1.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų jai skirtas paprastųjų tunų žvejybos rytų Atlante ir Viduržemio jūroje galimybes. Valstybių narių priimtos priemonės apima individualių kvotų nustatymą ilgesniems nei 24 metrų žūklės laivams, įtrauktiems į 26 straipsnyje nurodytą laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.

2.   Valstybė narė reikalauja, kad žūklės laivai nedelsdami plauktų į jos paskirtą uostą, kai tik laivui skirta individuali kvota laikoma išnaudota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje.

3.   Frachtavimo operacijos vykdant paprastųjų tunų žvejybą neleidžiamos.

1.   ▌ Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų iš praėjusių metų laimikio palikimas ūkyje kitiems metams gali būti leidžiamas, tik jei įdiegiama sugriežtinta kontrolės sistema, apie kurią valstybė narė praneša Komisijai . Ta sistema yra neatsiejama 13 straipsnyje nurodyto valstybės narės inspektavimo plano dalis ir į ją įtraukiamos bent ▌53 ir 61 straipsniuose nurodytos priemonės.

2.   Prieš prasidedant žvejybos sezonui už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad būtų atliktas išsamus jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose esančių gyvų paprastųjų tunų, paliktų kitiems metams po masinio skerdimo, vertinimas. Tuo tikslu visi per masinį skerdimą žuvininkystės ūkyje nepaskersti gyvi paprastieji tunai, paliekami kitiems metams po sužvejojimo metų, yra perkeliami į kitas varžas naudojant stereoskopines kameras ar alternatyvias tokio pačio lygio tikslumą užtikrinančias priemones, kaip nurodyta 51 straipsnyje. Viso proceso metu užtikrinamas išsamiai dokumentuojamas atsekamumas. Paprastųjų tunų palikimas kitiems metams po metų, kuriais masinis skerdimas nebuvo vykdomas, kontroliuojamas kasmet, taikant tą pačią rizikos vertinimu grindžiamo atitinkamų ėminių ėmimo procedūrą.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias nustatoma sugriežtinta gyvų paprastųjų tunų palikimo kitiems metams kontrolės sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Sąjunga ir kitos KSŠ kvotas perleisti vienos kitoms gali tik gavusios išankstinį atitinkamų valstybių narių ir (arba) KSŠ leidimą. Komisija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kvotų perleidimo apie tai praneša ICCAT sekretoriatui.

2.   Leidžiama perleisti kvotas žvejybos įrankio grupėse, taip pat perleisti kiekvienos valstybės narės priegaudos kvotas ir individualias žvejybos kvotas su sąlyga, kad atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) iš anksto apie tokį perleidimą informuoja Komisiją, kad ši galėtų dar iki perleidimo informuoti ICCAT sekretoriatą.

1.   Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos planą. Planas apima bent šią informaciją žūklės laivų ir gaudyklių atveju :

2.   Valstybės narės, turinčios mažos apimties priekrantės žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, stengiasi skirti konkrečias sektorines kvotas tiems laivams ir jas įtraukia į savo žvejybos planus. Į savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planus jos taip pat įtraukia papildomas priemones, kuriomis siekia atidžiai stebėti, kaip tas laivynas naudoja kvotas. Kad visiškai išnaudotų savo žvejybos galimybes, valstybės narės, naudodamos 1 dalyje nurodytus parametrus, gali varijuoti laivų, kuriems leidžia žvejoti, skaičių.

3.   Portugalija ir Ispanija gali skirti sektorines kvotas kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, veiklą vykdantiems Azorų, Madeiros ir Kanarų salynų Sąjungos vandenyse. Sektorinę kvotą jos įtraukia į savo metinius žvejybos planus, o papildomas tos kvotos naudojimo stebėsenos priemones aiškiai nustato savo metiniuose stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planuose.

4.   Jei valstybės narės paskiria sektorines kvotas pagal 2 ar 3 dalį, galiojančiame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo nustatytas reikalavimas dėl minimalaus 5 tonų kvotos dydžio netaikomas.

5.   Atitinkama valstybė narė apie kiekvieną metinio žvejybos plano pakeitimą praneša Komisijai likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios. Komisija apie pakeitimą praneša ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios.

1.   Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį auginimo valdymo planą.

2.   Metiniu auginimo valdymo planu valstybė narė užtikrina, kad bendri perkėlimo pajėgumai ir bendri auginimo pajėgumai atitiktų auginti galimų paprastųjų tunų apskaičiuotąjį kiekį.

3.   Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumus iki bendrų auginimo pajėgumų, kurie užregistruoti ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre arba dėl kurių 2018 m. išduotas leidimas ir apie kuriuos pranešta ICCAT.

4.   Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybių narių žuvininkystės ūkius, kiekis negali būti didesnis už perkeltų tunų kiekius, kuriuos tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai užregistravo ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre 2005 m., 2006 m., 2007 m. arba 2008 m.

5.   Jei valstybė narė turi padidinti didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į vieną ar kelis jos tunų auginimo ūkius, kiekį, tas padidinimas turi atitikti tai valstybei narei paskirtas žvejybos galimybes, įskaitant bet kokį gyvų paprastųjų tunų importą iš kitos valstybės narės arba susitariančiosios šalies .

6.   Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad mokslininkai, kuriems SCRS yra pavedęs atlikti bandymus, per kuriuos nustatomas augimo greitis tukinimo laikotarpiu, galėtų patekti į ūkius ir gauti pagalbą, kad galėtų atlikti savo užduotis.

