Briuselis, 2020 12 26

COM(2020) 857 final/2

COM(2020) 857 final of 25.12.2020 downgraded on 26.12.2020.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2017 m. kovo 29 d. pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 50 straipsnį Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pranešė Europos Vadovų Tarybai apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas arba Bendrija).

2017 m. gegužės 22 d. gavusi Tarybos įgaliojimus Komisija su Jungtine Karalyste derėjosi dėl susitarimo, kuriuo nustatoma Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos tvarka. 2020 m. sausio 30 d., Europos Parlamentui pritarus, Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/135 1 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu. Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. ir jame numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pagal tą susitarimą taikoma Sąjungos teisė. Tas laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d.

2018 m. kovo 23 d. gairėse Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad Sąjunga yra pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste. Pagal šias gaires tokia partnerystė turėtų apimti prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis. Europos Vadovų Taryba tas gaires nustatė siekdama bendro sutarimo dėl būsimų santykių pagrindinių principų, kurie turi būti išdėstyti prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje ir jame nurodytoje politinėje deklaracijoje, dėl kurios susitarė Sąjunga ir Jungtinė Karalystė.

Prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje politinėje deklaracijoje (toliau – Politinė deklaracija) 2 nustatyti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai. Joje nustatyti „plataus užmojo, visapusiškos, glaudžios ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas yra visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas, taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios justicijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos ir platesnėse bendradarbiavimo srityse“ elementai. Kiek tai susiję su civiline branduoline energetika, Politinėje deklaracijoje teigiama: „[p]ripažįstant branduolinės saugos ir branduolinio ginklo neplatinimo reikšmę, į būsimus santykius turėtų būti įtrauktas Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) ir Jungtinės Karalystės plataus masto susitarimas dėl bendradarbiavimo branduolinėje srityje, susijęs su taikiu branduolinės energijos naudojimu, grindžiamas įsipareigojimais laikytis esamų aukštų branduolinės saugos standartų.“ Joje toliau atkreipiamas dėmesys „[...] į Jungtinės Karalystes ketinimą dalyvauti Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programose“.

Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų deda visas pastangas siekdamos imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami 2019 m. spalio 17 d. Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos“.

2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266 3 , kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo, ir to sprendimo papildyme pateiktus derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste derybinius nurodymus (toliau – derybiniai nurodymai). Komisija buvo paskirta Sąjungos derybininke.

Kiek tai susiję su civiline branduoline energetika, derybiniuose nurodymuose, be kita ko, teigiama, kad: „[d]erybų tikslas – sudaryti naują visapusišką Sąjungos, Euratomo, kai aktualu, ir Jungtinės Karalystės partnerystę, apimančią Politinėje deklaracijoje išdėstytas interesų sritis […]“, ir kad „[p]ripažįstant branduolinės saugos, radiacinės saugos ir branduolinio ginklo neplatinimo svarbą, numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl Euratomo ir Jungtinės Karalystės plataus masto bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje“.

Toks susitarimas sudarys sąlygas Jungtinei Karalystei ir Euratomui užmegzti bendradarbiavimą keliais branduolinės srities klausimais, įskaitant branduolinių tyrimų sritį. Politinėje deklaracijoje pabrėžiamas Jungtinės Karalystės ketinimas dalyvauti Euratomo mokslinių tyrimų programose, o derybiniuose nurodymuose teigiama, kad numatoma partneryste turėtų būti nustatyti Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos ir Euratomo programose ir įnašų į jas bendrieji principai ir sąlygos, laikantis atitinkamose priemonėse išdėstytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė turi ilgalaikės branduolinių tyrimų patirties, visų pirma branduolių sintezės energijos srityje, ir į tai, kad Euratomas yra tarptautiniu mastu įsipareigojęs plėtoti šią sritį, šis dalyvavimas būtų naudingas tiek Euratomui, tiek Jungtinei Karalystei. Visų pirma tai suteiktų Jungtinei Karalystei galimybę asocijuotosios trečiosios valstybės teisėmis dalyvauti Euratomo mokslinių tyrimų programoje ir Europos branduolių sintezės veikloje, įskaitant ITER veiklą, nes ji, kaip trečioji valstybė, būtų Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės) narė.

Komisija vedė derybas vadovaudamasi 2020 m. vasario 25 d. derybiniais nurodymais, pasikonsultavusi su Nuolatinių atstovų komitetu ir Tarybos Jungtinės Karalystės klausimų darbo grupe.

Po derybų Šalys derybininkų lygmeniu susitarė dėl Susitarimo dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje (toliau – Euratomo susitarimas), taip pat dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas).

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžia yra ypatingos skubos klausimas. Jungtinę Karalystę, kaip buvusią valstybę narę, ir Sąjungą sieja plataus masto ryšiai įvairiose ekonomikos ir kitose srityse. Jei po 2020 m. gruodžio 31 d. nebus sistemos, kuria reglamentuojami Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, šie ryšiai bus smarkiai sutrikdyti ir tai pakenks asmenims, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Derybos galėjo būti užbaigtos tik likus labai nedaug laiko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tai, kad jos buvo užbaigtos vėlai, neturėtų kelti pavojaus demokratijos principais pagrįstam tikrinimui, kurią pagal Sutartis turi vykdyti Europos Parlamentas. Atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes ir siekdama derėjimo su atskira Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo Sąjungos vardu procedūra, Komisija rekomenduoja taip pat laikinai taikyti Susitarimą, kiek tai susiję su klausimais, kurie priklauso Euratomo kompetencijai.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Tiek 2018 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos gairėse, tiek Politinėje deklaracijoje Sąjunga ir Jungtinė Karalystė paragintos ateityje palaikyti glaudžius partnerystės ryšius.

Euratomo susitarimu patvirtinamas aiškus abiejų Šalių įsipareigojimas siekti ginklų neplatinimo ir aukšto branduolinės saugos lygio, kad būtų užtikrintas saugus ir taikus branduolinės energijos naudojimas. Jis atitinka Bendrijos energijos tiekimo saugumo politiką. Siekiant apskritai tęsti Euratomo ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo santykius, šio atskiro Euratomo susitarimo sudarymo svarba iš esmės grindžiama abipusiu interesu sukurti stabilią teisinę sistemą, kuri skatintų vienodą ir abipusį bendradarbiavimą saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir palengvintų keitimąsi branduolinėmis medžiagomis, įranga ir technologijomis, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė atlieka svarbų vaidmenį civilinės branduolinės energijos srityje ir kad šioje srityje tarp Šalių esama svarbių tarpusavio ryšių.

Euratomas ypač suinteresuotas sudaryti šį susitarimą dėl to, kad juo užtikrinamas nuolatinis bendradarbiavimas branduolinės saugos, branduolinės saugos garantijų, branduolinių mokslinių tyrimų ir plėtros srityse ir sudaromos sąlygos užtikrinti tinkamą saugos garantijų, fizinės saugos ir eksporto kontrolės standartų lygį. Euratomo susitarimas taip pat palengvina branduolinę prekybą tarp Šalių ir su kitomis trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis Bendrija yra sudariusi panašius bendradarbiavimo susitarimus. Be to, Euratomo susitarimu užtikrinama, kad objektams, kuriems taikomas Susitarimas, būtų taikomi Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje (toliau – Euratomo sutartis) nustatyti bendrosios branduolinės rinkos principai ir reikalaujama, kad tokie objektai būtų perduodami ir atitinkamos paslaugos būtų teikiamos sąžiningomis komercinėmis sąlygomis.

Sudarius Euratomo susitarimą bus sukurta ilgalaikė ir stabili sistema abiem Šalims ir jų vyriausybėms bei pramonės subjektams, kurioje galėtų vykti toks bendradarbiavimas, taip pat bus paskatintas ir palengvintas bendradarbiavimas branduolinės energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, remiantis abipusės naudos, lygybės ir abipusiškumo principais.

Euratomo susitarimas grindžiamas esamais precedentais šioje srityje: šiuo metu yra sudaryti aštuoni Euratomo susitarimai dėl bendradarbiavimo branduolinėje srityje su trečiosiomis valstybėmis (su JAV, Kanada, Australija, Japonija, Kazachstanu, Uzbekistanu, Ukraina ir Argentina).

Šio Euratomo susitarimo naujovė ta, kad jame nustatytos platesnės ir platesnio užmojo nuostatos dėl bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje pagal Politinę deklaraciją ir dėl branduolinių technologijų perdavimo pagal derybinius nurodymus.

Bendradarbiavimas branduolinių tyrimų srityje ir visų pirma Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios valstybės, prisijungimas prie Euratomo mokslinių tyrimų programos ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklos sudarys sąlygas Jungtinei Karalystei toliau dalytis patirtimi branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės srityje, įskaitant su ITER susijusią veiklą. Jungtinė Karalystė dalyvaus pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir jo protokolus ir jos dalyvavimas bus itin svarbus vykdant Europos branduolinius tyrimus: Jungtinė Karalystė, kaip Euratomo valstybė narė, buvo viena iš pagrindinių veikėjų šioje srityje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos ir Euratomo bendrijos politikos sritimis

Euratomo susitarimas papildo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir juo visapusiškai paisoma Sutarčių ir išsaugomas Euratomo bendrijos ir Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir autonomiškumas. Juo ginamos Euratomo bendrijos ir Europos Sąjungos vertybės, tikslai ir interesai ir užtikrinamas jų politikos ir veiksmų nuoseklumas, veiksmingumas ir tęstinumas.

2.TEISINIS PAGRINDAS

Specialus derybų dėl Euratomo susitarimo, taip pat Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kiek tai susiję su klausimais, kurie priklauso Europos atominės energijos bendrijos kompetencijai, ir jų sudarymo teisinis pagrindas yra Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 101 straipsnis.

3.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Euratomo susitarime numatomo bendradarbiavimo apimtis yra visapusiška ir atitinka 2020 m. vasario 25 d. Tarybos derybinius nurodymus. Ji apima Politinėje deklaracijoje nurodytas rūpimas sritis.

Euratomo susitarimu paisoma Euratomo ir Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir jų teisinės tvarkos, taip pat bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją branduolinę rinką, vientisumo. Euratomo susitarimas atsispindi Jungtinės Karalystės kaip trečiosios valstybės, kuri negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip Europos Sąjungos ir Euratomo bendrijos narė, statusą. Euratomo susitarimas grindžiamas valdymo sistema, būdinga galiojantiems Euratomo susitarimams dėl bendradarbiavimo branduolinėje srityje.

Komisijos siūlomą Euratomo susitarimo teksto projektą sudaro 25 straipsniai ir vienas priedas.

1 straipsnyje apibrėžiamas Euratomo susitarimo tikslas – pakloti Euratomo ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje pagrindą, remiantis abipusės naudos bei abipusiškumo principais ir nepažeidžiant kiekvienos iš Šalių atitinkamos kompetencijos.

2 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys. Bendradarbiavimo apimtis ir formos (3 ir 4 straipsniai) iš esmės apima branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų, įrangos ir technologijų perdavimą; branduolinės saugos garantijas; fizinę saugą; branduolinės energijos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, įskaitant geologinį laidojimą; branduolinę saugą ir radiacinę saugą, įskaitant avarinę parengtį ir aplinkos radioaktyvumo lygio stebėseną; radioaktyviųjų izotopų ir spinduliuotės naudojimą žemės ūkyje, pramonėje, medicinoje ir moksliniuose tyrimuose; taikaus branduolinės energijos naudojimo reguliavimo aspektus; keitimąsi informacija abipusio intereso srityse, tokiose kaip branduolinės saugos garantijos, branduolinė sauga, radioaktyvumo lygis aplinkoje ir radioaktyviųjų izotopų tiekimas ir kt.

Toliau Euratomo susitarime apibrėžiami objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas (5 straipsnis). Pabrėžiama, kad branduolinėms medžiagoms taikomos konkrečios nuostatos dėl saugumo kontrolės priemonių (Bendrijai – Euratomo saugumo kontrolės priemonės pagal Euratomo sutartį ir TATENA saugumo kontrolės priemonės ir jos papildomi protokolai; Jungtinei Karalystei – vidaus saugumo kontrolės sistema ir TATENA saugumo kontrolės priemonės ir jos papildomi protokolai (6 straipsnis). Į Euratomo susitarimą įtrauktas straipsnis dėl fizinės saugos (7 straipsnis).

Euratomo susitarimo 8 straipsniu užtikrinama, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų tinkamą branduolinės saugos lygį ir kad Euratomas ir Jungtinė Karalystė bendradarbiaudami nuolat tobulintų tarptautinius branduolinės saugos standartus ir konvencijas bei jų įgyvendinimą; jame taip pat numatomas nuolatinis bendradarbiavimas: Jungtinė Karalystė kaip trečioji valstybė gali dalyvauti įvairiose Bendrijos sistemose ir grupėse, kaip antai įdiegtose Bendrijos radioaktyvumo lygio aplinkoje stebėsenos ir keitimosi informacija apie tai sistemose (Europos bendrijos skubaus keitimosi radiologine informacija sistemoje (ECURIE) ir Europos radiologinių duomenų mainų platformoje (EURDEP), taip pat Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupėje (ENSREG).

Į Euratomo susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl branduolinių objektų, kuriems taikomas Susitarimas, perdavimo bei pakartotinio perdavimo ir prekybos lengvinimo (9 straipsnis). Be to, jame numatyta sutarta sistema, kurioje abi Šalys gali užsiimti sodrinimo ir perdirbimo veikla (10 ir 11 straipsniai).

Į Euratomo susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl bendradarbiavimo branduolinių tyrimų ir plėtros srityje, kuris gali apimti Jungtinės Karalystės kaip trečiosios valstybės dalyvavimą Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programose ir veikloje; taip pat Jungtinės Karalystės narystė Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje (Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje), laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytų sąlygų (12 straipsnis).

Toliau pateikiamos konkrečios nuostatos dėl keitimosi informacija ir techninėmis žiniomis (13 straipsnis), intelektinės nuosavybės (14 straipsnis), administracinių susitarimų (15 straipsnis) ir įgyvendinimo (16 straipsnis). Siekiant užtikrinti sklandų Euratomo susitarimo taikymą ir įgyvendinimą, įtraukiami konkretūs straipsniai dėl taikytinos teisės (17 straipsnis), galiojančių susitarimų (18 straipsnis), jungtinio komiteto (19 straipsnis), konsultacijų (20 straipsnis), ginčų sprendimo (21 straipsnis), bendradarbiavimo nutraukimo šiurkštaus pažeidimo atveju (22 straipsnis), pakeitimų (23 straipsnis), įsigaliojimo ir trukmės (24 straipsnis) ir autentiškų tekstų (25 straipsnis).

Priede pateikiamos konkrečios nuostatos dėl perdirbimo.

Pagal protokolą, pridėtą prie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo penktos dalies, Jungtinė Karalystė Euratomo mokslinių tyrimų programoje dalyvaus kaip asocijuotoji trečioji valstybė. Kaip asocijuotoji trečioji valstybė Jungtinė Karalystė taip pat taps Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės nare. Šis dalyvavimas atitiks 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą, kuriuo įsteigiama Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė, ir prie jo pridėtus jos įstatus su paskutiniais pakeitimais arba būsimais pakeitimais ir papildys būsimą mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą kontroliuojamos branduolių sintezės srityje, Jungtinei Karalystei prisijungus prie Euratomo programos.

Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą Jungtinės Karalystės subjektai gali dalyvauti Jungtinio tyrimų centro tiesioginiuose veiksmuose.

Jungtinės Karalystės, kaip asocijuotosios trečiosios valstybės, dalyvavimo Euratomo mokslinių tyrimų programoje ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės branduolių sintezės veikloje, įskaitant ITER veiklą, ypatumai išsamiai išdėstyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo penktos dalies protokole.

4.IŠVADA

Komisija laiko, kad ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, ir Euratomo susitarimas, kuriuos siūloma priimti:

– atitinka 2020 m. vasario 25 d. Tarybos derybinius nurodymus;

– patvirtina aiškų abiejų Šalių įsipareigojimą siekti neplatinimo ir nuolat aukšto branduolinės saugos lygio, kad būtų užtikrintas saugus ir taikus branduolinės energijos naudojimas;

– atitinka Bendrijos energijos tiekimo saugumo politiką;

– dar sustiprins labai gerus ES ir Jungtinės Karalystės ryšius su energetikos politika susijusio bendradarbiavimo srityje, ir

– dar sustiprins Šalių bendradarbiavimą branduolinių tyrimų srityje, visų pirma dėl branduolių sintezės energetikos vystymo.

Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai, remiantis Euratomo sutarties 101 straipsnio antra pastraipa, patvirtinti prie šios rekomendacijos pridedamą Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis), ypač į jos 101 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)2020 m. vasario 25 d. Taryba suteikė įgaliojimus Europos Komisijai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo. Po derybų Šalys derybininkų lygmeniu susitarė dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas), taip pat dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje;

(2)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas apima klausimus, priklausančius Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) kompetencijai, visų pirma dalyvavimą Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programoje ir Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje, kuris reglamentuojamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo penktos dalies [Dalyvavimas Sąjungos programose, patikimas finansų valdymas ir finansinės nuostatos] nuostatomis. Todėl dėl klausimų, kuriems taikoma Euratomo sutartis, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas taip pat turėtų būti sudarytas Bendrijos vardu. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymui ir sudarymui Europos Sąjungos vardu taikoma atskira procedūra;

(3) primenama, kad Bendrijos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės dvišalių susitarimų, kuriems taikoma Euratomo sutartis, įskaitant susitarimus dėl keitimosi moksline ar pramonine informacija branduolinės energijos srityje, projektai gali būti sudaromi, jeigu laikomasi tos Sutarties 29 ir 103 straipsniuose nustatytų sąlygų ir procedūrinių reikalavimų;

(4)turėtų būti pritarta tam, kad Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje;

(5)turėtų būti pritarta tam, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

(6)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžia yra ypatingos skubos klausimas. Jungtinę Karalystę, kaip buvusią valstybę narę, ir Sąjungą sieja plataus masto ryšiai įvairiose ekonomikos ir kitose srityse. Jei po pereinamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d. nebus sistemos, kuria reglamentuojami Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, šie ryšiai bus smarkiai sutrikdyti ir tai pakenks asmenims, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Atsižvelgiant į išskirtinę Jungtinės Karalystės padėtį Sąjungos atžvilgiu, padėties skubumą dėl to, kad pereinamasis laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat į tai, kad reikia suteikti pakankamai laiko Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamai išnagrinėti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo tekstą, tas Susitarimas taip pat turėtų būti laikinai taikomas, kiek tai susiję su klausimais, priklausančiais Europos atominės energijos bendrijos kompetencijai. Laikinas taikymas turėtų būti ribotos trukmės, kaip nustatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FINPROV.11 straipsnio [Įsigaliojimas ir laikinas taikymas] 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pritariama, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Pritariama, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, įskaitant jo nuostatas dėl laikino taikymo, kiek tai susiję su klausimais, kuriems taikoma Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis.

Susitarimų tekstai pateikiami šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2020 12 26

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020 1 31, p. 1).
(2)    Politinė deklaracija, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (OL C 34, 2020 1 31, p. 1).
(3)    Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo (OL L 58, 2020 2 27, p. 53).

Briuselis, 2020 12 27

COM(2020) 857 final

COM(2020) 857 final of 25.12.2020 downgraded on 26.12.2020.

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo

kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą



EUROPOS SĄJUNGOS BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS



PREAMBULĖ    

PIRMA DALIS. BENDROSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS    

I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos    

II antraštinė dalis. Aiškinimo principai ir terminų apibrėžtys    

III antraštinė dalis. Institucinė struktūra    

ANTRA DALIS. PREKYBA, TRANSPORTAS, ŽVEJYBA IR KITI SUSITARIMAI    

PIRMAS PODALIS. PREKYBA    

I antraštinė dalis. Prekyba prekėmis    

II antraštinė dalis. Paslaugos ir investicijos    

III antraštinė dalis. Skaitmeninė prekyba    

IV antraštinė dalis. Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės    

V antraštinė dalis. Intelektinė nuosavybė    

VI antraštinė dalis. Viešieji pirkimai    

VII antraštinė dalis. Mažosios ir vidutinės įmonės    

VIII antraštinė dalis. Energetika    

IX antraštinė dalis. Skaidrumas    

X antraštinė dalis. Gera reglamentavimo praktika ir bendradarbiavimas reglamentavimo srityje    

XI antraštinė dalis. Vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis    

XII antraštinė dalis. Išimtys    

ANTRAS PODALIS. AVIACIJA    

I antraštinė dalis. Oro transportas    

II antraštinė dalis. Aviacijos sauga    

TREČIAS PODALIS. KELIŲ TRANSPORTAS    

I antraštinė dalis. Krovinių vežimas keliais    

II antraštinė dalis. Keleivių vežimas keliais    

KETVIRTAS PODALIS. SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMAS IR TRUMPALAIKIŲ KELIONIŲ VIZOS    

I antraštinė dalis. Socialinės apsaugos koordinavimas    

II antraštinė dalis. Trumpalaikių kelionių vizos    

PENKTA ANTRAŠTINĖ DALIS. ŽVEJYBA    

ŠEŠTAS PODALIS. KITOS NUOSTATOS    

TREČIA DALIS. TEISĖSAUGOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE    

I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos    

II antraštinė dalis. Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis    

III antraštinė dalis. Keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimas ir tvarkymas    

IV antraštinė dalis. Bendradarbiavimas operatyvinės informacijos srityje    

V antraštinė dalis. Bendradarbiavimas su Europolu    

VI antraštinė dalis. Bendradarbiavimas su Eurojustu    

VII antraštinė dalis. Perdavimas    

VIII antraštinė dalis. Savitarpio pagalba    

IX antraštinė dalis. Keitimasis nuosprendžių registrų informacija    

X antraštinė dalis. Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu    

XI antraštinė dalis. Įšaldymas ir konfiskavimas    

XII antraštinė dalis. Kitos nuostatos    

XIII antraštinė dalis. Ginčų sprendimas    

KETVIRTA DALIS. TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS    

I antraštinė dalis. Sveikatos saugumas    

II antraštinė dalis. Kibernetinis saugumas    

PENKTA DALIS. DALYVAVIMAS SĄJUNGOS PROGRAMOSE, PATIKIMAS FINANSŲ VALDYMAS IR FINANSINĖS NUOSTATOS    

ŠEŠTA DALIS. GINČŲ SPRENDIMAS IR HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS    

I antraštinė dalis. Ginčų sprendimas    

II antraštinė dalis. Bendradarbiavimo pagrindas    

III antraštinė dalis. Įsipareigojimų vykdymas ir apsaugos priemonės    

SEPTINTA DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS    

PRIEDAI    

INST PRIEDAS. PARTNERYSTĖS TARYBOS IR KOMITETŲ DARBO TVARKOS TAISYKLĖS    

ORIG-1 PRIEDAS. KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮVADINĖS PASTABOS    

ORIG-2 PRIEDAS. KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS    

ORIG-2A PRIEDAS. KILMĖS STATUSĄ TURINČIŲ PRODUKTŲ KVOTOS IR ORIG-2 PRIEDE [KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS] NUSTATYTOMS KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOMS KILMĖS TAISYKLĖMS ALTERNATYVIOS TAISYKLĖS    

ORIG-2B PRIEDAS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS DĖL ELEKTROS AKUMULIATORIŲ IR ELEKTRIFIKUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ    

ORIG-3 PRIEDAS. TIEKĖJO DEKLARACIJA    

ORIG-4 PRIEDAS. PAREIŠKIMO APIE PREKIŲ KILMĘ TEKSTAS    

ORIG-5 PRIEDAS. BENDRA DEKLARACIJA DĖL ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS    

ORIG-6 PRIEDAS. BENDRA DEKLARACIJA DĖL SAN MARINO RESPUBLIKOS    

SPS-1 PRIEDAS. SPS.19 STRAIPSNIO d PUNKTE NURODYTI KRITERIJAI    

TBT-1 PRIEDAS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS, ĮRANGA IR JŲ DALYS    

TBT-2 PRIEDAS. Vaistai    

TBT-3 PRIEDAS. CHEMINĖS MEDŽIAGOS    

TBT-4 PRIEDAS. EKOLOGIŠKI PRODUKTAI    

TBT-5 PRIEDAS. PREKYBA VYNU    

TBT-XX PRIEDAS. TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE NE MAISTO PRODUKTŲ SAUGĄ IR SUSIJUSIAS PREVENCINES, RIBOJAMĄSIAS IR TAISOMĄSIAS PRIEMONES TVARKA    

TBT-ZZ PRIEDAS. TBT.9 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PRIEMONES, KURIŲ IMTASI DĖL REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ NE MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS TUOS, KURIEMS TAIKOMA TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALIS, TVARKA    

CUSTMS-1 PRIEDAS. ĮGALIOTIEJI EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAI    

SERVIN-1 PRIEDAS. ESAMOS PRIEMONĖS    

SERVIN-2 PRIEDAS. BŪSIMOS PRIEMONĖS    

SERVIN-3 PRIEDAS.ĮSISTEIGIMO REIKALAIS ATVYKSTANTYS VERSLO SVEČIAI, BENDROVĖS VIDUJE PERKELIAMI ASMENYS IR TRUMPALAIKIAI VERSLO SVEČIAI    

SERVIN-4 PRIEDAS. PASLAUGŲ TEIKĖJAI PAGAL SUTARTIS IR LAISVŲJŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI    

SERVIN-5 PRIEDAS. FIZINIŲ ASMENŲ JUDĖJIMAS    

SERVIN-6 PRIEDAS. PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO SUSITARIMŲ GAIRĖS    

PPROC-1 PRIEDAS. VIEŠIEJI PIRKIMAI    

ENER-1 PRIEDAS. ENERGETIKOS PREKIŲ, ANGLIAVANDENILIŲ IR ŽALIAVŲ SĄRAŠAI    

ENER-2 PRIEDAS. ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS    

ENER-3 PRIEDAS. TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PRIE INFRASTRUKTŪROS NETAIKYMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATSIEJIMAS    

ENER-4 PRIEDAS ELEKTROS JUNGIAMOSIOS LINIJOS PRALAIDUMO KITOS PAROS PREKYBOS LAIKOTARPIUI PASKIRSTYMAS    

AVSAF-1 PRIEDAS TINKAMUMO SKRAIDYTI IR APLINKOSAUGINIS SERTIFIKAVIMAS    

ROAD-1 PRIEDAS. KROVINIŲ VEŽIMAS KELIAIS    

ROAD-2 PRIEDAS. Pavyzdinė leidimo teikti tarptautines reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas forma    

ROAD-3 PRIEDAS. PAVYZDINĖ PARAIŠKOS GAUTI LEIDIMĄ TEIKTI TARPTAUTINES REGULIARIĄSIAS IR SPECIALIAS REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS FORMA    

ROAD-4 PRIEDAS. PAVYZDINĖ KELIONĖS LAPO, NAUDOTINO TEIKIANT VIENKARTINES PASLAUGAS, FORMA    

FISH.1 PRIEDAS    

FISH.2 PRIEDAS    

FISH.3 PRIEDAS    

FISH.4 PRIEDAS. PROTOKOLAS DĖL PRIEIGOS PRIE VANDENŲ    

LAW-1 PRIEDAS. KEITIMASIS DNR, PIRŠTŲ ATSPAUDŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS DUOMENIMIS    

LAW-2 PRIEDAS. KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO DUOMENYS    

LAW-3 PRIEDAS. EUROPOLO KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ NUSIKALTIMŲ RŪŠYS    

LAW-4 PRIEDAS. Eurojusto kompetencijai priklausančių sunkių nusikaltimų rūšys    

LAW-5 PRIEDAS. AREŠTO ORDERIS    

LAW-6 PRIEDAS. Keitimasis nuosprendžių registro informacija. Techninės ir procedūrinės specifikacijos    

LAW-7 PRIEDAS. Terorizmo apibrėžtis    

LAW-8 PRIEDAS. Įšaldymas ir konfiskavimas    

UNPRO-1 PRIEDAS. FINANSINIŲ SĄLYGŲ ĮGYVENDINIMAS    

INST PRIEDAS. GINČŲ SPRENDIMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS    

INST PRIEDAS. ARBITRŲ ELGESIO KODEKSAS    

PROTOKOLAS DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO IR KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SRITYJE IR DĖL SAVITARPIO PAGALBOS VYKDANT SU MUITAIS IR MOKESČIAIS SUSIJUSIUS REIKALAVIMUS    

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS    

II ANTRAŠTINĖ DALIS. ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU PVM    

III ANTRAŠTINĖ DALIS. PAGALBA VYKDANT REIKALAVIMUS    

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS    

V ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS    

PROTOKOLO DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO IR KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SRITYJE IR DĖL SAVITARPIO PAGALBOS VYKDANT SU MUITAIS IR MOKESČIAIS SUSIJUSIUS REIKALAVIMUS PRIEDAS    

PROTOKOLAS DĖL ADMINISTRACINĖS SAVITARPIO PAGALBOS MUITINIŲ VEIKLOS SRITYJE    

PROTOKOLAS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMO    

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS    

II ANTRAŠTINĖ DALIS. TAIKYTINŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYMAS    

III ANTRAŠTINĖ DALIS. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮVAIRIOMIS IŠMOKŲ KATEGORIJOMIS    

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. KITOS NUOSTATOS    

V ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS    

SSC-1 PRIEDAS. TAM TIKROS IŠMOKOS PINIGAIS, KURIOMS PROTOKOLAS NETAIKOMAS    

SSC-2 PRIEDAS. TEISIŲ Į IŠMOKAS NATŪRA APRIBOJIMAS PASIENIO DARBUOTOJŲ ŠEIMOS NARIAMS    

SSC-3 PRIEDAS. PAPILDOMOS TEISĖS PENSININKAMS, GRĮŽTANTIEMS Į KOMPETENTINGĄ VALSTYBĘ    

SSC-4 PRIEDAS. ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS    

SSC-5 PRIEDAS IŠMOKOS IR SUSITARIMAI, LEIDŽIANTYS TAIKYTI SSC.49 STRAIPSNĮ [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas]    

SSC-6 PRIEDAS SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ IR JUNGTINĖS KARALYSTĖS TEISĖS AKTŲ TAIKYMO    

SSC-7 PRIEDAS. ĮGYVENDINIMO DALIS    

SSC-8 PRIEDAS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL SSC.11 STRAIPSNIO [Komandiruoti darbuotojai] TAIKYMO    



EUROPOS SĄJUNGOS BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

PREAMBULĖ

EUROPOS SĄJUNGA BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA

IR

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą paisyti demokratijos principų, teisinės valstybės principo bei žmogaus teisių ir kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu ir klimato kaita, kurie yra esminiai šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų elementai,

PRIPAŽINDAMOS pasaulinio bendradarbiavimo svarbą siekiant spręsti bendro intereso klausimus,

PRIPAŽINDAMOS tarptautinės prekybos ir investicijų skaidrumo svarbą ir naudą visoms suinteresuotosioms šalims,

SIEKDAMOS nustatyti aiškias ir abipusiškai naudingas taisykles, reglamentuojančias Šalių tarpusavio prekybą ir investicijas,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad siekiant užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo valdymą ir teisingą jų aiškinimą ir taikymą, taip pat įsipareigojimų pagal tuos susitarimus vykdymą, svarbu įtvirtinti nuostatas, kuriomis užtikrinamas bendras valdymas, visų pirma ginčų sprendimo ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo taisykles, kuriomis visapusiškai paisoma atitinkamų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teisinių sistemų autonomiškumo ir Jungtinės Karalystės kaip Europos Sąjungos valstybe nare nesančios šalies statuso,

REMDAMOSI savo atitinkamomis teisėmis ir pareigomis pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše sudarytą Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį ir kitas daugiašales bei dvišales bendradarbiavimo priemones,

PRIPAŽINDAMOS kiekvienos Šalies autonomiškumą ir teises savo teritorijoje vykdyti reglamentavimo veiklą taip, kad būtų pasiekti teisėti viešosios politikos tikslai tokiose srityse, kaip visuomenės sveikatos apsauga ir skatinimas, socialinės paslaugos, valstybinis švietimas, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorovė, socialinė ar vartotojų apsauga, gyvūnų gerovė, privatumas ir duomenų apsauga, taip pat kultūros įvairovės skatinimas bei apsauga, kartu siekdamos pagerinti atitinkamą aukštą savo apsaugos lygį,

TIKĖDAMOS nuspėjamos komercinės aplinkos, kurioje darnaus vystymosi ekonominiams, socialiniams ir su aplinka susijusiems aspektams palankiu būdu puoselėjama jų tarpusavio prekyba ir investicijos ir užkertamas kelias prekybos iškraipymui bei nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, teikiama nauda,

PRIPAŽINDAMOS, kad reikalinga plataus užmojo, plataus masto ir subalansuota ekonominė partnerystė, grindžiama vienodomis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir darniu vystymusi, taikant veiksmingą ir patikimą subsidijų bei konkurencijos sistemą ir prisiimant įsipareigojimą išsaugoti atitinkamo aukšto lygio apsaugą darbo ir socialinių standartų, aplinkos, kovos su klimato kaita ir apmokestinimo srityse,

PRIPAŽINDAMOS poreikį įmonėms, įskaitant vidutines įmones, ir jų prekėms bei paslaugoms užtikrinti atvirą ir saugią rinką, sprendžiant nepagrįstų kliūčių prekybai ir investicijoms klausimus,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad įmonėms ir vartotojams svarbu suteikti naujų galimybių naudojantis skaitmenine prekyba ir spręsti nepagrįstų kliūčių duomenų srautams ir prekybai elektroninėmis priemonėmis klausimus, kartu gerbiant Šalių asmens duomenų apsaugos taisykles,

SIEKDAMOS, kad, įgyvendinant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir ekonominės gerovės politiką, taip pat skatinant atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, šiuo Susitarimu būtų prisidedama prie vartotojų gerovės,

ATSIŽVELGDAMOS į tarptautinio susisiekimo oru, keliais ir jūra svarbą keleivių ir krovinių vežimui, taip pat poreikį užtikrinti aukštus transporto paslaugų teikimo tarp Šalių standartus,

PRIPAŽINDAMOS prekybos energija bei žaliavomis ir investicijų į jas naudą, taip pat paramos ekonomiškai efektyvios, švarios ir saugios energijos tiekimo Sąjungai ir Jungtinei Karalystei svarbą,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Šalių suinteresuotumą nustatyti sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas techniniam bendradarbiavimui ir leistų parengti naujus su jungtimis susijusius prekybos susitarimus, kuriais būtų pasiekta visų laikotarpių patikimų ir veiksmingų rezultatų,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir prekyba šiose srityse turėtų būti grindžiami sąžininga konkurencija energetikos rinkose ir nediskriminacine prieiga prie tinklų,

PRIPAŽINDAMOS tvarios energetikos, atsinaujinančių išteklių energijos, visų pirma gaminamos Šiaurės jūroje, ir efektyvaus energijos vartojimo naudą,

NORĖDAMOS skatinti taikiai naudotis prie jų pakrančių esančiais vandenimis ir optimaliai bei teisingai naudoti tuose vandenyse esančius jūrų gyvuosius išteklius, be kita ko, nuolat tvariai valdyti bendrus išteklius,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė yra nepriklausoma pakrantės valstybė, turinti atitinkamų tarptautinėje teisėje nustatytų teisių ir pareigų,

PATVIRTINDAMOS, kad pakrantės valstybių suverenios teisės, kuriomis naudojasi Šalys gyvųjų išteklių paieškos, naudojimo, išsaugojimo ir valdymo savo vandenyse tikslais, turėtų būti įgyvendinamos laikantis tarptautinės teisės principų, įskaitant 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir nuo jų nenukrypstant,

PRIPAŽINDAMOS socialinės saugos teisių, kuriomis naudojasi asmenys, darbo, trumpalaikio buvimo arba gyvenimo šalyje tikslais persikeliantys į kitą Šalį, ir teisių, kuriomis naudojasi jų šeimos nariai bei maitintojo netekę asmenys, koordinavimo svarbą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad bendradarbiavimas tokiose bendro intereso srityse, kaip mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, branduoliniai tyrimai arba kosmosas, Jungtinei Karalystei sąžiningomis ir tinkamomis sąlygomis atitinkamose dalyvaujant Sąjungos programose, bus naudingas abiem Šalims,

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinės Karalystės ir Sąjungos bendradarbiavimas, susijęs su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, išaiškinimu arba patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už jas ir bausmių vykdymu, be kita ko, apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, sudarys sąlygas Jungtinėje Karalystėje ir Sąjungoje stiprinti saugumą,

SIEKDAMOS, kad tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos būtų sudarytas susitarimas, kuriuo būtų nustatytas tokio bendradarbiavimo pagrindas,

PRIPAŽINDAMOS, kad Šalys gali papildyti šį Susitarimą kitais susitarimais, kurie bus neatsiejama šiuo Susitarimu reglamentuojamų bendrų dvišalių santykių dalis, ir kad Susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų yra sudarytas kaip toks papildomasis susitarimas, ir juo Šalims sudaromos sąlygos pagal šį Susitarimą arba bet kurį kitą papildomąjį susitarimą keistis įslaptinta informacija,

SUSITARĖ:



PIRMA DALIS. BENDROSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS

I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos

COMPROV.1 straipsnis. Tikslas

Šiuo Susitarimu, paisant kiekvienos Šalies autonomiškumo bei suvereniteto, nustatomas plataus masto Šalių tarpusavio santykių gerovės ir geros kaimynystės erdvėje, kuriai būdingi bendradarbiavimu grindžiami glaudūs bei taikūs santykiai, pagrindas.

COMPROV.2 straipsnis. Papildomieji susitarimai 

1.    Tais atvejais, kai Sąjunga ir Jungtinė Karalystė tarpusavyje sudaro kitus dvišalius susitarimus, tokie susitarimai yra šio Susitarimo papildomieji susitarimai, jei tuose susitarimuose nenumatyta kitaip. Tokie papildomieji susitarimai yra neatsiejama šiuo Susitarimu reglamentuojamų bendrų dvišalių santykių ir bendros sistemos dalis.

2.    1 dalis taip pat taikoma:

(a)Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės susitarimams ir

(b)Euratomo ir Jungtinės Karalystės susitarimams.

COMPROV.3 straipsnis. Gera valia

1.    Šalys, vadovaudamosi visapusiškos tarpusavio pagarbos ir geros valios principais, padeda viena kitai vykdyti iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylančius uždavinius.

2.    Jos imasi visų reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų vykdomi iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylantys įsipareigojimai, ir nesiima jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo tikslų.

II antraštinė dalis. Aiškinimo principai ir terminų apibrėžtys

COMPROV.13 straipsnis. Tarptautinė viešoji teisė

1.    Šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo nuostatos aiškinamos vadovaujantis geros valios principu, atsižvelgiant į jose vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę jų kontekste ir atsižvelgiant į susitarimo objektą bei tikslą pagal paprotines tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, įskaitant 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje sudarytoje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės kodifikuotas taisykles.

2.    Didesnio aiškumo sumetimais nei šiuo Susitarimu, nei bet kuriuo papildomuoju susitarimu nenustatoma pareiga jų nuostatas aiškinti pagal bet kurios Šalies vidaus teisę.

3.    Didesnio aiškumo sumetimais bet kurios Šalies teismų atliekamas šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos Šalies teismams.

COMPROV.16 straipsnis. Privačių asmenų teisės

1.    Nedarant poveikio MOBI.SSC.67 straipsniui [Individualių teisių apsauga] ir išskyrus Sąjungos atveju trečią dalį [Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas], nė viena šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostata nereiškia, jog ja asmenims suteikiama teisių ar nustatoma pareigų, išskyrus pagal tarptautinę viešąją teisę nustatytas Šalių tarpusavio teises ir pareigas, ar leidžiama šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą tiesiogiai taikyti Šalių vidaus teisinėse sistemose.

2.    Šalis negali numatyti teisės pareikšti ieškinį kitai Šaliai pagal savo teisę remdamasi tuo, kad ta kita Šalis veikė pažeisdama šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą.

COMPROV.17 straipsnis. Terminų apibrėžtys 

1.    Jei nenurodyta kitaip, šiame Susitarime ir bet kuriame papildomajame susitarime vartojamų terminų apibrėžtys yra šios: 

(a)duomenų subjektas ‒ fizinis asmuo, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti ‒ tai asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelias to asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

(b)diena – kalendorinė diena;

(c)valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;

(d)asmens duomenys ‒ bet kokia informacija, susijusi su duomenų subjektu;

(e)valstybė – valstybė narė arba Jungtinė Karalystė, atsižvelgiant į kontekstą;

(f)Šalies teritorija – kiekvienos Šalies atžvilgiu reiškia teritorijas, kurioms Susitarimas taikomas pagal FINPROV.1 straipsnį [Teritorinio taikymo sritis];

(g)pereinamasis laikotarpis – Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis ir

(h)Susitarimas dėl išstojimo – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, įskaitant jo protokolus.

2.    Bet kokios nuorodos į Sąjungą, Šalį ar Šalis šiame Susitarime ar bet kuriame papildomajame susitarime neaiškinamos taip, kad įtrauktų Europos atominės energijos bendriją, jeigu nenurodyta kitaip arba jeigu kitaip būtina atsižvelgiant į kontekstą.

III antraštinė dalis. Institucinė struktūra

INST.1 straipsnis. Partnerystės taryba

1.    Įsteigiama Partnerystės taryba. Ją sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Partnerystės taryba gali posėdžiauti įvairių sudėčių, priklausomai nuo svarstomų klausimų.

2.    Partnerystės tarybai bendrai pirmininkauja Europos Komisijos narys ir ministro lygio Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovas. Jis posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

3.    Partnerystės taryba prižiūri, kaip siekiama šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo tikslų. Ji prižiūri šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo įgyvendinimą ir taikymą ir sudaro tam palankesnes sąlygas. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Partnerystės tarybą bet kokiu klausimu, susijusiu su šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo įgyvendinimu, taikymu ir aiškinimu.

4.    Partnerystės taryba turi įgaliojimus:

(a)priimti sprendimus visais šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime numatytais klausimais;

(b)teikti rekomendacijas Šalims dėl šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo įgyvendinimo ir taikymo;

(c)šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime numatytais atvejais sprendimu priimti šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo pakeitimus;

(d)išskyrus kiek tai susiję su pirmos dalies [Bendros ir institucinės nuostatos] III antraštine dalimi [Institucinė struktūra], iki ketvirtųjų metų, einančių po šio Susitarimo įsigaliojimo, pabaigos priimti sprendimus, kuriais iš dalies keičiamas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas, jei tokie pakeitimai yra būtini klaidoms ar praleidimams ištaisyti arba kitiems trūkumams pašalinti;

(e)aptarti visus klausimus, susijusius su sritimis, kurioms taikomas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas;

(f)perduoti Prekybos partnerystės komitetui arba specialiajam komitetui tam tikrus savo įgaliojimus, išskyrus INST.1 straipsnio [Partnerystės taryba] 4 dalies g punkte nurodytus įgaliojimus ir pareigas;

(g)sprendimu įsteigti specialiuosius prekybos komitetus ir specialiuosius komitetus, nenurodytus INST.2 straipsnio [Komitetai] 1 dalyje, panaikinti bet kurį specialųjį prekybos komitetą arba specialųjį komitetą arba pakeisti jam pavestas užduotis; ir

(h)teikti rekomendacijas Šalims dėl asmens duomenų perdavimo konkrečiose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas.

5.    Partnerystės tarybos darbą reglamentuoja INST-1 priede [Partnerystės tarybos ir komitetų darbo tvarkos taisyklės] išdėstytos darbo tvarkos taisyklės. Partnerystės taryba gali tą priedą iš dalies pakeisti.

INST.2 straipsnis. Komitetai

1.    Įsteigiami šie komitetai:

(a)Prekybos partnerystės komitetas, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio [Prekyba] I‒VII antraštinių dalių, VIII antraštinės dalies 4 skyriaus [Energetikos prekės ir žaliavos] ir IX‒XII antraštinių dalių, antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] bei ENER-2 priedo [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(b)Specialusis prekybos komitetas prekių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 1 skyriaus ir antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies ketvirto skyriaus [Energetikos prekės ir žaliavos] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(c)Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 ir 5 skyrių, Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje ir nuostatų dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų, muitinio įvertinimo ir suremontuotų prekių taikymo sritį patenkančius klausimus;

(d)Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 3 skyriaus taikymo sritį patenkančius klausimus;

(e)Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 4 skyrių ir antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies [Energetika] ENER.25 straipsnį [Bendradarbiavimas standartų srityje] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(f)Specialusis prekybos komitetas paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio II‒IV antraštinių dalių ir antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies 4 skyriaus [Energetikos prekės ir žaliavos] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(g)Specialusis prekybos komitetas intelektinės nuosavybės klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

(h)Specialusis prekybos komitetas viešųjų pirkimų klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio VI antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

(i)Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio X antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

(j)Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies ir ENER-2 priedo [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(k)Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo klausimais, sprendžiantis klausimus, kuriems taikomas Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais ir muitais;]

(l)Specialusis energetikos komitetas:

(I)kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies, išskyrus 4 skyrių [Energetikos prekės ir žaliavos] ir ENER.25 straipsnį [Bendradarbiavimas standartų srityje] ir ENER-2 priedą [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS], taikymo sritį patenkančius klausimus ir

(II)kuris gali aptarti klausimus, susijusius su antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies ketvirtu skyriumi [Energetikos prekės ir žaliavos] ir ENER.25 straipsniu [Bendradarbiavimas standartų srityje], ir tais klausimais teikti ekspertines žinias atitinkamam specialiajam prekybos komitetui;

(m)Specialusis oro susisiekimo komitetas, kuris sprendžia į antros dalies antro podalio I antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

(n)Specialusis aviacijos saugos komitetas, kuris sprendžia į antros dalies antro podalio II antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

(o)Specialusis kelių transporto komitetas, kuris sprendžia į antros dalies trečio podalio [Kelių transportas] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(p)Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas, kuris sprendžia į antros dalies ketvirto podalio ir Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikymo sritį patenkančius klausimus;

(q)Specialusis žuvininkystės komitetas, kuris sprendžia į antros dalies penkto podalio [Žuvininkystė] taikymo sritį patenkančius klausimus;

(r)Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas, kuris sprendžia į trečios dalies [Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas] taikymo sritį patenkančius klausimus; ir

(s)Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas, kuris sprendžia į penktos dalies [Sąjungos programos] taikymo sritį patenkančius klausimus.

2.    Klausimais, susijusiais su antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] pirmo podalio [Prekyba] I‒VII antraštinėmis dalimis, VIII antraštinės dalies 4 skyriumi [Energetikos prekės ir žaliavos] ir IX‒XII antraštinėmis dalimis ir ENER-2 priedu [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS], 1 dalyje nurodytas Prekybos partnerystės komitetas turi įgaliojimus:

(a)padėti Partnerystės tarybai vykdyti jai pavestas užduotis ir visų pirma atsiskaityti Partnerystės tarybai, taip pat vykdyti visas šios jai pavestas užduotis;

(b)prižiūrėti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas;

(c)priimti sprendimus arba teikti rekomendacijas šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime nurodytais atvejais arba kai Partnerystės taryba yra jai perdavusi tokius įgaliojimus;

(d)prižiūrėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiųjų prekybos komitetų veiklą;

(e)nedarant poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai [Ginčų sprendimas], ieškoti tinkamiausių būdų išvengti bet kokių galinčių kilti su šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo aiškinimu ir taikymu susijusių sunkumų arba juos pašalinti;

(f)naudotis įgaliojimais, kuriuos pagal INST.1 straipsnio [Partnerystės taryba] 4 dalies f punktą jam perdavė Partnerystės taryba;

(g)sprendimu įsteigti specialiuosius prekybos komitetus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje, panaikinti bet kurį tokį specialųjį prekybos komitetą arba pakeisti jiems pavestas užduotis; ir

(h)įsteigti, prižiūrėti, koordinuoti ir panaikinti darbo grupes arba perduoti jų priežiūrą specialiajam prekybos komitetui.

3.    Klausimais, susijusiais su savo kompetencijos sritimi, specialieji prekybos komitetai turi įgaliojimus:

(a)stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas, ir užtikrinti tinkamą jo veikimą;

(b)padėti Prekybos partnerystės komitetui vykdyti jam pavestas užduotis ir visų pirma atsiskaityti Prekybos partnerystės komitetui, taip pat vykdyti visas šio jiems pavestas užduotis;

(c)atlikti parengiamąjį techninė darbą, reikalingą tam, kad Partnerystės taryba ir Prekybos partnerystės komitetas galėtų vykdyti jiems pavestas funkcijas, be kita ko, tais atvejais, kai tie organai turi priimti sprendimus arba rekomendacijas;

(d)priimti sprendimus visais šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime numatytais klausimais;

(e)nedarant poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai [Ginčų sprendimas] aptarti techninius klausimus, kylančius įgyvendinant šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą; ir

(f)sudaryti sąlygas Šalims keistis informacija, aptarti geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis įgyvendinimo patirtimi.

4.    Klausimais, susijusiais su savo kompetencijos sritimi, specialieji komitetai turi įgaliojimus:

(a)stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba bet kuris papildomasis susitarimas, ir užtikrinti tinkamą jo veikimą;

(b)padėti Partnerystės tarybai vykdyti jai pavestas užduotis ir visų pirma atsiskaityti Partnerystės tarybai, taip pat vykdyti visas šios jai pavestas užduotis;

(c)priimti sprendimus, įskaitant pakeitimus, ir rekomendacijas visais klausimais šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime nustatytais atvejais arba kai Partnerystės taryba yra pagal INST.1 straipsnio [Partnerystės taryba] 4 dalies f punktą perdavusi savo įgaliojimus specialiajam komitetui;

(d)aptarti techninius klausimus, kylančius įgyvendinant šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą;

(e)sudaryti sąlygas Šalims keistis informacija, aptarti geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis įgyvendinimo patirtimi;

(f)įsteigti, prižiūrėti, koordinuoti ir panaikinti darbo grupes; ir

(g)sudaro sąlygas konsultuotis pagal šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.13 straipsnio [Konsultacijos] 7 dalį.

5.    Komitetus sudaro abiejų Šalių atstovai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atstovai komitetuose turėtų tinkamų ekspertinių žinių aptariamais klausimais.

6.    Prekybos partnerystės komitetui bendrai pirmininkauja vyriausiasis Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas, atsakingi už su prekyba susijusius klausimus, arba jų paskirti asmenys. Jis posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

7.    Specialiesiems prekybos komitetams ir specialiesiems komitetams bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip arba jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, jie posėdžiauja ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

8.    Komitetai bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

9.    Komitetų darbą reglamentuoja INST-X priede [Partnerystės tarybos ir komitetų darbo tvarkos taisyklės] išdėstytos darbo tvarkos taisyklės.

10.    Nukrypstant nuo 9 dalies, komitetas gali priimti ir vėliau iš dalies pakeisti jo darbą reglamentuojančias taisykles.

INST.3 straipsnis. Darbo grupės

1.    Įsteigiamos šios darbo grupės:

a) Ekologiškų produktų darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

b) Motorinių transporto priemonių ir dalių darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

c) Vaistų darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

d) Socialinės apsaugos koordinavimo darbo grupė, prižiūrima Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto.

2.    Darbo grupės, prižiūrimos komitetų, padeda jiems vykdyti jų užduotis, visų pirma atlieka su komitetais susijusį parengiamąjį darbą ir vykdo visas šių joms pavestas užduotis.

3.    Darbo grupes sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, joms bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas.

4.    Darbo grupės bendru sutarimu nustato savo darbo tvarkos taisykles, posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

INST.4 straipsnis. Sprendimai ir rekomendacijos

1.    Partnerystės tarybos arba atitinkamais atvejais komiteto priimti sprendimai yra privalomi Šalims ir visiems pagal šį Susitarimą ir bet kurį papildomąjį susitarimą įsteigtiems organams, įskaitant šeštos dalies I antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas] nurodytą arbitražo teismą. Rekomendacijos nėra privalomos.

2.    Partnerystės taryba arba atitinkamais atvejais komitetas sprendimus priima ir rekomendacijas teikia bendru sutarimu.

INST.5 straipsnis. Parlamentinis bendradarbiavimas

1.    Europos Parlamentas ir Jungtinės Karalystės Parlamentas gali įsteigti iš Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Parlamento narių sudarytą Parlamentinę partnerystės asamblėją, kurioje būtų keičiamasi nuomonėmis apie partnerystę.

2.    Sudaryta Parlamentinė partnerystės asamblėja:

(a)gali prašyti Partnerystės tarybos pateikti reikiamą informaciją apie šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo įgyvendinimą, o ši Asamblėjai pateikia prašomą informaciją;

(b)informuojama apie Partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas ir

(c)gali teikti rekomendacijas Partnerystės tarybai.

INST.6 straipsnis. Pilietinės visuomenės dalyvavimas

Šalys konsultuojasi su pilietine visuomene dėl šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo įgyvendinimo, visų pirma palaikydama ryšius su INST.7 straipsnyje [Vidaus patariamosios grupės] ir INST.8 straipsnyje [Pilietinės visuomenės forumas] nurodytomis vidaus patariamosiomis grupėmis ir pilietinės visuomenės forumu.

INST.7 straipsnis. Vidaus patariamosios grupės

1.    Kiekviena Šalis klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas ir bet kuris papildomasis susitarimas, konsultuojasi su nauja ar esama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis, atstovaujančiomis nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant nevyriausybines organizacijas, verslo ir darbdavių organizacijoms, taip pat profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse. Kiekviena Šalis gali sušaukti skirtingų sudėčių vidaus patariamąją grupę ar grupes, siekdama aptarti įvairių šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

2.    Kiekviena Šalis apsvarsto jos vidaus patariamosios grupės ar grupių pateiktą nuomonę ar rekomendacijas. Kiekvienos Šalies atstovai siekia bent kartą per metus konsultuotis su savo atitinkama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis. Susitikimai gali būti rengiami virtualiojo ryšio priemonėmis.

3.    Siekdama didinti visuomenės informuotumą apie vidaus patariamąsias grupes, kiekviena Šalis stengiasi skelbti savo vidaus patariamojoje grupėje ar grupėse dalyvaujančių organizacijų sąrašą ir informaciją apie tos grupės ar tų grupių kontaktinį punktą.

4.    Šalys skatina savo atitinkamų vidaus patariamųjų grupių sąveiką, be kita ko, kai įmanoma, keisdamosi jų narių kontaktiniais duomenimis.

INST.8 straipsnis. Pilietinės visuomenės forumas

1.    Šalys sudaro palankesnes sąlygas sudaryti Pilietinės visuomenės forumą, kuris vestų dialogą dėl šio Susitarimo antros dalies įgyvendinimo. Partnerystės taryba priima forumo veiklos gaires.

2.    Jei Šalys nesusitarė kitaip, Pilietinės visuomenės forumo susitikimai rengiami bet vieną kartą per metus. Pilietinės visuomenės forumo posėdžiai gali būti rengiami virtualiojo ryšio priemonėmis.

3.    Pilietinės visuomenės forume gali dalyvauti kiekvienos Šalies teritorijoje įsteigtos nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant INST.7 straipsnyje [Vidaus patariamosios grupės] nurodytų vidaus patariamųjų grupių narius. Kiekviena Šalis skatina proporcingą atstovavimą, be kita ko, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo ir darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse.



ANTRA DALIS. PREKYBA, TRANSPORTAS, ŽVEJYBA IR KITI SUSITARIMAI

PIRMAS PODALIS. PREKYBA

I antraštinė dalis. Prekyba prekėmis

1 skyrius. Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką (įskaitant prekybos teisių gynimo priemones)

GOODS.1 straipsnis. Tikslas

Šio skyriaus tikslas – laikantis šio Susitarimo nuostatų lengvinti ir išlaikyti liberalizuotą Šalių tarpusavio prekybą prekėmis.

GOODS.2 straipsnis. Taikymo sritis

Jeigu nenumatyta kitaip, šis skyrius taikomas Šalies prekybai prekėmis.

GOODS.3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)konsuliniai formalumai – procedūra, kurią reikia atlikti norint gauti importuojančios Šalies konsulo, esančio eksportuojančios Šalies ar trečiosios šalies teritorijoje, sąskaitą faktūrą ar komercinės sąskaitos faktūros patvirtinimą, kilmės sertifikatą, manifestą, siuntėjo eksporto deklaraciją ar bet kokį kitą su importuojama preke susijusį muitinės dokumentą;

(b)Muitinio įvertinimo sutartis – Sutartis dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo;

(c)eksporto licencijų išdavimo procedūra – licencijų išdavimu vadinama arba nevadinama administracinė procedūra, Šalies naudojama taikant eksporto licencijų išdavimo režimus, pagal kuriuos kaip išankstinė eksporto iš tos Šalies sąlyga atitinkamai administracinei institucijai turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo procedūrų tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;

(d)importo licencijų išdavimo procedūra – licencijų išdavimu vadinama arba nevadinama administracinė procedūra, Šalies naudojama taikant importo licencijų išdavimo režimus, pagal kuriuos kaip išankstinė importo į importuojančios Šalies teritoriją sąlyga atitinkamai administracinei institucijai ar institucijoms turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;

(e)kilmės statusą turinčios prekės – jeigu nenumatyta kitaip, šios antraštinės dalies 2 skyriuje [Prekių kilmės taisyklės] nustatytas prekių kilmės taisykles atitinkančios prekės

(f)veiklos rezultatų reikalavimas:

(I)reikalavimas eksportuoti tam tikrą kiekį, tam tikros vertės ar procentinę dalį prekių;

(II)reikalavimas importuojamas prekes pakeisti importo licenciją išduodančios Šalies prekėmis;

(III)reikalavimas importo licenciją naudojančiam asmeniui pirkti kitas prekes importo licenciją išdavusios Šalies teritorijoje arba teikti pirmenybę joje pagamintoms prekėms;

(IV)reikalavimas importo licenciją naudojančiam asmeniui importo licenciją išdavusios Šalies teritorijoje gaminti prekes, nustatant, kokią jų kiekio, vertės ar procentinę dalį turi sudaryti vidaus turinys, arba

(V)reikalavimas, kuris yra kaip nors susiejamas su importo apimtimi ar verte, su eksporto apimtimi ar verte arba su užsienio valiutos srautais;

(g)perdaryta prekė – SS 32, 40, 84–90, 94 arba 95 skirsniams priskiriama prekė:

(I)kuri visa ar tam tikros jos dalys yra gautos iš naudotų prekių;

(II)kurios tikėtina naudojimo trukmė ir eksploatacinės savybės yra panašios kaip tokių naujų prekių ir

(III)kuriai suteikta garantinė apsauga, lygiavertė suteikiamai tokioms naujoms prekėms; ir

(h)remontas – bet kokia su preke atliekama perdirbimo operacija, kuria siekiama pašalinti veikimo trūkumus ar materialinį pažeidimą, kad prekė atliktų savo pirminę funkciją, arba užtikrinti, kad ji atitiktų techninius jos naudojimo reikalavimus. Prekės remontui taip pat priskiriamas atkūrimas ir techninė priežiūra, galintys lemti prekės vertės padidėjimą, nes atkuriama tos prekės pirminė funkcija, tačiau nepriskiriamos operacijos ar procesai:

(I)kuriais sunaikinamos esminės prekės charakteristikos arba sukuriama nauja ar komerciškai skirtinga prekė;

(II)kuriais nebaigta prekė paverčiama pagaminta preke arba

(III)kurie naudojami prekės techninėms charakteristikoms pagerinti.

GOODS.3A straipsnis. Prekių klasifikavimas

Prekės, kuriomis pagal šį Susitarimą tarpusavyje prekiauja Šalys, klasifikuojamos remiantis atitinkama kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūra, suderinta su Suderinta sistema.

GOODS.4 straipsnis. Nacionalinis vidaus apmokestinimo ir reglamentavimo režimas

Kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą pagal GATT 1994 III straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Šiuo tikslu GATT 1994 III straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

GOODS.4A straipsnis. Tranzito laisvė

Kiekviena Šalis į kitos Šalies arba bet kurios kitos trečiosios šalies teritoriją arba iš jos vežamoms prekėms suteikia tranzito laisvę ir tarptautiniu tranzitu vežamas prekes per savo teritoriją leidžia vežti patogiausiais maršrutais. Šiuo tikslu GATT 1994 V straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi. Šalys susitaria, kad GATT 1994 V straipsnis apima energetikos prekių judėjimą, inter alia, vamzdynais arba elektros tinklais.

GOODS.5 straipsnis. Muitų draudimas

Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, visų kitos Šalies kilmės prekių muitai yra draudžiami.

GOODS.6 straipsnis. Eksporto muitai, mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai

1.Šalis į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato arba nepalieka galioti jokio muito, mokesčio ar kito bet kokios rūšies privalomojo mokėjimo; taip pat į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms nenustato jokių vidaus mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, didesnių nei būtų nustatyti vidaus suvartojimui skirtoms panašioms prekėms.

2.Šiame straipsnyje terminas „kitas bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas“ neapima rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų, kurie leidžiami pagal GOODS.7 straipsnį [Rinkliavos ir formalumai].

GOODS.7 straipsnis. Rinkliavos ir formalumai

1.Rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, Šalies nustatyti kitos Šalies importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, negali viršyti apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų ir jais negali būti netiesiogiai teikiama apsauga vidaus prekėms arba fiskaliniais tikslais apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės. Šalis importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų ad valorem pagrindu.

2.Kiekviena Šalis gali rinkti mokesčius arba reikalauti atlyginti išlaidas tik tais atvejais, kai suteikiamos konkrečios paslaugos, pavyzdžiui:

(a)kai prašoma, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose;

(b)atliekama prekių analizė ar ekspertizė ir reikia apmokėti prekių grąžinimo pareiškėjui pašto išlaidas, ypač kai tai susiję su sprendimais dėl privalomosios informacijos ar informacijos apie muitinės įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą teikimu;

(c)prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami tikrinimo tikslais arba prekės naikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu, ir

(d)taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, jei jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos.

3.Kiekviena Šalis nedelsdama oficialioje interneto svetainėje paskelbia visas jos taikomas su importu ar eksportu susijusias rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus taip, kad vyriausybės, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Skelbiant šią informaciją nurodoma, kokiu pagrindu už paslaugą renkama rinkliava ar privalomasis mokėjimas, atsakinga institucija, mokėtina rinkliavos ar privalomojo mokėjimo suma, taip pat mokėjimo laikas ir būdas. Jei nustatomos naujos rinkliavos ir privalomieji mokėjimai arba keičiami esami, jie nerenkami, kol pagal šią dalį nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

4.Šalis nereikalauja, kad dėl importuojamų kitos Šalies prekių būtų atliekami konsuliniai formalumai, taip pat nerenka susijusių rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų.

GOODS.8 straipsnis. Suremontuotos prekės

1.Šalis muitų netaiko prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, į jos teritoriją pakartotinai įvežamoms po to, kai tos prekės iš jos teritorijos į kitos Šalies teritoriją buvo laikinai eksportuotos tam, kad būtų suremontuotos.

2.1 dalis netaikoma su garantija, į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu importuotoms prekėms, kurios eksportuojamos remontuoti, tačiau vėliau su garantija, į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu nereimportuojamos.

3.Šalis netaiko muitų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, iš kitos Šalies teritorijos laikinai importuojamoms remontuoti.

GOODS.9 straipsnis. Perdarytos prekės

1.Šalis kitos Šalies perdarytoms prekėms taiko režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį taiko lygiavertėms naujoms prekėms.

2.GOODS.10 straipsnis [Importo ir eksporto apribojimai] taikomas perdarytų prekių importo ir eksporto draudimams ar apribojimams. Jeigu Šalis nustato arba palieka galioti importo ir eksporto draudimus ar apribojimus naudotoms prekėms, perdarytoms prekėms ji tų priemonių netaiko.

3.Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės, jas paskirstant ar parduodant jos teritorijoje, būtų identifikuotos kaip tokios ir kad atitiktų visus lygiavertėms naujoms prekėms taikytinus reikalavimus.

GOODS.10 straipsnis. Importo ir eksporto apribojimai

1.Šalis nenustato arba nepalieka galioti draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms ar eksportuoti parduodamoms prekėms, išskyrus pagal GATT 1994 XI straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Šiuo tikslu GATT 1994 XI straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2.Šalis nenustato arba nepalieka galioti:

(a)reikalavimų dėl eksporto ir importo kainų, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama vykdant įsakymus dėl kompensacinių ir antidempingo muitų bei įsipareigojimų, arba

(b)nuostatų, kuriomis importo licencijų išdavimas susiejamas su veiklos rezultatų reikalavimu.

GOODS.11 straipsnis. Importo ir eksporto monopoliai

Šalis nepaskiria arba nepalieka toliau veikti importo ar eksporto monopolių. Šiame straipsnyje importo arba eksporto monopolis reiškia Šalies subjektui suteiktą išimtinę teisę arba įgaliojimą importuoti prekę iš kitos Šalies arba eksportuoti prekę į kitą Šalį.

GOODS. 13 straipsnis. Importo licencijų išdavimo procedūros

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos importo licencijų išdavimo procedūros, taikytinos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, būtų taikomos nešališkai ir administruojamos sąžiningai, teisingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

2.Šalis licencijų išdavimo procedūras kaip importo į jos teritoriją iš kitos Šalies teritorijos sąlygą nustato arba palieka galioti tik tuo atveju, jei pagrįstai neturi galimybių taikyti kitų administraciniam tikslui pasiekti tinkamų procedūrų.

3.Šalis nenustato arba nepalieka galioti jokių neautomatinių importo ar eksporto licencijų išdavimo procedūrų, išskyrus atvejus, kai to reikia su šiuo Susitarimu suderintai priemonei įgyvendinti. Tokią neautomatinio importo licencijų išdavimo procedūrą nustatanti Šalis aiškiai nurodo ta procedūra įgyvendinamą priemonę.

4.Kiekviena Šalis visas importo licencijų išdavimo procedūras nustato ir administruoja vadovaudamasi PPO sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos (toliau – Sutartis dėl importo licencijų išdavimo tvarkos) 1–3 straipsniais. Todėl Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

5.Bet kuri Šalis, nustatanti arba keičianti bet kurią importo licencijų išdavimo procedūrą, visą susijusią informaciją paskelbia internete oficialioje svetainėje. Ši informacija pateikiama, kai tik tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki naujos arba pakeistos licencijų išdavimo procedūros taikymo pradžios dienos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip taikymo dieną. Į šią informaciją įtraukiami duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 5 straipsnį.

6.Kitos Šalies prašymu Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, susijusią su bet kuria importo licencijų išdavimo procedūra, kurią ji ketina nustatyti ar palieka galioti, įskaitant Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniuose nurodytą informaciją.

7.Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų importo licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti savo pareigų ar įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas arba pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus.

GOODS. 14 straipsnis. Eksporto licencijų išdavimo procedūros

1.Kiekviena Šalis paskelbia kiekvieną naują eksporto licencijų išdavimo procedūrą arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus taip, kad vyriausybės, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Tokia informacija skelbiama, kai tik tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip tos procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo dieną, ir, kai tinkama, ji paskelbiama atitinkamose vyriausybės interneto svetainėse.

2.Skelbiant eksporto licencijų išdavimo procedūras pateikiama ši informacija:

(a)eksporto licencijų išdavimo procedūrų arba šių procedūrų pakeitimų tekstas;

(b)prekės, kurioms taikoma kiekviena licencijų išdavimo procedūra;

(c)kiekvienos procedūros atveju – prašymo išduoti licenciją teikimo proceso aprašymas ir visi kriterijai, kuriuos pareiškėjas turi atitikti, kad galėtų pateikti prašymą išduoti licenciją, pavyzdžiui, veiklos licencijos turėjimas, investicijos sukūrimas ar išlaikymas arba tam tikra įsisteigimo forma veiklai Šalies teritorijoje vykdyti;

(d)kontaktinis punktas ar punktai, į kuriuos suinteresuotieji asmenys gali kreiptis norėdami gauti daugiau informacijos apie eksporto licencijų išdavimo sąlygas;

(e)administracinė institucija ar institucijos, kurioms reikia teikti prašymą ar kitus susijusius dokumentus;

(f)bet kurios priemonės ar priemonių, kuri (-ios) įgyvendinama (-os) taikant eksporto licencijų išdavimo procedūrą, aprašymas;

(g)laikotarpis, kuriuo galios kiekviena eksporto licencijų išdavimo procedūra, išskyrus atvejus, kai procedūra galios tol, kol bus paskelbta nauja informacija apie jos atšaukimą ar pakeitimą;

(h)jeigu Šalis licencijų išdavimo procedūrą ketina naudoti eksporto kvotai administruoti, – visas kvotos kiekis ir, jei taikytina, vertė, taip pat kvotos naudojimo pradžios ir pabaigos datos, ir

(i)visos nuostatos ir išimtys, kuriomis pakeičiamas reikalavimas gauti eksporto licenciją, prašymo taikyti tas nuostatas ar išimtis pateikimo tvarka ir jų suteikimo kriterijai.

3.Per 45 dienas nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša apie savo esamas eksporto licencijų išdavimo procedūras. Apie visas naujas eksporto licencijų išdavimo procedūras arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša per 60 dienų nuo jų paskelbimo. Pranešant nurodomi šaltiniai, kuriuose skelbiama pagal 2 dalį reikalaujama informacija, ir, kai tinkama, atitinkamų valdžios institucijų interneto svetainių adresai.

4.Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų eksporto licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus, įskaitant Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės, Australijos grupę, Branduolinių tiekėjų grupę ir Raketų technologijų kontrolės režimą, arba nustatyti, palikti galioti arba įgyvendinti nepriklausomus sankcijų režimus.

GOODS.15 straipsnis. Muitinis įvertinimas

Kiekviena Šalis į jos teritoriją importuojamų kitos Šalies prekių muitinę vertę nustato remdamasi GATT 1994 VII straipsniu ir Muitinio įvertinimo sutartimi. Šiuo tikslu GATT 1994 VII straipsnis, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas, taip pat Muitinio įvertinimo sutarties 1–17 straipsniai, įskaitant jos aiškinamąsias pastabas, mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

GOODS.16 straipsnis. Naudojimasis lengvatomis

1.Siekdamos stebėti, kaip veikia šis Susitarimas, ir skaičiuoti naudojimosi lengvatomis rodiklius, Šalys kasmet keičiasi 10 metų laikotarpio, prasidedančio praėjus vieniems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, importo statistiniais duomenimis. Jeigu Prekybos partnerystės komitetas nenusprendžia kitaip, šis laikotarpis savaime pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui, o vėliau Prekybos partnerystės komitetas gali nuspręsti jį pratęsti dar kartą.

2.Keičiamasi turimais paskutiniųjų kalendorinių metų kitos Šalies prekių importo statistiniais duomenimis, įskaitant vertės ir, kai taikoma, kiekio duomenis, kurie pateikiami muitų tarifų eilutės lygmeniu ir suskirstomi pagal prekes, kurioms pagal šį Susitarimą taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, ir prekes, kurioms toks režimas netaikomas.

GOODS.17 straipsnis. Prekybos teisių gynimo priemonės

1.Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 VI straipsnį, Antidempingo susitarimą, SKP sutartį, GATT 1994 XIX straipsnį, Susitarimą dėl apsaugos priemonių ir Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

2.Šios antraštinės dalies 2 skyrius [Prekių kilmės taisyklės] netaikomas antidempingo, kompensacinių ir apsaugos priemonių tyrimams bei priemonėms.

3.Kiekviena Šalis antidempingo ir kompensacines priemones taiko laikydamasi Antidempingo susitarimo bei SKP sutarties reikalavimų ir sąžiningo bei skaidraus proceso.

4.Kiekvienam suinteresuotajam asmeniui antidempingo arba kompensacinių priemonių tyrimo 1 metu suteikiama galimybė visapusiškai ginti savo interesus, nebent tai nepagrįstai trukdytų laiku užbaigti tyrimą. 

5.Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, vadovaudamasi Šalies teisės aktais, gali apsvarstyti, ar nustatytinas antidempingo muitas turi būti lygus visam dempingo skirtumui, ar už jį mažesnis.

6.Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, svarstydama jai pateiktą informaciją, pagal Šalies teisės aktus sprendžia, ar antidempingo arba kompensacinio muito nustatymas prieštarautų viešajam interesui.

7.Šalis tai pačiai prekei tuo pačiu metu nenustato arba nepalieka galioti:

(a)priemonės pagal Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį ir

(b)priemonės pagal GATT 1994 XIX straipsnį ir Apsaugos priemonių susitarimą.

8.Šio straipsnio 1–6 dalims netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas].

GOODS.18 straipsnis. Esamų PPO tarifinių kvotų naudojimas

1.Vienos Šalies kilmės produktai negali būti importuojami į kitą Šalį pagal 2 dalyje apibrėžtas esamas PPO tarifines kvotas. Tai apima tarifines kvotas, kurios Šalims skiriamos GATT XXVIII straipsnio derybomis, Europos Sąjungos inicijuotomis PPO dokumentu G/SECRET/42/Add.2, o Jungtinės Karalystės – PPO dokumentu G/SECRET/44, ir kaip nustatyta kiekvienos Šalies atitinkamuose vidaus teisės aktuose. Taikant šį straipsnį produktų kilmės statusas nustatomas pagal importuojančioje Šalyje taikomas nelengvatines prekių kilmės taisykles.

2.1 dalyje terminas „esamos PPO tarifinės kvotos“ reiškia tarifines kvotas, kurios yra Europos Sąjungai skirtos PPO nuolaidos, įtraukos į ES 28 nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašo projektą, pagal GATT 1994, PPO pateiktą dokumente G/MA/TAR/RS/506 su pakeitimais, padarytais dokumentais G/MA/TAR/RS/506/Add.1 ir G/MA/TAR/RS/506/Add.2.

GOODS.19 straipsnis. Muitų teisės aktų pažeidimo ar apėjimo atveju taikomos priemonės

1.Šalys bendradarbiauja, kad užkirstų kelią muitų teisės aktų pažeidimo ar apėjimo veiksmams, juos išaiškintų ir su jais kovotų, laikydamosi savo pareigų pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių [Prekių kilmės taisyklės] ir Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje. Kiekviena Šalis imasi tinkamų ir palyginamų priemonių, kad apsaugotų savo ir kitos Šalies finansinius interesus, susijusius su muitų, taikomų į Jungtinės Karalystės arba Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, surinkimu. 

2.Atsižvelgiant į tai, kad pagal 7 dalį reikalavimus atitinkantiems prekiautojams gali būti taikoma išimtis, Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, jeigu:

a) ta Šalis, remdamasi objektyvia, įtikinama ir patikrinama informacija, nustato, kad sistemingai ir dideliu mastu pažeidžiami arba apeinami muitų teisės aktai, ir

b) kita Šalis pakartotinai ir nepagrįstai atsisako vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas arba kitaip jų nevykdo.

3.2 dalyje nurodytą faktą nustačiusi Šalis apie jį praneša Prekybos partnerystės komitetui ir Prekybos partnerystės komitete pradeda konsultacijas su kita Šalimi, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

4.Jeigu Šalys dėl abipusiškai priimtino sprendimo nesusitaria per tris mėnesius nuo pranešimo, minėtą faktą nustačiusi Šalis gali nuspręsti laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams. Šiuo atveju minėtą faktą nustačiusi Šalis apie laikinąjį sustabdymą, įskaitant numatomą laikinojo sustabdymo taikymo laikotarpį, nedelsdama praneša Prekybos partnerystės komitetui.

5.Laikinasis sustabdymas taikomas tik tokį laikotarpį, kurio reikia pažeidimams arba vengimui pašalinti ir atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Atitinkama Šalis nuolat peržiūri padėtį, o nusprendusi, kad laikinasis sustabdymas nebėra būtinas, jo taikymą nutraukia anksčiau, nei baigsis laikotarpis, apie kurį pranešta Prekybos partnerystės komitetui. Jeigu pasibaigus Prekybos partnerystės komitetui praneštam laikotarpiui išlieka sustabdymą lėmusios sąlygos, atitinkama Šalis gali nuspręsti sustabdymą atnaujinti. Dėl kiekvieno sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Prekybos partnerystės komitete.

6.Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus skelbimus apie visus sprendimus dėl 4 ir 5 dalyse nurodytų laikinųjų sustabdymų.

7.Neatsižvelgiant į 4 dalį, jei importuotojas importuojančiai muitinei gali įrodyti, kad tokie produktai visiškai atitinka importuojančios Šalies muitų teisės aktus, šio Susitarimo reikalavimus ir visas kitas importuojančios Šalies pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytas tinkamas sąlygas, susijusias su laikinuoju sustabdymu, importuojanti Šalis leidžia importuotojui kreiptis dėl lengvatinio režimo taikymo ir susigrąžinti visus importuojant produktus sumokėtus muitus, viršijančius taikytinas lengvatinių muitų tarifų normas.

GOODS.20 straipsnis. Administracinės klaidos

Jeigu esama sisteminių kompetentingų institucijų klaidų ar tinkamo eksporto lengvatinės sistemos valdymo problemų, visų pirma susijusių su šios antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatų taikymu arba Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje taikymu, ir jeigu šios klaidos ar problemos daro poveikį importo muitams, tokias pasekmes patirianti Šalis gali prašyti Prekybos partnerystės komiteto apsvarstyti galimybę priimti sprendimus, kai tinkama, padėčiai ištaisyti.

GOODS.21 straipsnis. Kultūros vertybės

1.Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų neteisėtai iš Šalies teritorijos išvežtų kultūros vertybių grąžinimą, atsižvelgdamos į principus, įtvirtintus 1970 m. lapkričio 17 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje.

2.Šiame straipsnyje:

(a)kultūros vertybė – vertybė, kurią kiekviena Šalis pagal atitinkamas taisykles ir procedūras priskiria prie nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių arba apibrėžia kaip vieną iš tokių vertybių, ir

(b)neteisėtai išvežtas iš Šalies teritorijos:

i) išvežtas iš Šalies teritorijos 1993 m. sausio 1 d. arba vėliau, pažeidžiant tos Šalies nacionalinių vertybių apsaugos taisykles arba kultūros vertybių eksporto taisykles, arba

ii) negrąžintas pasibaigus teisėto laikino išvežimo laikotarpiui ar pažeidus kitą tokį laikiną išvežimą reglamentuojančią sąlygą 1993 m. sausio 1 d. arba vėliau.

3.Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma:

a) praneša kitai Šaliai, jei jos teritorijoje randama kultūros vertybė ir yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ši kultūros vertybė buvo neteisėtai išvežta iš kitos Šalies teritorijos;

b) nagrinėja kitos Šalies prašymus grąžinti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos iš tos Šalies teritorijos;

c) taikydamos būtinas laikinąsias priemones užkerta kelią bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama išvengti tokių kultūros vertybių grąžinimo, ir

d) imasi visų būtinų priemonių neteisėtai iš kitos Šalies teritorijos išvežtoms kultūros vertybėms fiziškai išsaugoti.

4.Kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, atsakingą už bendravimą su kitos Šalies kontaktiniu punktu visais su šiuo straipsniu susijusiais klausimais, be kita ko, susijusiais su 3 dalies a ir b punktuose nurodytais pranešimais ir prašymais.

5.Kai tinkama ir būtina, numatomas Šalių bendradarbiavimas apima Šalių muitines, atsakingas už kultūros vertybių eksporto procedūrų tvarkymą.

6. Šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] šiam straipsniui netaikoma.

2 skyrius. Prekių kilmės taisyklės

1 skirsnis. Prekių kilmės taisyklės

ORIG.1 straipsnis. Tikslas

Šio skyriaus tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros.

ORIG.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)terminas „klasifikavimas“ reiškia produkto arba medžiagos priskyrimą tam tikram Suderintos sistemos skirsniui, pozicijai ar subpozicijai;

(b)siunta – produktai, vieno eksportuotojo vienu metu siunčiami vienam gavėjui, arba produktai, siunčiami su vienu transporto dokumentu, su kuriuo jie vežami nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, su viena sąskaita faktūra;

(c)eksportuotojas – Šalyje įsikūręs asmuo, pagal tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus eksportuojantis arba gaminantis kilmės statusą turintį produktą ir surašantis pareiškimą apie prekių kilmę;

(d)importuotojas – asmuo, importuojantis kilmės statusą turintį produktą ir prašantis tam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą;

(e)medžiaga – medžiaga, naudojama produktui gaminti, įskaitant komponentus, sudedamąsias dalis, žaliavas ar dalis;

(f)kilmės statuso neturinti medžiaga – medžiaga, kuri pagal šį skyrių nelaikoma turinčia kilmės statusą, įskaitant medžiagą, kurios kilmės statuso negalima nustatyti;

(g)produktas – pagamintas produktas, net jei jis skirtas naudoti kaip medžiaga kitam produktui gaminti;

(h)gamyba – visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą.

ORIG.3 straipsnis. Bendrieji reikalavimai

1.    Lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus:

(a)tik toje Šalyje gautus produktus, nurodytus ORIG.5 straipsnyje [Tik Šalyje gauti produktai],

(b)produktus, toje Šalyje pagamintus tik iš tos Šalies kilmės statusą turinčių medžiagų, ir

(c)toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka ORIG-2 PRIEDE [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytus reikalavimus.

2.    Jeigu produktas įgijo kilmės statusą, jam pagaminti naudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos nelaikomos neturinčiomis kilmės statuso, kai tas produktas kaip medžiaga panaudojamas kitam produktui.

3.    Kilmės statuso įgijimo sąlygų Jungtinėje Karalystėje arba Sąjungoje laikomasi nepertraukiamai.

ORIG.4 straipsnis. Kilmės kumuliacija

1.Vienos Šalies kilmės statusą turintis produktas laikomas kitos Šalies kilmės produktu, jei kitoje Šalyje tas produktas naudojamas kaip medžiaga kitam produktui gaminti.

2.Nustatant, ar produktas yra kitos Šalies kilmės, gali būti atsižvelgiama į su kilmės statuso neturinčia medžiaga Šalyje atliktas gamybos operacijas.

3.1 ir 2 dalys netaikomos, jei kitoje Šalyje atliktos gamybos mastas nėra didesnis nei ORIG.7 straipsnyje [Nepakankamas apdorojimas ar perdirbimas] nurodytų operacijų mastas.

4.Kad eksportuotojas galėtų užpildyti ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] 2 dalies a punkte nurodytą pareiškimą apie prekių kilmę dėl to straipsnio 2 dalyje nurodyto produkto, eksportuotojas gauna savo tiekėjo pareiškimą, numatytą ORIG-3 priede [Tiekėjo pareiškimas], arba lygiavertį dokumentą, kuriame pateikiama tokia pati pakankamai išsami informacija apie susijusias kilmės statuso neturinčias medžiagas, kad jas būtų galima identifikuoti.

ORIG.5 straipsnis. Tik Šalyje gauti produktai

1.    Toliau nurodyti produktai laikomi tik Šalyje gautais produktais:

(a)mineraliniai produktai, išgauti ar surinkti iš jos žemės gelmių arba jos jūros dugno;

(b)joje išauginti arba surinkti augalai ir augaliniai produktai;

(c)joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;    

(d)produktai, gauti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų;

(e)produktai, gauti paskerdus joje atsivestus ir užaugintus gyvūnus;

(f)produktai, gauti iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;

(g)joje gauti akvakultūros produktai, jei vandens organizmai, įskaitant žuvis, moliuskus, vėžiagyvius, kitus vandens bestuburius ir vandens augalus, joje veisiami ar auginami iš sėklos, t. y. ikrelių, ikrų, lervų, mailiaus, žuvų jauniklių ar kitų polervinės stadijos nesubrendusių žuvų, kišantis į dauginimosi arba augimo procesus, kad padidėtų produkcija, t. y. reguliariai prileidžiant organizmų į vandenį, maitinant ar saugant nuo plėšrūnų;

(h)jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros Šalies laivu už teritorinės jūros ribų;

(i)produktai, pagaminti Šalies žvejybos produktų perdirbimo laive tik iš h punkte nurodytų produktų;

(j)produktai, išgauti iš jūros dugno arba podugnio, esančių už bet kokios teritorinės jūros ribų, jei ji turi teisę juos eksploatuoti ar naudoti;

(k)joje vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

(l)atliekos ir laužas, gauti iš joje surinktų panaudotų produktų, jei tie produktai yra tinkami tik žaliavoms atgauti;

(m)produktai, joje pagaminti tik iš a–l punktuose nurodytų produktų.

2.    1 dalies h ir i punktuose vartojami terminai „Šalies laivas“ ir „Šalies žvejybos produktų perdirbimo laivas“ reiškia laivą ir žvejybos produktų perdirbimo laivą, kuris:

a)    yra registruotas valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje;

b)    plaukioja su valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vėliava ir

c)    atitinka vieną iš šių sąlygų:

   i)    ne mažiau kaip 50 proc. jo nuosavybės teise priklauso valstybės narės arba Jungtinės Karalystės nacionaliniams subjektams arba

   ii)    jis nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims, kurių kiekvieno

       A) pagrindinė buveinė ir pagrindinė veiklos vieta yra Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje ir

       B) ne mažiau kaip 50 proc. jo nuosavybės teise priklauso valstybės narės arba Jungtinės Karalystės viešiesiems subjektams, nacionaliniams subjektams arba juridiniams asmenims.

ORIG.6 straipsnis. Leistinieji nuokrypiai

1.Jei produktas neatitinka ORIG-2 PRIEDE [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytų reikalavimų, nes jam pagaminti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tas produktas vis tiek laikomas Šalies kilmės produktu su sąlyga, kad:

a)    produktams pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų Suderintos sistemos 2 ir 4–24 skirsniams, išskyrus 16 skirsniui priskiriamus žuvininkystės gaminius, bendra masė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. produkto masės;

b)    visų kitų produktų, išskyrus produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), arba

c)    produkto, priskiriamo Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju taikomi ORIG-1 PRIEDO [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] 7 ir 8 pastabose nustatyti leistinieji nuokrypiai.

2.    1 dalis netaikoma, jeigu produktui gaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė arba masė viršija bet kurį iš kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės arba masės procentinių dydžių, nustatytų ORIG-2 PRIEDE [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytuose reikalavimuose.

3.    Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tik Šalyje gautiems produktams, kaip apibrėžta ORIG.5 straipsnyje [Tik Šalyje gauti produktai]. Jeigu ORIG-2 PRIEDE [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] reikalaujama, kad produktui pagaminti naudotos medžiagos būtų gautos tik Šalyje, taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys.

ORIG.7 straipsnis. Nepakankama gamyba

1.    Neatsižvelgiant į ORIG.3 straipsnio [Bendrieji reikalavimai] 1 dalies c punktą, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu su produkto gamybai panaudotomis kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis toje Šalyje atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų:

a)    operacijos, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės, kaip antai: džiovinimas, užšaldymas, laikymas sūryme ir kitos panašios operacijos, kai jų vienintelis tikslas yra užtikrinti, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir saugant 2 ;

b)    pakuočių išardymo arba surinkimo;

c)    plovimo, valymo; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymo;

d)    tekstilės ir tekstilės dirbinių lyginimo arba presavimo;

e)    paprastų dažymo ir poliravimo operacijų;

f)    ryžių lukštenimo ir dalinio ar visiško malimo; grūdų ir ryžių poliravimo ir glazūravimo; ryžių balinimo;

g)    cukraus dažymo ar aromatizavimo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijų; dalinio arba visiško kietojo cukraus malimo;

h)    vaisių, riešutų ir daržovių lupimo, kauliukų išėmimo ir lukštenimo;

i)    galandimo, paprasto šlifavimo arba paprasto pjaustymo;

j)    sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą;

k)    paprasto išpilstymo į butelius, skardines, flakonus, dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimo ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų;

l)    ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimo ar spausdinimo ant produktų ar jų pakuočių;

m)    paprasto vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymo; cukraus sumaišymo su bet kokia medžiaga;

n)    paprasto vandens pridėjimo ar praskiedimo vandeniu ar kita medžiaga iš esmės nepakeičiant produkto charakteristikų arba produktų dehidratavimo arba denatūravimo;

o)    paprasto gaminio surinkimo iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymo į dalis;

p)    gyvūnų skerdimo.

2.    Taikant 1 dalį operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti.

ORIG.8 straipsnis. Kvalifikacinis vienetas

1.    Taikant šį skyrių, kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.

2. Kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio skyriaus nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

ORIG.9 straipsnis. Transportavimo pakavimo medžiagos ir talpyklos

Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į transportavimo pakavimo medžiagas ir talpyklas, naudojamas produktui apsaugoti jį transportuojant.

ORIG.10 straipsnis. Mažmeninės prekybos pakavimo medžiagos ir talpyklos

Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į produkto mažmeninei prekybai skirtas pakavimo medžiagas ir talpyklas, jei jos klasifikuojamos kartu su produktu, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas pagal ORIG-2 PRIEDĄ [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės].

ORIG.11 straipsnis. Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai

1.    Reikmenys, atsarginės dalys, įrankiai ir instrukcijos ar kita informacinė medžiaga, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, yra laikomi vienu produktu, jeigu:

(a)jie klasifikuojami ir pristatomi kartu su produktu, tačiau atskira sąskaita faktūra jiems neišrašoma, ir

(b)jų rūšis, kiekis ir vertė yra įprasti tokiam produktui.

2.    Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į 1 dalyje nurodytus reikmenis, atsargines dalis, įrankius ir instrukcijas ar kitą informacinę medžiagą, jei jie klasifikuojami kartu su produktu, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas ORIG-2 PRIEDE [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas.

ORIG.12 straipsnis. Rinkiniai

Suderintos sistemos 3 bendrojoje aiškinimo taisyklėje apibrėžti rinkiniai laikomi turinčiais Šalies kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visos jų sudėtinės dalys. Jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys komponentai, pats rinkinys laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, jeigu kilmės statuso neturinčių komponentų vertė neviršija 15 proc. rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

ORIG.13 straipsnis. Neutralūs elementai

Siekiant nustatyti, ar produktas turi Šalies kilmės statusą, nebūtina nustatyti jo gamybai naudojamų toliau nurodytų elementų kilmės:

a)    kuro, elektros energijos, katalizatorių ir tirpiklių;

b)    įrangos ir pastatų techninei priežiūrai naudojamų gamybos priemonių, įrangos, atsarginių dalių ir medžiagų;

c)    mašinų, įrankių, matricų ir liejimo formų;

d)    tepalų, alyvų, surišiklių ir kitų gamybai arba įrenginiams ir statiniams eksploatuoti naudojamų medžiagų;

e)    pirštinių, akinių, avalynės, drabužių, saugos įrangos ir reikmenų;

f)    produktui išbandyti ar apžiūrėti naudotos įrangos, įtaisų bei reikmenų ir

g)    kitų gamybai panaudotų medžiagų, kurios neįtrauktos į produktą ir nėra skirtos įtraukti į galutinę produkto sudėtį.

ORIG.14 straipsnis. Apskaitos atskyrimas

1.    Kad išlaikytų kilmės statusą turinčių arba kilmės statuso neturinčių medžiagų statusą, kilmės statusą turinčios pakeičiamos medžiagos arba pakeičiami produktai, juos saugant, turi būti fiziškai atskirti nuo kilmės statuso neturinčių pakeičiamų medžiagų arba pakeičiamų produktų.

2.    Taikant 1 dalį pakeičiamos medžiagos arba pakeičiami produktai – tos pačios rūšies, prekinės kokybės ir tų pačių techninių ir fizinių charakteristikų medžiagos arba produktai, kurių, siekiant nustatyti kilmę, neįmanoma atskirti vienų nuo kitų.

3.    Neatsižvelgiant į 1 dalį, saugojimo metu fiziškai neatskirtos kilmės statusą turinčios ir kilmės statuso neturinčios pakeičiamos medžiagos gali būti naudojamos produktui gaminti, jeigu taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

4.    Neatsižvelgiant į 1 dalį, kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys pakeičiami produktai, priskiriami prie Suderintos sistemos 10, 15, 27, 28, 29 skirsniams, 32.01–32.07 pozicijoms arba 39.01–39.14 pozicijoms, gali būti saugomi Šalyje prieš eksportą į kitą Šalį, fiziškai jų neatskiriant, jei taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

5.    3 ir 4 dalyse nurodytas apskaitos atskyrimo metodas taikomas laikantis atsargų tvarkymo metodo, nustatyto pagal Šalies naudojamus bendruosius apskaitos principus.

6.    Apskaitos atskyrimo metodu laikomas bet kuris metodas, kuriuo užtikrinama, kad medžiagų arba produktų, laikomų turinčiais kilmės statusą, kiekis bet kuriuo metu būtų ne didesnis nei tuo atveju, jei tos medžiagos arba produktai būtų fiziškai atskirti.

7.    Šalis, laikydamasi savo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, gali reikalauti, kad apskaitos atskyrimo metodas būtų naudojamas tik gavus tos Šalies muitinės išankstinį leidimą. Šalies muitinė stebi, kaip naudojamasi tokiais leidimais, ir gali leidimą panaikinti, jei leidimo turėtojas apskaitos atskyrimo metodu naudojasi netinkamai arba nevykdo bet kurios kitos šiame skyriuje nustatytos sąlygos.

ORIG.15 straipsnis. Grąžinami produktai

Jei Šalies kilmės produktas, eksportuotas iš tos Šalies į trečiąją šalį, yra grąžinamas į tą Šalį, jis laikomas neturinčiu kilmės statuso, jeigu tos Šalies muitinei nepateikiama jai priimtinų įrodymų, kad:

(a)grąžinamas produktas ir eksportuotas produktas yra tas pats produktas ir

(b)su grąžinamu produktu nebuvo atlikta jokia kita operacija, išskyrus tas, kurios buvo būtinos gerai jo būklei išlaikyti, kol jis buvo laikomas toje trečiojoje šalyje arba eksportuojamas.

ORIG.16 straipsnis. Nekeitimas

1.    Kilmės statusą turintis produktas, deklaruotas vidaus vartojimui importuojančioje Šalyje, po to, kai yra eksportuojamas, ir prieš tai, kai yra deklaruojamas vidaus vartojimui, neturi būti kaip nors pakeičiamas arba su juo neturi būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jo būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar kitiems dokumentams, kuriais užtikrinamas konkrečių importuojančios Šalies vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.

2.    Produktą galima saugoti ar eksponuoti trečiojoje šalyje, jeigu jį prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

3.    Siuntos gali būti skaidomos trečiojoje šalyje, jeigu jas skaido eksportuotojas arba tai atliekama eksportuotojo atsakomybe ir jeigu siuntas prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

4.    Suabejojusi, ar laikomasi 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti importuotojo pateikti įrodymus, kad tų reikalavimų laikomasi, bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip konosamentai, arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiu produktu susijusius įrodymus.

ORIG.17 straipsnis. Sąlyginio apmokestinimo importo muitais arba atleidimo nuo importo muitų peržiūra

Ne anksčiau kaip po 2 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo bet kurios Šalies prašymu Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams peržiūri atitinkamas Šalių sąlyginio apmokestinimo muitais ir laikinojo įvežimo perdirbti sistemas. Šiuo tikslu Šalies prašymu kita Šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to prašymo pateikia prašančiajai Šaliai turimą informaciją ir išsamius statistinius duomenis, apimančius laikotarpį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo arba praėjusius 5 metus, jei šis laikotarpis trumpesnis, apie sąlyginio apmokestinimo muitais ir laikinojo įvežimo perdirbti sistemos veikimą. Atsižvelgdamas į šią peržiūrą, Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali pateikti Partnerystės tarybai rekomendacijų dėl šio skyriaus ir jo priedų nuostatų pakeitimo, siekiant nustatyti sąlyginio apmokestinimo muitais ar atleidimo nuo muitų ribas ar apribojimus.

2 skirsnis. Prekių kilmės procedūros

ORIG.18 straipsnis. Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą

1.Importuojanti Šalis importuojamam kitos Šalies kilmės produktui, kaip apibrėžta šiame skyriuje, lengvatinį muitų tarifų režimą taiko remdamasi importuotojo prašymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Importuotojas atsako už prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams.

2.Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas:

(a)eksportuotojo surašytu pareiškimu apie prekių kilmę, kuriame patvirtinama, kad produktas turi kilmės statusą, arba

(b)importuotojo žiniomis, kad produktas turi kilmės statusą.

3.Importuotojas, prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiantis 2 dalies a punkte nurodytu pareiškimu apie prekių kilmę, saugo tą pareiškimą ir paprašytas jo kopiją pateikia importuojančios Šalies muitinei.

ORIG.18a straipsnis. Prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikimo laikas

1.Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] 2 dalyje nurodyti šį prašymą pagrindžiantys elementai pagal importuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įtraukiami į muitinės importo deklaraciją.

2.Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu importuotojas prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą nepateikia importo metu, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą taiko ir grąžina arba atsisako išieškoti sumokėto muito perviršį su sąlyga, kad:

(a)prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas ne vėliau kaip po trejų metų nuo importo dienos arba importuojančios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyto ilgesnio laikotarpio;

(b)importuotojas pateikia ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] 2 dalyje nurodytus prašymą pagrindžiančius elementus ir

(c)produktas būtų buvęs laikomas turinčiu kilmės statusą ir būtų atitikęs visus kitus taikytinus reikalavimus, kaip apibrėžta šio skyriaus 1 skirsnyje [Prekių kilmės taisyklės] , jei prašymą importuotojas būtų pateikęs importo metu.

Kitos importuotojui pagal ORIG.18 straipsnį [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] taikytinos pareigos nesikeičia.

ORIG.19 straipsnis. Pareiškimas apie prekių kilmę

1.Produkto eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo remdamasis produkto kilmės statusą įrodančia informacija, įskaitant informaciją, įrodančią produktui pagaminti naudotų medžiagų kilmės statusą. Eksportuotojas atsako už pareiškimo apie prekių kilmę ir pateiktos informacijos teisingumą.

2.Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas pasirenkant vieną iš ORIG-4 PRIEDE [Pareiškimo apie prekių kilmę tekstas] pateiktų teksto kalbinių versijų sąskaitoje faktūroje ar bet kuriame kitame dokumente, kuriame kilmės statusą turintis produktas pakankamai išsamiai apibūdintas, kad tą produktą būtų galima identifikuoti. Už tai, kad būtų pateikta pakankamai išsami informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti kilmės statusą turintį produktą, yra atsakingas eksportuotojas. Importuojanti Šalis nereikalauja, kad importuotojas pateiktų pareiškimo apie prekių kilmę vertimą.

3.Pareiškimas apie prekių kilmę galioja 12 mėnesių nuo jo surašymo dienos arba ilgesnį importuojančios Šalies nustatytą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius.

4.Pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas:

(a)vienai vieno ar kelių į Šalį importuojamų produktų siuntai arba

(b)kelioms tapačių produktų siuntoms, į Šalį importuojamoms per pareiškime apie prekių kilmę nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

5.Jeigu išmontuoti arba nesurinkti produktai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte, priskiriami Suderintos sistemos XV–XXI skyriams, importuotojo prašymu yra importuojami dalimis, laikantis importuojančios Šalies muitinės nustatytų reikalavimų gali būti naudojamas bendras tokiems produktams skirtas pareiškimas apie prekių kilmę.

ORIG.20 straipsnis. Neatitikimai

Importuojančios Šalies muitinė neatsisako priimti prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, nes pareiškime apie prekių kilmę aptiko nedidelių klaidų ar neatitikimų, arba tik dėl to, kad sąskaita faktūra buvo išduota trečiojoje šalyje.

ORIG.21 straipsnis. Importuotojo žinios

1.Prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teikiant pagal ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] 2 dalies b punktą, importuotojo žinios, kad produktas yra eksportuojančios Šalies kilmės, turi būti pagrįstos informacija, įrodančia, kad produktas turi kilmės statusą ir atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.Prieš teikiant prašymą taikyti lengvatinį režimą, jeigu importuotojas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos dėl to, kad eksportuotojas ją laiko konfidencialia, arba dėl kokios nors kitos priežasties, eksportuotojas gali pateikti pareiškimą apie prekių kilmę, kad importuotojas galėtų prašyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] 2 dalies a punktą.

ORIG.22 straipsnis. Apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai

1.Importuotojas, teikiantis prašymą į importuojančią Šalį importuotam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, ne trumpiau kaip trejus metus nuo produkto importo dienos saugo:

(a)jei prašymas pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, – eksportuotojo surašytą pareiškimą apie prekių kilmę arba

(b)jei prašymas pateiktas remiantis importuotojo žiniomis, – visus apskaitos registrus, įrodančius, kad produktas atitinka kilmės statuso įgijimo reikalavimus.

2.Pareiškimą apie prekių kilmę surašęs eksportuotojas ne trumpiau kaip ketverius metus nuo to pareiškimo apie prekių kilmę surašymo saugo jo kopiją ir visus kitus apskaitos registrus, įrodančius, kad produktas atitinka kilmės statuso įgijimo reikalavimus.

3.Pagal šį straipsnį saugotini apskaitos registrai gali būti laikomi elektronine forma.

ORIG.23 straipsnis. Mažos siuntos

1.Nukrypstant nuo straipsnių nuo ORIG.18 [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] iki ORIG.21 [Importuotojo žinios], jeigu dėl produkto pateiktas pareiškimas, kad tas produktas atitinka šio skyriaus reikalavimus, o importuojančios Šalies muitinė neturi jokių abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą suteikia:

(a)produktams, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims;

(b)produktams, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, ir

(c)Jungtinėje Karalystėje – be a ir b punktų, kitoms mažos vertės siuntoms.

2.Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiems produktams:

(a)produktams, dėl kurių importo galima pagrįstai manyti, kad jie atskirai importuojami siekiant išvengti ORIG.18 straipsnio [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] reikalavimų;

(b)Sąjungoje –

(I)prekybos tikslais importuojamiems produktams; nereguliarus importas, susijęs tik su asmeninėms gavėjų ar keleivių arba jų šeimų reikmėms skirtais produktais, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų, ir

(II)produktams, kurių bendra vertė viršija 500 EUR mažų siuntų atveju arba 1 200 EUR produktų, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, atveju. Sumos, kurios turi būti nurodytos atitinkama nacionaline valiuta, ta valiuta turi būti lygiavertės sumoms, apskaičiuotoms eurais pirmąją spalio mėn. darbo dieną. Jeigu iki spalio 15 d. Europos Komisijai nepranešama kitokia suma, nurodomos Europos Centrinio Banko skelbiamos tos dienos valiutos kurso sumos, kurios taikomos nuo kitų metų sausio 1 d. Europos Komisija atitinkamas sumas praneša Jungtinei Karalystei. Sąjunga gali nustatyti kitas ribas, apie kurias ji praneš Jungtinei Karalystei, ir

(c)Jungtinėje Karalystėje – produktams, kurių bendra vertė viršija Jungtinės Karalystės vidaus teisėje nustatytas ribas. Jungtinė Karalystė šias ribas praneš Sąjungai.

3.Importuotojas atsako už pareiškimo teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams. ORIG.22 straipsnyje [Apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai] nustatyti apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai importuotojui pagal šį straipsnį netaikomi.

ORIG.24 straipsnis. Tikrinimas

1.Importuojančios Šalies muitinė gali atlikti rizikos vertinimo metodais grindžiamą patikrinimą, be kita ko, atsitiktinės atrankos būdu, kad įsitikintų, jog produktas turi kilmės statusą arba tenkinami kiti šio skyriaus reikalavimai. Tokie patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad ORIG.18 straipsnyje [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą]nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo.

2.Pagal 1 dalį gali būti prašoma ne daugiau informacijos elementų nei šie:

(a)jei prašymas pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, – pareiškimo apie prekių kilmę ir

(b)informacijos, susijusios su atitiktimi kilmės kriterijams, t. y.:

(I)jei kilmės kriterijus yra „gautas tik Šalyje“, – taikytinos kategorijos (kaip antai nuėmimas, iškasimas, sužvejojimas) ir gamybos vieta;

(II)jei kilmės kriterijus yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas, – visų kilmės statuso neturinčių medžiagų sąrašo, įskaitant jų tarifinį klasifikavimą (2, 4 arba 6 skaitmenų formatu, priklausomai nuo kilmės kriterijaus);

(III)jei kilmės kriterijus yra vertė, – galutinio produkto vertės ir visų tam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės;

(IV)jei kilmės kriterijus yra masė, – galutinio produkto masės, taip pat visų atitinkamų galutiniam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų masės;

(V)jei kilmės kriterijus yra specifinis gamybos procesas, – to specifinio proceso aprašymo.

3.Teikdamas prašomą informaciją importuotojas gali kartu pateikti bet kokią kitą informaciją, kurią laiko svarbia tikrinimui.

4.Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, importuotojas pateikia tą pareiškimą apie prekių kilmę, tačiau gali importuojančios Šalies muitinei atsakyti neturintis galimybės pateikti 2 dalies b punkte nurodytos informacijos. 

5.Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis importuotojo žiniomis, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma paprašiusi pateikti informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad importuotojas pateiktų papildomos informacijos, jeigu ta muitinė mano, kad šios informacijos reikia produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Jei tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad importuotojas pateiktų konkrečius dokumentus ir informaciją.

6.Jei importuojančios Šalies muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą atitinkamam produktui, importuotojui leidžiama išleisti produktus, laikantis tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant garantijas. Lengvatinio muitų tarifų režimo sustabdymas nutraukiamas kuo greičiau, kai importuojančios Šalies muitinė nustato, kad atitinkami produktai turi kilmės statusą arba kad įvykdyti kiti šio skyriaus reikalavimai.

ORIG.25 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

1.Kad būtų užtikrintas tinkamas šio skyriaus taikymas, tikrindamos, ar produktas turi kilmės statusą ir ar atitinka kitus šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, Šalys bendradarbiauja per kiekvienos Šalies muitinę.

2.Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma atitinkamai paprašiusi pateikti informaciją pagal ORIG.24 straipsnio [Tikrinimas] 1 dalį ir remdamasi importuotojo atsakymu, per dvejų metų laikotarpį nuo produktų importo arba nuo prašymo pateikimo pagal ORIG.18a straipsnio [Prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikimo laikas] 2 dalies a punktą momento gali prašyti, kad papildomos informacijos pateiktų ir eksportuojančios Šalies muitinė, jeigu tikrinimą atliekančios importuojančios Šalies muitinė mano, kad ta informacija yra reikalinga produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Prie prašymo pateikti informaciją pridedami šie elementai:

(a)pareiškimas apie prekių kilmę;

(b)prašymą teikiančios muitinės identifikaciniai duomenys;

(c)eksportuotojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

(d)tikrinimo tikslas bei aprėptis ir

(e)bet kokie susiję dokumentai.

Be to, kai tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad eksportuojančios Šalies muitinė pateiktų specifinius dokumentus ir informaciją.

3.Laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, eksportuojančios Šalies muitinė gali prašyti pateikti dokumentus arba atlikti patikrinimą ir prašyti įrodymų arba apsilankyti eksportuotojo patalpose, kad patikrintų apskaitos registrus ir apžiūrėtų produkto gamybai naudojamus įrenginius.

4.Nedarant poveikio 5 daliai, eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, importuojančios Šalies muitinei pateikia šią informaciją:

(a)prašomus dokumentus, jei turi;

(b)nuomonę dėl produkto kilmės statuso;

(c)tikrinamo produkto aprašymą ir tarifinį klasifikavimą, susijusį su šio skyriaus taikymu;

(d)gamybos proceso aprašymą ir paaiškinimą, kurių pakanka produkto kilmės statusui pagrįsti;

(e)informaciją apie produkto tikrinimo atlikimo būdą ir

(f)patvirtinamuosius dokumentus, kai tinkama.

5.Eksportuojančios Šalies muitinė 4 dalies a, d ir f punktuose nurodytos informacijos importuojančios Šalies muitinei neteikia, jei eksportuotojas tą informaciją laiko konfidencialia.

6.Kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša savo muitinių kontaktinius duomenis, o apie visus šių duomenų pakeitimus kitai Šaliai praneša per 30 dienų nuo pakeitimo dienos.

ORIG.26 straipsnis. Atsisakymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą

1.Nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu:

(a)per tris mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją pagal ORIG.24 straipsnio [Tikrinimas] 1 dalį dienos:

(I)importuotojas nepateikia atsakymo;

(II)jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, nepateiktas pareiškimas apie prekių kilmę arba

(III)jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis importuotojo žiniomis, importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;

(b)per tris mėnesius nuo prašymo pateikti papildomą informaciją pagal ORIG.24 straipsnio [Tikrinimas] 5 dalį dienos:

i) importuotojas nepateikia atsakymo arba

ii) importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;

c)  per 10 mėnesių 3 nuo prašymo pateikti informaciją pagal ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 2 dalį dienos:

i) eksportuojančios Šalies muitinė nepateikia atsakymo arba

ii) eksportuojančios Šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti.

