Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

„ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“

(COM(2021) 615 final)

(2022/C 290/13)

Pranešėjas

Ákos TOPOLÁNSZKY

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 12 1
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2022 3 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 3 23
Plenarinė sesija Nr.	568
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	145 / 0 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK tvirtai gina ir ryžtingai pabrėžia pagrindines vertybes, kurios yra ES ir bendro gyvenimo Europoje pagrindas. Komitetas mano, kad bet kokios antisemitizmo apraiškos yra nesuderinamos su Europos vertybėmis ir normomis, nes dėl jų pažeidžiami įstatymai ir atsiranda atskirtis, o tai kelia grėsmę ne tik susijusioms bendruomenėms ir žydų gyvenimui, bet ir Europos paveldui ir šiuolaikinei Europai, taip pat Europos demokratinei ateičiai, kuri galima tik pliuralistinėje visuomenėje.

1.2.

Todėl EESRK tvirtai remia strategijos paskelbimą (1) ir teigiamai vertina tai, kad prieš ją paskelbiant 2021 m. buvo surengtos plataus masto konsultacijos. Taip pat visais atžvilgiais reikia ne tik kovoti su antisemitizmu, bet ir siekti viešosios politikos ir bendruomenių lygmens bendradarbiavimo, kurie skatintų abipusį sutarimą.

1.3.

Komitetas tvirtai remia tai, kad strategija siekiama ne tik kovoti su antisemitizmu, bet ir puoselėti žydų gyvenimą. Žydų bendruomenės ir šio tikėjimo atstovai yra ne tik pasyvios praeities ir dabartinės padėties aukos, bet ir Europos visuomenės dalyviai. Komitetas visiškai pritaria Europos ateities, kurioje žydų bendruomenės auga ir vystosi, strategijos vizijai. EESRK yra įsitikinęs, kad antisemitizmas yra ne tik Europos žydams poveikį darantis teisės pažeidimas, bet ir europinės idėjos – bendro gyvenimo Europoje, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos – išbandymas.

1.4.

EESRK pritaria Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) vartojamai antisemitizmo apibrėžčiai (2) ir primygtinai ragina visas valstybes nares ją taikyti ir laikyti savo politinių veiksmų pagrindu.

1.5.

Komitetas ketina kasmet įtraukti šį klausimą į vieno iš pagrindinių savo veiklos organų darbotvarkę ir prireikus įvertinti strategijos įgyvendinimą ir kitais būdais (pvz., apsilankymai šalyse, moksliniai tyrimai ir t. t.).

1.6.

EESRK pritaria, kad švietimui, kuris yra vienas iš strategijos prioritetų, būtų skiriamas ypatingas dėmesys, nes jis atlieka esminį vaidmenį kovojant su antisemitizmu ir užkertant jam kelią. Mokymo ir švietimo tikslais, bendradarbiaujant su profesinėmis ir žydų bendruomenei atstovaujančiomis organizacijomis, turėtų būti sukurtas mokymosi turinys ir mokymo priemonės, susiję su atitinkamais klausimais, įskaitant kovą su etnine netolerancija, rasizmu, neapykantos nusikaltimais ir išankstiniu nusiteikimu.

1.7.

Žiniasklaidoje turėtų būti sistemingai naudojamos visos turimos konstitucinės ir Europos teisinės priemonės kovai su antisemitiniu turiniu, o žinios ir supratimas apie žydų gyvenimą turėtų būti gerinami užtikrinant, kad pranešimai šia tema būtų labiau subalansuoti ir kuo labiau atžvalgūs šiam klausimui.

1.8.

EESRK siūlo Komisijai apsvarstyti, kaip formuojant būsimą politiką užtikrinti žydų bendruomenių teisę apsaugoti savo įsitikinimus ir apeigas, kad būtų puoselėjamas žydų gyvenimas Europoje.

1.9.

EESRK nuomone, turėtų būti sudarytos sąlygos piliečiams ir plačiajai visuomenei geriau susipažinti su žydų kultūra, kuri yra neatsiejama europinės tapatybės dalis, ir ją padaryti prieinamesnę. Tai taip pat suteiktų puikią galimybę skatinti tarpusavio ir bendruomenių supratimą, kuris yra būtina Europos idėjos sėkmės, taip pat žydų tapatybės formavimo ir jų bendruomenių stiprinimo sąlyga.