7.     Atitinkamais atvejais valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai peržiūrėtus auginimo valdymo planus.

1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė Komisijai perduoda šiuos planus:

2.   Komisija surenka 1 dalyje nurodytus planus ir panaudoja juos rengdama Sąjungos metinį planą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. Komisija Sąjungos planą perduoda svarstyti ir tvirtinti ICCAT.

3.   Jei valstybė narė iki nurodyto termino nepateikia Komisijai kurio nors 1 dalyje nurodyto plano per toje dalyje nustatytą terminą, Komisija gali nuspręsti Sąjungos planą ICCAT sekretoriatui pateikti be atitinkamos valstybės narės planų. Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija stengiasi atsižvelgti į vieną iš 1 dalyje nurodytų planų, pateiktų pasibaigus toje dalyje nustatytam terminui, tačiau iki 2 dalyje nurodyto termino. Jei valstybės narės pateiktas planas neatitinka šio reglamento nuostatų, susijusių su metiniais žvejybos, pajėgumų, inspektavimo ir auginimo planais, ir jame yra rimtų trūkumų, dėl kurių ICCAT komisija gali nepatvirtinti Sąjungos metinio plano, Komisija gali nuspręsti Sąjungos metinį planą perduoti ICCAT sekretoriatui be atitinkamos valstybės narės planų. Komisija kuo greičiau informuoja atitinkamą valstybę narę ir stengiasi įtraukti visus tos valstybės narės pateiktus peržiūrėtus planus į Sąjungos planą arba į Sąjungos plano pakeitimus, jei jie atitinka šio reglamento nuostatas, susijusias su metiniais žvejybos, pajėgumų, inspektavimo ir auginimo planais.

1.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d.

2.     Nukrypstant nuo 1 dalies, Kipras ir Graikija gali, pateikdamos savo metinius žvejybos planus, kaip nurodyta 11 straipsnyje, prašyti, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista žvejoti paprastuosius tunus rytų Viduržemio jūroje (FAO 37.3.1 ir 37.3.2 žvejybos rajone) nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 d.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Kroatija gali 11 straipsnyje nurodytuose savo metiniuose žvejybos planuose prašyti, kad su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista paprastuosius tunus auginimo tikslais žvejoti Adrijos jūroje (FAO 37.2.1 žvejybos rajone) iki liepos 15 d.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė Komisijai pateikia įrodymų, kad dėl oro sąlygų kai kurie iš jos gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojančių laivų kuriais nors metais negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali nuspręsti, kad atskirų gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kurie pateko į tokią padėtį, 1 dalyje nurodytas žvejybos sezonas būtų pratęstas tiek žvejybos dienų, kiek jų buvo prarasta, bet ne daugiau kaip 10  dienų. Atvejai, kai atitinkami laivai arba jungtinės žvejybos operacijos atveju – visi joje dalyvaujantys laivai nevykdo veiklos, turi būti tinkamai pagrindžiami pateikiant oro sąlygų pranešimus ir laivų stebėjimo sistemos (LSS) fiksuojamas koordinates.

5.   Dideliems žvejybos pelaginėmis ūdomis laivams žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

6.   Valstybės narės savo metiniuose žvejybos planuose nustato savo laivynų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir didelius pelaginėmis ūdomis žvejojančius laivus, žvejybos sezonus.

1.   Draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti paprastuosius tunus, įskaitant sužvejotus kaip priegauda arba vykdant mėgėjų žvejybą, kurių svoris mažesnis nei 30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 115 cm.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodytam paprastųjų tunų laimikiui taikomas 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų tunų dydis:

3.   2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikantis I priede nustatytų specialiųjų sąlygų.

4.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, žvejojantiems pagal I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Atitinkami laivai įrašomi į 26 straipsnyje nurodytą žūklės laivų sąrašą.

5.   Šiame straipsnyje nustatytų mažiausių orientacinių dydžių nesiekiančios į jūrą išmestos negyvos žuvys įskaičiuojamos į valstybės narės kvotą.

1.   Nukrypstant nuo 19 straipsnio 1 dalies, visiems žūklės laivams ir gaudyklėms, kuriais vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, leidžiama sužvejoti ne didesnį kaip 5 % , skaičiuojant individais, atsitiktinį paprastųjų tunų, kurių svoris 8–30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo 75–115 cm, laimikį.

2.   1 dalyje nurodyta 5 % dalis apskaičiuojama remiantis bendruoju paprastųjų tunų laimikiu, bet kuriuo metu po kiekvienos žvejybos operacijos laikomu laive arba gaudyklėje.

3.   Atsitiktinis laimikis išskaitomas iš valstybės narės, atsakingos už žūklės laivą arba gaudyklę, kvotos.

4.   Atsitiktiniam mažiausio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų tunų laimikiui taikomi 31, 33, 34 ir 35 straipsniai.

1.   Kiekviena valstybė narė numato, kokia jos paprastųjų tunų kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie tai informuoja Komisiją teikdama savo žvejybos planą.

2.   Leidžiamos priegaudos dydis, neviršijantis 20 % bendro kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje laive laikomo laimikio, ir apskaičiavimo, kokią bendro laive laikomo laimikio dalį ta priegauda sudaro, metodika turi būti aiškiai nustatyta 11 straipsnyje nurodytame metiniame žvejybos plane. Priegaudos procentinis dydis gali būti apskaičiuojamas pagal svorį arba pagal žuvų skaičių. Apskaičiavimas pagal žuvų skaičių taikomas tik ICCAT valdomų tunų ir tunams giminingų rūšių atveju. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynui leidžiamos priegaudos dydis gali būti apskaičiuojamas kasmet.

