Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021) 555 final – 2021/0200 (COD))

(2022/C 152/31)

Pranešėjas	Veselin MITOV
Bendrapranešėjis	Udo HEMMERLING

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis ir 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 / 4 / 8

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Pastangų pasidalijimo reglamentą (toliau – PPR) – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (1), kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, kad PPR indėlis būtų suderintas su didesnio užmojo 2030 m. siekiu, kuris yra ir Europos žaliojo kurso tikslas ir kurį konkrečiais veiksmais paverčia kitos pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą rinkinio priemonės.

1.2.

Nors didesnis užmojis sumažinti ES išmetamųjų teršalų kiekį yra vertas pagarbos tarptautiniu mastu, net ir šių didesnių pastangų gali nepakakti, kad turtinga ekonomika, kuri visada buvo viena pagrindinių teršėjų, reikšmingai prisidėtų prie scenarijaus, pagal kurį iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio klimatas neturėtų atšilti daugiau kaip 1,5 oC, taip pat atsižvelgiant į neseniai paskelbtoje šeštojoje vertinimo ataskaitoje (AR6) (2) pateiktas nerimą keliančias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozes. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad iki 2030 m. būtų įgyvendintas ES masto tikslas 55 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, o valstybių narių pastangos šiuo požiūriu yra labai svarbios. Todėl EESRK pripažįsta, kad būtina valstybėms narėms nustatyti plataus užmojo ir privalomus PPR tikslus.

1.3.

Viso pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio užmojai klimato kaitos srityje, be jokių abejonių, yra dideli. Tuo pat metu šie būtini klimato politikos veiksmai gali turėti didelį pasiskirstymo poveikį (tiek pačiose valstybėse narėse, tiek tarp jų), todėl į jį turi būti tinkamai atsižvelgta.

1.4.

Todėl EESRK visapusiškai pritaria požiūriui, kad norint užtikrinti kuo didžiausią teisingumą ir išlaidų efektyvumą reikia atsižvelgti į valstybių narių skirtumus. Siekiant teisingai užtikrinti tikrą išlaidų efektyvumą, pastangų pasidalijimo skaičiavimai idealiu atveju tuo pačiu metu turėtų apimti abu aspektus, o tikslai turėtų būti nustatyti taip, kad kiekviena šalis patirtų BVP požiūriu vienodas išmetamųjų teršalų mažinimo sąnaudas. EESRK mano, kad siekiant kompensuoti pastangų pasidalijimo trūkumus esminis vaidmuo tenka lankstumo mechanizmams ir jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.

1.5.

Integracija turėtų vykti taip, kad būtų skatinama pažanga siekiant ilgalaikio neutralaus poveikio klimatui tikslo, todėl reikia atsižvelgti tiek į išmetamųjų teršalų mažinimą ir į anglies dioksido sekvestraciją, tiek į prisitaikymo prie klimato kaitos ir apsirūpinimo maistu iššūkius.

1.6.

Siekiant sukurti naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą kelių transportui ir pastatams, EESRK pritaria dabartiniam Komisijos pasiūlymui palikti šiuos sektorius priskirtus PPR taikymo sričiai net ir po to, kai bus sukurta ši nauja sistema, ir atkreipia dėmesį į tai, kad išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, gautas prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais tuose sektoriuose, bus vertinami kaip valstybių narių pastangos įvykdyti šiuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus. EESRK pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių dviejų sistemų sąsajos klausimą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Šiuo pasiūlymu, kuris yra 2021 m. liepos 14 d. Europos Komisijos paskelbto pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, siekiama iš dalies pakeisti Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR), siekiant jo indėlį suderinti su tikslu pagal Europos klimato teisės aktą iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Bendras sumažinimas turėtų padidėti maždaug 11 procentinių punktų, palyginti su 2018 m. PPR nustatytu 29 % sumažinimo tikslu iki 2030 m. Šioje nuomonėje EESRK išreiškia savo požiūrį dėl siūlomo reglamento, kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

2.2.

PPR pasiūlymas yra ES įsipareigojimo iki 2030 m. bent 55 % sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, įgyvendinimo dalis. Kaip siūlo Komisija, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas, sektoriuose, kuriems taikoma esama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti 61 %, transporto ir pastatų sektoriuose, kuriems siūloma atskira ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų sumažinti 43 %, o kituose sektoriuose (kuriems netaikoma ATLPS) – 40 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

2.3.

Siūlomas reglamentas taikomas kelių transporto sektoriui ir pastatams (kuriems galios atskira apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kaip nurodyta pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje), taip pat ES vidaus laivybai bei sektoriams, kuriems netaikoma ATLPS, taip pat tokiai veiklai, kaip žemės ūkis ir atliekos. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui toliau taikyti PPR nurodytiems sektoriams. Remiantis Komisijos poveikio vertinimu, numatoma tokio požiūrio pridėtinė vertė yra ta, kad jis leis užtikrinti, kad šie sektoriai sumažins išmetamųjų teršalų kiekį, ir kad (išplėsta) prekybos taršos leidimais sistema turėtų būti laikoma papildoma priemone iki 2030 m. įgyvendinant platesnio užmojo tikslus. Poveikio vertinime taip pat nurodoma, kad norint padidinti nacionalinius tikslus pagal PPR reikės persvarstyti teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus. Taigi gali prireikti papildomų priemonių (rinka ir reguliavimas) sektoriams, kuriuose rinka yra nelanksti (trūksta įperkamų mažo anglies dioksido kiekio sprendimų) ir kuriuose gyventojai (ypač mažas pajamas gaunančios grupės) patiria tiesioginį poveikį. Jei valstybės narės ir toliau reguliuos šiuos sektorius pagal PPR, bus galima pasiekti laukiamų rezultatų ir užtikrinti geresnę apsaugą ir teisingumą. Todėl EESRK pritaria dabartiniam Komisijos pasiūlymui, kad šiems sektoriams būtų taikomas PPR net ir po to, kai bus sukurta nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema kelių transportui ir pastatams. EESRK pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių dviejų sistemų sąsajos klausimą.

