PRIEDAS

Santrumpų sąrašas

AIFV – alternatyvaus investavimo fondų valdytojai;

AT1 priemonės – papildomo 1 lygio kapitalo priemonės, nurodytos KRR 52 straipsnio 1 dalyje;

BGPD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2014/59/ES (1) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (2);

BGPD I – Direktyva (ES) 2014/59/ES be pakeitimų;

JRR – jungtinio rezervo reikalavimas, kaip apibrėžta KRD 128 straipsnio 6 punkte;

CET1 kapitalas – bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, nurodytas KRR 50 straipsnyje;

KRD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (3) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (4);

KRR – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (5) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (6);

EBI – Europos bankininkystės institucija;

ESMA – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;

Išorinis MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, taikomas pertvarkomiems subjektams ir nurodytas BGPD 45e straipsnyje;

G-SII – pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga;

Vidinis MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, taikomas pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei arba trečiosios valstybės subjektui, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, ir nurodytas BGPD 45f straipsnyje;

M-DGPS – didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, nurodyta BGPD 16a straipsnyje;

FPRD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (7);

VGDP – vienalaikis grupės dalies pertvarkymas;

MREL – (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities) minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas;

NCWO – (angl. no creditor worse off in resolution than under normal insolvency proceedings) principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė nei taikant įprastinę bankroto procedūrą;

STĮ – subordinuotasis tinkamas įsipareigojimas, kuris atitinka KRR 72a straipsnio sąlygas, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punkte ir 72b straipsnio 3–5 dalyse nustatytas sąlygas;

BPV – Bendra pertvarkymo valdyba;

BPeM – bendras pertvarkymo mechanizmas;

BPeMR – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (8) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 (9);

BPeMR I – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 be pakeitimų;

BPoM – pagal KRR 429 ir 429a straipsnius apskaičiuotas bendras pozicijų matas;

T2 priemonės – 2 lygio priemonės, nurodytos BGPD 2 straipsnio 1 dalies 73 punkte;

TLAC – (angl. Total Loss-Absorbing Capacity) bendras nuostolių padengimo pajėgumas;

TLAC minimalus reikalavimas – G-SII taikomas suderintas minimalus TLAC standarto lygis, kaip nurodyta KRR 92a ir 92b straipsniuose ir BGPD 45d straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte;

TLAC standartas – Finansinio stabilumo valdybos 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtas TLAC sąlygų dokumentas;

Didžiausi pagal kapitalo lygį bankai – pertvarkytini subjektai, priklausantys pertvarkytinoms grupėms, kurių turtas viršija 100 mlrd. EUR, kaip nurodyta BGPD 45c straipsnio 5 dalyje;

BRPS – bendra rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal KRR 92 straipsnio 3 dalį;

KIVPS – kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai.

Jeigu nenurodyta kitaip, visos šiame priede pateiktos nuorodos į teisines nuostatas turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į BGPD teisines nuostatas.

A.   SU APIBRĖŽTIMIS SUSIJĘ KLAUSIMAI

1.   Klausimas (2 straipsnis)

Ar 2 straipsnio 1 dalies 71b punkte apibrėžtos subordinuotosios tinkamos priemonės taip pat apima 44a straipsnyje nurodytus subordinuotuosius tinkamus įsipareigojimus?

Atsakymas

BGPD 44a straipsnyje nurodyti subordinuotieji tinkami įsipareigojimai yra įtraukti į subordinuotųjų tinkamų priemonių sąvoką, apibrėžtą BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71b punkte. Pastaroji sąvoka yra platesnė nei pirmoji, nes subordinuotosios tinkamos priemonės taip pat apima T2 priemones, kurios atitinka KRR 72a straipsnio 1 dalies b punkto sąlygas.

2.   Klausimas (2 straipsnis)

Kurie trečiųjų valstybių subjektai ir kokiomis sąlygomis turėtų būti įtraukti į pertvarkytiną grupę taikant 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte pateiktą pertvarkytinos grupės apibrėžtį?

Atsakymas

Trečiųjų valstybių subjektų įtraukimas arba neįtraukimas į pertvarkytiną grupę priklauso nuo grupės pertvarkymo plane pateiktos pertvarkymo strategijos. Tokia strategija nustatoma atitinkamos pertvarkymo institucijos sprendimu pagal 12 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 45e straipsnio 2 dalį in fine.

Jei grupės pertvarkymo plane numatyta, kad trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės žlugimo atveju Sąjungos patronuojančioji įmonė teiktų paramą tai patronuojamajai įmonei, ji turėtų būti įtraukta į pertvarkytiną grupę, kuriai vadovauja ta Sąjungos patronuojančioji įmonė. Kita vertus, jeigu pagal grupės pertvarkymo planą trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės žlugimo klausimą spręstų atitinkamos trečiosios valstybės institucijos taikydamos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras arba kitas trečiosios valstybės procedūras, patronuojamoji įmonė neturėtų būti įtraukta į pertvarkytiną grupę, kuriai vadovauja Sąjungos patronuojančioji įmonė.

3.   Klausimas (2 straipsnis)

Koks yra 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte pateiktoje patronuojamosios įmonės apibrėžtyje esančios nuorodos į 7 straipsnį tikslas?

Atsakymas

BGPD 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte pateikta patronuojamosios įmonės apibrėžtis buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2019/879, siekiant paaiškinti, kaip traktuojamos kredito įstaigos, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, pati centrinė įstaiga ir jų atitinkamos patronuojamosios įmonės, atsižvelgiant į jų konkrečią grupės struktūrą.

Antrojoje patronuojamosios įmonės apibrėžties dalyje paaiškinama, kad taikant 7, 12, 17, 18, 45–45m, 59–62, 91 ir 92 straipsnius visos nuorodos į patronuojamąją įmonę turėtų būti suprantamos kaip apimančios ir 2 straipsnio 1 dalies 83b punkto b papunktyje nurodytoms pertvarkytinoms grupėms priklausančius subjektus, t. y. kredito įstaigas, nuolat kontroliuojamas centrinės įstaigos, pačią centrinę įstaigą ir jų atitinkamas patronuojamąsias įmones. Dėl specifinės šių grupių nuosavybės struktūros šie subjektai paprastai nepatenka į patronuojamosios įmonės apibrėžties pirmąją dalį. Tačiau termino „patronuojamoji įmonė“ taikymo sritis turėtų būti išplėsta tik prireikus, atsižvelgiant į tai, kurie tokių pertvarkytinų grupių subjektai turėtų laikytis 45e straipsnio 3 dalies pagal pertvarkymo institucijos sprendimą.

Patronuojamosios įmonės apibrėžties antrojoje dalyje pateikta nuoroda į 7 straipsnį paaiškinama, kad ši nuostata, pagal kurią reikalaujama parengti grupės gaivinimo planus, kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurias galima įgyvendinti Sąjungos patronuojančiosios įmonės ir kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės lygmeniu, taip pat taikoma 2 straipsnio 1 dalies 83b punkto b papunktyje nurodytoms pertvarkytinoms grupėms priklausantiems subjektams. Nors gaivinimo planai rengiami visai grupei, o ne pertvarkymo institucijos grupės pertvarkymo planuose nurodytoms pertvarkytinoms grupėms, teisėkūros institucijų tikslas buvo paaiškinti, kad nuorodos į 7 straipsnyje pateiktą patronuojamosios įmonės apibrėžtį prireikus taip pat gali apimti subjektus, priklausančius pirmiau minėtoms pertvarkytinoms grupėms.

4.   Klausimas (2 straipsnis)

Kokia yra BGPD 2 straipsnio 1 dalies a punkto 5 papunktyje nurodytos centrinės įstaigos apibrėžtis?

Atsakymas

BGPD vartojama centrinės įstaigos sąvoka nėra apibrėžta, nes ši sąvoka gali skirtis priklausomai nuo valstybės narės nacionalinės teisės aktų. Kiekviena valstybė narė pagal savo įstatymus gali apibrėžti centrinę įstaigą, jeigu ji kontroliuoja kelias įstaigas. Nors KRR 10 straipsnio 1 dalyje paminėtos ir BGPD 45g straipsnio a–d punktuose atkartotos ypatybės gali būti naudojamos kaip nuoroda, jose pateikiama ne centrinės įstaigos apibrėžtis, o veikiau ryšio su centrine įstaiga ypatybės. Praktiškai tai reiškia, kad subjektai, kurie pagal nacionalinę teisę galėtų būti laikomi centrinėmis įstaigomis, gali naudotis tose nuostatose numatytomis išimtimis tik tuo atveju, jei tenkinamos jų sąlygos.

Nuorodos į centrines įstaigas nėra naujos, atsižvelgiant į tai, kad tos nuorodos jau buvo pateiktos BGPD I, visų pirma 4 straipsnio 8 ir 9 dalyse.

B.   KLAUSIMAI DĖL BGPD 16A STRAIPSNYJE NUMATYTO ĮGALIOJIMO UŽDRAUSTI TAM TIKRUS PASKIRSTYMO ATVEJUS

5.   Klausimas (16a straipsnis)

Kaip 16a straipsnis turėtų būti taikomas subjektams, kurių pertvarkymo plane numatytas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą ir kurių atitinkamas nustatytas MREL lygis viršija nuostolių padengimo sumą pagal 45c straipsnio 2 dalies antrą pastraipą?

Atsakymas

BGPD 16a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimu apriboti tam tikrą paskirstymą naudotis galima tada, kai subjektas tenkina JRR reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis KRD 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus, tačiau netenkina JRR, kai jis vertinamas kaip papildantis BGPD 45c ir 45d straipsniuose nurodytus reikalavimus (t. y. MREL). Ši nuostata taip pat taikoma subjektams, nurodytiems BGPD 45c straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai patenka į BGPD 16a straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

6.   Klausimas (16a straipsnis)

16a straipsnyje pertvarkymo institucijoms suteikiamas įgaliojimas savo nuožiūra uždrausti paskirstymą, viršijantį M-DGPS, tik jei atitinkama įstaiga netenkina JRR, kai jis vertinamas kartu su MREL, apskaičiuotu remiantis BRPS.

Ar tokia padėtis taip pat apima atvejus, kai subjektas netenkina JRR, kai jis vertinamas kartu su tarpiniais MREL tikslais, nustatytais pagal 45m straipsnio 1 dalies antrą pastraipą? Ar šis įgaliojimas turėtų būti taikomas tik tada, kai subjektas netenkina JRR, kai jis vertinamas kartu su galutiniu MREL tikslu?

Atsakymas

16a straipsnio 1 dalyje nustatytu įgaliojimu apriboti subjektams tam tikrą paskirstymą pertvarkymo institucijos naudojasi tik tada, kai subjektas tenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su atitinkamais nuosavų lėšų reikalavimais, tačiau netenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su MREL. Atsižvelgiant į tai, kad 45m straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas tarpinis MREL tikslas yra privalomas subjektui pagal tą nuostatą, 16a straipsnio 1 dalyje numatyti pertvarkymo institucijų įgaliojimai taip pat taikomi, kai subjektas tenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su atitinkamais nuosavų lėšų reikalavimais, tačiau netenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su tarpiniu MREL tikslu. Šiuo įgaliojimu galima naudotis savo nuožiūra ir jam taikomos 16a straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.

7.   Klausimas (16a straipsnis)

Ar 16a straipsnio 1 dalies b punkto taikymas reiškia, kad prievolės mokėti kintamąją atlygio dalį negali būti uždraustos, kai jos buvo sukurtos prieš subjektui netenkinant JRR toje nuostatoje numatytomis aplinkybėmis?

Atsakymas

Kai tenkinamos sąlygos, kuriomis pertvarkymo institucijos gali naudotis įgaliojimu uždrausti tam tikrą paskirstymą, pertvarkymo institucija gali uždrausti subjektui paskirstyti didesnę sumą negu M-DGPS:

—	paskirstant lėšas, susijusias su CET1 kapitalu,

—	mokant kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas,

—	mokant pagal AT1 priemones.

16a straipsnio 1 dalies b punkte aiškiai numatyta, kad apribojimai taikomi naujoms prievolėms mokėti kintamąją atlygio dalį arba esamoms prievolėms mokėti kintamąją atlygio dalį, „jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai subjektas netenkino jungtinio rezervo reikalavimo“. Todėl, jei prievolė mokėti kintamąją atlygio dalį buvo nustatyta prieš subjektui netenkinant JRR, tokiam mokėjimui netaikomi 16a straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai.

C.   SU PERTVARKYMO PLANAVIMU SUSIJĘ KLAUSIMAI

8.   Klausimas (12 straipsnis)

BGPD 12 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad grupės pertvarkymo plane turi būti „numatomi bet kokie papildomi šioje direktyvoje nenurodyti veiksmai, kurių atitinkamos pertvarkymo institucijos ketina imtis dėl kiekvienos pertvarkytinos grupės subjektų“. Kokių rūšių veiksmams taikoma ši nuostata?

Atsakymas

Papildomi veiksmai, numatyti grupės pertvarkymo plane, nurodytame BGPD 12 straipsnio 3 dalies e punkte, paprastai yra susiję su nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis ir įgaliojimais, kurie nėra numatyti BGPD pagal BGPD 1 straipsnio 2 dalį ir 37 straipsnio 9 dalį.

Šis grupės pertvarkymo plano elementas jau buvo pateiktas pagal BGPD I. Direktyva (ES) 2019/879 padarytais 12 straipsnio 3 dalies e punkto daliniais pakeitimais buvo įtraukta tik nuoroda į pertvarkytinas grupes.

9.   Klausimas (17 ir 18 straipsniai)

Direktyva (ES) 2019/879 iš dalies pakeisti BGPD 17 ir 18 straipsniai, susiję su pertvarkymo institucijų įgaliojimais įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nuorodas į įstaigą pakeičiant nuorodomis į subjektą.

Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos sąvoka apima tik kredito įstaigas ir investicines įmones, o subjektų sąvoka reiškia visus subjektus, nurodytus BGPD 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, ar tai reiškia, kad iš dalies pakeistuose BGPD 17 ir 18 straipsniuose dabar numatyta taikyti įgaliojimus įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis bet kurio subjekto, nurodyto BGPD 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, atžvilgiu?

Atsakymas

Direktyvoje (ES) 2019/879 išdėstytu daliniu pakeitimu išplėsta 17 ir 18 straipsnių taikymo sritis ir dabar pertvarkymo institucijoms leidžiama tų straipsnių nuostatas taikyti 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytiems subjektams (t. y. įstaigoms, finansų įstaigoms ir tam tikroms kontroliuojančiosioms bendrovėms).

10.   Klausimas (17 straipsnis)

Pagal 17 straipsnio 3 dalį, kai subjektui pranešama apie esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, atitinkamas subjektas pertvarkymo institucijai turi pasiūlyti galimas priemones toms kliūtims įveikti ar pašalinti. Tada pertvarkymo institucija turi įvertinti, ar siūlomomis priemonėmis veiksmingai įveikiama arba pašalinama atitinkama esminė kliūtis.

Ar siūlomos priemonės, jei joms pritaria pertvarkymo institucija, yra privalomos subjektui ir ar pertvarkymo institucija užtikrina jų vykdymą?

Atsakymas

BGPD nėra aiškiai nurodyta, koks turėtų būti subjekto siūlomų priemonių, skirtų pertvarkymo institucijos nustatytoms esminėms sėkmingo pertvarkymo kliūtims įveikti ar pašalinti, teisinis poveikis po to, kai pertvarkymo institucija įvertina, kad tos priemonės yra veiksmingos.

Tačiau siekiant užtikrinti, kad esminės kliūtys būtų veiksmingai įveikiamos arba šalinamos, subjekto siūlomos priemonės turi būti privalomos ir vykdytinos taip pat, kaip ir alternatyvios priemonės, kurias pertvarkymo institucija nustatė pagal 17 straipsnio 4 ir 5 dalis. Todėl pertvarkymo institucija turėtų galėti reikalauti, kad subjektas ištaisytų bet kokį netinkamą ar nepakankamą subjekto pasiūlytų priemonių įgyvendinimą.