3.   Visa laive laikomų arba į jūrą išmestų negyvų paprastųjų tunų priegauda išskaitoma iš vėliavos valstybės narės kvotos, užregistruojama ir apie ją pranešama Komisijai pagal 31 ir 32 straipsnius.

4.   Jei valstybės narės paprastųjų tunų kvotos neturi, atitinkama priegauda išskaitoma iš Sąjungos specialios paprastųjų tunų priegaudos kvotos, nustatytos pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.

5.   Jei valstybei narei paskirta visa kvota išnaudota, su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus draudžiama ir ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Jei Sąjungos speciali paprastųjų tunų priegaudos kvota, nustatyta pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį, išnaudota, su valstybių narių, neturinčių paprastųjų tunų kvotos, vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus draudžiama ir tos valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Tokiais atvejais negyvų paprastųjų tunų perdirbimas ir verslinis naudojimas draudžiami, ir visas laimikis turi būti užregistruotas. Valstybės narės kasmet Komisijai teikia informaciją apie tokios negyvų paprastųjų tunų priegaudos dydžius, o ši tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

6.   Visi laivuose, kurie nevykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklos, palikti paprastieji tunai aiškiai atskiriami nuo kitų rūšių žuvų, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Tą priegaudą galima parduoti, jei kartu pateikiamas eBCD.

1.   Kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja skirdama specialią tokios žvejybos kvotą. Nustatant šią kvotą atsižvelgiama į galimą negyvų paprastųjų tunų kiekį, taip pat žvejybos, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos, atveju. Valstybės narės teikdamos savo žvejybos planus informuoja Komisiją apie paskirtą mėgėjų žvejybos kvotą.

2.   Apie sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį pranešama ir jis įskaičiuojamas į valstybės narės kvotą.

1.   Kiekviena mėgėjų žvejybai paskirtą paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja laivams išduodama mėgėjų žvejybos leidimus. ICCAT paprašius, valstybės narės pateikia Komisijai mėgėjų žvejybos laivų, kuriems suteiktas žvejybos leidimas žvejoti paprastuosius tunus , sąrašą. Sąraše , kurį Komisija elektroniniu būdu pateikia ICCAT, turi būti ši informacija apie kiekvieną laivą :

2.   Vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąjį tuną.

3.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus paprastuosius tunus parduoti draudžiama.

4.   Kiekviena valstybė narė registruoja paprastųjų tunų laimikio, sužvejoto vykdant mėgėjų žvejybą, duomenis, įskaitant kiekvieno paprastojo tuno svorį ir , kai įmanoma, ilgį, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. praėjusių metų duomenis pateikia Komisijai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami į jūrą. Visi iškraunami paprastieji tunai turi būti neapdoroti, be žiaunų ir (arba) išdarinėti.

1.   Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, leidžiančios šiaurės rytų Atlante vykdyti žvejybą, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos ir kurią vykdo tik sportinės žvejybos laivai, gali nedideliam skaičiui tik sportinės žvejybos laivų leisti be specialios kvotos žvejoti paprastuosius tunus tam, kad juos sugautų, įsegtų jiems įsagą ir paleistų į jūrą. Tokie laivai veiklą vykdo pagal mokslinių tyrimų įstaigos mokslinį projektą, kuris įtrauktas į mokslinių tyrimų programą. Projekto rezultatai pateikiami atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms.

2.   Laivai, vykdantys mokslinius tyrimus pagal ICCAT paprastųjų tunų išteklių mokslinių tyrimų programą, nelaikomi vykdančiais 1 dalyje nurodytą sugavimo, įsagų segimo ir paleidimo į jūrą veiklą.

3.   Sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo veiklą leidžiančios valstybės narės:

4.   Apie visus per sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą procesą nugaišusius paprastuosius tunus yra pranešama ir jie išskaičiuojami iš vėliavos valstybės narės kvotos.

1.   Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki leidimo galiojimo laikotarpio pradžios Komisijai elektroninėmis priemonėmis naujausios redakcijos ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse (26) nurodytu formatu pateikia šiuos laivų sąrašus:

Komisija šią informaciją likus ne mažiau kaip 15 dienų iki žvejybos veiklos pradžios perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie laivai galėtų būti įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, ICCAT registrą ir atitinkamais atvejais į laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 20 m ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą konvencijos rajone, ICCAT registrą.

2.   Per kalendorinius metus žvejybos laivas gali būti įtrauktas į abu 1 dalyje nurodytus sąrašus su sąlyga, kad jis neįtraukiamas į abu sąrašus vienu metu.

3.   1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija apie laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (27) I priede.

4.   Atgaline data pateikiamos informacijos Komisija nepriima.

5.   Paskesni 1 ir 3 dalyse nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik jei žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl su veikla susijusių teisėtų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:

6.   Komisija prireikus per metus keičia 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus ir atnaujintą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį.

1.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, įtrauktiems į vieną iš 26 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų sąrašų. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie išduodami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šiame reglamente nustatytas taisykles.

2.   Nedarant poveikio 21 straipsnio 6 dalies taikymui, laikoma, kad į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus ICCAT registrus neįtrauktiems Sąjungos žvejybos laivams rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti paprastųjų tunų neleidžiama.