1.10.

Aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis sistemingai sprendžiami neapykantą kurstančių kalbų ir su jomis susijusių reiškinių, pavyzdžiui, dezinformacijos, klausimai, yra esminis ir būtinas Europos teisinės tvarkos elementas, tačiau vien tai nėra pakankamas atsakas. Teisinės sistemos turėtų būti papildytos švietimo priemonėmis ir didelio masto programomis bendruomenių ir visuomenės lygmeniu, kurios galėtų pasiekti piliečius.

1.11.

Visame pasaulyje stiprėja populizmas, todėl būtina skirti dėmesį platesniam socialinio antisemitizmo kontekstui. Neįmanoma įveikti vienos rūšies neapykantą, jei ignoruojame kitas ir veiksmingai jų nešaliname.

1.12.

Visos valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta piliečių laisvė laikytis religinių įsitikinimų bei apeigų ir be baimės juos praktikuoti. Bauginimas apskritai dėl religijų ir ypač dėl žydų religinių įsitikinimų bet kokiomis priemonėmis ar būdais turėtų būti laikomas išpuoliu prieš demokratinę teisinę sistemą.

1.13.

EESRK ragina Europos Komisiją kovą su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją laikyti svarbiais užsienio politikos aspektais visose bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis srityse.

1.14.

Siekiant dar veiksmingiau įgyvendinti strategiją, Komitetas rekomenduoja Taryboje įsteigti nuolatinį padalinį, kuriam būtų pavesta stebėti antisemitizmo apraiškas ir su jomis kovoti.

1.15.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK tvirtai gina ir ryžtingai pabrėžia pagrindines vertybes, kurios yra ES ir bendro gyvenimo Europoje pagrindas. Šios vertybės – tai, be kita ko, pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (3). Jis mano, kad bet kokios antisemitizmo apraiškos yra nesuderinamos su Europos vertybėmis ir normomis, nes dėl jų pažeidžiami įstatymai ir atsiranda atskirtis, o tai kelia grėsmę ne tik susijusioms bendruomenėms ir žydų gyvenimui, bet ir Europos paveldui ir šiuolaikinei Europai, taip pat Europos demokratinei ateičiai, kuri galima tik pliuralistinėje visuomenėje.

2.2.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad strategija siekiama ne tik kovoti su antisemitizmu, bet ir puoselėti žydų gyvenimą. Bet kuriuo atveju pagirtina, kad joje pabrėžiama, jog žydų bendruomenės ir šio tikėjimo žmonės yra ne tik pasyvios praeities ir dabartinės padėties aukos, bet ir Europos visuomenės dalyviai, kurie labai prisideda prie įvairios ir įtraukios Europos kūrimo. Komitetas visiškai pritaria Europos ateities, kurioje žydų bendruomenės auga ir vystosi, strategijos vizijai.

2.3.

Todėl EESRK tvirtai remia strategijos paskelbimą (4) ir teigiamai vertina tai, kad prieš ją paskelbiant 2021 m. buvo surengtos plataus masto konsultacijos. Taip pat visais atžvilgiais reikia ne tik kovoti su antisemitizmu, bet ir siekti viešosios politikos ir bendruomenių lygmens bendradarbiavimo, kurie skatintų abipusį sutarimą. Komitetas taip pat jaučia pareigą remti visas pastangas užtikrinti, kad žydų kilmės Europos piliečiai jaustųsi užtikrintai ir saugiai, būtų laukiami visoje Europoje ir turėtų teigiamų ateities perspektyvų Europos Sąjungoje.

2.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad antisemitizmas yra ne tik Europos žydams poveikį darantis teisės pažeidimas, bet ir europinės idėjos – bendro gyvenimo Europoje, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos – išbandymas. Todėl šis reiškinys svarbus visiems piliečiams, taip pat visoms atsakingoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ir yra it lakmuso popierėlis, kuris leidžia įvertinti mūsų europietiško gyvenimo būdo raidą ir Sąjungos piliečių bei vertybių apsaugos lygį.

2.5.

EESRK sutinka, kad ES institucijos ir valstybės narės turi priimti bendru požiūriu pagrįstą strategiją, tačiau mano, kad vien to nepakanka. Įsipareigojimai, išplaukiantys iš strategijose skelbiamų vertybių, taip pat turi būti įgyvendinami išmatuojamu ir patikrinamu būdu ir pripažįstami kaip savaime suprantama bendro gyvenimo Europoje išraiška.

