5.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/23

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 186/05)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Hajós-Baja“

Nuorodos numeris PDO-HU-A1388-AM02

Pranešimo data: 2020 2 15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Naujų vyno rūšių įtraukimas į produktų kategoriją „Vynas“

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

II. Vynų aprašymas

—

III. Specialūs vynininkystės metodai

—

V. Didžiausias gamybos kiekis

—

VI. Leidžiamos vyninių vynuogių veislės

—

VII. Ryšys su geografine vietove

b)

Keičiami bendrojo dokumento skirsniai:

—

Vyno (-ų) aprašymas

—

Vyno gamybos metodai. Specialūs vynininkystės metodai

—

Vyno gamybos metodai. Didžiausias gamybos kiekis

c)

Vyno rūšių gamos išplėtimas leis geriau pademonstruoti ir pabrėžti unikalias Hajošo-Bajos krašto vynų savybes. Iš vėlyvojo vynuogių derliaus pagamintas vynas yra stiprus. Būdingų savybių jam suteikia laikymo ir brandinimo būdas. Šiame vyne taip pat gali būti liekamųjų cukrų. „Premium“ vynai yra aukščiausios kokybės vynai, pasižymintys kompleksiškais aromatais, stipriu ir turtingu skoniu su būdingu intensyviu vaisiniu poskoniu. Daugeliu atvejų šiems vynams būdingas džiovintų vaisių ir uogienės skonis bei aromatas, dažnai juos papildo intensyvios prieskonių natos, taip pat dominuojantis brandinimui medžio statinėse ir buteliuose būdingas aromatas. Ledo vynas yra kompleksiškas, o dėl liekamųjų cukrų kiekio, rūgštingumo ir alkoholio koncentracijos pusiausvyros atskleidžia švelnų skonį.

2.   Gaminamų vynų juslinių savybių aprašymo pakeitimas ir įtrauktinų naujų vyno rūšių juslinių savybių aprašymo priderinimas

a)

Keičiamas produkto specifikacijos skirsnis:

—

II. Vynų aprašymas

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Vyno (-ų) aprašymas

c)

Naujos vyno rūšys gerokai išplečia „Hajós-Baja“ vynų gamą, todėl taip pat iš dalies keičiamas šiuo metu gaminamų vyno rūšių juslinių savybių aprašymas.

3.   Putojančių vynų analitinių parametrų pakeitimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

II. Vynų aprašymas

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Vyno (-ų) aprašymas

c)

Šiuo metu taikomos taisyklės priderinamos prie galiojančių teisės aktų.

4.   Didžiausios visuminės alkoholio koncentracijos (stulpelio) išbraukimas iš analitinių savybių

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

II. Vynų aprašymas

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Vyno (-ų) aprašymas

c)

Ankstesnės taisyklės netenka prasmės, nes dėl klimato kaitos vynų visuminė natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais jau ne vienus metus yra didesnė. Šis pakeitimas nedaro neigiamo poveikio vynų kokybei.

5.   Nustatytos vietovės išplėtimas į Bačsentderdžio teritoriją, kuri vynuogynų kadastre priskiriama I ir II klasėms

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

IV. Nustatyta geografinė vietovė

—

VIII. Papildomos sąlygos

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Nustatyta geografinė vietovė

—

Papildomos sąlygos

c)

Bačsentderdžio savivaldybės periferinės zonos atitinka šio vynuogininkystės regiono Čataljos ir Davodo vietoves. Šioje savivaldybėje vynuogynų kadastre registruotas vietovės plotas užima 6,8109 hektaro, be to, jame veikia du supaprastinti apmokestinamų prekių sandėliai. Vietovės sąlygos atitinka gamybos vietovės ir SKVN „Hajós-Baja“ produkto ryšio aprašymą. Vyndarystė yra tradicinė šio regiono gyventojų ekonominė veikla.

6.   Vynams gaminti leidžiamų vynuogių veislių sąrašo išplėtimas: ’Generosa’ vynuogių veislė

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VI. Leidžiamos vyninių vynuogių veislės

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Pagrindinė(s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

c)

’Generosa’ veislės vynuogės yra atsparios šalčiams ir ligoms, nereikalauja didelės priežiūros, o iš jų pagamintas vynas yra rūgštokas, gaivus ir labai subtilus. Ši vynuogių veislė vynuogininkystės regione pradėta auginti neseniai. Šiuo metu ji auginama 12,4 ha plote.

