Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 183/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Brački varenik“

ES Nr. PGI-HR-02454 – 2019 4 8

SKVN () SGN (X)

1. Pavadinimas

„Brački varenik“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

Klasė 1.8. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Brački varenik“ – produktas, naudojamas kaip pagardas. Jis gaminamas iš šviežių arba džiovintų vynuogių sulčių: sultys verdamos tol, kol jų kiekis sumažėja maždaug iki trečdalio pradinio kiekio. „Brački varenik“ yra saldus, tirštas skystis su medaus aromatu, vos juntamu vynuogių skoniu ir aromatu ir vidutiniškai juntamu karamelės skoniu. „Brački varenik“ gali būti nuo tamsiai raudonos iki tamsiai rudos spalvos, jei naudojamos raudonųjų vynuogių veislės, ir nuo tamsiai geltonos iki šviesiai rudos spalvos, jei naudojamos baltųjų vynuogių veislės. Į rinką pateikiamo pagardo „Brački varenik“ tirpios sausosios medžiagos kiekis (nustatytas refrakciniu būdu) turi būti ne mažesnis kaip 45 %, o pH vertė – 3–5 (praskiedus vandeniu iki 25 % sausosios medžiagos). „Brački varenik“ tiekiamas į rinką stikliniuose buteliuose, kurių didžiausia talpa yra 0,5 l.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Brački varenik“ gaminamas iš vietinių vyninių vynuogių veislių, t. y. raudonųjų vynuogių veislių ’Babić’, ’Crljenak’ ir ’Plavac mali’, taip pat baltųjų vynuogių veislės ’Maraština’. Šios veislės turi atskirai arba kartu sudaryti ne mažiau kaip 80 % produkto, o kitą dalį gali sudaryti kitos Bračo saloje auginamos vynuogių veislės.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Brački varenik“ gamybos etapai – nuo vynuogių derliaus nuėmimo, spaudimo ir filtravimo iki jų virimo – turi vykti 4 punkte nurodytoje gamybos vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Rinkai tiekiamo produkto etiketėje pavadinimas „Brački varenik“ turi būti matomas aiškiau, nei bet koks kitas užrašas, kalbant apie jo šrifto dydį, tipą ir spalvą (tipografija). Gamintojo įrašo dydis neturi viršyti 70 % produkto pavadinimo dydžio.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Brački varenik“ gaminamas Bračo saloje, kuri pagal administracinį suskirstymą priklauso Splito–Dalmatijos apskričiai, ir yra suskirstyta į aštuonis vietos savivaldos vienetus: Supetaro miestą ir Postiros, Pučiščos, Selcos, Bolos, Nerežiščos, Milnos ir Sutivano savivaldybes. Šiaurėje ją nuo žemyninės dalies skiria Bračo sąsiauris, vakaruose nuo Šoltos salos – Splitska vrata (Splito vartai), o pietuose nuo Hvaro salos – Hvaro sąsiauris.

5. Ryšys su geografine vietove

Priežastinis „Brački varenik“ ir Bračo salos ryšys grindžiamas produkto įgyta reputacija, taip pat iki šiol išsaugotu specifiniu tradiciniu gamybos būdu ir receptu, kurie būdingi šiai geografinei vietovei.

Bračo salą sudaro trys skirtingi geomorfologiniai regionai: žemiau išsidėsčiusi pakrančių juosta (daugiausiai 170 m. aukštyje), centrinė plynaukštė (daugiausiai 400 m aukštyje), ir labiau kalnuotas regionas. Bračo salos dažniausias motininis substratas yra kreidinės klintys ir dolomitas, ant kurių susiformavęs uolieninis, juodžemio, rudžemio, raudonžemio ir antropogeninis dirvožemis. Šio tipo dirvožemis labiausiai tinka auginti šiems tradiciniams Viduržemio jūros regiono pasėliams: alyvuogėms, vynuogėms, citrusiniams vaisiams, figoms ir aromatiniams bei medicininiams augalams.

