2021 7 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/1


PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 30/2021

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas

Tarybos priimta 2021 m. birželio 14 d.

2021/C 268/01

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso tik valstybių narių kompetencijai, tokiam saugumui užtikrinti reikalingas Sąjungos lygmens bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Sąjungos tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti siekiama, inter alia, imantis nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje priemonių, įskaitant veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitais atitinkamais Sąjungos organais ir su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat padedant privačiajam sektoriui ir pilietinei visuomenei;

(2)

laikotarpiui nuo 2015 m. iki 2020 m. Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas apibrėžė bendrus prioritetus, kaip išdėstyta 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje, tuos prioritetus Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje, o Europos Parlamentas – savo 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje, konkrečiai – terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais prioritetus. Tie bendri prioritetai buvo dar kartą patvirtinti laikotarpiui nuo 2020 m. iki 2025 m. 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES saugumo sąjungos strategija“;

(3)

2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Europą ir sukurti Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant toliau užtikrinti informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo;

(5)

siekiant išsaugoti Šengeno acquis ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungoje užtikrinimo, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo sistemingai tikrinti Sąjungos išorės sienas kertančių Sąjungos piliečių duomenis atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija pateikė rekomendaciją valstybėms narėms dėl geresnio policijos patikrinimų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo naudojimo. Valstybių narių solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą;

(6)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, turėtų būti imamasi veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės, viešosios erdvės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiamas valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas darbas. Dėl terorizmo, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų, seksualinio išnaudojimo, įskaitant vaikų seksualinį išnaudojimą, hibridinių grėsmių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių grėsmių ir prekybos žmonėmis, inter alia, toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų. Vidaus saugumas – bendras siekis, prie kurio turėtų bendrai prisidėti Sąjungos institucijos, atitinkamos Sąjungos agentūros bei valstybės narės;

(7)

siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, turėtų būti nustatytas ir valdomas Vidaus saugumo fondas (toliau – Fondas), siekiant valstybėms narėms suteikti tinkamą Sąjungos finansinę paramą;

(8)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti didesnės pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos, bendrų personalo mokymų ir policijos bendradarbiavimo, taip pat teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, kurias įgyvendina valstybių narių kompetentingos institucijos bei Sąjungos agentūros, kiek tai susiję visų pirma su keitimusi informacija, intensyvesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba pastangoms, reikalingoms stiprinant pajėgumus kovoti su terorizmu bei sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas atitinkamo personalo ir ekspertų mokymas, laikantis Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemos (LETS) bendrųjų principų. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje;

(9)

Fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintas teises bei principus ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis. Visų pirma Fondas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai gerbiant pagrindines teises, pavyzdžiui, teisė į žmogaus orumą, teisė į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, vaiko teisės ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat visapusiškai gerbiant nediskriminavimo principą;

(10)

pagal ES sutarties 3 straipsnį Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemonės ir pagalba jiems;

(11)

atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, Fondo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma užtikrinti terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kovą su šias reiškiniais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti. Fondas turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias naujas grėsmes, tokias kaip neteisėta prekyba, įskaitant prekybą internetiniais kanalais, hibridinės grėsmės ir cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolines grėsmės, siekiant sukurti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, intensyvinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai bei kolektyviniai pajėgumai;

(12)

Fondo lėšomis teikiama finansine parama visų pirma turėtų būti remiamas keitimasis informacija, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir prevencija sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, terorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir neteisėtų migrantų išnaudojimo, didelio išnaudojimo darbe, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant vaikų ir moterų seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą prieš juos, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga nuo su saugumu susijusių incidentų ir turėtų būti remiamas pasirengimas su saugumu susijusiai rizikai bei krizėms ir veiksmingas jų valdymas, be kita ko, rengiant bendrus mokymus, plėtojant bendrą politiką, pavyzdžiui, strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus, taip pat teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(13)

iš Fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant reaguoti į naujus iššūkius, atsirandančius dėl pastaraisiais metais smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų, kurie vykdomi internete, pavyzdžiui, sukčiavimo mokėjimo priemonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir neteisėtos prekybos ginklais, masto;

(14)

Fondas turėtų remtis ankstesnių priemonių: 2007–2013 m. laikotarpio programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 (3) kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatytos 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės veiklos rezultatais ir investicijomis. Fondo taikymo sritis turėtų leisti atsižvelgti į naujus pokyčius;

(15)

reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir efektyviai panaudojant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Fondas turėtų propaguoti ir skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat Europos pramonės sektoriaus įsitraukimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo politiką, kai aktualu, dalyvaujant kitiems susijusiems subjektams, Sąjungos įstaigoms, Sąjungos agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su Fondo tikslu. Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad Fondo parama nebūtų naudojama siekiant teisės aktais nustatytas ar viešąsias užduotis deleguoti privatiesiems subjektams;

(16)

dėl tarpvalstybinio terorizmo ir sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo pobūdžio reikalingas koordinuotas atsakas ir bendradarbiavimas valstybėse narėse bei tarp valstybių narių ir su kompetentingais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis. Visos valstybių narių kompetentingos institucijos, įskaitant specializuotas teisėsaugos tarnybas, gali turėti informacijos, kuri yra vertinga veiksmingai kovojant su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu. Siekiant paspartinti keitimąsi informacija ir pagerinti informacijos, kuria dalijamasi, kokybę, ypač svarbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Reikėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, įskaitant grėsmių analizę, būdų ir juos išnagrinėti, atsižvelgiant į tokias esamas Sąjungos struktūras ir Sąjungai nepriklausančias struktūras kaip ES žvalgybos ir situacijų centras (EU INTCEN), Europolo Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), Europos kovos su terorizmu koordinatorius ir Kovos su terorizmu grupė. Fondas turėtų remti valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnyje, tiek, kiek jų veiklą apima Fondo taikymo sritis. Vykdant visą finansuojamą veiklą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į įvairių kompetentingų institucijų ir Europos struktūrų teisinį statusą ir laikomasi reikalaujamų informacijos nuosavybės principų;

(17)

siekiant pasinaudoti decentralizuotų agentūrų, kompetentingų teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymų, narkotikų ir narkomanijos stebėsenos, pagrindinių teisų, teisingumo klausimų ir didelės apimties IT sistemų srityse, žiniomis ir ekspertine patirtimi, Komisija turėtų įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/… (4) (1) įsteigto Vidaus reikalų fondų komiteto darbą, ypač programavimo laikotarpio pradžioje ir viduryje. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų galėti įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Fondo lėšomis remiami veiksmai atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus;

(18)

remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą požiūrį, grindžiamą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, iš Fondo lėšų teikiant finansinę paramą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti mažinant pasiūlą ir paklausą, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ar eksportu, taip pat jų turėjimu ir įsigijimu, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje. Fondas taip pat turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sinergijos ir suderinamumo narkotikų srityje, tie su narkotikais susijusių tikslų elementai, kurie 2014–2020 m. laikotarpiui yra įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į Fondą;

(19)

siekiant užtikrinti, kad Fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, Fondas turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams suteiktų daugiausia Sąjungos pridėtinės vertės;

(20)

Fondas turėtų remti investicijas į įrangą, transporto priemones ir įrenginius tik tuo atveju, kai tokios investicijos turi aiškios Sąjungos pridėtinės vertės, ir tik tokiu mastu, kiek tos investicijos yra būtinos Fondo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, tokios investicijos galėtų apimti investicijas į įrangą, reikalingą teismo ekspertizei, atsargiam sekimui, sprogmenų ir narkotikų aptikimui ir kitoms specializuotoms paskirtims, derančiomis su Fondo tikslais. Fondas neturėtų finansuoti išimtinai nacionalinės svarbos investicijų arba investicijų, kurios yra būtinos kasdieniam kompetentingų institucijų darbui, pavyzdžiui, uniformoms, automobiliams, autobusams, motoroleriams, policijos nuovadoms, nespecializuotiems mokymo centrams ir biuro įrangai;

(21)

siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą Sąjungoje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti tuos trūkumus panaudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (5) priimtas rekomendacijas;

(22)

siekdamos prisidėti prie Fondo politinio tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečius Fondo tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones, ir kad išteklių paskirstymas tikslams būtų proporcingas iššūkiams bei poreikiams ir užtikrintų, kad būtų galima pasiekti politikos tikslą;

(23)

laikantis veiksmingumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(24)

siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, Fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma turėtų būti užtikrinta sinergija su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu bei Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) 2021/… (2) sukurta sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė bei Reglamentu (ES) 2021/… (6) (3) sukurta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/… (7) (4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (8) sukurtos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/692 (9) sukurta Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 (10) sukurta Teisingumo programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (11) sukurta Europos skaitmenine programa ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (12) sukurta programa „InvestEU“. Visų pirma, turėtų būti siekiama sinergijos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo, aukų apsaugos ir radikalizacijos prevencijos srityse;

