Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija)

(COM(2021) 85 final – 2021/0045 (COD))

(2021/C 374/06)

Pranešėjas

Christophe LEFÈVRE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 3 24 Europos Sąjungos Taryba, 2021 3 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 0 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pažymi, kad Komisijos pasiūlymas yra susijęs su:

—	infrastruktūros, susijusios su baltųjų zonų panaikinimu ir dideliu junglumu, diegimu ir naujos kartos technologijų (5G) diegimu,

—	tikslu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir judriojo ryšio tinklų operatorių konkurenciją,

—	tikslu sukurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atkurtos bendrosios rinkos kliūtys.

1.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu bus padidintas mažmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, visų pirma pagal sutarčių sąlygas:

—	nurodant, kokios paslaugų kokybės galima tikėtis naudojantis tarptinkliniu ryšiu Europos Sąjungoje,

—	informuojant apie pridėtinės vertės paslaugas, apie tai, už kurių rūšių paslaugas gali būti taikomi didesni mokesčiai, ir panašią informaciją pateikiant SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį,

—	pateikiant informaciją apie įvairius susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis būdus.

Apskritai šiuo pasiūlymu bus padidintas vartotojų apsaugos lygis.

1.3.

Nors tyrimas atskleidė, kad vietinio tinklo, kuriuo naudojamasi tarptinkliniam ryšiui, prieinamumas sumažėjo, pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugos (tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis) būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo šalyje, suteikiant neribotą prieigą prie esamų tarptinklinio ryšio naujausių kartų ir tinklo technologijų. Tais atvejais, kai vietos infrastruktūros kokybė yra nepakankama, EESRK rekomenduoja didinti investicijas į šią infrastruktūrą, visų pirma siekiant gerinti baltųjų zonų aprėptį, taip pat nustatyti būtiniausius kriterijus, kuriuos operatoriai turėtų palaipsniui įgyvendinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis šiomis paslaugomis.

1.4.

Palankiai vertintina ir tai, kad sumažintos didžiausios kainos (angl. pricecaps), kurias lankomų šalių tinklai gali taikyti operatoriams, kurių klientai lankosi jų šalyse, tačiau šio sumažinimo mastas nepakankamas, atsižvelgiant į skirtumą tarp perskaičiuotų kainų ir tarptinklinio ryšio faktinių sąnaudų lankomos šalies tinkle. Dėl to didėja pagrindinės abonentinės sutarties kaina vartotojams ir mažėja virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių (angl. mobile virtual network operator, MVNO), kurie turi pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas iš didžiųjų judriojo ryšio operatorių, konkurencingumas. Ypač sparčiai didėja duomenų vartojimas. Kad virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatoriams ir smulkiems judriojo ryšio tinklų operatoriams nebūtų padarytas neigiamas poveikis masto didinimo požiūriu, didžiausios didmeninės kainos turi proporcingai mažėti tiek, kiek didėja vartojimas.

1.5.

EESRK turėtų pritarti tinkamiausiai galimybei pasiūlyme „3 galimybė. Tvarus ir iš tiesų veikiantis tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis (TRSŠK) (tinkamiausia galimybė)“ ir užtikrinti didesnį didžiausių kainų sumažėjimą, nei nurodyta pasiūlyme.

1.6.

Nors pasiūlymu dėl reglamento didinamas pridėtinės vertės mokesčių skaidrumas, susijęs su pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių serijomis, sukuriant centralizuotą ES duomenų bazę, kurioje operatoriai gali susipažinti su informacija apie šias numerių serijas, Komitetas rekomenduoja pasiūlyme numatyti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

1.7.

Nors apibūdinant naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu reglamente kalbama apie „sąžiningą naudojimą“, Komitetas apgailestauja, kad jame visiškai nenurodytos ribos ir nenustatomos sąžiningo naudojimo taisyklės, taikomos neribotų tarifų planams, ir nenustatomos tarptautinių skambučių kainos, neatsižvelgiant į tai, ar pirminis klientas naudojasi tarptinkliniu ryšiu, ar ne. Komitetas siūlo išbraukti terminą „su sąlyga, kad <…> bus naudojamasi sąžiningai“, nes nepaaiškinta jo taikymo sritis, o šiuo metu šiuo argumentu naudojasi operatoriai, kad labai apribotų fiksuoto dydžio mokėjimo už tarptinklinį ryšį taikymą.

1.8.