2.6.

Panašiai, kaip jau daroma pagal 2018 m. Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu ir 2020 m. Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu integravimo į visas politikos sritis (5), įrodymais ir viešomis apklausomis pagrįstų nepriklausomų mokslinių tyrimų rekomendacijos bus labai svarbios rengiant ir įgyvendinant nacionalines strategijas ir veiksmų planus, taip pat vykdant jų stebėseną ir vertinimą (6).

2.7.

EESRK rekomenduoja, kad Komisijos remiamas NOA (angl. Networks Overcoming Antisemitism) projektas, kuriame objektyviais klausimais ir tarptautiniais bei Europos standartais (7) grindžiamais rodikliais įvertinamos kiekvienos valstybės narės kovos su antisemitizmu priemonės, būtų plačiai įgyvendinamas visose valstybėse narėse siekiant joms padėti veiksmingai įgyvendinti ir plėtoti savo politiką.

2.8.

EESRK priima ir taiko Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) vartojamą antisemitizmo apibrėžtį. Be to, jis tvirtai pasisako už tai, kad visos valstybės narės taip pat pritartų šiai apibrėžčiai ir naudotų ją kaip pagrindą priimant priemones ir nustatant valstybės ir vietos institucijų veiksmus šioje srityje.

2.9.

EESRK palankiai vertina ir laiko pavyzdžiu tai, kad strategijos rengimas grindžiamas plačiomis konsultacijomis (8). Turėtų būti visapusiškai laikomasi nediskriminavimo principo, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų ir dvasios.

2.10.

EESRK visiškai pritaria, kad kiekviena valstybė narė, įgyvendindama savo strategiją, paskirtų nacionalinį koordinatorių arba specialųjį atstovą, kuriam leistų laisvai ir savarankiškai veikti įtraukiant visus susijusius visuomenės suinteresuotuosius subjektus.

2.11.

EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas Europos Sąjungoje, mano, kad būtina skubiai imtis veiksmų vykdyti ad hoc kampanijas ar kampanijas prieš antisemitizmą, taip pat įsteigti nuolatinę stebėsenos ir informuotumo didinimo įstaigą Europos Sąjungoje. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas primygtinai rekomenduoja Taryboje įsteigti nuolatinį padalinį, kuriam būtų pavesta stebėti antisemitizmo apraiškas ir su jomis kovoti (9). Toks padalinys būtų ne tik svarbus ir matomas ES simbolis, bet leistų valstybėms narėms sustiprinti vertingą kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatoriaus ir Europos Parlamento antisemitizmo darbo grupės darbą.

2.12.

3. Švietimas ir jaunimo politika

3.1.

EESRK pritaria, kad švietimui, kuris yra vienas iš strategijos prioritetų, būtų skiriamas ypatingas dėmesys, nes jis atlieka esminį vaidmenį kovojant su antisemitizmu ir užkertant jam kelią. Nors teisės aktai ir teisės taikymas, įskaitant baudžiamąją teisę, akivaizdžiai turi atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su neapykantos perdavimu iš kartos į kartą, ilgalaikius požiūrio, viešojo diskurso ir mentaliteto pokyčius iš tikrųjų galima pasiekti tik švietimo politikos ir bendruomeninėmis priemonėmis.

3.2.

2019 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitoje (10) aiškiai parodyta, kad antisemitiniai išpuoliai labai dažnai nukreipti prieš 18–34 metų amžiaus asmenis ir daugeliui jų tai yra kasdienybė. Žydų mokykloms reikia apsaugos visoje Europoje. EESRK rekomenduoja, kad vidurinių mokyklų moksleiviai, studentai ir jauni suaugusieji atliktų pagrindinį vaidmenį įgyvendinant strategiją, įtraukiant darbo su jaunimu specialistus bei studentų organizacijas ir nuolat konsultuojantis ir palaikant dialogą su visais šiais dalyviais, be kita ko, vietos lygmeniu. Jų patirtis, susijusi su neapykantos kalbomis bei nusikaltimais, socialine žiniasklaida ir švietimu, taip pat yra itin svarbi, nes jie gali būti pagrindiniai suinteresuotieji asmenys ir atitinkamai pagrindinis antisemitinių išpuolių taikinys.