(25)

siekiant padidinti Fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tarpusavio papildomumą, daugiafunkcinę įrangą ir IRT sistemas, kurių pagrindinė paskirtis atitinka šį reglamentą, taip pat turėtų būti galima panaudoti siekiant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tikslų;

(26)

Fondo lėšomis remiamos priemonės trečiosiose valstybėse ir su trečiosiomis valstybėmis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų, jos užsienio politikos ir jos pagalbos vystymuisi politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su Fondo išorės aspektu, Fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis Sąjungos vidaus saugumui svarbiose srityse. Tame kontekste finansavimas pagal teminę priemonę turėtų būti naudojamas trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti, siekiant Fondo tikslų, visų pirma siekiant prisidėti prie kovos su nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir prekybą žmonėmis, bei jų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstamais neteisėto žmonių gabenimo tinklais;

(27)

įgyvendindama teminę priemonę Komisija turėtų užtikrinti, kad finansavimu būtų atsižvelgiama į iššūkius ir poreikius, susijusiu su Fondo tikslų siekimu;

(28)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus saugumo srityje;

(29)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Fondą, jeigu ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis saugumo srityje, jeigu kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes arba jeigu vertinimo ataskaitoje pagal Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(30)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, Fondas turėtų atsižvelgti į didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi su nuspėjamumu susijusių reikalavimų, ir jis turėtų užtikrinti teisingą bei skaidrų išteklių paskirstymą. Įgyvendinant Fondą reikėtų vadovautis išlaidų efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo, Sąjungos pridėtinės vertės ir kokybės principais. Be to, Fondas turėtų būti įgyvendinamas kuo patogesniu naudotojams būdu;

(31)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Fondo ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijų. Siekiant kuo labiau padidinti tas sinergijas, turėtų būti užtikrinti pagrindiniai didelio poveikio mechanizmai, veiksmo kaupiamąjį finansavimą pagal Fondą ir kitą Sąjungos programą. Toks kaupiamasis finansavimas neturėtų viršyti visų tinkamų finansuoti to veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai tiek pagal Fondą, tiek pagal kitą Sąjungos programą;

(32)

viešindami Fondo lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba arba kalbomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(33)

Komisija turėtų turėti galimybę naudoti Fondo finansinius išteklius, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Fondo įgyvendinimą;

(34)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą ir, kai tikslinga, turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, naudos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(35)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;

(36)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų į saugumą pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į vidaus ir išorės saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, kuri turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis pagal I priedą, atsižvelgiant į jų programos įgyvendinimo padėtį;

(37)

kadangi iššūkiai saugumo srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia nukreipti prioritetams, kurie teikia didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo pagal teminę priemonę turėtų būti periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju;

(38)

valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį savo programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti, iš esmės dėl didelės tų veiksmų Sąjungos pridėtinės vertės arba jų didelės svarbos Sąjungai;

(39)

dalis pagal Fondą teikiamų išteklių galėtų būti paskirti valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo, arba įgyvendinti konkrečius veiksmus tais atvejais, kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Tuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(40)

Fondas turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, kurios yra susijusios su vidaus saugumu, rėmimo, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(41)

siekiant papildyti Fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje ar tarp tam tikrų valstybių narių. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos, be kita ko, vietos lygmeniu, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti bendrus mokymus, įskaitant teisėsaugos darbuotojų informuotumo apie radikalizaciją ir visų formų diskriminaciją, kurios galėtų skatinti smurtą, pavyzdžiui, antisemitizmo, priešiškumo čigonams ir kitų rasizmo formų, didinimą. Tuo tikslu galėtų būti finansuojamos specializuotos jaunesniųjų teisėsaugos darbuotojų mainų programos;

(42)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant reaguoti į su saugumu susijusius incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Tokia pagalba neturėtų būti teikiama vien nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms remti ar siekiant reaguoti į atvejus, kai skubiai imtis veiksmų reikia dėl to, kad kompetentingos institucijos netinkamai planuoja ir nesiima tinkamų veiksmų;

(43)

siekiant užtikrinti būtiną veiksmų lankstumą ir tenkinti naujai atsirandančius poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti tinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis ekstremaliosios situacijos atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma pakoreguoti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, laikantis Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytų prioritetų ir iniciatyvų;

(44)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį Sąjungos veiksmų pobūdį ir siekiant skatinti koordinuotus veiksmus, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti aukščiausio lygio saugumą Sąjungoje, decentralizuotoms agentūroms išimtiniais atvejais turėtų būti skiriama parama Sąjungos veiksmams, be kita ko, dotacijų forma, kai jos padeda įgyvendinant Sąjungos veiksmus, patenkančius į atitinkamų decentralizuotų agentūrų kompetenciją, ir tie veiksmai nefinansuojami Sąjungos įnašu į tų decentralizuotų agentūrų biudžetą tvirtinant metinį biudžetą. Tokia parama turėtų atitikti Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, kuriais siekiama užtikrinti Sąjungos pridėtinę vertę;

(45)

Fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Reglamentu (ES) 2021/523 nustatytos programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Tokia finansinė parama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejams spręsti turėtų būti naudojama proporcingai ir ja neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatusis finansavimas ar iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(46)

derinimo operacijos yra savanoriško pobūdžio ir yra Sąjungos biudžeto lėšomis remiamos operacijos, kuriais negrąžintinos paramos iš Sąjungos biudžeto formos, grąžintinos paramos formos ar jos abi derinamos su skatinamojo finansavimo, plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų grąžintinos paramos formomis, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamomis grąžintinos paramos formomis;

(47)

šiame reglamente nustatomas Fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte;

(48)

Fondui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (14) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(49)

siekiant įgyvendinti veiksmus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/… (5), dalis;

(50)

Reglamentu (ES) 2021/… (5) nustatyta Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema, ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Fondą;

(51)

Reglamento (ES) 2021/… (5) 90 straipsnyje yra nustatyta Fondui skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą naudos gavėjams nuo pat valstybių narių programų įgyvendinimo pradžios;

(52)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Darant tą pasirinkimą turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti specifines projektų kontrolės ir audito taisykles, kai naudos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei naudos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir apie pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(54)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginio valdymo principą remiamais veiksmais, atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(55)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (16), (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (17) bei (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, be kita ko, sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai bei užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises; Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir suteikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

(56)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(57)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (20) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(58)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų reaguojama į konkrečius atokiausių regionų iššūkius. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Fondo lėšų suteikiant tinkamų išteklių, skirtų atitinkamai padėti atokiausiems regionams;

(59)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (21) 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas fondo poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Fondą pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(60)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/… (6) ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės taip pat turėtų Komisijai pateikti tų ataskaitų santraukas. Komisija turėtų išversti tas santraukas į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/… (6);

(61)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (22), ir į įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, ir pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5% biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (23) 17 straipsnyje;

(62)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (24) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas programoms ir projektams, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remiamiems pagal policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę, kaip Vidaus saugumo fondo dalį. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų veiksmų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(63)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(64)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, sąrašo, dėl veiklos paramos ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(65)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma susijusios su informacijos teikimu Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(66)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(68)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (26) taikymo trukme;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui nustatomas Vidaus saugumo fondas (toliau – Fondas).

2.   Šiuo reglamentu nustatomi:

a)

Fondo politikos tikslas;

b)

Fondo konkretūs tikslai ir priemonės tiems konkretiems tikslams įgyvendinti;

c)

biudžetas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

d)

Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant veiksmus, atliekamus derinimo priemonėmis, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriuo negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansines priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

2)

kompetentingos institucijos – valstybių narių institucijos, atsakingos už nusikalstamų veikų užkardymą, išaiškinimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnio 1 dalyje, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas;

3)

prevencija – kiek tai susiję su nusikalstamumu, visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba kitaip padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR (27) 2 straipsnio 2 dalyje;

4)

ypatingos svarbos infrastruktūros objektas – turtas, tinklas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei arba socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybėje narėje arba Sąjungoje, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

5)

kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai, kuriems vykdyti būtinai reikia pasitelkti informacinių ir ryšių technologijų sistemas (toliau – IRT sistemos) kaip įrankį atlikti nusikaltimą arba jas pasirinkti kaip pirminį nusikaltimo objektą (toliau – išimtinai kibernetiniai nusikaltimai), arba tradiciniai nusikaltimai, kurių mastas arba aprėptis gali būti padidinti naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitas IRT sistemas (toliau – nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve);

6)

ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinis veiksmas – veiksmas, vykdomas pagal kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklą, pasitelkiant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą (EMPACT), kurio tikslas – kovoti su Sąjungai kylančiomis didžiausiomis sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis, skatinant valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų ir, kai aktualu, trečiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą;

7)

keitimasis informacija – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms, taip pat Europolui ir kitoms atitinkamoms Sąjungos agentūroms svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybinio, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas susijusios informacijos saugus rinkimas, saugojimas, tvarkymas, analizavimas ir jos perdavimas bei prieiga prie jos;

8)

organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (28) 1 straipsnio 1 punkte, veikloje;

9)

parengtis – veiksmai, kuriais konkrečiai siekiama užkirsti kelią su galimais teroristiniais išpuoliais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, susijusiai rizikai arba tą riziką sumažinti;

10)

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas – vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1053/2013;

11)

terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (29);

12)

ekstremalioji situacija – su saugumu susijęs incidentas, naujai kylanti grėsmė arba naujai nustatytas pažeidžiamumas, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, kurie daro arba gali daryti didelį neigiamą poveikį žmonių, viešųjų erdvių ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumui vienoje ar daugiau valstybių narių;

13)

slaptosios operacijos pinigai – tikri grynieji pinigai, kurie atliekant nusikalstamos veikos tyrimą rodomi kaip likvidumo ir mokumo įrodymas įtariamiesiems arba kitiems asmenims, turintiems informacijos apie objekto prieinamumą ar pristatymą arba veikiantiems kaip tarpininkai, siekiant atlikti fiktyvų įsigijimo sandorį, kai siekiama suimti įtariamuosius, nustatyti neteisėtos gamybos vietas arba kitaip išardyti organizuotą nusikalstamą grupę;

14)

radikalizacija – laipsniškas ir sudėtingas procesas, kuris perauga į smurtinį ekstremizmą bei terorizmą ir kurio metu asmuo arba asmenų grupė pradeda laikytis radikalios ideologijos ar įsitikinimų, pagal kuriuos pripažįstamas, naudojamas arba toleruojamas smurtas, įskaitant teroro aktus, siekiant konkretaus politinio, religinio arba ideologinio tikslo;

15)

konkretūs veiksmai – Fondo tikslus atitinkantys tarpvalstybiniai arba nacionaliniai projektai, suteikiantys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai;

16)

veiklos parama – valstybės narės asignavimo dalis, kuri gali būti naudojama kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir teikimą, tiek, kiek jos prisideda užtikrinant aukštą saugumo lygį Sąjungoje;

17)

Sąjungos veiksmai – tarpvalstybiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami laikantis Fondo tikslų.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.   Fondo politikos tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, visų pirma vykdant terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, padedant nusikaltimų aukoms ir jas apsaugant, taip pat rengiantis su saugumu susijusiems incidentams, rizikai ir krizėms, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, apsisaugant nuo jų ir veiksmingai juos valdant.

2.   Siekiant 1 dalyje įtvirtinto politikos tikslo, Fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

a)

gerinti ir lengvinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų tarpusavio keitimąsi informacija bei keitimąsi informacija jų viduje, taip pat, kai aktualu, su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

b)

gerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant kompetentingų institucijų tarpusavyje ir jų viduje vykdomas bendras operacijas, susijusias su terorizmu ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu, ir

c)

remti valstybių narių pajėgumų, susijusių su nusikalstamumo, terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su jais, stiprinimą, taip pat su saugumu susijusių incidentų, rizikos ir krizių valdymą, be kita ko, užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų arba agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimą.

3.   Siekiant 2 dalyje įtvirtintų konkrečių tikslų, Fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Pagarba pagrindinėms teisėms

Fondo lėšomis finansuojami veiksmai įgyvendinami užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui. Tokie veiksmai visų pirma turi atitikti Chartiją, Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK). Jei įmanoma, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės ypač daug dėmesio pirmiausia skiria pagalbai pažeidžiamiems asmenims, visų pirma vaikams ir nelydimiems nepilnamečiams, ir jų apsaugai.

5 straipsnis

Paramos aprėptis

1.   Siekiant jo tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių, Fondo lėšomis visų pirma remiami tokie veiksmai, kurie yra išvardyti III priede.

2.   Siekiant įgyvendinti jo tikslus, Fondo lėšomis, laikantis Sąjungos prioritetų ir taikant tinkamas apsaugos priemones, kai tikslinga, gali būti remiami III priede nurodyti trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, vadovaujantis 19 straipsniu.

3.   Kiek tai susiję su trečiosiose valstybėse vykdomais ir su jomis susijusiais veiksmais, Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba pagal savo atitinkamą atsakomybę užtikrina veiksmų koordinavimą su atitinkama Sąjungos politika, strategijomis ir priemonėmis. Jos visų pirma užtikrina, kad trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai:

a)

būtų vykdomi užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais už Sąjungos ribų, kurie remiami kitomis Sąjungos priemonėmis;

b)

būtų suderinami su Sąjungos išorės politika, jais būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie būtų suderinami su konkrečiam regionui ar valstybei taikomais strateginio programavimo dokumentais;

c)

būtų sutelkti į priemones, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, ir

d)

jais būtų paisoma Sąjungos vidaus politikos sričių interesų ir jie derėtų su Sąjungos teritorijoje vykdoma veikla.

4.   Įranga ir IRT sistemos, finansuojamos Fondo lėšomis, gali būti naudojamos papildomoje srityje, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2021/… (7). Tokia įranga ir IRT sistemos turi išlikti naudotinos ir dislokuotinos Fondo tikslais.

Įrangos naudojimas pirmoje pastraipoje nurodytoje papildomoje srityje turi neviršyti 30 % viso tos įrangos naudojimo laikotarpio.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje papildomoje srityje naudojamomis IRT sistemomis teikiami duomenys ir paslaugos nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais.

Valstybės narės savo metinėse veiklos rezultatų ataskaitose informuoja Komisiją apie tokį įrangos bei IRT sistemų papildomą naudojimą ir jų dislokavimo vietą.

5.   Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)

veiksmai, apimantys tik viešosios tvarkos palaikymą nacionaliniu lygmeniu;

b)

veiksmai, vykdomi kariniu arba gynybos tikslu;

c)

įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas;

d)

prievartos veiksmams naudojama įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir riaušių policijos lazdas, išskyrus atvejus, kai ši įranga naudojama mokymo tikslais;

e)

premijos informatoriams ir slaptųjų operacijų pinigai, kai tai nėra ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinių veiksmų dalis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ekstremaliosios situacijos atveju veiksmai, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte, gali būti laikomi tinkamais finansuoti.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Pagal Fondą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę siekiant Fondo tikslų.

2.   Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal Fondą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų pagal kitas Sąjungos priemones teikiamą paramą.

3.   Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1.   Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Fondo veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 1 931 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   Finansinis paketas naudojamas taip:

a)

1 352 000 000 EUR skiriama valstybių narių programoms;

b)

579 000 000 EUR skiriama 8 straipsnyje nurodytai teminei priemonei.

3.   Komisijos iniciatyva iki 0,84 % finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/… (8) 35 straipsnyje, susijusiai su Fondo veiklos įgyvendinimu.

4.   Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/… (8) 26 straipsniu, ne daugiau kaip 5 % pradinių asignavimų valstybei narei iš bet kurio fondo pagal tą reglamentą, taikant pasidalijamąjį valdymą, tos valstybės narės prašymu gali būti perkelta Fondui, kuriam taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.   7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta suma skirstoma lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ar netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose.

Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims, kurios yra šios:

a)

konkretūs veiksmai;

b)

Sąjungos veiksmai ir

c)

pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

Komisijos iniciatyva techninė parama, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/… (8) 35 straipsnyje, taip pat finansuojama iš šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

2.   Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia didelę Sąjungos pridėtinę vertę, arba yra naudojamas siekiant reaguoti į neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į II priede išdėstytus sutartus Sąjungos prioritetus. Finansavimas pagal teminę priemonę naudojamas trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti, siekiant Fondo tikslų, visų pirma siekiant prisidėti prie kovos su nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis, bei jų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstamais neteisėto žmonių gabenimo tinklais.

Teminės priemonės išteklių paskirstymas įvairiems prioritetams turi būti kuo proporcingesnis atsižvelgiant į iššūkius ir poreikius, siekiant užtikrinti, kad būtų galima įgyvendinti Fondo tikslus.

3.   Komisija bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamais tinklais, visų pirma siekdama parengti ir įvertinti darbo programas dėl Fondo lėšomis finansuojamų Sąjungos veiksmų.

4.   Kai finansavimas pagal teminę priemonę valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija užtikrina, kad nebūtų atrenkami projektai, dėl kurių Komisija yra pateikusi pagrįstą nuomonę, susijusią su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo.