2.Importuojančios Šalies muitinė gali produktui, dėl kurio importuotojas yra pateikęs prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu importuotojas nesilaiko kitų nei su produktų kilmės statusu susijusių šio skyriaus reikalavimų.

3.Jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė pagal ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

Jeigu toks pranešimas pateikiamas, bet kurios iš Šalių prašymu per tris mėnesius nuo to pranešimo dienos surengiamos konsultacijos. Šalių muitinių tarpusavio susitarimu kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams nustatyta tvarka.

Pasibaigus konsultacijų laikui, jeigu importuojančios Šalies muitinė negali patvirtinti produkto kilmės statuso, ji gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė neatsisako taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo taikoma ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 5 dalis.

4.Visais atvejais importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais.

ORIG.27 straipsnis. Konfidencialumas

1.Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina kitos Šalies pagal šį skyrių pateiktos informacijos konfidencialumą ir saugo tą informaciją, kad ji nebūtų atskleista.

2.Kai, neatsižvelgiant į ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 5 dalį, eksportuojančios arba importuojančios Šalies muitinės gauna konfidencialią verslo informaciją iš eksportuotojo, taikydamos ORIG.24 straipsnį [Tikrinimas] ir ORIG.25 straipsnį [Administracinis bendradarbiavimas], ta informacija neatskleidžiama.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių surinkta konfidenciali informacija nebūtų naudojama jokiais kitais tikslais, išskyrus su kilmės nustatymu bei muitinės klausimais susijusių sprendimų administravimą ir vykdymo užtikrinimą, nebent tą konfidencialią informaciją pateikęs asmuo arba Šalis leistų tai daryti.

4.Neatsižvelgiant į 3 dalį, Šalis gali leisti naudoti pagal šį skyrių surinktą informaciją bet kokiame administraciniame, teisminiame ar teisminio pobūdžio procese, inicijuotame dėl muitų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymo. Apie tokį informacijos naudojimą Šalis iš anksto praneša ją pateikusiam asmeniui arba Šaliai.

ORIG.28 straipsnis. Administracinės priemonės ir sankcijos

Kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą šio skyriaus nuostatų vykdymą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingos institucijos pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus galėtų nustatyti administracines priemones ir, kai tinkama, sankcijas kiekvienam asmeniui, kuris surašo dokumentą, kuriame pateikia neteisingą informaciją siekdamas, kad produktui būtų taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, arba toks dokumentas yra surašomas dėl jo kaltės, kuris nesilaiko ORIG.22 straipsnyje [Apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai] nustatytų reikalavimų, nepateikia įrodymų arba atsisako, kad pas jį būtų surengtas ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 3 dalyje nurodytas vizitas.

3 skirsnis. Kitos nuostatos

ORIG.29 straipsnis. Seuta ir Melilja

1.Taikant šį skyrių Sąjungos atveju terminas „Šalis“ neapima Seutos ir Meliljos.

2.Į Seutą ir Melilją importuojamiems Jungtinės Karalystės kilmės produktams visais atžvilgiais pagal šį Susitarimą taikomas toks pats muitų režimas, koks taikomas Sąjungos muitų teritorijos kilmės produktams pagal Akto dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą 2 protokolą. Pagal šį Susitarimą importuojamiems Seutos ir Meliljos kilmės produktams Jungtinė Karalystė taiko tokį patį muitų režimą, koks yra taikomas iš Europos Sąjungos importuojamiems Sąjungos kilmės produktams.

3.Šiame skyriuje nurodytos prekių kilmės taisyklės ir kilmės procedūros mutatis mutandis taikomos produktams, eksportuojamiems iš Jungtinės Karalystės į Seutą ir Melilją, ir produktams, eksportuojamiems iš Seutos ir Meliljos į Jungtinę Karalystę.

4.Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

5.ORIG.4 straipsnis [Kilmės kumuliacija] taikomas produktų importui ir eksportui, kurį tarpusavyje vykdo Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Seuta ir Melilja.

6.Atsižvelgdami į produkto kilmę, pareiškimo apie prekių kilmę 3 laukelyje eksportuotojai įrašo „Jungtinė Karalystė“ arba „Seuta ir Melilja“.

7.Ispanijos Karalystės muitinė yra atsakinga už šio skyriaus taikymą ir įgyvendinimą Seutoje ir Meliljoje.

ORIG.30 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tranzitu vežamiems ar saugomiems produktams

Šio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos produktams, kurie atitinka šio skyriaus nuostatas ir kurie šio Susitarimo įsigaliojimo dieną yra vežami tranzitu iš eksportuojančios Šalies į importuojančią Šalį arba yra prižiūrimi muitinės importuojančioje Šalyje nesumokėjus importo muitų ir mokesčių, jeigu per 12 mėnesių nuo tos dienos importuojančios Šalies muitinei pateikiamas ORIG.18 straipsnyje [Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą] nurodytas prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

ORIG.31 straipsnis. Šio skyriaus ir jo priedų keitimas

Partnerystės taryba gali iš dalies keisti šį skyrių ir jo priedus.

3 skyrius. Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės

SPS.1 straipsnis. Tikslai

Šio skyriaus tikslai:

a) Šalių teritorijose saugoti žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę ar sveikatą, kartu lengvinant Šalių tarpusavio prekybą;

b) remti SFP sutarties įgyvendinimą;

c) užtikrinti, kad dėl Šalių taikomų sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) priemonių nekiltų nereikalingų kliūčių prekybai;

d) skatinti didesnį kiekvienos Šalies SF priemonių taikymo skaidrumą ir supratimą apie jų taikymą;

e) stiprinti Šalių bendradarbiavimą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, tvarių maisto sistemų skatinimo, gyvūnų gerovės apsaugos ir elektroninio sertifikavimo srityse;

f) stiprinti bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose siekiant rengti tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas dėl gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir augalų sveikatos ir

g) skatinti kiekvieną Šalį įgyvendinti tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

SPS.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skyrius taikomas visoms Šalies SF priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai.

2.Šiame skyriuje taip pat nustatomos atskiros nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu gyvūnų gerovės, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir tvarių maisto sistemų srityse.

SPS.3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)SFP sutarties A priede pateiktos terminų apibrėžtys;

(b)Maisto kodekso komisijai (toliau – „Codex Alimentarius“) vadovaujant nustatytos apibrėžtys;

(c)Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) vadovaujant nustatytos apibrėžtys; ir

(d)pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC) nustatytos apibrėžtys.

2.Šiame skyriuje:

(a) importo sąlygos – SF priemonės, kurių reikalaujama laikytis importuojant produktus, ir

(b)saugoma zona – konkretaus kontroliuojamo augalų kenksmingojo organizmo atveju tai oficialiai nustatyta geografinė vietovė, kurioje kenksmingasis organizmas neaptiktas, nepaisant jam plisti palankių sąlygų ir to, kad jis aptiktas kitose Šalies teritorijos vietose, ir į kurią to kenksmingojo organizmo neleidžiama įvežti.

3.Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali patvirtinti kitas šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtis, atsižvelgdamas į žodynėlius ir apibrėžtis, parengtus atitinkamų tarptautinių organizacijų, kaip antai „Codex Alimentarius“, OIE ir IPPC.

4.Tais atvejais, kai Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, „Codex Alimentarius“, OIE arba IPPC nustatytos terminų apibrėžtys nedera su SFP sutartyje pateiktomis apibrėžtimis, SFP sutartyje pateiktos apibrėžtys yra viršesnės. Jeigu Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams patvirtintos terminų apibrėžtys neatitinka „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytų apibrėžčių, „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytos apibrėžtys yra viršesnės.

SPS.4 straipsnis. Teisės ir pareigos

Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal SFP sutartį. Tai apima teisę priimti priemones pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį.

SPS.5 straipsnis. Bendrieji principai  

1.Kad užtikrintų joms tinkamą apsaugos lygį, Šalys taiko rizikos vertinimu grindžiamas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones pagal atitinkamas nuostatas, įskaitant SFP sutarties 5 straipsnį.

2.Šalys SF priemonių nenaudoja nepagrįstoms prekybos kliūtims sudaryti.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių nustatytų su prekyba susijusių SF procedūrų ir patvirtinimų atžvilgiu šios procedūros ir susijusios SF priemonės:

(a)būtų inicijuojamos ir užbaigiamos nepagrįstai nedelsiant;

(b)pagal jas nebūtų teikiami nereikalingi, moksliškai ir techniškai nepagrįsti ar nederamą naštą sukeliantys prašymai pateikti informaciją, dėl kurių gali būti vilkinamas patekimas į viena kitos rinkas;

(c)nebūtų taikomos taip, kad būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama visa kitos Šalies teritorija ar kitos Šalies teritorijos dalys esant identiškoms ar panašioms SF sąlygoms, ir

(d)būtų proporcingos nustatytai rizikai ir neribotų prekybos labiau, nei būtina tinkamam importuojančios Šalies apsaugos lygiui užtikrinti.

4.Šalys be mokslinio ir techninio pagrindimo nenaudoja 3 dalyje nurodytų procedūrų ir neteikia jokių prašymų pateikti papildomos informacijos, kad vilkintų patekimą į savo rinką.

5.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos jos reikalaujamos administracinės procedūros, susijusios su importo sąlygomis dėl maisto saugos, gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos, nelemtų didesnės naštos arba neribotų prekybos labiau, nei būtina importuojančiai Šaliai deramai įsitikinti, kad šių sąlygų laikomasi. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kurios administracinės procedūros neigiamas poveikis prekybai būtų kuo mažesnis ir kad prekių muitinio įforminimo procesai išliktų paprasti, greiti ir kartu atitiktų importuojančios Šalies sąlygas.

6.Importuojanti Šalis neįdiegia jokios papildomos administracinės sistemos ar procedūros, kuri be reikalo trukdytų prekybai.

SPS.6 straipsnis. Oficialus sertifikavimas

1.Jei importuojanti Šalis reikalauja oficialių sertifikatų, sertifikatų pavyzdžiai turi būti:

(a)nustatyti pagal principus, nustatytus „Codex Alimentarius“, IPPC ir OIE tarptautiniuose standartuose, ir

(b)taikomi iš visų eksportuojančios Šalies teritorijos dalių importuojamoms prekėms.

2.Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali susitarti dėl konkrečių atvejų, kuriais 1 dalyje nurodyti sertifikatų pavyzdžiai būtų nustatyti tik tam tikrai eksportuojančios Šalies teritorijos daliai ar dalims. Šalys skatina elektroninio sertifikavimo ir kitų prekybą lengvinančių technologijų diegimą.

SPS.7 straipsnis. Importo sąlygos ir procedūros  

1.Nedarant poveikio teisėms ir pareigoms, kurias kiekviena Šalis turi pagal SFP sutartį ir šį skyrių, importuojančios Šalies importo sąlygos nuosekliai taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

2.Eksportuojanti Šalis užtikrina, kad į kitą Šalį eksportuojami produktai, kaip antai gyvūnai ir gyvūniniai produktai, augalai ir augaliniai produktai, ar kiti susiję objektai atitiktų importuojančios Šalies SF reikalavimus.

3.Importuojanti Šalis gali reikalauti, kad importuoti tam tikrus produktus būtų leidžiama tik gavus leidimą. Toks leidimas išduodamas atitinkamos eksportuojančios Šalies kompetentingos institucijos prašymu, jei ji importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad importuojančios Šalies reikalavimai tokiam leidimui gauti yra įvykdyti. Atitinkama eksportuojančios Šalies kompetentinga institucija gali leidimo prašymą pateikti dėl visos eksportuojančios Šalies teritorijos. Importuojanti Šalis tokius prašymus patenkina, jei jie atitinka importuojančios Šalies leidimo suteikimo reikalavimus, kaip nustatyta šioje dalyje.

4.Importuojanti Šalis nenustato kitų leidimo suteikimo reikalavimų, nei tie, kurie jau taikomi pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu, išskyrus atvejus, kai tokių reikalavimų taikymas papildomiems produktams yra pagrįstas siekiant sumažinti didelę riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai.

5.Importuojanti Šalis parengia ir kitai Šaliai praneša visų produktų importo sąlygas. Importuojanti Šalis užtikrina, kad jos importo sąlygos būtų taikomos proporcingai ir nediskriminuojant.

6.Nedarant poveikio laikinosioms priemonėms pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį, fitosanitariniu požiūriu susirūpinimą keliančių produktų ar kitų susijusių objektų atveju kaip importo sąlygos nustatomos tik priemonės, kuriomis užtikrinama apsauga nuo importuojančios Šalies kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų, ir jos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

7.Neatsižvelgiant į 1 ir 3 dalis, konkrečių produktų importo leidimo prašymų atveju, jei eksportuojanti Šalis paprašė atlikti jos vertinimą tik dėl dalies jos teritorijos ar tam tikrų jos teritorijos dalių (Sąjungos atveju – atskirų valstybių narių), importuojanti Šalis nedelsdama pradeda nagrinėti prašymą. Jeigu importuojanti Šalis gauna prašymus dėl konkretaus produkto iš daugiau nei vienos eksportuojančios Šalies dalies arba jeigu dėl produkto, kuriam jau suteiktas leidimas, gaunama daugiau prašymų, importuojanti Šalis leidimo suteikimo procedūrą užbaigia skubos tvarka, atsižvelgdama į tapatų ar panašų SF režimą, taikomą įvairiose eksportuojančios Šalies dalyse.

8.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos SF kontrolės, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros būtų inicijuotos ir užbaigtos nepagrįstai nedelsiant. Reikalaujama pateikti tik tą informaciją, kuri būtina patvirtinimo procesui, kad būtų atsižvelgta į importuojančioje Šalyje jau turimą informaciją, pavyzdžiui, apie eksportuojančios Šalies teisinę sistemą ir audito ataskaitas.

9.Išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su jos taikomu apsaugos lygiu, kiekviena Šalis nustato pereinamąjį laikotarpį nuo bet kokių jos taikomų patvirtinimo procedūrų pakeitimų paskelbimo iki jų taikymo pradžios, kad kita Šalis galėtų susipažinti su tokiais pakeitimais ir prie jų prisitaikyti. Nė viena Šalis nepagrįstai nepratęsia paraiškų, pateiktų iki pakeitimų paskelbimo, patvirtinimo proceso.

10.Dėl 3–8 dalyse nustatytų procesų imamasi šių veiksmų:

(a)kai tik importuojanti Šalis atlieka vertinimą ir padaro teigiamą išvadą, ji nedelsdama imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad prekyba galėtų vykti be nepagrįsto delsimo;

(b)eksportuojanti Šalis:

(I)pateikia visą susijusią informaciją, kurios prašo importuojanti Šalis, ir

(II)importuojančiai Šaliai sudaro pagrįstą galimybę atlikti auditą ir kitas susijusias procedūras.

(c)Importuojanti Šalis parengia fitosanitariniu požiūriu susirūpinimą keliantiems produktams ar kitiems susijusiems objektams skirtą kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų sąrašą. Į sąrašą įtraukiami:

(I)kenksmingieji organizmai, neaptinkami jokioje jos pačios teritorijos dalyje;

(II)kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijoje ir oficialiai kontroliuojami;

(III)kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijos dalyse, dėl kurių yra nustatytos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos teritorijos arba saugomos zonos, ir

(IV)nekarantininiai kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijoje ir oficialiai kontroliuojami dėl nurodytos sodinamosios medžiagos.

11.Importuojanti Šalis siuntas priima nereikalaudama, kad ji tikrintų tų siuntų atitiktį prieš jas išvežant iš eksportuojančios Šalies teritorijos.

12.Norėdama padengti konkrečių SF patikrinimų pasienyje išlaidas Šalis gali rinkti rinkliavas, kurios neturėtų būti didesnės negu būtina patirtoms išlaidoms padengti.

13.Importuojanti Šalis turi teisę tikrinti iš eksportuojančios Šalies importuojamus produktus, kad užtikrintų atitiktį savo SF importo reikalavimams.

14.Iš eksportuojančios Šalies importuojamų produktų patikrinimai atliekami remiantis jų keliama SF rizika. Importuojamų produktų patikrinimai atliekami tik tiek, kiek būtina žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti, nepagrįstai nedelsiant ir taip, kad poveikis Šalių tarpusavio prekybai būtų kuo mažesnis.

15.Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pateikia informaciją apie tai, kokia dalis iš eksportuojančios Šalies importuotų produktų buvo patikrinta.

16.Jeigu atliekant importuojamų produktų patikrinimus nustatoma, kad netenkinamos atitinkamos importo sąlygos, veiksmai, kurių imasi importuojanti Šalis, turi būti pagrįsti susijusios rizikos vertinimu ir jais prekyba negali būti ribojama daugiau, nei būtina Šaliai tinkamam SF apsaugos lygiui užtikrinti.

SPS.8 straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašai  

1.Pagrįstais atvejais importuojanti Šalis gali sudaryti patvirtintų įmonių, atitinkančių jos importo reikalavimus, sąrašą, kad būtų galima importuoti gyvūninius produktus iš šių įmonių.

2.Išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta siekiant sumažinti didelę riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai, patvirtintų įmonių sąrašų reikalaujama tik dėl produktų, dėl kurių toks reikalavimas buvo taikomas pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

3.Eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai pateikia importuojančios Šalies sąlygas atitinkančių įmonių sąrašą, pagrįstą eksportuojančios Šalies suteiktomis garantijomis.

4.Eksportuojančios Šalies prašymu importuojanti Šalis, remdamasi eksportuojančios Šalies pateiktomis garantijomis, be išankstinės atskirų įmonių patikros patvirtina eksportuojančios Šalies teritorijoje esančias įmones.

5.Išskyrus atvejus, kai importuojanti Šalis prašo papildomos informacijos, ir jeigu eksportuojanti Šalis pateikia garantijas, importuojanti Šalis, vadovaudamasi savo taikytinomis teisinėmis procedūromis, imasi būtinų teisinių ar administracinių priemonių, kad būtų galima iš šių įmonių importuoti nepagrįstai nedelsiant.

6.Patvirtintų įmonių sąrašą importuojanti Šalis skelbia viešai.

7.Jeigu importuojanti Šalis nusprendžia atmesti eksportuojančios Šalies prašymą leisti įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą, ji nedelsdama apie tai praneša eksportuojančiai Šaliai ir pateikia atsakymą, įskaitant informaciją apie neatitiktį, dėl kurios atsisakyta patvirtinti įmonę.

SPS.9 straipsnis. Skaidrumas ir keitimasis informacija

1.Kiekviena Šalis siekia prekybai taikomų SF priemonių skaidrumo ir tuo tikslu imasi šių veiksmų:

a) nedelsdama praneša kitai Šaliai apie visus savo SF priemonių ir patvirtinimo procedūrų pakeitimus, įskaitant pakeitimus, kurie gali turėti įtakos jos gebėjimui dėl tam tikrų prekių įvykdyti kitos Šalies SF importo reikalavimus;

b) siekia geriau suprasti viena kitos SF priemones ir jų taikymą;

c) su kita Šalimi keičiasi informacija apie klausimus, susijusius su SF priemonių rengimu ir taikymu (įskaitant pažangą, susijusią su turimais naujais moksliniais įrodymais), kurie daro poveikį ar gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai, kad sumažintų neigiamą poveikį prekybai;

d) kitos Šalies prašymu per 20 darbo dienų praneša apie konkretiems importuojamiems produktams taikomas sąlygas;

e) kitos Šalies prašymu per 20 darbo dienų praneša apie konkrečių produktų leidimo suteikimo procedūros eigą;

f) kitai Šaliai praneša apie bet kokį reikšmingą Šalies kompetentingos institucijos struktūros ar organizacinės tvarkos pakeitimą;

g) jei prašoma, praneša Šalies oficialiosios kontrolės rezultatus ir pateikia atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą;

h) jei prašoma, praneša importo patikros rezultatus, kai siunta atmetama arba laikoma neatitinkančia reikalavimų, ir

i) jei prašoma, nepagrįstai nedelsdama pateikia su šiuo skyriumi susijusį Šalies parengtą rizikos vertinimą ar mokslinę nuomonę.

2.Kai Šalis 1 dalyje nurodytą informaciją pagal atitinkamas savo taisykles pateikia pranešime PPO centriniam pranešimų registrui arba atitinkamai tarptautinei standartus nustatančiai organizacijai, įvykdomi tai informacijai taikomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

SPS.10 straipsnis. Derinimas prie regioninių sąlygų  

1.Šalys pripažįsta zonavimo sąvoką, įskaitant liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, saugomų zonų ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų sąvokas, ir ją taiko Šalių tarpusavio prekyboje pagal SFP sutartį, įskaitant SFP sutarties 6 straipsnio praktinio įgyvendinimo gaires (PPO/SFP komiteto sprendimas G/SPS/48) ir atitinkamas OIE bei IPPC rekomendacijas, standartus ir gaires. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, atsižvelgdamas į visus susijusius SFP sutarties, OIE ir IPPC standartus, gaires ar rekomendacijas, gali išsamiau apibrėžti šias procedūras.

2.Šalys taip pat gali susitarti bendradarbiauti dėl skirstymo į laikymo vietas sąvokos, nurodytos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.4 ir 4.5 skyriuose ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 4.1 ir 4.2 skyriuose.

3.Nustatydamos arba palikdamos galioti 1 dalyje nurodytas zonas, Šalys atsižvelgia į tokius veiksnius kaip geografinė padėtis, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra ir SF kontrolės veiksmingumas.

4.Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti gyvūnų ir gyvūninių produktų importo sąlygas importuojanti Šalis, eksportuojančios Šalies prašymu, pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas liga neužkrėstas teritorijas ir tuo remiasi spręsdama dėl leidimo pradėti vykdyti ar tęsti importą.

5.Eksportuojanti Šalis nurodo 4 dalyje minimas savo teritorijos dalis ir, jei prašoma, pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus OIE standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

6.Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų importo fitosanitarijos sąlygas, importuojanti Šalis, eksportuojančios Šalies prašymu, pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis, nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ir saugomas zonas, ir tuo remiasi spręsdama dėl importo leidimo ar tolesnio vykdymo.

7.Eksportuojanti Šalis nurodo savo kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ar saugomas zonas. Jei importuojanti Šalis to prašo, eksportuojanti Šalis pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus pagal IPPC parengtais tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

8.Šalys pripažįsta liga neužkrėstas teritorijas ir saugomas zonas, galiojančias pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

9.8 dalis taip pat taikoma vėlesniems liga neužkrėstų teritorijų ir saugomų zonų (Jungtinėje Karalystėje – kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų) pakeitimams, išskyrus atvejus, kai reikšmingai pasikeičia su liga ar kenksmingaisiais organizmais susijusi padėtis.

10.Kad įgyvendintų šio straipsnio 4–9 dalis, Šalys gali atlikti auditą ir patikrinimus pagal 11 straipsnį.

11.Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos išlaikyti pasitikėjimą procedūromis, susijusiomis su liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietos dalių ir nedidelio ligos ar kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų ir saugomų zonų nustatymu, kad būtų kuo mažiau trikdoma prekyba.

12.Nustatydama eksportuojančios Šalies ar jos dalių gyvūnų ar augalų sveikatos statusą, importuojanti Šalis savo vertinimą grindžia informacija, eksportuojančios Šalies pateikta pagal SFP sutartį ir OIE bei IPPC standartus, kartu atsižvelgdama į bet kokį eksportuojančios Šalies tokio statuso nustatymą.

13.Jeigu importuojanti Šalis nepripažįsta eksportuojančios Šalies nustatyto statuso, kaip nurodyta šio straipsnio 12 dalyje, ji eksportuojančiai Šaliai objektyviai pagrindžia ir paaiškina tokio nepripažinimo priežastis ir, jei prašoma, surengia konsultacijas pagal SPS 12 straipsnio 2 dalį.

14.Kiekviena Šalis užtikrina, kad 4–9, 12 ir 13 dalyse nustatytos pareigos būtų vykdomos nepagrįstai nedelsiant. Importuojanti Šalis paspartins ligos ar kenksmingojo organizmo statuso pripažinimą, kai statusas grąžinamas po protrūkio.

15.Jei Šalis mano, kad konkretus regionas turi specialų statusą konkrečios ligos atžvilgiu ir atitinka OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje arba OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje nustatytus kriterijus, ji gali prašyti šį statusą pripažinti. Importuojanti Šalis gali prašyti papildomų garantijų dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, atitinkančių sutartą statusą.

SPS.11 straipsnis. Auditas ir patikrinimai

1.Importuojanti Šalis gali atlikti šių sistemų auditą ir patikrinimus:

(a)visą kitos Šalies institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalis;

(b)patikrinimų, atliktų pagal eksportuojančios Šalies tikrinimo ir sertifikavimo sistemą, rezultatus.

2.Šalys tokį auditą ir patikrinimus atlieka vadovaudamosi SFP sutarties nuostatomis, atsižvelgdamos į atitinkamus „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

3.Tokiam auditui ir patikrinimams atlikti importuojanti Šalis auditą ir patikrinimus gali atlikti prašydama eksportuojančios Šalies pateikti informacijos arba rengdama audito ir tikrinamuosius vizitus eksportuojančioje Šalyje, kurių metu gali, be kita ko:

(a)tikrinti visą atsakingų institucijų bendrąją kontrolės programą ar jos dalį, įskaitant, kai tinkama, privalomojo audito ir inspektavimo veiklos peržiūras;

(b)atlikti patikrinimus vietoje ir

(c)rinkti informaciją ir duomenis, kad įvertintų pasikartojančių ar atsiradusių problemų, susijusių su produktų eksportu, priežastis.

4.Importuojanti Šalis su eksportuojančia Šalimi dalijasi pagal 1 dalį atlikto audito ir patikrinimų rezultatais bei išvadomis. Importuojanti Šalis šiuos rezultatus gali skelbti viešai.

5.Prieš pradėdamos auditą ar patikrinimą Šalys aptaria audito ar patikrinimo tikslus ir taikymo sritį, kriterijus ar reikalavimus, pagal kuriuos eksportuojanti Šalis bus vertinama, taip pat audito ar patikrinimo atlikimo vietas ir procedūras, kurios nustatomos audito ar patikrinimo plane. Išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria kitaip, importuojanti Šalis pateikia eksportuojančiai Šaliai audito arba patikrinimo planą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki audito ar patikrinimo pradžios.

6.Importuojanti Šalis suteikia eksportuojančiai Šaliai galimybę pateikti pastabas dėl audito ar patikrinimų ataskaitos projekto. Importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia galutinę ataskaitą paprastai per du mėnesius nuo tų pastabų gavimo dienos.

7.Kiekviena Šalis pati padengia su tokiu auditu ar patikrinimu susijusias savo išlaidas.

SPS.12 straipsnis. Pranešimai ir konsultacijos  

1.Šalis nepagrįstai nedelsdama praneša kitai Šaliai apie:

a) dėl kenksmingųjų organizmų ar ligos nustatyto statuso reikšmingus pasikeitimus;

b) naujos gyvūnų ligos atsiradimą;

c) nustatytą epizootinės reikšmės faktą dėl gyvūnų ligos;

d) Šalies nustatytą reikšmingą maisto saugos problemą;

e) visas papildomas priemones, kurių ėmėsi be savo atitinkamų pagrindinių SF priemonių gyvūnų ligoms kontroliuoti ar išnaikinti arba žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat visus prevencijos politikos, įskaitant vakcinacijos politiką, pakeitimus;

f) jei prašoma, Šalies oficialiosios kontrolės rezultatus bei atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą ir

g) visus reikšmingus sistemos ar duomenų bazės funkcijų pakeitimus.

2.Jeigu Šaliai rimtą susirūpinimą kelia su maisto sauga, augalų ar gyvūnų sveikata susijęs klausimas arba kitos Šalies pasiūlytos ar įgyvendintos SF priemonės, ta Šalis gali kitos Šalies prašyti techninių konsultacijų. Šalis, į kurią kreipiamasi, į prašymą turėtų atsakyti nepagrįstai nedelsdama. Kiekviena Šalis stengiasi pateikti informaciją, kurios reikia norint išvengti prekybos sutrikdymo ir atitinkamais atvejais rasti abipusiškai priimtiną sprendimą.

3.2 dalyje nurodytos konsultacijos gali būti rengiamos telefoninių konferencijų ir vaizdo konferencijų forma arba kitomis Šalių abipusiškai sutartomis ryšio priemonėmis.

SPS.13 straipsnis. Neatidėliotinos priemonės

1.Jei importuojanti Šalis mano, kad žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai kyla didelė rizika, ji gali iš anksto neįspėjusi imtis būtinų priemonių žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti. Dėl siuntų, kurios jau vežamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

2.Priemones taikanti Šalis apie neatidėliotiną SF priemonę kitą Šalį informuoja kuo skubiau po sprendimo įgyvendinti priemonę, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu Šalis dėl neatidėliotinos SF priemonės prašo techninių konsultacijų, technines konsultacijas būtina surengti per 10 dienų nuo pranešimo apie neatidėliotiną SF priemonę. Šalys apsvarsto visą per technines konsultacijas pateiktą informaciją. Šios konsultacijos rengiamos siekiant išvengti nereikalingo prekybos trikdymo. Šalys gali svarstyti galimybes, kaip palengvinti priemonių įgyvendinimą arba kuo jas pakeisti.

3.Priimdama sprendimą dėl siuntų, kurios, kai patvirtinama neatidėliotina SF priemonė, yra gabenamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis laiku atsižvelgia į eksportuojančios Šalies jai pateiktą informaciją, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

4.Importuojanti Šalis užtikrina, kad jokia neatidėliotina priemonė, kurios imtasi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, nebūtų toliau taikoma be mokslinių įrodymų arba, jei mokslinių įrodymų nepakanka, būtų priimta pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį.

SPS. 14 straipsnis. Daugiašaliai tarptautiniai forumai

Šalys susitaria bendradarbiauti daugiašaliuose tarptautiniuose forumuose šio skyriaus taikymo srities tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų rengimo klausimais. 

SPS.15 straipsnis. Įgyvendinimas ir kompetentingos institucijos

1.Įgyvendindama šį skyrių kiekviena Šalis atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a)PPO SFP komiteto sprendimus;

(b)atitinkamų tarptautinių standartus nustatančių institucijų darbą;

(c)bet kokias žinias ir ankstesnę patirtį, įgytą prekiaujant su eksportuojančia Šalimi, ir

(d)kitos Šalies pateiktą informaciją.

2.Šalys nedelsdamos pateikia viena kitai šiam skyriui įgyvendinti paskirtų kompetentingų institucijų aprašymą. Šalys viena kitai praneša apie visus reikšmingus pakeitimus, susijusius su šiomis kompetentingomis institucijomis.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos turėtų reikiamų išteklių šiam skyriui veiksmingai įgyvendinti.

SPS.16 straipsnis. Bendradarbiavimas gyvūnų gerovės srityje

1.Šalys pripažįsta, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Jos taip pat pripažįsta, kad didesnė gyvūnų gerovė yra susijusi su tvariomis maisto gamybos sistemomis.

2.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, kad skatintų kuo geriausios gyvūnų gerovės praktikos plėtojimą ir įgyvendinimą. Visų pirma Šalys bendradarbiauja, kad sugriežtintų ir išplėstų OIE gyvūnų gerovės standartų taikymo sritį, taip pat jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdamos ūkiniams gyvūnams.

3.Šalys keičiasi informacija, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi gyvūnų gerovės srityje, ypač dėl maistinių gyvūnų veisimo, laikymo, tvarkymo, vežimo ir skerdimo.

4.Šalys stiprina bendradarbiavimą gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų, susijusių su gyvūnų veisimu ir elgesiu su gyvūnais ūkiuose, juos vežant ir skerdžiant, srityje.

SPS.17 straipsnis. Bendradarbiavimas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje 

1.Šalys sukuria pagrindą dialogui ir bendradarbiavimui, siekdamos stiprinti kovą su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi.

2.Šalys pripažįsta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystėje, įskaitant neterapinį naudojimą, gali lemti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris gali kelti pavojų žmonių gyvybei. Šalys pripažįsta, kad dėl grėsmės pobūdžio reikia laikytis tarptautinio požiūrio ir bendros sveikatos koncepcijos.

3.Siekdamos kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, Šalys stengiasi tarptautiniu mastu bendradarbiauti įgyvendinant regionines ar daugiašales darbo programas, kuriomis siekiama sumažinti nereikalingą antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje ir dėti pastangas siekiant tarptautiniu mastu nutraukti jų naudojimą kaip augimą skatinančias medžiagas, kad būtų kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms pagal bendros sveikatos koncepciją ir laikantis visuotinio veiksmų plano.

4.Šalys bendradarbiauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose rengdamos tarptautines gaires, standartus, rekomendacijas ir veiksmus, kuriais siekiama skatinti apdairiai ir atsakingai naudoti antibiotikus gyvulininkystėje ir veterinarijos praktikoje.

5.1 dalyje nurodytas dialogas, inter alia, apima:

(a)bendradarbiavimą vykdant tolesnę veiklą, susijusią su atitinkamose tarptautinėse organizacijose parengtomis esamomis ir būsimomis gairėmis, standartais, rekomendacijomis ir veiksmais, taip pat esamomis ir būsimomis iniciatyvomis ir nacionaliniais planais, kuriais siekiama skatinti apdairų ir atsakingą antibiotikų naudojimą ir kurie susiję su gyvūnų auginimu ir veterinarijos praktika;

(b)bendradarbiavimą įgyvendinant OIE, PSO ir „Codex Alimentarius“ rekomendacijas, visų pirma CAC-RCP61/2005; 

(c)keitimąsi informacija apie gerąją ūkininkavimo patirtį; 

(d)mokslinių tyrimų, inovacijų ir plėtros skatinimą; 

(e)daugiadalykių kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms metodų, įskaitant PSO, OIE ir „Codex Alimentarius“ bendros sveikatos koncepciją, skatinimą. 

SPS.18 straipsnis. Tvarios maisto sistemos

Kiekviena Šalis skatina savo maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos tarnybas bendradarbiauti su atitinkamomis kitos Šalies tarnybomis, kad būtų skatinami tvarios maisto gamybos metodai ir maisto sistemos.

SPS.19 straipsnis. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams

Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams prižiūri, kaip įgyvendinamas ir kaip veikia šis skyrius, ir atlieka šias funkcijas:

a)  greitai išaiškina ir, jei įmanoma, išsprendžia visus klausimus, kuriuos Šalis iškelia dėl sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų, standartų ir rekomendacijų rengimo, priėmimo ar taikymo pagal šį skyrių arba SFP sutartį;

b) aptaria vykstančius naujų reglamentų rengimo procesus;

c) kuo skubiau aptaria Šalies pareikštą susirūpinimą dėl kitos Šalies taikomų SF importo sąlygų ir procedūrų;

d) reguliariai peržiūri Šalių SF priemones, įskaitant sertifikavimo reikalavimus ir įforminimo pasienyje procesus, ir jų taikymą, kad būtų lengvinama Šalių tarpusavio prekyba, laikantis SFP sutarties 5 straipsnyje nustatytų principų, tikslų ir procedūrų. Kiekviena Šalis nustato, kokių tinkamų veiksmų ji imsis, be kita ko, dėl tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumo, atsižvelgdama į šios peržiūros rezultatus ir remdamasi SPS-1 PRIEDE [SFS.19 straipsnio d punkte nurodyti kriterijai] nustatytais kriterijais;

e)    keičiasi nuomonėmis, informacija ir patirtimi, susijusia su bendradarbiavimo veikla kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų gerovės apsaugos srityje, vykdoma pagal SPS.16 ir 17 straipsnius

f) Šalies prašymu svarsto, kas yra reikšmingas su liga ar kenksminguoju organizmu susijusios padėties pasikeitimas, nurodytas SPS.10 straipsnio 9 dalyje;

g) priima sprendimus:

(I)patvirtinti naujas apibrėžtis, kaip nurodyta SPS.3 straipsnio 3 dalyje;

(II)apibrėžti SPS.6 straipsnio 2 dalyje nurodytus konkrečius atvejus;

(III)išsamiau apibrėžti SPS.10 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras;

(IV)nustatyti kitus SPS.10 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytų paaiškinimų pagrindimo būdus.

4 skyrius. Techninės prekybos kliūtys

TBT.1 straipsnis. Tikslas

Šio skyriaus tikslas – lengvinti dvišalę Šalių prekybą prekėmis užkertant kelią nereikalingoms prekybos kliūtims, jas nustatant ir šalinant.

TBT.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skyrius taikomas visų standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.

2.Šis skyrius netaikomas:

(a)pirkimo specifikacijoms, kurias valdžios sektoriaus įstaigos parengia tokių įstaigų gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti, arba

(b)SF priemonėms, kurioms taikomas 3 skyrius [Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės].

3.Be šio skyriaus, produktų, patekančių į jų taikymo sritį, atžvilgiu taikomi šio skyriaus priedai. Nė viena šio skyriaus priedo nuostata, kuria numatoma, kad tarptautinis standartas, institucija ar organizacija turi būti laikomi ar pripažįstami atitinkamais, neužkerta kelio atitinkamu tarptautiniu standartu pagal TBT.4 straipsnio 4 ir 5 dalis pripažinti kitos institucijos ar organizacijos parengtą standartą.

TBT.3 straipsnis. Ryšys su TPK sutartimi

1.TPK sutarties 2–9 straipsniai bei 1 ir 3 priedai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi. 

2.Šiame skyriuje ir šio skyriaus prieduose vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip TPK sutartyje.

TBT.4 straipsnis. Techniniai reglamentai

1.Kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, atlieka planuojamų techninių reglamentų poveikio vertinimą. Šioje dalyje ir 8 dalyje nurodytose taisyklėse ir procedūrose gali būti nustatytos išimtys.

2.Kiekviena Šalis pagal TPK sutarties 2.2 straipsnį vertina turimas su reglamentavimu susijusias ir nesusijusias alternatyvas siūlomam techniniam reglamentui, kurios gali leisti Šaliai siekti teisėtų tikslų.

3.Kiekviena Šalis rengdama savo techninius reglamentus remiasi atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus atvejus, kai tie tarptautiniai standartai būtų neveiksminga ar netinkama priemonė siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.

4.Atitinkamais tarptautiniais standartais, kaip apibrėžta TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, laikomi tarptautiniai standartai, kuriuos parengė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC), Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) ir Maisto kodekso komisija („Codex Alimentarius“).

5.Kitų tarptautinių organizacijų parengtas standartas taip pat galėtų būti laikomas atitinkamu tarptautiniu standartu, kaip apibrėžta TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, jei:

a)    jį parengė standartizacijos institucija, siekianti bendro sutarimo:

(I)dalyvaujančių PPO narių, atstovaujančių visoms nacionalinėms standartizacijos institucijoms jų teritorijoje, kurios yra priėmusios arba ketina priimti standartus dėl dalyko, su kuriuo susijusi tarptautinė standartizacijos veikla, nacionalinėse delegacijose, arba

(II)dalyvaujančių PPO narių vyriausybinėse organizacijose, ir

b)    jis parengtas laikantis PPO techninių prekybos kliūčių komiteto sprendimo dėl tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų, susijusių su TPK sutarties 2 ir 5 straipsniais bei 3 priedu, rengimo principų 4 .

6.Jei rengdama techninį reglamentą Šalis tarptautiniais standartais nesiremia, ji kitos Šalies prašymu nurodo visus esminius nukrypimus nuo atitinkamų tarptautinių standartų ir paaiškina priežastis, kodėl tie standartai laikyti neveiksmingais ar netinkamais siekiamam tikslui įgyvendinti, ir pateikia mokslinius ar techninius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas tas vertinimas.

7.Kiekviena Šalis peržiūri savo techninius reglamentus, kad techniniai reglamentai kuo labiau derėtų su atitinkamais tarptautiniais standartais, inter alia, atsižvelgdama į visus naujausius atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius ar į bet kokį aplinkybių, lėmusių nukrypimą nuo atitinkamo tarptautinio standarto, pasikeitimą.

8.Vadovaudamasi savo atitinkamomis taisyklėmis bei procedūromis ir nedarydama poveikio X antraštinei daliai [Gera reglamentavimo praktika ir bendradarbiavimas reglamentavimo srityje], kiekviena Šalis, rengdama labai svarbų techninį reglamentą, galintį turėti reikšmingą poveikį prekybai, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią asmenys galėtų reikšti savo nuomonę viešose konsultacijose, išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų. Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies asmenims dalyvauti tokiose konsultacijose ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios nacionaliniams subjektams, ir viešai skelbia tų konsultacijų rezultatus.

TBT.5 straipsnis. Standartai

1.Kiekviena Šalis skatina jos teritorijoje įsteigtas standartizacijos institucijas, taip pat regionines standartizacijos institucijas, kurių narė yra Šalis ar jos teritorijoje įsteigtos standartizacijos institucijos:

(a)dalyvauti, kiek leidžia jų ištekliai, atitinkamų tarptautinių standartizacijos institucijų rengiamų tarptautinių standartų rengimo procese;

(b)rengiant savo standartus remtis atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus tuos atvejus, kai tokie tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi ar netinkami, pavyzdžiui, dėl nepakankamo apsaugos lygio arba esminių klimato ar geografinių veiksnių arba esminių technologinių problemų;

(c)vengti, kad jų darbas dubliuotųsi ar sutaptų su tarptautinių standartizacijos institucijų darbu;

(d)reguliariai peržiūrėti nacionalinius ir regioninius standartus, kurie nėra pagrįsti atitinkamais tarptautiniais standartais, siekiant šiuos standartus labiau suderinti su atitinkamais tarptautiniais standartais;

(e)bendradarbiauti su kitos Šalies atitinkamomis standartizacijos institucijomis tarptautinėje standartizavimo veikloje, be kita ko, bendradarbiaujant tarptautinėse standartizacijos institucijose arba regioniniu lygmeniu;

(f)skatinti dvišalį bendradarbiavimą su kitos Šalies standartizacijos institucijomis ir

(g) keistis informacija tarp standartizacijos institucijų.

2.    Šalys keičiasi informacija apie:

(a)tai, kaip jos pačios naudoja standartus techniniams reglamentams pagrįsti, ir

(b)savo atitinkamus standartizacijos procesus ir apie tai, kokiu mastu rengdamos savo nacionalinius standartus remiasi tarptautiniais, regioniniais ar subregioniniais standartais.

3.    Jei standartai ar nuorodos į juos įtraukiami į techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektą ir dėl to jie tampa privalomi, taikomos skaidrumo pareigos, nustatytos TBT.7 straipsnyje [Skaidrumas] ir TPK sutarties 2 arba 5 straipsnyje.

TBT.6 straipsnis. Atitikties vertinimas

1.TBT.4 straipsnio [Techniniai reglamentai] nuostatos dėl techninių reglamentų rengimo, priėmimo ir taikymo mutatis mutandis taikomos ir atitikties vertinimo procedūroms.

2.Jei Šalis atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ji:

(a)pasirenka atitikties vertinimo procedūras, kurios, remiantis rizikos vertinimu, yra proporcingos susijusiai rizikai;

(b)be kitų atitikties patvirtinimo galimybių atitikčiai techniniams reglamentams įrodyti apsvarsto galimybę kaip atitikties techniniams reglamentams įrodymą naudoti tiekėjo atitikties deklaraciją, t. y. gamintojo savo paties atsakomybe pateikiamą atitikties deklaraciją, ir nereikalauti privalomo trečiosios šalies vertinimo;

(c)kitos Šalies prašymu teikia informaciją apie kriterijus, kuriais remiantis konkretiems produktams parenkamos atitikties vertinimo procedūros.

3.Jei Šalis trečiosios šalies atliekamo atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ir šios užduoties nėra paskyrusi valdžios institucijai, kaip nurodyta 4 dalyje, ji:

(a)vertindama atitikties vertinimo įstaigas techninei kompetencijai įrodyti naudoja, kai tinkama, akreditavimą. Nedarydama poveikio savo teisei nustatyti reikalavimus atitikties vertinimo įstaigoms, kiekviena Šalis pripažįsta vertingą vaidmenį, kurį pripažįstant atitikties vertinimo įstaigų kvalifikaciją gali atlikti akreditacija, vykdoma pagal valdžios sektoriaus suteiktus įgaliojimus ir nekomerciniais pagrindais;

(b)naudoja atitinkamus tarptautinius akreditavimo ir atitikties vertinimo standartus;

(c)skatina jos teritorijoje esančias akreditavimo įstaigas ir atitikties vertinimo įstaigas prisijungti prie taikomų tarptautinių sutarčių ar susitarimų, kuriais siekiama suderinti arba lengvinti atitikties vertinimo rezultatų pripažinimą;

(d)jeigu atitikties vertinimo procedūroms, kurias būtina atlikti pateikiant produktą rinkai, Šalis yra patvirtinusi dvi ar daugiau atitikties vertinimo įstaigų, užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę rinktis iš atitikties vertinimo įstaigų, Šalies institucijų paskirtų tam tikram produktui ar produktų grupei;

(e)užtikrina, kad atitikties vertinimo įstaigos būtų nepriklausomos nuo gamintojų, importuotojų ir ekonominės veiklos vykdytojų apskritai ir kad tarp akreditavimo įstaigų ir atitikties vertinimo įstaigų nekiltų interesų konfliktų;

(f)leidžia atitikties vertinimo įstaigoms naudotis subrangovų paslaugomis atliekant su atitikties vertinimu susijusius bandymus ar inspektavimus, įskaitant kitos Šalies teritorijoje esančius subrangovus, ir gali reikalauti, kad subrangovai atitiktų tuos pačius reikalavimus, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaiga, kad pati atliktų tokius bandymus ar inspektavimus, ir

(g)vienoje interneto svetainėje paskelbia įstaigų, kurias ji paskyrė tokiam atitikties vertinimui atlikti, sąrašą ir atitinkamą informaciją apie kiekvienos tokios įstaigos paskyrimo sritį.

4.    Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo Šaliai reikalauti, kad konkrečių produktų atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos. Jei Šalis reikalauja, kad atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos, ta Šalis:

(a)rinkliavas už atitikties vertinimą apriboja iki apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir atitikties vertinimo pareiškėjo prašymu paaiškina, kaip bet kuri rinkliava, kurią ji nustato už tokį atitikties vertinimą, neviršija apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų ir

(b)viešai skelbia atitikties vertinimo rinkliavas.

5.Neatsižvelgiant į 2–4 dalis, kiekviena Šalis priima tiekėjo atitikties deklaraciją kaip atitikties jos techniniams reglamentams įrodymą tose produktų srityse, kuriose ji tai daro šio Susitarimo įsigaliojimo dieną.

6.Kiekviena Šalis kaip informaciją skelbia ir tvarko 5 dalyje nurodytų produktų sričių sąrašą kartu su nuorodomis į taikytinus techninius reglamentus.

7.Neatsižvelgiant į 5 dalį, bet kuri Šalis gali nustatyti reikalavimą, kad toje dalyje nurodytų produktų sričių bandymus ar sertifikavimą privalo atlikti trečioji šalis, jeigu toks reikalavimas yra pagrįstas teisėtais tikslais ir yra proporcingas tikslui suteikti importuojančiai Šaliai galimybę deramai įsitikinti, kad produktai atitinka taikytinus techninius reglamentus ar standartus, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų dėl neatitikties.

8.Šalis, siūlanti pradėti taikyti 7 dalyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras, apie tai iš anksto praneša kitai Šaliai ir rengdama tokias atitikties vertinimo procedūras atsižvelgia į kitos Šalies pastabas.

TBT.7 straipsnis. Skaidrumas

1.Išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų, kiekviena Šalis nustato ne trumpesnį kaip 60 dienų nuo pranešimo apie reglamentus ar procedūras perdavimo PPO centriniam pranešimų registrui dienos laikotarpį, per kurį leidžia kitai Šaliai raštu teikti pastabas dėl praneštų siūlomų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų. Šalis palankiai apsvarsto pagrįstą prašymą pratęsti šį pastaboms teikti skirtą laikotarpį.

2.Kiekviena Šalis kartu su pranešimu pateikia viso pranešto teksto elektroninę versiją. Jeigu pranešamas tekstas surašytas ne viena iš PPO oficialių kalbų, pranešančioji Šalis PPO pranešimų formatu pateikia išsamų ir visapusišką priemonės turinio aprašymą.

3.Jei Šalis dėl savo siūlomo techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros gauna kitos Šalies rašytines pastabas, ji:

(a)jei kita Šalis to prašo, tas rašytines pastabas aptaria dalyvaujant jos kompetentingai reglamentavimo institucijai tuo metu, kai į tas pastabas dar galima atsižvelgti, ir

(b)ne vėliau kaip techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną raštu atsako į pastabas.

4.Kiekviena Šalis stengiasi savo atsakymus į pastabas, gautas pateikus 1 dalyje nurodytą pranešimą, paskelbti interneto svetainėje ne vėliau kaip priimto techninio reglamento arba atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną.

5.Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu teikia jai informaciją apie savo priimto arba siūlomo priimti techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros tikslus bei teisinį ir loginį pagrindą.

6.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos priimti techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros būtų paskelbti nemokamoje interneto svetainėje.

7.Kiekviena Šalis papildydama pradinį pranešimą PPO teikia informaciją apie techninių reglamentų ar atitikties vertinimo procedūrų priėmimą ir įsigaliojimą, taip pat priimtą galutinį tekstą.

8.Kiekviena Šalis nustato pagrįstą laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninių reglamentų paskelbimo iki jų įsigaliojimo, kad kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti. Pagrįstas laikotarpis reiškia paprastai ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, nebent toks laikotarpis būtų neveiksmingas siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.

9.Šalis palankiai apsvarsto kitos Šalies pagrįstą prašymą pratęsti laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninio reglamento priėmimo iki jo įsigaliojimo, gautą iki 1 dalyje nustatyto pastabų teikimo termino, nebent delsti būtų neveiksminga siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus. 

10.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal TPK sutarties 10 straipsnį įsteigti informacijos centrai viena iš PPO oficialių kalbų teiktų informaciją ir atsakymus į pagrįstas kitos Šalies ar kitos Šalies suinteresuotųjų asmenų užklausas dėl priimtų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų.  

TBT.8 straipsnis. Žymėjimas ir ženklinimas

1.Į Šalies techninį reglamentą gali būti įtraukti privalomieji žymėjimo ar ženklinimo reikalavimai arba jis gali būti skirtas tik tokiems reikalavimams. Tokiais atvejais šiems techniniams reglamentams taikomi TPK sutarties 2.2 straipsnio principai.

2.Jei Šalis nustato privalomo produktų žymėjimo ar ženklinimo reikalavimą, taikomos visos šios sąlygos:

(a)ji reikalauja pateikti tik tą informaciją, kuri yra svarbi produkto vartotojams ar naudotojams, arba informaciją, kuria nurodoma, kad produktas atitinka privalomus techninius reikalavimus;

(b)išskyrus atvejus, kai tai būtina atsižvelgiant į teisėtus tikslus, kaip išankstinės produktų, kurie kitais atžvilgiais atitinka privalomus techninius reikalavimus, pateikimo jos rinkai sąlygos nereikalauja iš anksto patvirtinti, užregistruoti ar sertifikuoti produktų etiketes ar žymas, taip pat nerenka už tai jokių rinkliavų;

(c)jei Šalis reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų unikalų identifikacinį numerį, tokį numerį kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojams suteikia nepagrįstai nedelsdama ir laikydamasi nediskriminavimo principo;

(d)išskyrus atvejus, kai i, ii ar iii punkte nurodyta informacija klaidintų, būtų prieštaringa ar kelianti painiavą atsižvelgiant į informaciją, kurią importuojanti Šalis reikalauja pateikti dėl prekių, importuojanti Šalis leidžia:

(I)informaciją pateikti ne tik prekes importuojančios Šalies reikalaujama kalba, bet ir kitomis kalbomis;

(II)naudoti tarptautiniu mastu pripažintas nomenklatūras, piktogramas, simbolius ar grafinius vaizdus ir

(III)pateikti ne tik prekes importuojančioje Šalyje reikalaujamą informaciją, bet ir papildomos informacijos;

(e)sutinka, kad, kaip alternatyva ženklinimui kilmės šalyje, ženklinimas, įskaitant papildomą ženklinimą arba ženklinimo taisymą, būtų atliekamas muitinės sandėliuose ar kitose paskirtose vietose importo šalyje, išskyrus atvejus, kai dėl visuomenės sveikatos ar saugos priežasčių reikalaujama, kad ženklinimą eksportuojančioje Šalyje atliktų pavirtinti asmenys, ir

(f)stengiasi leisti naudoti laikinas ar nuimamas etiketes, taip pat žymas ar ženklus lydimuosiuose dokumentuose, o ne reikalauja, kad etiketės ar žymos būtų fiziškai pritvirtintos prie produkto, nebent mano, kad dėl to gali būti pažeisti teisėti tikslai.

TBT.9 straipsnis. Bendradarbiavimas rinkos priežiūros ir ne maisto produktų saugos ir atitikties srityse

1.Šalys pripažįsta bendradarbiavimo ne maisto produktų rinkos priežiūros, atitikties ir saugos srityse svarbą siekiant lengvinti prekybą ir apsaugoti vartotojus bei kitus naudotojus, taip pat tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo dalijimusi informacija, stiprinimo svarbą.

2.Siekdamos užtikrinti nepriklausomą ir nešališką rinkos priežiūros veikimą, Šalys užtikrina, kad:

(a)rinkos priežiūros funkcijos būtų atskirtos nuo atitikties vertinimo funkcijų ir

(b)nebūtų jokių interesų, kurie turėtų įtakos rinkos priežiūros institucijų nešališkumui vykdant ekonominės veiklos vykdytojų kontrolę ar priežiūrą.

3.Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su ne maisto produktų sauga ir atitiktimi, visų pirma, be kitų, apimančia šias sritis:

(a)rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veikla ir priemonės;

(b)rizikos vertinimo metodai ir gaminių bandymai;

(c)koordinuotas gaminių atšaukimas ar kiti panašūs veiksmai;

(d)moksliniai, techniniai ir reglamentavimo klausimai, siekiant gerinti ne maisto produktų saugą ir atitiktį;

(e)iškylantys nauji sveikatai ir saugai svarbūs klausimai;

(f)su standartizacija susijusi veikla;

(g)pareigūnų mainai.

4.Partnerystės taryba deda visas pastangas, kad kuo greičiau ir pageidautina per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo TBT-XX priede būtų nustatyta tvarka, pagal kurią būtų reguliariai keičiamasi informacija tarp Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos (RAPEX) ar ją pakeičiančios sistemos ir duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. Bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės, apie ne maisto produktų saugą ir susijusias prevencines, ribojamąsias ir taisomąsias priemones.

Minėtame susitarime nustatomos sąlygos, kuriomis:

a) Sąjunga turi pateikti Jungtinei Karalystei tam tikrą atrinktą informaciją iš pranešimų sistemos RAPEX ar ją pakeičiančios sistemos, kaip nurodyta 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos ar ją pakeičiančiame akte; 

b) Jungtinė Karalystė turi pateikti Sąjungai tam tikrą atrinktą informaciją iš savo duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. Bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės, ir

c) Šalys turi informuoti viena kitą apie visus tolesnius veiksmus ir priemones, kurių imtasi reaguojant į informaciją, kuria pasikeista. 

5.Partnerystės taryba TBT-ZZ priede gali nustatyti tvarką, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, keičiamasi informacija apie priemones, kurių imtasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų, išskyrus tuos, kuriems taikoma 4 dalis.

6.Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją naudoja tik vartotojų apsaugos, sveikatos, saugos arba aplinkos apsaugos tikslais. 

7.Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją laiko konfidencialia. 

8.4 ir 5 dalyse nurodytuose susitarimuose tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja tvarka ir nustatomas konfidencialumo bei taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas.   Partnerystės taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais nustatoma arba iš dalies keičiama TBT-XX ir TBT-ZZ prieduose nustatyta tvarka.

9.Šiame straipsnyje terminas „rinkos priežiūra“ reiškia pagal Šalies procedūras rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo institucijų, be kita ko, ir bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais, vykdomą veiklą ir taikomas priemones, kad Šalis galėtų stebėti produktų saugą ir atitiktį jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ar spręsti susijusius klausimus.

10.Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kokia priemonė, kurios jos rinkos priežiūros ar vykdymo užtikrinimo institucijos imasi, kad pašalintų ar atšauktų iš jos rinkos iš kitos Šalies teritorijos importuotą produktą arba uždraustų ar apribotų jo tiekimą jos rinkai dėl priežasčių, susijusių su taikytinų teisės aktų nesilaikymu, būtų proporcinga, kad būtų nurodytos tikslios priežastys, kuriomis ta priemonė yra grindžiama ir kad apie ją būtų nedelsiant pranešta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui.

TBT.10 straipsnis. Techninės diskusijos

1.    Jei Šalis mano, kad kitos Šalies techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektas ar pasiūlymas gali turėti reikšmingą poveikį Šalių tarpusavio prekybai, ji gali prašyti surengti technines diskusijas šiuo klausimu. Prašymas kitai Šaliai pateikiamas raštu ir jame nurodoma:

(a)susijusi priemonė;

(b)šio skyriaus ir šio skyriaus priedų nuostatos, su kuriomis susiję susirūpinimą keliantys klausimai, ir

(c)prašymo priežastys, įskaitant susirūpinimą keliančių klausimų, kurių dėl priemonės iškilo prašančiajai Šaliai, aprašymą.

2.Šalis savo prašymą pateikia kitos Šalies kontaktiniam punktui, paskirtam pagal TBT.12 straipsnį [Kontaktiniai punktai].

3.Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys per 60 dienų nuo prašymo dienos susitinka asmeniškai arba per vaizdo ar telekonferenciją aptarti prašyme iškeltų susirūpinimą keliančių klausimų ir stengiasi juos išspręsti kuo operatyviau. Jei prašančioji Šalis mano, kad klausimas skubus, ji gali prašyti, kad susitikimas įvyktų per trumpesnį laiką. Tokiais atvejais atsakančioji Šalis palankiai apsvarsto tokį prašymą.

TBT.11 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.Šalys bendradarbiauja techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų srityje, kai tai atitinka abiejų Šalių interesus ir nedaromas poveikis jų pačių atitinkamo sprendimų priėmimo autonomiškumui bei teisinei tvarkai. Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams gali keistis nuomonėmis dėl bendradarbiavimo veiklos, vykdomos pagal šį straipsnį arba šio skyriaus priedus.

2.Įgyvendindamos 1 dalį Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti abiejų Šalių interesus atitinkančią bendradarbiavimo veiklą. Ši veikla visų pirma gali būti susijusi su:

(a)keitimusi informacija, patirtimi ir duomenimis, susijusiais su techniniais reglamentais, standartais ir atitikties vertinimo procedūromis;

(b)jų atitinkamų reglamentavimo institucijų veiksmingos sąveikos ir bendradarbiavimo tarptautiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu užtikrinimu;

(c)keitimusi informacija, kiek tai įmanoma, apie tarptautines sutartis ir susitarimus dėl techninių prekybos kliūčių, prie kurių yra prisijungusi viena Šalis arba abi Šalys, ir

(d)prekybos lengvinimo iniciatyvų rengimu ar dalyvavimu jose.

3. Įgyvendinant šį straipsnį ir šio skyriaus prieduose pateiktas bendradarbiavimo nuostatas, Europos Komisija veikia Europos Sąjungos vardu.

TBT.12 straipsnis. Kontaktiniai punktai 

1.    Įsigaliojus šiam Susitarimui kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą šiam skyriui įgyvendinti ir praneša kitai Šaliai šio kontaktinio punkto kontaktinius duomenis, įskaitant informaciją apie atitinkamus pareigūnus. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokį šių kontaktinių duomenų pasikeitimą.

2.    Kontaktinis punktas per pagrįstą laikotarpį ir, jei įmanoma, per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia visą kitos Šalies kontaktinio punkto prašomą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su šio skyriaus įgyvendinimu.

TBT.13 straipsnis. Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams

Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams prižiūri, kaip įgyvendinamas ir kaip veikia šis skyrius ir jo priedai, ir greitai išaiškina ir, jei įmanoma, išsprendžia visus klausimus, kuriuos Šalis iškelia dėl techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų rengimo, priėmimo ar taikymo pagal šį skyrių arba TPK sutartį.

5 skyrius. Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas

CUSTMS.1 straipsnis. Tikslas

Šio skyriaus tikslai:

a) stiprinti Šalių bendradarbiavimą muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo srityje ir prireikus remti arba išlaikyti tinkamą jų muitų teisės aktų ir praktikos suderinamumo lygį siekiant užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai ir procedūros, taip pat atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai leistų įgyvendinti šiuos tikslus: skatinti prekybos lengvinimą, kartu užtikrinant veiksmingą muitinį tikrinimą ir veiksmingą muitų teisės aktų bei su prekyba susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, užtikrinti tinkamą piliečių saugumą ir saugą, taip pat draudimų ir apribojimų laikymąsi ir Šalių finansinius interesus;

b) stiprinti Šalių administracinį bendradarbiavimą PVM srityje ir savitarpio pagalbą vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus;

c) užtikrinti, kad kiekvienos Šalies teisės aktai būtų nediskriminaciniai ir kad muitinės procedūros būtų grindžiamos moderniais metodais ir veiksminga priežiūra, siekiant kovoti su sukčiavimu ir skatinti teisėtą prekybą, ir

d) užtikrinti, kad teisėti viešosios politikos tikslai, įskaitant tikslus, susijusius su saugumu, sauga ir kova su sukčiavimu, nebūtų kaip nors pažeidžiami.

CUSTMS.1a straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje, CUSTMS-1 PRIEDE [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai], Protokole dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir Protokole dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant – Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(b)ATA ir Stambulo konvencijos – 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje priimta Muitinės konvencija dėl prekių laikinojo įvežimo su ATA knygele ir 1990 m. birželio 26 d. Stambulo laikinojo įvežimo konvencija;

(c)Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros – 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros;

(d)PMO muitinės duomenų modelis – duomenų komponentų ir elektroninių šablonų, skirtų keistis verslo duomenimis ir rengti tarptautiniams duomenų ir informacijos, naudojamų taikant reglamentavimo lengvinimą ir tikrinimo priemones pasaulinėje prekyboje, standartams, rinkinys, kurį periodiškai skelbia PMO Duomenų modelio projekto grupė;

(e)muitų teisės aktai – bet kurios iš Šalių teritorijoje taikomos teisinės ar norminės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas prekių įvežimas arba importas, išvežimas arba eksportas ir tranzitas, taip pat jų pateikimas bet kuriam kitam muitinės režimui ar procedūrai įforminti, įskaitant draudžiamąsias, ribojamąsias ir kontrolės priemones;

(f)informacija – visi bet kokio formato, įskaitant elektroninį, duomenys, dokumentas, atvaizdas, ataskaita, pranešimas ar patvirtinta kopija, apdoroti arba neapdoroti, kurių analizė atlikta arba neatlikta;

(g)asmuo – bet kuris asmuo, apibrėžtas XVII antraštinės dalies [KITOS NUOSTATOS] OTH.1 straipsnio [Terminų apibrėžtys] m punkte 5 ;

(h) sistema SAFE – 2005 m. birželio mėn. Briuselyje Pasaulio muitinių organizacijos sesijoje priimta ir periodiškai atnaujinama pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistema SAFE ir

(i)PPO prekybos lengvinimo susitarimas – Susitarimas dėl prekybos lengvinimo, pridėtas prie Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas).

CUSTMS.2 straipsnis. Muitinių bendradarbiavimas

1.Atitinkamos Šalių institucijos bendradarbiauja muitinės reikalų srityje siekdamos remti CUSTMS.1 straipsnyje [Tikslas] nustatytus tikslus, atsižvelgdamos į jų atitinkamų institucijų turimus išteklius. Taikant šią antraštinę dalį [Prekyba prekėmis], taikoma 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo.

2.Šalys plėtoja bendradarbiavimą, be kita ko, šiose srityse:

(a)keičiasi informacija apie muitų teisės aktus, muitų teisės aktų įgyvendinimą ir muitinės procedūras, ypač šiose srityse:

i) muitinės procedūrų supaprastinimo ir modernizavimo;

ii) tranzito ir perkrovimo lengvinimo;

iii) ryšių su verslo bendruomene ir

iv) tiekimo grandinės saugumo ir rizikos valdymo;

(b)bendromis pastangomis sprendžia su muitine susijusius klausimus, kurie yra svarbūs norint pagal sistemą SAFE apsaugoti tarptautinės prekybos tiekimo grandinę ir lengvinti prekybą;

(c)svarsto galimybes rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, įskaitant techninę pagalbą, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama verslo bendruomenei užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą;

(d)stiprina tarpusavio bendradarbiavimą muitinės klausimais tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO ir PMO, taip pat keičiasi informacija arba diskutuoja siekdamos nustatyti, kai įmanoma, bendras pozicijas tose tarptautinėse organizacijose ir UNCTAD, UNECE;

(e)stengiasi suderinti savo duomenų reikalavimus, taikomus importo, eksporto ir kitoms muitinės procedūroms, įgyvendindamos bendrus standartus ir duomenų elementus pagal PMO muitinės duomenų modelį;

(f)stiprina tarpusavio bendradarbiavimą rizikos valdymo metodų srityje, įskaitant dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, ir, kai tinkama, rizikos informacija ir kontrolės rezultatais. Kai tikslinga ir tinkama, Šalys taip pat gali svarstyti galimybę taikyti rizikos valdymo metodų, rizikos standartų ir kontrolės bei muitinės saugumo priemonių tarpusavio pripažinimą; kai tikslinga ir tinkama, Šalys taip pat gali svarstyti galimybę parengti suderinamus rizikos kriterijus ir standartus, kontrolės priemones ir prioritetines kontrolės sritis;

(g)įtvirtina įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programų tarpusavio pripažinimą, siekiant užtikrinti prekybos saugumą ir ją lengvinti;

(h)skatina muitinių ir kitų valdžios institucijų ar įstaigų bendradarbiavimą, susijusį su įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programomis, kuris gali būti pasiektas, inter alia, susitariant dėl aukščiausių standartų, sudarant palankesnes sąlygas naudotis lengvatomis ir mažinant nereikalingą dubliavimąsi;

(i)įgyvendina muitinės vykdomą intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą, įskaitant keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais muitinės veiklos srityje, daugiausia dėmesio skiriant intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui;

(j)toliau taiko suderinamas muitinės procedūras, kai tai tikslinga ir praktiškai įmanoma, įskaitant bendrojo administracinio dokumento taikymą teikiant muitinės deklaracijas, ir

(k)palaikydamos struktūrišką ir nuolatinį ryšį Šalių muitinės keičiasi, kai tikslinga, tinkama ir laikydamosi tvarkos, dėl kurios turi būti susitarta, tam tikrų kategorijų su muitine susijusia informacija, kad būtų gerinamas rizikos valdymas ir muitinio tikrinimo veiksmingumas, nustatytos pajamų surinkimo arba saugos ir saugumo požiūriu riziką keliančios prekės ir skatinama teisėta prekyba; toks keitimasis gali apimti eksporto ir importo deklaracijų duomenis apie Šalių tarpusavio prekybą, numatant bandomosiomis iniciatyvomis išnagrinėti galimybę sukurti sąveikius mechanizmus, kad teikiant tokią informaciją būtų išvengta dubliavimosi. Keitimasis informacija pagal šį punktą nedaro poveikio Šalių keitimuisi informacija, kuris gali vykti pagal Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje.

3.Nedarant poveikio šiame Susitarime numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalių muitinės, laikydamosi Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje, viena kitai teikia administracinę savitarpio pagalbą dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius.

4.Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį skyrių mutatis mutandis taikomi konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje [Informacijos mainai ir konfidencialumas], taip pat visi Šalių teisės aktuose nustatyti konfidencialumo ir privatumo reikalavimai.

CUSTMS.3 straipsnis. Muitų ir kiti su prekyba susiję teisės aktai bei procedūros

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktų nuostatos ir procedūros:

(a)būtų suderintos su muitų ir prekybos srityje taikomais tarptautinės teisės aktais ir standartais, įskaitant PPO prekybos lengvinimo susitarimą, esmines nuostatas, įtrauktas į Persvarstytą Kioto konvenciją dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo, Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, taip pat sistemą SAFE ir PMO muitinės duomenų modelį;

(b)atsižvelgiant į prekybos praktikos raidą užtikrintų teisėtos prekybos apsaugą ir ją lengvintų veiksmingo vykdymo užtikrinimo priemonėmis, be kita ko, jų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, muitų vengimo ir kontrabandos atveju, taip pat užtikrinant teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi;

(c)būtų grindžiamos proporcingais ir nediskriminaciniais teisės aktais, kuriais vengiama sukurti nereikalingą naštą ekonominės veiklos vykdytojams, numatoma toliau lengvinti veiklą tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atitikties lygis yra labai aukštas, įskaitant palankių muitinio tikrinimo sąlygų taikymą prieš prekių išleidimą, ir užtikrinamos apsaugos nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar žalą darančios veiklos priemonės, kartu užtikrinant aukšto lygio piliečių saugumą ir saugą, taip pat draudimų ir apribojimų laikymąsi ir Šalių finansinius interesus, ir

(d)apimtų taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visos sankcijos, skiriamos už muitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus, būtų proporcingos ir nediskriminacinės, ir kad tokių sankcijų taikymas nelemtų nepagrįsto vilkinimo.

Kiekviena Šalis turėtų periodiškai peržiūrėti savo muitų teisės aktus ir procedūras. Be to, muitinės procedūros turėtų būtų taikomos nuspėjamai, nuosekliai ir skaidriai.

2.Siekdama gerinti darbo metodus ir užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už veiksmus, kiekviena Šalis:

(a)kai įmanoma, supaprastina ir peržiūri reikalavimus bei formalumus, siekdama užtikrinti greitą prekių išleidimą ir muitinį įforminimą;

(b)deda pastangas siekdama dar labiau supaprastinti ir standartizuoti muitinei ar kitoms įstaigoms teiktinus duomenis ir dokumentus ir

(c)skatina visas pasienio įstaigas koordinuoti savo veiklą tiek vidaus, tiek tarpvalstybiniu lygiu, kad būtų lengvinami sienos kirtimo procesai ir gerinama priežiūra, atsižvelgiant, kai įmanoma ir tinkama, į bendrą sienų kontrolę.

CUSTMS.4 straipsnis. Prekių išleidimas

1.Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės procedūras, pagal kurias:

a)    prekės išleidžiamos greitai, per ne ilgesnį laikotarpį nei tas, kurio reikia atitikčiai jos įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinti;

b)    leidžiama iš anksto iki prekių atvežimo elektroninėmis priemonėmis pateikti ir tvarkyti dokumentus ir bet kokią kitą reikalaujamą informaciją, kad prekės galėtų būti išleistos nedelsiant po jų atvežimo, jei remiantis rizikos analize nenustatoma jokia rizika arba jei nereikia atlikti jokių atsitiktinių ar kitokių patikrinimų;

c)    kai tinkama ir jei tenkinamos būtinos sąlygos, numatoma galimybė išleisti prekes į laisvą apyvartą pirmoje jų atvežimo vietoje ir

d)    leidžiama prekes išleisti iki muitų, mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų galutinio apskaičiavimo, jeigu toks apskaičiavimas neatliekamas iki prekių atvežimo, kai jos atvežamos arba kuo greičiau po jų atvežimo, ir su sąlyga, kad įvykdyti visi kiti reglamentavimo reikalavimai.

2.Kiekviena Šalis kaip tokio išleidimo sąlygą gali nustatyti reikalavimą pateikti bet kokios dar neapskaičiuotos sumos dydžio garantiją, pateiktiną kaip garantinis raštas, užstatas ar kita jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tinkama priemonė. Tokios garantijos suma negali būti didesnė nei ta, kurios Šaliai reikia norint užtikrinti, kad būtų sumokėti muitai, mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, galiausiai mokėtini už prekes, kurioms taikoma ta garantija. Kai garantija nebereikalinga, ji grąžinama.

3.Šalys užtikrina, kad muitinės ir kitos institucijos, atsakingos už sienų kontrolę ir procedūras, susijusias su prekių importu, eksportu ir tranzitu, bendradarbiautų tarpusavyje ir koordinuotų savo veiklą, kad būtų lengvinama prekyba ir spartinamas prekių išleidimas.

CUSTMS.5 straipsnis. Supaprastintos muitinės procedūros

1.Kiekviena Šalis deda pastangas siekdama supaprastinti savo muitinės procedūrų reikalavimus ir formalumus, kad prekiautojai ar veiklos vykdytojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, juos galėtų įvykdyti per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis.

2.Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems prekiautojams ar veiklos vykdytojams dar labiau supaprastinamos muitinės procedūros. Tokios priemonės gali apimti, inter alia:

(a)muitinės deklaracijas, kurias teikiant reikia pateikti mažiau duomenų ar papildomų dokumentų; 

(b)tam tikrą laikotarpį vykdyto daugybinio importo periodines muitinės deklaracijas, skirtas muitams ir mokesčiams apskaičiuoti ir sumokėti po tų importuotų prekių išleidimo;

(c)paties veiklos vykdytojo atliekamą muitų ir mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimo atidėjimą iki tų importuotų prekių išleidimo ir

(d)sumažinto dydžio garantijos naudojimą arba atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją.

3.Jei Šalis nusprendžia taikyti vieną iš šių priemonių, ji, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, suteikia galimybę, kai tos Šalies manymu tai tikslinga ir praktiškai įmanoma, šiuos supaprastinimus taikyti visiems atitinkamus kriterijus atitinkantiems prekiautojams.

CUSTMS.6 straipsnis. Vežimas tranzitu ir perkrovimas

1.Taikant GOODS.4a straipsnį [Tranzito laisvė] taikoma Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų lengvinamos ir veiksmingai prižiūrimos jos teritorijoje vykdomos perkrovimo operacijos ir vežimas tranzitu per jų atitinkamas teritorijas.

3.Kiekviena Šalis skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus, kad palengvintų prekybą pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros.

4.Siekdama lengvinti tranzitą, kiekviena Šalis užtikrina visų jos teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

5.Kiekviena Šalis leidžia, kad importuoti skirtos prekės muitinei prižiūrint būtų vežamos per jos teritoriją iš įvežimo muitinės įstaigos į kitą jos teritorijoje esančią muitinės įstaigą, kuri išleis prekes arba atliks jų muitinį įforminimą.

CUSTMS.7 straipsnis. Rizikos valdymas

1.Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinio tikrinimo rizikos valdymo sistemą, kad būtų sumažinta tikimybė ir poveikis įvykio, kuris trukdytų tinkamai taikyti muitų teisės aktus, pažeistų finansinius interesus ir keltų pavojų Šalių ir jų rezidentų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams.

2.Muitinis tikrinimas, išskyrus atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, pirmiausia grindžiamas rizikos analize, kuri atliekama naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

3.Kiekviena Šalis rizikos valdymo priemones parengia ir taiko taip, kad išvengtų šališkos ar nepateisinamos diskriminacijos arba užslėpto tarptautinės prekybos ribojimo.

4.Kiekviena Šalis muitinį tikrinimą ir kitus atitinkamus pasienio kontrolės veiksmus sutelkia į didelės rizikos siuntas ir spartina mažos rizikos siuntų išleidimą. Be to, kiekviena Šalis, įgyvendindama savo rizikos valdymo priemones, siuntas tokiems tikrinimo veiksmams gali pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu.

5.Kiekviena Šalis rizikos valdymą grindžia rizikos vertinimu, taikydama atitinkamus atrankos kriterijus.

CUSTMS.8 straipsnis. Tikrinimas po muitinio įforminimo

1.Siekdama paspartinti prekių išleidimą, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tikrinimo po muitinio įforminimo procedūrą, kad užtikrintų jos muitų teisės aktų bei kitų susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.

2.Kiekviena Šalis asmenis ir siuntas tikrinti po muitinio įforminimo pasirenka atsižvelgdama į riziką ir, be kita ko, gali taikyti tinkamus atrankos kriterijus. Kiekviena Šalis tikrinimą po muitinio įforminimo atlieka skaidriai. Jeigu tikrinimo objektas yra asmuo ir tikrinimo rezultatai yra galutiniai, Šalis asmeniui, kurio duomenys tikrinami, nedelsdama praneša tikrinimo rezultatus, asmens teises ir pareigas, taip pat pagrindžia rezultatus.

3.Informacija, gauta per tikrinimą po muitinio įforminimo, gali būti naudojama administracinėse ir teisminėse procedūrose.

4.Kai tai praktiškai įmanoma, Šalys tikrinimo po muitinio įforminimo rezultatus naudoja rizikos valdymo tikslais.

CUSTMS.9 straipsnis. Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai

1.Kiekviena Šalis toliau taiko partnerystės programą, skirtą CUSTMS-1 priede [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] nustatytus kriterijus atitinkantiems veiklos vykdytojams.

2.Šalys pripažįsta savo atitinkamas įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programas pagal CUSTMS-1 priedą [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai].

CUSTMS.10 straipsnis. Informacijos skelbimas ir prieinamumas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktai, kiti su prekyba susiję įstatymai ir teisės aktai, taip pat su prekyba susijusios bendrosios administracinės procedūros bei visuotinai svarbi informacija būtų skelbiami ir lengvai prieinami kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, be kita ko, kai tinkama, internete.

2.Kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusius naujus teisės aktus ir bendrąsias procedūras ir tai daro kuo anksčiau iki tokių teisės aktų ar procedūrų įsigaliojimo, taip pat nedelsdama paskelbia visus tokių teisės aktų ir procedūrų pakeitimus ir paaiškinimus. Skelbiant nurodomi:

(a)atitinkami administracinio pobūdžio pranešimai;

(b)importo, eksporto ir tranzito procedūros (įskaitant uostuose, oro uostuose ir kituose įvežimo punktuose atliekamas procedūras) ir pateiktinos formos bei dokumentai;

(c)taikomos visų rūšių muitų ir mokesčių, taikomų importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, normos;

(d)rinkliavos ir privalomieji mokėjimai, valdžios sektoriaus įstaigų ar jų naudai taikomi importui, eksportui ar tranzitui arba dėl importo, eksporto ar tranzito;

(e)produktų muitinio klasifikavimo ar įvertinimo taisyklės;

(f)visuotinio taikymo įstatymai, kiti teisės aktai ir administraciniai sprendimai, susiję su prekių kilmės taisyklėmis;

(g)importo, eksporto ar tranzito draudimai ar apribojimai;

(h)sankcijų už importo, eksporto ar tranzito formalumų pažeidimus nuostatos;

(i)apskundimo procedūros;

(j)su importu, eksportu ar tranzitu susiję susitarimai su bet kuria šalimi ar šalimis arba šių susitarimų dalys;

(k)su tarifinių kvotų administravimu susijusios procedūros;

(l)uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandos bei darbo tvarka ir

(m)informaciją teikiantys kontaktiniai punktai.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad nauji ar iš dalies keičiami teisės aktai, procedūros ir rinkliavos ar privalomieji mokėjimai įsigaliotų ne iš karto nuo jų paskelbimo, o tik po pagrįsto laikotarpio.

4.Kiekviena Šalis internete pateikia:

(a)savo importo, eksporto ir tranzito procedūrų, įskaitant apskundimo procedūras, aprašymą, kartu nurodydama praktinius veiksmus, kuriuos būtina atlikti norint vykdyti importą, eksportą ir tranzitą;

(b)formas ir dokumentus, kurie būtini importuojant į tos Šalies teritoriją, eksportuojant iš jos ar vykstant per ją tranzitu, ir

(c)informacijos centrų kontaktinę informaciją.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pirmos dalies a, b ir c punktuose nurodyti aprašymai, formos, dokumentai ir informacija būtų nuolat atnaujinami.

5.Kiekviena Šalis paskiria arba palieka veikti vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie per pagrįstą laiką atsako į valdžios sektoriaus, prekiautojų ir kitų suinteresuotųjų asmenų užklausas muitinės ir kitais su prekyba susijusiais klausimais. Šalys nerenka rinkliavų už atsakymą į užklausas.

CUSTMS.11 straipsnis. Išankstiniai sprendimai

1.Ekonominės veiklos vykdytojų prašymu kiekviena Šalis per savo muitinę pateikia išankstinius sprendimus, kuriuose nurodo atitinkamoms prekėms taikytiną režimą. Tokie sprendimai pateikiami raštu arba elektronine forma per apibrėžtos trukmės laikotarpį ir juose nurodoma visa būtina informacija pagal sprendimą teikiančios Šalies teisės aktus.

2.Išankstiniai sprendimai turi galioti bent trejus metus nuo jų galiojimo pradžios dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimas nebeatitinka teisės aktų arba pasikeitė faktai ar aplinkybės, kuriais grindžiamas pirminis sprendimas.

3.Šalis gali atsisakyti pateikti išankstinį sprendimą, jeigu prašyme iškeltam klausimui taikoma administracinė ar teisminė peržiūra arba jei prašymas nesusijęs su jokia numatoma išankstinio sprendimo paskirtimi ar jokia numatoma muitinės procedūra. Jeigu Šalis atsisako pateikti išankstinį sprendimą, ji nedelsdama raštu apie tai praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą.

4.Kiekviena Šalis skelbia bent šią informaciją:

(a)prašymui pateikti išankstinį sprendimą taikomus reikalavimus, įskaitant informaciją, kurią reikia pateikti, ir jos formą;

(b)terminą, iki kurio ji pateiks išankstinį sprendimą, ir

(c)išankstinio sprendimo galiojimo terminą.

5.Jeigu Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina, ji apie tai raštu praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą. Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina atgaline data, tik jeigu tas sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga, melaginga ar klaidinančia informacija.

6.Šalies pateiktas išankstinis sprendimas tai Šaliai yra privalomas jį pateikti prašiusio pareiškėjo atžvilgiu. Šalis gali nustatyti, kad išankstinis sprendimas pareiškėjui yra privalomas.

7. Kiekviena Šalis, gavusi išankstinio sprendimo turėtojo prašymą, peržiūri išankstinį sprendimą arba sprendimą atšaukti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiu išankstinį sprendimą.

8. Kiekviena Šalis viešai skelbia informaciją apie išankstinius sprendimus, atsižvelgdama į poreikį saugoti asmeninę ir komercinę konfidencialią informaciją.

9. Išankstiniai sprendimai pateikiami dėl:

a) prekių tarifinio klasifikavimo;

b) prekių kilmės ir

c) bet kurio kito Šalių sutarto klausimo.

CUSTMS.12 straipsnis. Muitinės tarpininkai

Pagal Šalies muitų nuostatas ir procedūras negali būti reikalaujama privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų ar kitų agentų paslaugomis. Kiekviena Šalis paskelbia savo priemones, susijusias su muitinės tarpininkų paslaugų naudojimu. Jei Šalis taiko muitinės tarpininkų licencijavimo procedūras, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos.

CUSTMS.13 straipsnis. Patikros prieš išsiuntimą

Šalis nereikalauja privalomo prekių tikrinimo prieš pakraunant, kaip apibrėžta PPO sutartyje dėl tikrinimo prieš pakraunant, arba kad privačios bendrovės prieš prekių muitinį įforminimą paskirties vietoje atliktų bet kokius kitus tikrinimo veiksmus.

CUSTMS.14 straipsnis. Peržiūra ir apskundimas

1.Kiekviena Šalis taiko veiksmingas, greitas, nediskriminacines ir lengvai prieinamas procedūras, kuriomis užtikrina teisę skųsti muitinės ar kitų kompetentingų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, darančius poveikį importuojamoms, eksportuojamoms ar tranzitu vežamoms prekėms.

2.1 dalyje nurodytos procedūros apima:

(a)galimybę pateikti administracinį skundą ar prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų administracinė institucija, kuri yra viršesnė už sprendimą priėmusį pareigūną ar įstaigą arba nepriklausoma nuo to pareigūno ar įstaigos, ir

(b)galimybę apskųsti sprendimą teismui ar prašyti, kad jį peržiūrėtų teismas.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jeigu sprendimas dėl 2 dalies a punkte nurodyto skundo ar peržiūros nepaskelbiamas per jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą laikotarpį arba nepagrįstai nedelsiant, skundo pateikėjas turi teisę į tolesnį administracinį ar teisminį apskundimą ar peržiūrą arba kitaip kreiptis į teisminę instituciją pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad skundo pateikėjui būtų nurodytos administracinio sprendimo priežastys, kad prireikus skundo pateikėjas galėtų pasinaudoti apskundimo ar peržiūros procedūromis.

CUSTMS.15 straipsnis. Ryšiai su verslo bendruomene

1.Kiekviena Šalis dėl su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusių teisės aktų pasiūlymų ir bendrųjų procedūrų laiku ir reguliariai konsultuojasi su ekonominės veiklos vykdytojų atstovais. Tuo tikslu kiekviena Šalis rengia atitinkamas administracinių institucijų ir verslo bendruomenės konsultacijas.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atitinkami muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir kuo mažiau ribotų prekybą.

CUSTMS.16 straipsnis. Laikinasis įvežimas

1.Šiame straipsnyje terminas „laikinasis įvežimas“ reiškia muitinės procedūrą, pagal kurią tam tikros prekės (įskaitant transporto priemones) gali būti įvežamos į muitų teritoriją sąlygiškai leidžiant nemokėti importo muitų bei mokesčių ir netaikant ekonominio pobūdžio importo draudimų ar apribojimų su sąlyga, kad prekės importuojamos konkrečiu tikslu ir yra skirtos reeksportuoti per nustatytą laikotarpį niekaip jų nepakeitus, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo.

2.Kiekviena Šalis leidžia laikinai įvežti toliau nurodytų rūšių prekes jų visiškai sąlygiškai neapmokestindama importo muitais ir mokesčiais ir netaikydama importo apribojimų ar ekonominio pobūdžio draudimų, kaip numatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:

(a)parodose, mugėse, susitikimuose ar panašiuose renginiuose eksponuoti ar naudoti skirtas prekes (renginyje rodyti arba demonstruoti skirtas prekes; prekes, skirtas naudoti ryšium su užsienio produktų demonstravimu renginyje; įrangą, įskaitant vertimo žodžiu įrangą, garso ir vaizdo įrašymo aparatus ir šviečiamojo, mokslinio ar kultūrinio pobūdžio filmus, skirtus naudoti tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose ar kongresuose); produktus, demonstruojant demonstruojamas mašinas ar aparatus atsitiktinai gautus per renginį iš laikinai importuotų prekių;

(b)profesinę įrangą (spaudos įrangą arba garso ar televizijos transliavimo aparatūrą, reikalingą spaudos darbuotojams, radijo ar televizijos organizacijoms, besilankantiems kitos šalies teritorijoje, reportažams parengti, tam tikrų programų medžiagai įrašyti arba perduoti; kinematografijos įrangą, reikalingą kitos šalies teritorijoje besilankančiam asmeniui, tam tikram filmui arba filmams kurti; bet kurią kitą įrangą, reikalingą tam tikru tikslu kitos šalies teritorijoje besilankančio asmens pomėgiams, darbui arba profesinėms reikmėms, jeigu ji nenaudojama pramoninei gamybai ar pakavimui arba (išskyrus rankų darbui skirtus įrankius) gamtos ištekliams eksploatuoti, pastatams statyti, remontuoti ar prižiūrėti, arba žemės ir panašiems darbams atlikti; pirmiau nurodytos įrangos pagalbinius aparatus ir reikmenis); laikinai įvežtai profesinei įrangai remontuoti importuojamas sudėtines dalis;

(c)prekes, importuojamas ryšium su prekybos operacija, tačiau kurių importas pats savaime nėra prekybos operacija (tarą, kuri importuojama pripildyta, o numatoma reeksportuoti tuščia arba pripildyta, arba importuojama tuščia, o numatoma reeksportuoti pripildyta; konteinerius, pripildytus prekių arba tuščius, ir laikinai įvežamų konteinerių reikmenis ir įrangą, kurie yra importuojami kartu su konteineriais, o numatomi reeksportuoti atskirai arba kartu su kitu konteineriu, arba importuojami atskirai, o numatomi reeksportuoti kartu su konteineriu, taip pat laikinai įvežtų konteinerių remontui skirtas detales; padėklus; pavyzdžius; reklaminius filmus; kitas prekes, importuojamas ryšium su prekybos operacija);

(d)prekes, importuojamas ryšium su gamybos operacija (formas, blokus, plokštes, liejimo formas, brėžinius, planus, modelius ir kitus panašius dirbinius; matavimo, tikrinimo bei bandymo įrankius ir kitus panašius dirbinius; specialias stakles ir įrankius, kurie importuojami naudoti gamybos procese); pakaitos gamybos priemones (įrankius, aparatus ir mašinas, kurie tiekėjo arba remontininko pateikiami užsakovui, kol bus pristatytos arba suremontuotos panašios prekės);

(e)prekes, importuojamas vien tik švietimo, mokslo arba kultūros tikslams (mokslinę įrangą, pedagogines priemones, jūreivių gerbūvio reikmenis ir bet kurias kitas prekes, importuojamas ryšium su švietimo, mokslo ar kultūros veikla); mokslinės įrangos ir pedagoginių priemonių, kurias leista laikinai įvežti, atsargines dalis; įrankius, specialiai pritaikytus šiai įrangai prižiūrėti, tikrinti, derinti arba remontuoti;

(f)asmeninio naudojimo daiktus (visus daiktus, naujus arba naudotus, kurie gali būti pagrįstai reikalingi keleivio asmeniniam naudojimui kelionės metu, atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus bet kurias prekes, importuojamas komerciniais tikslais); prekes, importuojamas sporto tikslams (sporto reikmenis bei kitus daiktus, skirtus keleiviams naudoti laikinojo įvežimo teritorijoje sporto varžybų, pasirodymų arba treniruočių metu);

(g)reklaminę medžiagą turistams (prekes, kurių įvežimo tikslas yra paskatinti žmones aplankyti užsienio šalį, ypač dalyvauti ten vykstančiuose kultūriniuose, religiniuose, turistiniuose, sporto ar profesiniuose susitikimuose arba parodose);

(h)prekes, importuojamas humanitariniams tikslams (medicinos, chirurgijos ir laboratorinę įrangą bei pagalbos siuntas, pavyzdžiui, automobilius ir kitas transporto priemones, antklodes, palapines, surenkamus namus arba kitas pirmojo būtinumo prekes, siunčiamas kaip pagalba nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių arba panašių katastrofų), ir

(i)gyvūnus, importuojamus konkretiems tikslams (dresuoti, mokyti, veisti, kaustyti ar sverti, gydyti, tirti (pvz., ketinant įsigyti), dalyvauti renginiuose, parodose, konkursuose, varžybose ar demonstracijose, pramogose (cirko gyvūnai ir pan.), išvykose (įskaitant keliautojų gyvūnus augintinius), pareigoms vykdyti (policijos šunys ar žirgai; ieškoti išmokyti tarnybiniai šunys, aklųjų šunys vedliai ir pan.), gelbėjimo operacijoms, sezoniniam perkėlimui atlikti ar ganyti, darbui ar pervežimui atlikti, medicinos tikslais (gyvačių nuodų pristatymas ir pan.).

3.Dėl 2 dalyje nurodytų laikinai įvežamų prekių kiekviena Šalis, neatsižvelgdama į jų kilmę, priima kitoje Šalyje pagal ATA ir Stambulo konvencijas išduotą knygelę, kurią patvirtino ir už ją garantavo asociacija, priklausanti tarptautinei garantijų grandinei, patvirtintai importuojančios Šalies kompetentingų institucijų ir galiojančiai jos muitų teritorijoje.

CUSTMS 17. straipsnis. Vieno langelio sistema

Kiekviena Šalis stengiasi sukurti vieno langelio sistemą, leidžiančią prekiautojams reikalaujamus dokumentus arba prekių importo, eksporto ar tranzito duomenis dalyvaujančioms institucijoms ar įstaigoms pateikti vienoje vietoje.

CUSTMS 18. straipsnis. Palankesnių sąlygų ro-ro transportui sudarymas

1.    Pripažindamos, kad tarp atitinkamų jų muitų teritorijų vyksta intensyvus jūrų transporto, ypač ro-ro laivais, eismas, Šalys susitaria bendradarbiauti, kad lengvintų tokį eismą, taip pat kitų alternatyvių rūšių eismą.

2.    Šalys pripažįsta:

(a)kiekvienos Šalies teisę pagal savo atitinkamas teisines sistemas patvirtinti prekybą lengvinančius muitinės formalumus ir procedūras, taikomus tarp Šalių vykdomai transporto veiklai, ir

(b)uostų, uosto valdymo įstaigų ir veiklos vykdytojų teisę laikantis savo atitinkamų Šalių teisinių sistemų veikti pagal savo taisykles ir savo veiklos bei verslo modelius.

3.    Šiuo tikslu Šalys:

a)    nustato arba palieka galioti procedūras, pagal kurias galima pateikti importo dokumentus ir kitą reikalaujamą informaciją, įskaitant manifestus, kad jų tvarkymą būtų galima pradėti iki prekių atvežimo, siekiant paspartinti prekių išleidimą jas atvežus, ir

b)    įsipareigoja sudaryti palankesnes sąlygas veiklos vykdytojams naudotis tranzito procedūra, įskaitant tranzito procedūros supaprastinimus pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros.

4.    Šalys susitaria skatinti savo atitinkamų muitinių bendradarbiavimą dvišalių jūrų maršrutų klausimais ir keistis informacija apie uostų, kuriuose vyksta jų tarpusavio eismas, veikimą ir taikomas taisykles bei procedūras. Jos viešai skelbs ir skatins veiklos vykdytojų informuotumą apie priemones, kurių jos ėmėsi, ir procesus, kuriuos taiko uostai, kad palengvintų tokį eismą.

CUSTMS.19 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas PVM srityje ir savitarpio pagalba vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus

Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi PVM teisės aktų, taip pat vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais ir muitais pagal Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus.

CUSTMS. 20 straipsnis. Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams

1.    Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams:

a)    rengia reguliarias konsultacijas; ir

b)    dėl CUSTMS-1 priedo [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] nuostatų peržiūros:

(I)bendrai tvirtina programų dalyvius, kad išsiaiškintų CUSTMS-1 priedo [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] įgyvendinimo privalumus ir trūkumus, ir

(II)keičiasi nuomonėmis dėl duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, ir veiklos vykdytojams taikomo režimo.

2.Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali priimti sprendimus ir rekomendacijas:

a)    dėl keitimosi su muitine susijusia informacija, dėl rizikos valdymo metodų, rizikos standartų ir kontrolės, muitinės saugumo priemonių tarpusavio pripažinimo, dėl išankstinių sprendimų, dėl bendro požiūrio į muitinį įvertinimą ir dėl kitų su šio skyriaus įgyvendinimu susijusių klausimų;

b)    dėl susitarimų, susijusių su automatiniais informacijos mainais, kaip nurodyta Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 10 straipsnyje [Automatiniai informacijos mainai], ir dėl kitų klausimų, susijusių su to protokolo įgyvendinimu;

c)    dėl visų klausimų, susijusių su CUSTMS-1 priedo [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] įgyvendinimu, ir

d)    dėl konsultacijų procedūrų, nustatytų ORIG.26 straipsnyje [Atsisakymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą], ar dėl visų techninių ar administracinių klausimų, susijusių su šios antraštinės dalies 2 skyriaus [Prekių kilmės taisyklės] įgyvendinimu, įskaitant dėl aiškinamųjų pastabų, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą kilmės taisyklių administravimą.

CUSTMS.21 straipsnis. Daliniai pakeitimai

1.    Partnerystės taryba gali iš dalies keisti:

a) CUSTMS-1 priedą [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai], Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir CUSTMS.16 straipsnio [Laikinasis įvežimas] 2 dalyje pateiktą prekių sąrašą, ir

b) Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus.

2.    Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams gali keisti Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą vertę.

II antraštinė dalis. Paslaugos ir investicijos

1 skyrius Bendrosios nuostatos

SERVIN.1.1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis

1.Šalys patvirtina savo įsipareigojimą sukurti tarpusavio prekybai ir investicijoms plėtoti palankias sąlygas.

2.Šalys dar kartą patvirtina teisę savo teritorijoje vykdyti reglamentavimo veiklą taip, kad galėtų siekti teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su: visuomenės sveikatos apsauga; socialinėmis paslaugomis; valstybiniu švietimu; sauga; aplinka, įskaitant klimato kaitą; visuomenes dorove; socialine ar vartotojų apsauga; privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

3.Ši antraštinė dalis netaikoma priemonėms, kurios daro poveikį Šalies fiziniams asmenims, siekiantiems įsidarbinti kitoje Šalyje, ar priemonėms, susijusioms su nacionalinio subjekto statusu, pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

4.Šia antraštine dalimi Šaliai neužkertamas kelias taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią kita Šalis įgyja pagal šios antraštinės dalies nuostatas. Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, nereiškia, kad šia antraštine dalimi teikiama nauda išnyksta ar sumažėja.

5.Ši antraštinė dalis netaikoma:

(a)oro susisiekimo paslaugoms ar susijusioms pagalbinėms oro susisiekimo paslaugoms 6 , išskyrus:

(I)orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas;

(II)kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

(III)antžemines paslaugas;

(IV)toliau išvardytas paslaugas, teikiamas pilotuojamais orlaiviais, laikantis atitinkamų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas orlaivių įleidimas į jų teritoriją, išvykimas iš jos ir eksploatavimas joje: gaisrų gesinimą iš oro; pilotų mokymą; purškimą; stebėjimą; kartografavimą; fotografavimą ir kitas ore teikiamas žemės ūkio, pramonės ir tikrinimų paslaugas, ir

(V)oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

(b)audiovizualines paslaugas;

(c)nacionalinį jūrų kabotažą 7 ir

(d)vežimą vidaus vandenų keliais.

6.Ši antraštinė dalis netaikoma Šalies priemonei, susijusiai su prekių ar paslaugų viešuoju pirkimu valstybės reikmėms, ir kai Šalis nesiekia jų perparduoti komerciniais tikslais arba panaudoti prekėms tiekti ar paslaugoms teikti komercinėje prekyboje, nepaisant to, ar tas pirkimas yra viešasis pirkimas, kaip apibrėžta PPROC.2 straipsnyje [Tam tikrų Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatų įtraukimas ir į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai].

7.Išskyrus SERVIN.2.6 straipsnį [Veiklos rezultatų reikalavimai], ši antraštinė dalis netaikoma Šalių teikiamoms subsidijoms ar dotacijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.

SERVIN.1.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje:

(a)su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma veikla, įskaitant teikiamas paslaugas 8 ;

(b)orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos – su orlaiviu ar jo dalimi susijusi veikla, vykdoma, kai orlaivis nenaudojamas, prie kurios nepriskiriama linijinė techninė priežiūra;

(c)kompiuterinės rezervavimo sistemos paslaugos – paslaugos, teikiamos naudojant kompiuterines sistemas, kuriose teikiama informacija apie oro vežėjo tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas bei taisykles ir per kurias galima rezervuoti vietas ar įsigyti bilietus;

(d)įmonė, kuriai taikomas šis Susitarimas – kitos Šalies investuotojo pagal h punktą Šalies teritorijoje įsteigta įmonė, vadovaujantis taikytina teise, egzistuojanti šio Susitarimo įsigaliojimo dieną arba įsteigta vėliau;

(e)tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – paslaugos teikimas:

(I)iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją arba

(II)vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;

(f)ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla arba amatininkų veikla, įskaitant paslaugų teikimą, išskyrus su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusią veiklą;

(g)įmonė – juridinis asmuo arba juridinio asmens filialas ar atstovybė;

(h)įsisteigimas – juridinio asmens įsteigimas arba tokio asmens įsigijimas, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą, arba filialo arba atstovybės įsteigimas Šalies teritorijoje, siekiant sukurti arba toliau palaikyti ilgalaikius ekonominius ryšius;

(i)antžeminės paslaugos – šios už mokestį arba pagal sutartį oro uoste teikiamos paslaugos: oro transporto bendrovės atstovavimo, administravimo ir priežiūros; keleivių aptarnavimo; bagažo tvarkymo; perone teikiamos paslaugos; maitinimo; krovinių ir pašto siuntų tvarkymo; orlaivių aprūpinimo kuru; orlaivių priežiūros ir valymo; antžeminio transporto ir skrydžių vykdymo, įgulų administravimo ir skrydžių planavimo; antžeminėms paslaugoms nepriskiriamos šios paslaugos: saviteikos; saugumo; orlaivių remonto ir techninės priežiūros arba pagrindinės centralizuotos oro uosto infrastruktūros, pvz., ledo šalinimo įrenginių, degalų skirstymo sistemų, bagažo tvarkymo sistemų ir fiksuotų oro uosto vidaus transporto sistemų, eksploatavimo ar valdymo;

(j)Šalies investuotojas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, pagal h punktą siekiantis įsteigti, steigiantis arba įsteigęs įmonę kitos Šalies teritorijoje;

(k)Šalies juridinis asmuo 9 :

(I)Sąjungoje –

A)    juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos valstybės narės teisę ir Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, kurią Sąjunga, atsižvelgdama į savo pranešimą apie Europos bendrijos steigimo sutartį PPO (dokumentas WT/REG39/1), laiko lygiaverte veiksmingai ir nuolatinei sąsajai su Sąjungos valstybės narės ūkiu, kuri įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 54 straipsnyje, ir

B)    laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Sąjungos ribų ir kurias kontroliuoja valstybės narės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti valstybėje narėje ir plaukioja su tos valstybės narės vėliava;

(II)Jungtinėje Karalystėje –

A)    juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Jungtinės Karalystės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, ir

B)    laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Jungtinės Karalystės ribų ir kurias kontroliuoja Jungtinės Karalystės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti Jungtinėje Karalystėje ir plaukioja su jos vėliava;

(l)veikimas – įmonės veikla, valdymas, priežiūra, naudojimas, naudojimasis ja, jos pardavimas ar kitoks perdavimas;

(m)profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, profesinės patirties įrodymas arba kompetencijos patvirtinimo dokumentas;

(n)oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara – oro vežėjui suteikta galimybė laisvai parduoti savo oro transporto paslaugas ir vykdyti jų rinkodarą, įskaitant visus jos aspektus, kaip antai rinkos tyrimus, reklamą ir platinimą, tačiau neįskaitant oro transporto paslaugų kainų ar taikytinų sąlygų nustatymo;

(o)paslauga – bet kuriame sektoriuje teikiama paslauga, išskyrus paslaugas, teikiamas vykdant oficialias valdžios funkcijas;

(p)paslaugos, teikiamos vykdant oficialias valdžios funkcijas – paslaugos, teikiamos nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais;

(q)paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas;

(r)Šalies paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas.

SERVIN.1.3 straipsnis. Atsisakymas taikyti palankias nuostatas

1.Šalis gali atsisakyti taikyti palankias nuostatas pagal šią antraštinę dalį ir šio podalio IV antraštinę dalį [Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės] kitos Šalies investuotojui ar paslaugų teikėjui arba įmonei, kuriai taikomas šis Susitarimas, jei palankias nuostatas taikyti atsisakanti Šalis nustato arba toliau taiko priemones, susijusias su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu, įskaitant žmogaus teisių apsaugą:

(a)kuriomis draudžiama sudaryti sandorius su tuo investuotoju, paslaugų teikėju arba įmone, kuriai taikomas šis Susitarimas, arba

(b)kurios būtų pažeistos ar apeitos, jei investuotojui, paslaugų teikėjui arba įmonei, kuriai taikomas šis Susitarimas, būtų pritaikytos palankios šios antraštinės dalies ir šio podalio IV antraštinės dalies [Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės] nuostatos, įskaitant atvejus, kai priemonėmis draudžiama sudaryti sandorius su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuriam jie priklauso nuosavybes teise ar kuris juos kontroliuoja.

2.Patikslinama, kad 1 dalis taikoma šio podalio IV antraštinei daliai [Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės] tiek, kiek ji susijusi su paslaugomis ar investicijomis, kurių atžvilgiu Šalis atsisakė taikyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas palankias nuostatas.

SERVIN.1.4 straipsnis. Peržiūra

1.Siekdamos nustatyti galimus šios antraštinės dalies nuostatų patobulinimus ir laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus, Šalys pagal FINPROV.3 straipsnį [Peržiūra] peržiūri savo teisinį pagrindą, susijusį su prekyba paslaugomis ir investicijomis, įskaitant šį Susitarimą.

2.Šalys, siekdamos susitarti dėl galimų abipusiškai svarbių patobulinimų, stengiasi, kai tinkama, peržiūrėti Susitarimo neatitinkančias priemones ir išlygas, nustatytas SERVIN-1 priede [Esamos priemonės], SERVIN-2 priede [Būsimos priemonės], SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai] ir SERVIN-4 priede [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai], ir trumpalaikių verslo svečių veiklą, nustatytą SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečia].

3.    Šis straipsnis netaikomas finansinėms paslaugoms.

2 skyrius. Investicijų liberalizavimas

SERVIN.2.1 straipsnis. Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį įmonės steigimui siekiant vykdyti ekonominę veiklą ir tokios įmonės veikimui:

(a)kitos Šalies investuotojo,

(b)įmonių, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir

(c)taikant SERVIN.2.6 straipsnį [Veiklos rezultatų reikalavimai] bet kurios įmonės, esančios Šalies, kuri nustato arba toliau taiko priemonę, teritorijoje.

SERVIN.2.2 straipsnis. Patekimas į rinką

Šalis kitos Šalies investuotojo arba įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, įmonės steigimui arba įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, veikimui nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalinimą nenustato arba toliau netaiko priemonių, kuriomis: 

(a)apribojama: 

i)    įmonių, galinčių vykdyti konkrečią ekonominę veiklą, skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtines teises ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

ii)    bendra sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

iii)    bendras operacijų skaičius arba bendra produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą 10 11 ;

iv)    užsienio kapitalo dalis, nustatant procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios arba bendros užsienio investicijos vertę, arba

v)    fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti konkrečiame sektoriuje arba kuriuos įmonė gali įdarbinti ir kurie yra reikalingi ekonominei veiklai vykdyti ir tiesiogiai susiję su jos vykdymu, bendras skaičius, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba

(b)ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių juridiniai subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias kitos Šalies investuotojas gali vykdyti ekonominę veiklą. 

SERVIN.2.3 straipsnis. Nacionalinis režimas

1.Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, ne mažiau palankų nei panašiose situacijose tos Šalies taikomas savo investuotojams ir jų įmonėms dėl jų įsisteigimo ir veikimo jos teritorijoje. 

2.Šalies pagal 1 dalį taikomas režimas yra režimas:

(a)kalbant apie Jungtinės Karalystės regiono ir vietos lygmens valdžią – ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose to lygmens valdžia taiko savo teritorijoje Jungtinės Karalystės investuotojams ir jų įmonėms, ir

(b)kalbant apie valstybės narės visų lygmenų valdžios sektorių – ne mažiau palankus režimas nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose tas valdžios sektorius taiko savo teritorijoje tos valstybės narės investuotojams ir jų įmonėms.

SERVIN.2.4 straipsnis. Didžiausio palankumo režimas

1.Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, ne mažiau palankų nei panašiose situacijose tos Šalies taikomas trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms dėl jų įsisteigimo jos teritorijoje.

2.Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, ne mažiau palankų nei panašiose situacijose tos Šalies taikomas trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms dėl jų veikimo jos teritorijoje.

3.1 ir 2 dalys nelaikomos prievole Šaliai suteikti kitos Šalies investuotojams ar įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

(a)tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo arba kito tarptautinio susitarimo ar tvarkos, visiškai ar daugiausia susijusių su apmokestinimu, arba

(b)priemonių, kuriomis numatomas pripažinimas, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ir sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas, kaip nurodyta GATS priedo dėl finansinių paslaugų 3 dalyje.

4.Patikslinama, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas režimas neapima investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, numatytų kituose tarptautiniuose susitarimuose.

5.Patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu pagal 1 ir 2 dalis. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį. 

SERVIN.2.5 straipsnis. Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

Šalis nereikalauja, kad įmonės, kurioms taikomas šis Susitarimas, skirtų kokios nors konkrečios pilietybės asmenis valdytojais, vadovais ar direktorių valdybos nariais. 

