Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Įtraukios, saugios ir patikimos skaitmenizacijos atnaujinimo visiems“

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 374/03)

Pranešėjas	Philip VON BROCKDORFF
Bendrapranešėjė	Violeta JELIĆ

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija, 2021 3 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	221 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK rekomenduoja neatidėliojant patvirtinti įtraukiąją ES skaitmeninės valdžios politiką, remiantis 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planu, Talino deklaracija dėl e. valdžios, Berlyno deklaracija dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis pagrįstos skaitmeninės valdžios. (1) Tarybos išvadose pripažįstama, kad viešojo administravimo institucijoms tenka papildoma atsakomybė užtikrinti, kad su piliečiais būtų elgiamasi vienodai ir kad jiems būtų užtikrinamos vienodos prieigos prie skaitmeninės valdžios paslaugų teisės.

1.2.

EESRK rekomenduoja, kad siekdamos įtraukumo Vyriausybės nustatytų išsamias strategijas, palaikymo priemones ir parengtų tinkamus bei proporcingus teisės aktus, kad būtų užtikrintas skaitmeninių viešųjų paslaugų ir produktų sąveikumas, kokybė, orientavimasis į žmogų, skaidrumas, apsauga, saugumas ir prieinamumas, taip pat optimalios galimybės naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir ekonominėmis bei kultūrinėmis galimybėmis. Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi kuo greičiau skaitmenizuotis ir paspartinti naujos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant 5G, diegimą.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad norint pasiekti įtraukumą, reikia didelių valdžios institucijų skiriamų investicijų. Be to, daroma prielaida, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įtraukumas užims svarbią vietą planuojamoje skaitmeninėje transformacijoje, panaudojant, nors ir ribotą, ES Teisingos pertvarkos fondą, kuris yra priemonės „Next Generation ES“ dalis, taip pat Skaitmeninės Europos programą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ypač Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF +)).

1.4.

EESRK pripažįsta, kad skaitmenizacija verslui gali suteikti ir galimybių, ir grėsmių. Todėl visų dydžių įmonėms, ypač MVĮ, valdžios institucijos turi teikti tinkamą finansinę paramą, įskaitant ES fondų lėšas. Tai padės sėkmingai prisitaikyti prie perėjimo.

1.5.

EESRK taip pat rekomenduoja įgyvendinti tokias darbo praktikas, kaip nuotolinis darbas, visapusiškai atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Socialinis dialogas, pagalba MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms bei pagarba darbuotojų teisėms, įskaitant kolektyvines derybas, yra nepaprastai svarbūs užtikrinant sklandų perėjimą.

1.6.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti kuriant ir patvirtinant skaitmeninius sprendimus ir sukuriant tinklą, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi.

1.7.

EESRK taip pat rekomenduoja visoje ES peržiūrėti valdžios institucijų politiką ir priemones, kad atitinkamos suinteresuotosios šalys būtų įtrauktos į šį procesą ir galėtų pasiūlyti veiksmingų socialiniu teisingumu pagrįstų priemonių. Tai turėtų apimti politiką ir finansinius išteklius, siekiant palengvinti skaitmeninę transformaciją. EESRK taip pat pabrėžia, kad per ateinančius metus reikia gerokai padidinti besimokančiųjų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) švietimo programose skaičių.

1.8.

EESRK rekomenduoja stiprinti Skaitmeninių paslaugų aktą (angl. DSA) ir Skaitmeninių rinkų aktą (angl. DMA), kurie yra išankstinė sąlyga norint užtikrinti patikimą skaitmeninę transformaciją, kurioje vartotojams būtų suteiktos pasirinkimo galimybės tikrai atviroje ir konkurencingoje rinkoje. Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti aiškiau ir geriau nei dabar siūloma apibrėžta atsakomybė ir įsipareigojimai, susiję su platformų veikla. Į DMA turėtų būti įtrauktas draudimas naudoti „tamsiuosius modelius“ ir kitą „neneutralią“ pasirinkimo architektūrą, kuri slapta daro įtaką vartotojų elgsenai.

1.9.

