti išlaidas. Tai leidžia automatizuotai apskaičiuoti nepiniginius įnašus veiklai, pasitelkiant programos „Europos horizontas“ IT priemones, sumažina partnerių administracinę naštą ir padaro įnašų ataskaitų teikimo mechanizmą veiksmingesnį. Bendrosios įmonės turėtų atidžiai stebėti nepiniginius įnašus veiklai, o valdybos vykdomasis direktorius turėtų rengti reguliarias ataskaitas ir laiku paskelbti jas atitinkamos bendrosios įmonės interneto svetainėje , kad būtų galima nustatyti, ar pažanga siekiant nepiniginių įnašų tikslų yra pakankama. Valdyba turėtų įvertinti narių, prisidedančių prie operatyvinės veiklos, pastangas ir pasiektus rezultatus, taip pat kitus veiksnius, pavyzdžiui, MVĮ dalyvavimo lygį, iniciatyvos patrauklumą naujiems subjektams ir geografinę įvairovę . Prireikus ji turėtų imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų ir priemonių, atsižvelgdama į atvirumo ir skaidrumo principus;

(24)

bendrosios įmonės turėtų suteikti sisteminę galimybę ir paskatą kitiems nei Sąjunga nariams derinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su bendrosios įmonės veikla. Bendroji įmonė neturėti teikti finansinės paramos papildomai veiklai. Tačiau ji gali būti apskaitoma kaip narių nepiniginiai įnašai, kai ja prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji tiesiogiai susijusi su bendrosios įmonės veikla. Šį ryšį galima nustatyti pasinaudojant netiesioginių veiksmų, finansuojamų bendrosios įmonės arba jos ankstesnių iniciatyvų, rezultatais arba atskleidžiant didelę Sąjungos pridėtinę vertę. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkretesnės nuostatos dėl kiekvienos bendrosios įmonės papildomos veiklos srities tiek, kiek būtina siekiant pageidaujamo kryptingumo ir poveikio. Bendrųjų įmonių valdybose turėtų būti toliau sprendžiama, ar, vertinant įnašus, būtina taikyti paprastesnius metodus, pavyzdžiui, fiksuotąsias sumas arba vieneto įkainius, kad būtų užtikrintas supaprastinimas, išlaidų efektyvumas ir tinkamas konfidencialių komercinių duomenų apsaugos lygis;

(24)

bendrosios įmonės turėtų suteikti sisteminę galimybę ir paskatą kitiems nei Sąjunga nariams derinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su bendrosios įmonės veikla. Bendroji įmonė neturėti teikti finansinės paramos papildomai veiklai. Tačiau ji gali būti apskaitoma kaip narių nepiniginiai įnašai, kai ja prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji tiesiogiai susijusi su bendrosios įmonės veikla. Šį ryšį galima nustatyti pasinaudojant netiesioginių veiksmų, finansuojamų bendrosios įmonės arba jos ankstesnių iniciatyvų, rezultatais arba atskleidžiant didelę Sąjungos pridėtinę vertę. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkretesnės nuostatos dėl kiekvienos bendrosios įmonės papildomos veiklos srities kuo skaidresnio nustatymo tiek, kiek būtina siekiant pageidaujamo kryptingumo ir poveikio. Bendrųjų įmonių valdybose turėtų būti toliau sprendžiama, ar, vertinant įnašus, būtina taikyti paprastesnius metodus, pavyzdžiui, fiksuotąsias sumas arba vieneto įkainius, kad būtų užtikrintas supaprastinimas, išlaidų efektyvumas ir tinkamas konfidencialių komercinių duomenų apsaugos lygis;

(24a)

siekdamos remti jaunų mokslininkų karjerą ir skatinti kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bendrosios įmonės turėtų teikti naujausią informaciją ir užtikrinti reguliariai skelbiamus doktorantūros studentams ir doktorantūros studijas baigusiems tyrėjams skirtus atvirus konkursus, susijusius su atitinkamos bendrosios įmonės kompetencijos sritimi, jei reikia, skatinant papildomumą ir sąveiką su programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

(25)

bendrųjų įmonių valdymu turėtų būti užtikrinta, kad jų sprendimų priėmimo procesai atitiktų sparčiai kintančią socialinę, ekonominę ir technologinę aplinką bei pasaulinius uždavinius. Bendrosios įmonės turėtų naudotis visų susijusių suinteresuotųjų šalių ekspertinėmis žiniomis, konsultacijomis ir parama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti savo užduotis ir užtikrinti sąveiką Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikti įgaliojimai steigti patariamuosius organus, kurie joms teiktų ekspertų konsultacijas ir atliktų bet kokią kitą patariamojo pobūdžio užduotį, būtiną bendrųjų įmonių tikslams pasiekti. Steigdamos patariamuosius organus, bendrosios įmonės turėtų užtikrinti subalansuotą ekspertų atstovavimą bendrosios įmonės veiklos srityje , kartu užtikrindamos lyčių pusiausvyrą . Šių organų teikiamos konsultacijos turėtų suteikti mokslinių perspektyvų, taip pat atskleisti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir kitų bendrųjų įmonių suinteresuotųjų šalių nuomones;

(25)

bendrųjų įmonių valdymu turėtų būti užtikrinta, kad jų sprendimų priėmimo procesai būtų skaidrūs ir atitiktų sparčiai kintančią socialinę, ekonominę ir technologinę aplinką bei pasaulinius uždavinius. Bendrųjų įmonių valdymo organai turėtų atsižvelgti į lyčių pusiausvyros ir geografinės įvairovės principą. Bendrosios įmonės turėtų naudotis visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant universitetus ir kitas mokslinių tyrimų organizacijas, pramonės ir MVĮ atstovus, bet jais neapsiribojant, ekspertinėmis žiniomis, konsultacijomis ir parama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti savo užduotis ir užtikrinti sąveiką Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Todėl bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikti įgaliojimai steigti patariamuosius organus, kurie joms teiktų ekspertų konsultacijas ir atliktų bet kokią kitą patariamojo pobūdžio užduotį, būtiną bendrųjų įmonių tikslams pasiekti. Steigdamos patariamuosius organus, bendrosios įmonės turėtų užtikrinti subalansuotą ekspertų atstovavimą bendrosios įmonės veiklos srityje. Šių organų teikiamos konsultacijos turėtų suteikti mokslinių perspektyvų, taip pat atskleisti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, kitų bendrųjų įmonių suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomones;

(26)

bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę įsteigti patariamąjį organą, atliekantį mokslinę patariamąją funkciją. Tas organas arba jo nariai turėtų turėti galimybę teikti nepriklausomas mokslines konsultacijas ir paramą atitinkamai bendrajai įmonei. Mokslinės konsultacijos visų pirma turėtų būti susijusios su metiniais darbo planais, papildoma veikla ir prireikus visais kitais bendrųjų įmonių užduočių aspektais;

(26)

bendrosios įmonės turėtų įsteigti patariamąjį organą, atliekantį mokslinę patariamąją funkciją. Tas organas arba jo nariai turėtų teikti nepriklausomas mokslines konsultacijas ir paramą atitinkamai bendrajai įmonei , nepriklausomai nuo kitų bendrosios įmonės valdymo organų narių . Mokslinės konsultacijos visų pirma turėtų būti susijusios su strateginiais moksliniais tyrimais ir inovacijų darbotvarke, metiniais darbo planais, papildoma veikla , socialiniu ir ekonominiu poveikiu, poveikiu aplinkai ir klimatui, galimais naujais nariais ir prireikus visais kitais bendrųjų įmonių užduočių aspektais;

(26a)

valdybos turėtų laiku teikti moksliniam patariamajam organui informaciją apie sprendimus, susijusius su mokslinio patariamojo organo siūlomomis rekomendacijomis ir nuomonėmis. Tie sprendimai turėtų būti skelbiami viešai;

(28)

siekdamos sužinoti suinteresuotųjų šalių visoje vertės grandinėje pozicijas ir nuomonę atitinkamose srityse, bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę sudaryti savo atitinkamas patariamąsias suinteresuotųjų šalių grupes, su kuriomis galėtų konsultuotis horizontaliaisiais arba konkrečiais klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės poreikius. Tokios grupės turėtų būti atviros visoms viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosioms šalims , įskaitant organizuotas interesų grupes, ir tarptautinėms interesų grupėms iš valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir kitų valstybių, veikiančių bendrosios įmonės srityje;

(28)

siekdamos sužinoti suinteresuotųjų subjektų visoje vertės grandinėje pozicijas ir nuomonę atitinkamose srityse, bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę sudaryti savo atitinkamas patariamąsias suinteresuotųjų subjektų grupes, su kuriomis galėtų konsultuotis horizontaliaisiais arba konkrečiais klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės poreikius. Tokios grupės turėtų būti atviros visoms viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams , įskaitant organizuotas interesų grupes, pilietinės visuomenės organizacijas ir tarptautines interesų grupes iš valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir kitų valstybių, veikiančių bendrosios įmonės srityje;

(29)

bendrosios įmonės turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdamos visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir propaguodamos savo veiklą, įskaitant plačiajai visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą;

(29)

bendrosios įmonės turėtų veikti paprastai, lanksčiai, atvirai , sąžiningai ir skaidriai, laiku teikdamos visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir propaguodamos savo veiklą, įskaitant plačiajai visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą , dalyvaudamos informavimo kampanijose ir skatindamos švietimo ir sklaidos veiklą, kurioje dalyvautų akademiniai, mokslo ir žinių tinklai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, žiniasklaidos, pramonę ir MVĮ atstovaujančios organizacijos bei kiti subjektai. Visos bendrosios įmonės turėtų dėti tikslines pastangas siekdamos užtikrinti, kad visuomenė būtų pakankamai ir laiku informuojama apie bendrųjų įmonių veiklą, ir turėtų savo atitinkamose interneto svetainėse skelbti atitinkamą informaciją, įskaitant susijusius dokumentus, kaip antai metines veiklos, pažangos ataskaitas, darbotvarkes ir valdybos posėdžių protokolus, laikantis konfidencialumo taisyklių. Jos turėtų stiprinti dialogą su visuomene, didinti informuotumą, skatinti aktyvų dalyvavimą visuose mokslinio tyrimo etapuose ir taip sudaryti sąlygas piliečiams bendrai kurti sprendimus, prisidėti prie idėjų ir formuoti konstruktyvų požiūrį į bendrųjų įmonių veiklą ir rezultatus, taip didindamos pasitikėjimą esamų ir būsimų problemų technologiniais sprendimais;

(30)

bendrosios įmonės turėtų būti įgyvendinamos taikant struktūrą ir taisykles, kuriomis didinamas efektyvumas ir užtikrinamas supaprastinimas. Tuo tikslu bendrosios įmonės turėtų patvirtinti jų poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnio (2);

(30)

bendrųjų įmonių valdymo struktūra ir specialiųjų programų biuras yra unikalios jų savybės, kurios turėtų leisti vykdyti aukštesnio lygio pasitikėjimu grindžiamas operacijas. Bendrosios įmonės turėtų būti įgyvendinamos taikant struktūrą ir taisykles, kuriomis didinamas jų poveikis, efektyvumas ir užtikrinamas kuo didesnis administracinis supaprastinimas naudos gavėjams ir jų administracinės naštos sumažinimas . Tuo tikslu bendrosios įmonės turėtų patvirtinti jų poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnio (2) . Kad bendrosios įmonės galėtų vykdyti savo užduotis ir papildomą veiklą, turėtų būti užtikrintas tinkamas darbuotojų skaičius ir kategorijos;

(32)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos bendrosios įmonės finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, turėtų atitikti Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytas taisykles. Bendrosios įmonės turėtų užtikrinti nuoseklų šių taisyklių taikymą, remdamosi atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis. Bendrosios įmonės turėtų naudotis Komisijos parengtu įmonių pavyzdiniu dotacijos susitarimu. Kalbant apie laikotarpį, per kurį reikia pateikti prieštaravimą dėl nuosavybės teisės į rezultatus perdavimo, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [36 straipsnio 4 dalyje], reikėtų atsižvelgti į inovacijų ciklų trukmę atitinkamose bendrosiose įmonėse;

(32)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos bendrosios įmonės finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, turėtų atitikti Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytas taisykles. Visų pirma MVĮ gali trūkti išteklių aktyviai dalyvauti Europos projektuose ir visos bendrosios įmonės turėtų jas remti, kad jos dalyvautų jų veikloje. Tačiau tam, kad būtų skatinamas MVĮ dalyvavimas, bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę taikyti skirtingas Sąjungos finansavimo pagal veiksmą kompensavimo normas, priklausomai nuo dalyvio rūšies. Kompensavimo normos turėtų būti nurodomos darbo programoje. Bendrosios įmonės turėtų užtikrinti nuoseklų šių taisyklių taikymą, remdamosi atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis. Bendrosios įmonės turėtų naudotis Komisijos parengtu įmonių pavyzdiniu dotacijos susitarimu. Kalbant apie laikotarpį, per kurį reikia pateikti prieštaravimą dėl nuosavybės teisės į rezultatus perdavimo, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [36 straipsnio 4 dalyje], reikėtų atsižvelgti į inovacijų ciklų trukmę atitinkamose bendrosiose įmonėse;

