—

esamomis struktūromis ir mechanizmais, kad dirbtų drauge ir padėtų pacientams, kuriems kritiškai svarbus gydymas, siūlydamos turimus ligoninių lovų pajėgumus, ir

—

turimais sveikatos priežiūros specialistais, kurie yra mūsų sveikatos priežiūros sistemų pagrindas, ir suteikti jiems galimybę dalytis patirtimi ir įgūdžiais ranka rankon dirbant su sveikatos priežiūros specialistais tarpvalstybiniu mastu,

—

koordinuoti prašomas ir siūlomas intensyviosios pacientų terapijos vietas ir tinkamą kvalifikaciją turinčius medicinos darbuotojus pasitelkusi Sveikatos saugumo komitetą ir Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS);

—

koordinuoti ir bendrai finansuoti pacientų ir tinkamą kvalifikaciją turinčių medicinos darbuotojų komandų skubų vežimą į kitą valstybę, kai valstybės narės prašo pagalbos naudodamosi ES civilinės saugos mechanizmu;

—

užtikrinti aiškumą dėl su gydymu kitoje valstybėje narėje susijusių sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal socialinės apsaugos koordinavimo reglamentus;

—

užtikrinti aiškumą dėl tarpvalstybinio pacientų judumo tvarkos: pacientų medicinos dokumentų perdavimo, priežiūros tęstinumo ir abipusio receptų pripažinimo pagal Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą;

—

paraginti vietos, regionines ir nacionalines sveikatos priežiūros institucijas naudotis, kai yra, dvišaliais ir regioniniais susitarimais ir kontaktiniais centrais, kad būtų palengvinta kaimyninio regiono intensyviosios terapijos skyriams, kuriuose gydomi COVID-19 pacientai, tenkanti našta;

—

paraginti valstybes nares arba specializuotas nevyriausybines organizacijas siųsti į kitas valstybes tinkamą kvalifikaciją turinčias medicinos darbuotojų komandas.

—

ES sveikatos saugumo komitetas (2), kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisija, remia informacijos mainus ir parengties didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai bei atsako į jas veiksmų koordinavimą./padeda vykdyti informacijos mainus ir koordinuoti parengties didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai bei atsako į jas veiksmus.

—

Pasitelkusi ES sveikatos saugumo komitetą ir Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą, Komisija palengvins tarpvalstybinės sveikatos priežiūros pagalbos prašymų koordinavimą. Pagalbos prašymai gali būti susiję su intensyviosios terapijos vietomis, gydymu ir pacientų bei tinkamą kvalifikaciją turinčių medicinos darbuotojų komandų perkėlimu.

—

Kompetentinga valstybės narės, kuriai reikia pagalbos, institucija valstybėms narėms ir Europos Komisijai apie tai praneša naudodamasi SĮRS. Kriterijus, kada prašyti ES pagalbos, turi nustatyti nacionalinės valdžios institucijos.

—

Pagalbą pasiūlyti galinčios valstybės narės gali atsiliepti į prašymą naudodamosi SĮRS. Kai pasiūlymas priimamas, bendradarbiaujančios valstybės narės koordinuoja pagalbą tiesiogiai tarpusavyje, o pagalbos detales – su ligoninėmis.

—

Komisija reguliariai atnaujins prašymų ir siūlomos galimos pagalbos apibendrinamąją lentelę; bus informuojamas Sveikatos saugumo komitetas.

—

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) visą parą septynias dienas per savaitę teikia paslaugą, suteikiančią galimybę koordinuoti ir bendrai finansuoti būtiną medicinos transportą.

—

Kai valstybės narės paprašys tokios pagalbos, RNKC įprasta tvarka aktyvins Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (3).

—

Sveikatos priežiūros išlaidų padengimas bus reglamentuojamas socialinės apsaugos koordinavimo reglamentais (4).

—

Pacientai, kurie turi būti vežami į ligoninę kaimyninėje arba kitoje pagalbą siūlančioje valstybėje narėje, paprastai turėtų turėti kompetentingos socialinės apsaugos institucijos išduotą išankstinį leidimą. Tai nepraktiška atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir ekstremaliąją situaciją.

—

Komisija ragina valstybes nares laikytis pragmatiško požiūrio pacientų, kuriems reikia skubių sveikatos priežiūros paslaugų, atveju ir, atsižvelgiant į ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, svarstyti bendro išankstinio leidimo galimybę, kad būtų padengtos visos priimančiojo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo patirtos išlaidos.

