Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“

(COM(2020) 698 final)

(2021/C 286/22)

Pranešėjas	Ionuț SIBIAN
Bendrapranešėjė	Maria del Carmen BARRERA CHAMORRO

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	187 / 8 / 12

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina ir palaiko Europos Komisijos ryžtą priimant 2020–2025 m. lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer asmenų (LGBTIQ) lygybės strategiją, kuria siekiama sumažinti diskriminaciją ir užtikrinti LGBTI asmenų saugumą ir pagrindines teises Europos Sąjungoje, priimant teisines priemones Europos lygmeniu, taip pat skatinant valstybes nares įgyvendinti strategijoje minimus nacionalinio lygmens veiksmų planus.

1.2.

EESRK tvirtai įsitikinęs, jog siekiant, kad strategija būtų sėkminga, Komisija privalo numatyti tvirtą jos įgyvendinimo mechanizmą ir reguliariai stebėti, kaip ji taikoma horizontaliai ir vertikaliai. Todėl Komisija privalo skatinti plataus masto Europos ir tarptautinių institucijų, valstybių narių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dialogą.

1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad norint pasiekti strategijoje numatytų tikslų, LGBTIQ asmenų lygybės strategija privalo būti susieta su kitomis Europos strategijomis, tokiomis kaip Nusikaltimų aukų teisių strategija, Lyčių lygybės strategija, ES kovos su rasizmu veiksmų planas, Neįgaliųjų teisių strategija ir Vaiko teisių strategija – tik tokiu būdu bus įmanoma rasti įvairius sektorius apimantį požiūrį.

1.4.

Vienas opiausių su LGBTIQ asmenų diskriminacija susijusių klausimų yra diskriminacija darbo vietoje arba siekiant patekti į darbo rinką. Todėl pagal Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyvą (2000/78/EB) (1) apsauga nuo diskriminacijos šiose srityse privalo būti suteikiama ir translyčiams, nebinarinio lytiškumo, interseksualiems ir queer asmenims. Be to, EESRK palankiai vertina Komisijos norą išplėsti direktyvos taikymo sritį, siekiant įtraukti ne tik darbo, bet ir kitas sritis, ir mano, kad tai būtų veiksminga priemonė kovojant su LGBTIQ asmenų diskriminacija.

1.5.

Siekiant pagerinti LGTBIQ asmenų įsidarbinimo galimybes, būtina vykdyti aktyvią užimtumo politiką ir užimtumo planuose atsižvelgti į LGTBIQ asmenis. Taip pat būtina užtikrinti LGTBIQ asmenų lygybės planus įmonėse, siekiant kovoti su darbe patiriama LGTBIQ asmenų diskriminacija, bei užtikrinti, kad įmonės nustatytų konkrečias kovos su diskriminacija priemones, protokolus ir įrankius.

1.6.

Siekiant, kad LGBTIQ asmenys nesusidurtų su socialiniu ir ekonominiu nepritekliumi, dideliu skurdu ir socialine atskirtimi, reikia skatinti valstybes nares suteikti medicinos ir socialines paslaugas, prieglobstį, pagalbos programas ir saugią aplinką LGBTIQ asmenims, kurie yra nukentėję nuo smurto namuose, neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos, taip pat LGBTIQ jaunimui, kurio nepalaiko šeima, ir kt. atvejais.

1.7.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad visos ES valstybės narės turėtų uždrausti vadinamąją atvertimo praktiką, nes ji pažeidžia pagrindines teises ir laikoma kankinimu. Europos Komisija turi remti valstybes nares šioms uždraudžiant bet kokios formos žalingą praktiką, įskaitant medicininiu požiūriu nereikalingas medicinines procedūras interseksualiems asmenims, ir reformuojant savo teisės aktus dėl lyčių lygybės, kad jie atitiktų žmogaus teisių standartus dėl asmeninio apsisprendimo.

1.8.

EESRK prašo Europos Komisijos skirti finansavimą specialistų, kurie bendrauja su LGBTIQ asmenimis, rengimui, taip pat skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi. Europos finansavimo taip pat reikia specializuotam gydytojų, mokytojų ir kitų specialistų mokymui, kad jie geriau suprastų specifinę LGBTIQ asmenų padėtį ir jų poreikius. Be to, įgyvendinant bandomąjį projektą „EUHealth4LGBTIQ“ rengiami mokymo vadovai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o Europos Komisija turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad šie mokymo kursai būtų rengiami nacionaliniu lygmeniu.