(32a)

kadangi įgūdžių trūkumas yra pagrindinė konkurencingumo kliūtis, bendrosios įmonės turėtų aktyviai prisidėti prie konkrečių įgūdžių trūkumo mažinimo visoje Sąjungoje ir imtis priemonių lyčių pusiausvyrai gerinti ir lyčių aspekto klausimui spręsti, be kita ko, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, padedant kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą, dalyvaujant informuotumo didinimo kampanijose ir skatinant švietimo ir sklaidos veiklą, kurioje dalyvautų akademiniai, mokslo ir žinių tinklai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, žiniasklaidos, pramonę ir MVĮ atstovaujančios organizacijos bei kiti subjektai. Bendrosios įmonės turėtų ieškoti galimybių informuoti studentus, kurie gali norėti siekti karjeros mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir kitose su bendrųjų įmonių veikla susijusiose srityse. Bendrosios įmonės turėtų būti viena iš priemonių, padedančių pritraukti talentus ir mažinti protų nutekėjimo problemą, išlaikant subalansuotą mokslininkų ir specializuotų ekspertinių žinių apykaitą;

(33)

vienas pagrindinių bendrųjų įmonių tikslų – skatinti Sąjungos ekonominius pajėgumus, visų pirma jos mokslinį ir technologinį suverenumą. Be to, atsigavimas po pandemijos atskleidžia, kad reikia investuoti į bazines technologijas, tokias kaip 5G, DI, debesis kompiuterija, kibernetinis saugumas ir žaliosios technologijos, ir į šių technologijų panaudojimą Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs bus visų dalyvių gauti rezultatai, o visi dalyviai, net ir negavę Sąjungos finansavimo, galės pasinaudoti Sąjungos finansavimu pasitelkdami projekto rezultatus ir galimybes su jais susipažinti. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, bendrųjų įmonių teisė pateikti prieštaravimą dėl rezultatų nuosavybės teisės perdavimo arba išimtinės su rezultatais susijusios licencijos išdavimo taip pat turėtų būti suteikta dalyviams, negavusiems Sąjungos finansavimo. Naudodamasi šia teise pateikti prieštaravimą, bendroji įmonė turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų ir pagrindinių teisių dėl finansavimo negavusių dalyvių rezultatų apsaugos pusiausvyrą, atsižvelgdama į tai, kad šie dalyviai negavo jokio Sąjungos finansavimo veiksmams, kurių rezultatai buvo gauti;

(33)

vienas iš pagrindinių bendrųjų įmonių tikslų – skatinti Sąjungos ekonominius pajėgumus, visų pirma jos pramonės, mokslinį ir technologinį suverenumą , taip pat poveikio klimatui neutralumą, ir sukurti tvaresnę bei konkurencingesnę ekonomiką, pasitelkiant mokslines, skaitmenines ir technologines inovacijas . Be to, atsigavimas po pandemijos atskleidžia, kad reikia investuoti į  būtiną infrastruktūrą ir bazines technologijas, tokias kaip naujos ryšių technologijos, 5G ir 6G , DI, debesija , kibernetinis saugumas ir žaliosios technologijos, taip pat į šių technologijų panaudojimą , diegimą ir prekybą Sąjungoje. Bendrosios įmonės turėtų padėti skatinti atvirąjį mokslą laikantis principų, nustatytų Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 14 ir 39 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų turėtų būti „atvira, kiek įmanoma, ir uždara, kiek būtina“, atsižvelgiant į teisėtus paramos gavėjų interesus . Šiuo atžvilgiu labai svarbūs bus visų dalyvių gauti rezultatai, o visi dalyviai, net ir negavę Sąjungos finansavimo, galės pasinaudoti Sąjungos finansavimu pasitelkdami projekto rezultatus ir galimybes su jais susipažinti. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, bendrųjų įmonių teisė pateikti prieštaravimą dėl rezultatų nuosavybės teisės perdavimo arba išimtinės su rezultatais susijusios licencijos išdavimo taip pat turėtų būti suteikta dalyviams, negavusiems Sąjungos finansavimo. Naudodamasi šia teise pateikti prieštaravimą, bendroji įmonė turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų ir pagrindinių teisių dėl finansavimo negavusių dalyvių rezultatų apsaugos pusiausvyrą, atsižvelgdama į tai, kad šie dalyviai negavo jokio Sąjungos finansavimo veiksmams, kurių rezultatai buvo gauti;

(38)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 8 straipsnio 2 dalies c punktą bendrosios įmonės turėtų laikytis aiškaus įgyvendinimo ciklo metodo. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, bendrosios įmonės turėtų būti steigiamos laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d., kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl dotacijų įgyvendinimo, kol bus užbaigti paskutiniai pradėti netiesioginiai veiksmai;

(38)

bendrosios įmonės turėtų būti finansuojamos įgyvendinant Sąjungos programas pagal DFP ir, kai taikytina, pagal priemonę „Next Generation EU“. Pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 8 straipsnio 2 dalies c punktą bendrosios įmonės turėtų laikytis aiškaus įgyvendinimo ciklo metodo. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, bendrosios įmonės turėtų būti steigiamos laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d., kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl dotacijų įgyvendinimo, kol bus užbaigti paskutiniai pradėti netiesioginiai veiksmai;

(38a)

bendroji įmonė, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą turėtų vengti bet kokio interesų konflikto. Valdyba ir vykdomieji direktoriai turėtų priimti interesų konfliktų prevencijos, vengimo ir valdymo taisykles. Mokslinio komiteto nariai turėtų viešai skelbti ir nuolat atnaujinti išsamią profesinės veiklos, finansinių interesų ir interesų konfliktų deklaraciją;

(39)

atsižvelgiant į  Europos Komisijos prioritetą „Europos žaliasis kursas“ (3), kuris grindžiamas persvarstyta Sąjungos bioekonomikos strategija (4), ES biologinės įvairovės strategija (5), komunikatu „Švari mūsų visų planeta“ (6), žiedinės ekonomikos veiksmų planu (7) ir naujuoju komunikatu „Nuo ūkio iki stalo“ (8), Europos biožaliavinės ekonomikos sektorius, įskaitant MVĮ, regionus ir pirminius gamintojus, turėtų tapti neutralus klimato kaitos požiūriu, žiediškesnis bei tvaresnis ir kartu išlikti konkurencingas pasaulio mastu. Stipri, efektyviai išteklius naudojanti ir konkurencinga biožaliavinės ekonomikos inovacijų ekosistema gali sumažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų iškastinių žaliavų ir mineralinių išteklių bei paspartinti jų pakeitimą. Ji gali kurti atsinaujinančiuosius biožaliavinius produktus, medžiagas, procesus ir maisto medžiagas iš atliekų ir biomasės, naudodamasi tvarumu ir žiediškumu grindžiamomis inovacijomis. Tokia ekosistema taip pat gali kurti vertę iš vietos žaliavų, įskaitant atliekas, likučius ir šalutinius srautus, kad visoje Sąjungoje būtų kuriamos darbo vietos, skatinamas ekonomikos augimas ir vystymasis ne tik miestuose, bet ir kaimo bei pakrančių teritorijose, kuriose gaminama biomasė ir kurios dažnai yra periferiniai regionai, kuriems pramonės plėtra retai naudinga ;

(39)

atsižvelgiant į Komisijos prioritetą „Europos žaliasis kursas“ (3), kuris grindžiamas persvarstyta Sąjungos bioekonomikos strategija (4), ES biologinės įvairovės strategija (5), komunikatu „Švari mūsų visų planeta“ (6), žiedinės ekonomikos veiksmų planu (7), naujuoju komunikatu „Nuo ūkio iki stalo“ (8) ir JT DVT , Europos biožaliavinės ekonomikos sektorius, įskaitant MVĮ ir startuolius , regionus ir pirminius gamintojus, turėtų tapti neutralus klimato kaitos požiūriu, žiediškesnis bei tvaresnis ir kartu išlikti konkurencingas pasaulio mastu. Stipri, efektyviai išteklius naudojanti ir konkurencinga biožaliavinės ekonomikos inovacijų ekosistema gali sumažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų iškastinių žaliavų ir mineralinių išteklių bei paspartinti jų pakeitimą. Ji gali kurti atsinaujinančiuosius biožaliavinius produktus, medžiagas, procesus ir maisto medžiagas iš atliekų ir biomasės, naudodamasi tvarumu ir žiediškumu grindžiamomis inovacijomis. Tokia ekosistema taip pat gali kurti vertę iš vietos žaliavų, įskaitant atliekas, likučius ir šalutinius srautus, kad visoje Sąjungoje būtų kuriamos darbo vietos, skatinamas ekonomikos , socialinis augimas ir vystymasis ne tik miestuose, bet ir kaimo bei pakrančių teritorijose, kuriose gaminama biomasė ir kurios dažnai yra periferiniai regionai, kuriems pramonės plėtra ir ekonomikos bei socialinis vystymasis retai naudingi. Ji taip pat gali padėti rasti sprendimus naudojant išmetamųjų teršalų šalinimo iš atmosferos technologijas ir metodus;

(40)

pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė daugiausia dėmesio skyrė tvariam išteklių naudojimui, ypač daug išteklių naudojančiuose ir didelį poveikį darančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, tekstilės gamybos ir statybos, taip pat visų pirma orientuodamasi į vietos veiklos vykdytojus, gamintojus, jėgaines ir gamyklas. 2017 m. spalio mėn. paskelbtame tarpiniame vertinime pateiktos 34 rekomendacijos, atspindėtos šiuo reglamentu įsteigtos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projekte. Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė yra ne tiesioginis Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės pratęsimas, o veikiau programa, pagrįsta pirmtakės pasiekimais ir pašalinanti jos trūkumus. Vadovaujantis rekomendacijomis, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų apimti įvairesnes suinteresuotąsias šalis , įskaitant pirminį sektorių (žemės ūkį, akvakultūrą, žuvininkystę ir miškininkystę), taip pat atliekų, likučių ir šalutinių srautų tiekėjus, regionines valdžios institucijas ir investuotojus, kad būtų išvengta rinkos nepakankamumo ir netvarių biožaliavinės ekonomikos procesų. Kad pasiektų savo tikslus, ji turėtų finansuoti tik tuos projektus, kurie atitinka žiediškumo, tvarumo principus ir planetos galimybes;

(40)

pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė daugiausia dėmesio skyrė tvariam išteklių naudojimui, ypač daug išteklių naudojančiuose ir didelį poveikį darančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, tekstilės gamybos ir statybos, taip pat visų pirma orientuodamasi į vietos veiklos vykdytojus, gamintojus, jėgaines ir gamyklas. 2017 m. spalio mėn. paskelbtame tarpiniame vertinime pateiktos 34 rekomendacijos, atspindėtos šiuo reglamentu įsteigtos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projekte. Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė yra ne tiesioginis Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės pratęsimas, o veikiau programa, pagrįsta pirmtakės pasiekimais ir pašalinanti jos trūkumus. Vadovaujantis rekomendacijomis, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų apimti įvairesnius suinteresuotuosius subjektus , įskaitant pirminį sektorių ( įvairias technologijas, žemės ūkį, akvakultūrą, žuvininkystę ir miškininkystę), taip pat atliekų, likučių ir šalutinių srautų tiekėjus, regionines valdžios institucijas ir investuotojus, kad būtų išvengta rinkos nepakankamumo ir netvarių biožaliavinės ekonomikos procesų , taip pat pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Visų pirma ji turėtų užtikrinti atvirumą mažesniems subjektams . Kad pasiektų savo tikslus, ji turėtų finansuoti tik tuos projektus, kurie atitinka žiediškumo, tvarumo principus, planetos galimybes ir mažina jų galimą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai ;

(41)

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų sudaryti įgyvendinimo grupes, kurios turėtų atlikti patariamųjų organų funkciją ir aktyviai dalyvauti strateginėse diskusijose, kuriomis nustatoma partnerystės darbotvarkė. Labai svarbu įtraukti šiuos patariamuosius organus į valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti platesnio masto dalyvavimą ir didesnes privačias investicijas žiedinės biožaliavinės ekonomikos sektoriuje. Įgyvendinimo grupės visų pirma turėtų remti strateginius valdybos posėdžius, kuriuose pramonės lyderiai ir suinteresuotųjų šalių atstovai kartu su aukšto lygio Komisijos atstovais susitinka su valdyba, kad aptartų ir nustatytų strateginę partnerystės kryptį;

(41)

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų sudaryti įgyvendinimo grupes, kurios turėtų atlikti patariamųjų organų funkciją ir aktyviai dalyvauti strateginėse diskusijose, kuriomis nustatoma partnerystės darbotvarkė. Labai svarbu įtraukti šiuos patariamuosius organus į valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti platesnio masto dalyvavimą ir didesnes privačias investicijas žiedinės biožaliavinės ekonomikos sektoriuje. Įgyvendinimo grupės visų pirma turėtų remti strateginius valdybos posėdžius, kuriuose pramonės lyderiai ir suinteresuotųjų subjektų atstovai kartu su aukšto lygio Komisijos atstovais susitinka su valdyba, kad aptartų ir nustatytų strateginę partnerystės kryptį , taip pat užtikrintų jos aplinkosauginį ir socialinį tvarumą ;

(42)

pagrindinis Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslas turėtų būti prisidėti prie aviacijos ekologinio pėdsako mažinimo, paspartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos, taip reikšmingai prisidedant prie plataus užmojo Europos žaliojo kurso poveikio aplinkai mažinimo tikslų, t. y. iki 2030 m. 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šį tikslą galima pasiekti tik spartinant ir optimizuojant aeronautikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus ir didinant Sąjungos aviacijos pramonės konkurencingumą pasaulyje. Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti, kad švaresnė aviacija išliktų saugi, patikima ir veiksminga keleiviams ir kroviniams gabenti oru;