7.   Putojantiems vynams gaminti leidžiamų vynuogių veislių sąrašo išplėtimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VI. Leidžiamos vyninių vynuogių veislės

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Pagrindinė(s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

c)

Šios vynuogių veislės vynuogininkystės regione tradiciškai naudojamos putojantiems vynams gaminti. Harmoningos putojančiam vynui gaminti naudojamo bazinio vyno sudedamosios dalys atskleidžia elegantišką ir malonų skonį bei aromatą. Jam būdinga tam tikra spalva (balta, pvz., pagamintam iš ’Chardonnay’, rožinė, pvz., pagamintam iš ’Kékfrankos’, raudona, pvz., pagamintam iš ’Kékfrankos’) ir palyginti didelis rūgštingumas. Po fermentacijos buteliuose putojančiame vyne susidaro ilgai išliekantys burbuliukai ir atsiranda turtingų antrinių aromatų. Gaminant putojančius vynus su muskatiniu aromatu („cserszegi fűszeres“), palyginti neutralų skonį papildo vynuogių veislei ir gamybos vietovei būdingi aromatai.

8.   Ženklinimo taisyklių c punkto (formalusis reikalavimas dėl nuorodų naudojimo) išbraukimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VIII. Papildomos sąlygos

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Papildomos sąlygos

c)

Kai vartotojas perka vyną, jam svarbiausia – vynuogių veislės pavadinimas, todėl manoma, kad norint palengvinti pardavimą reikia panaikinti ženklinimo taisyklių c punktą.

9.   Pateikimo taisyklių b punkto išbraukimas (taikoma tik pardavimui stiklo buteliuose)

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VIII. Papildomos sąlygos

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Papildomos sąlygos

c)

Dėl šiuolaikinių pakavimo technologijų pažangos šiuo metu vyndariai gali naudoti 3, 5 ir 10 l talpos „Bag in boxTM“ pakuotes, kuriose vynus galima parduoti išsaugant jų kokybę.

10.   Punkto, susijusio su kompetentingos vietinės vynų vertinimo komisijos skyrimu, ir dalies, susijusios su šios komisijos veikla, taip pat dalies, susijusios su kontrolės įstaigos atliekamų patikrinimų aprėptimi, išbraukimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VIII. Papildomos sąlygos

—

IX. Patikrinimai

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi

c)

Dėl vietinės vynų vertinimo komisijos veiklos gamintojai užgaišta parduodami vynus. Be to, sudėtinga įgyvendinti technines ir finansines priemones, leidžiančias šiai komisijai tinkamai veikti, todėl ji nėra pakankamai lanksti, kad vyno gamybos įmonių prašymu galėtų tinkamai atlikti klasifikavimo užduotis.

11.   Pareigos sekretoriui priimti sprendimą pagal kompetentingos vietinės vynų vertinimo komisijos protokolą išbraukimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

VIII. Papildomos sąlygos

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi

c)

Šio pakeitimo prašoma todėl, kad vietinė vynų vertinimo komisija savo veiklos nevykdo vynuogininkystės regione.

12.   Vynuogių augintojų bendruomenės pirmininko, atsakingo už patikrinimų vykdymą siekiant paskirstyti vynuogių augintojų bendruomenės darbus, paskyrimas

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

X. Vynuogių augintojų bendruomenės darbų paskirstymas

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi

c)

Už patikrinimus atsako vynuogių augintojų bendruomenės pirmininkas.

13.   Lentelės dalies, susijusios su pateikimo rinkai procedūra, pakeitimas siekiant paskirstyti vynuogių augintojų bendruomenės darbus

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

X. Vynuogių augintojų bendruomenės darbų paskirstymas

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi

c)

Remiantis galiojančiais teisės aktais, vynuogių augintojų bendruomenės pirmininko atliekama atranka yra nepagrįsta, todėl norima šią procedūrą išbraukti. Juslinis vertinimas nepriklauso vynuogių augintojų bendruomenės pirmininko kompetencijai, todėl taip pat turi būti išbraukiamas. Pateikimo rinkai procedūros tikslais vynuogių augintojų bendruomenės pirmininkas išduoda dokumentą, patvirtinantį vyno kilmę (vyno kilmės sertifikatą).

14.   Techninio pobūdžio pakeitimas (vynuogių augintojų institucijos pavadinimo pakeitimas)

a)

Keičiami produkto specifikacijos skirsniai:

—

IX. Patikrinimai

b)

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis:

—

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi

c)

Kadangi pakeistas vynuogių augintojų institucijos pavadinimas, naująjį pavadinimą reikia įtraukti į specifikaciją.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Hajós-Baja

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.