1.9.

Kalbant apie valstybėms narėms skiriamas ES biudžeto lėšas, mūsų nuomone, Europos Komisija privalo įgyvendinti tvirtą valstybių narių lėšų panaudojimo stebėsenos mechanizmą, atsižvelgdama į ES sutarties 2 straipsnyje numatytą Europos nediskriminavimo principą, taip pat visapusiškai laikydamasi Pagrindinių teisių chartijoje nustatytų pagrindinių teisių. Ši priežiūra turi būti vykdoma tiek ex ante, atliekant įvairovės auditą, tiek ir ex post, kaip nustatyta Bendrųjų nuostatų reglamente 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui.

1.10.

Europos Komisija privalo atlikti Europos Sąjungos sutarčių sergėtojos vaidmenį ir didinti savo pastangas užtikrinant visišką atitinkamų ES teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į Direktyvą Nr. 2004/38/EB (2). Taip pat svarbu, kad laisvo judėjimo ir sienų kirtimo kontekste Europos lygmeniu būtų aiškiai, įtraukiai ir nediskriminuojamai reglamentuota „šeimos“ sąvoka, įskaitant vaivorykštės šeimas, ir translyčių asmenų gimimo liudijimų pripažinimas visose valstybėse narėse, nepriklausomai nuo kitų administracinių ar teisinių procedūrų.

1.11.

Europos Sąjunga turi imtis savo vaidmens padėdama visame pasaulyje propaguoti žmogaus teises, įskaitant LGBTIQ asmenų laisvę ir orumą. Siekiant šio tikslo, Europos bendruomenė privalo bendradarbiauti su tarptautinėmis ir regioninėmis institucijomis tam, kad homoseksualumas būtų visuotinai nebelaikomas nusikaltimu ir visame pasaulyje būtų gerbiamas LGBTIQ asmenų orumas ir pagrindinės teisės.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK mano, jog svarbu, kad Europos ir nacionalinės institucijos priimtų viešąją politiką, kuria būtų siekiama apsaugoti LGBTIQ asmenis, taip užtikrinant, kad Pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyje numatytos vertybės, tokios kaip „žmogaus orum[as], <…>, lygyb[ė], <…>, pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“, būtų gerbiamos visoje Sąjungoje (3). EESRK pritaria Europos Parlamento rezoliucijai, kurioje visa ES paskelbta „LGBTIQ asmenų laisvės erdve“.

2.2.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pateikti duomenys (4) rodo, kad LGBTIQ asmenys priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kuriai reikia tiek Europos institucijų, tiek nacionalinių valstybių narių institucijų pagalbos. Mes manome, kad 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija yra pirmasis žingsnis kovojant su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties išraiškos ir lyties požymių, taip pat užtikrinant saugią aplinką LGBTIQ bendruomenei Europos Sąjungoje.

2.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos dokumente sąryšingumas yra naudojamas kaip įvairių sričių įtraukimo principas: į seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties išraišką ir (arba) lyties požymius yra atsižvelgiama kartu įtraukiant kitas asmens ypatybes ar tapatybes, tokias kaip lytis, rasinė kilmė, etninė kilmė, religija, tikėjimas, negalia ir amžius. Visa tai yra svarstoma atsižvelgiant ir į COVID-19 krizę, kuri ypač paveikė pažeidžiamus LGBTIQ asmenis.

2.4.

Vis dėlto, siekiant veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją visoje Europos Sąjungoje, Europos Komisija privalo sukurti vykdymo ir stebėsenos mechanizmą, tam, kad būtų galima prižiūrėti, ar strategija įgyvendinama ir koks yra šio įgyvendinimo mastas. Todėl Komisija privalo kasmet tikrinti, ar Europos institucijos ir valstybės narės įgyvendino pagrindinius strategijos prioritetus ir kokiu mastu tai buvo įvykdyta. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir organizuota pilietine visuomene.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   LGBTIQ asmenų diskriminacija

3.1.1.

Diskriminacija daro poveikį LGBTIQ asmenims visais jų gyvenimo etapais. Nuo pat ankstyvo amžiaus vaikai, jaunuoliai ir vaikai, gimę LGBTIQ arba vaivorykštės šeimose, kuriose vienas iš šeimos narių priklauso LGBTIQ bendruomenei, dažnai yra stigmatizuojami ir tampa diskriminacijos ir agresijos aukomis, o tai daro poveikį jų mokymosi rezultatams, karjeros galimybėms, kasdieniam gyvenimui, taip pat visos šeimos gerovei. Todėl būtina užtikrinti tvirtesnes ir geresnes vaiko apsaugos priemones, ypač švietimo srityje, siekiant užkirsti kelią LGBTI asmenų diskriminacijai.