(42)

pagrindinis Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslas turėtų būti prisidėti prie aviacijos ekologinio pėdsako mažinimo, paspartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos, taip reikšmingai prisidedant prie plataus užmojo Europos žaliojo kurso ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119  (1a) (Europos klimato teisės aktas) poveikio aplinkai mažinimo tikslų, t. y. iki 2030 m. 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir ne vėliau kaip 2050 m. , laikantis Paryžiaus susitarimo, užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šį tikslą galima pasiekti tik spartinant ir optimizuojant aeronautikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus ir didinant Sąjungos aviacijos pramonės konkurencingumą pasaulyje. Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti, kad švaresnė aviacija išliktų saugi, patikima ir veiksminga keleiviams ir kroviniams gabenti oru;

(44a)

netarši ir tvari aviacija, kuri susiduria su dideliais iššūkiais dėl COVID-19 pandemijos, buvo pripažinta gyvybiškai svarbiu Sąjungos sėkmės labai konkurencingame pasaulyje elementu. Netaršios aviacijos bendroji įmonė galėtų įvairiais būdais išplėsti paramos aeronautikos moksliniams tyrimams bazę. Ji galėtų padėti importuoti naujas žinias, sprendimus ir inovacijų potencialą, ieškant idėjų kitose mokslo srityse ir sektoriuose. Ji taip pat galėtų sudaryti sąlygas studentams prisidėti pramoninėje aplinkoje, ypač MVĮ. Sėkmingu bendrųjų įmonių ir akademinių institucijų bendradarbiavimu galima užtikrinti remiamų mokslinių tyrimų sutartis, finansuojamą bendradarbiavimą, studentų stažuočių programas, bendrus specializuotus įrenginius, susijusių pramonės subjektų programas, stipendijas, apdovanojimus ir prizus, kuriais būtų skatinama akademinė bendruomenė;

(47)

Europai kyla uždavinys imtis pagrindinio vaidmens dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio visuomenės patiriamas išlaidas įtraukiant į oro transporto verslo modelį ir toliau užtikrinant vienodas sąlygas Europos produktams pasaulinėje rinkoje. Todėl Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų remti Europos atstovų pastangas tarptautinio standartizavimo ir tarptautinės teisėkūros srityse;

(47)

Europai kyla uždavinys pasaulyje imtis pagrindinio vaidmens dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir poveikio aplinkai, visuomenės patiriamas išlaidas įtraukiant į oro transporto verslo modelį ir toliau užtikrinant vienodas sąlygas Europos produktams ir paslaugoms pasaulinėje rinkoje , taip pat sektoriaus teisę į sujungiamumą ir konkurencingumą . Todėl Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų remti Europos atstovų pastangas tarptautinio standartizavimo ir tarptautinės teisėkūros srityse;

(48)

susidomėjimas vandeniliu per pastaruosius penkerius metus labai išaugo, visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus Klimato kaitos konferencijos (COP 21) Paryžiaus susitarimą. 2019 m. pabaigoje Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Prioritetinės sritys apima švarųjį vandenilį, kuro elementus, kitus alternatyvius degalus ir energijos kaupimą. Daug dėmesio vandeniliui skiriama 2020 m. liepos mėn. komunikatuose dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos ir ES energetikos sistemos integravimo strategijos, taip pat siekiant sukurti Europos švariojo vandenilio aljansą, kuris suvienytų visas suinteresuotąsias šalis , kad būtų nustatyti technologijų poreikiai, investavimo galimybės ir reguliavimo kliūtys, trukdančios sukurti švariojo vandenilio ekosistemą Sąjungoje;

(48)

susidomėjimas vandeniliu per pastaruosius penkerius metus labai išaugo, visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus Klimato kaitos konferencijos (COP 21) Paryžiaus susitarimą. 2019 m. pabaigoje Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje vėliausiai 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Prioritetinės sritys apima švarųjį vandenilį, kuro elementus, kitus alternatyvius degalus, energijos kaupimą ir išmetamųjų teršalų šalinimo iš atmosferos technologijas . Daug dėmesio vandeniliui skiriama 2020 m. liepos mėn. komunikatuose dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos ir ES energetikos sistemos integravimo strategijos ir 2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos strategijos dėl vandenilio  (1a), taip pat siekiant sukurti Europos švariojo vandenilio aljansą, kuris suvienytų visus suinteresuotuosius subjektus , kad būtų nustatyti technologijų mokslinių tyrimų ir infrastruktūros poreikiai, investavimo galimybės ir reguliavimo bei ekonominės kliūtys, trukdančios sukurti švariojo vandenilio ekosistemą Sąjungoje;

(49)

nuo 2008 m. remiama speciali su vandenilio panaudojimu susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, daugiausia pasitelkiant kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones (KEV bendrąją įmonę ir 2 KEV bendrąją įmonę) pagal BP 7 ir programą „Horizontas 2020“, taip pat tradicinius bendradarbiavimo projektus, apimančius visus vandenilio vertės grandinės etapus ir (arba) sritis. Švariojo vandenilio bendroji įmonė turėtų stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslinius pajėgumus, kad paspartintų rinkai paruoštų pažangiųjų švariojo vandenilio taikomųjų programų kūrimą ir tobulinimą energetikos, transporto, statybos ir pramoninio galutinio naudojimo srityse. Tai bus įmanoma tik padidinus Sąjungos švariojo vandenilio vertės grandinės, visų pirma MVĮ, konkurencingumą;

(49)

nuo 2008 m. remiama speciali su vandenilio panaudojimu susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, daugiausia pasitelkiant kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones (KEV bendrąją įmonę ir 2 KEV bendrąją įmonę) pagal BP 7 ir programą „Horizontas 2020“, taip pat tradicinius bendradarbiavimo projektus, apimančius visus vandenilio vertės grandinės etapus ir (arba) sritis. Švariojo vandenilio bendroji įmonė turėtų stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslinius pajėgumus, kad paspartintų rinkai paruoštų pažangiųjų švariojo vandenilio taikomųjų programų kūrimą ir tobulinimą energetikos, aviacijos, jūrų ir sunkiojo transporto, statybos ir pramoninio galutinio naudojimo srityse. Tai bus įmanoma tik padidinus Sąjungos švariojo vandenilio vertės grandinės, visų pirma MVĮ ir startuolių , konkurencingumą;

(51)

kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip kuras, taip pat energijai nešti ir kaupti, labai svarbu, kad Švariojo vandenilio partnerystė padėtų užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą su daugeliu kitų programos „Europos horizontas“ partnerysčių, visų pirma galutinio naudojimo srityje. Švariojo vandenilio partnerystė visų pirma turėtų būti susijusi su netaršiu kelių ir vandens transportu, Europos geležinkeliu, netaršia aviacija, planetos procesais ir švaraus plieno partnerystėmis. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta valdybai atskaitinga struktūra, kad būtų užtikrintas šių partnerysčių bendradarbiavimas ir sąveika vandenilio srityje. Švariojo vandenilio iniciatyva būtų vienintelė partnerystė, skirta vandenilio gamybos technologijų klausimui spręsti. Bendradarbiaujant su galutinio naudojimo partnerystėmis visų pirma turėtų būti siekiama pademonstruoti technologiją ir bendrai apibrėžti specifikacijas;

(51)

kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip kuras, taip pat energijai nešti ir kaupti, labai svarbu, kad Švariojo vandenilio partnerystė padėtų užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą su daugeliu kitų programos „Europos horizontas“ partnerysčių, visų pirma galutinio naudojimo srityje , ir dalyvautų bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose . Švariojo vandenilio partnerystė visų pirma turėtų būti susijusi ir kurti sinergiją su netaršiu kelių ir vandens transportu, Europos geležinkeliu, netaršia aviacija, planetos procesais ir švaraus plieno partnerystėmis. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta valdybai atskaitinga struktūra, kad būtų užtikrintas šių partnerysčių bendradarbiavimas ir sąveika vandenilio srityje. Švariojo vandenilio iniciatyva būtų vienintelė partnerystė, skirta vandenilio gamybos technologijų ir infrastruktūros klausimui spręsti. Bendradarbiaujant su galutinio naudojimo partnerystėmis visų pirma turėtų būti siekiama pademonstruoti technologiją ir bendrai apibrėžti specifikacijas;

(53)

Europos žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Prioritetinės sritys apima perėjimo prie darnaus ir išmaniojo judumo paspartinimą;

(53)

Europos žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai energiją ir išteklius naudojančia , tvaria ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Prioritetinės sritys apima perėjimo prie darnaus ir išmaniojo judumo paspartinimą;

(54)

Komisijos komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos (22) (2020 m. kovo mėn.) pabrėžiama, kad darnaus ir išmaniojo judumo pramonėms šakoms, pavyzdžiui, geležinkelių pramonei, tenka atsakomybė ir jos turi potencialą skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti Europos pramonės konkurencingumą ir gerinti sujungiamumą. Todėl kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas turėtų padėti iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį. Didelė dalis iš 75 proc. šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių prioritetine tvarka turėtų būti perkelta vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais;

(54)

Komisijos komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos (22) (2020 m. kovo mėn.) , įskaitant atnaujintą 2021 m. gegužės mėn. redakciją, pabrėžiama, kad darnaus ir išmaniojo judumo pramonėms šakoms, pavyzdžiui, geležinkelių pramonei, tenka atsakomybė ir jos turi potencialą skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti Europos pramonės konkurencingumą , skatinti ekonomikos atsigavimą ir gerinti sujungiamumą. Todėl kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas turėtų padėti iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį. Didelė dalis iš 75 proc. šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių prioritetine tvarka turėtų būti perkelta vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais;

(56)

Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslas turėtų būti sukurti didelio pajėgumo integruotą Europos geležinkelių tinklą, pašalinant sąveikumo kliūtis ir teikiant visapusiško integravimo sprendimus, apimančius eismo valdymą, transporto priemones, infrastruktūrą ir paslaugas. Turėtų būti išnaudotas didžiulis skaitmeninimo ir automatizavimo potencialas, kad būtų sumažintos geležinkelių sąnaudos, sustiprinti pajėgumai ir padidintas jų lankstumas bei patikimumas, ir tai turėtų būti grindžiama tvirta pavyzdine funkcine sistemos struktūra, kuria dalijasi sektorius, derindamas veiksmus su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra;

(56)

Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslas turėtų būti sukurti didelio pajėgumo integruotą Europos geležinkelių tinklą, kuriuo siekiama užtikrinti aukščiausius saugos standartus galutiniams naudotojams, įskaitant keleivius, ir geležinkelių sektoriaus darbuotojams, pašalinant sąveikumo kliūtis ir teikiant visapusiško integravimo sprendimus, apimančius eismo valdymą, transporto priemones, infrastruktūrą ir paslaugas , įskaitant tęstinės kelionės bilietų pardavimą . Turėtų būti išnaudotas didžiulis skaitmeninimo ir automatizavimo potencialas, kad būtų sumažintos geležinkelių sąnaudos, sustiprinti pajėgumai ir padidintas jų lankstumas bei patikimumas, saugumas ir įtraukumas ir tai turėtų būti grindžiama tvirta pavyzdine funkcine sistemos struktūra, kuria dalijasi sektorius, derindamas veiksmus su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra;

(58)

geležinkeliai yra sudėtinga sistema, glaudžiai susijusi su infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (traukinių operatoriais) ir atitinkama jų įranga ( infrastruktūra ir riedmenimis ). Neįmanoma diegti inovacijų be bendrų specifikacijų ir strategijos visoje geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės sistemos ramsčiu turėtų būti sudarytos sąlygos sektoriui orientuotis į bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, įskaitant paslaugų, funkcinių blokų ir sąsajų, kurios yra geležinkelių sistemos veiklos pagrindas, apibrėžimą. Juo turėtų būti suteiktas bendras pagrindas užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų orientuoti į klientų reikalavimus ir veiklos poreikius, dėl kurių bendrai sutariama, taip pat bendrus klientų reikalavimus ir veiklos poreikius. Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdymo modelis ir sprendimų priėmimo procesas turėtų atspindėti pagrindinį Komisijos vaidmenį suvienijant ir integruojant Europos geležinkelių sistemą, ypač greitai ir veiksmingai įgyvendinant bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, kartu įtraukiant privačius partnerius į patariamąją ir techninės pagalbos teikimo veiklą;

(58)

geležinkeliai yra sudėtinga sistema, glaudžiai susijusi su infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (traukinių operatoriais) ir atitinkamos jų įrangos ( pvz., infrastruktūros ir riedmenų ) tiekėjais . Neįmanoma diegti inovacijų be bendrų specifikacijų ir strategijos visoje geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės sistemos ramsčiu turėtų būti sudarytos sąlygos sektoriui orientuotis į bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, įskaitant paslaugų, funkcinių blokų ir sąsajų, kurios yra geležinkelių sistemos veiklos pagrindas, apibrėžimą. Juo turėtų būti suteiktas bendras pagrindas užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų orientuoti į klientų reikalavimus ir veiklos poreikius siekiant užtikrinti didesnes keleivių teises , dėl kurių bendrai sutariama, taip pat bendrus klientų reikalavimus ir veiklos poreikius. Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdymo modelis ir sprendimų priėmimo procesas turėtų atspindėti pagrindinį Komisijos vaidmenį suvienijant ir integruojant Europos geležinkelių sistemą, ypač greitai ir veiksmingai įgyvendinant bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, kartu įtraukiant privačius partnerius į patariamąją ir techninės pagalbos teikimo veiklą ir atsižvelgiant į galutinių naudotojų, įskaitant keleivius, ir darbuotojų poreikius, ypatingą dėmesį skiriant saugumui ir įtraukčiai ;

