Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB

(COM(2021) 346 final – 2021/0170 (COD))

(2022/C 105/15)

Pranešėjas

Mordechaj Martin SALAMON

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 8 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 9 30
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 0 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl bendros gaminių saugos (BGSR), kuris atnaujinamas ir kuriuo siekiama patobulinti dabartinę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB (1) dėl bendros gaminių saugos (BGSD), atsižvelgiant į sunkumus ir naujus pokyčius, susijusius su rinkomis ir technologijomis.

1.2.

EESRK pažymi, kad siūlomoje sistemoje atsižvelgta į per dvidešimt BGSD įgyvendinimo metų sukauptą didelę patirtį ir tai suteikia vilties, kad vartotojams bus užtikrinta geresnė apsauga, ypač tais atvejais, kai gaminiai gali pasirodyti nesaugūs. Be to, tikėtina, kad aiškesnės ir suderintos taisyklės bus naudingos ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninėms prekyvietėms.

1.3.

EESRK remia pasiūlymą dėl BGSR, nes juo pripažįstama, kad reikia užtikrinti vienodas prekybos internetu sąlygas įvairiems ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma Europos gamintojams ir MVĮ užsienio bendrovių atžvilgiu.

1.4.

EESRK pažymi, kad „saugos“ ir „gaminio“ sąvokų apibrėžtys buvo atnaujintos, atsižvelgiant į besikeičiantį rinkų ir technologijų pobūdį, siekiant sumažinti grėsmę saugumui, susijusią su susietaisiais produktais, į kuriuos gali būti įsilaužta, programinės įrangos atnaujinimų trūkumu ir kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Siekiant padidinti teisinį tikrumą, EESRK siūlo sugriežtinti saugių produktų apibrėžtį ir kai kuriuos saugos vertinimo kriterijus.

1.5.

EESRK pritaria naujiems internetinėms prekyvietėms nustatytiems, tačiau labai abejoja, ar vartotojams tai suteiks pakankamą apsaugą, jei vykdymo užtikrinimo pastangas ir toliau iš esmės užtikrins ne platformos, o nacionalinės vykdymą užtikrinančios institucijos.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti sklandžią sąveiką su kitais pagrindiniais teisės aktais, apimančiais tas pačias ar susijusias temas, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktu ir Skaitmeninių rinkų aktu, taip pat būsima Direktyva dėl atsakomybės už gaminius persvarstymą, ypač atsižvelgiant į įvairių rūšių elektroninių prekyviečių atsakomybės klausimą.

1.7.

EESRK apgailestauja, kad BGSR nepatikslinama, ar elektroninės prekyvietės yra produktų importuotojai ar platintojai atsižvelgiant į jų veiklą ir vaidmenį (skaitmeninėje) tiekimo grandinėje, ir kad jiems nenustatomos panašios prievolės ir atsakomybė kaip fizinėms parduotuvėms. EESRK pageidautų daugiau aiškumo dėl su atsakomybe susijusių spragų.

1.8.

EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų užtikrinant rinkos priežiūrą siekiant apimti visas vartojimo prekes ir kad tai turėtų būti bendros, koordinuotos, tinkamai finansuojamos ir racionalizuotos pastangos visoje Europoje.

1.9.

EESRK apgailestauja, kad valstybės narės nėra įpareigotos rinkti ir teikti geresnius duomenis apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus. Nesant ES lygmens sužalojimų duomenų bazės bus sunku užtikrinti ekonomiškai efektyvų įgyvendinimą, taigi, ir tinkamai įvertinti BGSR. Todėl BGSR turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, remdamosi bendra metodika, rinktų duomenis apie sužalojimus, susijusius su vartojimo gaminiais, ir jais dalytųsi.

1.10.

