Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 172/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„OLIO LUCANO“

ES Nr. PGI-IT-02458 – 2019 4 26

SKVN () SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai)

„Olio lucano“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Išpilstomas SGN žymimas aliejus „Olio lucano“ turi pasižymėti toliau nurodytomis savybėmis.

Cheminių ir fizinių savybių vertinimas

—	Rūgštingumas (išreikštas oleino rūgšties kiekiu) – ne daugiau kaip 0,6 %. Peroksidų skaičius – ne daugiau kaip 12 mekv O2/kg.

Organoleptinis vertinimas

Deskriptorius	Mediana
Vaisinis alyvuogių skonis	2–7
Kartumas	2–7
Pikantiškumas	2–7
Žolei ir (arba) pomidorams, ir (arba) artišokams, ir (arba) migdolams, ir (arba) obuoliams būdingas organoleptinis požymis	0–6

SGN žymimam aliejui „Olio lucano“ būdingos šios savybės: įvairūs nuo žalios iki geltonos spalvos atspalviai, vidutinio stiprumo vaisinis skonis, vidutinis kartumas ir pikantiškumas, gali būti jaučiami šviežios žolės, artišokų, pomidorų, migdolų ir obuolių aromatai. Bendras specifinis šio aliejaus požymis – uodžiamųjų ir skoninių savybių harmonija.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Ypač grynas alyvuogių aliejus „Olio lucano“ turi būti gaminamas iš atskirai arba kartu naudojamų šių ir jiems sinonimiškų pavadinimų veislių alyvuogių:

‘Acerenza’, ‘Ogliarola del Vulture’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Ripolese’ arba ‘Rapollese’, ‘Ogliarola di Melfi’, ‘Nostrale’), ‘Ogliarola del Bradano’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Comune’, ‘Ogliarola’), ‘Maiatica’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Oliva di Ferrandina’, ‘Pasola’), ‘Nociara’, ‘Ghiannara’, ‘Augellina’, ‘Justa’, ‘Cornacchiola’, ‘Romanella’, ‘Carpinegna’, ‘Faresana’, ‘Sammartinengna’, ‘Spinoso’, ‘Cannellina’, ‘Cima di Melfi’, ‘Fasolina’, ‘Fasolona’, ‘Lardaia’, ‘Olivo da mensa’, ‘Orazio’, ‘Palmarola’, ‘Provenzale’, ‘Racioppa’, ‘Roma’, ‘Rotondella’, ‘Russulella’, ‘Scarpetta’, ‘Tarantina’, ‘Coratina’, ‘Frantoio’, ‘Leccino’. Gali būti naudojamos ir kitų veislių alyvuogės, bet jų dalis negali viršyti 20 %.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos etapai (alyvuogių auginimas, derliaus nuėmimas ir aliejaus spaudimas) turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Tinkamai nurodyti gamintojų vardus, įmonių pavadinimus, privačius prekės ženklus leidžiama, jei jie nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina vartotojo. Nuorodą į aliejaus išpilstymą gamybos vietovėje esančiame alyvuogių auginimo ūkyje, alyvuogių auginimo ūkių asociacijoje ar įmonėje leidžiama pateikti tik tuo atveju, jeigu produktas buvo išpilstytas tame ūkyje, asociacijoje ar įmonėje.

Kitas geografines nuorodas pateikti draudžiama. Pavadinimas „Olio lucano“ etiketėje turi būti užrašytas aiškiomis, nenutrinamomis raidėmis, kad išsiskirtų iš kitos etiketėje pateikiamos informacijos.

Etiketėje turi būti toliau pateikiamas SGN nuoroda žymimo aliejaus „Olio lucano“ logotipas, kuriame vaizduojama stilizuota amfora su keturiomis išlenktomis įstrižinėmis linijomis. Amfora – senovėje aliejui gabenti naudotas molinis indas. Amforą puošiančios išlenktos linijos pavaizduotos spiralės forma, kuri primena susisukusių šimtamečių alyvmedžių kamienų formą. Keturios išlenktos linijos atitinka keturias Bazilikatos regiono herbe pavaizduotas linijas, kurios simbolizuoja keturias pagrindines regiono upes: Bradaną, Bazentą, Agrį ir Sinį.

Po grafiniu amforos atvaizdu mažosiomis raidėmis šriftu Mockup Bold pateikiamas užrašas „Olio lucano“ ir nuoroda „Indicazione Geografica Protetta“. Logotipas ant pakuočių gali būti ir reljefinis.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SGN žymimo aliejaus „Olio lucano“ gaminimo vietovė apima visą administracinę Bazilikatos regiono teritoriją.

5. Ryšys su geografine vietove

Pripažinimo paraiška teikiama remiantis geru aliejaus „Olio lucano“ vardu, kurį jis įgijo dėl savo specifinių savybių.