(61)

atsižvelgdama į  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų , visų pirma 3 DVT, ir komunikato dėl visapusiškos strategijos su Afrika kūrimo (23) prioritetus, Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti prie sveiko gyvenimo užtikrinimo ir gerovės visiems skatinimo, kurti dar stipresnę partnerystę tarp mūsų dviejų žemynų ir remti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų plėtrą Afrikoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, be kitų vadinamųjų sveikatos technologijų, turėtų spręsti tinkamos diagnostikos, gydymo ir vakcinų trūkumo klausimą, siekiant spręsti infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV, maliarijos ir tuberkuliozės, taip pat kitų su skurdu susijusių ir apleistų infekcinių ligų, kurios paplitusios Afrikoje, ypač Užsachario Afrikoje, problemą. COVID-19 pandemija parodė, kad stiprėjant įvairių pasaulio regionų ryšiams per pasaulinę prekybą ir turizmą infekcinės ligos gali greitai išplisti visame pasaulyje. Todėl labai svarbu kurti sveikatos technologijas, siekiant apriboti infekcinių ligų plitimą ir su jomis kovoti joms išplitus, taip pat apsaugoti atitinkamų šalių ir Sąjungos piliečių sveikatą. Siekiant, kad pirmavimas pasaulinės sveikatos priežiūros srityje būtų stipresnis už dabartinę EDCTP2 iniciatyvą, partnerystės taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų reagavimą į kylančias infekcinių ligų grėsmes, didėjančias atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir neužkrečiamųjų ligų bendras problemas;

(61)

atsižvelgdama į  JT DVT , visų pirma 3 DVT, ir komunikato dėl visapusiškos strategijos su Afrika kūrimo (23) prioritetus, Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti prie sveiko gyvenimo užtikrinimo ir gerovės visiems skatinimo, kurti dar stipresnę partnerystę tarp mūsų dviejų žemynų ir remti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų plėtrą Afrikoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, be kitų vadinamųjų sveikatos technologijų, turėtų spręsti tinkamos diagnostikos, gydymo ir vakcinų trūkumo klausimą, siekiant spręsti infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV, maliarijos ir tuberkuliozės, taip pat kitų su skurdu susijusių ir apleistų infekcinių ligų, kurios paplitusios Afrikoje, ypač Užsachario Afrikoje, problemą. COVID-19 pandemija parodė, kad stiprėjant įvairių pasaulio regionų ryšiams per pasaulinę prekybą ir turizmą infekcinės ligos gali greitai išplisti visame pasaulyje. Todėl labai svarbu kurti sveikatos technologijas, siekiant apriboti infekcinių ligų plitimą ir su jomis kovoti joms išplitus, taip pat apsaugoti , gerinti bei puoselėti atitinkamų šalių ir Sąjungos piliečių sveikatą , remiant sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją, mažinant sveikatos netolygumus ir užtikrinant vienodas galimybes naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis . Siekiant, kad pirmavimas pasaulinės sveikatos priežiūros srityje būtų stipresnis už dabartinę EDCTP2 iniciatyvą, partnerystės taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų reagavimą į kylančias infekcinių ligų grėsmes, didėjančias atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir neužkrečiamųjų ligų bendras problemas;

(62)

norint šiuolaikinėmis technologijomis kovoti su Užsachario Afriką veikiančiomis infekcinėmis ligomis, reikia įtraukti daug subjektų ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų tarpininkauti kuriant produktyvius ir tvarius Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių tinklus ir skatinant bendradarbiavimą, užmezgant ryšius su daugeliu privačiojo ir viešojo sektorių organizacijų, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas projektų ir institucijų srityje. Įgyvendinant šią programą taip pat turėtų būti padedama užmegzti naujus Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių bendradarbiavimo ryšius, kad Užsachario Afrikoje būtų atliekami daugiašaliai įvairių teritorijų tyrimai. Be to, reguliari tarptautinė konferencija, EDCTP forumas, turėtų sudaryti sąlygas Europos, Afrikos ir kitų šalių mokslininkams ir atitinkamiems tinklams dalytis išvadomis ir sumanymais bei užmegzti bendradarbiavimo ryšius;

(62)

norint šiuolaikinėmis technologijomis kovoti su Užsachario Afriką veikiančiomis infekcinėmis ligomis, reikia įtraukti daug subjektų ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų tarpininkauti kuriant produktyvius ir tvarius Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių tinklus ir skatinant bendradarbiavimą, užmezgant ryšius su daugeliu privačiojo , ne pelno ir viešojo sektorių organizacijų, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas projektų ir institucijų srityje. EDCTP3 bendroji įmonė turėtų sukurti tvirtus ryšius ir sąveiką su iki šiol Europos plėtros fondo įgyvendinamomis iniciatyvomis ir turėtų pagerinti veiksmų koordinavimą įvairiose veiklos srityse, bendradarbiaujant gebėjimų stiprinimo ir dalijimosi įrenginiais bei infrastruktūra srityse, vykdydama veiksmus, remiamus pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę Afrikoje. Įgyvendinant šią programą taip pat turėtų būti padedama užmegzti naujus Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių bendradarbiavimo ryšius, kad Užsachario Afrikoje būtų atliekami daugiašaliai įvairių teritorijų tyrimai. Be to, reguliari tarptautinė konferencija, EDCTP forumas, turėtų sudaryti sąlygas Europos, Afrikos ir kitų šalių mokslininkams ir atitinkamiems tinklams dalytis išvadomis ir sumanymais bei užmegzti bendradarbiavimo ryšius;

(64)

itin svarbu, kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojama arba kitaip pagal jos darbo programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla visiškai atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, etikos principus, įtrauktus į Pasaulio gydytojų asociacijos Helsinkio deklaracijos 2008 m. redakciją, gerosios klinikinės praktikos standartus, kuriuos patvirtino Tarptautinė taryba dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir šalių, kuriose bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla, vietos etikos reikalavimus. Be to, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų reikalauti, kad inovacijos ir intervenciniai veiksmai, parengti remiantis pagal programą remiamų netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų įperkami ir prieinami pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

(64)

itin svarbu, kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojama arba kitaip pagal jos darbo programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla visiškai atitiktų Chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, etikos principus, įtrauktus į Pasaulio gydytojų asociacijos Helsinkio deklaracijos 2008 m. redakciją, gerosios klinikinės praktikos standartus, kuriuos patvirtino Tarptautinė taryba dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir šalių, kuriose bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla, vietos etikos reikalavimus. Be to, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų reikalauti, kad inovacijos ir intervenciniai veiksmai, parengti remiantis pagal programą remiamų netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų įperkami ir prieinami pažeidžiamoms gyventojų grupėms , gyvenančioms mažų išteklių sąlygomis. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė taip pat turėtų teikti paramą steigiant etikos komitetus Afrikos šalyse, remdama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

(65)

kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė sėkmingai veiktų ir skatintų dalyvauti partnerystėje, bendrosios įmonės finansavimas turėtų būti skiriamas tik juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir įsteigtiems Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (angl. European and Developing Countries Clinical Trials Partnership, EDCTP) asociaciją sudarančiose valstybėse. Kitose Sąjungos valstybėse narėse, asocijuotosiose valstybėse ir Užsachario Afrikos šalyse įsteigti subjektai vis dar turėtų galėti dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus negaudami finansavimo. Be to, kitose nei EDCTP3 asociacijos narės šalyse įsteigtiems subjektams taip pat turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą pagal kvietimus teikti pasiūlymus konkrečiomis temomis arba kvietimo teikti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiama visuomenės sveikatos problema, atveju, kai tai numatyta darbo programoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant sutartines, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus. Reikėtų siekti sudaryti mokslo ir technologijų susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Prieš juos sudarant, kai subjektai, įsteigti trečiojoje valstybėje, be tokio susitarimo dalyvauja gaudami finansavimą netiesioginiams veiksmams, EDCTP3 BĮ turėtų taikyti alternatyvias Sąjungos interesų apsaugos priemones: veiksmo finansinis koordinatorius turėtų būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje, o dotacijos susitarimo išankstinio finansavimo suma ir atsakomybės nuostatos turėtų būti pritaikytos, kad būtų tinkamai atsižvelgta į finansinę riziką;

(65)

kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė sėkmingai veiktų ir skatintų dalyvauti partnerystėje, bendrosios įmonės finansavimas turėtų būti skiriamas tik juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir įsteigtiems Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (angl. European and Developing Countries Clinical Trials Partnership, EDCTP) asociaciją sudarančiose valstybėse. Kitose Sąjungos valstybėse narėse, asocijuotosiose valstybėse ir Užsachario Afrikos šalyse įsteigti subjektai vis dar turėtų galėti dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus negaudami finansavimo. Be to, kitose nei EDCTP3 asociacijos narės šalyse įsteigtiems subjektams taip pat turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą pagal kvietimus teikti pasiūlymus konkrečiomis temomis arba kvietimo teikti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiama visuomenės sveikatos problema, atveju, kai tai numatyta darbo programoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant sutartines, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus. Reikėtų siekti sudaryti mokslo ir technologijų susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Prieš juos sudarant, kai subjektai, įsteigti trečiojoje valstybėje, be tokio susitarimo dalyvauja gaudami finansavimą netiesioginiams veiksmams, EDCTP3 BĮ turėtų taikyti alternatyvias Sąjungos interesų apsaugos priemones: išskyrus atvejus, kai projektams vadovauja Afrikos subjektai ir šalys, veiksmo finansinis koordinatorius turėtų būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje, o dotacijos susitarimo išankstinio finansavimo suma ir atsakomybės nuostatos turėtų būti pritaikytos, kad būtų tinkamai atsižvelgta į finansinę riziką;

(66)

atsižvelgiant į žmonėms tarnaujančios ekonomikos ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos Komisijos prioritetus, Europos pramonė, įskaitant MVĮ, turėtų tapti žalesnė , žiediškesnė ir skaitmeniškesnė ir išlikti konkurencinga pasaulio mastu. Komisija pabrėžė medicinos priemonių ir skaitmeninių technologijų vaidmenį sprendžiant kylančius uždavinius ir naudojant e. sveikatos paslaugas aukštos kokybės sveikatos priežiūrai teikti, taip pat raginimą užtikrinti įperkamų vaistų tiekimą, kad būtų patenkinti Sąjungos poreikiai, kartu remiant novatorišką ir pasaulyje pirmaujančią Europos farmacijos pramonę. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės tikslas – padėti didinti Sąjungos sveikatos pramonės , kuri yra Sąjungos žinių ekonomikos kertinis akmuo, konkurencingumą , prisidėti prie aktyvesnės ekonominės veiklos kuriant sveikatos technologijas, ypač integruotus sveikatos sprendimus, ir taip tapti priemone technologiniam suverenumui didinti ir mūsų visuomenės skaitmeninei pertvarkai skatinti. Tokius politinius prioritetus galima pasiekti suburiant svarbiausius subjektus – akademinę bendruomenę, įvairaus dydžio įmones ir galutinius sveikatos inovacijų naudotojus – pagal bendrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų padėti siekti Europos kovos su vėžiu plano (9) ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano (10) COM(2020)0102. (11), Europos vaistų strategija (12) ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija (13);

(66)

atsižvelgiant į žmonėms tarnaujančios ekonomikos ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Komisijos prioritetus, Europos pramonė, įskaitant MVĮ ir startuolius , turėtų tapti aplinkos atžvilgiu tvari , žiediškesnė ir skaitmeniškesnė ir išlikti konkurencinga pasaulio mastu. Komisija pabrėžė medicinos priemonių , geresnės diagnostikos, gydymo būdų ir skaitmeninių technologijų vaidmenį sprendžiant kylančius su sveikata susijusius uždavinius ir naudojant e. sveikatos paslaugas aukštos kokybės sveikatos priežiūrai teikti, taip pat raginimą užtikrinti įperkamų vaistų tiekimą, kad būtų patenkinti pacientų poreikiai, kartu remiant novatorišką ir pasaulyje pirmaujančią Europos farmacijos pramonę. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės tikslas – padėti didinti Sąjungos sveikatos pramonės konkurencingumą kuriant sveikatos technologijas, ypač integruotus sveikatos sprendimus, ir taip gerinti sveikatos paslaugų kokybę ir teikimą visoje Sąjungoje, tapti priemone technologinei plėtrai ir novatoriškiems sprendimams didinti ir mūsų visuomenės skaitmeninei pertvarkai skatinti. Tokius politinius prioritetus galima pasiekti suburiant svarbiausius subjektus – viešąjį sektorių, akademinę bendruomenę, įvairaus dydžio įmones ir galutinius sveikatos inovacijų naudotojus – pagal bendrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų padėti siekti Europos kovos su vėžiu plano (9) , programos „Europos horizontas“ Misijos dėl vėžio ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano (10) tikslų , taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą su įvairiomis Europos retųjų ligų iniciatyvomis . Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų būti suderinta su naująja Europos pramonės strategija (11) ir jos atnaujinta redakcija , Europos vaistų strategija (12) ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija (13) . Turėtų būti siekiama sąveikos su Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA), siekiant sukurti struktūrinio bendradarbiavimo priemonę, kurią taikant Sąjunga galėtų veiksmingiau numatyti su sveikata susijusias grėsmes ir su jomis kovoti. Bendradarbiavimo mechanizmai ir sąveika su programa „ES – sveikatos labui“ taip pat naudingi didinant sąjungos pasirengimą tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai, stiprinant sveikatos sistemas ir gerinant naujoviškų farmacijos produktų prieinamumą ir įperkamumą. Bendroji įmonė taip pat turėtų plėtoti sinergiją su Europos sveikatos duomenų erdve, taip pat su mokslinių tyrimų iniciatyvomis retųjų ligų srityje;

(67)