1.9.

Komitetas ypač daug dėmesio skiria situacijoms, susijusioms su judriojo ryšio prietaisų naudojimu tarpvalstybinėje zonoje su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir rekomenduoja:

—	reikalauti, kad operatoriai, veikiantys Europos Sąjungos teritorijoje, nustatytų tarptinklinio ryšio mokestį ES TRSŠK, taikomą šioms šalims arba kaimyninei geografinei vietovei,

—	sudaryti tarptautinius susitarimus, kad būtų išplėstas tarptinklinis ryšys ES TRSŠK su šiomis ES šalių kaimyninėmis šalimis.

1.10.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis visų tyrimų ir konsultacijos dėl Europos reglamento persvarstymo buvo atlikta prieš COVID-19 krizę. Dėl šios krizės buvo drastiškai apribotos kelionės Europos viduje, buvo masiškai naudojamasi nuotolinio darbo priemonėmis, internetu transliuojamos universitetų paskaitos, ypač studentams pagal programą „Erasmus+“.

1.11.

Komitetas pabrėžia, kad Europos Sąjungoje vis dar yra daug vietovių, kuriose vietine linija neteikiamas plačiajuostis ryšys, ir ypač atkreipia dėmesį į nepakankamą spartą, kad būtų galima patenkinti šių vaizdo konferencijų, kurioms sunaudojama daug duomenų ir kurios nebūtinai transliuojamos tarptinkliniu ryšiu, lemtą paklausą.

1.12.

Komitetas rekomenduoja gerokai sustiprinti šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio aprėpties teritorijose strategiją ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo vietine linija arba per judriojo ryšio tinklus pajėgumus.

1.13.

EESRK rekomenduoja įgyvendinti Europos reglamentą, kad galiausiai Europos Sąjungoje būtų sukurta tikra bendroji rinka ir sudarytos sąlygos vartotojams, Europoje sudariusiems abonentinę telefono ryšio sutartį, skambinti ir naudoti duomenis judriuoju ir fiksuotuoju ryšiu, taikant „vietinį“ tarifą ir tokia pat sparta bei suteikiant tokias pat galimybes naudotis infrastruktūra, neatsižvelgiant į šalį, iš kurios skambinama ar kurioje priimami skambučiai.

1.14.

Komitetas nerimauja dėl siūlomo didžiausių didmeninių kainų peržiūros metodo pakeitimo deleguotuoju aktu ir rekomenduoja išsamiai persvarstyti teisės aktus, atsižvelgiant į visuomeninius tarptinklinio ryšio plėtros aspektus.

2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Pasiūlymu siekiama pratęsti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 531/2012 (1), kuris nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d., galiojimą. Pasiūlymu numatoma pakoreguoti didžiausias didmenines kainas, kad būtų užtikrintas mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalyje taikomomis kainomis teikimo tvarumas. Juo taip pat nustatomos naujos skaidrumo didinimo priemonės ir siekiama užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas, t. y. kad būtų gaunama kokybiška paslauga ir kad būtų galima tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 buvo keletą kartų iš dalies pakeistas, todėl šio pasiūlymo tikslas – išdėstyti jį nauja redakcija, kad jis taptų aiškesnis, ir šia nauja redakcija pakeisti visus teisės aktus, kuriais jis buvo iš dalies keičiamas.

2.2.

Pagrindinių siūlomų pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai galėtų tvariai teikti tarptinklinį ryšį savo šalies kainomis ir padengti savo sąnaudas didmeniniu lygmeniu. Siūloma ES lygmeniu nustatyti mažesnes nei iki 2022 m. birželio 30 d. galiosiančios didžiausias didmenines tarptinkliniu ryšiu atliekamų skambučių, siunčiamų SMS žinučių ir perduodamų duomenų kainas.

2.3.

Be taikomų didžiausių didmeninių kainų sumažinimo, pasiūlyme numatomi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas galutiniams naudotojams, sudaryti palankesnes inovacijų ir naudojimosi tinklais sąlygas ir kartu nustatyti perspektyvią vartotojams ir operatoriams skirtą reguliavimo sistemą.

2.4.

Apskritai pasiūlymu prisidedama prie tikslo kurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą ir užmojo kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis, kad žmonės turėtų daugiau galimybių megzti ryšius, bendrauti ir palankesnėmis sąlygomis vykdyti profesinę ir komercinę veiklą bendrojoje rinkoje. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad bendrosios rinkos kliūtys, kurios buvo pašalintos panaikinus papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, nebūtų atkurtos.