SERVIN.2.6 straipsnis. Veiklos rezultatų reikalavimai

1.Šalis dėl įmonių steigimo ar veikimo savo teritorijoje nenustato jokių reikalavimų ir neužtikrina jų ar įsipareigojimų vykdymo:

(a)eksportuoti tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį ar procentinę dalį;

(b)pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;

(c)įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių arba juridinių asmenų ar kitų subjektų jos teritorijoje;

(d)kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia įmone;

(e)apriboti tokios įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte;

(f)perduoti technologijas, gamybos procesus ar kitas nuosavybės teisėmis saugomas žinias fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitiems subjektams jos teritorijoje 12 ;

(g)konkrečiai regioninei ar pasaulinei rinkai skirtą įmonės pagamintą prekę tiekti ar teikiamą paslaugą teikti vien tik iš tos Šalies teritorijos;

(h)jos teritorijoje įkurti tokios įmonės būstinę konkrečiam už Šalies teritoriją platesniam pasaulio regionui ar pasaulinei rinkai;

(i)įdarbinti tam tikrą skaičių arba procentinę dalį tos Šalies fizinių asmenų;

(j)pasiekti nustatytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mastą ar vertę jos teritorijoje;

(k)riboti eksportą ar pardavimą eksportui arba

(l)licencinės sutarties, galiojančios tuo metu, kai nustatomas reikalavimas arba užtikrinamas jo ar įsipareigojimų vykdymas, atžvilgiu arba būsimos licencinės sutarties, kurią jos teritorijoje savo noru sudaro fizinis arba juridinis asmuo ar kitas subjektas, atžvilgiu, jei reikalavimas nustatomas arba jo ar įsipareigojimo vykdymas užtikrinamas tiesiogiai kišantis į tos licencinės sutarties taikymą vykdant Šalies neteismines oficialias valdžios funkcijas, nustatyti:

i)    tam tikros ribos nesiekiančią autorinių atlyginimų normą ar sumą arba

ii)    licencinės sutarties galiojimo konkretų terminą.

Šis punktas netaikomas, kai licencinę sutartį sudaro įmonė ir Šalis. Šiame punkte licencinė sutartis – tai technologijų, gamybos procesų ar kitų nuosavybės teisėmis saugomų žinių licencijavimo sutartis.

2.Šalis nenustato sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonių steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo siejamas su atitiktimi bet kuriam iš toliau išvardytų reikalavimų:

(a)pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;

(b)įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių arba juridinių asmenų ar kitų subjektų jos teritorijoje;

(c)kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su ta įmone;

(d)riboti tos įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte, arba

(e)riboti eksportą ar pardavimą eksportui

3.2 dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonės steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo susiejamas su reikalavimu jos teritorijoje vykdyti gamybą, teikti paslaugą, mokyti ar įdarbinti darbuotojus, statyti ar plėsti konkrečius įrenginius ar vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.

4.1 dalies f ir l punktai netaikomi, kai:

(a)reikalavimą nustato arba jo ar įsipareigojimo vykdymą užtikrina teismas, administracinis teismas ar konkurencijos institucija pagal Šalies konkurencijos teisę, siekiant išvengti konkurencijos apribojimo ar iškraipymo ir tai ištaisyti, arba

(b)Šalis leidžia naudotis intelektinės nuosavybės teise pagal TRIPS sutarties 31 arba 31a straipsnį arba priima ar toliau taiko priemones, kurias taikant atskleidžiami duomenys arba nuosavybės teisėmis saugoma informacija, patenkantys į TRIPS sutarties 39 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir atitinkantys tą dalį.

5.1 dalies a–c punktai bei 2 dalies a ir b punktai netaikomi prekių ar paslaugų kvalifikaciniams reikalavimams, kiek tai susiję su dalyvavimu eksporto skatinimo ir užsienio pagalbos programose.

6.    Patikslinama, kad šiuo straipsniu neužkertamas kelias Šalies kompetentingoms institucijoms vykdyti bet kokius įsipareigojimus ar pareigas, prisiimtus tarp asmenų, kurie nėra šio Susitarimo Šalis, kurių ta Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai nenustatė arba nereikalavo prisiimti.

7.    Patikslinama, kad 2 dalies a ir b punktai netaikomi reikalavimams, kuriuos importuojanti Šalis nustato dėl prekių turinio, būtino, kad prekės tenkintų lengvatinių muitų tarifų ar lengvatinių kvotų taikymo sąlygas.

8.    1 dalies l punktas netaikomas, jei reikalavimą nustato arba jo ar įsipareigojimo vykdymą ginčų sprendimo institucija užtikrina kaip tinkamą atlygį pagal Šalies autorių teisių įstatymus.

9.    Šalis nenustato ir neužtikrina vykdymo priemonių, neatitinkančių jos pareigų pagal Sutartį dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMS), net jei ta Šalis yra nurodžiusi tokias priemones SERVIN-1 PRIEDE [Esamos priemonės] arba SERVIN-2 PRIEDE [Būsimos priemonės].

10.    Patikslinama, kad šis straipsnis nelaikomas reikalavimu Šaliai leisti teikti tam tikrą paslaugą tarpvalstybiniu mastu, jeigu ta Šalis nustato ar toliau taiko tokių paslaugų teikimo apribojimus ar draudimus, kurie atitinka išlygas, sąlygas ar apribojimus, nustatytas sektoriui, subsektoriui ar veiklai, išvardytiems šios antraštinės dalies SERVIN-1 PRIEDE [Esamos priemonės] arba SERVIN-2 PRIEDE [Būsimos priemonės].

11.    2 dalyje nurodyta pranašumo įgijimo ar tolesnio naudojimosi juo sąlyga nėra laikoma reikalavimu ar įsipareigojimu taikant 1 dalį.

SERVIN.2.7 straipsnis. Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys

1.SERVIN.2.2 straipsnis [Patekimas į rinką], SERVIN.2.3 straipsnis [Nacionalinis režimas], SERVIN.2.4 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas], SERVIN.2.5 straipsnis [Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos] ir SERVIN.2.6 straipsnis [Veiklos rezultatų reikalavimai] netaikomi:

(a)esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

i)    Sąjungoje:

A)    Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN.1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

B)    valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 PRIEDE [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

C)    valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN.1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)    vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)    Jungtinėje Karalystėje:

A)    centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN.1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)    [regioninės valdžios] lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 PRIEDE [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

arba

C)    vietos valdžios lygmeniu;

(b)pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba 

(c)pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, jei dėl to nesumažėja priemonės atitiktis, egzistavusi prieš pat pakeitimą, SERVIN.2.2 straipsniui [Patekimas į rinką], SERVIN.2.3 straipsniui [Nacionalinis režimas], SERVIN.2.4 straipsniui [Didžiausio palankumo režimas], SERVIN.2.5 straipsniui [Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos] arba SERVIN.2.6 straipsniui [Veiklos rezultatų reikalavimai].

2.SERVIN.2.2 straipsnis [Patekimas į rinką], SERVIN.2.3 straipsnis [Nacionalinis režimas], SERVIN.2.4 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas], SERVIN.2.5 straipsnis [Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos] ir SERVIN.2.6 straipsnis [Veiklos rezultatų reikalavimai] netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka SERVIN.2 priede [Būsimos priemonės] nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

3.SERVIN.2.3 straipsnis [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.2.4 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas] netaikomi priemonėms, kurios laikomos TRIPS sutarties 3 arba 4 straipsnio išimtimi arba nukrypsta nuo tų straipsnių, kaip konkrečiai nustatyta tos sutarties 3–5 straipsniuose.

4.Patikslinama, kad SERVIN.2.3 straipsnis [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.2.4 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas] nelaikomi kliūtimi Šaliai nustatyti informacijos teikimo reikalavimų, be kita ko, statistikos tikslais, kiek tai susiję su kitos Šalies investuotojų ar įmonių, kurioms taikomas šis Susitarimas, steigimu ar veikimu, jeigu tai nėra būdas tai Šaliai išvengti pareigų pagal tuos straipsnius.

3 skyrius. Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

SERVIN.3.1 straipsnis. Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį tarpvalstybinei prekybai paslaugomis, kurią vykdo kitos Šalies paslaugų teikėjai.

SERVIN.3.2 straipsnis. Patekimas į rinką

Šalis nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalinimą nenustato arba toliau netaiko priemonių, kuriomis:

(a)apribojama:

i)    paslaugų teikėjų, galinčių teikti konkrečią paslaugą, skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtinę teisę turinčius paslaugų teikėjus arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

ii)    bendra paslaugų sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba

iii)    bendras paslaugų operacijų skaičius arba bendra paslaugų produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą 13 , arba

b)    ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių juridiniai subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias paslaugos teikėjas galėtų teikti paslaugą.

SERVIN.3.3 straipsnis. Vietos buveinė

Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas, norėdamas teikti tarpvalstybines paslaugas, būtų įsteigęs ar toliau turėtų įmonę arba būtų Šalies teritorijos rezidentas.

SERVIN.3.4 straipsnis. Nacionalinis režimas

1.Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, ne mažiau palankų nei jos taikomas panašiose situacijose savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.Šalis gali įvykdyti 1 dalies reikalavimą kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikydama režimą, kurio forma yra tapati jos pačios paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui arba nuo jo skiriasi.

3.Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4.Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma reikalavimu kuriai nors iš Šalių kompensuoti neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

SERVIN.3.5 straipsnis. Didžiausio palankumo režimas

1.Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, ne mažiau palankų nei jos taikomas panašiose situacijose trečiosios šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.1 dalis nelaikoma prievole Šaliai suteikti kitos Šalies paslaugoms ar paslaugų teikėjams pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

(a)tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo arba kito tarptautinio susitarimo ar tvarkos, visiškai ar daugiausia susijusių su apmokestinimu, arba

(b)priemonių, kuriomis numatomas, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ir sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas, kaip nurodyta GATS priedo dėl finansinių paslaugų 3 dalyje.

3.Patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu pagal 1 dalį. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį.

SERVIN.3.6 straipsnis. Susitarimo neatitinkančios priemonės

1.SERVIN.3.2 straipsnis [Patekimas į rinką], SERVIN.3.3 straipsnis [Vietos buveinė], SERVIN.3.4 straipsnis [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.3.5 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas] netaikomi:

(a)esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

i)    Sąjungoje:

A)    Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

B)    valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

C)    valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)    vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)    Jungtinėje Karalystėje:

A)    centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)    regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)    vietos valdžios lygmeniu;

(b)pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba

(c)pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja priemonės atitiktis, egzistavusi prieš pat pakeitimą, SERVIN.3.2 straipsniui [Patekimas į rinką], SERVIN.3.3 straipsniui [Vietos buveinė], SERVIN.3.4 straipsniui [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.3.5 straipsniui [Didžiausio palankumo režimas].

2.SERVIN.3.2 straipsnis [Patekimas į rinką], SERVIN.3.3 straipsnis [Vietos buveinė], SERVIN.3.4 straipsnis [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.3.5 straipsnis [Didžiausio palankumo režimas] netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka SERVIN-2 priede [Būsimos priemonės] nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

4 skyrius. Fizinių asmenų atvykimas ir laikinas buvimas verslo reikalais

SERVIN.4.1 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį įmonės ekonominės veiklos vykdymui atvykstant ir laikinai jos teritorijoje būnant kitos Šalies fiziniams asmenims, t. y. įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, paslaugų teikėjams pagal sutartis, laisvųjų profesijų darbuotojams, bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir trumpalaikiams verslo svečiams.

2.Nuostatoms, dėl kurių pagal šį skyrių neprisiimta įsipareigojimų, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo, įskaitant buvimo trukmę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.Neatsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl darbo ir socialinės apsaugos priemonių, įskaitant minimalų darbo užmokestį ir kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.Įsipareigojimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo verslo reikalais netaikomi tais atvejais, kai atvykus ir laikinai būnant ketinama trukdyti ar kitaip daryti poveikį arba trukdoma ar kitaip daromas poveikis darbuotojų ar vadovybės ginčų ar derybų rezultatams arba fizinių asmenų, kurie dalyvauja tokiuose ginčuose ar derybose, įdarbinimui.

5.Šiame skyriuje:

(a)įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai – Šalies juridiniam asmeniui dirbantys ir aukštesnes pareigas užimantys fiziniai asmenys, kurie:

i)    atsakingi už tokio juridinio asmens įmonės įsteigimą Šalies teritorijoje;

ii)    nesiūlo ir neteikia jokių paslaugų ir nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, išskyrus tą, kuri yra būtina tos įmonės įsteigimo tikslais, ir

iii)    negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio;

(b)paslaugų teikėjai pagal sutartis – fiziniai asmenys, pasamdyti Šalies juridinio asmens (išskyrus įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras), kuris nėra įsisteigęs kitos Šalies teritorijoje, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui yra sudaręs bona fide sutartį teikti paslaugas galutiniam vartotojui kitoje Šalyje, pagal kurią joje laikinai turi būti jo darbuotojai, kurie:

i)    ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo leisti atvykti ir laikinai būti pateikimo dienos yra siūlę tokios pat rūšies paslaugas kaip juridinio asmens darbuotojai;

ii)    tą dieną turi bent trejų metų profesinę patirtį, įgytą sulaukus pilnametystės tame veiklos sektoriuje, kuris yra sutarties dalykas, universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią atitinkamo lygio žinias, ir profesinę kvalifikaciją, kurią pagal teisę reikalaujama turėti, norint vykdyti tą veiklą kitoje Šalyje 14 , ir

iii)    negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio;

(c)laisvųjų profesijų darbuotojai – fiziniai asmenys, kurie teikia paslaugą ir yra įsisteigę kaip savarankiškai dirbantys asmenys Šalies teritorijoje:

i)    tačiau neįsisteigę kitos Šalies teritorijoje;

ii)    ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui yra sudarę bona fide sutartį (išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūrą) teikti paslaugas galutiniam vartotojui kitoje Šalyje, pagal kurią jie turi laikinai joje būti, ir

iii)    prašymo leisti atvykti ar laikinai būti pateikimo dieną turi bent šešerių metų profesinės patirties, universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančius lygiaverčio lygio žinias, ir profesinę kvalifikaciją, kurią pagal teisę reikalaujama turėti norint vykdyti tą veiklą kitoje Šalyje 15 ;

(d)bendrovės viduje perkeliami asmenys – fiziniai asmenys:

i)    vadovų ir specialistų atveju bent vienus metus, o stažuotojų atveju bent šešis mėnesius iki perkėlimo bendrovės viduje dienos buvo įdarbinti Šalies juridinio asmens arba buvo jame partneriais;

ii)    prašymo pateikimo metu gyvena už kitos Šalies teritorijos ribų;

iii)    yra laikinai perkeliami į kitos Šalies teritorijoje esančią to juridinio asmens įmonę, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip ir pagrindinis juridinis asmuo, įskaitant jo atstovybę, patronuojamąją įmonę, filialą ar pagrindinę bendrovę 16 , ir

iv)    priklauso vienai iš šių kategorijų:

A)    vadovai 17 ;

B)    specialistai, arba

C)    stažuotojai;

(e)vadovas – daugiausia direktorių valdybos arba akcininkų ar jiems lygiaverčio organo vadovaujamas ir jų nurodymus gaunantis fizinis asmuo, einantis aukštesnes pareigas ir visų pirma vadovaujantis kitos Šalies įmonės valdymui ir atliekantis šias funkcijas:

i)    vadovavimas įmonei arba jos skyriui ar padaliniui;

ii)    kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbo priežiūra ir kontrolė ir

iii)    įgaliojimai rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus;

(f)specialistas – fizinis asmuo, turintis specializuotų įmonei būtinų jos veiklos sričių, metodų arba valdymo žinių, kurios vertinamos atsižvelgiant ne tik į konkrečiai įmonei svarbias žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, įskaitant tinkamą profesinę patirtį, susijusią su darbu arba veikla, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas, ir

(g)stažuotojas – fizinis asmuo, turintis universitetinį išsilavinimą, laikinai perkeliamas karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais ir perkėlimo laikotarpiu gaunantis atlyginimą 18 .

6.5 dalies b ir c punktuose nurodyta paslaugų teikimo sutartis turi atitikti Šalies, kurioje vykdoma sutartis, teisės reikalavimus.

SERVIN.4.2 straipsnis. Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai

1.Atsižvelgdama į atitinkamas sąlygas ir kvalifikacijas, nurodytas SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai]:

(a)kiekviena Šalis leidžia:

i)    atvykti ir laikinai būti bendrovės viduje perkeliamiems asmenims

ii)    atvykti ir laikinai būti įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, nereikalaudama darbo leidimo ar kitos panašios paskirties išankstinio patvirtinimo procedūros, ir

iii)    įdarbinti savo teritorijoje bendrovės viduje perkeliamus kitos Šalies asmenis;

(b)Šalis nei pagal teritorinį padalinimą, nei visos savo teritorijos mastu nepalieka toliau galioti arba nenustato bendro fizinių asmenų, kuriems konkrečiame sektoriuje leidžiama atvykti kaip verslo svečiams įsisteigimo reikalais, arba kuriuos kitos Šalies investuotojas gali įdarbinti kaip bendrovės viduje perkeliamus asmenis, apribojimų, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, ir

(c)kiekviena Šalis bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir įsisteigimo reikalais atvykusiems verslo svečiams jų laikino buvimo jos teritorijoje metu taiko režimą, ne mažiau palankų nei jos taikomas panašiose situacijose savo fiziniams asmenims.

2.Leidžiama vadovų ir specialistų buvimo trukmė yra ne ilgesnė kaip treji metai, stažuotojų – ne ilgesnė kaip vieni metai, o įsisteigimo reikalais atvykstančių verslo svečių – ne ilgesnė kaip 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.

SERVIN.4.3 straipsnis. Trumpalaikiai verslo svečiai

1.Atsižvelgdama į atitinkamas sąlygas ir kvalifikacijas, nurodytas SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai], kiekviena Šalis leidžia atvykti ir laikinai būti kitos Šalies trumpalaikiams verslo svečiams, kad jie galėtų vykdyti SERVIN-3 PRIEDE [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai] nurodytą veiklą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(a)trumpalaikiai verslo svečiai neparduoda prekių ar neteikia paslaugų gyventojams;

(b)trumpalaikiai verslo svečiai savo vardu negauna jokio atlyginimo Šalyje, kurioje jie laikinai yra, ir

(c)trumpalaikiai verslo svečiai neteikia paslaugų pagal sutartį, sudarytą tarp juridinio asmens, neįsisteigusio Šalies, kurioje laikinai yra, teritorijoje, ir toje teritorijoje esančio vartotojo, išskyrus atvejus, numatytus šios antraštinės dalies SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai].

2.Jei SERVIN-3 priede [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai] nenurodyta kitaip, Šalis trumpalaikiams verslo svečiams leidžia atvykti, nereikalaudama darbo leidimo ir netaikydama ekonominių poreikių analizės reikalavimo ar kitos panašios paskirties išankstinio patvirtinimo procedūros.

3.Jei Šalies trumpalaikiai verslo svečiai teikia paslaugas Šalies, kurioje laikinai yra, teritorijoje esančiam vartotojui, pagal SERVIN-3 priedą [Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, bendrovės viduje perkeliami asmenys ir trumpalaikiai verslo svečiai], ta Šalis, kiek tai susiję su jų paslaugų teikimu, taiko režimą, ne mažiau palankų nei panašiose situacijose jos taikomas savo paslaugų teikėjams.

4.Ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – iki 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.

SERVIN.4.4 straipsnis. Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai

1.SERVIN-4 priede [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] nurodytuose subsektoriuose ir veiklos srityse, atsižvelgiant į jame nurodytas atitinkamas sąlygas ir kvalifikacijas:

(a)Šalis leidžia paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams atvykti ir laikinai būti jos teritorijoje;

(b)Šalis nenustato arba nepalieka toliau galioti apribojimų kitos Šalies paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų, kuriems leista atvykti ir laikinai būti, bendram skaičiui, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, ir

(c)kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams, kiek tai susiję su jų paslaugų teikimu jos teritorijoje, taiko režimą, ne mažiau palankų nei panašiose situacijose jos taikomas savo paslaugų teikėjams.

2.Pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.

3.Asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius negali viršyti skaičiaus, būtino sutarčiai įvykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, teisę.

4.Leidžiamas buvimo laikotarpis yra iš viso 12 mėnesių arba sutarties galiojimo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis.

SERVIN.4.5 straipsnis. Susitarimo neatitinkančios priemonės

Tiek, kiek atitinkama priemone daromas poveikis fizinių asmenų laikinam buvimui verslo reikalais, SERVIN.4.2 straipsnio [Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai] 1 dalies b ir c punktai, SERVIN.4.3 straipsnio [Trumpalaikiai verslo svečiai] 3 dalis ir SERVIN.4.4 [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] straipsnio 1 dalies b ir c punktai netaikomi: 

(a)esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

i)    Sąjungoje:

A)    Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

B)    valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

C)    valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)    vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)    Jungtinėje Karalystėje:

A)    centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)    [regioninės valdžios] lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)    vietos valdžios lygmeniu;

(b)pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte,

(c)pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šio straipsnio a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja priemonės atitiktis, egzistavusi prieš pat pakeitimą, SERVIN.4.2 straipsnio [Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai] 1 dalies b ir c punktams, SERVIN.4.3 straipsnio [Trumpalaikiai verslo svečiai] 3 daliai ir SERVIN.4.4 [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] straipsnio 1 dalies b ir c punktams, arba

(d)bet kuriai Šalies priemonei, kuri atitinka SERVIN-2 priede [Būsimos priemonės] nurodytas sąlygas ar reikalavimus.

SERVIN.4.6 straipsnis. Skaidrumas

1.Kiekviena Šalis viešai skelbia SERVIN.4.1 straipsnio [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys] 1 dalyje nurodytą informaciją apie svarbias priemones, susijusias su kitos Šalies fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu.

2.1 dalyje nurodyta informacija, kiek įmanoma, apima šią su fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu susijusią informaciją:

(a)vizų, leidimų ar panašių rūšių atvykimo ir laikino buvimo leidimų kategorijas;

(b)privalomus pateikti dokumentus ir tenkintinas sąlygas;

(c)paraiškos pildymo metodiką ir paraiškos pateikimo galimybes – konsulinei įstaigai ar internetu;

(d)prašymo teikimo mokesčius ir orientacinį prašymo tvarkymo tvarkaraštį;

(e)ilgiausią leidžiamą buvimo trukmę pagal kiekvieną a punkte aprašytą leidimą;

(f)galimo pratęsimo arba atnaujinimo sąlygas;

(g)taisykles dėl lydinčių išlaikomų asmenų;

(h)galimas peržiūros ar apskundimo procedūras ir

(i)atitinkamus visuotinai taikomus įstatymus, susijusius su fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu verslo reikalais.

3.Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos kiekviena Šalis deda pastangas nedelsdama pranešti kitai Šaliai apie nustatytus naujus reikalavimus ir procedūras ar reikalavimų ir procedūrų pasikeitimus, kurie daro poveikį veiksmingam leidimo atvykti, laikinai būti ir, jei taikoma, dirbti toje Šalyje taikymui.

5 skyrius. Reglamentavimo sistema

1 skirsnis. Vidaus reglamentavimas

SERVIN.5.1 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, formalumais ir techniniais standartais, kurie daro poveikį:

(a)tarpvalstybinei prekybai paslaugomis;

(b) įsisteigimui ar veikimui arba

(c)paslaugų teikimui per Šalies fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje, kaip nustatyta SERVIN.4.1 straipsnyje [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys].

Su techniniais standartais susijusių priemonių atžvilgiu šis skirsnis taikomas tik priemonėms, kurios daro poveikį prekybai paslaugomis. Šiame skirsnyje „techniniai standartai“ neapima finansinių paslaugų techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų.

2.Šis skirsnis netaikomas licencijų išdavimo reikalavimams ir procedūroms, kvalifikaciniams reikalavimams ir procedūroms, formalumams ir techniniams standartams pagal priemonę:

(a)kuri neatitinka SERVIN.2.2 straipsnio [Patekimas į rinką] arba 2.3 straipsnio [Nacionalinis režimas] ir yra nurodyta SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys] 1 dalies a–c punktuose, arba SERVIN.3.2 straipsnio [Patekimas į rinką], SERVIN.3.3 straipsnio [Vietos buveinė] arba SERVIN.3.4 straipsnio [Nacionalinis režimas] ir yra nurodyta SERVIN.3.6 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės] 1 dalies a–c punktuose, arba neatitinka SERVIN.4.2 straipsnio [Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai] 1 dalies b ir c punktų, arba SERVIN.4.3 straipsnio [Trumpalaikiai verslo svečiai] 3 dalies, arba SERVIN.4.4 straipsnio [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] 1 dalies b ir c punktų ir yra nurodyta SERVIN.4.5 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės] 1 dalyje, arba

(b)kuri nurodyta SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys] 2 dalyje arba SERVIN.3.6 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės] 2 dalyje.

3.Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)leidimas – leidimas vykdyti bet kurią 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą, suteikiamas pagal procedūrą, kurios fizinis arba juridinis asmuo turi laikytis, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams, kvalifikaciniams reikalavimams, techniniams standartams arba formalumams to leidimo gavimo, išlaikymo ir atnaujinimo tikslais; ir

(b)kompetentinga institucija – teisę priimti sprendimą dėl a punkte nurodyto leidimo turinti centrinė, regiono ar vietos valdžia ar institucija arba centrinės, regiono arba vietos valdžios ar jos institucijų perduotus įgaliojimus turinti nevyriausybinė organizacija.

SERVIN.5.2 straipsnis. Prašymų teikimas

Kiekviena Šalis, kiek praktiškai įmanoma, vengia reikalauti, kad pareiškėjas dėl kiekvieno prašymo išduoti leidimą turėtų kreiptis į daugiau nei vieną kompetentingą instituciją. Jei veikla, dėl kurios prašoma leidimo, priklauso kelių kompetentingų institucijų jurisdikcijai, gali būti reikalaujama pateikti kelis prašymus išduoti leidimą.

SERVIN.5.3 straipsnis. Prašymų teikimo terminai

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos, kiek praktiškai įmanoma, leistų pateikti prašymą bet kuriuo metu visus metus. Jeigu nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį galima pateikti prašymą išduoti leidimą, kompetentingos institucijos nustato pagrįstą prašymo pateikimo terminą.

SERVIN.5.4 straipsnis. Elektroniniai prašymai ir kopijų priėmimas

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

(a)kiek įmanoma, numatytų galimybę prašymus pildyti elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, iš kitos Šalies teritorijos, ir

(b)vietoje dokumentų originalų priimtų dokumentų, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Šalies vidaus teisę, kopijas, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos reikalauja pateikti originalius dokumentus, kad būtų apsaugotas leidimų išdavimo proceso vientisumas.

SERVIN.5.5 straipsnis. Prašymų tvarkymas

1.Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

(a)tvarkytų prašymus visus metus. Jei tai neįmanoma, ši informacija, kiek galima, turėtų būti skelbiama viešai iš anksto;

(b)kiek praktiškai įmanoma, nurodytų orientacinį prašymo tvarkymo laikotarpį. Šis laikotarpis, kiek praktiškai įmanoma, turi būti pagrįstas;

(c)pareiškėjo prašymu, nepagrįstai nedelsdamos, pateiktų informaciją apie tai, kaip tvarkomas jo prašymas;

(d)kiek praktiškai įmanoma, nepagrįstai nedelsdamos, įsitikintų, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas yra išsamus;

(e)jei jos mano, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas yra išsamus 19 , per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo pateikimo užtikrintų, kad:

i)    prašymas būtų baigtas tvarkyti ir

ii)    pareiškėjas, kiek įmanoma raštu, būtų informuotas apie sprendimą dėl prašymo 20 ;

(f)jei jos mano, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas nėra išsamus, per pagrįstą laikotarpį, kiek praktiškai įmanoma:

i)    informuoja pareiškėją, kad prašymas nėra išsamus;

ii)    pareiškėjo prašymu nurodo, kokios papildomos informacijos reikia prašymui užpildyti arba kitaip paaiškina, kodėl prašymas laikomas neišsamiu, ir

iii)    suteikia pareiškėjui galimybę pateikti papildomos informacijos, kurios reikia prašymui užpildyti 21 ;

tačiau, jei nė vienas iš pirmiau nurodytų veiksmų neįmanomas, o prašymas atmetamas dėl neišsamumo, kompetentingos institucijos užtikrina, kad pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį būtų apie tai informuotas, ir

(g)jei prašymas atmetamas jų iniciatyva arba pareiškėjo prašymu, informuoja pareiškėją apie atmetimo priežastis ir laikotarpį, per kurį galima apskųsti tą sprendimą, ir, jei taikoma, pakartotinio prašymo pateikimo tvarką; pareiškėjui neužkertamas kelias pateikti kitą prašymą vien dėl to, kad ankstesnis prašymas atmestas.

2.Šalys užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos leidimą išduotų iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad pareiškėjas įvykdė leidimo išdavimo sąlygas.

3.Šalys užtikrina, kad suteiktas leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal taikytinas sąlygas 22 .

SERVIN.5.6 straipsnis. Mokesčiai

1.Kiek tai susiję su visa ekonomine veikla, išskyrus finansines paslaugas, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingų institucijų taikomi leidimo išdavimo mokesčiai būtų pagrįsti ir skaidrūs ir jais nebūtų ribojamas atitinkamos paslaugos teikimas ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymas. Atsižvelgiant į sąnaudas ir administracinę naštą, kiekviena Šalis raginama sutikti, kad leidimo mokesčiai būtų mokami elektroninėmis priemonėmis.

2.Kiek tai susiję su finansinėmis paslaugomis, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos pateiktų pareiškėjams jų taikomų leidimo išdavimo mokesčių sąrašą arba informaciją apie tai, kaip nustatomos mokesčių sumos, ir nenaudoja šių mokesčių kaip priemonės Šalies įsipareigojimams ar pareigoms išvengti.

3.Leidimo išdavimo mokesčiai neapima gamtos išteklių naudojimo, aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos koncesijos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

SERVIN.5.7 straipsnis. Kvalifikacijos vertinimas

Jei Šalis reikalauja atlikti egzaminą siekiant įvertinti prašymo išduoti leidimą pateikusio asmens kvalifikaciją, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos tokius egzaminus planuotų pagrįstai dažnai ir numatytų pagrįstą laikotarpį, per kurį pareiškėjai galėtų prašyti atlikti egzaminą. Kiek praktiškai įmanoma, kiekviena Šalis priima elektroninius prašymus atlikti tokius egzaminus ir apsvarsto galimybę naudoti elektronines priemones kitų egzamino proceso aspektų atžvilgiu.

SERVIN.5.8 straipsnis. Skelbimas ir turima informacija

1.Jei Šalis reikalauja leidimo, ji nedelsdama paskelbia informaciją, būtiną asmenims, kurie vykdo arba ketina vykdyti SERVIN.5.1 straipsnio [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys] 1 dalyje nurodytą veiklą ir kuriems reikalingas leidimas, kad jie atitiktų tokio leidimo gavimo, išlaikymo, dalinio keitimo ir atnaujinimo reikalavimus, formalumus, techninius standartus ir procedūras. Tokia informacija, jei ji yra, apima:

(a)licencijų išdavimo ir kvalifikacinius reikalavimus ir procedūras bei formalumus;

(b)atitinkamų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis;

(c)leidimo išdavimo mokesčius;

(d)taikomus techninius standartus;

(e)sprendimų, susijusių su prašymais, apskundimo ar peržiūros procedūras;

(f)stebėsenos, kaip laikomasi licencijų ar kvalifikacijų sąlygų, procedūras arba jų vykdymo užtikrinimo procedūras;

(g)visuomenės dalyvavimo galimybes, pavyzdžiui, rengiant klausymus ar teikiant pastabas, ir

(h)orientacinius prašymų tvarkymo terminus.

Šiame skirsnyje „skelbti“ reiškia oficialiai paskelbti, pavyzdžiui, oficialiajame leidinyje arba oficialioje interneto svetainėje. Šalys raginamos paskelbti elektroninius leidinius viename portale arba kitaip užtikrinti, kad kompetentingos institucijos juos padarytų prieinamus alternatyviomis elektroninėmis priemonėmis.

2.Kiekviena Šalis, kiek praktiškai įmanoma, reikalauja, kad kompetentingos institucijos atsakytų į visus informacijos ar pagalbos prašymus.

SERVIN.5.9 straipsnis. Techniniai standartai

Techninių standartų priėmimo procese kiekviena Šalis skatina savo kompetentingas institucijas priimti techninius standartus, kurie būtų parengti taikant atvirus ir skaidrius procesus, ir skatina, kad techninius standartus rengti paskirtos įstaigos, įskaitant atitinkamas tarptautines organizacijas, tai darytų taikydamos atvirus ir skaidrius procesus.

SERVIN.5.10 straipsnis. Leidimo sąlygos

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad su leidimais susijusios priemonės būtų grindžiamos kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms neleidžiama šališkai naudotis savo vertinimo įgaliojimais ir kurie gali apimti, inter alia, kompetenciją ir gebėjimą teikti paslaugą ar vykdyti bet kokią kitą ekonominę veiklą, be kita ko, tai daryti laikantis Šalies norminių reikalavimų, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Siekiant išvengti abejonių, Šalys susitaria, kad priimdama sprendimus kompetentinga institucija gali suderinti kriterijus.

2.1 dalyje nurodyti kriterijai yra:

(a)aiškūs ir nedviprasmiški;

(b)objektyvūs ir skaidrūs;

(c)iš anksto nustatyti;

(d)iš anksto viešai skelbiami;

(e)nešališki ir

(f)lengvai prieinami.

3.Jei Šalis priima arba toliau taiko su leidimu susijusias priemones, ji užtikrina, kad:

(a)susijusi kompetentinga institucija išnagrinėtų prašymus ir savo sprendimus priimtų ir vykdytų objektyviai ir nešališkai, nepriklausomai nuo bet kurio asmens, vykdančio ekonominę veiklą, kuriai reikalingas veiklos leidimas, nederamos įtakos, ir

(b)procedūros savaime netrukdytų įvykdyti reikalavimų.

SERVIN.5.11 straipsnis. Ribotas licencijų skaičius

Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, Šalis potencialiems kandidatams taiko nešališką, objektyvią ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdama apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą. Nustatydama atrankos procedūros taisykles Šalis gali atsižvelgti į teisėtus politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo aspektus.

2 skirsnis. Visuotinai taikomos nuostatos

SERVIN.5.12 straipsnis. Administracinių sprendimų peržiūros procedūros

Šalis užtikrina, kad toliau veiktų bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administraciniai teismai (arba toliau būtų taikomos atitinkamos procedūros), į kuriuos paveiktas kitos Šalies investuotojas ar paslaugų teikėjas galėtų kreiptis (arba kuriomis jis galėtų pasinaudoti) siekdamas, kad greitai būtų persvarstyti jam poveikį padarę atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, tarpvalstybine prekyba paslaugomis ar paslaugų teikimu per Šalies fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje, ir, kai pagrįsta, taikomos tinkamos teisių gynimo priemonės. Šiame skirsnyje terminas „administraciniai sprendimai“ reiškia teisinę galią turintį sprendimą arba veiksmą, kuris konkrečiu atveju taikomas konkrečiam asmeniui, prekei arba paslaugai, ir apima administracinio sprendimo nepriėmimo arba tokio veiksmo neatlikimo atvejus, nors tai reikalaujama pagal Šalies teisę. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios kompetentingos institucijos, Šalis užtikrina, kad administraciniai sprendimai pagal tas procedūras būtų peržiūrimi tikrai objektyviai ir nešališkai.

SERVIN.5.13 straipsnis. Profesinės kvalifikacijos

1.Nė viena šio straipsnio nuostata Šaliai neužkertamas kelias reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų būtiną su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią profesinę kvalifikaciją, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje vykdoma veikla 23 .

2.Profesinės organizacijos arba institucijos, susijusios su atitinkamu veiklos sektoriumi jų teritorijoje, gali parengti ir pateikti Partnerystės tarybai bendras rekomendacijas dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Kartu su tokiomis bendromis rekomendacijomis pateikiamas įrodymais pagrįstas įvertinimas dėl:

(a)numatomo susitarimo dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ekonominės vertės ir

(b)atitinkamų režimų suderinamumo, pavyzdžiui, kokiu mastu yra suderinami kriterijai, kuriuos kiekviena Šalis taiko leidimų išdavimui, licencijavimui, veikimui ir sertifikavimui.

3.Gavusi bendrą rekomendaciją Partnerystės taryba per pagrįstą laikotarpį peržiūri jos suderinamumą su šia antraštine dalimi. Atlikusi tokią peržiūrą Partnerystės taryba gali parengti ir priimti susitarimą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo sąlygų, priimdama sprendimą kaip šio Susitarimo priedą, kuris laikomas neatskiriama šios antraštinės dalies dalimi 24 .

4.3 dalyje nurodytame susitarime nustatomos Sąjungoje įgytų profesinių kvalifikacijų ir Jungtinėje Karalystėje įgytų profesinių kvalifikacijų, susijusių su veikla, kuriai taikoma ši antraštinė dalis ir pirmo podalio III antraštinė dalis [Skaitmeninė prekyba], pripažinimo sąlygos.

5.Rengiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras rekomendacijas ir Partnerystės tarybai vertinant, ar reikia priimti tokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą susitarimą, atsižvelgiama į SERVIN-6 priede [Profesinių kvalifikacijų pripažinimo susitarimų gairės] pateiktas profesinių kvalifikacijų pripažinimo susitarimų gaires.

3 skirsnis. Pristatymo paslaugos

SERVIN.5.14 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis pristatymo paslaugų teikimui.

2.Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys: 

(a)pristatymo paslaugos – pašto paslaugos, kurjerių paslaugos, skubaus pristatymo paslaugos ar greitojo pašto paslaugos, kurios apima šią veiklą: pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą; 

(b)skubaus pristatymo paslaugos – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas greičiau ir patikimiau, ir gali apimti tokius papildomos vertės aspektus, kaip surinkimas iš kilmės vietos, asmeninis pristatymas adresatui, paieška ir lokalizavimas, paskirties vietos ir adresato pakeitimas kelyje, gavimo patvirtinimas; 

(c)greitojo pašto paslaugos – tarptautinės skubaus pristatymo paslaugos, teikiamos per greitojo pašto paslaugų kooperatyvą, kuris yra savanoriška paskirtųjų pašto operatorių asociacija Pasaulinėje pašto sąjungoje (PPS); 

(d)licencija – leidimas, kurio Šalies reglamentavimo institucija gali reikalauti iš individualaus teikėjo, kad tas teikėjas galėtų siūlyti pašto arba pasiuntinių paslaugas; 

(e)pašto siunta – ne daugiau kaip 31,5 kg sverianti, adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti bet kokios rūšies viešųjų ar privačiųjų pristatymo paslaugų teikėjas, ir kuri gali apimti tokias siuntas kaip laiškas, siuntinys, laikraštis ar katalogas; 

(f)pašto monopolis – išimtinė teisė Šalies teritorijoje arba jos dalyje teikti nurodytas pristatymo paslaugas pagal tos Šalies teisę, ir 

(g)universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje arba jos dalyje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pristatymo paslauga.

SERVIN.5.15 straipsnis. Universaliosios paslaugos 

1.Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokį universaliųjų paslaugų įsipareigojimą ji nori toliau taikyti, ir nuspręsti dėl jo taikymo srities ir įgyvendinimo. Bet koks universaliųjų paslaugų įsipareigojimas vykdomas skaidriai, nediskriminuojamai ir neutraliai visų teikėjų, kuriems jis taikomas, atžvilgiu.

2.Jei Šalis reikalauja, kad gaunamo skubaus pašto paslaugos būtų teikiamos kaip universaliosios paslaugos, ji toms paslaugoms netaiko lengvatinio režimo, palyginti su kitomis tarptautinio skubaus pristatymo paslaugomis.

SERVIN.5.16 straipsnis. Universaliųjų paslaugų finansavimas

Šalis nenustato mokesčių ar kitų rinkliavų už neuniversaliųjų pristatymo paslaugų teikimą universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti. Šis straipsnis netaikomas bendrai taikomoms apmokestinimo priemonėms ar administraciniams mokesčiams.

SERVIN.5.17 straipsnis. Rinką iškreipiančios veiklos prevencija

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pristatymo paslaugų teikėjai, turintys pareigą teikti universaliąsias paslaugas, arba pašto paslaugų monopoliai, nevykdytų rinką iškreipiančios veiklos, kaip antai: 

(a)nenaudotų pajamų, gautų teikiant paslaugą pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą arba vykdant pašto monopolį tam, kad kryžmiškai subsidijuotų greitojo pašto paslaugas ar bet kurią kitą pristatymo paslaugą, teikiamą ne pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą, arba 

(b)nepateisinamai nediferencijuotų vartotojų, kiek tai susiję su paslaugų, kurios yra universaliosios paslaugos, teikimo arba pašto monopolio tarifais ar kitomis sąlygomis.

SERVIN.5.18 straipsnis. Licencijos 

1.Jei Šalis reikalauja, kad pristatymo paslaugų teikėjas turėtų licenciją, ji viešai skelbia: 

(a)visus licencijos išdavimo reikalavimus ir laikotarpį, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl prašymo išduoti licenciją, ir

(b)licencijų išdavimo sąlygas.

2.Licencijų išdavimo procedūra, įpareigojimai ir reikalavimai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir grindžiami objektyviais kriterijais.

3.Jei kompetentinga institucija atmeta prašymą išduoti licenciją, ji pareiškėjui raštu praneša apie atmetimo priežastis. Kiekviena Šalis nustato skundų teikimo nepriklausomai įstaigai procedūrą, kuria gali naudotis pareiškėjai, kurių licencija buvo atmesta. Ta įstaiga gali būti teismas.

SERVIN.5.19 straipsnis. Reguliavimo įstaigos nepriklausomumas

1.Kiekviena Šalis įsteigia arba palieka toliau veikti reguliavimo įstaigą, kuri yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kurio pristatymo paslaugų teikėjo. Jeigu Šaliai nuosavybės teise priklauso pristatymo paslaugų teikėjas arba ta Šalis jį kontroliuoja, ji užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole. 

2.Reguliavimo įstaigos savo užduotis vykdo skaidriai ir laiku ir turi tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims atlikti. Jų sprendimai yra nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu. 

4 skirsnis. Telekomunikacijų paslaugos

SERVIN.5.20 straipsnis. Taikymo sritis

Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis telekomunikacijų paslaugų teikimui.

SERVIN.5.21 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje:

(a)susijusios priemonės – susijusios paslaugos, su telekomunikacijų tinklu ar telekomunikacijų paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia ar padeda teikti paslaugas per tą tinklą ar paslaugą arba galėtų tai daryti;

(b)galutinis naudotojas – galutinis viešųjų telekomunikacijų paslaugos vartotojas ar abonentas, įskaitant kitą paslaugų teikėją nei viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas;

(c)pagrindinės priemonės – viešojo telekomunikacijų tinklo arba viešosios telekomunikacijų paslaugos priemonės:

i)    kurias išimtinai ar daugiausiai teikia vienas teikėjas arba ribotas teikėjų skaičius ir

ii)    kurių negalima ekonomiškai ar techniškai pakeisti teikiant paslaugą;

(d)tinklų sujungimas – viešųjų telekomunikacijų tinklų, kuriais naudojasi tie patys ar skirtingi telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjai, susiejimas, kad vieno paslaugų teikėjo paslaugų naudotojai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu su to paties ar kito paslaugų teikėjo paslaugų naudotojais ir gauti kito paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas, neatsižvelgiant į tai, ar tas paslaugas teikia susiję paslaugų teikėjai ar bet kuris kitas prieigą prie tinklo turintis paslaugų teikėjas;

(e)tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslauga – komercinė judriojo ryšio paslauga, kuri yra teikiama pagal viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų komercinį susitarimą ir kuri leidžia galutiniam naudotojui naudoti jo namų mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą balso, duomenų ar pranešimų mainų paslaugoms gauti nesant teritorijoje, kurioje yra galutinio naudotojo namų viešasis telekomunikacijų tinklas;

(f)interneto prieigos paslauga – viešoji telekomunikacijų paslauga, kuri suteikia galimybę prisijungti prie interneto ir kartu prie visų interneto galinių taškų, nepriklausomai nuo naudojamos tinklo technologijos ir naudojamų galinių įrenginių;

(g)skirtoji linija – du ar daugiau paskirtųjų taškų jungiančios telekomunikacijų paslaugos ar priemonės, įskaitant virtualiąsias, skirtos specialioms reikmėms ar konkrečiam naudotojui;

(h)didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas – telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjas, galintis daryti materialinį poveikį dalyvavimo tam tikroje telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų rinkoje sąlygoms kainos ir pasiūlos požiūriu, nes jis kontroliuoja pagrindines priemones arba turi galimybę pasinaudoti savo padėtimi rinkoje;

(i)tinklo elementas – priemonė arba įranga, skirtos telekomunikacijų paslaugai teikti, įskaitant ypatybes, funkcijas ir galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, kai naudojamasi šia priemone ar įranga;

(j)numerio perkeliamumas – visiems to pageidaujantiems abonentams suteikiama teisė išlaikyti tą patį telefono numerį, fiksuotojo ryšio atveju – toje pačioje vietoje, nepabloginant kokybės, patikimumo ar patogumo tuo atveju, kai keičiami tos pačios kategorijos viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai;

(k)viešasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno tinklo galinio taško į kitą;

(l)viešoji telekomunikacijų paslauga – visuomenei teikiama telekomunikacijų paslauga;

(m)abonentas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra sutarties su viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėju dėl tokių paslaugų teikimo šalis;

(n)telekomunikacijos – signalų perdavimas ir priėmimas elektromagnetinėmis priemonėmis;

(o)telekomunikacijų tinklas – perdavimo sistemos ir tam tikrais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, leidžiančios perduoti ir priimti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

(p)telekomunikacijų reguliavimo institucija – įstaiga (-os), kuriai (-ioms) Šalis pavedė reguliuoti telekomunikacijų tinklus ir telekomunikacijų paslaugas, kurioms taikomas šis skirsnis;

(q)telekomunikacijų paslauga – paslauga, kurią visiškai arba daugiausia sudaro signalų, įskaitant transliavimo signalus, perdavimas ir priėmimas telekomunikacijų tinklais, įskaitant naudojamus transliavimui, tačiau nėra telekomunikacijų tinklais ar naudojant telekomunikacijų paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslauga;

(r)universalioji paslauga – minimalus rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje arba jos dalyje turi būti teikiamos visiems paslaugų gavėjams arba jų daliai, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą, ir

(s)naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi viešąja telekomunikacijų paslauga.

SERVIN.5.22 straipsnis. Telekomunikacijų reguliavimo institucija

1.Kiekviena Šalis įsteigia arba palieka toliau veikti telekomunikacijų reguliavimo instituciją, kuri:

(a)yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kurio telekomunikacijų tinklų, telekomunikacijų paslaugų ar telekomunikacijų įrangos teikėjo;

(b)taiko procedūras ir priima sprendimus, kurie yra nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu;

(c)veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nepriima jokios kitos įstaigos nurodymų, susijusių su teisės aktais jai pavestų užduočių vykdymu, siekiant užtikrinti straipsniuose SERVIN.5.24 [Tinklų sujungimas], SERVIN.5.25 [Prieiga ir naudojimas], SERVIN.5.26 [Ginčų telekomunikacijų klausimais sprendimas], SERVIN.5.28 [Sujungimas su didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų tinklais] ir SERVIN.5.29 [Galimybė naudotis didelę įtaką turinčių teikėjų pagrindinėmis priemonėmis] nustatytų pareigų vykdymą;

(d)turi reguliavimo įgaliojimus ir pakankamus finansinius bei žmogiškuosius išteklius c punkte nurodytoms užduotims vykdyti;

(e)yra įgaliota užtikrinti, kad telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjai joms greitai pateiktų, kai prašoma, visą informaciją 25 , įskaitant finansinę informaciją, kuri yra būtina, kad ji galėtų vykdyti c punkte nurodytas užduotis, ir

(f)savo įgaliojimus vykdo skaidriai ir laiku.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų reguliavimo institucijai pavestos užduotys būtų skelbiamos viešai lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tos užduotys pavestos daugiau nei vienai institucijai.

3.Šalis, kuriai nuosavybės teise priklauso telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjai, arba kuri juos kontroliuoja, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų naudotojas ar teikėjas, paveiktas telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimo, turėtų teisę tokį sprendimą apskųsti nuo reguliavimo institucijos ir kitų paveiktų šalių nepriklausomai apeliacinei institucijai. Kol nagrinėjamas skundas, sprendimas galioja, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Šalies teisę nustatomos laikinosios priemonės.

SERVIN.5.23 straipsnis. Leidimas teikti telekomunikacijų tinklus arba paslaugas

1.Kiekviena Šalis leidžia teikti telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas be išankstinio oficialaus leidimo.

2.Kiekviena Šalis viešai skelbia visus kriterijus, taikomas procedūras ir sąlygas, pagal kuriuos teikėjams leidžiama teikti telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas.

3.Visi leidimų išdavimo kriterijai ir taikomos procedūros turi būti kuo paprastesni, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi. Visi leidimams nustatyti arba su jais susiję įpareigojimai ir sąlygos turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs, proporcingi ir susiję su teikiamomis paslaugomis arba tinklais.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjas, prašantis išduoti leidimą, raštu gautų priežastis, dėl kurių atsisakyta išduoti leidimą, jis buvo atšauktas arba jam buvo nustatytos konkrečios sąlygos. Tokiais atvejais pareiškėjas turi teisę pateikti skundą apeliacinei institucijai.

5.Paslaugų teikėjams taikomi administraciniai mokesčiai yra objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi administracinėms išlaidoms, pagrįstai patirtoms valdant, kontroliuojant ir vykdant šiame skirsnyje nustatytas pareigas 26 .

SERVIN.5.24 straipsnis. Tinklų sujungimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas turėtų teisę ir, kai to prašo kitas viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas, pareigą derėtis dėl sujungimo, kad galėtų teikti viešuosius telekomunikacijų tinklus ar viešąsias telekomunikacijų paslaugas.

SERVIN.5.25 straipsnis. Prieiga ir naudojimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kuriai kitos Šalies įmonei arba paslaugų teikėjui, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų suteikta prieiga prie viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų ir galimybė jais naudotis pagrįstomis ir nediskriminacinėmis 27 sąlygomis. Ši pareiga taikoma, inter alia, 2–5 dalims.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjams būtų suteikta prieiga prie visų viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų, įskaitant privačias skirtąsias linijas, jos teritorijoje ar už jos ribų, ir galimybė jais naudotis, todėl šiuo tikslu užtikrina, laikydamasi 5 dalies nuostatų, kad tokioms įmonėms ir teikėjams būtų leidžiama:

(a)įsigyti ar išsinuomoti ir prijungti galinius ar kitus su tinklu sąsają turinčius įrenginius, kurie yra jiems reikalingi jų operacijoms vykdyti;

(b)sujungti privačias nuomojamas ar nuosavybės teise jiems priklausančias linijas su viešaisiais telekomunikacijų tinklais arba kitos įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjo nuomojamomis ar nuosavybės teise jiems priklausančiomis linijomis ir

(c)vykdant operacijas naudotis jų pačių pasirinktais protokolais, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti visuomenei galimybę naudotis telekomunikacijų paslaugomis.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos kitos Šalies įmonės, kurioms taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjai galėtų naudotis viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis informacijai jos teritorijoje ar už jos ribų perduoti, įskaitant tokių paslaugų teikėjų vidaus telekomunikacijų ryšius, ir prieiti prie duomenų bazėse ar kitokia kompiuterine forma bet kurios iš Šalių teritorijoje laikomos informacijos.

4.Neatsižvelgdama į 3 dalį Šalis gali imtis priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti pranešimų saugumą ir konfidencialumą, laikydamasi reikalavimo, kad taikant tas priemones nebūtų užslėptai ribojama prekyba paslaugomis arba šališkai ar nepateisinamai diskriminuojama arba panaikinama arba sumažinama nauda, teikiama pagal šią antraštinę dalį.

5.Kiekviena Šalis užtikrina, kad nebūtų nustatoma jokių viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų prieigos ir naudojimo sąlygų, išskyrus būtinas:

(a)užtikrinti, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų arba viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų pareigas visuomenei, visų pirma gebėtų sudaryti visuomenei galimybę naudotis jų paslaugomis, arba

(b)apsaugoti viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų techninį vientisumą.

SERVIN.5.26 straipsnis. Ginčų telekomunikacijų klausimais sprendimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad kilus telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjų ginčui, susijusiam su šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bet kurios iš ginče dalyvaujančių šalių prašymu telekomunikacijų reguliavimo institucija per pagrįstą laikotarpį priimtų privalomą vykdyti sprendimą, kad išspręstų ginčą.

2.Telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo konfidencialumo reikalavimus. Susijusioms šalims nurodomos visos priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas, ir jos turi teisę jį apskųsti pagal SERVIN.5.22 straipsnio [Telekomunikacijų reguliavimo institucija] 4 dalį.

3.1 ir 2 dalyse nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai susijusiai šaliai pateikti ieškinį teisminėms institucijoms.

SERVIN.5.27 straipsnis. Didelę įtaką turintiems paslaugų teikėjams taikomos konkurencijos apsaugos priemonės

Kiekviena Šalis nustato ar toliau taiko tinkamas priemones, kuriomis neleidžia viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kurie atskirai ar kartu laikomi didelę įtaką turinčiais paslaugų teikėjais, imtis antikonkurencinių veiksmų ar toliau juos vykdyti. Antikonkurenciniams veiksmams visų pirma priskiriami šie veiksmai:

(a)antikonkurencinis kryžminis subsidijavimas;

(b)konkurenciją pažeidžiantis informacijos, gautos iš konkurentų, naudojimas, ir

(c)techninės informacijos apie pagrindines priemones ir komerciškai svarbios informacijos, kuri yra būtina kitiems paslaugų teikėjams teikiant paslaugas, nepateikimas laiku.

SERVIN.5.28 straipsnis. Sujungimas su didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų tinklais

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad didelę įtaką turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai užtikrintų tinklų sujungimą bet kuriame tinklo taške, kur tai techniškai įmanoma. Tokia tinklų sujungimo galimybė teikiama:

(a)taikant nediskriminacines sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros) ir užtikrinant ne prastesnę kokybę nei ta, kurią didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas užtikrina teikdamas savo panašias paslaugas ar jo patronuojamųjų įmonių ar kitų susijusių įmonių panašias paslaugas;

(b)laiku ir taikant tokias sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros), kurios yra skaidrios, tinkamos, ekonomiškai pagrįstos ir pakankamai atsietos, kad teikėjui netektų mokėti už tinklo elementus ar priemones, kurių jam nereikia paslaugai teikti, ir

(c)jei prašoma, kituose taškuose nei daugumai naudotojų siūlomi galiniai tinklo taškai už mokestį, grindžiamą papildomų įrenginių įrengimo sąnaudomis.

2.Sujungimui su didelę įtaką turinčio paslaugų teikėjo tinklais taikomos procedūros skelbiamos viešai.

3.Didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai viešai skelbia savo tinklų sujungimo sutartis arba pavyzdinius tinklų sujungimo pasiūlymus, kai tinkama.

SERVIN.5.29 straipsnis. Galimybė naudotis didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų pagrindinėmis priemonėmis

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjams suteiktų galimybę pagrįstomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis jo pagrindinėmis priemonėmis viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo tikslais, išskyrus atvejus, kai tai nėra būtina veiksmingai konkurencijai pasiekti remiantis surinktais faktais ir telekomunikacijų reguliavimo institucijos atliktu rinkos vertinimu. Didelę įtaką turinčio paslaugų teikėjo pagrindinės priemonės gali apimti tinklo elementus, skirtųjų linijų paslaugas ir susijusias priemones.

SERVIN.5.30 straipsnis. Riboti ištekliai

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad ribotų išteklių, įskaitant radijo spektrą, numerius ir panaudos teises, skirstymo ir naudojimo teisių suteikimo procedūros būtų vykdomos atvirai, objektyviai, laiku, skaidriai, nediskriminuojant ir proporcingai ir atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslus. Su naudojimo teisėmis susijusios procedūros, sąlygos ir pareigos grindžiamos objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

2.Informacija apie paskirtų dažnio juostų naudojimą skelbiama viešai, bet nereikalaujama detaliai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirto radijo spektro.

3.Skirdamos radijo spektrą komerciniam naudojimui, Šalys gali remtis rinkos metodais, pavyzdžiui, konkurso procedūromis.

4.Šalys supranta, kad Šalies taikomos spektro skirstymo ir skyrimo bei dažnio valdymo priemonės savaime neprieštarauja SERVIN.2.2 straipsniui [Patekimas į rinką] ir SERVIN.3.2 straipsniui [Patekimas į rinką]. Jei tai daro laikydamasi šio Susitarimo, kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti ir taikyti spektro ir dažnių valdymo priemones, dėl kurių gali būti ribojamas telekomunikacijų paslaugų teikėjų skaičius. Ši teisė taip pat apima galimybę dažnių juostas skirstyti, atsižvelgiant į esamus ir būsimus poreikius bei spektro prieinamumą.

SERVIN.5.31 straipsnis. Universaliosios paslaugos

1.Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori toliau taikyti, ir nuspręsti dėl jų taikymo srities ir įgyvendinimo.

2.Kiekviena Šalis universaliųjų paslaugų įsipareigojimą vykdo proporcingai, skaidriai, objektyviai, nediskriminuodama ir nedarydama poveikio konkurencijai bei nesukurdama didesnės naštos, nei būtina atsižvelgiant į jos nustatytos universaliosios paslaugos pobūdį.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad universaliųjų paslaugų teikėjų paskyrimo procedūros būtų atviros visiems viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjams. Toks paskyrimas atliekamas naudojant veiksmingą, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą.

4.Jei Šalis nusprendžia universaliųjų paslaugų teikėjams skirti kompensaciją, ji užtikrina, kad tokia kompensacija neviršytų grynųjų sąnaudų, patiriamų dėl universaliųjų paslaugų įsipareigojimo.

SERVIN.5.32 straipsnis. Numerio perkeliamumas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai pagrįstomis sąlygomis užtikrintų numerio perkeliamumą.

SERVIN.5.33 straipsnis. Atvira interneto prieiga

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus interneto prieigos paslaugų teikėjai leistų tų paslaugų naudotojams:

(a)prieiti prie informacijos ir turinio ir jį platinti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas, laikantis nediskriminacinio, pagrįsto, skaidraus ir proporcingo tinklo valdymo principų, ir

(b)naudoti pasirinktus prietaisus, jei tokie prietaisai nekenkia kitų prietaisų, tinklo ar tinkle teikiamų paslaugų saugumui.

2.Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata neužkertamas kelias Šalims priimti priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti viešąjį saugumą interneto naudotojų atžvilgiu.

SERVIN.5.34 straipsnis. Informacijos konfidencialumas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, derybose iš kito teikėjo gavę informacijos pagal SERVIN.5.24 straipsnį [Tinklų sujungimas], SERVIN.5.25 straipsnį [Prieiga ir naudojimas], SERVIN.5.28 straipsnį [Sujungimas su didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų tinklais] ir SERVIN.5.29 straipsnį [Galimybė naudotis didelę įtaką turinčių teikėjų pagrindinėmis priemonėmis], ją naudotų tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.

2.Kiekviena Šalis užtikrina komunikacijų ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir teikiant viešąsias telekomunikacijų paslaugas, konfidencialumą, laikydamasi reikalavimo, kad tuo tikslu taikomomis priemonėmis nebūtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama arba užslėptai ribojama prekyba paslaugomis.

SERVIN.5.35 straipsnis. Užsienio kapitalas

Dėl telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikimo per įsisteigimą ir nepaisant SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys], Šalis nenustato reikalavimo steigti bendrąją įmonę ir neriboja užsienio kapitalo dalies, nustatydama procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios arba bendros užsienio investicijos vertę.

SERVIN.5.36 straipsnis. Tarptautinis judrusis tarptinklinis ryšys 28

1.Šalys stengiasi bendradarbiauti skatindamos skaidrius ir pagrįstus tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus taip, kad būtų skatinamas Šalių tarpusavio prekybos augimas ir didinama vartotojų gerovė.

2.Šalys gali pasirinkti imtis veiksmų su tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio tarifais ir judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų technologinėmis alternatyvomis susijusiam skaidrumui ir konkurencingumui didinti, kaip antai:

(a)užtikrinti, kad informacija apie mažmeninius tarifus būtų lengvai prieinama galutiniams naudotojams, ir

(b)sumažinti kliūčių naudoti judriojo tarptinklinio ryšio technologines alternatyvas, pagal kurias galutiniai naudotojai, lankydamiesi Šalies teritorijoje iš kitos Šalies teritorijos, galėtų naudotis telekomunikacijų paslaugomis savo pasirinktu prietaisu.

3.Kiekviena Šalis skatina viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjus jos teritorijoje viešai skelbti turimą informaciją apie tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninius balso, duomenų ar pranešimų mainų tarifus, kuriuos jie taiko savo galutiniams naudotojams, jiems lankantis kitos Šalies teritorijoje.

4.Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma reikalavimu Šaliai reguliuoti tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus ar sąlygas.

5 skirsnis. Finansinės paslaugos

SERVIN.5.37 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis finansinių paslaugų teikimui.

2.Šiame skirsnyje „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“, nurodyta SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] f punkte, yra 29 :

(a)centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos arba bet kokio kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutos kurso politiką, veikla;

(b)veikla, kuri yra įstatymais nustatytos socialinės apsaugos sistemos arba valstybinės senatvės pensijos plano dalis, ir

(c)Šalies ar jos viešųjų subjektų vardu arba su jų garantija arba naudojant jų finansinius išteklius viešojo subjekto vykdoma kita veikla.

3.Šiame skirsnyje taikant SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] f punktą, jei Šalis leidžia, kad bet kurią šio straipsnio 2 dalies b ar c punktuose nurodytą veiklą vykdytų jos finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešuoju subjektu arba finansinių paslaugų teikėju, „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“ neapima tos veiklos.

4.SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] a punktas netaikomas paslaugoms, kurioms taikomas šis skirsnis.

SERVIN.5.38 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje:

(a)finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinių paslaugų teikėjas; finansinės paslaugos apima šią veiklą:

i)    draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos:

A)    tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):

aa)    gyvybės;

bb)    ne gyvybės;

B)    perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

C)    draudimo tarpininkavimas, kaip antai brokerio paslaugos ir atstovavimas, ir

D)    su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos;

ii)    bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):

A)    indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų;

B)    visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;

C)    finansinė nuoma;

D)    visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito ir debeto korteles bei debeto korteles su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kelionės čekius ir banko vekselius;

E)    garantijos ir įsipareigojimai;

F)    prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:

(aa)pinigų rinkos priemonėmis (įskaitant čekius, vekselius, indėlių sertifikatus);

(bb)užsienio valiuta;

(cc)išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;

(dd)valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip apsikeitimo sandoriai, išankstiniai palūkanų normų sandoriai;

(ee)perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir

(ff)kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant tauriųjų metalų lydinius;

G)    dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

H)    tarpininkavimas pinigų rinkoje;

I)    turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinių investicijų valdymas, pensijų fondų valdymas, pasaugos, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;

J)    atsiskaitymas už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir tarpuskaita;

K)    finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas ir

L)    konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta A–K punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;

(b)finansinių paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, ketinantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas, bet ne viešasis subjektas;

(c)nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje,

(d)viešasis subjektas:

i)    Šalies vyriausybė, centrinis bankas ar pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis ar jos kontroliuojamas subjektas, kurio pagrindinė veikla – vykdyti valdžios sektoriaus pavestas funkcijas arba kuris savo veikla siekia valdžios sektoriaus nustatytų tikslų, neįskaitant subjektų, kurių pagrindinė veikla – teikti finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis, arba

ii)    privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

(e)savireguliavimo organizacija – ne valdžios sektoriaus organizacija, įskaitant vertybinių popierių ar ateities sandorių biržą ar rinką, tarpuskaitos agentūrą, kitą organizaciją ar asociaciją, kai taikoma, pagal statutą ar centrinės, regiono ar vietos valdžios ar jos institucijų įgaliojimu vykdanti finansinių paslaugų teikėjų reguliavimo ar priežiūros funkcijas.

SERVIN.5.39 straipsnis. Prudencinė išlyga

1.Nė viena šio Susitarimo nuostata neužkertamas kelias Šaliai nustatyti arba toliau taikyti priemones dėl prudencinių priežasčių 30 , kaip antai siekiant:

(a)apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusius asmenis arba

(b)užtikrinti Šalies finansų sistemos vientisumą ir stabilumą.

2.Jei tokios priemonės neatitinka šio Susitarimo nuostatų, jomis neturi būti naudojamasi siekiant išvengti Šalies įsipareigojimų ar pareigų pagal šį Susitarimą.

SERVIN.5.40 straipsnis. Konfidenciali informacija

Nedarant poveikio trečiai daliai [Teisėsauga ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose], nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu Šaliai atskleisti informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.

SERVIN.5.41 straipsnis. Tarptautiniai standartai

Šalys deda visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų įgyvendinami ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taip pat kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu standartai. Tokius tarptautiniu mastu priimtus standartus, inter alia, yra priėmę G20; Finansinio stabilumo taryba; Bazelio bankų priežiūros komitetas, visų pirma savo Pagrindinį veiksmingos bankų priežiūros principą; Tarptautinė draudimo priežiūros asociacija, visų pirma savo Pagrindinius draudimo principus; Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, visų pirma savo Vertybinių popierių reglamentavimo tikslus ir principus; Finansinių veiksmų darbo grupė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas.

SERVIN.5.42 straipsnis. Šalies teritorijoje naujos finansinės paslaugos

1.Kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiam kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui teikti naują finansinę paslaugą, kurią Šalis pagal savo teisę leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, tuo atveju, jei dėl tokios naujos paslaugos teikimo nėra būtina priimti naujo arba iš dalies keisti galiojančio teisės akto. Tai netaikoma Šalies teritorijoje įsteigtiems kitos Šalies filialams.

2.Šalis gali nustatyti institucinę ir teisinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei tokio leidimo reikalaujama, sprendimas dėl jo priimamas per pagrįstą laikotarpį, o jo neišduoti galima tik dėl prudencinių priežasčių.

SERVIN.5.43 straipsnis. Savireguliavimo organizacijos

Jeigu Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norintys teikti finansines paslaugaus jos teritorijoje, būtų savireguliavimo organizacijos nariai, dalyvautų tokioje organizacijoje ar galėtų jai priklausyti, Šalis užtikrina, kad tokios savireguliavimo organizacijos laikytųsi SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas], SERVIN.2.4 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas], SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.3.5 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas] nustatytų pareigų.

SERVIN.5.44 straipsnis. Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal sąlygas, kuriomis taikomas nacionalinis režimas, kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų valdomomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis, taip pat valstybinio finansavimo ir refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama galimybė naudotis Šalies teikiamomis paskutinio skolintojo priemonėmis.

6 skirsnis. Tarptautinio jūrų transporto paslaugos

SERVIN.5.45 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.Be 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 skirsnio, šis skirsnis taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui.

2.Šiame skirsnyje ir šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyriuose:

(a)tarptautinio jūrų transporto paslaugos – keleivių ar krovinių vežimas jūrų laivais iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą, arba tarp skirtingų valstybių narių uostų; šios paslaugos apima tiesioginį sutarčių su kitų transporto paslaugų teikėjais sudarymą, siekiant vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijas atlikti su vienu bendru transporto dokumentu, bet neapima teisės teikti kitų transporto paslaugų;

(b)vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijos – tarptautinio krovinio vežimas su vienu bendru transporto dokumentu, naudojant daugiau nei vienos rūšies transportą, įskaitant tarptautinio vežimo jūra etapą;

(c)tarptautinis krovinys – krovinys, vežamas iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą, arba tarp skirtingų valstybių narių uostų;

(d)pagalbinės jūrų transporto paslaugos – jūrų krovinių tvarkymo paslaugos, muitinio įforminimo paslaugos, konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos, jūrų transporto tarpininko paslaugos ir jūrų krovinių siuntimo paslaugos bei sandėliavimo paslaugos;

(e)jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokininkų darbo, jei jis organizuojamas nepriklausomai nuo krovos bendrovių ar terminalų operatorių, tiesioginės veiklos; šiai kategorijai priskiriamas šios veiklos organizavimas ir priežiūra:

i)    krovinių pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii)    krovinių pritvirtinimo arba atlaisvinimo ir

iii)    krovinių priėmimo ar pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

(f)muitinio įforminimo paslaugos – kitos šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba pervežimu, nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma paslaugos teikėjo veikla;

(g)konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas, pildymas, ištuštinimas ar remontas ir konteinerių parengimas išsiųsti uostų teritorijose ar sausumoje;

(h)jūrų transporto tarpininko paslaugos – agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams šiais tikslais:

i)    jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo ir

ii)    laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo linijų ar bendrovių vardu;

(i)krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos – nedarant poveikio veiklos, kuri pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu, taikymo sričiai, tarptautinių krovinių, įskaitant konteinerius, palaidus birius krovinius ir sausuosius ar skystuosius krovinius, pirminis ir tolesnis vežimas jūra tarp Šalies teritorijoje esančių uostų, jei toks tarptautinis krovinys vežamas į už tos Šalies teritorijos ribų esančią paskirties vietą arba iš pakrovimo uosto,

(j)jūrų krovinių siuntimo paslaugos – krovinių siuntimo organizavimas ir stebėjimas krovinių siuntėjų vardu, apimantis transporto ir susijusių paslaugų teikimą, dokumentų rengimą ir verslo informacijos teikimą;

(k)uosto paslaugos – uosto valdymo įstaigos, jos subrangovų ar kitų paslaugų teikėjų jūrų uosto teritorijoje arba įplaukimo į tokią zoną vandens kelyje teikiamos paslaugos, kurios padeda užtikrinti krovinių ar keleivių vežimą, ir

(l)sandėliavimo paslaugos – užšaldytų ar atšaldytų prekių laikymo paslaugos, skysčių ar dujų laikymo paslaugos ir kitokios sandėliavimo paslaugos.

SERVIN.5.46 straipsnis. Pareigos

1.Nedarydama poveikio Susitarimo neatitinkančioms priemonėms ar kitoms SERVIN.2.7 straipsnyje [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys] ir SERVIN.3.6 straipsnyje [Susitarimo neatitinkančios priemonės] nurodytoms priemonėms kiekviena Šalis veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybą komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis principą:

(a)laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei taikomas savo laivams ir kuris, inter alia, apima:

i)    patekimą į uostus;

ii)    naudojimąsi uostų infrastruktūra;

iii)    naudojimąsi pagalbinėmis jūrų transporto paslaugomis ir

iv)    muitinės infrastruktūrą ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimą; įskaitant susijusius mokesčius ir rinkliavas;

(b)kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams pagrįstomis ir ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios teikėjams ar laivams arba trečiosios šalies laivams ar tiekėjams (įskaitant mokesčius ir rinkliavas, specifikacijas ir teiktinos paslaugos kokybę), suteikia galimybes naudotis šiomis uosto paslaugomis: laivų vedimo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, navigacijos pagalbos, skubaus remonto, inkaravimo, krantinės, prišvartavimo ir atšvartavimo, taip pat pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra;

(c)leisti kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams, kai taikoma, gavus kompetentingos institucijos leidimą, perkelti tarp Jungtinės Karalystės uostų arba tarp valstybės narės uostų jiems priklausančius arba jų nuomojamus tuščius konteinerius, jei jie nėra už atlygį gabenamas krovinys, ir

(d)leisti kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams teikti krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas tarp Jungtinės Karalystės uostų arba valstybės narės uostų, kai taikoma, gavus kompetentingos institucijos leidimą.

2.Taikydama 1 dalyje nurodytus principus Šalis:

(a)būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinio jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausų ir skystų piltinių krovinių gabenimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių dalijimosi susitarimų ir per pagrįstą laikotarpį baigia taikyti tokius krovinių dalijimosi susitarimus, jei jie nustatyti ankstesniuose susitarimuose;

(b)nenustato ar toliau netaiko priemonių, kuriomis reikalaujama, kad dalis tarptautinio krovinio būtų vežama tik toje Šalyje registruotais arba tos Šalies fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais laivais;

(c)panaikina vienašales priemones arba administracines, technines ir kitas kliūtis, kurios galėtų būti užslėptas apribojimas arba turėtų diskriminacinį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui, ir jų nenustato, ir

(d)neužkerta kelio kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams tiesiogiai sudaryti sutartis su kitais transporto paslaugų teikėjais dėl vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijų.

7 skirsnis. Teisinės paslaugos

SERVIN.5.47 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis priskirtųjų teisinių paslaugų teikimui.

2.Nė viena šio skirsnio nuostata nedaromas poveikis Šalies teisei nediskriminuojant reglamentuoti ir prižiūrėti priskirtųjų teisinių paslaugų teikimą jos teritorijoje.

SERVIN.5.48 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje:

a)priskirtosios teisinės paslaugos – teisinės paslaugos, susijusios su buveinės jurisdikcijos teise ir viešąja tarptautine teise, išskyrus Sąjungos teisę;

b)buveinės jurisdikcija – valstybės narės arba Jungtinės Karalystės jurisdikcija (arba jos dalis), kurioje teisininkas įgijo savo buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją, arba, jei teisininkas įgijo buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, bet kuri iš tų jurisdikcijų; 

c)buveinės jurisdikcijos teisė – teisininko buveinės jurisdikcijos teisė 31 ; 

d)buveinės jurisdikcijos profesinė kvalifikacija:

i)Sąjungos teisininko atveju – valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija, kurią turint leidžiama teikti teisines paslaugas toje valstybėje narėje, arba

ii)Jungtinės Karalystės teisininko atveju – advokato, baristerio arba solisitoriaus kvalifikacija, kurią turint leidžiama teikti teisines paslaugas bet kurioje Jungtinės Karalystės jurisdikcijos dalyje;

e)teisininkas:

i)Sąjungos fizinis asmuo, kuriam valstybėje narėje suteiktas leidimas teikti teisines paslaugas turint buveinės šalies jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją, arba

ii)Jungtinės Karalystės fizinis asmuo, kuriam bet kurioje Jungtinės Karalystės jurisdikcijos dalyje suteiktas leidimas teikti teisines paslaugas turint buveinės šalies jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją;

f)    kitos Šalies teisininkas:

i)kai kita Šalis yra Sąjunga, – e punkto i papunktyje nurodytas teisininkas arba

ii)kai kita Šalis yra Jungtinė Karalystė, – e punkto ii papunktyje nurodytas teisininkas, ir

g)teisinės paslaugos yra šios paslaugos:

i) teisinių konsultacijų paslaugos ir

ii) oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos (išskyrus, kai tokias paslaugas fiziniai asmenys, kaip nustatyta SERVIN.4.1 straipsnyje [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys] 32 .

Teisinės paslaugos neapima teisinio atstovavimo administracinėse įstaigose, teismuose ir kituose tinkamai įsteigtuose oficialiuose Šalies teismuose, teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentų sudarymo ir jų paliudijimo paslaugų, kurias teikia teisės specialistai, kuriems patikėtos viešosios teisingumo vykdymo pareigos, pvz., notarai, antstoliai (huissiers de justice) ar kiti valstybės tarnautojai ar teismo pareigūnai (officiers publics et ministériels), taip pat oficialiu vyriausybės aktu skiriamų antstolių paslaugų.

SERVIN.5.49 straipsnis. Pareigos

1. Šalis leidžia kitos Šalies teisininkui jos teritorijoje teikti priskirtąsias teisines paslaugas pagal to teisininko buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją pagal SERVIN.2.2 straipsnį [Patekimas į rinką], SERVIN.2.3 straipsnį [Nacionalinis režimas], SERVIN.3.2 straipsnį [Patekimas į rinką], SERVIN.3.4 straipsnį [Nacionalinis režimas] ir SERVIN 4.4. straipsnį [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai].

2.    Jeigu Šalis (priimančioji jurisdikcija) reikalauja, kad tam, kad kitos Šalies teisininkas galėtų teikti priskirtąsias teisines paslaugas pagal 1 dalį, jis turi užsiregistruoti jos teritorijoje, tokios registracijos reikalavimai ir procesas:

(a)nėra mažiau palankūs nei tie, kurie taikomi trečiosios šalies fiziniam asmeniui, priimančiosios jurisdikcijos teritorijoje teikiančiam teisines paslaugas, susijusias su trečiosios šalies teise arba viešąja tarptautine teise pagal to asmens trečiosios šalies profesinę kvalifikaciją, ir

(b)atitinka persikvalifikavimo į priimančiosios jurisdikcijos teisininko profesiją reikalavimus arba yra jiems lygiaverčiai.

3.    4 dalis taikoma priskirtųjų teisinių paslaugų teikimui pagal 1 dalį, įsisteigiant.

4.    Šalis leidžia kitos Šalies juridiniam asmeniui jos teritorijoje įsteigti filialą, per kurį pagal 1 dalį teikiamos priskirtosios teisinės paslaugos 33 , laikantis šios antraštinės dalies 2 skyriuje [Investicijų liberalizavimas] nustatytų sąlygų. Tai nedaro poveikio reikalavimams, kad tam tikra procentinė dalis juridinio asmens akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų tam tikrą kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.

SERVIN.5.50 straipsnis. Susitarimo neatitinkančios priemonės

1.5.49 straipsnis [Pareigos] netaikomas:

a)esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

i)Sąjungoje:

A) Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

B) valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše;

C) valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D) vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)Jungtinėje Karalystėje:

A) centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta SERVIN-1 priede [Esamos priemonės] pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)vietos valdžios lygmeniu;

b)pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba

c)pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja priemonės atitiktis, egzistavusi prieš pat pakeitimą, SERVIN.5.49 straipsniui [Pareigos].

2. SERVIN.5.49 straipsnis [Pareigos] netaikomas Šalies priemonei, kuri atitinka SERVIN-2 priede [Būsimos priemonės] nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

3.    Šis skirsnis taikomas nedarant poveikio SERVIN-4 priedui [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai]. 

III antraštinė dalis. Skaitmeninė prekyba

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

DIGIT.1 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – lengvinti skaitmeninę prekybą, šalinti nepagrįstas kliūtis prekybai elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą interneto aplinką įmonėms ir vartotojams.

DIGIT.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Ši antraštinė dalis taikoma Šalies priemonėms, kurios daro poveikį prekybai elektroninėmis priemonėmis.

2.    Ši antraštinė dalis netaikoma audiovizualinėms paslaugoms.

DIGIT.3 straipsnis. Teisė reglamentuoti

Šalys dar kartą patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, valstybiniu švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

DIGIT.4 straipsnis. Išimtys

Patikslinama, kad nė viena šios antraštinės dalies nuostata neužkertamas kelias Šalims nustatyti arba palikti galioti priemones pagal EXC.1 straipsnį [Bendrosios išimtys], EXC.4 straipsnį [Saugumo išimtys] ir SERVIN.5.39 straipsnį [Prudencinė išlyga] dėl tose nuostatose nurodytų viešojo intereso priežasčių.

DIGIT.5 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šioje antraštinėje dalyje vartojami terminai, apibrėžti II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] SERVIN.1.2 straipsnyje [Terminų apibrėžtys].

2.Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis ne profesiniais tikslais;

(b)tiesioginės rinkodaros pranešimas – bet kokios formos komercinė reklama, kuria fizinis arba juridinis asmuo, naudodamasis viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis, tiesiogiai perduoda rinkodaros pranešimus naudotojui ir kuri apima bent elektroninį paštą ir teksto bei multimedijos žinutes (SMS ir MMS);

(c)elektroninis tapatumo nustatymas – elektroninis procesas, leidžiantis patvirtinti:

(I)fizinio arba juridinio asmens elektroninę atpažintį arba

(II)elektroninių duomenų kilmę ir vientisumą;

(d)elektroninio registruoto pristatymo paslauga – paslauga, kuria tretiesiems asmenims sudaroma galimybė tarpusavyje perduoti duomenis elektroninėmis priemonėmis ir suteikiama su perduodamų duomenų tvarkymu susijusių įrodymų, įskaitant duomenų išsiuntimo ir gavimo įrodymą, o perduodami duomenys apsaugomi nuo praradimo, vagystės, sugadinimo arba neteisėto pakeitimo rizikos;

(e)elektroninis spaudas – juridinio asmens naudojami elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, kad būtų užtikrinta pastarųjų kilmė ir vientisumas;

(f)elektroninis parašas – elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, kuriuos:

(I)fizinis asmuo naudoja sutikti su elektroniniais duomenimis, su kuriais jie susiję, ir

(II)susieti su elektroniniais duomenimis, su kuriais jie susiję, taip, kad būtų galima pastebėti bet kokius vėlesnius duomenų pakeitimus;

(g)elektroninė laiko žyma – elektroniniai duomenys, kuriais kiti elektroniniai duomenys susiejami su tam tikru laiku ir taip įrodoma, kad pastarieji egzistavo tuo metu;

(h)elektroninė patikimumo užtikrinimo paslauga – elektroninė paslauga, kurią sudaro:

(I)elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninio registruoto pristatymo paslaugų ir su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas;

(II)interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas arba

(III)elektroninių parašų, spaudų arba su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų ilgalaikis saugojimas;

(i)valdžios institucijų duomenys – duomenys, priklausantys bet kurio lygmens valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms bet kurio lygmens valdžios perduotus įgaliojimus, arba jų disponuojami;

(j)viešoji telekomunikacijų paslauga – bet kokia plačiajai visuomenei teikiama telekomunikacijų paslauga;

(k)naudotojas – viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis besinaudojantis fizinis arba juridinis asmuo.

2 skyrius. Duomenų srautai ir asmens duomenų apsauga

DIGIT.6 straipsnis. Tarpvalstybiniai duomenų srautai

1.Šalys įsipareigoja užtikrinti tarpvalstybinius duomenų srautus prekybai skaitmeninės ekonomikos sąlygomis lengvinti. Todėl Šalis neriboja Šalių tarpusavio tarpvalstybinių duomenų srautų:

(a)reikalaudama duomenų apdorojimui naudoti Šalies teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus, taip pat nustatydama reikalavimą naudoti Šalies teritorijoje sertifikuotą arba patvirtintą kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus;

(b)reikalaudama saugojimui ar apdorojimui laikyti duomenis Šalies teritorijoje;

(c)uždrausdama saugoti ar apdoroti duomenis kitos Šalies teritorijoje arba

(d)nustatydama, kad norint tarpvalstybiniu mastu perduoti duomenis būtina naudoti Šalių teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą ar tinklo elementus arba laikyti duomenis Šalių teritorijoje.

2.Šalys peržiūri šios nuostatos įgyvendinimą ir per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo įvertina, kaip ji veikia. Šalis gali bet kuriuo metu pasiūlyti kitai Šaliai peržiūrėti 1 dalyje išvardytų apribojimų sąrašą. Toks prašymas traktuojamas geranoriškai.

DIGIT.7 straipsnis. Asmens duomenų ir privatumo apsauga

1.Kiekviena Šalis pripažįsta, kad asmenys turi teisę į asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kad šiuo atžvilgiu laikantis griežtų standartų stiprinamas pasitikėjimas skaitmenine ekonomika ir vystoma prekyba.

2.Nė viena šio Susitarimo nuostata Šaliai neužkertamas kelias priimti arba palikti galioti priemones, skirtas asmens duomenų ir privatumo apsaugai, įskaitant susijusias su tarpvalstybiniu duomenų perdavimu, jei Šalies teisėje numatytos priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos perduoti duomenis visuotinai taikomomis sąlygomis 34 siekiant apsaugoti perduodamus duomenis.

3.Kiekviena Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokią 2 dalyje nurodytą priimamą arba paliekamą galioti priemonę.

3 skyrius. Konkrečios nuostatos

DIGIT.8 straipsnis. Muitai perdavimui elektroninėmis priemonėmis

1.Perdavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas paslaugos teikimu, apibrėžtu šio podalio II antraštinėje dalyje [Paslaugos ir investicijos].

2.Šalys netaiko muitų perdavimui elektroninėmis priemonėmis.

DIGIT.9 straipsnis. Išankstinio leidimo netaikymo principas

1.Šalis nereikalauja išankstinio leidimo teikti paslaugą elektroninėmis priemonėmis vien dėl to, kad paslauga teikiama internetu, ir nenustato arba nepalieka galioti jokio kito lygiaverčio poveikio reikalavimo.

Paslauga teikiama internetu, jei ji teikiama elektroninėmis priemonėmis ir šalims nesant tuo pat metu vienoje vietoje.

2.1 dalis netaikoma telekomunikacijų paslaugoms, transliavimo paslaugoms, lošimų paslaugoms, teisinio atstovavimo paslaugoms arba notarų ar lygiaverčių profesijų paslaugoms, jeigu jos tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

DIGIT.10 straipsnis. Sutarčių sudarymas elektroninėmis priemonėmis

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad sutartys galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis ir pagal jos teisę nebūtų nustatomos kliūtys naudoti elektronines sutartis ir neigiamas sutarčių teisinis poveikis bei galiojimas vien dėl to, kad sutartis sudaryta elektroninėmis priemonėmis.

2.1 dalis netaikoma:

(a)transliavimo paslaugoms;

(b)lošimų paslaugoms;

(c)teisinio atstovavimo paslaugoms;

(d)notarų ar lygiaverčių profesijų, tiesiogiai ir konkrečiai susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, paslaugoms;

(e)sutartims, kurios turi būti liudijamos asmeniškai;

(f)sutartims, kuriomis nustatomos arba perduodamos teisės į nekilnojamąjį turtą;

(g)sutartims, dėl kurių pagal teisės nuostatas būtinas teismų, valdžios institucijų ar valdžios funkcijas vykdančių profesijų atstovų įsikišimas;

(h)laidavimo sutartims ir sutartims dėl kredito grąžinimo garantijos, kurias sudaro asmenys, veikiantys ne savo amato, verslo ar profesijos tikslais, arba

(i)sutartims, kurias reglamentuoja šeimos teisė arba paveldėjimo teisė.

DIGIT.11 straipsnis. Elektroninio tapatumo nustatymo ir elektroninio patikimumo užtikrinimo paslaugos

1.Šalis neginčija elektroninio dokumento, elektroninio parašo, elektroninio spaudo ar elektroninės laiko žymos arba duomenų, išsiųstų ir gautų naudojantis elektroninio registruoto pristatymo paslauga, teisinio poveikio ir priimtinumo kaip įrodymų teismo procese vien dėl to, kad jie yra elektroniniai.

2.Šalis nenustato arba nepalieka galioti priemonių, kuriomis:

(a)elektroninės operacijos šalims būtų draudžiama abipusiškai nustatyti jų operacijai tinkamus elektroninio tapatumo nustatymo metodus arba

(b)elektroninės operacijos šalims būtų užkertamas kelias turėti galimybę teismo ar administracinei institucijai įrodyti, kad tai operacijai naudojant elektroninį tapatumo nustatymą ar elektroninio patikimumo užtikrinimo paslaugą laikytasi taikytinų teisinių reikalavimų.

3.Neatsižvelgdama į 2 dalį Šalis gali reikalauti, kad vykdant tam tikros kategorijos operacijas elektroninio tapatumo nustatymo ar elektroninio patikimumo užtikrinimo metodas būtų sertifikuotas pagal Šalies teisę akredituotos institucijos arba atitiktų tam tikrus objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius veiksmingumo standartus, susijusius tik su konkrečiomis atitinkamos operacijų kategorijos charakteristikomis.

DIGIT.12 straipsnis. Pirminio kodo perdavimas arba prieiga prie jo

1.Šalis nereikalauja perduoti programinės įrangos, kuri priklauso kitos Šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui, pirminio kodo ar suteikti prieigą prie jo.

2.Patikslinama, kad:

(a)DIGIT.4 straipsnyje [Išimtys] nurodytos bendrosios išimtys, saugumo užtikrinimo tikslais taikomos išimtys ir prudencinė išlyga taikomos Šalies priemonėms, priimtoms arba paliktoms galioti dėl sertifikavimo procedūros, ir

(b)Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kitos Šalies fizinio arba juridinio asmens savanoriškam pirminio kodo perdavimui arba prieigos prie jo suteikimui komerciniais pagrindais, pavyzdžiui, vykdant viešųjų pirkimų sandorį arba laisvai suderėtą sutartį.

3.Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro poveikio:

(a)teismo ar administracinio teismo reikalavimui arba konkurencijos institucijos reikalavimui pagal Šalies konkurencijos teisę užkirsti kelią ar ištaisyti konkurencijos apribojimą ar iškraipymą;

(b)reglamentavimo institucijos reikalavimui pagal Šalies įstatymus ar kitus teisės aktus, susijusius su viešojo saugumo užtikrinimu interneto naudotojų atžvilgiu, taikant apsaugos nuo neteisėto atskleidimo priemones;

(c)intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir užtikrinimui ir

(d)Šalies teisei imtis priemonių pagal PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų III straipsnio nuostatas, įtrauktas šio podalio VI antraštinės dalies [Viešieji pirkimai] PPROC.2 straipsniu [Tam tikrų Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatų įtraukimas ir į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai].

DIGIT.13 straipsnis. Vartotojų pasitikėjimas interneto aplinka

1.Pripažindama, kad svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine prekyba, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis užtikrinama veiksminga elektroninės prekybos sandoriuose dalyvaujančių vartotojų apsauga, įskaitant, be kitų, priemones, kuriomis:

(a)draudžiama nesąžininga ir apgaulinga komercinė praktika;

(b)reikalaujama, kad prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai veiktų sąžiningai ir laikytųsi sąžiningos komercinės praktikos, be kita ko, uždraudžiant reikalauti, kad vartotojai mokėtų už neužsakytas prekes ir paslaugas;

(c)reikalaujama, kad prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai teiktų vartotojams aiškią ir išsamią informaciją, taip pat tais atvejais, kai jie veikia per tarpinių paslaugų teikėjus, apie jų tapatybę ir kontaktinius duomenis, atitinkamą sandorį, įskaitant pagrindines prekių ar paslaugų savybes ir visą kainą, įskaitant visus taikomus mokesčius, taip pat apie taikytinas vartotojų teises (tarpinių paslaugų teikėjų atveju tai apima galimybę prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pateikti tokią informaciją), ir

(d)vartotojams suteikiama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl jų teisių pažeidimų, įskaitant teisę į teisinę gynybą, jei prekės ar paslaugos, už kurias sumokėta, nepristatomos ar neteikiamos taip, kaip susitarta.

2.Šalys pripažįsta, kad svarbu vartotojų apsaugos agentūroms ar kitoms atitinkamoms įstaigoms suteikti tinkamus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus ir kad šios agentūros bendradarbiautų siekdamos apsaugoti vartotojus ir didinti jų pasitikėjimą interneto aplinka.

DIGIT.14 straipsnis. Neužsakyti tiesioginės rinkodaros pranešimai

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad naudotojai būtų veiksmingai apsaugoti nuo neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės rinkodaros pranešimai nebūtų siunčiami naudotojams, kurie yra fiziniai asmenys, nebent jie pagal kiekvienos Šalies įstatymus yra sutikę gauti tokius pranešimus.

3.    Neatsižvelgdama į 2 dalį Šalis leidžia fiziniams ar juridiniams asmenims, pagal tos Šalies teisėje nustatytas sąlygas gavusiems naudotojo kontaktinius duomenis tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, siųsti tam naudotojui tiesioginės rinkodaros pranešimus dėl panašių savo prekių ar paslaugų.

4.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės rinkodaros pranešimai būtų aiškiai atpažįstami, būtų aiškiai nurodyta, kieno vardu jie teikiami, ir juose būtų pateikiama būtina informacija, leidžianti naudotojams nemokamai bet kuriuo metu pareikalauti, kad pranešimai nebebūtų siunčiami.

5.    Kiekviena Šalis naudotojams suteikia galimybę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl tiesioginės rinkodaros pranešimų teikėjų, nesilaikančių pagal 1–4 dalis priimtų arba paliktų galioti priemonių.

DIGIT.15 straipsnis. Atvirieji valdžios institucijų duomenys

1.Šalys pripažįsta, kad sudarant palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su valdžios institucijų duomenimis ir jais naudotis padedama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, konkurencingumą, produktyvumą ir inovacijas.

2.Tiek, kiek Šalis nusprendžia atverti valdžios institucijų duomenis visuomenei, ji stengiasi užtikrinti, kiek tai praktiškai įmanoma, kad duomenys:

(a)būtų tokio formato, kad būtų paprasta vykdyti paiešką, išgauti, naudoti ir pakartotinai naudoti ir perskirstyti;

(b)būtų kompiuterinio ir suerdvinti tinkamo formato;

(c)apimtų aprašomuosius, kuo standartiškesnius metaduomenis;

(d)būtų prieinami patikimomis, patogiomis naudoti ir laisvai prieinamomis programų sąsajomis;

(e)būtų reguliariai atnaujinami;

(f)būtų naudojami netaikant diskriminacinių ar pakartotinį naudojimą nebūtinai apribojančių sąlygų ir

(g)būtų prieinami pakartotiniam naudojimui visapusiškai laikantis atitinkamų Šalių asmens duomenų apsaugos taisyklių.

3.Šalys stengiasi bendradarbiauti, kad nustatytų būdus, kuriais kiekviena Šalis galėtų išplėsti galimybes visuomenei susipažinti su Šalies viešai paskelbtais valdžios institucijų duomenimis ir jais naudotis, siekdamos plėsti esamas ir kurti naujas galimybes verslui bei neapsiribodamos šių duomenų naudojimu viešajame sektoriuje.

DIGIT.16 straipsnis. Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje skaitmeninės prekybos klausimais

1.Šalys keičiasi informacija apie skaitmeninės prekybos reglamentavimo klausimus, susijusius su:

(a)sąveikių elektroninio patikimumo užtikrinimo ir tapatumo nustatymo paslaugų pripažinimu ir lengvinimu;

(b)tiesioginės rinkodaros pranešimų traktavimu;

(c)vartotojų apsauga ir

(d)bet kokiu kitu klausimu, svarbiu skaitmeninės prekybos vystymui, įskaitant naujas technologijas.

2.1 dalis netaikoma Šalies asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėms ir apsaugos priemonėms, įskaitant dėl asmens duomenų tarpvalstybinio perdavimo.

DIGIT.17 straipsnis. Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1.Šalys susitaria, kad siekiant liberalizuoti prekybą paslaugomis ir investicijas pagal šio podalio II antraštinę dalį [Paslaugos ir investicijos], kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar jos teikiamos tinklu, įskaitant internetą, laikomos šios paslaugos:

(a)konsultavimas dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų pritaikymas, strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pagalba, techninė pagalba ar valdymas;

(b)kompiuterių programos, apibrėžiamos kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas arba naudojimas;

(c)duomenų tvarkymas, duomenų saugojimas, duomenų priegloba ar duomenų bazių paslaugos;

(d)biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, priežiūros ir remonto paslaugos ir

(e)niekur kitur nepriskirtos klientų darbuotojų mokymo paslaugos, susijusios su programine įranga, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis.

Patikslinama, kad paslaugos, teikiamos kompiuteriu ir naudojant susijusias paslaugas, išskyrus išvardytas 1 dalyje, pačios nelaikomos kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis.

IV antraštinė dalis. Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės

CAP.1 straipsnis. Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslas – sudaryti sąlygas laisvam kapitalo ir mokėjimų, susijusių su pagal šį Susitarimą liberalizuotais sandoriais, judėjimui.

CAP.2 straipsnis. Einamoji sąskaita

Kiekviena Šalis leidžia laisvai konvertuojama valiuta ir pagal Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį atlikti mokėjimus ir pervedimus į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą, jei kalbama apie sandorius, kuriems taikomas šis Susitarimas.

CAP.3 straipsnis. Kapitalo judėjimas

1.    Kiekviena Šalis sandorių, įtraukiamų į mokėjimų balanso kapitalo ir finansinę sąskaitą, atžvilgiu užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, siekdama liberalizuoti investicijas ir kitus sandorius, kaip numatyta šio podalio II antraštinėje dalyje [Paslaugos ir investicijos].

2.    Šalys konsultuojasi tarpusavyje Specialiajame prekybos komitete paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, siekdamos palengvinti tarpusavio kapitalo judėjimą, kad būtų skatinama prekyba ir investicijos.

CAP.4 straipsnis. Priemonės, kurios daro poveikį kapitalo judėjimui, mokėjimams ar pervedimams

1.CAP.2 straipsnis [Einamoji sąskaita] ir CAP.3 straipsnis [Kapitalo judėjimas] nelaikomi kliūtimi Šaliai taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su:

(a)bankrotu, nemokumu arba kreditorių teisių apsauga;

(b)vertybinių popierių ar ateities sandorių, pasirinkimo sandorių ir kitų finansinių priemonių išleidimu ar prekyba jais;

(c)kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų finansine atskaitomybe ar apskaita, kai būtina padėti teisėtvarkos arba finansų reguliavimo institucijoms;

(d)nusikalstama ar baudžiamąja veika, apgaule ar sukčiavimu;

(e)užtikrinimu, kad būtų laikomasi teisminių ar administracinių nutarčių ar sprendimų, arba

(f)socialinės apsaugos, valstybinės senatvės pensijos ar privalomosiomis taupymo sistemomis.

2.1 dalyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai neturi būti taikomi šališkai arba diskriminuojamai arba tokiu būdu, kad būtų užslėptai ribojamas kapitalo judėjimas, mokėjimai ar pervedimai.

CAP.5 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1.Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla arba gali kilti didelių su Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimu susijusių sunkumų, Sąjunga gali ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nustatyti arba palikti galioti kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų apsaugos priemones.

2.1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik tiek, kiek tai tikrai būtina.

CAP.6 straipsnis. Apribojimai, taikomi dėl mokėjimų balanso ir išorės finansinių sunkumų

1.Jei Šalis patiria didelių mokėjimų balanso ar išorės finansinių sunkumų arba jų grėsmę, ji gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones kapitalo judėjimui, mokėjimams ir pervedimams 35 . 

2.1 dalyje nurodytos priemonės:

(a)atitinka Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį;

(b)nėra griežtesnės, negu būtina susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms;

(c)laikinos ir palaipsniui nutraukiamos, 1 dalyje nurodytai padėčiai gerėjant;

(d)nedaro nereikalingos žalos kitos Šalies komerciniams, ekonominiams ir finansiniams interesams ir

(e)yra nediskriminacinės, palyginti su trečiosiomis šalimis panašiose situacijose.

3.Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai prekėmis. Šios priemonės turi atitikti GATT 1994 ir Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos Mokėjimų balanso nuostatų.

4.Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai paslaugomis. Šios priemonės turi atitikti GATS XII straipsnį.

5.Palikdama galioti ar nustačiusi 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones Šalis nedelsdama apie jas praneša kitai Šaliai.

6.Jei Šalis pagal šį straipsnį nustato arba palieka galioti apribojimus, Šalys nedelsdamos surengia konsultacijas Specialiajame prekybos komitete paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, išskyrus atvejus, kai konsultacijos rengiamos kituose forumuose. Tas komitetas įvertina mokėjimų balanso ar išorės finansinius sunkumus, dėl kurių imtasi atitinkamų priemonių, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius:

(a)sunkumų pobūdį ir mastą;

(b)tarptautinę ekonominę ir prekybos aplinką ir

(c)galimas kitas taisomąsias priemones.

7.Per pagal 6 dalį vykdomas konsultacijas aptariama, ar ribojamosios priemonės atitinka 1 ir 2 dalis. Remiamasi visais atitinkamais statistinio ar faktinio pobūdžio duomenimis, kuriuos pateikia Tarptautinis valiutos fondas, jei tokių duomenų yra, o darant išvadas atsižvelgiama į Tarptautinio valiutos fondo atliktą atitinkamos Šalies mokėjimų balanso ir išorės finansinės padėties vertinimą.

V antraštinė dalis. Intelektinė nuosavybė

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

IP.1 straipsnis. Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai:

a)    lengvinti Šalių tarpusavio inovacinių ir kūrybinių gaminių ir paslaugų gamybą, teikimą ir komercializaciją, mažinant tokios prekybos iškraipymus ir kliūtis ir taip prisidedant prie tvaresnės ir įtraukesnės ekonomikos, ir

b)    užtikrinti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir jų užtikrinimo lygį.

IP.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Šia antraštine dalimi papildomos ir konkrečiai išdėstomos kiekvienos Šalies teisės ir pareigos pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis, kurių šalys jos yra.

2.    Šia antraštine dalimi Šalims neužkertamas kelias numatyti platesnę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir užtikrinimą, nei reikalaujama pagal šią antraštinę dalį, jeigu tokia apsauga ir užtikrinimas neprieštarauja šiai antraštinei daliai.

IP.3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)    Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1967 m. liepos 14 d. Stokholme;

b)    Berno konvencija – 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, patikslinta 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d.;

c)    Romos konvencija – Romoje 1961 m. spalio 26 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;

d)    PINO – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;

e)    intelektinės nuosavybės teisės – teisės, apimančios visų kategorijų intelektinę nuosavybę, kuriai taikomi šios antraštinės dalies straipsniai nuo IP.7 [Autoriai] iki IP.37 [Augalo veislės teisinė apsauga] ir TRIPS sutarties II dalies 1–7 skirsniai. Intelektinės nuosavybės apsauga apima apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnyje;

f)    nacionalinis subjektas – atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės atžvilgiu Šalies asmuo, kuris atitinka TRIPS sutartyje ir daugiašaliuose susitarimuose, sudarytuose ir administruojamuose remiant PINO, kurių viena iš susitariančiųjų šalių yra Šalis, numatytos apsaugos taikymo kriterijus.

IP.4 straipsnis. Tarptautiniai susitarimai

1.Šalys patvirtina savo įsipareigojimą laikytis tarptautinių susitarimų, kurių šalys jos yra:

a)    TRIPS sutarties;

b)    Romos konvencijos;

c)    Berno konvencijos;

d)    1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtos PINO autorių teisių sutarties;

e)    1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtos PINO atlikimų ir fonogramų sutarties;

f)    1989 m. birželio 27 d. Madride priimto Protokolo, susijusio su Madrido susitarimu dėl tarptautinės ženklų registracijos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 12 d.;

g)    1994 m. spalio 27 d. Ženevoje priimtos Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų;

h)    2013 m. birželio 27 d. Marakeše priimtos Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;

i)    1999 m. liepos 2 d. Ženevoje priimto Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto.

2.Kiekviena Šalis deda visas pagrįstas pastangas ratifikuoti šiuos tarptautinius susitarimus arba prie jų prisijungti:

a)    2012 m. birželio 24 d. Pekine priimta Pekino sutartis dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos;

b)    2006 m. kovo 27 d. Singapūre priimta Sutartis dėl prekių ženklų įstatymų.

IP.5 straipsnis. Galiojimo pabaiga

Ši antraštinė dalis nedaro poveikio šalių laisvei nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis baigia galioti intelektinės nuosavybės teisės.

IP.6 straipsnis. Nacionalinis režimas

1.Dėl visų kategorijų intelektinės nuosavybės teisių, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, kiekviena Šalis kitos Šalies nacionaliniams subjektams taiko režimą, ne mažiau palankų nei taikomas savo nacionaliniams subjektams dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, laikydamasi, jei taikoma, išimčių, nustatytų atitinkamai Paryžiaus konvencijoje, Berno konvencijoje, Romos konvencijoje ir 1989 m. gegužės 26 d. Vašingtone priimtoje Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų. Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų atžvilgiu ši pareiga taikoma tik šiame Susitarime numatytų teisių atžvilgiu.

2.Šio straipsnio 1 dalyje terminas „apsauga“ taip pat apima dalykus, kurie turi įtakos intelektinių nuosavybės teisių buvimui, jų įgijimui, taikymo sričiai, išsaugojimui ir užtikrinimui, taip pat dalykus, kurie turi įtakos intelektinės nuosavybės teisių naudojimui, kaip konkrečiai aptariama šioje antraštinėje dalyje, įskaitant priemones, kuriomis užkertamas kelias galimybėms išvengti veiksmingų techninių apsaugos priemonių, nurodytų IIP.16 straipsnyje [Techninių priemonių apsauga], ir priemonių, susijusių su informacija apie teisių valdymą, nurodytų IP.17 straipsnyje [Pareigos, susijusios su informacija apie teisių valdymą].

3.Šalis gali pasinaudoti pagal 1 dalį leidžiamomis taikyti išimtimis, taikydama savo teismines ir administracines procedūras, įskaitant reikalavimą, kad kitos Šalies nacionalinis subjektas nurodytų adresą dokumentams įteikti jos teritorijoje arba paskirtų atstovą jos teritorijoje, jei šios išimtys:

a)    būtinos norint užtikrinti atitiktį šiai antraštinei daliai neprieštaraujantiems Šalies įstatymams ar kitiems teisės aktams, arba

b)    netaikomos taip, kad būtų užslėptai ribojama prekyba.

4.1 dalis netaikoma procedūroms, nustatytoms remiant PINO sudarytuose daugiašaliuose susitarimuose, susijusiuose su intelektinės nuosavybės teisių įgijimu ar išsaugojimu.

2 skyrius. Intelektinės nuosavybės teisių standartai

1 skirsnis. Autorių teisės ir gretutinės teisės

IP.7 straipsnis. Autoriai

Kiekviena Šalis suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)    tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų kūrinį arba jo dalį;

b)    bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų kūrinių originalus arba kopijas;

c)    bet kokį jų kūrinių viešą skelbimą laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)    jų kūrinių originalų ar kopijų nuomą visuomenei komerciniais tikslais; kiekviena Šalis gali nustatyti, kad šis punktas netaikomas pastatams arba taikomojo meno kūriniams.

IP.8 straipsnis. Atlikėjai

Kiekviena Šalis suteikia atlikėjams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)    įrašyti jų atlikimą;

b)    tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų atlikimo įrašą arba jo dalį;

c)    bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų atlikimo įrašus;

d)    atlikimo įrašus padaryti viešai prieinamus laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

e)    transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis gaunamas iš įrašo;

f)    jų atlikimo įrašų nuomą visuomenei komerciniais tikslais.

IP.9 straipsnis. Fonogramų gamintojai

Kiekviena Šalis suteikia fonogramų gamintojams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)    tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų fonogramą arba jos dalį;

b)    viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų fonogramas, įskaitant kopijas;

c)    fonogramas padaryti viešai prieinamas laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)    jų fonogramų nuomą visuomenei komerciniais tikslais.

IP.10 straipsnis. Transliuojančiosios organizacijos

Kiekviena Šalis suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)    įrašyti jų transliacijas, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

b)    tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visus jų transliacijų įrašus arba jų dalį, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

c)    jų transliacijų įrašus, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, padaryti viešai prieinamus laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)    viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų transliacijų įrašus, įskaitant jų kopijas, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

e)    retransliuoti jų transliacijas belaidžio ryšio priemonėmis, taip pat viešai skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.

IP.11 straipsnis. Komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimas ir viešas skelbimas

1.Kiekviena Šalis numato teisę, kuria užtikrinama, kad naudotojas atlikėjams ir fonogramų gamintojams sumokėtų tinkamą vienkartinį atlygį, jei komerciniais tikslais išleista fonograma arba tokia atgaminta fonograma naudojama transliavimui ar bet kokiam viešam skelbimui.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad tinkamas vienkartinis atlygis būtų padalytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Kiekviena Šalis gali taikyti teisės aktus, kuriais atlikėjams ir fonogramų gamintojams nesusitarus nustatomos sąlygos, pagal kurias tinkamas vienkartinis atlygis padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

3.Kiekviena Šalis gali suteikti atlikėjams ir fonogramų gamintojams platesnes teises, susijusias su komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimu ir viešu skelbimu.

IP.12 straipsnis. Apsaugos taikymo trukmė

1.Kūrinio autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

2.Įgyvendindama 1 dalį kiekviena Šalis gali numatyti konkrečias taisykles muzikos kūrinių su žodžiais, bendrai sukurtų kūrinių ir kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių apsaugos taikymo trukmei apskaičiuoti. Kiekviena Šalis gali numatyti konkrečias taisykles anonimiškai ar naudojant slapyvardį paskelbtų kūrinių apsaugos taikymo trukmei apskaičiuoti.

3.Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo transliacijos perdavimo nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidiniu ryšiu, ar oru, įskaitant perdavimą kabeliniu ir palydoviniu ryšiu.

4.Atlikėjų teisės į jų atlikimą, išskyrus įrašytą fonogramose, nustoja galioti praėjus 50 metų nuo atlikimo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį jis teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, 50 metų nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau, datos.

5.Atlikėjų teisės į jų atlikimą, įrašytą fonogramose, nustoja galioti praėjus 50 metų nuo atlikimo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį jis teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, 70 metų nuo to veiksmo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau, datos.

6.Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį ji teisėtai viešai išleidžiama, 70 metų nuo to paskelbimo. Jei fonograma nebuvo teisėtai viešai išleista, bet per tą laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, apsauga taikoma 70 metų nuo tokio paskelbimo. Šalys gali numatyti veiksmingas priemones, kad užtikrintų, kad pelnas, gautas per 50 metų laikotarpį viršijančių 20 metų apsaugos laikotarpį, būtų sąžiningai padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

7.Šiame straipsnyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo kitų metų po įvykio, dėl kurio laikotarpis pradedamas skaičiuoti, sausio pirmos dienos.