BGPD nenurodoma, kaip turėtų būti užtikrintas vykdymo užtikrinimas. Todėl šis klausimas paliekamas nacionalinių teisės aktų leidėjų nuožiūrai. Pavyzdžiui, valstybė narė savo nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama BGPD, gali nustatyti, kad subjekto siūlomos priemonės tampa privalomos, kai tik jas priima pertvarkymo institucija. Kita vertus, nacionalinės teisės aktais gali būti reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos priimtų atitinkamiems subjektams skirtą administracinį sprendimą, kuriuo patvirtinamos siūlomos priemonės ir reikalaujama jas įgyvendinti.

11.   Klausimas (17 straipsnis)

17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad svarstydama tam tikras priemones sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti, „pertvarkymo institucija [turi atsižvelgti] į tų sėkmingo pertvarkymo kliūčių grėsmę finansiniam stabilumui ir į priemonių poveikį subjekto veiklai, stabilumui ir gebėjimui prisidėti prie ekonomikos“.

Į kurias iš 17 straipsnio 4 dalies antros pastraipos paskutiniame sakinyje nurodytų priemonių turi atsižvelgti pertvarkymo institucija: į priemones sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti, kurias iš pradžių pasiūlė subjektas, ar į alternatyvias priemones, kurias pasiūlė pertvarkymo institucija?

Atsakymas

17 straipsnio 4 dalies antros pastraipos paskutiniame sakinyje nurodytos priemonės, į kurių poveikį atitinkamo subjekto veiklai, stabilumui ir gebėjimui prisidėti prie ekonomikos pertvarkymo institucija turi atsižvelgti, yra susijusios su alternatyviomis priemonėmis, kurias pertvarkymo institucija turi nustatyti pagal tos pačios nuostatos pirmą sakinį. 17 straipsnio 4 dalies antra pastraipa taikoma pertvarkymo institucijai nustatant alternatyvias priemones.

12.   Klausimas (18 straipsnis)

Kalbant apie sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimą grupės lygmeniu, 18 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje minimos grupės lygmens pertvarkymo institucijos. Ar šia nuoroda taip pat siekiama įtraukti atitinkamo pertvarkytino subjekto pertvarkymo instituciją?

Atsakymas

18 straipsnio 4 dalies antras sakinys apima patronuojančiosios įmonės ir visų patronuojamųjų subjektų, kuriems taikoma BGPD, pertvarkymo institucijas. Pertvarkytinų subjektų, kurie patys nėra Sąjungos patronuojančiosios įmonės, pertvarkymo institucijoms taikoma nuoroda į patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijas.

13.   Klausimas (18 straipsnis)

Pagal 18 straipsnio 6, 6a ir 7 dalis, kuriose kalbama apie sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimą grupės lygmeniu, jeigu, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, per kurį turi būti priimtas to straipsnio 5 dalyje nurodytas bendras sprendimas, pertvarkymo institucija to straipsnio 9 dalyje nurodytą klausimą yra perdavusi spręsti EBI, kuri vykdytų privalomą tarpininkavimą, grupės lygmens pertvarkymo institucija, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucija atitinkamai turi atidėti savo sprendimų priėmimą ir laukti bet kurio EBI sprendimo, kurį ji gali priimti.

Ar 18 straipsnio 9 dalyje nurodytus klausimus EBI gali perduoti spręsti bet kuri pertvarkymo institucija, įskaitant tą, kuri turi priimti sprendimą nesant bendro sprendimo?

Atsakymas

Sprendimai, nurodyti 18 straipsnio 6, 6a ir 7 dalyse, turi būti sustabdyti, jei pertvarkymo institucija 18 straipsnio 9 dalyje nurodytą klausimą yra perdavusi spręsti EBI, kuri vykdytų privalomą tarpininkavimą per 18 straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį. Tokia pertvarkymo institucija gali būti bet kuri pertvarkymo institucija, įskaitant tą, kuri priima 18 straipsnio 6, 6a ir 7 dalyse nurodytą sprendimą, nesant bendro sprendimo.

14.   Klausimas (13, 16, 18 ir 45h straipsniai)

Pagal 13 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį grupės pertvarkymo planas priimamas, grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas atliekamas ir priemonės esminėms sėkmingo pertvarkymo kliūtims įveikti ar pašalinti tvirtinamos vienu bendru sprendimu visos grupės lygmeniu.

Kita vertus, 45h straipsnyje nustatyta, kad bendri sprendimai dėl MREL priimami pertvarkytinos grupės lygmeniu, tačiau visada dalyvaujant grupės lygmens pertvarkymo institucijai, net jei ji skiriasi nuo pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos.

Ar tai reiškia, kad VGDP strategiją įdiegusių grupių atveju pertvarkymo institucijos, atsakingos už patronuojamąsias įmones, nepriklausančias pertvarkytinai grupei, nedalyvauja priimant bendrus sprendimus dėl tos pertvarkytinos grupės MREL?

Atsakymas

BGPD daliniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/879, nustatyta kitokia sprendimų priėmimo procedūra, taikoma VGDP grupių (t. y. kuriose yra daugiau nei vienas pertvarkytinas subjektas) pertvarkymo planams ir MREL nustatymui.

Pagal 12 straipsnio 3 dalies a ir aa punktus grupės pertvarkymo planuose turi būti nustatyti pertvarkymo veiksmai, kurie taikytini kiekvienam tos grupės pertvarkytinam subjektui. Atitinkamai 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grupės pertvarkymo planai turi būti priimami bendru grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų sprendimu, tokiame bendrame sprendime atsižvelgiant į kiekvieno grupės pertvarkytino subjekto pertvarkymo veiksmų planavimą. Todėl vienu bendru sprendimu tvirtinamas tik vienas grupės pertvarkymo planas, neatsižvelgiant į pertvarkytinų grupių skaičių. Tas pats pasakytina apie grupės pertvarkymo galimybės įvertinimą pagal 16 straipsnį ir apie 18 straipsnyje nurodytų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, priėmimą.

Tačiau nustatant MREL, taikoma kitokia sprendimų priėmimo procedūra: užuot rėmusis bendra grupės struktūra, sprendimas grindžiamas kiekvienos pertvarkytinos grupės struktūra. Iš tiesų, 45h straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno pertvarkytino subjekto ir jo patronuojamųjų įmonių, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei, MREL turėtų būti nustatytas bendru sprendimu. Tokį bendrą sprendimą turėtų priimti pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija (jei ji skiriasi nuo pirmosios) ir pertvarkymo institucijos, atsakingos už pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones, kurioms individualiai taikomas MREL. Todėl VGDP strategijos atveju, nors grupės lygmens pertvarkymo institucija visada dalyvauja priimant bendrą sprendimą dėl kiekvienos pertvarkytinos grupės MREL, patronuojamųjų įmonių, priklausančių kitai pertvarkytinai grupei, pertvarkymo institucijos į tokią sprendimo priėmimo procedūrą neįtrauktos.

D.   KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU ĮSTAIGŲ IR SUBJEKTŲ, KURIEMS NETAIKOMI PERTVARKYMO VEIKSMAI, BANKROTO PROCEDŪROMIS

15.   Klausimas (32b straipsnis)

32b straipsnyje nustatyta, kad jei įstaiga ar subjektas žlunga ar gali žlugti, tokia įstaiga ar subjektas turi būti tvarkingai likviduoti laikantis taikytinos nacionalinės teisės, jei alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis ar priežiūros veiksmais nebūtų laiku užkirstas kelias tokiam žlugimui, o pertvarkymo veiksmai nelaikomi atitinkančiais viešąjį interesą.

32b straipsnyje daroma nuoroda į 32 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytas sąlygas, susijusias su 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytais subjektais. Tačiau 32 straipsnio 1 dalis taikoma tik įstaigoms (t. y. 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems subjektams). 32 straipsnio 1 dalis taikoma tik subjektams, nurodytiems b, c ir d punktuose, netiesiogiai, pateikiant nuorodą į šią nuostatą 33 straipsnyje. Ar tų subjektų atžvilgiu 32b straipsnyje turėtų būti daroma nuoroda į 33 straipsnį, o ne į 32 straipsnį?

Atsakymas

32b straipsnyje minimos tik 32 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytos sąlygos, o ne visa 32 straipsnio 1 dalis. Nuoroda į 32 straipsnio 1 dalį yra teisinga, nes šioje nuostatoje nurodytos sąlygos taip pat taikomos subjektams, nurodytiems 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, darant nuorodą į juos 33 straipsnyje.

16.   Klausimas (32b straipsnis)

Kaip valstybės narės turėtų įgyvendinti BGPD 32b straipsnį savo nacionalinėje teisėje ir kokia yra to straipsnio sąveika su subjekto veiklos leidimo panaikinimu?

Atsakymas

BGPD 32b straipsnio formuluotė yra plati, siekiant atspindėti skirtingus nacionalinius įstatymus, kuriais reglamentuojamas įstaigų ir kitų finansų subjektų, nurodytų BGPD 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, nemokumas. Todėl, nesant viešojo intereso pertvarkyti žlungantį subjektą, nacionalinio lygmens bankroto procedūros turėtų būti taikomos, jeigu jos:

—	atitinka BGPD 2 straipsnio 47 dalyje apibrėžtus kriterijus, susijusius su įprastinės bankroto bylos sąvoka, ir

—	baigiasi subjekto likvidavimu pagal BGPD 32b straipsnį.

Kalbant apie subjekto, atitinkančio BGPD 32b straipsnyje nustatytas sąlygas, veiklos leidimo panaikinimą, toje nuostatoje nenumatytas joks konkretus reikalavimas panaikinti veiklos leidimą, kai tos sąlygos įvykdomos, ir nekeičiamos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas veiklos leidimo panaikinimas. Todėl leidimo panaikinimo pagrindas išlieka tas, kuris galiojo prieš įsigaliojant BGPD 32b straipsniui, t. y. KRD 18 straipsnis ir visos taikytinos nacionalinės nuostatos.

Valstybės narės turi įvertinti, ar nepanaikinus veiklos leidimo trukdoma tinkamai įgyvendinti BGPD 32b straipsnį ir ar šiuo atžvilgiu galimos ir būtinos priemonės nacionaliniu lygmeniu.

E.   KLAUSIMAI DĖL ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYTI MOKĖJIMO ARBA PATEIKIMO PRIEVOLIŲ VYKDYMĄ PAGAL 33A IR 69 STRAIPSNIUS

17.   Klausimas (33a straipsnis)

33a straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos „[užtikrinti], kad pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis, kurios į prašymą dėl konsultacijų atsako laiku, turėtų įgaliojimus sustabdyti visų mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymą“.

Be to, 45d straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „jei pertvarkytini subjektai yra daugiau negu vienas G-SII subjektas, priklausantis tai pačiai G-SII, atitinkamos pertvarkymo institucijos apskaičiuoja 3 dalyje nurodytą sumą“.

Ar tarpvalstybinės finansų įstaigos ar grupės atveju pagal BGPD būtų galima reikalauti, kad valstybės narės perkėlimo teisės aktuose nustatytų privalomą reikalavimą valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančioms kompetentingoms institucijoms ar pertvarkymo institucijoms?

Atsakymas

Perkeliant BGPD į nacionalinę teisę, valstybės narės pareigos apsiriboja tuo, kas įmanoma pagal tos valstybės narės jurisdikciją ir įgaliojimus.

Todėl 33a straipsnio 1 dalyje ir 45d straipsnio 4 dalyje nereikalaujama, kad jose nustatytas prievoles valstybė narė nustatytų jos jurisdikcijai nepriklausančioms institucijoms.

18.   Klausimas (33a straipsnis)

Pagal BGPD 33a straipsnį nacionalinės pertvarkymo institucijos įgaliojamos sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą (moratoriumo įgaliojimai), jeigu paskelbiama, kad subjektas žlunga ar galėtų žlugti. Pagal 33a straipsnio 3 dalį valstybės narės gali nustatyti, kad pertvarkymo institucijos leidžia indėlininkams paimti dienai skirtą sumą.

Priklausomai nuo to, kaip 33a straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, pagal nacionalinę teisę galima arba tiksliai reglamentuoti, kaip turėtų būti naudojamasi įgaliojimais leisti indėlininkams paimti dienai skirtą sumą, įskaitant tokios sumos dydžio nustatymą tiesiogiai teisės aktuose, arba nustatyti kriterijus, pagal kuriuos pertvarkymo institucija galėtų nustatyti tokią dienos sumą kiekvienu konkrečiu atveju. Pertvarkymo institucija, naudodamasi įgaliojimais, turėtų laikytis šių nustatytų kriterijų.

BPeM sistemoje įstaigų, už kurias tiesiogiai atsakinga BPV, atžvilgiu nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų naudotis moratoriumo įgaliojimais tam, kad įgyvendintų visus joms BPV skirtus sprendimus.

Valstybėse narėse, kurios 33a straipsnio 3 dalį į nacionalinę teisę perkelia įgaliodamos pertvarkymo instituciją nuspręsti, ar ir kokiu mastu reikėtų leisti indėlininkams iš indėlių paimti dienai skirtą sumą, kuri institucija priimtų šiuos sprendimus dėl subjektų, tiesiogiai priklausančių BPV kompetencijai, – nacionalinės pertvarkymo institucijos ar pati BPV?

Atsakymas

Kai 33a straipsnis į nacionalinę teisę perkeliamas įgaliojant pertvarkymo instituciją spręsti, ar leisti indėlininkams paimti dienai skirtą sumą ir kokia suma tai turėtų būti, šiais įgaliojimais BPV gali naudotis pagal BPeMR numatytas procedūras, taikomas subjektams, kurie tiesiogiai priklauso BPV kompetencijai. Bet kuriuo atveju šia nuostata neužkertamas kelias BPV perduoti sprendimą dėl dienai skirtos sumos nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, nereikalaujant tolesnio BPV pritarimo dėl sumos.

Be to, atsižvelgiant į ypatingą šios užduoties pobūdį ir į tai, kad tinkamos sumos nustatymas priklauso nuo nacionalinių ypatumų, BPV, nustatydama atitinkamą sumą pagal BPeMR 30 straipsnį, turėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis.

19.   Klausimas (33a ir 69 straipsniai)

Pagal 33a straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą „Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai įgaliojimai sustabdyti mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimų vykdymą yra taikomi reikalavimus atitinkantiems indėliams, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių paimti tinkamą dienai skirtą sumą“. Kaip turėtų būti apskaičiuojama tokia dienai skirta suma?

Be to, 2019 m. spalio 30 d. EBI nuomonės dėl indėlių garantijų sistemos išmokų 3 ir 4 puslapiuose pateikiamas toks pareiškimas: „ES teisinės sistemos pakeitimas yra pageidautinas siekiant užtikrinti, kad indėlininkai, kurie neturi galimybės atgauti pasibaigusio termino ir išmokėtinų indėlių, bet kurių indėliai nėra laikomi negrąžinamais, turėtų galimybę iš savo indėlių paimti atitinkamą dienai skirtą sumą. Tokia atitinkama dienai skirta suma turėtų būti skiriama ne iš IGS lėšų, o iš įstaigos lėšų.“ Ar tai reiškia, kad 33a ir 69 straipsniuose nurodytoms dienai skirtoms sumoms išmokėti negalima naudoti indėlių garantijų sistemos lėšų?

Atsakymas

Valstybė narė pati nustato dienai skirtą sumą. Ji tai gali padaryti perkėlimo į nacionalinę teisę įstatyme tiksliau nurodydama tokią sumą arba pavesdama pertvarkymo institucijai priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju.

Dienai skirta suma nustatoma vadovaujantis principu, kad indėlininkams leidžiama pertvarkymo metu pasinaudoti dalimi savo indėlių, laikomų įstaigoje. Todėl išmokėjimo lėšas turėtų skirti įstaiga, neviršydama indėlininko sąskaitoje esančios sumos. Neatrodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (10) 11 straipsnyje būtų nustatytas pagrindas remti indėlių garantijų sistemos intervenciją siekiant finansuoti dienai skirtos sumos mokėjimą pertvarkant įstaigą.

20.   Klausimas (33a straipsnis)

Ar 33a straipsnio 8 dalis taip pat apima atvejus, kai nustatoma, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas (finansų įstaigos arba tam tikros kontroliuojančiosios bendrovės) žlunga arba gali žlugti?