5.   Reglamento (ES) 2021/… (9) 23 straipsnio ir 24 straipsnio 2 dalies tikslais, kai finansavimas pagal teminę priemonę įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad numatytų veiksmų neapimtų Komisijos pateikta pagrįsta nuomonė, susijusi su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba veiksmų vykdymo, o Komisija atlieka atitinkamą vertinimą.

6.   Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

7.   Komisija įgyvendinimo aktais priima Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai sudedamajai daliai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, skiriamos sumos. Tokiuose finansavimo sprendimuose nustatoma, kai taikytina, bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar daugiau šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų teminės priemonės sudedamųjų dalių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Priėmusi finansavimo sprendimą, kaip nurodyta 7 dalyje, Komisija gali atitinkamai iš dalies pakeisti valstybių narių programas.

2 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ VALDYMĄ

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai sumai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą finansavimo sprendimą.

2.   Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) 2021/… (9).

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.   7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta suma valstybių narių programoms preliminariai paskirstoma taip:

a)

1 127 000 000 EUR – laikantis I priedo;

b)

225 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų koregavimui.

2.   Jeigu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta suma paskirstoma ne visiškai, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Išankstinis finansavimas

1.   Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/… (9) 90 straipsnio 4 dalimi, Fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis anksčiau nei kiekvienų metų liepos 1 d., jei turima lėšų, šia tvarka:

a)

2021 m.: 4 %;

b)

2022 m.: 3 %;

c)

2023 m.: 5 %;

d)

2024 m.: 5 %;

e)

2025 m.: 5 %;

f)

2026 m.: 5 %.

2.   Jei valstybės narės programa priimama po 2021 m. liepos 1 d., ankstesnės dalys išmokamos programos priėmimo metais.

12 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.   Sąjungos biudžeto įnašas neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.   Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų projektams, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.   Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.   Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiklos paramai.

5.   Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

6.   Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su valstybių narių iniciatyva teikiama technine parama, neviršijant Reglamento (ES) 2021/… (10) 36 straipsnio 5 dalies b punkto vi papunktyje nustatytų ribų.

7.   Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia paramos, Fondo lėšomis teikiamos veiksmų rūšims, kurias apima 1–6 dalyse nurodytas įnašas, suma.

8.   Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, kiekvienai veiksmo rūšiai nustatoma, ar bendro finansavimo norma taikoma:

a)

visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

b)

tik viešajam įnašui.

13 straipsnis

Valstybių narių programos

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais saugumo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius iššūkius, ir kad jie visiškai atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad jų programose būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

Komisija įvertina valstybių narių programas pagal Reglamento (ES) 2021/… (10) 23 straipsnį.

2.   1 dalies tikslais ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kiekviena valstybė narė skiria:

a)

ne mažiau kaip 10 % pagal 10 straipsnio 1 dalį skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytam konkrečiam tikslui, ir

b)

ne mažiau kaip 10 % pagal 10 straipsnio 1 dalį skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam konkrečiam tikslui.

3.   Valstybė narė gali skirti mažesnius išteklius nei 2 dalyje nurodytieji minimalūs procentiniai dydžiai tik tais atvejais, kai ji savo programoje pateikia išsamų paaiškinimą, kodėl to lygio nesiekiančių išteklių skyrimas netrukdytų pasiekti atitinkamo tikslo.

4.   Komisija užtikrina, kad rengiant valstybių narių programas ankstyvuoju etapu ir laiku būtų atsižvelgta į atitinkamų decentralizuotų agentūrų žinias ir ekspertinę patirtį.

5.   Kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi, valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis dėl jų veiksmų rengimo, visų pirma įgyvendindamos ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinius veiksmus arba Jungtinės elektroninių nusikaltimų klausimų darbo grupės (J-CAT) koordinuojamus veiksmus, ir dėl mokymo veiklos rengimo.

6.   Komisija gali, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytas stebėsenos ir vertinimo užduotis įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems teikiama Fondo parama, atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

7.   Įrangai, transporto priemonėms įsigyti arba su saugumu susijusiai infrastruktūrai įrengti gali būti panaudojama ne daugiau kaip 35 % valstybės narės programos asignavimo. Ši viršutinė riba gali būti viršyta tik tinkamai pagrįstais atvejais.

8.   Savo programose valstybės narės pirmenybę teikia:

a)

sutartiems Sąjungos prioritetams ir saugumo srities acquis, visų pirma veiksmingam keitimuisi aktualia ir tikslia informacija, taip pat ES informacinių sistemų sąveikumo sistemos komponentų įgyvendinimui;

b)

finansinių padarinių turinčioms rekomendacijoms, pateiktoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 ir patenkančioms į šio reglamento taikymo sritį;

c)

finansinių padarinių turintiems trūkumams konkrečiose šalyse, nustatytiems atliekant poreikių vertinimus, pavyzdžiui, pateikiant Europos semestro rekomendacijas kovos su korupcija srityje.

9.   Prireikus atitinkama valstybės narės programa iš dalies pakeičiama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/… (11) 24 straipsniu, kad būtų atsižvelgta į šio straipsnio 8 dalies b punkte nurodytas rekomendacijas.

10.   Valstybės narės savo programose visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant atsižvelgti į nenumatytas ar naujas aplinkybes ir siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

11.   Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti Fondo remiamą projektą trečiojoje valstybėje arba su trečiąja valstybe susijusį projektą, prieš patvirtindama projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

12.   Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/… (11) 22 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas šio reglamento VI priedo 2 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais ir apima preliminarų programų išteklių suskirstymą pagal kiekvieno konkretaus tikslo, nustatyto šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, intervencinių veiksmų rūšis.

14 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.   2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 2 dalyje nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas nuo 2025 m. sausio 1 d.

2.   Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) 2021/… (12) 91 straipsnį, negauta dėl bent 10 % pirminio programos asignavimo, nurodyto šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą jos programai, nurodytai šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte.

3.   Nuo 2025 m. sausio 1 d. skirdama lėšas pagal šio reglamento 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę, Komisija atsižvelgia į valstybių narių pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/… (12) 16 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

15 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.   Be savo asignavimų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybė narė gali gauti finansavimą konkretiems veiksmams, jei vėliau jos programoje numatoma tą finansavimą skirti ir jei jis naudojamas siekiant padėti įgyvendinti Fondo tikslus, be kita ko, reaguoti į naujai kylančias grėsmes.

2.   Finansavimas konkretiems veiksmams negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą.

16 straipsnis

Veiklos parama

1.   Valstybė narė gali iki 20 % iš Fondo savo programai skirtos sumos panaudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir teikimą, finansuoti.

2.   Naudodama veiklos paramą valstybė narė turi laikytis Sąjungos saugumo srities acquis.

3.   Valstybė narė savo programoje ir 30 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose paaiškina, kaip veiklos paramos naudojimas padės pasiekti Fondo tikslus. Prieš patvirtindama valstybės narės programą, Komisija įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, pavyzdžiui, Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą arba kitus kokybės kontrolės bei vertinimo mechanizmus, priklausomai nuo to, kas taikytina.

4.   Veiklos parama daugiausia skiriama veiksmams, kuriems skiriamos išlaidos, kaip nustatyta VII priede.

5.   Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, kiek tai susiję su veiklos paramos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

17 straipsnis

Tarptautinių organizacijų vykdomų projektų valdymo patikrinimai ir auditai

1.   Šis straipsnis taikomas tarptautinėms organizacijoms arba jų agentūroms, kaip nurodyta Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, kurių sistemas, taisykles ir procedūras pagal to reglamento 154 straipsnio 4 ir 7 dalis Komisija įvertino teigiamai, siekiant netiesiogiai įgyvendinti Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamas dotacijas (toliau – tarptautinės organizacijos).

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/… (13) 83 straipsnio pirmos pastraipos a punktui ir Finansinio reglamento 129 straipsniui, tais atvejais, kai tarptautinė organizacija yra naudos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/… (13) 2 straipsnio 9 punkte, vadovaujančioji institucija neprivalo atlikti Reglamento (ES) 2021/… (13) 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų valdymo patikrinimų, jei tarptautinė organizacija pateikia vadovaujančiajai institucijai Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus dokumentus.

3.   Nedarant poveikio Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktui, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad projektas atitinka taikytiną teisę ir paramos projektui sąlygas.

4.   Be to, kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/… (13) 53 straipsnio 1 dalies a punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad:

a)

sąskaitos faktūros ir dokumentai, patvirtinantys, kad naudos gavėjas jas apmokėjo, patikrinti;

b)

apskaitos įrašai arba apskaitos kodai, kuriuos naudos gavėjas tvarko sandorių, susijusių su vadovaujančiajai institucijai deklaruotomis išlaidomis, tikslais, patikrinti.