3.   Kai laikoma, jog laivui skirta individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina laivui išduotą paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą.

1.   Kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis Komisijai kaip savo žvejybos planų dalį pateikia gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tos gaudyklės galėtų būti įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą.

2.   Valstybės narės žvejybos leidimus išduoda tik dėl tų gaudyklių, kurios įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie parengiami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šiame reglamente nustatytas taisykles.

3.   Laikoma, kad Sąjungos gaudyklėmis, kurios nėra įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama. Tomis gaudyklėmis sužvejotus paprastuosius tunus laikyti laive, perkelti, įkelti į varžas arba iškrauti draudžiama.

4.   Kai laikoma, jog gaudyklės individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina tai gaudyklei skirtą paprastųjų tunų žvejybos leidimą.

1.   Kasmet ne vėliau kaip liepos 15 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai išsamią informaciją apie per praėjusius metus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotą paprastųjų tunų laimikį. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT. Ta informacija apima:

2.   Valstybės narės apie su jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie neturėjo leidimo vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, bet sužvejojo paprastųjų tunų kaip priegaudą, pateikia Komisijai tokią informaciją:

3.   Valstybės narės Komisijai praneša visą informaciją apie laivus, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus. Komisija kaip įmanoma greičiau perduoda šią informaciją ICCAT sekretoriatui.

1.   Vykdyti bet kokią jungtinę paprastųjų tunų žvejybos operaciją leidžiama tik jei dalyvaujantiems laivams suteiktas atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimas. Kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gautų leidimą, jame turi būti paprastųjų tunų žvejybos įranga, jam turi būti suteikta individuali kvota ir jis turi vykdyti 32 straipsnyje nustatytus pranešimo įpareigojimus.

2.   Jungtinėms žvejybos operacijoms skirta kvota yra lygi dalyvaujantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams skirtų kvotų sumai.

3.   Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedalyvauja jungtinėse žvejybos operacijose su kitų KSŠ gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais.

4.   Prašymo leisti dalyvauti jungtinėje žvejybos operacijoje forma pateikta IV priede. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančio (-ių) savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio (-ių) laivo (-ų) gautų informaciją apie:

5.   Kiekviena valstybė narė 4 dalyje nurodytą informaciją Komisijai perduoda likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jungtinės žvejybos operacijos pradžios, naudodama IV priede pateiktą formą. Likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki žvejybos operacijos pradžios Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių kitų žvejybos laivų vėliavos valstybei.

6.   Force majeure atvejais 5 dalyje nustatyti terminai netaikomi teikiant informaciją apie paskirties žuvininkystės ūkius. Tokiais atvejais valstybės narės atnaujintą minėtą informaciją kartu su įvykių, dėl kurių susidarė force majeure, aprašymu Komisijai pateikia kiek galėdamos greičiau. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

1.   Sąjungos žūklės laivų kapitonai laivo operacijas registruoja žvejybos žurnale, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14, 15, 23 ir 24 straipsnių ir šio reglamento II priedo A skirsnio.

2.   Sąjungos vilkikų, pagalbinių laivų ir perdirbimo laivų kapitonai registruoja laivo veiklą pagal II priedo B, C ir D skirsniuose išdėstytus reikalavimus.

1.    Žvejybos veiklą vykdančių Sąjungos žūklės laivų kapitonai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo vėliavos valstybėms narėms elektroninėmis priemonėmis siunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tų ataskaitų siųsti neprivaloma, kai laivas yra uoste, išskyrus atvejus, kai jis dalyvauja jungtinėje žvejybos operacijoje. Ataskaitose teikiami duomenys imami iš žvejybos žurnalų ir apima datą, laiką, vietą (ilgumą ir platumą) ir konvencijos rajone sužvejotų paprastųjų tunų svorį ir skaičių, įskaitant į jūrą paleistas žuvis ir į jūrą išmestas negyvas žuvis. Ataskaitas kapitonai siunčia naudodami III priede nustatytą formą arba formą, kurią naudoti reikalauja valstybė narė .

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų kapitonai 1 dalyje nurodytas kasdienes ataskaitas rengia apie kiekvieną žvejybos operaciją, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo. Ataskaitas už praėjusią dieną laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas savo vėliavos valstybei narei nusiunčia iki 9:00 val. (GMT).

3.   Gaudyklių, kuriomis vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, operatoriai arba jų įgaliotieji atstovai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo valstybėms narėms per 48 valandas elektroninėmis priemonėmis nusiunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tose ataskaitose nurodomas gaudyklės numeris ICCAT registre, laimikio sužvejojimo data ir laikas, sužvejotų paprastųjų tunų svoris ir skaičius, įskaitant nulinį laimikį ir į jūrą paleistų žuvų bei į jūrą išmestų negyvų žuvų kiekius. Tą informaciją jie siunčia naudodami III priede nustatytą formą.

4.   Žūklės laivų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kapitonai 1 dalyje nurodytas ataskaitas už praėjusią savaitę, kuri baigiasi sekmadienį, savo vėliavos valstybei narei atsiunčia ne vėliau kaip antradienį 12:00 val. (GMT).