Putojantis vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Spalva gali būti nuo žalsvai baltos iki blyškios šiaudų geltonos. Tai lengvi intensyvaus aromato vynai, švelniai rūgštūs, su gėlių, vaisių ar citrusinių vaisių natomis.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai

Spalva gali būti nuo rausvai gelsvos iki blyškiai raudonos. Vynai yra gaivūs, rūgštoki, vaisiniai, pagaminti taikant gryninimo techniką.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Gaivūs ir vaisiniai raudonieji vynai: raudonieji vynai yra stipresni, jiems būdinga rubino arba tamsaus rubino spalva, santūrus vaisinis jauno vyno aromatas su švelniomis ąžuolo ir taninų natomis, dažniausiai intensyvus rūgštus skonis ir nedidelė alkoholio koncentracija.

Vidutiniškai stiprūs ir kompleksiški raudonieji vynai: vynų spalva – nuo tamsios rubino iki šviesios granato spalvos, jiems būdingi prieskonių aromatai, kompleksiškas skonis, tam tikras taninų kiekis, susidaręs dalinio brandinimo arba brandinimo medžio statinėse metu, tačiau ąžuolo skonis nedominuoja.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

20

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Vėlyvojo derliaus baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Vynai yra auksinės spalvos ir kompleksiško aromato. Jiems būdinga turtinga ir švelni tekstūra, kompleksiški aromatai ir skoniai, kuriuos lemia brandinimas statinėse arba buteliuose, malonus rūgštumas ir alkoholio koncentracija. Šiuose vynuose dažnai būna liekamųjų cukrų.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

23,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Vėlyvojo derliaus raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Vynai yra rubino raudonos arba tamsiai raudonos spalvos ir kompleksiško aromato. Jiems būdinga turtinga ir švelni tekstūra, brandinimo medžio statinėse arba buteliuose nulemti kompleksiški aromatai ir skoniai, malonus rūgštumas ir alkoholio koncentracija. Šiuose vynuose dažnai būna liekamųjų cukrų.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

23,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

„Premium“ baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Vynai gali būti nuo žalsvai baltos iki aukso spalvos. Jiems būdingas turtingas aromatas ir intensyvus kompleksiškas skonis, taip pat dažniausiai gėlių, vaisių ir citrusinių vaisių natos. Be to, šioje grupėje gali pasitaikyti stiprių vynų, pagamintų taikant gryninimo technologiją ir brandinimą.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

„Premium“ rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai

Spalva gali būti nuo rausvai gelsvos iki blyškiai raudonos. Vynams būdingas elegantiškas gaivumas, intensyvumas ir vaisių aromatai. Jie gaminami taikant gryninimo techniką.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

„Premium“ raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai

Vynų spalva – nuo tamsios rubino iki šviesios granato spalvos, jiems būdingi prieskonių aromatai, kompleksiškas skonis, tam tikras taninų kiekis, susidaręs dalinio brandinimo arba brandinimo medžio statinėse metu, tačiau ąžuolo skonis nedominuoja. Jeigu vynai brandinami ilgiau, susiformuoja būdingi džiovintų vaisių ir vaisių tyrių aromatai ir skoniai.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

20

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Baltasis ledo vynas

Vyno spalva – sendinto aukso. Būdingi turtingi ir kompleksiški aromatai. Šiuose vynuose yra labai daug cukrų („saldus kaip medus“ vynas), todėl jiems būdingas koncentruotas skonis ir intensyvus rūgštingumas.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

23,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Raudonasis ledo vynas

Vynai yra raudonos bronzos spalvos. Jiems būdingi turtingi ir kompleksiški aromatai. Šiuose vynuose yra labai daug cukrų („saldus kaip medus“ vynas), todėl jiems būdingas koncentruotas skonis ir džiovintus vaisius primenantis aromatas.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

23,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Baltasis putojantis vynas

Spalva – žalsvai balta, persikų, blyški šiaudų geltona.

Aromatas – intensyvus vaisių, gėlių.

Skonis – gaivus, intensyvus, subalansuoto rūgštumo.

Burbuliukai – vienodi, ilgai išliekantys.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

13,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Rožinis putojantis vynas

Spalva – blyški rožinė, svogūnų lukštų arba rausvai gelsva.

Aromatas – labai primenantis vaisius.

Skonis – subalansuotas, subtiliai rūgštokas.

Burbuliukai – smulkūs, ilgai išliekantys.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

13,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

Raudonasis putojantis vynas

Spalva – rubino, tamsaus rubino.

Aromatas – intensyvus, juntamos jauno vyno ir vaisių natos.

Skonis – savitas prieskonių, vaisių.

Burbuliukai – ilgai išliekantys, vienodi.

* Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

13,33

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Bendrosios analitinės savybės

Draudžiami vynininkystės metodai

Vyno gamybai taikomi apribojimai

Vėlyvojo derliaus baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, vėlyvojo derliaus raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai, baltasis ledo vynas, raudonasis ledo vynas: sodrinimas, saldinimas.

„Premium“ baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai: saldinimas.

Privalomi vynininkystės metodai

Vyno gamybai taikomi apribojimai

Baltasis ledo vynas, raudonasis ledo vynas: vynuogės turi būti skinamos žemesnėje negu -7 °C temperatūroje; spaudžiamos užšaldytos vynuogės.

Vynuogininkystės taisyklės

Auginimo praktika

1.

 Vynmedžių formavimo taisyklės:

a)

Jeigu vynuogynas pasodintas iki 2011 m. gruodžio 31 d.: bet koks formavimo būdas.

b)

Jeigu vynuogynas pasodintas po 2012 m. sausio 1 d.: „Gobelet“ genėjimo būdas paliekant ilgas arba trumpas šakas, žemo arba vidutinio aukščio „Cordon“ genėjimo būdas, raišiojimas skėčio forma, „Moser“ formavimo būdas, „Sylvoz“ formavimo būdas, patobulintasis „Moser“ formavimo būdas, vieno priraišiojimo lygmens sistema.

2.

 Vynmedžių tankumo vynuogyne taisyklės:

a)

Jeigu vynuogynas pasodintas iki 2011 m. gruodžio 31 d.: bet koks tankumas.

b)

Jeigu vynuogynas pasodintas po 2012 m. sausio 1 d.:

—

sodinių tankumas: bent 3 300 sodinių/ha,

—

atstumai tarp eilių: 1–3,6 m,

—

atstumai tarp sodinių: mažiausiai 0,6–1,2 m (jeigu sodinami du sodiniai, atsižvelgiama į vidutinį atstumą tarp vynuogienojų).

3.

 Pumpurų skaičius: daugiausia 12 pumpurų/m2.

4.

 Derliaus ėmimo datos nustatymas: atsakingos vynuogių augintojų bendruomenės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į bandomąjį vynuogių skynimą, kuris nuo rugpjūčio 1 d. atliekamas kiekvieną savaitę.

Mažiausia galima vynuogių alkoholio koncentracija, išreikšta vengriškos misos laipsniais (MM) ir tūrio procentais

Auginimo praktika

Baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai, klareto tipo rūšiniai ir kiuvė vynai: 14,9 MM, 9 tūrio proc.

Vėlyvojo derliaus baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai ir vėlyvojo derliaus raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai: 19 MM, 12,08 tūrio proc.

„Premium“ baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai: 17,5 MM, 10,97 tūrio proc.

„Premium“ rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai ir „Premium“ raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai: 17,4 MM, 10,89 tūrio proc.

Baltasis ledo vynas ir raudonasis ledo vynas: 25 MM, 16,66 tūrio proc.

Putojantys vynai: 14,9 MM, 9 tūrio proc.

b)   Didžiausias gamybos kiekis

Baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai, klareto tipo rūšiniai ir kiuvė vynai:

100 hektolitrų iš hektaro.

Baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai, klareto tipo rūšiniai ir kiuvė vynai:

14 300 kg vynuogių iš hektaro.

Vėlyvojo derliaus baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai ir vėlyvojo derliaus raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai:

70 hektolitrų iš hektaro.

Vėlyvojo derliaus baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai ir vėlyvojo derliaus raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai:

10 000 kg vynuogių iš hektaro.

„Premium“ baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai:

60 hektolitrų iš hektaro.

„Premium“ baltieji rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ rožiniai rūšiniai ir kiuvė vynai, „Premium“ raudonieji rūšiniai ir kiuvė vynai:

8 500 kg iš hektaro.

Baltasis ledo vynas ir raudonasis ledo vynas:

42 hektolitrai iš hektaro.

Baltasis ledo vynas ir raudonasis ledo vynas:

6 000 kg iš hektaro.

Putojantis vynas:

100 hektolitrų iš hektaro.