5.   Kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/… (13) 53 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad išlaidų atlyginimo sąlygos yra įvykdytos.

6.   Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodyti dokumentai pateikiami vadovaujančiajai institucijai kartu su kiekvienu naudos gavėjo pateiktu mokėjimo prašymu.

7.   Naudos gavėjas kasmet ir ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos kartu su nepriklausomos audito įstaigos nuomone, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir tvarkingi. Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl tarptautinės organizacijos pateiktų valdymo pareiškimų teiginių, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl sukčiavimo. Ta nuomone suteikiamas patikinimas, kad išlaidos, įtrauktos į mokėjimo prašymus, kuriuos tarptautinė organizacija pateikė vadovaujančiajai institucijai, yra teisėtos ir tvarkingos.

8.   Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 127 straipsnyje, vadovaujančioji institucija parengia Reglamento (ES) 2021/… (13) 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytą valdymo pareiškimą. Vadovaujančioji institucija tai daro remdamasi dokumentais, tarptautinės organizacijos pateiktais pagal šio straipsnio 2–5 ir 7 dalis, o ne pasikliaudama to reglamento 74 straipsnio 1 dalyje nurodytais vadovybės patikrinimais.

9.   Į dokumentą, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2021/… (13) 73 straipsnio 3 dalyje nurodytos paramos sąlygos, įtraukiami šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

10.   2 dalis netaikoma ir dėl to vadovaujančioji institucija privalo atlikti valdymo patikrinimus tais atvejais, kai:

a)

ta vadovaujančioji institucija nustato konkrečią pažeidimo riziką arba sukčiavimo požymį, susijusius su tarptautinės organizacijos inicijuotu arba įgyvendinamu projektu;

b)

tarptautinė organizacija nepateikia tai vadovaujančiajai institucijai 2–5 ir 7 dalyse nurodytų dokumentų, arba

c)

2–5 ir 7 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuos pateikė tarptautinė organizacija, yra neišsamūs.

11.   Jei projektas, kuriame tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/… (14) 2 straipsnio 9 punkte, yra imties, kaip nurodyta to reglamento 79 straipsnyje, dalis, audito institucija savo darbą gali vykdyti remdamasi sandorių pagal tą projektą daline imtimi. Jeigu dalinėje imtyje randama klaidų, audito institucija, jeigu aktualu, gali paprašyti tarptautinės organizacijos auditoriaus įvertinti visą klaidų tame projekte aprėptį ir jų bendrą kiekį.

3 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT TIESIOGINĮ ARBA NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

18 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį teikiamą paramą Komisija įgyvendina tiesiogiai, laikydamasi Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba netiesiogiai, laikydamasi tos pastraipos c punkto.

19 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)

teisės subjektai, įsisteigę:

i)

valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)

darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;

b)

teisės subjektai, sukurti pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija, svarbi siekiant Fondo tikslų.

2.   Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų.

3.   1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti subjektai, kaip nurodyta, dalyvauja kaip konsorciumo, kurį sudaro bent du nepriklausomi subjektai, iš kurių bent vienas yra įsisteigęs valstybėje narėje, dalis.

Subjektai, dalyvaujantys kaip šios dalies pirmos pastraipoje nurodyta konsorciumo dalis, užtikrina, kad veiksmai, kuriuose jie dalyvauja, atitiktų Chartijoje įtvirtintus principus ir padėtų pasiekti Fondo tikslus.

20 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.   Komisijos iniciatyva Fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su Fondo tikslais, finansuoti.

2.   Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijomis, apdovanojimais ir viešaisiais pirkimais. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.   Išimties tvarka decentralizuotos agentūros taip pat gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus gauti finansavimą pagal Sąjungos veiksmus, kai jie padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, patenkančius į tų decentralizuotų agentūrų kompetenciją, ir kai tie veiksmai nefinansuojami Sąjungos įnašu į tų decentralizuotų agentūrų biudžetą tvirtinant metinį biudžetą.

4.   Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5.   Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodyto Vertinimo komiteto nariai, kuriems pavesta vertinti pasiūlymus, gali būti išorės ekspertai.

6.   Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikoma Reglamento (ES) 2021/695 37 straipsnio 7 dalis.

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal Fondą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis Reglamento (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

22 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/… (15) 35 straipsniu, Fondo lėšomis, taikant 100 % finansavimo normą, gali būti remiama Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinama techninė parama.

23 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, įskaitant kitus nei Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų įgaliotus asmenis ar subjektus, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

24 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą, reikšmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Sąjungos finansavimo matomumas turi būti užtikrinamas ir tokia informacija turi būti teikiama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tokios informacijos neįmanoma ar netikslinga skelbti arba kai tokios informacijos atskleidimas ribojamas pagal teisę, visų pirma dėl saugumo, viešosios tvarkos, nusikalstamų veikų tyrimų arba asmens duomenų apsaugos priežasčių. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai, viešai informuodami apie atitinkamą veiksmą, turi nurodyti to finansavimo kilmę ir naudoti Sąjungos emblemą.

2.   Kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su Fondu, pagal Fondą vykdytais veiksmais bei gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.

Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Fondo tikslais.

3.   Komisija skelbia 8 straipsnyje nurodytas teminės priemonės darbo programas. Taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą teikiamos paramos atveju Komisija skelbia Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją viešai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai tą informaciją atnaujina. Ta informacija skelbiama atviruoju kompiuterio skaitomu formatu, kuriuo naudojantis galima rūšiuoti duomenis, atlikti jų paiešką, juos gauti ir palyginti.

4 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ, TIESIOGINĮ ARBA NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

25 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.   Fondo lėšomis finansinė parama teikiama susiklosčius tinkamai pagrįstoms ekstremaliosioms situacijoms, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

Reaguodama į tokias tinkamai pagrįstas ekstremaliąsias situacijas Komisija gali suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju neviršydama turimų išteklių.

2.   Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.   Be asignavimų pagal 10 straipsnio 1 dalį valstybių narių programoms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jei tokia parama vėliau numatoma valstybės narės programoje. Tas finansavimas negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą. Jei turima lėšų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju išankstinis finansavimas gali siekti 95 % Sąjungos įnašo.

4.   Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5.   Kai tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo tam veiksmui suteikti paramą pateikimo dienos, jei tos išlaidos nebuvo patirtos anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti.

6.   Komisija dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių ir siekdama užtikrinti, kad būtų laiku skirta išteklių pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansavimo sprendimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 110 straipsnyje, priimdama nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą, laikydamasi 33 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Toks aktas galioja ne ilgesnį nei 18 mėnesių laikotarpį.

26 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1.   Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Fondą, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, įskaitant fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos tos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2.   Laikantis Reglamento (ES) 2021/… (16) 73 straipsnio 4 dalies, parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“ gali būti skiriama veiksmams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 45 punkte. Kad būtų suteiktas pažangumo ženklas, veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)

jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Fondą;

b)

jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus ir

c)

jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

5 SKIRSNIS

STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

1 Poskirsnis

Bendrosios nuostatos

27 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos h punkto iii papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie V priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

2.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti tame priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

3.   Rodikliai, skirti Fondo veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4.   Atsiskaitymo už veiklos rezultatus sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai aktualu, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jo tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją apie projektus, sukūrimo. Visi VIII priedo pakeitimai taikomi tik projektams, atrinktiems po to pakeitimo įsigaliojimo.

28 straipsnis

Ataskaitų dėl teminės priemonės teikimas

Komisija teikia ataskaitas dėl 8 straipsnyje nurodytos teminės priemonės naudojimo ir jos lėšų paskirstymo jos sudedamosioms dalims, be kita ko, dėl paramos, teikiamos trečiosiose valstybėse vykdomiems veiksmams arba su trečiosiomis valstybėmis susijusiems veiksmams Sąjungos veiksmų sistemoje. Kai, remdamasis jam pateikta informacija, Europos Parlamentas teikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurie turi būti remiami pagal teminę priemonę, Komisija siekia atsižvelgti į tokias rekomendacijas.

29 straipsnis

Vertinimas

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Be Reglamento (ES) 2021/… (17) 45 straipsnio 1 dalyje numatytų aspektų, laikotarpio vidurio vertinime įvertinamas:

a)

Fondo veiksmingumas, įskaitant pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, atsižvelgiant į visą jau turimą aktualią informaciją, visų pirma 30 straipsnyje nurodytas metines veiklos rezultatų ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;

b)

Fondui skirtų išteklių naudojimo efektyvumas ir jam įgyvendinti skirtų valdymo bei kontrolės priemonių efektyvumas;

c)

II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių tolesnis aktualumas ir tinkamumas;

d)

Fondo remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų koordinavimas, suderinamumas ir papildomumas;

e)

pagal Fondą įgyvendinamų veiksmų Sąjungos pridėtinė vertė.