Vynuogių auginimas turi ilgas ir turtingas tradicijas ir yra svarbiausia žemės ūkio šaka Bračo saloje. Tai rodo nuo seno toje vietovėje nuolat auginami vynmedžiai. Kadangi Bračo saloje dominuoja nelygus landšaftas, siekiant sukurti kuo daugiau dirbamos žemės, vietos gyventojai įdirbo antropogeninį dirvožemį įdirbdami, sukasdami ir tręšdami žemę, kad būtų galima suformuoti terasas. Kasdami žemę ir formuodami terasas jie galėjo išsaugoti derlingą dirvožemį ir padaryti žemę dirbamą, visų pirma, kad galėtų auginti vynuoges.

Šimtmečio senumo vyninių vynuogių auginimo tradicija Bračo saloje, praktinių žinių ir patirties įtaka atrenkant geriausiai natūralias geografinės vietovės sąlygas atitinkančias vynuogių veisles, žemės įdirbimo metodas ir auginimo būdas – tai tik keli žmogiškieji veiksniai, kurie turėjo lemiamos įtakos „Brački varenik“ gamybai naudojamų vynuogių kokybei.

Pagrindinės Brač saloje auginamos ir „Brački varenik“ gamybai naudojamos vynuogių veislės yra ’Babić’, ’Crljenak’, ’Plavac mali’ ir ’Maraština’ – jos auginamos pietiniuose šlaituose. Kadangi Bračo sala yra pietinėje Dalmatijos dalyje, kuriai būdingas švelnus Viduržemio jūros (Csa tipo) klimatas, kuriam būdingos karštos, sausos vasaros, švelnios žiemos ir aukšta vidutinė metinė temperatūra (21,8 °C vegetaciniu laikotarpiu), didelis saulėtumas ir jūrinė įtaka, joje vyrauja šiltas mikroklimatas. Šiltuoju metų laikotarpiu pietinėje dalyje išsidėsčiusius vynuogynus nuo deginančios kaitros gaivina dieną pučiantis Mistralis, o naktį – Buranas. Bračo sala yra saulėčiausioje Adrijos jūros dalyje, kurioje per metus būna apie 2 600 saulėtų valandų, o tai itin svarbu vynuogių nokimo laikotarpiu.

Bračo salos gyventojai šias vynuoges naudoja ne tik vynui gaminti, bet ir tipiniam produktui „Brački varenik“ gaminti iš suvirtų vynuogių sulčių; šis produktas naudojamas kaip pagrindinis Bračo tradicinių patiekalų pagardas.

Įrodymą, kad „Brački varenik“ buvo naudojamas kaip pagardas jau romėnų laikais, pateikė autorius Marcus Gavius Apicius, kuris apibūdino produkto gamybos būdą (V. Vodanović Kukec, 1997, Iz pijata i žmula, Korijeni bračke kuhinje). 1885 m. istoriniuose įrašuose autorius S. Bulimbašić teigia, kad „„Brački varenik“ ruošiamas naudojant tradicinį receptą Didoličo šeimos ūkyje Bračo saloje. Jis skirtas geriausioms Vienos virtuvėms, kur jis ypač vertinamas ir pageidaujamas, kaip prieskonis“ (S. Bulimbašić, Brački varenik, paskelbta 2011 m. rugsėjo 30 d.).