3.3.

EESRK nuomone, siekiant esminių pokyčių, strategija taip pat turėtų apimti bendra kūryba grindžiamus veiksmus, kuriuose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant kitas mažumų grupes ir kitų religijų organizacijų atstovus.

3.4.

Kartais universitetai ir mokslo bendruomenės pasirodo esą intelektualios antisemitizmo terpės. Atsakingų universitetų darbuotojų dalyvavimas kovoje su antisemitizmu turėtų būti strategijos prioritetas; gairės šiuo klausimu yra pateiktos UNESCO leidinyje „Antisemitizmo prevencija švietimo priemonėmis“ (11), kurias, be abejo, būtų rekomenduojama įgyvendinti privaloma tvarka. Šios gairės visų pirma susijusios su skaidriais mechanizmais, taikytinais po antisemitizmo apraiškų: tai atitinkamos procedūros, pranešimai apie incidentus ir tolesni veiksmai, įskaitant galimų antisemitinių priemonių, kurių ėmėsi universiteto vadovybė, panaikinimą.

3.5.

Siekiant paaiškinti antisemitizmo reikšmę mokyklų ir universitetų dėstytojams, strategijoje paminėtos mokymo ir švietimo galimybės turi būti jiems prieinamos praktiškai. Panašiai, mokymo finansavimo ir organizavimo priemonėmis mokyklos turėtų būti skatinamos įgyvendinti sąmoningumo ugdymo ir žinių gilinimo programas šioje srityje, įtraukiant žydų, pilietines ir religines organizacijas, siekiant kovoti su negatyvizmu, dezinformacija ir Holokausto įžeidimu bei menkinimu ir neutralizuoti bet kokias pastangas šlovinti nacius ir jų kolaborantus. Panašios programos galėtų būti siūlomos kaip migrantams skirtų (integracijos) kursų dalis. EESRK nuomone, pageidautina ir tikslinga, kad ES ir valstybių narių sprendimus priimančių organų nariai taip pat galėtų dalyvauti mokymo kursuose, kuriuose jie galėtų tobulinti savo žinias, susijusias su žydų bendruomene ir kitomis mažumomis.

3.6.

Kalbant apie žydų bendruomenės ateitį ir saugumą Europoje, EESRK rekomenduoja valstybėms narėms pavesti savo kompetentingoms ministerijoms išnagrinėti nacionalinių mokyklų mokymo programų ir švietimo įstaigų mokymo programų, skirtų kovai su antisemitizmu ir žydų vertybių bei tapatybės pripažinimui, turinį ir kryptis, taip pat, bendradarbiaujant su profesinėmis ir žydų bendruomenei atstovaujančiomis organizacijomis, sukurti mokymosi turinį ir mokymo priemones, kurias taikant būtų sprendžiami atitinkami klausimai, įskaitant kovą su etnine netolerancija, rasizmu, neapykantos nusikaltimais ir išankstiniu nusiteikimu.

3.7.

Komitetas rekomenduoja Komisijai parengti prieinamą ir visoms suinteresuotosioms grupėms aktualią šviečiamąją informacinę medžiagą, kurioje švietimo tikslams pritaikyta kalba ir paisant mažumų, visų pirma žydų bendruomenių, interesų būtų apibrėžta, ką reiškia būti Europos Sąjungos, grindžiamos demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių vertybėmis, kurioje akivaizdžios numanomos vertybės yra įvairovė ir kova su diskriminacija, dalimi.

3.8.

EESRK rekomenduoja vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigoms į kovos su diskriminacija politikos darbotvarkę aiškiai įtraukti ir savo įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu ir žydų vertybių pripažinimą.

3.9.

Komitetas rekomenduoja žydų jaunimo organizacijoms suteikti pagrindinį vaidmenį būsimoje viešoje politikoje, kuria siekiama puoselėti žydų gyvenimą visose strategijoje nurodytose srityse, ir užtikrinti, kad jos gautų tinkamą politikos formuotojų paramą jų veiklai vykdyti.

4. Žiniasklaida

4.1.