8.Kiekviena Šalis gali nustatyti ilgesnius apsaugos laikotarpius, nei numatyta šiame straipsnyje.

IP.13 straipsnis. Teisė perparduoti

1.Grafikos ar plastinio meno kūrinio originalo autoriui kiekviena Šalis numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatšaukiama teisė, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.

2.1 dalyje nurodyta teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, kaip antai dailės salonai, meno galerijos ir apskritai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.

3.Kiekviena Šalis gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta teisė būtų netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.

4.Atlyginimo tvarka ir dydis nustatomi pagal kiekvienos Šalies teisę.

IP.14 straipsnis. Kolektyvinis teisių administravimas

1.Šalys skatina atitinkamas savo kolektyvinio teisių administravimo organizacijas bendradarbiauti, kad kūriniai ir kiti saugomi objektai būtų lengviau prieinami jų atitinkamose teritorijose ir atitinkamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms būtų lengviau viena kitai perduoti pajamas už teisę naudoti kūrinius ar kitus saugomus objektus.

2.Šalys skatina kolektyvinio teisių administravimo organizacijų veiklos skaidrumą, visų pirma dėl jų surinktų pajamų už teisių naudojimą, iš jų surinktų pajamų už teisių naudojimą atskaitomų sumų, surinktų pajamų už teisių naudojimą naudojimo ir skirstymo politikos bei jų repertuaro.

3.Šalys stengiasi sudaryti palankias sąlygas jų atitinkamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms sudaryti susitarimus dėl nediskriminacinio požiūrio į teisių subjektus, kurių teises tos organizacijos administruoja pagal atstovavimo susitarimus.

4.Šalys bendradarbiauja, kad remtų jų teritorijoje įsisteigusias kolektyvinio teisių administravimo organizacijas, pagal atstovavimo susitarimą atstovaujančias kitai kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai, kad užtikrintų, kad šios tiksliai, reguliariai ir stropiai mokėtų atstovaujamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ir teiktų atstovaujamai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai informaciją apie jos vardu surinktų pajamų už teisių naudojimą sumą ir visas iš šių pajamų už teisių naudojimą atskaitomas sumas.

IP.15 straipsnis. Išimtys ir apribojimai

Kiekviena Šalis straipsniuose nuo IP.7 [Autoriai] iki IP.11 [Komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimas ir viešas skelbimas] nustatytas teisių išimtis ir apribojimus taiko tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių subjektų interesai.

IP.16 straipsnis. Techninių priemonių apsauga

1.Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, kad jis to tikslo siekia. Kiekviena Šalis gali numatyti specialų techninių priemonių, naudojamų kompiuterių programoms apsaugoti, teisinės apsaugos režimą.

2.Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:

a)    kurie (-ios) yra skatinami (-os) pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) techninių priemonių vengimo tikslais

b)    kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių, arba

c)    kurie (-ios) yra iš esmės suprojektuoti (-os), pagaminti (-os), pritaikyti (-os) ar atliekami (-os) tam, kad leistų ar padėtų išvengti kokių nors veiksmingų techninių priemonių.

3.Šiame skirsnyje frazė „techninės priemonės“ reiškia bet kokią technologiją, įtaisą ar sudedamąją dalį, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia autorių teisių ar gretutinių autorių teisių, kurioms taikomas šis skirsnis, subjektai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių subjektas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., šifravimą, kodavimą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.

4.Neatsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje numatytą teisinę apsaugą kiekviena Šalis, jei reikia, gali imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad pagal šį straipsnį numatyta tinkama teisinė apsauga nuo veiksmingų techninių priemonių vengimo neužkirstų kelio subjektams, kurie naudojasi pagal IP.15 straipsnį [Išimtys ir apribojimai] numatytomis išimtimis ar apribojimais, naudotis tomis išimtimis ar apribojimais.

IP.17 straipsnis. Pareigos, susijusios su informacija apie teisių valdymą

1.Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a)    panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informacija apie teisių valdymą;

b)    platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį skirsnį saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė informacija apie teisių valdymą;

jei tas asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos Šalies teisėje nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.

2.Šiame straipsnyje terminas „informacija apie teisių valdymą“ reiškia bet kokią teisių subjektų pateiktą informaciją, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas šiame straipsnyje nurodytas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių subjektas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir bet kokius skaičius arba kodus, kuriais nurodoma tokia informacija.

3.2 dalis taikoma tik informacijai, susijusiai su kūrinio ar kito šiame straipsnyje nurodyto objekto kopija arba jų viešu paskelbimu.

2 skirsnis. Prekių ženklai

IP.18 straipsnis. Prekių ženklų klasifikavimas

Kiekviena Šalis taiko prekių ženklų klasifikavimo sistemą, atitinkančią 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos su pakeitimais ir pataisymais.

IP.19 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą

Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, išorinės prekių ar prekių pakuotės formos arba garsų, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia:

a)    atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų ir

b)    juos atitinkamame kiekvienos Šalies prekių ženklų registre vaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti savininkui suteiktos apsaugos dalyką.

IP.20 straipsnis. Prekių ženklo suteikiamos teisės

1.Kiekviena Šalis nustato, kad prekių ženklo registravimu jo savininkui būtų suteikiamos išimtinės teisės į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visiems tretiesiems asmenims be jo sutikimo vykdant komercinę veiklą naudoti:

a)    bet kokį registruotajam prekių ženklui tapatų žymenį, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)    bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į registruotąjį prekių ženklą ir dėl šiuo ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant galimybę žymenį susieti su registruotuoju prekių ženklu.

2.Registruotojo prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visiems tretiesiems asmenims vykdant komercinę veiklą įvežti į Šalį, kurioje prekių ženklas įregistruotas, prekes, neišleistas į laisvą apyvartą joje, jei tos prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš kitų šalių ar kitos Šalies ir neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam prekių ženklui arba kurio pagal esminius aspektus negalima atskirti nuo to prekių ženklo.

3.2 dalyje nustatytos prekių ženklo savininko teisės nustoja galioti, jei procedūrų galimam registruotojo prekių ženklo teisių pažeidimui nustatyti metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymų, kad registruotojo prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties šalyje.

IP.21 straipsnis. Registravimo procedūra

1.Kiekviena Šalis nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią apie atitinkamos prekių ženklų administracijos priimtą galutinį neigiamą sprendimą, įskaitant dalinį atsisakymą registruoti, būtų raštu pranešama atitinkamam subjektui, tas sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir gali būti apskundžiamas. 

2.Kiekviena Šalis numato galimybę tretiesiems asmenims prieštarauti prekių ženklų paraiškoms arba, kai tinkama, prekių ženklų registravimui. Ši prieštaravimo procedūra grindžiama rungimosi principu.

3.Kiekviena Šalis sudaro galimybes naudotis vieša elektronine prekių ženklų paraiškų ir prekių ženklų registravimo duomenų baze.

4.Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad suteiktų elektroninio prekių ženklų paraiškų teikimo, tvarkymo, registravimo ir priežiūros sistemą.

IP.22 straipsnis. Plačiai žinomi prekių ženklai

Siekdama užtikrinti plačiai žinomų prekių ženklų apsaugą, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kiekviena Šalis atsižvelgia į Bendrą rekomendaciją dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos nuostatų priėmimo, priimtą Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir PINO Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo 20–29 d. vykusiame trisdešimt ketvirto rato PINO valstybių narių asamblėjų susitikime.

IP.23 straipsnis. Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys

1.Kiekviena Šalis numato ribotas prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, kaip antai tinkamą aprašymų, įskaitant geografines nuorodas, naudojimą, ir gali numatyti kitas ribotas išimtis, jei jomis atsižvelgiama į teisėtus prekių ženklo savininko ir trečiųjų asmenų interesus.

2.Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudoti:

a)    trečiojo asmens asmenvardžio ar adreso, jei tas trečiasis asmuo yra fizinis asmuo;

b)    žymenų ar nuorodų, susijusių su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, planuojama paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis; arba

c)    prekių ženklo, kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba nurodyti jas kaip priklausančias to prekių ženklo savininkui, visų pirma, jei naudoti prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos planuojamą paskirtį, visų pirma kaip priedų ar atsarginių dalių;

jeigu trečiasis asmuo juos naudoja laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.

3.Prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudotis ankstesne teise, kuri taikoma tik tam tikroje vietovėje, jeigu tokia teisė pripažįstama atitinkamos Šalies įstatymais ir jei ja naudojamasi tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.

IP.24 straipsnis. Panaikinimo pagrindai

1.Kiekviena Šalis nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas jo savininko arba jam sutikus atitinkamoje Šalies teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

2.Kiekviena Šalis taip pat nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus nuo registravimo procedūros pabaigos jis nebuvo faktiškai naudojamas jo savininko arba jam sutikus atitinkamoje teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

3.Tačiau niekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų nenaudojimo pabaigos ir paraiškos panaikinti registraciją padavimo buvo faktiškai pradėtas arba atnaujintas prekių ženklo naudojimas. Neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki paraiškos panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamo penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą paraiškos panaikinti registraciją pateikimą.

4.Prekių ženklas taip pat gali būti panaikintas, jeigu po jo įregistravimo datos:

a)    dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje tai prekei ar paslaugai, kuriai jis buvo įregistruotas, žymėti;

b)    paties savininko arba jam sutikus prekių ženklas buvo naudojamas prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti taip, kad galima suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.

IP.25 straipsnis. Teisė uždrausti parengiamuosius veiksmus, susijusius su pakuotės ar kitų priemonių naudojimu

Kai yra rizika, kad pakuotės, etiketės, saugumo ar autentiškumo žymenys ar priemonės arba bet kurios kitos priemonės, pažymėtos prekių ženklu, galėtų būti naudojamos prekių ar paslaugų atžvilgiu ir toks naudojimas pažeistų prekių ženklo savininko teises, to prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti šiuos veiksmus, jei jie atliekami vykdant komercinę veiklą:

a)    žymėti žymeniu, kuris yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus, pakuotes, etiketes, saugumo ar autentiškumo žymenis ar priemones arba bet kurias kitas priemones, kurios gali būti pažymėtos ženklu, arba

b)    siūlyti ar pateikti rinkai pakuotes, etiketes, saugumo ar autentiškumo žymenis ar priemones arba bet kurias kitas priemones, kurios yra pažymėtos ženklu, arba tais tikslais juos sandėliuoti arba importuoti ar eksportuoti.

IP.26 straipsnis. Nesąžiningos paraiškos

Prekių ženklas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas padavė nesąžiningai. Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad toks prekių ženklas nebūtų registruojamas.

3 skirsnis. Dizainas

IP.27 straipsnis. Registruotojo dizaino apsauga

1.Kiekviena Šalis numato apsaugą nepriklausomai sukurtam, naujam ir originaliam pramoniniam dizainui. Dizainas apsaugomas jį įregistruojant, o jo savininkams pagal šį skirsnį suteikiamos išimtinės teisės.

Įgyvendindama šį straipsnį Šalis gali laikyti, kad originalus dizainas yra dizainas, turintis individualių savybių.

2.Registruotojo dizaino savininkas turi teisę neleisti jo sutikimo neturintiems tretiesiems asmenims atlikti bent šių veiksmų: gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti, eksportuoti ir sandėliuoti pardavimui gaminį, turintį ir išreiškiantį saugomą dizainą, arba naudoti elementus, turinčius ar išreiškiančius saugomą dizainą, kai tokių veiksmų imamasi komerciniais tikslais.

3.Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir originaliu tik:

a)    jeigu ta į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis yra matoma įprastai naudojant tą gaminį ir

b)    tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir originalumo reikalavimus.

4.3 dalies a punkte terminas „įprastas naudojimas“ reiškia galutinio naudotojo atliekamą naudojimą, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

IP.28 straipsnis. Apsaugos trukmė

Registruotojo dizaino, įskaitant registruotojo dizaino registracijos pratęsimą, apsauga taikoma iš viso 25 metus nuo paraiškos pateikimo datos 36 .

IP.29 straipsnis. Neregistruotojo dizaino apsauga

1.Kiekviena Šalis neregistruotojo dizaino savininkams suteikia teisę užkirsti kelią trečiajam asmeniui be savininko sutikimo naudoti neregistruotąjį dizainą tik tais atvejais, jei ginčijamas naudojimas yra neregistruotojo dizaino kopijavimo atitinkamoje jos teritorijoje rezultatas 37 . Toks naudojimas aprėpia bent gaminio siūlymą parduoti, pateikimą rinkai, importą ar eksportą.

2.Neregistruotasis dizainas saugomas bent trejus metus nuo tos datos, kai dizainas pirmą kartą paskelbiamas viešai atitinkamos Šalies teritorijoje.

IP.30 straipsnis. Išimtys ir apsaugos netaikymas

1.Kiekviena Šalis gali nustatyti tam tikras dizaino, įskaitant neregistruotąjį dizainą, apsaugos išimtis, jei jos nepagrįstai neprieštarauja įprastiniam dizaino naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų dizaino savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų asmenų interesus.

2.Apsauga netaikoma dizainui, kurį lemia tik jo techniniai ar funkciniai aspektai. Dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybės turi būti būtinai atkurtos tikslios formos ir tikslių matmenų, kad tas gaminys, kuriam dizainas taikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai su kitu gaminiu sujungtas arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, dizainas, laikantis IP.27 straipsnio [Registruotojo dizaino apsauga] 1 dalyje nustatytų sąlygų, galioja, jeigu jis kuriamas tam, kad agreguotoje sistemoje būtų galima daug kartų sumontuoti arba sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.

IP.31 straipsnis. Ryšys su autorių teisėmis

Kiekviena Šalis užtikrina, kad dizainas, įskaitant neregistruotąjį dizainą, taip pat galėtų būti saugomas pagal tos Šalies autorių teisių teisę nuo tos dienos, kai jis buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo lygį.

4 skirsnis. Patentai

IP.32 straipsnis. Patentai ir visuomenės sveikata

1.Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje PPO ministrų konferencijos priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos (toliau – Dohos deklaracija) svarbą. Aiškindama ir įgyvendindama šiame skirsnyje nustatytas teises ir pareigas kiekviena Šalis užtikrina atitiktį Dohos deklaracijai.

2.Kiekviena Šalis įgyvendina TRIPS sutarties 31a straipsnį, taip pat TRIPS sutarties priedą ir TRIPS sutarties priedo priedėlį.

IP.33 straipsnis. Vaistų ir augalų apsaugos produktų patentinės apsaugos laikotarpio pratęsimas

1.Šalys pripažįsta, kad prieš pateikiant jų atitinkamoms rinkoms vaistus ir augalų apsaugos produktus 38 , kurie jų atitinkamoje teritorijoje yra saugomi pagal patentą, gali reikėti atlikti administracinę leidimų išdavimo procedūrą. Šalys pripažįsta, kad dėl laikotarpio nuo patento paraiškos pateikimo iki pirmo leidimo pateikti produktą rinkai, kaip šiuo tikslu apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose, gali sutrumpėti veiksmingos patentinės apsaugos laikotarpis.

2.Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, numato papildomą gaminio, kuris saugomas patentu ir kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta administracinė leidimo išdavimo procedūra, apsaugą, kad patento savininkui būtų kompensuota už trumpesnę veiksmingą patentinę apsaugą. Tokios tolesnės apsaugos teikimo sąlygos, įskaitant trukmę, nustatomos pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.Šioje antraštinėje dalyje vaistai yra:

a)    bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, vartojami žmonėms ar gyvūnams gydyti arba ligų profilaktikai arba

b)    bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, kurie gali būti skiriami arba duodami žmonėms ar gyvūnams jų fiziologinėms funkcijoms atkurti, koreguoti ar pakeisti farmakologiniu, imunologiniu arba metabolitiniu būdu, arba nustatyti diagnozę.

5 skirsnis. Neatskleistos informacijos apsauga

IP.34 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga

1.Kiekviena Šalis numato tinkamą civilinį procesą ir teisių gynimo priemones, kad komercinės paslapties turėtojas galėtų užkirsti kelią komercinės paslapties gavimui, naudojimui ar atskleidimui, jei šie veiksmai neatitinka sąžiningos komercinės praktikos, ir turėtų teisę į žalos atlyginimą.

2.Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)    komercinė paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus:

i)    ji yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

ii)    ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir

iii)    šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą;

b)    komercinės paslapties turėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai valdantis komercinę paslaptį.

3.Šiame skirsnyje laikoma, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka bent šie veiksmai:

a)    komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties subjekto sutikimo neteisėtai gavus prieigą prie bet kokių dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis ar iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;

b)    komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo, nustačius, kad tas asmuo atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

i)    jis komercinę paslaptį gavo a punkte nurodytu būdu;

ii)    jis pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties, arba

iii)    jis pažeidė sutartinę ar bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą;

c)    komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jei asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba turėjo žinoti, atsižvelgiant į aplinkybes, kad komercinė paslaptis tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta b punkte.

4.Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama taip, kad reikalautų kurios nors iš Šalių laikyti, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka šie veiksmai:

a)    nepriklausomas atradimas ar sukūrimas;

b)    gaminio, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis teisinės pareigos riboti komercinės paslapties gavimą, apgrąžos inžinerija;

c)    komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, kiek to reikalauja arba kiek tai leidžia kiekvienos Šalies teisė;

d)    naudojimasis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

5.Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama taip, kad darytų poveikį naudojimuisi saviraiškos ir informacijos laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, saugomais kiekvienoje Šalyje, ribojanti darbuotojų judumą arba daranti poveikį socialinių partnerių savarankiškumui ir jų teisei sudaryti kolektyvines sutartis pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

IP.35 straipsnis. Duomenų, pateiktų vaisto rinkodaros leidimui gauti, apsauga

1.Kiekviena Šalis saugo konfidencialią verslo informaciją, pateiktą vaistų rinkodaros leidimui gauti (toliau – rinkodaros leidimas), nuo atskleidimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai imamasi veiksmų užtikrinti, kad duomenys būtų apsaugoti nuo nesąžiningo komercinio naudojimo, arba kai atskleidimas yra būtinas dėl viršesnio viešojo intereso.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos vidaus teisę nustatomą ribotą laikotarpį ir laikantis visų jos vidaus teisėje nustatytų sąlygų už rinkodaros leidimo išdavimą atsakinga institucija nepriimtų jokių paskesnių paraiškų gauti rinkodaros leidimą, kurios remiasi ikiklinikinių tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatais, tai institucijai pateiktais paraiškoje gauti pirmąjį rinkodaros leidimą, be aiškaus pirmojo rinkodaros leidimo turėtojo sutikimo, nebent tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalys yra abi Šalys, nustatyta kitaip.

3.Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad pagal jos vidaus teisę nustatomą ribotą laikotarpį ir laikantis visų jos vidaus teisėje nustatytų sąlygų vaistas, kuriam vėliau ta institucija išduoda leidimą remdamasi 2 dalyje nurodytų ikiklinikinių tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatais, nebūtų pateikiamas rinkai be aiškaus pirmojo rinkodaros leidimo turėtojo sutikimo, nebent tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalys yra abi Šalys, nustatyta kitaip.

4.Šiuo straipsniu nedaromas poveikis papildomiems apsaugos laikotarpiams, kuriuos kiekviena Šalis gali nustatyti savo teisėje.

IP.36 straipsnis. Duomenų, pateiktų augalų apsaugos produktų arba biocidinių produktų rinkodaros leidimui gauti, apsauga

1.Kiekviena Šalis pripažįsta laikiną bandymų ar tyrimų ataskaitos, pirmą kartą pateiktos rinkodaros leidimui gauti ir susijusios su veikliosios medžiagos, augalų apsaugos produkto ar biocidinio produkto sauga ir veiksmingumu, savininko teisę. Per šį laikotarpį bandymų ar tyrimų ataskaita nenaudojama kito asmens, siekiančio gauti veikliosios medžiagos, augalų apsaugos produkto ar biocidinio produkto rinkodaros leidimą, naudai, nebent įrodyta, kad pirmasis savininkas aiškiai sutiko. Šiame straipsnyje ta teisė vadinama duomenų apsauga.

2.Bandymų arba tyrimų ataskaita, pateikta veikliosios medžiagos arba augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimui gauti, turėtų atitikti šias sąlygas:

a)    ji būtina leidimui suteikti arba pakeisti, kad juos būtų galima naudoti kitiems kultūriniams augalams, ir

b)    ji patvirtinta kaip atitinkanti geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentinės praktikos principus.

3.Duomenų apsaugos laikotarpis yra bent 10 metų nuo tos dienos, kai Šalies teritorijoje esanti atitinkama institucija suteikė pirmąjį leidimą.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad už rinkodaros leidimo suteikimą atsakingos viešosios įstaigos nesinaudotų 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija paskesnio pareiškėjo dėl bet kokio vėlesnio rinkodaros leidimo naudai, neatsižvelgiant į tai, ar ji buvo paviešinta, ar ne.

5.Kiekviena Šalis nustato bandymų su stuburiniais gyvūnais dubliavimo prevencijos taisykles.

6 skirsnis. Augalų veislės

IP.37 straipsnis. Augalo veislės teisinė apsauga

Kiekviena Šalis užtikrina augalo veislės teisinę apsaugą pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (toliau – UPOV konvencija) su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje. Šalys bendradarbiauja skatindamos taikyti ir užtikrinti šias teises.

3 skyrius. Intelektinės nuosavybės teisių gynimas

1 skirsnis. Bendrosios nuostatos

IP.38 straipsnis. Bendrosios pareigos

1.Kiekviena Šalis savo atitinkamoje teisėje nustato priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones intelektinės nuosavybės teisių gynimui užtikrinti.

Šio skyriaus 1, 2 ir 4 skirsniuose terminas „intelektinės nuosavybės teisės“ neapima teisių, kurioms taikomas 2 skyriaus 5 skirsnis [Neatskleistos informacijos apsauga].

2.1 dalyje nurodytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės:

a)    turi būti sąžiningos ir teisingos;

b)    neturi būti nepagrįstai sudėtingos ar reikalaujančios didelių sąnaudų, taip pat dėl jų neturi būti nustatomi nepagrįsti terminai ar nepagrįstai vilkinama;

c)    turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

d)    turi būti taikomos taip, kad būtų vengiama kurti kliūčių teisėtai prekybai ir būtų numatyta apsauga nuo piktnaudžiavimo jomis.

IP.39 straipsnis. Asmenys, turintys teisę prašyti taikyti priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti šio skyriaus 2 ir 4 skirsniuose nurodytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones suteikiama:

a)    intelektinės nuosavybės teisių subjektams pagal Šalies teisę;

b)    visiems kitiems asmenims, įgaliotiems naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta Šalies teisėje, ir

c)    federacijoms ir asociacijoms 39 , kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta Šalies teisėje.

2 skirsnis. Gynimas civilinėmis ir administracinėmis priemonėmis

IP.40 straipsnis. Įrodymų saugojimo priemonės

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad dar prieš pradėdamos tirti bylos aplinkybes, kompetentingos teisminės institucijos, gavusios subjekto prašymą, kuriame pateikti pagrįstai gauti įrodymai, pagrindžiantys jo teiginius, kad jo intelektinės nuosavybės teisės buvo arba netrukus bus pažeistos, galėtų nurodyti imtis neatidėliotinų ir veiksmingų laikinųjų priemonių, kad laikantis tinkamų apsaugos priemonių ir konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų būtų išsaugoti atitinkami įrodymai, susiję su įtariamu pažeidimu.

2.Šios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant pavyzdžius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir tinkamais atvejais, jų gamybai ir (arba) platinimui reikalingų medžiagų, priemonių ir susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas.

IP.41 straipsnis. Įrodymas

1.Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, kad šalies, pateikusios pagrįstai turimus įrodymus savo reikalavimams paremti ir pagrindžiant šiuos reikalavimus nurodžiusios priešingos šalies žinioje esančius įrodymus, kompetentingos teisminės institucijos, atsižvelgdamos į konfidencialios informacijos apsaugą, galėtų nurodyti, kad priešinga šalis pateiktų tuos įrodymus.

2.Kiekviena Šalis taip pat imasi būtinų priemonių, kad kompetentingos teisminės institucijos, kai tinkama ir atsižvelgdamos į konfidencialios informacijos apsaugą, tais atvejais, kai intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos komerciniais tikslais, tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 1 dalyje, galėtų nurodyti perduoti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus, kurie yra priešingos šalies žinioje.

IP.42 straipsnis. Teisė į informaciją

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad vykstant civiliniam procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti, kad pažeidėjas arba bet koks kitas asmuo pateiktų informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus.

2.1 dalyje bet koks kitas asmuo yra asmuo:

a)    pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

b)    kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

c)    kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba

d)    kurį a, b ar c punkte nurodytas asmuo nurodė kaip dalyvaujantį gaminant, perdirbant ar platinant prekes arba teikiant paslaugas.

3.1 dalyje nurodyta informacija, kai tinkama, apima:

a)    gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų bei numatytų didmenininkų ir mažmenininkų asmenvardžius (pavadinimus) ir adresus;

b)    informaciją apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.

4.1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitiems Šalies įstatymams, kuriais:

a)    teisių subjektui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;

b)    reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame procese;

c)    reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;

d)    numatoma galimybė atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

e)    reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.

IP.43 straipsnis. Laikinosios ir atsargumo priemonės

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu įtariamo pažeidėjo atžvilgiu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir prireikus nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta tos Šalies teisėje, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių subjektui. Tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti priimtas laikinas teismo draudimas tarpininkui, kurio paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų nurodyti areštuoti ar pateikti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kad jos nepatektų į prekybos srautus ar jais nejudėtų.

3.Jei įtariamas pažeidimas daromas komerciniais tikslais, kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant jo banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Tuo tikslu kompetentingos institucijos gali nurodyti pateikti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti tinkamas sąlygas susipažinti su atitinkama informacija.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių atžvilgiu jos teisminės institucijos turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų bet kokius prieinamus įrodymus, kurių pakaktų įsitikinti, jog pareiškėjas yra teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė yra pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

IP.44 straipsnis. Taisomosios priemonės

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nedarydamos poveikio teisių subjekto teisei į žalos atlyginimą dėl pažeidimo, ir be jokios kompensacijos galėtų nurodyti sunaikinti arba bent galutinai pašalinti iš prekybos srautų prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, tokiomis pat sąlygomis teisminės institucijos taip pat gali nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.

2.Kiekvienos Šalies teisminės institucijos įgaliojamos nurodyti, kad tų priemonių taikymo išlaidas atlygintų pažeidėjas, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.

IP.45 straipsnis. Draudimai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos galėtų priimti draudimą pažeidėjui tęsti pažeidžiančią veiklą. Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad teisminės institucijos galėtų nustatyti draudimą tarpininkams, kurių paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

IP.46 straipsnis. Alternatyvios priemonės

Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos IP.44 straipsnyje [Taisomosios priemonės] arba IP.45 straipsnyje [Draudimai] numatytos priemonės, prašymu teisminės institucijos galėtų nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje tuose dviejuose straipsniuose numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl aplaidumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų tam asmeniui neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiąją šalį tenkina.

IP.47 straipsnis. Žalos atlyginimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos nukentėjusiosios šalies prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių subjektui žalą, kuri atitiktų faktiškai dėl pažeidimo teisės subjekto patirtus nuostolius.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad nustatydamos žalą jos teisminės institucijos:

a)    atsižvelgtų į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo teisių subjektui padarytą moralinę žalą, arba

b)    kita, nei a punkte numatyta galimybė – tinkamais atvejais galėtų nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinio atlyginimo ar kitų mokėjimų, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suma.

3.Kai pažeidėjas dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje nežinodamas arba neturėdamas pakankamo pagrindo žinoti, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad jos teisminės institucijos galėtų reikalauti grąžinti gautą pelną arba atlyginti žalą, kuri gali būti nustatyta iš anksto.

IP.48 straipsnis. Teismo išlaidos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengtų pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei dėl teisingumo to padaryti negalima.

IP.49 straipsnis. Teisminių institucijų sprendimų skelbimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisiniuose procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo teisminės institucijos galėtų pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita reikalauti taikyti tinkamas priemones informacijos apie sprendimą sklaidai, įskaitant viso ar dalies sprendimo pateikimą ir skelbimą.  

IP.50 straipsnis. Autorystės ar nuosavybės prielaida

Taikant 3 skyriuje [Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas] numatytas priemones, procedūras ir teisių gynybos priemones:

a)    tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio ir

b)    a punktas mutatis mutandis taikomas gretutinių teisių subjektams jų saugomo objekto atžvilgiu.

IP.51 straipsnis. Administracinė tvarka

Tiek, kiek administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę galima įpareigoti imtis civilinių teisės gynimo priemonių, ta tvarka turi atitikti principus, iš esmės lygiaverčius nustatytiems šiame skirsnyje.

3 skirsnis. Civilinis procesas ir teisių gynimo priemonės, taikomos komercinėms paslaptims

IP.52 straipsnis. Civilinis procesas ir teisių gynimo priemonės, taikomos komercinėms paslaptims

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenims, dalyvaujantiems IP.34 straipsnio [Komercinių paslapčių apsaugos taikymo sritis] 1 dalyje nurodytame civiliniame procese ar turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais tą procesą, nebūtų leidžiama naudoti ar atskleisti jokios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į tinkamai pagrįstą suinteresuotosios šalies paraišką, įvardijo konfidencialia ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę susipažinti.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pasibaigus civiliniam procesui 1 dalyje nurodyta pareiga galiotų tiek laiko, kiek tinkama.

3.Kiekviena Šalis nustato, kad vykstant IP.34 straipsnio [Komercinių paslapčių apsaugos taikymo sritis] 1 dalyje nurodytam civiliniam procesui jos teisminės institucijos būtų įgaliotos bent:

a)    nurodyti taikyti laikinąsias priemones pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų nutrauktas ir uždraustas komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;

b)    nurodyti pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus imtis priemonių, kuriomis nurodoma nutraukti arba, jei reikia, uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;

c)    nurodyti pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus bet kuriam asmeniui, kuris gavo, naudojo ar atskleidė komercinę paslaptį sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu ir kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad gauna, naudoja ar atskleidžia komercinę paslaptį sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu, atlyginti komercinės paslapties turėtojui žalą, atitinkančią faktinę žalą, patirtą dėl komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo;

d)    imtis konkrečių priemonių, būtinų bet kokios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodytos IP.34 straipsnio [Komercinių paslapčių apsaugos taikymo sritis] 1 dalyje nurodytame procese, konfidencialumui išsaugoti. Laikantis kiekvienos Šalies atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų, šios konkrečios priemonės, be kitų, įskaitant teisę į gynybą, gali apimti galimybę visiškai ar iš dalies apriboti teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais; apriboti teisę dalyvauti posėdžiuose ir susipažinti su atitinkamais įrašais ir stenogramomis ir pateikti nekonfidencialią teismo sprendimo versiją, iš kurios pašalinti ar pakeisti komercinę paslaptį sudarantys segmentai;

e)    skirti sankcijas bet kuriam teismo procese dalyvaujančiam asmeniui, kuris nevykdo teismo nurodymų dėl komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties apsaugos arba atsisako jas vykdyti.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymas taikyti šiame straipsnyje numatytas priemones, procedūras ar teisių gynimo priemones būtų atmestas, jeigu, kaip įtariama, komercinė paslaptis buvo gauta, naudojama arba atskleista sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu, kaip nustatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:

a)    atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą, jeigu siekiama apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;

b)    darbuotojams atskleidžiant informaciją savo atstovams, tiems atstovams vykdant savo teisėtas atstovavimo funkcijas, jei toks atskleidimas buvo būtinas toms funkcijoms vykdyti;

c)    siekiant apsaugoti tos Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais pripažintą teisėtą interesą.

4 skirsnis. Pasienyje taikomos vykdymo užtikrinimo priemonės

IP.53 straipsnis. Pasienyje taikomos priemonės

1.Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės prižiūrimoms prekėms taikomas procedūras, pagal kurias teisių subjektas gali pateikti prašymus kompetentingai institucijai 40 , kad įtariamų prekių išleidimas būtų sustabdytas arba tokios prekės būtų sulaikytos. Šiame skirsnyje terminas „įtariamos prekės“ reiškia prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiami prekių ženklai, autorių teisės ir gretutinės teisės, geografinės nuorodos, patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, integrinių grandynų topografijos ir augalų veislių teisės.

2.Kiekviena Šalis įdiegia elektronines sistemas, kuriomis muitinės tvarko patenkintus ar įregistruotus prašymus.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija neimtų mokesčio administracinėms prašymo tvarkymo ar registravimo išlaidoms padengti.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį priimtų sprendimą dėl prašymo patenkinimo arba registravimo.

5.Kiekviena Šalis numato galimybę sieti 1 dalyje nurodytus prašymus su keliomis siuntomis.

6.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės galėtų savo iniciatyva sustabdyti jų prižiūrimų įtariamų prekių išleidimą arba jas sulaikyti.

7.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinė naudotų rizikos analizę įtariamoms prekėms nustatyti.

8.Kiekviena Šalis gali leisti įgalioti savo muitinę teikti teisių subjektui, jo prašymu, informaciją apie prekes, taip pat jų aprašymą ir faktinį ar apskaičiuotą kiekį, ir, jei žinoma, siuntėjo, importuotojo, eksportuotojo ar gavėjo pavadinimus (asmenvardžius) ir adresus, ir prekių, kurių išleidimas sustabdytas arba kurios sulaikytos, kilmės šalį ar vietą.

9.Kiekviena Šalis turi nustačiusi procedūras, pagal kurias įtariamos prekės gali būti sunaikintos be būtinybės prieš tai oficialiai nustatyti pažeidimą administracinio ar teismo proceso tvarka, jei susiję asmenys sutinka, kad prekės būtų sunaikintos, arba tam neprieštarauja. Jei įtariamos prekės nesunaikinamos, kiekviena Šalis užtikrina, jei nėra išimtinių aplinkybių, kad jomis būtų atsikratyta nenaudojant prekybos srautų ir taip, kad teisių subjektas nepatirtų jokios žalos.

10.Kiekviena Šalis turi nustačiusi procedūras, pagal kurias būtų galima greitai sunaikinti suklastotus prekių ženklus ir piratines prekes, siunčiamas pašto arba greitojo pristatymo siuntose.

11.Kiekviena Šalis nustato, kad patenkinto ar įregistruoto prašymo teikėjas muitinės prašymu privalėtų padengti išlaidas, kurias muitinė ar kiti muitinės vardu veikiantys subjektai patyrė nuo prekių sulaikymo ar išleidimo sustabdymo momento, įskaitant sandėliavimo, tvarkymo ir bet kokias kitas su prekių sunaikinimu ar pašalinimu susijusias išlaidas.

12.Kiekviena Šalis gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio importuojamoms prekėms, teisių subjektų ar jiems sutikus pateikiamoms rinkai kitoje šalyje. Šalis gali netaikyti šio straipsnio nekomercinio pobūdžio prekėms, vežamoms keliautojų asmeniniame bagaže.

13.Kiekviena Šalis leidžia savo muitinėms palaikyti nuolatinį dialogą ir skatinti bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis užtikrinant intelektinės nuosavybės teises.

14.Šalys bendradarbiauja tarptautinės prekybos įtariamomis prekėmis klausimais. Visų pirma Šalys, kiek įmanoma, dalijasi susijusia informacija apie prekybą įtariamomis prekėmis, kuri daro poveikį kitai Šaliai.

15.Nedarant poveikio kitų formų bendradarbiavimui, intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų, už kurių vykdymo užtikrinimą Šalies muitinė yra kompetentinga pagal šį straipsnį, pažeidimams taikomas Protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje.

IP.54 straipsnis. Derėjimas su GATT 1994 ir TRIPS sutartimi

Šalys užtikrina, kad muitinėms pasienyje įgyvendinant intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo priemones, nepriklausomai nuo to, ar joms taikomas šis skirsnis, ar ne, būtų laikomasi Šalių pareigų pagal GATT 1994 ir TRIPS sutartį, visų pirmą GATT 1994 V straipsnio ir TRIPS sutarties 41 straipsnio ir III dalies 4 skirsnio.

4 skyrius. Kitos nuostatos

IP.55 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.Šalys bendradarbiauja, kad padėtų įgyvendinti pagal šią antraštinę dalį prisiimtus įsipareigojimus ir pareigas.

2.Bendradarbiavimo sritys apima šią veiklą, tačiau ja neapsiriboja:

a)    keitimąsi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir užtikrinimo taisyklėmis;

b)    keitimąsi patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu ir muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų vykdomu vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygmenimis;

c)    veiklos koordinavimą, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, taip pat su kitomis šalimis;

d)    techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimą, darbuotojų mainus ir mokymą;

e)    intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gynimą bei šios srities informacijos sklaidą, be kita ko, verslo subjektams ir pilietinei visuomenei;

f)    vartotojų ir teisių subjektų informuotumo didinimą;

g)    aktyvesnį institucijų bendradarbiavimą, visų pirma Šalių intelektinės nuosavybės tarnybų;

h)    visuomenės informuotumo skatinimą ir švietimą apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo politiką;

i)    intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo skatinimą bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams ir įtraukiant mažąsias ir vidutines įmones;

j)    veiksmingų strategijų tikslinėms grupėms nustatyti ir komunikacijos programų kūrimą, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuojami apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.

3.Šalys tiesiogiai arba Specialiajame prekybos komitete intelektinės nuosavybės klausimams palaiko ryšius visais su šios antraštinės dalies įgyvendinimu ir veikimu susijusiais klausimais.

IP.56 straipsnis. Savanoriškos suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos

Kiekviena Šalis stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičių, be kita ko, internete ir kitose prekyvietėse, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms problemoms ir ieškant praktinių sprendimų, kurie būtų realistiški, subalansuoti, proporcingi ir teisingi visiems suinteresuotiesiems subjektams, be kita ko, šiais būdais:

a)    kiekviena Šalis stengiasi savo teritorijoje bendru sutarimu sušaukti suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškoms iniciatyvoms rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užtikrinimu bei pažeidimų skaičiaus mažinimu;

b)    Šalys stengiasi keistis informacija viena su kita apie pastangas sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms savo atitinkamose teritorijose ir

c)    Šalys stengiasi skatinti atvirą Šalių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat skatinti Šalių suinteresuotuosius subjektus kartu rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga bei užtikrinimu ir pažeidimų skaičiaus mažinimu.

IP.57 straipsnis. Peržiūra dėl geografinių nuorodų

Atkreipdamos dėmesį į atitinkamas bet kokių ankstesnių Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos dvišalių susitarimų nuostatas, Šalys gali bendrai dėti pagrįstas pastangas susitarti dėl jų geografinių nuorodų apsaugos ir veiksmingo vidaus vykdymo užtikrinimo taisyklių.

VI antraštinė dalis. Viešieji pirkimai

1 skyrius. Taikymo sritis

PPROC.1 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užtikrinti, kad kiekvienos Šalies tiekėjai turėtų daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir didinti viešųjų pirkimų skaidrumą.

PPROC.2 straipsnis. Tam tikrų Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatų įtraukimas ir į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai

1.    Į šią antraštinę dalį įtraukiamos Sutarties dėl viešųjų pirkimų (SVP) nuostatos, nurodytos PPROC-1 priedo A skirsnyje, įskaitant kiekvienos Šalies pateiktus SVP I priedėlio priedus.

2.    Šioje antraštinėje dalyje terminas „į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai“ reiškia viešuosius pirkimus, kuriems taikomas SVP II straipsnis, ir viešuosius pirkimus, išvardytus PPROC-1 priedo B skirsnyje.

3.    Į taikymo sritį patenkantiems viešiesiems pirkimams kiekviena Šalis kitos Šalies tiekėjams, prekėms ar paslaugoms mutatis mutandis taiko PPROC-1 priedo A skirsnyje nurodytas SVP nuostatas.

2 skyrius. Papildomos į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų taisyklės

PPROC.3 straipsnis. Elektroninių priemonių naudojimas vykdant viešuosius pirkimus

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus, kiek praktiškai įmanoma, vykdytų elektroninėmis priemonėmis.

2.    Laikoma, kad perkantysis subjektas į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus vykdo elektroninėmis priemonėmis, jei subjektas elektronines informacijos ir ryšių priemones naudoja:

a)    skelbimams ir konkurso dokumentams skelbti vykdant viešąjį pirkimą ir

b)    paraiškoms dalyvauti konkurse ir pasiūlymams teikti.

3.    Išskyrus ypatingus atvejus, tokios elektroninės informacijos ir ryšių priemonės turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais ir neriboti galimybės dalyvauti viešajame pirkime.

4.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai gautų ir tvarkytų elektronines sąskaitas faktūras pagal jos teisės aktus.

PPROC.4 straipsnis. Skelbimas elektroninėmis priemonėmis

Kiek tai susiję su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais, visi skelbimai apie viešuosius pirkimus, įskaitant skelbimus apie numatomus viešuosius pirkimus, santraukas, skelbimus apie planuojamus viešuosius pirkimus ir skelbimus apie sutarčių skyrimą, yra tiesiogiai prieinami elektroninėmis priemonėmis ir nemokamai per vieną bendrą prieigos tašką internete.

PPROC.5 straipsnis. Patvirtinamieji įrodymai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymų dalyvauti ar pasiūlymų teikimo metu perkantieji subjektai nereikalautų, kad tiekėjai pateiktų visus įrodymus (ar jų dalį), kad jie nėra patekę į vieną iš situacijų, dėl kurių tiekėjas gali būti pašalintas, ir kad jie tenkina dalyvavimo sąlygas, nebent tai būtina tinkamam viešojo pirkimo vykdymui.

PPROC.6 straipsnis. Dalyvavimo sąlygos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai jos perkantieji subjektai reikalauja, kad tiekėjas, norėdamas dalyvauti į taikymo sritį patenkančiame viešajame pirkime, įrodytų ankstesnę patirtį, jie nereikalautų, kad tiekėjas turėtų tokios patirties tos Šalies teritorijoje.

PPROC.7 straipsnis. Registravimo sistemos ir tinkamumo vertinimo procedūros

Tiekėjų registravimo sistemą taikanti Šalis užtikrina, kad suinteresuotieji tiekėjai galėtų bet kuriuo metu prašyti būti įregistruotais. Visi prašymą pateikę suinteresuotieji tiekėjai per pagrįstą laikotarpį informuojami apie sprendimą patenkinti arba atmesti šį prašymą.

PPROC.8 straipsnis. Atrankinis konkursas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai perkantysis subjektas taiko atrankinį konkursą, jis išsiųstų kvietimus pateikti pasiūlymus tiek tiekėjų, kiek reikia realiai konkurencijai ir netrikdomam viešųjų pirkimų sistemos veikimui užtikrinti.

PPROC.9 straipsnis. Neįprastai maža kaina

Papildant SVP XV straipsnio 6 dalį, jei perkančiajam subjektui pateikiamas pasiūlymas, kuriame siūloma kaina yra daug mažesnė negu kituose pateiktuose pasiūlymuose pasiūlytos kainos, jis taip pat gali perklausti tiekėjo, ar nustatant kainą buvo atsižvelgta į subsidijų suteikimą.

PPROC.10 straipsnis. Aplinkos, socialiniai ir darbo teisės aspektai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai per visą viešųjų pirkimų procedūrą galėtų atsižvelgti į aplinkos, darbo teisės ir socialinius aspektus, jei tie aspektai suderinami su 1 ir 2 skyriais nustatytomis taisyklėmis ir yra nurodyti pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą arba kitame pranešime, naudojamame kaip pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą, ar konkurso dokumentuose.

PPROC.11 straipsnis. Šalies vidaus skundų nagrinėjimo procedūros

1.    Jei Šalis pagal SVP XVIII straipsnio 4 dalį yra paskyrusi nešališką administracinę instituciją, ta Šalis užtikrina, kad:

(a)paskirtosios institucijos nariai jų kadencijos metu būtų nepriklausomi, nešališki ir neveikiami išorės įtakos;

(b)paskirtosios institucijos nariai jų kadencijos metu nebūtų atleisti prieš jų valią, nebent juos atleisti būtina pagal nuostatas, kuriomis reglamentuojama paskirtosios institucijos veikla, ir

(c)pirmininkas arba bent vienas kitas paskirtosios institucijos narys turėtų teisinę ir profesinę kvalifikaciją, lygiavertę teisėjų, teisininkų ar kitų teisės specialistų kvalifikacijai, reikalaujamai pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

2.    Kiekviena Šalis priima arba palieka galioti procedūras, pagal kurias numatomos skubios laikinosios priemonės, kuriomis išsaugoma tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime. Taikant šias laikinąsias priemones, numatytas SVP XVIII straipsnio 7 dalies a punkte, gali būti sustabdomas viešojo pirkimo procesas arba, jei perkantysis subjektas jau sudarė sutartį, o Šalis numatė tokią galimybę, – sustabdomas sutarties vykdymas. Pagal šias procedūras gali būti numatyta, kad priimant sprendimą dėl tokių priemonių taikymo gali būti atsižvelgta į neigiamas pasekmes svarbiausiems susijusiems interesams, įskaitant viešąjį interesą. Pagrįstos priežastys, dėl kurių nusprendžiama nesiimti veiksmų, nurodomos raštu.

3.    Jei suinteresuotasis ar dalyvaujantis tiekėjas pateikė skundą 1 dalyje nurodytai paskirtajai institucijai, kiekviena Šalis iš esmės užtikrina, kad perkantysis subjektas nesudarytų sutarties tol, kol ta institucija dėl skundo nepriims sprendimo ar rekomendacijos, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taisomaisiais veiksmais ar kompensacija už patirtus nuostolius ar žalą, kaip nurodyta 2, 5 ir 6 dalyse, remiantis Šalies taisyklėmis, teisės aktais ir procedūromis. Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad neišvengiamomis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis sutartis gali būti vis dėlto sudaryta.

4.    Kiekviena Šalis gali numatyti:

(a)atidėjimo laikotarpį tarp sprendimo skirti sutartį ir sutarties sudarymo, kad konkurso nelaimėję tiekėjai turėtų pakankamai laiko įvertinti, ar tinkama pradėti apskundimo procedūrą, arba

(b)pakankamą laikotarpį, kad suinteresuotasis tiekėjas galėtų pateikti skundą, dėl kurio gali būti pagrįstai sustabdytas sutarties vykdymas.

5.    Taisomieji veiksmai pagal SVP XVIII straipsnio 7 dalies b punktą gali būti vienas ar keli iš šių veiksmų:

(a)diskriminacinių techninių, ekonominių ar finansinių specifikacijų, įtrauktų į kvietimą teikti pasiūlymus, sutarties dokumentus ar bet kurį kitą su konkurso procedūra susijusį dokumentą, pašalinimas ir naujų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas;

(b)viešojo pirkimo procedūros pakartojimas nekeičiant sąlygų;

(c)sprendimo skirti sutartį atidėjimas ir naujo sprendimo skirti sutartį priėmimas;

(d)sutarties nutraukimas arba paskelbimas negaliojančia, arba

(e)kitų priemonių priėmimas, siekiant ištaisyti 1 ir 2 skyrių pažeidimą, pvz., nurodymas mokėti tam tikrą sumą tol, kol pažeidimas faktiškai ištaisomas.

6.    Kaip nustatyta SVP XVIII straipsnio 7 dalies b punkte, kiekviena Šalis gali numatyti skirti kompensaciją už patirtus nuostolius ar žalą. Šiuo klausimu, jei Šalies skundų nagrinėjimo institucija nėra teismas ir tiekėjas mano, kad buvo pažeisti vidaus įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinamos 1 ir 2 skyriuose nustatytos pareigos, tiekėjas Šalies teismine tvarka gali kreiptis į teismą, taip pat ir dėl kompensacijos.

7.    Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti reikiamas procedūras, kuriomis veiksmingai įgyvendinami skundų nagrinėjimo institucijų sprendimai ar rekomendacijos arba užtikrinamas veiksmingas teisminių skundų nagrinėjimo institucijų sprendimų vykdymas.

3 skyrius. Nacionalinis režimas, taikomas ne tik į taikymo sritį patenkantiems viešiesiems pirkimams

PPROC.12 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.    Šiame skyriuje Šalies pagal šį skyrių taikomas režimas yra:

a)    Jungtinės Karalystės atžvilgiu – režimas, ne mažiau palankus nei palankiausias režimas, panašiose situacijose taikomas Jungtinės Karalystės tiekėjams, ir

b)    valstybės narės atžvilgiu – režimas, ne mažiau palankus nei palankiausias režimas, panašiose situacijose toje valstybėje narėje taikomas tos valstybės narės tiekėjams.

2.    Šiame skyriuje Šalies tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra:

a)    Sąjungoje – juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos iš jos valstybių narių teisę ir Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, kurią Sąjunga, remdamasi pranešimu apie Europos bendrijos steigimo sutartį PPO (dokumentas WT/REG39/1), laiko lygiaverte Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnyje įtvirtintai faktinio ir nuolatinio ryšio su valstybės narės ekonomika sąvokai, ir

b)    Jungtinėje Karalystėje – juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Jungtinės Karalystės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį.

PPROC.13 straipsnis. Vietoje įsteigtiems tiekėjams taikomas nacionalinis režimas

1.    Kalbant apie bet kokį viešąjį pirkimą, jokia Šalies priemone kitos Šalies tiekėjams, įsteigtiems jos teritorijoje sudarant, įsigyjant ar išlaikant juridinį asmenį, nenustatomas režimas, mažiau palankus nei ta Šalis taiko savo panašiems tiekėjams 41 .

2.    Šiame straipsnyje numatytos pareigos dėl nacionalinio režimo taikymui ir toliau galioja saugumo ir bendrosios išimtys, apibrėžtos SVP III straipsnyje, net jei viešasis pirkimas pagal šią antraštinę dalį nėra į taikymo sritį patenkantis viešasis pirkimas.

4 skyrius. Kitos nuostatos

PPROC.14 straipsnis. Įsipareigojimų dėl patekimo į rinką pakeitimai ir ištaisymai

Kiekviena Šalis gali pakeisti ar pataisyti savo įsipareigojimus dėl patekimo į rinką atitinkamame PPROC-.1 priedo B skirsnio poskirsnyje, laikydamasi straipsniuose nuo PPROC.15 [Pakeitimai] iki PPROC.18 [PPROC-1 priedo skirsnio keitimas] nustatytos tvarkos.

PPROC.15 straipsnis. Pakeitimai

1.    Šalis, ketinanti keisti PPROC-1 priedo B skirsnio poskirsnį:

(a)raštu apie tai praneša kitai Šaliai ir

(b)pranešime kitai Šaliai pasiūlo tinkamą kompensacinį sureguliavimą, kad būtų išlaikomas su ankstesniąja (iki pakeitimo) palyginamas įsipareigojimų dėl patekimo į rinką lygis.

2.    Neatsižvelgdama į 1 dalies b punktą Šalis neprivalo kitai Šaliai taikyti kompensacinio sureguliavimo, jei siūlomas pakeitimas taikomas perkančiajam subjektui, kurio į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų Šalis faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jiems įtakos.

Laikoma, kad Šalis faktiškai nebekontroliuoja perkančiųjų subjektų į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų ar nebeturi jiems įtakos, jei perkantįjį subjektą veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

3. Kita Šalis gali prieštarauti 1 dalies a punkte nurodytam pakeitimui, jei ji ginčija, kad:

(a)pagal 1 dalies b punktą pasiūlytas kompensacinis sureguliavimas yra pakankamas, kad būtų išlaikomas palyginamas abipusiškai sutartų įsipareigojimų dėl patekimo į rinką lygis, arba

(b)pakeitimas taikomas perkančiajam subjektui, kurio Šalis faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jam įtakos, kaip numatyta 2 dalyje.

Kita Šalis per 45 dienas nuo 1 dalies a punkte nurodyto pranešimo gavimo raštu pateikia prieštaravimus, kitaip yra laikoma, kad ji sutiko su kompensaciniu sureguliavimu ar pakeitimu, taip pat atsižvelgiant į šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] II antraštinę dalį [Ginčų sprendimas].

PPROC.16 straipsnis. Ištaisymai

1.    Šalis, ketinanti ištaisyti PPROC-1 priedo B skirsnio poskirsnį, apie tai raštu praneša kitai Šaliai.

Toliau nurodyti PPROC-1 priedo B skirsnio poskirsnio pakeitimai laikomi ištaisymu, jei jie neturi įtakos abipusiškai sutartiems įsipareigojimams dėl patekimo į rinką, numatytiems šioje antraštinėje dalyje:

(a)perkančiojo subjekto pavadinimo pakeitimas;

(b)dviejų ar daugiau tame poskirsnyje išvardytų perkančiųjų subjektų susijungimas ir

(c)į tą poskirsnį įtraukto perkančiojo subjekto padalijimas į du arba daugiau perkančiųjų subjektų, jei jie visi įtraukiami į tame pačiame poskirsnyje pateiktą perkančiųjų subjektų sąrašą.

2.    Per 45 dienas nuo pranešimo gavimo Šalis gali pateikti kitai Šaliai prieštaravimą dėl siūlomo ištaisymo. Prieštaravimą teikianti Šalis nurodo priežastis, kodėl ji mano, kad siūlomas ištaisymas nėra pakeitimas, numatytas 1 dalyje, ir apibūdina poveikį, kurį siūlomas ištaisymas turėtų abipusiškai sutartiems įsipareigojimams dėl patekimo į rinką, numatytiems šioje antraštinėje dalyje. Jei per 45 dienas nuo pranešimo gavimo toks raštiškas prieštaravimas nepateikiamas, laikoma, kad Šalis sutiko su siūlomu ištaisymu.

PPROC.17 straipsnis. Konsultacijos ir ginčų sprendimas

Jei Šalis prieštarauja siūlomam pakeitimui arba siūlomam kompensaciniam sureguliavimui, nurodytiems PPROC.15 straipsnyje [Pakeitimai], arba siūlomam ištaisymu, nurodytam PPROC.16 straipsnyje [Ištaisymai], Šalys siekia išspręsti šį klausimą per konsultacijas. Jei per 60 dienų nuo prieštaravimo gavimo nesusitariama, Šalis, siekianti pakeisti arba ištaisyti savo PPROC-1 priedo B skirsnio poskirsnį, gali perduoti klausimą spręsti ginčų sprendimo tvarka pagal šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] II antraštinę dalį [Ginčų sprendimas], kad būtų nustatyta, ar prieštaravimas yra pagrįstas.

PPROC.18 straipsnis. PPROC-1 priedo B skirsnio pakeitimas

Jei Šalis neprieštarauja pakeitimui pagal PPROC.15 straipsnio [Pakeitimai] 3 dalį arba ištaisymui pagal PPROC.16 straipsnio [Ištaisymai] 2 dalį, arba PPROC.17 straipsnyje [Konsultacijos ir ginčų sprendimas] nurodytomis konsultacijomis sutartiems pakeitimams ar ištaisymams, arba jei klausimas galutinai išsprendžiamas pagal šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] II antraštinę dalį [Ginčų sprendimas], Partnerystės taryba iš dalies pakeičia atitinkamą PPROC.1 priedo B skirsnio poskirsnį, kad atsižvelgtų į atitinkamą pakeitimą, ištaisymą ar kompensacinį sureguliavimą.

PPROC.19 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.    Šalys pripažįsta naudą, kurią gali suteikti bendradarbiavimas tarptautiniu mastu skatinant abipusišką viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą.

2.    Jei techniškai įmanoma, Šalys teikia viena kitai metinius statistinius duomenis apie į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus.

VII antraštinė dalis. Mažosios ir vidutinės įmonės

SME.1 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimą pasinaudoti pirmo podalio [Prekyba] teikiamomis galimybėmis.

SME.2 straipsnis. Dalijimasis informacija

1.    Kiekviena Šalis sukuria arba prižiūri jai priklausančią mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtą viešai prieinamą svetainę, kurioje pateikiama su pirmu podaliu [Prekyba] susijusi informacija, be kita ko:

a)    pirmo podalio [Prekyba] santrauka;

b)    pirmo podalio [Prekyba] nuostatų, kurias kiekviena Šalis laiko svarbiomis abiejų Šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, aprašymas ir

c)    bet kokia papildoma informacija, kurią kiekviena Šalis laiko naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms pasinaudoti pirmo podalio [Prekyba] teikiamomis galimybėmis.

2.    Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į:

a)    pirmo podalio [Prekyba] tekstą;

b)    atitinkamą kitos Šalies svetainę ir

c)    savo institucijų svetaines, kuriose, Šalies nuomone, teikiama naudinga informacija asmenims, besidomintiems prekybos ir verslo galimybėmis jos teritorijoje.

3.    Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į savo valdžios institucijų svetaines, kuriose pateikiama informacija, susijusi su:

a)    muitinės įstatymais ir kitais teisės aktais, importo, eksporto ir tranzito procedūromis, taip pat atitinkamomis formomis, dokumentais ir kita reikalinga informacija;

b)    įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, susijusiais su intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant geografines nuorodas;

c)    techniniais įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant, jei būtina, privalomas atitikties vertinimo procedūras ir nuorodas į atitikties vertinimo įstaigų sąrašus tais atvejais, kai trečiosios šalies atitikties vertinimas yra privalomas, kaip numatyta šio podalio I antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 4 skyriuje [Techninės prekybos kliūtys];

d)    įstatymais ir kitais teisės aktais dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, susijusių su importu ir eksportu, kaip numatyta šio podalio I antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 3 skyriuje [Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės];

e)    įstatymais ir kitais teisės aktais dėl viešųjų pirkimų, vienu bendru interneto prieigos prie skelbimų apie viešuosius pirkimus punktu, kaip numatyta šio podalio VI antraštinėje dalyje [Viešieji pirkimai], ir kitomis atitinkamomis tos antraštinės dalies nuostatomis;

f)    bendrovių registravimo procedūromis ir

g)    kita informacija, kuri, Šalies nuomone, gali padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

4.    Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į duomenų bazę, kurioje galima vykdyti elektroninę paiešką pagal tarifų nomenklatūros kodus ir kurioje pateikiama ši informacija, susijusi su patekimu į jos rinką:

a)    dėl tarifinių priemonių ir su tarifais susijusios informacijos:

i)    muitų ir kvotų normos, įskaitant normas didžiausio palankumo statusą turinčioms šalims, didžiausio palankumo statuso neturinčioms šalims taikomos normos ir lengvatinės normos bei tarifinės kvotos;

ii)    akcizai;

iii)    mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis / pardavimo mokestis);

iv)    muitai ar kiti mokesčiai, įskaitant taikomus konkretiems produktams;

v)    kilmės taisyklės, kaip numatyta šio podalio I antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 2 skyriuje [Prekių kilmės taisyklės];

vi)    sąlyginis apmokestinimas muitais, muitų atidėjimas ar kito tipo lengvatos, kuriomis sumažinami ar kompensuojami muitai arba nuo jų atleidžiama;

vii)    kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekės muitinė vertė, ir

viii)    kitos tarifinės priemonės;

b)    dėl su tarifų nomenklatūra susijusių netarifinių priemonių:

i)    importo procedūroms reikalinga informacija ir

ii)    su netarifinėmis priemonėmis susijusi informacija.

5.    Kiekviena Šalis reguliariai arba kitos Šalies prašymu atnaujina 1–4 dalyse nurodytą informaciją ir nuorodas, kurias ji tvarko savo svetainėje, kad užtikrintų, kad tokia informacija ir nuorodos būtų atnaujintos ir tikslios.

6.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1–4 dalyse nurodyta informacija ir nuorodos būtų pateikiamos tinkamai, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų jomis naudotis.  Kiekviena Šalis stengiasi, kad informacija būtų prieinama anglų kalba.

7.    Nė vienam nė vienos Šalies asmeniui netaikomas joks mokestis už prieigą prie informacijos, pateiktos pagal 1–4 dalis.

SME.3 straipsnis. Mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai

1.    Įsigaliojus šiam Susitarimui kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą šiame straipsnyje išvardytoms funkcijoms vykdyti ir praneša kitai Šaliai jo kontaktinę informaciją. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokius šios kontaktinės informacijos pasikeitimus.

2.    Šalių mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai:

a)    siekia užtikrinti, kad įgyvendinant pirmą podalį [Prekyba] būtų atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius ir kad abiejų Šalių mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti pirmo podalio [Prekyba] teikiamomis galimybėmis;

b)    svarsto, kaip sustiprinti Šalių tarpusavio bendradarbiavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbiais klausimais, kad jos turėtų daugiau prekybos ir investicijų galimybių;

c)    užtikrina, kad SME.2 straipsnyje [Dalijimasis informacija] nurodyta informacija būtų atnaujinta, tiksli ir aktuali mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bet kuri Šalis gali per mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktinį punktą pasiūlyti papildomos informacijos, kurią kita Šalis gali įtraukti į savo svetaines ir kuri turi būti tvarkoma pagal SME.2 straipsnį [Dalijimasis informacija];

d)    nagrinėja visus mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbius klausimus, susijusius su pirmo podalio [Prekyba] įgyvendinimu, įskaitant:

i)    dalijimąsi informacija siekiant padėti Partnerystės tarybai stebėti ir įgyvendinti pirmo podalio [Prekyba] aspektus, susijusius su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;

ii)    pagalbą specialiesiems komitetams, jungtinėms darbo grupėms ir kontaktiniams punktams, įsteigtiems pagal šį Susitarimą, svarstant mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbius klausimus;

e)    periodiškai bendrai ar atskirai teikia ataskaitas apie savo veiklą Partnerystės tarybai, kad ši jas apsvarstytų, ir

f)    Šalių sutarimu svarsto visus kitus pagal šį Susitarimą kylančius klausimus, susijusius su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis.

3.    Šalių mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai savo darbą atlieka Šalių nustatytais ryšių kanalais, kurie gali apimti elektroninį paštą, vaizdo konferencijas ar kitas priemones. Prireikus jie taip pat gali susitikti.

4.    Mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai, vykdydami savo veiklą, prireikus gali siekti bendradarbiauti su ekspertais ir išorės organizacijomis.

SME.4 straipsnis. Ryšys su šešta dalimi

Šiai antraštinei daliai netaikoma šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas].

VIII antraštinė dalis. Energetika

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

ENER.1 straipsnis. Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai – sudaryti palankesnes sąlygas Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms energetikos ir žaliavų srityse, taip pat remti energijos tiekimo saugumą ir aplinkos tvarumą, visų pirma prisidedant prie kovos su klimato kaita šiose srityse.

ENER.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.    Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra 42 , įkurta agentūra;

(b)leidimas – leidimas, licencija, koncesija ar panaši administracinė ar sutartinė priemonė, kuria Šalies kompetentinga institucija suteikia subjektui teisę vykdyti tam tikrą ekonominę veiklą jos teritorijoje;

(c)balansavimas –

(I)elektros energijos sistemų atveju – visi visais laikotarpiais vykdomi veiksmai ir procesai, kuriais elektros energijos perdavimo sistemos operatorius nuolat užtikrina sistemos dažnio išlaikymą iš anksto nustatytame stabilumo intervale ir rezervų kiekio, būtino reikiamai kokybei užtikrinti, atitiktį reikalavimams;

(II)dujų sistemų atveju – veiksmas, kurį atlieka dujų perdavimo sistemos operatoriai, kad pakeistų dujų srautus į perdavimo tinklą arba iš jo, išskyrus veiksmus, susijusius su dujomis, kurios neapskaitytos kaip iš sistemos išleistos dujos, ir dujomis, kurias perdavimo sistemos operatorius naudoja sistemai eksploatuoti;

(d)skirstymas –

(I)kiek tai susiję elektros energija, elektros energijos transportavimas aukštosios, vidutinės ar žemosios įtampos skirstymo sistemomis siekiant ją pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

(II)kiek tai susiję dujomis, gamtinių dujų transportavimas vietos ar regiono vamzdynų tinklais siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą;

(e)skirstymo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už elektros energijos arba dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos arba dujų skirstymo poreikiams tenkinti;

(f)elektros energijos jungtis – perdavimo linija:

(I)tarp Šalių, išskyrus visas tokias linijas bendroje Airijos ir Šiaurės Airijos elektros energijos rinkoje

(II)tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos bendrosios elektros energijos rinkos, kuriai netaikomas i punktas;

(g)energetikos prekės – prekės, iš kurių gaunama energija ir kurių atitinkamas Suderintos sistemos (SS) kodas nurodytas ENER-1 priede;

(h)subjektas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba bendrovė ar jų grupė;

(i)jungiamasis dujotiekis – perdavimo vamzdynas, kertantis sieną tarp Šalių arba esantis abipus jos;

(j)gamyba – elektros energijos gaminimas;

(k)angliavandeniliai – prekės, kurių atitinkamas SS kodas nurodytas ENER-1 priede;

(l)sujungimo punktas – fizinis arba virtualus punktas, jungiantis Sąjungos ir Jungtinės Karalystės įleidimo-išleidimo sistemas arba jungiantis įleidimo-išleidimo sistemą su jungiamuoju dujotiekiu, jei tiems taškams tinklo naudotojai taiko rezervavimo procedūras;

(m)žaliavos – prekės, kurių atitinkamas SS skirsnis nurodytas ENER-1 priede;

(n)atsinaujinančiųjų išteklių energija – tai energijos rūšis, įskaitant elektros energiją, pagaminta iš atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių;

(o)tipinis pajėgumo produktas – tam tikra transportavimo pajėgumo dalis per konkretų laikotarpį konkrečiame sujungimo taške;

(p)perdavimas –

(I)kiek tai susiję su elektros energija, elektros energijos transportavimas aukštos ir aukštosios įtampos sistema siekiant ją pristatyti vartotojams ar skirstytojams, išskyrus tiekimą;

(II)kiek tai susiję su dujomis, gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, iš esmės naudojamą gamtinių dujų vietiniam skirstymui, siekiant jas pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

(q)perdavimo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, atliekantis perdavimo funkciją arba atsakingas už elektros energijos arba dujų perdavimo sistemos eksploatavimą bei techninės priežiūros užtikrinimą ir prireikus už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir atitinkamais atvejais – už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstai dujų ar, nelygu atvejis, elektros energijos transportavimo paklausai patenkinti;

(r)gavybos proceso vamzdynų tinklas – vamzdynas arba vamzdynų tinklas, eksploatuojamas arba pastatytas vykdant naftos ar dujų gavybos projektą arba naudojamas gamtinėms dujoms iš vieno ar kelių tokių projektų perduoti į perdirbimo gamyklą ar terminalą arba galutinį pakrantės iškrovimo terminalą.

2.    Šioje antraštinėje dalyje nuorodos į nediskriminacinį ir nediskriminavimą reiškia didžiausio palankumo režimą, kaip apibrėžta SERVIN.2.4 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas] ir SERVIN.3.5 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas] ir nacionalinį režimą, kaip apibrėžta SERVIN 2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas] ir SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas], taip pat režimą taikant sąlygas, kurios nėra mažiau palankios už tas, kurios panašiomis aplinkybėmis taikomos bet kuriam kitam panašiam subjektui.

ENER.3 straipsnis. Ryšys su kitomis antraštinėmis dalimis

1.           Energijai ir žaliavoms taikomi II antraštinės dalies 2 skyrius [Investicijų liberalizavimas] ir 3 skyrius [Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis]. Jei šios antraštinės dalies ir II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] bei SERVIN-1–SERVIN-6 priedų nuostatos tarpusavyje nedera, vadovaujamasi II antraštine dalimi [Paslaugos ir investicijos] ir SERVIN-1–SERVIN-6 priedais.

2.           Taikant GOODS.4A straipsnį [Tranzito laisvė], kai Šalis išlaiko arba įgyvendina virtualios prekybos gamtinėmis dujomis arba elektros energija sistemą naudojant vamzdynus arba elektros tinklus, t. y. sistemą, kurioje nereikia fiziškai identifikuoti tranzitu perduodamų gamtinių dujų ar elektros energijos, bet ji grindžiama įvedinių ir išvedinių sulyginimo sistema, laikoma, kad tokia virtuali prekyba apima tame straipsnyje nurodytus tarptautiniam tranzitui patogiausius maršrutus.

3.           Kai taikomas XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 3 skyrius [Subsidijų kontrolė], taip pat taikomas ENER-2 priedas. XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 3 skyrius [Subsidijų kontrolė] taip pat taikomas ENER-2 priedui. Šalių ginčams dėl ENER-2 priedo aiškinimo ir taikymo taikomas XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 3 skyriaus 3.13 straipsnis [Ginčų sprendimas].

ENER.4 straipsnis. Principai

Kiekviena Šalis išsaugo teisę priimti ir išsaugoti priemones, kurios būtinos siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti energetikos prekių ir žaliavų tiekimą, apsaugoti visuomenę ir aplinką, be kita ko, kovojant su klimato kaita, apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojus ir skatinti užtikrinti saugumą ir saugą laikantis šio Susitarimo nuostatų, ir užtikrinti šių priemonių vykdymą.

2 skyrius. Elektros energija ir dujos

1 skirsnis. Konkurencija elektros energijos ir dujų rinkose

ENER.5 straipsnis. Konkurencija rinkose ir nediskriminavimas

1.Siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, perdavimo, skirstymo ar tiekimo reguliavimo sistema būtų nediskriminacinė taisyklių, mokesčių ir požiūrio į subjektus aspektu.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad vartotojai galėtų laisvai pasirinkti ar pakeisti elektros energijos ar gamtinių dujų tiekėją atitinkamose mažmeninėse rinkose pagal taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.Nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti kokybės reikalavimus, su gamtinėmis dujomis susijusios šio skyriaus nuostatos taip pat taikomos biodujoms ir dujoms iš biomasės ar kitų rūšių dujoms, jei tokias dujas techniškai įmanoma saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.

4.Šis straipsnis netaikomas tarpvalstybinei prekybai ir nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

ENER.6 straipsnis. Su didmeninėmis elektros energijos ir dujų rinkomis susijusios nuostatos

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad didmeninės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos atspindėtų faktinę pasiūlą ir paklausą. Šiuo tikslu kiekviena Šalis užtikrina, kad elektros energijos ir gamtinių dujų didmeninės rinkos taisyklės:

(a)skatinama laisva kainodara;

(b)nenustatoma jokių techninių kainų apribojimų, kurie ribotų prekybą;

(c)sudaromos sąlygos veiksmingai paskirstyti elektros energijos gamybos išteklius, kaupti energiją ir vykdyti reguliavimą apkrova ir efektyviai naudoti elektros energijos sistemą;

(d)sudaromos sąlygos efektyviai naudotis gamtinių dujų sistema. ir

(e)sudaromos sąlygos integruoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir užtikrinamas efektyvus bei saugus elektros energijos sistemos veikimas ir plėtra.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad balansavimo rinkos būtų organizuojamos užtikrinant:

(a)dalyvių nediskriminavimą ir nediskriminacinę prieigą dalyviams;

(b)skaidrų paslaugų apibrėžimą;

(c)skaidrų rinka grindžiamą paslaugų viešąjį pirkimą, atsižvelgiant į naujų technologijų atsiradimą; ir

(d)pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų suteikimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams, vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

Šalis gali nuspręsti netaikyti c punkto, jei balansavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi pajėgumo mechanizmai elektros energijos rinkose būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminaciniai. Nė viena Šalis neprivalo duoti leidimo dėl kitos Šalies teritorijoje esančio pajėgumo įtraukimo į jos elektros energijos rinkų pajėgumų užtikrinimo mechanizmą.

4.Kiekviena Šalis įvertina, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dujų iš atsinaujinančių šaltinių integravimui.

5.Šis straipsnis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

ENER.7 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti rinka didmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose

1.Kiekviena Šalis draudžia manipuliavimą rinka ir prekybą pasinaudojant viešai neatskleista informacija didmeninėse elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose, įskaitant nebiržines rinkas, elektros energijos ir gamtinių dujų biržas ir rinkas, skirtas prekybai elektros energija ir gamtinėmis dujomis, pajėgumo, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laiko režimais, įskaitant išankstinių, kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas;

2.Kiekviena Šalis stebi prekybos veiklą šiose rinkose siekdama aptikti prekybą, vykdomą naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka, ir užkirsti jai kelią.

3.Šalys bendradarbiauja, be kita ko, pagal ENER.20 straipsnį [Reguliavimo institucijų bendradarbiavimas], siekdamos aptikti prekybą, vykdomą naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka, ir užkirsti jai kelią ir, kai tinkama, gali keistis informacija, įskaitant informaciją apie rinkos stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą.

ENER.8 straipsnis. Trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir skirstymo tinklų

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų įgyvendinta paskelbtais objektyviai ir nediskriminuojant taikomais tarifais grindžiama sistema, suteikianti trečiosioms šalims prieigą prie perdavimo ir skirstymo tinklų

2.Nedarant poveikio ENER.4 straipsniui [Principai], kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje veikiantys perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai suteiktų prieigą prie savo perdavimo ar skirstymo sistemų tos Šalies rinkos subjektams per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo suteikti prieigą pateikimo dienos.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams taikytų pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas, susijusias su prisijungimu prie elektros energijos tinklo ir jo naudojimu.

Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Kiekvienas toks atsisakymas turi būti tinkamai pagrįstas.

3.Nedarydama poveikio teisėtiems viešosios politikos tikslams, kiekviena Šalis užtikrina, kad tos Šalies rinkos subjektams taikomi mokesčiai, kuriuos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai taiko už prieigą ir prisijungimą prie tinklų ar jų naudojimą, ir, kai taikoma, mokesčiai už susijusį tinklo stiprinimą tinkamai atspindėtų sąnaudas ir būtų skaidrūs. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų skelbiamos nuostatos, sąlygos, tarifai ir visa tokia informacija, kurios gali prireikti norint veiksmingai pasinaudoti prieigos prie perdavimo ir skirstymo sistemų ir jų naudojimo teise.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodyti tarifai ir rinkliavos būtų taikomi tos Šalies rinkoje subjektų nediskriminuojant.

ENER.9 straipsnis. Sistemos eksploatavimas ir perdavimo tinklo operatorių atskyrimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai savo funkcijas vykdytų skaidriai ir nediskriminuodami.

2.Kiekviena Šalis įgyvendina perdavimo sistemos operatoriams taikomas taisykles, kurios veiksmingai pašalina bet kokį interesų konfliktą, kylantį dėl to, kad tas pats asmuo kontroliuoja perdavimo sistemos operatorių ir gamintoją ar tiekėją.

ENER.10 straipsnis. Viešosios politikos tikslai, susiję su trečiųjų šalių prieiga ir nuosavybės atskyrimu

1.Jei tai būtina siekiant teisėto viešosios politikos tikslo, Šalis, vadovaudamasi objektyviais kriterijais, gali nuspręsti netaikyti ENER.8 straipsnio [Trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir skirstymo tinklų] ir ENER.9 straipsnio [Sistemos eksploatavimas ir perdavimo tinklo operatorių atskyrimas]:

(a)besiformuojančioms ar izoliuotoms rinkoms ar sistemoms;

(b)naujai infrastruktūrai, atitinkančiai ENER-3 priede nustatytas sąlygas.

2.    Kai tai būtina teisėtam viešosios politikos tikslui pasiekti ir remiantis objektyviais kriterijais, Šalis gali nuspręsti netaikyti ENER.5 straipsnio [Konkurencija rinkose ir nediskriminavimas] ir ENER.6 straipsnio [Su didmeninėmis elektros energijos ir dujų rinkomis susijusios nuostatos]:

(a)mažoms arba izoliuotoms elektros energijos rinkoms arba sistemoms;

(b)mažoms, besiformuojančioms ar izoliuotoms dujų rinkoms ar sistemoms.

ENER.11 straipsnis. Esamos jungiamosioms linijoms taikomos išimtys

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jungtims tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 43 63 straipsnį ir pagal teisės aktą, kuriuo perkeliamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 44 36 straipsnis, jų atitinkamose jurisdikcijose suteiktos išimtys, kurių sąlygos galioja po pereinamojo laikotarpio pabaigos, toliau būtų taikomos pagal jų atitinkamų jurisdikcijų teisės aktus nustatytomis sąlygomis.

ENER.12 straipsnis. Nepriklausoma reguliavimo institucija

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų paskirta ir išlaikoma nepriklausomai veikianti (-os) elektros energijos ir dujų reguliavimo institucija (-os), turinti (-čios) šiuos įgaliojimus ir pareigas:

(a)nustatyti arba tvirtinti ENER.8 straipsnyje [Trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir skirstymo tinklų] nurodytus prieigos prie tinklų tarifus, mokesčius ir sąlygas ir metodikas, kuriomis jie grindžiami;

(b)užtikrinti, kad būtų laikomasi ENER.9 straipsnyje [Sistemos eksploatavimas ir perdavimo tinklo operatorių atskyrimas] ir ENER.10 straipsnyje [Viešosios politikos tikslai, trečiųjų šalių prieiga ir nuosavybės atskyrimas] nurodytos tvarkos;

(c)priimti privalomus sprendimus bent pagal a ir b punktus;

(d)nustatyti veiksmingas teisių gynimo priemones.

2.Vykdydama tas pareigas ir naudodamasi tais įgaliojimais, nepriklausoma reguliavimo institucija ar institucijos veikia nešališkai ir skaidriai.

2 skirsnis. Prekyba naudojant jungiamąsias linijas

ENER.13 straipsnis. Efektyvus elektros energijos jungčių naudojimas

1.Siekdamos užtikrinti veiksmingą elektros energijos jungčių tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės naudojimą ir jų tarpusavio prekybos kliūčių mažinimą, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

(a)elektros energijos jungčių pajėgumo skyrimas ir perkrovos valdymas būtų grindžiamas rinka, skaidrus ir nediskriminacinis;

(b)būtų užtikrinamas didžiausias elektros energijos jungčių pajėgumų lygis, atsižvelgiant į:

(I)poreikį užtikrinti saugų sistemos veikimą ir

(II)veiksmingiausią sistemų naudojimą;

(c)elektros energijos jungčių pajėgumas galėtų būti apribotas tik avarinėse situacijose ir toks ribojimas būtų vykdomas nediskriminuojant;

(d)siekiant šio straipsnio tikslų būtų skelbiama informacija apie pajėgumo skaičiavimą;

(e)nebūtų su elektros energijos jungtimis susijusių tinklo mokesčių už atskirus sandorius ir rezervinės kainos už naudojimąsi elektros energijos jungtimis;

(f)atitinkami Sąjungos perdavimo sistemos operatoriai ir Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriai koordinuotų pajėgumo paskirstymą ir perkrovos valdymą elektros energijos jungtyse; šis koordinavimas apima priemonių, kurios užtikrintų patikimus ir veiksmingus rezultatus visais atitinkamais laiko režimais, t. y. išankstiniu, kitos paros, einamosios paros ir balansavimo, rengimą; ir

(g)pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo susitarimai padeda gerinti sąlygas plėtoti ekonomiškai efektyvų elektros energijos tinklų sujungimą ir į jį investuoti.

2.1 punkto f pastraipoje nurodytas koordinavimas neapima ir nereiškia Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių dalyvavimo Sąjungos pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūrose.

3.Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų kuo greičiau sudarytas daugiašalis susitarimas, susijęs su tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų kompensavimu, tarp:

(a)perdavimo sistemos operatorių, kurie yra Komisijos reglamentu (ES) Nr. 838/2010 45 nustatyto perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyviai; ir

(b)Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių.

4.3 dalyje nurodytu daugiašaliu susitarimu siekiama užtikrinti:

(a)kad Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriams būtų taikomos vienodos sąlygos kaip šalies, kuri yra perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyvė, perdavimo sistemos operatoriui; ir

(b)Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriams taikomas režimas nebūtų palankesnis nei tas, kuris būtų taikomas perdavimo sistemos operatoriui, kuris yra perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyvis.

5.Nepaisant 1 dalies e punkto, kol bus sudarytas 3 dalyje nurodytas daugiašalis susitarimas, už Sąjungos ir Jungtinės Karalystės planuojamą tarpusavio importą ir eksportą gali būti imamas perdavimo sistemos naudojimo mokestis.

14 straipsnis. Prekybos elektros energija tvarka visais laiko režimais

1.    Kitos paros tarpsnio pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo reikmėms Specialusis energetikos komitetas pirmiausia imasi būtinų priemonių pagal ENER.19 straipsnį [Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas], siekdamas užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai per konkretų laikotarpį parengtų susitarimus, kuriuose pagal ENER-4 priedą būtų išdėstytos techninės procedūros.

2.    Jei Specialusis energetikos komitetas nerekomenduoja Šalims įgyvendinti tokių techninių procedūrų pagal ENER.19 straipsnio [Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas] 4 dalį, jis, kai būtina, pagal ENER-4 priedą priima sprendimus ir teikia rekomendacijas dėl elektros energijos jungčių pajėgumo paskirstymo kitos paros rinkos laiko režimu.

3.    Specialusis energetikos komitetas peržiūri visų laikotarpių, visų pirma balansavimo ir einamosios paros laikotarpių, susitarimus ir gali rekomenduoti kiekvienai Šaliai paprašyti savo perdavimo sistemos operatorių parengti technines procedūras pagal ENER.19 straipsnį [Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas], kad susitarimai dėl tam tikro laiko režimo būtų patobulinti.

4.    Specialusis energetikos komitetas nuolat peržiūri, ar pagal 1 dalį parengtos techninės procedūros toliau atitinka ENER-4 priedo reikalavimus, ir nedelsdamas sprendžia visus iškilusius klausimus.

ENER.15 straipsnis. Efektyvus jungiamųjų dujotiekių naudojimas

1.Siekdamos užtikrinti veiksmingą jungiamųjų dujotiekių naudojimą ir sumažinti kliūtis Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

(a)būtų suteiktas didžiausias jungiamųjų dujotiekių pajėgumas, laikantis nediskriminavimo principo ir atsižvelgiant į:

(I)poreikį užtikrinti saugų sistemos veikimą; ir

(II)sistemos naudojimą efektyviausiu būdu;

(b)jungiamųjų dujotiekių pajėgumų skyrimo mechanizmai ir perkrovos valdymo procedūros būtų grindžiamos rinka, skaidrios ir nediskriminacinės ir kad pajėgumai sujungimo taškuose paprastai būtų paskirstomi aukciono tvarka.

2.Kiekviena Šalis imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad:

(a)perdavimo sistemos operatoriai stengiasi bendrai siūlyti tipinius pajėgumų produktus, kuriuos sudaro atitinkami įleidimo ir išleidimo pajėgumai abiejose sujungimo taško pusėse;

(b)perdavimo sistemos operatoriai koordinuotų procedūras, susijusias su jungiamųjų dujotiekių tarp atitinkamų Sąjungos perdavimo sistemos operatorių ir Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių naudojimu.

3.2 dalies b punkte nurodytas koordinavimas neapima ir nereiškia Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių dalyvavimo Sąjungos procedūrose, susijusiose su jungiamųjų vamzdynų naudojimu.

3 skirsnis. Tinklo plėtra ir tiekimo saugumas

ENER.16 straipsnis. Tinklo plėtra

1.Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų jų teritorijas jungiančios energetikos infrastruktūros savalaikę plėtrą ir sąveiką.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų rengiami, skelbiami ir reguliariai atnaujinami elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų tinklo plėtros planai.

ENER.17 straipsnis. Bendradarbiavimas tiekimo saugumo srityje

1.Šalys bendradarbiauja elektros energijos ir dujų tiekimo saugumo srityje.

2.Šalys laiku keičiasi informacija apie bet kokią riziką, nustatytą pagal ENER.18 straipsnį [Pasirengimas valdyti riziką ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai].

3.Šalys dalijasi planais, nurodytais ENER.18 straipsnyje [Pasirengimas valdyti riziką ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai]. Sąjungos atveju šie planai gali būti valstybių narių arba regionų lygmens.

4.Šalys nepagrįstai nedelsdamos informuoja viena kitą, jei yra patikimos informacijos, kad gali įvykti elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo sutrikimas ar kita krizė, ir apie planuojamas ar taikomas priemones.

5.Šalys nedelsdamos informuoja viena kitą apie faktinį sutrikimą ar kitą krizę, atsižvelgdamos į galimybę imtis koordinuotų poveikio švelninimo ir atkūrimo priemonių. 

6.Šalys dalijasi geriausia patirtimi, susijusia su trumpalaikio ir sezoninio adekvatumo vertinimais.

7.Šalys sukuria tinkamas bendradarbiavimo elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo saugumo srityje sistemas.

ENER.18 straipsnis. Pasirengimas valdyti riziką ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai

1.Kiekviena Šalis įvertina riziką, darančią poveikį elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo saugumui, įskaitant tokios rizikos atsiradimo tikimybę ir poveikį, įskaitant tarpvalstybinę riziką.

2.Kiekviena Šalis parengia ir reguliariai atnaujina planus, kad pašalintų nustatytą riziką, darančią poveikį elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo saugumui. Tokiuose planuose nurodomos priemonės, kurių reikia bet kokios pagal 1 pastraipą nustatytos rizikos tikimybei ir poveikiui pašalinti arba sumažinti, ir priemonės, kurių reikia norint pasirengti elektros energijos arba gamtinių dujų krizei ir jos poveikiui sušvelninti.

3.2 dalyje nurodytuose planuose numatytos priemonės:

(a)turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos;

(b)neturi smarkiai iškraipyti Šalių tarpusavio prekybos; ir

(c)neturi kelti pavojaus kitos Šalies elektros energijos arba gamtinių dujų tiekimo saugumui.

Krizės atveju Šalys ne rinka grindžiamas priemones aktyvuoja tik kraštutiniu atveju.

4 skirsnis. Techninis bendradarbiavimo

ENER.19 straipsnis. Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai parengtų efektyvius ir įtraukius darbo susitarimus, kurie padėtų vykdyti planavimo ir veiklos užduotis, susijusias su šios antraštinės dalies tikslų įgyvendinimu, be kita ko, Specialiajam energetikos komitetui rekomendavus, parengtų technines procedūras, kurias taikant būtų veiksmingai įgyvendinamos nuostatos:

(a)ENER.13 straipsnio [Efektyvus elektros energijos jungčių naudojimas];

(b)ENER.14 straipsnio [Prekybos elektros energija tvarka visais laiko režimais];

(c)ENER.15 straipsnio [Efektyvus jungiamųjų dujotiekių naudojimas];

(d)ENER.16 straipsnio [Tinklo plėtra]; ir

(e)ENER.17 straipsnio [Bendradarbiavimas tiekimo saugumo srityje].

Tarp pirmoje pastraipoje nurodytų darbo susitarimų turi būti pagal Reglamentą (ES) 2019/943 įsteigto Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO-E) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 46 įsteigto Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO-G) bendradarbiavimo su Jungtinės Karalystės elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų operatoriais taisyklės. Tos sistemos apima bent šias sritis:

(a)elektros energijos ir dujų rinkas;

(b)prieigą prie tinklų;

(c)elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą;

(d)jūrų energiją;

(e)infrastruktūros planavimą;

(f)efektyvų elektros energijos jungčių ir jungiamųjų dujotiekių naudojimą; ir

(g)dujų sektoriaus atsiejimą nuo iškastinio kuro ir dujų kokybę.

Specialusis energetikos komitetas susitaria dėl darbo susitarimų ir bendradarbiavimo taisyklių gairių, kurie turi būti išplatinti perdavimo sistemos operatoriams, kai tik tai įmanoma.

Antroje pastraipoje nurodytose bendradarbiavimo taisyklėse nenumatyta, kad Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriai taptų ENTSO-E ar ENTSO-G nariais ar įgytų panašų statusą.

2.Specialusis energetikos komitetas gali rekomenduoti, kad kiekviena Šalis paprašytų savo perdavimo sistemos operatorių parengti technines procedūras, nurodytas 1 dalies pirmoje pastraipoje.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atitinkami perdavimo sistemos operatoriai, kilus nesutarimui ir visada prieš suformuluojant technines procedūras, prašytų atitinkamai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos, paskirtos pagal ENER.12 straipsnį [Nepriklausoma reguliavimo institucija], nuomonių dėl tų techninių procedūrų. Šias nuomones kartu su techninių procedūrų projektu Šalių atitinkami perdavimo sistemos operatoriai pateikia Specialiajam energetikos komitetui.

4.Specialusis energetikos komitetas peržiūri techninių procedūrų projektą ir gali rekomenduoti Šalims įgyvendinti tokias procedūras jų atitinkamose vidaus taisyklėse tinkamai atsižvelgiant į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos, paskirtos pagal ENER.12 straipsnį [Nepriklausoma reguliavimo institucija], nuomones. Specialusis energetikos komitetas stebi, ar tokios techninės procedūros veikia veiksmingai ir gali rekomenduoti jas atnaujinti.

ENER.20 straipsnis. Reguliavimo institucijų bendradarbiavimas

1.    Šalys užtikrina, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir pagal ENER.12 straipsnį [Nepriklausoma reguliavimo institucija] paskirta Jungtinės Karalystės reguliavimo institucija plėtotų ryšius ir kuo greičiau sudarytų administracinius susitarimus, kad būtų lengviau siekti šio Susitarimo tikslų. Ryšiai ir administraciniai susitarimai apima bent šias sritis:

(a)elektros energijos ir dujų rinkas;

(b)prieigą prie tinklų;

(c)piktnaudžiavimo rinka prevenciją didmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose;

(d)elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą;

(e)infrastruktūros planavimą;

(f)jūrų energiją;

(g)efektyvų elektros energijos jungčių ir jungiamųjų dujotiekių naudojimą;

(h)perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą; ir

(i)dujų sektoriaus atsiejimą nuo iškastinio kuro ir dujų kokybę.

Specialusis energetikos komitetas susitaria dėl gairių tokio bendradarbiavimo administraciniams susitarimams, kurios turi būti kaip įmanoma kuo greičiau išplatintos reguliavimo institucijoms.

2.    1 dalyje nurodytuose administraciniuose susitarimuose nenumatyta, kad Jungtinės Karalystės reguliavimo institucija, paskirta pagal ENER.12 straipsnį [Nepriklausoma reguliavimo institucija], dalyvautų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje ar įgytų panašų statusą.

3 skyrius. Saugi ir tvari energetika

ENER.21 straipsnis. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas

1.Kiekviena Šalis skatina energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomos licencijų išdavimo taisyklės ar lygiavertės priemonės būtų būtinos ir proporcingos.

2.Sąjunga dar kartą patvirtina 2030 m. bendro galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalies tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 47 .

Sąjunga dar kartą patvirtina savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES 48 .

3.Jungtinė Karalystė dar kartą patvirtina:

(a)savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojį, susijusį su 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, palyginti su bendru galutinės energijos suvartojimu;

(b)savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojį iki 2030 m. pasiekti absoliutųjį pirminės ir galutinės energijos suvartojimo lygį.

4.Šalys informuoja viena kitą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais klausimais.

ENER.22 straipsnis. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad teikiant paramą atsinaujinančių išteklių elektros energijai būtų palengvintas elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių integravimas į elektros energijos rinką.

2.Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasė remiami kaip atsinaujinančioji energija tik tuo atveju, jei jie atitinka griežtus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, kurių laikymasis turi būti tikrinamas.

3.Kiekviena Šalis aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems būtų galima pritaikyti paramos schemas. Tokiose techninėse specifikacijose atsižvelgiama į bendradarbiavimą, vykdomą pagal ENER.25 straipsnį [Bendradarbiavimas standartų srityje], TBT.4 straipsnį [Techniniai reglamentai] ir TBT.5 straipsnį [Standartai].

ENER.23 straipsnis. Bendradarbiavimas plėtojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją

1.Šalys bendradarbiauja energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių jūroje vystymo srityje dalydamosi geriausia praktika ir, kai tinkama, sudarydamos palankesnes sąlygas konkrečių projektų plėtojimui.

2.Remdamosi Šiaurės jūrų šalių bendradarbiavimu energetikos srityje, Šalys sudaro sąlygas sukurti specialų Europos Komisijos, valstybių narių ministerijų ir valdžios institucijų, Jungtinės Karalystės ministerijų ir valdžios institucijų, perdavimo sistemos operatorių, jūros energetikos pramonės ir platesnio masto suinteresuotųjų subjektų techninių diskusijų forumą, susijusį su tinklo jūroje plėtra ir dideliu atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialu Šiaurės jūros regione. Tas bendradarbiavimas apima bent šias sritis:

(a)mišrius ir bendrus projektus;

(b)jūrų erdvės planavimą;

(c)paramos sistemą ir finansus;

(d)geriausią patirtį, susijusią su elektros energijos tinklo planavimu atitinkamai sausumoje ir jūroje;

(e)dalijimąsi informacija apie naujas technologijas; ir

(f)keitimąsi geriausia patirtimi, susijusia su atitinkamomis taisyklėmis, reglamentais ir techniniais standartais.

ENER.24 straipsnis. Rizika jūroje ir sauga

1.Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, siekdamos išlaikyti aukštą saugos ir aplinkos apsaugos lygį vykdant visas naftos ir dujų operacijas jūroje.

2.Šalys imasi atitinkamų didelių avarijų, susijusių su naftos ir dujų gavybos veikla jūroje, prevencijos ir tokių avarijų padarinių ribojimo priemonių.

3.Šalys skatina savo valdžios institucijas, atsakingas už jūroje vykdomų naftos ir dujų gavybos veiklos saugą ir aplinkos apsaugą, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir aplinkos apsaugos reglamentavimas yra atsiejamas nuo visų funkcijų, susijusių su jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų licencijavimu.

ENER.25 straipsnis. Bendradarbiavimas standartų srityje

Vadovaudamosi TBT.5 straipsniu [Standartai] ir TBT.11 straipsniu [Bendradarbiavimas], Šalys skatina atitinkamose jų teritorijose esančių reguliavimo ir standartizacijos institucijų bendradarbiavimą, kad taptų lengviau plėtoti tarptautinius energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos standartus ir taip būtų prisidėta prie tvariosios energetikos ir klimato politikos.

ENER.26 straipsnis. Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos

Šalys skatina mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityse.

4 skyrius. Energetikos prekės ir žaliavos

ENER.27 straipsnis. Eksporto kainodara

Tokiomis priemonėmis kaip licencijos ar minimalių kainų reikalavimai Šalis nenustato didesnės energetikos prekių ar žaliavų eksporto į kitą Šalį kainos nei tokių vidaus rinkai skirtų energetikos prekių ar žaliavų kaina.

ENER.28 straipsnis. Reguliuojama kainodara

Jei Šalis nusprendžia reguliuoti elektros energijos ar gamtinių dujų vidaus tiekimo vartotojams kainą, ji gali tai daryti tik siekdama viešosios politikos tikslo ir tik nustatydama aiškiai apibrėžtą, skaidrią, nediskriminacinę ir proporcingą reguliuojamą kainą.

ENER.29 straipsnis. Leidimas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius ir gaminti elektros energiją

1.Jei Šalis reikalauja leidimo žvalgyti ar išgauti angliavandenilius ar gaminti elektros energiją, ji tokius leidimus išduoda vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, parengtais ir paskelbtais iki paraiškų teikimo laikotarpio pradžios pagal bendrąsias sąlygas ir procedūras, nustatytas II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] 5 skyriaus [Reglamentavimo sistema] 1 skirsnyje [Vidaus reglamentavimas].

2.Nepriklausomai nuo šio straipsnio 1 dalies ir ENER.3 straipsnio [Ryšys su kitomis antraštinėmis dalimis], kiekviena Šalis gali išduoti leidimus, susijusius su angliavandenilių žvalgymu arba gavyba, nesilaikydama sąlygų ir procedūrų, susijusių su SERVIN.5.8 straipsnyje [Skelbimas ir turima informacija] išdėstytu skelbimu, remdamasi tinkamai pagrįstomis išimtimis, kaip numatyta taikomuose teisės aktuose.

3.Finansiniai įnašai arba įnašai natūra, kurių reikalaujama iš leidimą gavusių subjektų, neturi daryti poveikio tokių subjektų valdymui ir jų sprendimų priėmimo procesui.

4.Kiekviena Šalis nustato, kad leidimo prašytojas turi teisę bet kokį sprendimą dėl leidimo apskųsti institucijai, kuri yra aukštesnė už tą sprendimą priėmusią instituciją arba nuo jos nepriklausoma, arba prašyti, kad tokia aukštesnė ar nepriklausoma institucija peržiūrėtų tą sprendimą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašytojui būtų nurodytos administracinio sprendimo priežastys, kad prireikus jis galėtų pasinaudoti apskundimo arba peržiūros procedūromis. Skundui ar peržiūrai taikomos taisyklės skelbiamos viešai.

ENER.30 straipsnis. Energetikos įrangos ir infrastruktūros sauga ir vientisumas

Ši antraštinė dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai priimti laikinas priemones, būtinas energetikos įrangos ar infrastruktūros saugai ir vientisumui apsaugoti, jei tos priemonės nėra taikomos taip, kad jos užslėptai apribotų Šalių tarpusavio prekybą ar investicijas.

5 skyrius. Baigiamosios nuostatos

ENER.31 straipsnis. Veiksmingas įgyvendinimas ir pakeitimai

1.    Partnerystės taryba gali iš dalies keisti ENER-1 priedą ir ENER-3 priedą. Partnerystės taryba gali atnaujinti ENER-2 priedą taip, kaip būtina, kad tas priedas būtų įgyvendinamas.

2.    Specialusis energetikos komitetas gali iš dalies keisti ENER-4 priedą. 

3.    Specialusis energetikos komitetas prireikus teikia rekomendacijas, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios antraštinės dalies skyrių, už kuriuos jis yra atsakingas, įgyvendinimas.

ENER.32 straipsnis. Dialogas

Šalys užmezga nuolatinį dialogą, kad palengvintų šios antraštinės dalies tikslų įgyvendinimą.

ENER.33 straipsnis. Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

1.           Ši antraštinė dalis nustoja galioti 2026 m. birželio 30 d.  

2.           Neatsižvelgiant į 1 dalį, nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad ši antraštinė dalis bus taikoma iki 2027 m. kovo 31 d. Nuo 2027 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., taip pat bet kuriuo vėlesnių metų laiku Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad ši antraštinė dalis bus taikoma iki kitų metų kovo 31 d.

3.           Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio FISH.17 straipsniui [Nutraukimas], FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas] ir OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas].

IX antraštinė dalis. Skaidrumas

TRNSY.1 straipsnis. Tikslas

1.    Pripažindamos poveikį, kurį Šalių atitinkama reglamentavimo aplinka gali turėti jų tarpusavio prekybai ir investicijoms, Šalys siekia ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sukurti nuspėjamą reglamentavimo aplinką ir nustatyti veiksmingas procedūras.

2.    Šalys patvirtina savo įsipareigojimus dėl skaidrumo pagal PPO steigimo sutartį ir tuos įsipareigojimus įtvirtina šioje antraštinėje dalyje išdėstytose nuostatose.

TRNSY.2 straipsnis. Termino apibrėžtis

Šioje antraštinėje dalyje terminas „administracinis sprendimas“ reiškia teisinę galią turintį sprendimą arba veiksmą, kuris konkrečiu atveju taikomas konkrečiam asmeniui, prekei arba paslaugai, ir apima sprendimo nepriėmimo arba tokio veiksmo neatlikimo atvejus, nors tai reikalaujama pagal Šalies teisę.

TRNSY.3 straipsnis. Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma I–VIII antraštinėms dalims, X–XII antraštinėms dalims ir šeštam podaliui [Kitos nuostatos]. 

TRNSY.4 straipsnis. Paskelbimas

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos įstatymai ir kiti teisės aktai, procedūros ir visuotinio taikymo administraciniai sprendimai būtų nedelsiant skelbiami oficialiai nustatytomis sklaidos priemonėmis ir, kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis arba kitaip paviešinti, kad su jais susipažinti galėtų bet kuris asmuo.

2.    Kiek įmanoma, kiekviena Šalis paaiškina 1 dalyje nurodytų priemonių tikslą ir motyvus.

3.    Kiekviena Šalis numato pagrįstą terminą nuo jos įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo iki įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl skubos priežasčių.

TRNSY.5 straipsnis. Užklausos

1.    Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tinkamus ir proporcingus mechanizmus, skirtus atsakymams į bet kurio asmens užklausas dėl bet kurio įstatymo ar kito teisės akto pateikti.

2.    Kiekviena Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsakymą į kitos Šalies užklausas dėl bet kurio galiojančio ar planuojamo priimti įstatymo ar kito teisės akto, išskyrus atvejus, kai pagal kurią nors kitą šio Susitarimo nuostatą yra nustatytas specialus mechanizmas.

TRNSY.6 straipsnis. Visuotinio taikymo priemonių administravimas

1.    Kiekviena Šalis užtikrina objektyvų, nešališką ir deramą jos įstatymų ir kitų teisės aktų, procedūrų ir visuotinio taikymo administracinių sprendimų administravimą.

2.    Tais atvejais, kai su kita Šalimi susijusių asmenų, prekių arba paslaugų atžvilgiu pradėta administracinė procedūra dėl įstatymų arba kitų teisės aktų taikymo, kiekviena Šalis:

(a)stengiasi asmenims, kuriems administracinė procedūra daro tiesioginį poveikį, pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus pateikti pagrįstą pranešimą, kuriame aprašomas procedūros pobūdis, nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis inicijuojama procedūra, ir pateikiamas bendras visų ginčytinų klausimų aprašymas; ir

(b)prieš priimdama bet kokį galutinį administracinį sprendimą, suteikia tiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų, kuriais grindžiama jų pozicija, jei tai įmanoma atsižvelgiant į laiką, procedūros pobūdį ir viešąjį interesą.

TRNSY.7 straipsnis. Peržiūra ir apskundimas

1.    Siekdama, kad administraciniai sprendimai būtų greitai peržiūrimi ir, jei pagrįsta, ištaisomi, kiekviena Šalis įsteigia bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administracinius teismus ir nustato teismines, arbitražo arba administracines procedūras arba užtikrina, kad jie veiktų toliau. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teismai apskundimo arba peržiūros procedūras taikytų nediskriminuodami ir nešališkai. Tie teismai turi būti nešališki ir nepriklausomi nuo institucijos, kuriai pavestas administracinis vykdymo užtikrinimas.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos procedūros šalims būtų suteikta pagrįsta galimybė pagrįsti arba apginti atitinkamą savo poziciją.

3.    Kiekviena Šalis pagal savo teisę užtikrina, kad per 1 dalyje nurodytą procedūrą priimti sprendimai būtų pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir pareiškimais arba atitinkamais atvejais kompetentingos administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.

4.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis jos teisėje įtvirtintų nuostatų dėl apskundimo arba tolesnės peržiūros, 3 dalyje nurodytą sprendimą įgyvendintų institucija, kuriai pavestas administracinis vykdymo užtikrinimas.

TRNSY.8 straipsnis. Santykis su kitomis antraštinėmis dalimis

Šioje antraštinėje dalyje išdėstytos nuostatos papildo tose šios dalies antraštinėse dalyse, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, išdėstytas konkrečias skaidrumo taisykles.

X antraštinė dalis. Gera reglamentavimo praktika ir bendradarbiavimas reglamentavimo srityje 

GRP.1 straipsnis. Bendrieji principai

1.    Kiekviena Šalis savarankiškai nustato savo geros reglamentavimo praktikos metodus pagal šį Susitarimą taip, kad tai neprieštarautų jos pačios teisinei sistemai, praktikai, procedūroms ir pagrindiniams principams 49 , kuriais grindžiama jos reglamentavimo sistema.

2.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nereiškia reikalavimo, kad Šalis:

(a)nukryptų nuo savo reglamentavimo priemonių rengimo ir priėmimo vidaus procedūrų;

(b)imtųsi veiksmų, kuriais būtų kenkiama arba trukdoma laiku priimti reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama jos viešosios politikos tikslų, arba

(c)pasiektų kokį nors konkretų reglamentavimo srities rezultatą.

3.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nedaro poveikio Šalies teisei apibrėžti ar reglamentuoti savo apsaugos lygius, siekiant viešosios politikos tikslų arba juos remiant tokiose srityse kaip:

(a)visuomenės sveikata;

(b)žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybė ir sveikata ir gyvūnų gerovė;

(c)darbuotojų sauga ir sveikata;

(d)darbo sąlygos;

(e)aplinka, įskaitant klimato kaitą;

(f) vartotojų apsauga;

(g)socialinė apsauga ir socialinis draudimas;

(h)duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas;

(i)kultūrų įvairovė;

(j)finansinės sistemos vientisumas bei stabilumas ir investuotojų apsauga;

(k)energetinis saugumas ir

(l)kova su pinigų plovimu.

Didesnio aiškumo sumetimais, taikant visų pirma pirmos dalies c ir d punktus, toliau taikomi skirtingi Šalies teisėje arba nacionalinėje praktikoje nustatyti darbo santykių, be kita ko, socialinių partnerių vaidmens ir autonomiškumo, modeliai, įskaitant kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių vykdymo užtikrinimo srities teisės aktus ir praktiką.

4.    Reglamentavimo priemonės neturi būti užslėpta prekybos kliūtis.

GRP.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)reglamentavimo institucija:

(I)Sąjungoje ‒ Europos Komisija ir

(II)Jungtinėje Karalystėje ‒ Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybė ir Jungtinės Karalystės decentralizuotosios administracijos;

b)    reglamentavimo priemonės:

(I)Sąjungoje –

A)    reglamentai ir direktyvos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje, ir

B)    įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, kaip nustatyta atitinkamai SESV 290 ir 291 straipsniuose, ir

(II)Jungtinėje Karalystėje –

A)    pirminės teisės aktai ir

B)    antrinės teisės aktai.

GRP.3 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Ši antraštinė dalis taikoma kiekvienos Šalies reglamentavimo institucijos atitinkamai pasiūlytoms ar priimtoms reglamentavimo priemonėms bet kuriuo klausimu, patenkančiu į I‒IX antraštinių dalių, XI antraštinės dalies, XII antraštinės dalies ir šešto podalio [Kitos nuostatos]] taikymo sritį.

2.    GRP.12 straipsnis [Bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmai] ir GRP.13 straipsnis [Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams] taip pat taikomi kitoms Šalies reglamentavimo institucijos pasiūlytoms arba priimtoms visuotinio taikymo priemonėms bet kuriuo klausimu, patenkančiu į 1 dalyje nurodytų antraštinių dalių taikymo sritį, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje, pavyzdžiui, gairėms, politikos dokumentams arba rekomendacijoms.

3.    Ši antraštinė dalis netaikoma valstybių narių reglamentavimo institucijoms ir reglamentavimo priemonėms, praktikai arba metodams.

4.    Bet kuri konkreti 1 dalyje nurodytų antraštinių dalių nuostata yra viršesnė už šios antraštinės dalies nuostatas tiek, kiek tai reikalinga tai konkrečiai nuostatai taikyti.

GRP.4 straipsnis. Vidaus koordinavimas

Kiekviena Šalis įdiegia su savo reglamentavimo institucijos rengiamomis reglamentavimo priemonėmis susijusias vidaus koordinavimo arba peržiūros procesus ar mechanizmus. Taikant tokius procesus ar mechanizmus turėtų būti siekiama, inter alia:

(a)skatinti laikytis geros reglamentavimo praktikos, įskaitant nurodytą šioje antraštinėje dalyje;

(b)nustatyti Šalių reglamentavimo priemonių nereikalingo dubliavimosi ir reikalavimų nenuoseklumo atvejus ir jų išvengti;

(c)užtikrinti Šalių tarptautinių prekybos ir investicijų srities įsipareigojimų laikymąsi ir

(d)skatinti pagal atitinkamas savo taisykles ir procedūras įvertinti rengiamų reglamentavimo priemonių poveikį, be kita ko, poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms 50 .

GRP.5 straipsnis. Procesų ir mechanizmų aprašymas

Kiekviena Šalis viešai paskelbia procesų ir mechanizmų, kuriuos taikydama jos reglamentavimo institucija rengia, vertina arba peržiūri reglamentavimo priemones, aprašymus. Tuose aprašymuose nurodomos atitinkamos taisyklės, gairės arba procedūros, be kita ko, susijusios su galimybe visuomenei teikti pastabas.

GRP.6 straipsnis. Išankstinė informacija apie planuojamas reglamentavimo priemones

1.    Kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, bent vieną kartą per metus viešai paskelbia planuojamų svarbiausių 51 reglamentavimo priemonių, kurias jos reglamentavimo institucija pagrįstai tikisi pasiūlyti arba priimti per vienus metus, sąrašą. Kiekvienos Šalies reglamentavimo institucija gali nustatyti, kas jos įsipareigojimų pagal šią antraštinę dalį tikslais laikoma svarbiausia reglamentavimo priemone.