Putojantis vynas:

14 300 kg iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Gamybos vietovei priklauso toliau nurodytos savivaldybės, vynuogynų kadastre priskiriamos I ir II klasėms: Baja, Bácsszentgyörgy, Bátmonostor, Borota, Császártöltés, Csátalja, Csávoly, Dávod, Dusnok, Érsekcsanád, Érsekhalma, Hajós, Nagybaracska, Nemesnádudvar, Rém, Sükösd, Vaskút.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Kékoportó’ – ’Portugalske modré’

’Kadarka’ – ’Kadar’

’Rajnai rizling’ – ’Rheinriesling’

’Kadarka’ – ’Jenei fekete’

’Cabernet franc’ – ’Kaberne fran’

’Rajnai rizling’ – ’Riesling’

’Zweigelt’ – ’Zweigeltrebe’

’Cabernet franc’ – ’Gros vidur’

’Kékoportó’ – ’Portugizer’

’Sauvignon’ – ’Sovinjon’

’Merlot’

’Kövidinka’ – ’A dinka crvena’

’Pinot noir’ – ’Kék rulandi’

’Pinot noir’ – ’Savagnin noir’

’Pinot noir’ – ’Pinot cernii’

’Olasz rizling’ – ’Welschrieslig’

’Ottonel muskotály’ – ’Muskat ottonel’

’Kadarka’ – ’Törökszőlő’

’Kadarka’ – ’Szkadarka’

’Rajnai rizling’ – ’Weisser riesling’

’Olasz rizling’ – ’Nemes rizling’

’Rajnai rizling’ – ’Johannisberger’

’Kövidinka’ – ’A dinka rossa’

’Pinot noir’ – ’Rulandski modre’

’Kövidinka’ – ’A ruzsica’

’Pinot blanc’ – ’Pinot beluj’

’Cabernet franc’ – ’Carbonet’

’Pinot blanc’ – ’Weissburgunder’

’Olasz rizling’ – ’Taljanska grasevina’

’Chardonnay’ – ’Kereklevelű’

’Olasz rizling’ – ’Risling vlassky’

’Pinot noir’ – ’Pignula’

’Cabernet sauvignon’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon bianco’

’Olasz rizling’ – ’Grasevina’

’Szürkebarát’ – ’Auvergans gris’

’Chardonnay’ – ’Ronci bilé’

’Irsai olivér’ – ’Zolotis’

’Szürkebarát’ – ’Grauburgunder’

’Kékfrankos’ – ’Blaufränkisch’

’Szürkebarát’ – ’Rruländer’

’Cabernet franc’ – ’Carmenet’

’Szürkebarát’ – ’Pinot gris’

’Cserszegi fűszeres’

’Ottonel muskotály’ – ’Muscat ottonel’

’Kékoportó’ – ’Blauer portugieser’

’Kékfrankos’ – ’Limberger’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon blanc’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon bijeli’

’Zweigelt’ – ’Rotburger’

’Kadarka’ – ’Csetereska’

’Pinot blanc’ – ’Fehér burgundi’

’Kadarka’ – ’Negru moale’

’Kövidinka’ – ’A dinka mala’

’Pinot noir’ – ’Pinot tinto’

’Kékoportó’ – ’Portugais bleu’

’Irsai olivér’ – ’Muskat olivér’

’Kadarka’ – ’Kadarka negra’

’Pinot noir’ – ’Pinot nero’

’Ottonel muskotály’ – ’Miszket otonel’

’Kadarka’ – ’Gamza’

’Pinot noir’ – ’Kisburgundi kék’

’Kadarka’ – ’Fekete budai’

’Pinot noir’ – ’Spätburgunder’

’Kövidinka’ – ’A kamena dinka’

’Kékfrankos’ – ’Blauer limberger’

’Olasz rizling’ – ’Riesling italien’

’Pinot noir’ – ’Kék burgundi’

’Pinot blanc’ – ’Pinot bianco’

’Generosa’

’Szürkebarát’ – ’Pinot grigio’

’Kövidinka’ – ’Steinschiller’

’Rajnai rizling’ – ’Riesling blanc’

’Pinot noir’ – ’Pino csernüj’

‚Chardonnay’ – ’Morillon blanc’

’Kékfrankos’ – ’Moravka’

’Zweigelt’ – ’Blauer zweigeltrebe’

’Pinot noir’ – ’Blauer burgunder’

’Olasz rizling’ – ’Olaszrizling’

’Szürkebarát’ – ’Graumönch’

’Kékfrankos’ – ’Blauer lemberger’

’Cabernet franc’ – ’Gros cabernet’

’Irsai olivér’ – ’Irsai’

’Rajnai rizling’ – ’Rhine riesling’

’Cabernet franc’ – ’Cabernet’

’Irsai olivér’ – ’Zolotisztüj rannüj’

’Chardonnay’ – ’Chardonnay blanc’

’Kékoportó’ – ’Modry portugal’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Vynas ir putojantis vynas. Nustatytos vietovės aprašymas

a)   Gamtiniai ir kultūriniai veiksniai

Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) „Hajós-Baja“ vietovė yra pietinėje Vengrijos dalyje. Ji išsidėsčiusi šiauriniuose Telečkos kalvyno šlaituose. Vakaruose ji ribojasi su Dunojumi, šiaurėje ir rytuose – su smėlingu kalnagūbriu, kuris driekiasi tarp Dunojaus ir Tisos upių, o pietuose – su šalies siena.