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė grindžiama 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (2 NVI bendrosios įmonės) sukaupta patirtimi, įskaitant įgyvendinant šią iniciatyvą atliktą darbą kovojant su COVID-19 pandemija. Vadovaujantis 2 NVI bendrosios įmonės tarpinio vertinimo (14) rekomendacijomis, nauja iniciatyva turi būti sudaromos sąlygos aktyviam kitų pramonės sektorių dalyvavimui farmacijos pramonėje, kad būtų pasinaudota jų ekspertinėmis žiniomis kuriant naujas sveikatos priežiūros intervencines priemones. Todėl pramonės sektoriai turi apimti biofarmacijos, biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorius, įskaitant skaitmeninėje srityje veikiančias įmones. Iniciatyvos taikymo sritis turėtų apimti prevenciją, diagnostiką, gydymą ir ligų valdymą ir turi būti nustatyta atsižvelgiant į didelę naštą pacientams ir (arba) visuomenei dėl ligos sunkumo ir (arba) paveiktų žmonių skaičiaus, taip pat didelį ekonominį šios ligos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Finansuojami veiksmai turi atitikti Sąjungos visuomenės sveikatos poreikius, jais turi būti remiamas būsimų sveikatos inovacijų, kurios būtų saugios, orientuotos į žmones, veiksmingos, ekonomiškai efektyvios ir prieinamos pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms, kūrimas;

(67)

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė grindžiama 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (2 NVI bendrosios įmonės) sukaupta patirtimi, įskaitant įgyvendinant šią iniciatyvą atliktą darbą kovojant su COVID-19 pandemija. Vadovaujantis 2 NVI bendrosios įmonės tarpinio vertinimo (14) rekomendacijomis, nauja iniciatyva turi būti sudaromos sąlygos aktyviam kitų pramonės sektorių dalyvavimui farmacijos pramonėje, kad būtų pasinaudota jų ekspertinėmis žiniomis kuriant naujas sveikatos priežiūros intervencines priemones. Todėl pramonės sektoriai turi apimti biofarmacijos, biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorius, įskaitant skaitmeninėje srityje veikiančias įmones. Naująja iniciatyva turėtų būti užtikrintas aktyvus pilietinės visuomenės ir pacientų organizacijų dalyvavimas. Iniciatyvos taikymo sritis turėtų apimti prevenciją, diagnostiką, gydymą ir ligų valdymą ir turi būti nustatyta atsižvelgiant į didelę naštą pacientams , jų šeimoms ir (arba) visuomenei dėl ligos sunkumo ir (arba) paveiktų arba galinčių patirti poveikį žmonių skaičiaus, taip pat didelį ekonominį šios ligos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Finansuojami veiksmai turi atitikti Sąjungos visuomenės sveikatos poreikius, jais turi būti remiamas būsimų sveikatos inovacijų, kurios būtų saugios, orientuotos į žmones ir pacientus , veiksmingos, ekonomiškai efektyvios ir prieinamos bei įperkamos pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms bei paslaugoms , kūrimas , kad būtų pagerinta sveikatos kokybė ;

(68)

siekiant užtikrinti geriausią galimybę kurti naujus mokslo sumanymus ir sėkmingai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, pagrindiniai Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės subjektai turėtų būti įvairių viešojo ir privačiojo sektorių subjektų tyrėjai. Be to, galutiniai naudotojai, pavyzdžiui, Sąjungos piliečiai, sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turėtų prisidėti prie strateginio iniciatyvos rengimo ir veiklos , užtikrindami, kad ji atitiktų jų poreikius. Be to, Sąjungos ir nacionalinės reguliavimo institucijos, sveikatos technologijų vertinimo įstaigos ir sveikatos priežiūros subjektai taip pat turėtų kuo anksčiau prisidėti prie partnerystės veiklos, kartu užtikrindami, kad nebūtų interesų konfliktų, siekiant padidinti tikimybę, kad finansuojamų veiksmų rezultatai atitiks įsisavinimui būtinus reikalavimus ir taip pasieks numatomą poveikį. Visa ši parama turėtų padėti geriau nukreipti mokslinių tyrimų pastangas į sritis, kurių poreikiai neįgyvendinti;

(68)

siekiant užtikrinti geriausią galimybę kurti naujus mokslo sumanymus ir sėkmingai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, pagrindiniai Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės subjektai turėtų būti įvairių viešojo ir privačiojo sektorių subjektų tyrėjai. Be to, galutiniai naudotojai, pavyzdžiui, Sąjungos piliečiai, jų šeimos, vartotojų ir pacientų grupės, sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir kitos atitinkamos viešojo intereso grupės iš visos Sąjungos , turėtų prisidėti prie strateginio iniciatyvos rengimo ir veiklos . Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų užtikrinti, kad jos vykdoma veikla atitiktų šiuos poreikius. Be to, Sąjungos ir nacionalinės reguliavimo institucijos, sveikatos technologijų vertinimo įstaigos ir sveikatos priežiūros subjektai taip pat turėtų kuo anksčiau prisidėti prie partnerystės veiklos, kartu užtikrindami, kad nebūtų interesų konfliktų, siekiant padidinti tikimybę, kad finansuojamų veiksmų rezultatai atitiks pacientų poreikius ir įsisavinimui būtinus reikalavimus ir taip pasieks numatomą poveikį. Visa ši parama turėtų padėti geriau nukreipti mokslinių tyrimų pastangas į sritis, kurių poreikiai neįgyvendinti ar nepakankamai finansuojami ;

(70)

partnerystės tikslai turėtų būti orientuoti į pasirengimą veikti konkurencinėje aplinkoje ir taip turėtų būti sukurta saugi erdvė veiksmingam įvairių sveikatos technologijų srities įmonių bendradarbiavimui. Siekiant atsižvelgti į integracinį iniciatyvos pobūdį, padėti pašalinti sveikatos pramonės sektorių skirtumus ir stiprinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, dauguma pagal iniciatyvą finansuojamų projektų turėtų būti tarpsektoriniai;

(70)

partnerystės tikslai turėtų būti orientuoti į  veikimą nekonkurencinėje aplinkoje ir pasirengimą veikti konkurencinėje aplinkoje ir taip turėtų būti sukurta saugi erdvė veiksmingam ir efektyviam įvairių sveikatos technologijų srities įmonių bendradarbiavimui. Siekiant atsižvelgti į integracinį iniciatyvos pobūdį, padėti pašalinti sveikatos pramonės sektorių skirtumus ir stiprinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, dauguma pagal iniciatyvą finansuojamų projektų turėtų būti tarpsektoriniai;

(71)

terminas „bazinės skaitmeninės technologijos“ reiškia elektroninius komponentus ir sistemas, kuriais grindžiami visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai. Komisija pabrėžė, kad šias technologijas Europoje būtina valdyti, visų pirma įgyvendinant tokius Europos politikos prioritetus kaip skaitmeninių technologijų autonomija (30). Atsižvelgiant į šios srities svarbą ir sunkumus, su kuriais Sąjungoje susiduria suinteresuotosios šalys , būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad Europos inovacijų ir vertės grandinėse neliktų silpnų grandžių. Todėl turėtų būti įgyvendintas Sąjungos lygio mechanizmas, kuris padėtų sutelkti ir tikslingai nukreipti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus paramos teikimą elektroninių komponentų ir sistemų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

(71)

terminas „bazinės skaitmeninės technologijos“ reiškia elektroninius komponentus ir sistemas, kuriais grindžiami visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai. Komisija pabrėžė, kad šias technologijas Europoje būtina valdyti, visų pirma įgyvendinant tokius Europos politikos prioritetus kaip skaitmeninių technologijų autonomija (30). Atsižvelgiant į šios srities svarbą ir sunkumus, su kuriais Sąjungoje susiduria suinteresuotieji subjektai , būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad Europos inovacijų ir vertės grandinėse neliktų silpnų grandžių. Todėl turėtų būti įgyvendintas Sąjungos lygio mechanizmas, kuris padėtų sutelkti ir tikslingai nukreipti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus paramos teikimą elektroninių komponentų ir sistemų moksliniams tyrimams ir inovacijoms . Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansas ir Pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas taip pat turėtų papildyti bendrųjų įmonių iniciatyvas;

(72)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtiems klausimams, kurie sudarytų sąlygas Europos pramonei plačiu mastu projektuoti, gaminti ir naudoti pačias novatoriškiausias elektroninių komponentų ir sistemų technologijas. Struktūrinė ir suderinta finansinė parama Europos lygmeniu yra būtina siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams išlaikyti savo stipriąsias puses pirmaujant labai konkurencingomis tarptautinėmis aplinkybėmis ir panaikinti atotrūkį technologijų, kurios yra labai svarbios skaitmeninei pertvarkai Europoje , atspindinčiai pagrindines Sąjungos vertybes, įskaitant privatumą ir pasitikėjimą, saugumą ir saugą. Ekosistemos suinteresuotųjų šalių , atstovaujančių visiems vertės grandinių segmentams, bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant naujas technologijas ir sparčiai įsisavinant inovacijas rinkoje. Taip pat labai svarbu atvirai ir lanksčiai integruoti atitinkamas suinteresuotąsias šalis , visų pirma MVĮ, į besiformuojančias arba gretimas technologijų sritis arba į abi šias sritis;

(72)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtiems klausimams, kurie sudarytų sąlygas Europos pramonei plačiu mastu projektuoti, gaminti ir naudoti pačias novatoriškiausias elektroninių komponentų ir sistemų technologijas. Struktūrinė ir suderinta finansinė parama Europos lygmeniu yra būtina siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams išlaikyti savo stipriąsias puses pirmaujant labai konkurencingomis tarptautinėmis aplinkybėmis ir panaikinti atotrūkį technologijų, kurios yra labai svarbios skaitmeninei pertvarkai Sąjungoje ir jos lyderystei technologijų srityje , atspindinčiai pagrindines Sąjungos vertybes, įskaitant privatumą , duomenų apsaugą ir pasitikėjimą, saugumą ir saugą visuose vertės grandinių lygmenyse . Ekosistemos suinteresuotųjų subjektų , atstovaujančių visiems vertės grandinių segmentams, bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant naujas technologijas , pagrįstas privatumu ir pritaikytuoju saugumu, ir joms sparčiai įsisavinant inovacijas rinkoje. Taip pat labai svarbu atvirai ir lanksčiai integruoti pilietinės visuomenės organizacijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus , visų pirma MVĮ, į besiformuojančias arba gretimas technologijų sritis arba į abi šias sritis . Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė taip pat turėtų plėtoti mokslinių tyrimų veiklą, siekdama prisidėti prie 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ įtvirtintų tikslų įgyvendinimo;

(73)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų sujungti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos siekiant prisitaikyti prie didėjančio šios srities inovacijų diegimo tempo, sukurti svarbų išorinį poveikį visuomenei ir dalytis rizika derinant strategijas ir investicijas siekiant bendrų Europos interesų. Todėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei savanoriškai turėtų priklausyti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės bei asociacijos kaip privatūs nariai, atstovaujančios ją sudarančioms bendrovėms [ir kitiems juridiniams asmenims, veikiantiems Europos elektroninių komponentų ir sistemų srityje]. Valstybių narių dalyvavimu bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuoseklų derinimą su nacionalinėmis programomis ir strategijomis, sumažintas pastangų dubliavimasis ir susiskaidymas, kartu užtikrinant suinteresuotųjų šalių ir veiklos sąveiką;

(73)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų sujungti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos siekiant prisitaikyti prie didėjančio šios srities inovacijų diegimo tempo, sukurti svarbų išorinį poveikį visuomenei derinant strategijas ir investicijas siekiant bendrų Europos interesų. Todėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei savanoriškai turėtų priklausyti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės bei asociacijos kaip privatūs nariai, atstovaujančios ją sudarančioms bendrovėms [ir kitiems juridiniams asmenims, veikiantiems Europos elektroninių komponentų ir sistemų srityje]. Valstybių narių dalyvavimu bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuoseklų derinimą su nacionalinėmis programomis ir strategijomis, sumažintas pastangų dubliavimasis ir susiskaidymas, kartu užtikrinant suinteresuotųjų subjektų ir veiklos sąveiką;

(74)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [8 straipsnio 1 dalies c punktą] dalyvaujančiosios valstybės turėtų pavesti Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei naudoti jų įnašą , skirtą nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams. Paramos gavėjai turėtų pasirašyti su bendrąja įmone vieną dotacijos susitarimą pagal programos „Europos horizontas“ taisykles , įskaitant atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, atsižvelgiant į Sąjungos programą, kurios lėšomis remiama atitinkama dotuojama veikla. Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų tvarkyti išlaidų deklaracijas ir vykdyti mokėjimus paramos gavėjams ;

(74)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [8 straipsnio 1 dalies c punktą] bendrosios įmonės turėtų įgyvendinti centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą, taikydamos suderintą požiūrį. Atitinkamai , kiekviena dalyvaujanti valstybė turėtų sudaryti administracinį susitarimą su bendrąja įmone , kuriame būtų nustatytas įnašų mokėjimo pareiškėjams, įsisteigusiems toje dalyvaujančioje valstybėje , ir ataskaitų dėl tų įnašų teikimo koordinavimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti suderinamumą su nacionaliniais strateginiais prioritetais ir tinkamai pagrįstais atvejais, dalyvaujančios valstybės turėtų turėti teisę vetuoti savo nacionalinių finansinių įnašų naudojimą konkretiems pareiškėjams ;

(77)

Sąjungos bendro Europos dangaus teisine sistema (31) siekiama reformuoti Europos oro eismo valdymo (OEV) sistemą, vykdant institucinius, operatyvinius, technologinius ir reguliavimo veiksmus, siekiant pagerinti jos veiklos rezultatus pajėgumų, saugos, efektyvumo ir poveikio aplinkai požiūriu;