2.    Kiek tai susiję su kiekviena svarbiausia reglamentavimo priemone, įtraukta į 1 dalyje nurodytą sąrašą, kiekviena Šalis taip pat turėtų kuo anksčiau viešai paskelbti:

(a)trumpą jos taikymo srities ir tikslų aprašymą ir

(b)jei įmanoma, numatomą jos priėmimo laiką, įskaitant bet kokią viešų konsultacijų galimybę.

GRP.7 straipsnis. Viešos konsultacijos

1.    Kiekviena Šalis, laikydamasi atitinkamų savo taisyklių ir procedūrų, užtikrina, kad, rengdama svarbiausią reglamentavimo priemonę, jos reglamentavimo institucija:

(a)paskelbtų reglamentavimo priemonės projektą arba konsultacijų dokumentus, kuriuose pateikiama pakankamai informacijos apie tą rengiamą reglamentavimo priemonę, kad bet kuris asmuo galėtų įvertinti, ar ji galėtų smarkiai paveikti jo interesus ir kokį poveikį ji galėtų jiems kelti;

(b)nediskriminacinėmis sąlygomis suteiktų bet kuriam asmeniui pagrįstą galimybę pateikti pastabų ir

(c)apsvarstytų gautas pastabas.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija atitinkamas reglamentavimo priemones arba 1 dalies a punkte nurodytos rūšies dokumentus skelbtų ir su viešomis konsultacijomis susijusias pastabas gautų naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, ir siekia toliau teikti internetines paslaugas, kuriomis visuomenė gali naudotis nemokamai.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija, laikydamasi atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, viešai paskelbtų šiame straipsnyje nurodytų viešų konsultacijų rezultatų santrauką.

GRP.8 straipsnis. Poveikio vertinimas

1.    Kiekviena Šalis patvirtina savo ketinimą užtikrinti, kad jos reglamentavimo institucija, laikydamasi atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, atliktų visų savo rengiamų svarbiausių reglamentavimo priemonių poveikio vertinimą. Tokiose taisyklėse ir procedūrose gali būti numatyta išimčių.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija būtų įdiegusi procesus ir mechanizmus, kurie, atliekant poveikio vertinimą, jai padėtų tinkamiau atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius:

(a)reglamentavimo priemonės poreikį, įskaitant problemos, kurią ketinama spręsti ta priemone, pobūdį ir svarbą;

(b)bet kokius įmanomus ir tinkamus reglamentavimo ar su reglamentavimu nesusijusius būdus pasiekti Šalies viešosios politikos tikslus, įskaitant galimybę nereglamentuoti;

(c)kiek įmanoma ir svarbu – galimą socialinį, ekonominį ir su aplinka susijusį tų būdų poveikį, įskaitant poveikį tarptautinei prekybai ir investicijoms ir, laikantis atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, ‒ poveikį mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir

(d)atitinkamais atvejais tai, kaip svarstomi būdai yra susiję su atitinkamais tarptautiniais standartais, įskaitant galimų nukrypimų priežastis.

3.    Kiek tai susiję su reglamentavimo institucijos atlikto reglamentavimo priemonės poveikio vertinimu, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija parengtų galutinę ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstomi veiksniai, į kuriuos ji atsižvelgė atlikdama vertinimą, ir atitinkamos jos išvados. Kiek įmanoma, kiekviena Šalis tokias ataskaitas paskelbia viešai ne vėliau kaip tada, kai viešai paskelbiamas pasiūlymas dėl GRP.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] b punkto i papunkčio A papunktyje arba b punkto ii papunkčio A) papunktyje nurodytos reglamentavimo priemonės arba GRP.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] b punkto i papunkčio B) papunktyje arba b punkto ii papunkčio B) papunktyje nurodytos reglamentavimo priemonės.

GRP.9 straipsnis. Retrospektyvinis vertinimas

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija būtų įdiegusi procesus ar mechanizmus, skirtus galiojančių reglamentavimo priemonių periodiniam retrospektyviniam vertinimui atitinkamais atvejais atlikti.

2.    Atlikdama periodinį retrospektyvinį vertinimą, kiekviena Šalis stengiasi įvertinti, ar esama galimybių veiksmingiau pasiekti jos viešosios politikos tikslus ir sumažinti nereikalingą reglamentavimo naštą, be kita ko, tenkančią mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija viešai paskelbtų tokių retrospektyvinių vertinimų rezultatus ir bet kokius planus atlikti tokius vertinimus.

GRP.10 straipsnis. Reglamentavimo priemonių registras

Kiekviena Šalis užtikrina, kad galiojančios reglamentavimo priemonės būtų skelbiamos tam skirtame reglamentavimo priemonių identifikavimo registre, kuris būtų nemokamai prieinamas viešai. Registre turėtų būti galima atlikti reglamentavimo priemonių paiešką pagal teksto fragmentus arba žodžius. Kiekviena Šalis reguliariai atnaujina savo registrą.

GRP.11 straipsnis. Keitimasis informacija apie gerą reglamentavimo praktiką

Šalys siekia keistis informacija apie savo gerą reglamentavimo praktiką, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje, įskaitant Specialiajame prekybos komitete bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams.

GRP.12 straipsnis. Bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmai

1.    Šalys gali imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų savanoriškai, nedarydamos poveikio savo pačių sprendimų priėmimo autonomiškumui bei atitinkamai savo teisinei tvarkai. Šalis gali atsisakyti imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų arba gali juos nutraukti. Atsisakanti imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų arba juos nutraukianti Šalis turėtų savo sprendimo priežastis paaiškinti kitai Šaliai.

2.    Kiekviena Šalis gali pasiūlyti kitai Šaliai imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų. Ji pateikia savo pasiūlymą per kontaktinį punktą, paskirtą pagal GRP.14 straipsnį [Kontaktiniai punktai]. Kita Šalis per tinkamą laiką apsvarsto tą pasiūlymą ir praneša jį pateikusiai Šaliai apie tai, ar, jos nuomone, siūlomas veiksmas yra tinkamas bendradarbiavimui reglamentavimo srityje.

3.    Siekdama nustatyti, kokie veiksmai yra tinkami bendradarbiavimui reglamentavimo srityje, kiekviena Šalis apsvarsto:

(a)GRP.6 straipsnio [Išankstinė informacija apie planuojamas reglamentavimo priemones] 1 dalyje nurodytą sąrašą ir

(b)pagrįstus ir kartu su atitinkama informacija Šalies subjektų pateiktus pasiūlymus dėl bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų.

4.    Šalims nusprendus imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmo, atitinkamais atvejais kiekvienos Šalies reglamentavimo institucija:

(a)informuoja kitos Šalies reglamentavimo instituciją apie naujų reglamentavimo priemonių ir GRP.3 straipsnio [Taikymo sritis] 2 dalyje nurodytų kitų visuotinio taikymo priemonių, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje veiksmui, rengimą arba esamų priemonių peržiūrą;

(b)gavusi prašymą, pateikia informaciją ir aptaria reglamentavimo priemones ir GRP.3 straipsnio [Taikymo sritis] 2 dalyje nurodytas kitas visuotinio taikymo priemones, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje veiksmui, ir

(c)rengdama naujas reglamentavimo priemones arba GRP.3 straipsnio [Taikymo sritis] 2 dalyje nurodytas kitas visuotinio taikymo priemones arba atlikdama esamų priemonių peržiūrą, kiek įmanoma, apsvarsto bet kurį reglamentavimo metodą, kurį kita Šalis taiko tam pačiam ar susijusiam dalykui.

GRP.13 straipsnis. Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams

1.    Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams vykdo šias funkcijas:

(a)stiprina ir skatina Šalių gerą reglamentavimo praktiką ir bendradarbiavimą reglamentavimo srityje;

(b)keičiasi nuomonėmis apie bendradarbiavimo veiksmus, kurie pasiūlyti arba kurių imtasi pagal GRP.12 straipsnį [Bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmai];

(c)skatina bendradarbiauti reglamentavimo srityje ir koordinuoti šios srities veiklą tarptautiniuose forumuose, be kita ko, atitinkamais atvejais periodiškai dvišaliu pagrindu keičiantis informacija apie atitinkamą vykdomą ar planuojamą veiklą.

2.    Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams gali kviesti suinteresuotuosius asmenis dalyvauti jo posėdžiuose.

GRP.14 straipsnis. Kontaktiniai punktai

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas Šalims keistis informacija, kiekviena Šalis per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos paskiria kontaktinį punktą.

GRP.15 straipsnis. Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas

Ginčams dėl šios antraštinės dalies aiškinimo ir taikymo netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas].

XI antraštinė dalis. Vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis

Pirmas skyrius. Bendrosios nuostatos

1.1 straipsnis. Principai ir tikslai

1.Šalys pripažįsta, kad šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis vykdomai Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai ir investicijoms reikia nustatyti tokias sąlygas, kuriomis būtų garantuojamos vienodos atviros ir sąžiningos Šalių tarpusavio konkurencijos sąlygos ir būtų užtikrinta, kad prekyba ir investavimas vyktų darniam vystymuisi palankiu būdu.

2.Šalys pripažįsta, kad darnus vystymasis apima ekonominę plėtrą, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą, o kiekvienas iš šių trijų elementų yra priklausomas vienas nuo kito ir papildo vienas kitą, ir patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos ir investicijų plėtrą tokiu būdu, kuriuo padedama siekti darnaus vystymosi tikslo.

3.Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo siekį iki 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą.

4.Šalys patvirtina bendrą sutarimą, kad jų ekonominiai santykiai gali duoti jas abi tenkinančios naudos tik jei su vienodomis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis susiję įsipareigojimai yra ilgalaikiai ir užkerta kelią prekybos arba investicijų iškraipymui ir padeda siekti darnaus vystymosi. Tačiau Šalys pripažįsta, kad šios antraštinės dalies tikslas nėra suderinti jų standartus. Šalys yra pasiryžusios išlaikyti ir gerinti atitinkamus savo aukšto lygio standartus į šios antraštinės dalies taikymo sritį patenkančiose srityse.

1.2 straipsnis. Teisė reglamentuoti, atsargumo principas 52 ir mokslinė ir techninė informacija

1.Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, nustatyti tokį apsaugos lygį, koks, jos nuomone, yra tinkamas, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos iš Šalių tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šią antraštinę dalį.

2.Šalys pripažįsta, kad, vadovaujantis atsargumo principu, tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog kilo potencialus pavojingos arba nepataisomos žalos aplinkai arba žmonių sveikatai pavojus, faktu, kad moksliniai įrodymai nėra išsamūs, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią Šaliai priimti tinkamas tokios žalos prevencijos priemones.

3.Rengdama arba įgyvendindama priemones, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo sąlygas ir kurios gali turėti įtakos prekybai ar investicijoms, kiekviena Šalis atsižvelgia į atitinkamą turimą mokslinę ir techninę informaciją, tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

1.3 straipsnis. Ginčų sprendimas

Šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] netaikoma šiam skyriui, išskyrus 1.2 straipsnio [Teisė reglamentuoti, atsargumo principas ir mokslinė ir techninė informacija] 2 dalį. 1.1 straipsnio [Principai ir tikslai] 3 daliai taikomas 9.1 straipsnis [Konsultacijos] ir 9.2 straipsnis [Ekspertų kolegija].

Antras skyrius. Konkurencijos politika

2.1 straipsnis. Principai ir terminų apibrėžtys

1.Šalys pripažįsta, kad jų prekybos ir investicijų santykiams yra svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika gali iškraipyti tinkamą rinkų veikimą ir mažinti prekybos liberalizavimo naudą.

2.Šiame skyriuje terminas „ekonominės veiklos vykdytojas“ reiškia subjektą arba vieną ekonominį subjektą sudarančią subjektų grupę, neatsižvelgiant į jo (jos) teisinę padėtį, vykdantį (-ią) ekonominę veiklą, kuri apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą rinkai.

2.2 straipsnis. Konkurencijos teisė

1.Pripažindama 2.1 straipsnyje [Principai ir terminų apibrėžtys] nustatytus principus, kiekviena Šalis užtikrina, kad toliau galiotų konkurencijos teisė, kuria veiksmingai kovojama su šia antikonkurencine verslo praktika:

a)ekonominės veiklos vykdytojų susitarimais, ekonominės veiklos vykdytojų asociacijų sprendimais ir suderintais veiksmais, kurių tikslas arba padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas;

b)vieno ar kelių ekonominės veiklos vykdytojų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir

c)Jungtinės Karalystės atveju ‒ ekonominės veiklos vykdytojų susijungimo arba įsigijimo atvejais, o Sąjungos atveju ‒ jų koncentracijomis, kurios gali daryti didelį antikonkurencinį poveikį.

2.1 dalyje nurodyta konkurencijos teisė taikoma visiems ekonominės veiklos vykdytojams, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės ar nuosavybės statuso.

3.Siekdama teisėtų viešosios politikos tikslų, kiekviena Šalis gali numatyti savo konkurencijos teisės išimtis su sąlyga, kad tos išimtys yra skaidrios ir proporcingos tiems tikslams.

2.3 straipsnis. Vykdymo užtikrinimas

1.Kiekviena Šalis imasi tinkamų priemonių savo konkurencijos politikos vykdymui užtikrinti savo teritorijoje.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad toliau veiktų veiklos požiūriu nepriklausoma institucija ar institucijos, kompetentinga (-os) veiksmingo jos konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje.

3.Kiekviena Šalis taiko savo konkurencijos teisę skaidriai ir nediskriminuodama, laikydamasi proceso sąžiningumo principų, įskaitant atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų teisę į gynybą, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės ar nuosavybės statuso.

2.4 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.Tam, kad pasiektų šio skyriaus tikslus ir padidintų atitinkamos savo konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, Šalys pripažįsta atitinkamų jų konkurencijos institucijų bendradarbiavimo svarbą, kiek tai susiję su konkurencijos politikos raida ir vykdymo užtikrinimo veiksmais.

2.1 dalies taikymo tikslais Europos Komisija arba valstybių narių konkurencijos institucijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija ar institucijos, kai įmanoma ir tinkama, stengiasi bendradarbiauti ir koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo srities veiklą, susijusią su tokiais pačiais arba susijusiais veiksmais arba sandoriais.

3.Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas 1 ir 2 dalyse nurodytam bendradarbiavimui ir veiklos koordinavimui, Europos Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija ar institucijos gali keistis informacija tiek, kiek tai leidžiama pagal kiekvienos iš Šalių teisę.

4.Siekdamos įgyvendinti šio straipsnio tikslus, Šalys gali sudaryti atskirą susitarimą dėl Europos Komisijos, valstybių narių konkurencijos institucijų ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucijos ar institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, kuriame gali būti nustatytos keitimosi konfidencialia informacija ir jos naudojimo sąlygos.

2.5 straipsnis. Ginčų sprendimas

Šiam skyriui netaikomas ginčų sprendimas pagal šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinę dalį [Ginčų sprendimas].

Trečias skyrius. Subsidijų kontrolė

3.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys 

1.Šiame skyriuje:

a)ekonominės veiklos vykdytojas ‒ subjektas arba vieną ekonominį subjektą sudarančią subjektų grupė, neatsižvelgiant į jo (jos) teisinę padėtį, vykdantis (-i) ekonominę veiklą, kuri apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą rinkai;

b)subsidija ‒ finansinė pagalba, kuri:

i) teikiama iš Šalių išteklių, įskaitant:

A) tiesioginį ar sąlyginį lėšų pervedimą, tokį kaip tiesioginės dotacijos, paskolos arba paskolų garantijos;

B) negautas pajamas, kurios kitu atveju būtų gautos, arba

C) prekių ar paslaugų teikimą arba prekių ar paslaugų pirkimą;

ii) vienam ar keliems ekonominės veiklos vykdytojams suteikia ekonominį pranašumą;

iii) kiek tai susiję su tam tikrų prekių gamyba arba tam tikrų paslaugų teikimu, ja teisiškai ar faktiškai teikiama nauda tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, palyginti su kitais, ir

iv) daro arba galėtų daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms.

2.Taikant 1 dalies b punkto iii papunktį:

(a)mokestinė priemonė nelaikoma tiksline, išskyrus atvejus, kai:

i) tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams sumažinamos mokestinių prievolių, kurios kitu atveju joms būtų taikomos pagal įprastinio apmokestinimo sistemą, apimtis ir

ii) tiems ekonominės veiklos vykdytojams teikiamas pranašumas, palyginti su kitais panašioje padėtyje esančiais ekonominės veiklos vykdytojais, kuriems taikoma įprastinio apmokestinimo sistema; taikant šį punktą, įprastinio apmokestinimo sistema apibrėžiama atsižvelgiant į jos vidinį tikslą, požymius (pavyzdžiui, apmokestinimo bazę, apmokestinamuosius asmenis, apmokestinimo momentą arba mokesčio tarifą) ir instituciją, kuri yra instituciniu, procedūriniu, ekonominiu ir finansiniu požiūriu savarankiška ir yra kompetentinga nustatyti apmokestinimo sistemos aspektų projektus;

(b)nepaisant a punkto, subsidija nelaikoma tiksline, jei ji pagrįsta bendrosios sistemos aspektams būdingais principais. Mokestinių priemonių atveju tokie būdingi principai yra, pavyzdžiui, poreikio kovoti su sukčiavimu ar mokesčių slėpimu, administracinio valdomumo, dvigubo apmokestinimo vengimo, mokesčių neutralumo, pajamų mokesčio progresyvaus pobūdžio ir perskirstomojo poveikio arba poreikio paisyti mokesčių mokėtojų mokumo principai;

(c)nepaisant a punkto, tikslinio pobūdžio rinkliavos nelaikomos tikslinėmis, jei jos savo pobūdžiu yra reikalingos tokiems neekonominiams viešosios politikos tikslams, kaip poreikis apriboti neigiamą tam tikros veiklos ar produktų poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai, pasiekti tiek, kiek tie viešosios politikos tikslai nėra diskriminacinio pobūdžio 53 .

3.2 straipsnis. Taikymo sritis ir išimtys

1.3.4 straipsnis [Principai], 3.5 straipsnis [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos] ir 3.12 straipsnis [Teisių gynimo priemonės] netaikomi subsidijoms, kurios suteiktos siekiant kompensuoti gaivalinių nelaimių arba kitokių neekonominio pobūdžio įvykių padarytai žalai.

2.Nė viena šio skyriaus nuostata neužkerta kelio Šalims teikti galutiniams vartotojams skirtas socialinio pobūdžio subsidijas.

3.Laikinai teikiamos subsidijos, skirtos reaguoti į nacionalinę ar pasaulinę ekonomikos ekstremaliąją padėtį, turi būti tikslinės, proporcingos ir veiksmingos, kad būtų atitaisyta ta ekstremalioji padėtis. Tokioms subsidijoms netaikomas 3.5 straipsnis [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos] ir 3.12 straipsnis [Teisių gynimo priemonės].

4.Šis skyrius netaikomas subsidijoms, kurių bendra vienam ekonominės veiklos vykdytojui suteikta suma per bet kurį trejų mokestinių metų laikotarpį nesiekia 325 000 specialiųjų skolinimosi teisių. Partnerystės taryba gali tą ribą pakoreguoti.

5.Šis skyrius netaikomas subsidijoms, kurioms taikomos Sutarties dėl žemės ūkio IV dalies arba 2 priedo nuostatos, ir subsidijoms, susijusioms su prekyba žuvimi ir žuvies produktais.

6.Šis skyrius netaikomas subsidijoms, susijusioms su audiovizualiniu sektoriumi.

7.Subsidijoms, finansuojamoms iš Šalių viršnacionalinio lygmens išteklių, netaikomas 3.9 straipsnis [Nepriklausoma institucija arba įstaiga ir bendradarbiavimas].

8.Subsidijų oro vežėjams atveju bet kuri šiame skyriuje esanti nuoroda į „poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms“ pakeičiama nuoroda į „poveikį Šalių oro vežėjų konkurencijai teikiant oro susisiekimo paslaugas“, įskaitant tas oro susisiekimo paslaugas, kurioms netaikoma 2 podalio [Aviacija] I antraštinė dalis [Oro susisiekimas].

3.3 straipsnis. Viešojo ekonominio intereso paslaugos

1.Ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems pavestos tam tikros viešojo intereso funkcijos, įskaitant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, teikiamoms subsidijoms 3.4 straipsnis [Principai] taikomas tiek, kiek tame straipsnyje nustatytų principų taikymas nekliudo teisiškai ar faktiškai vykdyti atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams pavestų konkrečių funkcijų. Funkcijos pavedamos iš anksto, laikantis skaidrumo reikalavimų.

2.Šalys užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam pavestos viešojo intereso funkcijos, suteiktos kompensacijos suma neviršytų to, kas būtina visoms ar daliai išlaidų, kurios patirtos vykdant tas funkcijas, padengti, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant tas funkcijas. Šalys užtikrina, kad suteikta kompensacija nebūtų naudojama veiklos, kuri nepatenka į pavestas funkcijas, kryžminiam subsidijavimui. Kompensacijai, kuri neviršija 15 mln. specialiųjų skolinimosi teisių už vieną funkciją, netaikomos 3.7 straipsnyje [Skaidrumas] nustatytos pareigos. Partnerystės taryba gali pakoreguoti šią ribą.

3.Šis skyrius netaikomas tais atvejais, kai bendra vienam ekonominės veiklos vykdytojui, vykdančiam viešojo intereso funkcijas, suteikta kompensacijos suma per bet kurį trejų mokestinių metų laikotarpį neviršija 750 000 specialiųjų skolinimosi teisių. Partnerystės taryba gali pakoreguoti šią ribą.

3.4 straipsnis. Principai

1.Siekdama užtikrinti, kad subsidijos nebūtų teikiamos tais atvejais, kai jos darytų arba galėtų daryti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, kiekviena Šalis nustato veiksmingą subsidijų kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad subsidijos būtų teikiamos vadovaujantis toliau nurodytais principais, ir užtikrina, kad ta kontrolės sistema veiktų toliau:

a)subsidijomis siekiama konkretaus viešosios politikos tikslo atitaisyti nustatytą rinkos nepakankamumą arba spręsti tokias su teisingumu susijusias problemas, kaip socialiniai sunkumai arba paskirstymo problemos (toliau ‒ tikslas);

b)subsidijos yra proporcingos ir neviršija to, kas būtina viešosios politikos tikslui pasiekti;

c)subsidijomis siekiama jų gavėjų ekonominės elgsenos pokyčių, kuriais sudaromos palankios sąlygos pasiekti tikslą, kurio nebūtų galima pasiekti, jei subsidijos nebūtų teikiamos;

d)paprastai subsidijomis neturėtų būti kompensuojamos išlaidos, kurias jų gavėjai būtų finansavę, jei nebūtų gavę subsidijų;

e)subsidijos yra tinkama politikos priemonė viešosios politikos tikslui pasiekti ir to tikslo negalima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis priemonėmis;

f)teigiamas subsidijų indėlis siekiant tikslo nusveria bet kokį neigiamą poveikį, visų pirma neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, kiekviena Šalis atitinkamais atvejais taiko 3.5 straipsnyje [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos] nustatytas sąlygas, jei atitinkamos subsidijos daro arba galėtų daryti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

3.Kiekviena Šalis nustato, kaip jai pagal 1 ir 2 dalis tenkančios pareigos įgyvendinamos taikant jos vidaus teisėje nustatytą subsidijų kontrolės sistemą, su sąlyga, kad kiekviena Šalis užtikrina, jog jai pagal 1 ir 2 dalis tenkančios pareigos būtų įgyvendintos jos teisėje taip, kad individualios subsidijos teisėtumas būtų nustatomas vadovaujantis tais principais.

3.5 straipsnis. Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos

1.3.4 straipsnio [Principai] 2 dalyje nurodytos subsidijų kategorijos ir joms taikytinos sąlygos nurodomos toliau. Prireikus, siekdama užtikrinti ilgalaikį šio straipsnio veikimą, Partnerystės taryba gali atnaujinti šias nuostatas.

Neribota valstybės garantija

2.Draudžiamos ekonominės veiklos vykdytojo skolos arba įsipareigojimų garantijos forma teikiamos subsidijos, kai tų skolų ar įsipareigojimų suma arba tos garantijos trukmė nėra ribojama.

Sanavimas ir restruktūrizavimas

3.Draudžiamos subsidijos sunkumų patiriantiems arba nemokiems ekonominės veiklos vykdytojams, jei jie nėra parengę patikimo restruktūrizavimo plano. Restruktūrizavimo planas turi būti pagrįstas realiomis prielaidomis ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad per pagrįstos trukmės terminą sunkumų patiriantis ar nemokus ekonominės veiklos vykdytojas vėl taptų gyvybingas ilgam laikui. Kol rengiamas restruktūrizavimo planas, ekonominės veiklos vykdytojas gali gauti laikiną likvidumo paramą paskolų arba paskolų garantijų forma. Išskyrus mažąsias ir vidutines įmones, ekonominės veiklos vykdytojas arba jo savininkai, kreditoriai arba nauji investuotojai turi padėti padengti restruktūrizavimo išlaidas, įnešdami lėšų arba turto. Šioje dalyje sunkumų patiriantis arba nemokus ekonominės veiklos vykdytojas yra tas, kuris trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu beveik neabejotinai nutrauktų veiklą, jei negautų subsidijos.

4.Išskyrus išimtines aplinkybes, subsidijos nemokių arba sunkumų patiriančių ekonominės veiklos vykdytojų sanavimui ir restruktūrizavimui leidžiamos tik jei subsidija padedama išvengti socialinių sunkumų arba užkirsti kelią dideliam rinkos nepakankamumui, visų pirma dėl darbo vietų praradimo arba svarbių paslaugų, kurias sudėtinga atkartoti, sutrikdymo, ir taip padedama siekti viešojo intereso tikslo. Išskyrus nenumatytas aplinkybes, kurios atsirado ne dėl subsidijos gavėjo kaltės, subsidijos neturėtų būti teikiamos dažniau kaip vieną kartą per bet kurį penkerių metų laikotarpį.

5.3 ir 4 dalys netaikomos subsidijoms sunkumų patiriantiems ar nemokiems bankams, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms.

Bankai, kredito įstaigos ir draudimo bendrovės

6.Nedarant poveikio SERVIN 5.39 straipsniui [Prudencinė išlyga], subsidijos bankams, kredito įstaigos ir draudimo bendrovėms restruktūrizuoti gali būti teikiamos tik remiantis patikimu restruktūrizavimo planu, kuriuo atkuriamas ilgalaikis gyvybingumas. Jei neįmanoma įtikinamai įrodyti, kad ilgalaikis gyvybingumas bus atkurtas, bet kokia subsidija bankams, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms negali būti didesnė, nei būtina siekiant užtikrinti tvarkingą jų likvidavimą ir pasitraukimą iš rinkos, kartu kuo labiau sumažinant subsidijos sumą ir jos neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

7.Užtikrinama, kad subsidiją suteikusiai institucijai būtų tinkamai atlyginama už restruktūrizavimo subsidiją, o subsidijos gavėjas, jo akcininkai, kreditoriai arba verslo grupė, kuriai jis priklauso, iš nuosavų išteklių skirtų reikšmingą įnašą restruktūrizavimo ar likvidavimo išlaidoms padengti. Subsidijos likvidumui palaikyti turi būti laikinos, negali būti naudojamos nuostoliams absorbuoti ir negali tapti kapitalo parama. Už suteiktas subsidijas likvidumui palaikyti subsidiją suteikusiai institucijai mokamas tinkamas atlygis.

Eksporto subsidijos

8.Draudžiamos subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga arba viena iš sąlygų yra teisinis arba faktinis priklausomumas 54 nuo eksporto rodiklių, susijusių su prekėmis arba paslaugomis, išskyrus subsidijas, susijusias su:

(a)trumpalaikiu kredito draudimu nuo neparduotinos rizikos arba

(b)eksporto kreditais ir eksporto kredito garantijos arba draudimo programomis, kurios yra leidžiamos pagal SKP sutartį kartu su visais pritaikymais, kurie reikalingi atsižvelgiant į kontekstą.

9.8 dalies a punkte terminas „parduotina rizika“ reiškia komercinę ir politinę rizika, kurios ilgiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai ir kurią patiria valstybiniai ir nevalstybiniai pirkėjai parduotinos rizikos šalyse 55 . Gali būti laikoma, kad šalis yra laikinai išbraukta iš parduotinos rizikos šalių grupės sąrašo, jei privatūs rinkos pajėgumai yra nepakankami dėl:

(a)didelio privataus kredito draudimo pajėgumų sumažėjimo;

(b)didelio valstybinio sektoriaus reitingų pablogėjimo arba

(c)didelio įmonių sektoriaus veiklos rezultatų pablogėjimo.

10.Toks laikinas išbraukimas iš parduotinos rizikos šalių sąrašo Šaliai įsigalioja remiantis tos Šalies sprendimu, priimtu vadovaujantis 9 dalyje nurodytais kriterijais, ir tik tuo atveju, jei ji priima tokį sprendimą. Laikoma, kad to sprendimo paskelbimas yra pranešimas kitai Šaliai apie tokį laikiną išbraukimą iš sąrašo, kiek tai susiję su pirmąja Šalimi.

11.Jei draudikas, kuriam suteikta subsidija, teikia eksporto kredito draudimą, bet koks draudimas nuo parduotinos rizikos teikiamas komerciniais pagrindais. Tokiu atveju draudikas negali gauti tiesioginės ar netiesioginės naudos iš subsidijos už teikiamą draudimą nuo parduotinos rizikos.

Subsidijos, priklausomos nuo vietos prekių naudojimo

12.Nedarant poveikio SERVIN.2.6 straipsniui [Veiklos rezultatų reikalavimai] ir SERVIN.2.7 straipsniui [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys], draudžiamos subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga arba viena iš sąlygų yra priklausomumas nuo vietos prekių ar paslaugų naudojimo vietoj importuojamų prekių ar paslaugų.

Stambūs tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektai

13.Subsidijos gali būti teikiamos tokiems stambiems tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams, kaip transporto, energetikos, aplinkos, mokslinių tyrimų ir plėtros sričių projektai, taip pat pirmojo diegimo projektams, kuriais siekiama skatinti naujų technologijų (išskyrus gamybą) atsiradimą ir gamybą. Tokių tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektų nauda neturi apsiriboti tik ekonominės veiklos vykdytojams, sektoriui arba dalyvaujančioms valstybėms teikiama nauda, bet turi būti platesnio masto bei reikšmės ir daryti išorinį poveikį, kuris kyla ne vien subsidiją suteikusiai valstybei, atitinkamai sektoriui ir subsidijos gavėjui.

Energetika ir aplinka

14.Šalys pripažįsta saugios, įperkamos ir tvarios energetikos sistemos bei aplinkos tvarumo svarbą, visų pirma kiek tai susiję su kova su klimato kaita, kuri kelia egzistencinę grėsmę žmonijai. Todėl, nedarant poveikio 3.4 straipsniui [Principai], su energetika ir aplinka susijusiomis subsidijomis turi būti siekiama subsidijų gavėjams suteikti paskatų sukurti saugią, įperkamą ir tvarią energetikos sistemą bei tinkamai veikiančią ir konkurencingą energetikos rinką arba didinti aplinkos apsaugos lygį, palyginti su tuo, kuris būtų pasiektas neteikiant subsidijų. Tokios subsidijos negali būti skiriamos tam, kad jų gavėjai būtų atleisti nuo jiems, kaip teršėjams, pagal atitinkamos Šalies teisę tenkančios atsakomybės.

Subsidijos oro vežėjams už skrydžius tam tikrais maršrutais

15.Subsidijos oro vežėjams 56 už skrydžius tam tikrais maršrutais neteikiamos, išskyrus:

(a)su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus pagal 3.3 straipsnį [Viešojo ekonominio intereso paslaugos];

(b)specialius atvejus, kai šiuo finansavimu teikiama nauda plačiajai visuomenei, arba

(c)subsidijas pradedančiosioms įmonėms naujiems maršrutams į regioninius oro uostus atidaryti su sąlyga, kad taip didinamas piliečių judumas ir skatinamas regionų vystymasis.

3.6 straipsnis. Subsidijų naudojimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų subsidijas tik konkrečiam tikslui, kuriam jos suteiktos.

3.7 straipsnis. Skaidrumas

1.Kiek tai susiję su bet kokia Šalies teritorijoje suteikta arba toliau teikiama subsidija, kiekviena Šalis per šešis mėnesius nuo subsidijos suteikimo dienos oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje viešai paskelbia toliau nurodytą informaciją:

(a)subsidijos teisinį pagrindą ir politikos tikslą ar paskirtį;

(b)jei yra, subsidijos gavėjo pavadinimą;

(c)subsidijos suteikimo datą, subsidijos teikimo trukmę ir bet kuriuos kitus su subsidija susijusius terminus ir

(d)subsidijos sumą arba subsidijai biudžete numatytą sumą.

2.Mokestinių priemonių forma teikiamų subsidijų atveju informacija viešai paskelbiama per vienus metus nuo mokesčių deklaracijos pateikimo termino. Mokestinių priemonių forma teikiamoms subsidijoms keliami skaidrumo reikalavimai apima tą pačią informaciją, kaip ir nustatyta 1 dalyje, išskyrus tos dalies d punkte nurodytą reikalaujamą pateikti informaciją, kuri gali būti pateikiama nurodant intervalą.

3.Be 1 dalyje nustatytos pareigos, Šalys paskelbia informaciją apie subsidiją pagal 4 arba 5 dalį.

4.Sąjungos atveju 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis reiškia tai, kad informacija apie bet kurią jos teritorijoje suteiktą arba toliau teikiamą subsidiją, kuria remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali įvertinti atitiktį 3.4 straipsnyje [Principai] nustatytiems principams, per šešias savaites nuo jos suteikimo dienos viešai paskelbiama oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje.

5.Jungtinės Karalystės atveju 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis reiškia, kad Jungtinė Karalystė užtikrina, jog:

(a)jei suinteresuotasis asmuo praneša subsidiją suteikusiai institucijai, kad jis gali kreiptis į teismą dėl i) subsidiją suteikusios institucijos suteiktos subsidijos arba ii) bet kurio reikšmingo subsidiją suteikusios institucijos arba nepriklausomos įstaigos ar institucijos sprendimo peržiūros,

(b)tada per 28 dienas nuo rašytinio prašymo pateikimo dienos subsidiją suteikusi institucija, nepriklausoma įstaiga ar institucija pateikia tam suinteresuotajam asmeniui informaciją, kuria remdamasis suinteresuotasis asmuo gali įvertinti, kaip taikomi 3.4 straipsnyje [Principai] nustatyti principai, taikydama bet kokius proporcingus apribojimus, kuriais siekiama tokio teisėto tikslo, kaip komercinė paslaptis, konfidencialumas arba advokato profesinės paslapties apsauga.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyta informacija suinteresuotajam asmeniui pateikiama tam, kad jis galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar reikšti ieškinį, arba suprasti ir teikiamame ieškinyje tinkamai identifikuoti ginčytinus klausimus.

6.Šiame straipsnyje, 3.10 straipsnyje [Teismai] ir 3.11 straipsnyje [Susigrąžinimas] terminas „suinteresuotasis asmuo“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenų, ekonominės veiklos vykdytoją arba ekonominės veiklos vykdytojų asociaciją, kurio (-ios) interesams gali būti daromas poveikis teikiant subsidiją, visų pirma subsidijos gavėją, su subsidijos gavėju konkuruojančius ekonominės veiklos vykdytojus arba atitinkamas prekybos asociacijas.

7.Šiame straipsnyje nustatytos pareigos nedaro poveikio pagal Šalių atitinkamus teisės aktus dėl informacijos laisvės arba galimybės susipažinti su dokumentais joms tenkančioms pareigoms.

3.8 straipsnis. Konsultacijos subsidijų kontrolės klausimais

1.Jei Šalis mano, kad kita Šalis suteikė subsidiją arba esama aiškių įrodymų, kad kita Šalis ketina suteikti subsidiją, ir ją suteikus yra arba galėtų būti daromas neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, ji gali prašyti kitos Šalies pateikti paaiškinimą, kaip tos subsidijos atveju laikomasi 3.4 straipsnyje [Principai] nustatytų principų.

2.Šalis taip pat gali prašyti pateikti 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 1 dalyje nurodytą informaciją, jei ji dar nebuvo viešai paskelbta 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 1 dalyje nurodytoje oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje arba jei ji nebuvo paskelbta lengvai ir paprastai prieinama forma.

3.Kita Šalis prašomą informaciją pateikia raštu ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei ta Šalis negali pateikti prašomos informacijos, savo atsakyme raštu ji paaiškina, kodėl tokios informacijos negalima pateikti.

4.Jei, gavusi prašomą informaciją, prašančioji Šalis ir toliau laikosi nuomonės, kad kitos Šalies suteikta arba planuojama suteikti subsidija daro arba galėtų daryti neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, ji gali prašyti surengti konsultacijas Specialiajame prekybos komitete vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams. Toks prašymas pateikiamas raštu ir jame prašančioji Šalis paaiškina priežastis, kodėl prašo surengti konsultacijas.

5.Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams visomis išgalėmis stengiasi pasiekti abi Šalis tenkinantį klausimo sprendimą. Jis pirmą posėdį surengia per 30 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas.

6.3 ir 5 dalyse nurodyti terminai konsultacijoms surengti Šalių susitarimu gali būti pratęsti.

3.9 straipsnis. Nepriklausoma institucija arba įstaiga ir bendradarbiavimas

1.Kiekviena Šalis įsteigia veiklos požiūriu nepriklausomą instituciją arba įstaigą, vykdančią atitinkamas funkcijas tos Šalies subsidijų kontrolės srityje, arba užtikrina, kad tokia institucija arba įstaiga veiktų toliau. Ta nepriklausoma institucija arba įstaiga, vykdydama savo funkcijas, naudojasi būtinomis nepriklausomumo garantijomis ir veikia nešališkai.

2.Šalys skatina atitinkamas savo nepriklausomas institucijas arba įstaigas, neviršijant atitinkamose jų teisinėse sistemose nustatytų ribų, tarpusavyje bendradarbiauti bendrų interesų klausimais, kuriais jos vykdo atitinkamas funkcijas, įskaitant straipsnių nuo 3.1 [Terminų apibrėžtys] iki 3.7 [Skaidrumas] taikymą. Šalys arba atitinkamos jų nepriklausomos institucijos arba įstaigos gali susitarti dėl atskiros tų nepriklausomų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo sistemos.

3.10 straipsnis. Teismai

1.Kiekviena Šalis, laikydamasi savo bendrųjų ir konstitucinių įstatymų bei procedūrų, užtikrina, kad jos teismai būtų kompetentingi:

a)    tikrinti subsidiją suteikusios institucijos arba atitinkamais atvejais nepriklausomos institucijos arba įstaigos sprendimų dėl subsidijų atitiktį tos Šalies teisei, kuria įgyvendinamas 3.4 straipsnis [Principai];

b)    peržiūrėti bet kurį kitą atitinkamą nepriklausomos institucijos arba įstaigos sprendimą ir bet kurį neveikimo atvejį;

c)    taikyti veiksmingas su a ir b punktais susijusias teisių gynimo priemones, įskaitant sustabdymą, draudimą arba nurodymą subsidiją suteikusiai institucijai imtis veiksmų, nuostolių atlyginimo priteisimą ir subsidijos susigrąžinimą iš jos gavėjo, jei ir tiek, kiek tas priemones įmanoma taikyti pagal atitinkamus teisės aktus, galiojusius šio Susitarimo įsigaliojimo momentu;

d)    nagrinėti suinteresuotųjų asmenų ieškinius dėl subsidijų, kurios patenka į šio skyriaus taikymo sritį, tais atvejais, kai suinteresuotasis asmuo turi teisę pagal tos Šalies teisę pareikšti ieškinį dėl subsidijos.

2.Prireikus atitinkamo teismo leidimu kiekviena Šalis turi teisę pagal kitos Šalies bendruosius įstatymus ir procedūras įstoti į 1 dalyje nurodytas bylas.

3.Nedarant poveikio pareigai išlaikyti arba prireikus nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3.11 straipsnyje [Susigrąžinimas] nurodytą kompetenciją, teisių gynimo priemones ir teisę imtis intervencinių priemonių, nė viena šio straipsnio nuostata nereiškia reikalavimo, kad kuri nors Šalis nustatytų platesnės apimties teisę pareikšti ieškinį, teisių gynimo priemones ar procedūras arba išplėstų atitinkamų savo valdžios institucijų sprendimų peržiūros apimtį arba pagrindus, palyginti su tais, kurie yra nustatyti pagal jos teisę, galiojusią šio Susitarimo įsigaliojimo momentu.

Nė viena šio straipsnio nuostata nereiškia reikalavimo, kad kuri nors Šalis išplėstų jos teismų vykdomos Jungtinės Karalystės Parlamento aktų, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos aktų arba Europos Sąjungos Tarybos aktų peržiūros apimtį arba pagrindus, palyginti su tais, kurie yra nustatyti pagal jos teisę, galiojusią šio Susitarimo įsigaliojimo momentu 57 .

3.11 straipsnis. Susigrąžinimas

1.Nedarant poveikio kitoms Šalies teisėje egzistuojančioms teisių gynimo priemonėms 58 , kiekviena Šalis nustato veiksmingą subsidijų susigrąžinimo mechanizmą pagal toliau išdėstytas nuostatas.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad tuo atveju, jei 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 6 dalyje apibrėžtas suinteresuotasis asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą teisme pareiškė prieštaravimų dėl sprendimo suteikti subsidiją, galėtų būti nurodyta susigrąžinti subsidiją, jei Šalies teismas konstatuoja esant esminę teisės klaidą dėl to, kad:

(a)priemonę, kuri laikoma subsidija, suteikęs subjektas jos nelaikė subsidija;

(b)subsidiją suteikęs subjektas netaikė 3.4 straipsnyje [Principai] nustatytų principų, kurie įgyvendinami tos Šalies teisėje, arba juos taikė tokiu būdu, kuris nesiekia pagal tos Šalies teisę taikytino peržiūros standarto, arba

(c)nuspręsdamas suteikti tą subsidiją, ją suteikęs subjektas viršijo su 3.4 straipsnyje [Principai] nustatytais principais, kurie įgyvendinami tos Šalies teisėje, susijusius savo įgaliojimus arba jais piktnaudžiavo.

3.Šiame straipsnyje nustatytas terminas nustatomas taip:

(a)Sąjungoje jis prasideda tą dieną, kurią 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta informacija buvo paskelbta oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje, ir trunka ne trumpiau kaip vieną mėnesį;

(b)Jungtinėje Karalystėje:

i) jis prasideda tą dieną, kurią 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija buvo paskelbta oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje;

ii) jis baigiasi praėjus vienam mėnesiui, išskyrus atvejus, kai iki tos dienos suinteresuotasis asmuo 3.7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paprašė pateikti informaciją;

iii) nuo tada, kai suinteresuotasis asmuo gauna 3.7 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą informaciją, kuri yra pakankama toje dalyje nurodytais tikslais, pradedamas skaičiuoti kitas vieno mėnesio terminas, o šiam suėjus nustatytas terminas baigiasi;

iv) iii punkte nurodytos informacijos gavimo diena yra ta, kurią subsidiją suteikusi institucija patvirtina, kad ji pateikė 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 5 dalies b punkte nurodytą informaciją, kuri yra pakankama tais tikslais, nepriklausomai nuo to, ar po tos dienos vyko tolesnis susirašinėjimas arba buvo tikslinama informacija;

v) teisės aktais gali būti nustatyti ilgesni i‒iii nurodyti terminai.

4.Taikant 3 dalies b punktą, kiek tai susiję su sistemomis, toliau nurodytais atvejais nustatytas terminas prasideda ne tada, kai atliekami tolesni mokėjimai, o kai paskelbiama b punkte nurodyta informacija:

(a)subsidija galimai suteikta laikantis sistemos sąlygų;

(b)sistemos sudarytojas viešai paskelbė su sistema susijusią informaciją, kuri turi būti skelbiama pagal 3.7 straipsnio [Skaidrumas] 1 ir 2 dalis, ir

(c)pagal b punktą pateiktą informaciją apie sistemą sudaro informacija apie subsidiją, kuri leistų suinteresuotajam asmeniui nustatyti, ar sistema jam gali daryti poveikį, ir apimtų bent subsidijos tikslą, subsidijos gavėjo kategoriją, tinkamumo finansuoti sąlygas ir subsidijos apskaičiavimo bazę (įskaitant bet kokias reikšmingas sąlygas, susijusias su subsidijos santykiais arba sumomis).

5.Šiame straipsnyje nereikalaujama susigrąžinti subsidijos tais atvejais, kai ji suteikta remiantis Jungtinės Karalystės Parlamento aktu, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos aktu arba Europos Sąjungos Tarybos aktu.

6.Nė viena šio straipsnio nuostata neužkerta kelio Šaliai, be situacijų, kurios numatytos šiame straipsnyje, pagal savo teisę numatyti ir kitų situacijų, kurioms esant susigrąžinimas yra viena iš teisių gynimo priemonių.

7.Šalys pripažįsta, kad susigrąžinimas yra svarbi bet kurios subsidijų kontrolės sistemos teisių gynimo priemonė. Bet kurios Šalies prašymu Šalys Partnerystės taryboje apsvarsto papildomus arba alternatyvius susigrąžinimo mechanizmus ir atitinkamus šio straipsnio pakeitimus. Bet kuri Šalis gali Partnerystės taryboje pasiūlyti padaryti pakeitimų, kuriais būtų sudarytos sąlygos atitinkamiems jų susigrąžinimo mechanizmams taikyti skirtingą tvarką. Šalis turi apsvarstyti kitos Šalies pateiktą pasiūlymą vadovaudamasi geros valios principu ir jam pritarti, jei ji mano, jog pasiūlyme esančiomis nuostatomis nustatomi bent tokie pat veiksmingi susigrąžinimo būdai, kaip ir kitos Šalies esami mechanizmai. Tuomet Partnerystės taryba gali padaryti atitinkamų šio straipsnio pakeitimų 59 .

3.12 straipsnis. Teisių gynimo priemonės

1. Šalis gali įteikti kitai Šaliai rašytinį prašymą pateikti informaciją ir surengti konsultacijas dėl subsidijos, kuri, jos manymu, daro didelį neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms arba kyla didelis pavojus, kad ji tokį poveikį darys. Pašančioji Šalis turėtų tame prašyme nurodyti visą reikšmingą informaciją, kuri padėtų Šalims rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, įskaitant subsidijos aprašymą ir prašančiajai Šaliai susirūpinimą keliančius klausimus dėl subsidijos poveikio prekybai ar investicijoms.

2.Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, prašomoji Šalis įteikia rašytinį atsakymą, kuriame prašančiajai Šaliai pateikia prašomą informaciją, ir Šalys pradeda konsultacijas; jei Šalys nesusitaria kitaip, laikoma, kad konsultacijos baigtos praėjus 60 dienų nuo to prašymo įteikimo dienos. Tokios konsultacijos, visų pirma visa informacija, nurodyta kaip konfidenciali, ir per konsultacijas Šalių išsakytos pozicijos yra konfidencialios ir jokiame tolesniame procese nedaro poveikio nė vienos Šalies teisėms.

3.Ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo 1 dalyje nurodyto prašymo įteikimo dienos prašančioji Šalis gali vienašališkai imtis tinkamų teisių gynimo priemonių, jei esama įrodymų, kad prašomosios Šalies suteikta subsidija daro didelį neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms arba kyla didelis pavojus, kad ji tokį poveikį darys.

4.Ne anksčiau kaip praėjus 45 dienoms nuo 1 dalyje nurodyto prašymo įteikimo dienos prašančioji Šalis gali įspėti prašomąją Šalį apie teisių gynimo priemones, kurių ji ketina imtis pagal 3 dalį. Siekdama sudaryti sąlygas Šalims rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, prašančioji Šalis nurodo visą reikšmingą informaciją, susijusią su priemonėmis, kurių ji ketina imtis. Prašančioji Šalis negali imtis tų teisių gynimo priemonių, jei nuo pranešimo apie tas priemones įteikimo prašomajai Šaliai dienos nėra praėję 15 dienų.

5.Šalies atliekamas vertinimas, ar esama didelio pavojaus, kad bus daromas didelis neigiamas poveikis, turi būti grindžiamas ne vien įtarimais, tikimybėmis arba menkomis galimybėmis, bet faktais. Aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio susidarytų padėtis, kuriai esant subsidija darytų tokį didelį neigiamą poveikį, turi būti aiškiai nuspėjamas.

6.    Šalies atliekamas vertinimas, ar esama subsidijos arba subsidija daromas didelis neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, turi būti grindžiamas ne vien tikimybėmis arba menkomis galimybėmis, bet patikimais įrodymais ir turi būti susijęs su identifikuojamomis prekėmis, paslaugų teikėjais arba kitais ekonominės veiklos vykdytojais, be kita ko, jei reikia, subsidijų schemų atvejais.

7.    Partnerystės taryba gali sudaryti pavyzdinį aplinkybių, kurios prilygtų 1 ir 3 dalyse nurodytam dideliam neigiamam poveikiui Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, sąrašą. Tai nedaro poveikio Šalių teisei imtis teisių gynimo priemonių.

8.Pagal 3 dalį taikomos teisių gynimo priemonės negali viršyti to, kas absoliučiai reikalinga ir proporcinga daromam dideliam neigiamam poveikiui atitaisyti arba dideliam tokio poveikio pavojui pašalinti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą.

9.Per penkias dienas nuo dienos, kurią įsigalioja 3 dalyje nurodytos teisių gynimo priemonės, ir pirmiau nepasikonsultavusi pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos], Šalis, kuriai pateiktas pranešimas, gali, prašančiajai Šaliai įteikdama rašytinį prašymą, pagal INST.14 straipsnio [Arbitražo procedūra] 2 dalį prašyti sudaryti arbitražo teismą, kad šis nuspręstų, ar:

(a)teisių gynimo priemonė, kurios ėmėsi prašančioji Šalis, prieštarauja 3 arba 8 daliai;

(b)po to, kai prašomoji Šalis pateikė prašomą informaciją ir sutiko su tuo, kad būtų rengiamos konsultacijos, prašančioji Šalis nedalyvavo tokiose konsultacijose arba

(c)teisių gynimo priemonės nesiimta arba apie ją nepranešta per atitinkamai 3 arba 4 dalyje nurodytą terminą.

Tas prašymas nesustabdo teisių gynimo priemonių taikymo. Be to, arbitražo teismas negali vertinti, kaip Šalys taiko 3.4 straipsnyje [Principai] ir 3.5 straipsnyje [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos].

10.9 dalyje nurodytu prašymu sudarytas arbitražo teismas procesą veda vadovaudamasis INST.34B straipsniu [Specialios teisių gynimo priemonių ir pusiausvyros atkūrimo procedūros] ir galutinį sprendimą priima per 30 dienų nuo jo sudarymo dienos.

11.Jei priimamas Šaliai atsakovei nepalankus sprendimas, ji ne vėliau kaip per 30 dienų nuo arbitražo teismo sprendimo įteikimo dienos įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad įvykdytų tą sprendimą.

12. Jei 10 dalyje nurodytame procese priimtas Šaliai atsakovei nepalankus sprendimas ir arbitražo teismas konstatuoja, kad teisių gynimo priemonių prieštaravimas 3 arba 8 daliai yra reikšmingas, Šalis ieškovė gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo dienos nustatyti įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymo mastą, kuris neviršytų masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė teisių gynimo priemonių taikymas. Prašyme nurodomas siūlomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymo mastas laikantis INST.34C straipsnyje [Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikant LPFS.3.12 straipsnio [Teisių gynimo priemonės] 12 dalį, FISH.9 straipsnio 5 dalį ir FISH.14 straipsnio 6 dalį] nustatytų principų. Šalis ieškovė gali sustabdyti įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymą tokiu mastu, koks atitinka arbitražo teismo nustatytą įsipareigojimų vykdymo sustabdymo mastą. Toks sustabdymas taikomas ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo.

13.Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai imtis priemonių pagal šį straipsnį, įskaitant atvejus, kai tos priemonės apima įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymą.

14.Vertindama, ar tų pačių produktų importui taikomos arba toliau galiojančios teisių gynimo priemonės yra tokios, kokios yra absoliučiai reikalingos arba proporcingos šio straipsnio taikymo tikslais, Šalis:

a)    atsižvelgia į pagal IV antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] GOODS.17 straipsnio [Prekybos teisių gynimo priemonės] 3 dalį taikomas arba toliau galiojančias kompensacines priemones ir

b)    gali atsižvelgti į pagal IV antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] GOODS.17 straipsnio [Prekybos teisių gynimo priemonės] 3 dalį taikomas arba toliau galiojančias antidempingo priemones.

15.Šalis negali vienu metu taikyti teisių gynimo priemonės pagal šį straipsnį ir pusiausvyros atkūrimo priemonės pagal 9.4 straipsnį [Pusiausvyros atkūrimas] tam, kad atitaisytų tos pačios subsidijos tiesioginį poveikį prekybai ar investicijoms.

16.Jei Šalis, prieš kurią imtasi teisių gynimo priemonių, per šio straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą nepateikia prašymo pagal tą dalį, ta Šalis gali, pirmiau nesikonsultuodama pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos], inicijuoti INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra] nurodytą arbitražo procedūrą, kad šio straipsnio 9 dalyje nustatytais pagrindais ginčytų teisių gynimo priemonę. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais.

17.Procedūrų pagal 9 ir 16 dalis tikslais, vertindamas, ar teisių gynimo priemonė yra absoliučiai reikalinga arba proporcinga, arbitražo teismas tinkamai atsižvelgia į 5 ir 6 dalyje, taip pat 13, 14 ir 15 dalyje nustatytus principus.

3.13 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.Remiantis 2 ir 3 dalimis, šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] taikoma Šalių ginčams dėl šio skyriaus, išskyrus 3.9 straipsnį [Nepriklausoma institucija arba įstaiga ir bendradarbiavimas] ir 3.10 straipsnį [Teismai], aiškinimo ir taikymo.

2.Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti:

(a)dėl individualios subsidijos, įskaitant tai, ar tokia subsidija atitiko 3.4 straipsnio [Principai] 1 dalyje nustatytus principus, išskyrus dėl 3.5 straipsnio 2 dalyje [Neribota valstybės garantija], 3–5 dalyse [Sanavimas ir restruktūrizavimas], 8–11 dalyse [Eksporto subsidijos] ir 12 dalyje [Subsidijos, priklausomos nuo vietos prekių naudojimo] nustatytų sąlygų, ir

(b)ar teisių gynimo priemonė ‒ susigrąžinimas, kaip nurodyta 3.11 straipsnyje [Susigrąžinimas], buvo tinkamai taikyta kiekvienu konkrečiu atveju.

3.Remiantis 3.12 straipsniu [Teisių gynimo priemonės] ir INST.34B straipsniu [Specialios teisių gynimo priemonių ir pusiausvyros atkūrimo procedūros], pirmajam straipsniui taikoma šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas].

Ketvirtas skyrius. Valstybės valdomos įmonės, įmonės, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtosios monopolijos

4.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys: 

(a)Eksporto kreditų susitarimas – atsižvelgiant į EBPO sistemą parengtas Susitarimas dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų arba atsižvelgiant į EBPO ar kitą sistemą parengtas vėlesnis įsipareigojimas, kurį priėmė bent 12 PPO narių steigėjų, kurios 1979 m. sausio 1 d. buvo Eksporto kreditų susitarimo dalyvės;

(b) komercinė veikla – veikla, kurios galutinis rezultatas yra prekės gamyba arba paslaugos teikimas, kad ji būtų parduota atitinkamoje rinkoje įmonės nustatytais kiekiais ir kainomis atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos sąlygas, ir kuri vykdoma siekiant pelno; įmonės, kuri veikia nesiekdama pelno arba tam, kad padengtų savo veiklos sąnaudas, vykdoma veikla nėra veikla, kuri vykdoma siekiant pelno;

(c)komerciniai sumetimai – kaina, kokybė, prieinamumas, perkamumas, transportavimas ir kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos arba kiti veiksniai, į kuriuos paprastai atsižvelgtų pagal rinkos ekonomikos principus atitinkamame verslo arba pramonės sektoriuje veikiančios privačiosios įmonės, priimdamos komercinius sprendimus; 

(d)į taikymo sritį patenkantis subjektas:

(I)paskirtoji monopolija; 

(II)įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, arba 

(III)valstybės valdoma įmonė. 

(e)paskirtoji monopolija – subjektas, įskaitant konsorciumus ar valdžios įstaigas, Šalies teritorijoje esančioje atitinkamoje rinkoje paskirtas vieninteliu prekės tiekėju ar paslaugos teikėju arba jų pirkėju; paskirtosiomis monopolijomis nelaikomi subjektai, kuriems tik suteiktos išimtinės intelektinės nuosavybės teisės; šiame kontekste terminas „paskirti“ reiškia sukurti arba leisti sukurti monopoliją arba išplėsti monopoliją į jos veiklos sritį įtraukiant papildomą prekę arba paslaugą;

(f)įmonė – įmonė, apibrėžta SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] g punkte;

(g)įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos – viešoji arba privačioji įmonė, kuriai Šalis teisiškai arba faktiškai suteikė specialiąsias teises arba privilegijas;

(h)paslauga, teikiama vykdant oficialias valdžios funkcijas – paslauga, teikiama vykdant oficialias valdžios funkcijas, kaip apibrėžta GATS;

(i)specialiosios teisės arba privilegijos ‒ teisės arba privilegijos, kurias suteikdama Šalis pagal kitus kriterijus nei objektyvūs, proporcingi ir nediskriminaciniai kriterijai paskiria įmones, kurioms leidžiama tiekti prekę arba teikti paslaugą, arba apriboja tokių įmonių skaičių iki dviejų arba daugiau ir taip daro esminį poveikį kitos įmonės galimybei iš esmės lygiavertėmis sąlygomis tiekti tokią pačią prekę arba teikti tokią pačią paslaugą toje pačioje geografinėje vietovėje arba produkto rinkoje; 

(j)valstybės valdoma įmonė ‒ įmonė, kurioje:

(I)Šaliai nuosavybės teise tiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % akcinio kapitalo;

(II)Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja daugiau kaip 50 % balsavimo teisių;

(III)Šalis turi įgaliojimus skirti daugumą direktorių valdybos ar bet kokio kito lygiaverčio valdymo organo narių arba

(IV)Šalis turi įgaliojimus kontroliuoti įmonę. Nustatant kontrolės faktą kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes.

4.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skyrius taikomas visų valdymo lygmenų į taikymo sritį patenkantiems subjektams, vykdantiems komercinę veiklą. Jei į taikymo sritį patenkantis subjektas vykdo ir komercinę, ir nekomercinę veiklą, šis skyrius taikomas tik komercinei veiklai.

2.Šis skyrius netaikomas:

(a)į taikymo sritį patenkantiems subjektams, veikiantiems kaip perkantieji subjektai, kaip apibrėžta SVP 1 priedėlio kiekvienos Šalies 1–3 prieduose ir kiekvienos Šalies X antraštinės dalies [Viešieji pirkimai] PROC-1 PRIEDO [Viešieji pirkimai] B2 skirsnio atitinkamų poskirsnių 1 dalyje, vykdantiems į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus, kaip apibrėžta X antraštinės dalies [Viešieji pirkimai] PPROC.2 straipsnio [Tam tikrų Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatų įtraukimas ir į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai] 2 dalyje;

(b)bet kurioms paslaugoms, teikiamoms vykdant oficialias valdžios funkcijas.

3.Šis skyrius netaikomas į taikymo sritį patenkančiam subjektui, jei atitinkamos įmonės ar monopolijos komercinės veiklos metinės pajamos per bet kuriuos iš trejų iš eilės einančių ankstesnių finansinių metų nesiekė 100 mln. specialiųjų skolinimosi teisių.

4.4.5 straipsnis [Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai] netaikomas į taikymo sritį patenkančio subjekto finansinių paslaugų teikimui valdžios sektoriaus įgaliojimu, jei teikiant tas finansines paslaugas:

(a)remiamas eksportas arba importas, su sąlyga, kad tos paslaugos:

I.nėra skirtos komerciniam finansavimui pakeisti arba

II.siūlomos sąlygomis, kurios nėra palankesnės nei tos, kurios galėtų būti pasiūlytos komercinėje rinkoje panašių finansinių paslaugų atveju, arba

(b)remiamos privačiosios investicijos už Šalies teritorijos ribų su sąlyga, kad šios paslaugos:

I.nėra skirtos komerciniam finansavimui pakeisti arba

II.siūlomos sąlygomis, kurios nėra palankesnės nei tos, kurios galėtų būti pasiūlytos komercinėje rinkoje panašių finansinių paslaugų atveju, arba

(c)siūlomos sąlygomis, atitinkančiomis Eksporto kreditų susitarimą, jei tų paslaugų teikimas patenka į to susitarimo taikymo sritį.

5.Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, 4.5 straipsnis [Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai] netaikomas šiems sektoriams: audiovizualinių paslaugų; nacionalinio jūrų kabotažo 60 ir vidaus vandenų transporto, kaip nustatyta 1.1 straipsnio [Tikslas ir taikymo sritis] 5 dalyje.

6.4.5 straipsnis [Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai] netaikomas tiek, kiek Šalies į taikymo sritį patenkantis subjektas perka arba parduoda prekes ar paslaugas pagal:

(a)bet kurią Susitarimo neatitinkančią priemonę, kurią Šalis paliko galioti, pratęsė, atnaujino arba iš dalies pakeitė pagal SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys] 1 dalį arba SERVIN.3.6 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės] 1 dalį, kaip nustatyta SERVIN-1 ir SERVIN-2 prieduose pateiktuose sąrašuose, arba

(b)bet kurią Susitarimo neatitinkančią priemonę dėl sektorių, subsektorių arba veiklos rūšių, kurią Šalis priėmė arba paliko galioti pagal SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys] 2 dalį arba SERVIN.3.6 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės] 2 dalį, kaip nustatyta SERVIN-1 ir SERVIN-2 prieduose pateiktuose sąrašuose.

4.3 straipsnis. Ryšys su PPO steigimo sutartimi

Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 XVII straipsnio 1–3 dalis, Susitarimą dėl GATT 1994 XVII straipsnio aiškinimo ir GATS VIII straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

4.4 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.Nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal šį skyrių, nė viena šio skyriaus nuostata neužkerta kelio Šaliai įsteigti į taikymo sritį patenkantį subjektą arba užtikrinti, kad jis veiktų toliau.

2.Nė viena Šalis nereikalauja ir neskatina, kad į taikymo sritį patenkantis subjektas elgtųsi priešingai, negu nustatyta šiame skyriuje.

4.5 straipsnis. Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas jos į taikymo sritį patenkantis subjektas, vykdydamas komercinę veiklą:

(a)vadovautųsi komerciniais sumetimais, kai perka ar parduoda prekes ar paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai jos turi įgyvendinti įgaliojimo teikti viešąją paslaugą sąlygas, neprieštaraujančias b arba c punktui;

(b)kai perka prekes ar paslaugas:

I.kitos Šalies įmonės tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji taiko savo įmonių tiekiamoms panašioms prekėms ar teikiamoms panašioms paslaugoms, ir

II.kitos Šalies teritorijoje į taikymo sritį patenkančio subjekto tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį savo teritorijoje ji taiko atitinkamoje rinkoje veikiančių savo įmonių panašioms prekėms ar panašioms paslaugoms, ir

(c)kai parduoda prekes ar paslaugas:

I.kitos Šalies įmonei taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji taiko savo įmonėms, ir

II.kitos Šalies teritorijoje į taikymo sritį patenkančiam subjektui taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį savo teritorijoje ji taiko atitinkamoje rinkoje veikiančioms savo įmonėms 61 , 

2.1 dalies *b ir c punktai neužkerta kelio į taikymo sritį patenkančiam subjektui:

(a)pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas kitokiomis sąlygomis, įskaitant su kaina susijusias sąlygas, jei tos kitokios sąlygos yra pagrįstos komerciniais sumetimais, arba

(b)atsisakyti pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas, jei toks atsisakymas yra pagrįstas komerciniais sumetimais.

4.6 straipsnis. Reguliavimo sistema

1.Kiekviena Šalis laikosi atitinkamų tarptautinių standartų, įskaitant EBPO rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo, ir juos taiko taip, kad gautų didžiausią naudą.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kuri jos įsteigta arba toliau veikianti reguliavimo įstaiga ir bet kuri kita įstaiga, vykdanti reguliavimo funkcijas:

(a)nebūtų priklausoma nuo nė vienos jos reguliuojamos įmonės ir nebūtų jai atskaitinga ir

(b)panašiomis aplinkybėmis nešališkai veiktų visų jos reguliuojamų įmonių, įskaitant į taikymo sritį patenkančius subjektus, atžvilgiu; įstaigos reguliavimo funkcijų vykdymo nešališkumas turi būti vertinamas pagal jos bendrąjį veiklos modelį ar praktiką.

Kiek tai susiję su sektoriais, kurių atžvilgiu Šalys šiame Susitarime susitarė dėl konkrečių pareigų, susijusių su tomis įstaigomis, atitinkamos šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės.

3.Kiekviena Šalis į taikymo sritį patenkantiems subjektams savo įstatymus ir kitus teisės aktus taiko nuosekliai ir nediskriminuodama.

4.7 straipsnis. Keitimasis informacija

1.Šalis, turinti pagrindo manyti, kad kitos Šalies subjekto komercinė veikla daro neigiamą poveikį jos interesams pagal šį skyrių, gali raštu paprašyti kitos Šalies pateikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie subjekto komercinę veiklą, susijusią su šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu.

2.Jei 1 dalyje nurodytame prašyme paaiškinta, kaip subjekto veikla gali daryti poveikį prašančiosios Šalies interesams pagal šį skyrių, ir nurodyta, kurią toliau nurodytą informaciją prašoma pateikti, Šalis, kuriai pateiktas prašymas, pateikia šią prašomą informaciją:

(a)duomenis apie nuosavybės teisių į subjektą ir jo balsavimo struktūrą, nurodant bendras akcijų ir balsavimo teisių procentines dalis, kurios bendrai priklauso Šaliai, kuriai pateiktas prašymas, ir jos į taikymo sritį patenkantiems subjektams;

(b)bet kokių specialiųjų akcijų arba specialiųjų balsavimo ar kitų teisių, priklausančių Šaliai, kuriai pateiktas prašymas, ir jos į taikymo sritį patenkantiems subjektams, aprašymą, jei šios teisės skiriasi nuo teisių, kurios yra susietos su to subjekto įprastomis akcijomis;

(c)subjekto organizacinės struktūros ir jo direktorių valdybos ar bet kokio lygiaverčio organo sudėties aprašymą;

(d)subjektą reguliuojančių ar prižiūrinčių valdžios institucijų ar viešojo sektoriaus įstaigų aprašymą, ataskaitų teikimo reikalavimų, kuriuos tos valdžios institucijos ar viešojo sektoriaus įstaigos nustatė subjektui, aprašymą ir tų valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus įstaigų teisių ir praktikos, susijusių su subjekto aukščiausiųjų vadovų ir direktorių valdybos ar bet kurio lygiaverčio organo narių paskyrimu, atleidimu ar atlyginimu, aprašymą;

(e)duomenis apie pastarųjų trejų metų, kurių informacijos turima, subjekto metines pajamas ir bendrą turto sumą;

(f)duomenis apie bet kokias išimtis, imunitetą ir susijusias priemones, kurie subjektui taikomi pagal Šalies, kuriai pateiktas prašymas, įstatymus ir kitus teisės aktus,

(g)bet kokią viešai prieinamą papildomą informaciją apie subjektą, įskaitant metines finansines ataskaitas ir trečiųjų asmenų atliktą auditą.

3.Pagal 1 ir 2 dalis nereikalaujama, kad Šalis atskleistų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas nebūtų suderinamas su jos įstatymais ir kitais teisės aktais, trukdytų teisės vykdymo užtikrinimui ar kitaip prieštarautų viešajam interesui arba kenktų konkrečių įmonių teisėtiems komerciniams interesams.

4.Jei prašomos informacijos nėra, Šalis, kuriai pateiktas prašymas, raštu paaiškina prašančiajai Šaliai, kodėl tokios informacijos negalima pateikti.

Penktas skyrius. Apmokestinimas

5.1 straipsnis. Geras valdymas

Šalys pripažįsta gero valdymo apmokestinimo srityje principus, visų pirma pasaulinius mokesčių skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos standartus. Šalys dar kartą išreiškia paramą EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu veiksmų planui ir patvirtina įsipareigojimą įgyvendinti minimaliuosius EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartus. Šalys skatins gerą mokesčių srities valdymą, gerins tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje ir sudarys palankesnes sąlygas surinkti mokestines pajamas.

5.2 straipsnis. Apmokestinimo standartai

1.Šalis negali susilpninti arba sumažinti pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu jos teisės aktuose nustatyto apsaugos lygio tiek, kad jis nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu EBPO sulygtuose standartuose ir taisyklėse numatyto apsaugos lygio, susijusio su:

(a)kitos Šalies prašymu, savo iniciatyva arba automatiškai mokesčių administratorių vykdomu keitimusi informacija apie finansines ataskaitas, tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, ataskaitas pagal šalis ir potencialius tarpvalstybinius susitarimus dėl mokesčių planavimo;

(b)taisyklėmis dėl palūkanų ribojimo, kontroliuojamųjų užsienio bendrovių ir mokestinės tvarkos neatitikimų.

2.Šalis negali susilpninti arba sumažinti pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu jos teisės aktuose nustatyto apsaugos lygio, susijusio su kredito įstaigų ir investicinių įmonių, išskyrus mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias investicines įmones, viešų ataskaitų pagal šalis teikimu.

5.3 straipsnis. Ginčų sprendimas

Šiam skyriui netaikomas ginčų sprendimas pagal šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinę dalį [Ginčų sprendimas].

Šeštas skyrius. Darbo ir socialiniai standartai

6.1 straipsnis. Termino apibrėžtis

1.Šiame skyriuje terminas „darbuotojų ir socialinės apsaugos lygiai“ reiškia Šalies teisėje ir standartuose 62 bendrai nustatytus apsaugos lygius kiekvienoje iš šių sričių:

(a)pagrindinių darbuotojo teisių;

(b)darbuotojų saugos ir sveikatos standartų;

(c)tinkamų darbo sąlygų ir užimtumo standartų;

(d)įmonės lygmens informavimo ir konsultavimosi teisių arba

(e)įmonių restruktūrizavimo.

2.Sąjungoje terminas „darbuotojų ir socialinės apsaugos lygiai“ reiškia darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius, kurie yra taikytini visoms valstybėms narėms ir jų teritorijoje ir yra joms bendri.

6.2 straipsnis. Draudimas mažinti apsaugos lygius

1.Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikomas šis skyrius, nustatyti tokius darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius, kokie, jos nuomone, yra tinkami, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį skyrių.

2.Šalis negali Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms poveikį darančiu būdu susilpninti arba sumažinti darbuotojų ir socialinės apsaugos lygių tiek, kad jie nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančių apsaugos lygių, be kita ko, neužtikrindama, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jos teisės ir standartų vykdymas.

3.Šalys pripažįsta, kad kiekviena iš jų pasilieka teisę naudotis pagrįsta diskrecija ir priimti bona fide sprendimus dėl darbuotojų apsaugos užtikrinimo išteklių paskirstymo, kiek tai susiję su kitu darbo srities teisės aktu, kuriam, kaip nustatyta, skiriamas didesnis prioritetas, su sąlyga, kad ta diskrecija ir tie sprendimai nėra nesuderinami su jos pareigomis pagal šį skyrių.

4.Šalys toliau siekia didinti šiame skyriuje nurodytus atitinkamus savo darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius.

6.3 straipsnis. Vykdymo užtikrinimas

6.2 straipsnyje [Draudimas mažinti apsaugos lygius] nurodyto vykdymo užtikrinimo tikslais kiekviena Šalis įdiegia veiksmingo vidaus vykdymo užtikrinimo sistemą, visų pirma veiksmingą darbo inspekcijų sistemą, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su darbo sąlygomis ir darbuotojų apsauga, arba užtikrina, kad tokia sistema veiktų toliau; užtikrina, kad būtų nustatytos administracinės ir teisminės procedūros, kurios suteikia galimybę valdžios institucijoms ir fiziniams asmenims, turintiems teisę pareikšti ieškinį, laiku pareikšti ieškinius dėl darbo teisės ir socialinių standartų, ir numato tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant laikinąsias priemones, ir proporcingas bei atgrasomas sankcijas. Kiekviena Šalis, vidaus lygmeniu, atitinkamais atvejais pagal taikytiną teisę ir praktiką, įgyvendindama 6.2 straipsnį [Draudimas mažinti apsaugos lygius] ir užtikrindama jų vykdymą, paiso nacionalinio lygmens socialinių partnerių vaidmens ir autonomiškumo.

6.4 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo. 

2.Nukrypstant nuo šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] II antraštinės dalies [Ginčų sprendimas], tais atvejais, kai tarp Šalių kyla ginčas dėl šio skyriaus taikymo, jos taiko tik pagal šios antraštinės dalies 9.1 straipsnį [Konsultacijos], 9.2 straipsnį [Ekspertų kolegija] ir 9.3 straipsnį [Sričių, kurioms taikomas draudimas mažinti apsaugos lygį, ekspertų kolegija] nustatytas procedūras.

Septintas skyrius. Aplinka ir klimatas

7.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šiame skyriuje terminas „aplinkos apsaugos lygiai“ reiškia Šalies teisėje bendrai nustatytus aplinkos apsaugos lygius, kuriais siekiama aplinkos apsaugos tikslo, įskaitant aplinkos keliamo pavojaus žmonių gyvybei arba sveikatai prevenciją, be kita ko, kiekvienoje iš šių sričių:

(a)pramoninių išmetamųjų teršalų;

(b)į orą išmetamų teršalų ir oro kokybės;

(c)gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo;

(d)atliekų tvarkymo;

(e)vandens aplinkos apsaugos ir išsaugojimo;

(f)jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo;

(g)cheminių medžiagų gamybos, naudojimo, išleidimo arba šalinimo keliamo pavojaus žmonių sveikatai arba aplinkai prevencijos, mažinimo ir panaikinimo arba

(h)žemės ūkio arba maisto produktų gamybos, visų pirma antibiotikų ir dezinfekavimo priemonių keliamo poveikio aplinkai valdymo.

2.Sąjungoje terminas „aplinkos apsaugos lygiai“ reiškia aplinkos apsaugos lygius, kurie yra taikytini visoms valstybėms narėms ir jų teritorijoje ir yra joms bendri.

3.Šiame skyriuje terminas „klimato apsaugos lygis“ reiškia išmetamiems teršalams ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimui bei laipsniškam ozono sluoksnį ardančių medžiagų atsisakymui taikomą apsaugos lygį. Kiek tai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tai reiškia:

(a)Sąjungos atveju ‒ tikslą iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose jį sumažinti 40 %, įskaitant Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistemą;

(b)Jungtinės Karalystės atveju ‒ visiems Jungtinės Karalystės ekonomikos sektoriams proporcingai tenkančią šio 2030 m. tikslo dalį, įskaitant Jungtinės Karalystės anglies dioksido apmokestinimo sistemą.

7.2 straipsnis. Draudimas mažinti apsaugos lygius

1.Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikomas šis skyrius, nustatyti tokius aplinkos arba klimato apsaugos lygius, kokie, jos nuomone, yra tinkami, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį skyrių.

2.Šalis negali Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms poveikį darančiu būdu susilpninti arba sumažinti savo aplinkos apsaugos lygių arba klimato apsaugos lygio tiek, kad jie nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančių apsaugos lygių, be kita ko, neužtikrindama, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jos aplinkos teisės vykdymas arba klimato apsaugos lygis.

3.Šalys pripažįsta, kad kiekviena iš jų pasilieka teisę naudotis pagrįsta diskrecija ir priimti bona fide sprendimus dėl aplinkos apsaugos užtikrinimo išteklių paskirstymo, kiek tai susiję su kita aplinkos srities teise ir klimato politikos sritimis, kurioms, kaip nustatyta, skiriamas didesnis prioritetas, su sąlyga, kad ta diskrecija ir tie sprendimai nėra nesuderinami su jos pareigomis pagal šį skyrių.

4.Šio skyriaus taikymo tikslais, tuo atveju, jei tiksliniai rodikliai yra numatyti [7.1 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] išvardytose Šalies aplinkos teisės srityse, jie įtraukiami į pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančius Šalies aplinkos apsaugos lygius. Tie tiksliniai rodikliai apima tuos tikslinius rodiklius, kuriuos pasiekti yra numatyta dieną, kuri eina po pereinamojo laikotarpio pasibaigimo dienos. Ši dalis taip pat taikoma ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms.

5.Šalys toliau siekia didinti šiame skyriuje nurodytus atitinkamus savo aplinkos arba klimato apsaugos lygius.

7.3 straipsnis. Anglies dioksido apmokestinimas

1.2021 m. sausio 1 d. kiekviena Šalis turi būti įdiegusi veiksmingą anglies dioksido apmokestinimo sistemą.

2.Kiekviena sistema turi būti taikoma elektros gamybos, šilumos gamybos, pramonės ir aviacijos sektoriuose išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

3.Šalių atitinkamų anglies dioksido apmokestinimo sistemų veiksmingumas turi būti ne mažesnio lygio nei 7.2 straipsnyje [Draudimas mažinti apsaugos lygius] numatytas apsaugos lygis.

4.Nukrypstant nuo 2 dalies, tuo atveju, jei sistema dar netaikoma aviacijos sektoriui, ji jam pradedama taikyti ne vėliau kaip per dvejus metus. Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistema turi būti taikoma skrydžiams iš Europos ekonominės erdvės į Jungtinę Karalystę.

5.Kiekviena Šalis toliau taiko savo anglies apmokestinimo sistemą tiek, kiek ji yra veiksminga jos kovos su klimato kaita priemonė ir kiekvienu atveju ja užtikrinamas apsaugos lygis yra ne mažesnis nei 7.2 straipsnyje [Draudimas mažinti apsaugos lygius] numatytas lygis.

6.Šalys bendradarbiauja anglies dioksido apmokestinimo srityje. Jos rimtai apsvarsto galimybę susieti atitinkamas savo anglies dioksido apmokestinimo sistemas taip, kad būtų išlaikytas šių sistemų vientisumas ir užtikrinama galimybė padidinti jų veiksmingumą.

7.4 straipsnis. Aplinkos ir klimato srities principai

1.Atsižvelgdama į tai, kad, kiek tai susiję su tarpvalstybine tarša, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės biosfera yra bendra, kiekviena Šalis įsipareigoja paisyti tarptautiniu mastu pripažintų aplinkos srities principų, kurių ji yra įsipareigojusi laikytis, pavyzdžiui, 1992 m. birželio 14 d. Rio de Žaneire priimtoje Rio deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros (toliau – 1992 m. Rio deklaracija dėl aplinkos ir plėtros) ir daugiašaliuose aplinkos susitarimuose, įskaitant 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją (toliau – Biologinės įvairovės konvencija), visų pirma:

(a)principo, kad aplinkos apsauga turėtų būti integruota į politikos formavimo procesą, be kita ko, atliekant poveikio vertinimą;

(b)prevencinių veiksmų, kuriais siekiama išvengti žalos aplinkai, principo;

(c)1.2 straipsnio [Teisė reglamentuoti, atsargumo principas ir mokslinė ir techninė informacija] 2 dalyje nurodytą atsargumo principo;

(d)principo, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir

(e)principo „teršėjas moka“.

2.Šalys dar kartą patvirtina atitinkamus savo įsipareigojimus, susijusius su siūlomos veiklos tikėtino poveikio aplinkai vertinimo procedūromis, ir įsipareigojimus atlikti atitinkamai poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai nurodyti projektai, planai ir programos gali daryti didelį poveikį aplinkai, įskaitant sveikatą.

3.Atitinkamais atvejais ir laikantis Šalies teisės aktų, šios procedūros turi apimti poveikio aplinkai ataskaitos taikymo srities nustatymą ir tos ataskaitos rengimą, visuomenės dalyvavimą bei viešų konsultacijų rengimą ir poveikio aplinkai ataskaitos ir visuomenės dalyvavimo bei viešų konsultacijų rezultatų įtraukimą į projektą, dėl kurio duotas sutikimas, arba priimtą planą ar programą.

7.5 straipsnis. Vykdymo užtikrinimas

1.7.2 straipsnyje [Draudimas mažinti apsaugos lygius] nurodyto vykdymo užtikrinimo tikslais kiekviena Šalis pagal savo teisę užtikrina, kad:

(a)vidaus institucijos, kompetentingos užtikrinti aplinkos teisės vykdymą, tinkamai įvertintų įtariamus aplinkos teisės pažeidimus, apie kuriuos joms pranešta; tos institucijos gali taikyti tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimus, taip pat prireikus proporcingas ir atgrasomas sankcijas ir

(b)būtų nustatytos nacionalinės administracinės arba teisminės procedūros tam, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pakankamą suinteresuotumą, galėtų pareikšti ieškinius dėl tos teisės pažeidimų ir reikalauti taikyti veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimus, o procedūros nebūtų pernelyg brangios ir vyktų sąžiningai, teisingai ir skaidriai.

7.6 straipsnis. Bendradarbiavimas stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo srityje

Šalys užtikrina, kad Europos Komisija ir Jungtinės Karalystės priežiūros įstaigos reguliariai rengtų susitikimus ir bendradarbiautų 7.2 straipsnyje [Draudimas mažinti apsaugos lygius] nurodytos aplinkos ir klimato teisės veiksmingos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo srityje.

7.7 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo. 

2.Nukrypstant nuo šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] I antraštinės dalies, tais atvejais, kai tarp Šalių kyla ginčas dėl šio skyriaus taikymo, jos taiko tik pagal šios antraštinės dalies 9.1 straipsnį [Konsultacijos], 9.2 straipsnį [Ekspertų kolegija] ir 9.3 straipsnį [Sričių, kurioms taikomas draudimas mažinti apsaugos lygį, ekspertų kolegija] nustatytas procedūras.

Aštuntas skyrius. Kiti prekybos ir darnaus vystymosi srities teisės aktai

8.1 straipsnis. Aplinkybės ir tikslai

1.Šalys primena „Darbotvarkę 21“ ir 1992 m. Rio deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros, 2002 m. pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais Johanesburgo įgyvendinimo planą, 2008 m. birželio 10 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos 97-os sesijoje priimtą TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos (toliau – 2008 m. TDO deklaracija dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos), 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą pavadinimu „The Future We Want“ („Ateitis, kurios norime“), kuris patvirtintas 2012 m. liepos 27 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 66/288, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri priimta 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 70/1, bei jos darnaus vystymosi tikslus.

2.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 1 dalyje, šio skyriaus tikslas ‒ stiprinti darnaus vystymosi, visų pirma jo darbo ir aplinkos aspektų, integravimą į Šalių prekybos ir investicijų santykius ir šiuo atžvilgiu papildyti Šalių įsipareigojimus pagal 6 skyrių [Darbo ir socialiniai standartai] ir 7 skyrių [Aplinka ir klimato kaita].

8.2 straipsnis. Skaidrumas

1.Šalys pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas elementas skatinant visuomenės dalyvavimą ir viešai skelbiant informaciją tais atvejais, kai taikomas šis skyrius. Laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, šio skyriaus nuostatų, IX skyriaus [Skaidrumas] ir X skyriaus [Gera reglamentavimo praktika], kiekviena Šalis:

(a)užtikrina, kad bet kuri visuotinio taikymo priemonė, kuria siekiama šio skyriaus tikslų, būtų administruojama skaidriai, be kita ko, suteikiant visuomenei pagrįstą galimybę ir pakankamai laiko pateikti pastabų, taip pat skelbiant tokias priemones;

(b)užtikrina, kad plačiajai visuomenei būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkama valdžios institucijų turima arba joms prieinama informacija apie aplinką, taip pat užtikrina, kad ta informacija būtų aktyviai skelbiama plačiajai visuomenei elektroninėmis priemonėmis;

(c)skatina viešus debatus su nevalstybiniais subjektais bei tarp jų dėl politikos, kurią įgyvendinus valdžios institucijos gali priimti šiam skyriui reikšmingą įstatymą, rengimo ir nustatymo; aplinkos srityje tai apima visuomenės dalyvavimą projektuose, planuose ir programose; ir

(d)imdamasi veiksmų, kuriais plečiamos visuomenės žinios ir supratimas, didina visuomenės informuotumą apie šiam skyriui reikšmingus jos įstatymus ir standartus, taip pat procedūrų vykdymo užtikrinimą ir atitiktį. Darbo įstatymų ir standartų srityje tai apima darbuotojus, darbdavius ir jų atstovus.

8.3 straipsnis. Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1.Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad visiems būtų užtikrinamas deramas darbas, kaip nurodyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos.

2.Vadovaujantis TDO konstitucija ir 1998 m. birželio 18 d. Ženevoje 86-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje priimta TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei jos įgyvendinimo mechanizmu, kiekviena Šalis įsipareigoja paisyti pagrindinėse TDO konvencijose nustatytų tarptautiniu mastu pripažįstamų pagrindinių darbo standartų, juos propaguoti ir veiksmingai įgyvendinti; tie standartai ‒ tai:

(a)asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas;

(b)visų formų priverstinio ar privalomo darbo panaikinimas;

(c)veiksmingas vaikų darbo panaikinimas ir

(d)diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimas.

3.Kiekviena Šalis toliau nuosekliai stengiasi ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, jei ji dar nėra to padariusi.

4.Šalys reguliariai ir kaip tinkama keičiasi informacija apie atitinkamą valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje esančią padėtį ir daromą pažangą, susijusią su TDO konvencijų arba protokolų, kuriuos TDO priskiria aktualių teisės aktų grupei, ir kitų susijusių tarptautinės teisės aktų ratifikavimu.

5.Kiekviena Šalis įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti visas TDO konvencijas, kurias yra ratifikavusios atitinkamai Jungtinė Karalystė ir Sąjungos valstybės narės, ir įvairias Europos socialinės chartijos nuostatas, kurias kaip Europos Tarybos narės yra pagal tarptautinę sutarčių teisę yra priėmusios atitinkamai Sąjungos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė 63 .

6.Kiekviena Šalis toliau skatina laikytis TDO deramo darbo darbotvarkės, kuri išdėstyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos (toliau – TDO deramo darbo darbotvarkė), taikydama savo teisę ir praktiką, taip pat vadovaudamasi atitinkamomis TDO konvencijomis ir laikydamasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma dėl:

(a)visiems deramų darbo sąlygų, susijusių, inter alia, su darbo užmokesčiu ir darbo pajamomis, darbo laiku, motinystės atostogomis ir kitomis darbo sąlygomis;

(b)darbuotojų saugos ir sveikatos, įskaitant profesinių traumų ir ligų prevenciją ir kompensacijas tokių traumų arba ligų atvejais; ir

(c)diskriminacinių darbo sąlygų, įskaitant darbuotojams migrantams taikomas sąlygas, draudimu.

7.Kiekviena Šalis saugo ir skatina darbuotojų ir darbdavių, taip pat atitinkamų jų organizacijų socialinį dialogą darbo klausimais, taip pat dialogą tokiais klausimais su atitinkamomis valdžios institucijomis.

8.Šalys atitinkamai bendradarbiauja su prekyba susijusių darbo politikos ir priemonių aspektų klausimais, be kita ko, tokiuose tarptautiniuose forumuose, kaip TDO. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

(a)su prekyba susijusius pagrindinių, prioritetinių ir kitų aktualių TDO konvencijų įgyvendinimo aspektus;

(b)su prekyba susijusius TDO deramo darbo darbotvarkės aspektus, įskaitant prekybos sąsajas su visišku ir našiu užimtumu, darbo rinkos prisitaikymu, pagrindiniais darbo standartais, deramu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse, socialine apsauga ir socialine įtrauktimi, socialiniu dialogu ir lyčių lygybe;

(c)darbo teisės ir standartų poveikį prekybai ir investicijoms arba prekybos ir investicijų teisės poveikį darbo sričiai;

(d)dialogą ir keitimąsi informacija apie nuostatas dėl darbo pagal atitinkamus savo prekybos susitarimus ir jų įgyvendinimą ir

(e)bet kokios kitos priimtinos formos bendradarbiavimą.

9.Nustatydamos bendradarbiavimo sritis ir bendradarbiaudamos, Šalys atsižvelgia į bet kokias darbuotojų, darbdavių ir pilietinės visuomenės organizacijų pareikštas nuomones.

8.4 straipsnis. Daugiašaliai aplinkos susitarimai

1.Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEA) Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos ir daugiašalio aplinkos valdymo ir susitarimų svarbą tarptautinei bendruomenei reaguojant į pasaulinius arba regioninius aplinkos srities iššūkius ir pabrėžia, kad reikia stiprinti prekybos ir aplinkos sričių politikos, taisyklių ir priemonių tarpusavio papildomumą.

2.Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus, protokolus ir jų pakeitimus, kuriuos ji ratifikuodama patvirtino kaip savo teisės ir praktikos sudėtinę dalį.

3.Atitinkamais atvejais Šalys reguliariai keičiasi informacija apie:

(a)atitinkamą savo padėtį, susijusią su daugiašalių aplinkos susitarimų, įskaitant jų protokolus ir pakeitimus, ratifikavimu ir įgyvendinimu;

(b)vykstančias derybas dėl naujų daugiašalių aplinkos susitarimų ir

(c)kiekvienos Šalies nuomonę dėl prisijungimo prie papildomų daugiašalių aplinkos susitarimų.

4.Šalys dar kartą patvirtina, kad kiekviena iš jų turi teisę priimti arba palikti galioti priemones, kuriomis siekiama daugiašalių aplinkos susitarimų, kurių šalis ji yra, tikslų. Šalys primena, kad priemonės, kurios priimtos arba kurių vykdymas užtikrinamas siekiant įgyvendinti tokius daugiašalius aplinkos susitarimus, gali būti pagrįstos pagal XII antraštinės dalies [Išimtys] EXC.1 straipsnį [Bendrosios išimtys].

5.Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant Jungtinių Tautų aukšto lygio politinį forumą darnaus vystymosi srityje, Jungtinių Tautų aplinkos programą, Jungtinių Tautų aplinkos asamblėją, daugiašalius aplinkos susitarimus, Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją arba PPO, dėl aplinkos politikos ir priemonių aspektų, susijusių su prekyba. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

(a)tvarios gamybos ir vartojimo iniciatyvas, įskaitant tas, kuriomis siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, žaliąjį augimą ir taršos mažinimą;

(b)iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti ekologiškas prekes ir paslaugas, be kita ko, šalinant susijusias tarifines ir netarifines kliūtis;

(c)aplinkos teisės ir standartų poveikį prekybai ir investicijoms arba prekybos ir investicijų teisės poveikį aplinkai;

(d)1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje priimtos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 16 priedo ir kitų priemonių, kuriomis siekiama mažinti aviacijos, įskaitant oro eismo valdymą, poveikį aplinkai, įgyvendinimą ir

(e)kitus su prekyba susijusius daugiašalių aplinkos susitarimų, įskaitant jų protokolus, pakeitimus ir įgyvendinimą, aspektus.

6.Bendradarbiavimas pagal 5 dalį gali apimti techninio pobūdžio susitikimus, keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, mokslinių tyrimų projektus, tyrimus, ataskaitas, konferencijas ir praktinius seminarus.

7.Šalys apsvarstys su jų bendradarbiavimo veiklos nustatymu ir vykdymu susijusias visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų nuomones ar indėlį ir atitinkamais atvejais tokius suinteresuotuosius subjektus gali labiau įtraukti į tą veiklą.

8.5 straipsnis. Prekyba ir klimato kaita

1.Šalys pripažįsta, kad svarbu imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų ir kad, siekiant šio tikslo, atitinkančio UNFCCC, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 21-ojoje sesijoje 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje priimto Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) tikslą ir uždavinius ir kitus daugiašalius aplinkos susitarimus bei daugiašalius klimato kaitos srities teisės aktus, yra svarbus prekybos ir investicijų vaidmuo.

2.Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

(a)įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, kurio vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti pasaulinio masto kovos su klimato kaita veiksmus ir užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas būtų ne didesnis nei 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(b)stiprina prekybos ir klimato sričių politikos ir priemonių tarpusavio papildomumą ir taip padeda pereiti prie mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi;

(c)sudaro palankesnes sąlygas šalinti prekybos tokiomis ypatingos svarbos klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos prekėmis bei paslaugomis, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energiją taupantys produktai bei paslaugos, ir investicijų į jas kliūtis, pavyzdžiui, šalindamos tarifines ir netarifines kliūtis arba priimdamos geriausių turimų sprendimų panaudojimui palankias politikos priemones.

3.Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNFCCC, PPO, 1987 m. rugpjūčio 26 d. Monrealyje priimtą Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas), Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO) ir Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), dėl klimato kaitos srities politikos ir priemonių aspektų, susijusių su prekyba. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

(a)dialogą politikos klausimais ir bendradarbiavimą Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo srityje, pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, mažaanglių technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto, tvarios ir klimato kaitai atsparios infrastruktūros plėtojimo, išmetamo teršalų kiekio stebėsenos ir tarptautinių anglies dioksido rinkų skatinimo priemonių;

(b)pagalbą IMO rengiant ir priimant plataus užmojo veiksmingas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemones, kurias turi įgyvendinti laivai, vykdantys tarptautinę prekybą;

(c)pagalbą ICAO rengiant ir priimant plataus užmojo veiksmingas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemones;

(d)pagalbą imantis plataus užmojo veiksmų, kuriais pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų palaipsniui atsisakoma ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir mažinama hidrofluorangliavandenilių, taikant jų gamybos, naudojimo ir prekybos kontrolės priemones; pasiūlant jiems alternatyvių aplinką tausojančių medžiagų; atnaujinant saugos ir kitus atitinkamus standartus, taip pat kovojant su neteisėta Monrealio protokolu reguliuojamų medžiagų prekyba.

8.6 straipsnis. Prekyba ir biologinė įvairovė

1.Šalys pripažįsta biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos išteklių naudojimo svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų, be kita ko, skatinant tvarią prekybą arba kontroliuojant ar ribojant prekybą nykstančių rūšių egzemplioriais, vadovaujantis atitinkamais daugiašaliais aplinkos susitarimais, kurių šalys jos yra, ir pagal juos priimtais sprendimais, visų pirma Biologinės įvairovės konvencija ir jos protokolais, taip pat 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone priimta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES).

2.Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

(a)įgyvendina veiksmingas kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, atitinkamais atvejais įskaitant prekybą su trečiosiomis šalimis, priemones;

(b)skatina taikyti CITES konvenciją kaip biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos išteklių valdymo priemonę, be kita ko, tais atvejais, kai laikoma, kad atitinkamų gyvūnų bei augalų rūšių egzemplioriai dėl tarptautinės prekybos priskiriami rizikos grupei, tas rūšis įtraukiant į CITES priedėlius;

(c)skatina prekybą produktais, kurie gauti tausiai naudojant biologinius išteklius ir kuriais padedama išsaugoti biologinę įvairovę;

(d)toliau imasi priemonių biologinei įvairovei išsaugoti tais atvejais, kai ji patiria su prekyba ir investicijomis susijusį spaudimą, visų pirma taikydama invazinių svetimų rūšių plitimo prevencijos priemones.

3.Šalys atitinkamai bendradarbiauja su prekyba susijusiais šiam straipsniui reikšmingais klausimais, be kita ko, tarptautiniuose forumuose dėl CITES ir Biologinės įvairovės konvencijos. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia: prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais ir iš gamtos išteklių pagamintais produktais, ekosistemų vertės nustatymą ir vertinimą ir susijusias paslaugas, taip pat galimybę naudoti genetinius išteklius ir sąžiningą bei teisingą dalijimąsi jais naudojantis gaunama nauda pagal 2010 m. spalio 29 d. Nagojoje priimtą Biologinės įvairovės konvencijos Protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo.

8.7 straipsnis. Prekyba ir miškai

1.Šalys pripažįsta miškų išsaugojimo ir tvarios miškotvarkos svarbą palaikant aplinkos ekologines funkcijas ir didinant dabarties bei ateities kartų ekonominį bei socialinį potencialą, taip pat pripažįsta prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.

2.Atsižvelgdama į 1 dalį ir laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, kiekviena Šalis:

(a)toliau įgyvendina veiksmingas kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, atitinkamais atvejais įskaitant prekybą su trečiosiomis šalimis, priemones ir skatina prekybą teisėtai gautais miško produktais;

(b)skatina išsaugoti miškus ir užtikrinti tvarią miškotvarką ir prekybą mediena bei jos produktais, kurie pagal medienos ruošos valstybės teisę gauti iš tvariai valdomų miškų, ir juos naudoti ir

(c)keičiasi informacija su kita Šalimi apie su prekyba susijusias tvarios miškotvarkos, miškų valdymo ir miškingumo išsaugojimo iniciatyvas ir bendradarbiauja siekdama kuo didesnio jų atitinkamų abipusio intereso politikos sričių poveikio ir tarpusavio papildomumo.

3.Šalys atitinkamai bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą su prekyba susijusių tvarios miškotvarkos, miškingumo išsaugojimo ir kovos su neteisėta medienos ruoša aspektų klausimais, be kita ko, daugiašaliuose forumuose.

8.8 straipsnis. Prekyba ir tvarus jūrų biologinių išteklių ir akvakultūros valdymas

1.Šalys pripažįsta jūrų biologinių išteklių ir ekosistemų išsaugojimo, tvaraus jų valdymo ir atsakingos bei tausios akvakultūros plėtojimo svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų.

2.Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

(a)įsipareigoja veikti nuosekliai ir laikytis atitinkamų Jungtinių Tautų ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimų, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke priimto Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su susitarimu dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Romoje priimto FAO susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso ir 2009 m. lapkričio 22 d. Romoje per FAO konferencijos 36-ą sesiją patvirtinto FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, taip pat dalyvauti FAO pasaulinio žvejybos laivų, pervežimo laivų su šaldymo įranga ir aptarnaujančių laivų registro iniciatyvoje;

(b)skatina tausią žvejybą ir gerą žuvininkystės valdymą, aktyviai dalyvaudama atitinkamų tarptautinių organizacijų ar įstaigų, įskaitant regionines žvejybos valdymo organizacijas, veikloje kaip narė, stebėtoja arba bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis, ir atitinkamais atvejais vykdydama veiksmingą regioninių žvejybos valdymo organizacijų rezoliucijų, rekomendacijų arba priemonių įgyvendinimo stebėseną, kontrolę arba jų vykdymo užtikrinimą; įgyvendina jų laimikio dokumentavimo arba sertifikavimo sistemas, taip pat taiko uosto valstybės priemones;

(c)priima ir palieka galioti atitinkamas savo veiksmingas kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba priemones, įskaitant priemones, kuriomis NNN žvejybos produktai pašalinami iš prekybos srautų, ir šiuo tikslu bendradarbiauja;

(d)skatina plėtoti tausią ir atsakingą akvakultūrą, be kita ko, atitinkamais atvejais kiek tai susiję su FAO atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimu.

3.Siekdamos skatinti tausios žvejybos bei akvakultūros praktiką ir prekybą žuvies produktais, gautais vykdant tvariai valdomą žuvininkystės ir akvakultūros veiklą, Šalys atitinkamai bendradarbiauja išsaugojimo ir su prekyba susijusių žuvininkystės ir akvakultūros politikos ir priemonių aspektų klausimais, be kita ko, PPO, regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir kituose tarptautiniuose forumuose.

4.Šiuo straipsniu nedaromas poveikis antros dalies V podaliui [Žuvininkystė].

8.9 straipsnis. Darniam vystymuisi palanki prekyba ir investicijos

1.Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą stiprinti prekybos ir investicijų indėlį siekiant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos aspektais darnaus vystymosi tikslo.

2.Pagal 1 dalį Šalys toliau skatina:

(a)vykdyti prekybos ir investicijų politiką, kuria padedama siekti keturių TDO deramo darbo darbotvarkės tikslų pagal 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį minimalųjį darbo užmokestį, darbuotojų saugą ir sveikatą ir kitus su darbo sąlygomis susijusius aspektus;

(b)prekybą tokiomis ekologiškomis prekėmis bei paslaugomis, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energiją taupantys produktai bei paslaugos, ir investicijas į jas, be kita ko, šalindamos susijusias netarifines kliūtis arba priimdamos geriausių turimų sprendimų panaudojimui palankias politikos priemones;

(c)prekybą prekėmis ir paslaugomis, kuriomis padedama gerinti socialines sąlygas ir aplinkai nekenksmingą praktiką, įskaitant prekes ir paslaugas, kurioms taikomos savanoriškos tvarumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos sistemos ir ekologiniai ženklai, ir

(d)bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose šiame straipsnyje išdėstytais klausimais.

3.Šalys pripažįsta, kad yra svarbu spręsti konkrečius darnaus vystymosi klausimus apžvelgiant, stebint ir vertinant galimų veiksmų potencialų ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų nuomones.

8.10 straipsnis. Prekyba ir atsakingas tiekimo grandinės valdymas

1.Šalys pripažįsta atsakingo tiekimo grandinių valdymo svarbą laikantis atsakingo verslo ir įmonių socialinės atsakomybės praktikos ir prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.

2.Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

(a)skatina įmonių socialinę atsakomybę ir atsakingą verslą, be kita ko, nustatydama rėmimo politikos sistemą, kuria įmonės skatinamos perimti atitinkamą praktiką, ir

(b)remia prisijungimą prie tokių atitinkamų tarptautinės teisės aktų, kaip EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, TDO trišalė deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, jų įgyvendinimą, tolesnę su jais susijusią veiklą ir informacijos apie juos sklaidą.

3.Šalys pripažįsta įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo tarptautinių gairių, skirtų konkretiems sektoriams, naudą ir skatina šiuo atžvilgiu imtis bendrų veiksmų. Kiek tai susiję su EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių ir jos papildymais, Šalys taip pat įgyvendina priemones, kuriomis skatinama laikytis šios rekomendacijos.

4.Šalys bendromis pastangomis atitinkamai siekia stiprinti bendradarbiavimą į šio straipsnio taikymo sritį patenkančiais su prekyba susijusių aspektų klausimais, be kita ko, tarptautiniuose forumuose, įskaitant keitimąsi informacija bei geriausiais praktikos pavyzdžiais ir vykdant informavimo veiklą.

8.11 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo.

2.Nukrypstant nuo šeštos dalies [Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos] II antraštinės dalies [Ginčų sprendimas], tais atvejais, kai tarp Šalių kyla ginčas dėl šio skyriaus taikymo, jos taiko tik pagal 9.1 straipsnį [Konsultacijos] ir 9.2 straipsnį [Ekspertų kolegija] nustatytas procedūras.

Devintas skyrius. Horizontaliosios ir institucinės nuostatos

9.1 straipsnis. Konsultacijos

1.Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi dėl bet kurio klausimo, susijusio su 1 skyriaus [Bendrosios nuostatos] 1.1 straipsnio [Principai ir tikslai] 3 dalimi, 6 skyriumi [Darbo ir socialiniai standartai], 7 skyriumi [Aplinka ir klimatas] ir 8 skyriumi [Kiti prekybos ir darnaus vystymosi srities teisės aktai], pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme išdėsto prašymo priežastis ir pagrindą, be kita ko, nurodo ginčijamas priemones ir atitinkamas nuostatas, kurias laiko taikytinomis. Jei Šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino, konsultacijos turi būti pradėtos iškart po to, kai Šalis įteikia prašymą surengti konsultacijas, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos.

2.Šalys rengia konsultacijas tam, kad pasiektų jas abi tenkinantį klausimo sprendimą. Per konsultacijas kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai pakankamai turimos informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti iškeltus klausimus. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų institucijų darbuotojai, išmanantys klausimą, dėl kurio konsultuojamasi.

3.Dėl klausimų, susijusių su daugiašaliais susitarimais ar teisės aktais, nurodytais 1.1 straipsnio [Principai ir tikslai] 3 dalyje, 6 skyriuje [Darbo ir socialiniai standartai], 7 skyriuje [Aplinka ir klimatas] ir 8 skyriuje [Kiti prekybos ir darnaus vystymosi srities teisės aktai], Šalys atsižvelgia į TDO ar atitinkamų daugiašaliais aplinkos susitarimais įsteigtų įstaigų ar organizacijų turimą informaciją. Prireikus Šalys kartu konsultuojasi su tokiomis organizacijomis ar jų organais arba bet kuriuo kitu, jų manymu, tinkamu ekspertu ar įstaiga. 

4.Atitinkamais atvejais kiekviena Šalis gali prašyti INST.7 straipsnyje [Vidaus patariamosios grupės] nurodytų vidaus patariamųjų grupių pateikti nuomonę arba prašyti kitų ekspertų konsultacijų.

5.Bet kuris Šalių pasiektas klausimo sprendimas paskelbiamas viešai. 

9.2 straipsnis. Ekspertų kolegija

1.Jei kurio nors klausimo nepavyksta patenkinamai išspręsti konsultuojantis pagal 9.1 straipsnį [Konsultacijos], praėjus 90 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pagal tą straipsnį gavimo dienos, Šalis gali įteikti kitai Šaliai rašytinį prašymą sudaryti ekspertų kolegiją klausimui išnagrinėti. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė, tokiu būdu, kad būtų pakankamai aiškiai suformuluotas skundas, išdėstoma ir paaiškinama, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamo skyriaus ar skyrių nuostatas.

2.Ekspertų kolegiją sudaro trys nariai.

3.Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro bent 15 asmenų, kurie pageidauja ir gali būti ekspertų kolegijos nariais, sąrašą. Kiekviena Šalis į šį sąrašą įtraukia bent penkis savo siūlomus kandidatus į ekspertų kolegijos narius. Be to, Šalys į šį sąrašą įtraukia bent penkis asmenis, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai, pageidaujančius ir galinčius būti ekspertų kolegijos pirmininkais. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas ir kad jame nuolat būtų įrašyta ne mažiau kaip 15 asmenų.

4.Į ekspertų kolegijos narius siūlomi kandidatai turi turėti specialiųjų žinių arba praktinės patirties, susijusių su darbo ar aplinkos teise, kitais atitinkamame skyriuje ar skyriuose aptariamais klausimais arba iš tarptautinių susitarimų kylančių ginčų sprendimu. Jie turi veikti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokių organizacijų ar vyriausybių nurodymų, susijusių su ginčo klausimais. Jie negali būti susiję su kuria nors iš Šalių ar vykdyti jų nurodymus. Jie nėra Sąjungos institucijų nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai ir valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai.

5.Jei per penkias dienas nuo ekspertų kolegijos sudarymo dienos Šalys nenusprendžia kitaip, ekspertų kolegijos įgaliojimai yra šie:

„Atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas išnagrinėti prašyme sudaryti ekspertų kolegiją nurodytą klausimą ir pagal šį straipsnį pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomos jos išvados dėl priemonės atitikties atitinkamoms nuostatoms.“ 

6.Kai klausimai yra susiję su daugiašaliais standartais arba susitarimais, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, ekspertų kolegija turėtų prašyti TDO arba pagal tuos susitarimus įsteigtų atitinkamų įstaigų pateikti informaciją, įskaitant bet kokias turimas susijusias aiškinamąsias gaires, išvadas ar sprendimus, kuriuos priėmė TDO ir tos įstaigos.

7.Ekspertų kolegija gali prašyti pateikti ir gauti rašytinius atsiliepimus ar bet kokią kitokią informaciją iš asmenų, turinčių reikiamos informacijos arba specialių žinių. 

8.Tokią informaciją ekspertų kolegija perduoda kiekvienai Šaliai ir suteikia galimybę per 20 dienų nuo jos gavimo dienos pateikti pastabų.

9.Ekspertų kolegija pateikia Šalims tarpinę ir galutinę ataskaitas, kuriose išdėstomi nustatyti faktai ir išvados tuo klausimu, įskaitant tai, ar Šalis atsakovė įvykdė pagal atitinkamą (-us) skyrių (-us) jai tenkančias pareigas, ir bet kokių nustatytų faktų ir padarytų išvadų pagrindimas. Didesnio aiškumo sumetimais Šalys susitaria, kad jei kolegija savo ataskaitoje pateikia rekomendacijų, Šalis atsakovė neprivalo vadovautis šiomis rekomendacijomis, užtikrindama, kad būtų laikomasi šio Susitarimo.

10. Ekspertų kolegija per 100 dienų nuo jos sudarymo dienos pateikia Šalims tarpinę ataskaitą. Kai, ekspertų kolegijos manymu, pateikti tarpinės ataskaitos per šį terminą neįmanoma, ekspertų kolegijos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina ją pateikti. Bet kokiomis aplinkybėmis ekspertų kolegija tarpinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 125 dienas nuo jos sudarymo dienos. 