Aliejaus „Olio lucano“ ryšį su aplinka lemia nustatytai geografinei vietovei būdingi specifiniai geografiniai, dirvožemio bei klimato, agronominiai, technologiniai ir istoriniai bei socialiniai veiksniai, nuo kurių iš dalies priklauso 3.2 punkte aprašytos cheminės bei fizinės ir organoleptinės aliejaus savybės.

Produkto pavadinimo „Olio lucano“, kuris vartojamas tiek prekyboje, tiek bendrinėje kalboje, kilmė susijusi su nustatytos geografinės vietovės pavadinimo istorija. Dabartinio Bazilikatos regiono teritorija yra toje pačioje vietoje, kur prieš romėniškąją epochą (V–IV a. pr. Kr.) plytėjo už šią teritoriją platesnė vadinamoji Lukanijos žemė, kurioje gyveno viena iš italikų tautų – lukanai. Mūsų dienomis bendrinėje kalboje pavadinimai Bazilikata ir Lukanija vartojami lygiavertiškai, todėl būdvardis „lucano“ gali būti vartojamas tam tikram Bazilikatos regionui priklausančiam objektui ar iš jo kilusiam asmeniui apibūdinti.

Regiono teritoriją, kurioje plačiai auginami alyvmedžiai, natūraliai riboja Polino kalnų masyvas, Le Murdžės kalnai, Ofanto upė ir Jonijos bei Tirėnų jūros. Šiai aplinkai išskirtinumo suteikia kelios upės, kurių pakrančių kalvų šlaituose auginami alyvmedžiai. Daugelyje mažų Bazilikatos komunų, kurios dėl istorinių priežasčių glaudžiasi aukštumų vietovėse, alyvmedžių giraitės daugiausia auginamos prie pat miestelių ir alyvuogės gali būti greitai sumalamos daugybėje alyvuogių spaudyklų (regione iš viso yra 131 komuna ir apie 150 veikiančių spaudyklų).

Struktūrinis alyvmedžių auginimo Bazilikatoje ypatumas – kalvose mažų ūkių vykdoma alyvmedžių auginimo veikla: 83 % alyvmedžių giraičių auginamos kalvotose bei kalnuotose vietovėse, o vidutinis ūkių žemės ūkio naudmenų, kuriose auginami alyvmedžiai, dydis yra šiek tiek mažesnis nei hektaras. Šiose vidaus teritorijose alyvmedžiai auginami sausose vietovėse ant šlaitų, kuriuos veikia erozijos procesai. Praeityje visose alyvmedžių auginimo vietovėse alyvmedžiams tradiciškai buvo skiriami prasčiausi, mažiau derlingi dirvožemiai. Tokioje aplinkoje alyvmedžiai dažnai yra vienintelė galima auginti medžių kultūra, atliekanti labai svarbią socialinę, aplinkos ir kraštovaizdžio funkciją.

Bazilikata priklauso centrinės Viduržemio jūros regiono dalies meteorologinei zonai ir patenka į metinių 16–17 °C temperatūrų izotermas. Jai būdingas tipiškas Viduržemio jūros regiono klimatas, išsiskiriantis karštomis vasaromis ir žiemą iškrentančiu didžiausiu kritulių kiekiu. Visos teritorijos klimatui vėlyvą pavasarį ir vasarą būdingas sausringumas, nors jo rodiklis (metinio kritulių kiekio ir vidutinės metinės temperatūros santykis), priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio ir laikotarpio temperatūros, šiek tiek įvairuoja.

Bazilikatoje alyvmedžiai auginami nuo labai senų laikų. Pantanelo di Metaponto vietovėje atliekant kai kuriuos archeologinius kasinėjimus, kuriuos koordinavo Ostino universiteto (Teksasas) prof. Karteris, atrasta nuo VI a. pr. Kr. išlikusių medžio gabalų, alyvuogių, lapų ir kauliukų. Kai kurias veisles (pvz., ‘Maiatica’), kurių niekur kitur neaptinkama, senojoje Lukanijoje įveisė joje įsikūrę graikai ir jos prisitaikė prie šios aplinkos. Bėgant amžiams visoje regiono teritorijoje (Materoje, Montikjyje, Bancyje, Ačerencoje, Monteskaljoze) besidarbuojant dideliam skaičiui vienuolijų ir tarp jų vykstant mainams veislių įvairovė vis didėjo; vienas iš pavyzdžių – genetinis veislės ‘Frantoio’ ir Bazilikatoje aprašytų veislių ‘Ogliarola’ grupės panašumas. Šiandien nustatytos geografinės vietovės veislių įvairovę sudaro visuose auginimo arealuose tolygiai pasiskirsčiusios tokios būdingos veislės, kaip ‘Coratina’, ‘Leccino’, ‘Frantoio’ ir ‘Ogliarola’. Nuo jų ir kartu naudojamų daugeliu vietos veislių priklauso visam aliejui „Olio lucano“ būdingos specifinės savybės.

