|
2021 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 169/26 |
Tarybos motyvų pareiškimas. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 14/2021 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013
(2021/C 169/02)
I. ĮVADAS
|
1. |
2018 m. gegužės 30 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (1). |
|
2. |
Europos Parlamentas poziciją per pirmąjį svarstymą priėmė 2019 m. kovo 28 d. (2) |
|
3. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonę priėmė 2018 m. gruodžio 12 d. (3), o Regionų komitetas savo nuomonę priėmė 2019 m. vasario 6 d. (4) |
|
4. |
2018 m. gruodžio 20 d. posėdyje Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio (tik dėl straipsnių) (5). 2019 m. balandžio 17 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino įgaliojimus vesti derybas su Europos Parlamentu (dėl viso teksto, kurį sudaro ir konstatuojamosios dalys, ir straipsniai) (6). Surengti keturi trilogai, o per paskutinį trilogą, vykusį 2020 m. gruodžio 14 d., pasiektas preliminarus susitarimas. |
|
5. |
2020 m. gruodžio 18 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino galutinį kompromisą (7), pasiektą trilogų metu. |
|
6. |
2021 m. sausio 11 d. Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas pritarė šiam tekstui. |
II. TIKSLAS
|
7. |
Bendrieji programos tikslai – apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūrų bei kalbų įvairovę ir paveldą ir didinti kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą ir ekonominį potencialą. Konkretūs tikslai apima bendradarbiavimą Europos lygmeniu siekiant remti Europos kūrinių kūrimą ir stiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių ekonominį, socialinį ir išorės aspektą, Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumo, politinio bendradarbiavimo ir inovacijų, taip pat žiniasklaidos pliuralizmo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimą. |
|
8. |
Programoje išlaikyta ankstesnės 2014–2020 m. programos „Kūrybiška Europa“ struktūra ir trys atskiros paprogramės: Kultūros paprogramė, kuri apima kultūros ir kūrybos sektorius, išskyrus audiovizualinį sektorių, MEDIA paprogramė, skirta audiovizualiniam sektoriui, ir Tarpsektorinė paprogramė, kuria remiama veikla, apimanti visus kultūros ir kūrybos sektorius. |
III. PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTOS TARYBOS POZICIJOS ANALIZĖ
|
9. |
Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Taryba ir Parlamentas vedė derybas, kad pasiektų išankstinį susitarimą per antrąjį svarstymą, remdamiesi per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, kuriai Parlamentas galėtų pritarti be pakeitimų. |
|
10. |
Per pirmąjį svarstymą priimtoje Tarybos pozicijoje pateikiami šie pagrindiniai elementai, dėl kurių teisėkūros institucijos susitarė trilogų metu. |
Pagrindiniai klausimai
|
11. |
Valdymas
Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl programos valdymo, nurodydamas savo norą apsisaugoti nuo iniciatyvų, kurios programavimo laikotarpiu galėtų būti nustatomos be jo išankstinio sutikimo. Teisėkūros institucijos susitarė dėl baigtinio veiksmų sąrašo, pateikto I priede (Programos veiksmų apibūdinimas), kuriame turinio aspektai išdėstyti labai detaliai; taigi lankstumo suteikiama tik įgyvendinimo lygmenyje. Nauji veiksmai gali būti nustatomi tik Komisijai pateikus pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą. Taip užtikrinamas abiejų teisėkūros institucijų dalyvavimas priimant politiškai svarbius sprendimus programos laikotarpiu. Darbo programos turi būti priimamos įgyvendinimo aktu, o programos komitetas išlieka kaip valstybių narių vykdomos kontrolės mechanizmas. Siekiant parengti stebėsenos ir vertinimo sistemos nuostatas, įskaitant II priedo pakeitimus rodikliams peržiūrėti arba papildyti, numatoma naudoti deleguotuosius aktus. |
|
12. |
Biudžetas
Abiejų teisėkūros institucijų susitarimas atitinka finansinį paketą, dėl kurio nusprendė Europos Vadovų Taryba 2021–2027 m. DFP kontekste (1 842 000 000 EUR einamosiomis kainomis), kartu su 600 000 000 EUR papildomu asignavimu 2018 m. kainomis (atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 5 straipsnyje numatytą su konkrečia programa susijusį koregavimą). Abi teisėkūros institucijos taip pat susitarė, kad tiek finansinio paketo, tiek papildomo asignavimo paskirstymui paprogramėms būtų taikomas tas pats modelis: bent 33 % – Kultūros paprogramę atitinkančiam tikslui, bent 58 % – MEDIA paprogramę atitinkančiam tikslui ir ne daugiau kaip 9 % – Tarpsektorinę paprogramę atitinkančiam tikslui. |