Siekiant kovoti su antisemitiniu turiniu, savo kasdienėje veikloje žiniasklaida turėtų imtis ryžtingų veiksmų, grindžiamų bendromis vertybėmis, ir tvirtai remti teigiamo turinio, kuriuo pripažįstamas mažumų, įskaitant žydų kilmės asmenis, orumas bei teisės, sklaidą, prireikus rengiant kampanijas socialinės žiniasklaidos priemonėse.

4.2.

Atstovavimas žydų bendruomenėms ir jų nariams tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje dažniausiai yra labai ribotas ir daugiausia dėmesio skiriama antisemitinio smurto ir terorizmo padariniams, taip pat kolektyviniam Holokausto atminimui Europoje ir visi šie klausimai yra neabejotinai svarbūs. Vis dėlto būtų naudinga turėti ir daugiau teigiamo turinio, pristatyti, pavyzdžiui, šiuolaikinį žydų scenos meną ar žydų šventes, populiarinti žydų kalbas, siekiant akcentuoti bendro gyvenimo svarbą mūsų visuomenėje.

4.3.

Be to, be pačios kultūros propagavimo, šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse narėse lygiagrečiai vykdoma keletas pilietinės visuomenės ar žydų bendruomenės projektų ir iniciatyvų, kuriais siekiama kurti įtraukesnę ir demokratiškesnę Europą, atsižvelgiant į ES vertybes ir tikslus. Šios iniciatyvos vykdomos daugelyje sričių, įskaitant kovą su rasizmu, žmogaus teises, aplinkos apsaugą ir kultūrų įvairovę ir t. t.

4.4.

EESRK nuomone, be socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės susipažinti su tradicinėmis žydų bendruomenės vertybėmis ir jų konkrečiomis istorinėmis ir religinėmis išraiškomis, būtų pageidautina, kad visuomenė apskritai galėtų suprasti teigiamą aktyvios žydų bendruomenės poveikį visai visuomenei, ir tai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį griaunant stereotipus (12).

4.5.

Žiniasklaidoje turi būti gilinamos žinios ir didinamas supratimas apie žydų gyvenimą šiuo tikslu rengiant mokymus ir informavimo priemones žurnalistams, kad pasakojimai apie žydų gyvenimą būtų labiau subalansuoti ir kuo labiau atžvalgūs šiam klausimui.

4.6.

Žiniasklaidoje turėtų būti sistemingai naudojamos visos turimos konstitucinės ir Europos teisinės priemonės kovojant su antisemitiniu turiniu. Šiuo tikslu taip pat turėtų būti vykdoma sisteminga tiriamoji veikla, kurioje dalyvautų valstybinės žiniasklaidos stebėsenos įstaigos ir stebėsenos organizacijos.

5. Kultūra

5.1.

5.2.

Švietimas žydų kultūros kaip nenuginčijamos, neatsiejamos ir neatskiriamos Europos kultūrų įvairovės dalies klausimais vis labiau reikalingas mokyklose, nes po Holokausto mažiau žmonių kasdien susiduria su žydų gyvenimu.

5.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad kultūros paveldas turėtų būti pripažįstamas, gerbiamas ir puoselėjamas kaip gyva ir kintanti tikrovė, o ne tik kaip praeities palikimas. Šiuo tikslu reikia remti aktyvesnį dalyvavimą ir įsitraukimą vietos lygmeniu, skatinant partnerystę su suinteresuotosiomis šalimis.

5.4.

Nors strategijoje minima Faro konvencija (13), joje nėra nagrinėjamas jos praktinio taikymo klausimas. Siekiant skatinti bendradarbiavimą ir plėtrą mokslo, kultūros, meno ir švietimo, taip pat turizmo srityse, reikia įgyvendinti toje konvencijoje nustatytus principus ir gaires.

5.5.

Komitetas ragina Sąjungos institucijas, valstybes nares, pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinių partnerių organizacijas tinkamai pristatyti ir įvertinti žydų indėlį į Europos Sąjungą kaip neatskiriamą ir neatsiejamą mūsų bendros kultūros dalį, pavyzdžiui, paminėti Žydų gyvenimo ir kultūros metus, sekant Vokietijos iniciatyva, kuria buvo pažymėti 1 700 žydų buvimo šioje šalyje metai. EESRK siūlo remti Europos žydų kultūros dienas, įtraukiant atitinkamas institucijas ir pilietinę visuomenę, ir skatinti bendradarbiavimą su Europos Taryba įgyvendinant ir plečiant jos kultūros maršrutų programą.