Dėl vienas kitą papildančių pirmiau aprašytų žmogiškųjų ir geografinių veiksnių (visų pirma, kalvotos alyvmedžių auginimo aplinkos dirvožemio ir klimato savybių, nustatytos geografinės vietovės veislių įvairovės ir pasiskirstymo joje) SGN žymimam aliejui „Olio lucano“ būdinga bendra išskirtinė savybė – vidutinis organoleptinių savybių intensyvumas ir uodžiamųjų bei skoninių savybių harmonija.

Bazilikatoje gaminamas aliejus, kuriam būdingas šis ypatumas, yra gerai žinomas pavadinimu „Olio lucano“. Jo gerą vardą patvirtina daugelis nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose pelnytų apdovanojimų ir šio sektoriaus giduose pateiktos nuorodos į įvairius pirmiau minėtomis savybėmis pasižyminčius aliejus „Olio lucano“.

Paskutinius tris dešimtmečius, nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigos, pavadinimas „Olio lucano“ yra dažnai minimas prekybos dokumentuose, vartojamas bendrinėje kalboje ir moksliniuose leidiniuose (Lupoli, 1989 m.).

Prekybos dokumentuose, be tiesiogiai produktui pavadinti vartojamo pavadinimo „Olio lucano“ (pvz., įmonės „Lettieri“ (Laurencanos komuna, Potencos provincija) 1993 m. išspausdintose etiketėse), dažnai vartojamas būdvardis „lucano“ arba pavadinimas Lukanija, pavyzdžiui, etiketėse („Colli lucani“, „Bontà della Lucania“, „Dalle colline lucane“ ir kt.) ir pačiuose sektoriaus įmonių prekybiniuose pavadinimuose (ž. ū. įmonė „Podere Lucano“ (Ripakandidos komuna, Potencos provincija), „Oroverde Lucano srl“ (Ferandinos komuna, Materos provincija) – šiuo atveju būdvardis „lucano“ akivaizdžiai vartojamas žaliuoju auksu vadinamam aliejui apibūdinti).

Be to, SKVN ir SGN vartoseną reglamentuojančiais Europos teisės aktais, kuriais draudžiama etiketėse vartoti geografines nuorodas, užkirstas kelias šį pavadinimą vartoti nepripažintiems gamintojams.

2000 m. pradėtas rengti regioninis konkursas OLIVARUM, skirtas Bazilikatoje gaminamam ypač grynam alyvuogių aliejui, yra svarbus aliejaus kultūros sklaidos renginys, skatinantis gamintojus vis labiau gerinti produkto kokybę.

Pagrindiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose dalyvaujantys atstovai patraukė vartotojų ir veiklos vykdytojų dėmesį už regiono ribų ir prisidėjo prie aliejaus „Olio lucano“ gero vardo sklaidos.

Toliau pateikiami pagrindiniai iki 2016 m. įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose pelnyti prizai ir apdovanojimai:

—	2011 m. nacionaliniame konkurse ERCOLE OLIVARIO – 2-a vieta,

—	2006, 2007, 2011 ir 2017 m. nacionaliniame konkurse ERCOLE OLIVARIO – finalinė vieta,

—	2014 m. nacionaliniame konkurse L’ORCIOLO D’ORO – 3-ia vieta,

—	2006–2017 m. nacionaliniame konkurse L’ORCIOLO D’ORO – ypatingas pripažinimas,

—	2007, 2009 ir 2013 m. nacionaliniame konkurse LEON D‘ORO – ypatingas pripažinimas,

—	2013 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 3-ia vieta,

—	2014 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 2-a vieta,

—	2016 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 1-a vieta,

—	2009 ir 2013 m. tarptautiniame konkurse SOL D’ORO – ypatingas pripažinimas,

—	2016 m. tarptautiniame konkurse SOL D’ORO – 3-ia vieta,

—	2013 m. tarptautiniame konkurse BIOL – vienas aukso medalis, trys sidabro medaliai;

—	2014 m. tarptautiniame konkurse BIOL – trys aukso medaliai, trys sidabro medaliai,

—	2016 m. tarptautiniame konkurse BIOL – vienas išskirtinis aukso medalis, vienas aukso medalis, du sidabro medaliai,

—	2014 m. tarptautiniame konkurse JOOP (Japonijos alyvuogių aliejaus prizas) – 1-asis prizas kategorijoje „medium“,

—	2016 m. tarptautiniame konkurse JOOP (Japonijos alyvuogių aliejaus prizas) – pripažinimo prizas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità“, paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP e STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.