Atsakymas

33a straipsnis, įskaitant jo 8 dalį, taikomas 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems subjektams. Kiek tai susiję su nustatymu, kad tie subjektai žlunga arba gali žlugti, 33a straipsnio 8 dalyje daroma nuoroda į 32 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą sąlygą, kuri šiems subjektams taip pat taikoma pateikiant kryžminę nuorodą 33 straipsnyje.

F.   KLAUSIMAI DĖL SUBORDINUOTŲJŲ TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PARDAVIMO MAŽMENINIAMS KLIENTAMS

21.   Klausimas (44a straipsnis)

STĮ gali parduoti bet kuris asmuo, kuris turi teisę parduoti tokius įsipareigojimus ir kuriam jie priklauso, pvz., ne finansų subjektas arba fizinis asmuo. Ar šiuo atveju visi šie subjektai ir asmenys privalo laikytis 44a straipsnio 1–4 dalių reikalavimų?

Atsakymas

BGPD 44a straipsnis taikomas investicinėms įmonėms, kaip jos suprantamos pagal FPRD 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, KIVPS valdymo įmonėms ir AIFV, kurie teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, kurios metu mažmeniniams klientams perduodamas STĮ. Tokie subjektai laikomi pardavėjais pagal BGPD 44a straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad tik tokie subjektai yra kompetentingi įvykdyti 44a straipsnio sąlygas, visų pirma atlikti tinkamumo patikrinimą pagal 44a straipsnio 1 dalį (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 10 klausimą). Todėl STĮ pardavimas mažmeniniams klientams, kuriame nė viena iš tokių įstaigų nedalyvauja kaip pardavėjai, nepatenka į 44a straipsnio 1–4 dalių taikymo sritį ir šiuo atveju STĮ pardavėjams netaikomi jose nustatyti reikalavimai.

22.   Klausimas (44a straipsnis)

2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 10 klausime įtraukta BGPD 44a straipsnio 1 dalyje nurodyta pardavėjo sąvoka: „KIVPS valdymo įmonės ir AIFV, kurie teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, kurios metu mažmeniniams klientams perduodamas STĮ“. Ar patvirtinate, kad tai taikoma tik tiems atvejams, kai KIPVPS valdymo įmonės ir AIFV siūlo FPRD paslaugas individualiam mažmeniniam klientui, o ne kai jie siūlo kolektyvinio portfelio valdymą?

Atsakymas

BGPD 44a straipsnis taikomas investicinėms įmonėms, kaip jos suprantamos pagal FPRD 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, KIVPS valdymo įmonėms ir AIFV, kurie teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, kurios metu mažmeniniams klientams perduodamas STĮ. Tokie subjektai laikomi pardavėjais pagal BGPD 44a straipsnį (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 10 klausimą).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad būtų galima taikyti BGPD 44a straipsnio 1–4 dalis, jame apibrėžti pardavėjai turėtų teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, susijusią su mažmeniniu klientu, įskaitant atvejus, kai jie yra STĮ pardavimo mažmeniniam klientui sandorio šalis.

23.   Klausimas (44a straipsnis)

Kalbant apie pardavėjo sąvokos aiškinimą 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 10 klausime, kaip valstybės narės gali taikyti 44a straipsnio 1–4 dalyse numatytus įpareigojimus investicinėms įmonėms, KIVPS valdymo įmonėms ir AIFV, jei jie nepatenka į BGPD taikymo sritį pagal 1 straipsnį ir atsižvelgiant į tai, kad tokie įpareigojimai nenustatyti šiems subjektams taikomuose teisės aktuose?

Atsakymas

44a straipsnyje nenurodyta jokia konkreti institucija, atsakinga už jo vykdymo užtikrinimą. Tai reiškia, kad valstybės narės gali paskirti bet kurią tinkamą instituciją arba institucijas, kurios užtikrintų 44a straipsnio vykdymą, įskaitant pagal FPRD paskirtas institucijas (rinkos veikimo priežiūros institucijas). Institucijos, atsakingos už 44a straipsnio vykdymo užtikrinimą, turėtų taikyti visas turimas priemones ir sankcijas, kad užtikrintų, jog pardavėjai ir jų mažmeniniai klientai veiksmingai taiko 44a straipsnį. Tokios sankcijos turėtų būti proporcingos ir taikomos gerbiant pagrindines teisės pagal Sąjungos teisę. Taip pat žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 13 klausimą.

24.   Klausimas (44a straipsnis)

Atsakyme į 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 10 klausimą teigiama, kad BGPD 44a straipsnis taikomas daugeliui subjektų, įskaitant investicines įmones, tačiau neapima investavimo tarpininkų. Ar asmenims, kuriems pagal FPRD 3 straipsnį ta direktyva yra netaikoma, taikomas BGPD 44a straipsnis?

Atsakymas

Asmenims, kuriems pagal FPRD 3 straipsnį ta direktyva yra netaikoma, taikoma nacionalinė tvarka ir jiems nesuteikiama FPRD numatyta laisvė teikti paslaugas arba vykdyti veiklą įsteigus filialus kitose valstybėse narėse. Tokia nacionalinė tvarka turi būti bent jau analogiška FPRD tvarkai, be kita ko, kiek ji susijusi su FPRD 25 straipsnio 2 dalyje numatytu tinkamumo vertinimu.

Konkrečiai kalbant apie STĮ, šie tinkamumo reikalavimai sugriežtinti BGPD 44a straipsniu. Todėl, siekdamos užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį pagal FPRD 3 straipsnį, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti reikalavimus, kurie būtų bent jau analogiški griežtesniems BGPD 44a straipsnyje nustatytiems reikalavimams, taikomiems asmenims, kuriems netaikoma FPRD (investiciniams tarpininkams), kai jie parduoda STĮ mažmeniniams klientams.

25.   Klausimas (44a straipsnis)

44a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms numatyta galimybė to straipsnio nuostatas taikyti ir kitoms priemonėms, kurios laikomos nuosavomis lėšomis, arba įsipareigojimams?, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

Jei perkeldama BGPD į nacionalinę teisę valstybė narė pasinaudoja 44a straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe įtraukti akcijas į šios nuostatos taikymo sritį, kas atsitiktų, jei kredito įstaiga suteiktų esamiems akcininkams teisių emisijos privilegiją, pagal kurią jie pasirašytų naujas akcijas, o ne gautų dividendus? Ar tokiu atveju pardavėjas privalėtų tokiems akcijas pasirašantiems asmenims taikyti tinkamumo patikrinimą pagal 44a straipsnio 1 dalį?

Atsakymas

44a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybė valstybėms narėms išplėsti šios nuostatos taikymo sritį įtraukiant nuosavas lėšas ar kitus įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 71 punkte (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 14 klausimą). 44a straipsnio 1 dalies taikymo sritis galėtų būti išplėsta įtraukiant akcijas. Tuo atžvilgiu Direktyvos (ES) 2019/879 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Be to, valstybės narės turėtų galėti papildomai apriboti tam tikrų kitų priemonių pardavimą ir prekybą jomis tam tikrų investuotojų atžvilgiu“.

Todėl bet kokiam sandoriui, po kurio akcijos perleidžiamos mažmeniniam klientui, galėtų būti taikoma išplėsta 44a straipsnio 1 dalies taikymo sritis, kartu atsižvelgiant į akcininkų ekonomines ir nuosavybės teises.

26.   Klausimas (44a straipsnis)

Kokia procedūra turi būti taikoma, kai atlikdamas tinkamumo vertinimą, nurodytą BGPD 44a straipsnio 1 dalyje, arba vėliau pardavėjas nustato, kad mažmeninio kliento pagal to straipsnio 3 dalį pateikta informacija yra netiksli? Kadangi tinkamumo patikrinimas atliekamas pagal FPRD nuostatas, ar būtų tinkama taikyti FPRD 25 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, pagal kurią pardavėjas turėtų tik įspėti klientą, kad investicinė įmonė negali nustatyti, ar numatyta paslauga arba produktas yra jam tinkami, bet vis tiek galėtų teikti paslaugą?

Ar valstybės narės galėtų taikyti griežtesnes priemones tais atvejais, kai mažmeninis klientas nesilaiko 44a straipsnio 3 dalies, t. y. atsisako teikti paslaugą, ir ar BGPD 44a straipsnio 3 dalis reiškia, kad kompetentingos institucijos turėtų bausti mažmeninius klientus už jų prievolės pateikti pardavėjui tikslią informaciją nesilaikymą?

Atsakymas

Pagal BGPD 44a straipsnio 1 dalies b punktą STĮ mažmeniniams klientams gali būti parduodami, tik jei pardavėjas, atlikęs tinkamumo patikrinimą pagal FPRD 25 straipsnio 2 dalį, įsitikina, kad tokie įsipareigojimai yra tinkami tam mažmeniniam klientui (žr. atsakymą į 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 15 klausimą).

Pagal BGPD 44a straipsnio 2 dalį pardavėjas turi užtikrinti, kad neprofesionaliųjų klientų investicijos į STĮ neviršytų tam tikrų ribų.

Todėl, jei mažmeninio kliento pateikta informacija nėra tiksli arba jos nepakanka, kad būtų galima atlikti tinkamumo patikrinimą arba patikrinti ribas, nurodytas BGPD 44a straipsnio 2 dalyje, pardavėjui neturėtų būti leidžiama parduoti STĮ mažmeniniam klientui.

Tinkamumo taisyklėse nenumatyta, kad mažmeniniams klientams būtų taikomos sankcijos. Pardavėjas turi imtis visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad su tinkamumo vertinimu susijusi surinkta informacija apie klientus būtų patikima. Jais, be kita ko, užtikrinama, kad:

—	klientai būtų informuoti apie tikslios naujausios informacijos pateikimo svarbą,

—	visos priemonės, skirtos kliento žinioms ir patirčiai įvertinti, atitiktų paskirtį ir būtų tinkamai pritaikytos naudoti jų klientams,

—	kad klausimai būtų suprantami klientams ir

—	būtų imamasi veiksmų siekiant užtikrinti informacijos apie klientą nuoseklumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar nėra akivaizdžių netikslumų.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 (11) 54 straipsnyje taip pat nurodomos pasekmės tais atvejais, kai įmonė negauna reikiamos informacijos: įmonei draudžiama rekomenduoti esamam ar galimam klientui investicinių paslaugų ar finansinių priemonių.

Be to, ESMA gairėse (12) dėl tam tikrų FPRD tinkamumo vertinimo aspektų pateikiama papildomos informacijos apie tai, kaip įmonės turėtų atsverti klientų savianalizę objektyviais kriterijais:

„< … > įmonės turi imtis pagrįstų veiksmų, kad patikrintų apie klientus surinktos informacijos patikimumą, tikslumą ir nuoseklumą. Įmonės ir toliau privalo užtikrinti, kad turėtų tinkamumo vertinimui atlikti būtiną informaciją. Šiuo atžvilgiu bet koks kliento pasirašytas susitarimas arba įmonės atskleidžiama informacija, kuria būtų siekiama apriboti įmonės atsakomybę už tinkamumo vertinimą, nebūtų laikomi atitinkančiais atitinkamus FPRD II ir susijusio deleguotojo reglamento reikalavimus.“

27.   Klausimas (44a straipsnis)

Pagal 44a straipsnio 2 dalį STĮ pardavėjas turi užtikrinti, kad mažmeninio kliento investicijos į STĮ neviršytų tam tikros jo finansinių priemonių portfelio ribos.

Pagal 44a straipsnio 4 dalį mažmeninio kliento finansinių priemonių portfelis apima grynųjų pinigų indėlius ir finansines priemones, tačiau neapima jokių finansinių priemonių, kurios buvo duotos kaip įkaitas. Ar sąvoka „finansinės priemonės, kurios buvo duotos kaip įkaitas“ apima finansines priemones, kurias klientas pateikė kaip įkaitą, ar ir finansines priemones, kurias klientas gavo kaip įkaitą?

Atsakymas

Sąvoka „duotos kaip įkaitas“ 44a straipsnio 4 dalyje nurodo finansines priemones, kurios mažmeniniam klientui yra pateiktos kaip įkaitas.

Finansinės priemonės, kurias mažmeniniam klientui kaip įkaitą suteikė trečioji šalis, neturėtų būti įtrauktos į jų finansinių priemonių portfelį nustatant STĮ turėjimo apribojimus pagal 44a straipsnio 2 dalį. Jeigu dėl tokių finansinių priemonių patiriamas nuostolis, jis neturės tiesioginio poveikio mažmeninio kliento finansinei padėčiai, nes priemonės, duotos kaip įkaitas, yra tik pagrindiniai vertybiniai popieriai, kuriais užtikrinama trečiosios šalies skola mažmeniniam klientui. Todėl mažmeniniam klientui pateiktas įkaitas neturėtų būti įtrauktas į finansinių priemonių portfelį apskaičiuojant leidžiamas investicijų į STĮ ribas.

Tačiau finansinės priemonės, kurias mažmeninis klientas pateikia kaip įkaitą, kuriuo užtikrinama jo paties skola trečiajai šaliai, turėtų būti įtraukiamos į mažmeninio kliento finansinį portfelį, nes bet kokius nuostolius dėl tokių priemonių tiesiogiai prisiima mažmeninis klientas. Šios priemonės turės būti grąžintos mažmeniniam klientui, kai mažmeninio kliento skolos trečiajai šaliai nebeliks. Todėl mažmeninio kliento pateiktas įkaitas yra svarbus apskaičiuojant leidžiamas investicijų į STĮ ribas.

28.   Klausimas (44a straipsnis)

Ar perkeliant BGPD į nacionalinę teisę galima derinti 44a straipsnio 1–4 ir 5 dalyse nurodytas galimybes? Pavyzdžiui, ar 5 dalyje nurodytą minimalią nominaliąją vertę galima dar padidinti taikant papildomą sąlygą dėl investicijos, kuri neviršija 10 % viso investicijų portfelio, kaip nurodyta 44a straipsnio 2 dalies b punkte?

Atsakymas

Direktyvos (ES) 2019/879 16 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad 44a straipsnio 1–4 dalys ir 44a straipsnio 5 dalis turėtų būti perkeliamos į nacionalinę teisę ne jas sumuojant, o kad tai yra dvi alternatyvios galimybės. Tačiau, siekdama sustiprinti mažmeninių investuotojų apsaugą, valstybė narė gali nustatyti didesnę nei 50 000 EUR minimalią nominaliąją STĮ vertę, jei ji nusprendžia perkelti 44a straipsnio 5 dalį į nacionalinę teisę (taip pat žr. atsakymą į 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 16 klausimą).

29.   Klausimas (44a straipsnis)

Ar 44a straipsnio 5 dalyje nurodyta minimali nominalioji vertė, sudaranti ne mažiau kaip 50 000 EUR, yra susijusi su vienu įsipareigojimu, ar su įsipareigojimų grupe (t. y. yra paketo vertė)?

Atsakymas

Minimalios nominaliosios vertės taisyklė taikoma kiekvienai atskirai finansinei priemonei, kuri gali būti laikoma STĮ. Šios taisyklės loginis pagrindas pateiktas Direktyvos (ES) 2019/879 16 konstatuojamojoje dalyje:

„siekiant užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai pernelyg daug neinvestuotų į tam tikras skolos priemones, kurios tinkamos MREL vykdyti, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių priemonių minimali nominalioji vertė būtų palyginti didelė <…> (išskirta papildomai)“.

30.   Klausimas (44a straipsnis)

Jei valstybė narė nuspręstų perkelti 44a straipsnio 6 dalį į nacionalinę teisę, ar jai nebūtų leidžiama perkelti ir to paties straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto, 3 ir 4 dalių reikalavimų?

Atsakymas

44a straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe galima pasinaudoti, tik jei laikomasi joje nustatytos 50 mlrd. EUR ribos (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 19 klausimą). Pagal šią galimybę valstybė narė, be FPRD nustatytų bendrųjų investuotojų apsaugos taisyklių, turi taikyti tik 44a straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą minimalų 10 000 EUR pradinių investicijų reikalavimą.