5.6.

Jei tokių iniciatyvų nėra, turėtų būti nustatyti nacionaliniai standartai ir gairės, siekiant apsaugoti, išlaikyti ir atgaivinti žydų kultūros paveldą, kartu užtikrinant tinkamą finansavimą šiam tikslui. Reikėtų remti žydų kultūros dalyvavimą kultūrų dialoge ir jos pristatymą.

5.7.

EESRK mano, kad būtina įgyvendinti integruotas ilgalaikes paveldo išsaugojimo strategijas, pagrįstas vietos bendruomenių dalyvavimu ir daugiadalykiu požiūriu, ir remti jų įgyvendinimą finansinėmis priemonėmis. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus (vietos bendruomenes, savivaldybes, savanorius, aktyvistus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, žydų religines bendruomenes, bažnyčias, regionines ir nacionalines institucijas, valdžios institucijas), nustatyti informavimo, dalyvavimo ir konsultavimosi būdus, įvertinti bendradarbiavimo bei partnerystės galimybes ir sistemingai jas remti. Būtina nuolat įtraukti Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo asociaciją (AEPJ) – didžiausią žydų paveldo apsaugos organizaciją Europoje.

6. Neapykantos kalbos bei nusikaltimai ir saugumas

6.1.

Aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo sistemingai sprendžiami neapykantą kurstančių kalbų ir su jomis susijusių reiškinių, pavyzdžiui, dezinformacijos, klausimai, yra esminis ir būtinas Europos teisinės tvarkos elementas, tačiau vien tai nėra pakankamas atsakas. Jis turi būti papildytas švietimo priemonėmis ir plataus masto programomis, kurios gali pasiekti piliečius ir kuriomis, be kita ko, būtų skatinama skaitmeninė kultūra ir informacinis raštingumas, įkūnijamos atsakingo pilietiškumo vertybės ir siūlomi mokymai siekiant kovoti su išankstiniu nusiteikimu bei dezinformacija, kad būtų kuriama tarpusavio supratimo kultūra.

6.2.

EESRK nuomone, labai svarbu suvokti visų smurto prieš žydų kilmės asmenis ir bendruomenes formų šaknis ir nustatyti priežastis, kad būtų galima veiksmingai veikti ne tik baudžiamojo teisingumo priemonėmis, bet ir veiksmingiau taikant bendruomenės ir visuomenės lygmenų intervencinių priemonių sistemą, visų pirma remiant informuotumo apie nediskriminavimą didinimo kampanijas, padedant pilietinės visuomenės organizacijoms mokyti tikslines grupes atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus ir reaguoti į šiuos reiškinius, taip pat teikiant pagalbą ir finansinę paramą šioms organizacijoms, kad jos galėtų vykdyti stebėseną, rinkti informaciją ir rengti ataskaitas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

6.3.

EESRK mano, kad piliečių atsakomybė šiose srityse nėra vienoda, kad visų pirma reikėtų pabrėžti asmenų, kurių veikla daro didžiausią įtaką išankstiniam visuomenės nusiteikimui, atsakomybę ir kad būtent prieš šiuos asmenis reikia nukreipti veiksmus ir labai rimtų pažeidimų atveju būtent juos patraukti atsakomybėn. Tai visų pirma, politiniai veikėjai, valstybės ir vietos valdžios institucijų pareigūnai, taip pat teisėsaugos ir teisminių institucijų atstovai. Jų padaryti pažeidimai turi būti nagrinėjami pirmumo tvarka ir tinkamu būdu.

6.4.

Šiose institucijose, visų pirma teisėsaugos institucijose, reikia stiprinti su informuotumo didinimu susijusį mokymą ir atlikti reguliarius tyrimus siekiant įvertinti padėtį vidaus lygmeniu, kad būtų galima parengti politiką, skirtą nustatyti galimą darbuotojų išankstinį nusiteikimą ir pagerinti padėtį.

6.5.

EESRK rekomenduoja FRA atlikti išsamesnę dabartinės saugumo padėties ir grėsmių žydų gyvenimui analizę. Kita vertus, bandymai skleisti dezinformaciją, valstybėse narėse nukreipti prieš žydų bendruomenę ir grindžiami melaginga ar klaidinga informacija, visų pirma apie ritualines apeigas, turėtų būti tiriami ir jiems turėtų būti užkertamas kelias komunikacijos ir viešosios politikos priemonėmis.