11. Kiekviena Šalis gali per 25 dienas nuo tarpinės atskaitos pateikimo pateikti kolegijai motyvuotą prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus. Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo per 15 dienų nuo jo įteikimo dienos. 

12. Apsvarsčiusi šias pastabas ekspertų kolegija parengia galutinę ataskaitą. Jei per 11 dalyje nurodytą terminą nepateikiamas prašymas peržiūrėti konkrečius tarpinės ataskaitos aspektus, tarpinė ataskaita tampa ekspertų kolegijos galutine ataskaita. 

13. Ekspertų kolegija per 175 dienas nuo jos sudarymo dienos pateikia Šalims galutinę ataskaitą. Kai, ekspertų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, jos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina pateikti galutinę ataskaitą. Bet kokiomis aplinkybėmis ekspertų kolegija galutinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 195 dienas nuo jos sudarymo dienos. 

14. Galutinėje ataskaitoje aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinės ataskaitos ir aiškiai išnagrinėjamos Šalių pastabos. 

15. Per 15 dienų nuo dienos, kurią ekspertų kolegija pateikia galutinę ataskaitą, Šalys ją paskelbia viešai. 

16.Jei ekspertų kolegijos galutinėje ataskaitoje nustatoma, kad Šalis nevykdė pagal atitinkamą (-us) skyrių (-us) jai tenkančių pareigų, per 90 dienų nuo galutinės ataskaitos pateikimo dienos Šalys, atsižvelgdamos į ekspertų grupės ataskaitą, aptaria, kokios tinkamos priemonės turi būti įgyvendintos. Ne vėliau kaip per 105 dienas nuo dienos, kurią Šalims pateikta atskaita, Šalis atsakovė informuoja pagal INST.7 straipsnį [Vidaus patariamosios grupės] įsteigtą savo vidaus patariamąją grupę ir Šalį ieškovę apie savo sprendimą dėl bet kurios priemonės, kuri turi būti įgyvendinta.

17. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams prižiūri, kokių veiksmų imamasi siekiant įgyvendinti ekspertų grupės ataskaitą. Pagal INST.7 straipsnį [Vidaus patariamosios grupės] įsteigtos Šalių vidaus patariamosios grupės gali Specialiajam prekybos komitetui vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams pateikti pastabų tuo atžvilgiu.

18.Tais atvejais, kai Šalys nesusitaria dėl to, ar imtasi kokios nors priemonės nesilaikymo problemai pašalinti, arba dėl jos suderinamumo su atitinkamomis nuostatomis, Šalis ieškovė gali įteikti klausimą nagrinėjusiai ekspertų kolegijai rašytinį prašymą išspręsti šį klausimą. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė ir paaiškinama, kaip ji yra nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis, tokiu būdu, kad būtų pakankamai aiškiai išdėstyta skundo esmė. Ekspertų kolegija per 45 dienas nuo prašymo įteikimo dienos pateikia Šalims savo išvadas.

19.Jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, mutatis mutandis taikomos INST.14 straipsnio [Arbitražo procedūra] 1 dalyje, INST.29 straipsnyje [Arbitražo teismo sprendimai], INST.30 straipsnyje [Arbitražo proceso sustabdymas ir nutraukimas], INST.31 straipsnyje [Abiem pusėms priimtinas sprendimas], INST.32 straipsnyje [Laikotarpiai], INST.34 straipsnyje [Išlaidos], INST.15 straipsnyje [Arbitražo teismo įsteigimas] arba INST.28 straipsnyje [Arbitrų pakeitimas], taip pat INST PRIEDE [Ginčų sprendimo darbo tvarkos taisyklės] ir INST.X PRIEDE [Arbitrų elgesio kodeksas] išdėstytos nuostatos. 

9.3 straipsnis. Sričių, kurioms taikomas draudimas mažinti apsaugos lygį, ekspertų kolegija

1.9.2 straipsnis [Ekspertų kolegija] taikomas Šalių ginčams dėl 6 skyriaus [Darbo ir socialiniai standartai] ir 7 skyriaus [Aplinka ir klimatas} aiškinimo ir taikymo.

2.Be 9.2 straipsnio [Ekspertų kolegija] 19 dalyje nurodytų straipsnių, šių ginčų sprendimui taip pat mutatis mutandis taikomas INST.24 straipsnis [Laikinosios taisomosios priemonės] ir INST.25 straipsnis [Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra].

3.Šalys pripažįsta, kad tais atvejais, kai Šalis atsakovė nusprendžia nesiimti veiksmų, kad būtų vykdoma kolegijos ataskaita ir šis Susitarimas, Šalis ieškovė gali toliau naudotis bet kuriomis teisių gynimo priemonėmis, kurias taikyti leidžiama pagal INST.24 [Laikinosios taisomosios priemonės].

9.4 straipsnis. Pusiausvyros atkūrimas

1.Šalys patvirtina kiekvienos Šalies teisę nustatyti savo būsimą politiką ir prioritetus, susijusius su darbo ir socialine sritimis, aplinkos ar klimato apsauga arba subsidijų kontrole tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį Susitarimą. Kartu Šalys pripažįsta, kad dideli skirtumai šiose srityse gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms taip, kad pasikeis aplinkybės, kurios buvo šio Susitarimo sudarymo pagrindas.

2.Jei dėl didelių skirtumų tarp Šalių 1 dalyje nurodytose srityse atsiranda esminis poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, bet kuri Šalis gali imtis tinkamų pusiausvyros atkūrimo priemonių padėčiai ištaisyti. Tokios priemonės neturi būti taikomos platesniu mastu ir ilgiau, nei absoliučiai būtina padėčiai ištaisyti ir proporcinga. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdytų šio Susitarimo veikimą. Tokį poveikį Šalis įvertina remdamasi patikimais įrodymais, ne vien tikimybe ar menka galimybe.

3.Pusiausvyros atkūrimo priemonėms, kurių imtasi pagal 2 dalį, taikomos šios procedūros:

(a)Atitinkama Šalis nedelsdama per Partnerystės tarybą praneša kitai Šaliai apie pusiausvyros atkūrimo priemones, kurių ji ketina imtis, ir pateikia visą susijusią informaciją. Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas. Konsultacijos laikomos baigtomis per 14 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos, nebent jos kartu užbaigiamos iki to termino pabaigos.

(b)Jei abiem pusėms priimtino sprendimo nerandama, susijusi Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones ne anksčiau kaip per penkias dienas nuo konsultacijų pabaigos, nebent Šalis, kuriai pranešta, per tą patį penkių dienų laikotarpį pagal INST.14 straipsnio [Arbitražo procedūra] 64 2 dalį raštišku prašymu kitai Šaliai paprašo įsteigti arbitražo teismą, kad arbitražo teismas nuspręstų, ar pusiausvyros atkūrimo priemonės, apie kurias pranešta, atitinka šio straipsnio 2 dalį.

(c)Arbitražo teismas priima galutinį sprendimą per 30 dienų nuo jo sudarymo. Jei arbitražo teismas nepriima galutinio sprendimo per tą laikotarpį, atitinkama Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones ne anksčiau kaip per tris dienas nuo to 30 dienų laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju kita Šalis gali imtis atsakomųjų priemonių, proporcingų priimtoms pusiausvyros atkūrimo priemonėms, kol arbitražo teismas priims sprendimą. Pirmenybė teikiama tokioms atsakomosioms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys šio Susitarimo veikimą. Tokioms atsakomosioms priemonėms, kurios gali būti priimtos ne anksčiau kaip praėjus trims dienoms po konsultacijų pabaigos, mutatis mutandis taikomas a punktas.

(d)Jei arbitražo teismas nustato, kad pusiausvyros atkūrimo priemonės atitinka 2 dalį, susijusi Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones, apie kurias pranešta kitai Šaliai.

(e)Jei arbitražo teismas nustato, kad pusiausvyros atkūrimo priemonės neatitinka 2 dalies, susijusi Šalis per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo praneša Šaliai ieškovei apie priemones 65 , kurių ji ketina imtis arbitražo teismo sprendimui įgyvendinti. Jei Šalis ieškovė mano, kad priemonės, apie kurias pranešta, neatitinka arbitražo teismo sprendimo, mutatis mutandis taikoma INST.23 straipsnio [Įvykdymo peržiūra] 2 dalis, INST.24 straipsnis [Laikinos taisomosios priemonės] 66 ir INST.25 straipsnis [Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra]. INST.23 straipsnio [Įvykdymo peržiūra] 2 dalyje, INST.24 straipsnyje [Laikinos priemonės] ir INST.25 straipsnyje [Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra] nustatytos procedūros neturi stabdomojo poveikio priemonių, apie kurias pranešta pagal šią dalį, taikymui.

(f)Jeigu pusiausvyros atkūrimo priemonės buvo priimtos prieš priimant arbitražo sprendimą pagal c punktą, visos pagal tą punktą priimtos atsakomosios priemonės nedelsiant ir jokiu būdu ne vėliau kaip per penkias dienas nuo arbitražo teismo sprendimo paskelbimo atšaukiamos.

(g)Šalis nesinaudoja PPO steigimo sutartimi ar jokiu kitu tarptautiniu susitarimu, kad užkirstų kelią kitai Šaliai imtis priemonių pagal 2 ir 3 dalis , įskaitant atvejus, kai tomis priemonėmis sustabdomi įsipareigojimai pagal šį Susitarimą.

(h)Jei Šalis, kuriai pranešta, nepateikia prašymo pagal b punktą per tame punkte nustatytą laikotarpį, ta Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra]. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais.

4.Siekiant užtikrinti tvariau tinkamą pusiausvyrą tarp pagal šį Susitarimą Šalių prisiimtų įsipareigojimų pusiausvyrą, bet kuri Šalis ne anksčiau kaip po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo gali prašyti peržiūrėti šio Susitarimo pirmo podalio [Prekyba] veikimą. Šalys gali susitarti, kad į peržiūrą gali būti įtraukti kiti šio Susitarimo podaliai.

5.Tokia peržiūra pradedama Šalies prašymu, jei ta Šalis mano, kad viena arba abi Šalys dažnai ėmėsi priemonių pagal 2 arba 3 dalį, arba jei 12 mėnesių laikotarpiui buvo taikoma priemonė, daranti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms. Šioje dalyje aptariamos priemonės – tai priemonės, kurios nebuvo ginčijamos arba kurių arbitražo teismas nepripažino visiškai nereikalingomis pagal 3 dalies d arba h punktą. Ši peržiūra gali būti pradėta anksčiau nei po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

6.Pagal 4 arba 5 dalį prašoma peržiūra pradedama per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo ir užbaigiama per šešis mėnesius.

7.4 ar 5 dalimi pagrįsta peržiūra gali būti pakartotinai atliekama ne rečiau kaip kas ketverius metus po ankstesnės peržiūros pabaigos. Jei Šalis paprašė atlikti peržiūrą pagal 4 arba 5 dalį, ji negali prašyti tolesnės peržiūros pagal 4 arba 5 dalį bent ketverius metus nuo ankstesnės peržiūros pabaigos arba, jei taikoma, nuo bet kurio iš dalies keičiančio susitarimo įsigaliojimo.

8.Atliekant peržiūrą įvertinama, ar Susitarimu užtikrinama tinkama Šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, visų pirma kiek tai susiję su pirmo podalio [Prekyba] veikimu, ir ar dėl to reikia padaryti kokių nors šio Susitarimo sąlygų pakeitimų.

9.Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad atlikus peržiūrą nereikia imtis jokių veiksmų. Jei po peržiūros Šalis mano, kad reikia padaryti šio Susitarimo pakeitimų, Šalys deda visas pastangas, kad būtų susiderėta dėl susitarimo, kuriuos daromi reikiami pakeitimai, ir jis būtų sudarytas. Tokios derybos vedamos tik klausimais, nustatytais atliekant peržiūrą.

10.Jei 9 dalyje nurodytas iš dalies keičiantis susitarimas nesudaromas per vienus metus nuo tos dienos, kai Šalys pradėjo derybas, bet kuri Šalis gali pranešti apie pirmo podalio [Prekyba] ar bet kurio kito Susitarimo podalio, kuris buvo įtrauktas į peržiūrą, nutraukimą, arba Šalys gali nuspręsti tęsti derybas. Jei Šalis nutraukia pirmo podalio [Prekyba] galiojimą, trečias podalis [Kelių transportas] nustoja galioti tą pačią dieną. Galiojimo panaikinimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

11.Jei pirmo podalio [Prekyba] galiojimas nutraukiamas pagal 10 dalį, antras podalis [Aviacija] nutraukiamas tą pačią dieną, nebent Šalys susitaria integruoti atitinkamas XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] dalis į antrą podalį [Aviacija].

12.Šešto podalio [Ginčų sprendimas ir horizontalieji susitarimai] I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] 4–9 dalims netaikoma.

XII antraštinė dalis. Išimtys

EXC.1 straipsnis. Bendrosios išimtys

a)Nė viena antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies pirmo skyriaus [Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką] ir penkto skyriaus [Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas] nuostata, antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies [Energija ir žaliavos] nuostata, antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies ketvirto skyriaus [Valstybės valdomos įmonės] nuostata, antros dalies pirmo podalio III antraštinės dalies [Skaitmeninė prekyba] nuostata ir antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies antro skyriaus [Investicijų liberalizavimas] nuostata neaiškinama kaip kliūtis Šaliai nustatyti ar toliau taikyti priemones, suderinamas su GATT 1994 XX straipsniu. Tuo tikslu GATT 1994 XX straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, mutatis mutandis įtraukiamas į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

b)Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms tokiomis priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos šalys arba siekiama užslėptai riboti investicijų liberalizavimą ar prekybą paslaugomis, nė viena antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies [Energija ir žaliavos] nuostata, antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies ketvirto skyriaus [Valstybės valdomos įmonės] nuostata, antros dalies pirmo podalio III antraštinės dalies [Skaitmeninė prekyba] nuostata, antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] nuostata ir antros dalies pirmo podalio IV antraštinės dalies [Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės] nuostata neaiškinama kaip kliūtis bet kuriai Šaliai nustatyti ar vykdyti priemones, kurios:

(a)būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti 67 ;

(b)būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;

(c)būtinos siekiant užtikrinti atitiktį šio Susitarimo nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, įskaitant nuostatas, susijusias su:

(I)apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

(II)asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų konfidencialumo apsauga; ir

(III)sauga.

c)Patikslinama, kad Šalys susitaria, kad tiek, kiek tokios priemonės kitais atžvilgiais neatitinka pirmiau minėtų skyrių, skirsnių ar antraštinių dalių nuostatų:

(a)GATT 1994 XX straipsnio b punkte ir šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemonės apima ir aplinkos apsaugos priemones, būtinas žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;

(b)GATT 1994 XX straipsnio g punktas taikomas gyvųjų ir negyvųjų senkančių gamtos išteklių išsaugojimo priemonėms ir

(c)priemonėms, kurių imamasi daugiašaliams aplinkos srities susitarimams įgyvendinti, gali būti taikomi GATT 1994 XX straipsnio b arba g punktai arba šio straipsnio 2 dalies b punktas.

d)Prieš imdamasi bet kurių GATT 1994 XX straipsnio i ir j punktuose nurodytų priemonių, ta Šalis kitai Šaliai pateikia visą svarbią informaciją ir siekia abiem Šalims priimtino sprendimo. Jei per 30 dienų nuo informacijos pateikimo nesusitariama, Šalis gali taikyti atitinkamas priemones. Jei dėl susiklosčiusių ypatingų ir kritiškų aplinkybių, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, iš anksto informuoti arba atlikti vertinimą neįmanoma, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama imtis atsargumo priemonių padėčiai pagerinti. Ta Šalis nedelsdama apie tai informuoja kitą Šalį.

EXC.2 straipsnis. Apmokestinimas

1.    Nė viena antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinių dalių nuostata, VIII antraštinės dalies ketvirto skyriaus [Energija ir žaliavos] nuostata, IX–XII antraštinių dalių nuostata ir antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] nuostata nedaromas poveikis Sąjungos arba jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teisėms ir pareigoms pagal bet kurią mokesčių konvenciją. Jei tokios mokesčių konvencijos nuostatos neatitinka šio Susitarimo nuostatų, vadovaujamasi tos mokesčių konvencijos nuostatomis. Sąjungos ar jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės mokesčių konvencijos atveju atitinkamos kompetentingos institucijos pagal šį Susitarimą ir tą mokesčių konvenciją kartu nustato, ar esama šio Susitarimo ir tos mokesčių konvencijos nuostatų neatitikties 68 .

2.    Antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies antro skyriaus [Investicijų liberalizavimas] SERVIN.2.4 straipsnis ir antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies trečio skyriaus [Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] SERVIN.3.4 straipsnis netaikomi pagal mokesčių konvenciją suteikiamam pranašumui.

3.    Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms mokesčių priemonėmis negali būti šališkai ar nepateisinamai diskriminuojamos kitos šalys arba siekiama užslėptai riboti prekybą ir investicijas, nė viena antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinių dalių nuostata, VIII antraštinės dalies ketvirto skyriaus [Energija ir žaliavos] nuostata, IX–XII antraštinių dalių nuostata ar antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] nuostata neaiškinama kaip kliūtis Šaliai nustatyti, toliau taikyti ar vykdyti bet kokią priemonę, kuria: 

(a)siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą 69 tiesioginių mokesčių taikymą ar surinkimą ar kuria

(b)diferencijuojami mokesčių mokėtojai pagal jų padėtį, visų pirma pagal jų gyvenamąją vietą arba jų kapitalo investavimo vietą.

4.    Šiame straipsnyje:

(a)gyvenamoji vieta – gyvenamoji vieta mokesčių tikslais;

(b)mokesčių konvencija – dvigubo apmokestinimo išvengimo konvencija arba bet koks kitas tarptautinis susitarimas ar tvarka, visiškai ar daugiausia susiję su apmokestinimu, ir

(c)tiesioginiai mokesčiai – visi mokesčiai, skaičiuojami nuo pajamų ar kapitalo, įskaitant pelno iš turto perdavimo mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, mokestį, skaičiuojamą nuo įmonės mokamo darbo užmokesčio, ir kapitalo vertės padidėjimo mokestį.

EXC.3 straipsnis. Laikinas atleidimas nuo įsipareigojimų PPO

Jei šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio I–XII antraštinėse dalyse arba antros dalies šeštame podalyje [Kitos nuostatos] nustatytas įsipareigojimas yra iš esmės lygiavertis PPO susitarime nustatytam įsipareigojimui, laikoma, kad bet kuri priemonė, kurios imamasi laikantis laikino atleidimo nuo įsipareigojimų, priimto pagal PPO susitarimo IX straipsnį, atitinka iš esmės lygiavertę šio Susitarimo nuostatą.

EXC.4 straipsnis. Saugumo išimtys

Nė viena šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio I–XII antraštinių dalių arba antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] nuostata neaiškinama kaip:

(a)reikalavimas Šaliai suteikti prieigą arba sudaryti sąlygas gauti prieigą prie informacijos, kurios atskleidimas, jos manymu, prieštarauja esminiams jos saugumo interesams, arba

(b)kliūtis Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų:

(I)susijusių su ginklų, šaudmenų ir karinių medžiagų gamyba ar prekyba jais ir tokia gamyba, prekyba bei sandoriais, susijusiais su kitomis prekėmis ir medžiagomis, paslaugomis ir naudojamomis technologijomis, taip pat su ekonomine veikla, vykdoma tiesiogiai arba netiesiogiai karinio objekto aprūpinimo tikslu;

(II)susijusių su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba

(III)karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

(c)kliūtis Šaliai imtis veiksmų, vykdant savo įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus dėl tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo.

EXC.5. straipsnis Konfidenciali informacija 

1.    Nė viena šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio I–X antraštinių dalių nuostata, XI antraštinės dalies, išskyrus XI antraštinės dalies LPFS.2.26 straipsnį [Apmokestinimo standartai], nuostata, XII antraštinės dalies nuostata ir antros dalies šešto podalio [Kitos nuostatos] nuostata neaiškinama kaip reikalavimas Šaliai pateikti turimą konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų užtikrinti teisės vykdymą ar kitaip prieštarautų viešajam interesui arba pakenktų konkrečių viešųjų ar privačiųjų įmonių teisėtiems komerciniams interesams, išskyrus tuos atvejus, kai tokios konfidencialios informacijos reikia arbitražo teismui ginčų sprendimo procese pagal šeštos dalies I antraštinę dalį [Ginčų sprendimas], arba kai tokios konfidencialios informacijos reikia ekspertų kolegijai procesui pagal LPFS.9.2 straipsnį [Ekspertų kolegija] arba LPFS.9.3 straipsnį [Sričių, kurioms taikomas draudimas mažinti apsaugos lygį, ekspertų kolegija]. Tokiais atvejais arbitražo teismas arba ekspertų kolegija užtikrina, kad konfidencialumas būtų visiškai apsaugotas pagal INST-X PRIEDĄ [Darbo tvarkos taisyklės].

2.    Jei Šalis pateikia Partnerystės tarybai ar komitetams informaciją, kuri laikoma konfidencialia pagal jos įstatymus ar kitus teisės aktus, kita Šalis taip pat laiko tą informaciją konfidencialia, nebent ją pateikusi Šalis sutinka, kad ji nebūtų tokia laikoma.



ANTRAS PODALIS. AVIACIJA

I antraštinė dalis. Oro transportas

AIRTRN.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

 

a)    oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti ar jai lygiavertį dokumentą;

b)    Sąjungos oro vežėjas – oro vežėjas, atitinkantis AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas;

c)    Jungtinės Karalystės oro vežėjas – oro vežėjas, atitinkantis AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] 1 dalies a punkte arba 2 dalyje nustatytas sąlygas;

d)    oro navigacijos paslaugos – oro eismo paslaugos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos, oro navigacijos meteorologijos paslaugos ir oro navigacijos informacijos paslaugos;

e)    oro vežėjo pažymėjimas – oro vežėjui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad oro vežėjas turi profesinių pajėgumų ir struktūrą, užtikrinančią saugų pažymėjime nurodytą aviacijos veiklą vykdančio orlaivio naudojimą;

f)    oro eismo valdymas – orlaivyje ir žemėje atliekamų funkcijų (oro eismo paslaugų, oro erdvės valdymo ir oro eismo srautų valdymo), kurių reikia saugiam ir veiksmingam orlaivio judėjimui visais skrydžio etapais užtikrinti, visuma;

g)    oro susisiekimas – už atlygį ar samdos pagrindu visuomenei atskirai arba kartu teikiamos keleivių, bagažo, krovinių ir pašto siuntų vežimo orlaiviais paslaugos;

h)    nacionalinės priklausomybės patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šią antraštinę dalį oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas atitinka AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] reikalavimus dėl nuosavybės, faktinės kontrolės ir pagrindinės verslo vietos;

i)    kompetentingos institucijos – Jungtinėje Karalystėje tai Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, atsakingos už reguliavimo ir administravimo funkcijas, kurias Jungtinė Karalystė privalo vykdyti pagal šią antraštinę dalį; Sąjungoje tai Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už reguliavimo ir administravimo funkcijas, kurias Sąjunga privalo vykdyti pagal šią antraštinę dalį;

j)    Konvencija – Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, pasirašyta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir

i)    visi pagal Konvencijos 94 straipsnio a punktą įsigalioję pakeitimai, kuriuos ratifikavo Jungtinė Karalystė ir atitinkama valstybė narė arba valstybės narės, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir

ii)    visi pagal Konvencijos 90 straipsnį priimti priedai ar pakeitimai, jei tokie priedai ar pakeitimai bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu galioja Jungtinei Karalystei ir atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms, priklausomai nuo svarstomo klausimo;

k)    diskriminacija – bet kokia objektyvaus pagrindo neturinti diferenciacija, susijusi su prekių ar paslaugų (įskaitant viešąsias paslaugas), kuriomis naudojamasi oro susisiekimo paslaugoms teikti, tiekimu ar teikimu arba su režimu, kurį toms paslaugoms taiko su tokiomis oro susisiekimo paslaugomis susijusios valdžios institucijos;

l)    faktinė kontrolė – santykiai, grindžiami teisėmis, sutartimis ar kitomis priemonėmis, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į konkrečias faktines ar teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį įmonei, ypač naudojantis:

i)    teise naudotis visu įmonės turtu ar jo dalimi;

ii)    teisėmis arba sutartimis, suteikiančiomis galimybę daryti lemiamą poveikį įmonės organų sudėčiai, balsavimui ar sprendimams arba kitaip daryti lemiamą poveikį įmonės veiklai;

m)    tinkamumo patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šią antraštinę dalį oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas turi pakankamai finansinių pajėgumų ir valdymo kompetencijos tokioms paslaugoms teikti ir yra pasirengęs laikytis šių paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir reikalavimų;

n)    visa savikaina – teikiamos paslaugos išlaidos, kurios gali apimti atitinkamas kapitalo kaštų ir turto nuvertėjimo sumas, taip pat techninės priežiūros, eksploatavimo, valdymo ir administravimo išlaidas;

o)    ICAO – Jungtinių Tautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.

p)    pagrindinė verslo vieta – oro vežėjo pagrindinė buveinė arba registruotoji buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės to oro vežėjo finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, įskaitant nuolatinio tinkamumo skraidyti užtikrinimą;

q)    patikrinimas perone – Šalies kompetentingos institucijos arba jos paskirtų atstovų atliekamas kitos Šalies orlaivio vidaus ir išorės patikrinimas, siekiant patikrinti atitinkamų orlaivio ir jo įgulos narių dokumentų galiojimą ir tikrąją orlaivio ir jo įrangos būklę;

r)    saviteika – oro vežėjo tiesiogiai sau arba kitam oro vežėjui vykdomas antžeminių paslaugų teikimas, kai:

 i)    vienam iš jų priklauso kito kontrolinis akcijų paketas arba

ii)    kiekvieno iš jų kontrolinį akcijų paketą turi vienas subjektas;

s)    reguliariojo oro susisiekimo paslaugos – oro susisiekimo paslaugos, kurios numatytos ir teikiamos už atlygį pagal paskelbtą tvarkaraštį arba taip reguliariai ar dažnai, kad jos yra akivaizdžiai sistemingos, ir kurias visuomenės nariai gali tiesiogiai rezervuoti; jos taip pat apima kartais vykdomus papildomus skrydžius, organizuojamus dėl per didelio reguliariųjų skrydžių apkrovimo;

t)    nekomercinis tūpimas – vykdant oro susisiekimą tūpimas kitais tikslais nei įlaipinti ar išlaipinti keleivius, pakrauti ar iškrauti bagažą, krovinius ir (arba) pašto siuntas;

u)    tarifas – oro vežėjų, įskaitant jų agentus, nustatoma kaina, mokestis ar rinkliava už keleivių, bagažo arba krovinių (išskyrus pašto siuntas) vežimą oro transportu (įskaitant visų kitų su tuo susijusių rūšių transportą) ir sąlygos, kuriomis mokama tokia kaina, mokestis ar rinkliava;

v)    naudotojo rinkliava – oro vežėjams nustatoma rinkliava už naudojimąsi oro uostu, oro navigacijos (įskaitant, kai skrendama virš teritorijos), aviacijos saugumo įrenginiais ar už teikiamas tokias paslaugas, įskaitant susijusias paslaugas ir įrenginius, arba aplinkosauginės rinkliavos, įskaitant su triukšmu susijusias rinkliavas ir rinkliavas, skirtas vietos oro kokybės problemoms oro uostuose ar aplink juos spręsti;

AIRTRN.2 straipsnis. Maršrutų planas

1.    Pagal AIRTRN.3 straipsnį [Skrydžių teisės] Sąjunga suteikia Jungtinės Karalystės oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas vykdant skrydžius tokiais maršrutais:

Jungtinės Karalystės teritorijoje esantys punktai – tarpiniai punktai – Sąjungos teritorijoje esantys punktai – kitose teritorijose esantys punktai.

2.    Pagal AIRTRN.3 straipsnį [Skrydžių teisės] Jungtinė Karalystė suteikia Sąjungos oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas vykdant skrydžius tokiais maršrutais:

Sąjungos teritorijoje esantys punktai – tarpiniai punktai – Jungtinės Karalystės teritorijoje esantys punktai – kitose teritorijose esantys punktai.

AIRTRN.3 straipsnis. Skrydžių teisės

1.    Kiekviena Šalis kitos Šalies oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas AIRTRN.2 straipsnyje [Maršrutų planas] nustatytais maršrutais, suteikia teisę:

a)    netupiant perskristi jos teritoriją;

b)    tūpti jos teritorijoje nekomerciniais tikslais.

2.    Jungtinės Karalystės oro vežėjai turi teisę tūpti Sąjungos teritorijoje, kad galėtų teikti reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas tarp bet kurių punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje, ir bet kurių punktų, esančių Sąjungos teritorijoje (trečioji ir ketvirtoji skrydžių laisvės teisės).

3.    Sąjungos oro vežėjai turi teisę tūpti Jungtinės Karalystės teritorijoje, kad galėtų teikti reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas tarp bet kurių punktų, esančių Sąjungos teritorijoje, ir bet kurių punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje (trečioji ir ketvirtoji skrydžių laisvės teisės).

4.    Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių ir nedarant poveikio 9 daliai, valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, laikydamosi atitinkamų Šalių vidaus taisyklių ir procedūrų, gali sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais pagal šį Susitarimą jos suteikia viena kitai tokias teises:

a)    Jungtinei Karalystei – teisę jos oro vežėjams nutūpti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kad jie galėtų teikti reguliariąsias ir nereguliariąsias visų krovinių vežimo oro transportu paslaugas tarp punktų, esančių tos valstybės narės teritorijoje, ir punktų, esančių trečiojoje šalyje, teikdami paslaugą, kurios teikimo pradžios arba paskirties vieta yra Jungtinės Karalystės teritorijoje (penktoji skrydžių laisvės teisė);

b)    atitinkamai valstybei narei – teisę Sąjungos oro vežėjams nutūpti Jungtinės Karalystės teritorijoje, kad jie galėtų teikti reguliariąsias ir nereguliariąsias visų krovinių vežimo oro transportu paslaugas tarp punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje, ir punktų, esančių trečiojoje šalyje, teikdami paslaugą, kurios teikimo pradžios arba paskirties vieta yra tos valstybės narės teritorijoje (penktoji skrydžių laisvės teisė).

5.    Pagal 4 dalį abipusiai suteiktos teisės reglamentuojamos šios antraštinės dalies nuostatomis.

6.    Nė viena Šalis vienašališkai neriboja kitos Šalies oro vežėjams pagal 2, 3 ir 4 dalis teikiant oro susisiekimo paslaugas vykdomo eismo intensyvumo, pajėgumų, dažnumo, reguliarumo, maršrutų parinkimo, išvykimo ar paskirties vietų arba tam tikro tipo ar tipų orlaivių naudojimo tuo tikslu, išskyrus atvejus, kai tai daryti nediskriminuojant gali reikėti dėl muitinės, techninių, veiklos, oro eismo valdymo, saugos, aplinkos ar sveikatos apsaugos priežasčių, jeigu šioje antraštinėje dalyje nenumatyta kitaip.

7.    Jokia šios antraštinės dalies nuostata Jungtinės Karalystės oro vežėjams nesuteikiama teisė valstybės narės teritorijoje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą tos ar bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje.

8.    Jokia šios antraštinės dalies nuostata Sąjungos oro vežėjams nesuteikiama teisė Jungtinės Karalystės teritorijoje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą Jungtinės Karalystės teritorijoje.

9.    Laikydamosi Šalių vidaus taisyklių ir procedūrų, Jungtinės Karalystės ir valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti teikti nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas, kuriomis viršijamos šiame straipsnyje nurodytos teisės, jeigu tos paslaugos nėra paslėptos formos reguliariojo oro susisiekimo paslaugos, ir gali sudaryti dvišalius susitarimus dėl procedūrų, kurių turi būti laikomasi tvarkant oro vežėjų paraiškas ir priimant sprendimus dėl jų.

AIRTRN.4 straipsnis. Dalijimosi kodu ir grupinės rezervacijos susitarimai

1.    Oro susisiekimo paslaugos pagal AIRTRN.3 straipsnį [Skrydžių teisės] gali būti teikiamos sudarant dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus:

a)    Jungtinės Karalystės oro vežėjas gali būti bilietų pardavėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo skrydį vykdančiu vežėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo skrydį vykdančiu trečiosios šalies vežėju, jei jos vežėjai pagal Sąjungos teisę arba, jei taikytina, pagal susijusios valstybės narės arba susijusių valstybių narių teisę naudojasi būtinomis skrydžių teisėmis, taip pat jos oro vežėjams suteikta teise naudotis tomis teisėmis sudarant aptariamą susitarimą;

b)    Sąjungos oro vežėjas gali būti bilietų pardavėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo skrydį vykdančiu vežėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo skrydį vykdančiu trečiosios šalies vežėju, jei jos vežėjai pagal Jungtinės Karalystės teisę naudojasi būtinomis skrydžių teisėmis, taip pat jos oro vežėjams suteikta teise naudotis tomis teisėmis sudarant aptariamą susitarimą;

c)    Jungtinės Karalystės oro vežėjas gali būti skrydį vykdantis vežėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo bilietų pardavėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo trečiosios šalies bilietų pardavėju, jei tas pardavėjas pagal Sąjungos teisę arba, jei taikytina, pagal susijusios valstybės narės arba susijusių valstybių narių teisę naudojasi būtinomis teisėmis sudaryti aptariamą susitarimą;

d)    Sąjungos oro vežėjas gali būti skrydį vykdantis vežėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo bilietų pardavėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo trečiosios šalies bilietų pardavėju, jei tas pardavėjas pagal Jungtinės Karalystės teisę naudojasi būtinomis teisėmis sudaryti aptariamą susitarimą;

e)    pagal a–d punktuose nurodytus susitarimus vienos Šalies oro vežėjas gali veikti kaip bilietų pardavėjas pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimą, kai teikiamos paslaugos tarp bet kurių dviejų punktų, kurių ir išvykimo, ir paskirties vietos yra kitos Šalies teritorijoje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)    šios dalies a arba b punkte, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nustatytų sąlygų, susijusių su skrydį vykdančiu vežėju, ir

ii)    atitinkama susisiekimo paslauga yra dalis bilietų pardavėjo vykdomo vežimo iš punkto jo Šalies teritorijoje į tą paskirties punktą kitos Šalies teritorijoje.

2.    Vienos Šalies oro vežėjas gali veikti kaip bilietų pardavėjas pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimą, kai teikiamos paslaugos tarp bet kurių dviejų punktų, kurių vienas yra kitos Šalies teritorijoje, o kitas yra trečiojoje šalyje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)    1 dalies a arba b punkte, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nustatytų sąlygų, susijusių su skrydį vykdančiu vežėju, ir

b)    atitinkama susisiekimo paslauga yra dalis bilietų pardavėjo vykdomo vežimo iš punkto jo Šalies teritorijoje į tą punktą trečiosios šalies teritorijoje.

3.    Kiekvieno bilieto, parduoto taikant šiame straipsnyje nurodytus susitarimus, pirkėjui rezervacijos metu pranešama, kuris oro vežėjas ir kurioje kelionės atkarpoje teiks paslaugas. Jei tai neįmanoma arba jei po rezervacijos įvyko pakeitimų, skrydį vykdančio vežėjo tapatybė keleiviui pranešama iš karto, kai tik ji nustatoma. Visais atvejais apie skrydį vykdančio vežėjo (-ų) tapatybę keleiviui pranešama registruojantis arba prieš įlaipinimą tais atvejais, kai jungiamajam skrydžiui registracijos nereikia.

4.    Siekdamos patikrinti, ar laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir kitų šiame Susitarime nustatytų reikalavimų, visų pirma susijusių su konkurencija, sauga ir saugumu, Šalys gali reikalauti, kad šiame straipsnyje nurodytus susitarimus patvirtintų jų kompetentingos institucijos.

5.    Dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus sudarę Šalių oro vežėjai jokiu būdu negali naudotis kitomis skrydžių teisėmis pagal šį Susitarimą nei nurodytosios AIRTRN.3 straipsnyje [Skrydžių teisės].

AIRTRN.5 straipsnis. Veiklos sąlygų lankstumas

Pagal AIRTRN.3 straipsnio [Skrydžių teisės] 2, 3 ir 4 dalis Šalių abipusiai suteiktos teisės, neperžengiant ten nustatytų ribų, apima visas šias prerogatyvas:

a)    vykdyti skrydžius bet kuria viena arba abiem kryptimis;

b)    skirtingų numerių skrydžius jungti į vienu orlaiviu vykdomą skrydį;

c)    aptarnauti maršrutų plane esančius punktus bet kuria tvarka ir pasirinkus bet kokį jų derinį;

d)    bet kuriame punkte perlaipinti keleivius ir perkrauti krovinius iš to paties oro vežėjo orlaivio į kitą jo orlaivį (keleivių perlaipinimas ar krovinių perkrovimas į kitos talpos orlaivį);

e)    vykdyti skrydžius trumpam nutūpiant bet kuriame kurios nors Šalies teritorijoje arba už jos ribų esančiame punkte;

f)    vežti tranzitu keleivius ar krovinius per kitos Šalies teritoriją;

g)    tuo pačiu orlaiviu vežti keleivius ir krovinius, neatsižvelgiant į tai, iš kur jie vežami;

h)    vykdant vieną skrydį aptarnauti daugiau nei vieną punktą (terminalų susiejimas).

AIRTRN.6 straipsnis. Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai

1.    Gavusi Šalies oro vežėjo nustatytos formos ir nustatytu būdu pateiktą paraišką išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą pagal šią antraštinę dalį, kita Šalis kuo greičiau atlieka visas procedūras ir suteikia atitinkamus leidimus ir techninius leidimus, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)    Jungtinės Karalystės oro vežėjo atveju:

i)    oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso Jungtinei Karalystei, jos piliečiams arba ir Jungtinei Karalystei, ir jos piliečiams ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

ii)    pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Jungtinės Karalystės teritorijoje ir jis turi pagal Jungtinės Karalystės teisę išduotą licenciją ir

iii)    oro vežėjas turi Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduotą oro vežėjo pažymėjimą, kuris yra aiškiai identifikuojamas, ir ta institucija vykdo ir užtikrina faktinę teisės aktais nustatytą oro vežėjo kontrolę;

b)    Sąjungos oro vežėjo atveju:

i)    oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso vienai ar daugiau valstybių narių, kitoms Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, Šveicarijai, tų valstybių piliečiams arba tiek vieniems, tiek kitiems ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

ii)    pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Sąjungos teritorijoje ir jis turi pagal Sąjungos teisę galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti ir

iii)    oro vežėjas turi Sąjungos ar valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą oro vežėjo pažymėjimą, kuris yra aiškiai identifikuojamas, ir ta institucija vykdo ir užtikrina faktinę teisės aktais nustatytą oro vežėjo kontrolę;

c)    laikomasi AIRTRN.18 straipsnio [Aviacijos sauga] ir AIRTRN.19 [Aviacijos saugumas] nuostatų ir

d)    oro vežėjas atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias paraišką ar paraiškas nagrinėjanti Šalis paprastai taiko tarptautinio oro susisiekimo veiklai.

2.    Nepaisant 1 dalies a punkto i papunkčio, Jungtinės Karalystės oro vežėjams suteikiami atitinkami leidimai vykdyti oro susisiekimą ir kiti leidimai, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)    1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, taip pat c ir d punktuose nustatytos sąlygos;

b)    oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso vienai ar daugiau valstybių narių, kitoms Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, Šveicarijai, tų valstybių piliečiams arba tiek vieniems, tiek kitiems, atskirai arba kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Jungtinės Karalystės piliečiais ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

c)    tą dieną, kai baigėsi pereinamasis laikotarpis, oro vežėjas turėjo pagal Sąjungos teisę galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti.

3.    1 ir 2 dalių tikslais faktinės teisės aktais nustatytos kontrolės įrodymai, be kita ko, yra tokie:

a)    atitinkamas oro vežėjas turi kompetentingos institucijos išduotą galiojančią licenciją ar leidimą vykdyti oro susisiekimą, atitinkantį Šalies, išduodančios licenciją vykdyti oro susisiekimą arba leidimą teikti tarptautinio oro susisiekimo paslaugas, kriterijus; ir

b)    ta Šalis turi ir vykdo to oro vežėjo saugos ir saugumo priežiūros programas, atitinkančias ICAO standartus.

4.    Suteikdamos leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus kiekviena Šalis visiems kitos Šalies oro vežėjams taiko nediskriminacines sąlygas.

5.    Šalis, gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, pripažįsta kitos Šalies suteiktą to oro vežėjo tinkamumo patvirtinimą, nacionalinės priklausomybės patvirtinimą arba abu kaip savo pačios kompetentingų institucijų suteiktą patvirtinimą ir išsamiau šių klausimų nenagrinėja, išskyrus AIRTRN.8 straipsnio [Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas] 3 dalyje nurodytus atvejus.

AIRTRN.7 straipsnis. Veiklos planai, programos ir tvarkaraščiai

Pranešti apie veiklos planus, programas ar oro susisiekimo paslaugų tvarkaraščius pagal šią antraštinę dalį Šalis gali reikalauti tik informavimo tikslais. Prašydama pateikti tokią informaciją, Šalis užtikrina, kad kitos Šalies oro susisiekimo paslaugų tarpininkams ir oro vežėjams tenkanti su informacijos teikimo reikalavimais ir procedūromis susijusi administracinė našta būtų kuo mažesnė.

AIRTRN.8 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas

1.    Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis Sąjunga gali imtis veiksmų prieš Jungtinės Karalystės oro vežėją bet kuriuo iš šių atvejų:

   kai leidimai suteikiami pagal AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] 1 dalies a punktą, neįvykdyta kuri nors iš tame punkte nustatytų sąlygų;

b)    kai leidimai suteikiami pagal AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] 2 dalį, neįvykdyta kuri nors iš toje dalyje nustatytų sąlygų;

c)    oro vežėjas nesilaikė AIRTRN.10 straipsnyje [Atitiktis įstatymams ir kitiems teisės aktams] nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų arba

d)    tokie veiksmai yra būtini siekiant užkirsti kelią ligoms, nuo jų apsisaugoti ar kontroliuoti jų plitimą arba kitaip apsaugoti visuomenės sveikatą.

2.    Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis Jungtinė Karalystė gali imtis veiksmų prieš Sąjungos oro vežėją bet kuriuo iš šių atvejų:

a)    neįvykdyta kuri nors iš AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] 1 dalies b punkte nustatytų sąlygų;

b)    oro vežėjas nesilaikė šios antraštinės dalies AIRTRN.10 straipsnyje [Atitiktis įstatymams ir kitiems teisės aktams] nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų arba

c)    tokie veiksmai yra būtini siekiant užkirsti kelią ligoms, nuo jų apsisaugoti ar kontroliuoti jų plitimą arba kitaip apsaugoti visuomenės sveikatą.

3.    Jei Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kitos Šalies oro vežėjas yra kurioje nors iš 1 arba 2 dalyje, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nurodytų situacijų ir kad dėl to turi būti imtasi veiksmų, ta Šalis kuo greičiau raštu praneša kitai Šaliai apie numatomo atsisakymo išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jo galiojimo sustabdymo ar apribojimo priežastis ir prašo surengti konsultacijas.

4.    Tokios konsultacijos pradedamos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokio prašymo surengti konsultacijas gavimo. Jei per 30 dienų arba susitartą laikotarpį nuo tokių konsultacijų pradžios nesusitariama arba nesiimama sutartų taisomųjų veiksmų, Šalis, kuri prašė konsultacijų, turi teisę imtis veiksmų, kad atsisakytų atitinkamam oro vežėjui ar vežėjams išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninius leidimus, juos atšauktų, sustabdytų jų galiojimą, nustatytų jų naudojimo sąlygas arba apribotų jų naudojimą, siekdama užtikrinti AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai] ir AIRTRN.10 straipsnio [Atitiktis įstatymams ir kitiems teisės aktams] laikymąsi. Jeigu buvo imtasi priemonių, kad būtų neišduotas ar atšauktas oro vežėjo leidimas vykdyti oro susisiekimą arba techninis leidimas, sustabdytas jo galiojimas arba apribotas naudojimas, Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra]. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais. Šalies prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

5.    Nepaisant 3 ir 4 dalių, 1 dalies c ir d punktuose ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais Šalis gali imtis neatidėliotinų arba skubių veiksmų susidarius ekstremaliajai situacijai arba kai tai būtina siekiant užkirsti kelią tolesnei neatitikčiai. Šios dalies taikymo tikslais, tolesnės neatitikties atveju Šalių kompetentingos institucijos jau turi būti iškėlusios neatitikties klausimą.

6.    Šiuo straipsniu nedaromas poveikis pirmo podalio XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis], AIRTRN.11 straipsnio [Nediskriminavimas] 4 dalies, AIRTRN.18 straipsnio [Aviacijos sauga] 4, 6 ir 8 dalies ir AIRTRN.19 straipsnio [Aviacijos saugumas] 12 dalies nuostatoms ir šeštos dalies II antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas] nustatytai ginčų sprendimo procedūrai arba su ja susijusioms priemonėms.

AIRTRN.9 straipsnis. Oro vežėjų priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė

Šalys pripažįsta, kad tolesnis nuosavybės teisių į jų oro vežėjus ir tų oro vežėjų kontrolės liberalizavimas gali būti naudingas. Šalys susitaria Specialiajame oro susisiekimo komitete išnagrinėti nuosavybės teisių į oro vežėjus ir tų oro vežėjų kontrolės abipusio liberalizavimo galimybes per 12 mėnesių nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir po to per 12 mėnesių nuo vienos iš Šalių prašymo tai padaryti gavimo dienos. Išnagrinėjusios šį klausimą Šalys gali nuspręsti iš dalies pakeisti šią antraštinę dalį.

AIRTRN.10 straipsnis. Atitiktis įstatymams ir kitiems teisės aktams

1.    Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje vykdo skrydį ar iš jos išskrenda, tas oro vežėjas laikosi kitos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atvykimu į tos Šalies teritoriją, naudojimu joje ir išvykimu iš jos.

2.    Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje vykdo skrydį ar iš jos išskrenda, to orlaivio keleiviams, įgulai ar jų vardu veikiantiems asmenims, taip pat bagažui, kroviniams ir pašto siuntoms galioja tos kitos Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie jos teritorijoje taikomi keleivių ir įgulos atvykimui ir bagažo, krovinių ir (arba) pašto siuntų įvežimui orlaiviu į jos teritoriją, jų buvimui joje arba jų išvykimui ir išvežimui iš jos (įskaitant įvažiavimui, patikrinimui, imigracijai, pasams, muitinei ir karantinui taikomus teisės aktus, o kai vežamos pašto siuntos – pašto teisės aktus).

3.    Šalys savo teritorijoje leidžia kitos Šalies oro vežėjams imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų vežami tik tie asmenys, kurie turi kelionės dokumentus, suteikiančius teisę patekti į tos kitos Šalies teritoriją arba kirsti ją tranzitu.

AIRTRN.11 straipsnis. Nediskriminavimas

1.    Nedarydamos poveikio pirmo podalio XI antraštinei daliai [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis], Šalys savo atitinkamose jurisdikcijose panaikina visų formų diskriminaciją, kuris neigiamai paveiktų sąžiningas ir vienodas galimybes kitos Šalies oro vežėjams konkuruoti naudojantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis teisėmis.

2.    Šalis (toliau – inicijuojančioji Šalis) gali imtis veiksmų pagal 3–6 dalis, jei mano, kad 1 dalyje draudžiama diskriminacija neigiamai veikia jos oro vežėjų sąžiningas ir vienodas galimybes konkuruoti naudojantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis teisėmis.

3.    Inicijuojančioji Šalis kitai Šaliai (toliau – atsakančioji Šalis) raštu pateikia prašymą surengti konsultacijas. Konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria kitaip.

4.    Jei inicijuojančioji Šalis ir atsakančioji Šalis nesusitaria aptariamu klausimu per 60 dienų nuo 3 dalyje nurodyto prašymo surengti konsultacijas gavimo, inicijuojančioji Šalis gali imtis priemonių dėl visų oro vežėjų, kurie pasinaudojo 1 dalimi draudžiama diskriminacija, arba jų dalies, be kita ko, atsisakyti išduoti atitinkamiems oro vežėjams leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą.

5.    Priemonės, kurių imamasi pagal 4 dalį, turi būti tinkamos, proporcingos, o jų taikymo sritis ir trukmė neturi viršyti to, kas tikrai būtina, kad būtų sumažinta inicijuojančiosios Šalies oro vežėjams padaryta žala ir panaikintas oro vežėjų, kuriems jos skirtos, nepagrįstai įgytas pranašumas.

6.    Jei klausimas neišsprendžiamas per konsultacijas arba jei imtasi priemonių pagal 4 dalį, Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra]. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais. Šalies prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

7. Neatsižvelgiant į 2 dalį, Šalys nesiima veiksmų pagal 3–6 dalis dėl veiksmų, patenkančių į pirmo podalio XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] taikymo sritį.

AIRTRN.12 straipsnis. Veiklos vykdymas

1.    Šalys sutinka, kad oro vežėjams kylančios kliūtys vykdyti veiklą trukdytų gauti šia antraštine dalimi siekiamos naudos. Šalys susitaria bendradarbiauti šalinant abiejų Šalių oro vežėjams kylančias kliūtis vykdyti veiklą, jei tokios kliūtys gali trukdyti vykdyti komercinę veiklą, iškreipti konkurenciją arba daryti poveikį lygioms galimybėms konkuruoti.

2.    Pažangą, daromą sprendžiant su kliūtimis vykdyti veiklą susijusius klausimus, stebi Specialusis oro susisiekimo komitetas.

AIRTRN.13 straipsnis. Komerciniai skrydžiai

1.    Šalys suteikia viena kitai 2–7 dalyse nustatytas teises. Nereikalaujama, kad siekdami naudotis tomis teisėmis kiekvienos Šalies oro vežėjai turėtų vietos rėmėją.

2.    Dėl oro vežėjų atstovų:

a)    vienos Šalies oro vežėjams leidžiama kitos Šalies teritorijoje be apribojimų ar diskriminacijos steigti biurus ir statyti įrenginius, reikalingus paslaugoms pagal šią antraštinę dalį teikti;

b)    nepažeidžiant saugos ir saugumo taisyklių, jeigu tokie biurai ir įrenginiai yra oro uoste, jiems gali būti taikomi apribojimai dėl erdvės trūkumo;

c)    kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su atvykimu, gyvenamąja vieta ir įdarbinimu, leidžia kitos Šalies oro vežėjams į leidimą suteikiančios Šalies teritoriją įvežti ir joje išlaikyti darbuotojus, atsakingus už vadovavimą, pardavimą, techninius klausimus ir veiklą, taip pat kitus specialistus, kuriuos oro vežėjas pagrįstai laiko būtinais oro susisiekimo paslaugoms pagal šią antraštinę dalį teikti. Jei šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, įskaitant darbuotojus, atliekančius tam tikras laikinas pareigas, reikia darbo leidimų, Šalys paraiškas išduoti tokius leidimus išnagrinėja operatyviai ir laikydamosi atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų.

3.    Dėl antžeminių paslaugų:

a)    kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies oro vežėjams vykdyti saviteiką jos teritorijoje be jokių apribojimų, išskyrus tuos, kurie grindžiami saugos ar saugumo sumetimais arba kitaip susiję su fiziniais ar veiklos apribojimais;

b)    nė viena Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies oro vežėjai pasirinktų vieną ar daugiau antžeminių paslaugų teikėjų iš tų, kurie yra rinkoje pagal Šalies, kurioje teikiamos paslaugos, įstatymus ir kitus teisės aktus;

c)    nepažeidžiant a punkto, kai Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai kokiu nors būdu riboja laisvą antžeminių paslaugų teikėjų konkurenciją, ta Šalis užtikrina, kad visos būtinos antžeminės paslaugos būtų prieinamos kitos Šalies oro vežėjams ir kad jos būtų teikiamos ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kuriomis jos teikiamos bet kuriam kitam oro vežėjui.

4.    Dėl laiko tarpsnių paskirstymo oro uostuose Šalys užtikrina, kad laiko tarpsnių paskirstymo jų teritorijoje esančiuose oro uostuose taisyklės, gairės ir procedūros būtų taikomos skaidriai, veiksmingai, nediskriminuojant ir laiku.

5.    Dėl vietos išlaidų ir lėšų bei pajamų pervedimo:

a)    šia antraštine dalimi reglamentuojamiems klausimams taikomos pirmo podalio IV antraštinės dalies [Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės] nuostatos, nepažeidžiant AIRTRN.6 straipsnio [Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai];

b)    Šalys suteikia viena kitai c–e punktuose nustatytą naudą;

c)    Šalių oro vežėjų vykdomas susisiekimo ir susijusių paslaugų pardavimo ir pirkimo operacijas oro vežėjų nuožiūra galima išreikšti svarais sterlingų, jei pardavimas arba pirkimas vyksta Jungtinės Karalystės teritorijoje, arba, jei pardavimas arba pirkimas vyksta valstybės narės teritorijoje, tos valstybės narės išreikšta valiuta;

d)    kiekvienos Šalies oro vežėjams leidžiama vietos išlaidas savo nuožiūra apmokėti vietos valiuta;

e)    kiekvienos Šalies oro vežėjams paprašius leidžiama kitos Šalies teritorijoje pardavus oro susisiekimo paslaugas ir vykdant tiesiogiai su oro susisiekimu susijusią veiklą gautas pajamas, viršijančias vietoje išmokėtas sumas, bet kuriuo metu ir bet kuriuo būdu pervesti į jų pasirinktą šalį. Pajamų konvertavimas ir perlaidos leidžiamos nedelsiant, be apribojimų ar apmokestinimo, taikant valiutos kursą, kuris galioja einamosioms operacijoms ir perlaidoms tą dieną, kai vežėjas pateikia pirminę pinigų perlaidos paraišką, ir jiems netaikomi jokie mokesčiai, išskyrus įprastinius už tokį konvertavimą ir perlaidas taikomus bankų mokesčius.

6.    Dėl įvairiarūšio transporto:

a)    Šalys netaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas oro susisiekimas, keleivius vežantiems antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjams remdamosi vien tuo, kad tokias antžeminio susisiekimo paslaugas savo vardu teikia oro vežėjas;

b)    su sąlyga, kad laikomasi pirmo podalio II antraštinėje dalyje [PASLAUGOS IR INVESTICIJOS] ir jo prieduose bei trečio podalio I antraštinėje dalyje [Krovinių vežimas keliais] ir jos priede nustatytų sąlygų ir reikalavimų, kiekvienos Šalies oro vežėjams leidžiama kartu su tarptautinio oro susisiekimo paslaugomis be apribojimų teikti krovinių vežimo bet kuriomis antžeminio transporto priemonėmis paslaugas į bet kurį Šalių ar trečiųjų šalių teritorijoje esantį punktą ar iš jo (įskaitant vežimą į visus oro uostus, kuriuose yra muitinės, ir iš jų) ir, jei taikoma, jie turi teisę laikydamiesi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų vežti krovinius, už kuriuos nesumokėtas muito mokestis. Sudaromos sąlygos tokiems antžeminiu ar oro transportu vežamiems kroviniams taikyti oro uosto muitinės procedūras ir naudotis muitinės infrastruktūra. Oro vežėjai gali antžeminiu transportu krovinius vežti patys arba sudaryti susitarimus, įskaitant dalijimosi kodu susitarimus, su kitais antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjais, pagal kuriuos, be kita ko, krovinius antžeminiu transportu, gali vežti kiti oro vežėjai ir netiesioginiai krovinių vežimo oro transportu paslaugų teikėjai. Tokios įvairiarūšio krovinių gabenimo paslaugos gali būti siūlomos taikant vieną tarifą vežimui oro ir antžeminiu transportu kartu su sąlyga, kad krovinių siuntėjams bus suteikta informacija apie tokį vežimą.

7.    Dėl išperkamosios nuomos:

a)    Šalys suteikia viena kitos oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas pagal AIRTRN.3 straipsnį [Skrydžių teisės] visais šiais būdais:

i)    naudojantis orlaiviais, nuomojamais be įgulos iš bet kurio nuomotojo;

ii)    Jungtinės Karalystės oro vežėjų atveju – naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų Šalių oro vežėjų;

iii)    Sąjungos oro vežėjų atveju – naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų Sąjungos oro vežėjų;

iv)    naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų oro vežėjų, nei nurodyti atitinkamai ii ir iii punktuose, jei ši nuoma pagrįsta išimtiniais poreikiais, sezoninio pajėgumo poreikiais ar poreikiais įveikti nuomininko veiklos sunkumus ir šios nuomos trukmė nėra ilgesnė, negu būtinai reikia siekiant patenkinti tuos poreikius arba įveikti tuos sunkumus;

b)    Šalys gali reikalauti, kad nuomos susitarimus patvirtintų jų kompetentingos institucijos, siekdamos patikrinti, ar laikomasi šioje dalyje nustatytų sąlygų ir taikomų saugos ir saugumo reikalavimų;

c)    tačiau, jei Šalis reikalauja tokio patvirtinimo, ji stengiasi paspartinti patvirtinimo procedūras ir kuo labiau sumažinti atitinkamiems oro vežėjams tenkančią administracinę naštą;

d)    šios dalies nuostatomis nedaromas poveikis Šalies įstatymams ir kitiems teisės aktams, kiek tai susiję su tos Šalies oro vežėjų nuomojamais orlaiviais.

AIRTRN.14 straipsnis. Fiskalinės nuostatos

1.    Kai Šalies oro vežėjų naudojamas orlaivis, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atskrenda į kitos Šalies teritoriją, jo įprastinei įrangai, degalams, tepalams, vartoti skirtiems techniniams reikmenims, antžeminei įrangai, atsarginėms dalims (įskaitant variklius), orlaivio atsargoms (įskaitant maistą, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, tabaką ir kitus keleiviams ribotais kiekiais parduoti arba vartoti skrydžio metu skirtus produktus, bet jais neapsiribojant) ir kitiems gaminiams, skirtiems naudoti ar naudojamiems tik orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, naudojimo arba aptarnavimo tikslais, laikantis abipusiškumo principo ir su sąlyga, kad tokia įranga ir atsargos lieka orlaivyje, netaikomi jokie importo apribojimai, nuosavybės mokesčiai ir kapitalo rinkliavos, muitai, akcizai, mokesčiai už patikrinimus, pridėtinės vertės mokestis ar kiti panašūs netiesioginiai mokesčiai, taip pat panašūs mokesčiai ir rinkliavos, kuriuos nustatė nacionalinės ar vietos valdžios institucijos arba Sąjunga.

2.    Laikantis abipusiškumo principo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai, rinkliavos ir kt. taip pat netaikomi šiems gaminiams:

a)    orlaivio atsargoms, kurios buvo įvežtos į Šalies teritoriją arba joje pateiktos ir paimtos pagrįstai naudoti kito Šalies oro vežėjo išvykstančiame orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei šios atsargos bus naudojamos tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos;

b)    antžeminei įrangai ir atsarginėms dalims (įskaitant variklius), kurios buvo įvežtos į Šalies teritoriją kito Šalies oro vežėjo orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, aptarnavimo, techninės priežiūros ar remonto tikslais;

c)    tepalams ir vartoti skirtiems techniniams reikmenims, išskyrus kurą, kurie buvo įvežti į Šalies teritoriją arba joje pateikti naudoti kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei tie reikmenys bus naudojami tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos; ir

d)    kaip numatyta kiekvienos Šalies muitų teisės aktuose, spaudiniams, kurie buvo įvežti į vienos Šalies teritoriją arba joje pateikti ir paimti naudoti išskrendančiame kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei tos atsargos bus naudojamos tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos.

3.    Įprastinė skrydžių įranga, taip pat 1 dalyje nurodytos medžiagos, reikmenys ir atsarginės dalys, kurios paprastai laikomos vienos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kitos Šalies teritorijoje gali būti iškrautos tik gavus tos Šalies muitinės patvirtinimą ir gali būti reikalaujama, kad muitinė jas prižiūrėtų ir kontroliuotų tol, kol jos bus reeksportuotos ar kitaip sutvarkytos pagal taikomas taisykles.

4.    Šiame straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų, nacionalinių akcizų ir panašių nacionalinių mokesčių taip pat gali būti taikomas tais atvejais, kai vienos Šalies oro vežėjas ar vežėjai yra sudarę susitarimus su kitu oro vežėju ar vežėjais dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų prekių skolinimo ar perdavimo kitos Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad toks kitas oro vežėjas ar vežėjai panašiai naudojasi tokiomis tos kitos Šalies teikiamomis lengvatomis.

5.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nė vienai Šaliai nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų, muitų ar kitų mokėjimų ne orlaivyje keleiviams vartoti skirtoms parduodamoms prekėms, kol skrendama tarp dviejų Šalies teritorijoje esančių punktų, kuriuose leidžiama įlaipinti ar išlaipinti keleivius.

6.    Tiesioginiu tranzitu per Šalies teritoriją vežamam bagažui ir kroviniams netaikomi mokesčiai, muitai ir kitos panašios rinkliavos.

7.    Gali būti reikalaujama, kad 2 dalyje nurodyta įranga ir reikmenys būtų prižiūrimi arba kontroliuojami kompetentingų institucijų.

8.    Ši antraštinė dalis neturi poveikio atitinkamų galiojančių Jungtinės Karalystės ir valstybių narių pasirašytų konvencijų nuostatoms, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

9.    Atleidimas nuo muitų, nacionalinių akcizų ir panašių nacionalinių mokesčių netaikomas rinkliavoms, pagrįstoms vienos Šalies oro vežėjui ar vežėjams kitos Šalies teritorijoje suteiktų paslaugų sąnaudomis.

AIRTRN.15 straipsnis. Naudotojo rinkliavos

1.    Naudotojo rinkliavos, kurias viena Šalis gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro navigacijos ir skrydžių valdymo paslaugomis, yra susietos su išlaidomis ir taikomos laikantis nediskriminavimo principo. Bet kuriuo atveju bet kurios tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams yra nustatomos ne mažiau palankiomis sąlygomis negu kuriam nors kitam oro vežėjui taikomos palankiausios sąlygos panašiomis aplinkybėmis tuo metu, kai tos rinkliavos taikomos.

2.    Nedarant poveikio AIRTRN.13 straipsnio [Komerciniai skrydžiai] 5 daliai, kiekviena Šalis užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, išskyrus nurodytas 1 dalyje, kurios gali būti taikomos kitos Šalies oro vežėjams, būtų teisingos, pagrįstos, nediskriminacinės ir teisingai paskirstytos pagal naudotojų kategorijas. Kitos Šalies oro vežėjams taikomos naudotojo rinkliavos gali atspindėti visą oro uosto, oro uosto aplinkos apsaugos ir aviacijos saugumo įrenginių ir paslaugų tinkamo teikimo oro uoste arba oro uosto sistemoje savikainą, bet jos neviršyti. Tokios rinkliavos gali apimti pagrįstą turto grąžą po nusidėvėjimo. Galimybė naudotis įrenginiais ir paslaugomis, už kuriuos renkamos naudotojo rinkliavos, užtikrinama veiksmingai ir taupiai. Bet kuriuo atveju bet kurios tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjui yra nustatomos ne mažiau palankiomis sąlygomis negu kuriam nors kitam oro vežėjui taikomos palankiausios sąlygos panašiomis aplinkybėmis tuo metu, kai tos rinkliavos taikomos.

3.    Kiekviena Šalis, siekdama užtikrinti teisingą 1 ir 2 dalyse nustatytų principų taikymą, užtikrina, kad jos teritorijoje esančios kompetentingos rinkliavas nustatančios institucijos ar įstaigos ir oro vežėjai, kurie naudojasi atitinkamomis paslaugomis ir įrenginiais, konsultuotųsi tarpusavyje ir kad prireikus jie keistųsi tokia informacija. Šalys užtikrina, kad rinkliavas nustatančios kompetentingos institucijos deramai praneštų naudotojams apie bet kokį siūlymą keisti naudotojo rinkliavas, kad prieš atliekant bet kokius pakeitimus naudotojai turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę.

AIRTRN.16 straipsnis. Tarifai

1.    Šalys leidžia Šalių oro vežėjams laisvai nustatyti tarifus sąžiningos konkurencijos sąlygomis pagal šią antraštinę dalį.

2.    Šalys viena kitos oro vežėjų taikomų tarifų netvirtina.

AIRTRN.17 straipsnis. Statistiniai duomenys

1.    Šalys bendradarbiauja Specialiajame oro susisiekimo komitete, siekdamos palengvinti keitimąsi su oro susisiekimu susijusia statistine informacija pagal šią antraštinę dalį.

2.    Paprašytos abi Šalys viena kitai teikia nekonfidencialius ir neslaptus komercinius statistinius duomenis, susijusius su pagal šią antraštinę dalį vykdomu oro susisiekimu, vadovaudamosi atitinkamais savo įstatymais ir kitais teisės aktais, laikydamosi nediskriminavimo principo ir atsižvelgdamos į pagrįstus viena kitos prašymus.

AIRTRN.18 straipsnis. Aviacijos sauga

1.    Šalys patvirtina glaudaus bendradarbiavimo aviacijos saugos srityje svarbą.

2.    Vienos Šalies išduotus arba pripažintus galiojančiais ir tebegaliojančius tinkamumo skraidyti pažymėjimus, kompetencijos pažymėjimus ir licencijas kita Šalis ir jos kompetentingos institucijos pripažįsta galiojančiais, kad būtų galima teikti oro susisiekimo paslaugas pagal šią antraštinę dalį, su sąlyga, kad tokie pažymėjimai ar licencijos buvo išduoti arba pripažinti galiojančiais pagal atitinkamus Konvencija nustatytus tarptautinius standartus ir bent jau juos atitinka.

3.    Šalys bet kuriuo metu gali prašyti surengti konsultacijas dėl saugos standartų, kuriuos aviacijos įrenginių, skrydžio įgulų, orlaivių ir jų naudojimo srityse taiko ir administruoja kita Šalis. Tokios konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

4.    Jei po tokių konsultacijų viena Šalis nustato, kad kita Šalis faktiškai nesilaiko arba netaiko 2 dalyje nurodytų sričių saugos standartų, kurie bent jau atitinka minimalius tuo metu pagal Konvenciją nustatytus standartus, pirmoji Šalis praneša kitai Šaliai apie tokius nustatytus faktus ir veiksmus, kurie laikomi būtinais, kad būtų laikomasi tų minimalių standartų, o kita Šalis imasi atitinkamų taisomųjų veiksmų. Jei kita Šalis per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, nesiima atitinkamų veiksmų, prašančioji Šalis įgyja teisę atsisakyti išduoti oro vežėjams, už kurių saugos priežiūrą atsakinga kita Šalis, leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti leisti tiems oro vežėjams vykdyti veiklą, ją atšaukti, sustabdyti ar apriboti arba nustatyti jos vykdymo sąlygas.

5.    Vienos Šalies oro vežėjo ar vežėjų ar jo (jų) vardu pagal nuomos sutartį naudojamas orlaivis, esantis kitos Šalies teritorijoje, gali būti patikrintas perone su sąlyga, kad dėl tokio patikrinimo nebus nepagrįstai vėluojama tuo orlaiviu vykdyti skrydžio.

6.    Atlikus patikrinimą ar kelis patikrinimus perone gali kilti:

a)    rimtų įtarimų, kad orlaivis ar jo naudojimas neatitinka tuo metu pagal Konvenciją nustatytų minimalių standartų, arba

b)    rimtų įtarimų, kad tuo metu pagal Konvenciją nustatytų saugumo standartų faktiškai nesilaikoma arba jie netaikomi.

Jei patikrinimą arba patikrinimus perone atlikusiai Šaliai kyla a ar b punkte nurodytų rimtų įtarimų, ji praneša kitos Šalies kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už orlaivį naudojančio oro vežėjo saugos priežiūrą, apie tokius nustatytus faktus ir informuoja jas apie veiksmus, kurie laikomi būtinais, kad būtų laikomasi tų minimalių standartų. Jei per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, atitinkamų taisomųjų veiksmų nesiimama, pirmoji Šalis įgyja teisę atsisakyti orlaivį naudojančiam oro vežėjui išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti leisti tam oro vežėjui vykdyti veiklą, ją atšaukti, sustabdyti ar apriboti arba nustatyti jos vykdymo sąlygas.

7.    Jei vienos Šalies oro vežėjo ar vežėjų naudojamo orlaivio patikrinimo perone pagal 5 dalį atlikti neleidžiama, kita Šalis gali daryti išvadą, kad yra rimtų 6 dalyje nurodytų įtarimų, ir imtis veiksmų pagal 6 dalį.

8.    Kiekviena Šalis pasilieka teisę nedelsdama atšaukti kitos Šalies oro vežėjo ar vežėjų leidimus vykdyti oro susisiekimą arba techninius leidimus, sustabdyti jų galiojimą ar apriboti jų naudojimą arba kitaip sustabdyti ar apriboti kitos Šalies oro vežėjo ar vežėjų veiklą, jei pirmoji Šalis, atlikusi patikrinimą ar kelis patikrinimus perone, negavusi leidimo atlikti patikrinimo perone, pakonsultavusi arba ėmusis kitų veiksmų, nusprendžia, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų oro vežėjo veiklos saugai užtikrinti. Šalis, kuri imasi tokių priemonių, nedelsdama informuoja kitą Šalį ir nurodo savo veiksmų priežastis.

9.    Bet kokie pagal 4, 6 arba 8 dalį vykdomi vienos Šalies veiksmai nutraukiami, kai jų vykdyti nebelieka pagrindo.

   Jeigu Šalis ėmėsi priemonių pagal 4, 6 arba 8 dalį, ginčo atveju Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra]. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais. Šalies ieškovės prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

AIRTRN.19 straipsnis. Aviacijos saugumas

1.    Gavusios prašymą, Šalys teikia viena kitai visą reikiamą pagalbą siekdamos pašalinti bet kokią civilinės aviacijos saugumui kylančią grėsmę, be kita ko, siekdamos užtikrinti neteisėto civilinių orlaivių užgrobimo ir kitų neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę tokių orlaivių, jų keleivių ir įgulų, oro uostų ir oro navigacijos įrenginių saugai, prevenciją, taip pat siekdamos pašalinti bet kokią kitą grėsmę civilinės aviacijos saugumui.

2.    Dvišalių santykių srityje Šalys laikosi ICAO nustatytų aviacijos saugumo standartų. Jos reikalauja, kad jų registruose esančių orlaivių naudotojai ir jų teritorijoje esančių oro uostų veiklos vykdytojai laikytųsi bent tokių aviacijos saugumo standartų. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu praneša jai apie bet kokį skirtumą tarp jos įstatymų, kitų teisės aktų bei praktikos ir šioje dalyje nurodytų aviacijos saugumo standartų. Kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu prašyti nedelsiant surengti konsultacijas su kita Šalimi šiems skirtumams aptarti.

3.    Šalys užtikrina, kad jų teritorijose civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų būtų imamasi veiksmingų priemonių, kurios, be kita ko, apimtų keleivių, jų rankinio bagažo ir bagažo skyriuje vežamo bagažo tikrinimą, asmenų, kurie nėra keleiviai, įskaitant įgulą, ir jų turimų daiktų tikrinimą ir saugumo kontrolę, krovinių, pašto siuntų, orlaivių ir oro uostų atsargų tikrinimą ir saugumo kontrolę, taip pat patekimo į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zoną kontrolę. Šalys sutinka, kad turi būti laikomasi kitos Šalies saugumo nuostatų, taikomų orlaiviui įskrendant į kitos Šalies teritoriją, jį naudojant joje ir iš jos išskrendant.

4.    Šalys stengiasi kuo labiau bendradarbiauti aviacijos saugumo klausimais, keistis informacija apie grėsmę, pažeidžiamumą ir riziką pagal abipusį susitarimą dėl tinkamos įslaptintos informacijos saugaus perdavimo, naudojimo, saugojimo ir šalinimo tvarkos, aptarti geriausią praktiką, saugumo įrangos veikimo ir aptikimo standartus, atitikties stebėsenos geriausią praktiką ir rezultatus ir jais dalytis, taip pat bendradarbiauti bet kurioje kitoje Šalių nustatytoje srityje. Visų pirma Šalys stengiasi parengti ir palaikyti techninių ekspertų bendradarbiavimo aviacijos saugumo standartų rengimo ir pripažinimo klausimais tvarką, siekdamos palengvinti tokį bendradarbiavimą, sumažinti administracinį dubliavimą, skatinti iš anksto pranešti apie naujas saugumo iniciatyvas ir reikalavimus ir iš anksto juos aptarti. 

5.    Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia ICAO atlikto audito rezultatus ir nurodo taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi audituojama valstybė, jei abi pusės susitaria dėl atitinkamos tokios informacijos saugaus perdavimo, naudojimo, saugojimo ir šalinimo tvarkos.

6.    Šalys susitaria bendradarbiauti vykdant saugumo patikrinimus bet kurios Šalies teritorijoje ir tuo tikslu sukuria mechanizmus, įskaitant administracinę tvarką, kad būtų galima keistis informacija apie tokių saugumo patikrinimų rezultatus. Šalys susitaria geranoriškai svarstyti prašymus stebėtojų teisėmis dalyvauti kitos Šalies vykdomuose saugumo patikrinimuose.

7.    Laikydamasi 9 dalies ir visapusiškai atsižvelgdama į kitos Šalies suverenumą ir jį gerbdama, Šalis gali patvirtinti saugumo priemones, taikomas atvykstant į jos teritoriją. Jei įmanoma, ta Šalis atsižvelgia į kitos Šalies jau taikomas saugumo priemones ir į nuomonę, kurią gali pareikšti kita Šalis. Šalys pripažįsta, kad jokia šio straipsnio nuostata neapriboja Šalies teisės uždrausti vykdyti bet kurį skrydį ar skrydžius į jos teritoriją, kurie, jos manymu, kelia grėsmę jos saugumui.

8.    Kad pašalintų konkrečią grėsmę saugumui, Šalis gali imtis neatidėliotinų priemonių. Apie tokias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Nepažeisdama būtinybės imtis neatidėliotinų veiksmų aviacijos saugumui užtikrinti, Šalis, svarstydama saugumo priemones, įvertina galimą neigiamą jų poveikį tarptautiniam oro susisiekimui ir, nebent tai ribotų įstatymai, atsižvelgia į tokį poveikį nustatydama, kokios priemonės yra būtinos ir tinkamos siekiant spręsti saugumo problemas.

9.    Kiek tai susiję su oro susisiekimo paslaugomis, teikiamomis į Šalies teritoriją, ji negali reikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendinamos kitos Šalies teritorijoje. Jei Šalis mano, kad, be kitos Šalies teritorijoje jau taikomų priemonių, dėl konkrečios grėsmės reikia skubiai įgyvendinti laikinąsias priemones, ji pateikia kitai Šaliai išsamią informaciją apie tą grėsmę (kiek tai suderinama su būtinybe apsaugoti saugumo informaciją) ir siūlomas priemones. Kita Šalis palankiai įvertina tokį pasiūlymą ir gali nuspręsti prireikus įgyvendinti papildomas priemones. Tokios priemonės yra proporcingos ir ribotos trukmės.

10.    Jei užgrobiamas civilinis orlaivis ar grasinama jį užgrobti arba vykdomi kiti neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla pavojus orlaivių, keleivių, įgulos, oro uostų ar oro navigacijos įrenginių saugai, Šalys padeda viena kitai sudarydamos geresnes sąlygas palaikyti ryšius ir taikyti kitas reikiamas priemones, kuriomis siekiama tokį incidentą ar grasinimą greitai ir saugiai nutraukti.

11.    Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad jų teritorijoje ant žemės esantis užgrobtas orlaivis arba orlaivis, kuriame vykdomi kiti neteisėti veiksmai, nepakiltų, nebent tai būtų būtina siekiant svarbiausio tikslo – išsaugoti žmonių gyvybę. Jei įmanoma, tokių priemonių imamasi Šalims pasikonsultavus tarpusavyje.

12.    Jei viena Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kita Šalis nesilaiko šio straipsnio, ji gali paprašyti nedelsiant surengti konsultacijas su ta kita Šalimi. Tokios konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Jeigu per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, nuo tokio prašymo pateikimo dienos nesusitariama, surengti konsultacijas prašiusi Šalis įgyja teisę atsisakyti kitos Šalies oro vežėjui ar vežėjams išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą, kad užtikrintų šio straipsnio laikymąsi. Susidarius ekstremaliajai situacijai arba siekdama užkirsti kelią tolesniam šio straipsnio nesilaikymui, Šalis gali, nesibaigus šioje dalyje nurodytam 15 dienų laikotarpiui, imtis laikinų veiksmų.

13.    Visų priemonių, kurių imtasi pagal 8 dalį, taikymas nutraukiamas, kai atitinkama Šalis mano, kad tų priemonių nebereikia arba kad jos buvo pakeistos kitomis grėsmės mažinimo priemonėmis. Visų priemonių, kurių imtasi pagal 12 dalį, taikymas nutraukiamas, kai kita Šalis ima laikytis šio straipsnio nuostatų. Jei imamasi priemonių pagal 8 ar 12 dalį, jų taikymas gali būti nutrauktas bendru Šalių sutarimu.

14.    Jei imtasi priemonių ar veiksmų pagal 7, 8, 9 arba 12 dalis, Šalis gali taikyti penktos dalies II antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] ginčų sprendimo nuostatas. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka INST.19 straipsnio [Skubos tvarka] tikslais.

AIRTRN.20 straipsnis. Oro eismo valdymas

1.    Šalys ir jų atitinkamos kompetentingos institucijos bei oro navigacijos paslaugų teikėjai bendradarbiauja tarpusavyje taip, kad pagerintų saugų ir veiksmingą oro eismą Europos regione. Šalys siekia viena kitos paslaugų teikėjų sąveikos.

2.    Šalys susitaria bendradarbiauti klausimais, susijusiais su oro navigacijos paslaugų teikimu ir tinklo funkcijų vykdymu ir apmokestinimu, siekdamos optimizuoti bendrą skrydžių efektyvumą, sumažinti sąnaudas, kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti oro eismo srautų tarp Šalių naudojamų oro eismo valdymo sistemų saugą ir pajėgumą.

3.    Šalys susitaria skatinti savo oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, kad būtų keičiamasi skrydžių duomenimis ir koordinuojami eismo srautai, siekiant optimizuoti skrydžių efektyvumą, kad padidėtų oro eismo nuspėjamumas, punktualumas ir paslaugų tęstinumas.

4.    Šalys susitaria bendradarbiauti vykdydamos savo oro eismo valdymo modernizavimo programas, įskaitant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir diegimo veiklą, ir skatinti abipusį dalyvavimą tvirtinimo ir demonstracinėje veikloje, siekdamos užtikrinti visuotinę sąveiką.

AIRTRN.21 straipsnis. Oro vežėjo atsakomybė

Šalys patvirtina, kad yra prisiėmusios įsipareigojimus pagal 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvenciją).

AIRTRN.22 straipsnis. Vartotojų apsauga

1.    Šalys siekia bendro tikslo užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir tuo tikslu bendradarbiauja.

2.    Šalys užtikrina, kad būtų imamasi veiksmingų ir nediskriminacinių priemonių vartotojų interesams oro susisiekimo srityje apsaugoti. Tokios priemonės apima tinkamą prieigą prie informacijos, pagalbą, įskaitant pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, išlaidų atlyginimą ir, jei taikoma, kompensavimą atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo arba atidėjimo atveju ir veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras.

3.    Šalys konsultuojasi tarpusavyje dėl bet kurio su vartotojų apsauga susijusio klausimo, įskaitant su tuo susijusias savo planuojamas priemones.

AIRTRN.23 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimais

1.    Tiek, kiek ankstesni Jungtinės Karalystės ir valstybių narių susitarimai, susiję su šioje antraštinėje dalyje aptariamu dalyku, nebuvo pakeisti Sąjungos teise, jie pakeičiami šiuo Susitarimu.

2.    Jungtinė Karalystė ir valstybė narė negali viena kitai suteikti jokių teisių, susijusių su oro susisiekimu į atitinkamas jų teritorijas, iš jų arba jose, išskyrus aiškiai nurodytas šioje antraštinėje dalyje, nepažeidžiant AIRTRN.3 straipsnio [Skrydžių teisės] 4 ir 9 dalių.

3.    Jeigu Šalys pasirašo daugiašalį susitarimą arba patvirtina ICAO ar kitos tarptautinės organizacijos priimtą sprendimą dėl klausimų, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, jos Specialiajame oro susisiekimo komitete tariasi, ar siekiant atsižvelgti į tokius pokyčius reikėtų persvarstyti šią antraštinę dalį.

4.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nedaro poveikio galiojančių ir būsimų valstybių narių ir Jungtinės Karalystės susitarimų galiojimui ir taikymui, kiek tai susiję su teritorijomis, į kurias jos turi atitinkamas suverenias teises ir kurios nepatenka į FINPROV.1 [Teritorinio taikymo sritis] taikymo sritį.

5.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi įtakos teisėms, kuriomis Jungtinė Karalystė ir valstybės narės gali naudotis pagal 1956 m. balandžio 30 d. Paryžiuje pasirašytą Daugiašalį susitarimą dėl nereguliariojo oro susisiekimo paslaugų komercinių teisių Europoje, tiek, kiek tokios teisės viršija šioje antraštinėje dalyje nustatytas teises.

AIRTRN.24 straipsnis.  Sustabdymas ir nutraukimas

1.    Šios antraštinės dalies taikymas gali būti visiškai arba iš dalies sustabdytas pagal INST.24 straipsnį [Laikinosios teisių gynimo priemonės] ne anksčiau kaip pirmą Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skrydžių sezono, einančio po sezono, per kurį pranešta apie sustabdymą, dieną.

2.    Nutraukus šį Susitarimą pagal FINPROV.8 straipsnį [Nutraukimas] arba nutraukus šios antraštinės dalies galiojimą pagal AIRTRN.25 straipsnį [Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas] arba OTH.10 straipsnį [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ar FISH.17 straipsnį [Nutraukimas], nuostatos, reglamentuojančios šios antraštinės dalies taikymo sričiai priklausančius klausimus, toliau taikomos po FINPROV.8 straipsnyje [Nutraukimas] ar AIRTRN.25 straipsnyje [Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas] arba OTH.10 straipsnyje [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ar FISH.17 straipsnyje [Nutraukimas] nurodytos nutraukimo dienos iki esamo IATA skrydžių sezono, per kurį pranešta apie nutraukimą, pabaigos.

3.    Šalis, visiškai ar iš dalies sustabdanti šios antraštinės dalies taikymą arba nutraukianti šį Susitarimą ar šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai praneša ICAO.

AIRTRN.25 straipsnis. Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

Nedarant poveikio FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas], OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ir FISH.17 straipsniui [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši antraštinė dalis nustoja galioti pirmąją devinto mėnesio po pranešimo dienos dieną.

AIRTRN.26 straipsnis. Susitarimo registravimas

Šis Susitarimas ir visi jo pakeitimai, jei reikia, registruojami ICAO pagal Konvencijos 83 straipsnį.


II antraštinė dalis. Aviacijos sauga

AVSAF.1 straipsnis. Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai:

(a)užtikrinti bet kurios iš Šalių kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtų atitikties išvadų ir išduotų pažymėjimų savitarpio pripažinimą, kaip numatyta šios antraštinės dalies prieduose;

(b)skatinti bendradarbiavimą, kuris padėtų užtikrinti aukštą civilinės aviacijos saugos ir aplinkosauginio suderinamumo lygį;

(c)palengvinti daugiašalius civilinės aviacijos sektoriaus procesus;

(d)palengvinti ir skatinti laisvą civilinės aviacijos gaminių ir paslaugų judėjimą.

AVSAF.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)patvirtintoji organizacija – juridinis asmuo, patvirtintas vienos ar kitos Šalies kompetentingos institucijos naudotis teisėmis, susijusiomis su šios antraštinės dalies taikymo sritimi;

(b)pažymėjimas – patvirtinimas, licencija ar kitoks dokumentas, kurį išduodant pripažįstama, kad civilinės aviacijos gaminys atitinka Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus taikytinus reikalavimus ir kad organizacija arba juridinis ar fizinis asmuo tų reikalavimų laikosi;

(c)civilinės aviacijos gaminys – civilinis orlaivis arba jame įmontuotas ar skirtas įmontuoti variklis, oro sraigtas, surenkamasis mazgas, prietaisas, dalis ar komponentas;

(d)kompetentinga institucija – Šalies paskirta Sąjungos ar valdžios įstaiga ar subjektas, atsakingi už civilinės aviacijos saugą, kuriems pavesta pagal šią antraštinę dalį vykdyti šias funkcijas:

(I)vertinti savo prižiūrimų civilinės aviacijos gaminių, organizacijų, infrastruktūros, veiklos ir paslaugų atitiktį taikytiniems reikalavimams, kurie nustatyti tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

(II)vykdyti nuolatinės jų atitikties šiems reikalavimams stebėseną ir

(III)imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų užtikrinta jų atitiktis šiems reikalavimams;

(e)atitikties išvados – atlikus veiksmus, kaip antai bandymą, patikrinimą, kvalifikacijos nustatymą, patvirtinimą ir stebėseną, nustatyta atitiktis Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems taikytiniems reikalavimams;

(f)stebėsena – Šalies kompetentingos institucijos reguliariai vykdoma priežiūra, siekiant nustatyti, ar laikomasi tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų taikytinų reikalavimų,

(g)techninis atstovas – Sąjungoje tai Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA) arba jos veiklos tęsėjas, o Jungtinėje Karalystėje tai Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) arba jos veiklos tęsėjas; ir

(h)Konvencija – Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, pasirašyta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir

(I)visi pagal Konvencijos 94 straipsnio a punktą įsigalioję pakeitimai, kuriuos ratifikavo Jungtinė Karalystė ir atitinkama valstybė narė arba valstybės narės, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir

(II)bet kokį priedą ar bet kokį jos pakeitimą, priimtą pagal Konvencijos 90 straipsnį, tiek, kiek toks priedas ar pakeitimas bet kuriuo konkrečiu metu galioja Jungtinei Karalystei ir atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), atsižvelgiant į atitinkamą klausimą.

AVSAF.3 straipsnis. Taikymo sritis ir įgyvendinimas

1.    Šalių bendradarbiavimas gali apimti šias sritis:

(a)tinkamumo skraidyti pažymėjimus ir civilinės aviacijos gaminių stebėseną;

(b)civilinės aviacijos gaminių aplinkosauginius pažymėjimus ir bandymus;

(c)projekto ir gamybos pažymėjimus, taip pat projektavimo ir gamybos organizacijų stebėseną;

(d)techninės priežiūros organizacijų pažymėjimus ir techninės priežiūros organizacijų stebėseną;

(e)personalo licencijavimą ir mokymą;

(f)skrydžio imituoklių kvalifikacijos vertinimą;

(g)orlaivio naudojimą;

(h)oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugas ir

(i)kitas su aviacijos sauga susijusias sritis, kurioms taikomi Konvencijos priedai.

2.    Šios antraštinės dalies taikymo sritis nustatoma prieduose, apimančiuose kiekvieną 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimo sritį.

3.    Specialusis aviacijos saugos komitetas gali priimti 2 dalyje nurodytus priedus tik tuo atveju, jei kiekviena Šalis nustato, kad kitos Šalies civilinės aviacijos standartais, taisyklėmis, praktika, procedūromis ir sistemomis užtikrinamas pakankamai lygiavertis saugos lygis, kad būtų galima pripažinti jos kompetentingų institucijų arba tos kompetentingos institucijos patvirtintų organizacijų padarytas atitikties išvadas ir išduotus pažymėjimus.

4.    Kiekviename 2 dalyje nurodytame priede aprašomos atitikties išvadų ir pažymėjimų savitarpio pripažinimo sąlygos ir metodai, o prireikus ir pereinamojo laikotarpio priemonės.

5.    Techniniai atstovai gali parengti kiekvieno atskiro priedo įgyvendinimo tvarką. Techniniai Šalių civilinės aviacijos standartų, taisyklių, praktikos, procedūrų ir sistemų skirtumai aptariami 2 dalyje nurodytuose prieduose ir įgyvendinimo tvarkoje.

AVSAF.4 straipsnis. Bendrieji įsipareigojimai

1.    Kiekviena Šalis, laikydamasi AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 2 dalyje nurodytuose prieduose nustatytų sąlygų, pripažįsta kitos Šalies kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtas atitikties išvadas ir išduotus pažymėjimus.

2.    Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nenumatomas Šalių standartų ar techninių reglamentų savitarpio pripažinimas.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jų atitinkamos kompetentingos institucijos būtų pajėgios vykdyti ir vykdytų pagal šią antraštinę dalį joms tenkančias pareigas.

AVSAF.5 straipsnis. Kompetencijos reglamentuoti išlaikymas

Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nelaikoma ribojančia Šalies kompetencijos savo teisinėmis, reglamentavimo ir administracinėmis priemonėmis nustatyti, jos manymu, tinkamą apsaugos lygį, kad užtikrintų saugą ir apsaugotų aplinką.

AVSAF.6 straipsnis. Apsaugos priemonės

1.    Bet kuri Šalis gali nedelsdama imtis visų tinkamų priemonių, jei mano, kad yra pagrįsta rizika, jog civilinės aviacijos gaminys, paslauga ar bet kuri veikla, patenkanti (-is) į šios antraštinės dalies taikymo sritį, gali kelti pavojų saugai ar aplinkai, neatitikti jai (jam) taikomų teisinių, reglamentavimo ar administracinių priemonių arba kitaip neatitikti reikalavimo, kuris turi būti taikomas pagal šios antraštinės dalies taikytiną priedą.

2.    Jei bet kuri iš Šalių imasi priemonių pagal 1 dalį, per 15 darbo dienų nuo tų priemonių taikymo pradžios ji raštu praneša apie tai kitai Šaliai ir nurodo to priežastis.

AVSAF.7 straipsnis. Komunikacijos veikla

1.    Šalys paskiria ir praneša viena kitai apie kontaktinius punktus, kurie vykdo su šios antraštinės dalies įgyvendinimu susijusią komunikacijos veiklą. Visa tokia komunikacijos veikla vykdoma anglų kalba.

2.    Šalys pateikia viena kitai kompetentingų institucijų sąrašą, o vėliau kas kartą prireikus ir atnaujintą sąrašą.

AVSAF.8 straipsnis. Skaidrumas, bendradarbiavimas reglamentavimo srityje ir savitarpio pagalba

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad kita Šalis būtų informuojama apie jos įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su šia antraštine dalimi, ir apie reikšmingus jų pakeitimus.

2.    Šalys, kiek įmanoma, viena kitai praneša apie siūlomą reikšmingą savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų, standartų bei reikalavimų ir pažymėjimų išdavimo sistemų peržiūrą, jei tokia peržiūra gali daryti poveikį šiai antraštinei daliai. Kiek įmanoma, Šalys suteikia viena kitai galimybę teikti pastabas dėl tokių pakeitimų ir į tas pastabas deramai atsižvelgia.

3.    Tai atvejais, kai tiriamos ir sprendžiamos konkrečios saugos problemos, vienos Šalies kompetentingos institucijos gali leisti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms stebėtojo teisėmis dalyvauti savo vykdomoje priežiūros veikloje, kaip nurodyta taikytiname šios antraštinės dalies priede.

4.    Vienos Šalies kompetentingos institucijos prireikus padeda kitos Šalies kompetentingoms institucijoms vykdyti stebėseną ir atlikti patikrinimus, kad suteiktų neribotą prieigą prie jų prižiūrimų reguliuojamų subjektų.

5.    Siekiant užtikrinti, kad viena Šalis visuomet galėtų pasitikėti kitos Šalies atitikties išvadų rengimo procedūromis, kiekvienam techniniam atstovui gali būti leidžiama stebėtojo teisėmis dalyvauti kito techninio atstovo vykdomoje priežiūros veikloje, laikantis šios antraštinės dalies prieduose nustatytų procedūrų. Tas dalyvavimas nereiškia sistemingo dalyvavimo kitos Šalies priežiūros veikloje.

AVSAF.9 straipsnis. Keitimasis saugos informacija

Šalys, nepažeisdamos AVSAF.11 straipsnio [Duomenų ir informacijos konfidencialumas ir apsauga] nuostatų ir laikydamosi savo taikytinų teisės aktų:

(a)paprašytos viena kitai laiku pateikia jų techniniams atstovams prieinamą informaciją apie avarijas arba pavojingus incidentus ar įvykius, susijusius su civilinės aviacijos gaminiais, paslaugomis ar veikla, kuriems taikomi šios antraštinės dalies priedai, ir

(b)techninių atstovų sutarta tvarka keičiasi kita saugos informacija.

AVSAF.10 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje

Gavusios prašymą, Šalys, padedamos savo techninių atstovų arba kompetentingų institucijų ir atsižvelgdamos į reikiamų išteklių prieinamumą, pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus tarpusavyje bendradarbiauja ir viena kitai padeda atlikti tyrimus ar vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su visais įtariamais įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais, patenkančiais į šios antraštinės dalies taikymo sritį. Be to, viena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie visus su abiejų Šalių interesais susijusius tyrimus.

AVSAF.11 straipsnis. Duomenų ir informacijos konfidencialumas ir apsauga

1.    Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, išlaiko duomenų ir informacijos, pagal šią antraštinę dalį gautų iš kitos Šalies, konfidencialumą. Tokius duomenis ir informaciją gali naudoti tik Šalis, gaunanti šiuos duomenis ir informaciją šios antraštinės dalies taikymo tikslais.

2.    Visų pirma Šalys pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus trečiajam subjektui (įskaitant visuomenę) neatskleidžia (taip pat užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos trečiajam subjektui, įskaitant visuomenę, neatskleistų) duomenų ir informacijos, kuriuos viena iš kitos gavo pagal šią antraštinę dalį, jei tokia informacija laikoma prekybos paslaptimi, intelektine nuosavybe, konfidencialia komercine ar finansine informacija, nuosavybiniais duomenimis arba su vykstančiu tyrimu susijusia informacija. Tuo tikslu tokie duomenys ir informacija laikomi konfidencialiais.

3.    Viena Šalis arba vienos Šalies kompetentinga institucija, teikdama duomenis ar informaciją kitai Šaliai ar kitos Šalies kompetentingai institucijai, gali nurodyti duomenis ar informaciją, kuriuos laiko konfidencialiais ir kurių negalima atskleisti. Tokiu atveju Šalis arba jos kompetentinga institucija aiškiai nurodo konfidencialų tokių duomenų ar informacijos pobūdį.

4.    Jeigu viena Šalis nesutinka su kitos Šalies ar tos Šalies kompetentingų institucijų pagal 3 dalį nurodytais duomenimis ar informacija, pirmoji Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi, kad išspręstų šį klausimą.

5.    Kiekviena Šalis imasi visų pagrįstų atsargumo priemonių, būtinų pagal šią antraštinę dalį gautiems duomenims ir informacijai apsaugoti nuo neteisėto atskleidimo.

6.    Šalis, pagal šią antraštinę dalį iš kitos Šalies gaunanti duomenis ir informaciją, dėl tokio perdavimo neįgyja jokių nuosavybės teisių į tokius duomenis ir informaciją.

AVSAF.12 straipsnis. Šios antraštinės dalies priedų priėmimas ir pakeitimai

Specialusis aviacijos saugos komitetas gali iš dalies pakeisti šios antraštinės dalies AVSAF-1 PRIEDĄ [Tinkamumo skraidyti ir aplinkosauginis sertifikavimas], priimti arba iš dalies pakeisti priedus, kaip numatyta AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 2 dalyje, ir išbraukti bet kurį priedą.

AVSAF.13 straipsnis. Išlaidų susigrąžinimas

Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad visi mokesčiai ar rinkliavos, kuriuos Šalis ar jos techninis atstovas taiko juridiniam ar fiziniam asmeniui, kurio veikla reglamentuojama pagal šią antraštinę dalį, būtų teisingi, pagrįsti ir proporcingi teikiamoms paslaugoms ir nesudarytų kliūčių prekybai.

AVSAF.14 straipsnis. Kiti susitarimai ir išankstiniai susitarimai

1.    Įsigaliojus šiam Susitarimui, ši antraštinė dalis pakeičia Jungtinės Karalystės ir valstybių narių dvišalius aviacijos saugos susitarimus ar sutartis, kiek tai susiję su visais šios antraštinės dalies taikymo sričiai priskirtais dalykais, kurie įgyvendinti pagal AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] nuostatas.

2.    Techniniai atstovai imasi reikiamų priemonių, kad peržiūrėtų arba prireikus nutrauktų ankstesnius tarpusavio susitarimus.

3.    Pagal 1 ir 2 dalis nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal kurį nors kitą tarptautinį susitarimą.

AVSAF.15 straipsnis. Savitarpio pripažinimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymas

1.    Šalis turi teisę sustabdyti visų arba dalies jai privalomų AVSAF.4 straipsnio [Bendrieji įsipareigojimai] 1 dalyje nurodytų pripažinimo įsipareigojimų vykdymą, jeigu kita Šalis iš esmės pažeidžia pagal šią antraštinę dalį jai tenkančius įsipareigojimus.

2.    Prieš pasinaudodama savo teise sustabdyti savo pripažinimo įsipareigojimų vykdymą, Šalis prašo konsultacijų, kuriomis siekia, kad kita Šalis imtųsi taisomųjų priemonių. Per konsultacijas Šalys prireikus svarsto sustabdymo poveikį.

3.    Teisėmis pagal šį straipsnį naudojamasi tik jei kita Šalis per tinkamą laikotarpį po konsultacijų nesiima taisomųjų priemonių. Jei Šalis pasinaudoja teisėmis pagal šį straipsnį, ji raštu praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti savo pripažinimo įsipareigojimų vykdymą ir išdėsto sustabdymo priežastis.

4.    Toks sustabdymas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo pranešimo dienos, jeigu iki to laikotarpio pabaigos Šalis, inicijavusi sustabdymą, kitai Šaliai raštu nepraneša, kad atsiima pranešimą.

5.    Toks sustabdymas neturi poveikio iki sustabdymo įsigaliojimo dienos kitos Šalies kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtų atitikties išvadų ir išduotų pažymėjimų galiojimui. Bet koks toks įsigaliojęs sustabdymas gali būti nedelsiant panaikintas Šalims tuo tikslu pasikeitus diplomatinėmis notomis.

AVSAF.16 straipsnis. Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

Nedarant poveikio FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas], OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ir FISH.17 straipsniui [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši antraštinė dalis nustoja galioti pirmąją devinto mėnesio po pranešimo dienos dieną.



TREČIAS PODALIS. KELIŲ TRANSPORTAS

I antraštinė dalis. Krovinių vežimas keliais

ROAD.1 straipsnis. Tikslas

1.Šios antraštinės dalies tikslas – krovinių vežimo keliais sektoriuje užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nustatyti tokiam vežimui taikytinas taisykles.

2.Taikydamos šią antraštinę dalį Šalys susitaria nesiimti diskriminacinių priemonių. 

3.Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio krovinių vežimui keliais vienos iš Šalių teritorijoje, kurį vykdo toje teritorijoje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas. 

ROAD.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Ši antraštinė dalis taikoma krovinių vežimui keliais komerciniais tikslais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nedaro poveikio Europos transporto ministrų konferencijos nustatytų taisyklių taikymui.

2.Krovinių vežimas keliais, už kurį negaunamas tiesioginis ar netiesioginis atlygis, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai neduoda pajamų transporto priemonės vairuotojui ar kitiems asmenims ir kuris nėra susijęs su profesine veikla, laikomas krovinių vežimu nekomerciniais tikslais. 

ROAD.3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje, be terminų apibrėžčių, pateiktų antros dalies [Paslaugos ir investicijos] pirmo podalio II antraštinės dalies pirmo skyriaus SERVIN 1.2 straipsnyje [Terminų apibrėžtys], vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)transporto priemonė – Šalies teritorijoje registruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio motorinė transporto priemonė yra registruota Šalies teritorijoje ir kuris naudojamas tik kroviniams vežti;

(b)krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris verčiasi krovinių vežimu transporto priemone komerciniais tikslais;

(c)Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas – krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuris yra Šalies teritorijoje įsisteigęs juridinis asmuo arba Šalies fizinis asmuo;

(d)įsisteigimo Šalis – Šalis, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas;

(e)vairuotojas – transporto priemonę net ir trumpai vairuojantis asmuo arba joje vežamas asmuo, kurio pareiga – prireikus vairuoti transporto priemonę;

(f)tranzitas – transporto priemonių judėjimas per Šalies teritoriją nepakraunant ar neiškraunant krovinių;

(g) reglamentavimo priemonė –

(i)Sąjungos –

(A)reglamentai ir direktyvos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje, ir

(B)įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, kaip nustatyta atitinkamai SESV 290 ir 291 straipsniuose, o

ii) Jungtinėje Karalystėje tai

(A)pirminės teisės aktai ir

(B)antrinės teisės aktai.

ROAD.4 straipsnis. Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose

1.Jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti:

(a)pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją ir atvirkščiai, kai tranzitu važiuojama arba nevažiuojama per trečiosios šalies teritoriją;

(b)pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į tos pačios Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją;

(c)pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją;

(d)nepakrautos transporto priemonės reisus kartu su a–c punktuose nurodytais reisais.

2.Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai 1 dalyje nurodytą reisą gali vykdyti tik jei:

(a)jie turi galiojančią licenciją, išduotą pagal ROAD.5 straipsnį [Reikalavimai paslaugų teikėjams], išskyrus ROAD.6 straipsnyje [Licencijų išdavimo reikalavimų taikymo išimtys] nurodytus atvejus, ir

(b)reisą vykdo vairuotojai, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimą pagal ROAD.7 straipsnio [Reikalavimai vairuotojams] 1 dalį.

3.Atsižvelgiant į 6 dalį ir jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, negrįždami į Jungtinės Karalystės teritoriją, jeigu tokie reisai vykdomi iš karto po reiso iš Jungtinės Karalystės teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą.

4.Nedarant poveikio 5 daliai, laikantis 6 dalies ir jei tenkinamos 2 dalies sąlygos, Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti vieną pakrautos transporto priemonės reisą valstybės narės teritorijoje, jeigu jis:

(a)vykdomas iš karto po reiso iš Jungtinės Karalystės teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

(b)įvykdomas per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo tos valstybės narės teritorijoje.

5.Laikantis 6 dalies ir jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Šiaurės Airijoje įsisteigę Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus Airijos teritorijoje, jeigu tokie reisai:

(a)vykdomi iš karto po reiso iš Šiaurės Airijos teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

(b)įvykdomi per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo Airijos teritorijoje.

6.Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, prieš grįždami į Jungtinės Karalystės teritoriją, pagal 3, 4 ir 5 dalis gali įvykdyti ne daugiau kaip du reisus Sąjungos teritorijoje.

7.Jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Sąjungos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus Jungtinės Karalystės teritorijoje, jeigu tokie reisai:

(a)vykdomi iš karto po reiso iš Sąjungos teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

(b)įvykdomi per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo Jungtinės Karalystės teritorijoje.

ROAD.5 straipsnis. Reikalavimai paslaugų teikėjams

1.Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, vykdantys ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytą reisą, turi turėti pagal šio straipsnio 2 dalį išduotą galiojančią licenciją.

2.Licencijos pagal Šalių teisę išduodamos tik krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, kurie laikosi ROAD-1 priedo A dalies 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla ir jos vykdymą. 

3.Patvirtinta licencijos kopija laikoma transporto priemonėje ir pateikiama kiekvienos Šalies bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu. Licencija ir patvirtintos kopijos atitinka bet kurią iš ROAD-1 priedo A dalies ROAD.A.1.3 priedėlyje pateiktų pavyzdinių formų, kuriose taip pat nustatytos jų naudojimo sąlygos. Licencija turi turėti bent dvi iš ROAD-1 priedo A dalies ROAD.A.1.4 priedėlyje išvardytų apsaugos priemonių.

4.Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai laikosi ROAD-1 priedo A dalies 2 skirsnyje nustatytų ROAD.4 straipsnio [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] 3–7 dalyse nurodytą reisą vykdančių vairuotojų komandiravimo reikalavimų.

ROAD.6 straipsnis. Licencijų išdavimo reikalavimų taikymo išimtys

Be galiojančios licencijos, nurodytos 5 straipsnyje [Reikalavimai paslaugų teikėjams], gali būti vykdomas šių rūšių krovinių vežimas ir šie su tokiu vežimu susiję nepakrautos transporto priemonės reisai:

(a)pašto siuntų vežimas kaip universalioji paslauga;

(b)sugadintų ar avarijas patyrusių transporto priemonių vežimas; 

(c)iki 2022 m. vasario 20 d. – krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiamoji masė neviršija 3,5 tonos;

(d)nuo 2022 m. vasario 21 d. – krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiamoji masė neviršija 2,5 tonos;

(e)vaistų, medicinos prietaisų, įrenginių ir kitų gaminių, reikalingų medicininei pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, ypač gaivalinių nelaimių ir humanitarinės pagalbos atveju, teikti, vežimas;

(f)krovinių vežimas transporto priemonėmis, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(I)vežamas krovinys yra krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo nuosavybė arba yra to paslaugų teikėjo parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas;

(II)reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo patalpas arba jo perkėlimas paslaugų teikėjo patalpose arba už jų ribų;

(III)krovinį vežančias transporto priemones vairuoja pagal sutartinį įsipareigojimą krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo įdarbintas ar jam suteiktas personalas;

(IV)krovinius vežančios transporto priemonės priklauso krovininio kelių transporto paslaugų teikėjui, yra jo įsigytos išsimokėtinai arba išsinuomotos ir

(V)toks vežimas yra tik pagalbinė krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla;

(g)krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 40 km/h. 

ROAD.7 straipsnis. Reikalavimai vairuotojams

1.    ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytus reisus vykdantys transporto priemonių vairuotojai:

(a)turi profesinės kompetencijos pažymėjimą, išduotą pagal ROAD-1 priedo B dalies 1 skirsnį, ir

(b)laikosi vairavimo ir darbo laiko, poilsio laiko, pertraukų ir tachografų naudojimo taisyklių pagal ROAD-1 priedo B dalies 2–4 skirsnius.

2.    Vietoj 1 dalies b punkto, tarptautinėms vežimo kelių transportu operacijoms, kurios iš dalies vykdomos už Šalių teritorijų ribų, taikomas 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje priimtas Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR).

ROAD.8 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonėms

1.Šalis neatmeta galimybės ir nedraudžia savo teritorijoje naudoti transporto priemonės, kuria vykdomas ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytas reisas, jei ta transporto priemonė atitinka ROAD-1 priedo C dalies 1 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

2.Transporto priemonėse, kuriomis vykdomas ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytas reisas, yra pagal ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnį sukonstruotas, įrengtas, naudojamas, išbandytas ir kontroliuojamas tachografas.

ROAD.9 straipsnis. Kelių eismo taisyklės

Transporto priemonių vairuotojai, vežantys krovinius pagal šią antraštinę dalį, būdami kitos Šalies teritorijoje laikosi toje teritorijoje galiojančių su kelių eismu susijusių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

ROAD.10 straipsnis. Teisės aktų rengimas ir Specialusis kelių transporto komitetas

1.     Jei Šalis siūlo naują reglamentavimo priemonę srityje, kuriai taikomas ROAD-1 priedas, ji:

(a)kuo skubiau praneša kitai Šaliai apie siūlomą reglamentavimo priemonę ir

(b)reguliariai informuoja kitą Šalį apie su ta reglamentavimo priemone susijusią pažangą.

2.     Vienos iš Šalių prašymu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo Specialiajame kelių transporto komitete pasikeičiama nuomonėmis apie tai, ar siūloma nauja reglamentavimo priemonė būtų taikoma ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytiems reisams.

3.    Jei Šalis priima naują 1 dalyje nurodytą reglamentavimo priemonę, ji apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia naujos reglamentavimo priemonės tekstą per savaitę nuo jos paskelbimo.

4.    Specialusis kelių transporto komitetas bet kurios Šalies prašymu per du mėnesius nuo prašymo pateikimo susitinka aptarti bet kurią naują priimtą reglamentavimo priemonę, neatsižvelgdamas į tai, ar pateiktas pranešimas pagal 1 ar 3 dalį arba ar įvyko aptarimas pagal 2 dalį.

5.     Specialusis kelių transporto komitetas gali:

(a)iš dalies pakeisti ROAD-1 priedą, kad būtų atsižvelgta į reglamentavimo ir (arba) technologijų pokyčius arba užtikrintas tinkamas šios antraštinės dalies įgyvendinimas;

(b)patvirtinti, kad nauja reglamentavimo priemone padaryti pakeitimai atitinka ROAD-1 priedą; arba

(c)priimti sprendimą dėl bet kurios kitos priemonės, kuria siekiama apsaugoti tinkamą šios antraštinės dalies veikimą.