Tačiau ta valstybė narė gali taikyti tam tikrus papildomus reikalavimus, numatytus 44a straipsnio 1–5 dalyse, pvz., 44a straipsnio 1 dalyje nurodytą tinkamumo patikrinimą arba minimalios STĮ nominaliosios vertės taisyklę, kai tokia vertė yra mažesnė nei 50 000 EUR. Tokios galimybės loginis pagrindas yra tai, kad 44a straipsnio 6 dalyje numatyta mažesnė mažmeninių klientų apsauga, palyginti su dviem pagrindinėmis alternatyviomis galimybėmis, nurodytomis 44a straipsnio 1–4 dalyse ir 44a straipsnio 5 dalyje.

Be to, šią galimybę reikia taikyti bendrai su viena iš 44a straipsnio 1–4 dalyse arba 44a straipsnio 5 dalyje nurodytų galimybių, susijusių su kitoje valstybėje narėje įsisteigusių subjektų išleistais STĮ, kuriems netaikomas 44a straipsnio 6 dalyje nurodytas režimas (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 12 klausimą).

31.   Klausimas (44a straipsnis)

Jei valstybė narė nusprendžia į nacionalinę teisę perkelti BGPD 44a straipsnio 6 dalį, ar bet kuris klientas, norintis įsigyti STĮ, būtų laikomas klientu pagal 44a straipsnio 2 dalies b punktą?

Atsakymas

Jei STĮ pirkėjas nėra mažmeninis klientas, apibrėžtas FPRD 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 44a straipsnio 6 dalis netaikoma, nes pardavimas klientams, kurie nėra mažmeniniai klientai, nepatenka į 44a straipsnio 1 dalies, nuo kurios nukrypstama 44a straipsnio 6 dalimi, taikymo sritį. Be to, taip pat taikomi FPRD nustatyti investuotojų apsaugos reikalavimai.

32.   Klausimas (44a straipsnis)

Ar 44a straipsnio 6 dalyje nurodyta 50 mlrd. EUR riba turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į viso subjektų turto vertę prieš pertvarkymą, pertvarkymo pradžioje ar išleidžiant STĮ?

Atsakymas

44a straipsnio 6 dalyje nustatyta speciali siauresnio perkėlimo į nacionalinę teisę galimybė, skirta valstybėms narėms, kurių rinkos yra mažos ir mažiau likvidžios, kaip tai atspindi joje numatyta 50 mlrd. EUR riba. Šią ribą valstybė narė turėtų įvertinti Direktyvos (ES) 2019/879 perkėlimo į nacionalinę teisę momentu. Kadangi ši perkėlimo galimybė priklauso nuo ribos sąlygų, valstybei narei tenka pareiga reguliariai stebėti ir vertinti, ar jos rinka atitinka 50 mlrd. EUR ribą ir ar naudojimasis BGPD 44a straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe yra vis dar pagrįstas. Jeigu rinka ribos nebeatitinka, valstybė narė turėtų rinktis vieną iš kitų dviejų pagrindinių BGPD 44a straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę galimybių ir įtvirtinti šias taisykles nacionalinės teisės aktuose (žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 20 klausimą).

G.   KLAUSIMAI DĖL MINIMALAUS NUOSAVŲ LĖŠŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ REIKALAVIMO

a)    Tinkami įsipareigojimai

33.   Klausimas (45b ir 45f straipsniai)

BGPD 45b ir 45f straipsniuose atitinkamai nustatomi pertvarkytinų subjektų ir pertvarkytinų subjektų patronuojamųjų įmonių, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, tinkamų įsipareigojimų kriterijai. Kokie tinkamumo kriterijai taikomi subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta, kad jie turi būti likviduojami pagal įprastinę bankroto procedūrą? Kaip turėtų būti vertinami pagal KRD 104a straipsnį nustatyti papildomi nuosavų lėšų reikalavimai nustatant MREL tikslą tiems subjektams, kai tokie papildomi nuosavų lėšų reikalavimai tam subjektui nebuvo nustatyti individualiai?

Atsakymas

BGPD nustatyti tik du atitikties MREL reikalavimams kriterijų rinkiniai:

—	BGPD 45b straipsnio 1–3 dalyse nustatyti pertvarkytiniems subjektams taikomi tinkamumo kriterijai, o

—	BGPD 45f straipsnio 2 dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai, taikytini visoms įstaigoms, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosios valstybės subjekto patronuojamosios įmonės, tačiau pačios nėra pertvarkytini subjektai.

Nesant konkrečių tinkamumo kriterijų subjektams, kurių pertvarkymo plane numatytas jų likvidavimas pagal BGPD 45c straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, atitinkamai turėtų būti taikomi šie du kriterijų rinkiniai. Subjektams, kurie nėra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės, būtų taikomi BGPD 45b straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai. Ši nuostata aktuali subjektams, kurie yra patronuojančiosios įmonės, nepriklauso grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra, arba yra patronuojančiosios įmonės, kurios pertvarkymo plane taip pat numatytas jos likvidavimas, patronuojamosios įmonės. Subjektams, kurie yra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės, turėtų būti taikomi BGPD 45f straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai.

Kiekvienu atveju tinkamumo kriterijai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, subjektams, kurie nėra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės, gali būti netaikomas KRR 72b straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nustatytas kriterijus (taikomas pagal BGPD 45b straipsnio 1 dalį), pagal kurį tinkami įsipareigojimai negali priklausyti tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausantiems subjektams, nes šiuo atveju likvidavimo subjektas nepriklauso pertvarkytinai grupei. Panašiai pertvarkytino subjekto patronuojamosioms įmonėms netaikomi BGPD 45f straipsnio 2 dalyje nustatyti pertvarkytino subjekto ir esamų akcininkų turimų tinkamų įsipareigojimų nuosavybės ir trečiųjų šalių nuosavų lėšų apribojimai. Tokiais atvejais poreikis užtikrinti, kad pasinaudojimas nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais neturėtų poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei, nėra taikomas, nes žlugimo atveju patronuojamoji įmonė bus likviduota.

Jeigu kompetentinga institucija nenustatė papildomų nuosavų lėšų reikalavimų pagal KRD 104a straipsnį tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis bus priimtas sprendimas dėl MREL, pertvarkymo institucijos turėtų laikyti, kad tokio subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimai yra lygūs nuliui. Tačiau jeigu pertvarkymo institucijos mano, kad atsižvelgiant tik į individualiai taikomus prudencinius reikalavimus nustatytas MREL tinkamai neatspindėtų, inter alia, subjekto verslo modelio arba rizikos modelio, kaip nurodyta BGPD 45c straipsnio 1 dalies d punkte, jos pagal BGPD 45c straipsnio 2 dalį gali įvertinti, ar MREL turėtų būti apribotas iki sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti, ir padidinti MREL, kad jis tinkamai atspindėtų atitinkamą konsoliduotą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kompetentingos institucijos nustatytą pagal KRD 104a straipsnį. Taip pat žr. atsakymą į rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo priedo 35 klausimą. (13).

34.   Klausimas (45b straipsnis)

Kokia yra galimo 8 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumažinimo pagal BGPD 45b straipsnio 4 dalį ir galimo leidimo naudoti pirmaeilius įsipareigojimus iki 3,5 % siekiant įvykdyti TLAC minimalų reikalavimą, numatytą KRR 72b straipsnio 3 dalyje, sąveika, jei ji yra? Ar šiuo atveju G-SII abi lengvatos visada turi būti taikomos kartu (net jei leidimas taikomas tik iš dalies), jei tai įmanoma atlikus NCWO vertinimą?

Atsakymas

Leidimas naudoti pirmaeilius įsipareigojimus iki 3,5 % BRPS, siekiant įvykdyti KRR 72b straipsnio 3 dalyje numatytą TLAC minimalų reikalavimą, ir BGPD 45b straipsnio 4 dalyje nurodytas minimalaus subordinavimo reikalavimo sumažinimas gali būti taikomi kartu.

Leidimo ir sumažinimo priežastys yra tokios pačios, t. y. sąlygos, minimos KRR 72b straipsnio 3 dalies a–c punktuose, kuriose nurodoma, kad nėra rizikos, jog bus pažeistas NCWO principas. Tačiau toks leidimas ir sumažinimas taikomi skirtingiems reikalavimams, o tai gali reikšti skirtingas nominaliąsias vertes. Todėl gali būti, kad nors KRR 72b straipsnio 3 dalies sąlygos gali būti įvykdytos dėl vieno reikalavimo, dėl kito reikalavimo jos gali būti neįvykdytos arba gali būti įvykdytos tik iš dalies.

Taigi, nors leidimas ir sumažinimas iš tiesų gali būti taikomi tiek siekiant laikytis TLAC minimalaus reikalavimo pagal KRR 92a straipsnį, tiek siekiant nustatyti taikytiną subordinavimo lygį pagal BGPD 45b straipsnio 4 dalį, BGPD nereikalaujama, kad šios lengvatos būtų taikomos kartu. Abiem atvejais turi būti tenkinamos taikytinos teisės aktuose nustatytos sąlygos, nurodytos KRR 72b straipsnio 3 dalies a–c punktuose.

35.   Klausimas (45b straipsnis)

BGPD dabar vartojama tik sąvoka „visi įsipareigojimai, įskaitant nuosavas lėšas“, o prieš įsigaliojant 45 straipsnio 1 daliai, BGPD I buvo vartojama sąvoka „visi įsipareigojimai ir nuosavos lėšos“. Ar šis pakeitimas buvo išimtinai semantinis, ar tai yra esminis pokytis, kuriuo keičiamas sumų apskaičiavimo būdas?

Atsakymas

BGPD I tekste anglų kalba į 45 straipsnio 1 dalį įtraukta frazė „visi įsipareigojimai ir nuosavos lėšos“ (angl. total liabilities and own funds), tačiau ši formuluotė buvo pakeista Direktyva (ES) 2019/879. Direktyvoje (ES) 2019/879 formuluotė buvo suderinta su likusiomis BGPD I ir BGPD su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/879, nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „visi įsipareigojimai, įskaitant nuosavas lėšas“. Šis pakeitimas nekeičia šios sąvokos reikšmės, todėl ji turėtų būti aiškinama vienodai visoje BGPD.

b)    MREL nustatymas

36.   Klausimas (45c straipsnis)

Ar patvirtinate, kad 45c straipsnyje vartojama sąvoka „ypatingos svarbos ekonominės funkcijos“ nėra naujas terminas ir kad jos reikšmė yra tokia pati kaip ir kitose BGPD nuostatose jau vartojamos ir apibrėžtos sąvokos „ypatingos svarbos funkcijos“?

Atsakymas

45c straipsnio 3 dalies aštuntoje pastraipoje ir 45c straipsnio 7 dalies aštuntoje pastraipoje vartojama sąvoka „ypatingos svarbos ekonominės funkcijos“ turėtų būti suprantama taip pat, kaip visoje BGPD vartojama sąvoka „ypatingos svarbos funkcijos“, apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte.

37.   Klausimas (45c straipsnis)

45c straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad tais atvejais, kai likvidavimas yra tinkamiausia pertvarkymo strategija, pertvarkymo institucija „[turi įvertinti], ar yra pagrįsta apriboti“ jų MREL iki sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti.

Kai pertvarkymo institucija įvertina, kad nėra pagrįsta apriboti tokių subjektų MREL iki sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti, ar teisinga, kad pagal 45c straipsnio 2 dalį nereikalaujama pertvarkymo plane pateiktą strategiją pakeisti iš likvidavimo į pertvarkymą, bet pertvarkymo institucijai leidžiama nustatyti didesnį MREL reikalavimą nei suma, kurios pakanka nuostoliams padengti?

Atsakymas

45c straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodyta, kaip nustatyti MREL subjektams, kurių pertvarkymo plane numatytas likvidavimas žlugimo atveju.

Pagal tą nuostatą pertvarkymo institucija turi įvertinti, ar yra pagrįsta riboti tų subjektų MREL iki 45c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti. Atliekant tokį įvertinimą pertvarkymo institucijoms visų pirma tokį MREL reikia įvertinti galimo poveikio finansiniam stabilumui ir neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje rizikos požiūriu. Jeigu po tokio vertinimo pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad nėra pagrįsta riboti tų subjektų MREL iki sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti, ji gali nustatyti MREL, kuris viršytų sumą, kuri būtų gauta pagal 45c straipsnio 3 dalies a punkto i papunktį ir b punkto i papunktį arba pagal 45c straipsnio 7 dalies a punkto i papunktį ir b punkto i papunktį. Taip pat žr. 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo (14) 37 klausimą.

38.   Klausimas (45c straipsnis)

45c straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos įvertintų, ar yra pagrįsta riboti MREL subjektams, kurie turi būti likviduojami pagal įprastinę bankroto procedūrą, iki sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti. Tos nuostatos trečioje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos apsvarstytų tokį ribojimą bet kokio galimo poveikio finansiniam stabilumui ir neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje rizikos požiūriu.

Ar šis įvertinimas turėtų būti atliekamas taikant:

—	bendrą metodą, pagal kurį apskaičiuojamas vienas padidėjimo koeficientas, kuris vėliau pridedamas prie kiekvieno subjekto, kurį planuojama likviduoti pagal įprastinę bankroto procedūrą, atsižvelgiant į atitinkamos pertvarkymo institucijos kompetenciją, sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti, ar

—	specifinį metodą, pagal kurį sprendimai nustatyti padidėjimo koeficientą ir jo kalibravimą priimami kiekvienu konkrečiu atveju?

Atsakymas

45c straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose, kuriose nurodyta, kaip nustatyti MREL subjektams, kurių pertvarkymo plane numatytas likvidavimas žlugimo atveju, turėtų būti taikomos kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra pagrindinis BGPD nuostatų dėl MREL nustatymo principas.

Jis nedaro poveikio pertvarkymo institucijų galimybei nustatyti vidaus politiką šiuo klausimu, kuri vėliau taikoma konkrečiais atvejais.

39.   Klausimas (45c straipsnis)

Ar apskaičiuojant rekapitalizavimo sumą teisiškai įmanoma nustatyti griežtas galimo BRPS ir BPoM sumažinimo ribas po pertvarkymo 45c straipsnio 3 dalies penktos pastraipos tikslais, ar BRPS ir BPoM visada turėtų būti apskaičiuojami remiantis de facto balanso sumažinimu, atsižvelgiant į sumą, kurios pakanka nuostoliams padengti?

Atsakymas

Pagal 45c straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą rekapitalizavimo suma turėtų būti atkurta atitiktis subjekto bendrų nuosavų lėšų ir sverto koeficiento reikalavimams įgyvendinus tinkamiausią pertvarkymo strategiją.

Kai vykdant MREL kalibravimą nustatoma rekapitalizavimo suma, 45c straipsnio 3 dalies penktoje pastraipoje reikalaujama, kad BRPS ir BPoM būtų koreguojami atsižvelgiant į visus pokyčius, atsiradusius dėl pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų (t. y. sprendimo pradėti įstaigos pertvarkymą, pertvarkymo priemonės taikymo arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 40 punkte).

Tai reiškia, kad bet koks rekapitalizavimo sumos koregavimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju ir atitikti visus pokyčius, atsirandančius dėl planuojamų pertvarkymo veiksmų. Pertvarkymo planavimo ir MREL kalibravimo metu rekapitalizavimo sumos koregavimas turi būti grindžiamas rekapitalizavimo poreikių po pertvarkymo įverčiais (t. y. bendro balanso dydžio padidėjimo ar sumažėjimo įverčiais ir kitais subjekto nuosavų lėšų reikalavimų ir sverto koeficiento reikalavimų po pertvarkymo pokyčių veiksniais). Todėl 45c straipsnio 3 dalies taikymas laikantis teisėkūros tikslo ir MREL reikalavimo struktūros reikštų, kad apskaičiuojant rekapitalizavimo sumą tikėtini pertvarkymo nuostoliai, dėl kurių sumažėja balansas, kaip nurodyta penktos pastraipos a punkte, yra lygiaverčiai sumai, kurios pakanka nuostoliams padengti, apskaičiuotai pagal pirmos pastraipos a punkto i papunktį ir b punkto i papunktį.