3.1.2.

Vienas opiausių su LGBTIQ asmenų diskriminacija susijusių klausimų yra diskriminacija darbo vietoje (5) arba siekiant patekti į darbo rinką. Todėl pagal Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyvą, apsauga nuo diskriminacijos šiose srityse privalo būti suteikiama ir translyčiams, nebinarinio lytiškumo, interseksualiems ir queer asmenims. Be to, EESRK palankiai vertina Komisijos norą išplėsti direktyvos taikymo sritį, siekiant įtraukti ne tik darbo ir profesinio mokymo, bet ir kitas sritis, ir mano, kad tai būtų veiksminga priemonė kovojant su LGBTIQ asmenų diskriminacija.

3.1.3.

Kalbant apie diskriminaciją darbo vietoje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas translyčiams asmenims, atsižvelgiant į jų patiriamas socialines problemas (pavyzdžiui, į jų faktinės ir teisinės padėties neatitikimą, kuris atsiranda dėl sudėtingų asmens dokumentų keitimo procedūrų daugumoje valstybių narių, taip pat į medicininių procedūrų stoką, prietarus, su kuriais susiduria šie asmenys, ir kt.). Šios socialinės problemos gali tapti priekabiavimo darbo vietoje ir atleidimo priežastimi ir, bendrai kalbant, sukelti daug problemų, susijusių su darbo paieška ir tolesniu darbu.

3.1.4.

Mes pabrėžiame, kad Europos Sąjunga turi numatyti aktyvios užimtumo politikos įgyvendinimo veiksmų kryptis, siekiant, kad valstybės narės ir nacionalinės institucijos parengtų užimtumo planus, į kuriuos būtų įtrauktos konkrečios su LGBTIQ asmenimis susijusios priemonės, ir mažintų galimybių įsidarbinti trūkumo poveikį, nuo kurio šie asmenys kenčia struktūriniu požiūriu.

3.1.5.

EESRK mano, kad būtina plačiau taikyti Europos reglamentus dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje, siekiant įtraukti translyčius asmenis, taip pat nebinarinio lytiškumo, interseksualius ir queer asmenis, visai LGBTIQ bendruomenei užtikrinant apsaugą nuo diskriminacijos užimtumo srityje seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties išraiškos ir lyties požymių pagrindu.

3.1.6.

EESRK palaiko Europos Komisijos pasiūlymą išplėsti Direktyvos dėl vienodo požiūrio taikymo sritį, įtraukiant ne tik užimtumo ir profesinio mokymo, bet ir kitas sritis. Todėl manome, kad būtina remti Komisijos prašymą Tarybai priimti šį pasiūlymą, kad būtų galima panaikinti spragas ES teisės aktuose, kuriuose numatyta apsauga nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties išraiškos, lyties požymių ir šeimos grupės pagrindais.

3.1.7.

EESRK palaiko Europos institucijų prašymą valstybėms narėms ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo – joje nurodyti įvairūs netoleruotini poelgiai ir praktika, kurie yra nukreipti prieš žmones dėl jų biologinės ar socialinės lyties, ir kurioje pateikiamos gairės Vyriausybėms ir socialiniams partneriams, kaip nustatyti priemones, skirtas užkirsti kelią šioms diskriminacijos formoms ir kovoti su jomis. Kolektyvinės derybos visais lygmenimis ir kolektyvinės sutartys gali padėti nustatyti tikslines priemones darbo vietose ir įgyvendinti Europos socialinių partnerių pasirašytą autonominį susitarimą dėl kovos su smurtu darbe.

3.1.8.

Dėl LGBTIQ asmenų diskriminacijos toje erdvėje, kurioje jie turėtų jaustis saugiausiai, pvz., šeimos aplinkoje, daugelis LGBTIQ bendruomenei priklausančių asmenų, ypač jauni žmonės, tampa benamiais. Daugelyje valstybių narių institucijos nėra įgalintos teikti socialinių ir medicinos paslaugų, kad būtų suteikta pagalba šiems asmenims. Todėl būtina užtikrinti galimybę LGBTIQ asmenims gauti saugų prieglobstį ir pasinaudoti medicinos paslaugomis tam, kad jie galėtų integruotis į visuomenę ir gauti stabilų bei saugų darbą.

3.1.9.

Be Komisijos pasiūlymo reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, taip pat svarbu, kad Europos Sąjunga skirtų finansavimą teisėjų, prokurorų ir sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, imigracijos institucijose dirbančių specialistų ir vertėjų mokymams, tam, kad jie galėtų suprasti specifinius pažeidžiamų tarptautinės apsaugos prašytojų, įskaitant LGBTIQ asmenis, poreikius.

3.1.10.

Todėl EESRK mano, kad būtina riboti migrantų grąžinimo politikos taikymą ES pasienyje, atsižvelgiant į tai, kad daugelis šių žmonių bėga nuo savo šalyse vykdomo persekiojimo seksualinės orientacijos, lyties tapatumo (išraiškos) ir lyties požymių pagrindu. Jų grąžinimas nesuteikiant galimybės prašyti tarptautinės apsaugos pažeidžia pačias pagrindines žmogaus teises, tarptautines sutartis ir, kai kuriais atvejais, nacionalinius tarptautinės apsaugos teisės aktus.

3.1.11.

Mūsų nuomone, Komisija turėtų pripažinti translyčių asmenų teisę priimti sprendimą dėl savo lyties, taip laikydamasi aukščiausių tarptautinių pagarbos žmogaus teisėms standartų ir skatindama juos pripažinti valstybes nares bei nacionalines institucijas, siekiant užtikrinti, kad translyčių asmenų tapatybė būtų pripažinta be būtinybės ją įrodyti trečiajai šaliai.

3.1.12.

Europos Komisija turėtų stebėti, ar translyčiams asmenims suteikiama galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su lyties keitimu, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų visapusiškai pasinaudota ES tarpvalstybinės sveikatos priežiūros sistemos teikiamomis galimybėmis šalinant bet kokius nacionalinius trūkumus.

3.1.13.

Komisija turėtų skatinti valstybes nares priimti nacionalines lytiškai plintančių ligų priežiūros, kontrolės ir prevencijos strategijas. Šioje srityje taip pat būtina pirmenybę teikti sveikatos apsaugos specialistams skiriamam finansavimui, taip pat dalyvauti mokymuose, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir į Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos 11-ąjį leidimą (TLK-11). Be to, valstybės narės turi skatinti sveikatos apsaugos specialistus iš įvairių valstybių narių dalytis patirtimi ir praktika.

3.1.14.

Valstybės narės visoje ES turėtų būti raginamos uždrausti „atvertimo terapiją“, nes tai yra žeminanti praktika, kuria daroma didelė fizinė ir psichinė žala LGBTIQ asmenims. Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos priimti teisines priemones, kuriomis būtų draudžiamas interseksualių asmenų žalojimas. Tai užtikrintų interseksualiems asmenims teisę patiems spręsti, ar jie nori atlikti medicinines procedūras, kurių metu priskiriama tam tikra lytis, ar ne, o nesilaikyti šios taisyklės būtų leidžiama tik tuo atveju, kai reikalinga skubi medicininė pagalba, kai kyla pavojus interseksualaus asmens gyvybei.

3.1.15.

Europos Sąjungos finansavimo programos turėtų būti glaudžiai susietos su ES sutarties 2 straipsnyje deklaruojamomis vertybėmis ir jomis pagrįstos. Taip pat, didelių projektų atveju, kuomet projektai yra finansuojami ES lėšomis, valstybėms narėms turėtų būti keliamas reikalavimas atlikti poveikio vertinimą dėl pažeidžiamų grupių, įskaitant LGBTIQ asmenis. Todėl valstybių narių lygmeniu turėtų būti vykdomas ES finansavimo įvairovės auditas, kurį atliktų nepriklausoma komisija, sudaryta iš vietos ar centrinių nacionalinių viešųjų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų (6).

3.1.16.

Siekiant apmokyti ekspertus, kaip vykdyti šį ES finansavimo programų įvairovės auditą, reikėtų parengti Europos lygmens mokymo programą, pagal kurią būtų tobulinami gebėjimai, o valstybės narės būtų skatinamos dalytis gerąja patirtimi dėl ES finansuojamų programų poveikio pažeidžiamoms grupėms, įskaitant LGBTIQ bendruomenę. Siekiant įgyvendinti šią priemonę visoje ES, reikia parengti Europos Komisijos lygmens priežiūros mechanizmą.

3.1.17.

Valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti nacionalines švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas ir programas, kuriomis siekiama sumažinti kitokios seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės asmenų diskriminaciją ir su ja kovoti. Šiuo atžvilgiu nacionalinės valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad privalomose nacionalinėse mokyklų mokymo programose būtų pateikiama informacija apie žmogaus teises, įskaitant seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir jos raišką, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai, prietarams ir stereotipams. Be to, pradinėse ir vidurinėse mokyklose turėtų būti teikiamas visapusiškas lytinis švietimas, per kurį vaikai ir paaugliai įgytų žinių ir įgūdžių, kad galėtų gyventi sveikesnį gyvenimą ir palaikyti lygiaverčius santykius.

3.2.   LGBTIQ asmenų saugumo užtikrinimas

3.2.1.

Žinome, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo organizuojami referendumai, siekiant pakeisti nacionalines konstitucijas taip, kad būtų ribojamos LGBTIQ asmenų teisės, arba kad ši žmonių grupė būtų stigmatizuojama plačiojoje visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad informacija Europos Sąjungoje sklinda peržengdama sienas, valstybės narės turėtų užtikrinti visų į šiuos referendumus įsitraukusių suinteresuotųjų šalių viešojo finansavimo skaidrumą.

3.2.2.

EESRK palaiko iniciatyvą išplėsti SESV 83 straipsnio 1 dalyje numatytą „ES nusikaltimų“ sąrašą, siekiant į jį įtraukti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką, įskaitant atvejus, kuomet šie nusikaltimai yra vykdomi prieš LGTBIQ asmenis. Todėl Komisija turi imtis komunikacinių ir informuotumo didinimo priemonių, siekiant spręsti šią problemą Europos lygmeniu. Komisija turėtų parengti komunikacinę kampanija, kuria būtų siekiama sustabdyti šią tendenciją ir su ja susijusį elgesį, skatinant visų piliečių lygybę. Mes siūlome rengti šią kampaniją Europos lygmeniu, į ją įtraukiant vietos lygmens problemas, su kuriomis susiduria kiekviena valstybė narė. Šios iniciatyvos turėtų būti įtrauktos į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Be to, visos Europos šalys įsipareigojo rinkti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) duomenis apie neapykantos nusikaltimus, kurie gali būti įvykdyti šiame kontekste.

3.2.3.

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Komisija turėtų priimti nemažai priemonių, siekiant kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija, taip pat neapykantos retorika tiek internete, tiek realiame gyvenime. Todėl Komisija privalo parengti mechanizmą, kuriuo būtų vykdoma tinkamo Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD) įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu stebėsena, taip pat priimti Europos lygmens teisės aktus, kurie leistų lengviau kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija.

3.2.4.

Mes manome, kad, siekiant įveikti neapykantos retoriką internetinėje aplinkoje, itin daug vilčių teikia Komisijos veiksmai dėl Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso, kurį pasirašė Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube, skatinimo ir įgyvendinimo. Ši priemonė (elgesio kodeksas, kuriuo siekiama įveikti neapykantos retoriką) kaip rekomendacija turėtų būti įgyvendinta valstybių narių lygmeniu tiek internetinėje, tiek audiovizualinėje srityje, siekiant sukurti saugią aplinką LGBTIQ asmenims bei kitoms pažeidžiamoms grupėms, kurios gali lengvai tapti internetinio priekabiavimo ar neapykantos retorikos aukomis (7).

3.2.5.

2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija turi būti susieta su 2020–2025 m. aukų teisių strategija, siekiant, kad seksualinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų užtikrintai pranešti apie prieš juos įvykdytus neapykantos nusikaltimus. Todėl būtina užtikrinti tęstinį policijos pareigūnų, teisininkų ir teisėjų profesinį mokymą, skirtą neapykantos nusikaltimams, prietarams ir stereotipų kurstymui, taip pat būtina užtikrinti bendradarbiavimą su NVO, kurios teikia pagalbą LGBTIQ asmenims šioje srityje.

3.2.6.

COVID-19 pandemija mums parodė, kad dauguma valstybių narių nėra tinkamai pasirengusios suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą ir trumpalaikį prieglobstį LGBTIQ asmenims, kurie tapo smurto namuose aukomis (ypač translyčiams asmenims) arba yra puldinėjami savo pačių šeimų. Todėl siekiant įrengti prieglobsčius, saugius namus ir pagalbos centrus bei užtikrinti integruotos pagalbos paslaugų priežiūrą, būtina bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat skirti ES finansavimą.

3.3.   Įtraukių visuomenių kūrimas LGBTIQ asmenims

3.3.1.

Siekdama užtikrinti tinkamą ir vienodą Europos teisės taikymą visose valstybėse narėse, Europos Komisija privalo imtis Europos Sąjungos teisės sergėtojos vaidmens, nes tai yra numatyta Europos norminiuose teisės aktuose ir pagrįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teismų praktika. Komisija privalo didinti savo pastangas ir parengti plataus masto mechanizmus, kuriais būtų stebimas Europos teisės ir ESTT sprendimų taikymas nacionalinėje teisėje ir nacionalinių institucijų praktikoje.

3.3.2.

Kalbant apie laisvo judėjimo teisę, kuri yra vienas iš Europos teisės ramsčių, Europos Komisija turi parengti stebėsenos mechanizmą, kad užtikrintų, jog Direktyvoje Nr. 2004/38/EB numatytos teisės, ypač teisė laisvai judėti ir gyventi, būtų pripažintos visų Europos piliečių ir jų šeimų, įskaitant vaivorykštės šeimas, visoje Sąjungoje.

3.3.3.

Siekdami, kad visi LGBTIQ asmenys galėtų naudotis laisvo judėjimo teise visoje Europos Sąjungoje, raginame Europos Komisiją visų pirma parengti tokią reglamentavimo sistemą, kurioje „šeimos“ sąvoka būtų interpretuojama laisvai, nepriklausomai nuo valstybių narių nacionalinės teisės, ypač iškilus tarpvalstybinio pobūdžio situacijoms, taip pat užtikrinti, kad po administracinės ar teisinės procedūros išduoti gimimo dokumentai, kurie būtini laisvam judėjimui, būtų pripažįstami visose valstybėse narėse. Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos translyčių tėvų giminystės registracijai pagal jų teisiškai pripažintą lytinę tapatybę, siekiant apsaugoti šias šeimas nuo nepageidaujamo seksualinės orientacijos atskleidimo, diskriminacijos ir smurto.

3.4.   Raginimas užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę visame pasaulyje

3.4.1.

Europos institucijos privalo imtis pagrindinių žmogaus teisių sergėtojo ir gynėjo vaidmens vykdydamos tiek vidaus, tiek išorės veiksmus. Kad šis tikslas būtų pasiektas, būtina bendradarbiauti su kitomis regioninėmis ir tarptautinėmis institucijomis, tokiomis kaip Europos Taryba ir Jungtinės Tautos, tam, kad būtų užtikrintas LGBTIQ asmenų ir žmogaus teisių gynėjų saugumas ir lygybė, kurių jie nusipelnė. Taip pat svarbu, kad be Pasirengimo narystei paramos priemonėje (PNPP) numatytų pagalbos veiksmų, kuriais siekiama kovoti su smurtu ir neapykanta prieš LGBTIQ asmenis bei su jų diskriminacija šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, Europos institucijos įtrauktų šiuos kriterijus į savo išorės veiksmus, susijusius su ES nepriklausančioms šalims skiriamu finansavimu.

---

(1)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(2)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(3)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(4)  https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2020-lgbti-equality-1_en.pdf

(5)  LGBTIQ asmenys darbo vietoje ir toliau susiduria su diskriminacija įdarbinimo srityje, darbe ir savo karjeros pabaigoje, o tai prieštarauja aiškioms ES teisinėms nuostatoms šioje srityje. Daugelis LGBTIQ asmenų susiduria su įvairiomis kliūtimis ieškodami deramo ir stabilaus darbo, dėl to didėja skurdo, socialinės atskirties ir benamystės rizika.

(6)  Siekiant įgyvendinti šią priemonę, reikia sudaryti ekspertų grupę, kuri įvertintų, kaip valstybių narių įgyvendinamais projektais padedama pažeidžiamoms grupėms, įskaitant LGBTIQ bendruomenę, ir kuri, remdamasi Europos lygmens vertinimo lentele, įvertintų Europos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo ex ante ir ex post analizę.

(7)  Elgesio kodeksai turėtų būti pagrįsti ES vertybėmis, susijusiomis su lygybe, žmogaus teisėmis, įvairove bei žodžio laisve, įsteigiant ekspertų grupę, kuri stebėtų šios priemonės įgyvendinimą ir taikymą, taip pat turėtų įsitraukti pilietinės visuomenės organizacijos, kurių veikla susijusi su žmogaus teisių gynimu ir pažeidžiamomis grupėmis.