|
13. |
Subjektai, kuriems gali būti skiriamos dotacijos be kvietimo teikti pasiūlymus
Apibrėždama subjektus, atitinkančius dalyvavimo programoje reikalavimus, Komisija pasiūlė du subjektus, kurie galėtų gauti dotacijas neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus: Europos kino akademiją (EFA) ir Europos Sąjungos jaunimo orkestrą (ESJO). Parlamento pirminė pozicija buvo panaši į Komisijos poziciją, pagal kurią EFA buvo įtraukta kaip tiesioginės paramos gavėja be konkurso specifiniame LUX apdovanojimo veiklos kontekste, tačiau pirminė Tarybos pozicija buvo mažiau palanki; ji pabrėžė sąžiningą konkurenciją kaip išankstinę sąlygą viešajam finansavimui gauti. Remiantis derybų rezultatais parengtame tekste nenumatomas dotacijos gavėjų nustatymas neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Vis dėlto LUX apdovanojimas aiškiai nurodomas tarp veiksmų, kuriuos vykdant turėtų būti įgyvendinami MEDIA paprogramės prioritetai (I priedas). Kalbant apie ESJO, tekstą sudaro a) jo specifinio statuso pripažinimas 40 konstatuojamojoje dalyje ir b) I priede numatoma galimybė remti šį subjektą (sprendimas panašus į nustatytą LUX apdovanojimo atveju). Komisija taip pat yra pateikusi ketinimų raštą dėl ESJO. |
|
14. |
Vienodos sąlygos
Pagrindiniai elementai, apibrėžiantys Tarybos poziciją šiuo klausimu, kuris buvo išsamiai aptartas, yra šie:
|
|
15. |
Muzikos sektoriaus traktavimas
Sutartą tekstą sudaro supaprastinta 13 konstatuojamoji dalis ir pabrėžtina nuoroda į muzikos sektorių Kultūros paprogramės sektorinių veiksmų dalies įvadinėje pastraipoje. Kaip ir Komisijos pasiūlyme, muzikos sektorius nurodomas kaip išskirtinių sektorinių veiksmų objektas, kartu su knygų ir leidybos sektoriumi, architektūra ir kultūros paveldu, taip pat kitais meno kūrybos sektoriais, turinčiais konkrečių poreikių. |
|
16. |
Įtrauktis
Sutartame tekste įtraukta nauja horizontalioji nuoroda į įtrauktį programoje (pateikta 3 straipsnyje „Programos tikslai“). |
Kiti klausimai
|
17. |
Abi teisėkūros institucijos susitarė išsaugoti MEDIA paprogramės logotipą, kurio vaizdinis simbolis įtrauktas į naują priedą, papildantį tekstą. |
|
18. |
Kalbant apie trečiųjų šalių dalyvavimą, derybų rezultatuose numatyta, kad visos MEDIA ir Tarpsektorinėje paprogramėse dalyvaujančios trečiosios šalys turi atitikti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (AŽPD) nustatytas sąlygas. Tinkamai pagrįstais atvejais Europos kaimynystės politikos šalys gali pasinaudoti nuo šios prievolės leidžiančia nukrypti nuostata. EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, kurios visapusiškai dalyvavo 2014–2020 m. programoje, bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kad jos galėtų suderinti savo nacionalinę teisę su peržiūrėta AŽPD. Tik Kultūros paprogramėje dalyvaujančioms trečiosioms šalims suteikiama galimybė įsteigti programos centrus. |
|
19. |
Kelios nuostatos buvo pakeistos siekiant užtikrinti horizontalųjį požiūrį visų su DFP susijusių dokumentų atžvilgiu. Jos susijusios su tokiais klausimais, kaip teksto papildymas nurodant programos trukmę 1 straipsnyje atsižvelgiant į 2021–2027 m. DFP trukmę, trečiųjų šalių dalyvavimas, Sąjungos finansinių interesų apsauga, pažangumo ženklas, kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas ir taikymas atgaline data. |
IV. IŠVADA
|
20. |
Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija visapusiškai atspindi kompromisą, pasiektą Tarybos ir Europos Parlamento derybų metu, padedant Komisijai. Šis kompromisas patvirtintas Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkės laišku, skirtu Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkui (2021 m. sausio 15 d.). Šiame laiške Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė nurodo, kad jei Taryba oficialiai perduotų Parlamentui savo poziciją, dėl kurios susitarta, ji rekomenduotų plenariniame posėdyje per antrąjį svarstymą Parlamente pritarti Tarybos pozicijai be pakeitimų, su sąlyga, kad tekstą patikrintų teisininkai lingvistai. |
(1) Dok. 9170/18 + ADD 1.
(2) OL C 108, 2021 3 26, p. 934.
(3) OL C 110, 2019 3 22, p. 87.
(4) OL C 168, 2019 5 16, p. 37.
(5) Dok. 15618/18 + ADD 1.
(6) Dok. 7526/19.
(7) Dok. 13848/20.