Dunojus turėjo lemiamą reikšmę gamybos vietovės plėtrai. Dabartinė upės vaga susiformavo reguliuojant tėkmę.

Gamybos vietovės aplinkos savybes daugiausia lemia nelygus reljefas. Didžioji dalis vietovės išsidėsčiusi 150 m aukštyje virš jūros lygio.

Reljefui daugiausia būdingos šiaurės vakarų ir pietvakarių kryptimi išsidėsčiusios kalvų ir slėnių grandinės, sudarančios palankią aplinką vynuogynams augti. Aukščių skirtumas neviršija 10–20 m, o nuolydis siekia 2–10 %

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Hajós-Baja“ gamybos vietovei daugiausia būdingas smėlingas ir klintinis dirvožemis, kuris dengia lioso pagrindą (humusinę žemę ir slenkančias kopas); be to, šiek tiek rečiau randama miškų rudžemio, juodžemio, pievų ir aliuvinio dirvožemio.

Gamybos vietovės klimato sąlygas lemia Vengrijoje dominuojantis žemyninio tipo klimatas. Jam dažniausiai būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos. Dėl tokių klimato sąlygų ir palyginti nedidelio aukščio pavasarį ir rudenį vietovėje dažnos šalnos.

Vidutinė temperatūra siekia maždaug 11–12 °C. Saulė vidutiniškai šviečia daugiau kaip 2 000 val. per metus. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 450–500 mm, taigi jo pakanka vynmedžių poreikiams. Vis dėlto kritulių kiekis per metus pasiskirsto netolygiai.

b)   Žmogiškieji veiksniai

Gamybos vietovė pasižymi senomis vynuogininkystės ir vyndarystės tradicijomis. Vynmedžių auginimo tradicijos šiame regione, kaip ir visoje Vengrijoje, siekia Romos imperijos laikus.

Hajošo-Bajos vynuogininkystės regionas buvo senosios Romos imperijos pasienyje (Dunojus žymėjo imperijos ribą), tačiau imperijos įtaka buvo juntama ir šiame regione.

Viduramžiais suklestėjusi vynuogininkystė labai nukentėjo XVI ir XVII a. valdant Osmanų imperijai. Tuo metu gerokai sumažėjo gyventojų skaičius ir gamybos apimtis.

Išvijus turkus, krašte įsikūrė germanai, visų pirma švabai, kurie nuomojosi žemes. Jie gerokai prisidėjo prie vynuogininkystės atgaivinimo, vyno rūsių kultūros populiarinimo ir gamybos vietovei tinkamų vyndarystės technologijų kūrimo. Siaučiant filokserų epidemijai, vynmedžiai pradėti auginti smėlingose vietovėse, nes toks dirvožemio tipas yra atsparus šiai ligai, tačiau vėliau atkuriant vynuogyną vėl pradėti naudoti sklypai, turintys išskirtinį auginimo potencialą. 1904 m. Bajoje pradėtas profesinis vidurinis mokymas.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurta didelių vyno rūsių ir vynuogininkystės tradicijos pasikeitė. Greta anksčiau tradiciškai daugiausia naudotų vynuogių veislių (’Ezerjó’, ’Kadarka’, ’Kövidinka’, ’Mézes’) imtos auginti ir kitos veislės: ’Kékfrankos’, ’Leányka’, ’Muscat ottonel’ ir ’Olasz rizling’.

Paplito auginimas paliekant didesnius tarpus tarp eilių ir formavimas aukštu kordonu. Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos greta tęsiamo vynuogių veislių keitimo (sodinamos pasauliniu mastu žinomos veislės, kaip antai ’Chardonnay’, ’Cabernet sauvignon’ ir pan.) pradėtas didinti vynuogynų plotas, keičiami auginimo metodai, modernizuojami didieji vyno gamybos ūkiai.

Putojantis vynas. Nustatytos vietovės aprašymas

b)   Žmogiškieji veiksniai

Be to, kas jau nurodyta, „Hajós-Baja“ putojantiems vynams būdingi tokie ypatumai:

Gamybos vietovėje nusistovėjusios senos vynuogininkystės ir putojančių vynų gamybos tradicijos.