40.   Klausimas (45c straipsnis)

Pagal 45c straipsnio 3 ir 7 dalis išorinio MREL ir vidinio MREL kalibravimas yra identiškas. Ar subjektams, kurie priklauso pertvarkymo institucijos kompetencijai, teisiškai įmanoma, kad ta pertvarkymo institucija tų nuostatų šeštoje pastraipoje nurodytą rinkos pasitikėjimo rezervą įtrauktų tik konkrečiais atvejais (pvz., vadovaujantis kriterijais, susijusiais su patronuojamosios įmonės priklausomybe nuo didmeninio finansavimo)?

Atsakymas

Kalibruojant tiek išorinio, tiek vidinio MREL reikalavimą, 45c straipsnio 3 ir 7 dalyse numatyta, kad pertvarkymo institucija turi įgaliojimus padidinti rekapitalizavimo sumą, kai ji apskaičiuojama pagal BRPS, tokia suma, kurios pakaktų norint išlaikyti rinkos pasitikėjimą. Pagal tas nuostatas tokius įgaliojimus pertvarkymo institucija savo nuožiūra turėtų taikyti konkrečiu atveju. Tai nedaro poveikio pertvarkymo institucijų galimybei nustatyti vidaus politiką šiuo klausimu, kuri vėliau taikoma konkrečiais atvejais.

41.   Klausimas (45c straipsnis)

Ar galėtumėte paaiškinti, kaip pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į 45c straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus vertindama, ar to straipsnio 5 dalies reikalavimus taikyti pertvarkytinam subjektui, kuris nėra G-SII, G-SII dalis arba didžiausias pagal kapitalo lygį bankas?

Atsakymas

Sprendžiant, ar taikyti 45c straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus pertvarkytinam subjektui, kuris nėra G-SII, G-SII dalis arba nepriklauso pertvarkytinai grupei, kurios visas turtas viršija 100 mlrd. EUR (didžiausias pagal kapitalo lygį bankas), pagrindinis pertvarkymo institucijos sprendimo veiksnys yra vertinimo išvada, kad atitinkamas pertvarkytinas subjektas, jam žlugus, pagrįstai gali kelti sisteminę riziką.

Be šio vertinimo, pertvarkymo institucija taip pat turi atsižvelgti į tokius kriterijus:

—	indėlių vyravimą ir skolos priemonių nebuvimą finansavimo modelyje,

—	mastą, kuriuo apribota prieiga prie tinkamų įsipareigojimų kapitalo rinkų,

—	mastą, kuriuo atitinkamas pertvarkytinas subjektas priklauso nuo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kad įvykdytų MREL.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kurį turi priimti pertvarkymo institucija, reiškia, kad atitinkamam pertvarkytinam subjektui bus taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su MREL kalibravimu (45c straipsnio 5 dalis) ir subordinavimu (45b straipsnio 4, 7 ir 8 dalys), šie kriterijai padeda užtikrinti, kad toks sprendimas būtų proporcingas siekiamiems tikslams ir juo būtų atsižvelgiama į atitinkamo subjekto ypatybes. Todėl galėtų būti laikoma, kad tais atvejais, kai pertvarkytinas subjektas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus (t. y. indėlių dominavimas finansavime, ribota prieiga prie skolos vertybinių popierių rinkų, priklausomybė nuo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo siekiant įvykdyti MREL), pertvarkymo institucija neturėtų tokiam subjektui taikyti 45c straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, jei dėl to atsirastų neproporcingas MREL reikalavimas. Ši išvada neturėtų būti daroma automatiškai, o turėtų priklausyti nuo specifinių konkretaus atvejo aplinkybių.

Pirmiau minėtus tris kriterijus taip pat galima rasti 45m straipsnio 7 dalyje, kurioje jie taikomi nustatant bendrą proporcingą pereinamųjų laikotarpių trukmę. 45m straipsnio 7 dalies kriterijai nurodyti 45m straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir jie taip pat susiję su pereinamųjų laikotarpių, kurie baigiasi po 2024 m. sausio 1 d., nustatymu. Vis dėlto priimdamos šį konkretų sprendimą pratęsti pereinamąjį laikotarpį po 2024 m. sausio 1 d. pertvarkymo institucijos taip pat privalo atsižvelgti į:

—	subjekto finansinės būklės raidą,

—	galimybę, kad subjektas per pagrįstą laikotarpį galės užtikrinti MREL ir subordinavimo komponentų vykdymą,

—	gebėjimą pakeisti įsipareigojimus, kurie nebeatitinka atitinkamų tinkamumo arba termino kriterijų, ir, jei subjektas negali to padaryti, ar toks negebėjimas yra išskirtinio pobūdžio, ar atsirado dėl rinkos masto sutrikimo.

Todėl pereinamųjų laikotarpių, kurie pagal 45m straipsnio 1 dalies trečią pastraipą baigiasi po 2024 m. sausio 1 d., nustatymas neužkerta kelio pertvarkymo institucijai nuspręsti tam pačiam pertvarkytinam subjektui taikyti 45c straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat pertvarkytinam subjektui, kuriam buvo taikomi 45c straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis, kuris gali baigtis po 2024 m. sausio 1 d., kaip nustatyta pagal 45m straipsnio 7 dalį.

42.   Klausimas (45c straipsnis)

Ar 45c straipsnio 10 dalies tikslais pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos turėtų konsultuotis tarpusavyje, ar pertvarkymo institucijos turėtų reikalauti reikiamos informacijos iš atitinkamos įstaigos?

Atsakymas

45c straipsnio 1 dalyje paaiškinama, kad MREL reikalavimą, kurio kalibravimas išsamiai aprašytas tolesnėse 45c straipsnio dalyse, turi nustatyti pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija. Be to, kad galėtų kalibruoti MREL reikalavimą, pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos pateiktų informaciją, būtiną užduotims pagal BGPD įvykdyti, kaip nustatyta 3 straipsnio 4 dalyje ir 90 straipsnio 1 dalyje.

c)    MREL nustatymas G-SII pertvarkytiniems subjektams

43.   Klausimas (45d straipsnis)

Kokia yra 45d straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „G-SII dalis“ reikšmė?

Atsakymas

G-SII apibrėžtos BGPD 2 straipsnio 1 dalies 83c punkte, pateikiant kryžminę nuorodą į KRR 4 straipsnio 1 dalies 133 punktą. Pastarojoje nuostatoje G-SII apibrėžiamos kaip įstaigos, nustatytos pagal KRD 131 straipsnio 1 ir 2 dalis. KRD 131 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų institucijas, atsakingas už jų jurisdikcijai priklausančių G-SII nustatymą konsoliduotu būdu. 131 straipsnio 2 dalyje tam nustatyta metodika.

KRD 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad G-SII turi būti:

a)	grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba

b)	įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė.

b punkte nurodyta galimybė buvo numatyta teoriniam scenarijui, kai G-SII yra savarankiškas bankas. Todėl pertvarkytinas subjektas, kuris yra G-SII dalis, yra subjektas, kuris pats nėra G-SII pagal KRD 131 straipsnio 1 dalies b punktą, bet yra G-SII prudencinio konsolidavimo pagal tos nuostatos a punktą dalis. Praktiškai tai tampa aktualu, kai ne tik KRD 131 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas subjektas, bet ir kitas G-SII grupės subjektas yra įvardijamas kaip pertvarkytinas subjektas, t. y. kai įgyvendinama VGDP pertvarkymo strategija. Šiuo atveju abiem pertvarkytiniems subjektams turėtų būti taikomas BGPD 45d straipsnis.

44.   Klausimas (45d ir 45h straipsniai)

Kas yra „G-SII subjektas, priklausantis tai pačiai G-SII“, nurodytas BGPD 45d straipsnio 4 dalyje ir 45h straipsnio 2 dalyje?

Atsakymas

G-SII apibrėžtos BGPD 2 straipsnio 1 dalies 83c punkte ir KRR 4 straipsnio 1 dalies 133 punkte, pateikiant nuorodą į KRR 131 straipsnio 1 ir 2 dalis.

KRR 4 straipsnio 1 dalies 136 punkte G-SII subjektas apibrėžiamas kaip „juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis“.

Šios apibrėžtys yra svarbios taikant BGPD 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį. Praktiškai šios nuostatos taikomos tais atvejais, kai G-SII vadovaujamą grupę sudaro daugiau nei vienas pertvarkytinas subjektas (paprastai pati G-SII ir vienas ar daugiau kitų subjektų), t. y. kai įgyvendinama VGDP pertvarkymo strategija.

45.   Klausimas (45d straipsnis)

Ką reiškia 45d straipsnio 4 dalies b punkte vartojama sąvoka „Sąjungos patronuojantysis subjektas“? Ar ji susijusi su Sąjungos patronuojančiąja įmone, ar su Sąjungos patronuojančiąja įstaiga?

Atsakymas

45d straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas „Sąjungos patronuojantysis subjektas“ yra Sąjungos patronuojančioji įmonė, apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 85 punkte.

d)    Vidinio MREL taikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai

46.   Klausimas (45f straipsnis)

Pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį įsipareigojimas turi atitikti KRR 72b straipsnio 2 dalies d punkte nustatytus subordinavimo kriterijus, kad būtų tinkamas pagal MREL vidaus reikalavimus.

Kartu BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nustatyta, kad tinkami vidinio MREL įsipareigojimai „įprastinės bankroto procedūros atveju yra mažesnio prioriteto nei įsipareigojimai, kurie netenkina i papunktyje nurodytos sąlygos ir kurie nėra tinkami nuosavų lėšų reikalavimams vykdyti“.

Tačiau i punkto kriterijus nėra susijęs su eiliškumu nemokumo atveju. Pagal jį įsipareigojimai „yra išleidžiami pertvarkytinam subjektui ir yra jo perkami tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus subjektus toje pačioje pertvarkytinoje grupėje, kurie įsipareigojimus pirko iš subjekto, kuriam taikomas šis straipsnis, arba yra išleidžiami esamam akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, ir yra jo perkami, jei naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal 59–62 straipsnius nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei“. Todėl 45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytiems įsipareigojimams gali būti taikomas bet koks eiliškumas.

Ar teisinga, kad pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį numatytas eiliškumas priklauso nuo priemonių, neatitinkančių tos pačios nuostatos i papunkčio kriterijaus, eiliškumo, t. y. kad reikalaujamas vidinio MREL priemonių eiliškumas priklauso nuo priemonių, kurias patronuojamoji įmonė faktiškai išleido ne pertvarkytinoje grupėje, eiliškumo? Tai reikštų, kad kiekvienos įstaigos eiliškumas, reikalingas vidiniam MREL įvykdyti, turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Atsakymas

Kartu skaitant BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčius, nustatomi tokie reikalavimai, susiję su tinkamų įsipareigojimų, kuriems taikomas vidinis MREL, eiliškumu nemokumo atveju:

—	jie turi atitikti KRR 72b straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą bendrąjį subordinavimo kriterijų, t. y. subordinavimą, taikomą neįtrauktiems įsipareigojimams, nurodytiems KRR 72a straipsnio 2 dalyje, pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį,

—	jie turi atitikti papildomą subordinavimo kriterijų pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto i ir iii papunkčius, t. y. jie turi būti subordinuoti visiems įsipareigojimams, kuriems negali būti taikomas vidinis MREL, ir kurie nėra nuosavos lėšos.

Konkretaus subordinavimo reikalavimo loginis pagrindas – užtikrinti, kad tinkami vidinio MREL įsipareigojimai nebūtų tokio paties prioriteto kaip ir kiti subordinuotieji įsipareigojimai, kurie neatitinka vidinio MREL reikalavimų pagal 45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį. Taip bus sumažinta NCWO reikalavimų rizika tuo atveju, jei tinkami įsipareigojimai, kuriems taikomas vidinis MREL, būtų nurašomi arba konvertuojami pagal 59 straipsnio 1 dalies a punktą ir 1a dalį, nepriklausomai nuo pertvarkymo veiksmų (t. y. praradus gyvybingumą), nes tokiu atveju būtų galima nurašyti arba konvertuoti tik tuos tinkamus įsipareigojimus.

47.   Klausimas (45f straipsnis)

Ar bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumos ir kitos nuosavos lėšos, nurodytos BGPD 45f straipsnio 2 dalies b punkte, yra grynosios sumos po išskaitymo pagal KRR 36, 56 ir 66 straipsnius?

Atsakymas

Siekiant užtikrinti atitiktį tiek išoriniam, tiek vidiniam MREL, nuorodos į nuosavas lėšas turėtų būti aiškinamos pagal BGPD 2 straipsnio 1 dalies 38 punktą, kuriame daroma nuoroda į KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte pateiktą apibrėžtį, laikantis visų papildomų sąlygų, nurodytų BGPD, pavyzdžiui, 45f straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte nustatyta, kad nuosavos lėšos – tai 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma. Atitinkamose KRR nuostatose dėl 1 lygio kapitalo (25 straipsnis) ir 2 lygio kapitalo (71 straipsnis) apskaičiavimo savo ruožtu yra paaiškinta, kad šios sumos išreikštos atitinkamai po KRR 56 ir 66 straipsniuose nurodyti išskaitymo.

Be to, BGPD 2 straipsnio 1 dalies 68a punkte bendras 1 lygio nuosavas kapitalas apibrėžiamas darant kryžminę nuorodą į KRR 50 straipsnį, o pastarajame paaiškinama, kad bendras 1 lygio nuosavas kapitalas apskaičiuojamas atėmus KRR 36 straipsnyje nurodytas išskaitas.

48.   Klausimas (45f straipsnis)

Kuo skiriasi 45f straipsnio 3 ir 4 dalys?

Atsakymas

45f straipsnio 3 ir 4 dalių skirtumas susijęs su patronuojamosios įmonės, kuriai galėtų būti netaikomas vidinis MREL, ir jos tarpinės arba pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybės santykiais.

3 dalyje nurodoma galimybė netaikyti vidinio MREL, kai patronuojamoji įmonė ir pertvarkytinas subjektas yra toje pačioje valstybėje narėje, ir užtikrinamos sąlygos, kurioms esant leidžiama jo netaikyti.

4 dalyje nurodoma galimybė netaikyti vidinio MREL, kai patronuojamoji įmonė ir tarpinė patronuojančioji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje, o pagrindinė patronuojančioji įmonė (pertvarkytinas subjektas) yra kitoje valstybėje narėje. Todėl 3 dalyje numatyta tiesioginės nuosavybės struktūra, o 4 dalyje – vadinamoji vainikėlio struktūra daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

49.   Klausimas (45f straipsnis)

Pagal 45f straipsnį pertvarkymo institucija gali netaikyti vidinio MREL dviem atvejais:

—	kai pertvarkytinas subjektas ir patronuojamoji įmonė yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje (3 dalis),

—	kai patronuojamoji įmonė ir jos patronuojančioji įmonė yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, net jei pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas ne toje pačioje valstybėje narėje, su sąlyga, kad patronuojančioji įmonė, inter alia, atitinka iš dalies konsoliduotą vidinį MREL (4 dalis).

Tačiau 45f straipsnio 5 dalyje numatytos garantijos suteikiamos (kaip aiškiai numatyta BGPD), tik kai pertvarkytinas subjektas ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje.

Neaišku, kodėl tarpvalstybinių pertvarkytinų grupių atveju galima leisti netaikyti reikalavimų (tai gali būti laikoma rizikingesniu metodu), tačiau neįmanoma leisti laikytis vidinio MREL taikant garantiją (kai toks metodas yra mažiau rizikingas).

Ar patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucija gali leisti visiškai arba iš dalies įvykdyti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, jei patronuojančioji įmonė suteikia garantiją pagal 45f straipsnio 5 dalies sąlygas, net jei pertvarkytinas subjektas nėra įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje kaip patronuojamoji įmonė?

Atsakymas

45f straipsnio 3 dalyje nurodomi vidinio MREL netaikymo atvejai, kai patronuojamoji įmonė ir pertvarkytinas subjektas tiesiogiai valdomi toje pačioje valstybėje narėje, o 45f straipsnio 4 dalyje nurodomi vidinio MREL netaikymo atvejai, kai patronuojamoji įmonė ir jos tarpinė patronuojančioji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje, tačiau pertvarkytinas subjektas gali būti arba nebūti toje pačioje valstybėje narėje.