6.6.

Turėtų būti stiprinami teisėsaugos institucijų ir žydų bendruomenės organizacijų bendradarbiavimo instituciniai mechanizmai, rengiami reikiami mokymai, kad policija galėtų tiksliai nustatyti tokias nusikalstamas veikas ir tai, kad jos buvo motyvuotos išankstiniais nusistatymais. Vadovaujantis ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (2020–2025 m.) (14), turėtų būti remiami žydų bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai padėti aukoms. ES lygmeniu turėtų būti numatyta vienodas ir visapusiškas labiau palyginamų duomenų rinkimas.

6.7.

Visame pasaulyje stiprėja populizmas, todėl, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu, būtina skirti dėmesį platesniam socialinio antisemitizmo kontekstui: ksenofobija, homofobija, transfobija, rasizmas, priešiškumas romams dažnai pastebimas kartu su antisemitizmo apraiškomis ir neįmanoma įveikti vienos rūšies neapykantą ignoruojant kitas. Tai skirtingi to paties socialinio reiškinio simptomai, kurių negalima aiškinti arba veiksmingai šalinti po vieną.

6.8.

Europos žydų bendruomenės susiduria su būtinybe didinti saugumą prie savo mokyklų sinagogų ir bendruomenės centrų. Šioje srityje valstybės turėtų laikytis visapusiško požiūrio į šį klausimą, numatant priemones ir (arba) finansavimą šioms problemoms spręsti, kad būtų užtikrintas žydų institucijų ir bendruomenės gyvenimo saugumas.

7. Religijos laisvė ir religinė praktika

7.1.

Visos valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta piliečių laisvė be baimės išpažinti savo religiją ir ją praktikuoti. Bauginimas apskritai dėl religijų ir ypač dėl žydų religinių įsitikinimų bet kokiomis priemonėmis ar būdais turėtų būti laikomas išpuoliu prieš demokratinę teisinę sistemą.

7.2.

Religijų dialogas turėtų būti strategijų, pagrįstų tikromis bendromis įvairių religinių organizacijų vertybėmis, objektas ir neturėtų būti vertinamas ir įgyvendinamas kaip paprasčiausias mandagumo gestas ir toks požiūris turėtų būti remiamas konkrečiomis valstybių įgyvendinamomis priemonėmis.

7.3.

Žydų bendruomenės nori, kad būtų pašalintas didėjantis teisinis netikrumas dėl ritualinio skerdimo (Shechita) ir apipjaustymo (Brit Mila) ir kad šis klausimas būtų vienodai sprendžiamas ES teisėje. Todėl EESRK rekomenduoja šiuos klausimus reguliariai aptarti su žydų bendruomenėmis ir išspręsti teisiškai, pripažįstant, kad jie tūkstančius metų buvo neatskiriama žydų religinio gyvenimo dalis, įskaitant Europą.

8. Tarptautinis aspektas

8.1.

8.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad į Komisijos komunikatą įtraukti tarptautiniai aspektai, ir visų pirma mano, kad ES kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo priemonės, taip pat priemonės, kuriomis valstybių kandidačių teisė suderinama su Sąjungos teise, yra tinkami kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo mechanizmai.

9. Sportas

9.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad sportas, ypač futbolas, dėl savo populiarumo ir viešumo kelia rimtą antisemitizmo pavojų ir kad, kita vertus, sportas taip pat gali būti svarbi veiksmingos kovos su šiuo reiškiniu priemonė, EESRK yra įsitikinęs, kad šioje srityje taip pat turėtų būti parengtos griežtos rekomendacijos ir gairės. Šiuo atžvilgiu jis remia FIFA gerosios praktikos įvairovės ir kovos su diskriminacija srityje vadovo gaires, kurios taip pat galėtų būti vienas iš svarbių strategijos pagrindų.

9.2.

Svarbu, kad sporto federacijos ir organizacijos apibrėžtų savo tikslus pagal temas remdamosi FIFA rekomendacijomis (vidaus taisykles, sankcijas ir jų įgyvendinimo stebėseną, švietimo, tinklaveikos ir bendradarbiavimo, komunikacijos ir lygių galimybių klausimus).