Šiame vynuogininkystės regione esančiame Hošsuhedžio valstybiniame ūkyje putojantis vynas pradėtas gaminti 1975 m.

9-ajame dešimtmetyje produkcija sudarė 25 mln. butelių per metus. Didžioji dalis parduodamų putojančių vynų buvo gaminami fermentuojant uždaruose katiluose (rusiškas metodas).

Šiame ūkyje taip pat būdavo gaminami putojantys vynai, fermentuojami uždaruose katiluose ir ilgiau brandinami.

Į prekybą buvo tiekiami ir „Carmen“ putojančių vynų grupei priklausantys rožiniai ir raudonieji vynai.

Nuo XXI a. 1-ojo dešimtmečio vidurio šeimos ūkyje gaminami klasikiniuose buteliuose brandinami putojantys vynai.

Vynas

2.   Vynų aprašymas

Biologinė aplinka suteikia galimybę šiame vynuogininkystės regione gaminti intensyvaus skonio, vidutinio rūgštingumo, saldesnius ir stiprius vynus. Iš lioso podirvio gaunamos maisto medžiagos ir šio podirvio savybė sulaikyti vandenį lemia čia auginamų vynuogių išskirtinę sudėtį, o kalkingas podirvis vynams suteikia minerališkumo.

Baltiesiems ir rožiniams vynams būdingi intensyvūs, turtingi aromatai. Raudonieji vynai paprastai yra vaisinio skonio ir intensyvios spalvos. Jiems būdingi stiprūs, lėtai išsiskiriantys taninai.

„Premium“ vynai yra aukščiausios kokybės vynai, pasižymintys kompleksiškais aromatais, stipriu ir turtingu skoniu su būdingu intensyviu vaisiniu poskoniu. Daugeliu atvejų šiems vynams būdingas džiovintų vaisių ir uogienės skonis bei aromatas, dažnai juos papildo intensyvios prieskonių natos, taip pat dominuojantis brandinimui medžio statinėse ir buteliuose būdingas aromatas.

Iš vėlyvojo vynuogių derliaus pagamintas vynas yra stiprus. Būdingų savybių jam suteikia laikymo ir brandinimo būdas. Šiame vyne taip pat gali būti liekamųjų cukrų.

Ledo vynai yra kompleksiški, o dėl liekamųjų cukrų kiekio, rūgštingumo ir alkoholio koncentracijos jiems būdingas saldus skonis.

Gamybos vietovės vynai paprastai parduodami po brandinimo statinėse ir buteliuose etapo.

3.   Gamybos vietovės, žmogiškųjų veiksnių ir produkto ryšys

Didelę įtaką vynų savybėms daro ekologinė aplinka. Visų pirma vynams ji suteikia tokias tipiškas savybes kaip sodrumas, vidutinis rūgštingumas, vidutinis taninų kiekis ir didelė alkoholio koncentracija.

Smėlingas dirvožemis paprastai greitai įkaista: jo šviesi spalva geriau atspindi saulės šviesą, o tai padeda vynuogėms sunokti. Be to, iš lioso podirvio gaunamos maisto medžiagos ir šio podirvio savybė sulaikyti vandenį lemia čia auginamų vynuogių išskirtinę sudėtį, o kalkingas podirvis vynams suteikia minerališkumo.

Taigi dėl geologinių ir klimato sąlygų baltiesiems ir rožiniams vynams būdingi intensyvūs ir turtingi aromatai. Raudonieji vynai paprastai yra vaisinio skonio ir intensyvios spalvos. Jiems būdingi stiprūs, lėtai išsiskiriantys taninai. Gamybos vietovės vynai paprastai parduodami po brandinimo statinėse ir buteliuose etapo.

Hajošo-Bajos vynuogininkystės regionas turi didelę reikšmę Vengrijos žemės ūkio vynuogininkystės ir vyndarystės sektoriui. Greta ekonominės reikšmės vynuogininkystė taip pat daro didelę įtaką visuomenei, nes prisideda prie gyventojų sulaikymo šiame regione.

Be to, šiuo metu pastebima vynuogininkystės ir vyndarystės plėtra, taip pat su šiomis veiklomis susijęs vyno turizmas ir didėjantis lankytojų skaičius. Būtent šiame regione įsikūręs didžiausias Vengrijoje vyno rūsių kaimas, vadinamas Hajošo vyno rūsių kaimu.

