Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano

(COM(2020) 790 final)

(2021/C 341/09)

Pranešėjas	Carlos Manuel TRINDADE
Bendrapranešėjis	Andris GOBIŅŠ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 10
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 1 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijai dėl poreikio imtis veiksmų Europos demokratijos atsparumui padidinti. Be to, Komitetas mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra ir pozityvus, ir reikalingas, todėl iš esmės remia jame siūlomas priemones ir siūlo tam tikroms prioritetinėms sritims skirti daugiau dėmesio ir imtis daugiau atitinkamų veiksmų.

1.2.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra labai aktualus, nes esama ženklų, verčiančių nerimauti, kad teisinė valstybė silpnėja dėl mūsų demokratijai iškilusių grėsmių tiek Sąjungos viduje, tiek dėl išorės veiksnių.

1.3.

EESRK yra susirūpinęs dėl mėginimų keliose valstybėse narėse pasinaudoti sudėtinga padėtimi, kurią sukėlė COVID-19, susilpninti teisinę valstybę. Komitetas mano, kad Komisija dėl to turėtų imtis politinių veiksmų.

1.4.

Dėl tolesnėse trijose pastraipose išdėstytų priežasčių EESRK rekomenduoja Komisijai į savo veiksmų planą įtraukti atskirą papildomą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimo ir demokratijos darbo srityje skatinimo skyrių, kuris, Komiteto nuomone, yra labai svarbus ir kuriam parengti šios nuomonės 6 dalyje pateikiami konkretūs pasiūlymai.

1.5.

EESRK laikosi nuomonės, kad greta į Europos demokratijos veiksmų planą jau įtrauktų sričių, Europos demokratijos skatinimas turėtų apimti demokratinio dalyvavimo ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis stiprinimą, pilietinės visuomenės dalyvavimą ir demokratiją visais aspektais ir visose srityse, įskaitant, be kita ko, demokratiją darbo srityje. EESRK mano, kad šie demokratijos įgyvendinimo aspektai turėtų būti įtraukti į Europos demokratijos veiksmų planą, nes kiekvienas jų turi savo pranašumų, kurie didina demokratijos dinamiškumą ir atsparumą.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad siūlomame veiksmų plane nenagrinėjamas svarbus visuomenės sutarties vaidmuo mažinant nelygybę ir skatinant europiečius laikytis demokratinių idealų, taip pat nesiūloma jokių priemonių šiam vaidmeniui stiprinti, nepripažįstamas ir neremiamas socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos ir nepabrėžiamas šių sričių indėlis užtikrinant Europos demokratijos stabilumą.

1.7.

Be to, EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pilietiniam dialogui, kuris yra būtina išankstinė bet kokios demokratijos sąlyga siekiant užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas būtų aukščiausios kokybės ir prisiimama kuo didesnė atsakomybė už jį, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje. EESRK pakartoja savo rekomendaciją Komisijai, pateiktą nuomonėje SOC/627 (1) dėl metinio pilietinės visuomenės forumo pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais įsteigimo.

1.8.

EESRK nuomone, į Europos demokratijos veiksmų planą turėtų būti įtraukta plataus masto iniciatyva, skirta skatinti švietimą demokratijos ir pagrindinių teisių klausimais, kuris yra itin svarbus demokratinėms vertybėms apsaugoti ir aktyviam pilietiškumui užtikrinti, visų pirma kalbant apie jaunimą.

1.9.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos demokratijos veiksmų plane būtų atsižvelgta į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą ir ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti šią direktyvą.

1.10.

Kalbant apie priežiūrą, EESRK ragina pasirūpinti, kad interneto platformoms būtų nustatyta skaidrumo ir atskaitingumo prievolė, ir pritaria sumanymui sukurti reguliavimo mechanizmą Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto sistemoje, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai, neapykantos retorikai ir manipuliacijoms.

1.11.

EESRK ragina Europos institucijas skubos tvarka imtis siūlomų veiksmų, kad būtų užtikrintas žurnalistų saugumas ir tinkamos darbo sąlygos ir užkirstas kelias jų ir kitų visuomenei naudingą veiklą vykdančių aktyvistų, nukentėjusių dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), persekiojimui.

2. Kontekstas

2.1.

Europos Sąjungos pagrindas – „visuotinės vertybės, kurias sudaro neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė“ (2) ir ES yra erdvė, kurioje pagrindines teises gina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (3).

2.2.

EESRK tvirtai tiki Europos demokratinėmis vertybėmis, ryžtingai remia Komisijos pastangas jas išsaugoti ir stiprinti ir dar kartą patvirtina savo išvadas, išdėstytas ankstesnėse nuomonėse dėl demokratijos ir teisinės valstybės (4). Piliečiai negali pamiršti ar nuvertinti demokratijos ar teisinės valstybės svarbos mūsų visuomenėje.

2.3.

Istorija rodo, kad demokratija turi būti aktyviai skatinama ir nuolat ginama nuo pakartotinių išpuolių. Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytose politinėse gairėse Europos Sąjungai „naujas Europos demokratijos postūmis“ nurodytas kaip vienas iš šešių jos programos prioritetų (5).

2.4.