Galiausiai, EESRK pripažįsta, kad skaitmenizacija ir žalesnė ES ekonomika bei ES tikslai dėl anglies dioksido poveikio neutralumo yra susiję. Labai svarbu tapti „žaliais ir skaitmeniniais“, tačiau EESRK dar kartą pabrėžia, kad teisingumas ir socialinis dialogas visada turėtų būti pagrindiniai skaitmeninių ir žaliųjų technologijų diegimo principai.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Europos visuomenė keliasi į virtualią erdvę. COVID-19 pandemija sustiprino visuomenės poreikį skaitmenizuotis, nes skaitmeniniai kanalai karantino metu dažnai buvo vieninteliai kanalai, prieinami piliečiams ir įmonėms.

2.2.

Savo ruožtu daugelis verslo savininkų pripažįsta faktą, kad norint užsitikrinti ilgalaikę verslo sėkmę, būtina žengti į skaitmeninį pasaulį. Darbuotojai ir visuomenė taip pat turi suprasti, kas yra skaitmenizacija, kaip tai veikia jų, kaip verslo organizacijos ar viešojo sektoriaus subjekto narių ar tiesiog kaip bendruomenės narių, profesinį ir kasdienį gyvenimą. Kaip numatyta Naujojoje vartotojų darbotvarkėje, Europos vartotojai turėtų būti skaitmeninio perėjimo pagrindas, o vartotojams pokyčių procese turėtų būti suteikta tinkama apsauga ir galios.

2.3.

Kalbant apie Vyriausybes visoje ES, greita skaitmenizacija yra neišvengiama ir tai įmanoma padaryti tik skiriant viešąsias išlaidas skaitmeninei infrastruktūrai sukurti. Vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos turi tapti lanksčiomis, atspariomis ir novatoriškomis organizacijomis, besinaudojančiomis skaitmeninės transformacijos pranašumais, besiformuojančiomis technologijomis ir pažangiais pajėgumais, kad užtikrintų įtraukias, nepertraukiamas, patogias, skaidrias, saugias ir patikimas, į žmogų orientuotas skaitmenines paslaugas piliečiams ir įmonėms.

2.4.

Viešojo administravimo institucijos, įmonės, darbuotojai ir plačioji visuomenė turi prisitaikyti (suteikiant jiems paramą ir, jei reikia, teikiant analogiškus sprendimus kaip alternatyvą) prie dabartinio į technologijas orientuoto pasaulio; taip pat svarbu suprasti, kuo skiriasi skaitmeninimas, skaitmenizacija ir skaitmeninė transformacija.

2.5.

Skaitmeninimas reiškia fizinių ar analoginių daiktų skaitmeninę versiją, ir tai svarbus veiksnys kalbant apie verslą ir valdžios institucijas bei darbo valandų skaičių. Skaitmeninimo procesas sukuria įvykių grandinę, kuri gali smarkiai optimizuoti bet kokio verslo ir valdžios institucijos darbo srautus, nes leidžia automatizuoti verslo ir valdžios institucijų procesus. Tai kelia sunkumų tiek darbuotojams, tiek valstybės tarnautojams.

2.6.

Nors daugelis įmonių ir valdžios sektorių savo kasdieniuose procesuose naudoja paprastus skaitmeninimo metodus, yra daug daugiau būdų efektyviai pritaikyti skaitmeninimą. Pasitikėjimo tarp darbuotojų, valstybės tarnautojų ir plačiosios visuomenės stiprinimas yra išbandymas, jei norima sėkmingai prisitaikyti prie naujų skaitmeninių darbo srautų ir procesų. Darbovietėse šis perėjimas turėtų būti vykdomas pasitelkiant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Perėjimas gali padaryti didelę įtaką darbuotojų gyvenimams, todėl reikia teikti informaciją ir rengti konsultacijas nuo pat proceso pradžios. Lygiai taip pat reikia informuoti visuomenę apie nenumatytas transformacijos pasekmes.

2.7.