Atliekant tą laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į 2014–2020 m. laikotarpio Vidaus saugumo fondo poveikio retrospektyvinio vertinimo rezultatus.

2.   Be Reglamento (ES) 2021/… (18) 45 straipsnio 2 dalyje numatytų aspektų, retrospektyvinis vertinimas apima šio straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus. Be to, įvertinamas Fondo poveikis.

3.   Laikotarpio vidurio vertinimas ir retrospektyvinis vertinimas atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima pasinaudoti sprendimų priėmimo procese, įskaitant, kai tikslinga, šio reglamento peržiūrą.

4.   Komisija užtikrina, kad į vertinimus nebūtų įtraukta informacija, kurios sklaida galėtų kelti pavojų saugumo operacijoms.

5.   Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio vertinimą ir retrospektyvinį vertinimus, ypač daug dėmesio skiria trečiųjų valstybių, trečiosiose valstybėse įgyvendinamų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų vertinimui pagal 13 straipsnio 11 dalį ir 19 straipsnį.

2 Poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

30 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (imtinai) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/… (18) 41 straipsnio 7 dalyje.

Ataskaitinis laikotarpis apima paskutinius ataskaitinius metus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/… (18) 2 straipsnio 29 punkte, einančius iki metų, kuriais pateikta ataskaita. Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. pateikiama ataskaita turi apimti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.   Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose visų pirma pateikiama informacija apie:

a)

pažangą, padarytą įgyvendinant valstybės narės programą ir siekiant joje nustatytų tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausiais duomenimis, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/… (18) 42 straipsnį;

b)

visus klausimus, darančius poveikį valstybės narės programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant informaciją apie visas Komisijos paskelbtas pagrįstas nuomones dėl įsipareigojimų nevykdymo procedūrų pagal SESV 258 straipsnį, susijusių su Fondo įgyvendinimu;

c)

Fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma trečiosiose valstybėse vykdomų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų, papildomumą;

d)

valstybės narės programos indėlį įgyvendinant susijusią Sąjungos acquis ir veiksmų planus;

e)

komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)

taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį, visų pirma pagrindinių teisių užtikrinimą;

g)

projektų įgyvendinimą trečiojoje valstybėje arba su trečiąja valstybe susijusių projektų įgyvendinimą.

Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pateikiama visų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų punktų santrauka. Komisija užtikrina, kad valstybių narių pateiktos santraukos būtų išverstos į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir skelbiamos viešai.

3.   Komisija per du mėnesius nuo metinių veiklos rezultatų ataskaitų gavimo dienos gali pateikti su jomis susijusių pastabų. Jei Komisija per tą terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.

4.   Savo interneto svetainėje Komisija pateikia nuorodas į interneto svetaines, nurodytas Reglamento (ES) 2021/… (18) 49 straipsnio 1 dalyje.

5.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas taikant pasidalijamąjį valdymą

1.   Vykdant stebėseną ir teikiant ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2021/… (19) IV antraštinę dalį atitinkamai naudojami šio reglamento VI priede nurodytų rūšių intervencinių veiksmų kodai. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujas aplinkybes ir užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2.   Šio reglamento VIII priede nustatyti rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) 2021/… (19) 16 straipsnio 1 dalį, 22 ir 42 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 10 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 10 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 13 straipsnio 10 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 2 bei 5 dalis ar 31 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Vidaus reikalų fondų komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) 2021/… (20) 32 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Vidaus saugumo fondo policijos priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui (toliau – VSF policija), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 513/2014, pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui. Reglamentas (ES) Nr. 513/2014 toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.   Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagal VSF policiją priimtų priemonių prie šio Fondo.

3.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento įsigaliojimas atidėtas, ir siekiant užtikrinti tęstinumą, patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais vykdyti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą.

4.   Valstybės narės po 2021 m. sausio 1 d. gali toliau remti projektą, atrinktą ir pradėtą įgyvendinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 513/2014, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 514/2014, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

projektą sudaro du etapai, kurie finansiniu požiūriu gali būti vertinami atskirai ir turi atskiras audito sekas;

b)

visos projekto išlaidos viršija 500 000 EUR;

c)

atsakingos institucijos naudos gavėjams sumokėti mokėjimai, skirti pirmajam projekto etapui, įtraukiami į Komisijai teikiamus mokėjimo prašymus pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014, o antrojo projekto etapo išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraiškas pagal Reglamentą (ES) 2021/… (21);

d)

antrasis projekto etapas atitinka taikytiną teisę ir atitinka reikalavimus paramai Fondo lėšomis gauti pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2021/… (21);

e)

valstybė narė įsipareigoja užbaigti projektą, užtikrinti jo vykdymą ir pranešti apie jį metinėje veiklos rezultatų atskaitoje, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d.

Antrajam projekto, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, etapui taikomos šio reglamento ir Reglamento (ES) 2021/… (21) nuostatos.

Ši dalis taikoma tik projektams, atrinktiems taikant pasidalijamąjį valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014.

35 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 62, 2019 2 15, p. 189.

(2)  2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 23, 2021 1 21, p. 452) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. … m. … … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(4)  … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/…(+), kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (OL L …, …, p. …).

(1)  Dokumente ST 6487/21 (2018/0249(COD)) esančio reglamento numeris.

(5)  2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(2)  Dokumente ST 6487/21 (2018/0249(COD)) esančio reglamento numeris.

(6)  … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/… (++) dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (OL L …, …, p. …).

(3)  Dokumente ST 7234/21 (2018/0258 (COD)) esančio reglamento numeris.

(7)  … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/… (+++), kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės ((OL L …, …, p. …).

(4)  Reglamento, esančio dokumente ST 6674/21 (2018/0196 (COD)), numeris.

(8)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(9)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 bei Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014 (OL L 156, 2021 5 5, p. 1).

(10)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013 (OL L 156, 2021 5 5, p. 21).

(11)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(12)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(13)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(14)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(5)  Reglamento, esančio dokumente ST 6674/21 (2018/0196 (COD)), numeris.

(15)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(17)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(19)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(20)  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(21)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(6)  Reglamento, esančio dokumente ST 6674/21 (2018/0196 (COD)), numeris.

(22)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(23)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(24)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(25)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(27)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/902/TVR, įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinantis Sprendimą 2001/427/TVR (OL L 321, 2009 12 8, p. 44).

(28)  2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(29)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(7)  Dokumente ST 6487/21 (2018/0249 (COD)) esančio reglamento numeris.

(8)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(9)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(10)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(11)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(12)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(13)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(14)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(15)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(16)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(17)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(18)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(19)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.

(20)  Dokumente ST 6487/21 (2018/0249(COD)) esančio reglamento numeris.

(21)  Dokumente ST 6674/21 (2018/0196(COD)) esančio reglamento numeris.


I PRIEDAS

FINANSAVIMO PASKIRSTYMO VALSTYBIŲ NARIŲ PROGRAMOMS KRITERIJAI

10 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai valstybių narių programoms paskirstomi taip:

1)

programavimo laikotarpio pradžioje kiekvienai valstybei narei skiriama vienkartinė nustatyto dydžio suma – 8 000 000 EUR;

2)

likę 10 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai paskirstomi pagal šiuos kriterijus:

a)

45 % tų likusių biudžeto išteklių atvirkščiai proporcingai kiekvienos valstybės narės bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui);

b)

40 % tų likusių biudžeto išteklių proporcingai kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiui;

c)

15 % tų likusių biudžeto išteklių proporcingai kiekvienos valstybės narės teritorijos dydžiui.

Pradinis likusių biudžeto išteklių, nurodytų pirmos pastraipos 2 punkte, paskirstymas grindžiamas Komisijos (Eurostato) parengtais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2019 metus. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą remiamasi Komisijos (Eurostato) parengtais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2023 metus. Jei valstybė narė nepateikia Komisijai (Eurostatui) tam tikrų metų duomenų, vietoj jų Komisija gali naudoti naujausius turimus tos valstybės narės statistinius duomenis, pateiktus anksčiau nei atitinkamais metais.


II PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

1.