1.   Kiekviena valstybė narė, kuriai skirta paprastųjų tunų kvota, paskiria uostus, kuriuose leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Informacija apie paskirtuosius uostus įtraukiama į 11 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus informacijos apie paskirtuosius uostus pasikeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2.   Kad uostas būtų priskirtas prie paskirtųjų uostų, uosto valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

3.   Vietose, kurios nėra KSŠ ar valstybių narių paskirti uostai, draudžiama iš žūklės laivų, taip pat perdirbimo ir pagalbinių laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį rytų Atlante ar Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį. Iš gaudyklės arba varžos išimti paskersti negyvi paprastieji tunai išimties tvarka gali būti pagalbiniu laivu transportuoti į perdirbimo laivą su sąlyga, kad transportavimą prižiūri kontrolės institucija.

1.   Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, įtrauktų į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Išankstinis pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį siunčiamas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais arba iškrovimo infrastruktūra pageidaujama pasinaudoti, kompetentingai institucijai.

2.   Prieš įplaukdami į uostą, į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, taip pat perdirbimo laivų ir pagalbinių laivų kapitonai arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar iškrovimo infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai bent šią informaciją:

3.   Kai pagal taikomus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms leidžiama taikyti trumpesnį pranešimo pateikimo terminą nei keturios valandos iki numatyto atvykimo laiko, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti pranešama iki atvykimo į uostą laikantis taikomo termino. Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti koreguojama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.

4.   Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

5.   Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina atitinkamos uosto valstybės narės kontrolės institucijos, o tam tikra procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie tokią kiekvienos valstybės narės priimtą kontrolės sistemą išdėstoma 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane.

6.   Sąjungos žūklės laivo kapitonai, nepriklausomai nuo laivo ilgio, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos valstybės narės arba KSŠ, kurioje vykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Žūklės laivo kapitonas yra atsakingas už deklaracijos išsamumą bei teisingumą ir juos patvirtina. Iškrovimo deklaracijoje turi būti nurodomi bent iškrautų paprastųjų tunų kiekiai ir rajonas, kuriame jie sužvejoti. Visas iškrautas laimikis pasveriamas. Uosto valstybė narė iškrovimo duomenis per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos išsiunčia vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijoms.

1.   Sąjungos žvejybos laivams, kuriuose yra paprastųjų tunų, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 52 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 54 bei 57 straipsnių taikymui, žvejybos laivai paprastųjų tunų laimikį perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose, kaip nurodyta šio reglamento 33 straipsnyje.

3.   Žvejybos laivo, į kurį perkraunama, kapitonas arba jo atstovas likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko atitinkamoms uosto valstybės institucijoms pateikia V priede pateiktame perkrovimo deklaracijos šablone išvardytą informaciją. Bet kokiam perkrovimui reikalingas žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba vėliavos KSŠ išankstinis leidimas. Be to, laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas perkrovimo metu informuoja savo vėliavos valstybę narę arba KSŠ apie V priede reikalaujamas datas.

4.   Atplaukusį žvejybos laivą, į kurį perkraunama, iš karto inspektuoja uosto valstybė narė ir patikrina jame esančius kiekius ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus.

5.   Sąjungos žvejybos laivo kapitonas per 15 dienų nuo perkrovimo pabaigos užpildo ir savo vėliavos valstybei narei persiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją. Žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją pagal V priedą. Perkrovimo deklaracijoje nurodomas eBCD numeris, kad būtų lengviau atlikti kryžminę joje pateiktų duomenų patikrą.

6.   Uosto valstybė per 5 dienas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijai išsiunčia perkrovimo duomenis.

7.   Visas perkrovimo operacijas tikrina paskirtojo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

1.   Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog yra išnaudota 80 % žvejybos įrankio grupei skirtos kvotos.

2.   Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog žvejybos įrankio grupei arba jungtinei žvejybos operacijai ar gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui skirta kvota yra išnaudota. Ta informacija pateikiama kartu su oficialiais dokumentais, įrodančiais, kad valstybė narė laivynui, žvejybos įrankio grupei, jungtinės žvejybos operacijos dalyviams arba individualią kvotą turintiems laivams uždraudė žvejoti arba liepė grįžti į uostą, taip pat aiškiai nurodė draudimo žvejoti datą ir laiką.

3.   Komisija informuoja ICCAT sekretoriatą apie datas, kuriomis Sąjungai skirta paprastųjų tunų kvota tapo išnaudota.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų, kuriems išduotas oficialus tapatybės dokumentas, vykdomas laivų ir gaudyklių, kuriais žvejojami paprastieji tunai, stebėjimas aprėptų bent:

Valstybės narės, turinčios mažiau nei penkis pirmos pastraipos a, b ir c punktuose išvardytų kategorijų žūklės laivus, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų veikla aprėptų ne mažiau kaip 20 % laiko, kurį laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklą.

2.   Nacionalinio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

3.   Be 2 dalyje nurodytų užduočių, nacionaliniai stebėtojai remdamiesi SCRS gairėmis vykdo mokslinį darbą, be kita ko, renka būtinus duomenis.

4   Duomenys ir informacija, surinkti pagal kiekvienos valstybės narės stebėtojų programą, pateikiami Komisijai, o ši juos persiunčia atitinkamai SCRS arba ICCAT sekretoriatui.