Kalbant apie galimybę patronuojamajai įmonei iš dalies arba visiškai įvykdyti vidinį MREL įkaitu užtikrintomis garantijomis (45f straipsnio 5 dalis), nuostata aiškiai taikoma tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė ir pertvarkytinas subjektas tiesiogiai valdomi toje pačioje valstybėje narėje, tačiau nenumatyta lygiavertė nuostata tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė ir jos tarpinė patronuojančioji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje.

Tačiau pastaruoju atveju taip pat turėtų būti galima naudoti įkaitu užtikrintas garantijas norint įvykdyti vidinį MREL. Jeigu patronuojamoji įmonė ir jos tarpinė patronuojančioji įmonė toje pačioje valstybėje narėje gali netaikyti reikalavimų, panašiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti galima taikyti įkaitu užtikrintą garantiją, visų pirma dėl to, kad ja patronuojamajai įmonei būtų suteikta didesnė apsauga gaunant atitinkamus išteklius nei visiško MREL reikalavimo netaikymo atveju.

50.   Klausimas (45f straipsnis)

Vertinant kriterijus, pagal kuriuos leidžiama netaikyti BGPD 45f straipsnio 3 dalies b punkte ir 45f straipsnio 4 dalyje nurodytų vidinio MREL reikalavimų arba taikyti įkaitu užtikrintas garantijas pagal 45f straipsnio 5 dalį, koks yra MREL tikslas, pagal kurį turi būti vertinama atitiktis MREL formavimo etapu iki 2024 m.? Ar atitiktis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į 2024 m. galutinį MREL tikslą, ar į 2022 m. tarpinį tikslą?

Ar kuriuo nors galimai nustatytu pereinamuoju laikotarpiu pertvarkymo institucijai galima leisti laikytis vidinio MREL taikant garantijas, jei tenkinamos visos kitos sąlygos (išskyrus atitiktį išorinio MREL tikslui)?

Atsakymas

Vertinant pertvarkytino subjekto arba patronuojančiosios įmonės atitiktį MREL reikalavimui, nustatytam 45e straipsnyje ir 45 straipsnio 1 dalyje, kaip nustatyta atitinkamai 45f straipsnio 3 dalies b punkte ir 4 dalyje, reikėtų atsižvelgti į 45m straipsnyje nustatytus pereinamuosius laikotarpius.

Todėl iki 2024 m. atitiktis 45f straipsnio 3 dalies b punktui ir 4 dalies b punktui turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tarpinį privalomą tikslą, nustatytą pagal 45m straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Tai reiškia, kad vidinis MREL galėtų būti netaikomas patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, jei pertvarkytinas subjektas arba jo patronuojančioji įmonė konsoliduotai laikosi tarpinio reikalavimo ir sprendimo dėl reikalavimo netaikymo priėmimo metu tenkinamos visos kitos 45f straipsnio 3 arba 4 dalyse nurodytos sąlygos.

Tas pats pasakytina apie 45f straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos sąlygos laikymąsi, kai vertinama galimybė leisti, kad vidinis MREL būtų visiškai arba iš dalies įvykdytas įkaitu užtikrintomis garantijomis pagal 45f straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą.

51.   Klausimas (45f straipsnis)

45f straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardytos sąlygos, kurioms esant būtų galima netaikyti 45f straipsnio. Tačiau iš direktyvos teksto neaišku, ar šios sąlygos turi būti įvykdytos bendrai, ar atskirai.

Ar 45f straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardytos sąlygos yra suminės, ar pakanka įvykdyti kurią nors iš jose išvardytų sąlygų, kad būtų galima netaikyti 45f straipsnio patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas?

Atsakymas

Siekiant užtikrinti pakankamą atsargumo ir apsaugos priemonių lygį, kai leidžiama netaikyti vidinio MREL arba kai leidžiama naudoti įkaitu užtikrintas garantijas, turi būti įvykdytos visos 45f straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos sąlygos.

52.   Klausimas (45f straipsnis)

Ar galėtumėte paaiškinti 45f straipsnio 5 dalyje nustatytų įkaitu užtikrintų garantijų naudojimo vidiniam MREL įvykdyti sąlygų loginį pagrindą?

Atsakymas

45f straipsnio 5 dalimi patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucija įgaliojama leisti iš dalies arba visiškai įvykdyti jos vidinį MREL taikant atitinkamo pertvarkytino subjekto suteiktą garantiją, kai pertvarkytinas subjektas ir patronuojamoji įmonė yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir kai pertvarkytinas subjektas atitinka savo išorinį MREL (taip pat žr. atsakymą į 49 klausimą tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė ir jos tarpinė patronuojančioji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje).

45f straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti garantijos, siekiant užtikrinti, kad tokios garantijos galėtų būti veiksmingos padengiant patronuojamosios įmonės nuostolius ir ją rekapitalizuojant, kai jos pritaikomos, neatsižvelgiant į tai, ar pats pertvarkytinas subjektas tuo metu yra pertvarkomas. Šiose sąlygose numatyta, kad:

—	garantijos suma yra lygi vidinio MREL, kurį ji pakeičia, sumai (a punktas);

—	garantija yra užtikrinta įkaitu ne mažiau kaip iki 50 % garantuotos sumos (c punktas),

—	garantija taikoma tiek savo nuožiūra (t. y. nustačius, kad patronuojamoji įmonė nebėra gyvybinga – praradus gyvybingumą), tiek automatiškai (t. y. nesugebėjus sumokėti skolų ar kitų įsipareigojimų suėjus terminui), atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (b punktas),

—

priimamas tik finansinis įkaitas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB (15), t. y. susitarimai dėl finansinio įkaito, pagal kuriuos perleidžiama nuosavybės teisė, arba susitarimai dėl finansinio įkaito kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo (įkeitimai). Taip užtikrinama didesnė įkaito turėtojo apsauga, nes pagal tos direktyvos sąlygas toks įkaitas yra vykdytinas net ir tuo atveju, jei pertvarkytinas subjektas yra nemokus arba jam taikomas pertvarkymas (c punktas),

—	įkaitas yra aukštos kokybės (nesuvaržytas, jam taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte) (d ir e punktai),

—	įkaito efektyvusis terminas atitinka tą pačią termino sąlygą kaip ir tinkami įsipareigojimai (f punktas) ir

—	neturėtų būti jokių kliūčių perduoti įkaitą, be kita ko, tais atvejais, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų (g punktas).

53.   Klausimas (45f ir 45g straipsniai)

Ar teisinga manyti, kad 45g straipsnio 3 ir 4 dalių c punktuose ir 45f straipsnio f punkte vartojama sąvoka „greitai (skubiai)“ taikoma ne tik nuosavų lėšų pervedimui, bet ir pertvarkytino subjekto įsipareigojimų grąžinimui patronuojamajai įmonei.

Atsakymas

45f straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies c punkte ir 45g straipsnio f punkte nurodyta vidinio MREL netaikymo sąlyga užtikrinama, kad pertvarkytinam subjektui ar tarpinei patronuojančiajai įmonei nebūtų jokių esamų ar numatomų (praktinių ar teisinių) kliūčių tiek skubiai pervesti nuosavas lėšas patronuojamajai įmonei, tiek skubiai padengti savo įsipareigojimus.

e)    MREL nustatymo procedūra

54.   Klausimas (45h straipsnis)

45h straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija, kai ji nėra ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, taip pat pertvarkymo institucijos, atsakingos už atskiras pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones, kurioms 45f straipsnyje nurodytas reikalavimas taikomas individualiai, privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą. Ar tarpvalstybinių grupių atveju būtų tikslinga į nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama direktyva, įtraukti nuostatą, pagal kurią nacionalinė pertvarkymo institucija galėtų bendradarbiauti su visomis atitinkamomis institucijomis?

Atsakymas

88 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje jau nustatyta, kad pertvarkymo kolegijos nariai turi glaudžiai bendradarbiauti. Ši prievolė taikoma visoms 88 straipsnio 1 dalyje išvardytoms užduotims, įskaitant MREL nustatymą (tos nuostatos i punktas).

Todėl nuostata, kuria nacionalinėms pertvarkymo institucijoms būtų leista bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis, neprieštarautų galiojančioms BGPD taisyklėms.

55.   Klausimas (45h straipsnis)

BGPD 45h straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į KRR 12 straipsnį. Tačiau po Reglamentu (ES) 2019/876 padarytų KRR pakeitimų 12 straipsnis buvo išbrauktas.

Ar galėtumėte patvirtinti, kad BGPD 45h straipsnio 2 dalyje turėtų būti nuoroda į KRR 12a straipsnį?

Atsakymas

BGPD 45h straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į KRR 12 straipsnį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į KRR 12a straipsnį.

56.   Klausimas (45h straipsnis)

45h straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos pertvarkymo institucijų sprendimams, kai nesutariama atitinkamai dėl konsoliduoto pertvarkytinos grupės MREL reikalavimo (išorinio MREL) ir pertvarkytinos grupės subjektų individualaus MREL reikalavimo (vidinio MREL).

Ar 45h straipsnio 6 dalis taikoma, jei tuo pačiu metu nepriimamas bendras sprendimas dėl kurio nors iš pirmiau minėtų reikalavimų?

Atsakymas

45h straipsnio 6 dalyje aptariamas atvejis, kai pertvarkymo institucijos nesutaria tiek dėl konsoliduoto pertvarkytinos grupės reikalavimo lygio, tiek dėl patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, reikalavimų. Šiuo atveju patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos priims sprendimą dėl atskiro patronuojamosioms įmonėms taikomo MREL reikalavimo lygio pagal 5 dalį (t. y. tinkamai atsižvelgdamos į pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos nuomonę). Be to, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priims sprendimą dėl konsoliduoto grupės reikalavimo laikydamasi 4 dalyje numatytų veiksmų.

f)    Pereinamojo laikotarpio ir laikotarpio po pertvarkymo priemonės

57.   Klausimas (45m straipsnis)

Pagal 45m straipsnio 8 dalį pertvarkymo institucijos vėliau gali peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį arba planuojamus MREL tikslus. Ar ši nuostata susijusi tik su planuojamais MREL tikslais pagal 45m straipsnio 6 dalį, ar vėliau gali būti peržiūrėtas pagal 45m straipsnio 1 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis?

Atsakymas

Pertvarkymo institucijos gali peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį, dėl kurio iš pradžių buvo nuspręsta pagal 45m straipsnio 1 dalį, o ne tik planuojamą MREL, apie kurį pranešta pagal 45m straipsnio 6 dalį.

Nuoroda „atsižvelgiant į 1 dalį“ 45m straipsnio 8 dalies pradžioje buvo įterpta siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucija, peržiūrėdama pereinamąjį laikotarpį, laikytųsi joje nustatytų taisyklių ir kriterijų.

58.   Klausimas (45m straipsnis)

Ar 45m straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas tarpinis tikslinis lygis gali būti pratęstas, jei pertvarkymo institucijos pagal tos nuostatos trečią pastraipą nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi po 2024 m. sausio 1 d.?

Atsakymas

45m straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytą tarpinį tikslinį lygį subjektai turi pasiekti 2022 m. sausio 1 d., o pertvarkymo institucija negali jo pratęsti. 45m straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta galimybė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi po 2024 m. sausio 1 d., taikoma tik galutiniam MREL.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tarpiniu tikslu paprastai turi būti užtikrintas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų formavimas siekiant įvykdyti MREL. Todėl galutinio MREL pereinamojo laikotarpio pratęsimas po 2024 m. sausio 1 d. turi įtakos tarpiniam tikslui, kurį turi nustatyti pertvarkymo institucijos, nes taip gaunamas mažesnis tarpinis tikslas nei tas, kuris būtų nustatytas, jei pereinamasis laikotarpis baigtųsi 2024 m. sausio 1 d.

59.   Klausimas (45m straipsnis)

Pagal 45m straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „ [p]aprastai, nustatant tarpinius tikslinius lygius užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas“.

Ar patvirtinate, kad šioje nuostatoje reikalavimas reiškia ne tik bendrą kiekybinį reikalavimą, bet ir subordinavimą?

Atsakymas

Pagal 45m straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmą sakinį tarpiniai tiksliniai lygiai, kuriuos turi nustatyti pertvarkymo institucija, atitinkamai grindžiami 45e arba 45f straipsnio (dėl išorinio arba vidinio MREL) reikalavimais ir reikalavimais, atsirandančiais taikant atitinkamai 45b straipsnio 4, 5 arba 7 dalis (dėl subordinavimo).

Taisyklė, pagal kurią pertvarkymo institucijos turi užtikrinti linijinį formavimą, taikoma visiems tarpiniams tiksliniams lygiams, kuriuos turi nustatyti pertvarkymo institucija. Todėl tarpiniu tiksliniu lygiu, susijusiu su bendru MREL kalibravimu, turėtų būti užtikrinamas linijinis formavimas siekiant įvykdyti pertvarkymo institucijos nustatytą galutinį išorinį arba vidinį MREL. Taip pat subordinavimo atveju subordinuotasis tarpinis tikslinis rodiklis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į pertvarkymo institucijos nustatytą galutinį subordinavimo tikslinį rodiklį. Be to, reikia atsižvelgti į TLAC minimalų reikalavimą, taip pat į minimalų 45c straipsnio 5 arba 6 dalyse nurodytų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti iki 2022 m. sausio 1 d., lygį, nes tarpinis tikslinis lygis negali būti mažesnis už tuos minimalius reikalavimus (tarpinis tikslinis lygis galėtų būti didesnis už tuos minimalius reikalavimus remiantis linijinio formavimo taisykle).

H.   KLAUSIMAI DĖL GELBĖJIMO PRIVAČIOMIS LĖŠOMIS SUTARTINIO PRIPAŽINIMO

60.   Klausimas (55 straipsnis)

55 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje yra nurodyta, kad dėl įsipareigojimų, kurie nėra išbraukti iš gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių taikymo srities ir kurie yra reglamentuojami pagal trečiosios valstybės teisę, turi būti įtraukta sutartinė sąlyga, pagal kurią sandorio šalis pripažįsta, kad įsipareigojimo atžvilgiu gali būti pasinaudota ES pertvarkymo institucijų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, ir kad sandorio šalis laikysis šių įsipareigojimų.

Be to, 55 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje pertvarkymo institucijai suteikiami įgaliojimai netaikyti šio reikalavimo subjektams, kurių MREL reikalavimai yra lygūs sumai, skirtai nuostoliams padengti, su sąlyga, kad atitinkami įsipareigojimai nėra įskaičiuojami siekiant įvykdyti MREL reikalavimus.

Ar pertvarkymo institucijos diskrecija, numatyta 55 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, turėtų būti taikoma kiekvienu konkrečiu atveju, ar bendrai visiems subjektams, atitinkantiems atitinkamus kriterijus?

Atsakymas

55 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Šia nuostata pertvarkymo institucijoms suteikiama diskrecija taikyti išimtį („gali nuspręsti“) subjektams, priklausantiems atitinkamai toje nuostatoje nurodytai kategorijai.

Be to, išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei įstaiga MREL reikalavimą gali įvykdyti su likusiais įsipareigojimais. Šį elementą reikia patikrinti prieš taikant išimtį, tad toks patikrinimas atrodo įmanomas tik kiekvienu konkrečiu atveju.

61.   Klausimas (55 straipsnis)

Ar 55 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta data susijusi su Direktyva (ES) 2019/879, ar su BGPD I?

Atsakymas

55 straipsnio 1 dalies d punkte daroma nuoroda į BGPD I, kurioje jau buvo 55 straipsnis, nes jame kalbama apie BGPD skirsnio, kuriame yra šis straipsnis, perkėlimą į nacionalinę teisę, o ne į paties straipsnio perkėlimą į nacionalinę teisę. Naujuoju 55 straipsniu, įvestu Direktyva (ES) 2019/879, ankstesnis 55 straipsnis pakeičiamas nauja šios nuostatos redakcija, tačiau nepakeičiamas visas skirsnis, kuriame yra 55 straipsnis.

62.   Klausimas (55 straipsnis)

Kaip 55 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje turėtų būti suprantama klasės sąvoka? Ar ji susijusi su įsipareigojimų eiliškumu nemokumo atveju, ar su atitinkamos finansinės priemonės rūšimi?