Nors atrodo, kad skaitmeninimas padidina įmonių ir valdžios institucijų efektyvumą (galima nauda visada buvo pervertinta), visada tenka susidurti su neigiama puse, pvz., atleidžiami darbuotojai ar valstybės tarnautojai, arba kai visuomenė, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji nepakankamai greitai ar visiškai neprisitaiko prie skaitmeninimo. Todėl svarbu skaitmenizaciją padaryti prieinamą visiems, nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties ar negalios. Panašiai į nepalankią konkurencinę padėtį gali patekti MVĮ, jei nespėja išlaikyti savo pramonės skaitmeninimo tempo, ypač jei tokiems procesams reikia didelių pradinių išlaidų.

2.8.

Antras terminas, kurį turi suprasti verslas, darbuotojai ir plačioji visuomenė – tai skaitmenizacija. Ji apima daug elementų. Pasitelkus skaitmenines technologijas skaitmenizacija padeda pakeisti tai, kaip veikia verslo įmonės. Tai paveikia verslo modelius, verslo vidaus ir išorės komunikacijos srautus ir apskritai visą vertės grandinę.

2.9.

Skaitmenizacija atveria naujas galimybes verslui, nes sukuriami skaitmenizacija pagrįsti pajamų srautai, kurių anksčiau niekada nebuvo. Nuo socialinių tinklų integracijos iki galimybės pasiūlyti prenumeruojamas duomenų paslaugas klientams – vartotojams pritaikytos taikomosios verslo programos ateityje įmonėms gali būti raktas į inovacijas, augimą ir plėtrą. Naujos skaitmeninės technologijos, ypač žymimos trumpiniu SMACIT (socialinės, mobiliosios, analitinės, debesų ir daiktų interneto), yra puiki galimybė MVĮ, nes šios technologijos didelėms ir seniai įkurtoms organizacijoms vienu metu reiškia ir galimybes, ir grėsmes.

2.10.

Daugelį metų vykdytas skaitmeninių transformacijų metu pasiektų rezultatų tyrimas parodė, kad šios pastangos nėra sėkmingos: pasiekiama mažiau nei 30 % planuotų rezultatų. Naujausio „McKinsey“ tyrimo rezultatai apklausus 263 respondentus rodo, kad tik 16 % respondentų teigė, jog jų organizacijų skaitmeninės transformacijos padėjo sėkmingai pagerinti našumą. Su tokiais sunkumais susiduria ir „išmanioji pramonė“, pvz. aukštosios technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijų bendrovės – čia sėkmingų rezultatų dalis neviršija 26 % Kita vertus, organizacijose, kuriose dirba mažiau nei 100 darbuotojų, respondentai 2,7 karto labiau linkę pabrėžti sėkmingesnę skaitmeninę transformaciją, nei didelėse organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 000 darbuotojų.

2.11.

Tačiau nepaisant įmonių dydžio, versle vis dar vyrauja labiau tradiciniai procesai, o taip rizikuojama prarasti konkurencingumą ir neteisinga a priori manyti, kad visos įmonės gali sėkmingai įgyvendinti skaitmenizaciją. Tas pats pasakytina ir apie darbuotojus, ypač dirbančius labiau tradicinius darbus.

2.12.

Perėjimas prie skaitmenizacijos gali padėti padidinti verslo efektyvumą ir atverti įmonėms naujas galimybes gauti pajamų, be to, padėti sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklius. Tai taip pat gali padidinti mobilumą darbo rinkoje, padidinti produktyvumą ir lankstumą darbo vietoje ir sudaryti sąlygas profesinio ir asmeninio gyvenimo integracijai, kai darbuotojai dirba nuotoliniu būdu iš namų, taip, kaip atsitiko per COVID-19 pandemiją.

2.13.

Tačiau tikrovė gali būti kitokia, todėl reikia diskutuoti, ar skaitmenizacija ir ypač nuotolinis darbas iš tikrųjų lėmė geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Nors daugelis darbuotojų palankiai vertina nuotolinį darbą, dažnu atveju procesas buvo įgyvendinamas padrikai ir darė įtaką darbo sąlygoms, ypač dirbančių motinų ir nepakankamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų atveju. Todėl pagrįstai galime klausti, ar skaitmenizacija panaikino privataus ir profesinio gyvenimo ribas. Nors skaitmenizacija gali pagerinti darbuotojų ir verslo veiklos rezultatus, pasekmės šeimos gyvenimui ir sveikatai gali būti visiškai kitokios. Paskubomis per pandemiją pradėti naudoti dirbtinio intelekto įrankiai padidino darbuotojų stresą, riziką sveikatai ir saugai.