5.   Taikant 1–3 dalis kiekviena valstybė narė užtikrina:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninių stebėtojų programa būtų veiksmingai įgyvendinama, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir VIII priede.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas būtų:

3.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra ICCAT regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam žuvininkystės ūkiui visam įkėlimo į varžas operacijų laikui būtų skirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas. Force majeure atvejais, kai force majeure aplinkybes patvirtina žuvininkystės ūkio valstybė narė , vienas ICCAT regioninis stebėtojas gali būti skirtas daugiau nei vienam žuvininkystės ūkiui, siekiant išvengti ūkio operacijų pertrūkio , jei užtikrinama, kad stebėtojo užduotys būtų tinkamai įvykdytos . Tačiau tokiu atveju už ūkius atsakinga valstybė narė nedelsdama paprašo atsiųsti papildomą regioninį stebėtoją.

5.   ICCAT regioninio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

6.   Regioniniams stebėtojams vykdant pareigas kapitonai, įgula, žuvininkystės ūkių, gaudyklių ir laivų operatoriai jokiu būdu jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir nedaro jiems įtakos.

1.   Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas ar jo atstovas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, iš kurio (-ios) perkeliama, operatorius vėliavos valstybei narei arba už žuvininkystės ūkį ar gaudyklę atsakingai valstybei narei siunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:

2.   1 dalies taikymo tikslais valstybė narė kiekvienai transportavimo varžai priskiria unikalų numerį. Jei vienos žvejybos operacijos laimikiui perkelti prireikia kelių transportavimo varžų, pakanka parengti vieną perkėlimo deklaraciją, tačiau joje turi būti nurodyti visų naudotų transportavimo varžų numeriai ir aiškiai nurodyta, kiek paprastųjų tunų transportuojama kiekvienoje varžoje.

3.   Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis ūkio valstybės narės kodą , ir po jo einantys trys skaitmenys. Unikalus varžos numeris yra nuolatinis ir negali būti perskirtas kitai varžai.

4.   1 dalyje nurodyta valstybė narė kiekvienai perkėlimo operacijai suteikia leidimo numerį, kurį praneša atitinkamai žvejybos laivo kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Leidimo numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys raidės, reiškiančios leidimą (AUT) arba atsisakymą jį išduoti (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai.

5.   1 dalyje nurodyta valstybė narė perkėlimo leidimą išduoda arba atsisako jį išduoti per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo. Perkėlimo operacija nepradedama be išduoto išankstinio leidimo.

6.   Perkėlimo leidimas nereiškia, kad leidžiama atlikti įkėlimo į varžas operaciją.

1.   Už žūklės laivą, vilkiką, žuvininkystės ūkį arba gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako išduoti leidimą perkelti žuvis, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji nustato, kad:

2.   Jei perkėlimo leidimas neduodamas, 1 dalyje nurodyta valstybė narė atitinkamai žūklės laivo ar vilkiko kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui nedelsdama duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą, kuriuo jie informuojami, kad perkėlimo leidimas neduotas ir jie turi žuvis paleisti į jūrą pagal XII priedą.

3.   Jei transportuojant žuvis į žuvininkystės ūkį sugenda vilkiko LSS, jis kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas pakeičiamas kitu tinkamai veikiančią LSS turinčiu vilkiku arba jame įtaisoma ar naudojama nauja veikianti LSS. 72 valandų terminas gali būti išimties tvarka pratęstas dėl force majeure arba su veikla susijusių teisėtų priežasčių. Apie gedimą nedelsiant pranešama Komisijai, o ši informuoja ICCAT sekretoriatą. Kapitonas arba jo atstovas nuo gedimo nustatymo iki padėties ištaisymo kas keturias valandas vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias žvejybos laivo geografines koordinates.

1.   Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją.

2.   Už žvejybos laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę, iš kurių perkeliama, atsakingos valstybės narės institucijos perkėlimo deklaracijų formas numeruoja. Deklaracijos formos numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, po kurio seka keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys eilės skaitmenys, po kurių nurodomos trys raidės – ITD (VN-20**/xxx/ITD).

3.   Perkeliant žuvis pateikiamas perkėlimo deklaracijos originalas. Žūklės laive arba gaudyklėje ir vilkikuose saugoma deklaracijos kopija .

4.   Perkėlimo operacijas atliekančių laivų kapitonai teikia ataskaitas apie laivo veiklą pagal II priedą.

5.   Informacija apie negyvas žuvis registruojama laikantis XIII priede nustatytų procedūrų.

1.   Žūklės laivo arba vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius užtikrina, kad perkėlimas būtų stebimas vandenyje esančia vaizdo kamera, kad būtų galima patikrinti perkeliamų žuvų skaičių. Vaizdo įrašymas atliekamas laikantis X priede nustatytų būtinųjų standartų ir procedūrų.

2.    Jeigu SCRS prašo Komisijos pateikti vaizdo įrašų kopijas, valstybės narės tas kopijas pateikia Komisijai, o ši jas persiunčia SCRS ▌.

1.   Žūklės laive esantys ar gaudyklę stebintys ICCAT regioniniai stebėtojai, kaip nurodyta 39 straipsnyje ir VIII priede:

2.   Tais atvejais, kai regioninio stebėtojo, atitinkamų kontrolės institucijų arba žūklės laivo ar vilkiko kapitono arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas įvertintas žuvų skaičius skiriasi daugiau nei 10 %, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Tyrimas užbaigiamas iki įkėlimo į žuvininkystės ūkio varžas arba bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tada, kai buvo inicijuotas, išskyrus force majeure atvejus. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas BCD skirsnis nepatvirtinamas.