—

Rekomenduojama, kad kompetentingai valstybei narei turėtų pakakti užtikrinti, kad pacientas turi dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jis yra apdraustas hospitalizacijos metu, arba būtų taikomas kitoks praktinis sprendimas, dėl kurio gali susitarti susijusios valstybės narės. Ši rekomendacija taikoma skubiai medicinos pagalbai tik COVID-19 pandemijos aplinkybėmis.

—

Pacientams, kurie vis dar gali gauti neskubias planines sveikatos priežiūros paslaugas, iš esmės taikoma įprasta sveikatos priežiūros kitoje valstybėje narėje procedūra (5).

—

Valstybės narės turėtų keistis pacientų duomenų santraukomis ir e. receptais naudodamosi sistema MyHealth@EU, jei tomis paslaugomis naudojamasi (6). Be to, pacientai turėtų gauti savo medicinos dokumentų kopiją, kad būtų lengviau juos gydyti kitoje valstybėje narėje ir toliau namuose.

—

Atsižvelgiant į galimus gydymo protokolų skirtumus įvairiose valstybėse, sveikatos priežiūros institucijoms gali reikėti imtis papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas.

—

Laikantis Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos (7), taikomas bendrasis abipusio receptų pripažinimo principas.

—

Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nacionaliniai kontaktiniai centrai gali suteikti bendros informacijos tarpvalstybiniams pacientams (8).

—

ES piliečiams toliau taikomos Laisvo judėjimo direktyvoje (9) nustatytos taisyklės. Pacientams, kuriems reikia skubių sveikatos priežiūros paslaugų kitos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigoje, neturėtų būti atsisakoma leisti atvykti, kai taikoma laikinoji vidaus sienų kontrolė. Pacientai, kurie į kitą valstybę narę vyksta gauti neskubaus gydymo paslaugų, turėtų pasitikrinti, ar taikant sienų kontrolę jiems bus įmanoma keliauti.

—

Skubaus vežimo tarnyboms transporto sistemoje turėtų būti teikiama pirmenybė (naudojantis „žaliosiomis“ juostomis (10) pagal COVID-19 sienų valdymo gaires).

—

Asmenims, kurie, kaip nustatyta, kelia pavojų visuomenės sveikatai dėl COVID-19, reikia taikyti atitinkamas saugos priemones.

—

ES remia bendradarbiavimą ir sveikatos priežiūros sistemų integravimą pasienio regionuose INTERREG programomis (Prancūzijos ir Belgijos pasienyje sukurtos septynios organizuotos prieigos prie tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų zonos; vykdant iniciatyvą „Healthacross“, Žemutinės Austrijos, Pietų Bohemijos ir Pietų Moravijos skubios pagalbos valdymo centrai susieti tikruoju laiku, kad būtų galima į kitą valstybę išsiųsti greitosios pagalbos automobilius; Aukštutiniame Reine Prancūzijos, Vokietijos ir Šveicarijos pasienio regionams vykdant projektą TRISAN koordinuojamas tinklų kūrimas siekiant tobulinti sveikatos priežiūros sektoriaus specialistų įgūdžius).

—

Keliais INTERREG regionuose vykdomais projektais dabar prisidedama prie labiau suderinto požiūrio į pandemiją. Maso ir Reino euroregionas (NL / BE / D) Mastrichto, Acheno, Lježo ir Haselto srityje įsteigė trišalį krizių valdymo centrą (darbo grupę „Corona“). Tarp Prancūzijos ir Ispanijos esanti tarpvalstybinė Serdanjos ligoninė (ES) bendradarbiauja su Prancūzijos ligoninėmis, kad būtų dalijamasi intensyviosios terapijos pajėgumais ir darbuotojais, ir su pasienio policija, kad būtų užtikrintas pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų patekimas.

—

Valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų pasinaudoti visomis INTERREG programų lankstumo galimybėmis pandemijos problemoms spręsti. Daug pasienio regionų drauge dirba jau ilgą laiką ir turi bendradarbiavimo struktūras, taip pat ir sveikatos priežiūros srityje. Tuo dabar turėtų būti visapusiškai pasinaudota laikantis Europos solidarumo principų ir padedant vieni kitiems.

—

Būtina užtikrinti, kad ypač svarbūs darbuotojai savo paskirties vietą galėtų pasiekti negaišdami. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas sveikatos priežiūros specialistams sklandžiai kirsti sienas ir leisti jiems nekliudomai patekti į darbo vietą kitos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigoje (11).