Fondas padeda įgyvendinti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

a)

užtikrinti, kad Sąjungos saugumo srities acquis būtų vienodai taikoma, remiant keitimąsi atitinkama informacija, pvz., pagal Priumo, ES keleivio duomenų įrašo (PNR) ir SIS II sistemas, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, pavyzdžiui, Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą arba kitus kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus;

b)

sukurti su saugumu susijusias ES ir decentralizuotas informacines sistemas, jas pritaikyti ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinant jų sąveikumą, taip pat parengti tinkamas nustatytų spragų šalinimo priemones;

c)

užtikrinti, kad būtų aktyviau naudojamos su saugumu susijusios ES ir decentralizuotos informacinės sistemos, užtikrinant, kad toms sistemoms būtų teikiami aukštos kokybės duomenys, ir

d)

remti atitinkamas nacionalines priemones, be kita ko, su saugumu susijusių nacionalinių duomenų bazių tarpusavio jungtis ir tų duomenų bazių jungtis su Sąjungos duomenų bazėmis, kai tai numatyta pagal atitinkamus teisinius pagrindus, jeigu tai aktualu įgyvendinant konkrečius tikslus, nustatytus 3 straipsnio 2 dalies a punkte.

2.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)

teisėsaugos operacijų, kuriose dalyvauja viena ar daugiau valstybių narių, be kita ko, kai tinkama, operacijų, kuriose dalyvauja kiti atitinkami subjektai, stiprinimui, visų pirma palengvinant ir pagerinant jungtinių tyrimų grupių, bendro patruliavimo, persekiojimo kertant sieną, atsargaus sekimo ir kitų operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmų naudojimą ES politikos ciklo kontekste, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms operacijoms;

b)

kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo gerinimui ir bendradarbiavimo valstybėse narėse bei tarp jų ir su kitais atitinkamais subjektais stiprinimui, pavyzdžiui, per specializuotų nacionalinių padalinių tinklus, Sąjungos tinklus bei bendradarbiavimo struktūras ir Sąjungos centrus, ir

c)

valstybių narių tarpusavio tarpžinybinio bendradarbiavimo bei valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų tarpžinybinio bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu, taip pat kompetentingų institucijų tarpžinybinio bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje gerinimui.

3.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)

mokymo, pratybų bei tarpusavio mokymosi, specializuotų mainų programų ir dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais valstybių narių kompetentingose institucijose ir tarp jų, be kita ko, vietos lygmeniu, ir su trečiosiomis valstybėmis bei kitais atitinkamais subjektais stiprinimui;

b)

sinergijos išnaudojimui sutelkiant išteklius ir žinias, o valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, kuriant bendrus kompetencijos centrus, rengiant bendrus rizikos vertinimus arba pasitelkiant bendrus operatyvinės paramos centrus bendrai vykdomų operacijų reikmėms;

c)

liudytojų, informatorių ir nusikaltimų aukų ankstyvo nustatymo, apsaugos ir paramos jiems priemonių, apsaugos priemonių, mechanizmų ir geriausios praktikos skatinimui ir plėtojimui, taip pat valdžios institucijų ir kitų atitinkamų subjektų partnerysčių šiuo tikslu plėtojimui;

d)

atitinkamos įrangos įsigijimui ir specializuotų mokymo įrenginių bei kitos svarbios su saugumu susijusios infrastruktūros kūrimui arba modernizavimui, kad būtų pagerinta parengtis, padidintas atsparumas, visuomenės informuotumas ir užtikrintas tinkamas reagavimas, kiek tai susiję su grėsmėmis saugumui, ir

e)

ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai nuo su saugumu susijusių incidentų nustatant, įvertinant ir pašalinant pažeidžiamumą.


III PRIEDAS

PARAMOS APRĖPTIS

Siekiant jo tikslų Fondo lėšomis, inter alia, remiami šių rūšių veiksmai:

a)

IRT sistemų, padedančių įgyvendinti šio reglamento tikslus, kūrimas, pritaikymas ir techninė priežiūra, mokymas apie tokių sistemų naudojimą bei tokių sistemų bandymas ir jų sąveikumo komponentų bei duomenų kokybės gerinimas;

b)

Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo valstybėse narėse su saugumu susijusių informacinių sistemų srityje, įskaitant duomenų apsaugos, privatumo ir duomenų saugumo sritis, stebėsena;

c)

ES politikos ciklo/EMPACT operatyviniai veiksmai;

d)

veiksmai, kuriais remiamas veiksmingas bei koordinuotas atsakas į krizes ir susiejami esami konkrečių sektorių pajėgumai, kompetencijos centrai ir informuotumo apie padėtį centrai, be kita ko, susiję su sveikata, civiline sauga, kova su terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais;

e)

veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

f)

veiksmai, kuriais didinamas atsparumas, kiek tai susiję su naujai kylančioms grėsmėmis, įskaitant neteisėtą prekybą internetiniais kanalais, hibridines grėsmes, piktavališką bepiločių orlaivių sistemų naudojimą ir chemines, biologines, radiologines bei branduolines grėsmes;

g)

paramos teikimas specializuotų nacionalinių padalinių ir nacionalinių kontaktinių punktų teminiams arba įvairių teminių sričių tinklams, siekiant pagerinti tarpusavio pasitikėjimą, keitimąsi praktine patirtimi, informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų sklaidą, taip pat išteklių ir ekspertinės patirties kaupimą bendruose kompetencijos centruose;

h)

atitinkamų teisėsaugos bei teisminių institucijų ir administracinių agentūrų darbuotojams ir ekspertams skirtas švietimas ir mokymas, atsižvelgiant į operatyvinius poreikius bei rizikos analizes, bendradarbiaujant su CEPOL ir, kai taikytina, Europos teisėjų mokymo tinklu, be kita ko, prevencijos politikos srityje, ypač daug dėmesio skiriant pagrindinių teisių ir nediskriminavimo klausimams;

i)

bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, pavyzdžiui, kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, siekiant didinti pasitikėjimą ir gerinti koordinavimą, nenumatytų atvejų planavimą ir viešojo bei privačiojo sektoriaus subjektų keitimąsi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų sklaidą, be kita ko, kiek tai susiję su viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga;

j)

veiksmai, įgalinantys bendruomenes plėtoti vietos metodus ir prevencijos politiką, taip pat suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumo Sąjungos saugumo politikos klausimais didinimo ir komunikacijos šioje srityje veiklai;

k)

įrangos, transporto priemonių, ryšių sistemų ir su saugumu susijusios infrastruktūros finansavimas;

l)

išlaidų darbuotojams, vykdantiems veiksmus, remiamus Fondo lėšomis, arba veiksmus, kuriems įgyvendinti dėl techninių ar saugumo priežasčių reikia darbuotojų, finansavimas.


IV PRIEDAS

VEIKSMAI, NURODYTI 12 STRAIPSNIO 3 DALYJE IR 13 STRAIPSNIO 10 DALYJE

1)

Projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir su ja kovoti.

2)

Projektai, kuriais siekiama pagerinti ES informacinių sistemų ir nacionalinių IRT sistemų sąveikumą, kiek tai numatyta Sąjungos ar valstybių narių teise.

3)

Projektai, kuriais siekiama kovoti su didžiausiomis grėsmėmis, kurias kelia sunkių formų bei organizuotas nusikalstamumas, įgyvendinant ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinius veiksmus.

4)

Projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, visų pirma vaikų seksualiniam išnaudojimui internete, taip pat tokiems nusikaltimams, kurių atveju pagrindinė įrodymų rinkimo platforma yra internetas, ir su jais kovoti.

5)

Projektai, kuriais siekiama padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą ir atsparumą.

V PRIEDAS

PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 27 STRAIPSNIO 1 DALYJE

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

1.

IRT sistemų, kurios tapo sąveikios valstybėse narėse / su ES ir decentralizuotomis informacinėmis sistemomis, susijusiomis su saugumu / su tarptautinėmis duomenų bazėmis, skaičius

2.

Administracinių vienetų, kurie įdiegė naujus arba pritaikė esamus keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis / trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

3.

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

4.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

5.

Apskaičiuota turto, įšaldyto vykdant tarpvalstybines operacijas, vertė

6.

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų neteisėtų narkotikų kiekis pagal produkto rūšį (1)

7.

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų ginklų kiekis pagal ginklo rūšį (2)

8.

Administracinių vienetų, kurie sukūrė / pritaikė esamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis / trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

9.

Darbuotojų, dalyvavusių tarpvalstybinėse operacijose, skaičius

10.

Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, į kurias atsižvelgta, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

11.

Parengtų / išplėstų radikalizacijos prevencijos iniciatyvų skaičius

12.

Iniciatyvų, parengtų / išplėstų siekiant apsaugoti / remti liudytojus ir informatorius, skaičius

13.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų / viešųjų erdvių su nauja / pritaikyta infrastruktūra, apsaugančia nuo su saugumu susijusios rizikos, skaičius

14.

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

15.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

(1)  Narkotikų rūšių suskirstymas (remiantis kategorijomis, naudojamomis ataskaitose dėl neteisėtų narkotikų: ES narkotikų rinkų ataskaitoje, Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje, taip pat EMCDDA Statistikos biuletenyje):

kanapės;

opioidai, įskaitant heroiną;

kokainas;

sintetiniai narkotikai, įskaitant amfetamino tipo stimuliantus (be kita ko, amfetaminą ir metamfetaminą) ir MDMA;

naujos psichoaktyviosios medžiagos;

kiti neteisėti narkotikai.