Žmogiškųjų veiksnių poveikį gamybos vietovei galima pastebėti šiose srityse:

—

apgalvota prie ekologinės aplinkos teikiamų galimybių pritaikytos vynuogių veislių struktūros plėtra (tradicinės ir naujos vynuogių veislės),

—

vynuogininkystės ir vyndarystės metodų plėtra, laikantis specialių ekologijos kriterijų ir rinkos sąlygų,

—

ekologijos ir prekybos sąlygas atitinkančios įrangos ir integravimo struktūrų plėtra.

Putojantis vynas

2.   Vynų aprašymas

Baziniai vynai dažniausiai yra sodraus skonio, vidutinio rūgštingumo, pasižymintys vidutiniu taninų kiekiu ir didele alkoholio koncentracija.

Jiems būdingas minerališkumas. Baltiesiems ir rožiniams baziniams vynams būdingi intensyvūs, turtingi aromatai. Raudonieji baziniai vynai paprastai yra vaisinio skonio, intensyvios spalvos, pasižymi aiškiai juntamais taninais.

3.   Gamybos vietovės, žmogiškųjų veiksnių ir produkto ryšys

Didelę įtaką bazinių vynų savybėms daro ekologinė aplinka. Visų pirma vynams ji suteikia tokias tipiškas savybes kaip sodrumas, vidutinis rūgštingumas, vidutinis taninų kiekis ir didelė alkoholio koncentracija.

Smėlingas dirvožemis paprastai greitai įkaista: jo šviesi spalva geriau atspindi saulės šviesą, o tai padeda vynuogėms sunokti. Be to, iš lioso podirvio gaunamos maisto medžiagos ir šio podirvio savybė sulaikyti vandenį lemia čia auginamų vynuogių išskirtinę sudėtį, o kalkingas podirvis vynams suteikia minerališkumo.

Taigi dėl geologinių ir klimato sąlygų baltiesiems ir rožiniams baziniams vynams būdingi intensyvūs, turtingi aromatai. Klareto tipo ir rožiniai baziniai vynai paprastai yra vaisinio skonio ir intensyvios spalvos. Jiems būdingi aiškiai juntami, lėtai išsiskiriantys taninai.

Žmogiškųjų veiksnių poveikį gamybos vietovei galima pastebėti šiose srityse:

—

apgalvota prie ekologinės aplinkos teikiamų galimybių pritaikytos vynuogių veislių struktūros plėtra (tradicinės ir naujos vynuogių veislės),

—

vynuogininkystės, putojančių vynų gamybos ir brandinimo metodų plėtra, priderinta prie ekologijos kriterijų ir iš dalies prie rinkos sąlygų,

—

ekologijos ir prekybos sąlygas atitinkančios įrangos ir integravimo struktūrų plėtra.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Nuorodoms taikomos taisyklės

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Smulkesnių geografinių vienetų pavadinimai, kuriuos galima nurodyti: Baja, Bátmonostor, Bácsszentgyörgy, Borota, Császártöltés, Csátalja, Csávoly, Dávod, Dusnok, Érsekcsanád, Érsekhalma, Hajós, Nagybaracska, Nemesnádudvar, Rém, Sükösd, Vaskút.

Apibūdinamosios nuorodos: „barrique“ (brandintas statinėje), „cuvée“ (kiuvė), „muskotály“ (muskatinis), „primőr“ (jaunas), „prémium“ („Premium“), „siller“ (klaretas), „késői szüretelésű“ (vėlyvojo derliaus), „jégbor“ (ledo vynas).

Pateikimo taisyklės (kiekvienai produkto kategorijai ir vyno rūšiai)

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas:

a)

Hajošo-Bajos vynuogininkystės regione esantys vyndarystės ūkiai savo vyną gali parduoti tiesiai iš laikymo rezervuarų arba buteliais, jeigu vynas vartojamas vietoje.

b)

Vynų išpilstymas į butelius atliekamas tik Hajošo-Bajos vynuogių augintojų ir vyndarių bendruomenės patvirtintose išpilstymo vietose. Išpilstymas į butelius už gamybos vietovės ribų galimas tik tuo atveju, jei bent 48 val. iki numatyto išpilstymo pateikiama deklaracija. Deklaracija turi būti teikiama Hajošo-Bajos vynuogininkystės regiono vyndarių bendruomenės tarybai. Išpilstymas turi būti atliekamas per 90 dienų nuo vyno išsiuntimo iš gamybos vietovės dienos.

Gamyba už nustatytos geografinės vietovės ribų

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas:

Bočos, Kecelio, Kėlešhalomo, Kiškėrešo savivaldybėse.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://boraszat.kormany.hu/admin/download/3/5d/82000/Hajos%20Baja%20OEM_v3_standard.pdf

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.