(77)

Sąjungos bendro Europos dangaus teisine sistema (31) siekiama reformuoti Europos oro eismo valdymo (OEV) sistemą, vykdant institucinius, operatyvinius, technologinius ir reguliavimo veiksmus, siekiant pagerinti jos veiklos rezultatus pajėgumų, saugos, efektyvumo , klimato ir poveikio aplinkai požiūriu;

(78)

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir plėtros projektu (SESAR projektas) (32) iekiama modernizuoti oro eismo valdymą ir sujungti technologines ir veiklos inovacijas, kad būtų remiamas Bendras Europos dangus. Juo siekiama pateikti technologinius sprendimus, kuriais iki 2035 m. būtų sukurtas itin veiksmingas oro eismo valdymas, užtikrinant, kad oro transporto sektorius būtų neperpildytas, dar saugesnis ir ekologiškesnis. SESAR projektas apima tris tarpusavyje susijusius, nepertraukiamus ir kintančius bendradarbiavimo procesus, kuriais apibrėžiamos, kuriamos ir diegiamos novatoriškos technologinės sistemos ir veiklos procedūros, kuriomis grindžiamas Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane (33) apibrėžtas skaitmeninis Europos dangus;

(78)

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir plėtros projektu (SESAR projektas) (32) siekiama modernizuoti oro eismo valdymą ir sujungti technologines ir veiklos inovacijas, kad būtų remiamas Bendras Europos dangus. Juo siekiama pateikti technologinius sprendimus, kuriais iki 2035 m. būtų sukurtas itin veiksmingas oro eismo valdymas, užtikrinant, kad oro transporto sektorius būtų neperpildytas, dar saugesnis, ekologiškesnis ir nekenkiantis klimatui, laikantis Europos žaliojo kurso ir Europos klimato teisės akto . SESAR projektas apima tris tarpusavyje susijusius, nepertraukiamus ir kintančius bendradarbiavimo procesus, kuriais apibrėžiamos, kuriamos ir diegiamos novatoriškos technologinės sistemos ir veiklos procedūros, kuriomis grindžiamas Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane (33) apibrėžtas skaitmeninis Europos dangus;

(79)

Europos oro eismo valdymo pagrindinis planas yra Europos oro eismo valdymo modernizavimo planavimo priemonė, susiejanti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su diegimo veiklos scenarijais, kad būtų pasiekti su Bendru Europos dangumi susijusios veiklos tikslai;

(79)

Europos oro eismo valdymo pagrindinis planas yra Europos oro eismo valdymo modernizavimo planavimo priemonė, susiejanti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su diegimo veiklos scenarijais, kad būtų pasiekti su Bendru Europos dangumi susijusios veiklos tikslai , ne tik pagerinant atskirų skrydžių efektyvumą, bet taip pat sudarant sąlygas nuolat pritaikyti savo bendrą pajėgumą prie technologinės pažangos ;

(81)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų remtis bendros įmonės SESAR patirtimi ir toliau koordinuoti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės pagrindiniai tikslai turėtų būti stiprinti ir toliau integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus Europoje, padėti spartinti sektoriaus skaitmeninimą ir padaryti jį atsparesnį ir geriau pritaikytą eismo svyravimams. Inovacijomis turėtų būti stiprinamas pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių ir oro eismo valdymo paslaugų konkurencingumas, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas ir augimas . Ji turėtų plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti Bendrą Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir aplinką tausojantį dangų pasaulyje, įsisavinimą rinkoje;

(81)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų remtis bendros įmonės SESAR patirtimi ir toliau koordinuoti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės pagrindiniai tikslai turėtų būti galimybė remti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti ir toliau integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus Europoje, kurie savo ruožtu padėtų spartinti sektoriaus skaitmeninimą ir padarytų jį atsparesnį ir geriau pritaikytą eismo svyravimams. Inovacijomis turėtų būti padedama stiprinti pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių ir oro eismo valdymo paslaugų konkurencingumą ir remti ekonominį ir socialinį atsigavimą bei augimą . Ji turėtų padėti plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti Bendrą Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir aplinką tausojantį dangų pasaulyje, įsisavinimą rinkoje;

(83)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veikloje įvairiais būdais turėtų galėti dalyvauti kuo daugiau suinteresuotųjų valstybių iš visų valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų valstybių, įskaitant MVĮ. Visų pirma dalyvavimu turėtų būti užtikrinta tinkama tiek pilotuojamos, tiek nepilotuojamos aviacijos įrangos gamintojų, oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro uostų, karinių ir profesinių darbuotojų asociacijų pusiausvyra ir suteikta galimybių MVĮ, akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų organizacijoms. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė potencialiems nariams skirtą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(83)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veikloje įvairiais būdais turėtų galėti dalyvauti kuo daugiau suinteresuotųjų valstybių iš visų valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų valstybių, įskaitant MVĮ , mokslo srities specialistus ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, be kita ko, veikiančius aplinkosaugos ir klimato srityse . Visų pirma dalyvavimu turėtų būti užtikrinta tinkama tiek pilotuojamos, tiek nepilotuojamos aviacijos įrangos gamintojų, oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro uostų, karinių ir profesinių darbuotojų asociacijų pusiausvyra ir suteikta galimybių MVĮ, akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų organizacijoms. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė potencialiems nariams skirtą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(86)

Eurokontrolė turi tinkamą infrastruktūrą ir teikia būtinas administracines, IT, ryšių ir logistikos paramos paslaugas. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų pasinaudoti tokia Eurokontrolės infrastruktūra ir paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra reikšmingos galimos sąveikos, kurią būtų galima pasiekti sutelkus administracinius išteklius su kitomis bendrosiomis įmonėmis pasitelkiant bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį . Dėl šios priežasties Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų atsisakyti šiame reglamente nustatytų bendro administracinio padalinio funkcijų;

(86)

Eurokontrolė turi tinkamą infrastruktūrą ir teikia būtinas administracines, IT, ryšių ir logistikos paramos paslaugas. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų pasinaudoti tokia Eurokontrolės infrastruktūra ir paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra reikšmingos galimos sąveikos, kurią būtų galima pasiekti sutelkus administracinius išteklius su kitomis bendrosiomis įmonėmis. Dėl šios priežasties Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų atsisakyti šiame reglamente nustatytų bendro administracinio padalinio funkcijų;

(88)

atsižvelgdama į  Europos Komisijos 2019–2024 m. prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos, žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetus ir politikos tikslus, nustatytus komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, Europa turi plėtoti ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, pagrįstą 5G tinklais, ir iki 2030 m. sustiprinti savo technologinius pajėgumus 6G srityje. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžė strateginę Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės svarbą, kad vartotojams ir įmonėms būtų teikiamos saugiomis jungtimis grindžiamos paslaugos. Šiuos prioritetus galima pasiekti suburiant pagrindinius subjektus, t. y. pramonės atstovus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus institucijas, į bendrą Europos partnerystę, grindžiamą 5G VPSP iniciatyvos, kurią vykdant sėkmingai sukurtos 5G technologijos ir standartai, pasiekimais;

(88)

atsižvelgdama į Komisijos 2019–2024 m. prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos, žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetus ir politikos tikslus, nustatytus komunikatuose „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ ir „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio vizija“ , Europa turi plėtoti ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, pagrįstą 5G tinklais, ir iki 2030 m. sustiprinti savo žinių bazę ir technologinius pajėgumus 6G ir naujų susijusių ryšių technologijų srityje. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžė strateginę Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės svarbą, kad vartotojams ir įmonėms būtų teikiamos saugiomis jungtimis grindžiamos paslaugos. Šiuos prioritetus galima pasiekti suburiant pagrindinius subjektus, t. y. pramonės atstovus, akademinės bendruomenės atstovus , pilietinės visuomenės organizacijas ir viešojo sektoriaus institucijas, į bendrą Europos partnerystę, grindžiamą 5G VPSP iniciatyvos, kurią vykdant sėkmingai sukurtos 5G technologijos ir standartai, pasiekimais;

(89)

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė sukurta skaitmeninės infrastruktūros politikos klausimams spręsti ir 6G tinklų mokslinių tyrimų ir inovacijų technologijų taikymo sričiai išplėsti. Ji turėtų, glaudžiai dalyvaujant valstybėms narėms, sustiprinti atsaką į Sąjungos politikos ir socialinius poreikius, susijusius su tinklo energijos vartojimo efektyvumu, kibernetiniu saugumu, technologiniu suverenumu, privatumu ir etika, ir išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų aprėptį nuo tinklų iki debesijos paslaugų teikimo, taip pat komponentų ir įrenginių, kuriais suteikiama galimybė teikti paslaugas piliečiams ir įvairiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, gamybos ir žiniasklaidos;

(89)

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė sukurta skaitmeninės infrastruktūros politikos klausimams spręsti ir 6G ir kitų ryšių tinklų mokslinių tyrimų ir inovacijų technologijų taikymo sričiai išplėsti. Ji turėtų, glaudžiai dalyvaujant valstybėms narėms, sustiprinti atsaką į Sąjungos politikos ir socialinius poreikius, susijusius su tinklo energijos vartojimo efektyvumu, kibernetiniu saugumu, technologiniu suverenumu ir atsparumu , privatumu ir etika, ir išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų aprėptį nuo tinklų iki debesijos paslaugų teikimo, taip pat komponentų ir įrenginių, kuriais suteikiama galimybė teikti paslaugas piliečiams ir įvairiems ekonomikos ir socialiniams sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, gamybos ir žiniasklaidos;

(91)

pažangioji 5G infrastruktūra suteiks pagrindą vystyti perėjimo prie skaitmeninių ir žaliųjų technologijų ekosistemas, o kitu etapu – Europos poziciją diegti 6G technologijas. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis, taip pat Skaitmeninės Europos programa ir programa „InvestEU“ suteikia galimybių plėtoti 5G, o vėliau ir 6G grindžiamas skaitmenines ekosistemas. Atsižvelgiant į platų viešųjų ir privačių suinteresuotųjų šalių , dalyvaujančių tokiuose diegimo projektuose, ratą, labai svarbu koordinuoti strateginės darbotvarkės nustatymą, indėlį į programavimą, taip pat su tokiomis programomis susijusią suinteresuotųjų šalių informaciją ir dalyvavimą. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė kaip strateginį šių užduočių pagrindą turėtų koordinuoti atitinkamų diegimo sričių, pavyzdžiui, 5G sistemų keliuose ir geležinkeliuose, strateginio diegimo darbotvarkes. Tose darbotvarkėse, be kita ko, turėtų būti išdėstyti diegimo planai, pagrindinės bendradarbiavimo modelių galimybės ir kiti strateginiai klausimai;

(91)

pažangioji 5G infrastruktūra gali suteikti pagrindą vystyti perėjimo prie skaitmeninių ir žaliųjų technologijų ekosistemas, o kitu etapu – Europos poziciją skaidriai ir atvirai diegti 6G technologijas , nes kuriant pasaulinius ir suderinamus 6G standartus būtų sumažintos išlaidos, kuriamos veiksmingesnės skaitmeninės tiekimo grandinės ir skatinamos inovacijos . Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis, taip pat Skaitmeninės Europos programa ir programa „InvestEU“ suteikia galimybių plėtoti 5G, o vėliau ir 6G grindžiamas skaitmenines ekosistemas. Atsižvelgiant į platų viešųjų ir privačių suinteresuotųjų subjektų , dalyvaujančių tokiuose diegimo projektuose, ratą, labai svarbu palengvinti strateginės darbotvarkės nustatymą, indėlį į programavimą, taip pat su tokiomis programomis susijusią suinteresuotųjų subjektų informaciją ir dalyvavimą. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė kaip strateginį šių užduočių pagrindą turėtų koordinuoti atitinkamų diegimo sričių, pavyzdžiui, 5G sistemų keliuose ir geležinkeliuose, strateginio diegimo darbotvarkes. Tose darbotvarkėse, be kita ko, turėtų būti išdėstyti diegimo planai , technologijų rekomendacijos , pagrindinės bendradarbiavimo modelių galimybės ir kiti strateginiai klausimai;

6a.