EESRK palankiai vertintų tai, kad būtų patvirtintos priemonės, kuriomis būtų remiamos MVĮ, ypač labai mažos įmonės, jų įsipareigojimams vykdyti, įskaitant finansinės paramos laikotarpį, ir pateiktos aiškios bei naudingos gairės, patarimai ir atitinkamas mokymas siekiant užtikrinti, kad MVĮ, stengdamosi laikytis reikalavimų, neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su didesniais ir daugiau išteklių turinčiais ūkio subjektais.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.

BGSR (2) atitinka 2020 m. Naująją vartotojų darbotvarkę (3), kuria siekiama: — atnaujinti ir modernizuoti bendrą ne maisto vartojimo gaminių saugos sistemą; — toliau atlikti vartotojų apsaugos vaidmenį; — kurti nuostatas, skirtas spręsti uždaviniams, kylantiems dėl naujų technologijų ir pardavimo internetu, ir — užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms.

2.2.

Nors pasiūlymu pakeičiama (4) BGSD, ji ir toliau bus taikoma pagamintiems ne maisto vartojimo gaminiams. Siūlomu reglamentu taip pat bus užtikrinamas BGSD tęstinumas, nes bus: — reikalaujama, kad vartotojų gaminiai būtų saugūs; — nustatomos tam tikros pareigos ekonominės veiklos vykdytojams ir — įtrauktos nuostatos dėl standartų, kuriais grindžiamas bendrasis saugos reikalavimas, rengimo.

2.3.

Taigi, siūlomu reglamentu siekiama atnaujinti šiuo metu pagal Direktyvą 2001/95/EB taikomas taisykles, kad būtų užtikrinta visų gaminių apsauga ir kartu didesnis nuoseklumas, suderinant gaminių, kuriems netaikomi ES derinamieji teisės aktai (toliau – nesuderinti gaminiai), skirtos rinkos priežiūros taisykles su taisyklėmis, taikomomis gaminiams, kuriems taikomi ES derinamieji teisės aktai (toliau – suderinti gaminiai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020 (5).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti ir modernizuoti BPSD, kuri yra 2020–2025 m. Naujosios vartotojų darbotvarkės dalis. BGSD buvo labai svarbus vartotojų apsaugos teisės aktas bendrojoje rinkoje, pagal kurį reikalaujama pateikti rinkai tik saugius produktus ir kuris yra apsaugos priemonė vartotojams, kurie neturėjo galimybės naudotis konkretiems sektoriams skirtais teisės aktais. BGSR atlieka šį svarbų vaidmenį.

3.2.

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant direktyvą, ir į esminius pokyčius, susijusius su gaminiais ir rinkomis nuo jos priėmimo 2001 m., persvarstymas buvo labiau nei būtinas. EESRK pritaria persvarstymui, nes, nors direktyva buvo svarbi priemonė siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Europos gamintojams ir MVĮ užsienio bendrovių atžvilgiu, būtina ir toliau dėti pastangas, užtikrinant vienodas sąlygas, visų pirma prekybos internetu srityje (šį poreikį pripažino BGSR).

3.3.

Vartotojams parduodamų produktų pobūdis iš esmės taip pasikeitė, kad senosios saugos ir gaminio apibrėžtys yra nebetinkamos. Saugos apibrėžtis, apimanti tik sveikatą ir fizinę neliečiamybę, nebeatitinka realios rizikos, su kuria gali susidurti vartotojai. EESRK palankiai vertina tai, kad į 7 straipsnį įtraukti keli gaminių saugos vertinimo aspektai. Tačiau EESRK apgailestauja, kad 3 straipsnio 2 dalyje aiškiai nenurodomas jos ryšys su 7 straipsniu, kuris leistų užtikrinti didesnį teisinį tikrumą.

3.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad skiriamas dėmesys saugumo sąvokai ir kad atsižvelgiama į kibernetinį saugumą, kaip vieną iš reikalavimų vertinant, ar gaminys gali būti laikomas saugiu. Tačiau, siekiant padidinti teisinį tikrumą, EESRK siūlo nustatyti, kad kibernetinis saugumas būtų vertinamas visomis aplinkybėmis ir per visą gaminio naudojimo trukmę. Be to, dabartinė BGSD neveiksmingai apsaugomi vartotojai tais atvejais, kai kasdieniuose produktuose esama kenksmingų cheminių medžiagų. EESRK mano, kad akivaizdu ir neišvengiama, jog bet kokia būsima reglamentavimo sistema turėtų apsaugoti vartotojus nuo grėsmės saugumui, susijusios su susietaisiais produktais, į kuriuos gali būti įsilaužta, programinės įrangos atnaujinimų trūkumu ir kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, ir palankiai vertina pokyčius šioje srityje.

3.5.

Nepaisant savireguliacijos iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti vartotojų apsaugą nuo internetu parduodamų nesaugių gaminių, neseniai (2020 m.) atliktas tyrimas (6) parodė, kad du trečdaliai iš 250 išbandytų gaminių neatitinka ES saugos teisės aktų ir techninių standartų ir kelia pavojų vartotojams. Tai rodo, kad būtinas veiksmingas reguliavimas, o ne savireguliacija. EESRK pritaria, kad šioje srityje būtų priimtas reglamentas, ir palankiai vertina naujas prievoles, taikomas elektroninėms prekyvietėms, tačiau įspėja, kad jos gali būti nevisiškai tinkamos apsaugoti vartotojus, nes didžiąją dalį nustatymo ir vykdymo priemonių ir toliau užtikrins ne platformos, o vykdymą užtikrinančios institucijos. EESRK taip pat apgailestauja, kad BGSR nenurodoma, ar elektroninės prekyvietės yra produktų importuotojai (ar platintojai) atsižvelgiant į jų veiklą ir vaidmenį (skaitmeninėje) tiekimo grandinėje, ir kad jiems nenustatytos panašios prievolės ir atsakomybė kaip fizinėms parduotuvėms. EESRK ragina patikslinti platformų prievolę tais atvejais, kai joks kitas tiekimo grandinės veikėjas nesiima jokių veiksmų kovojant su nesaugiais gaminiais.

3.6.

Vartotojai dažniau perka internetu, tarpvalstybiniu mastu ir ilgesnėmis bei sudėtingesnėse tiekimo grandinėse. Dabartinei rinkos kontrolės sistemai suteikti tik maži tarptautiniai ir tarpvalstybiniai įgaliojimai ir tai yra menkai finansuojamas fragmentas, apimantis tik tam tikrų rūšių prekes, todėl akivaizdu, kad reikia imtis veiksmų. EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų rinkos priežiūrai užtikrinti, siekiant apimti visas vartojimo prekes, ir kad tai turėtų būti bendros, koordinuotos, tinkamai finansuojamos ir racionalizuotos pastangos visoje Europoje. EESRK palankiai vertina arbitražo mechanizmo sukūrimą ir Komisijos vaidmenį jame, kad būtų galima išspręsti bet kokius išliekančius aiškinimo ir (arba) taikymo skirtumus tarp šalių. EESRK taip pat pritaria, kad reikia plėtoti tvirtus bendradarbiavimo ryšius visame pasaulyje ir skatina dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose.

3.7.

BGSR apsaugos vartotojus tik tada, kai jis sklandžiai sąveikaus su kitais pagrindiniais teisės aktais, apimančiais tas pačias ar susijusias temas. Ypač kalbant apie įvairių rūšių elektroninių prekyviečių atsakomybę, BGSR, kokia bebūtų galutinė jo versija, turės būti suderintas su Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsima Direktyva dėl atsakomybės už gaminius ir reikalauti, kad jie būtų atitinkamai pakoreguoti. Taip pat reikėtų užtikrinti nuoseklumą su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirbtinio intelekto, cheminių medžiagų strategija ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu. Nors sąsajos aiškiai pripažįstamos BGSR, EESRK palankiai vertintų konkretesnę informaciją apie įvairių teisės aktų sąveiką siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą vietos lygmeniu. Palikti spragas būtų nepriimtina. EESRK taip pat ragina atkreipti dėmesį į tarptautines iniciatyvas tarptautinio bendradarbiavimo srityje, kaip antai EBPO, UNCTAD ir PPO, ir ragina ES atlikti pirmaujantį vaidmenį šioje srityje.

3.8.

BGSD buvo grindžiama atsargumo principu ir EESRK palankiai vertina tai, kad šis principas yra ir BGSR struktūros ramstis. Šis principas suteikia galimybę užtikrinti aukščiausią vartotojų apsaugos lygį. EESRK mano, kad atsargumo principo įtvirtinimas yra labai svarbus užtikrinant vartotojų apsaugą ir kartu suteikiant lanksčią koncepciją, leidžiančią BGSR prisitaikyti prie naujų uždavinių. Todėl visada reikėtų imtis atsargumo priemonių, kai nėra aiškių mokslinių įrodymų apie pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai, tačiau rizika yra didelė. Taip sukuriama veiksmingesnė BGSD apsaugos funkcija – teikti sprendimus, kai vartotojams kyla pavojus, o konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose yra spragų. Taikant atsargumo principą, rinkos priežiūra taip pat tampa veiksmingesnė.

4.   Konkrečios pastabos

EESRK:

4.1.

pritaria BGSD pakeitimui reglamentu, nes tai sudarys galimybę greičiau ir nuosekliau šią priemonę įgyvendinti visoje ES. Nors pasirinkus direktyvą taisykles būtų buvę galima pritaikyti prie vietos teisės aktų, vis dėlto padidėtų reikalavimų laikymosi išlaidos ir netikrumas bendrovėms, prekiaujančioms tarpvalstybiniu mastu arba gaminančioms produktus keletui rinkų. Iki šiol sukaupta patirtis rodo, kad dvi iš penkių bendrovių praneša apie patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su nevienodu BGSD įgyvendinimu (7);

4.2.

palankiai vertina aiškesnę ir platesnę teisės aktų taikymo sritį, visų pirma tai, kad aiškiau apibrėžtos antrinės rinkos ir į jas atsižvelgta (16 konstatuojamoji dalis), paaiškintas reikalavimas saugaus gaminio vertinime atsižvelgti į pavojų aplinkai (11 konstatuojamoji dalis) ir kad į reglamento taikymo sritį įtraukti ir užsakymų vykdymo paslaugų teikėjai, taip sudarant sąlygas užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą;

4.3.

palankiai vertina BGSR nustatytas konkrečias pareigas elektroninėms prekyvietėms. Tačiau pabrėžia, kad būtina panaikinti spragas. Reikėtų tiksliau apibrėžti pareigas ir visų pirma apsvarstyti galimybę taikyti prekyvietėms 5 straipsnį ir padidinti jų atsakomybę ją prilyginant importuotojo arba platintojo (kai taikoma) atsakomybei, kad būtų užkirstas kelias platformoms apeiti BGSR ir dabartinį pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto. Rekomenduoja elektroninėms prekyvietėms taip pat nustatyti pareigą stebėti (atpažinti ir pašalinti) produktus, parduodamus per savo tarpininkus, kaip nustatyta Skaitmeninių paslaugų akte, siekiant pašalinti vykdymą užtikrinančių nacionalinių institucijų pranešimo ir turinio šalinimo veiksmų naštą. Taip pat reikėtų paaiškinti, kaip Skaitmeninių paslaugų akte numatytos pareigos bus taikomos kartu su BGSR arba jį papildys;

4.4.

remia griežtesnius atsekamumo reikalavimus ir pabrėžia, kad valstybės narės turi nustatyti tinkamas priemones veiksmingam atsekamumui užtikrinti. Šiuo atveju nauji Komisijos įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones ir nustatyti konkrečius atsekamumo reikalavimus taip pat gali sustiprinti vartotojų apsaugą;

4.5.

pritaria, kad reikia stiprinti atšaukimo procedūras, tačiau mano, kad visada turėtų būti privaloma skelbti pranešimus apie atšaukimą. Tais atvejais, kai vartotojas įsigijo prekę ir ją padovanojo kaip dovaną arba nusipirko naudotų gaminių prekyvietėje, pirkėjams skirta tiesioginio pranešimo apie atšaukimą sistema, kuri, beje, gerai veikia, gali būti neveiksminga, nes tikrasis gaminio naudotojas negauna tiesioginio pranešimo apie atšaukimą;

4.6.

apgailestauja, kad nėra reikalavimo valstybėms narėms rinkti ir teikti geresnius duomenis apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus, nors ES lygmens sužalojimų duomenų bazė sudarytų palankesnes sąlygas ekonomiškai veiksmingai įgyvendinti BGSR ir vėliau jį tinkamai įvertinti. RAPEX duomenų naudojimas vartotojų patirtų sužalojimų kiekiui įvertinti yra probleminis, kadangi su didžiausiu sužalojimų skaičiumi susijusios gaminių grupės neturi sąsajų su RAPEX pranešimais. Šis klausimas taip pat pabrėžiamas poveikio vertinimo aiškinamajame tyrime, kuriame nustatyta, kad RAPEX duomenimis paprasčiausiai neįmanoma apytiksliai nustatyti vartotojų produktų saugos tendencijų (8). Todėl BGSR turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, remdamosi bendra metodika, rinktų duomenis apie sužalojimus, susijusius su vartojimo gaminiais, ir jais dalytųsi, siekiant sukurti reprezentatyvią duomenų bazę, apimančią bendrąją rinką. Bendrosios rinkos programa galėtų suteikti tvirtą finansinį pagrindą su gaminiais susijusių sužalojimų stebėsenai visoje Europoje. Šios naštos perkėlimas ūkio subjektams, kaip numatyta pasiūlyme, nesant aiškios visos Europos vykdymo užtikrinimo strategijos, gali duoti nepatenkinamų rezultatų;

4.7.

mano, kad BGSR turėtų būti leidžiama nustatyti cheminių medžiagų saugos kriterijus gaminiams, kuriems taikomas įstatymas. Dabartinėje BGSD nenustatyta, kas yra saugus gaminys, kalbant apie chemines medžiagas. Neaišku, ar reglamentu šiuo atžvilgiu bus suteikta daugiau aiškumo. Pavyzdžiui, ES draudžia žaisluose naudoti chemines medžiagas, kurios gali sukelti vėžį, tačiau tai netaikoma vaikų priežiūros gaminiams, nors poveikio rizika neretai yra panaši. Įgyvendinant BGSR (9) turėtų būti pasiektas ir Komisijos tikslas pereiti aplinkos be toksinių medžiagų, išreikštas Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti ir remiamas EESRK (10);

4.8.

pritaria tam, kad saugumo sąvoka nuo šiol apimtų su kibernetiniu saugumu susijusią riziką, kuri daro poveikį vartotojų saugai. Tai apima per nustatytą naudojimo laiką įvykdytiną atitikties koncepcijos įvedimą – atnaujinus programinę įrangą gaminys pasikeičia, todėl laikui bėgant jį reikia patikrinti. Tai įgauna vis didesnę reikšmę, nes daugėja susietųjų vartojimo prekių, todėl padidėja įsilaužimų ir netinkamo naudojimo rizika, o tai gali kelti pavojų saugai. Tačiau saugaus gaminio apibrėžtyse turėtų būti aiškiai nurodyti tokie reikalavimai ir kriterijai;

4.9.

mano, kad rinkos priežiūra turėtų išlikti tokia pati sektoriuose visuose. Reikia atidžiai stebėti šioje srityje vykstančius pokyčius, siekiant užtikrinti, kad vykdymo užtikrinimo institucijoms (visuose susijusiuose sektoriuose) būtų užtikrintas tinkamas priemonių rinkinys; šis klausimas taip pat glaudžiai susijęs su muitų sąjunga. Nors pritariama rizika grindžiamai rinkos priežiūrai, labai svarbu, kad valdžios institucijos taip pat atliktų tinkamus atsitiktinius patikrinimus siekiant optimizuoti apsaugą ir užkirsti kelią vartotojams daromai žalai. Priešingu atveju pavojingi produktai, apie kurių nesaugumą nežinoma, bus nustatomi tik tada, kai jie sukels žalą vartotojams;

4.10.

mano, kad apibrėžtys, terminai ir sistemos turi būti nuoseklūs visose gaminių saugos priemonėse, kartu sudarant sąlygas būtinoms variacijoms atsižvelgiant į atskiras produktų kategorijas (žaislai, kosmetika, elektronika ir kt.);

4.11.

palankiai vertina tai, kad standartizacijos proceso metu griežtinamos saugos standartų apibrėžtys, siekiant, kad standartai būtų parengti per nustatytą laiką ir kad valstybės narės galėtų prieštarauti standartams, kurie neužtikrina vartotojų saugumo ir todėl neatitinka savo paskirties. Siekiant užtikrinti, kad standartizacija atitiktų vartotojų poreikius ir nebūtų naudojama išstumti mažus rinkos veikėjus, labai svarbu ir toliau remti veiksmingą vartotojų ir MVĮ sektoriaus atstovavimą Europos standartizacijos procese (11);

4.12.

palankiai vertina tai, kad BGSR nustatyti įpareigojimai bus taikomi visoms bendrovėms, neatsižvelgiant į jų dydį, taip įtvirtinant principą saugai netaikyti tokios griežtos tvarkos ir užtikrinti, kad kiekvienas vartotojų gaminys būtų saugus. Tačiau apgailestauja, kad konsultacijų etapu buvo nepakankamai atsižvelgta į MVĮ nuomonę, o tai dar labiau padidino jau esamus rinkos iškraipymus. Taip pat pažymi, kad poveikio vertinimo 3 skyriuje „Finansinis poveikis“ pateikti duomenys buvo apytiksliai. Siekiant išvengti bet kokių iškraipymų ateityje, EESRK rekomenduoja, kad pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos valstybės narės teiktų metines ataskaitas (pagal 22 straipsnio 1 dalį), būtų kiekybiškai įvertintas poveikis MVĮ ir labai mažoms įmonėms;

4.13.

pripažįsta, kad MVĮ ir ypač labai mažoms įmonėms, tokios priemonės gali turėti neproporcingai didelio poveikio dėl mažesnės apyvartos ir mažesnio žmogiškojo kapitalo, reikalingų pareigoms įgyvendinti (12). Palankiai vertina tai, kad dabartinėje teisinėje sistemoje atsižvelgiama į kai kuriuos specifinius jų poreikius, visų pirma taikant sankcijų režimą, kuriuo atsižvelgiama į bendrovės dydį skiriant baudas (40 straipsnio 2 dalies h punktas) ir pasisakoma už proporcingas sankcijas; ir rizika grindžiamą rinkos priežiūros sistemą, kuri nekenkia mažesnėms bendrovėms (13). Vis dėlto EESRK palankiai vertintų tai, jei būtų priimtos priemonės, skirtos padėti MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms, vykdyti savo įsipareigojimus, įskaitant finansinės paramos laikotarpį, taip pat aiškias ir naudingas gaires, patarimus ir atitinkamus mokymus, siekiant užtikrinti, kad MVĮ, siekdamos laikytis reikalavimų, neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su didesniais, daugiau išteklių turinčiais ūkio subjektais;

4.14.

palankiai vertina tai, kad visi vartotojai galės susipažinti su informacija apie gaminių identifikavimą, rizikos pobūdį ir priemones, kurių buvo imtasi (14), visų pirma portale „Saugos vartai“ (15), tačiau atkreipia dėmesį, kad tai nereiškia, jog vartotojai, prieš pirkdami ir norėdami sumažinti riziką, neturi informuotis (atsižvelgiant į pagrįstus vartotojų lūkesčius dėl saugos (7 straipsnio 3 dalies i punktas). Be to, duomenų bazės ir pranešimai turėtų būti lengvai prieinami pažeidžiamiems vartotojams ir neįgaliems vartotojams;

4.15.

pažymi, kad 8 straipsnio 11 dalyje reikalaujama, jog gamintojai naudotųsi Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema, siekdami nedelsiant įspėti vartotojus apie pavojų jų sveikatai ir saugai bei informuoti rinkos priežiūros institucijas. Pakartoja, kad reglamentu turėtų būti konkrečiai užtikrinta, kad dėl to, jog ši informacija pateikiama, vartotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai įpareigoti susipažinti su duomenų baze, kuri gali lemti tai, ar gaminys gali pasirodyti nesaugus ar saugus. Be to, pranešimai turėtų būti lengvai prieinami pažeidžiamiems vartotojams ir neįgaliems vartotojams;

4.16.

pageidautų, kad būtų aiškiau apibrėžti ir pateikti išsamesni duomenys apie skirtumą tarp sistemos „Saugos vartai“ (24 straipsnis, kuriuo remiantis valstybės narės skelbia pranešimus) ir Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemos (25 straipsnis, kuriuo remiantis ekonominės veiklos vykdytojai vykdymo užtikrinimo institucijoms ir vartotojams teikia informaciją apie savo gaminių saugą) ir apie tai, kaip šie portalai gali sąveikauti;

4.17.

palankiai vertina vartotojams suteiktą galimybę pateikti skundus nacionalinėms valdžios institucijoms (16) ir galimybę informuoti portalą „Saugos vartai“ apie riziką (17) ir į tai turėtų būti reaguojama. Ragina numatyti tinkamą finansavimą, kad visi šie skundai būtų tinkamai išnagrinėti, siekiant veiksmingai apsaugoti vartotojus. Palankiai vertina tai, kad šis skundų nagrinėjimo mechanizmas yra susietas su poreikiu gamintojams išnagrinėti gautus skundus (8 straipsnio 2 dalis) ir imtis taisomųjų veiksmų, kai jie mano arba turi pagrindo manyti, jog jų į rinką pateiktas gaminys gali būti nesaugus (8 straipsnio 10 dalis).

---

(1)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(2)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (2021/0170 (COD)).

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020) 696 final).

(4)  konstatuojamoji dalis, BGSR.

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(6)  https://www.beuc.eu/publications/beuc-x-2021-004_is_it_safe_to_shop_on_online_marketplaces.pdf, p. 15.

(7)  BGSR, p. 13.

(8)  https://ec.europa.eu/info/files/study-support-preparation-evaluation-gpsd-well-impact-assessment-its-revision-part-1-evaluation_en, p. 40.

(9)  https://webapi2016.eesc.europa.eu/v1/documents/eesc-2020-05343-00-00-ac-tra-lt.docx/content

(10)  OL C 286, 2021 7 16, p. 181.

(11)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12, III priedas.

(12)  Study to support the preparation of an evaluation of the General Product Safety Directive as well as of an impact assessment on its potential revision (Tyrimas, kuriuo siekiama padėti parengti Bendrosios gaminių saugos direktyvos vertinimą ir galimo jos persvarstymo poveikio vertinimą), p. 11 ir p. 320. Taip pat žr. pasiūlymą dėl Reglamento (COM(2021) 346 final), p. 13.

(13)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12, III priedas.

(14)  31 straipsnis.

(15)  32 straipsnio 1 dalis.

(16)  31 straipsnio 4 dalis.

(17)  32 straipsnio 2 dalis.