2.14.

Taip pat pastebima tendencija, kad asmenys „neatsijungia“ nuo skaitmeninių darbo procesų. Nuotoliniam darbui tampant įprastu įmonėse ir viešosiose įstaigose, labai svarbu, kad jis vyktų socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų kontekste. Teisė atsijungti taip pat turi būti įtvirtinta visoje ES taikomoje priemonėje.

2.15.

Paskutinis skaitmenizacijos aspektas veikia ne tik įmonių savininkus, bet ir visuomenę apskritai. Per tris pastaruosius dešimtmečius, ypač per pastaruosius dešimt metų įvyko ryškus perėjimas prie skaitmeninių technologijų pritaikymo visose socialinėse aplinkose ir žmogaus veikloje. Tai iš esmės suformavo vadinamuosius „skaitmeninius vartotojus“, nes vis daugiau žmonių pasikliauna skaitmenizacija praktiškai visose savo kasdienio gyvenimo srityse. Skaitmenizacija pamažu tampa pagrindu, kuriuo remdamosi daugybė įvairių organizacijų bendrauja su klientais, tačiau būtų neteisinga manyti, kad visi asmenys, nepaisant jų amžiaus, sugeba neatsilikti nuo naujų skaitmeninių pokyčių.

2.16.

Todėl turime atskirti skaitmenizaciją nuo skaitmeninės transformacijos. Būtent skaitmeninė transformacija reiškia verslo ir socialinės srities veiksmų pavertimą skaitmeninio pasaulio elementais, kaip mes visi įvairiais aspektais patyrėme pandemijos metu, pavyzdžiui, daugiau dirbant nuotoliniu būdu.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Vykstanti mūsų visuomenės ir ekonomikos skaitmenizacija tik augs ir gilės, ir nors skaitmenizacija žada dar daugiau socialinių ir ekonominių pranašumų, tačiau taip pat nerimaujama dėl jos poveikio skaldant visuomenę ir dėl to, ar vis daugiau žmonių iš tikrųjų yra skaitmeniškai sumanūs. Teoriškai proveržio technologijos skatina socialinę įtrauktį, o ne didina atotrūkį tarp skaitmeniškai sumanių ir ne tokių sumanių žmonių, tačiau tikrovė gali būti kiek kitokia. Daug žmonių tiesiog nespėja prisitaikyti prie greito skaitmeninės transformacijos tempo. Tai ypač būdinga vyresniems žmonėms, neįgaliesiems ir žmonėms, gyvenantiems kaimo ir atokiuose regionuose.

3.2.

Nors skaitmenizacija reikalinga visiems, siekiant padidinti efektyvumą ir produktyvumą, taip pat paspartinti socialinę ir ekonominę plėtrą pasaulyje po pandemijos, skaitmeninė transformacija turi būti vykdoma teisingai. Tai reiškia, kad skaitmeninės transformacijos politika, skirta ir viešajam, ir privačiajam sektoriui, turi būti įtrauki, bet kokia kaina vengiant visuomenės grupių, tokių kaip pagyvenę žmonės, socialių ir ekonominių palankių sąlygų neturintys asmenys, neįgalieji ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, atskirties.

3.3.

Norint pasiekti įtraukumo, valdžios institucijos turi nustatyti išsamias strategijas ir palaikymo priemones, kad būtų užtikrinti skaitmeninių viešųjų paslaugų ir produktų sąveikumas, kokybė, orientavimas į žmogų, skaidrumas, apsauga, saugumas ir viešųjų skaitmeninių paslaugų ir produktų prieinamumas, taip pat optimalios galimybės naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir ekonominėmis bei kultūrinėmis galimybėmis. Šiomis aplinkybėmis viešojo administravimo institucijos gali naudoti skaitmenizacijos priemones, kad įtrauktų piliečius į skaitmeninių viešųjų paslaugų kūrimą, kartu užtikrindamos, kad tokios paslaugos atitiktų jomis besinaudojančių piliečių poreikius ir pageidavimus.