2.4.

Komisija siūlo išsaugoti diferencijuotus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus siekiant laikytis teisingumo ir išlaidų efektyvumo principų, kaip ragina Europos Vadovų Taryba. Peržiūrėti atskirų valstybių narių 2030 m. ŠESD kiekio mažinimo tikslai PPR sektoriuose svyruoja nuo 10 % iki 50 %, palyginti su 2005 m. lygiu. EESRK tvirtai pritaria, kad tos valstybės narės, kurios yra ekonomiškai geriausiai pasirengusios mažinti išmetamą ŠESD kiekį, turėtų kur kas daugiau prisidėti, taip pat reikėtų apsvarstyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą ekonominio efektyvumo požiūriu ir šiuo tikslu turėtų labai padėti lankstumo mechanizmai.

2.5.

Kalbant apie šiuos mechanizmus, taip pat turėtų būti taikomas lankstumas tarp valstybių narių ir lankstumas laikui bėgant, per bankininkystę arba skolinimąsi, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių gebėjimus ir pajėgumus, ekonomiškai efektyvius sprendimus ir ekonominių ciklų poveikį.

2.6.

Komisija siūlo toliau taikyti lankstumo sistemą, pagal kurią leidžiama laikui bėgant vienų valstybių narių išmetamųjų teršalų kvotas perleisti kitoms. Komisija taip pat siūlo naujų lankstumo galimybių, pagal kurias pastangų pasidalijimo sektoriui leidžiama sudaryti tam tikrus susitarimus su ATLPS ir LULUCF sektoriais.

2.7.

Siūlomame pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje taip pat atsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną ir ataskaitų teikimą, įskaitant žemės naudojimo ir miškininkystės apskaitos taisykles.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Komisija savo pasiūlyme deramai atsižvelgia į teisingumo ir išlaidų efektyvumo principus. EESRK visapusiškai pritaria, kad norint užtikrinti teisingumą ir išlaidų efektyvumą, reikia atsižvelgti į valstybių narių skirtumus. Taip siekiama atspindėti valstybių narių ypatumų ir pradinės padėties skirtumus, taip pat jų ekonominį potencialą mažinant išmetamųjų teršalų kiekį.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir į būdus juos teisingai ir ekonomiškai efektyviai pasiekti, reikėtų racionaliai laipsniškai atsisakyti esamų valstybės subsidijų energijos iš iškastinio kuro gamybai ir vartojimui.

3.3.

Tačiau EESRK įspėja, kad pagal siūlomą požiūrį teisingumas ir ekonominis efektyvumas vertinami atskirai. ES lygmeniu siekiant veiksmingiausio rezultato ir teisingai užtikrinti tikrą išlaidų efektyvumą, būtų idealu, jei skaičiavimai visapusiškai visose valstybėse narėse apimtų abu aspektus.

3.4.

Kalbant apie žemės naudojimą ir miškininkystę, dėl kurių turėtų būti pateiktas atskiras, tačiau ir kitiems sektoriams aktualus pasiūlymas, Komisija siūlo, kad pagal apskaitos taisykles apskaičiuojamas išmetamų ir absorbuojamų ŠESD kiekis būtų subalansuotas visose valstybėse narėse. Anglies dioksido absorbentus įtraukus į ES 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, grynasis ŠESD absorbavimas LULUCF sektoriuje padidėtų iki 310 mln. tonų. Nors EESRK mano, kad būtina padidinti užmojus, jis atkreipia dėmesį į tai, kad anglies dioksido absorbavimas neturėtų būti laikomas kitų sektorių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kompensavimo mechanizmu.

3.5.

EESRK mano, kad reikia sukurti veiksmingą ir skaidrią sistemą, kuri leistų stebėti lankstumo rezultatus. Todėl dabartinė stebėsenos sistema, veikianti per Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1124 (3) sukurtą registrą, turėtų būti patobulinta siekiant užtikrinti, kad sandorių duomenys, įskaitant lankstumo priemonių naudojimą, būtų visapusiškai prieinami visuomenei (4).

3.6.

Kalbant apie nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti, į kokius valstybių narių ypatumus (o ne vien tik BVP vienam gyventojui) reikėtų atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus (pvz., taršos anglies dioksidu intensyvumas, pažeidžiami regionai), taip pat įskaitant paramą, teikiamą pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

---

(1)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(2)  IPCC (2021 m.): Santrauka politikos formuotojams. Climate Change 2021: The Physical Science Basis (Klimato kaita 2021 m.: iš fizinių mokslų perspektyvos). I darbo grupės indėlis į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštąją vertinimo ataskaitą [MassonDelmotte, V., P. Zhai, A. Pirani, S.L. Connors, C. Péan, S. Berger, N. Caud, Y. Chen, L. Goldfarb, M.I. Gomis, M. Huang, K. Leitzell, E. Lonnoy, J.B.R. Matthews, T.K. Maycock, T. Waterfield, O. Yelekçi, R. Yu, and B. Zhou (leid.)]. Kembridžo universiteto leidykla.

(3)  2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1124, kuriuo dėl Sąjungos registro veikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1122 (OL L 177, 2019 7 2, p. 66).

(4)  Šiuo metu sandorių duomenys, įskaitant lankstumo priemonių naudojimą, yra prieinami visuomenei (Sąjungos registras). Be to, Komisija kasmet teikia ataskaitas apie tai, kaip laikomasi visų ES klimato srities teisės aktų, pateikdama Klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitą.