Tarybos išvados dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje

(2020/C 212 I/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PABRĖŽDAMA, KAD:

COVID-19 pandemija labai paveikė švietimo ir mokymo sistemas ir joms sukėlė precedento neturintį spaudimą visame pasaulyje ir visoje Sąjungoje. Ji iš esmės pakeitė tai, kaip mokomės, mokome, bendraujame ir bendradarbiaujame mūsų švietimo ir mokymo bendruomenėse ir tarp šių bendruomenių. Tai turėjo įtakos besimokantiems asmenims (1), jų šeimoms, mokytojams, profesijos mokytojams, įstaigų vadovams, taip pat platesnei visuomenei;

nuo pandemijos protrūkio pradžios valstybės narės ir švietimo bei mokymo įstaigos dėjo daug pastangų, kad užtikrintų besimokančių asmenų ir darbuotojų saugumą bei gerovę ir mokymosi bei mokymo tęstinumą, kad būtų išsaugota teisė į mokslą;

reaguodamos į ekstremaliąją situaciją, dauguma valstybių narių nusprendė plačiu mastu uždaryti fizinio švietimo ir mokymo įstaigas, kartu sparčiai organizuodamos alternatyvias galimybes ir telkdamos paramą nuotoliniam mokymuisi ir mokymui, visų pirma skaitmeniniams sprendimams. Dėl šių pokyčių kilo įvairių iššūkių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemoms ir suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma besimokantiems asmenims ir jų šeimoms, mokytojams ir profesijos mokytojams, tačiau jie taip pat įgijo vertingos mokymosi patirties ir šie pokyčiai paspartino tolesnę švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninę transformaciją;

šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis valstybės narės puikiai bendradarbiavo rodydamos solidarumą ir teikdamos tarpusavio paramą krizės metu – jos reguliariai keitėsi informacija apie savo nacionalinę padėtį, iššūkius, numatytas ar jau įgyvendintas priemones ir planus, taip pat, kai įmanoma, atvirai dalydamosi švietimo ištekliais.

ŽINODAMA, KAD:

prasidėjus krizei, kai daugumoje valstybių narių švietimo ir mokymo įstaigos vis dar reguliariai dirbo, daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip užtikrinti besimokančių asmenų ir darbuotojų saugumą, be kita ko, imantis apsaugos ir higienos priemonių ir teikiant informaciją ir gaires, bendradarbiaujant nacionalinėms švietimo ir sveikatos priežiūros institucijoms;

įvykiams rutuliojantis, kai daugumoje valstybių narių buvo fiziškai uždaroma vis daugiau švietimo ir mokymo įstaigų, siekiant užtikrinti mokymosi proceso tęstinumą, valstybės narės, švietimo ir mokymo įstaigos ir atitinkami suinteresuotieji subjektai įdėjo daug pastangų, kad pritaikytų ir parengtų ugdymo turinį ir užtikrintų jo naudojimą nuotolinio mokymosi srityje. Tai buvo paremta atitinkamomis gairėmis, derinant su dinamišku valdymu, nuolatine stebėsena, nuolatiniais patobulinimais ir teisės aktų pakeitimais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Šiuo požiūriu pradinės pozicijos skirtingose valstybėse narėse ir švietimo ir mokymo įstaigose greičiausiai buvo nevienodos – skyrėsi švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninė parengtis, be kita ko, skaitmeninių mokymosi priemonių ir medžiagos prieinamumas ir mokytojų bei profesijos mokytojų pasirengimas vykdyti nuotolinį mokymą;

vienas pagrindinių uždavinių buvo užtikrinti įtrauktį ir lygias kokybiško nuotolinio mokymosi galimybes. Kai kuriems besimokantiems asmenims, taip pat mokytojams, profesijos mokytojams ir šeimoms gali trūkti skaitmeninių įgūdžių, prieigos prie technologijų ar interneto, o tai gali būti rimta kliūtis, ypač besimokantiesiems asmenims iš nepalankios aplinkos ir iš kaimo, atokių bei labai urbanizuotų vietovių. Be to, yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančių asmenų, kuriems besimokant reikia konsultacijų ir papildomos paramos. Taip pat švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas buvo ypač sunkus palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, kurie dažniau gyvena namų ūkyje, kuris nėra palankus mokytis namuose, arba kurie paprastai turi teisę į nemokamą maitinimą mokykloje, taip pat besimokantiems asmenims, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika;

švietimo ir mokymo įstaigos yra daugiau nei vien žmonių švietimo, mokymo ar mokymosi vietos – jos taip pat yra saugi aplinka ir suteikia struktūrą, bendruomenės jausmą ir socializacijos galimybes. Nerimą ir stresą kelia baimė dėl pandemijos ir socialinės izoliacijos, kuri yra ypač sunki tiems, kurie susiduria su smurtu šeimoje arba kuriems gresia toks smurtas, todėl labai svarbu užmegzti ryšius, teikti psichologinę ir emocinę paramą, kad būtų užtikrinta besimokančių asmenų, jų šeimų, mokytojų ir profesijos mokytojų gerovė ir fizinė bei psichinė sveikata;

mokytojams ir profesijos mokytojams teko sparčiai prisitaikyti pereinant nuo tiesioginio prie nuotolinio mokymo. Kadangi ne visi mokytojai ir profesijos mokytojai (2) turėjo patirties, pasitikėjimo, žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų norint veiksmingai organizuoti ir vykdyti nuotolinį mokymą, reikėjo papildomo tikslinio mokymo. Jų įsipareigojimai dažnai neapsiriboja vien pamokų organizavimu, bet apima ir papildomas pastangas užtikrinti besimokančių asmenų pažangą ir gerovę. Tikėtina, kad būtinybė greitai prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos galėjo padidinti darbo krūvį, o tai atsiliepė jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Šiomis aplinkybėmis mokytojai ir profesijos mokytojai bei pagalbiniai darbuotojai parodė pasigėrėtiną ryžtą ir kūrybiškumą, taip pat atvirumą bendradarbiavimui, bendrai kūrybai ir tarpusavio mokymuisi;

10.

nors perėjimas prie skaitmeninio mokymo ir mokymosi buvo itin svarbus sudarant sąlygas tęsti mokymosi procesą, skaitmeninis švietimas negali kokybės požiūriu visiškai pakeisti tiesioginio mokymo ir mokymosi. Be to, staigus perėjimas prie skaitmeninio mokymo ir mokymosi daugeliu atvejų buvo ekstremalios situacijos padiktuotas sprendimas, o ne suplanuotas optimalus plataus masto skaitmeninio nuotolinio švietimo įgyvendinimas. Kai kurie mokytojai ir profesijos mokytojai pirmą kartą mokė internetu, todėl, nors jų atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti yra sveikintini, skaitmeninis nuotolinis mokymas ir mokymasis, vykstantys COVID-19 sąlygomis, nors ir vertingi, nebūtinai turėtų būti laikomi bendruoju skaitmeninio nuotolinio švietimo standartu;

11.

iškilo poreikis stiprinti besimokančių asmenų šeimų ir mokytojų bei profesijos mokytojų bendradarbiavimą ir tvirčiau įsipareigoti sudaryti sąlygas nuotoliniam mokymuisi. Iš namų dirbantiems tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims buvo nelengva derinti savo darbo užduotis su mokymosi parama vaikams ir vaikų priežiūros pareigomis. Tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims, kurie negalėjo dirbti iš namų, kilo papildomų sunkumų, nes reikėjo rasti dienos užimtumo centrą savo mažesniems vaikams;

12.

nuotolinio mokymosi sąlygomis ypač sunku įgyvendinti praktines mokymo programų dalis. Tai ypač aktualu profesinio rengimo ir mokymo srityje, kurioje praktinis mokymasis sudaro didelę mokymo programų dalį. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokantiems asmenims galėjo kilti papildomų nepatogumų dėl to, kad krizė paveikė daug darbdavių, taikančių mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės programas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais pameistriai yra priklausomi nuo darbdavių užmokesčio ir kompensacijos, tai turėjo poveikio jų pragyvenimui;

13.

suaugę besimokantys asmenys, ypač žemos kvalifikacijos asmenys, kartais neturi skaitmeninių įgūdžių, būtinų norint dalyvauti skaitmeniniame mokymesi, o tai gali turėti įtakos jų galimybėms kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

14.

vienas iš didžiausių iššūkių buvo tai, kaip valdyti vertinimą ir pažymių rašymą – kai kurios valstybės narės ragino orientuotis į ugdomąjį vertinimą ir atsižvelgti į skirtingas mokymosi sąlygas. Tai susiję su iššūkiu užtikrinti, kad būtų galima sėkmingai baigti mokslo ir akademinius metus, o tai ypač svarbu turint omenyje mokyklos baigimo egzaminus ir galutinius įvertinimus, nes nuo jų priklauso stojimas į atitinkamo švietimo ir mokymo lygmens įstaigas. Šiuo atžvilgiu atitinkamų švietimo ir mokymo srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant kokybės užtikrinimo bei pripažinimo įstaigas ir socialinius partnerius, keitimasis informacija, bendradarbiavimas ir dialogas gali tapti naudingo suderinto požiūrio pagrindu. Tai gali būti ypač naudinga priimant sprendimus dėl priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas reikalavimų, deramai atsižvelgiant į jų savarankiškumą ir nacionalines aplinkybes;

15.

pandemija taip pat paveikė Europos ir tarptautinio judumo mokymosi tikslais galimybes. Kadangi daugelis švietimo ir mokymo įstaigų buvo uždarytos, judumo programose dalyvaujantys besimokantys asmenys susidūrė su įvairiais sunkumais, susijusiais su jų mokymosi pagal judumo programą tęsimu, galimybe gauti būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas, teise gauti dotacijas ir stipendijas arba galimybe grįžti į savo gimtąsias šalis. Judumo programose dalyvaujantys besimokantys asmenys taip pat galėjo susidurti su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, susijusiais su šeimos pajamų praradimu dėl COVID-19 pandemijos sukeltos darbo rinkos krizės;

16.

daug „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso projekto veiksmų buvo atidėti arba atšaukti, o tais atvejais, kai buvo suplanuotas judumo veiksmas, buvo skatinama veikiau rinktis virtualųjį bendradarbiavimą;

17.

be būtinų investicijų siekiant spręsti su krizės poveikiu sveikatai ir socialiniu bei ekonominiu jos poveikiu susijusius klausimus, svarbu dabartinius investavimo prioritetus sutelkti į švietimą ir mokymą. Šiuo atžvilgiu itin svarbu pripažinti, kad kokybiškas švietimas ir mokymas lemiamai prisideda prie piliečių gerovės ir asmeninio bei profesinio tobulėjimo, taip pat prie visuomenės bei ekonomikos atsparumo ir atlieka svarbų vaidmenį atsigavimo procese. Į tai būtina atsižvelgti rengiant Europos ekonomikos gaivinimo planą;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

18.

siekdamos įveikti šiuos iššūkius, valstybės narės ir jų švietimo ir mokymo įstaigos, priklausomai nuo jų nacionalinių aplinkybių, skubiai ėmėsi daugelio priemonių, pavyzdžiui:

—	rengia kokybišką ugdymo turinį, mokomąją medžiagą ir praktiką, pritaikytus prie nuotolinio mokymosi konteksto nacionaliniu ir (arba) instituciniu lygmeniu, ir jais dalijasi,

—	remia virtualiąsias mokymosi aplinkas, kuriose sudaromos sąlygos naudoti esamas e. mokymosi platformas (arba kuriamos naujos platformos) ir naudoti grupinio bendradarbiavimo priemones,

—	naudojasi televizijos programų transliavimu ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo turiniui perteikti,

—	rengia įvairias gaires ir nurodymus dėl būdų, kaip dalyvauti nuotolinio mokymosi sistemoje ir užtikrinti nuotolinį mokymą, pavyzdžiui, dėl saugaus skaitmeninių priemonių naudojimo ir internetinio vertinimo,

—	teikia tikslinio profesinio tobulėjimo galimybes, skirtas mokytojams ir profesijos mokytojams bei kitam pedagoginiam personalui,

—

nustato besimokančius asmenis, kurie negali dalyvauti nuotolinio mokymosi sistemoje, ir sudaro jiems sąlygas – teikia reikiamą įrangą ir interneto prieigą, visų pirma asmenims iš geografiškai izoliuotų ar socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankių vietovių ir aplinkos, taip pat prireikus platina atspausdintą mokomąją medžiagą,

—	teikia tikslinę paramą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems besimokantiems asmenims;

—	lengvina prieigą prie skaitmeninio turinio bibliotekose,

—	teikia maistą besimokantiems asmenims iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos,

—	siūlo įvairių formų psichologinę paramą besimokantiems asmenims, šeimoms, mokytojams ir profesijos mokytojams,

—	užtikrina priežiūrą dienos užimtumo centre mažesniems vaikams, kurių tėvai ir prižiūrintieji asmenys negali dirbti iš namų, ypač jeigu jie yra pagrindiniai darbuotojai itin svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje,

—	teikia įvairių rūšių paramą besimokantiems asmenims, dalyvaujantiems tiek įvažiuojamojo, tiek išvažiuojamojo judumo programose,

—	reguliariai teikia informaciją besimokantiems asmenims, mokytojams ir profesijos mokytojams, švietimo ir mokymo įstaigoms, šeimoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams,

—	plėtoja bendradarbiavimą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat su įmonėmis, įskaitant telekomunikacijų bendroves, interneto paslaugų teikėjus ir leidėjus – jie kai kuriais atvejais nemokamai teikė medžiagą ir priemones,

—	remia ir skatina, jeigu įmanoma, fizinį lavinimą ir veiklą, laikantis saugumo ir atsargumo priemonių;

19.

reaguodama į COVID-19 krizę, Komisija suteikė daugiau lankstumo įgyvendinant programą „Erasmus+“, kartu pateikdama praktines rekomendacijas programos „Erasmus+“ dalyviams ir nacionalinėms agentūroms. Be to, papildydama Taryboje dedamas pastangas, Komisija palengvino tolesnes galimybes valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis informacija;

20.

atsižvelgiant į tai, kad padėtis kinta ir kad remiantis sveikatos priežiūros institucijų rekomendacija galbūt bus panaikintos plitimo valdymo priemonės, kyla papildomų klausimų dėl švietimo ir mokymo įstaigų, taip pat įmonių, organizuojančių mokymąsi darbo vietoje, veiklos atnaujinimo, įskaitant klausimus dėl organizacinių ir saugos priemonių, visų pirma susijusių su saugaus atstumo laikymusi, sanitarija ir higiena. Šiuo atžvilgiu kai kurie iššūkiai yra susiję su pakankamais žmogiškaisiais ištekliais, taip pat švietimo ir mokymo infrastruktūros pasirengimu ir tvarumu, visų pirma jos tinkamumu įgyvendinti reikiamas priemones.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR Į NACIONALINES APLINKYBES:

21.

toliau dalytis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių apie tai, kaip švietimo ir mokymo sektorius gali geriausiai prisitaikyti prie padėties, atsižvelgiant į tolesnius pokyčius, susijusius su COVID-19 krize, be kita ko, apie įvairias priemones, susijusias su švietimo ir mokymo įstaigų veiklos atnaujinimu, užtikrinant vienodas sąlygas, puoselėjant besimokančių asmenų ir personalo gerovę ir teikiant psichologinę paramą. Šiuo atžvilgiu skatinti racionalizuotą ir nuoseklų informacijos srautą ir optimaliai išnaudoti esamus tinklus;

22.

kiek tai susiję su švietimo ir mokymo įstaigų veiklos atnaujinimu, atsižvelgiant į vietos, regionines ir nacionalines aplinkybes, imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas besimokančių asmenų ir personalo saugumas, įskaitant tinkamas sanitarijos ir higienos sąlygas, ir atnaujinta tiesioginio mokymosi ir mokymo veikla, kartu užtikrinant lygias galimybes;

23.

remiantis patirtimi, jau įgyta COVID-19 krizės kontekste, ir atsižvelgiant į galimą ilgalaikį krizės poveikį švietimui ir mokymui ateityje, išnagrinėti inovacijų galimybes ir toliau dėti pastangas paspartinti švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninę transformaciją, taip pat, kai aktualu, didinti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninius pajėgumus ir mažinti skaitmeninę atskirtį;

24.

atsižvelgiant į COVID-19 krizės kontekste įgytą patirtį, remti tolesnį mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų ugdymą siekiant palengvinti mokymą ir vertinimą skaitmeninėse mokymosi aplinkose;

25.

deramai atsižvelgiant į institucinę autonomiją, išnagrinėti galimybę integruoti aukštos kokybės skaitmeninį mokymąsi, kaip švietimo ir mokymo paslaugų pasiūlos dalį, visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų rūšių švietimo ir mokymo sistemose. Tai darant atkreipti dėmesį į skaitmeninių priemonių tinkamumą pagal besimokančių asmenų amžių ir specialiuosius poreikius, taip pat į tai, kaip laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, privatumo, etinių aspektų, saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų;

26.

išnagrinėti galimybes gerinti mokymą ir mokymąsi vykdant stebėseną ir vertinimą, grindžiamus švietimo duomenų gavyba dėmesį sutelkiant į esamus duomenis, mokymosi analitika ir dirbtinio intelekto naudojimu, deramai atsižvelgiant į tai, kaip laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679;

27.

teikiant nuotolinio, skaitmeninio ir mišriojo mokymosi galimybes, daugiau dėmesio skirti tam, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims būtų užtikrintos lygios galimybės ir nuolatinės galimybės naudotis aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugomis, užtikrinant kokybę ir skatinant patvirtinti ir pripažinti įgytus mokymosi rezultatus. Dar kartą patvirtinant teisę į mokslą, ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų išvengta galimo mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus padidėjimo dėl COVID-19 krizės;

28.

siekiant sušvelninti neigiamą COVID-19 krizės poveikį fiziniam tarpvalstybiniam judumui ir bendradarbiavimui, skatinti naudotis virtualiomis judumo ir bendradarbiavimo galimybėmis;

29.

bendradarbiauti šalinant su COVID-19 susijusias tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais kliūtis, atsižvelgiant į galimas skirtingo požiūrio į vertinimą pasekmes, galbūt atidėtus ar atšauktus egzaminus ir atidėtą stojimą – tai gali daryti neigiamą poveikį judumo mokymosi tikslais galimybėms kelerius kitus metus;

30.

bendradarbiauti užtikrinant švietimo galimybes besimokantiems asmenims, kurie kasdien važinėja iš vienos kaimyninės valstybės narės į kitą, ypač jei sienų uždarymas bus ilgalaikis;

31.

remti tolesnį skaitmeninės infrastruktūros plėtojimą, taip pat skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, naudojantis Sąjungos programų ir fondų, visų pirma programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų, struktūrinių reformų rėmimo programos ir jas pakeisiančių programų, taip pat naujosios Skaitmeninės Europos programos teikiamu finansavimu.

PRAŠO KOMISIJOS, VEIKIANT PAGAL JOS KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

32.

vykdyti mokslinius tyrimus ir skleisti rezultatus, susijusius su COVID-19 pandemijos poveikiu ir įvairiais švietimo ir mokymo lygmenimis įgyta patirtimi, daug dėmesio skiriant nuotoliniam mokymuisi bei mokymui ir valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų skaitmeniniams pajėgumams, nes tai yra pagrindas stiprinti įrodymais pagrįstą nacionalinės politikos formavimą ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti atsparumą ir pasirengimą laiku taikyti veiksmingas ir tinkamas būsimas reagavimo į ekstremaliąją situaciją priemones;

33.

rengiant pasiūlymą dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, pripažinti transformuojamąjį švietimo ir mokymo, kaip sėkmingam gaivinimui galimybes sudarančio lemiamo veiksnio, potencialą ir poreikį investuoti į švietimą ir mokymą, visų pirma kiek tai susiję su skaitmeniniu švietimu, įskaitant infrastruktūrą ir skaitmeninius įgūdžius;

34.

padėti valstybėms narėms suteikiant galimybių investuoti į tvarią švietimo ir mokymo infrastruktūrą pagal Europos žaliąjį kursą, be to, atsižvelgiant į reikiamus pajėgumus siekiant užtikrinti saugą ir reikiamas organizacines priemones reaguojant į COVID-19 krizę;

35.

plėtojant Europos švietimo erdvę, kartu su Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa po 2020 m., naujuoju Skaitmeninio švietimo veiksmų planu ir atnaujinta Įgūdžių darbotvarke, atsižvelgti į COVID-19 krizės metu įgytą patirtį, susijusią su švietimo ir mokymo sistemų skaitmenine transformacija, ypač daug dėmesio skiriant kokybei ir visuomenės uždaviniams, pavyzdžiui, įtraukties užtikrinimui, lygių galimybių suteikimui, sanglaudos skatinimui ir kovai su dezinformacija;

36.

toliau sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija apie iššūkius ir priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, be kita ko, sujungiant atvirųjų švietimo išteklių duomenų bazes, gerinant prieigą prie jų ir galimybes jomis naudotis, kad būtų lengviau dalytis įvairia nuotolinio mokymosi metodika, priemonėmis ir medžiagomis. Šiame kontekste remtis turimomis galimybėmis, pavyzdžiui, suteikiamomis pasitelkiant inciatyvą „eTwinning“, platformą „School Education Gateway“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi e. platformą (EPALE). Skatinti naudoti įsivertinimo priemones, pavyzdžiui, efektyvaus mokymosi savianalizę (SELFIE) ir priemonę „HEInnovate“, kad būtų remiami mokyklų ir aukštojo mokslo institucijų skaitmeniniai pajėgumai ir transformacija;

37.

teikti ir platinti valstybėms narėms papildomą praktinę informaciją apie galimybę finansuoti švietimo ir mokymo sistemų poreikius, susijusius su COVID-19 pandemijos padarinių švelninimu, pasitelkiant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII ir CRII+) ir kitus tinkamus finansavimo mechanizmus;

38.

toliau reguliariai dalytis informacija su programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso suinteresuotaisiais subjektais bei įgyvendinančiomis institucijomis apie galimybes taikyti lanksčias priemones įgyvendinant judumą mokymosi tikslais ir projektus COVID-19 krizės kontekste;

39.

kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti būdus patenkinti skubiausius poreikius tuo metu, kai fizinis judumas yra apribotas, suteikiant lankstumo perskirstyti, kai tikslinga, nepanaudotas lėšas tarp programos „Erasmus+“ veiksmų.

40.

padėti valstybėms narėms toliau plėtojant skaitmeninio švietimo praktiką ir skaitmeninio švietimo bei mokymo galimybes, taip pat sprendžiant COVID-19 krizės poveikio pažeidžiamiausioms besimokančių asmenų grupėms klausimus, naudojantis turimomis programos „Erasmus+“ galimybėmis;

41.

platinti ir skatinti naudoti atitinkamą medžiagą ir priemones, įskaitant virtualiojo bendradarbiavimo patirties pavyzdžius, susijusius su programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso projektų įgyvendinimu ir Europos ir nacionalinių skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijų veikla, kurie, vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu, gali būti naudinga papildoma parama reaguojant į COVID-19 krizę;

42.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir deramai atsižvelgiant į institucinę autonomiją bei nacionalines aplinkybes, pradėti rengti priemones, kuriomis būtų šalinamos su COVID-19 susijusios kliūtys ir sudarytos sąlygos vėl pradėti naudotis tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais galimybėmis pasibaigus COVID-19 krizei, be kita ko, pateikiant aiškias gaires, kaip palengvinti judumo mokymosi tikslais galimybes pagal programą „Erasmus+“;

43.

skatinti kokybišką virtualųjį judumą bei bendradarbiavimą ir remti mišriojo judumo plėtojimą vykdant programą „Erasmus+“, atsižvelgiant į tai, kad virtualusis judumas, nors ir negali pakeisti fizinio judumo, atlieka svarbų papildomą vaidmenį;

44.

glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos Taryba, UNESCO ir EBPO, teikiant ir platinant informaciją, susijusią su COVID-19 poveikiu švietimui ir mokymui.

(1) Šiame dokumente sąvoka „besimokantis asmuo“ turi būti suprantama platesne prasme, t. y. visų rūšių ir lygių švietimo ir mokymo, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, suaugusiųjų švietimą ir aukštąjį mokslą, įstaigose besimokantys asmenys.

(2) EBPO TALIS tyrimo (2018 m.) duomenimis, mažiau nei 40 % mokytojų jaučiasi gerai pasirengę naudotis IRT mokymo srityje.