3.4.

Pirmiausia, siekiant įtraukumo reikia didžiulių Vyriausybių investicijų ir daroma prielaida, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įtraukumas užims svarbią vietą planuojamoje skaitmeninėje transformacijoje, panaudojant ES Teisingos pertvarkos fondą kaip priemonės „Next Generation ES“ dalį, taip pat Skaitmeninės Europos programą ir Europos struktūrinius ir investicinius fondus (ypač ERPF ir ESF+). Tačiau dėl Teisingos pertvarkos fondo buvo išreikštos abejonės dėl jo tinkamumo spręsti pereinamojo laikotarpio skaitmenizacijos ir klimato kaitos problemas (2). Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi vykdyti skaitmenizaciją ir paspartinti naujos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant 5G, diegimą.

3.5.

Skaitmeninės transformacijos banga, kalbant apie jos tempą, apimtis ir mastą, neturi precedento. Nėra realu tikėtis, kad visos įmonės, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonės greitai ir sėkmingai prisitaikys prie šios precedento neturinčios pokyčių bangos. Nukentėjusiųjų dėl transformacijos gali būti tiek pat, kiek sėkmės pavyzdžių, nebent įmonėms bus suteikta laiko prisitaikyti ir joms bus skiriamos atitinkamos priemonės.

3.6.

Tokios priemonės turėtų apimti įmonėms teikiamą infrastruktūrą, reikalingą skaitmeninei transformacijai paremti, ir atitinkamą teisinę sistemą, kuri būtų proporcinga ir tinkama šiam tikslui. Taip pat svarbu, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų kuriant ir patvirtinant skaitmeninius sprendimus ir taip sukurtų tinklą, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi. Kitos priemonės galėtų apimti mokesčių kreditus, kad būtų toliau skiriamos verslui reikalingos investicijos į skaitmeninę įmonių veiklos ir darbo procesų transformaciją.

3.7.

Išankstinė sąlyga patikimai skaitmenizacijai yra rinka, kuria vartotojai gali pasitikėti, kurioje jais nebus manipuliuojama ir kurioje jie galės priimti sprendimus tikrai atviroje ir konkurencingoje aplinkoje. Tačiau padėtis dažnai būna priešinga, jei turėsime omenyje tam tikrų rinkų koncentraciją (socialiniai tinklai, komunikacijos programėlės, paieškos programos, operacinės sistemos ir kt.) ir dažnai pažeidžiamas vartotojų teises. EESRK nuomonėje dėl naujos vartotojų darbotvarkės (INT/922 (3)) pabrėžiama, kad vartotojų apsaugos taisyklės turi būti pritaikytos ir skaitmeniniam pasauliui. Dėl naujus išbandymus keliančių besiformuojančių skaitmeninių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), daiktų internetas (IoT) ir robotika, reikia sustiprinti dabartinę vartotojų apsaugą.

3.8.

Kita išankstinė sąlyga norint pasiekti norimų skaitmeninės transformacijos rezultatų yra visų dydžių įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, pasiruošimas skaitmeninei transformacijai. Tai apima paramą iš tinkamų finansinių išteklių ir mokymo programas, skirtas tam, kad smulkaus verslo savininkai ir darbuotojai susipažintų su naujausiomis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Antra, apie visus šių esminių pokyčių aspektus reikia pranešti visiems darbuotojams. Trečia, būtina didinti informuotumą apie būtinybę taikyti naujus darbo, elgesio ir bendravimo metodus, atsižvelgiant į precedento neturinčius pokyčius organizacijos kultūroje.

3.9.

Dėl skaitmeninės transformacijos labai išaugo skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa beveik visose pramonės šakose, nuo gamybos iki finansinių paslaugų ir kitų sričių, o artimiausioje ateityje ši paklausa tik didės. Todėl būtina, kad valdžios institucijos ir įmonės toliau investuotų į visiems pasiekiamą švietimą ir mokymą, įskaitant profesinį rengimą, tam kad skaitmeninė transformacija vyktų sklandžiai ir turint reikiamų talentų, o žmonės ir įmonės galėtų pasinaudoti šio perėjimo teikiama nauda. Tai taip pat turėtų apimti mokymus apie veiklą skaitmeninėse platformose.