3.   Tačiau, kai vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas ar aiškus, kad būtų galima įvertinti perkeltus kiekius, laivo kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius gali prašyti atsakingos valstybės narės institucijų leidimo atlikti naują perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikti regioniniam stebėtojui. Jei tas savanoriškas kontrolinis perkėlimas neduoda patenkinamų rezultatų, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Jei po tyrimo patvirtinama, kad vaizdo įrašas yra nepakankamos kokybės, kad būtų galima įvertinti perkeliamus kiekius, atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos nurodo vykdyti dar vieną kontrolinę perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikia ICCAT regioniniam stebėtojui. Nauji perkėlimai atliekami kaip kontroliniai perkėlimai, kol gaunamas pakankamos kokybės vaizdo įrašas, kad būtų galima įvertinti perkeliamus kiekius.

4.   Nedarant poveikio inspektorių atliekamiems patikrinimams, ICCAT regioniniai stebėtojai perkėlimo deklaraciją pasirašo tik jei jų stebėjimo rezultatai atitinka ICCAT priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones, o perkėlimo deklaracijoje pateikta informacija neprieštarauja jų stebėjimo rezultatams ir apima reikalavimus atitinkantį vaizdo įrašą, kaip reikalaujama pagal 1, 2 ir 3 dalis. ICCAT stebėtojai taip pat tikrina, ar ICCAT perkėlimo deklaracija perduota atitinkamai vilkiko kapitonui arba žuvininkystės ūkio operatoriui ar gaudyklės atstovui. Jei ICCAT stebėtojas nepritaria perkėlimo deklaracijos įrašams, jis joje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodamas konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ių) nesilaikyta.

5.   Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją. Valstybės narės perkėlimo deklaraciją persiunčia Komisijai ▌.

1.   Prieš pradedant įkėlimo į kiekvieną transportavimo varžą operaciją, transportavimo varžas inkaruoti arčiau kaip 0,5 jūrmylės atstumu nuo žuvininkystės ūkio įrenginių draudžiama. Šiuo tikslu 15 straipsnyje nurodytuose auginimo valdymo planuose turi būti nurodytos daugiakampį plotą, kuriame yra žuvininkystės ūkis, apibrėžiančios geografinės koordinatės.

2.   Prieš bet kokią įkėlimo į varžas operaciją už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė prašo už žūklės laivą arba gaudyklę, kuria sužvejoti į varžas perkelti numatyti paprastieji tunai, atsakingos valstybės narės ar KSŠ įkėlimo į varžas patvirtinimo.

3.   Už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei nustato, kad:

4.   Jei už žūklės laivą ar gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:

5.   Įkėlimas į varžas nepradedamas be patvirtinimo, kurį per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo suteikia už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė ar KSŠ arba jų institucijoms pritarus – už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė. Jei per vieną darbo dieną negaunama atsakymo iš už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės institucijų, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti atlikti įkėlimo į varžas operaciją.

6.   Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais iki rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos kartu su įkėlimo į varžas ataskaita pateikia force majeure aplinkybių įrodymus. Bet kuriuo atveju po rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 100 % įkėlimo į varžas operacijų būtų įtraukta į programą, pagal kurią žuvų skaičius ir svoris nustatomas naudojant stereoskopinių kamerų sistemas arba tokias alternatyvias priemones, kuriomis užtikrinamas lygiavertis tikslumas.

2.   Ta programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvios priemonės gali būti naudojamos tik jei jas metiniame susitikime patvirtino ICCAT.

3.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė šios programos rezultatus pateikia už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba KSŠ ir subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo regioninių stebėtojų programą.

4.   Jei programos rezultatai rodo, kad į varžas įkeliamų paprastųjų tunų kiekiai skiriasi nuo sužvejotų ir (arba) perkeltų kiekių, apie kuriuos pranešta, už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su valstybe nare ar KSŠ, atsakinga už žuvininkystės ūkį , inicijuoja tyrimą. Jei žūklės laivas arba gaudyklė plaukioja su kitos KSŠ vėliava, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą bendradarbiaudama su tos vėliavos KSŠ.

5.   Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:

Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.

6.   Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.

7.   Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai programos rezultatus. Įkėlimo į varžas force majeure atveju valstybės narės šiuos rezultatus pateikia iki rugsėjo 12 d. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. perduoda tą informaciją įvertinti SCRS.

8.   Gyvų paprastųjų tunų perkelti iš vienos auginimo varžos į kitą negalima, jei nėra gautas leidimas ir nedalyvauja už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kontrolės institucijos. Kiekvienas perkėlimas registruojamas, kad būtų galima sekti individų skaičių. Nacionalinės kontrolės institucijos stebi perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.

9.   Jei laivu arba gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų kiekiai, apie kuriuos pranešta, ir kontrolinių kamerų įkėlimo į varžas metu užfiksuoti kiekiai skiriasi ne mažiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galbūt nesilaikė reikalavimų. Valstybės narės imasi būtinų priemonių tinkamiems tolesniems veiksmams užtikrinti.

1.    Žuvininkystės ūkio operatorius per 72 valandas nuo kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos pabaigos savo kompetentingai institucijai pateikia XIV priede nurodytą žuvų įkėlimo į varžas deklaraciją. ▌

2.     Be 1 dalyje nurodytos įkėlimo į varžas deklaracijos, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo įkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, kurios laivais arba gaudyklėmis sužvejoti paprastieji tunai, ir Komisijai pateikia žuvų įkėlimo į varžas ataskaitą, kurioje nurodomi XI priedo B skirsnyje išdėstyti elementai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

3.   Taikant 2  dalį, įkėlimo į varžas operacija nelaikoma baigta tol, kol nėra užbaigtas bet koks pradėtas tyrimas ir bet kokia paleidimo į jūrą operacija, dėl kurios duotas nurodymas.