9.

papildoma veikla – į  pagrindinę darbo programos dalį neįtraukta veikla, kuriai neskiriama bendrosios įmonės finansinė parama. Šia veikla prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji yra tiesiogiai susijusi su tos bendrosios įmonės ar jos ankstesnių iniciatyvų projektų rezultatais arba turi didelę Sąjungos pridėtinę vertę;

9.

papildoma veikla – į  metinį papildomos veiklos planą, pridedamą prie pagrindinės darbo programos dalies, įtraukta veikla, kuriai neskiriama bendrosios įmonės finansinė parama. Šia veikla tiesiogiai prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji yra tiesiogiai susijusi su tos bendrosios įmonės ar jos ankstesnių iniciatyvų projektų rezultatais arba turi didelę Sąjungos pridėtinę vertę ir ja prisidedama prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ;

a)

stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslo ir technologijų pajėgumus, kad būtų remiamas aukštos kokybės naujų žinių kūrimas ir sklaida, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, užtikrinti Sąjungos konkurencingumą, tvarumą ir prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo;

a)

stiprinti ir integruoti Sąjungos , valstybių narių ir regionų mokslo , inovacijų ir technologijų pajėgumus, kad būtų remiamas aukštos kokybės naujų žinių kūrimas ir sklaida, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius visuomenės uždavinius, užtikrinti ir didinti Sąjungos konkurencingumą, Europos pridėtinę vertę, atsparumą bei tvarumą ir prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo;

b)

užtikrinti tvarumu grindžiamą Sąjungos vertės grandinių pirmavimą pasaulyje ir Sąjungos atvirą strateginę autonomiją bazinių technologijų ir pramonės srityse, laikantis Europos pramonės strategijos;

b)

užtikrinti tvarumu grindžiamą Sąjungos vertės grandinių pirmavimą pasaulyje ir atsparumą bei apsaugoti Sąjungos strateginę autonomiją , kartu išsaugant atvirą ekonomiką, bazinių technologijų ir pramonės srityse, laikantis Europos pramonės ir MVĮ strategijos , Europos žaliojo kurso, kitų sričių Sąjungos politikos ir Europos ekonomikos gaivinimo plano ;

c)

plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų diegimą visoje Sąjungoje, sprendžiant klimato, aplinkos, sveikatos ir kitas pasaulines visuomenės problemas, prisidedant prie Sąjungos strateginių prioritetų, visų pirma siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir poveikio klimatui neutralumo Sąjungoje iki 2050 m.

c)

plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų diegimą visoje Sąjungoje, sprendžiant klimato, aplinkos, sveikatos , skaitmenines ir kitas pasaulines visuomenės problemas, prisidedant prie Sąjungos strateginių prioritetų, spartinant Sąjungos ekonomikos augimą ir skatinant inovacijų ekosistemą, kartu siekiant JT DVT ir poveikio klimatui neutralumo Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. , laikantis Paryžiaus susitarimo.

a)

didinti kritinę masę ir mokslo pajėgumus tarpsektorinių ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje visoje Sąjungoje;

a)

didinti kritinę masę ir mokslo bei technologinius pajėgumus bendradarbiavimu grindžiamų, tarpsektorinių ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje visoje Sąjungoje;

b)

spartinti socialinę, ekologinę ir ekonominę pertvarką Sąjungos prioritetams strategiškai svarbiose srityse ir sektoriuose, visų pirma iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus;

b)

spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką Sąjungos prioritetams strategiškai svarbiose srityse ir sektoriuose, visų pirma iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Europos žaliajame kurse ir Europos klimato teisės akte nustatytus klimato ir energetikos sričių tikslus , taip pat prisidėti įgyvendinant nulinės taršos ir aplinkos be toksinių medžiagų tikslus, kartu išsaugant ir atkuriant ekosistemas ir biologinę įvairovę ;

c)

stiprinti esamų ir naujų Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų vertės grandinių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ( MVĮ), inovacijų pajėgumus ir gerinti veiklos rezultatus;

c)

stiprinti esamų ir naujų Europos ekosistemų ir vertės grandinių, įskaitant MVĮ ir startuolius, mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir gerinti veiklos rezultatus;

d)

spartinti novatoriškų sprendimų diegimą, įsisavinimą ir sklaidą sustiprintose Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemose, be kita ko, plačiai ir anksti įtraukiant galutinius naudotojus, piliečius ir reguliavimo bei standartizavimo įstaigas ir kuriant kartu su jais;

d)

spartinti novatoriškų sprendimų , technologijų, paslaugų ir įgūdžių diegimą, įsisavinimą ir sklaidą sustiprintose Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bei pramonės ekosistemose ir galiausiai visuomenėje , be kita ko, plačiai ir anksti įtraukiant galutinius naudotojus , įskaitant MVĮ, startuolius, vartotojų organizacijas , piliečius ir reguliavimo bei standartizavimo įstaigas ir kuriant kartu su jais;

da)

padėti mažinti konkrečių įgūdžių spragas visoje Sąjungoje didinant informuotumą ir padedant kaupti naujas žinias bei stiprinti žmogiškąjį kapitalą, susijusius su jų mokslinių tyrimų sritimis; padėti paspartinti Europos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat MVĮ dalyvavimą pramonės ekosistemose, susijusiose su bendrųjų įmonių veikla; padėti visoje Sąjungoje integruoti atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) ekosistemas ir vertės grandines;

e)

pasitelkus Sąjungos pajėgumus ir išteklius, gerinti naujų produktų ir paslaugų poveikį aplinkai ir našumą.

e)

tarpusavyje sujungiant ir visapusiškai išnaudojant Sąjungos pajėgumus ir išteklius, gerinti naujų produktų , technologijų, taikomųjų programų ir paslaugų poveikį aplinkai , energijos ir išteklių taupymą, tvarumą, socialinę padėtį ir našumą bei žiediškumą .

ea)

padėti panaikinti lyčių nelygybę Europos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir įtraukti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų rezultatus, gautus įgyvendinant Europos partnerystes, taip geriau suderinant Europos partnerystes su lyčių lygybės tikslais;

eb)

ieškoti galimybių informuoti studentus, kurie gali norėti siekti karjeros mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir kitose su bendrųjų įmonių veikla susijusiose srityse.

a)

stiprinti ir skleisti kompetenciją, be kita ko, skatinant aktyvesnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

a)

stiprinti ir skleisti kompetenciją, be kita ko, skatinant aktyvesnį dalyvavimą ir geografinę įvairovę visoje Sąjungoje , įskaitant valstybių narių, kurios, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, šiuo metu laikomos silpnomis arba vidutinėmis novatorėmis ;

aa)

skatinti mokslinę kompetenciją ir atlyginti už ją, be kita ko, užtikrinant, kad įgyvendinant veiklą būtų atsižvelgiama į naujausius mokslo ir fundamentinių mokslinių tyrimų rezultatus;

c)

stiprinti ryšį tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, švietimo ir kitų politikos sričių, įskaitant papildomumą su nacionaline ir regionine bei Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir veikla;

c)

stiprinti ryšį tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, lyčių lygybės, švietimo ir kitų politikos sričių, įskaitant papildomumą su nacionaliniais, regioniniais ir Sąjungos įgūdžiais, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir veikla;

ca)

skatinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, atsižvelgiant į atsargumo principą;

cb)

stiprinti lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, be kita ko, visose bendrosiose įmonėse;

e)

stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

e)

stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą , atsižvelgiant į Sąjungos išorės politikos tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei skatinant Europos konkurencingumą ir pramonės pirmavimą, kartu atsižvelgiant į Sąjungos strateginį savarankiškumą, tačiau išsaugant atvirą ekonomiką ;

f)

didinti visuomenės informuotumą, naujų sprendimų priėmimą, paklausą ir įsisavinimą įtraukiant piliečius ir galutinius naudotojus į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus;

f)

didinti visuomenės informuotumą, naujų sprendimų priėmimą, paklausą ir įsisavinimą įtraukiant piliečius , pilietinės visuomenės organizacijas, vartotojų organizacijas ir galutinius naudotojus , įskaitant MVĮ ir startuolius, į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus;

g)

skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų naudojimą ir aktyviai skleisti bei naudoti rezultatus, visų pirma siekiant pritraukti privačių investicijų ir vystyti politiką;

g)

skatinti aktyvią mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų sklaidą, naudojimą ir jų pritaikymą, be kita ko, siekiant vystyti politiką , pasitelkiant standartizavimą, novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, siekiant paspartinti mokslinių tyrimų rezultatų ir atitinkamų mokslinių tyrimų sričių rezultatų pateikimo rinkai procesą ;

h)

spartinti pramonės pertvarką, be kita ko, tobulinant inovacijų diegimo įgūdžius;

h)

spartinti pramonės pertvarką ir atsparumą vertės grandinėse , be kita ko, tobulinant inovacijų diegimo įgūdžius;

ha)

didinti studentų, akademinės bendruomenės atstovų ir ekspertų įgūdžių ir patirties lygį visoje Sąjungoje, skatinant konkrečių universitetinių laipsnių ir švietimo programų plėtrą įvairiose srityse, ypatingą dėmesį skiriant lyčių perspektyvoms ir užtikrinant plačiausią geografinę aprėptį Sąjungoje;

i)

remti įrodymais pagrįstą susijusių Sąjungos politikos krypčių įgyvendinimą, taip pat reguliavimo, standartizavimo ir tvarių investicijų veiklą Europos ir pasaulio lygmenimis.

i)

remti moksliniais įrodymais pagrįstą susijusių Sąjungos politikos krypčių įgyvendinimą, taip pat reguliavimo, standartizavimo ir tvarių investicijų veiklą nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis.

a)

teikia finansinę paramą, daugiausia dotacijomis, netiesioginiams mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmams, atrinktiems po atvirų ir konkurencingų kvietimų teikti pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai jų darbo programoje nurodyta kitaip ;

a)

teikia finansinę paramą, daugiausia dotacijomis, netiesioginiams mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmams, atrinktiems po atvirų , sąžiningų, skaidrių ir konkurencingų kvietimų teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kurie turi būti nurodyti jų darbo programoje;

b)

vysto glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystėmis, be kita ko, tam tikrais atvejais skirdamos bendrosios įmonės biudžeto dalį bendriems kvietimams teikti pasiūlymus;

b)

vysto glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą ir sąveiką su kitomis Europos partnerystėmis, be kita ko, tam tikrais atvejais skirdamos bendrosios įmonės biudžeto dalį bendriems kvietimams teikti pasiūlymus;

c)

siekia sąveikos su atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens veiklomis ir programomis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regionų vystymasis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondais pagal pažangiosios specializacijos strategijas, ir, kai tinkama, su tolesniu finansavimu susijusių galimybių ;

c)

siekia ir užtikrina veiksmingą sąveiką su atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens veiklomis ir programomis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas ir įsisavinimas rinkoje, mokymas , švietimas ir regionų vystymasis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondais pagal pažangiosios specializacijos strategijas, taip pat su Europos finansų institucijomis, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Europos investicijų banku, su atitinkamais pramonės aljansais ir labdaros fondais bei patikos fondais, ir, kai tinkama, su tolesniu finansavimu susijusias galimybes ;

ca)

stiprina sąsają tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir veiksmų, numatytų 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (toliau – Europos įgūdžių darbotvarkė), visų pirma tų, kuriais siekiama ugdyti įgūdžius siekiant remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų absolventų skaičių, ypač pramonės ekosistemose, susijusiose su bendrųjų įmonių veikla;

d)

užtikrina, kad jų veikla būtų prisidedama prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 ir 47 straipsniuose] nustatytų strateginio daugiamečio planavimo, ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir kitų reikalavimų, pavyzdžiui, bendros politikos grįžtamojo ryšio sistemos įgyvendinimo;

d)

užtikrina, kad jų veikla būtų prisidedama prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 ir 47 straipsniuose] nustatytų strateginio daugiamečio planavimo, ataskaitų teikimo, stebėsenos ir vertinimo , nedidinant jiems patiems arba jų paramos gavėjams tenkančios administracinės naštos, ir kitų reikalavimų, pavyzdžiui, bendros politikos grįžtamojo ryšio sistemos įgyvendinimo;

e)

skatina MVĮ dalyvauti jų veikloje ir imasi priemonių, kuriomis užtikrinamas MVĮ informavimas , laikydamosi programos „Europos horizontas“ tikslų;

e)

skatina ir užtikrina MVĮ ir startuolių bei jų asociacijų dalyvavimą bendrųjų įmonių veikloje ir laiku užtikrina MVĮ ir startuolių informavimą , laikydamosi programos „Europos horizontas“ tikslų; kai tinkama, nurodo kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose koordinavimo vaidmuo yra skirtas tik MVĮ ar startuoliams;

ea)

parengia priemones, kuriomis siekiama pritraukti naujus subjektus, įskaitant MVĮ, į bendrųjų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir plėsti bendradarbiavimo tinklus, taip pat skatinti geriau susieti esamas nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas ir tinklus tarpusavyje ir Europos lygmeniu;

eb)

skatina ir užtikrina jaunų tyrėjų, doktorantūros studentų ir doktorantūros studijas baigusių tyrėjų dalyvavimą atitinkamos bendrosios įmonės veikloje, užtikrinant glaudžią sąveiką su programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

f)

sutelkia viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, reikalingus siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų;

f)

sutelkia viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, taip pat, jei įmanoma, papildomus išteklius, reikalingus siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų;

g)

stebi pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų, taip pat atsižvelgdamos į Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 straipsnyje] ir [V  priede ] nustatytus tikslus;

g)

stebi pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų, taip pat atsižvelgdamos į Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 straipsnyje] ir [ III ir  V  prieduose ] nustatytus tikslus;

h)

nustato ir įgyvendina savo darbo programą;

h)

rengia ir įgyvendina strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kuria remdamosi nustato ir įgyvendina savo darbo programą;

i)

palaiko ryšius su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis , įskaitant, bet tuo neapsiribojant, decentralizuotas agentūras, mokslinių tyrimų organizacijas ir universitetus, galutinius naudotojus ir viešojo sektoriaus institucijas, visų pirma siekdamos apibrėžti kiekvienos iniciatyvos prioritetus ir veiklą bei užtikrinti įtrauktį;

i)

palaiko ryšius su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais , įskaitant, bet tuo neapsiribojant, decentralizuotas agentūras, mokslinių tyrimų organizacijas ir universitetus, pilietinės visuomenės organizacijas, galutinius naudotojus , MVĮ asociacijas ir viešojo sektoriaus institucijas, visų pirma siekdamos apibrėžti kiekvienos iniciatyvos prioritetus ir veiklą bei užtikrinti įtrauktį , atvirumą ir pridėtinę vertę visuomenei ;

j)

vykdo informavimo, komunikacijos, viešinimo ir platinimo bei naudojimo veiklą, mutatis mutandis taikydamos Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [46 straipsnį], įskaitant išsamios informacijos apie finansuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų pateikimo ir prieinamumo užtikrinimą bendroje programos „Europos horizontas“ elektroninėje duomenų bazėje;

j)