3.10.

Įsibėgėjant skaitmeninei transformacijai, per ateinančius metus reikia gerokai padidinti besimokančiųjų STEM švietimo programose skaičių. Įgauti STEM įgūdžių būtina, norint palaikyti transformaciją, mažinti lyčių nelygybę ir išauginti naują inovatorių kartą. STEM mokymo programos padės sustiprinti ekonomiką ir sukurti darbo vietų.

3.11.

Skaitmeninė transformacija padidino darbo intensyvumą ir nesaugumą, todėl tai kelia rimtus išbandymus darbuotojų apsaugai, atstovavimui ir sąžiningam elgesiui su jais. 2019 m. priimtoje TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities buvo pasiūlytas į žmogų orientuotas požiūris diegiant naujas technologijas darbo aplinkoje. Tačiau mūsų laukia sunkus uždavinys – kaip tai paversti veiksminga politika, teisės aktais ir priemonėmis, apsaugančiomis darbuotojus ir užtikrinančiomis tinkamą atstovavimą. Štai kodėl nuspręsta, kad visoje ES reikia atlikti politikos (ir, galbūt, proporcingų ir tikslus atitinkančių teisės aktų) ir priemonių peržiūrą; tai leistų ne tik užtikrinti politikos nuoseklumą, bet ir įtraukti atitinkamas suinteresuotąsias šalis į politikos kūrimą, pagrįstą pagrindiniu tikslu – socialiniu teisingumu.

3.12.

Galiausiai, bet kokioje diskusijoje apie visiems skirtą skaitmenizaciją būtina kalbėti apie jos sąsają su žalesne ES ekonomika ir ES anglies dioksido poveikio neutralumo tikslais, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų būti pabrėžiamos iniciatyvos, kuriomis remiami šie tikslai.

3.13.

„Žalioji ir skaitmeninė“ pertvarka turėtų ne tik eiti koja kojon – tai taip pat svarbu skatinant naujoves visoje ES. Toks pavyzdys galėtų būti blokų grandinės technologijos, skirtos tiekimo grandinei optimizuoti ir efektyvumui padidinti; jos padėtų sumažinti išteklių sunaudojimą, kartu stebint komponentus, produktus ir medžiagas, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti neutralizuoti ar kompensuoti išmetamųjų teršalų kiekį, kai jų tvarkymo būdai yra techniškai sudėtingi ar brangūs. Labai svarbu tapti „žaliais ir skaitmeniniais“, tačiau, kaip buvo pabrėžta šioje nuomonėje, teisingumas visuomenės nariams visada turėtų būti pagrindinis įgyvendinimo principas. Kitaip tariant, visiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamais privalumais, pavyzdžiui, taikant naujausias technologijas, leidžiančias teikti pažangias, nepertraukiamas ir vartotojui nebrukamas paslaugas energetikos, saugumo, mobilumo, sveikatingumo ir bendruomenės srityse, kurios kartu padėtų pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą.

3.14.

Suprantame, kad tai pasiekti nelengva, tačiau būtent todėl į skaitmenizacijos planus, susijusius su žalesnės ES ekonomikos kūrimu, turėtų būti įtrauktas konsultavimasis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir analizė, pagrįsta socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis, o pagrindinis dėmesys turi būtų skiriamas vidutinės trukmės ir ilgalaikiams tikslams, kurie iš tikrųjų keičia europiečių gyvenimą.

---

(1)  Tai atitinka Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (2020 m. birželio 9 d.), kuriose Taryba „ragina Komisiją pasiūlyti sustiprintą ES skaitmeninės valdžios politiką, atsižvelgiant į visų piliečių ir privačių subjektų e. įtrauktį, siekiant užtikrinti viešojo administravimo institucijų skaitmeninės transformacijos visose ES valstybėse narėse koordinavimą ir rėmimą, įskaitant saugių tarpvalstybinių viešojo sektoriaus duomenų srautų ir paslaugų sąveikumą ir bendrus standartus.“

(2)  https://www.epsu.org/article/proposed-transition-fund-really-just.

(3)  OL C 286, 2021 7 16, p. 45.