Be to, ar 45b straipsnio 5 dalyje esančios nuorodos į klasę turi būti aiškinamos taip pat, kaip 55 straipsnio 2 dalyje?

Atsakymas

55 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje vartojamas žodis „klasė“ reiškia įsipareigojimų eiliškumą nemokumo atveju. Šis aiškinimas suderintas su žodžio reikšme ir vartojimu kitose BGPD nuostatose (pvz., 34 straipsnio 1 dalies f punkte, kuriame daroma nuoroda į NCWO principą). Todėl atitinkamai turėtų būti suprantama ir 45b straipsnio 5 dalyje pateikta nuoroda į klasę.

63.   Klausimas (55 straipsnis)

55 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje nustatyta, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija, atlikdama sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą arba bet kuriuo kitu metu nustato, kad vienoje įsipareigojimų klasėje įsipareigojimų, kuriems taikoma neįmanomumo sąlyga, ir įsipareigojimų, kuriems netaikoma arba gali būti netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal 44 straipsnio 2 ir 3 dalis, suma yra didesnė nei 10 % tos klasės bendros sumos, ji turi nedelsdama įvertinti šio fakto poveikį atitinkamo subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybei. Tačiau toje nuostatoje nėra nuorodos į įsipareigojimus, dėl kurių įstaiga, vertindama, ar viršijama 10 % riba, neįtraukia sutartinės sąlygos (t. y. pažeidžia prievolę pagal 55 straipsnio 1 dalį).

Ar būtų teisinga į nacionalinę teisę perkelti BGPD, neįtraukiant įsipareigojimų, dėl kurių įstaiga, apskaičiuodama 10 % ribą, neįtraukė sutartinės sąlygos?

Atsakymas

55 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje vartojama formuluotė apima tik įsipareigojimus, dėl kurių pertvarkymo institucija leidžia neįtraukti sutartinės sąlygos dėl to, kad tai neįmanoma, kartu su įsipareigojimais, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma arba gali būti netaikoma pagal 44 straipsnio 2 ir 3 dalis. Todėl konkreti pareiga įvertinti poveikį sėkmingo pertvarkymo galimybei pagal šią pastraipą gali būti perkelta į nacionalinę teisę tik tų įsipareigojimų atžvilgiu.

Tačiau BGPD neužkertamas kelias valstybėms narėms šią nuostatą į nacionalinę teisę perkelti plačiai ir įtraukti įsipareigojimus, dėl kurių bankas neįtraukė sąlygos. Šis požiūris atitiktų pertvarkymo ir BGPD tikslus, nes taip būtų sustiprintas įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybės tikrinimas.

Be to, šioje nuostatoje numatyta pareiga nedaro poveikio pertvarkymo institucijos bendrajai pareigai užtikrinti sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę pagal 17 straipsnį. Atlikdama bendrą sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą, pertvarkymo institucija taip pat turėtų atsižvelgti į poveikį, kurį daro įsipareigojimai, į kuriuos neįtraukta sutartinė sąlyga, nes įstaiga ar subjektas neįvykdė 55 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės.

64.   Klausimas (55 straipsnis)

Kokiomis sąlygomis pertvarkymo institucija gali nustatyti, kad ji nesutinka su įmonės atliktu neįmanomumo vertinimu? Sudarant sutartį gali kilti tam tikrų sunkumų, o tada pertvarkymo institucija nustato, kad turėtų būti įtraukta 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartinė sąlyga.

Be to, jeigu subjektas padaro išvadą, kad sutartinės sąlygos įtraukti neįmanoma, ir praneša pertvarkymo institucijai apie tokį vertinimą pagal 55 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, kada tas subjektas gali sudaryti atitinkamą sutartį?

Atsakymas

Neįmanomumo vertinimo kriterijai bus nustatyti deleguotajame reglamente, kuriame bus nustatyti techniniai reguliavimo standartai, kuriuos rengia EBI, atsižvelgdama į 55 straipsnio 6 dalyje numatytus įgaliojimus.

Kalbant apie sutarties sudarymo momentą, įstaiga negali sudaryti sutarties prieš tai nepranešusi pertvarkymo institucijai. Tačiau ji gali sudaryti sutartį nelaukdama pertvarkymo institucijos atsakymo dėl neįmanomumo sąlygos, nes 55 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad prievolės įtraukti sąlygą taikymas sustabdomas nuo įstaigos pranešimo momento.

65.   Klausimas (55 straipsnis)

Kaip turėtų būti suprantama 55 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „per pagrįstą laikotarpį“?

Visų pirma, ar tos nuostatos pirmoje pastraipoje nuoroda į pagrįstą laikotarpį taikoma subjektui (kuris privalo pateikti pertvarkymo institucijos prašomą informaciją per tą laikotarpį), ar pertvarkymo institucijai (kuri turi prašyti informacijos per tą laikotarpį)?

Atsakymas

Pagrįstas laikotarpis yra svarbus, kad pertvarkymo institucija galėtų paprašyti reikiamos informacijos (55 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa) ir kad būtų įtraukta sąlyga (tos pačios dalies trečia pastraipa).

55 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta galimybė nacionaliniu lygmeniu savo nuožiūra nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį pertvarkymo institucija gali prašyti subjekto pateikti reikiamą informaciją. Bet kuriuo atveju patartina, kad toks laikotarpis būtų nustatytas nuosekliai atsižvelgiant į terminą, susijusį su reikalavimu įtraukti sąlygą, kuris bus nustatytas pagal 55 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. Šis elementas bus išdėstytas deleguotajame reglamente, pagrįstame techniniu reguliavimo standartu, kurį rengia EBI pagal 55 straipsnio 6 dalyje nustatytus įgaliojimus.

66.   Klausimas (55 ir 59 straipsniai)

55 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje daroma nuoroda į 73 straipsnį, „kai tinkamiems įsipareigojimams taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai“. 73 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės akcininkams atliekant „dalinį perdavimą“ ir „taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę“.

Ar ši nuostata turėtų būti aiškinama kaip 73 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės, taip pat taikomos nurašant ir konvertuojant tinkamus įsipareigojimus „nepriklausomai nuo pertvarkymo“ pagal 59 straipsnio 1 dalies a punktą ir 1a dalį?

Atsakymas

73 straipsnis taikomas tik gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonei, kuri yra vienas iš galimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo būdų ir kuria naudojamasi „pertvarkomos įstaigos įsipareigojimų“ atžvilgiu.

Tačiau 73 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas principas, susijęs su NCWO principo taikymu, taip pat taikomas, kai nurašymas arba konvertavimas atliekamas nepriklausomai nuo pertvarkymo, kaip nurodyta 59 straipsnio 1 dalies a punkte. Visų pirma 59 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad „[p]asinaudojus atitinkamų kapitalo priemonių arba tinkamų įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais atskirai nuo pertvarkymo veiksmų, atliekamas 74 straipsnyje numatytas vertinimas ir taikomas 75 straipsnis“. Ir 74, ir 75 straipsniuose numatytas NCWO principo taikymas.

I.   KLAUSIMAI DĖL KAPITALO PRIEMONIŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NURAŠYMO ARBA KONVERTAVIMO

67.   Klausimas (59 straipsnis)

Kokiomis 59 straipsnio 1b dalyje nurodytomis „išskirtinėmis aplinkybėmis“ būtų galima nukrypti nuo pertvarkymo plano?

Atsakymas

BGPD 54 konstatuojamojoje dalyje ir 87 straipsnio j punkte paaiškinama, kad imdamosi pertvarkymo veiksmų pertvarkymo institucijos turėtų laikytis pertvarkymo planuose numatytų priemonių, nebent pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, mano, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau. Todėl 59 straipsnio 1b dalyje nurodytos išskirtinės aplinkybės turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į 54 konstatuojamąją dalį ir 87 straipsnio j punktą. Tai pasakytina ir apie atvejus, kai priemonių reikia imtis tik patronuojamosios įmonės atžvilgiu, ir apie tuos atvejus, kai reikalinga grupės pertvarkymo schema, kaip paaiškinta 91 straipsnio 6 dalies a punkte.

68.   Klausimas (59 straipsnis)

Iš dalies pakeitus BGPD 59 straipsnį, tinkami įsipareigojimai, kurie atitinka BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygą, susijusią su įsipareigojimų likutiniu terminu, kuris nustatytas KRR 72c straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurašomi arba konvertuojami, kai subjektas tampa nebegyvybingas.

Ar įgaliojimas nurašyti arba konvertuoti šias priemones taikomas tik tais atvejais, kai pertvarkytino subjekto priemones išleidusi patronuojamoji įmonė priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ir atitinkamas pertvarkytinas subjektas? Ar tas įgaliojimas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pati patronuojamoji įmonė yra pertvarkytinas subjektas, taigi nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ir patronuojančioji įmonė, ir kai patronuojamoji įmonė, kuriai netaikomas vidinis MREL, turi priemonių, kurios atitinka vidinio MREL reikalavimus?

Atsakymas

Įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti tinkamus įsipareigojimus gyvybingumo praradimo momentu, kaip nurodyta BGPD 59 straipsnio 1a dalyje, galima naudotis tik subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu.

Tai aiškiai matyti iš pačios BGPD 59 straipsnio 1a dalies, kurioje reikalaujama, kad būtų įvykdytos 45f straipsnio 2 dalies a punkto sąlygos, išskyrus sąlygą, susijusią su įsipareigojimų likutiniu terminu. 45f straipsnis taikomas tik subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai.

Iš tiesų BGPD 45f straipsnio 2 dalies įvadiniame sakinyje paaiškinta, kad į ją įtrauktos nuostatos taikomos subjektams, nurodytiems BGPD 45f straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nuostatoje nustatyta vidinio MREL taikymo sritis ir paaiškinta, kad vidinis MREL netaikomas pertvarkytiniems subjektams.

Todėl patronuojamųjų įmonių, kurios yra pertvarkytini subjektai, tinkami įsipareigojimai pertvarkymo atveju gali būti nurašyti arba konvertuoti tik naudojant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, o ne tada, kai įmonė tampa nebegyvybinga.

J.   KLAUSIMAI DĖL APRIBOJIMŲ AR ĮSIPAREIGOJIMŲ SUSTABDYMO PERTVARKYMO ATVEJU ĮGALIOJIMŲ SUTARTINIO PRIPAŽINIMO

69.   Klausimas (71a straipsnis)

71a straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama galimybė reikalauti, kad Sąjungos patronuojančiosios įmonės užtikrintų, kad jų trečiųjų valstybių patronuojamosios įmonės į tam tikras finansines sutartis įtrauktų sutartines sąlygas, nustatančias, kad pertvarkymo įgaliojimų vykdymas nebūtų tų sutarčių nutraukimo arba kitų vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas. Tas reikalavimas gali būti taikomas trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms, kurios yra kredito įstaigos, investicinės įmonės (arba būtų investicinės įmonės, jei jų pagrindinė buveinė būtų atitinkamoje valstybėje narėje) arba finansų įstaigos.

Ar valstybės narės, pasinaudodamos šia galimybe, gali nuspręsti 71a straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos reikalavimą taikyti tik vienos ar dviejų išvardytų kategorijų subjektams (pvz., tik trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms, kurios yra kredito įstaigos)?

Atsakymas

71a straipsnio 2 dalis gali būti perkelta į nacionalinę teisę reikalaujant, kad joje nurodyta sąlyga būtų taikoma tik kai kurių antros pastraipos a–c punktuose išvardytų kategorijų subjektams, jei tai neprieštarauja kitoms BGPD nuostatoms.

K.   KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU KITOMIS BGPD NUOSTATOMIS

70.   Klausimas (33 straipsnis)

Ar 33 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti daroma nuoroda į to paties straipsnio 2 dalį, vietoje nuorodos į 3 dalį? 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad 1 straipsnio 1 dalies c arba d punktuose nurodytų subjektų atžvilgiu pertvarkymo veiksmų turėtų būti imamasi tik tada, kai tenkinamos 32 straipsnio 1 dalies sąlygos, o 4 dalies nuostata yra šios taisyklės išimtis.

Atsakymas

33 straipsnio 4 dalies nuoroda „[l]aikantis <...> 3 dalies“ reiškia, kad, kai taikoma, taikant 33 straipsnio 4 dalį turi būti laikomasi 33 straipsnio 3 dalies sąlygų.

Konkrečiau, kai mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir tenkinamos 33 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nustatytos sąlygos, tos nuostatos a punkte nurodytas subjektas turėtų būti suprantamas kaip finansų kontroliuojančioji bendrovė, o ne mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė. Todėl nuoroda „[l]aikantis [...] 3 dalies“ yra būtinas paaiškinimas, nes abiejų tipų kontroliuojančiosioms bendrovėms taikomi 1 straipsnio 1 dalies c ir d punktai.

71.   Klausimas (36 straipsnis)

Ar 36 straipsnio 11 dalies a punkte žodžiai „kapitalo priemonių“ turėtų būti pakeisti žodžiais „kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų“?

Atsakymas

36 straipsnio 11 dalies a punkte nuoroda į „tinkamus įsipareigojimu“s nebūtina, nes toje nuostatoje nurodoma galimybė nurašyti reikalavimus tik pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, o ne pritaikius nurašymo ar konvertavimo įgaliojimus pagal 59 straipsnį.

Bet kuriuo atveju, atlikus galutinį vertinimą, pagal 46 straipsnio 3 dalį ir 60 straipsnio 2 dalies a punktą vis dėlto galima atkurti priemones, kurios buvo nurašytos pagal 59–62 straipsnius.

72.   Klausimas (47 straipsnis)

47 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl akcininkams taikomų sąlygų gelbėjimo privačiomis lėšomis, kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo atvejais. Tačiau pagal Direktyvą (ES) 2018/879 nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal 59 straipsnį buvo išplėsti, kad apimtų ir tam tikrus tinkamus įsipareigojimus. Kodėl į šį pakeitimą nebuvo atsižvelgta 47 straipsnyje?

Atsakymas

47 straipsnis taikomas akcininkams ir kitų nuosavybės priemonių turėtojams taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba pasinaudojant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal 59 straipsnį.

Direktyva (ES) 2018/879 išplėsta nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sritis, įtraukiant tam tikrų tinkamų įsipareigojimų turėtojus. Tačiau, kadangi tie turėtojai negali būti laikomi akcininkais ir kitų nuosavybės priemonių turėtojais pagal 2 straipsnio 1 dalies 61 ir 62 punktuose pateiktas apibrėžtis, 47 straipsnio taikymo srities koreguoti nereikia.

Atitinkamų kapitalo priemonių turėtojams (jau įtrauktiems į BGPD I 59 straipsnio taikymo sritį) 47 straipsnio nuostatos taip pat netaikomos, nes remiantis pirmiau minėtomis apibrėžtimis jie taip pat nėra akcininkai ir kitų nuosavybės priemonių turėtojai.

47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje pateikta nuoroda į akcininkų valdomos dalies sumažėjimą konvertuojant atitinkamas kapitalo priemones pagal 59 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus taip pat turėtų būti suprantama kaip apimanti tinkamų įsipareigojimų konvertavimą pagal 59 straipsnį. Iš tiesų 60 straipsnio 1 dalies dėl atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo sekos a punkte daroma nuoroda į poreikį imtis vieno arba abiejų 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų mažinant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius prieš darant poveikį kitų rūšių priemonėms.

73.   Klausimas (108 straipsnis)

BGPD 108 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama, kad „atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikoma, prospekte, susijusiuose su emisija, [būtų] aiškiai nurodomas mažesnis prioritetas pagal šią dalį“. Ar nacionalinėmis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas 108 straipsnio 2 dalies c punktas, turėtų būti reikalaujama, kad emitentai savo dokumentuose remtųsi ta perkėlimo į nacionalinę teisę priemone, ar veikiau BGPD 108 straipsnio 2 dalimi?

Atsakymas

Sutartinė nuoroda į mažesnio prioriteto įsipareigojimo eiliškumą, kurio reikalaujama pagal 108 straipsnio 2 dalies c punktą, turėtų būti daroma atsižvelgiant į nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama 108 straipsnio 2 dalis, skolos priemonių emitento valstybėje narėje. Tačiau papildoma sutartinės sąlygos nuoroda į BGPD 108 straipsnio 2 dalį tam neprieštarauja.