vykdo informavimo, komunikacijos, viešinimo ir platinimo bei naudojimo veiklą, taikydamos šio reglamento 10 ir 39 straipsnius ir mutatis mutandis taikydamos Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [46 straipsnį], įskaitant išsamios informacijos apie finansuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų pateikimo plačiajai visuomenei ir prieinamumo užtikrinimą bendroje programos „Europos horizontas“ elektroninėje duomenų bazėje naudotojams patogiu būdu ;

ja)

skatina informuotumo didinimo kampanijas, švietimo ir sklaidos veiklą, dalyvaujant akademiniams, mokslo ir žinių tinklams, teikia atitinkamą informaciją savo atitinkamose interneto svetainėse, įskaitant atitinkamų dokumentų paskelbimą;

l)

padeda kurti veiksmingesnę mokslo ir politikos sąsają, skatinti atvirąjį mokslą užtikrinant geresnį rezultatų panaudojimą ir tenkinant politikos poreikius, taip pat skatinant spartesnę rezultatų sklaidą ir įsisavinimą;

l)

padeda kurti veiksmingesnę mokslo ir politikos sąsają, skatinti atvirąjį mokslą ir laikytis jo principų, kaip nustatyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 14 ir 39 straipsniuose, ir tenkinti politikos poreikius, taip pat skatinti spartesnį rezultatų panaudojimą, sklaidą ir įsisavinimą bei didesnį matomumą, kaip nustatyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 51 straipsnio 1 dalyje ; bendrosios įmonės nustato griežtas taisykles dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo atviros prieigos reikalavimų, nustatytų Reglamente dėl programos „Europos horizontas“, o Komisija stebi su atvira prieiga susijusią praktiką; visos išimtys turėtų būti skaidriai nurodytos atitinkamose interneto svetainėse;

n)

remia Komisiją kuriant ir įgyvendinant tvirtus mokslu grindžiamus techninės analizės kriterijus pagal Reglamento (ES) 2020/852 dėl tvarių investicijų 3 straipsnį, stebėdamos ir vertindamos jų įgyvendinimą jų valdomame ekonomikos sektoriuje, kad prireikus būtų teikiama ad hoc grįžtamoji informacija politikai formuoti ;

n)

remia Komisiją kuriant ir įgyvendinant tvirtus mokslu grindžiamus techninės analizės kriterijus pagal Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnį, kai bendrųjų įmonių veikla patenka į šio reglamento taikymo sritį ;

o)

apsvarsto Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodytą reikšmingos žalos nedarymo principą ir prireikus atsižvelgia į to reglamento nuostatas, kad būtų pagerintos galimybės gauti tvarų finansavimą;

o)

apsvarsto galimybę Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodytą reikšmingos žalos nedarymo principą taikyti bendrųjų įmonių veiklai, patenkančiai į to reglamento taikymo sritį, ir prireikus atsižvelgia į to reglamento nuostatas, kad būtų pagerintos galimybės gauti tvarų finansavimą;

(ga)

bendrųjų įmonių keitimosi geriausia patirtimi skatinimą.

a)

užtikrina laiku vykdomą išsamią bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir pavienių veiksmų pažangos stebėseną, atsižvelgiant į  Komisijos ir strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės prioritetus, bei prireikus imasi taisomųjų priemonių siekdama užtikrinti, kad bendroji įmonė įgyvendintų savo tikslus;

a)

imasi priemonių užtikrinti bendrosios įmonės bendrųjų, specialiųjų ir veiklos tikslų įgyvendinimą, įvertinti jų efektyvumą ir poveikį, užtikrina laiku vykdomą išsamią bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir pavienių veiksmų pažangos stebėseną, atsižvelgiant į  bendrųjų Sąjungos tikslų bei politikos ir strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės prioritetus, bei prireikus imasi taisomųjų priemonių siekdama užtikrinti, kad bendroji įmonė įgyvendintų savo tikslus;

b)

pagal 7 straipsnį vertina, priima arba atmeta paraiškas dėl narystės;

b)

pagal 7 straipsnį vertina, priima arba atmeta paraiškas dėl narystės , atsižvelgdama į mokslinio patariamojo organo rekomendacijas, laikantis 19 straipsnio, ir galimus interesų konfliktus ;

c)

pagal 9 straipsnį vertina, priima arba atmeta perspektyvių prisidedančių partnerių paraiškas;

c)

pagal 9 straipsnį vertina, priima arba atmeta perspektyvių prisidedančių partnerių paraiškas , atsižvelgdama į mokslinio patariamojo organo rekomendacijas, laikantis 19 straipsnio, ir galimus interesų konfliktus ;

i)

skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus;

i)

atviros ir skaidrios procedūros metu skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus , laikantis 17 straipsnio, taip pat nustato pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį, kad įvertintų vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ;

j)

iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje priima strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir prireikus ją iš dalies keičia per visą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį. Strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje nustatomas tikslinis partnerystės poveikis, numatomas veiklos portfelis, išmatuojami numatomi rezultatai, ištekliai, rezultatai ir orientyrai per nustatytą laikotarpį. Joje taip pat nustatomos kitos Europos partnerystės, su kuriomis bendroji įmonė užmezga oficialų ir reguliarų bendradarbiavimą, ir bendrosios įmonės veiksmų ir nacionalinių ar regioninių iniciatyvų bei politikos sąveikos galimybės, grindžiamos dalyvaujančiųjų valstybių ar valstybių atstovų grupės gauta informacija, taip pat sąveika su kitomis Sąjungos programomis;

j)

iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje priima strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir prireikus ją iš dalies keičia per visą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį , atsižvelgdama į visų partnerių indėlį, įskaitant privatųjį sektorių, mokslo bendruomenę, valstybių narių atstovus ir pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias atitinkamos bendrosios įmonės srityje . Strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje nustatomas tikslinis partnerystės poveikis, numatomas veiklos portfelis, išmatuojami numatomi rezultatai, ištekliai, rezultatai ir orientyrai per nustatytą laikotarpį. Joje taip pat nustatomos kitos Europos partnerystės, su kuriomis bendroji įmonė užmezga oficialų ir reguliarų bendradarbiavimą, ir bendrosios įmonės veiksmų ir nacionalinių ar regioninių iniciatyvų bei politikos sąveikos galimybės, grindžiamos dalyvaujančiųjų valstybių ar valstybių atstovų grupės gauta informacija, taip pat sąveika , laikantis Komisijos pateiktų gairių, su kitomis Sąjungos programomis ir politika, įskaitant Europos įgūdžių darbotvarkėje numatytus veiksmus ;

k)

tvirtina vykdomojo direktoriaus pasiūlytą darbo programą ir atitinkamus išlaidų įverčius strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti, įskaitant administracinę veiklą, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikomi bendri kvietimai, ir bendradarbiavimą su kitomis partnerystėmis, taikytiną kiekvienos kvietimo temos finansavimo normą, taip pat susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūras, ypatingą dėmesį skiriant su politikos reikalavimais susijusiai grįžtamajai informacijai;

k)

tvirtina vykdomojo direktoriaus pasiūlytą darbo programą ir atitinkamus išlaidų įverčius strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti, įskaitant administracinę veiklą, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, griežtai užtikrinant, kad tam tikras skaičius atvirų konkursų apimtų ir žemesnį technologinio pasirengimo lygį, taip pat kriterijus, kuriais skatinamas lyčių pusiausvyra ir geografine įvairove grindžiamas dalyvavimas, mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikomi bendri kvietimai, ir bendradarbiavimą su kitomis partnerystėmis bei sąveiką su kitomis Sąjungos programomis , taikytiną kiekvienos kvietimo temos finansavimo normą, taip pat susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūras , įskaitant konkrečias procedūras siekiant nustatyti interesų konfliktus ir jų išvengti , ypatingą dėmesį skiriant su politikos reikalavimais susijusiai grįžtamajai informacijai;

ka)

remia bendrųjų įmonių veiklos matomumą bei atvirumą ir priima priemones, kuriomis siekiama pritraukti naujus dalyvius, visų pirma MVĮ, universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvauti bendrosios įmonės veikloje ir veiksmuose, kartu užtikrinant veiksmingą plačiosios visuomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų vykdomą kontrolę;

ma)

imasi tinkamų ir taisomųjų priemonių, atsižvelgdama į Komisijos atlikto tarpinio vertinimo rezultatus, laikantis 171 straipsnyje išdėstytų nuostatų, ir į Europos Audito Rūmų atlikto metinio audito rezultatus;

n)

vertina konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą, įskaitant atitinkamas išlaidas ir biudžetą, skirtą su kitomis Europos partnerystėmis teikiamiems bendriems kvietimams teikti pasiūlymus;

n)

vertina ir tvirtina konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą, įskaitant atitinkamas išlaidas ir biudžetą, skirtą su kitomis Europos partnerystėmis teikiamiems bendriems kvietimams teikti pasiūlymus;

s)

tvirtina finansuoti atrinktos veiklos sąrašą;

s)

tvirtina finansuoti atrinktos veiklos sąrašą , kai tinkama, pasikonsultavusi su moksliniu patariamuoju organu ;

u)

priima nacionalinių ekspertų delegavimo į bendrąsias įmones arba stažuotojų priėmimo taisykles;

u)

priima nacionalinių ekspertų delegavimo į bendrąsias įmones arba stažuotojų priėmimo taisykles , įskaitant taisykles dėl jų atlyginimo ;

w)

prireikus bet kurio bendrosios įmonės nario pasiūlymu teikia Komisijai prašymus iš dalies pakeisti šį reglamentą;

w)

prireikus renka ir teikia Komisijai prašymus iš dalies pakeisti šį reglamentą;

y)

iki 2022 m. pabaigos pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją patvirtina planą, pagal kurį laipsniškai nutraukiamas bendrajai įmonei teikiamas finansavimas pagal programą „Europos horizontas“;

y)

ne vėliau kaip per vienus metus nuo programos „Europos horizontas“ tarpinio vertinimo, nurodyto Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 52 straipsnio 2 dalyje, ir ne vėliau kaip 2025 m. pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją patvirtina planą, pagal kurį laipsniškai nutraukiamas bendrajai įmonei teikiamas finansavimas pagal programą „Europos horizontas“;

c)

parengia ir pateikia tvirtinti valdybai darbo programą ir atitinkamus bendrosios įmonės išlaidų įverčius, kad būtų įgyvendinta strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė;

c)

remdamasi partnerių, įskaitant privatųjį sektorių, mokslo bendruomenę, valstybių narių atstovus ir pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias atitinkamos bendrosios įmonės srityje, indėliu parengia ir pateikia tvirtinti valdybai darbo programą ir atitinkamus bendrosios įmonės išlaidų įverčius, kad būtų įgyvendinta strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė;

fa)

stebi priemonių, skirtų pritraukti naujus dalyvius, visų pirma MVĮ, universitetus ir mokslinių tyrimų organizacijas bei pilietinės visuomenės organizacijas, įgyvendinimą;

n)

įgyvendina bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

n)

parengia ir įgyvendina piliečiams ir MVĮ palankią bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

q)

saugo Sąjungos finansinius interesus taikydamas prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, sugrąžindamas nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikydamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas;

q)

saugo Sąjungos ir kitų nei Sąjunga narių finansinius interesus taikydamas prevencines kovos su sukčiavimu , interesų konfliktais , korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, sugrąžindamas nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikydamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas;

b)

valdo bendrosios įmonės darbo programos įgyvendinimą viso įgyvendinimo ciklo metu;

b)

valdo bendrosios įmonės darbo programos įgyvendinimą viso įgyvendinimo ciklo metu ir užtikrina, kad darbo programa ir bet kokie joje įvesti pakeitimai būtų skelbiami viešai ;

c)

nariams ir kitiems bendrosios įmonės organams teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti;

c)

nariams ir kitiems bendrosios įmonės organams laiku teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti;

a)

iš mokslinio patariamojo organo, kurį įsteigia bendroji įmonė, vadovaudamasi antrojoje dalyje nustatytomis atitinkamomis nuostatomis ir laikydamasi šio straipsnio nuostatų, arba jo narių, ir (arba)

b)

pateikdamos ad hoc prašymus dėl išorės ekspertinių žinių, kuriuos valdyba perduoda bendrajai įmonei konkrečiais klausimais.

a)

teikia konsultacijas dėl mokslinių prioritetų, kurie turi būti nagrinėjami darbo programose, atsižvelgiant į strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir strateginį programos „Europos horizontas“ planavimą;

a)

teikia konsultacijas dėl mokslinių prioritetų, kurie turi būti nagrinėjami strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje ir susijusiose darbo programose, atsižvelgiant į strateginį programos „Europos horizontas“ planavimą;

d)

valdybos prašymu teikia nepriklausomas konsultacijas ir mokslinę analizę konkrečiais klausimais, visų pirma dėl pokyčių gretimuose sektoriuose;

d)

valdybos prašymu teikia nepriklausomas konsultacijas ir mokslinę analizę konkrečiais klausimais, visų pirma dėl pokyčių gretimuose sektoriuose , taip pat dėl galimo bendrosios įmonės veiklos poveikio aplinkai, visuomenei ir klimatui ;

fa)

vertina galimų asocijuotųjų narių ir prisidedančių partnerių paraiškas ir pataria valdybai jų klausimais;

b)

strateginių gairių atnaujinimo, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir į kitas Sąjungos bei valstybių narių finansavimo priemones;

b)

strateginių gairių atnaujinimo, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą , bendrąją Sąjungos politiką ir tikslus ir į kitas Sąjungos bei valstybių narių finansavimo priemones;

e)

MVĮ dalyvavimo.

e)

MVĮ ir startuolių, jų verslo asociacijų, universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir priemonių, skirtų pritraukti naujus dalyvius .