3. Teisinis pagrindas

3.1.

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – 114 straipsnis, įprastos teisėkūros procedūros, kuria siekiama kurti vidaus rinką arba gerinti jos veikimą, pagrindas (SESV 26 straipsnis).

4. Bendrosios pastabos

4.1.

Komitetas palankiai vertina šį Europos reglamento projektą ir mano, kad būtina, jog pasiūlymu galiausiai būtų siekiama suteikti vartotojams tokio pat lygio paslaugas užsienyje, kaip ir jų šalyje, ir užtikrinti tokio pat lygio vartotojų apsaugą. Tačiau operatoriams turėtų būti suteikta galimybė derėtis dėl savo didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų pagal savo komercinius poreikius. Reglamentu neturėtų būti įvestas apribojimas, kad didmeninės prieigos susitarimus galima sudaryti tik su tais operatoriais, kurie valdo pažangiausius tinklus.

4.2.

Komitetas pažymi, kad Komisijos pasiūlymas yra susijęs su:

—	infrastruktūros, susijusios su baltųjų zonų panaikinimu ir dideliu junglumu, diegimu ir naujos kartos technologijų (5G) diegimu,

—	tikslu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir judriojo ryšio tinklų operatorių konkurenciją,

—	tikslu sukurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atkurtos bendrosios rinkos kliūtys.

4.3.

EESRK pažymi, kad nuo 2018 m. Komisija vykdė poveikio tyrimus, visų pirma 12 savaičių trukmės viešas konsultacijas 2020 m., apimančias: 1) mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas (paaiškinimus ir priemones, susijusius su paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis ir susisiekimu su skubios pagalbos tarnybomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu); 2) didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą; 3) su Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 susijusią administracinę naštą ir galimų supaprastinimo priemonių poveikį.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu bus padidintas mažmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, visų pirma pagal sutarčių sąlygas:

—	nurodant, kokios paslaugų kokybės galima tikėtis naudojantis tarptinkliniu ryšiu Europos Sąjungoje,

—	informuojant apie pridėtinės vertės paslaugas, apie tai, už kurių rūšių paslaugas gali būti taikomi didesni mokesčiai, ir panašią informaciją pateikiant SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį,

—	SMS žinutėje, visų pirma kuria sveikinama atvykus į šalį, pateikiant informaciją apie įvairius susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis būdus.

4.5.

2019 m. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) atliktas tyrimas atskleidė, kad tarptinklinio ryšio paslaugų prieinamumas sumažėjo, o visoje teritorijoje įgyvendinama techninių patobulinimų strategija. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo šalyje, ir jų kokybė būtų tokia pat, kaip savo šalyje teikiamų paslaugų ir kad judriojo ryšio tinklų operatoriai galėtų suteikti prieigą prie visų esamų tinklo technologijų ir visų kartų tinklų.

4.6.

Taigi siūlomos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti teisėti vartotojų lūkesčiai ir įgyvendinti pradiniai tarptinklinio ryšio reglamento užmojai. Tais atvejais, kai vietos infrastruktūros kokybė yra nepakankama, EESRK rekomenduoja didinti investicijas į šią infrastruktūrą, visų pirma siekiant gerinti baltųjų zonų aprėptį, taip pat nustatyti būtiniausius kriterijus, kuriuos operatoriai turėtų palaipsniui įgyvendinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis šiomis paslaugomis.

4.7.

Galima palankiai vertinti ir tai, kad sumažintos didžiausios kainos (angl. pricecaps), kurias lankomų šalių tinklai gali taikyti apsilankiusiems operatoriams, tačiau šio sumažinimo mastas nepakankamas, atsižvelgiant į skirtumą tarp perskaičiuotų kainų ir tarptinklinio ryšio faktinių sąnaudų lankomos šalies tinkle. Dėl to didėja pagrindinės abonentinės sutarties kaina vartotojams ir mažėja virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių, kurie turi pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas iš didžiųjų judriojo ryšio operatorių, konkurencingumas.

4.8.

EESRK turėtų pritarti tinkamiausiai galimybei pasiūlyme „3 galimybė. Tvarus ir iš tiesų veikiantis TRSŠK (tinkamiausia galimybė)“ ir užtikrinti didesnį didžiausių kainų sumažėjimą, nei nurodyta pasiūlyme.