74.   Klausimas (bendras)

Ar sąvoka „subjektas“, kai ji nevartojama kartu su sąvoka „įstaiga“ (t. y. sakinyje „įstaigos ar subjekto, nurodyto 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose“), apima ne tik tos nuostatos b–d punktuose nurodytus subjektus, bet ir 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigas?

Be to, ar 16a straipsnio 1 dalyje terminas „subjektas“ reiškia įstaigą arba finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kuri turi konsoliduotai laikytis prudencinių reikalavimų?

Atsakymas

Konkreti sąvokos „subjektas“ reikšmė priklauso nuo nuostatų, kuriose ji vartojama, ir nuo to, kam taikomos tose nuostatose arba jose minimose nuostatose nustatytos pagrindinės prievolės. Būtina atsižvelgti į BGPD taikymo sritį, kuri numatyta 1 straipsnio 1 dalyje. Terminas galėtų reikšti visus 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus subjektus arba jų dalį, įskaitant a punkte nurodytas įstaigas.

16a straipsnio atveju nuoroda į „subjektą“ apima visus 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus subjektus, kurie privalo laikytis JRR ir MREL pagal 45 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar tokia atitiktis yra individuali, ar konsoliduota (t. y. išorinis ir vidinis MREL).

L.   KLAUSIMAI DĖL BPEMR

75.   Klausimas (BPeMR 3 straipsnis)

BPeMR 3 straipsnio 1 dalies 24a punkte pateikta „pertvarkytino subjekto“ apibrėžtis taikoma tik BPV, o ne nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Ši apibrėžtis vartojama keliuose BPeMR straipsniuose (pvz., 12k, 16, 21 ir 27 straipsniuose). Ar BPeMR nuostatos, kuriose vartojama sąvoka „pertvarkytinas subjektas“, gali būti taikomos pertvarkytiniems subjektams ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grupėms, kurios nepriklauso tiesioginei BPV kompetencijai?

Atsakymas

BPeMR 3 straipsnio 24a dalis (BGPD 2 straipsnio 83a dalį atitinkanti nuostata) nesuteikia BPV įgaliojimų nustatyti, kad subjektas yra pertvarkytinas subjektas. Tokia išvada veikiau daroma pagal atitinkamą pertvarkymo planą, kuriame numatyti pertvarkymo veiksmai to subjekto atžvilgiu.

BPeMR 9 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos parengtų ir priimtų BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pertvarkymo planus pagal BPeMR 8 straipsnio 5–13 dalių nuostatas. Pareiga pertvarkymo plane numatyti pertvarkymo veiksmus, kurie gali būti taikomi žlugimo atveju, numatyta BPeMR 8 straipsnio 6 dalyje. Be to, reikalavimas nustatyti kiekvienos grupės pertvarkytinus subjektus ir pertvarkytinas grupes nustatytas BPeMR 8 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje.

76.   Klausimas (BPeMR 10a straipsnis)

Pagal BPeMR 10a straipsnio 1 dalį, jeigu subjektas atitinka JRR, bet neįvykdo savo išorinio arba vidinio MREL, apskaičiuoto remiantis BRPS, BPV turi teisę uždrausti subjektui paskirstymą, viršijantį M-DGPS. Ar BPV įgaliojimai pagal tą nuostatą siejami su visais subjektais, kuriems taikomas BPeMR, ar tik su subjektais, už kuriuos BPV tiesiogiai atsako pagal BPeMR 7 straipsnio 2 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį?

Be to, kaip BPV turėtų taikyti BPeMR 10a straipsnyje nustatytus įgaliojimus? Būtent, ar nacionalinės pertvarkymo institucijos tokiu atveju taip pat turėtų įgyvendinti BPV nurodymus pagal BPeMR 29 straipsnį?

Atsakymas

Pagal BPeMR 7 straipsnyje nustatytą užduočių pasidalijimą BPV gali naudotis BPeMR 10a straipsniu suteiktais įgaliojimais tik tiems subjektams, kurie tiesiogiai priklauso jos kompetencijai (t. y. subjektams ir grupėms, nurodytiems BPeMR 7 straipsnio 2 dalyje, ir subjektams ir grupėms, nurodytiems BPeMR 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje, kai tenkinamos tų dalių taikymo sąlygos). Likusių 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atveju įgaliojimai riboti paskirstymą turėtų būti suteikti atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai.

BPeMR 10a straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kam turėtų būti nukreiptas BPV sprendimas uždrausti paskirstymus, viršijančius M-DGPS. Vis dėlto šis sprendimas yra glaudžiai susijęs su MREL taikymu, nes BPeMR 10a straipsnyje nurodyti įgaliojimai yra viena iš priemonių, kuriomis turėtų būti sprendžiamas MREL pažeidimas, kaip nustatyta BPeMR 12j straipsnio 1 dalies b punkte. Jis taip pat glaudžiai susijęs su esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimu, atsižvelgiant į tai, kad BPeMR 10 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje nurodoma, jog susidarius situacijai, kai įstaiga atitinka JRR kartu su nuosavų lėšų reikalavimais, o ne JRR kartu su MREL, gali kilti esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių. Abiem atvejais BPV sprendimai skirti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kurios turi juos įgyvendinti pagal BPeMR 29 straipsnį, – žr. BPeMR 12 straipsnio 5 dalį ir 10 straipsnio 10–12 dalis.

Analogiškai toms nuostatoms ir atsižvelgiant į loginį pagrindą, kuriuo grindžiama BVP ir nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika, BPeMR 10a straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad jame numatyti BVP sprendimai turėtų būti skirti atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kurios juos turėtų įgyvendinti pagal BPeMR 29 straipsnį.

77.   Klausimas (BPeMR 10a straipsnis)

Tais atvejais, kai subjektas neatitinka JRR kartu su MREL reikalavimais, BPV turi įgaliojimus uždrausti subjektui paskirstymą, viršijantį M-DGPS pagal BPeMR 10a straipsnį bet kuriuo iš jame nurodytų veiksmų.

Tačiau BPeMR 10a straipsnyje daroma nuoroda tik į BPV, o ne į nacionalines pertvarkymo institucijas. Be to, BPeMR 10a straipsnis nėra įtrauktas į BPeMR 7 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje pateiktą sąrašą. Ar nacionalinės pertvarkymo institucijos, remdamosi BPeMR 10a straipsniu, gali imtis veiksmų BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atžvilgiu?

Atsakymas

Dėl 7 straipsnyje nustatyto užduočių pasidalijimo BPV gali naudotis BPeMR 10a straipsniu suteiktais įgaliojimais tik tų subjektų, kurie tiesiogiai priklauso jos kompetencijai (t. y. subjektų ir grupių, nurodytų BPeMR 7 straipsnio 2 dalyje, ir subjektų ir grupių, nurodytų BPeMR 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje, kai tenkinamos tų dalių taikymo sąlygos) atžvilgiu (taip pat žr. atsakymą į 80 klausimą). Nepaisant to, kad BPeMR 10a straipsnis nėra įtrauktas į BPeMR 7 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje pateiktą sąrašą, nacionalinės pertvarkymo institucijos vis tiek turi įgaliojimus uždrausti tam tikrą paskirstymą, kai į nacionalinę teisę perkeliamas BGPD 16a straipsnis.

Nors BPeMR 10a straipsnis nėra įtrauktas į BPeMR 7 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje pateiktą sąrašą, reikėtų pažymėti, kad kitose nuostatose, kurios aiškiai taikomos nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pagal BPeMR 7 straipsnio 3 dalį, yra nuorodų į šį straipsnį:

—	BPeMR 10 straipsnio 9 dalies antros pastraipos i punkte minimos BPeMR 10a straipsnio 1 dalyje apibūdintos aplinkybės, dėl kurių kyla esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių,

—	BPeMR 12j straipsnio 1 dalies b punkte išvardyti įgaliojimai, nurodyti BPeMR 10a straipsnyje, kaip viena iš priemonių, taikytinų MREL pažeidimui spręsti.

78.   Klausimas (BPeMR 12k straipsnis)

Pagal BPeMR 12k straipsnio 1 dalį BPV turi nustatyti tarpinius tikslinius lygius BPeMR 12f arba 12g straipsnių reikalavimams arba reikalavimams, atsirandantiems atitinkamai taikant BPeMR 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalis, kuriuos BPeMR 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai turi atitikti 2022 m. sausio 1 d.

Ar ši nuostata turėtų būti aiškinama kaip reikalavimas, kad BPV nustatytų tarpinius tikslinius lygius ir BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams, kuriems nacionalinės pertvarkymo institucijos nustato MREL (t. y. BPeMR 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams)?

Atsakymas

BPeMR 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atveju BPeMR 12k straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus tarpinius tikslus turėtų nustatyti nacionalinė pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą užduočių pasidalijimą.

79.   Klausimas (BPeMR 18 straipsnis)

Pagal BPeMR 18 straipsnio 1a dalį BPV turi įgaliojimus priimti pertvarkymo schemą dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei, kai tokia pertvarkytina grupė kaip visuma atitinka BPeMR 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Tačiau BPeMR 18 straipsnio 1a dalyje minima tik BPV, o ne nacionalinė pertvarkymo institucija. Be to, BPeMR 18 straipsnio 1a dalis nėra įtraukta į BPeMR 7 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje pateiktą sąrašą. Ar nacionalinės pertvarkymo institucijos, remdamosi BPeMR, turi įgaliojimus priimti pertvarkymo schemą, susijusią su centrine įstaiga ir jos nuolat kontroliuojamomis kredito įstaigomis, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei?

Atsakymas

BPeMR 7 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nėra nuorodos į BPeMR 18 straipsnio 1a dalį dėl pertvarkymo veiksmų taikymo centrinei įstaigai ir visoms jos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei.

Nepaisant to, nacionalinės pertvarkymo institucijos vis tiek yra įgaliotos imtis pertvarkymo veiksmų pagal BPeMR 18 straipsnio 1a dalyje nurodytas sąlygas, nes BPeMR 7 straipsnio 3 dalies e punkte reikalaujama, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos priimtų pertvarkymo sprendimus ir taikytų pertvarkymo priemones pagal atitinkamas procedūras ir apsaugos priemones jų tiesioginei kompetencijai priklausantiems subjektams ir grupėms. BPeMR 18 straipsnio 1a dalis gali būti laikoma BPeMR 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų specifika.

Be to, taip pat būtų taikoma nacionalinė nuostata, kuria į nacionalinę teisę perkeliamas BGPD 32a straipsnis, nes ji neprieštarautų BPeMR.

80.   Klausimas (BGPD 33 straipsnis)

Kodėl BGPD 33 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra BPeMR ir kokios gali būti su tuo susijusios pasekmės?

Atsakymas

Tokio atvejo jau būta pagal BPeMR I ir BGPD I.

Pagal BGPD 33 straipsnio 3 dalį, kai mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įstaigos priklauso tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei, pertvarkymo veiksmai grupės pertvarkymo tikslais turi būti taikomi tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei, o ne mišrią veiklą vykdančiai kontroliuojančiajai bendrovei. Šis straipsnis buvo iš dalies pakeistas Direktyva (ES) 2019/879, tačiau tik siekiant jį papildyti nurodant, kad pertvarkymo planavimo etape tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė turi būti įvardyta kaip pertvarkytinas subjektas.

Mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės įtrauktos į BGPD taikymo sritį remiantis 1 straipsnio 1 dalies c punkte pateikta nuoroda į jas. Tačiau mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės neminimos BPeMR 2 straipsnyje ir tai reiškia, kad jos nepatenka į BPeMR taikymo sritį. Todėl nebuvo poreikio įtraukti BGPD 33 straipsnio 3 dalies nuostatų į BPeMR. Reikėtų pažymėti, kad BGPD 17 straipsnio 5 dalies k punktas, pagal kurį pertvarkymo institucijos gali prašyti mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių įsteigti atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kad būtų pašalintos esminės sėkmingo pertvarkymo kliūtys, taip pat nebuvo įtrauktas į BPeMR 10 straipsnio 11 dalį.

81.   Klausimas (45b straipsnis)

Ar, atsižvelgdami į atsakymą į 2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešimo 34 klausimą, galite paaiškinti, ką reiškia „subjektai, kurie patenka į BPeMR taikymo sritį“?

Be to, jei valstybės narės pasinaudos BGPD 45b straipsnio 8 dalies paskutinėje pastraipoje numatyta galimybe ir nustatys didesnę nei 30 % procentinę dalį, ar ta procentinė dalis bus taikoma subjektams, nurodytiems BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje, kurie tiesiogiai priklauso nacionalinių pertvarkymo institucijų kompetencijai?

Atsakymas

Į BPeMR taikymo sritį patenka BPeMR 2 straipsnyje nurodyti subjektai. Siekiant įvertinti subjektus, kurie patenka į BPeMR taikymo sritį, nėra aktualus BPeMR 7 straipsnyje nurodytas užduočių pasidalijimas tarp BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų.

Jei dalyvaujanti valstybė narė pasinaudotų BGPD 45b straipsnio 8 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyta galimybe ir padidintų procentinę dalį iki daugiau kaip 30 %, toks padidinimas būtų taikomas tik subjektams, kurie nepatenka į BPeMR taikymo sritį, kuri nustatyta BPeMR 2 straipsnyje. Taip yra dėl to, kad BPeMR taikomas visiems subjektams, patenkantiems į jo taikymo sritį, nepriklausomai nuo užduočių pasidalijimo tarp BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų. Kai nacionalinė pertvarkymo institucija vykdo savo užduotis, susijusias su BPeMR 7 straipsnio 3 dalyje nurodytu subjektu, ji privalo taikyti BPeMR taisykles naudodamasi įgaliojimais, suteiktais pagal nacionalines taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama BGPD. Tai aiškiai matyti iš BPeMR 7 straipsnio, tiksliau iš 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto ir ketvirtos pastraipos.

Iš tiesų, BPeMR ne tik suteikti BPV centralizuoti pertvarkymo įgaliojimai, bet ir siekta pritaikyti BGPD taisykles ir principus prie BPeM ypatumų ir užtikrinti, kad BPV ir nacionalinės pertvarkymo institucijos, priimdamos sprendimus pagal BPeMR, taikytų tas pačias esmines taisykles. Šis požiūris yra išdėstytas BPeMR 18, 21 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, ypač 28 konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje, kuriame nurodyta: „Tam tikromis aplinkybėmis nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų vykdyti savo užduotis remdamosi šiuo reglamentu ir jo laikydamosi, kartu naudodamosi pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2014/59/ES perkeliama į nacionalinę teisę, joms suteiktais įgaliojimais ir jų laikydamosi, jeigu tai neprieštarauja šiam reglamentui“. Šis požiūris taip pat grindžiamas BPeMR 1 straipsnio pirma pastraipa, kurioje nustatyta, kad BPeMR taikymo srityje „nustatomos <…> subjektų <…> vienodos pertvarkymo taisyklės ir vienoda procedūra“.

Todėl tais atvejais, kai skiriasi BPeMR ir nacionalinės taisyklės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama BGPD, BPeMR turi būti taikomas subjektams, kurie patenka į jo taikymo sritį, kuri numatyta BPeMR 2 straipsnyje.

---

(1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(2)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(4)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

(7)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2011/61/ES ir Direktyva 2002/92/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(8)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(9)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).

(10)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(11)  2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017 3 31, p. 1).

(12)  2018 m. lapkričio 6 d. FPRD II tinkamumo reikalavimų tam tikrų aspektų gairės, ESMA35-43-1163.

(13)  Komisijos pranešimas dėl persvarstytos bankų pertvarkymo sistemos tam tikrų teisinių nuostatų aiškinimo, kuriuo atsakoma į valstybių narių institucijų pateiktus klausimus (OL C 321, 2020 9 29, p. 1).

(14)  Komisijos pranešimas dėl persvarstytos bankų pertvarkymo sistemos tam tikrų teisinių nuostatų aiškinimo, kuriuo atsakoma į valstybių narių institucijų pateiktus klausimus (OL C 321, 2020 9 29, p. 1).

(15)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).