ROAD.11 straipsnis. Taisomosios priemonės

1.    Jei Šalis mano, kad kita Šalis priėmė naują reglamentavimo priemonę, neatitinkančią ROAD-1 priedo reikalavimų, visų pirma tais atvejais, kai Specialusis kelių transporto komitetas nepriėmė sprendimo pagal 10 straipsnio [Teisės aktų rengimas ir Specialusis kelių transporto komitetas] 5 dalį, o kita Šalis vis tiek taiko naujos reglamentavimo priemonės nuostatas Šalies kelių transporto paslaugų teikėjams, vairuotojams ar transporto priemonėms, Šalis, pranešusi apie tai kitai Šaliai, gali imtis atitinkamų taisomųjų priemonių, įskaitant įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymą, jeigu tokios priemonės:

(a)nėra didesnio masto negu lygiavertis prarastai ar sumažėjusiai naudai dėl naujos reglamentavimo priemonės, kurią priėmė kita Šalis ir kuri neatitinka ROAD-1 priedo reikalavimų; ir

(b)įsigalioja ne anksčiau kaip po 7 dienų po to, kai tokių priemonių ketinanti imtis Šalis praneša apie tai kitai Šaliai pagal šią dalį.

2.    Atitinkamos taisomosios priemonės nebetaikomos:

(a)kai Šalis, kuri ėmėsi tokių priemonių, įsitikina, kad kita Šalis laikosi savo įsipareigojimų pagal šią antraštinę dalį, arba

(b)laikantis arbitražo teismo sprendimo.

3.Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.

ROAD.12 straipsnis. Apmokestinimas

1.Transporto priemonėms, naudojamoms kroviniams vežti pagal šią antraštinę dalį, netaikomi mokesčiai ir rinkliavos, kurie renkami už transporto priemonių turėjimą ar naudojimą kitos Šalies teritorijoje.

2.1 dalyje nurodyta išimtis netaikoma:

(a)mokesčiui arba rinkliavai už degalų naudojimą, 

(b)rinkliavai už naudojimąsi keliu ar kelių tinklu arba

(c)rinkliavai už naudojimąsi konkrečiais tiltais, tuneliais ar keltais.

3.Transporto priemonių standartiniuose bakuose ir specialiose talpyklose esantiems degalams, kuriuos leidžiama laikinai įvežti ir kurie tiesiogiai naudojami transporto priemonei varyti ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų veikimui vežimo metu užtikrinti, taip pat tepalams, esantiems motorinėse transporto priemonėse ir reikalingiems normaliam transporto priemonių veikimui reiso metu užtikrinti, netaikomi muitai ir kiti mokesčiai bei rinkliavos, pavyzdžiui, PVM ir akcizai, ir jokie importo apribojimai.

4.Atsarginės dalys, importuotos transporto priemonei vienos Šalies teritorijoje remontuoti, kuri buvo įregistruota arba pradėta naudoti kitoje Šalyje, leidžiamos laikinai įvežti be muitų ir be importo draudimo ar apribojimo. Pakeistoms dalims taikomi muitai ir kiti mokesčiai (PVM) ir jos reeksportuojamos arba sunaikinamos kontroliuojant kitos Šalies muitinei.

ROAD.13 straipsnis. Kitose antraštinėse dalyse nustatyti įsipareigojimai

Antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies trečio skyriaus SERVIN 3.2 straipsnis [Patekimas į rinką] ir SERVIN 3.4 straipsnis [Nacionalinis režimas] įtraukiami į šią antraštinę dalį, tampa jos dalimi ir taikomi krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, vykdantiems reisus pagal ROAD.4 straipsnį [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose].

ROAD.14 straipsnis. Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

5. Nedarant poveikio FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas], OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ir FISH.17 straipsniui [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši antraštinė dalis nustoja galioti pirmąją devinto mėnesio po pranešimo dienos dieną.

II antraštinė dalis. Keleivių vežimas keliais

X straipsnis. Taikymo sritis

1.Šios antraštinės dalies tikslas – keleivių vežimo keliais sektoriuje užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nustatyti tokiam vežimui taikytinas taisykles. Ji taikoma vienkartiniam, reguliariajam ir specialiam reguliariajam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose.

2.Taikydamos šią antraštinę dalį Šalys susitaria nesiimti diskriminacinių priemonių. 

3.Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio keleivių vežimui vienos iš Šalių teritorijoje, kurį vykdo toje teritorijoje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas. 

X+1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje, be terminų apibrėžčių, pateiktų antros dalies [Paslaugos ir investicijos] pirmo podalio II antraštinės dalies pirmo skyriaus SERVIN 1.2 straipsnyje [Terminų apibrėžtys], vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)tolimojo susisiekimo ir miesto autobusai – transporto priemonės, kurios dėl savo konstrukcijos ir įrangos yra tinkamos vežti daugiau kaip devynis žmones, įskaitant vairuotoją, ir yra skirtos šiam tikslui;

(b)keleivinio transporto paslaugos – visuomenei arba konkrečioms naudotojų kategorijoms skirtos vežimo paslaugos, už vežamo asmens arba vežimo paslaugų teikėjo mokamą atlygį teikiamos tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais;

(c)keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisinį subjektiškumą arba priklausantis nuo jį turinčio keleivinio transporto paslaugas teikiančio subjekto;

(d)Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas – keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuris yra Šalies teritorijoje įsisteigęs juridinis asmuo arba Šalies fizinis asmuo;

(e)reguliariosios paslaugos – keleivinio transporto paslaugos, teikiamos nustatytu dažnumu ir maršrutais, kai keleiviai įlaipinami ir išlaipinami iš anksto numatytose stotelėse;

(f)specialios reguliariosios paslaugos – vien tik nustatytų kategorijų keleivių vežimo paslaugos, nesvarbu, kas jas organizuoja, teikiamos pagal reguliariosioms paslaugoms nustatytas sąlygas. Specialios reguliariosios paslaugos yra:

(I)darbuotojų vežimas iš namų į darbą ir atgal ir

(II)mokyklos moksleivių ir studentų vežimas į mokymo įstaigą ir atgal. 

Tai, kad specialios reguliariosios paslaugos gali kisti pagal naudotojų poreikius, įtakos jų priskyrimui prie reguliariųjų paslaugų kategorijos neturi;

(g)grupė – bet kuri iš šių:

(I)vienas ar daugiau susijusių fizinių ar juridinių asmenų ir juos pavaldus fizinis ar juridinis asmuo ar asmenys;

(II)vienas ar daugiau susijusių fizinių asmenų, kurie turi tą patį vieną iš tėvų, arba vienas ar daugiau juridinių asmenų, kurių patronuojančioji įmonė ta pati;

(h)Interbus susitarimas – Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d.; 

(i)tranzitas – tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų judėjimas per Šalies teritoriją nesustojant įlaipinti ar išlaipinti keleivių.

(j)vienkartinės paslaugos – paslaugos, kurios nėra reguliariosios ar specialios reguliariosios paslaugos ir kurioms pirmiausia būdinga tai, kad jas teikiant yra vežamos kliento ar keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo iniciatyva surinktos keleivių grupės.

X+2 straipsnis. Keleivių vežimas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose

1.Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama arba nevažiuojama per trečiosios šalies teritoriją, ir su tokiomis kelionėmis susijusius reisus be keleivių. 

2.Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies, kurioje keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai įsisteigę, teritorijos į tos pačios Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją, ir su tokiais reisais susijusius reisus be keleivių. 

3.Vienos Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas negali teikti reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų, kurių tiek pradžios, tiek paskirties vietos yra kitos Šalies teritorijoje.

4.Jeigu 1 dalyje nurodyta keleivinio transporto paslauga yra dalis paslaugos, teikiamos į Šalies, kurioje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teritoriją arba iš jos, keleiviai gali būti įlaipinti arba išlaipinti kitos Šalies teritorijoje, per kurią eina maršrutas, su sąlyga, kad sustoti leidžiama pagal toje teritorijoje taikomas taisykles.

5.Jeigu šiame straipsnyje nurodyta keleivinio transporto paslauga yra dalis tarptautinės reguliariosios arba specialios reguliariosios paslaugos, teikiamos tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, keleivius vienoje Šalyje gali įlaipinti ir išlaipinti kitoje Šalyje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas.

6.Vienos Šalies teritorijoje įsisteigę keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai gali laikinai teikti vienkartines paslaugas Airijos saloje, kai keleiviai įlaipinami ir išlaipinami kitos Šalies teritorijoje.

7.Keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami vienkartines paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies teritorijos per kitos Šalies teritoriją į šalies, kuri nėra Interbus susitarimo susitariančioji šalis, teritoriją, įskaitant susijusį reisą be keleivių.

8.Šiame straipsnyje nurodytos keleivinio transporto paslaugos teikiamos naudojantis tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, registruotais Šalyje, kurioje įsisteigęs arba gyvena keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas. Šie tolimojo susisiekimo ir miesto autobusai turi atitikti Interbus susitarimo 2 priede nustatytus techninius standartus.

X+3 straipsnis. X+2 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo sąlygos

1.Reguliariąsias paslaugas gali teikti visi Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, atitinkamais atvejais jos privalomai užsisakomos iš anksto. 

2.Reguliariosioms ir specialioms reguliariosioms paslaugoms teikti reikalingas pagal X+4 straipsnį ir 6 dalį išduotas leidimas. 

3.Paslaugos teikimo sąlygų koregavimas negali daryti įtakos jos teikimo reguliarumui. 

4.Analogiškų ar laikinų paslaugų, kurios teikiamos tiems patiems asmenims, besinaudojantiems esamomis reguliariosiomis paslaugomis, organizavimą, tam tikrų sustojimo vietų neaptarnavimą ir papildomų sustojimo vietų aptarnavimą maršrutuose, kuriais teikiamos esamos reguliariosios paslaugos, reglamentuoja tos pačios taisyklės, kurios taikomos esamoms reguliariosioms paslaugoms. 

5.Taikomi Interbus susitarimo V skirsnis („Socialinės nuostatos“) ir VI skirsnis („Muitinės ir finansinės nuostatos“), taip pat jo I priedas („Keleivinio kelių transporto operatoriams taikomos sąlygos“) ir II priedas („Tarpmiestinio ir tolimojo susisiekimo autobusams taikomi techniniai standartai“). 

6.Šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos teikiant specialias reguliariąsias paslaugas leidimo nereikalaujama, jeigu jos įtrauktos į organizatoriaus ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo sudarytą sutartį.

7.Vienkartinėms paslaugoms, kurioms taikoma ši antraštinė dalis pagal X+ straipsnio 2 dalį , leidimo nereikia. Tačiau analogiškoms arba laikinoms paslaugoms, panašioms į esamas reguliariąsias paslaugas, teikti ir tiems patiems asmenims, kurie naudojasi esamomis reguliariosiomis paslaugomis, aptarnauti turi būti išduotas leidimas pagal Interbus susitarimo VIII skirsnyje nustatytą tvarką.

X+4 straipsnis. Leidimas

1.Leidimą teikti X+2 straipsnyje nurodytas paslaugas išduoda Šalies, kurios teritorijoje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kompetentinga institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija). 

2.Jei keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas įsisteigęs Sąjungoje, leidimą išduodanti institucija yra valstybės narės, kurioje yra išvykimo arba paskirties vieta, kompetentinga institucija. 

3.Tais atvejais, kai X+2 straipsnyje nurodytas paslaugas ketina teikti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų grupė, leidimą išduodanti institucija yra kompetentinga institucija, kuriai teikiama paraiška pagal X+5 straipsnio 1 dalies antrą dalį.

4.Leidimai išduodami keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo vardu ir negali būti perleidžiami. Tačiau Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuriam išduotas leidimas, gavęs leidimą išduodančios institucijos sutikimą, gali teikti paslaugą pasitelkdamas subrangovą, jei tokia galimybė neprieštarauja Šalies teisei. Šiuo atveju leidime nurodomas subrangovo pavadinimas ir funkcijos. Subrangovas yra Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas ir laikosi visų šios antraštinės dalies nuostatų.

Tais atvejais, kai X+2 straipsnyje nurodytas paslaugas ketina teikti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų grupė, leidimas išduodamas visų grupę sudarančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų vardu ir jame nurodomi visų tų paslaugų teikėjų pavadinimai. Jis įteikiamas keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjams, kuriuos šiuo tikslu įgaliojo kiti Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai ir kurie prašė jį išduoti, o kitiems keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjams įteikiamos patvirtintos leidimo kopijos.

5.Nepažeidžiant X+6 straipsnio 3 dalies, leidimas išduodamas ne ilgiau kaip penkeriems metams. Pareiškėjo prašymu arba Šalių, kurių teritorijoje įlaipinami ar išlaipinami keleiviai, kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimu gali būti nustatytas trumpesnis terminas.

6.Leidimuose nurodoma:

(a)paslaugos tipas; 

(b)paslaugos maršrutas, konkrečiai nurodant išvykimo ir atvykimo vietą;

(c)leidimo galiojimo laikotarpis ir

(d)sustojimo vietos ir tvarkaraštis.

7.Leidimai turi atitikti ROAD-2 priede pateiktą pavyzdinę formą. 

8.Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teikiantis X+2 straipsnyje nurodytą paslaugą, laikinais ir išskirtiniais atvejais gali naudoti papildomas transporto priemones. Tokios papildomos transporto priemonės gali būti naudojamos tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 6 dalyje nurodytame leidime.

Tokiais atvejais keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas užtikrina, kad, be X+10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, transporto priemonėje būtų laikoma ir bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu būtų pateikta keleivinio kelių transporto reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų teikėjo ir papildomas transporto priemones teikiančios įmonės sutarties kopija arba lygiavertis dokumentas.

X+5 straipsnis. Paraiškos išduoti leidimą pateikimas

1.Paraiškas išduoti leidimą Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai teikia X+4 straipsnio 1 dalyje nurodytai leidimus išduodančiai institucijai.

Dėl kiekvienos paslaugos teikiama tik viena paraiška. X+4 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paraišką pateikia kitų operatorių šiuo tikslu įgaliotas operatorius. Paraiška teikiama Šalies, kurioje įsisteigęs paraišką teikiantis keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, leidimą išduodančiai institucijai.

2.Paraiška išduoti leidimą teikiama naudojant ROAD-3 priede pateiktą pavyzdinę formą. 

3.Paraišką išduoti leidimą teikiantis keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas pateikia bet kokią papildomą informaciją, kuri, jo manymu, yra svarbi arba kurią pateikti prašo leidimą išduodanti institucija, visų pirma ROAD-3 priede nurodytus dokumentus. 

X+6 straipsnis. Leidimo išdavimo tvarka

1.Leidimai išduodami gavus Šalių, kurių teritorijoje keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingų institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti institucija šioms kompetentingoms institucijoms, taip pat kompetentingoms institucijoms teritorijose, per kurias vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, persiunčia paraiškos kopiją kartu su visų kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir paraiškos įvertinimą.

Sąjungos atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos yra valstybių narių, kurių teritorijoje įlaipinami arba išlaipinami keleiviai, ir valstybių narių, per kurių teritoriją vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingos institucijos.

2.Kompetentingos institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, leidimą išduodančiai institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos praneša per keturis mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo duoti sutikimą gavimo dienos, kuri nurodyta gavimo pranešime. Jei kompetentingų institucijų, kurių sutikimo buvo paprašyta, sprendimas yra neigiamas, jame turi būti tinkamai nurodytos priežastys. Jei leidimą išduodanti institucija per keturis mėnesius negauna atsakymo, laikoma, kad kompetentingos institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė sutikimą, ir leidimą išduodanti institucija gali išduoti leidimą.

Šalies, per kurios teritoriją vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingos institucijos per keturis mėnesius leidimą išduodančiai institucijai gali pateikti pastabų.

3.Paslaugoms, dėl kurių leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 70 buvo išduotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir nustoja galioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taikomos šios nuostatos:

(a)jeigu, atsižvelgiant į pakeitimus, būtinus, kad būtų laikomasi X+2 straipsnio, veiklos sąlygos yra tokios pačios, kokios nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 išduotame leidime, atitinkama leidimus išduodanti institucija pagal šią antraštinę dalį gali, gavusi prašymą arba atsižvelgdama į kitas priežastis, išduoti kelių transporto paslaugų teikėjui atitinkamą leidimą pagal šią antraštinę dalį. Jei toks leidimas išduodamas, laikoma, kad gautas 2 dalyje nurodytų Šalių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, kompetentingų institucijų sutikimas. Tos kompetentingos institucijos ir kompetentingos institucijos teritorijose, kurios kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, gali bet kuriuo metu leidimą išduodančiai institucijai pateikti visas pastabas, kurių jos gali turėti;

(b)jei taikomas a punktas, pagal šią antraštinę dalį suteikto atitinkamo leidimo galiojimo laikotarpis negali trukti ilgiau nei iki paskutinės galiojimo laikotarpio, nurodyto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 anksčiau išduotame leidime, dienos.

4.Leidimą išduodanti institucija sprendimą dėl paraiškos priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas paraišką pateikė.

5.Leidimas išduodamas, išskyrus jei:

(a)pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos; 

(b)pareiškėjas nesilaikė nacionalinių arba tarptautinių kelių transporto teisės aktų, ypač sąlygų ir reikalavimų, susijusių su leidimais teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas, arba šiurkščiai pažeidė Šalies kelių transporto teisės aktus, visų pirma taisykles, taikytinas transporto priemonėms ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui;

(c)paraiškos pratęsti leidimo galiojimą pateikimo atveju nebuvo laikytasi leidimo išdavimo sąlygų;

(d)remdamasi išsamios analizės rezultatais, Šalis nustato, kad atitinkama paslauga atitinkamuose tiesioginio susisiekimo ruožuose darytų didelę neigiamą įtaką panašių paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešųjų paslaugų sutartis pagal Šalies teisę, perspektyvumui. Tokiu atveju Šalis nustato nediskriminacinio pobūdžio kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar paslauga, dėl kurios pateikta paraiška, darytų didelę neigiamą įtaką pirmiau nurodytų panašių paslaugų perspektyvumui, ir juos nurodo kitai 1 dalyje nurodytai Šaliai arba,

(e)remdamasi išsamios analizės rezultatais, Šalis nustato, kad pagrindinis paslaugos tikslas nėra keleivių vežimas tarp Šalių teritorijų esančių sustojimo vietų.

Tuo atveju, kai dėl išskirtinių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti leidimo išdavimo momentu, teikiama paslauga atitinkamuose tiesioginio susisiekimo ruožuose daro didelę neigiamą įtaką panašių paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias Šalies teisę atitinkančias viešųjų paslaugų sutartis, perspektyvumui, Šalis, gavusi kitos Šalies sutikimą, gali laikinai sustabdyti leidimo teikti tarptautinio vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas galiojimą arba leidimą panaikinti, apie tai prieš šešis mėnesius įspėjusi keleivinio kelių transporto paslaugų teikėją.

Tai, kad Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas siūlo mažesnes kainas negu kitas paslaugų teikėjas, arba tai, kad konkrečiu maršrutu paslaugas jau teikia kiti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, savaime nėra pagrindas atmesti paraišką.

6.Leidimą išduodanti institucija, užbaigusi 1–5 dalyse nustatytą procedūrą, išduoda leidimą arba nustatyta tvarka atmeta paraišką.

Sprendime atmesti paraišką nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. Šalys užtikrina, kad transporto įmonėms, kurių paraiška buvo atmesta, būtų suteikta galimybė pateikti skundą.

Leidimą išduodanti institucija apie savo sprendimą informuoja kitos Šalies kompetentingas institucijas nusiųsdama joms leidimo kopiją.

X+7 straipsnis. Leidimo galiojimo pratęsimas ir sąlygų pakeitimas

1.Paraiškoms pratęsti leidimų galiojimą ar pakeisti sąlygas, kuriomis turi būti teikiamos leidime nurodytos paslaugos, mutatis mutandis taikomas X+6 straipsnis.

2.Jei esamas leidimas nustoja galioti per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, laikotarpis, per kurį X+6 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos praneša leidimus išduodančiai institucijai apie savo sutikimą arba pateikia pastabas dėl paraiškos pagal tą straipsnį, yra du mėnesiai.

3.Tais atvejais, kai paslaugų teikimo sąlygų pakeitimas yra neesminis, visų pirma, kai patikslinami vežimo intervalai, bilietų kainos ir tvarkaraščiai, leidimą išduodanti institucija kitos Šalies kompetentingoms institucijoms turi pateikti tik su pakeitimu susijusią informaciją. Neesminiu pakeitimu nelaikomas tvarkaraščių ar vežimo intervalų pakeitimas, kuris daro įtaką pasienio kontrolės prie Šalių arba trečiosios šalies sienų laikui.

X+8 straipsnis. Leidimo galiojimo pabaiga 

1.Nepažeidžiant X+6 straipsnio 3 dalies, leidimo teikti X+2 straipsnyje nurodytą paslaugą galiojimas baigiasi pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią leidimą išduodanti institucija gavo leidimo turėtojo įspėjimą apie ketinimą nebeteikti tos paslaugos. Tokiame įspėjime pateikiami tinkami motyvai.

2.Išnykus paslaugos paklausai, 1 dalyje nurodyto įspėjimo terminas yra vienas mėnuo.

3.Leidimą išduodanti institucija informuoja kitos Šalies kompetentingas institucijas apie tai, kad leidimo galiojimas pasibaigė.

4.Leidimo turėtojas apie ketinimą nebeteikti atitinkamos paslaugos jos naudotojams praneša prieš vieną mėnesį atitinkamu viešu skelbimu.

X+9 straipsnis. Transporto paslaugų teikėjų įsipareigojimai 

1.Išskyrus force majeure aplinkybes, Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teikiantis X+2 straipsnyje nurodytą paslaugą, pradeda ją teikti nedelsdamas ir, kol leidimo galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs, imasi visų priemonių, kad garantuotų transporto paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo standartus ir pagal X+4 straipsnio 6 dalyje bei ROAD-2 priede nustatytas sąlygas. 

2.Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, bilietų kainas ir vežimo sąlygas skelbia taip, kad būtų užtikrinta, jog tokia informacija būtų lengvai prieinama visiems naudotojams.

3.Šalys bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju gali keisti X+2 straipsnyje nurodytos paslaugos teikimo sąlygas.

X+10 straipsnis. Dokumentai, kurie turi būti tolimojo susisiekimo arba miesto autobuse

1.Nedarant poveikio X+4 straipsnio 8 daliai, leidimas teikti X+2 straipsnyje nurodytas paslaugas arba patvirtinta jo kopija ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjui pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę išduota licencija teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas arba patvirtinta jos kopija laikomi tolimojo susisiekimo arba miesto autobuse ir pateikiami bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu.

2.Nedarant poveikio 1 daliai ir X+4 straipsnio 8 daliai, specialių reguliariųjų paslaugų atveju kontrolės dokumentais taip pat laikomi organizatoriaus ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo sutartis arba jos kopija ir dokumentas, patvirtinantis, kad teikiant specialias reguliariąsias paslaugas vežami tik nustatytos kategorijos keleiviai; šie dokumentai laikomi transporto priemonėje ir pateikiami bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu.

3.Keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikiantys vienkartines paslaugas pagal X+2 straipsnio 6 ir 7 dalis, turi turėti pagal ROAD-4 priede pateiktą pavyzdinę formą užpildytą kelionės lapą. Kelionės lapų knygas tiekia kompetentinga institucija toje teritorijoje, kurioje yra registruotas paslaugų teikėjas, arba kompetentingos institucijos paskirtos įstaigos.

X+11 straipsnis. Kelių eismo taisyklės

Tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų vairuotojai, vežantys keleivius pagal šią antraštinę dalį, būdami kitos Šalies teritorijoje laikosi toje teritorijoje galiojančių su kelių eismu susijusių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų. 

X+12 straipsnis. Taikymas

Šios antraštinės dalies nuostatos nebetaikomos nuo tos dienos, kai Jungtinei Karalystei įsigalioja Interbus susitarimo protokolas dėl reguliariųjų ir specialių tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų, arba praėjus šešiems mėnesiams po to protokolo įsigaliojimo Sąjungoje, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė, išskyrus taikymą X+2 straipsnio 2 dalyje, X+2 straipsnio 5 dalyje, X+2 straipsnio 6 dalyje irX+2 straipsnio 7 dalyje nurodytų operacijų tikslu.

X+13 straipsnis. Kitose antraštinėse dalyse nustatyti įsipareigojimai

Antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies trečio skyriaus SERVIN 3.2 straipsnis [Patekimas į rinką] ir SERVIN 3.4 straipsnis [Nacionalinis režimas] įtraukiami į šią antraštinę dalį, tampa jos dalimi ir taikomi transporto paslaugų teikėjams, vykdantiems reisus pagal šios antraštinės dalies X+ 2 straipsnį.

X+14 straipsnis. Specialusis komitetas

Specialusis kelių transporto komitetas, atsižvelgdamas į reglamentavimo pokyčius, gali iš dalies keisti ROAD-2, ROAD-3 ir ROAD-4 priedus. Jis gali priimti šios antraštinės dalies įgyvendinimo priemones.



KETVIRTAS PODALIS. SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMAS IR TRUMPALAIKIŲ KELIONIŲ VIZOS

I antraštinė dalis. Socialinės apsaugos koordinavimas

Ch.SSC.1 straipsnis. Apžvalga

Valstybės narės ir Jungtinė Karalystė koordinuoja savo socialinės apsaugos sistemas pagal Protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo, kad būtų užtikrintos tame protokole nurodytų asmenų socialinės apsaugos teisės.

Ch.SSC.2 straipsnis. Teisėtas gyvenimas

1.    Valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantiems asmenims taikomas Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo.

2.    Šio straipsnio 1 dalimi nedaromas poveikis asmenų, kuriems taikomas Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.2 straipsnis [Į taikymo sritį patenkantys asmenys], teisėms į išmokas pinigais, susijusioms su ankstesniais teisėto gyvenimo laikotarpiais.

Ch.SSC.3 straipsnis. Tarpvalstybinės aplinkybės

1.    Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikomas tik vienos ar kelių Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės tarpusavio aplinkybėms.

2.    Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo netaikomas asmenims, kurių aplinkybės visais atžvilgiais apsiriboja Jungtine Karalyste arba valstybėmis narėmis.

Ch.SSC.4 straipsnis. Prašymai dėl imigracijos

Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikomas nedarant poveikio valstybės narės arba Jungtinės Karalystės teisei pagal nacionalinės teisės aktus imti sveikatos mokestį, susijusį su prašymu išduoti leidimą atvykti, būti, dirbti ar gyventi toje valstybėje.

II antraštinė dalis. Trumpalaikių kelionių vizos

VSTV.1 straipsnis. Trumpalaikių kelionių vizos

1.    Šalys pažymi, kad šio Susitarimo įsigaliojimo dieną abi Šalys pagal savo vidaus teisę nustato bevizį režimą Šalių piliečių trumpalaikėms kelionėms. Kiekviena Šalis laiku ir, jei įmanoma, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki tokio reikalavimo įsigaliojimo praneša kitai Šaliai apie ketinimą nustatyti vizos reikalavimą trumpalaikėms kitos Šalies piliečių kelionėms.

2.    Atsižvelgiant į 3 dalį ir FINPROV.10 straipsnį [Būsima Sąjungos plėtra], jeigu Jungtinė Karalystė nusprendžia nustatyti vizos reikalavimą trumpalaikėms valstybės narės piliečių kelionėms, tas reikalavimas taikomas visų valstybių narių piliečiams.

3.    Šis straipsnis nedaro poveikio jokiems Jungtinės Karalystės ir Airijos sudarytiems susitarimams dėl bendros kelionių erdvės.



PENKTA ANTRAŠTINĖ DALIS. ŽVEJYBA

Pirmas skyrius. Pradinės nuostatos

FISH.1 straipsnis Pakrantės valstybių suverenios teisės, kuriomis naudojasi Šalys

Šalys pareiškia, kad pakrantės valstybių suvereniomis teisėmis, kuriomis remdamosi Šalys tyrinėja, naudoja, saugo ir valdo savo vandenų gyvuosius išteklius, turėtų būti naudojamasi pagal tarptautinės teisės, įskaitant 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, principus ir jų laikantis.

FISH.2 straipsnis. Tikslai ir principai

1.    Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jų vandenyse vykdoma bendrų išteklių žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu darni ilguoju laikotarpiu ir padėtų užtikrinti ekonominę ir socialinę naudą, ir visapusiškai paisydamos Šalių, kaip nepriklausomų pakrantės valstybių, teisių ir pareigų.

2.    Šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

3. Šalys atsižvelgia į šiuos principus:

(a)žvejybos valdymui taikyti atsargumo principą;

(b)skatinti ilgalaikį darnumą (aplinkos, socialinį ir ekonominį) ir optimalų bendrų išteklių naudojimą;

(c)žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo sprendimus grįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, visų pirma teikiamomis Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES);

(d)užtikrinti žvejybos selektyvumą siekiant apsaugoti žuvų jauniklius ir neršiančių žuvų santalkas, vengti nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinti;

(e)tinkamai atsižvelgti į žalingą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai ir kuo labiau jį mažinti ir tinkamai atsižvelgti į poreikį išsaugoti jūrų biologinę įvairovę;

(f)taikyti proporcingas ir nediskriminacines jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir žvejybos išteklių valdymo priemones, išsaugant Šalių reguliavimo autonomiškumą;

(g)užtikrinti išsamių ir tikslių su bendrų išteklių išsaugojimu ir žvejybos valdymu susijusių duomenų rinkimą ir savalaikį dalijimąsi jais;

(h)užtikrinti žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymąsi ir kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, ir

(i)užtikrinti savalaikį visų sutartų priemonių įgyvendinimą Šalių reguliavimo sistemose.

FISH.3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šiame podalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)(Šalies) IEZ, remiantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija:

(I)Sąjungos atveju – jos valstybių narių nustatytos išskirtinės ekonominės zonos, besiribojančios su jų europinėmis teritorijomis,

(II)Jungtinės Karalystės nustatyta išskirtinė ekonominė zona;

(b)žvejybos valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas nėra priežastis atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

(c)bendri ištekliai – visos Šalių vandenyse randamos žuvys, įskaitant vandens bestuburius, kurie apima moliuskus ir vėžiagyvius;

(d)BLSK – bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, t. y. didžiausias tam tikrą apibūdinimą atitinkančio ištekliaus (arba išteklių) individų kiekis, kurį galima sužvejoti per tam tikrą laikotarpį;

(e)nekvotiniai ištekliai – ištekliai, kurie nėra valdomi taikant BLSK;

(f)(Šalies) teritorinė jūra, remiantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija:

(I)Sąjungos atveju – nukrypstant nuo FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 1 dalies, jos valstybių narių nustatyta teritorinė jūra, besiribojanti su jų europinėmis teritorijomis,

(II)Jungtinės Karalystės nustatyta teritorinė jūra;

(g)(Šalies) vandenys:

(I)Sąjungos atveju – nukrypstant nuo FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 1 dalies, valstybių narių IEZ ir jų teritorinės jūros;

(II)Jungtinės Karalystės atveju – jos IEZ ir jos teritorinė jūra, išskyrus prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos esančią teritorinę jūrą tais atvejais, kai taikomas FISH.8 straipsnis [Prieiga prie vandenų], FISH.9 straipsnis [Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą] ir FISH.4 priedas [Protokolas dėl prieigos prie vandenų];

(h)(Šalies) laivas:

(I)Jungtinės Karalystės atveju – su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, registruotas Jungtinėje Karalystėje, Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje ar Meno Saloje ir turintis Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją;

(II)Sąjungos atveju – su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas.

Antras skyrius. Išsaugojimas ir tausus naudojimas

FISH.4 straipsnis. Žvejybos valdymas

1.    Kiekviena Šalis sprendžia dėl savo vandenyse taikytinų priemonių, kuriomis siekiama FISH.2 straipsnio [Tikslai ir principai] 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų ir laikomasi to straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

2.    1 dalyje nurodytas priemones Šalis nustato remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. 

1 dalyje nurodytas priemones Šalis jos vandenyse esantiems kitos Šalies laivams taiko tik tuo atveju, jei tas pačias priemones taiko ir savo laivams.

Antra pastraipa nedaromas poveikis įsipareigojimams, Šalims tenkantiems pagal Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą, Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos rekomendaciją 18-09 dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

Specialusis žuvininkystės komitetas gali iš dalies keisti trečiojoje pastraipoje nurodytų jau esamų tarptautinių įsipareigojimų sąrašą.

3.    Kiekviena Šalis prieš pradėdama taikyti naujas 1 dalyje nurodytas priemones, kurios gali turėti poveikį kitos Šalies laivams, apie jas praneša kitai Šaliai, kad ši turėtų pakankamai laiko pateikti pastabų ar paprašyti paaiškinimo.

FISH.5 straipsnis. Leidimai, reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas

1.    Jeigu laivai turi teisę žvejoti kitos Šalies vandenyse pagal FISH.8 straipsnį [Prieiga prie vandenų] ir FISH.10 straipsnį [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų]:

(a)kiekviena Šalis laiku perduoda kitai Šaliai laivų, kuriems ji siekia gauti žvejybos leidimus arba licencijas, sąrašą ir

(b)kita Šalis išduoda žvejybos leidimus arba licencijas.

2.    Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi kitos Šalies vandenyse jiems taikomų taisyklių, įskaitant su leidimais arba licencijomis susijusias sąlygas.

Trečias skyrius. Prieigos prie vandenų ir išteklių tvarka

FISH.6 straipsnis. Žvejybos galimybės

1.Iki kiekvienų metų sausio 31 d. Šalys bendradarbiauja, kad sudarytų konsultacijų tvarkaraštį, siekdamos susitarti dėl FISH.1 priede išvardytų išteklių kitų metų ar kelerių artimiausių metų BLSK. Sudarant tvarkaraštį atsižvelgiama į kitas metines pakrantės valstybių tarpusavio konsultacijas, kurios turi įtakos vienai iš Šalių arba abiem Šalims.

2.Šalys kasmet rengia konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl FISH.1 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Šiuo tikslu taip pat iš karto, kai tik gaunama rekomendacija dėl BLSK dydžio, apsikeičiama nuomonėmis dėl prioritetų. Šalys BLSK nustato:

(a)remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į kitus aktualius veiksnius, įskaitant socialinius ir ekonominius aspektus, ir

(b)laikydamosi visų taikytinų Šalių sutartų daugiamečių išsaugojimo ir valdymo strategijų.

3.FISH.1 priede išvardytų išteklių BLSK Šalims padalijami pagal tame priede nustatytas kvotos dalis.

4.Kasmetinės konsultacijos taip pat gali apimti, inter alia:

(a)vienai Šaliai tenkančių BLSK dalių perdavimą kitai Šaliai;

(b)išteklių, kuriuos žvejoti draudžiama, sąrašą;

(c)išteklių, kurie nėra įtraukti į FISH.1 arba FISH.2 priedą, BLSK nustatymą ir tų išteklių kvotų padalijimą Šalims;

(d)žvejybos valdymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, žvejybos pastangų apribojimus;

(e)šio podalio prieduose neišvardytus išteklius, kuriais suinteresuotos abi Šalys.

5.Šalys gali rengti konsultacijas, siekdamos susitarti dėl iš dalies pakeistų BLSK, jei to prašo kuri nors Šalis.

6.Šalių delegacijų vadovai parengia ir pasirašo rašytinį protokolą, kuriame užfiksuoti pagal šį straipsnį rengiamose konsultacijose Šalių sutarti dalykai.

7.Prieš nustatydama arba iš dalies keisdama FISH.3 priede išvardytų išteklių BLSK, kiekviena Šalis pakankamai iš anksto apie tai praneša kitai Šaliai.

8.Šalys susitaria nustatyti mechanizmą, pagal kurį kasmet gali savanoriškai viena kitai perduoti tų metų žvejybos galimybes. Dėl smulkesnių šio mechanizmo elementų sprendžia Specialusis žuvininkystės komitetas. Šalys svarsto galimybę nustatyti, kad pagal šį mechanizmą būtų galima remiantis rinkos verte perduoti išteklių, kurie per mažai žvejojami arba, kaip prognozuojama, bus per mažai žvejojami, žvejybos galimybes.

FISH.7 straipsnis. Laikinieji BLSK

1.Jei Šalys nesusitaria dėl kurių nors FISH.1, FISH.2A arba FISH.2B priede išvardytų išteklių BLSK iki gruodžio 10 d., jos nedelsdamos atnaujina konsultacijas ir toliau siekia dėl jo susitarti. Šalys aktyviai bendrauja siekdamos išstudijuoti visas galimybes susitarimą pasiekti kuo greičiau.

2.Jei dėl kurių nors FISH.1 priede arba FISH.2 priedo 2A ar 2B dalyje išvardytų išteklių BLSK vis dar nesusitarta gruodžio 20 d., kiekviena Šalis nustato laikiną ICES rekomenduoto dydžio BLSK, kuris taikomas nuo sausio 1 d. 

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, ypatingųjų išteklių BLSK nustatomi laikantis pagal 5 dalį priimtų gairių. 

4.Šiame straipsnyje ypatingieji ištekliai – tai:

(a)ištekliai, kuriems ICES rekomenduoja taikyti nulinį BLSK;

(b)ištekliai, kurių individai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, jei tie ištekliai arba kiti vykdant tą pačią žvejybą žvejojami ištekliai yra pažeidžiami, arba

(c)kiti ištekliai, kuriems, Šalių nuomone, reikia specialių priemonių.

5.Specialusis žuvininkystės komitetas iki 2021 m. liepos 1 d. priims ypatingųjų išteklių laikinųjų BLSK nustatymo gaires.

6.Kiekvienais metais, gavusios ICES rekomendacijas dėl BLSK, Šalys pirmiausia aptaria ypatinguosius išteklius ir pagal 5 dalį priimtų gairių taikymą kiekvienai Šaliai nustatant laikinuosius BLSK.

7.Kiekviena Šalis sau nusistato kiekvienų laikinųjų BLSK dalį, kuri neviršija atitinkamame priede nustatytos jos dalies.

8.2, 3 ir 7 dalyse nurodyti laikinieji BLSK ir jų dalys taikomi tol, kol pasiekiamas susitarimas pagal 1 dalį.

9.Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai pagal 2 ir 3 dalis nustatytus savo laikinuosius BLSK ir pagal 7 dalį sau nusistatytą laikiną kiekvieno iš tų BLSK dalį.

FISH.8 straipsnis. Prieiga prie vandenų

1.Kai susitariama dėl BLSK, kiekviena Šalis suteikia kitos Šalies laivams teisę tais metais žvejoti joms priklausančiuose atitinkamų ICES parajonių vandenyse. Suteikiamos prieigos mastas ir sąlygos nustatomos minėtose metinėse konsultacijose.

2.Šalys gali metinėse konsultacijose susitarti dėl kitų specialių prieigos sąlygų, susijusių su:

(a)sutartomis žvejybos galimybes;

(b)daugiametėmis su nekvotiniais ištekliais susijusiomis strategijomis, parengtomis pagal FISH.16 straipsnio [Specialusis žuvininkystės komitetas] 1 dalies c punktą, ir

(c)Šalių sutartomis techninėmis ir išsaugojimo priemonėmis, nedarant poveikio FISH.4 straipsnio [Žvejybos valdymas] taikymui.

3.Šalių rengiamos metinės konsultacijos, be kita ko, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieigos masto ir sąlygų, vyksta sąžiningai ir siekiant abiem Šalims priimtinai suderinti abiejų Šalių interesus.

4.Konsultacijose įprastu atveju visų pirma turėtų būti pasiekta, kad kiekviena Šalis suteiktų:

(a)teisę žvejoti FISH.1 priede ir FISH.2 priedo 2A, 2B ir 2F dalyse išvardytus išteklius viena kitos IEZ (arba, jei prieiga suteikta pagal c punktą, IEZ ir tame punkte paminėtuose kvadratuose) tokiu mastu, kuris yra pagrįstai proporcingas Šalių atitinkamoms BLSK dalims; 

(b)teisę žvejoti nekvotinius išteklius viena kitos IEZ (arba, jei prieiga suteikta pagal c punktą, IEZ ir tame punkte paminėtuose kvadratuose) tokiu mastu, kuris atitinka bent laimikio tonomis, kurį ta Šalis sužvejojo kitos Šalies vandenyse 2012–2016 m. laikotarpiu, vidurkį, ir

(c)tokio masto prieigą prie savo vandenų, esančių nuo šešių iki dvylikos jūrmylių nuo bazinės linijos ICES 4c ir 7d–g kvadratuose, reikalavimus atitinkantiems laivams, kokią Sąjungos ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivai turėjo prie tų vandenų 2020 m. gruodžio 31 d.

Taikant c punktą reikalavimus atitinkantis laivas – Šalies laivas, kuris ankstesniame sakinyje nurodytoje zonoje per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 m. žvejojo ketverius metus, arba tiesiogiai jį pakeitęs laivas.

c punkte nurodytos metinės konsultacijos gali apimti atitinkamus Šalių tarpusavio finansinius įsipareigojimus ir kvotų perleidimus viena kitai.

5.Taikydamos laikinuosius BLSK, kol susitars dėl nuolatinio BLSK, Šalys suteikia laikiną teisę žvejoti atitinkamuose ICES parajoniuose, kaip nurodyta toliau:

(a)FISH.1 priede nurodytus išteklius ir nekvotinius išteklius nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. – 4 dalies a ir b punktuose nurodytu mastu; 

(b)FISH.2 priede išvardytus išteklius nuo sausio 1 d. iki vasario 14 d. – 4 dalies a punkte nurodytu mastu ir

(c)prieiga prie šešių–dvylikos jūrmylių zonos pagal 4 dalies c punktą sausio 1–31 d. suteikiama tokiu mastu, kuris atitinka mėnesinio laimikio tonomis, sužvejoto toje zonoje ankstesnius 3 mėnesius, vidurkį.

Tokia teisė žvejoti kiekvienus iš a ir b punktuose nurodytų atitinkamų išteklių turi būti proporcinga Šalies turėtos metinio BLSK dalies, kurią tos Šalies laivai žvejojo kitai Šaliai priklausančiuose atitinkamų ICES parajonių vandenyse tuo pačiu laikotarpiu trejais ankstesniais kalendoriniais metais, procentiniam vidurkiui; tas pats, mutatis mutandis, galioja ir teisei žvejoti nekvotinius išteklius.

Kiek tai susiję su atitinkamais ICES parajoniais, kiekviena Šalis kitai Šaliai iki sausio 15 d. praneša apie su šios dalies c punkte nurodyta situacija susijusius prieigos prie vandenų masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo vasario 1 d., iki sausio 31 d. – apie teisės žvejoti FISH.2 priede išvardytus išteklius masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo vasario 15 d., ir iki kovo 15 d. – apie teisės atitinkamuose vandenyse žvejoti visus kitus išteklius masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo balandžio 1 d.

6.Nedarant poveikio FISH.7 straipsnio [Laikinieji BLSK] 1 ir 8 dalių taikymui, praėjus vienam mėnesiui Šalys siekia susitarti dėl tolesnės laikinos prieigos, susijusios su 5 dalies c punkte nurodyta situacija, tvarkos, praėjus vienam su puse mėnesio – dėl tolesnės laikinos teisės žvejoti FISH.2 priede išvardytus išteklius tvarkos ir praėjus trims mėnesiams – dėl tolesnės laikinos teisės žvejoti visus kitus išteklius tvarkos; visais minėtais atvejais ši tolesnė laikina tvarka turi būti tinkamo geografinio masto, kad būtų kuo mažiau trikdoma žvejybos veikla.

7.Suteikdama prieigą pagal 1 dalį Šalis gali atsižvelgti į tai, kaip atskiri laivai ar jų grupės praėjusiais metais laikėsi jos vandenyse taikomų taisyklių, ir į priemones, kurių kita Šalis praėjusiais metais ėmėsi pagal FISH.5 straipsnio [Leidimai, reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas] 2 dalį.

8.Šis straipsnis taikomas laikantis FISH.4 priedo [Protokolas dėl prieigos prie vandenų].

FISH.9 straipsnis. Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą 

1.    Šaliai (toliau – priimančioji Šalis) pateikus pranešimą pagal FISH.8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] 5 dalį, kita Šalis (toliau – žvejojančioji Šalis) gali imtis kompensacinių priemonių, kurios turi būti proporcingos ekonominiam ir socialiniam prieigos prie vandenų masto ir sąlygų pasikeitimo poveikiui. Tas poveikis matuojamas remiantis patikimais įrodymais, o ne tik spėjimais ir tolima galimybe. Teikdama pirmenybę tokioms kompensacinėms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys šio Susitarimo įgyvendinimą, žvejojančioji Šalis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos prie savo vandenų užtikrinimą ir lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą žvejybos produktams pagal GOODS.5 straipsnį [Draudimas ir muitai].

2. 1 dalyje nurodyta kompensacinė priemonė gali įsigalioti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai žvejojančioji Šalis priimančiajai Šaliai pateikė pranešimą apie numatytą sustabdymą pagal 1 dalį, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip vasario 1 d., jei tai susiję su 8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] 5 dalies c punkte nurodyta situacija, ne vėliau kaip vasario 15 d., jei tai susiję su FISH.2 priedu, ir ne vėliau kaip balandžio 1 d., jei tai susiję su kitais ištekliais. Šalys konsultuojasi Specialiajame komitete siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Minėtame pranešime nurodoma:

(a)žvejojančiosios Šalies numatyta sustabdymo data ir

(b)įsipareigojimai, kurių vykdymą ketinama sustabdyti, ir numatomo sustabdymo mastas.

3.           Pateikusi pranešimą apie kompensacines priemones pagal 2 dalį, priimančioji Šali gali nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] prašyti įsteigti arbitražo teismą pagal šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.14 straipsnį [Arbitražo procedūra]. Arbitražo teismas gali tik peržiūrėti kompensacinių priemonių atitiktį 1 daliai. Taikant šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.19 straipsnį [Skubos tvarka], arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka.

4.  Jei nebetenkinamos 1 dalyje nurodytų kompensacinių priemonių taikymo sąlygos, tokios priemonės nedelsiant atšaukiamos.

5.    Jeigu taikant 3 dalyje nurodytą procedūrą arbitražo teismas padaro išvadą žvejojančiosios Šalies nenaudai ir nustato, kad kompensacinės priemonės yra smarkiai nesuderinamos su 1 dalimi, priimančioji Šalis gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo nustatyti įsipareigojimų vykdymo sustabdymo pagal šį Susitarimą mastą, kuris turi neviršyti masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė kompensacinių priemonių taikymas. Prašyme yra nurodomas siūlomas sustabdymo mastas, nustatytas pagal 1 dalyje išdėstytus principus ir visus atitinkamus INST.34C straipsnyje [Įpareigojimų vykdymo sustabdymas taikant LPFS.3.12 straipsnio 12 dalį, FISH.9 straipsnio 5 dalį ir FISH.14 straipsnio 7 dalį] nustatytus principus. Priimančioji Šalis įsipareigojimų vykdymo pagal šį Susitarimą sustabdymą – tokiu mastu, kokį nustatė arbitražo teismas, – gali taikyti ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo.

6.           Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.

FISH.10 straipsnis. Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų

1.    Nukrypstant nuo FISH.8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] 1 ir 3–7 dalių, FISH.9 straipsnio [Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą] ir FISH.4 priedo [Protokolas dėl prieigos prie vandenų], kiekviena Šalis kitos Šalies laivams suteikia teisę žvejoti savo vandenyse atsižvelgdama į tai, kokio masto ir pobūdžio žvejybos veiklą (kurią galima įrodyti) juose vykdė reikalavimus atitinkantys kitos Šalies laivai laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pagal 2020 m. sausio 31 d. galiojusias sutartines nuostatas.

2.    Šiame straipsnyje ir tiek, kiek kitų šio podalio straipsnių taikymas yra susijęs su pagal šį straipsnį nustatyta prieigos tvarka:

(a)reikalavimus atitinkantis laivas – prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos, Meno Salos arba valstybės narės esančiuose vandenyse vykdomos žvejybos veiklos atveju, laivas, kuris prie tos teritorijos arba tos valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje žvejojo daugiau kaip 10 dienų per bet kurį iš trijų į 2017 m. vasario 1 d.–2020 m. sausio 31 d. laiko tarpą tilpusių 12 mėnesių laikotarpių, kurie baigėsi sausio 31 d.;

(b)(Šalies) laivas – Jungtinės Karalystės atveju, su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, registruotas Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje arba Meno Saloje ir turintis Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją;

(c)(Šalies) vandenys:

(I)Sąjungos atveju – prie valstybės narės esanti teritorinė jūra ir

(II)Jungtinės Karalystės atveju – tiek prie Gernsio Valdos, tiek prie Džersio Valdos, tiek prie Meno Salos esanti teritorinė jūra.

3.    Bet kurios Šalies prašymu Partnerystės taryba per 90 dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo nusprendžia, kad šis straipsnis, FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka, taip pat OTH.9 straipsnio [Geografinė taikymo sritis] 3-5 dalys praėjus 30 dienų nuo to sprendimo nustoja būti taikomi Gernsio Valdai, Džersio Valdai arba Meno Salai, arba kelioms iš šių teritorijų.

4.    Partnerystės taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti šį straipsnį, FISH.11 straipsnį [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visas kitas šio podalio nuostatas, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka.

FISH.11 straipsnis. Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai

1.Sąjunga taiko toliau nurodytus su žvejybos produktais, kuriuos su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantys ir Gernsio Valdoje arba Džersio Valdoje registruoti laivai sužvejojo prie šių teritorijų arba prie valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje, susijusio išankstinio pranešimo laikotarpius:

(a)iškraunant šviežius žvejybos produktus Sąjungos teritorijoje apie tai turi būti pranešama prieš tris–penkias valandas;

(b)žvejybos produktų krovinį tiesiogiai gabenant jūra, prieš vieną–tris valandas iki numatyto atvykimo į įvežimo į Sąjungos teritoriją vietą laiko atsiunčiamas patvirtintas laimikio sertifikatas.

2.Taikant tik šį straipsnį žvejybos produktai – visų rūšių jūros žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai.

FISH.12 straipsnis. Valdymo rajonų suderinimas

1.    Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. Šalys paprašo ICES pateikti rekomendaciją dėl išteklių, pažymėtų žvaigždute FISH.1 priede, valdymo rajonų ir vertinimo vienetų suderinimo.

2.    Gavusios 1 dalyje nurodytą rekomendaciją, Šalys per šešis mėnesius kartu ją peržiūri ir apsvarsto atitinkamų išteklių valdymo rajonų patikslinimus siekdamos susitarti dėl iš to atsiradusių FISH-1 priede pateikto išteklių ir BLSK dalių sąrašo pakeitimų.

FISH.13 straipsnis. Tam tikrų kitų išteklių BLSK dalys

1.Atitinkamos Šalims tenkančios tam tikrų kitų išteklių BLSK dalys yra nustatytos FISH.2 priede.

2.Šalys visoms atitinkamoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms praneša savo sutartas BLSK dalis, pateiktas FISH.2 priedo 2A–2D dalyse.

3.Dėl visų vėlesnių tų FISH.2 priedo 2C ir 2D dalyse nurodytų dalių pakeitimų sprendžiama atitinkamuose daugiašaliuose forumuose.

4.Nedarant poveikio 16 straipsnio [Specialusis žuvininkystės komitetas] 3 dalyje nustatytiems Partnerystės tarybos įgaliojimams, dėl visų vėlesnių FISH.2 priedo 2A ir 2B dalyse nurodytų dalių pakeitimų po 2026 m. birželio 30 d. sprendžiama atitinkamuose daugiašaliuose forumuose.

5.Abi Šalys FISH.2 priedo 2A–2D dalyse nurodytus išteklius valdo laikydamosi FISH.2 straipsnyje [Tikslai ir principai] nustatytų tikslų ir principų.

Ketvirtas skyrius. Valdymo tvarka

FISH.14 straipsnis. Taisomosios priemonės ir ginčų sprendimas

1.Jei įtariama, kad Šalis (toliau – Šalis atsakovė) nesilaiko šio podalio nuostatų (išskyrus 2 dalyje aptariamus įtariamo nuostatų nesilaikymo atvejus), kita Šalis (toliau – Šalis ieškovė), prieš tai pateikusi Šaliai atsakovei pranešimą, gali:

(a)visiškai arba iš dalies sustabdytos prieigą prie savo vandenų užtikrinimą ir lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal GOODS.5 straipsnį [Muitų draudimas] žvejybos produktams ir

(b)jei ji mano, kad a punkte nurodytas sustabdymas neproporcingas ekonominiam ir socialiniam įtariamo nuostatų nesilaikymo poveikiui, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal GPRS.5 straipsnį [Muitų draudimas] kitoms prekėms, ir

(c)jei ji mano, kad a ir b punktuose nurodytas sustabdymas neproporcingas ekonominiam ir socialiniam įtariamo nuostatų nesilaikymo poveikiui, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal antros dalies [Ekonominė partnerystė] pirmą podalį [Prekyba], išskyrus XI antraštinę dalį [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos ir darnaus vystymosi sąlygos]. Jei sustabdomas viso pirmo podalio [Prekyba] taikymas, sustabdomas ir trečio podalio [Kelių transportas] taikymas.

2.Jei įtariama, kad Šalis (Šalis atsakovė) nesilaiko FISH.10 straipsnio [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], FISH.11 straipsnio [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ar kitų šio podalio nuostatų, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka, kita Šalis (Šalis ieškovė), prieš tai pateikusi Šaliai atsakovei pranešimą:

(a)gali visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos prie savo vandenų, apibrėžtų FISH.10 straipsnyje [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], užtikrinimą;

(b)jei ji mano, kad a punkte nurodytas sustabdymas neproporcingas ekonominiam ir socialiniam įtariamo nuostatų nesilaikymo poveikiui, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal GPRS.5 straipsnį [Muitų draudimas] žvejybos produktams;

(c)jei ji mano, kad a ir b punktuose nurodytas sustabdymas neproporcingas ekonominiam ir socialiniam įtariamo nuostatų nesilaikymo poveikiui, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal GPRS.5 straipsnį [Muitų draudimas] kitoms prekėms ir

nukrypstant nuo 1 dalies, taisomųjų priemonių, susijusių su pagal FISH.10 straipsnį [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], FISH.11 straipsnį [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] nustatyta tvarka ar kitomis šio podalio nuostatomis, kiek jos susijusios su ta tvarka, gali būti nesiimama tuo atveju, jei įtariama, kad Šalis nesilaikė su minėta tvarka nesusijusių podalio nuostatų.

3.    1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės yra proporcingos nuostatų nesilaikymui, kuriuo įtariama Šalis atsakovė, ir ekonominiam bei socialiniam jo poveikiui.

4.    1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės gali įsigalioti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai Šalis ieškovė Šaliai atsakovei pateikė pranešimą apie siūlomą sustabdymą. Šalys konsultuojasi Specialiajame žuvininkystės komitete siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Minėtame pranešime nurodoma:

(a)kokių nuostatų, Šalies ieškovės manymu, nesilaikė Šalis atsakovė;

(b)Šalies ieškovės numatyta sustabdymo data ir

(c)numatomas sustabdymo mastas.

5. Šalis ieškovė per 14 dienų nuo 4 dalyje nurodyto pranešimo dienos turi pateikti ieškinį dėl šio podalio nuostatų nesilaikymo, kuriuo įtariama Šalis atsakovė, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, prašydama įsteigti arbitražo teismą pagal šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.14 straipsnį [Arbitražo procedūra]. Teisė pradėti arbitražą pagal šį straipsnį taikoma iš anksto nesikreipus dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos]. Taikant šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.19 straipsnį [Skubos tvarka], arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka.

6.    Sustabdymas baigiamas taikyti, kai:

(a)Šalis ieškovė nusprendžia, kad Šalis atsakovė vykdo atitinkamus savo įsipareigojimus pagal šį podalį, arba

(b)arbitražo teismas nusprendžia, kad Šalis atsakovė tinkamai vykdė atitinkamus savo įsipareigojimus pagal šį podalį.

7.    Jeigu taikant 5 dalyje nurodytą procedūrą arbitražo teismas padaro išvadą Šalies ieškovės nenaudai ir nustato, kad kompensacinės priemonės yra smarkiai nesuderinamos su 1 arba 2 dalimi, Šalis atsakovė gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo nustatyti įsipareigojimų vykdymo sustabdymo pagal šį Susitarimą mastą, kuris turi neviršyti masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė kompensacinių priemonių taikymas. Prašyme yra nurodomas siūlomas sustabdymo mastas, nustatytas pagal 1 arba 2 dalį ir laikantis visų atitinkamų INST.34C straipsnyje [Įpareigojimų vykdymo sustabdymas taikant OTHS.3.12 straipsnio 12 dalį, FISH.9 straipsnio 5 dalį ir FISH.14 straipsnio 7 dalį] nustatytų principų. Šalis atsakovė įsipareigojimų vykdymo pagal šį Susitarimą sustabdymą – tokiu mastu, kokį nustatė arbitražo teismas, – gali taikyti ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo.

8.    Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.

FISH.15 straipsnis. Dalijimasis duomenimis

Šalys dalijasi tokia informacija, kuri yra būtina šio podalio įgyvendinimui paremti, laikantis kiekvienos Šalies teisės nuostatų.

FISH.16 straipsnis. Specialusis žuvininkystės komitetas

1.Specialusis žuvininkystės komitetas visų pirma gali:

(a)būti diskusijų ir bendradarbiavimo forumu darnaus žvejybos valdymo srityje;

(b)svarstyti galimybę parengti daugiametes išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, kuriomis remiantis būtų nustatomi BLSK ir kitos valdymo priemonės;

(c)rengti daugiametes nekvotinių išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, nurodytas FISH.8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] 2 dalies b punkte;

(d)svarstyti žvejybos valdymo ir išteklių išsaugojimo priemones, įskaitant neatidėliotinas priemones ir žvejybos selektyvumo užtikrinimo priemones;

(e)svarstyti duomenų rinkimo mokslo ir žvejybos valdymo tikslais, keitimosi tokiais duomenimis (įskaitant su stebėsena, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu susijusią informaciją) ir konsultavimosi su mokslo įstaigomis dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų metodus;

(f)svarstyti taikytinų taisyklių laikymosi užtikrinimo priemones, įskaitant bendras kontrolės, stebėsenos ir priežiūros programas ir keitimąsi duomenimis, siekiant palengvinti žvejybos galimybių naudojimo stebėseną bei kontrolę ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą;

(g)rengti BLSK nustatymo gaires, nurodytas FISH.7 straipsnio [Laikinieji BLSK] 5 dalyje;

(h)atlikti pasiruošimo metinėms konsultacijoms darbus; 

(i)svarstyti klausimus, susijusius su iškrovimo uostų paskyrimu, be kita ko, sudaryti sąlygas Šalims laiku pranešti apie paskirtus uostus ir visus su jais susijusius pasikeitimus;

(j)nustatyti FISH.4 straipsnio [Žvejybos valdymas] 3 dalyje nurodyto pranešimo apie priemones, FISH.5 straipsnio [Leidimai, reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas] 1 dalyje nurodyto laivų sąrašo pateikimo ir FISH.6 straipsnio [Žvejybos galimybės] 7 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo terminus;

(k)sudaryti sąlygas konsultuotis pagal FISH.9 straipsnio [Kompensacinės priemonės] 2 dalį ir FISH.14 straipsnio [Taisomosios priemonės] 4 dalį;

(l)parengti gaires, kurios padėtų praktiškai taikyti FISH.8 straipsnį [Prieiga prie vandenų];

(m)nustatyti mechanizmą, pagal kurį Šalys gali savanoriškai viena kitai perduoti tų metų žvejybos galimybes, nurodytą FISH.6 straipsnio [Žvejybos galimybės] 8 dalyje, ir

(n)svarstyti FISH.10 straipsnio [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų] ir FISH.11 straipsnio [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] taikymą ir įgyvendinimą.

2.    Specialusis žuvininkystės komitetas gali priimti priemones, įskaitant sprendimus ir rekomendacijas:

(a)kuriuose užfiksuoti dalykai, dėl kurių Šalys susitarė po FISH.6 straipsnyje [Žvejybos galimybės] nurodytų konsultacijų;

(b)susijusius su visais šio straipsnio 1 dalies b, c, d, e, f, g, i, j, l, m ir n punktuose nurodytais dalykais;

(c)kuriais iš dalies keičiamas FISH.4 straipsnio [Žvejybos valdymas] 2 dalyje nurodytų jau esamų tarptautinių įsipareigojimų sąrašas;

(d)dėl visų kitų bendradarbiavimo darnaus žvejybos valdymo srityje pagal šį podalį aspektų ir

(e)dėl pagal FISH.18 straipsnį [Peržiūra] atliekamos peržiūros taisyklių.

3.    Partnerystės tarybai suteikiamas įgaliojimas iš dalies keisti FISH.1, FISH.2 ir FISH.3 priedus.

FISH.17 straipsnis. Nutraukimas

1.Nedarant poveikio FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas] arba OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo momentu nutraukti šio podalio galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju pirmas podalis [Prekyba], antras podalis [Aviacija], trečias podalis [Kelių transportas] ir šis podalis [Žvejyba] nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną.

2. Jei šio podalio galiojimas nutraukiamas pagal 1 dalį, FINPROV.8 straipsnį [Nutraukimas] arba OTH.10 straipsnį [Antros dalies galiojimo nutraukimas], pagal šį podalį Šalių prisiimti metų, kurie dar nepasibaigę tuo momentu, kai šis podalis nustoja galioti, įsipareigojimai toliau taikomi iki tų metų pabaigos. 

3.    Nepaisant 1 dalies, antras podalis [Aviacija] toliau galioja, jei Šalys susitaria įtraukti atitinkamas XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos ir darnaus vystymosi sąlygos] dalis.

4.    Nukrypstant nuo 1–3 dalių ir nepažeidžiant FINPROV.8 straipsnio [Nutraukimas] arba OTH.10 straipsnio [Antros dalies galiojimo nutraukimas]:

a) jei Šalys nėra susitarusios kitaip, FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka, toliau galioja:

(I)kol jų galiojimą, prieš trejus metus apie tai raštu pranešusi kitai Šaliai, nutraukia kuri nors Šalis, arba

(II)iki datos, kurią nustoja galioti OTH.9 straipsnio [Geografinė taikymo sritis] 3–5 dalys, jei tai įvyksta anksčiau;

b)    taikant 4 dalies a punkto i papunktį, pranešimas dėl nutraukimo gali būti pateiktas dėl Gernsio Valdos, Džersio Valdos arba Meno Salos, arba dėl kelių iš šių teritorijų ir FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka, toliau galioja toms teritorijoms, dėl kurių pranešimas apie nutraukimą nebuvo pateiktas, ir

(c)taikant 4 dalies a punkto ii papunktį, jei Susitarimo OTH.9 straipsnio [Geografinė taikymo sritis] 3–5 dalys nustoja galioti, kiek tai susiję su Gernsio Valda, Džersio Valda arba Meno Sala, arba keliomis iš šių teritorijų (bet ne jomis visomis), FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose nustatyta tvarka, toliau galioja toms iš šių teritorijų, dėl kurių toliau galioja OTH.9 straipsnio [Geografinė taikymo sritis] 3–5 dalys.

FISH.18 straipsnis. Peržiūros nuostata

1.Praėjus ketveriems metams nuo FISH.4 priedo [Protokolas dėl prieigos prie vandenų] 1 straipsnyje nurodyto tikslinimo laikotarpio pabaigos, Šalys Partnerystės taryboje kartu peržiūri šio podalio įgyvendinimą siekdamos apsvarstyti, ar nustatytą tvarką, įskaitant su prieiga prie vandenų susijusią tvarką, galima toliau kodifikuoti ir stiprinti.

2.Vėliau tokia peržiūra gali būti pakartotinai atliekama kas ketverius metus nuo pirmosios peržiūros pabaigos.

3.Dėl peržiūros taisyklių Šalys iš anksto susitaria Specialiajame žuvininkystės komitete.

4.Atliekant peržiūrą visų pirma turi būti sudarytos sąlygos už praėjusius metus įvertinti:

(a)FISH.8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] nuostatas dėl prieigos prie viena kitos vandenų;

(b)FISH.1, FISH.2 ir FISH.3 prieduose nustatytas BLSK dalis;

(c)pagal FISH.6 straipsnio [Žvejybos galimybės] 4 dalį metinėse konsultacijose sutartą perdavimų skaičių ir mastą ir visus pagal to straipsnio 8 dalį atliktus perdavimus;

(d)metinių BLSK svyravimus;

(e)tai, kaip abi Šalys laikosi šio podalio nuostatų ir kaip kiekvienos Šalies laivai laikosi taisyklių, taikomų jiems, kai jie yra kitos Šalies vandenyse;

(f)pagal šį podalį vykdomo bendradarbiavimo pobūdį ir mastą ir

(g)visus kitus elementus, dėl kurių Šalys iš anksto nusprendžia Specialiajame žuvininkystės komitete.

FISH.19 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimais

1.Laikantis 2 dalies, šis podalis nedaro poveikio kitiems galiojantiems susitarimams dėl žvejybos, kurią Šalies laivai vykdo kitos Šalies jurisdikcijai priklausančiame rajone

2.Šiuo podaliu anuliuojami ir pakeičiami visi galiojantys susitarimai ar nuostatos, susiję su Sąjungos žvejybos laivų žvejyba prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos arba Meno Salos esančioje teritorinėje jūroje ir su Jungtinės Karalystės žvejybos laivų, registruotų Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje arba Meno Saloje, žvejyba prie valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje. Tačiau tuo atveju, jei Partnerystės taryba pagal 10 straipsnio [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų] 3 dalį yra priėmusi sprendimą, kad Susitarimas nustoja būti taikomas, kiek tai susiję Gernsio Valda, Džersio Valda arba Meno Sala, atitinkami susitarimai ar nuostatos nėra anuliuojami ir pakeičiami, kiek tai susiję su teritorija (-omis), dėl kurios (-ių) tas sprendimas priimtas.

ŠEŠTAS PODALIS. KITOS NUOSTATOS

OTH.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Jei nenurodyta kitaip, šio Susitarimo antroje dalyje, Protokole dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir Protokole dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)žemės ūkio prekė – į Sutarties dėl žemės ūkio 1 priedą įtrauktas produktas;

(b)muitinė –

(I)Sąjungoje: už muitinės klausimus atsakingos Europos Komisijos tarnybos arba, atitinkamais atvejais, muitinės administracijos ir visos kitos institucijos, valstybėse narėse įgaliotos taikyti muitų teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ir

(II)Jungtinėje Karalystėje: Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamentas ir bet kuri kita už muitinės klausimus atsakinga institucija.

(c)muitas – bet koks muitas arba bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamai prekei arba dėl jos, išskyrus:

(I)privalomąjį mokėjimą, lygiavertį vidaus mokesčiui, taikomam pagal Antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies GOODS.4 straipsnį [Nacionalinis vidaus apmokestinimo ir reglamentavimo režimas];

(II)antidempingo muitą, specialų apsaugos muitą, kompensacinį arba apsaugos muitą, taikomus atitinkamai pagal GATT 1994, Antidempingo susitarimą, Sutartį dėl žemės ūkio, Sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių, arba    

(III)rinkliavą ar kitą privalomąjį mokėjimą, nustatytą importuojamoms prekėms arba dėl jų, kurie neviršija apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų;

(d)CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);

(e) esamas – galiojantis šio Susitarimo įsigaliojimo dieną;

(f)Šalies prekės – vidaus produktai, kaip apibrėžta GATT 1994, įskaitant tos Šalies kilmės statusą turinčias prekes;

(g)Suderinta sistema arba SS – Pasaulio muitinių organizacijos parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, taip pat visos jos teisinės pastabos ir daliniai pakeitimai;

(h)pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys;

(i)juridinis asmuo – juridinis subjektas, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal taikytiną teisę, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patikos fondą, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

(j)priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas, reikalavimas, praktika ar kita; 71

(k)Šalies priemonės – priemonės, kurias nustato arba toliau taiko:

(I)centrinė, regiono ar vietos valdžia arba jos institucijos ir

(II)nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regiono ar vietos valdžios arba jos institucijų perduotus įgaliojimus;

Šalies priemonės apima priemones, kurias nustatė arba toliau taiko i ir ii punktuose nurodyti subjektai, duodami nurodymus, vadovaudami ar kontroliuodami, tiesiogiai arba netiesiogiai, kitų subjektų vykdomą veiklą tų priemonių atžvilgiu;

(l)Šalies fizinis asmuo 72 :

(I)Europos Sąjungos atžvilgiu – valstybės narės pilietis, kaip nustatyta jos teisėje 73 ; ir

(II)Jungtinės Karalystės atžvilgiu – Britanijos pilietis;

(m)asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo;

(n)sanitarijos ar fitosanitarijos priemonė – SFP sutarties A priedo 1 dalyje nurodyta priemonė;

(o)trečioji šalis – šalis ar teritorija, nepatenkanti į šio Susitarimo teritorinę taikymo sritį;

(p)Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės – 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje priimta Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės ir

(q)PPO – Pasaulio prekybos organizacija.

OTH.2 straipsnis. PPO susitarimai

Šiame Susitarime PPO susitarimai vadinami taip:

(a)Sutartis dėl žemės ūkio – Sutartis dėl žemės ūkio, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(b)Antidempingo susitarimas – Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo;

(c)GATS – Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1B priedą;

(d)GATT 1994 – 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(e)SVP – Sutartis dėl viešųjų pirkimų, įtraukta į PPO steigimo sutarties 4 priedą 74 ;

(f)Susitarimas dėl apsaugos priemonių – Susitarimas dėl apsaugos priemonių, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(g)SKP sutartis – Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(h)SFP sutartis – Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(i)TPK sutartis – Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

(j)TRIPS sutartis – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1C priedą, ir

(k)PPO steigimo sutartis – 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimta Marakešo sutartis, kuria įsteigta Pasaulio prekybos organizacija.

OTH.3 straipsnis. Laisvosios prekybos erdvės sukūrimas

Laikydamosi GATT 1994 XXIV straipsnio ir GATS V straipsnio Šalys sukuria laisvosios prekybos erdvę.

OTH.4 straipsnis. Santykis su PPO steigimo sutartimi

Šalys patvirtina savo teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu pagal PPO steigimo sutartį ir kitus susitarimus, kurių šalys jos yra.

Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad kuri nors Šalis imtųsi veiksmų, kurie yra nesuderinami su jos pareigomis pagal PPO steigimo sutartį.

OTH.4a straipsnis. PPO praktika 

Aiškinant ir taikant šios dalies nuostatas atsižvelgiama į PPO ginčų sprendimo tarybos priimtose PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitose, taip pat pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo arbitražo teismo priimtuose sprendimuose pateiktus atitinkamus išaiškinimus.

OTH.5 straipsnis. Pareigų vykdymas

Kiekviena Šalis priima bet kokias bendrąsias ar specialiąsias priemones, reikalingas jos pareigoms pagal šią dalį vykdyti, įskaitant priemones, būtinas užtikrinti, kad centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos vykdytų tas pareigas naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais.

OTH.7 straipsnis. Nuorodos į įstatymus ir kitus susitarimus

1.Jeigu nenurodyta kitaip, kai šioje dalyje daroma nuoroda į Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, laikoma, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai apima ir jų pakeitimus.

2.    Jei nenurodyta kitaip, kai šioje dalyje daroma nuoroda į tarptautinius susitarimus arba kai visi tokie susitarimai ar jų dalis įtraukiami į šią dalį, laikoma, kad jie apima ir pakeitimus ar juos pakeitusius susitarimus, abiem Šalims įsigaliojusius šio Susitarimo pasirašymo dieną arba vėliau. Jeigu dėl tokių pakeitimų ar esamus susitarimus pakeitusių susitarimų iškyla su šios dalies nuostatų įgyvendinimu ar taikymu susijusių klausimų, Šalys bet kurios iš jų prašymu gali surengti konsultacijas, kad prireikus rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

OTH.8 straipsnis. Partnerystės tarybos užduotys pagal antrą dalį

Partnerystės taryba gali:

(a)priimti sprendimus iš dalies pakeisti:

(I)antros dalies [Prekių kilmės taisyklės] pirmo podalio I antraštinė dalies antrą skyrių ir jo priedus, kaip nustatyta ORIG.31 straipsnyje [Šio skyriaus ir jo priedų pakeitimai].

(II)TBT-[XX] ir TBT-[ZZ] prieduose pateiktus susitarimus, kaip nustatyta TBT.9 straipsnio [Bendradarbiavimas rinkos priežiūros ir ne maisto produktų saugos ir atitikties srityse] 8 dalyje;

(III)A ir B priedėlius, kaip nustatyta TBT-5 priedo [PREKYBA VYNU] 2 straipsnio [Produktų apibrėžtys, vynininkystės metodai ir procesai] 3 dalyje;

(IV)C priedėlį, kaip nustatyta TBT-5 priedo [PREKYBA VYNU] 3 straipsnio [Importui į atitinkamas Šalių teritorijas taikomi sertifikavimo reikalavimai] 3 dalyje;

(V)A, B, C ir D priedėlius kaip nustatyta TPK-4 priedo [EKOLOGIŠKI PRODUKTAI] 1 straipsnyje [Tikslas ir taikymo sritis];

(VI)1–3 priedėlius, kaip nustatyta TBT-2 priedo [VAISTAI] 1 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] ir 2 straipsnyje [Produkto apibrėžtoji sritis];

(VII)Priedą dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų, Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje, Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus, CUSTMS.16 straipsnio [Laikinasis įvežimas] 2 dalyje nustatytą prekių sąrašą, kaip nustatyta CUSTMS.21 straipsnyje [Pakeitimai];

(VIII)ANNEX.PPROC-1 priedo B skirsnio atitinkamą poskirsnį, kaip nustatyta PPROC.18 straipsnyje [ANNEX.PPROC-1 priedo B skirsnio keitimas];

(IX)ENER-1 priedą [ENERGETIKOS PREKIŲ, ANGLIAVANDENILIŲ IR ŽALIAVŲ SĄRAŠAI], ENER-2 priedą [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS] ir ENER-3 priedą [TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PRIE INFRASTRUKTŪROS NETAIKYMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATSIEJIMAS], kaip nustatyta ENER.31 straipsnyje [Veiksmingas įgyvendinimas ir pakeitimai];

(X)3 skyriaus [Subsidijų kontrolė] LPFS.3.2 straipsnio [Taikymo sritis ir išimtys] 4 dalį, kaip nustatyta toje dalyje, LPFS.3.3 straipsnio [Viešojo ekonominio intereso paslaugos] 2 dalies trečią sakinį, kaip nustatyta tos dalies ketvirtame sakinyje, LPFS.3.3 straipsnio [Viešojo ekonominio intereso paslaugos] 3 dalį, kaip nustatyta toje dalyje, LPFS.3.5 straipsnį [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos], kaip nustatyta to straipsnio 1 dalyje ir LPFS.3.11 straipsnį [Susigrąžinimas], kaip nustatyta to straipsnio 7 dalyje;

(XI)FISH.10 straipsnį [Gernsio Valda, Džersio Valda ir Meno sala] ir FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir bet kurią kitą penkto podalio [Žuvininkystė] nuostatą, kaip nustatyta FISH.10 straipsnio [Gernsio Valda, Džersio Valda ir Meno sala] 4 dalyje;

(XII)FISH.1, FISH.2 ir FISH.3 priedus, kaip nustatyta FISH.16 straipsnio [Specialusis žuvininkystės komitetas] 3 dalyje;

(XIII)bet kurią kitą nuostatą, protokolą, priedėlį ar priedą, dėl kurių tokio sprendimo galimybė aiškiai numatyta šio Susitarimo antroje dalyje;

(b)priimti sprendimus, kuriuose pateikiamas šio Susitarimo antros dalies nuostatų išaiškinimas.

OTH.9 straipsnis. Geografinė taikymo sritis

1.    Šio Susitarimo nuostatos dėl prekėms taikomo muitų tarifų režimo, įskaitant kilmės taisykles ir laikiną šio režimo taikymo sustabdymą, Sąjungos atžvilgiu taip pat taikomos toms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 75 4 straipsnyje apibrėžtos Sąjungos muitų teritorijos dalims, kurioms netaikomas septintos dalies [Baigiamosios nuostatos] FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] a punktas.    

2.    Nedarant poveikio FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2, 3 ir 4 dalims, Šalių teisės ir pareigos, nustatytos šioje dalyje, taip pat taikomos už kiekvienos Šalies teritorinės jūros ribų esantiems rajonams, įskaitant jūros dugną ir podugnį, į kuriuos ta Šalis turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai pagal tarptautinę teisę, įskaitant 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, derančius su tarptautine teise 76 .

3.     Laikantis 4 dalyje nustatytų išimčių, IV antraštinė dalies [Prekyba prekėmis] 1 skyrius [NTMA], 2 skyrius [Prekių kilmės taisyklės] ir 5 skyrius [Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas] ir šių skyrių protokolai ir priedai  taip pat taikomi Jungtinės Karalystės atžvilgiu teritorijoms, nurodytoms  FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2 dalyje. Tuo tikslu FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2 dalyje nurodytos teritorijos laikomos Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalimi. FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2 dalyje nurodytų teritorijų muitinės yra atsakingos už šių skyrių ir jų protokolų ir priedų taikymą ir įgyvendinimą atitinkamose savo teritorijose. Tose nuostatose esančios nuorodos į muitinę suprantamos atitinkamai. Tačiau pagal šiuos skyrius ir jų protokolus ir priedus pateiktus prašymus ir pranešimus administruoja Jungtinės Karalystės muitinė.

4.    Antros dalies pirmo podalio IV antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 5 skyriaus [Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas] CUSTMS.9 straipsnis [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai], CUSTMS-1 PRIEDAS [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] ir Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus netaikomi Džersio Valdai ar Gernsio Valdai.

5.    Antros dalies pirmo podalio IV antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 3 skyrius [SPS] ir 4 skyrius [TBT] taip pat taikomi Jungtinės Karalystės atžvilgiu teritorijoms, nurodytoms FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2 dalies a punkte. FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 2 dalyje nurodytų teritorijų institucijos yra atsakingos už šių skyrių ir jų priedų taikymą ir įgyvendinimą atitinkamose teritorijose ir susijusios nuorodos turi būti suprantamos atitinkamai. Tačiau pagal šiuos skyrius ir jų priedus pateiktus prašymus ir pranešimus administruoja Jungtinės Karalystės valdžios institucijos.

6.    Nedarant poveikio FINPROV.8 straipsniui [Nutraukimas] ir OTH.10 straipsniui [Antros dalies galiojimo nutraukimas] ir nebent Šalys susitaria kitaip, šio straipsnio 3–5 dalys galioja iki ankstesnės iš šių datų:

(a)pasibaigus trejų metų laikotarpiui po kitos Šalies raštu pateikto pranešimo apie nutraukimą; arba

(b)dieną, kurią nustoja galioti FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir bet kurios kitos penkto podalio [Žuvininkystė] nuostatos tiek, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatytais susitarimais.

7.    Taikant 6 dalies a punktą pranešimas apie nutraukimą gali būti pateikiamas dėl Gernsio Valdos, Džersio Valdos ar Meno salos (vienos iš jų ar kelių), o šio straipsnio 3–5 dalys paliekamos galioti tų teritorijų, dėl kurių pranešimas nepateiktas, atžvilgiu.

8.    Taikant 6 dalies a punktą, jei FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir bet kurios kitos penkto podalio [Žuvininkystė] nuostatos, kiek tai susiję su tuose straipsniuose nurodytais susitarimais, nustoja galioti Gernsio Valdos, Džersio Valdos ar Meno salos (vienos ar kelių (bet ne visų)) atžvilgiu, šio straipsnio 3–5 dalys paliekamos galioti tų teritorijų, kurių atžvilgiu tebegalioja FISH.10 straipsnis [Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno salos vandenų], FISH.11 straipsnis [Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai] ir visos kitos penkto podalio [Žuvininkystė] nuostatos, kiek tai susiję su tuose straipsniuose nurodytais susitarimais.

OTH.10 straipsnis. Antros dalies galiojimo nutraukimas

Nepažeisdama FINPROV.8 straipsnio [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios dalies taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši dalis nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną. Ketvirtoji antraštinė dalis [Socialinės apsaugos koordinavimas ir trumpalaikės kelionės vizos] ir Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo pagal šį straipsnį nenutraukiami.



TREČIA DALIS. TEISĖSAUGOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos

LAW.GEN.1 straipsnis. Tikslas

1.Šios dalies tikslas – nustatyti valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas, taip pat pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su šiomis nusikalstamomis veikomis srityse.

2.Ši dalis taikoma tik teisėsaugos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kurį vykdo išimtinai Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bei valstybės narės. Ji netaikoma situacijoms, kylančioms tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat netaikoma institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, veiklai, kai jos veikia toje srityje.

LAW.GEN.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)trečioji šalis – šalis, kuri nėra valstybė;

(b)specialių kategorijų asmens duomenys – asmens duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, tvarkomi išimtinai fizinio asmens tapatybei nustatyti, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

(c)genetiniai duomenys –visi asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis tam tikro fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo asmens mėginį;

(d)biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

(e)duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

(f)asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

(g)susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

(h)Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas – pagal INST.2 straipsnį [Komitetai] tuo pavadinimu įsteigtas komitetas.

LAW.GEN.3 straipsnis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga

1.Šioje dalyje nustatytas bendradarbiavimas grindžiamas ilgalaike Šalių ir valstybių narių pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nustatytąsias Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, apsaugai ir toje konvencijoje nustatytų teisių ir laisvių įgyvendinimo šalies viduje svarba.

2.Nė viena šios dalies nuostata nekeičiama pareiga gerbti pagrindines teises ir teisės principus, įtvirtintus visų pirma Europos žmogaus teisių konvencijoje, o Sąjungos ir jos valstybių narių atveju – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

LAW.GEN.4 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

8.Šioje dalyje nustatytas bendradarbiavimas grindžiamas ilgalaikiu Šalių įsipareigojimu užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

9.Siekdamos atsižvelgti į šį aukštą apsaugos lygį, Šalys užtikrina, kad pagal šią dalį tvarkomiems asmens duomenims būtų taikomos veiksmingos atitinkamų Šalių duomenų apsaugos sistemų apsaugos priemonės, įskaitant tai, kad:

(a)asmens duomenys tvarkomi teisėtai ir sąžiningai, laikantis duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo, tikslumo ir saugojimo trukmės apribojimo principų;

(b)tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tik tiek, kiek tai būtina, ir taikant tinkamas apsaugos priemones, pritaikytas specifinei duomenų tvarkymo rizikai;

(c)duomenų tvarkymo riziką atitinkantis saugumo lygis užtikrinamas atitinkamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, visų pirma, kai tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys;

(d)duomenų subjektams suteikiamos įgyvendinamos teisės susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ir ištrinti, taikant teisės aktuose numatytus galimus apribojimus, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtinos ir proporcingos priemonės svarbiems viešojo intereso tikslams apsaugoti;

(e)jei dėl duomenų saugumo pažeidimo kyla pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsiant pranešama apie pažeidimą; kai dėl pažeidimo gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, apie tai taip pat pranešama duomenų subjektams, atsižvelgiant į galimus įstatymo nustatytus apribojimus, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtinos ir proporcingos priemonės svarbiems viešojo intereso tikslams apsaugoti;

(f)tolesnis perdavimas trečiajai šaliai leidžiamas tik laikantis perdavimui tinkamų sąlygų ir apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pakenkta apsaugos lygiui;

(g)nepriklausomos institucijos užtikrina duomenų apsaugos priemonių laikymosi priežiūrą ir duomenų apsaugos priemonių taikymą; ir

(h)duomenų subjektams suteikiamos įgyvendinamos teisės į veiksmingą apskundimą administracine ir teismine tvarka, jei pažeidžiamos duomenų apsaugos priemonės.

10.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga, taip pat bet kurios iš savo valstybių narių vardu, informuoja Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą apie priežiūros institucijas, atsakingas už duomenų apsaugos taisyklių, taikomų bendradarbiavimui pagal šią dalį, įgyvendinimo priežiūrą ir jų laikymosi užtikrinimą. Priežiūros institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šios dalies nuostatų.

11.Šioje dalyje išdėstytos nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos taikomos visiškai arba iš dalies automatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims ir neautomatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims, kai šie duomenys laikomi arba juos ketinama laikyti susistemintame rinkinyje.

12.Šiuo straipsniu nedaromas poveikis jokių konkrečių šios dalies nuostatų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, taikymui.

LAW.GEN.5 straipsnis. Bendradarbiavimo mastas, kai valstybė narė nebedalyvauja pagal Sąjungos teisę taikant analogiškas priemones

1.Šis straipsnis taikomas, jei valstybė narė nustoja taikyti Sąjungos teisės nuostatas, susijusias su teisėsauga ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, analogiškas bet kuriai iš atitinkamų šios dalies nuostatų, arba nesinaudoja pagal jas suteiktomis teisėmis.

2.Jungtinė Karalystė gali raštu pranešti Sąjungai apie savo ketinimą nutraukti atitinkamų šios dalies nuostatų taikymą tos valstybės narės atžvilgiu.

3.Pagal 2 dalį pateiktas pranešimas įsigalioja toje dalyje nurodytą dieną, kuri negali būti ankstesnė nei diena, kurią valstybė narė nustoja dalyvauti įgyvendinant 1 dalyje nurodytas Sąjungos teisės nuostatas arba naudotis pagal ją suteiktomis teisėmis.

4.Jei Jungtinė Karalystė pagal šį straipsnį praneša apie ketinimą nutraukti atitinkamų šios dalies nuostatų taikymą, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį nutraukimas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus nutraukimui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal atitinkamas šios dalies nuostatas prieš joms nustojant galioti, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.

5.Sąjunga diplomatiniais kanalais raštu praneša Jungtinei Karalystei apie datą, kada valstybė narė turi atnaujinti dalyvavimą įgyvendinant atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas arba naudotis pagal tas nuostatas suteiktomis teisėmis. Atitinkamos šios dalies nuostatos vėl pradedamos taikyti tą dieną arba, jei ji vėlesnė, pirmą mėnesio, einančio po to pranešimo pateikimo dienos, dieną.

6.Kad būtų lengviau taikyti šį straipsnį, Sąjunga informuoja Jungtinę Karalystę, kai valstybė narė nustoja dalyvauti įgyvendinant Sąjungos teisės nuostatas, susijusiose su teisėsauga ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kurios yra analogiškos atitinkamoms šios dalies nuostatoms, arba naudotis pagal tas nuostatas suteiktomis teisėmis.

II antraštinė dalis. Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis

LAW.PRUM.5 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti Jungtinės Karalystės kompetentingų teisėsaugos institucijų ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą automatinio DNR analičių, daktiloskopinių duomenų ir tam tikrų šalies transporto priemonių registracijos duomenų perdavimo srityje.

LAW.PRUM.6 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)kompetentinga teisėsaugos institucija – vidaus policija, muitinė ar kita institucija, kuri pagal vidaus teisę yra įgaliota išaiškinti, užkardyti ir tirti nusikalstamas veikas ar nusikalstamą veiklą ir vykdyti įgaliojimus bei imtis prievartos priemonių tokios veiklos atžvilgiu; agentūros, įstaigos ar kiti padaliniai, sprendžiantys visų pirma nacionalinio saugumo klausimus, šioje antraštinėje dalyje nelaikomi kompetentingomis teisėsaugos institucijomis;

(b)paieška ir lyginimas (kaip nurodyta LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas], LAW.PRUM.12 straipsnyje [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] ir LAW.PRUM.17 straipsnyje [Įgyvendinimo priemonės] – procedūros, kuriomis nustatoma, ar vienos valstybės perduoti DNR duomenys arba daktiloskopiniai duomenys atitinka DNR duomenis arba daktiloskopinius duomenis, saugomus vienos, kelių ar visų kitų valstybių duomenų bazėse;

(c)automatinė paieška (kaip nurodyta LAW.PRUM.15 straipsnyje [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška]) – internetinės prieigos procedūra, naudojama vienos, kelių arba visų valstybių duomenims duomenų bazėse tikrinti;

(d)nekoduojančioji DNR dalis – chromosomų regionai, neteikiantys genetinės informacijos, t. y. apie kuriuos nežinoma, kad jie teiktų informacijos apie organizmo funkcines savybes;

(e)DNR analitė – raidinis arba skaitinis kodas, kuris nurodo ištirto žmogaus DNR pavyzdžio nekoduojančios dalies identifikavimo charakteristikas, t. y. tam tikrą molekulinę struktūrą įvairiose DNR vietose (lokusuose);

(f)DNR informaciniai duomenys – DNR analitė ir nuorodos numeris; DNR informaciniai duomenys apima tik DNR analites, nustatytas remiantis nekoduojančiąja DNR dalimi, ir nuorodos numerį; DNR informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas; DNR informaciniais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti fizinio asmens (nenustatytų asmenų DNR analitės);

(g)informacinė DNR analitė – nustatyto asmens DNR analitė;

(h)nenustatyto asmens DNR analitė – DNR analitė, gauta iš pėdsakų, surinktų atliekant nusikalstamų veikų tyrimus ir priklausanti dar nenustatytam asmeniui;

(i)pastaba – valstybės įrašas DNR analitėje jos vidaus duomenų bazėje apie tai, kad kitai valstybei atliekant paiešką ar lyginimą jau buvo nustatytas tokios DNR analitės atitikmuo;

(j)daktiloskopiniai duomenys – pirštų atspaudų atvaizdai, pirštų latentinių atspaudų, delno atspaudų, latentinių delno atspaudų atvaizdai bei tokių atvaizdų pavyzdžiai (koduotos detalės), laikomi ir tvarkomi automatizuotoje duomenų bazėje;

(k)daktiloskopiniai informaciniai duomenys – daktiloskopiniai duomenys ir nuorodos numeris; daktiloskopiniai informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas; daktiloskopiniais informaciniais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti fizinio asmens (nenustatytų asmenų daktiloskopiniai duomenys);

(l)transporto priemonių registracijos duomenys – duomenų rinkinys, nurodytas LAW-1 PRIEDO 3 skyriuje;

(m)atskiras atvejis (kaip nurodyta LAW.PRUM.8 straipsnio [Automatinė DNR analičių paieška] 1 dalies antrame sakinyje, LAW.PRUM.12 straipsnio [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] 1 dalies antrame sakinyje ir LAW.PRUM.15 straipsnio [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] 1 dalyje) – atliekamas vienas tyrimas ar tiriama baudžiamoji byla. Jei tokioje byloje yra daugiau nei viena DNR analitė arba daugiau nei vienas daktiloskopinių duomenų arba transporto priemonių registracijos duomenų komplektas, juos galima perduoti kartu viename prašyme;

(n)laboratorijos veikla – bet kuri priemonė, kurios imamasi laboratorijoje, surandant ir fiksuojant pėdsakus ant daiktų, taip pat paimant, analizuojant ir aiškinant kriminalistinius įrodymus, susijusius su DNR analitėmis ir daktiloskopiniais duomenimis, siekiant pateikti ekspertų nuomonę ar keistis kriminalistiniais įrodymais;

(o)laboratorijos veiklos rezultatai – analitiniai rezultatai ir tiesiogiai susietas aiškinimas;

(p)kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjas – viešoji arba privati organizacija, vykdanti laboratorijos veiklą kompetentingos teisėsaugos arba teisminės institucijos prašymu;

(q)vidaus akreditavimo įstaiga – vienintelė valstybės įstaiga, atliekanti akreditavimą pagal tos valstybės suteiktus įgaliojimus.

LAW.PRUM.7 straipsnis. Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas

1.Valstybės užveda ir saugo nacionalines DNR analizės duomenų rinkmenas nusikalstamų veikų tyrimo tikslais.

2.Šios antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais valstybės užtikrina galimybę naudotis DNR informaciniais duomenimis iš jų vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų, nurodytų 1 dalyje.

3.Valstybės deklaruoja vidaus DNR analizės duomenų rinkmenas, kurioms taikomi straipsniai nuo LAW.PRUM.7 [Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas] iki LAW.PRUM.10 [Ląstelinės medžiagos rinkimas ir DNR analičių teikimas], LAW.PRUM.13 straipsnis [Nacionaliniai kontaktiniai punktai], LAW.PRUM.14 straipsnis [Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas] ir LAW.PRUM.17 straipsnis [Įgyvendinimo priemonės] ir automatinės paieškos sąlygos, nurodytos LAW.PRUM.8 straipsnio [Automatinė DNR analičių paieška] 1 dalyje.

LAW.PRUM.8 straipsnis. Automatinė DNR analičių paieška

1.Nusikalstamų veikų tyrimo tikslais valstybės suteikia galimybę kitos valstybės nacionaliniams kontaktiniams punktams, nurodytiems LAW.PRUM.13 straipsnyje [Nacionaliniai kontaktiniai punktai], naudotis DNR analizės duomenų rinkmenose esančiais DNR informaciniais duomenimis, suteikdamos teisę atlikti automatinę paiešką lyginant DNR analites. Paieška gali būti atliekama tik atskirais atvejais ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

2.Jei atlikus automatinę paiešką nustatoma, kad pateikta DNR analitė atitinka prašomosios valstybės rinkmenoje, kurioje atliekama paieška, saugomas DNR analites, prašomoji valstybė prašančiosios valstybės nacionaliniam kontaktiniam punktui automatiniu būdu išsiunčia atitikusius DNR informacinius duomenis. Jei atitikmens nerandama, apie tai pranešama automatiškai.

LAW.PRUM.9 straipsnis. Automatinis DNR analičių lyginimas

1.Nusikalstamų veikų tyrimo tikslais valstybės, pasitelkdamos savo nacionalinius kontaktinius centrus, palygina turimas nenustatyto asmens DNR analites su visomis DNR analitėmis, gautomis iš kitose vidaus DNR analizės rinkmenose saugomais informaciniais duomenimis, vadovaudamosi atitinkamų valstybių tarpusavyje sutartais praktiniais susitarimais. DNR analitės teikiamos ir lyginamos automatiškai. Nenustatytų asmenų DNR analitės teikiamos lyginimo tikslais tik tuo atveju, jei tai numatyta prašančiosios valstybės vidaus teisės aktuose.

2.Jei valstybė, atlikdama 1 dalyje nurodytą lyginimą, nustato, kad kitos valstybės pateiktos bet kurios DNR analitės atitinka jos DNR analizės duomenų rinkmenose esančias bet kurias DNR analites, ji pateikia tos kitos valstybės nacionaliniam kontaktiniam centrui pranešimą atitikusius DNR informacinius duomenis.

LAW.PRUM.10 straipsnis. Ląstelinės medžiagos rinkimas ir DNR analičių teikimas

Jei vykdant tyrimą ar baudžiamąjį procesą neturima prašomosios valstybės teritorijoje esančio konkretaus asmens DNR analitės, prašomoji valstybė suteikia teisinę pagalbą surinkdama to asmens ląstelinę medžiagą ir atlikdama jos analizę bei pateikdama gautą DNR analitę prašančiajai valstybei, jei:

(a)prašančioji valstybė nurodo, kokiam tikslui to reikia;

(b)prašančioji valstybė pateikia pagal tos valstybės vidaus teisę kompetentingos institucijos išduotą tyrimo orderį ar pranešimą, įrodantį, kad ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės reikalavimai būtų įvykdyti, jei tas asmuo būtų prašančiosios valstybės narės teritorijoje, ir

(c)pagal prašomosios valstybės teisę yra įvykdyti ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės bei gautos DNR analitės pateikimo reikalavimai.

LAW.PRUM.11 straipsnis. Daktiloskopiniai duomenys

Įgyvendindamos šią antraštinę dalį valstybės užtikrina galimybę naudotis vidaus automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų, kurios sukurtos nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos tikslais, rinkmenų daktiloskopiniais informaciniais duomenimis.

LAW.PRUM.12 straipsnis. Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška

1.Nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos tikslais valstybės suteikia galimybę kitos valstybės nacionaliniams kontaktiniams punktams, nurodytiems LAW.PRUM.13 straipsnyje [Nacionaliniai kontaktiniai punktai], naudotis automatinėse pirštų atspaudų identifikavimo sistemose, kurias jos sukūrė tam tikslui, esančiais informaciniais duomenimis, suteikdamos teisę atlikti automatinę paiešką lyginant daktiloskopinius duomenis. Paieška gali būti atliekama tik atskirais atvejais ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

2.Tai, ar daktiloskopiniai duomenys atitinka prašomosios valstybės turimus informacinius duomenis, nustato prašančiosios valstybės nacionalinis kontaktinis punktas, remdamasis automatiniu būdu pateiktais duomenimis, kurie yra reikalingi aiškiai atitikčiai nustatyti.

LAW.PRUM.13 straipsnis. Nacionaliniai kontaktiniai punktai

1.Duomenų teikimo tikslais, nurodytais LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas] ir LAW.PRUM.12 straipsnyje [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška], valstybės paskiria nacionalinius kontaktinius centrus.

2.Valstybių narių atžvilgiu nacionaliniai kontaktiniai centrai, paskirti analogiškai keistis duomenimis Sąjungoje, šios antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais laikomi nacionaliniais kontaktiniais centrais.

3.Nacionalinių kontaktinių punktų įgaliojimus reglamentuoja taikytina vidaus teisė.

LAW.PRUM.14 straipsnis. Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas

Jei taikant LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas] ir LAW.PRUM.12 straipsnyje [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] nurodytą procedūrą nustatoma DNR analičių arba daktiloskopinių duomenų atitiktis, su informaciniais duomenimis susijusių kitų turimų asmens duomenų ir kitos informacijos perdavimui, nedarant poveikio LAW.PRUM.17 straipsnio [Įgyvendinimo priemonės] 1 daliai, taikoma prašomosios valstybės vidaus teisė, įskaitant teisinės pagalbos taisykles.

LAW.PRUM.15 straipsnis. Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška

1.Nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo tikslais bei su kitais teisės pažeidimais, priklausančiais prašančiosios valstybės teismų ar generalinio prokuroro jurisdikcijai, susijusios veiklos tikslais, taip pat siekdamos palaikyti viešąjį saugumą valstybės suteikia galimybę 2 dalyje nurodytiems kitų valstybių nacionaliniams kontaktiniams punktams naudotis toliau nurodytais transporto priemonių registracijos vidaus duomenimis, atskirais atvejais suteikdamos jiems teisę atlikti automatinę paiešką:

(a)su savininkais ar valdytojais susijusiais duomenimis ir

(b)su transporto priemonėmis susijusiais duomenimis.

2.    Paieška pagal 1 dalį gali būti atliekama tik pagal visą važiuoklės numerį arba visą registracijos numerį ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

3.    1 dalyje nurodytų duomenų teikimo tikslais valstybės paskiria nacionalinį kontaktinį punktą dirbti su kitų valstybių pateiktais prašymais. Nacionalinių kontaktinių punktų įgaliojimus reglamentuoja taikytina vidaus teisė.

LAW.PRUM.16 straipsnis. Kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacija

1.Valstybės užtikrina, kad jų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjus akredituotų vidaus akreditavimo įstaiga, įsitikinusi, kad laikomasi EN ISO/IEC 17025 standarto.

2.Kiekviena valstybė užtikrina, kad jos už nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą atsakingos institucijos kitose valstybėse akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų tyrimo rezultatus pripažintų vienodai patikimais, kaip ir savo pagal EN ISO/IEC 17025 standartą akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų tyrimo rezultatus.

3.Jungtinės Karalystės kompetentingos teisėsaugos institucijos pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnį [Automatinis DNR analičių lyginimas] ir LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] atlieka paiešką ir automatinį lyginimą tik tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė įgyvendino ir taiko 1 dalyje nurodytas priemones.

4.1 ir 2 dalys nedaro poveikio vidaus taisyklėms dėl įrodymų vertinimo teisme.

5.Jungtinė Karalystė pateikia Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pagrindinių nuostatų, priimtų siekiant įgyvendinti ir taikyti šio straipsnio nuostatas, tekstą.

LAW.PRUM.17 straipsnis. Įgyvendinimo priemonės

1.Taikydamos šią antraštinę dalį, valstybės kitų valstybių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms pateikia visų kategorijų duomenis, kad šios atliktų paiešką ir palyginimą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jie yra prieinami šalies kompetentingoms teisėsaugos institucijoms paieškai ir palyginimui atlikti. Valstybės šioje antraštinėje dalyje nurodytais tikslais kitų valstybių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms teikia kitus turimus asmens duomenis ir kitą informaciją, susijusią su LAW.PRUM.14 straipsnyje [Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas] nurodytais informaciniais duomenimis, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos tuos duomenis ir informaciją teiktų vidaus institucijoms.

2.LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas], LAW.PRUM.12 straipsnyje [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] ir LAW.PRUM.15 straipsnyje [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] nurodytų procedūrų įgyvendinimo reikmėms būtinos techninės ir procedūrinės specifikacijos nustatytos LAW-1 PRIEDE.

3.Pagal Tarybos sprendimus 2008/615/TVR 77 ir 2008/616/TVR 78 pateiktos valstybių narių deklaracijos taip pat taikomos jų santykiams su Jungtine Karalyste.

LAW.PRUM.18 straipsnis. Ex ante vertinimas

1.Siekiant patikrinti, ar Jungtinė Karalystė įvykdė LAW.PRUM.17 straipsnyje [Įgyvendinimo priemonės] ir LAW-1 PRIEDE nustatytas sąlygas, Jungtinei Karalystei priimtinomis sąlygomis ir tvarka LAW-1 PRIEDE nustatytu mastu atliekamas vertinimo vizitas ir bandomasis sistemos patikrinimas. Bet kuriuo atveju atliekamas bandomasis sistemos patikrinimas, susijęs su duomenų paieška pagal LAW.PRUM.15 straipsnį [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška].

2.Sąjunga, remdamasi bendra vertinimo ataskaita dėl vertinimo vizito ir atitinkamais atvejais dėl bandomojo sistemos patikrinimo, nurodyto 1 dalyje, nustato dieną ar dienas, nuo kurios (-ių) valstybės narės pagal šią antraštinę dalį gali teikti asmens duomenis Jungtinei Karalystei.

3.Kol bus gauti 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatai, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos valstybės narės gali pateikti Jungtinei Karalystei asmens duomenis, nurodytus LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 [[Automatinis DNR analičių lyginimas], LAW.PRUM.12 [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] ir LAW.PRUM.14 straipsnyje [Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas], iki Sąjungos pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytos dienos ar dienų, bet ne vėliau kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali šį laikotarpį vieną kartą pratęsti ne daugiau kaip devyniais mėnesiais. 

LAW.PRUM.19 straipsnis. Sustabdymas ir nebetaikymas

1.Jei Sąjunga mano, kad šią antraštinę dalį būtina iš dalies pakeisti dėl to, kad padaryta ar daroma esminių su šia antraštine dalimi reglamentuojamu dalyku susijusių Sąjungos teisės pakeitimų, ji gali apie tai pranešti Jungtinei Karalystei, kad susitartų dėl oficialaus šio Susitarimo dalinio pakeitimo, susijusio su šia antraštine dalimi. Gavusios tokį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas.

2.Jei per devynis mėnesius nuo to pranešimo Šalys nesudaro susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama ši antraštinė dalis, Sąjunga gali nuspręsti ne ilgesniam kaip devynių mėnesių laikotarpiui sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą. Iki to laikotarpio pabaigos Šalys gali susitarti dėl sustabdymo galiojimo pratęsimo papildomam laikotarpiui, kuris neviršija devynių mėnesių. Jei iki sustabdymo laikotarpio pabaigos Šalys nesudaro susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama ši antraštinė dalis, nuostatos, kurių taikymas sustabdytas, nebetaikomos nuo pirmos mėnesio dienos po sustabdymo laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai Sąjunga informuoja Jungtinę Karalystę, kad ji nebesiekia iš dalies pakeisti šios antraštinės dalies. Tokiu atveju šios antraštinės dalies nuostatų, kurių taikymas sustabdytas, galiojimas atnaujinamas.

3.Jei kurių nors šios antraštinės dalies nuostatų taikymas sustabdomas pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią antraštinę dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį sustabdymas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus sustabdymui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal šią antraštinę dalį iki laikino sustabdyto galiojimo nuostatų netaikymo, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.

III antraštinė dalis. Keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimas ir tvarkymas

LAW.PNR.18 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šioje antraštinėje dalyje nustatomos taisyklės, pagal kurias keleivio duomenų įrašo duomenys gali būti perduodami Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai, ji juos gali tvarkyti ir naudoti skrydžiams tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vykdyti, ir nustatomos konkrečios su tuo susijusios apsaugos priemonės.

2.Ši antraštinė dalis taikoma oro vežėjams, vykdantiems keleivinius skrydžius tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

3.Ši antraštinė dalis taip pat taikoma oro vežėjams, kurie įtraukia arba saugo duomenis Sąjungoje ir vykdo keleivinius skrydžius į Jungtinę Karalystę arba iš jos.

4.Šioje antraštinėje dalyje taip pat nustatytas Jungtinės Karalystės ir Sąjungos policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose PNR duomenų srityje.

LAW.PNR.19 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jai lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę oro transportu vežti keleivius iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą ir atvirkščiai;

(b)keleivio duomenų įrašas (PNR) – kiekvieno keleivio kelionės sąlygų įrašas, kuriame pateikiama informacija, reikalinga, kad kiekvienos asmens arba jo vardu užsakytos kelionės atveju užsakymus priimantys bei dalyvaujantys oro vežėjai galėtų tvarkyti ir kontroliuoti bilietų rezervavimą, nepriklausomai nuo to, ar įrašas yra rezervavimo sistemose, išvykimo kontrolės sistemose, naudojamose keleivių registravimui į skrydžius, arba tokias pačias funkcijas turinčiose lygiavertėse sistemose; konkrečiai šioje antraštinėje dalyje PNR duomenis sudaro elementai, nurodyti LAW-2 PRIEDE;

(c)Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Jungtinės Karalystės institucija, atsakinga už PNR duomenų gavimą ir tvarkymą pagal šį Susitarimą; Jei Jungtinė Karalystė turi daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji numato keleivių duomenų vieno langelio sistemą, kuri oro vežėjams suteikia galimybę perduoti PNR duomenis vienam duomenų perdavimo punktui, ir paskiria vieną kontaktinį punktą, kuris priimtų ir teiktų prašymus pagal LAW.PNR.22 straipsnį [Policijos ir teisminis bendradarbiavimas];

(d)informacijos apie keleivius skyriai (PIU) – valstybių narių įsteigti arba paskirti skyriai, atsakingi už PNR duomenų gavimą ir tvarkymą;

(e)terorizmas – bet kuri nusikalstama veika, nurodyta LAW-7 PRIEDE;

(f)sunkus nusikaltimas – bet kokia nusikalstama veika, už kurią pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai.

LAW.PNR.20 straipsnis. PNR duomenų naudojimo tikslai

1.Jungtinė Karalystė užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį gauti PNR duomenys būtų tvarkomi tik terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos ir PNR duomenų tvarkymo priežiūros tikslais, laikantis šiame Susitarime nustatytų sąlygų.

2. Išskirtiniais atvejais Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali tvarkyti PNR duomenis, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti fizinio asmens gyvybinius interesus, kai yra iškilęs:

(a)pavojus asmens gyvybei ar pavojus patirti sunkų sužalojimą arba

(b)didelis pavojus visuomenės sveikatai, ypač į nustatytąjį pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

3.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija taip pat gali tvarkyti PNR duomenis kiekvienu konkrečiu atveju, kai atitinkamus PNR duomenis atskleisti įpareigoja Jungtinės Karalystės bendrosios kompetencijos teismas arba administracinis teismas byloje, tiesiogiai susijusioje su 1 dalyje nurodytu tikslu.

LAW.PNR.21 straipsnis. PNR duomenų pateikimo užtikrinimas

1.Sąjunga užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį oro vežėjams nebūtų draudžiama perduoti PNR duomenų Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai.

2.Sąjunga užtikrina, kad oro vežėjai galėtų perduoti PNR duomenis Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai per įgaliotuosius atstovus, kurie veikia oro vežėjo vardu ir yra jam atskaitingi pagal šią antraštinę dalį.

3.Jungtinė Karalystė nereikalauja oro vežėjo pateikti PNR duomenų elementų, kurie rezervavimo tikslais dar nesurinkti arba kurių oro vežėjas nesaugo.

4.Jungtinė Karalystė ištrina visus duomenis, kuriuos pagal šią antraštinę dalį jai perdavė oro vežėjas, jei tas duomenų elementas nėra nurodytas LAW-2 PRIEDE.