(2)  Ginklų rūšių suskirstymas (remiantis esamais teisės aktais, būtent – 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/447/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Siūlomos kategorijos yra supaprastintos, palyginti su nurodytomis Direktyvos 91/447/EEB I priede, ir atitinka Šengeno informacinės sistemos kategorijas, naudojamas nacionalinių institucijų):

koviniai ginklai: automatiniai šaunamieji ginklai ir sunkieji šaunamieji ginklai (prieštankiniai ginklai, raketų paleidimo įrenginiai, minosvaidžiai ir kt.);

kiti trumpieji šaunamieji ginklai: revolveriai ir pistoletai (įskaitant imitacinius ginklus);

kiti ilgieji šaunamieji ginklai: šautuvai ir lygiavamzdžiai šautuvai (įskaitant imitacinius ginklus).


VI PRIEDAS

INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ RŪŠYS

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRITIES KODAI

001

TER-Kova su terorizmo finansavimu

002

TER-Radikalizacijos prevencija ir kova su ja

003

TER-Viešųjų erdvių ir kitų pažeidžiamų taikinių apsauga ir atsparumas

004

TER-Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir atsparumas

005

TER-Cheminės, biologinės, radioaktyviosios ir branduolinės medžiagos

006

TER-Sprogstamosios medžiagos

007

TER-Krizių valdymas

008

TER-Kita

009

OC-Korupcija

010

OC-Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai

011

OC-Nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas

012

OC-Narkotikai

013

OC-Neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais

014

OC-Neteisėta prekyba kultūros objektais

015

OC-Prekyba žmonėmis

016

OC-Neteisėtas migrantų gabenimas

017

OC-Nusikaltimai aplinkai

018

OC-Organizuotas turtinis nusikalstamumas

019

OC-Kita

020

CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Kita

021

CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Prevencija

022

CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Tyrimų palengvinimas

023

CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Parama aukoms

024

CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Prevencija

025

CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Tyrimų palengvinimas

026

CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Parama aukoms

027

CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas, įskaitant smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimą

028

CC-Kita

029

GEN-Keitimasis informacija

030

GEN-Policijos arba tarpžinybinis bendradarbiavimas (muitinės, sienos apsaugos pareigūnai, žvalgybos tarnybos)

031

GEN-Teismo ekspertizė

032

GEN-Parama aukoms

033

GEN-Veiklos parama

034

TA-Techninė parama - Informavimas ir komunikacija

035

TA-Techninė parama - Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

036

TA-Techninė parama - Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

037

TA-Techninė parama - Pajėgumų stiprinimas


2 LENTELĖ. VEIKSMŲ RŪŠIŲ KODAI

001

IRT sistemos, sąveikumas, duomenų kokybė (išskyrus įrangą)

002

Tinklai, kompetencijos centrai, bendradarbiavimo struktūros, bendri veiksmai ir operacijos

003

Jungtinės tyrimų grupės arba kitos bendros operacijos

004

Ekspertų komandiravimas arba siuntimas

005

Mokymas

006

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, praktiniai seminarai, konferencijos, renginiai, informuotumo didinimo kampanijos, komunikacijos veikla

007

Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai

008

Įranga

009

Transporto priemonės

010

Pastatai ir įrenginiai

011

Mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas arba kita tolesnė su jais susijusi veikla


3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO KODAI

001

Veiksmai, kuriems taikoma 12 straipsnio 1 dalis

002

Konkretūs veiksmai

003

IV priede išvardyti veiksmai

004

Veiklos parama

005

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje


4 LENTELĖ. KONKREČIŲ TEMŲ KODAI

001

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

002

Veiksmai trečiosiose valstybėse ar su trečiosiomis valstybėmis susiję veiksmai

003

Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimas

004

Nė vienas iš aukščiau išvardytų


VII PRIEDAS

IŠLAIDOS, ATITINKANČIOS REIKALAVIMUS VEIKLOS PARAMAI

1.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)

su saugumu susijusių ES ir, kai aktualu, nacionalinių IRT sistemų, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų, techninę priežiūrą ir pagalbos tarnybą;

b)

personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

2.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)

techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio pobūdžio sunkių bei organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, techninę priežiūrą;

b)

personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

3.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)

techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio pobūdžio sunkių ir organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, techninę priežiūrą;

b)

personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

4.

Veiksmai, kurie neatitinka 5 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, neįtraukiami.

VIII PRIEDAS

PRODUKTO IR REZULTATO RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 27 STRAIPSNIO 3 DALYJE

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

Produkto rodikliai

1.

Mokymo veiklos dalyvių skaičius

2.

Ekspertų susitikimų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų skaičius

3.

Sukurtų / pritaikytų / techniškai prižiūrimų IRT sistemų skaičius

4.

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

Rezultato rodikliai

5.

IRT sistemų, kurios tapo sąveikios valstybėse narėse / su ES ir decentralizuotomis informacinėmis sistemomis, susijusiomis su saugumu / su tarptautinėmis duomenų bazėmis, skaičius

6.

Administracinių vienetų, kurie įdiegė naujus arba pritaikė esamus keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis /trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

7.

Dalyvių, manančių, kad mokymas yra naudingas jų darbui, skaičius

8.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Produkto rodikliai

1.

Tarpvalstybinių operacijų skaičius, kuris atskirai nurodo:

1.1

jungtinių tyrimų grupių skaičių

1.2

ES politikos ciklo operatyvinių veiksmų skaičių

2.

Ekspertų susitikimų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų / bendrų pratybų skaičius

3.

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

4.

Tarpvalstybinėms operacijoms įsigytų transporto priemonių skaičius

Rezultato rodikliai

5.

Apskaičiuota turto, įšaldyto vykdant tarpvalstybines operacijas, vertė

6.

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų neteisėtų narkotikų kiekis pagal produkto rūšį (1)

7.

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų ginklų kiekis pagal ginklo rūšį (2)

8.

Administracinių vienetų, kurie sukūrė / pritaikė esamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis /trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

9.

Darbuotojų, dalyvavusių tarpvalstybinėse operacijose, skaičius

10.

Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, į kurias atsižvelgta, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

Produkto rodikliai

1.

Mokymo veiklos dalyvių skaičius

2.

Mainų programų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų skaičius

3.

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

4.

Įsigytų transporto priemonių skaičius

5.

Infrastruktūros objektų / su saugumu susijusios infrastruktūros objektų / priemonių / mechanizmų, kurie buvo sukonstruoti / įsigyti / modernizuoti, skaičius

6.

Projektų, skirtų nusikaltimų prevencijai, skaičius

7.

Projektų, skirtų padėti nusikaltimų aukoms, skaičius

8.

Nusikaltimų aukų, kurioms padėta, skaičius

Rezultato rodikliai

9.

Parengtų / išplėstų radikalizacijos prevencijos iniciatyvų skaičius

10.

Iniciatyvų, parengtų / išplėstų siekiant apsaugoti / remti liudytojus ir informatorius, skaičius

11.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų / viešųjų erdvių su nauja / pritaikyta infrastruktūra, apsaugančia nuo su saugumu susijusios rizikos, skaičius

12.

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

13.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

(1)  Narkotikų rūšių suskirstymas (remiantis kategorijomis, naudojamomis ataskaitose dėl neteisėtų narkotikų: ES narkotikų rinkų ataskaitoje, Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje, taip pat EMCDDA Statistikos biuletenyje):

kanapės;

opioidai, įskaitant heroiną;

kokainas;

sintetiniai narkotikai, įskaitant amfetamino tipo stimuliantus (be kita ko, amfetaminą ir metamfetaminą) ir MDMA;

naujos psichoaktyviosios medžiagos;

kiti neteisėti narkotikai.

(2)  Ginklų rūšių suskirstymas (remiantis esamais teisės aktais, būtent – 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/447/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Siūlomos kategorijos yra supaprastintos, palyginti su nurodytomis Direktyvos 91/447/EEB I priede, ir atitinka Šengeno informacinės sistemos kategorijas, naudojamas nacionalinių institucijų):

koviniai ginklai: automatiniai šaunamieji ginklai ir sunkieji šaunamieji ginklai (prieštankiniai ginklai, raketų paleidimo įrenginiai, minosvaidžiai ir kt.);

kiti trumpieji šaunamieji ginklai: revolveriai ir pistoletai (įskaitant imitacinius ginklus);

kiti ilgieji šaunamieji ginklai: šautuvai ir lygiavamzdžiai šautuvai (įskaitant imitacinius ginklus).