Dėl skaitmeninimo atsirandantys gilūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kuriuos COVID-19 pandemija tik paspartino, sukuria naujus rizikos veiksnius ir didina pažeidžiamumą, įskaitant tradicinių vienodų galimybių mechanizmų, kuriais gali naudotis rinkimų kampanijų kandidatai, silpnėjimą, nekontroliuojamą politinių veikėjų finansavimą, priekabiavimą prie žurnalistų, melagingos informacijos skleidimą ir koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kibernetinius išpuolius ir daugelį kitų elgesio formų, kurios kelia pavojų sąžiningiems rinkimams. Taip pat galima matyti pavojų, kylantį žiniasklaidos ir informacijos pliuralizmui bei viešosioms diskusijoms, išpuolius prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir silpnėjančią pilietinę visuomenę.

2.5.

COVID-19 pandemija taip pat turėjo poveikio Europos valstybių demokratijos kokybei, nes prireikė išskirtinio atsako į šią visuomenės sveikatos krizę. Venecijos komisija išnagrinėjo šias priemones ir padarė išvadą, kad COVID-19 krize neturėtų būti pasinaudota kaip galimybe parlamentų sąskaita stiprinti Vyriausybes (6). Ji taip pat nurodė, kad reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad būtų parengta reikalinga reguliavimo sistema, taip pat nustatyti, kokiu mastu kai kurios iš šių priemonių galėtų būti ilgainiui išlaikytos.

3. Europos demokratijos veiksmų planas

3.1.

Europos demokratijos veiksmų planu, kuris, Komiteto nuomone, yra ir reikalingas, ir savalaikis, ypač šiuo laikotarpiu, kai demokratijai Europoje kyla didelių sunkumų, kuriuos dar labiau pagilino kovos su COVID-19 priemonės, nustatoma sustiprinta ES politikos sistema ir konkrečios priemonės, suskirstytos į tris sritis:

—	laisvų ir sąžiningų rinkimų bei aktyvaus demokratinio dalyvavimo skatinimas;

—	laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas;

—	kova su dezinformacija (7).

3.2.

Siūlomame Europos demokratijos veiksmų plane taip pat numatyta suteikti piliečiams ir pilietinei visuomenei priemonių kovoti su demokratijai ir teisinei valstybei kylančiomis grėsmėmis, laikant tai kompleksiniu klausimu, siejamu su visoms trims sritims.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Demokratijos padėtis Europoje ir Europos demokratijos veiksmų plano poreikis

4.1.1.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl didelių su demokratija ir visuomenės pasitikėjimu susijusių pastarųjų metų problemų, su kuriomis susiduria valdymo institucijos, kaip pirmiausia matyti, inter alia, iš mažesnio rinkėjų aktyvumo, daugybės teisinės valstybės principo pažeidimų įvairiose valstybėse narėse, populizmo ir neapykantos retorikos apraiškų ir plitimo, spaudimo žurnalistams ir netgi smurto prieš juos, išpuolių prieš žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos, neteisėto kišimosi į rinkimų procesus iš vidaus ir iš išorės skleidžiant dezinformaciją, teikiant netinkamą finansavimą ir darant išorės įtaką, mėginimų silpninti organizuotą pilietinę visuomenę ir jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir nuvertinti ar net nuslopinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

4.1.2.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra teigiamas ir reikalingas dokumentas, ir iš esmės remia jame siūlomas priemones, tačiau pateikia konkrečių pastabų nuomonės 5 dalyje ir pasiūlymų – 6 dalyje.

4.1.3.

EESRK apgailestauja, kad rengiant Europos demokratijos veiksmų planą buvo menkai pasinaudota dialogo procesu, nes tokios konsultacijos būtų padidinusios plano veiksmingumą.

4.2. Europos demokratijos veiksmų plano taikymo sritis ir įgyvendinimas

4.2.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad demokratijos Europoje skatinimo veiksmai turi apimti sąžiningų rinkimų apsaugą, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stiprinimą ir kovą su bet kokia dezinformacija ir kišimusi, bet neturėtų jais apsiriboti.

4.2.2.

EESRK mano, kad reikia išplėsti Europos demokratijos veiksmų plano aprėptį ir į jį įtraukti atskirą skyrių, skirtą aktyvaus pilietiškumo, užtikrinamo įtraukiant pilietinę visuomenę, svarbai (žr. nuomonės 6 dalį).

4.2.3.

EESRK nuomone, Europos demokratijos veiksmų plane demokratija turėjo būti labiau vertinama nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

4.2.4.

Komitetas taip pat mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas turi apimti visus Europos demokratijos aspektus ir sritis, įskaitant su darbu susijusią demokratiją ir struktūrišką dialogą su pilietine visuomene.

4.2.5.

EESRK tikisi, kad įgyvendinant veiksmų planą bus atsižvelgta į tai, kad Europos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant demokratines vertybes ir normas, parodydama vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumo pavyzdį.

4.2.6.

EESRK mano, kad Europos Sąjunga turi imtis veiksmų stiprinti Europos demokratijos atsparumą, jos visuomenės sutartį ir ekonominį konkurencingumą, laikydamasi Konferencijos dėl Europos ateities tikslų.

4.3. Europos demokratijos veiksmų plano integravimas į ES politiką ir veiksminga jo įgyvendinimo stebėsena

4.3.1.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų plano sėkmei užtikrinti jis turėtų būti glaudžiai susietas su kitomis vykdomomis iniciatyvomis ES lygmeniu, kuriomis prisidedama prie tų pačių tikslų, ir ypač su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimu, Europos teisinės valstybės mechanizmu ir Europos socialinių teisių ramsčio ir naujų lygybės strategijų taikymu, ir apgailestauja, kad šios sąsajos nėra pakankamai aiškios. EESRK rekomenduoja paaiškinti sąsajas tarp įvairių veiksmų planų ir užtikrinti šių sąsajų veiksmingumą.

4.3.2.

EESRK primena Komisijai, kad savo nuomonėje SOC/627 jis siūlė įsteigti metinį pilietinės visuomenės forumą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais. Todėl jis siūlo į veiksmų planą įtraukti atskirą skyrių apie demokratijos padėtį, kuriame būtų nagrinėjamas Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio taikymo klausimas.

4.3.3.

EESRK apgailestauja, kad kartu su Europos demokratijos veiksmų planu nepateikta stebėsenos sistema ir modelis, pagal kurį būtų vertinama pažanga, taip pat pažymi, kad daugelio priemonių atveju nenustatyta jokių datų, todėl bus sudėtinga laiku atlikti 2023 m. numatytą vertinimą. EESRK siūlo nustatyti tinkamą stebėsenos sistemą. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį galėtų atlikti teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, kaip siūloma šios nuomonės 6 dalyje.

4.3.4.

EESRK pabrėžia, kad siekiant stiprinti demokratiją, būtina gerokai sumažinti socialinę nelygybę, todėl kritiškai vertina veiksmų planą dėl to, kad jame neminimas nei esminis socialinės sanglaudos poveikis Europos demokratijos stabilumui, nei visuomenės sutarties vaidmuo užtikrinant, kad europiečiai laikytųsi demokratinių idealų, taip pat nenumatoma būtinybė imtis veiksmų jai išsaugoti ar stiprinti. EESRK rekomenduoja šį aspektą įtraukti į Europos demokratijos veiksmų planą.

4.4. Skaitmeninimo poveikis demokratinėms visuomenėms

4.4.1.

Išpuolių prieš demokratinį gyvenimą poveikį sustiprina interneto platformų reguliavimo trūkumas (visame pasaulyje plačiai naudojamų platformų yra labai nedaug) ir neaiškių algoritmų naudojimas. Šių platformų atskaitomybei užtikrinti naudojami mechanizmai yra nepakankami. Visos demokratinės valstybės susiduria su iššūkiu užtikrinti, kad rinkėjai dalyvautų rinkimų procese, juo būtų užtikrinamas pliuralizmas ir šis procesas būtų sąžiningas bei skaidrus, ir tam reikia deramo dėmesio bei veiksmų.

4.4.2.

EESRK pakartoja savo nuomonėje NAT/794 (8) išdėstytą poziciją, kad Europos Sąjunga turi priimti politiką, kuria būtų siekiama toliau įtvirtinti skaitmeninę ekonomiką, apimančią mūsų visuomenės vertybes.

4.4.3.

EESRK pritaria nuomonei, kad reikia griežtesnio požiūrio į interneto platformų reguliavimą, siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai subjektai būtų atskaitingi visuomenei, taip pat reikia siekti, kad valdžios institucijos imtųsi pakankamai griežtų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

4.4.4.

EESRK palankiai vertina preliminarius reguliavimo veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti interneto platformų, ypač labai didelių, atskaitomybę, pasitelkiant siūlomą Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą.

4.4.5.

Kovos su dezinformacija praktikos kodekso vertinimą ir atnaujinimą Komitetas taip pat laiko svarbiu tarpiniu etapu, siekiant užtikrinti patikimą dezinformacijos, įskaitant susijusios su COVID–19, poveikio stebėseną, ir atitinkamus interneto platformų veiksmus.

5. Konkrečios pastabos

5.1. Laisvų ir sąžiningų rinkimų bei aktyvaus demokratinio dalyvavimo skatinimas

5.1.1.

EESRK sutinka, kad reikia imtis veiksmų politinės reklamos ir komunikacijos skaidrumui užtikrinti (veiksmų plano 2.1 punktas), ir pritaria, kad būtų priimti Europos teisės aktai, kuriais piliečiams turėtų būti užtikrinamas visiškas remiamo politinio pobūdžio turinio skaidrumas visais sprendimų priėmimo lygmenimis. Nacionalinės institucijos turėtų gauti visą reikiamą informaciją iš socialinės žiniasklaidos tinklų ir kitų platformų, kad galėtų ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

5.1.2.

EESRK pritaria, kad reikia nustatyti papildomus apribojimus dėl itin siauros tikslinės auditorijos pasirinkimo naudojant neaiškius algoritmus ir psichologinių profilių naudojimo politiniame kontekste; Komisija siūlo išnagrinėti šiuos aspektus savo teisėkūros pasiūlyme dėl remiamo politinio pobūdžio turinio skaidrumo.

5.1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai, kurie yra patikimų rinkimų sistemų dalis, yra nuolatinis išbandymas visoms demokratinėms sistemoms; palankiai vertina glaudesnį Europos lygmens bendradarbiavimą rinkimų ES srityje ir ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares plėtoti naujas sustiprinto šios srities bendradarbiavimo formas, siekiant įtraukesnių, skaidresnių ir labiau atstovaujamų rinkimų. Šias pastangas turėtų iliustruoti geriausios patirties pavyzdžių rinkinys.

5.1.4.

EESRK teigiamai vertina priimtą naują Europos Sąjungos veiksmingą mechanizmą, skirtą remti atsparius rinkimų procesus. Jis organizuojamas ir koordinuojamas pasitelkiant Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą (veiksmų plano 2.3 punktas).

5.1.5.

EESRK pritaria Europos demokratijos veiksmų plane išreikštam susirūpinimui dėl užsienio įtakos Europos demokratiniams procesams prevencijos ir kovos su šia įtaka ir mano, kad Europos Sąjunga turėtų priversti atsakingus už tokį kišimąsi subjektus atlyginti padarytą žalą, nustatydama bendras, aiškias ir griežtas sankcijas ir pradėdama įgyvendinti bendrą iniciatyvą dėl kibernetinio saugumo.

5.1.6.

EESRK mano, kad vertinant tiesioginių užsienio investicijų poveikį jau galima atsižvelgti į tai, kad rinkimų procesai pripažinti ypatingos svarbos infrastruktūra (9), ir kad ES veiksmingas mechanizmas, skirtas atspariems rinkimų procesams remti, turėtų apimti tinkamas veiklos sąlygas ir priemones, kuriuos pasitelkus būtų galima užtikrinti procedūrų saugumą, įskaitant kibernetinį rinkimų saugumą visais lygmenimis.

5.1.7.

EESRK norėtų pateikti keletą pasiūlymų, pavyzdžiui, užtikrinti veiksmingą interneto turinio platinimo skaidrumą, visų pirma algoritmų kontrolę, didesnį reklamos ekosistemos internete ir turinio rėmimo ir (arba) slopinimo procesų skaidrumą, suteikti pilietinei visuomenei (akademinės bendruomenės nariams, mokslininkams, žurnalistams, pilietinės visuomenės organizacijoms) ir nepriklausomoms reguliavimo institucijoms priemonių užtikrinti internete veikiančių subjektų atskaitomybę, nustatyti sankcijas nesąžiningai veikiantiems subjektams, ypač kai susiduriama su pasikartojančiomis jų pastangomis išvengti skaidrumo ir atskaitomybės prieš visuomenę.

5.1.8.

EESRK apgailestauja, kad Europos demokratijos veiksmų plane nėra atskiros paramos demokratiniam ir aktyviam dalyvavimui neapsiribojant rinkimais skirtos dalies, taip pat nepripažįstamas socialinio dialogo vaidmuo užtikrinant demokratinį stabilumą ir neįtraukta jokių konkrečių šios srities priemonių. EESRK rekomenduoja į naują plano dalį, siūlomą šios nuomonės 6 dalyje, įtraukti socialinio dialogo, įmonių ir profesinių sąjungų asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų ir teisės į informaciją bei konsultacijas skatinimą.

5.1.9.

Kalbant apie Europos demokratijos veiksmų plane jau pateiktus pasiūlymus dėl demokratinio dalyvavimo skatinimo ir aktyvaus dalyvavimo neapsiribojant rinkimais (veiksmų plano 2.4 punktas), EESRK mano, kad į šį planą turėtų būti įtraukta didelio masto iniciatyva, kuria būtų skatinamas švietimas demokratijos klausimais, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir informacinį raštingumą; Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad kalbant apie pilietiškumo ugdymą siūloma pasinaudoti struktūriniais fondais.

5.1.10.

EESRK primena, kad savo nuomonėje SOC/627 jis ragino parengti plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir piliečių informuotumo apie pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją strategiją, ypač daug dėmesio skiriant aktyviam pilietiškumui.

5.1.11.

Siekiant remti ir stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus, EESRK rekomenduoja valstybėms narėms naudotis struktūriniais fondais, o pačiai Komisijai – pasitelkti savo turimas lėšas.

5.1.12.

Nepriklausomi faktų tikrintojai turėtų gauti tinkamą finansavimą, kad galėtų veikti tikruoju laiku, kaip EESRK jau rekomendavo nuomonėje dėl Kovos su dezinformacija veiksmų plano (10). Reikia stiprinti Komisijos pajėgumus Europos lygmeniu, kad ji galėtų veiksmingiau veikti ir suteikti geresnę paramą valstybių narių veiksmams nacionaliniu lygmeniu.

5.1.13.

EESRK rekomenduoja imtis visų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad neapykantos retorikos įtraukimo į Europos Sąjungos nusikaltimų veikų sąrašą (veiksmų plano 2.4 punktas) nebūtų galima aiškinti kaip žodžio laisvės apribojimo, ir pabrėžia, kad visos šios srities iniciatyvos turi atitikti subsidiarumo principą.

5.1.14.

EESRK teigiamai vertina tai, kad Europos demokratijos veiksmų plane raginama skatinti lygybę visais lygmenimis ir užtikrinti palankesnes sąlygas moterų, LGBTIQ asmenų, nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, asmenų, priklausančių rasinėms ar etninėms mažumoms, neįgaliųjų ir asmenų arba grupių, kurių skaitmeninio raštingumo ir aktyvumo skaitmeninėje erdvėje lygis yra mažesnis, dalyvavimui politiniame gyvenime.

5.2. Laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas

5.2.1.

Kalbant apie žurnalistų saugumą (veiksmų plano 3.1 punktas), EESRK yra susirūpinęs dėl žurnalistų laisvės apribojimo požymių, įskaitant grėsmes jų fiziniam saugumui, ir pripažįsta, kad padėtis kelia nerimą. EESRK nuomone, labai svarbu, kad Komisija iki 2021 m. pabaigos šiuo klausimu pasiūlytų parengti rekomendaciją ir ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares skubiai siūlyti veiksmingus mechanizmus, užtikrinančius žurnalistų apsaugą, redakcinę nepriklausomybę, įvairovę ir pliuralizmą, gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą, šio sektoriaus tvarumui palankią aplinką ir geras žurnalistų darbo sąlygas.

5.2.2.

EESRK reiškia nepritarimą žurnalistų ir kitų visuomenei naudingą veiklą vykdančių aktyvistų persekiojimui strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) forma. ES turi užtikrinti, kad kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo priemones būtų galima taikyti, be kita ko, žurnalistams, aktyvistams, profesinių sąjungų atstovams, akademinės bendruomenės nariams, skaitmeninio saugumo mokslininkams, žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės organizacijoms.

5.2.3.

Kalbant apie žiniasklaidos pliuralizmo rėmimo priemones (veiksmų plano 3.4 punktas), EESRK apgailestauja dėl to, kad Europos demokratijos veiksmų plane nėra aiškiai apibrėžta, kaip turėtų veikti Komisija, kad apsaugotų Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą žiniasklaidos pliuralizmą, visų pirma labai svarbiu žiniasklaidos nuosavybės klausimo atveju. Būtinas griežtesnis Europos Sąjungos požiūris į 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nustatytą faktą, kad kai kurios valstybės narės nėra nustačiusios sistemos, užtikrinančios žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, arba susiduria su kliūtimis, siekdamos veiksmingai viešai atskleisti savininkų tapatybę. Todėl EESRK ragina Komisiją išsamiau išsiaiškinti, kas yra žiniasklaidos rinkoje veikiantys subjektai ir kokios apsaugos priemonės bei sąlygos yra palankios pliuralizmui, taip pat stebėti platinimo tinklų koncentraciją bei tarpininkus, kurie daro vis didesnę įtaką žiniasklaidai ir turiniui bei jo pobūdžiui arba nustato prieigos prie jų sąlygas. Viešos konsultacijos dėl Europos demokratijos veiksmų plano taip pat parodė, kad iš esmės pritariama aiškiai apibrėžtai prievolei visoms žiniasklaidos priemonėms ir įmonėms skelbti išsamią informaciją apie jų savininkų tapatybę.

5.2.4.

EESRK yra susirūpinęs dėl įvairiose valstybėse narėse vykstančių mėginimų pasinaudoti sunkia padėtimi, kuri susiklostė dėl COVID-19 ir susilpnino žiniasklaidos sektorių, ir daryti poveikį spaudos laisvei piktnaudžiaujamais, diskriminuojančiais ir net represiniais veiksmais. EESRK ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėms narėmis, siekiant panaikinti spragą dėl viešosios reklamos paskirstymo žiniasklaidoje taisyklių, kuri buvo nustatyta teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje.

5.2.5.

EESRK prašo Komisijos išnagrinėti mechanizmus, kurie naudojami žiniasklaidos pliuralizmui finansuoti ir inovacijoms, laisvai samdomiems žurnalistams bei vietos žiniasklaidai remti. Galima būtų svarstyti galimybę įvertinti spaudos leidėjų gretutinės teisės taikymą ir veiksmingumą pagal Direktyvą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

5.2.6.

Kadangi valstybės narės turėjo įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą iki 2020 m. rugsėjo 19 d., EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos demokratijos veiksmų plane būtų atsižvelgta į šio proceso vertinimą, ir ragina valstybes nares skubiai pradėti taikyti šią direktyvą.

5.2.7.

EESRK prašo Komisijos išnagrinėti galimybę leisti viešosios žiniasklaidos nemokamą srautinį duomenų siuntimą visose valstybėse narėse, įskaitant, inter alia, kabeliniais tinklais ir tokių paslaugų teikėjus. Tai būtų ryžtingas žingsnis daugiakalbystės, geresnio abipusio supratimo ir glaudesnio bendradarbiavimo link, kuris priartintų ES prie bendros viešosios erdvės, suvienijant jos piliečius įvairovėje bei užtikrinant pliuralizmą.

5.3. Kova su dezinformacija

5.3.1.

EESRK pritaria, kad kovai su dezinformacija būtų skiriama daugiau dėmesio (veiksmų plano 4 dalis), ir mano, kad šiuo tikslu svarbu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą.

5.3.2.

EESRK pabrėžia Skaitmeninių paslaugų akto (veiksmų plano 4.2 punktas) svarbą kalbant apie interneto platformų priežiūrą, atskaitomybę ir skaidrumą ir pritaria, kad reikėtų sukurti dezinformacijos prevencijai skirtą reguliavimo mechanizmą.

5.3.3.

EESRK mano, kad, turint galvoje švietimo demokratijos klausimais svarbą demokratinio gyvenimo kokybei (4.3 punktas), EDVP šioje srityje turėtų būti žymiai platesnio užmojo ir jame turėtų būti nustatyti novatoriškų projektų rėmimo ir pilietinės visuomenės iniciatyvų finansavimo šios srities tikslai ir uždaviniai.

5.3.4.

ES mechanizmais turėtų būti remiamas geresnis atitinkamų reguliavimo institucijų bendradarbiavimas, siekiant sumažinti riziką, kad dezinformacija bus platinama ES registruotais propagandos kanalais.

5.3.5.

Turėtų būti reikalaujama, kad reklamos internete platformos teiktų metines skaidrumo ataskaitas, geriausiu atveju – paskirtai nepriklausomai audito institucijai. Į metines skaidrumo ataskaitas galėtų būti įtraukta išsami informacija ir paaiškinimai apie kovos su dezinformacija politikos kryptis ir vidaus procesus, reitingavimo mažėjimo ir didėjimo kryptimi kriterijus, turinio atrankos ir pateikimo mechanizmus, taip pat reklamos tikslinio kūrimo ir pateikimo politikos kryptis, politikos kryptis dėl „tikslios“ informacijos pateikimo (pvz., apie COVID-19 ir rinkimus) ir apeliacijos mechanizmus dėl neteisėtai pašalinto turinio. Galėtų būti įsteigta nepriklausoma audito įstaiga, kaip iš nacionalinių priežiūros institucijų sudaryta ES lygmens struktūra, kuri būtų nauja ES socialinių žiniasklaidos platformų audito įstaiga.

5.3.6.

Kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu sudaroma galimybė spręsti skaitmeninės prieigos valdytojų, pavyzdžiui, „Google“ ir „Facebook“, kurie turi didžiulį poveikį demokratijai, galios ir informacijos asimetrijos klausimus, Europos demokratijos veiksmų planas turėtų užtikrinti teisėmis grindžiamą požiūrį į Skaitmeninių paslaugų aktą.

5.3.7.

Europos Sąjungos politikos formuotojai, priimdami kovos su dezinformacija teisės aktus, privalo užtikrinti, kad bus apsaugoti žodžio laisvės principai. Visų pirma, užtikrinti, kad kovai su didelio masto dezinformacijos rizika, kuri dėl valstybės remiamo bauginimo ir nepagrįsto kritiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo sukuria pavojingą erdvę žmogaus teisių pažeidimams, bus pasitelkta baudžiamoji teisė.

6. Pasiūlymas sukurti ketvirtą Europos demokratijos veiksmų plano sritį „Aktyvaus ir demokratiško dalyvavimo skatinimas neapsiribojant rinkimais“

6.1. Kontekstas

6.1.1.

EESRK mano, kad, norint EDVP suteikti deramą svarbą aiškiai aktyvaus pilietiškumo strategijai, šiame plane reikia sukurti konkretų ramstį. Komiteto nuomone, tai yra būtina, siekiant užtikrinti sklandesnį atsigavimą po dabartinės krizės ir padėti pagrindus tvaresnei ir tvirtesnei demokratijai Europoje.

6.1.2.

Į šią naują plano dalį taip pat reikėtų įtraukti socialinio dialogo, kolektyvinių derybų ir pilietinio dialogo skatinimą.

6.1.3.

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje nustatyta labai svarbi naujovė – piliečių dalyvavimo koncepcija. Tačiau, praėjus daugiau nei 10 metų nuo sutarties įsigaliojimo, galimybės piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procese neapsiribojant vien rinkimais yra vis dar gerokai mažesnės nei poreikiai, o tai dažnai sukelia dvejopą nepasitenkinimą: pačiomis politikos kryptimis ir galimybių daryti įtaką sprendimams trūkumu. Atsižvelgdamas į tai, EESRK primena savo nuomonėje SOC/423 (11) išreikštą poziciją, kad labai svarbu parengti pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, kad įvairios Europos Sąjungos institucijos imtųsi jų įgaliojimus atitinkančių iniciatyvų ir nustatytų tinkamas priemones Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms įgyvendinti.

6.1.4.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsnyje taip pat teigiama, kad Europos Sąjunga pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį.

6.1.5.

Šiomis aplinkybėmis EESRK siūlo nustatyti ketvirtą Europos demokratijos veiksmų plano sritį „Aktyvaus ir demokratiško dalyvavimo skatinimas neapsiribojant rinkimais“, apie kurį kalbama šioje nuomonėje.

6.2. Aktyvaus dalyvavimo tradicijos skatinimas

6.2.1.

Sukurti Europoje pilietinei visuomenei atvirą ir ją įgalėjančią aplinką

—

Pilietinei erdvei turėtų būti skirta atskira dalis arba skyrius teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir jai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, įskaitant išsamų pilietinės erdvės vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į įvairius jos komponentus, jų tarpusavio sąsajas ir poveikį politinei sistemai bei teisinei valstybei.

—

Komisija, remdamasi galiojančia tarptautine teise (12) ir išsamesnėmis rekomendacijomis (13) bei bendradarbiaudama su pilietine visuomene, turėtų parengti gairių rinkinį, skirtą pilietinei erdvei Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ginti ir skatinti; gairės turėtų apimti šias sritis: 1) asociacijų laisvė, 2) teisė veikti be valstybės kišimosi, 3) saviraiškos laisvė, 4) teisė į bendradarbiavimą ir bendravimą, 5) teisė į viešą informaciją, 6) teisė į taikių susirinkimų laisvę, 7) teisė ieškoti išteklių ir juos gauti, 8) valstybės pareiga užtikrinti apsaugą, 9) akademinė laisvė ir 10) filantropinė veikla. Reikėtų įvertinti galimą neigiamą šalutinį esamų ir naujų teisės aktų ir jų įgyvendinimo, poveikį (pvz., kovos su pinigų plovimu ir skaidrumo teisės aktai turėtų būti grindžiami rizika ir būti proporcingi).

—	Komisija savo organizacinėje struktūroje turėtų numatyti ryšių su pilietinio dialogo struktūromis pareigybes ir raginti valstybes nares stiprinti jau esamas šio dialogo struktūras arba sukurti tokias struktūras, jei jų dar nėra, panaudojant Europos fondų lėšas.

—

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa turėtų būti prieinama Europos, nacionalinėms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms visose valstybėse narėse, įskaitant žmogaus teisių aktyvistus, kurie skatina ir gina pagrindines ES vertybes. Pagal šią programą turėtų būti finansuojamos veiklos išlaidos, taip pat bylinėjimosi, pajėgumų didinimo, priežiūros veiklos ir bendradarbiavimo ES lygmeniu išlaidos.

—	Programoje „Erasmus+“ turėtų būti numatyti pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių tarpusavio mainai, kad galėtų mokytis vieni iš kitų ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

6.2.2.

Demokratinio pilietiškumo ugdymas ir švietimas žmogaus teisių srityje turėtų būti vieni iš ES prioritetų.

—

Svarbi aktyvaus pilietiškumo ir piliečių dalyvavimo sąlyga – pilietinis ugdymas (įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis) visais lygmenimis, oficialiu ir neoficialiu, remiantis mokykline ir nemokykline mokymo veikla, visose valstybėse narėse. Pilietinis ugdymas yra viena pagrindinių priemonių siekiant kovoti su antidemokratinėmis tendencijomis, propaguoti Europos vertybes ir įveikti dabartinį susiskaidymą.

—	Dabartinė praktika valstybėse narėse labai skiriasi, todėl remiantis Europos Tarybos chartija dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje (CM/Rec (2010)7), turėtų būti parengtas atskiras būtiniausių standartų ar rekomendacijų rinkinys.

—	Aktyvaus dalyvavimo tradicijai reikia skirti ypatingą dėmesį, siekiant užtikrinti, kad nė vienas ES gyvenantis pilietis nebūtų atskirtas arba jam negrėstų atskirtis arba diskriminavimas dėl to, kad negerbiamos jo politinės arba socialinės ir ekonominės teisės.

6.3. Suteikti piliečiams tikrą galimybę išreikšti nuomonę ES sprendimų priėmimo procesuose

6.3.1.

ES ir valstybės narės turėtų remti piliečių telkimąsi vietos lygmeniu ir suteikti įvairiems visuomenės atstovams priemones nuomonei išreikšti praktiškai įgyvendinant ES sutarties 10 straipsnyje įtvirtintą teisę „dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime“.- Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat turėtų suteikti piliečiams galimybę palaikyti „atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“ (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnis). EESRK šia tema turėtų parengti metinę ataskaitą.

6.3.2.

Piliečiai ir jų organizacijos turėtų visapusiškai dalyvauti formuojant ES politiką; turėtų būti užtikrinta tinkama įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo pusiausvyra peržiūrint konsultacijų metodiką, kad būtų galima įtraukti daugiau pilietinės visuomenės bei socialinių organizacijų nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir panaudojant Europos piliečių iniciatyvos potencialą, kad piliečiams būtų suteikta galimybė nustatyti prioritetinius uždavinius.

6.3.3.

ES sutarties 11 straipsnio nuostata dėl galimybės palaikyti „atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“ turėtų būti visiškai įgyvendinta visų sričių ES politikoje. Komisija turėtų imtis veiksmų sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo su Europos pilietine visuomene.

6.3.4.

Turėtų būti užtikrintas prasmingas ir įtraukus pilietinės visuomenės dalyvavimas Konferencijoje dėl Europos ateities, nurodant sąsajas su Europos demokratijos veiksmų planu, taip sudarant galimybę padiskutuoti apie tai, kokiais būdais būtų galima sustiprinti demokratinius procesus ir aktyvų piliečių dalyvavimą.

6.3.5.

Valstybės narės turėtų būti raginamos savo daugiametės finansinės programos planuose skirti tinkamus išteklius pilietiniam dialogui finansuoti ir pilietinės visuomenės organizacijų galimybėms dalyvauti sprendimų priėmimo procese didinti; Komisija turėtų į savo konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų horizontaliuosius prioritetus įtraukti piliečių dalyvavimą ir demokratiją.

6.3.6.

Reikėtų organizuoti metinį renginį, suburiantį ES institucijų ir atstovaujamųjų pilietinės visuomenės organizacijų ir asociacijų aukščiausio lygio atstovus, taip pat sektorinių ir vietos, regioninių, nacionalinių ir makroregioninių (tarpvalstybinės ir kaimynystės politikos) dialogų dalyvius, kad jie galėtų pasidalyti geriausia patirtimi ir parengti metinį planą, skirtą demokratijai, dalyvavimui ir pilietiniam dialogui stiprinti. Komisija ir EESRK turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį organizuojant šį renginį.

6.4. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų paramos struktūrų stiprinimas

6.4.1.

Svarbu imtis veiksmų demokratijai skatinti pasitelkiant ekonominę ir socialinę sanglaudą, visų pirma stiprinant demokratiją darbo srityje. Demokratijai šiuo lygmeniu kyla grėsmė, o pandemija iškėlė svarbių klausimų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti.

6.4.2.

Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra vieni iš geriausių demokratijos veikimo pavyzdžių. Dialogas tarp savo interesams ir vertybėms atstovaujančių organizacijų yra struktūruota erdvė bendros svarbos klausimams aptarti ir dėl jų derėtis, nors ir esant skirtingiems interesams. Tarpusavio pripažinimas ir pagarba partneriams, taip pat racionalių išeičių, problemų ir konfliktų sprendimų paieška yra demokratinės kultūros pagrindiniai elementai.

6.4.3.

Naujajame skyriuje turėtų būti numatytos priemonės šiems principams skatinti, pavyzdžiui:

—	visų valstybių narių TDO konvencijų laikymasis, dėmesį skiriant pagrindinėms konvencijoms, kurios susijusios su profesinių sąjungų veikla;

—	struktūrizuotas informavimo, konsultavimosi ir klausymų procesas ir galutinė šio proceso ataskaita dėl visų teisėkūros iniciatyvų valstybių narių lygmeniu;

—	parama ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų stiprinimui ir prireikus jų sukūrimui;

—

pritarus Europos socialiniams partneriams, Europos Komisijoje paskirti vyresnįjį Europos pareigūną, atsakingą už socialinio dialogo skatinimą ir stebėseną valstybėse narėse ir ES, kuris taip pat galėtų prisiimti užduotį remti pilietinį dialogą, jei, pasikonsultavus su pilietinės visuomenės organizacijomis, dėl to susitariama;

—	du kartus per metus surengti trišalį (Europos socialinių partnerių, Komisijos ir valstybių narių) aukšto lygio susitikimą socialinio dialogo klausimais siekiant skatinti ir stebėti socialinį dialogą Europos ir valstybių narių lygmenimis;

—

priimti priemonę, skirtą skatinti kolektyvines derybas vykdant viešuosius pirkimus ir sudaryti galimybę naudotis viešosiomis lėšomis, įskaitant Europos fondus, ir pagal kurią darbdavių būtų reikalaujama sudaryti kolektyvinius susitarimus, arba tol, kol tokie susitarimai nesudaryti, užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas remiantis galiojančiomis teisinėmis taisyklėmis, laikantis galiojančios nacionalinės teisės ir praktikos, kylančios iš socialinių partnerių ir Vyriausybių susitarimų nacionaliniu lygmeniu. Tai leis išvengti socialinio dempingo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

—	pradėti socialinių partnerių atstovų mokymo programas, siekiant aktyvesnio socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų.

Briuselis, 2021 m. birželio 10 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 282, 2019 8 20, p. 39.

(2) Europos Sąjungos sutarties preambulė.

(3) OL C 202, 2016 6 7, p. 389.

(4) Žr. nuomones: OL C 228, 2019 7 5, p. 24, OL C 282, 2019 8 20, p. 39, OL C 429, 2020 12 11, p. 16.

(5) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf

(6) Venecijos komisija (2020 m.), Tarpinė ataskaita dėl priemonių, kurių ES valstybės narės ėmėsi dėl COVID-19 krizės, ir jų poveikis demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, kurią Venecijos komisija priėmė nuotolinėje 124-ojoje plenarinėje sesijoje (2020 m. spalio 8–9 d.), https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2020)018-e.

(7) COM(2020) 790 final.

(8) OL C 429, 2020 12 11, p. 187.

(9) Kaip nurodyta komunikate, ypač 17 išnašoje.

(10) Žr. nuomonės (OL C 228, 2019 7 5, p. 89) išvadų 1.7 punktą.

(11) OL C 11, 2013 1 15, p. 8.

(12) Europos žmogaus teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

(13) ESBO/ODIHR, Asociacijų laisvės gairės.