Kadangi „varenik“ buvo gaminamas nuo senų laikų, XVIII a. pabaigoje Bračo salos gyventojai, vadovaudamiesi senųjų Bračo šeimų šimtus metų saugotu receptu, ieškojo būdų, kaip ištraukti iš užmaršties šio iš vynuogių gaminamo pagardo išskirtinį medaus kvapą, skonį ir aromatą. Tradicinis „Brački varenik“ gamybos būdas buvo ypatingas socialinis įvykis, sutampantis su vynuogių derliaus nuėmimu, vadinamu „jematva“, kuris vyko rugsėjo ir spalio mėnesiais. Renginyje dalyvaudavo vietos augintojai, kurie pasinaudodavo savo didele praktine patirtimi ir įgūdžiais, kad galėtų atrinkti geriausias vietinių raudonųjų vynuogių veislių ’Babić’, ’Crljenak’, ’Plavac mali’ arba baltųjų vynuogių veislės ’Maraština’ vynuoges. Vynuogės buvo dedamos į atskirus krepšius, o derliaus nuėmimo pabaigoje sutraiškomos ir išspaudžiamos rankomis, kad būtų galima pagaminti šviežias vynuogių sultis, kurios po to būdavo lėtai (kai kuriais atvejais ilgiau nei 10 valandas) kaitinamos žemoje temperatūroje dideliame puode, vadinamame „kotlenka“. Daugiausiai prižiūrimas moterų, „Brački varenik“ būdavo verdamas iki išnaktų, paprastai iki kito ryto, kol susiformuodavo tirštas skystis. Vietos raudonųjų ir baltųjų vynuogių veislių – ’Babić’, ’Crljenak’, ’Plavac mali’ ir ’Maraština’ vynuogės turi didesnį cukraus kiekį, o tai yra labai svarbu galutiniam produktui. Ši šimtmetinė „Brački varenik“ gamybos tradicija buvo išsaugota iki šių dienų ir yra neatsiejama Bračo gyventojų gyvenimo būdo dalis.

„Brački varenik“ pelnytą reputaciją atspindi tai, kad jis vėl tapo vienu iš pagrindinių Bračo restoranų valgiaraščių elementų, nes jis naudojamas kaip pagrindinis daugelio tradicinių Bračo salos patiekalų pagardas (Slobodna Dalmacija, straipsnis pavadinimu „Tajni recepti bračkih nona“, 2014 m., ir Slobodna Dalmacija, straipsnis pavadinimu „Supetar pjati puni kuharskih čudesa“, 2015 m.).

Vynuogių auginimas, vynuogių skynimas ir iš jų pagamintų produktų gamyba jau šimtmečius yra salos ekonomikos pagrindas.

„Brački varenik“ gamybai naudojamos ’Babić’, ’Crljenak’, ’Plavac mali’ ir ’Maraština’ veislių vynuogės, daug saulėtų dienų vynuogių nokimo laikotarpiu, tinkamas klimatas, derlingas dirvožemis, vynuogynų išsidėstymas terasomis bei jų pozicija padeda susiformuoti didesniam cukraus kiekiui vynuogėse, o tai labai svarbu „Brački varenik“ gamybos metodui, nes tada virimo laikas sutrumpėja.

„Brački varenik“ reputaciją ir jo tradicinį gamybos būdą galima paaiškinti tuo, kad tai yra ilgą istoriją turintis regiono produktas iš Bračo salos. Šio produkto receptas grindžiamas didele Bračo salos vietos gyventojų patirtimi, kuri perduodama iš kartos į kartą ir yra glaudžiai susijusi su nustatyta geografine vietove.

„Brački varenik“ reputaciją taip pat patvirtina tai, kad jis kasmet nuolat pristatomas įvairiuose festivaliuose, yra gausiai apdovanojamas ir minimas įvairiuose spaudos straipsniuose (Dani varenika na otoku Braču, 2015 m., „Supetar Producer Group“, Brački varenik na Markovom trgu, 2017 m., ir GAST mugė, Izvorni brački varenik otrgnut od zaborava, 2017 m.).

„Brački varenik“ pavadinimo ir Bračo salos geografinės vietovės ryšys taip pat akivaizdus skatinant turizmą: Supetaro miesto turizmo taryba paskelbė, kad „Brački varenik“ yra būtinas Bračo salos kulinarinių gaminių pagardas ir vienas iš privalomų paragauti produktų atostogaujant Bračo saloje (Supetaro turizmo taryba, Croatian Hot Spots, 2017 m. kovo mėn.).

Siekiant, kad „Brački varenik“ gamybos tradicija nebūtų pamiršta, Bračo saloje rengiami praktiniai seminarai, kuriuose jaunesnėms kartoms perduodami tradiciniai produkto gaminimo įgūdžiai. Vienos tokios „Brački varenik“ gaminimo dirbtuvės buvo surengtos Supetaro pradinėje mokykloje (Supetaro pradinė mokykla, Eko kutak, 2016 m.).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/dokumenti/hrana/zoi-zozp-zts/Izmijenjena_Specifikacija_Proizvoda_Bracki_Varenik.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.