9.3.

EESRK mano, kad reikėtų rengti ir plačiai vykdyti sirgaliams, klubams ir asociacijoms skirtas mokymo ir informavimo programas, jiems aiškiai prisiimant įsipareigojimus. Reikalavimas dalyvauti panašiuose mokymuose galėtų būti kaip viena iš sankcijų sirgaliams, papildant baudžiamąsias sankcijas arba taikoma nepriklausomai nuo jų.

9.4.

Komitetas mano, kad būtina parengti mokomąją medžiagą sirgalių bendruomenei, kad jie geriau suprastų istorinį tribūnų antisemitizmo kontekstą ir kartu padėtų kurti įtraukties kultūrą (15).

9.5.

Nacionalinės federacijos ir klubai turėtų būti skatinami naudotis sporto priemonėmis ir kartu su atitinkamomis vietos organizacijomis rengti šviečiamuosius leidinius ir informuotumo didinimo programas (16).

Briuselis, 2022 m. kovo 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Komisijos komunikatas COM(2021) 615 final, ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija.

(2) „Antisemitizmas yra žydų vertinimas, kuris gali pasireikšti kaip neapykanta žydams. Žodinė ir fizinė antisemitizmo išraiškos yra nukreiptos prieš žydų ir ne žydų tautybės asmenis ir (arba) jų turtą, prieš žydų bendruomenės institucijas ir religines įstaigas.“ https://www.holocaustremembrance.com/resources/working-definitions-charters/working-definition-antisemitism.

(3) Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo konsoliduota redakcija: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:12012M/TXT&from=EN.

(4) Komisijos komunikatas COM(2021) 615 final, ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija.

(5) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15213-2018-INIT/lt/pdf

(6) https://www.consilium.europa.eu/media/47065/st13637-en20.pdf

(7) https://www.noa-project.eu/report-cards/ Taikant šią metodiką įvertinami kiekvienos valstybės narės veiksmai dešimtyje sričių, kurios taip pat pabrėžiamos strategijoje: švietimas, neapykantos nusikaltimai, neapykantos kalbos, žiniasklaida, Holokausto atminimas, sportas, religijų dialogas, religijos laisvė, kultūra, paveldo apsauga ir saugumas. Beveik visi standartai, kuriais ji grindžiama, yra pagrįsti tarptautiniais standartais, principais, rekomendacijomis ar gairėmis, kuriuos patvirtino ES institucijos ar kitos tarptautinės organizacijos (pvz., ESBO ar UNESCO).

(8) Iš 76 punktų, kuriuos bendroje rekomendacijoje iškėlė 9 Europos žydų organizacijos (B’nai B’rith International, Europos žydų informacijos centras, Pasaulio žydų kongresas, Europos žydų kongresas, Europos žydų studentų sąjunga, Europos progresyviojo judaizmo sąjunga, Amerikos žydų komitetas, Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo asociacija, B’nai B’rith Europe), 58 yra įtraukti į galutinį strategijos tekstą.

(9) EESRK pirmininkės įžanginė kalba diskusijoje dėl antisemitizmo, susijusioje su nuomone SOC/704 „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija“, 2022 m. vasario 10 d. SOC skyriaus posėdis.

(10) Young Jewish Europeans, Perceptions and experiences of antisemitism („Jauni Europos žydai. Antisemitizmo suvokimas ir patirtis“), https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2019-young-jewish-europeans_en.pdf.

(11) https://fr.unesco.org/preventing-violent-extremism/education/antisemitism

(12) Konkretūs tokių kampanijų ir projektų pavyzdžiai pateikti čia: https://www.noa-project.eu/profiles/.

(13) https://www.coe.int/fr/web/conventions/full-list?module=treaty-detail&treatynum=199

(14) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52020DC0258

(15) Pavyzdžiui, https://changingthechants.eu/wp-content/uploads/2021/10/Guidelines.ENGpdf.pdf.

(16) Geras pavyzdys yra „Chelsea“ klubo vadovas: https://www.efdn.org/wp-content/uploads/2018/05/CFC-CST-KIO-Antisemitism-Stewards-Guide-2018.pdf, taip pat iniciatyva „Show Racism The Red Card“ („Parodykime rasizmui raudonąją kortelę“): https://www.theredcard.org/.