Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos

(COM(2020) 605 final)

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“

(COM(2020) 795 final)

(2021/C 341/11)

Pranešėjas Ákos TOPOLÁNSZKY

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	234 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina ir remia pagal ES saugumo sąjungos strategiją (1) pasiūlytą strateginę darbotvarkę, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos piliečius nuo terorizmo pavojaus, ir sutinka, kad būtina stipri ir plačių užmojų kovos su terorizmu politika.

1.2.

Kartu pabrėžia, kad įgyvendinant šį tikslą turi būti pripažįstami ir visapusiškai gerbiami tarptautinės ir ES teisės teisiniai pagrindai, kuriais ginama ir saugoma mūsų pliuralistinė visuomenė, bendros vertybės ir europietiškas gyvenimo būdas.

1.3.

EESRK mano, kad naujoji darbotvarkė yra svarbi ir savailaikė; jis iš esmės pritaria jos struktūrai bei atsparumo sampratos akcentavimui.

1.4.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti moderniomis technologinėmis priemonėmis, bet taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti jų naudojimo ribojimą atsižvelgiant į teisinės valstybės principą ir pagrindines teises.

1.5.

Komitetas pabrėžia, kad, jo nuomone, darbotvarkėje nustatoma darni veiksmų sistema, visų pirma skirta įstaigoms ir valdžios institucijoms, atliekančioms specialias ir ypač svarbias užduotis, siekiant užkirsti kelią terorizmo grėsmei ir su juo kovoti, tačiau pagal nagrinėjamą dokumentą vietos bendruomenių, piliečių ir aukų asociacijų, pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, aukštojo mokslo ir privačių partnerių atstovai nėra deramai įtraukiami sprendžiant šią problemą.

1.6.

EESRK laikosi nuomonės, kad visų pirma reikia užkirsti kelią rizikai ir įtampai bei jas pašalinti, o ne a posteriori likviduoti nepageidaujamas jų pasekmes, už kurias sumokama didelė socialinė kaina.

1.7.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu tirti ir vertinti grėsmę siekiant išvengti taikyti priemones, kuriomis galėtų būti nepagrįstai pažeistos pagrindinės teisės.

1.8.

Jis atkreipia dėmesį į valstybių narių vaidmenį ir į jų veiksmų sinergijos darniai įgyvendinant darbotvarkę svarbą.

1.9.

Siekiant veiksmingai reaguoti į terorizmą svarbiausia suprasti individualias ir visuomenines terorizmo priežastis pasinaudojant mokslo žiniomis, svarbiausia, o ne apsiriboti vien tik politinėmis reakcijomis.

1.10.

Kalbant apie prevenciją, EESRK atkreipia dėmesį į aktyvaus pilietinės visuomenės ir jos organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, dalyvavimo svarbą, nes iki šiol jis nebuvo pakankamai išnaudotas. Šiuo klausimu Komitetas mano, kad ypač naudinga investicija į saugumą būtų pasinaudoti darniais veiksmais, rizikos mažinimo programomis ir bendruomenių lygmeniu pradėtu susitaikymo procesu.

1.11.

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina veiksmingai ir be atvangos kovoti su terorizmu, tačiau nepažeidžiant ES vertybių ir piliečių demokratinių teisių. Šias teises iš esmės apribojus, būtų galima laikyti, kad teroristams pavyko pasiekti savo tikslus.

1.12.

Viešųjų erdvių apsauga turi būti planuojama ir įgyvendinama dalyvaujant privatiems suinteresuotiesiems subjektams ir vietos bendruomenių atstovams, siekiant bendro sutarimo. Reikia palaikyti nuolatinį dialogą su religinių bendruomenių vadovais, nes religijos gali daug prisidėti prie radikalėjimo ir tam tikrų formų grėsmių, taip pat terorizmo keliamos įtampos bendruomenėje mažinimo.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad pagal ES teisę draudžiama duomenis saugoti bendrai ir nediferencijuojant ir kad tai turi būti leidžiama tik suteikiant teisės aktuose griežtai ir aiškiai apibrėžtas garantijas bei nuolat kontroliuojant atitinkamą sistemą.

1.14.

Įgyvendinant Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) (2), reikia nuolat vertinti garantijas, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos piliečių privatų gyvenimą.

2.   Įvadinės pastabos (3)

2.1.

EESRK teigiamai vertina ir remia pasiūlymu dėl ES saugumo sąjungos strategijos (4) grindžiamą strateginę darbotvarkę, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos piliečius nuo terorizmo pavojaus.

2.2.

EESRK pritaria, kad būtina stipri ir plataus užmojo kovos su terorizmu politika, tačiau pabrėžia, kad ji turėtų būti paremta rizikos analize, grindžiama įrodymais ir griežtu ES jau įgyvendintų priemonių poveikio vertinimu.

2.3.

EESRK visiškai remia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas visuotines vertybes, kaip antai pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui. EESRK taip pat pritaria teiginiui, kad demokratija, teisinė valstybė, pagrindinių teisių apsauga, visų pirma teisė į privatumą, saviraiškos laisvė, religijos laisvė ir pagarba įvairovei yra Europos Sąjungos pagrindas, todėl reikalingas ryžtingas bendras požiūris, kuriuo saugoma ir ginama mūsų pliuralistinė visuomenė, mūsų bendros vertybės ir europietiškas gyvenimo būdas. Į šias pamatines vertybes turi būti nuolat sistemingai atsižvelgiama kuriant ir įgyvendinant komunikate numatytus veiksmus.

2.4.

EESRK nuomone, naujoji programa yra svarbi ir savalaikė; joje numatytos priemonės, skirtos numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti ir reaguoti, kaip ir tarptautinio bendradarbiavimo horizontalusis aspektas, užtikrina tinkamą sistemą ir požiūrį bendrajam reagavimo planui įgyvendinti. EESRK taip pat mano, kad komunikacijoje reikėtų labiau pabrėžti skirtingus aspektus, visų pirma atsparumo svarbą. Užtikrinant atsparumą būtinas aktyvesnis visuomenės, taigi ir pilietinės visuomenės ir piliečių bendruomenių, dalyvavimas procese, kuriuo siekiama įtvirtinti ir užtikrinti saugumą.

2.5.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į šiuolaikinių technologijų priemonių naudojimą, nes akivaizdu, kad jos padeda veiksmingiau kovoti su teroristų veikla ir terorizmo rėmimu. Tačiau svarbiausia tiksliai, pagal Sąjungos teisę, apibrėžti, kaip turi būti naudojamos visos šios naujosios priemonės – visų pirma tos, kurios leidžia sukaupti ir analizuoti didelius duomenų kiekius – ir senesnės priemonės, taip pat reglamentuoti surinktų duomenų naudojimą bei saugojimą ir kontroliuoti nuolatinį bei tęstinį taisyklių laikymąsi.

2.6.

Komitetas pabrėžia, kad, jo nuomone, darbotvarkėje nustatoma darni veiksmų sistema, visų pirma skirta įstaigoms ir valdžios institucijoms, atliekančioms specialias ir ypač svarbias užduotis, siekiant užkirsti kelią terorizmo grėsmei ir su juo kovoti, tačiau pagal nagrinėjamą dokumentą vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, aukštojo mokslo ir privačių partnerių atstovai nėra deramai įtraukiami sprendžiant šią problemą. Išnaikinti terorizmo grėsmės nebus įmanoma, jei visi visuomenės dalyviai nedės pastangų vietos lygmeniu sudaryti susitarimus, kuriuos būtų galima remti siekiant sumažinti riziką.

2.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad visų pirma reikia išvengti rizikos ir įtampos bei jas pašalinti, užuot a posteriori bandžius susitvarkyti su nepageidaujamomis jų pasekmėmis. EESRK nuomone, svarbu, kad darbotvarkė būtų grindžiama ne visuomenės požiūriu ar politinėmis reakcijomis, bet visada realia terorizmo padėtimi ir realia jo keliama grėsme, ir kad į tai atsižvelgiant būtų rengiamos priemonės jiems įveikti. Atitinkamai turi būti nustatomos ir politinės priemonės.

2.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES pavyks veiksmingai kovoti su radikalėjimu tik tuo atveju, jeigu ji taip pat sėkmingai kovos su atskirtimi, dėl kurios nukenčia tiek pačios ES mažumos (kaip antai romai), tiek neseniai į jos teritoriją atvykę asmenys.

2.9.

Siekiant nepakenkti socialinei įtraukčiai ir užtikrinti, kad pateikiamas atsakas būtų proporcingas, derėtų siekti, kad nesusidarytų pernelyg didelis atotrūkis tarp terorizmo grėsmės suvokimo visuomenėje ir realaus šios grėsmės masto, kaip yra daugelyje valstybių narių. Todėl svarbu tirti ir vertinti grėsmę siekiant išvengti priemonių, kuriomis galėtų būti nepagrįstai pažeistos pagrindinės teisės, taikymo. Saugumo politika gali būti pritaikyta tiktai remiantis įrodymais grindžiamu nustatytų realių grėsmių ir pavojų tyrimu.

2.10.

EESRK taip pat mano, kad darbotvarkėje nustatytas tvirtas įsipareigojimas kovoti su radikalėjimu yra svarbus teigiamas kovos su terorizmu aspektas. Tačiau EESRK mano, kad šioje srityje labai svarbu ne tik kovoti su internete skelbiamu radikaliu turiniu, bet ir suprasti bei ištirti radikalėjimo ir deradikalizacijos mechanizmus, išnagrinėti radikalėjimo pobūdį ir procesus ir, tuo remiantis, jo išvengti. Pilietinės visuomenės atstovai ir piliečių bendruomenės gali atlikti esminį vaidmenį šioje srityje.

2.11.

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina veiksmingai ir be atvangos kovoti su terorizmu, tačiau nepažeidžiant ES vertybių ir piliečių demokratinių teisių. Šias teises iš esmės apribojus, būtų galima laikyti, kad teroristams pavyko pasiekti savo tikslus.

2.12.

NET įgyvendinant geriausiai parengtas ir visapusiškiausias programas sėkmė daugiausia priklauso nuo jas įgyvendinant dalyvaujančių valstybių narių nusiteikimo bendradarbiauti tarpusavyje, atsparumo ir politinių sprendimų, priimtų šioms programoms paremti. Šiuo požiūriu ypač svarbi politinė valia.

2.13.

EESRK laikosi nuomonės, kad paskelbus darbotvarkę turėjo būti pateiktas kruopštus padėties įvertinimas, nurodyti procesai, į kuriuos darbotvarkėje turėtų būti tinkamai reaguojama, ir rezultatai, pasiekti iki šiol įdėtomis pastangomis.

3.   Esminiai aspektai

3.1.   Numatyti

3.1.1.

Svarbiausia, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas ankstyvo nustatymo ir kovos su terorizmu srityje būtų skaidrus ir patikrinamas, kad iš tikrųjų būtų orientuojamasi tik į turinį bei asmenis, kurie susiję su kova su terorizmu, ir kad būtų laikomasi visų septynių pagrindinių DI srities strategijos reikalavimų (5).

3.1.2.

Viešųjų erdvių apsaugos srityje darbotvarkėj daugiausia dėmesio teisingai skiriama naujų technologijų panaudojimui. Tačiau EESRK apgailestauja, kad dokumente tik netiesiogiai aptariamas pasirengimas išpuoliams taranuojant automobiliais, nors per pastaruosius kelerius metus jie buvo labai dažni. Pasinaudojant šia priemone, buvo įvykdytas ne vienas strateginis teroristinis išpuolis (kuriems būdingas didelis aukų skaičius, platus informavimas žiniasklaidoje ir sukelta didelė baimė).

3.1.3.

Atsako į terorizmą veiksmingumo požiūriu svarbiausia, panaudojant mokslo žinias, suprasti individualias ir visuomenines terorizmo priežastis. Todėl EESRK mano, kad svarbu šiam klausimui skirti ypatingą dėmesį, nes taip įgytos žinios iš tiesų gali padėti sumažinti žmogiškuosius ir materialinius nuostolius.

3.2.   Užkirsti kelią

3.2.1.

Kalbant apie prevenciją, EESRK visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kovos su terorizmu srityje svarbus vaidmuo gali tekti – ir jau tenka – civilinei sričiai ir kad ji svarbi savo turiniu, apimančiu tiek visuomenės saugumo jausmo stiprinimą, tiek paramą su terorizmu kovojančių institucijų veiklai ir jos stebėseną, tiek tarpines grandis – radikalėjimo nustatymą, prevenciją ir kovą su juo. Todėl programoje reikėtų daug išsamiau išnagrinėti bendradarbiavimo, kurį galima skatinti visais visuomenės lygmenimis, sistemą ir turinį. Tarpasmeninis bendradarbiavimas arba bendradarbiavimas grupėse ir bendruomenėse gali padaryti nemažą ilgalaikį poveikį mažinant riziką ir skatinant tvarią įtrauktį. Darbotvarkėje turėtų būti labiau akcentuojamas iniciatyvumas, o ne vien reagavimu pagrįstas požiūris.

3.2.2.

Nagrinėjamoje darbotvarkėje pagrįstai didelis dėmesys skiriamas kovai su ekstremizmo ideologijų kurstymu internete. Šiomis aplinkybėmis minimas tiesioginis informacijos apie teroristų įvykdytus teroro aktus platinimas internetu. Tačiau darbotvarkėje nekalbama apie gerokai dažniau pasitaikantį reiškinį – kurio prevencija, EESRK nuomone, yra svarbiausias dalykas – tai, kad informaciją apie teroro aktus socialiniuose tinkluose platina jų liudininkai.

3.2.3.

Darbotvarkėje pripažįstamas labai didelių interneto platformų vaidmuo visuomenėje ir kartu apibrėžiamos jų pareigos. Šiuo požiūriu, greta nagrinėjamame dokumente jau paminėtų aspektų, taip pat būtų naudinga reguliariai vertinti sisteminę riziką, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, socialine atskirtimi ir manipuliavimo technika, skatinančia radikalėjimą.

Taip pat reikia nuolat vertinti riziką, susijusią su pramonės, ekonomikos ir prekybos sritimis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei pilietinės visuomenės atstovais, ir stiprinti partnerių vaidmenį užkertant kelią terorizmui, šiuo tikslu pasitelkiant jungtines jų organizacijas.

3.2.4.

Kalbant apie prevenciją, svarbu pabrėžti, kad svarbiausią vaidmenį radikalėjime atlieka ne tik neapykantos kalba, bet ir melagingos informacijos skleidimas bei sąmokslo teorijos. Taigi būtina šį reiškinį įveikti siekiant sėkmingai kovoti su terorizmu.

3.2.5.

EESRK pabrėžia, kad strateginė komunikacija yra svarbi ne tiktai po išpuolių, bet ir kaip prevencijos priemonė, todėl siekiant sumažinti terorizmo patrauklumą ir pateikti alternatyvių sprendimų, į ją reikia įtraukti ir pilietinės visuomenės nuomonę.

3.2.6.

Kolektyvinis įsipareigojimas ir miestų bei savivaldybių atsparumas gali veiksmingai padėti apsaugoti bendruomenę. Prevencijos klausimu EESRK mano, kad ypač naudinga investicija į saugumą būtų pasinaudoti darniais veiksmais, rizikos mažinimo programomis ir bendruomenių lygmeniu pradėtu susitaikymo procesu. Įtampos reguliavimas, mažinimas ir, ilgainiui, išsklaidymas galėtų padaryti neveiksminga prievolę veikti rizikingoje situacijoje ir taip išlaisvinti daug išteklių bei padidinti socialinės įtraukties laipsnį. Tam reikia suprasti terorizmo priežastis ir pobūdį bei vykdyti nuolatinę veiksmų stebėseną.

3.2.7.

Mūsų miestams turi būti suteiktos geresnės galimybės gauti finansavimą, konsultacijas ir mokymą, kad būtų galima spręsti esamus uždavinius ir padidinti miestų atsparumą. EESRK ryžtingai remia Komisijos pagalbą vietinių prevencijos koordinatorių veiklai, pasitelkiant ES informacijos apie radikalėjimą tinklą. Komitetas mano, kad labai svarbi yra iniciatyva „ES miestai prieš radikalizaciją“ ir miestų savitarpio strateginis dialogas. EESRK laikosi nuomonės, kad šis dialogas miestų aglomeracijose turėtų būti palaikomas nuolat, sukūrus tinkamus forumus.

3.2.8.

Kadangi socialinė atskirtis yra reali ir juntama, diskriminacija ir marginalizacija gali padidinti paveikumą radikaliai propagandai ir sukelti papildomų grėsmių socialinei sanglaudai, Europos Komisija turėtų aktyviau kovoti su rasizmu. Taigi, kadangi teroristiniai aktai taip pat gali būti suprantami kaip ekstremalios socialinės įtampos ir nepasitikėjimo apraiškos, reikia įgyvendinti socialinę rizikos mažinimo ir pasitikėjimo didinimo politiką.

3.2.9.

EESRK mano, kad daugiau dėmesio nei iki šiol reikia skirti radikalėjimo procesų tyrimui, pripažinimui ir veiksmingai prevencijai įkalinimo įstaigose. EESRK tikisi, kad paramos programos, įgyvendinamos remiantis per ankstesnį laikotarpį atliktais įvertinimais, šiomis aplinkybėmis bus stiprinamos ir toliau, bei palankiai tai vertina. Remiantis tinkamai parengtomis strategijomis reikia užtikrinti, kad kalėjimai būtų ne radikalėjimo židiniai, o veikiau vieta, kurioje pagal galimybes su juo kovojama.

3.3.   Apsaugoti

3.3.1.

Skyriuje, pavadintame „Užtikrinimas, kad teroristai negalėtų naudotis išpuolių vykdymo priemonėmis“ neaptariamos priemonės, kuriomis būtų galima užkirsti kelią išpuoliams taranuojant automobiliais. Kadangi tokie išpuoliai per kelerius pastaruosius metus buvo gana dažni, programoje būtinai turėtų būti atsižvelgiama į šią problemą.

3.3.2.

EESRK taip pat ragina tęsti veiksmus siekiant užkirsti kelią išnuomotų ir dalijimosi automobilių panaudojimui teroristiniams išpuoliams vykdyti ir plėtoti veiksmingą miestų planavimo praktiką, kad būtų išvengta žalos, kurią padaro šiuo tikslu naudojamos transporto priemonės.

3.3.3.

Viešųjų erdvių apsauga turi būti planuojama ir įgyvendinama dalyvaujant privatiems veikėjams ir vietos bendruomenių atstovams, siekiant visuotinio sutarimo ir stengiantis kuo mažiau riboti laisvą šių erdvių naudojimą. EESRK sutinka, kad būtina nustatyti būtiniausius ypač gausiai lankomų ir simbolinę reikšmę turinčių erdvių apsaugos standartus.

3.3.4.

Reikia palaikyti nuolatinį dialogą su religinių bendruomenių vadovais, nes religijos gali daug prisidėti prie radikalėjimo ir tam tikrų formų grėsmių, taip pat terorizmo keliamos įtampos bendruomenėje mažinimo. Šis požiūris turėtų būti papildytas tarpreliginiu dialogu ir, jeigu reikia, susitaikymo procesais.

3.4.   Reaguoti

3.4.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad reakcija į terorizmą yra labai specializuota, EESRK ypač pabrėžia, jog būtina ir svarbu reguliariai skelbti rezultatus.

3.4.2.

EESRK pabrėžia, kad pagal ES teisę draudžiama duomenis saugoti bendrai ir nediferencijuojant ir kad tai turi būti leidžiama tik suteikiant teisės aktuose griežtai ir aiškiai apibrėžtas garantijas bei nuolat kontroliuojant atitinkamą sistemą.

3.4.3.

ES terorizmo aukų kompetencijos centro, kuris šiuo etapu buvo įsteigtas tik kaip bandomasis projektas, veikla turėtų būti stebima ir išplėsta siekiant įvertinti kovos su terorizmu poveikį pilietinei visuomenei ir pagrindinėms teisėms. Pagalbos nusikaltimų aukoms valstybėse narėse mechanizmai taip pat turėtų būti persvarstyti ir sustiprinti vadovaujantis pirmąja 2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (6). Taip pat labai svarbu, kad sklandžiai veiktų Europos nacionaliniai informacijos centrai terorizmo aukoms (7).

3.4.4.

Didelė dalis informacijos surenkama pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) (8). Šioje srityje, visų pirma, kai šią informaciją naudoja išorinė šalis (pavyzdžiui, vykstant ES ir JAV bendradarbiavimui), garantijos, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos piliečių privatų gyvenimą, turi būti nuolat vertinamos. Tai pasakytina ir apie kibernetinį saugumą, tyrimų metu užšifruotos informacijos apdorojimą, Skaitmeninio keitimosi e. įrodymais sistemą (eEDES) ir kartu su tarptautiniais partneriais atliekamus skaitmeninius tyrimus. Visais atvejais reikia didžiausią dėmesį skirti piliečių interesams, susijusiems su teismine apsauga.

---

(1)  COM(2020) 605 final.

(2)  OL L 195, 2010 7 27, p. 3.

(3)  Atsižvelgiant į tai, kad EESRK remia darbotvarkės turinį ir techninį jos pobūdį, šioje nuomonėje visų pirma apžvelgiami aspektai, susiję su pilietine visuomene, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis – pagrindinėmis su EESRK įgaliojimais susijusiose veiklos srityse.

(4)  COM(2020) 605 final.

(5)  COM (2020) 65 final.

(6)  COM(2020) 258 final.

(7)  Tai nurodyta 2018 m. birželio 4 d. Tarybos išvadose dėl terorizmo aukų (9719/18).

(8)  OL L 195, 2010 7 27, p. .