—

Reaguodamos į pagalbos prašymus, valstybės narės arba specializuotos NVO į kitas valstybes gali siųsti tinkamą kvalifikaciją turinčias medicinos darbuotojų komandas.

—

PSO jau akreditavo (arba netrukus akredituos) aštuonias Europos greitosios medicinos pagalbos komandas tarptautinei ekstremaliųjų situacijų valdymo pagalbai teikti, dislokuojamas reaguojant į prašymą pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Esami pajėgumai šiuo metu riboti, nes darbuotojai daugeliu atvejų jau gali būti visiškai užimti savo šalyje. Tačiau Europos greitosios medicinos pagalbos komandos galėtų būti išplėstos skyrus papildomą ES finansinę paramą.

—

Daug sveikatos srities profesijų, pavyzdžiui, pagrindinio rengimo gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, įvairios medicinos specializacijos, pavyzdžiui, pulmonologija, imunologija ar užkrečiamosios ligos, grindžiamos minimaliu derinimu pagal Direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (12). Laikino ir nereguliaraus paslaugų teikimo atvejais iš šių specialistų gali būti reikalaujama tik paprastos deklaracijos ir jiems nereikia laukti priimančiosios valstybės narės valdžios institucijų sprendimo. Kitų sveikatos srities profesijų atveju gali būti taikoma abipusio pripažinimo procedūra, jei kompetentingos institucijos mano, kad būtina palyginti rengimo turinį.

—

Direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatomi didžiausi galimi reikalavimai sveikatos priežiūros specialistams, norintiems judėti Europos Sąjungoje. Ja valstybės narės neįpareigojamos nustatyti pripažinimo procedūrų apribojimų, todėl neužkertamas kelias valstybėms narėms paslaugų teikimo ar įsisteigimo tikslais atvykstančius sveikatos priežiūros specialistus traktuoti liberaliau, pavyzdžiui, netaikyti išankstinės deklaracijos ir išankstinio kvalifikacijų patikrinimo reikalavimo arba taikyti trumpesnius prašymų nagrinėjimo terminus, prašyti mažiau dokumentų nei paprastai, nereikalauti patvirtintų vertimų arba kompensacinės priemonės, kai priimančioji valstybė narė mano, kad nėra didelio pavojaus pacientų saugai.

—

Komisija gali pateikti daugiau informacijos apie aspektus, susijusius su tarpvalstybiniu sveikatos priežiūros specialistų judumu.

—

Valstybių narių kompetentingos institucijos ir sveikatos priežiūros specialistai raginami naudotis COVID19 CMSS (klinikinio valdymo pagalbos sistema), kad būtų užtikrintas spartus visos ES ir EEE gydytojų keitimasis žiniomis ir patirtimi, kaip gydyti pacientus, sergančius sunkia COVID-19 forma. Bet kuris ligoninėje, kurioje gydomi sudėtingi COVID-19 atvejai, dirbantis gydytojas gali gauti prieigą prie interneto konferencijų priemonių sistemos ir jam padėti gali speciali pagalbos tarnyba – tam reikia išsiųsti e. laišką adresu covid-clinicians-network@ec.europa.eu.

—

ES (13) valstybės narėms, nukentėjusioms nuo ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, siūlo finansinę paramą iš Solidarumo fondo.

—

Sveikatos priežiūros išlaidos taip pat yra laikytinos šalims ir regionams tinkamomis finansuoti išlaidomis iš struktūrinių fondų. Koordinuojant ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį veiksmus buvo leista lanksčiau perkelti lėšas.

—

Netrukus iš ES biudžeto pagal skubios paramos priemonę (SPP) turėtų būti skirta papildomų finansinių lėšų, jei tai patvirtins biudžeto valdymo institucijos. Pagal SPP skiriamomis lėšomis turėtų būti padengtas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kuriuo palengvinama labiausiai paveiktų ES regionų sveikatos priežiūros sistemoms tenkanti našta. Visų pirma jos būtų numatytos pacientų, kuriems reikia pagalbos, vežimui į laisvų pajėgumų galinčias pasiūlyti kitų valstybių ligonines, medicinos specialistų mainams, pacientų iš užsienio priėmimui ar kitos rūšies savitarpio pagalbai ir laikinos sveikatos priežiūros infrastruktūros diegimui.