4.9.

Pasiūlymu didinamas didmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, susijęs su pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių serijomis, sukuriant centralizuotą ES pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų duomenų bazę, kuria gali naudotis operatoriai.

4.10.

Komitetas rekomenduoja pasiūlyme numatyti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

4.11.

Pasiūlymu užtikrinama, kad vartotojai galėtų tarptinkliniu ryšiu nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, imantis konkrečių priemonių didmeniniu lygmeniu, įskaitant nemokamą skambutį ir geografinės vietos nustatymą.

4.12.

Pasiūlymu dėl reglamento iš tiesų siekiama pašalinti anomalijas, pastebėtas vartotojui, sudariusiam abonentinę sutartį šalyje, kurioje teikiamas tarptinklinis ryšys, naudojantis tarptinklinio ryšio tinklu (ryšio sklandumas, ribota prieiga prie 3G arba 4G ir kt.), tačiau EESRK pažymi, kad pasiūlymu nereglamentuojama praktika, kuri, jo nuomone, yra neįprasta, pavyzdžiui:

—	tai, kad užsienyje ribojamas abonentinėje sutartyje numatytas megabaitų kiekis, kai juo naudojamasi tarptinkliniu ryšiu, ir

—	praktika, susijusi su vis dar per dideliais tarifais, kurie taikomi tarptinkliniu ryšiu nesinaudojantiems vartotojams, kai jie susisiekia su abonentu, sudariusiu judriojo ryšio abonentinę sutartį kitoje šalyje.

4.13.

4.14.

Komitetas ypač daug dėmesio skiria situacijoms, susijusioms su judriojo ryšio prietaisų naudojimu tarpvalstybinėje zonoje su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir rekomenduoja:

—	reikalauti, kad operatoriai, veikiantys Europos Sąjungos teritorijoje, nustatytų tarptinklinio ryšio mokestį ES TRSŠK, taikomą šioms šalims arba kaimyninei geografinei vietovei,

—	sudaryti tarptautinius susitarimus, kad būtų išplėstas tarptinklinis ryšys ES TRSŠK su šiomis ES šalių kaimyninėmis šalimis.

4.15.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis visų tyrimų ir konsultacijos dėl Europos reglamento persvarstymo buvo atlikta prieš COVID-19 krizę. Dėl šios krizės buvo drastiškai ribojamos kelionės Europos viduje, masiškai naudojamasi nuotolinio darbo priemonėmis, internetu transliuojamos universitetų paskaitos, ypač studentams pagal programą „Erasmus+“.

4.16.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje vis dar yra daug vietovių, kuriose vietine linija neteikiamas plačiajuostis ryšys, ir ypač į nepakankamą spartą, kad būtų galima patenkinti su šiomis vaizdo konferencijomis, kurioms sunaudojama daug duomenų ir kurios nebūtinai transliuojamos tarptinkliniu ryšiu, susijusią paklausą.

4.17.

Komitetas rekomenduoja kokybės požiūriu gerokai sustiprinti šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio aprėpties teritorijose strategiją ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo vietine linija arba per judriojo ryšio tinklus pajėgumus.

4.18.

Kalbant apie įspėjimus dėl naudojimo, atsižvelgiant į vartotojo arba operatoriaus nustatytą viršutinę ribą, Komitetas rekomenduoja reikalauti, kad operatorius iš naujo įspėtų vartotoją kaskart, kai vėl sunaudojamas kiekis, dėl kurio pateikiamas pirmasis įspėjimas, ypač per tą patį skambutį arba duomenų naudojimo seansą. Jei minėtų perspėjimų nepavyksta atlikti arba jie nėra įgyvendinami, turėtų būti numatyti piktnaudžiavimo mokesčių kompensavimo mechanizmai.

4.19.

Kalbant apie planuojamą sukurti centralizuotą pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių duomenų bazę, Komitetas rekomenduoja įtraukti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

4.20.

4.21.

Komitetas nerimauja dėl siūlomo didžiausių didmeninių kainų peržiūros metodo pakeitimo deleguotuoju aktu. Todėl vertėtų išsamiai persvarstyti teisės aktus, atsižvelgiant į visus visuomeninius tarptinklinio ryšio plėtros aspektus. Šiuo požiūriu svarbi Europos Parlamento ir organizuotos pilietinės visuomenės nuomonė.

Briuselis, 2021 m. liepos 7 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).