1.   Už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės įdiegia atsekamumo sistemą, kuri apima perkėlimo ūkyje vaizdo įrašymą.

2.   Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos remdamosi rizikos analize vykdo atsitiktinius paprastųjų tunų, laikomų ūkio varžose nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo tam tikrais metais iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais, patikrinimus.

3.   Taikant 2 dalį kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė nustato mažiausią patikrintinų žuvų procentinę dalį. Ta procentinė dalis nustatoma 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane. Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia per metus atliktų atsitiktinių patikrinimų rezultatus. Komisija kitų metų , einančių po atitinkamos kvotos laikotarpio, balandžio mėn. tuos rezultatus persiunčia ICCAT sekretoriatui.

1.   Kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė užtikrina, kad 49 ir 51 straipsniuose nurodyti vaizdo įrašai būtų prieinami nacionaliniams, regioniniams bei ICCAT inspektoriams ir ICCAT bei nacionaliniams stebėtojams jiems to paprašius.

2.   Kiekviena už žuvininkystės ūkius atsakinga valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta vaizdo įrašo originalo pakeitimo kitu, jo redagavimo ar manipuliavimo juo.

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalies, vėliavos valstybės narės įgyvendina laivų stebėjimo sistemą (LSS), skirtą jų žvejybos laivams, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 12 m, laikydamosi XV priedo.

2.   Į 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą laivų sąrašą arba į 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laivų sąrašą įrašyti laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 15 m, LSS duomenis ICCAT pradeda perduoti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki jų leidimo galiojimo laikotarpio pradžios ir nenustoja perduoti dar bent 5 dienas po leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent Komisijai iš anksto būtų atsiųstas prašymas išbraukti laivą iš ICCAT laivų registro.

3.   Kontrolės tikslais kapitonas arba jo atstovas užtikrina, kad žūklės laivų, kuriems leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, LSS duomenų perdavimas nenutrūktų ir laivams esant uoste , nebent esama pranešimo apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistemos .

4.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai naudodami duomenų teikimo formatą „https“ tikruoju laiku Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimus. Komisija tuos pranešimus elektroninėmis priemonėmis siunčia ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad:

6.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

1.   Tarptautinio jungtinio inspektavimo veikla vykdoma laikantis ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemos (toliau – ICCAT sistema), skirtos tarptautinei kontrolei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse vykdyti, kaip nustatyta šio reglamento IX priede.

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje.

3.   Jei bet kuriuo metu konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 žvejybos laivų, plaukiojančių su tos pačios valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, remdamasi rizikos vertinimu, skiria inspektavimo laivą, kuris konvencijos rajone atlieka inspektavimą ir kontrolę jūroje visu laikotarpiu, kurį tie laivai ten yra. Laikoma, kad tas įpareigojimas įvykdytas, jei valstybės narės inspektavimo laivą į konvencijos rajoną išsiunčia bendrai arba jei į jį išsiunčiamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.   Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

5.   Taikant 3 dalį Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali rengti jungtines inspektavimo programas, kurios padėtų Sąjungai vykdyti įsipareigojimus pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybą, priima reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti tas programas, visų pirma atsižvelgdamos į reikiamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei tų išteklių naudojimo geografinius rajonus.

6.   Kasmet ne vėliau kaip balandžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša inspektorių, kuriuos jos tais metais ketina skirti ICCAT sistemai įgyvendinti, vardus ir pavardes ir tuo tikslu numatytų skirti inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia planą, pagal kurį Sąjunga kasmet dalyvauja įgyvendinant ICCAT sistemą; Komisija tą planą siunčia ICCAT sekretoriatui ir valstybėms narėms.

1.   Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį tikrina informaciją, nurodomą inspektavimo bei stebėtojų ataskaitose, LSS pranešimuose ir atitinkamais atvejais eBCD, taip pat savo laivų žvejybos žurnaluose, perkėlimo bei perkrovimo dokumentuose ir laimikio dokumentuose, taip pat tikrina, ar šie dokumentai teikiami laiku.

2.   Kiekviena valstybė narė atlieka visų iškrautų, perkrautų arba įkeltų į varžas kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivų žurnaluose, perkrovimo, iškrovimo arba įkėlimo į varžas deklaracijose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose, kaip antai sąskaitose faktūrose ir (arba) pardavimo pažymose, kryžminius patikrinimus.

1.   Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008 bei Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (28) taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos iškrauti, importuoti, eksportuoti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, reeksportuoti ir perkrauti draudžiama, jei kartu su jais nėra pateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti dokumentai, nustatyti šiame reglamente ▌ir Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos ICCAT taisyklės dėl paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos.

2.   Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, reeksportuoti bei perkrauti draudžiama, jeigu:

3.   Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009, (EB) Nr. 1005/2008 ir (ES) Nr. 1379/2013 taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, užaugintais tukinimo arba auginimo ūkiuose, neatitinkančiuose 1 dalyje nurodytų reglamentų, juos importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti draudžiama.

1.   Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie ICCAT priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

▌

2.   Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų , kurios yra privalomos Sąjungai, pakeitimų ir (arba) papildymų įgyvendinimu ▌.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   66 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 66 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 66 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Reglamentas (ES) 2016/1627 panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XVI priede pateiktą atitikties lentelę.