LAW.PNR.22 straipsnis. Policijos ir teisminis bendradarbiavimas

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, neviršydama savo atitinkamų įgaliojimų, konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, išaiškinimo, tyrimo ar patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kuo skubiau dalijasi su Europolu arba Eurojustu arba su valstybių narių PIU visa svarbia ir tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

2.Europolo arba Eurojusto, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, arba valstybės narės PIU prašymu Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija dalijasi PNR duomenimis, tų duomenų tvarkymo rezultatais arba analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų, konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais.

3.Konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, valstybių narių PIU kuo skubiau dalijasi su Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija visa svarbia ir tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

4.Konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymu valstybių narių PIU dalijasi PNR duomenimis, tų duomenų tvarkymo rezultatais arba analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

5.Šalys užtikrina, kad 1–4 dalyse nurodyta informacija būtų dalijamasi pagal susitarimus ir sutartą tvarką dėl teisėsaugos veiklos arba dalijimosi informacija tarp Jungtinės Karalystės ir Europolo, Eurojusto ar atitinkamos valstybės narės. Visų pirma, pagal šį straipsnį informacija su Europolu keičiamasi naudojantis saugia ryšių linija, sukurta informacijai per Europolą keistis.

6.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir valstybių narių PIU užtikrina, kad pagal 1–4 dalis būtų dalijamasi tik mažiausiu būtinu PNR duomenų kiekiu.

LAW.PNR.23 straipsnis. Nediskriminavimas

Jungtinė Karalystė užtikrina, kad PNR duomenų tvarkymui taikytinos apsaugos priemonės visiems fiziniams asmenims būtų taikomos vienodai, be neteisėtos diskriminacijos.

LAW.PNR.24 straipsnis. Specialių kategorijų asmens duomenų naudojimas

Pagal šią antraštinę dalį draudžiama tvarkyti bet kokius specialių kategorijų asmens duomenis. Jeigu Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai perduodami PNR duomenys apima specialių kategorijų asmens duomenis, ji tokius duomenis ištrina.

LAW.PNR.25 straipsnis. Duomenų saugumas ir vientisumas

1.Jungtinė Karalystė įdiegia reglamentavimo, procedūrines arba technines priemones, kad apsaugotų PNR duomenis nuo atsitiktinės, neteisėtos arba nesankcionuotos prieigos, tvarkymo ar praradimo.

2.Jungtinė Karalystė užtikrina duomenų atitikties tikrinimą ir apsaugą, saugumą, konfidencialumą ir vientisumą. Šiuo atžvilgiu Jungtinė Karalystė:

(a)PNR duomenims taiko šifravimo, leidimo suteikimo ir dokumentų tvarkymo procedūras;

(b)leidžia prieiti prie PNR duomenų tik įgaliotiems pareigūnams;

(c)saugo PNR duomenis fiziškai saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota prieigos prie duomenų kontrolės priemonėmis, ir

(d)sukuria mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad PNR duomenų užklausos būtų atliekamos laikantis LAW.PNR.20 straipsnio [PNR duomenų naudojimo tikslai].

3.Jeigu prie fizinio asmens PNR duomenų buvo prieita ar jie buvo atskleisti neturint leidimo, Jungtinė Karalystė imasi priemonių, kad informuotų tą fizinį asmenį, sumažintų žalos riziką ir imtųsi taisomųjų veiksmų.

4.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą apie visus reikšmingus atsitiktinės, neteisėtos ar nesankcionuotos prieigos prie PNR duomenų, jų tvarkymo ar praradimo atvejus.

5.Jungtinė Karalystė užtikrina, kad asmenims, padariusiems bet kokį duomenų saugumo pažeidimą, ypač pažeidimą, dėl kurio duomenys gali būti atsitiktinai ar neteisėtai sunaikinti arba atsitiktinai prarasti, pakeisti, neleistinai atskleisti arba prie jų gali būti prieita be leidimo, arba dėl kurio duomenys gali būti tvarkomi bet kokia neteisėta forma, būtų taikomos veiksmingos ir atgrasomos taisomosios priemonės, įskaitant galimas sankcijas.

LAW.PNR.26 straipsnis. Skaidrumas ir keleivių informavimas

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija savo interneto svetainėje skelbia:

(a)teisės aktų, kuriais suteikiama teisė rinkti PNR duomenis, sąrašą;

(b)PNR duomenų rinkimo tikslus;

(c)PNR duomenų apsaugos būdus;

(d)PNR duomenų atskleidimo būdus ir apimtį;

(e)informaciją apie teisę susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti, pateikti pastabų ir taikyti teisių gynimo priemones ir

(f)kontaktinę informaciją pasiteirauti.

2.Šalys bendradarbiauja su suinteresuotaisiais trečiaisiais asmenimis, pavyzdžiui, aviacijos ir kelionių oro transportu sektoriaus atstovais, siekdamos užtikrinti skaidrumą, kai užsakymo metu PNR duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami, taip pat, kai teikiami prašymai leisti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ir taikyti teisių gynimo priemones. Oro vežėjai suteikia keleiviams aiškią ir prasmingą informaciją apie PNR duomenų perdavimą pagal šią antraštinę dalį, įskaitant gaunančiosios institucijos duomenis, perdavimo tikslą ir teisę prašyti institucijos gavėjos leisti susipažinti su perduotais keleivio asmens duomenimis ir juos ištaisyti.

3.Jeigu PNR duomenys, saugomi pagal LAW.PNR.28 straipsnį [PNR duomenų saugojimas], buvo naudojami laikantis LAW.PNR.29 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo sąlygos] nustatytų sąlygų arba buvo atskleisti pagal LAW.PNR.31 straipsnį [Duomenų atskleidimas Jungtinėje Karalystėje] arba LAW.PNR.32 straipsnį [Duomenų atskleidimas už Jungtinės Karalystės ribų], Jungtinė Karalystė raštu, individualiai ir per pagrįstą laikotarpį apie tai praneša atitinkamiems keleiviams, kai tik toks informavimas nebegali pakenkti atitinkamų valdžios institucijų atliekamiems tyrimams ir jei atitinkama keleivių kontaktinė informacija gali būti pateikta arba gali būti gauta pagrįstomis pastangomis. Pranešime pateikiama informacija apie tai, kaip fizinis asmuo gali siekti žalos atlyginimo administracine arba teismine tvarka.

LAW.PNR.27 straipsnis. Automatizuotas PNR duomenų tvarkymas

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrina, kad bet koks automatizuotas PNR duomenų tvarkymas būtų grindžiamas nediskriminaciniais, specializuotais ir patikimais iš anksto nustatytais modeliais ir kriterijais, kad ji galėtų:

(a)pasiekti rezultatų, susijusių su fiziniais asmenimis, kurie, kaip galima pagrįstai įtarti, yra įsitraukę į terorizmą ar sunkų nusikaltimą arba dalyvauja darant tas veikas, arba

(b)išskirtinėmis aplinkybėmis apsaugoti bet kurio fizinio asmens gyvybinius interesus, kaip nustatyta LAW.PNR.20 straipsnio [PNR duomenų naudojimo tikslai] 2 dalyje.

2.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrina, kad duomenų bazės, su kuriomis lyginami PNR duomenys, būtų patikimos, atnaujintos ir apimtų tik tas duomenų bazes, kurias ji naudoja tikslais, nustatytais LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai].

3.Jungtinė Karalystė nepriima jokių sprendimų, kurie turi neigiamą poveikį fiziniam asmeniui, remdamasi tik automatizuotu PNR duomenų tvarkymu.

LAW.PNR.28 straipsnis. PNR duomenų saugojimas

1.Jungtinė Karalystė negali saugoti PNR duomenų ilgiau nei penkerius metus nuo šių PNR duomenų gavimo dienos.

2.Ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo 1 dalyje nurodyto PNR duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant toliau išvardytus duomenų elementus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai identifikuoti keleivį, su kuriuo PNR duomenys yra susiję, ar bet kurį kitą fizinį asmenį:

(a)vardą ir pavardes, įskaitant PNR užfiksuotus kitų keleivių vardus ir pavardes ir PNR užfiksuotų kartu keliaujančių keleivių skaičių;

(b)keleivio, keleivio skrydžio rezervavimą atlikusių asmenų, asmenų, per kuriuos galima susisiekti su oro transporto keleiviu, ir asmenų, kurie turi būti informuoti ekstremaliosios situacijos atveju, adresai, telefono numeriai ir elektroninė kontaktinė informacija;

(c)visa turima mokėjimo ir sąskaitų informacija, jei joje yra kokia nors informacija, galinti padėti nustatyti fizinio asmens tapatybę;

(d)keleivių lojalumo programos informaciją;

(e)kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją, jei joje yra informacijos, pagal kurią būtų galima tiesiogiai nustatyti fizinį asmenį, ir

(f)surinktus išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenis.

3.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali nemaskuoti PNR duomenų tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant atlikti tyrimus LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nustatytais tikslais. Tokie nemaskuoti PNR duomenys turi būti prieinami tik ribotam skaičiui specialiai įgaliotų pareigūnų.

4.Nepaisant 1 dalies, Jungtinė Karalystė ištrina keleivių PNR duomenis jiems išvykus iš šalies, išskyrus atvejus, kai atlikus rizikos vertinimą paaiškėja, kad tokius PNR duomenis reikia saugoti. Siekdama nustatyti tą poreikį, Jungtinė Karalystė identifikuoja objektyvius įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad tam tikri keleiviai kelia riziką, susijusią su kova su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.

5.Taikant 4 dalį, išskyrus atvejus, kai turima informacijos apie tikslią išvykimo datą, išvykimo data turėtų būti laikoma atitinkamo keleivio ilgiausio teisėto buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpio paskutinė diena.

6.Pagal šį straipsnį saugomų duomenų naudojimui taikomos LAW.PNR.29 straipsnyje [PNR naudojimo sąlygos] nustatytos sąlygos.

7.Jungtinės Karalystės nepriklausoma administracinė įstaiga kasmet įvertina poreikį Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos taikomą metodą, susijusį su būtinybe saugoti PNR duomenis pagal 4 dalį.

8.Nepaisant 1, 2 ir 4 dalių, Jungtinė Karalystė gali saugoti PNR duomenis, kurių reikia konkretiems veiksmams, peržiūrai, tyrimui, vykdymo užtikrinimo veiksmams, teisminiam nagrinėjimui, baudžiamajam persekiojimui arba bausmių vykdymui, kol jie bus užbaigti.

9.Pasibaigus PNR duomenų saugojimo laikotarpiui Jungtinė Karalystė ištrina PNR duomenis.

10.11 dalis taikoma dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių Jungtinė Karalystė negali atlikti techninių patikslinimų, būtinų PNR duomenų tvarkymo sistemoms, kurias Jungtinė Karalystė naudojo tuo metu, kai jai buvo taikoma Sąjungos teisė, pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal 4 dalį.

11.Jungtinė Karalystė gali laikinai nukrypti nuo 4 dalies tarpiniu laikotarpiu, kurio trukmė numatyta 13 dalyje, kol Jungtinė Karalystė kuo greičiau įgyvendins techninius patikslinimus. Tarpiniu laikotarpiu Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neleidžia naudoti PNR duomenų, kurie turi būti ištrinti pagal 4 dalį, tiems PNR duomenims taikydama šias papildomas apsaugos priemones:

(a)PNR duomenys prieinami tik ribotam įgaliotų pareigūnų skaičiui ir tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant nustatyti, ar PNR duomenys turėtų būti ištrinti pagal 4 dalį;

(b)prašymas naudoti PNR duomenis atmetamas tais atvejais, kai duomenys turi būti ištrinti pagal 4 dalį, ir prieiga prie tų duomenų nesuteikiama, jei iš šios dalies d punkte nurodytų dokumentų matyti, kad ankstesnis prašymas juos naudoti atmestas;

(c)kuo greičiau, atsižvelgiant 10 dalyje nurodytas ypatingas aplinkybes, užtikrinama, kad PNR duomenys būtų ištrinti kuo greičiau; ir

(d)pagal LAW.PNR.30 straipsnį [PNR duomenų tvarkymo registravimas ir dokumentavimas] toliau nurodyti dalykai įforminami dokumentais, o tokie dokumentai pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodytai nepriklausomai administracinei įstaigai:

(I)visi prašymai naudoti PNR duomenis;

(II)prieigos prie PNR duomenų data ir laikas, siekiant įvertinti, ar PNR duomenis reikėjo ištrinti;

(III)tai, kad prašymas naudoti PNR duomenis atmestas remiantis tuo, kad PNR duomenys turėjo būti ištrinti pagal 4 dalį, įskaitant atsisakymo datą ir laiką, ir

(IV)PNR duomenų ištrynimo pagal šios dalies c punktą data ir laikas.

12.Praėjus devyniems mėnesiams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir dar kartą po metų, jei tarpinis laikotarpis pratęsiamas dar vieneriems metams, Jungtinė Karalystė Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pateikia:

(a)Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos nepriklausomos administracinės įstaigos ataskaitą, į kurią įtraukiama LAW.GEN.4 straipsnio [Asmens duomenų apsauga] 3 dalyje nurodytos Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos nuomonė dėl to, ar veiksmingai taikomos šio straipsnio 11 dalyje numatytos apsaugos priemonės, ir

(b)Jungtinės Karalystės atliktą vertinimą, ar šio straipsnio 10 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės išlieka, kartu su pastangų, dedamų siekiant Jungtinės Karalystės PNR duomenų tvarkymo sistemas pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal šio straipsnio 4 dalį, aprašymu.

13.Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, kad apsvarstytų pagal 12 dalį pateiktą ataskaitą ir vertinimą. Jei 10 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės išlieka, Partnerystės taryba pratęsia šio straipsnio 11 dalyje nurodytą tarpinį laikotarpį vieneriais metais. Partnerystės taryba pratęsia tarpinį laikotarpį dar vieneriais paskutiniais metais tomis pačiomis sąlygomis ir laikydamasi tos pačios tvarkos, kaip ir pirmojo pratęsimo atveju, kai, be kita ko, buvo padaryta didelė pažanga, nors Jungtinės Karalystės PNR tvarkymo sistemų dar nebuvo įmanoma pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal 4 dalį.

14.Jei Jungtinė Karalystė mano, kad Partnerystės tarybos atsisakymas pratęsti laikotarpį vienu iš nurodytųjų atvejų yra nepagrįstas, ji gali sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą įspėjusi prieš vieną mėnesį.

15.Praėjus trejiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, 10–14 dalys nebetaikomos.

LAW.PNR.29 straipsnis. PNR duomenų naudojimo sąlygos

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali naudoti PNR duomenis, saugomus pagal LAW.PNR.28 straipsnį [PNR duomenų saugojimas], kitais nei saugumo ir sienų kontrolės tikslais, įskaitant bet kokį atskleidimą pagal LAW.PNR.31 straipsnį [Duomenų atskleidimas Jungtinėje Karalystėje] ir LAW.PNR.32 straipsnį [Duomenų atskleidimas už Jungtinės Karalystės ribų], tik tais atvejais, kai iš objektyviomis priežastimis grindžiamų naujų aplinkybių paaiškėja, kad vieno ar kelių keleivių PNR duomenys gali veiksmingai padėti siekti tikslų, nustatytųLAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai].

2.Tai, kaip pagal 1 dalį PNR duomenis naudoja Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, iš anksto patikrina Jungtinės Karalystės teismas arba nepriklausoma administracinė įstaiga, remdamasi pagrįstu Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymu, pateiktu pagal nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos procedūrų vidaus teisinę sistemą, išskyrus:

(a)pagrįstai nustatytais skubos atvejais arba

(b)siekiant patikrinti iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, kuriais grindžiamas automatizuotas PNR duomenų tvarkymas, patikimumą ir naujumą arba apibrėžti naujus tokio tvarkymo modelius ir kriterijus.

LAW.PNR.30 straipsnis. PNR duomenų tvarkymo registravimas ir dokumentavimas

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija registruoja ir dokumentuoja visą PNR duomenų tvarkymo procesą. Tokį registravimą arba dokumentavimą ji taiko tik šiais tikslais:

(a)savo veiklai stebėti ir duomenų tvarkymo teisėtumui tikrinti;

(b)tinkamam duomenų vientisumui užtikrinti;

(c)duomenų tvarkymo saugumui užtikrinti ir

(d)priežiūrai užtikrinti.

LAW.PNR.31 straipsnis. Duomenų atskleidimas Jungtinėje Karalystėje

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neatskleidžia PNR duomenų kitoms Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

(a)PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nustatytais tikslais;

(b)PNR duomenys atskleidžiami tik kiekvienu konkrečiu atveju;

(c)atskleisti duomenis ypatingomis aplinkybėmis būtina LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nustatytais tikslais;

(d)atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis;

(e)gaunančioji valdžios institucija taiko apsaugą, kuri yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje apibūdintoms apsaugos priemonėms, ir

(f)gaunančioji valdžios institucija neatskleidžia PNR duomenų kitam subjektui, nebent juos atskleisti leido Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija šioje straipsnio dalyje nustatytomis sąlygomis.

2.Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šią antraštinę dalį gautų PNR duomenų, laikomasi šiame straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių.

LAW.PNR.32 straipsnis. Duomenų atskleidimas už Jungtinės Karalystės ribų

1.Jungtinė Karalystė užtikrina, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neatskleistų PNR duomenų trečiųjų šalių valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nustatytais tikslais;

(b)PNR duomenys atskleidžiami tik kiekvienu konkrečiu atveju;

(c)PNR duomenys atskleidžiami tik tuo atveju, jei tai būtina LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nustatytais tikslais;

(d)atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis; ir

(e)trečioji šalis, kuriai atskleidžiami PNR duomenys, yra sudariusi susitarimą su Sąjunga, kuriame numatyta asmens duomenų apsauga, panaši į šiame Susitarime numatytą apsaugą, arba jai taikomas Europos Komisijos sprendimas pagal Sąjungos teisę, kuriuo nustatoma, kad trečioji šalis užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies e punkto, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali perduoti PNR duomenis trečiajai šaliai, jeigu:

(a)tos institucijos vadovas arba vadovo specialiai įgaliotas vyresnysis pareigūnas mano, kad atskleidimas yra būtinas siekiant užkardyti ir ištirti didelę ir neišvengiamą grėsmę visuomenės saugumui arba apsaugoti bet kurio fizinio asmens gyvybinius interesus, ir

(b)trečioji šalis pagal sutartą tvarką, susitarimą ar kitu būdu pateikia rašytinį patikinimą, kad informacija bus saugoma laikantis apsaugos priemonių, kurios pagal Jungtinės Karalystės teisę taikomos iš Sąjungos gautų PNR duomenų tvarkymui, įskaitant šioje antraštinėje dalyje nustatytas apsaugos priemones.

3.Duomenų perdavimas pagal šio straipsnio 2 dalį dokumentuojamas. Tokie dokumentai paprašius pateikiami LAW.GEN.4 straipsnio [Asmens duomenų apsauga] 3 dalyje nurodytai priežiūros institucijai, įskaitant perdavimo datą ir laiką, informaciją apie gaunančiąją instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus PNR duomenis.

4.Jei pagal 1 arba 2 dalis Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija atskleidžia pagal šią antraštinę dalį surinktus PNR duomenis, kurių kilmės valstybė yra valstybė narė, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija kuo greičiau praneša tos valstybės narės institucijoms apie duomenų atskleidimą. Jungtinė Karalystė šį pranešimą pateikia pagal susitarimus ar sutartą tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Jungtinės Karalystės ir tos valstybės narės.

5.Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šią antraštinę dalį gautų PNR duomenų, laikomasi šiame straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių.

LAW.PNR.33 straipsnis. Perdavimo būdas

Oro vežėjai Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai PNR duomenis perduoda tik duomenų eksporto pagrindu, t. y. taikydami metodą, pagal kurį oro vežėjai perduoda PNR duomenis į Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos duomenų bazę, ir laikydamiesi šių oro vežėjams privalomų procedūrų:

(a)perduotų PNR duomenis elektroninėmis priemonėmis pagal Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos techninius reikalavimus arba, jeigu yra techninių problemų, bet kuriomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą duomenų saugumo lygį;

(b)perduotų PNR duomenis tarpusavyje sutartu pranešimų perdavimo formatu; ir

(c)perduotų PNR duomenis saugiu būdu, naudodami bendrus protokolus, kuriuos nurodė naudoti Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija.

LAW.PNR.34 straipsnis. Perdavimo dažnumas

1.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija reikalauja, kad oro vežėjai perduotų PNR duomenis:

(a)iš pradžių ne anksčiau kaip likus 96 valandoms iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio išvykimo laiko ir

(b)ne daugiau kaip penkis kartus, kaip nurodo Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija.

2.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija leidžia oro vežėjams pagal 1 dalies b punktą perduodant duomenis tik atnaujinti pagal tos dalies a punktą perduotus PNR duomenis.

3.Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija informuoja oro vežėjus apie nustatytą perdavimo laiką.

4.Konkrečiais atvejais, kai yra požymių, kad būtina papildomai susipažinti su PNR duomenimis, norint reaguoti į konkrečią grėsmę, susijusią su LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nurodytais tikslais, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali pareikalauti iš oro vežėjo pateikti PNR duomenis prieš planines duomenų perdavimo operacijas, tarp jų arba po jų. Naudodamasi jai suteikta diskrecija, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija turi veikti protingai bei proporcingai ir taikyti LAW.PNR.33 straipsnyje [Perdavimo būdas] apibūdintą perdavimo būdą.

LAW.PNR.35 straipsnis: Bendradarbiavimas

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir valstybių narių PIU bendradarbiauja, siekdami jų PNR duomenų tvarkymo tvarkos suderinamumo tokiu būdu, kuris dar labiau stiprina Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse esančių asmenų saugumą.

LAW.PNR.36 straipsnis. Draudimas nukrypti

Ši antraštinė dalis negali būti aiškinama taip, kad reikštų, jog nukrypstama nuo kokių nors Jungtinės Karalystės ir ES valstybių narių arba trečiųjų šalių tarpusavio įsipareigojimų pateikti prašymą ar atsiliepti į jį pagal tarpusavio pagalbos priemonę.

LAW.PNR.37 straipsnis. Konsultacijos ir peržiūra

1.Šalys konsultuoja viena kitą apie visas priemones, kurios turi būti įvykdytos ir gali turėti įtakos šiai antraštinei daliai.

2.Atlikdamos bendras šios antraštinės dalies peržiūras, kaip nurodyta LAW.OTHER.135 straipsnio [Peržiūra ir vertinimas] 1 dalyje, Šalys ypatingą dėmesį skiria PNR duomenų tvarkymo ir saugojimo kiekvienu LAW.PNR.20 straipsnyje [PNR duomenų naudojimo tikslai] nurodytu tikslu būtinybei ir proporcingumui. Atliekant bendras peržiūras taip pat vertinama, kaip Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrino, kad LAW.PNR.27 straipsnyje [Automatizuotas PNR duomenų tvarkymas] nurodyti iš anksto nustatyti modeliai, kriterijai ir duomenų bazės būtų patikimi, aktualūs ir atnaujinti, atsižvelgiant į statistinius duomenis.

LAW.PNR 38 straipsnis. Bendradarbiavimo sustabdymas pagal šią antraštinę dalį

1.Jei kuri nors Šalis mano, kad tolesnis šios antraštinės dalies taikymas nebetikslingas, ji gali atitinkamai pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą. Gavusios tokį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas.

2.Jei per 6 mėnesius nuo to pranešimo Šalys nepriima sprendimo, bet kuri Šalis gali nuspręsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą. Iki to laikotarpio pabaigos Šalys gali susitarti dėl sustabdymo galiojimo pratęsimo papildomam laikotarpiui, kuris neviršija 6 mėnesių. Jei iki sustabdymo laikotarpio pabaigos Šalys nepriima sprendimo dėl šios antraštinės dalies, ši antraštinė dalis nustoja galioti mėnesio, einančio po sustabdymo laikotarpio pabaigos, pirmą dieną, nebent pranešančioji Šalis praneša kitai Šaliai, kad ji nori atšaukti pranešimą. Tokiu atveju šios antraštinės dalies nuostatų galiojimas atnaujinamas.

3.Jei pagal šį straipsnį šios antraštinės dalies taikymas sustabdomas, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią antraštinę dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį sustabdymas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus sustabdymui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal šią antraštinę dalį iki laikino sustabdyto galiojimo nuostatų netaikymo, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.


IV antraštinė dalis. Bendradarbiavimas operatyvinės informacijos srityje

LAW.OPCO.1 straipsnis. Bendradarbiavimas operatyvinės informacijos srityje

1.Šios antraštinės dalies tikslas yra, kad Šalys užtikrintų, jog Jungtinės Karalystės ir valstybių narių kompetentingos institucijos, laikydamosi savo vidaus teisės sąlygų ir savo įgaliojimų, ir tiek, kiek tai nenumatyta kitose šios dalies antraštinėse dalyse, galėtų viena kitai padėti teikdamos atitinkamą informaciją šiais tikslais:

(a)nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas;

(b)baudžiamųjų sankcijų vykdymo;

(c)apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui bei jų prevencijos ir

(d)pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su šiomis veikomis.

2.Šioje antraštinėje dalyje „kompetentinga institucija“ – tai vidaus policija, muitinė ar kita institucija, pagal vidaus teisę kompetentinga vykdyti veiklą 1 dalyje nustatytais tikslais.

3.Jungtinės Karalystės arba valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti informacijos, įskaitant informaciją apie ieškomus ir dingusius asmenis, taip pat daiktus, arba savo iniciatyva ją pateikti Jungtinės Karalystės arba valstybės narės kompetentingai institucijai. Informacija gali būti teikiama atsakant į prašymą arba savo iniciatyva, laikantis vidaus teisės, kuri taikoma informaciją teikiančiai kompetentingai institucijai, sąlygų ir neviršijant jos įgaliojimų.

4.Informacijos gali būti prašoma ir ji gali būti teikiama tiek, kiek prašymą pateikusiai arba informaciją teikiančiai kompetentingai institucijai taikomose vidaus teisės sąlygose nenurodyta, kad prašymas ar informacijos teikimas turi būti pateikiamas arba perduodamas per teismines institucijas.

5.Skubiais atvejais informaciją teikianti kompetentinga institucija kuo greičiau atsako į prašymą arba pateikia informaciją savo iniciatyva.

6.Prašančiosios valstybės kompetentinga institucija, laikydamasi atitinkamos vidaus teisės, prašymo pateikimo metu arba vėliau gali prašyti informaciją teikiančios valstybės sutikimo, kad informacija būtų naudojama įrodinėjimo tikslais teisminės institucijos procese. Informaciją teikianti valstybė, laikydamasi VIII antraštinėje dalyje [Savitarpio teisinė pagalba] nustatytų sąlygų ir jai taikomos vidaus teisės sąlygų, gali sutikti, kad informacija būtų naudojama prašančiosios valstybės teisminėje institucijoje įrodinėjimo tikslais. Be to, kai informacija teikiama savo iniciatyva, informaciją teikianti valstybė gali sutikti, kad informacija būtų naudojama įrodinėjimo tikslais priimančiosios valstybės teisminės institucijos procese. Jeigu sutikimas nėra duodamas pagal šią straipsnio dalį, gauta informacija negali būti naudojama įrodinėjimo tikslais teisminės institucijos procese.

7.Informaciją teikianti kompetentinga institucija pagal atitinkamą vidaus teisę gali nustatyti pateiktos informacijos naudojimo sąlygas.

8.Kompetentinga institucija pagal šią antraštinę dalį gali teikti bet kokios rūšies turimą informaciją, laikydamasi jai taikomų vidaus teisės sąlygų ir neviršydama savo įgaliojimų. Tokia informacija gali apimti informaciją iš kitų šaltinių tik tuo atveju, jei tą informaciją leidžiama toliau perduoti pagal sistemą, pagal kurią ją gavo informaciją teikianti kompetentinga institucija.

9.Informacija pagal šią antraštinę dalį gali būti teikiama bet kuriuo tinkamu ryšių kanalu, įskaitant saugią ryšių liniją, naudojamą informacijai teikti per Europolą.

10.Šis straipsnis nedaro poveikio Jungtinės Karalystės ir valstybių narių dvišalių susitarimų veikimui ar sudarymui, jei valstybės narės veikia laikydamosi Sąjungos teisės. Jis taip pat nedaro poveikio jokiems kitiems Jungtinės Karalystės arba valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimams pagal taikytiną vidaus ar tarptautinę teisę teikti pagalbą dalijantis informacija 1 dalyje nustatytais tikslais.

V antraštinė dalis. Bendradarbiavimas su Europolu

LAW.EUROPOL.46 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užmegzti Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo santykius, siekiant remti ir stiprinti valstybių narių ir Jungtinės Karalystės veiksmus, taip pat jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, terorizmo ir kitų bendrus Sąjungos politikos interesus pažeidžiančių nusikaltimų, nurodytų LAW.EUROPOL.48 straipsnyje [Nusikaltimų rūšys], prevenciją ir kovojant su jais.

LAW.EUROPOL.47 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Europolas – Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) 2016/794 (toliau – Europolo reglamentas) 79 ;

(b)kompetentinga institucija – Sąjungos atveju Europolas, o Jungtinės Karalystės atveju – vidaus teisėsaugos institucija, pagal vidaus teisę atsakinga už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis.

LAW.EUROPOL.48 straipsnis. Nusikaltimų rūšys

1.Šioje antraštinėje dalyje nustatytas bendradarbiavimas yra susijęs su Europolo kompetencijai priklausančiais nusikaltimais, išvardytais LAW-3 PRIEDE, įskaitant susijusias nusikalstamas veikas.

2.Susijusios nusikalstamos veikos – tai nusikalstamos veikos, padarytos siekiant pasirūpinti priemonių 1 dalyje nurodytiems nusikaltimams įvykdyti, nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiems nusikaltimams arba padaryti juos, ir nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti tokių nusikaltimų nebaudžiamumą.

3.Pasikeitus nusikaltimų, priklausančių Europolo kompetencijai pagal Sąjungos teisę, sąrašui, Sąjungos siūlymu Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali atitinkamai iš dalies pakeisti LAW-3 PRIEDĄ nuo Europolo kompetencijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

LAW.EUROPOL.49 straipsnis. Bendradarbiavimo aprėptis

Be keitimosi asmens duomenimis šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Europolo reglamente apibrėžtas Europolo užduotis, bendradarbiavimas visų pirma gali apimti:

(a)keitimąsi informacija, pavyzdžiui, specialistų žiniomis;

(b)bendros padėties vertinimo ataskaitas;

(c)strateginės analizės rezultatus;

(d)informaciją apie nusikalstamos veikos tyrimo procedūras;

(e)informaciją apie nusikalstamumo prevencijos metodus;

(f)dalyvavimą mokymo veikloje; ir

(g)konsultacijas ir pagalbą atliekant atskirus nusikalstamos veikos tyrimus, taip pat operatyvinį bendradarbiavimą.

LAW.EUROPOL.50 straipsnis. Nacionaliniai kontaktiniai punktai ir ryšių palaikymo pareigūnai

1.Jungtinė Karalystė paskiria nacionalinį kontaktinį punktą, kuris veikia kaip pagrindinis Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų kontaktinis punktas.

2.Vykdant informacijos mainus tarp Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų Europolas keičiasi informacija su 1 dalyje nurodytu nacionaliniu kontaktiniu punktu. Tačiau tai netrukdo Europolui ir Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms tiesiogiai keistis informacija, jei Europolas ir atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad tai tikslinga.

3.Nacionalinis kontaktinis punktas taip pat yra pagrindinis kontaktinis punktas asmens duomenų peržiūros, taisymo ir ištrynimo klausimais.

4.Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti šioje antraštinėje dalyje nustatytą bendradarbiavimą, Jungtinė Karalystė deleguoja į Europolą vieną ar kelis ryšių palaikymo pareigūnus. Europolas gali deleguoti vieną ar kelis ryšių palaikymo pareigūnus į Jungtinę Karalystę.

5.Jungtinė Karalystė užtikrina, kad jos ryšių palaikymo pareigūnai gautų greitą ir, jei techniškai įmanoma, tiesioginę prieigą prie atitinkamų Jungtinės Karalystės vidaus duomenų bazių, kurios yra būtinos jų užduotims atlikti.

6.Ryšių palaikymo pareigūnų skaičių, su jų užduotimis susijusią išsamią tvarką, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudaryti darbiniai susitarimai, nurodyti LAW.EUROPOL.59 straipsnyje [Darbiniai ir administraciniai susitarimai].

7.Jungtinės Karalystės ryšių palaikymo pareigūnai ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų atstovai gali būti kviečiami į operatyvinius posėdžius. Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai ir trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnai, valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovai, Europolo darbuotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti Jungtinės Karalystės ryšių palaikymo pareigūnų arba kompetentingų institucijų rengiamuose susitikimuose.

LAW.EUROPOL.51 straipsnis. Keitimasis informacija

1.Keisdamosi informacija kompetentingos institucijos laikosi šios antraštinės dalies tikslo ir nuostatų. Asmens duomenys tvarkomi tik 2 dalyje nurodytais konkrečiais tikslais.

2.Kompetentingos institucijos ne vėliau kaip asmens duomenų perdavimo momentu aiškiai nurodo konkretų tikslą (-us), kuriuo asmens duomenys yra perduodami. Perduodant duomenis Europolui, tokio perdavimo tikslas ar tikslai nurodomi atsižvelgiant į konkrečius Europolo reglamente nustatytus duomenų tvarkymo tikslus. Jei perduodančioji kompetentinga institucija to nepadaro, gaunančioji kompetentinga institucija, suderinusi su perduodančiąja institucija, tvarko asmens duomenis, kad nustatytų jų svarbą ir tikslą ar tikslus, kuriais jie turi būti toliau tvarkomi. Kompetentingos institucijos tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tuo, kuriuo jie buvo pateikti, gali tik gavusios perduodančiosios kompetentingos institucijos leidimą tai daryti.

3.Asmens duomenis gaunančios kompetentingos institucijos įsipareigoja tokius duomenis tvarkyti tik tuo tikslu, kuriuo jie buvo perduoti. Asmens duomenys ištrinami, kai tik jų nebereikia tam tikslui, kuriuo jie buvo perduoti.

4.Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pateiktų asmens duomenų gavimo, nustato, ar ir kiek jie yra būtini tam tikslui, kuriuo jie buvo perduoti, ir apie tai informuoja perduodančiąją instituciją.

LAW.EUROPOL.52 straipsnis. Prieigos prie perduodamų asmens duomenų ir tolesnio jų naudojimo apribojimai

1.Perduodančioji kompetentinga institucija asmens duomenų perdavimo momentu gali nurodyti bendrąjį arba konkretų prieigos prie jų arba jų naudojimo apribojimą, be kita ko, susijusį su tolesniu jų perdavimu, ištrynimu ar sunaikinimu po tam tikro laikotarpio arba tolesniu jų tvarkymu. Jei tokių apribojimų būtinybė paaiškėja po asmens duomenų perdavimo, perduodančioji kompetentinga institucija apie tai atitinkamai informuoja gaunančiąją kompetentingą instituciją.

2.Gaunančioji kompetentinga institucija laikosi visų perduodančiosios kompetentingos institucijos nurodytų prieigos prie asmens duomenų ar tolesnio jų naudojimo apribojimų, kaip apibūdinta 1 dalyje.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį perduodama informacija būtų renkama, saugoma ir perduodama laikantis atitinkamų teisės aktų. Kiekviena Šalis kiek įmanoma užtikrina, kad tokia informacija nebūtų gaunama pažeidžiant žmogaus teises. Tokia informacija taip pat neperduodama, jei, kiek tai pagrįstai įmanoma numatyti, ji galėtų būti naudojama siekiant reikalauti paskirti, paskirti ar įvykdyti mirties bausmę arba bet kokią kitą žiauriam ir nežmoniškam elgesiui prilyginamą bausmę.

LAW.EUROPOL.53 straipsnis. Skirtingos duomenų subjektų kategorijos

1.Nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, liudytojų ar kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie nusikalstamą veiką, taip pat asmenų iki 18 metų asmens duomenis perduoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas yra absoliučiai būtinas ir proporcingas atskirais atvejais, susijusiais su nusikalstamų veikų prevencija ir kova su jomis.

2.Jungtinė Karalystė ir Europolas užtikrina, kad tvarkant asmens duomenis pagal 1 dalį būtų taikomos papildomos apsaugos priemonės, įskaitant prieigos apribojimus, papildomas saugumo priemones ir tolesnio duomenų perdavimo apribojimus.

LAW.EUROPOL.54 straipsnis. Palankesnių sąlygų Jungtinei Karalystei ir Europolui keistis asmens duomenimis sudarymas

Siekdamos abipusės operatyvinės naudos, Šalys stengiasi bendradarbiauti ateityje, siekdamos užtikrinti, kad Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos duomenimis galėtų keistis kuo sparčiau, ir apsvarstyti galimybę įtraukti visus naujus procesus ir techninius pokyčius, kurie galėtų padėti siekti to tikslo, kartu atsižvelgdamos į tai, kad Jungtinė Karalystė nėra valstybė narė.

LAW.EUROPOL.55 straipsnis. Informacijos šaltinio patikimumo ir informacijos tikslumo vertinimas

1.Kompetentingos institucijos, kiek įmanoma, ne vėliau kaip informacijos perdavimo momentu nurodo informacijos šaltinio patikimumą, remdamosi šiais kriterijais:

(a)neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visais atvejais buvo patikimas;

(b)informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

(c)informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

(d)šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2.Kompetentingos institucijos, kiek įmanoma, ne vėliau kaip informacijos perdavimo momentu nurodo informacijos tikslumą, remdamosi šiais kriterijais:

(a)informacija, dėl kurios tikslumo abejonių nėra;

(b)informacija šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

(c)informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau ją patvirtina kita jau užfiksuota informacija;

(d)informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma ir negali būti patvirtinta.

3.Jeigu gaunančioji kompetentinga institucija, remdamasi jau turima informacija, padaro išvadą, kad perduodančiosios kompetentingos institucijos pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informacijos arba jos šaltinio vertinimą reikia pakoreguoti, ji apie tai praneša tai kompetentingai institucijai ir stengiasi susitarti dėl vertinimo pakeitimo. Gaunančioji kompetentinga institucija be tokio sutikimo negali keisti gautos informacijos ar jos šaltinio vertinimo.

4.Jei kompetentinga institucija gauna informaciją be vertinimo, ji mėgina, kiek įmanoma, ir tais atvejais, kai įmanoma, susitarusi su perduodančiąja kompetentinga institucija įvertinti informacijos šaltinio ar informacijos patikimumą, remdamasi savo jau turima informacija.

5.Jei patikimo vertinimo atlikti neįmanoma, informacija įvertinama, kaip numatyta 1 dalies d punkte ir 2 dalies d punkte.

LAW.EUROPOL.56 straipsnis. Keitimosi informacija saugumas

1.Techninės ir organizacinės priemonės, įdiegtos siekiant užtikrinti keitimosi informacija pagal šią antraštinę dalį saugumą, nustatomos Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos administraciniuose susitarimuose, nurodytuose LAW.EUROPOL.59 straipsnyje [Darbiniai ir administraciniai susitarimai].

2.Šalys susitaria sukurti, įdiegti ir eksploatuoti saugią ryšių liniją, skirtą Europolui ir Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms keistis informacija.

3.Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų administraciniai susitarimai, nurodyti LAW.EUROPOL.58 straipsnyje [Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija], reglamentuoja saugios ryšių linijos naudojimo sąlygas. 

LAW.EUROPOL.57 straipsnis. Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą asmens duomenų tvarkymą

1.Kompetentingos institucijos pagal savo atitinkamus teisės aktus atsako už bet kokią žalą asmeniui, padarytą dėl teisinių ar faktinių klaidų, esančių informacijoje, kuria keistasi. Siekdami pagal savo atitinkamus teisės aktus išvengti atsakomybės nukentėjusios šalies atžvilgiu, nei Europolas, nei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos negali remtis tuo, kad netikslią informaciją perdavė kita kompetentinga institucija.

2.Jeigu Europolui ar Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms priteisiama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad jie panaudojo informaciją, kurią per klaidą perdavė kita institucija arba kuri buvo perduota dėl to, kad kita institucija nevykdė savo pareigų, sumą, kurią kaip kompensaciją pagal 1 dalį sumokėjo Europolas ar Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos, grąžina kita institucija, išskyrus atvejus, kai informacija buvo panaudota pažeidžiant šią antraštinę dalį.

3.Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nereikalauja vieni iš kitų pagal 1 ir 2 dalis atlyginti baudinių ar nekompensacinių palūkanų.

LAW.EUROPOL.58 straipsnis. Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Kai tai būtina pagal šią antraštinę dalį, keitimąsi įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija, taip pat tos informacijos apsaugą reglamentuoja Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudaryti darbiniai ir administraciniai susitarimai, nurodyti LAW.EUROPOL.59 straipsnyje [Darbiniai ir administraciniai susitarimai].

LAW.EUROPOL.59 straipsnis. Darbiniai ir administraciniai susitarimai

1.Atitinkamais atvejais siekiant papildyti ir įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas, išsami Jungtinės Karalystės ir Europolo bendradarbiavimo tvarka nustatoma Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų darbiniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Europolo reglamento 23 straipsnio 4 dalį, ir administraciniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Europolo reglamento 25 straipsnio 1 dalį.

2.Nedarant poveikio jokiai šios antraštinės dalies nuostatai ir atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė nėra valstybė narė, Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos Europolo valdybos sprendimu į atitinkamai darbinius ar administracinius susitarimus įtraukia šią antraštinę dalį papildančias arba įgyvendinančias nuostatas, kuriomis visų pirma leidžiama:

(a)Europolui ir vienam ar keliems Jungtinės Karalystės nacionalinio kontaktinio punkto atstovams konsultuotis politikos ir bendro intereso klausimais, siekiant įgyvendinti jų tikslus ir koordinuoti atitinkamą jų veiklą, taip pat plėtoti Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

(b)vienam ar keliems Jungtinės Karalystės atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti specialiuosiuose Europolo skyrių vadovų posėdžiuose pagal tokių posėdžių darbo tvarkos taisykles;

(c)vienam ar keliems Jungtinės Karalystės atstovams dalyvauti operatyvinės analizės projektuose pagal atitinkamų Europolo valdymo organų nustatytas taisykles; 

(d)nustatyti ryšių palaikymo pareigūnų užduotis, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas; arba

(e)Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms ir Europolui bendradarbiauti privatumo ar saugumo pažeidimų atvejais. 

3.Darbinių ir administracinių susitarimų turinys gali būti kartu išdėstytas viename dokumente.

LAW.EUROPOL.60 straipsnis. Pranešimas apie įgyvendinimą

1.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europolas viešai paskelbia dokumentą, kuriame suprantamai išdėstomos nuostatos dėl asmens duomenų, perduotų pagal šią antraštinę dalį, tvarkymo, įskaitant būdus, kuriais duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis, ir vienas kitam pateikia to dokumento kopiją.

2.Jei tokių taisyklių dar nėra, Jungtinė Karalystė ir Europolas priima taisykles, kuriose nurodoma, kaip praktiškai bus užtikrinamas nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymasis. Jungtinė Karalystė ir Europolas vienas kitam ir atitinkamoms priežiūros institucijoms išsiunčia tų taisyklių kopiją.

LAW.EUROPOL.61 straipsnis. Europolo įgaliojimai

Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad reikštų, jog Europolui nustatoma pareiga bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis, viršijant savo kompetenciją, nustatytą atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.


VI antraštinė dalis. Bendradarbiavimas su Eurojustu

LAW.EUROJUST.61 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovos su sunkiais nusikaltimais, nurodytais LAW.EUROJUST.63 straipsnyje [Nusikaltimų rūšys], srityje.

LAW.EUROJUST.62 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Eurojustas – Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) 2018/1727 80 (toliau – Eurojusto reglamentas);

(b)kompetentinga institucija – Sąjungos atveju Eurojustas, kuriam atstovauja kolegija arba nacionalinis narys, o Jungtinės Karalystės atveju – vidaus institucija, pagal vidaus teisę atsakinga už nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą;

(c)kolegija – Eurojusto kolegija, kaip nurodyta Eurojusto reglamente;

(d)nacionalinis narys – kiekvienos valstybės narės į Eurojustą deleguotas nacionalinis narys, kaip nurodyta Eurojusto reglamente;

(e)padėjėjas – asmuo, kuris gali padėti nacionaliniam nariui ir nacionalinio nario pavaduotojui arba ryšių prokurorui, kaip nurodyta Eurojusto reglamente ir LAW.EUROJUST.66 straipsnio [Ryšių prokuroras] 3 dalyje;

(f)ryšių prokuroras – į Eurojustą Jungtinės Karalystės deleguotas prokuroras, kuriam taikoma Jungtinės Karalystės vidaus teisė, susijusi su jo kaip prokuroro statusu;

(g)ryšių palaikymo teisėjas – pagal LAW.EUROJUST.67 straipsnį [Ryšių palaikymo teisėjas] į Jungtinę Karalystę Eurojusto komandiruotas teisėjas;

(h)vidaus korespondentas terorizmo klausimais – Jungtinės Karalystės pagal LAW.EUROJUST.65 straipsnį [Už ryšius su Eurojustu atsakingi kontaktiniai punktai] paskirtas kontaktinis punktas, atsakingas už korespondencijos, susijusios su terorizmo klausimais, tvarkymą.

LAW.EUROJUST.63 straipsnis Nusikaltimų rūšys

1.Šioje antraštinėje dalyje nustatytas bendradarbiavimas yra susijęs su Eurojusto kompetencijai priklausančiais sunkiais nusikaltimais, išvardytais LAW-4 PRIEDE, įskaitant susijusias nusikalstamas veikas.

2.Susijusios nusikalstamos veikos – tai nusikalstamos veikos, padarytos siekiant pasirūpinti priemonių 1 dalyje nurodytiems sunkiems nusikaltimams įvykdyti, nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiems sunkiems nusikaltimams arba padaryti juos, ir nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti tokių sunkių nusikaltimų nebaudžiamumą.

3.Pasikeitus sunkių nusikaltimų, priklausančių Eurojusto kompetencijai pagal Sąjungos teisę, sąrašui, Sąjungos siūlymu Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali atitinkamai iš dalies pakeisti LAW-4 PRIEDĄ nuo Eurojusto kompetencijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

LAW.EUROJUST.64 straipsnis. Bendradarbiavimo aprėptis

Šalys užtikrina, kad Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos bendradarbiautų Eurojusto reglamento 2 ir 54 straipsniuose ir šioje antraštinėje dalyje nustatytose veiklos srityse.

LAW.EUROJUST.65 straipsnis. Už ryšius su Eurojustu atsakingi kontaktiniai punktai

1.Jungtinė Karalystė įsteigia arba paskiria bent vieną už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą Jungtinės Karalystės kompetentingose institucijose.

2.Jungtinė Karalystė vieną iš savo kontaktinių punktų paskiria Jungtinės Karalystės vidaus korespondentu terorizmo klausimais.

LAW.EUROJUST.66 straipsnis. Ryšių prokuroras

1.Siekdama sudaryti palankesnes pagal šią antraštinę dalį nustatyto bendradarbiavimo sąlygas, Jungtinė Karalystė į Eurojustą deleguoja ryšių prokurorą.

2.Įgaliojimus ir delegavimo trukmę nustato Jungtinė Karalystė.

3.Atsižvelgiant į bendradarbiavimo mastą, ryšių prokurorui gali padėti ne daugiau kaip penki padėjėjai. Prireikus padėjėjai gali pakeisti ryšių prokurorą arba veikti jo vardu.

4.Jungtinė Karalystė informuoja Eurojustą apie ryšių prokuroro ir jo padėjėjų teisminių įgaliojimų Jungtinėje Karalystėje vykdyti savo užduotis pagal šią antraštinę dalį pobūdį ir apimtį. Jungtinė Karalystė nustato savo ryšių prokuroro ir jo padėjėjų kompetenciją, susijusią su užsienio teisminių institucijų veikla.

5.Ryšių prokurorui ir jo padėjėjams pagal vidaus teisę suteikiama tokia pati prieiga prie informacijos, esančios vidaus nuosprendžių registruose arba bet kuriame kitame Jungtinės Karalystės registre, kaip prokurorui arba lygiavertę kompetenciją turinčiam asmeniui.

6.Ryšių prokurorui ir jo padėjėjams suteikiami įgaliojimai tiesiogiai susisiekti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis.

7.Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų padėjėjų skaičių, išsamų ryšių prokuroro ir jo padėjėjų užduočių aprašymą, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbinis susitarimas, nurodytas LAW.EUROJUST.75 straipsnyje [Darbinis susitarimas].

8.Eurojustas pripažįsta ryšių prokuroro ir jo padėjėjų darbo dokumentų neliečiamumą.

LAW.EUROJUST.67 straipsnis. Ryšių palaikymo teisėjas

1.Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su Jungtine Karalyste dėl bylų, kuriose Eurojustas teikia pagalbą, Eurojustas pagal Eurojusto reglamento 53 straipsnį į Jungtinę Karalystę gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėją.

2.Išsamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ryšių palaikymo teisėjo užduočių aprašymą, ryšių palaikymo teisėjo teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbinis susitarimas, nurodytas LAW.EUROJUST.75 straipsnyje [Darbinis susitarimas].

LAW.EUROJUST.68 straipsnis Operatyviniai ir strateginiai posėdžiai

1.Ryšių prokuroras, jo padėjėjai ir kitų Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų atstovai, įskaitant už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą, Eurojusto pirmininko kvietimu gali dalyvauti strateginiams klausimams skirtuose posėdžiuose, o pritarus atitinkamiems nacionaliniams nariams – operatyviniams klausimams skirtuose posėdžiuose.

2.Nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai, Eurojusto administracijos direktorius ir Eurojusto darbuotojai gali dalyvauti ryšių prokuroro, jo padėjėjų ar kitų Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų, įskaitant už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą, rengiamuose posėdžiuose.

LAW.EUROJUST.69 straipsnis Keitimasis ne asmens duomenimis

Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gali keistis bet kokiais ne asmens duomenimis, jei tie duomenys yra svarbūs šioje antraštinėje dalyje nustatytam bendradarbiavimui, laikydamiesi LAW.EUROJUST.74 straipsnyje [Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija] nustatytų apribojimų.

LAW.EUROJUST.70 straipsnis: Keitimasis asmens duomenimis

1.Pagal šią antraštinę dalį kompetentingų institucijų prašomus ir gautus asmens duomenis kompetentingos institucijos tvarko tik LAW.EUROJUST.61 straipsnyje [Tikslas] nustatytais tikslais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais konkrečiais tikslais ir laikydamosi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieigos ar tolesnio naudojimo apribojimų.

2.Perduodančioji kompetentinga institucija ne vėliau kaip asmens duomenų perdavimo momentu aiškiai nurodo konkretų tikslą ar tikslus, kuriuo (-iais) duomenys yra perduodami.

3.Perduodančioji kompetentinga institucija asmens duomenų perdavimo momentu gali nurodyti bendrąjį arba konkretų prieigos prie jų arba jų naudojimo apribojimą, be kita ko, susijusį su tolesniu jų perdavimu, ištrynimu ar sunaikinimu po tam tikro laikotarpio arba tolesniu jų tvarkymu. Jei tokių apribojimų būtinybė paaiškėja po asmens duomenų pateikimo, perduodančioji institucija apie tai atitinkamai informuoja gaunančiąją instituciją.

4.Gaunančioji kompetentinga institucija laikosi visų perduodančiosios kompetentingos institucijos nurodytų prieigos prie asmens duomenų ar tolesnio jų naudojimo apribojimų, kaip nustatyta 3 dalyje.

LAW.EUROJUST.71 straipsnis. Perdavimo kanalai

1.Informacija keičiasi:

(a)ryšių prokuroras ar jo padėjėjai arba, jei nė vienas iš jų nėra paskirtas ar nėra žinomas, už ryšius su Eurojustu atsakingas Jungtinės Karalystės kontaktinis punktas ir atitinkami nacionaliniai nariai arba kolegija;

(b)tais atvejais, kai Eurojustas yra komandiravęs ryšių palaikymo teisėją į Jungtinę Karalystę, – ryšių palaikymo teisėjas ir Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, tokiu atveju ryšių prokuroras informuojamas apie tokį keitimąsi informacija; arba

(c)tiesiogiai Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir atitinkami nacionaliniai nariai arba kolegija; tokiu atveju apie tokį keitimąsi informacija informuojamas ryšių prokuroras ir, jei taikoma, ryšių palaikymo teisėjas.

2.Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gali susitarti konkrečiais atvejais keistis informacija kitais kanalais.

3.Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos užtikrina, kad jų atitinkami atstovai būtų įgalioti keistis informacija atitinkamu lygiu atitinkamai pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Eurojusto reglamentą ir kad būtų tinkamai patikrintas jų patikimumas.

LAW.EUROJUST.72 straipsnis. Tolesnis perdavimas

Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos iš Eurojusto (ir atvirkščiai) gautos informacijos neperduoda jokiai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai, jei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos arba Eurojustas, kurie pateikė informaciją, nedavė sutikimo ir jei nėra taikomos tinkamos su asmens duomenų apsauga susijusios apsaugos priemonės.

LAW.EUROJUST.73 straipsnis. Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą asmens duomenų tvarkymą

1.Kompetentingos institucijos pagal savo atitinkamus teisės aktus atsako už bet kokią žalą asmeniui, padarytą dėl teisinių ar faktinių klaidų, esančių informacijoje, kuria keistasi. Siekdami pagal savo atitinkamus teisės aktus išvengti atsakomybės nukentėjusios šalies atžvilgiu, nei Eurojustas, nei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos negali remtis tuo, kad netikslią informaciją perdavė kita kompetentinga institucija.

2.Jeigu kuriai nors kompetentingai institucijai priteisiama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad ji panaudojo informaciją, kurią per klaidą perdavė kita institucija arba kuri buvo perduota dėl to, kad kita institucija nevykdė savo pareigų, sumą, kurią kaip kompensaciją pagal 1 dalį sumokėjo kompetentinga institucija, grąžina kita institucija, išskyrus atvejus, kai informacija buvo panaudota pažeidžiant šią antraštinę dalį.

3.Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nereikalauja vieni iš kitų pagal 1 ir 2 dalis atlyginti baudinių ar nekompensacinių palūkanų.

LAW.EUROJUST.74 straipsnis. Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Kai tai būtina pagal šią antraštinę dalį, keitimąsi įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija, taip pat tos informacijos apsaugą reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbinis susitarimas, nurodytas LAW.EUROJUST.75 straipsnyje [Darbinis susitarimas].

LAW.EUROJUST.75 straipsnis. Darbinis susitarimas

Šalių bendradarbiavimo sąlygos, būtinos šiai antraštinei daliai įgyvendinti, nustatomos Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų darbiniame susitarime, kuris sudaromas pagal Eurojusto reglamento 47 straipsnio 3 dalį ir 56 straipsnio 3 dalį.

LAW.EUROJUST.76 straipsnis. Eurojusto įgaliojimai

Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad reikštų, jog Eurojustui nustatoma pareiga bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis, viršijant savo kompetenciją, nustatytą atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

VII antraštinė dalis. Perdavimas

LAW.SURR.76 straipsnis.: Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užtikrinti, kad ekstradicijos sistema tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės būtų grindžiama perdavimo pagal arešto orderį mechanizmu, laikantis šios antraštinės dalies sąlygų.

LAW.SURR.77 straipsnis. Proporcingumo principas

Bendradarbiavimas vykdant arešto orderį turi būti būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į prašomo perduoti asmens teises ir nukentėjusių asmenų interesus, atsižvelgiant į veikos sunkumą, galimą bausmę, kuri būtų paskirta, ir galimybę valstybei imtis švelnesnių priemonių nei prašomo perduoti asmens perdavimas, visų pirma siekiant, kad kardomojo kalinimo laikotarpis nebūtų nepagrįstai ilgas.

LAW.SURR.78 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)arešto orderis – teisminės institucijos sprendimas, kurį išduoda valstybė, kad kita valstybė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn, vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo;

(b)teisminė institucija – institucija, kuri pagal vidaus teisę yra teisėjas, teismas arba prokuroras. Prokuroras teismine institucija laikomas tik tiek, kiek tai numatyta vidaus teisėje;

(c)vykdančioji teisminė institucija – vykdančiosios valstybės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės vidaus teisę yra kompetentinga vykdyti arešto orderį;

(d)išduodančioji teisminė institucija – išduodančiosios valstybės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės vidaus teisę yra kompetentinga išduoti arešto orderį.;

LAW.SURR.79 straipsnis. Taikymo sritis

1.Arešto orderis gali būti išduodamas dėl veikos, už kurią pagal arešto orderį išduodančios valstybės teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių, arba tais atvejais, kai bausmė jau paskirta ar sprendimas dėl įkalinimo priimtas, – bent keturi mėnesiai.

2.Nedarant poveikio 3 ir 4 dalims, perdavimas vykdomas su sąlyga, kad veikos, dėl kurių išduotas arešto orderis, yra laikomos nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės teisę, nepaisant veikos sudėties ar apibūdinimo.

3.Atsižvelgiant į LAW.SURR.80 straipsnį [Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai], LAW.SURR.81 straipsnio [Kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai] 1 dalies b–h punktus, LAW.SURR.82 straipsnį [Išimtis dėl politinio nusikaltimo], LAW.SURR.83 straipsnį [Išimtis dėl pilietybės] ir LAW.SURR.84 straipsnį [Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos] valstybė negali atsisakyti vykdyti arešto orderio, išduoto dėl toliau nurodyto elgesio, jei toks elgesys baudžiamas laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių:

(a)bet kurio asmens, kuris padeda asmenų grupei, veikiančiai siekiant bendro tikslo, įvykdyti vieną ar kelias nusikalstamas veikas terorizmo srityje, nurodytas 1977 m. sausio 27 d. Strasbūre priimtos Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose, arba kurios yra susijusios su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis arba nužudymu, sunkiu kūno sužalojimu, žmogaus pagrobimu, neteisėtu laisvės atėmimu, įkaitų ėmimu ar išžaginimu, net ir tais atvejais, kai tas asmuo pats tiesiogiai nedalyvauja darant tą nusikalstamą veiką ar veikas; jo pagalba turi būti tyčinė ir teikiama taip pat žinant, kad dalyvaudamas jis padės grupei įvykdyti nusikalstamą veiklą, arba

(b)terorizmas, kaip apibrėžta LAW-7 PRIEDE.

4.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad, remiantis abipusiškumo principu, 2 dalyje nurodyta abipusio baudžiamumo sąlyga nebus taikoma, jei nusikalstama veika, dėl kurios išduotas orderis, yra:

(a)viena iš 5 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, apibrėžtų arešto orderį išduodančios valstybės teisėje, ir

(b)arešto orderį išduodančioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai.

5.4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos yra:

-dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje;

-terorizmas, kaip apibrėžta LAW-7 PRIEDE,

-prekyba žmonėmis;

-seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija;

-neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis;

-neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis;

-korupcija, įskaitant kyšininkavimą;

-sukčiavimas, įskaitant Jungtinės Karalystės, valstybės narės arba Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą; 

-nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas;

-pinigų padirbinėjimas;

-elektroniniai nusikaltimai;

-nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais;

-pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi;

-nužudymas;

-sunkus kūno sužalojimas;

-neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais;

-žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas;

-rasizmas ir ksenofobija;

-organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas;

-neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius;

-sukčiavimas;

-reketas ir turto prievartavimas;

-gaminių klastojimas ir piratavimas;

-administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais;

-mokėjimo priemonių klastojimas;

-neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis;

-neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis;

-prekyba vogtomis transporto priemonėmis;

-išžaginimas;

-padegimas;

-Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai;

-neteisėtas orlaivių ar laivų užgrobimas ir

-diversija.

LAW.SURR.80 straipsnis Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai

Arešto orderį atsisakoma vykdyti:

(a)jei nusikalstamai veikai, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, vykdančiojoje valstybėje taikoma amnestija, kai persekiojimas už tokios nusikalstamos veikos padarymą priklausė tos valstybės jurisdikcijai pagal jos baudžiamąją teisę;

(b)jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui už tą pačią veiką kurioje nors valstybėje yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, su sąlyga, kad, jei buvo paskirta bausmė, ji įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisę; arba

(c)jei asmeniui, kuriam taikomas arešto orderis, dėl jo amžiaus pagal vykdančiosios valstybės teisę negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis.

LAW.SURR.81 straipsnis. Kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai

1.Arešto orderį gali būti atsisakoma vykdyti:

(a)jei vienu iš LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 2 dalyje nurodytų atvejų veika, dėl kurios išduotas arešto orderis, pagal vykdančiosios valstybės teisę nėra laikoma nusikalstama veika; tačiau, kai arešto orderis yra susijęs su mokesčiais ar muitais, muitine ir valiutos keitimu, jo negalima atsisakyti vykdyti remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisės aktuose nėra numatytas tokio paties pobūdžio mokestis ar muitas arba kad juose nėra nustatyta tokie paties pobūdžio taisyklių dėl mokesčių ar muitų, muitinės ir valiutos keitimo, kaip išduodančiosios valstybės teisės aktuose;

(b)jei asmuo, kuriam taikomas arešto orderis, vykdančiojoje valstybėje yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, dėl kurios išduotas arešto orderis;

(c)jei vykdančiosios valstybės teisminės institucijos yra nusprendusios netraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, arba sustabdyti teismo procesą, arba jei prašomam perduoti asmeniui už tą pačią veiką kurioje nors valstybėje yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, dėl kurio teismo procesas toliau negali būti vykdomas;

(d)jei pagal vykdančiosios valstybės teisę vykdyti prašomo perduoti asmens baudžiamąjį persekiojimą arba nubausti jį draudžia įstatymas, ir veika priklauso tos valstybės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę;

(e)jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui trečiojoje šalyje už tą pačią veiką yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, su sąlyga, kad, jei buvo paskirta bausmė, ji įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę;

(f)jei arešto orderis yra išduotas, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, ir prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje arba yra jos pilietis ar gyventojas, ir toji valstybė imasi vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę; jei reikalaujama gauti prašomo perduoti asmens sutikimą dėl bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo perdavimo vykdančiajai valstybei, vykdančioji valstybė gali atsisakyti vykdyti arešto orderį tik po to, kai prašomas perduoti asmuo sutiko, kad bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo būtų perduoti;

(g)jei arešto orderis yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios:

(I)pagal vykdančiosios valstybės teisę laikomos įvykdytomis visiškai arba iš dalies vykdančiosios valstybės teritorijoje arba tokiai teritorijai prilyginamoje vietoje, arba

(II)yra įvykdytos ne išduodančiosios valstybės teritorijoje, o pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus neleidžiama vykdyti baudžiamojo persekiojimo už tokias pačias nusikalstamas veikas, jei jos yra įvykdytos ne tos valstybės teritorijoje;

(h)jei yra objektyvių priežasčių manyti, kad arešto orderis buvo išduotas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn arba jį nubausti dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba kad dėl kurios nors iš tų priežasčių to asmens padėčiai gali būti daromas neigiamas poveikis;

(i)jeigu arešto orderis išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, ir prašomas perduoti asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai arešto orderyje nurodyta, kad pagal kitus išduodančiosios valstybės vidaus teisėje nustatytus procesinius reikalavimus:

(III)laiku:

(A)asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminio nagrinėjimo datą ir vietą,

ir

(B)asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą,

arba

(IV)žinodamas apie numatyto teisminio nagrinėjimo datą ir vietą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu, ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu,

arba

(V)jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo:

(A)aiškiai nurodė, kad jis neginčijo sprendimo,

arba

(B)per taikomą laikotarpį nepareikalavo pakartotinai išnagrinėti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo,

arba

(VI)sprendimas asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas, tačiau:

(A)po perdavimo jis bus nedelsiant asmeniškai įteiktas ir tas asmuo bus aiškiai informuotas apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas,

ir

(B)bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi reikalauti pakartotinai išnagrinėti bylą arba pateikti apeliacinį skundą, kaip nurodyta atitinkamame arešto orderyje.

2.    Jei arešto orderis išduodamas siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo 1 dalies i punkto iv papunktyje nustatytomis sąlygomis, o atitinkamas asmuo prieš tai negavo jokios oficialios informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, tas asmuo, pranešus jam arešto orderio turinį, gali prašyti prieš jį perduodant pateikti jam teismo sprendimo kopiją. Nedelsiant po to, kai išduodančiajai institucijai pranešama apie prašymą, ji per vykdančiąją instituciją pateikia atitinkamam asmeniui teismo sprendimo kopiją. Dėl atitinkamo asmens prašymo negali būti uždelsiama nei perdavimo procedūra, nei sprendimo vykdyti arešto orderį priėmimas. Teismo sprendimas atitinkamam asmeniui pateikiamas tik informavimo tikslais; tai nelaikoma oficialiu teismo sprendimo įteikimu ir nepradedami skaičiuoti terminai, taikomi reikalavimui pakartotinai išnagrinėti bylą arba apeliacinio skundo pateikimui.

3.    Jei asmuo perduodamas 1 dalies i punkto iv papunktyje nustatytomis sąlygomis ir šis asmuo yra pareikalavęs pakartotinai išnagrinėti bylą arba yra pateikęs apeliacinį skundą, tokio bylos pakartotinio nagrinėjimo arba apeliacinio skundo nagrinėjimo laukiančio asmens suėmimas iki šio proceso pabaigos reguliariai arba atitinkamo asmens prašymu peržiūrimas pagal išduodančios valstybės vidaus teisę. Tokia peržiūra visų pirma apima galimybę nutraukti arba sustabdyti suėmimą. Pakartotinis bylos nagrinėjimas arba apeliacinio skundo nagrinėjimas pradedamas tinkamu laiku po perdavimo.

LAW.SURR.82 straipsnis. Išimtis dėl politinio nusikaltimo

1.Vykdyti arešto orderį negali būti atsisakoma remiantis tuo, kad vykdančioji valstybė nusikalstamą veiką gali laikyti politiniu nusikaltimu, su politiniu nusikaltimu susijusia nusikalstama veika arba politiniais motyvais padaryta nusikalstama veika.

2.Tačiau Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad 1 dalis bus taikoma tik:

(a)Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose nurodytoms nusikalstamoms veikoms;

(b)nusikalstamiems susitarimams ar susivienijimams, siekiant įvykdyti vieną ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose, jei tie nusikalstami susitarimai ir susivienijimai atitinka šio Susitarimo LW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 3 dalyje nurodytą elgesio apibūdinimą, ir

(c)terorizmas, kaip apibrėžta šio Susitarimo LAW-7 PRIEDE.

3.Jei arešto orderį išdavė valstybė, pateikusi pranešimą, kaip nurodyta 2 dalyje, arba valstybė, kurios vardu buvo pateiktas toks pranešimas, arešto orderį vykdanti valstybė gali taikyti abipusiškumo principą.

LAW.SURR.83 straipsnis. Išimtis dėl pilietybės

1.Vykdyti arešto orderį negali būti atsisakoma remiantis tuo, kad prašomas perduoti asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis.

2.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad jų piliečiai nebus perduodami arba kad perduoti jų piliečius bus galima tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis. Pranešimas grindžiamas priežastimis, susijusiomis su Jungtinės Karalystės arba valstybės, kurios vardu buvo pateiktas pranešimas, vidaus teisinės sistemos pagrindiniais principais arba praktika. Tokiu atveju atitinkamai Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu arba Jungtinė Karalystė per pagrįstą laikotarpį nuo kitos Šalies pranešimo gavimo gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad atitinkamai Jungtinės Karalystės arba valstybės narės vykdančiosios teisminės institucijos gali atsisakyti perduoti savo šalies piliečius tai valstybei arba kad toks perdavimas leidžiamas tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis. 

3.    Tais atvejais, kai kuri nors valstybė atsisako vykdyti arešto orderį remdamasi tuo, kad ji – Jungtinės Karalystės atveju – pateikė pranešimą arba – valstybės narės atveju – Sąjunga pateikė pranešimą jos vardu, kaip nurodyta 2 dalyje, ta valstybė, atsižvelgusi į išduodančiosios valstybės nuomonę, apsvarsto galimybę savo piliečio atžvilgiu pradėti teismo procesą, kurie būtų proporcingi arešto orderio dalykui. Tais atvejais, kai teisminė institucija nusprendžia nepradėti tokio proceso, nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas arešto orderis, nukentėjęs asmuo turi turėti galimybę gauti informaciją apie sprendimą pagal taikytiną vidaus teisę.

4.Jei kurios nors valstybės kompetentingos institucijos pagal 3 dalį tos valstybės piliečio atžvilgiu pradeda teismo procesą, ta valstybė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų priemonių, kad padėtų nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims ir liudytojams tais atvejais, kai jie gyvena kitoje valstybėje, visų pirma teismo proceso eigos klausimais.

LAW.SURR.84 straipsnis. Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos

Vykdančiajai teisminei institucijai vykdant arešto orderį gali būti taikomos šios garantijos:

(a)jei už nusikalstamą veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos arba įkalinimu iki gyvos galvos, vykdančioji valstybė arešto orderio vykdymui gali taikyti reikalavimą, kad išduodančioji valstybė suteiktų, vykdančiosios valstybės nuomone, tinkamą garantiją, kad išduodančioji valstybė persvarstys paskirtą bausmę ar priemonę, gavusi prašymą arba ne vėliau kaip po 20 metų, arba skatins suteikti malonę, kurios asmuo turi teisę prašyti pagal išduodančiosios valstybės teisę arba praktiką, siekdama, kad tokia bausmė arba priemonė nebūtų vykdoma;

(b)jei asmuo, kuriam taikomas arešto orderis, siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, yra vykdančiosios valstybės pilietis arba gyventojas, to asmens perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad po apklausos asmuo būtų grąžintas vykdančiajai valstybei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo; jei reikalaujama gauti prašomo perduoti asmens sutikimą dėl bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo perdavimo vykdančiajai valstybei, garantija, kad asmuo bus grąžintas į vykdančiąją valstybę savo bausmei atlikti, suteikiama su sąlyga, kad apklaustas prašomas perduoti asmuo sutiks būti grąžintas į vykdančiąją valstybę;

(c)jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad yra realus pavojus prašomo perduoti asmens pagrindinių teisių apsaugai, vykdančioji teisminė institucija, prieš nuspręsdama, ar vykdyti arešto orderį, prireikus gali reikalauti papildomų garantijų dėl elgesio su prašomu perduoti asmeniu po jo perdavimo.

LAW.SURR.85 straipsnis. Kreipimasis į centrinę instituciją

1.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui apie – Jungtinės Karalystės atveju – jos centrinę instituciją, o Sąjungos atveju – kiekvienos valstybės instituciją, jei ji yra paskyrusi tokią instituciją, arba, jei tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės teisinę sistemą, – kelias centrines institucijas, padedančias kompetentingoms teisminėms institucijoms.

2.Teikdama pranešimą Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pagal 1 dalį Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali nurodyti, kad dėl atitinkamų valstybių vidaus teismų sistemos struktūros centrinė institucija arba centrinės institucijos atsako už administracinį arešto orderių perdavimą ir gavimą, taip pat už visą kitą oficialią korespondenciją, susijusią su administraciniu arešto orderių perdavimu ir gavimu. Toks nurodymas yra privalomas visoms išduodančiosios valstybės institucijoms.

LAW.SURR.86 straipsnis. Arešto orderio turinys ir forma

1.Arešto orderyje nurodoma ši informacija, kuri pateikiama LAW-5 PRIEDE nustatytoje formoje:

(a)prašomo perduoti asmens tapatybė ir pilietybė;

(b)išduodančiosios teisminės institucijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;

(c)vykdytino teismo sprendimo, arešto orderio ar bet kokio kito tokį patį poveikį turinčio vykdytino teismo sprendimo, patenkančio į LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] taikymo sritį, įrodymas;

(d)nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į LAW.SURR.79 straipsnį [Taikymo sritis];

(e)aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką laipsnį;

(f)skirta bausmė, jei yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, arba pagal išduodančiosios valstybės teisę skirtinų už tokią nusikalstamą veiką bausmių ribos; ir

(g)jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos pasekmės.

2.Arešto orderis išverčiamas į vykdančiosios valstybės narės oficialiąją kalbą arba vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad bus pripažįstamas vertimas į vieną ar kelias kitas valstybės oficialiąsias kalbas.

LAW.SURR.87 straipsnis. Arešto orderio perdavimas

Jei perduoti prašomo asmens buvimo vieta yra žinoma, išduodančioji teisminė institucija arešto orderį gali perduoti tiesiogiai vykdančiajai teisminei institucijai.

LAW.SURR.88 straipsnis.: Išsami arešto orderio perdavimo tvarka

1.Jei išduodančioji teisminė institucija nežino, kuri institucija yra kompetentinga vykdančioji teisminė institucija, ji pateikia reikiamas užklausas, kad gautų tokią informaciją iš vykdančiosios valstybės.

2.Išduodančioji teisminė institucija gali kreiptis į Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą), kad ši perduotų arešto orderį.

3.Išduodančioji teisminė institucija arešto orderį gali perduoti bet kokiu saugiu būdu, kuriuo galima gauti raštą tokiomis sąlygomis, kurios leidžia vykdančiajai valstybei nustatyti arešto orderio autentiškumą.

4.Visus sunkumus, susijusius su arešto orderio vykdymui reikalingų dokumentų perdavimu ar autentiškumu, susijusios teisminės institucijos šalina tiesiogiai arba tam tikrais atvejais dalyvaujant valstybių centrinėms institucijoms.

5.Jei institucija, kuri gauna arešto orderį, yra nekompetentinga imtis dėl jo veiksmų, ji tą arešto orderį automatiškai persiunčia savo valstybės kompetentingai institucijai ir apie tai praneša išduodančiajai teisminei institucijai.

LAW.SURR.89 straipsnis. Prašomo perduoti asmens teisės

1.Jei prašomas perduoti asmuo sulaikomas siekiant vykdyti arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal savo vidaus teisę informuoja tą asmenį apie arešto orderį ir jo turinį, taip pat apie galimybę sutikti būti perduotu išduodančiajai valstybei.

2.Prašomas perduoti asmuo, sulaikytas siekiant vykdyti arešto orderį ir nešnekantis ar nesuprantantis arešto orderio procedūros kalbos, turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas ir raštišką vertimą į gimtąją prašomo perduoti asmens kalbą arba į bet kurią kitą kalbą, kuria tas asmuo šneka ar kurią supranta, laikantis vykdančiosios valstybės vidaus teisės.

3.Prašomas perduoti asmuo turi teisę po sulaikymo gauti advokato pagalbą pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę.

4.Prašomam perduoti asmeniui pranešama apie jo teisę išduodančiojoje valstybėje paskirti advokatą, kuris padėtų advokatui vykdančiojoje valstybėje vykstant arešto orderio procedūroms. Šia straipsnio dalimi nedaromas poveikis LAW.SURR.101 [Asmens perdavimo terminai] straipsnyje nustatytiems terminams. 

5.Suimtas prašomas perduoti asmuo turi teisę reikalauti, kad to asmens pilietybės šalies konsulinės įstaigos arba, jei tas asmuo neturi pilietybės, valstybės, kurioje tas asmuo paprastai gyvena, konsulinės įstaigos nepagrįstai nedelsdamos būtų informuotos apie sulaikymą ir, jei tas asmuo to pageidauja, susisiekti su tomis įstaigomis.

LAW.SURR.90 straipsnis.: Asmens laikymas laisvės atėmimo vietose

Kai asmuo sulaikomas pagal arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikėtų laikyti laisvės atėmimo vietoje. Asmuo pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę gali būti bet kuriuo metu laikinai paleistas, jei tos valstybės kompetentinga institucija imasi visų, jos nuomone, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų.

LAW.SURR.91 straipsnis. Sutikimas būti perduotam

1.Jei suimtas asmuo nurodo, kad jis sutinka būti perduotas, tas sutikimas ir, jei reikia, aiškus teisės į LAW.SURR.105 straipsnio [Galimas baudžiamasis persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas] 2 dalyje minimą specialiąją taisyklę atsisakymas turi būti duodamas vykdančiajai teisminei institucijai pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę.

2.Kiekviena valstybė priima priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad sutikimas ir, jei reikia, 1 dalyje minėtas atsisakymas būtų duodami taip, kad būtų aišku, jog asmuo juos duoda savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes. Šiuo tikslu prašomas perduoti asmuo turi teisę turėti advokatą.

3.Sutikimas ir, jei reikia, 1 dalyje minėtas atsisakymas fiksuojami oficialiu įrašu vykdančiosios valstybės vidaus teisės nustatyta tvarka.

4.Sutikimo paprastai negalima atšaukti. Kiekviena valstybė gali numatyti, kad sutikimas ir, jei reikia, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atsisakymas gali būti atšauktas pagal jos vidaus teisėje galiojančias taisykles. Tokiu atveju nustatant LAW.SURR.101 straipsnyje [Asmens perdavimo terminai] nustatytus terminus neatsižvelgiama į laikotarpį nuo sutikimo iki jo atšaukimo dienos. Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad nori pasinaudoti šia galimybe, ir nurodyti procedūras, pagal kurias galima atšaukti sutikimą, ir bet kokius tokių procedūrų pakeitimus. 

LAW.SURR.92 straipsnis Prašomo perduoti asmens apklausa

Kai suimtas asmuo nesutinka būti perduotas, kaip nurodyta LAW.SURR.91 straipsnyje [Sutikimas būti perduotam], tas asmuo turi teisę būti išklausytas vykdančiosios teisminės institucijos pagal vykdančiosios valstybės narės teisę.

LAW.SURR.93 straipsnis Perdavimo sprendimas

1.Vykdančioji teisminė institucija nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas laikantis šioje antraštinėje dalyje nustatytų terminų ir sąlygų, visų pirma proporcingumo principo, kuris nustatytas LAW.SURR.77 straipsnyje [Proporcingumo principas].

2.Jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės perduotos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji paprašo, kad būtina papildoma informacija, visų pirma susijusi su LAW.SURR.77 straipsniu [Proporcingumo principas], straipsniais nuo LAW.SURR.80 [Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai] iki LAW.SURR.82 [Išimtis dėl politinio nusikaltimo], LAW.SURR.84 straipsniu [Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos] ir LAW.SURR.86 straipsniu [Arešto orderio turinys ir forma], būtų pateikta skubos tvarka, ir gali nustatyti jos gavimo terminus, atsižvelgdama į būtinybę laikytis LAW.SURR.95 straipsnyje [Sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo terminai ir tvarka] nustatytų terminų.

3.Išduodančioji teisminė institucija gali bet kuriuo metu vykdančiajai teisminei institucijai nusiųsti bet kokią papildomą naudingą informaciją.

LAW.SURR.94 straipsnis.: Sprendimas esant keliems reikalavimams

1.Jeigu dvi ar daugiau valstybių yra išdavusios Europos arešto orderį arba arešto orderį tam pačiam asmeniui, sprendimą dėl to, kuris iš tų arešto orderių turi būti vykdomas, priima vykdančioji teisminė institucija, tinkamai atsižvelgdama į visas aplinkybes, ypač į santykinį nusikalstamų veikų sunkumą ir nusikalstamų veikų padarymo vietą, atitinkamas arešto orderių arba Europos arešto orderių datas ir į tai, ar jie buvo išduoti siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, taip pat į valstybių narių teisinius įsipareigojimus, kylančius iš Sąjungos teisės, visų pirma dėl judėjimo laisvės ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų.

2.Spręsdama dėl 1 dalyje nurodytų pasirinkimo galimybių, valstybės narės vykdančioji teisminė institucija gali prašyti Eurojusto patarimo.

3.Esant arešto orderio ir kurios nors trečiosios šalies pateikto ekstradicijos prašymo kolizijai, sprendimą, ar pirmenybę suteikti arešto orderiui ar ekstradicijos prašymui, priima vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, deramai atsižvelgdama į visas aplinkybes, ypač į aplinkybes, nurodytas 1 dalyje ir taikytinoje konvencijoje.

4.Šiuo straipsniu nedaromas poveikis valstybių pareigoms pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą.

LAW.SURR.95 straipsnis. Sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo terminai ir tvarka

1.Arešto orderis nagrinėjamas ir vykdomas skubos tvarka.

2.Tais atvejais, kai prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo priimamas per dešimt dienų nuo tokio sutikimo davimo.

3.Kitais atvejais galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo priimamas per 60 dienų nuo prašomo perduoti asmens arešto.

4.Kai ypatingais atvejais arešto orderio įvykdyti per 2 ir 3 dalyse nurodytus terminus negalima, vykdančioji teisminė institucija nedelsdama apie tą faktą praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir nurodo tokio vėlavimo priežastis. Tokiais atvejais terminus galima pratęsti dar 30 dienų.

5.Kol vykdančioji teisminė institucija dėl arešto orderio nėra priėmusi galutinio sprendimo, ji užtikrina, kad būtų užtikrinamos efektyviam asmens perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

6.Atsisakius vykdyti arešto orderį, visais atvejais privaloma nurodyti atsisakymo priežastis.

LAW.SURR.96 straipsnis.: Padėtis iki sprendimo priėmimo

1.Kai arešto orderis yra išduotas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, vykdančioji teisminė institucija:

(a)sutinka, kad prašomas perduoti asmuo būtų apklaustas pagal LAW.SURR.97 straipsnį [Asmens apklausa iki sprendimo priėmimo] arba

(b)sutikti laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį.

2.Laikinojo perdavimo sąlygos ir trukmė nustatomos abipusiu išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų susitarimu.

3.Laikinojo perdavimo atveju asmeniui turi būti suteikta galimybė grįžti į vykdančiąją valstybę, kad jis galėtų dalyvauti su jo perdavimo tvarka susijusiuose svarstymuose.

LAW.SURR.97 straipsnis. Asmens apklausa iki sprendimo priėmimo

1.Prašomą perduoti asmenį apklausia teisminė institucija. Šiuo tikslu prašomam perduoti asmeniui padeda pagal išduodančiosios valstybės teisę paskirtas advokatas.

2.Prašomas perduoti asmuo apklausiamas pagal vykdančiosios valstybės teisę, laikantis išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų abipusiu susitarimu nustatytų sąlygų.

3.Kompetentinga vykdančioji teisminė institucija, siekdama užtikrinti tinkamą šio straipsnio taikymą, gali paskirti kurią nors kitą savo valstybės teisminę instituciją dalyvauti prašomo perduoti asmens apklausoje.

LAW.SURR.98 straipsnis.: Privilegijos ir imunitetai

1.Kai prašomas perduoti asmuo naudojasi kokia nors privilegija ar imunitetu, susijusiais su teismingumu ar vykdymu vykdančiojoje valstybėje, LAW.SURR.95 straipsnyje [Sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo terminai ir tvarka] nurodyti terminai pradedami skaičiuoti tik tuomet, kai (arba jei) vykdančiajai teisminei institucijai pranešama apie privilegijos ar imuniteto atsisakymą.

2.Vykdančioji valstybė užtikrina, kad asmeniui nustojus naudotis tokia privilegija ar imunitetu, būtų užtikrinamos efektyviam perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

3.Kai teisė atsisakyti privilegijos ar imuniteto priklauso kuriai nors vykdančiosios valstybės institucijai, vykdančioji teisminė institucija paprašo, kad toji institucija nedelsdama įgyvendintų savo įgaliojimus šiuo klausimu. Kai teisė atsisakyti privilegijos ar imuniteto priklauso kitos valstybės institucijai, trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai, išduodančioji teisminė institucija paprašo tos institucijos įgyvendinti tuos įgaliojimus.

LAW.SURR.99 straipsnis.: Konkuruojančios tarptautinės pareigos

1.Šiuo Susitarimu nedaromas poveikis vykdančiosios valstybės pareigoms, kai prašomą perduoti asmenį tai valstybei yra išdavusi trečioji šalis ir kai tokį asmenį saugo susitarimo, pagal kurį jis buvo išduotas laikantis specialiųjų taisyklių, nuostatos. Vykdančioji valstybė imasi visų būtinų priemonių nedelsiant pareikalauti trečiosios šalies, iš kurios prašomas perduoti asmuo buvo išduotas, sutikimo, kad jį būtų galima perduoti valstybei, kuri išdavė arešto orderį. LAW.SURR.95 straipsnyje [Sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo terminai ir tvarka] nurodyti terminai pradedami skaičiuoti tik tą dieną, kurią nustoja būti taikoma specialioji taisyklė.

2.Laukdama trečiosios šalies, iš kurios prašomas perduoti asmuo buvo išduotas, sprendimo, vykdančioji valstybė užtikrina, kad būtų įvykdytos efektyviam perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

LAW.SURR.100 straipsnis.: Pranešimas apie sprendimą

Vykdančioji teisminė institucija išduodančiajai teisminei institucijai nedelsdama praneša apie sprendimą dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl arešto orderio.

LAW.SURR.101 straipsnis.: Asmens perdavimo terminai

1.Prašomas perduoti asmuo perduodamas kuo greičiau atitinkamų institucijų suderintą dieną.

2.Prašomas perduoti asmuo perduodamas ne vėliau kaip praėjus dešimt dienų nuo galutinio sprendimo dėl arešto orderio vykdymo.

3.Jei prašomo perduoti asmens perdavimui per 2 dalyje nurodytą terminą trukdo nuo valstybių nepriklausančios aplinkybės, vykdančioji ir išduodančioji teisminės institucijos nedelsdamos susisiekia ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo naujai suderintos datos.

4.Išimtiniais atvejais perdavimas gali būti laikinai sustabdytas dėl svarių humanitarinių priežasčių, pavyzdžiui, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl perdavimo akivaizdžiai kils pavojus prašomo perduoti asmens gyvybei ar sveikatai. Arešto orderis įvykdomas, kai tik tos priežastys išnyksta. Vykdančioji teisminė institucija nedelsdama apie tai praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo naujos suderintos datos.

5.Pasibaigus 2–4 dalyse nurodytiems terminams, jei prašomas perduoti asmuo vis dar yra laikomas nelaisvėje, tas asmuo yra paleidžiamas. Vykdančiosios ir išduodančiosios teisminės institucijos susisiekia, kai tik paaiškėja, kad asmuo turi būti paleistas pagal šią dalį, ir susitaria dėl to asmens perdavimo tvarkos.

LAW.SURR.102 straipsnis. Atidėtas arba sąlyginis perdavimas

1.Vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vykdančiojoje valstybėje, arba, jei prašomas perduoti asmuo jau yra nuteistas, kad bausmę, skirtą už kitą veiką, t. y. ne tą veiką, kuri yra nurodyta arešto orderyje, galėtų atlikti vykdančiosios valstybės teritorijoje.

2.Vietoj perdavimo atidėjimo vykdančioji teisminė institucija gali laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį išduodančiajai valstybei abipusiu vykdančiosios ir išduodančiosios teisminių institucijų susitarimu nustatytomis sąlygomis. Susitarimas sudaromas raštu, o jo sąlygų privalo laikytis visos išduodančiosios valstybės institucijos.

LAW.SURR.103 straipsnis. Tranzitas

1.Kiekviena valstybė leidžia tranzitu per savo teritoriją pervežti perduodamą prašomą perduoti asmenį, jeigu jai pateikiama ši informacija:

(a)asmens, kuriam taikomas arešto orderis, tapatybė ir pilietybė;

(b)arešto orderio buvimo faktas;

(c)nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija; ir

(d)nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių apibūdinimas, įskaitant datą ir vietą.

2.Valstybė, kurios vardu pagal LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalį pateiktas pranešimas apie tai, kad jos piliečiai nebus perduoti arba kad juos perduoti bus leidžiama tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis, tomis pačiomis sąlygomis gali atsisakyti leisti per savo teritoriją pervežti tranzitu savo piliečius arba taikyti tranzitui tas pačias sąlygas.

3.Valstybės paskiria instituciją, atsakingą už tranzito prašymų ir būtinų dokumentų, taip pat kitos oficialios korespondencijos, susijusios su tranzito prašymais, priėmimą.

4.Tranzito prašymas ir 1 dalyje nurodyta informacija gali būti atsiųsta pagal 3 dalį paskirtai institucijai bet kuriuo būdu, kuriuo galima gauti raštišką dokumentą. Tranzito valstybė apie savo sprendimą praneša tokia pat tvarka.

5.Šis straipsnis netaikomas vežimui oro transportu be numatytojo sustojimo. Tačiau jei įvyksta nenumatytas tūpimas, išduodančioji valstybė pagal 3 dalį paskirtai institucijai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

6.Kai tranzitu yra pervežamas asmuo, kuris trečiosios šalies turi būti išduotas kuriai nors valstybei, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis. Visų pirma nuorodos į „arešto orderį“ laikomos nuorodomis į „ekstradicijos prašymą“.

LAW.SURR.104 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės laiko, atlikto vykdančiojoje valstybėje, išskaičiavimas

1.Išduodančioji valstybė išskaičiuoja visus dėl arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo.

2.Perdavimo metu vykdančioji teisminė institucija arba pagal LAW.SURR.85 straipsnį [Kreipimasis į centrinę instituciją] paskirta centrinė institucija išduodančiajai teisminei institucijai perduoda visą informaciją apie prašomo perduoti asmens buvimo nelaisvėje pagal arešto orderį trukmę.

LAW.SURR.105 straipsnis. Galimas baudžiamasis persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas

1.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui gali pranešti, kad santykiuose su kitomis valstybėmis, kurioms taikomas tas pats pranešimas, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuteisti ar įkalinti asmenį, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, įvykdytą prieš jo perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip.

2.Išskyrus 1 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, negalima vykdyti perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo, jis negali būti nuteistas ir jam negali būti atimta laisvė už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą nusikalstamą veiką, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą.

3.Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šiais atvejais:

(a)asmuo, turėjęs galimybę išvykti iš valstybės, į kurią tas asmuo buvo perduotas, teritorijos, neišvyko iš jos per 45 dienas nuo to asmens galutinio paleidimo dienos arba išvažiavęs grįžo į ją;

(b)nusikalstama veika nebaudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu;

(c)baudžiamasis procesas nenustato, kad reikia taikyti asmens laisvės apribojimo priemonę;

(d)asmeniui galėtų būti skiriama bauda arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ypač piniginė bauda arba piniginę baudą pakeičianti priemonė net tais atvejais, kai bausmė arba priemonė gali apriboti jo asmeninę laisvę;

(e)asmuo sutiko būti perduotas ir tuo pat metu atitinkamais atvejais atsisakė specialiosios taisyklės pagal LAW.SURR.91 straipsnį [Sutikimas būti perduotam];

(f)asmuo po jo perdavimo aiškiai atsisakė teisės į specialiąją taisyklę, susijusią su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis prieš asmens perdavimą; atsisakymas turi būti pareiškiamas išduodančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai ir registruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę; atsisakymas turi būti parengiamas taip, kad būtų aišku, jog atitinkamas asmuo jį davė jį savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes; tuo tikslu asmeniui suteikiama teisė turėti advokatą; ir

(g)asmenį perdavusi vykdančioji teisminė institucija duoda savo sutikimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

4.Prašymas duoti sutikimą pateikiamas vykdančiajai teisminei institucijai kartu su informacija, nurodyta LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 1 dalyje, ir vertimu, kaip nurodyta LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 2 dalyje. Sutikimas duodamas, jei dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma sutikimo, taikomas perdavimas pagal šios antraštinės dalies nuostatas. Sutikimą atsisakoma duoti remiantis LAW.SURR.80 straipsnyje [Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai] nurodytais pagrindais, o kitais atvejais – tik LAW.SURR.81 straipsnyje [Kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai] arba LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalyje ir LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje nurodytais pagrindais. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo. LAW.SURR.84 straipsnyje [Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos] nurodytais atvejais išduodančioji valstybė privalo suteikti tame straipsnyje numatytas garantijas.

LAW.SURR.106 straipsnis. Perdavimas arba vėlesnė ekstradicija

1.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui gali pranešti, kad santykiuose su kitomis valstybėmis, kurioms taikomas tas pats pranešimas, sutikimas perduoti asmenį kuriai nors valstybei narei, išskyrus vykdančiąją valstybę narę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, išduotu dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš to asmens perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip.

2.Bet kuriuo atveju asmuo, kuris yra perduotas išduodančiajai valstybei narei remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, gali būti perduotas kuriai nors valstybei, išskyrus vykdančiąją valstybę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, išduotu dėl bet kokios nusikalstamos veikos, padarytos prieš asmens perdavimą, be vykdančiosios valstybės sutikimo šiais atvejais:

(a)prašomas perduoti asmuo, turėjęs galimybę išvykti iš valstybės, kuriai jis buvo perduotas, teritorijos, to nepadarė per 45 dienas nuo to asmens galutinio paleidimo dienos arba išvykęs vėl sugrįžo į tą teritoriją;

(b)prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas kuriai nors valstybei, išskyrus vykdančiąją valstybę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu; sutikimas turi būti pareiškiamas išduodančiosios valstybės kompetentingoms teisminėms institucijoms ir registruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę; iš sutikimo dokumento turi būti aišku, kad atitinkamas asmuo davė sutikimą savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes; šiuo tikslu asmuo turi teisę turėti advokatą; ir

(c)pagal LAW.SURR.105 straipsnio [Galimas baudžiamasis persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas] 3 dalies a, e, f arba g punktus prašomam perduoti asmeniui netaikoma specialioji taisyklė.

3.Vykdančioji teisminė institucija sutinka su perdavimu kitai valstybei, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis:

(a)prašymas duoti sutikimą turi būti pateiktas pagal LAW.SURR.87 straipsnį [Arešto orderio perdavimas], kartu pateikiant LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 1 dalyje nurodytą informaciją ir LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 2 dalyje nurodytą vertimą;

(b)sutikimas duodamas, jei už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis prašomas, taikomas perdavimas pagal šio Susitarimo nuostatas;

(c)sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo; ir

(d)Sutikimą atsisakoma duoti remiantis LAW.SURR.80 straipsnyje [Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai] nurodytais pagrindais, o kitais atvejais – tik LAW.SURR.81 straipsnyje [Kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai] arba LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalyje ir LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje nurodytais pagrindais.

4.LAW.SURR.84 straipsnyje [Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos] nurodytais atvejais išduodančioji valstybė suteikia tame straipsnyje numatytas garantijas.

5.Nepaisant 1 dalies, asmuo, kuris yra perduotas, remiantis arešto orderiu, neišduodamas trečiajai šaliai be asmenį perdavusios valstybės kompetentingos institucijos sutikimo. Toks sutikimas duodamas, vadovaujantis konvencijomis, kurios tai valstybei yra privalomos, ir jos vidaus teise.

LAW.SURR.107 straipsnis. Turto perdavimas

1.Išduodančiosios teisminės institucijos prašymu arba savo iniciatyva vykdančioji teisminė institucija, vadovaudamasi savo vidaus teise, areštuoja ir perduoda turtą, kuris:

(a)gali būti reikalingas kaip įrodymas arba

(b)prašomo perduoti asmens buvo įsigytas padaryta nusikalstama veika.

2.1 dalyje minėtas turtas perduodamas net tais atvejais, kai arešto orderio negalima įvykdyti dėl to, kad prašomas perduoti asmuo mirė arba pasislėpė.

3.Jei 1 dalyje minėtam turtui vykdančiosios valstybės teritorijoje taikomas areštas arba konfiskavimas, toji valstybė, jei turtas reikalingas dėl vykstančio baudžiamojo proceso, gali laikinai jį palaikyti arba perduoti išduodančiajai valstybei su sąlyga, kad jis bus grąžintas.

4.Visos teisės, kurias vykdančioji valstybė arba trečiosios šalys yra įgijusios į 1 dalyje minėtą turtą, išlieka. Kai yra tokios teisės, išduodančioji valstybė grąžina turtą vykdančiajai valstybei be jokių mokesčių, kai tik nutraukiamas baudžiamasis procesas.

LAW.SURR.108 straipsnis. Išlaidos

1.Išlaidas, susijusias su arešto orderio vykdymu vykdančiosios valstybės teritorijoje, padengia toji valstybė.

2.Visas kitas išlaidas padengia išduodančioji valstybė.

LAW.SURR.109 straipsnis. Ryšiai su kitais teisės dokumentais

1.Ši antraštinė dalis nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pakeičia atitinkamas toliau nurodytų konvencijų, taikomų ekstradicijos srityje Jungtinės Karalystės ir valstybių narių santykiams, nuostatas, nedarant poveikio jų taikymui valstybių ir trečiųjų šalių santykiuose:

(a)1957 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje sudarytos Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir jos papildomų protokolų ir

(b)Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu, kiek tai susiję su ekstradicija. 

2.Kai 1 dalyje minėtos konvencijos taikomos valstybių teritorijoms arba teritorijoms, už kurių išorės santykius yra atsakinga valstybė, ir kurioms ši antraštinė dalis netaikoma, tos konvencijos ir toliau galioja tų teritorijų ir kitų valstybių santykiams.

LAW.SURR.110 straipsnis. Pranešimų peržiūra

Atlikdamos bendrą šios antraštinės dalies peržiūrą, kaip nurodyta LAW.OTHER.135 straipsnio [Peržiūra ir vertinimas] 1 dalyje, Šalys taip pat apsvarsto, ar reikia toliau teikti pranešimus pagal LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 4 dalį, LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalį ir LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalį. Jei LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje nurodyti pranešimai neatnaujinami, jie nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. LAW.SURR.83 straipsnio [Pilietybės išimtis] 2 dalyje nurodytus pranešimus galima atnaujinti arba pateikti tik per tris mėnesius, likusius iki šio Susitarimo įsigaliojimo penktųjų metinių, o vėliau – kas penkerius metus, jei tuo metu tenkinamos LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje nustatytos sąlygos. 

LAW.SURR.111 straipsnis. Galiojantys arešto orderiai nebetaikymo atveju

Neatsižvelgiant į LAW.GEN.5 straipsnį [Bendradarbiavimo mastas, kai valstybė narė nebedalyvauja pagal Sąjungos teisę taikant analogiškas priemones]; LAW.OTHER.136 straipsnį [Nutraukimas] ir LAW.OTHER.137 straipsnį [Sustabdymas], šios antraštinės dalies nuostatos taikomos arešto orderiams, kai prašomas perduoti asmuo buvo suimtas iki šios antraštinės dalies nebetaikymo arešto orderio vykdymo tikslais, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimą dėl to, ar prašomas perduoti asmuo turi likti sulaikytas, ar būti laikinai paleistas.

LAW.SURR.112 straipsnis. Taikymas galiojantiems Europos arešto orderiams

Ši antraštinė dalis taikoma Europos arešto orderiams, kuriuos kuri nors valstybė išdavė pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR 81 , jei prašomas perduoti asmuo nebuvo suimtas arešto orderio vykdymo tikslu iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

VIII antraštinė dalis. Savitarpio pagalba

LAW.MUTAS.113 straipsnis. Tikslas

1.Šios antraštinės dalies tikslas – papildyti toliau nurodytų dokumentų nuostatas ir palengvinti jų taikymą tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės:

(a)Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos), priimtos Strasbūre 1959 m. balandžio 20 d.;

(b)Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos Papildomo protokolo, priimto Strasbūre 1978 m. kovo 17 d.; ir

(c)Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos Antrojo papildomo protokolo, priimto Strasbūre 2001 m. lapkričio 8 d.

2.Šia antraštine dalimi nedaromas poveikis IX antraštinės dalies [Keitimasis nuosprendžių registrų informacija], kuri yra viršesnė už šią antraštinę dalį, nuostatoms.

LAW.MUTAS.114 straipsnis. Kompetentingos institucijos apibrėžtis

Šioje antraštinėje dalyje terminas „kompetentinga institucija“ reiškia instituciją, kompetentingą siųsti arba gauti savitarpio pagalbos prašymus pagal Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos ir jos protokolų nuostatas ir nustatytą atitinkamose Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui skirtose valstybių deklaracijose. Kompetentingomis institucijomis taip pat laikomos Sąjungos įstaigos, apie kurias pranešta pagal LAW.OTHER.134 straipsnio [Pranešimai] 7 dalies c punktą; tokioms Sąjungos įstaigoms atitinkamai taikomos šios antraštinės dalies nuostatos.

LAW.MUTAS.115 straipsnis. Savitarpio pagalbos prašymo forma

1.Standartinę savitarpio pagalbos prašymų formą įsipareigoja nustatyti Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas, patvirtindamas šio Susitarimo priedą.

2.Jei Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas priėmė sprendimą pagal 1 dalį, savitarpio pagalbos prašymai teikiami naudojant standartinę formą.

3.Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus gali standartinę savitarpio pagalbos prašymų formą iš dalies keisti.

LAW.MUTAS.116 straipsnis. Savitarpio pagalbos prašymo sąlygos

1.Prašančiosios valstybės kompetentinga institucija savitarpio pagalbos prašymą gali teikti tik įsitikinusi, kad tenkinamos šios sąlygos:

(a)prašymas yra būtinas ir proporcingas proceso tikslais, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises, ir

(b)prašyme nurodytą tyrimo priemonę ar priemones tokiomis pačiomis sąlygomis būtų buvę galima nurodyti taikyti panašioje vidaus byloje.

2.Jei prašomosios valstybės kompetentinga institucija mano, kad 1 dalies sąlygos netenkinamos, prašomoji valstybė gali konsultuotis su prašančiąja valstybe. Po konsultacijų prašančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti savitarpio pagalbos prašymą atsiimti.

LAW.MUTAS.117 straipsnis. Kitokios tyrimo priemonės taikymas

1.Kai įmanoma, prašomosios valstybės kompetentinga institucija apsvarsto galimybę taikyti kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta tyrimo priemonę, jei:

(a)prašyme nurodyta tyrimo priemonė nenumatyta prašomosios valstybės teisėje arba

(b)prašyme nurodytos tyrimo priemonės nebūtų galima taikyti panašioje vidaus byloje.

2.Nedarant poveikio Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos bei jos protokoluose ir LAW.MUTAS.119 straipsnyje [Ne bis in idem] nurodytoms atsisakymo priežastims, šio straipsnio 1 dalis netaikoma šioms tyrimo priemonėms, kurios visada numatytos prašomosios valstybės teisėje:

(a)gavimui policijos įstaigų arba teisminių institucijų turimose duomenų bazėse esančios informacijos, kuri baudžiamojo proceso metu yra tiesiogiai prieinama prašomosios valstybės kompetentingai institucijai;

(b)liudytojo, eksperto, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo arba trečiojo asmens apklausai prašomosios valstybės teritorijoje;

(c)neprievartinėms tyrimo priemonėms, apibrėžtoms prašomosios valstybės teisėje, ir

(d)asmenų, turinčių konkretaus telefono numerio abonementą arba IP adresą, tapatybės nustatymui.

3.Prašomosios valstybės kompetentinga institucija gali taikyti ir kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta tyrimo priemonę, jei taikant prašomosios valstybės kompetentingos institucijos pasirinktą tyrimo priemonę tas pats rezultatas būtų pasiektas imantis mažiau intervencinių priemonių nei prašyme nurodyta tyrimo priemonė.

4.Jei prašomosios valstybės kompetentinga institucija nusprendžia pagal 1 arba 3 dalį taikyti kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta priemonę, ji pirmiausia apie tai informuoja prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją, o ši gali nuspręsti prašymą atsiimti arba papildyti.

5.Jei prašyme nurodyta tyrimo priemonė prašomosios valstybės teisėje nenumatyta arba jos taikyti panašioje vidaus byloje nebūtų galima, o kitos tyrimo priemonės, kurią taikant būtų gautas toks pat rezultatas, kaip taikant prašomą tyrimo priemonę, nėra, prašomosios valstybės kompetentinga institucija prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją informuoja, kad suteikti prašomos pagalbos neįmanoma.

LAW.MUTAS.118 straipsnis. Pareiga informuoti

Prašomosios valstybės kompetentinga institucija be reikalo nedelsdama bet kuriomis priemonėmis prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją informuoja, jei:

(a)savitarpio pagalbos prašymo įvykdyti neįmanoma, nes prašymas yra neišsamus arba akivaizdžiai neteisingas, arba

(b)prašomosios valstybės kompetentinga institucija savitarpio pagalbos prašymo vykdymo metu, neatlikusi papildomų tyrimų, mano, kad gali būti tikslinga imtis iš pradžių nenumatytų tyrimo priemonių arba priemonių, kurios teikiant savitarpio pagalbos prašymą negalėjo būti nurodytos, kad prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai būtų sudarytos sąlygos konkrečiu atveju imtis tolesnių veiksmų.

LAW.MUTAS.119 straipsnis. Ne bis in idem

Be Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytų atsisakymo priežasčių, savitarpio pagalbą gali būti atsisakyta suteikti ir remiantis tuo, kad dėl asmens, dėl kurio prašoma pagalbos ir prašančiojoje valstybėje vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ar kiti procesai, įskaitant teismo procesą, tos pačios veikos kitoje valstybėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas, su sąlyga, kad bausmė yra paskirta, jos vykdymas yra užtikrintas, užtikrinamas arba nebegali būti užtikrintas pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisę.

LAW.MUTAS.120 straipsnis. Terminai

1.Prašomoji valstybė sprendimą, ar vykdyti savitarpio pagalbos prašymą, priima kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 45 dienas nuo prašymo gavimo ir apie savo sprendimą informuoja prašančiąją valstybę.

2.Savitarpio pagalbos prašymas įvykdomas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo arba po LAW.MUTAS.116 straipsnio [Savitarpio pagalbos prašymo sąlygos] 2 dalyje nurodytų konsultacijų.

3.Jei savitarpio pagalbos prašyme yra nurodyta, kad dėl procesinių terminų, nusikalstamos veikos sunkumo arba kitų ypatingos skubos aplinkybių būtina taikyti trumpesnį terminą nei nustatytasis 1 ar 2 dalyje, arba jei prašyme yra nurodyta, kad savitarpio pagalbos priemonė turi būti vykdoma konkrečią dieną, prašomoji valstybė į tą reikalavimą kuo labiau atsižvelgia.

4.Jei savitarpio pagalbos prašymas teikiamas dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos Antrojo papildomo protokolo 24 straipsnį, prašomosios valstybės kompetentinga institucija sprendimą dėl laikinosios priemonės priima ir apie jį prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai praneša kuo greičiau po prašymo gavimo dienos. Prieš atšaukdama bet kokią pagal šį straipsnį taikomą laikinąją priemonę prašomosios valstybės kompetentinga institucija, jei įmanoma, suteikia prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai galimybę išdėstyti priežastis, dėl kurių priemonę reikėtų toliau taikyti.

5.Jei konkrečiu atveju 1 ar 2 dalyje numatyto termino arba 3 dalyje nurodyto termino ar konkrečios datos laikytis neįmanoma arba priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal 4 dalį vėluojama, prašomosios valstybės kompetentinga institucija apie tai nedelsdama bet kuriomis priemonėmis informuoja prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją bei nurodo vėlavimo priežastis ir su ja konsultuojasi dėl tinkamo savitarpio pagalbos prašymo įvykdymo termino.

6.Šiame straipsnyje nurodyti terminai netaikomi, jeigu savitarpio pagalbos prašymas teikiamas dėl šių prašančiosios valstybės teisėje apibrėžtų ir į Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos ir jos protokolų taikymo sritį patenkančių nusikalstamų veikų ir pažeidimų:

(a)greičio viršijimo, jei dėl to nebuvo sužalotas ar nežuvo kitas asmuo ir jei greitis viršytas nedaug;

(b)važiavimo neprisisegus saugos diržu;

(c)nesustojimo esant raudonam šviesoforo signalui arba kitam privalomam stabdymo signalui;

(d)važiavimo be apsauginio šalmo; arba

(e)važiavimo draudžiama eismo juosta (pvz., draudžiama naudoti avarinio sustojimo juosta, viešajam transportui skirta eismo juosta arba dėl kelio darbų uždaryta eismo juosta).

7.6 dalies įgyvendinimą nuolat peržiūri Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas. Jis įsipareigoja, atsižvelgdamas į prašymų, kuriems taikoma 6 dalis, skaičių, jiems taikomus terminus nustatyti per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Jis taip pat gali nuspręsti, kad 6 dalis nebetaikoma.

LAW.MUTAS.121 straipsnis. Savitarpio pagalbos prašymų perdavimas

1.Savitarpio pagalbos prašymai gali būti perduodami Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytais ryšių kanalais, o jei pagal atitinkamas jų nuostatas numatytas tiesioginis perdavimas, šiuos prašymus Jungtinės Karalystės prokurorai gali taip pat tiesiogiai perduoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.Skubos atvejais bet koks savitarpio pagalbos prašymas ir informacija savo iniciatyva, be Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytų ryšių kanalų, gali būti perduodami per Europolą arba Eurojustą, laikantis atitinkamų šio Susitarimo antraštinių dalių nuostatų.

LAW.MUTAS.122 straipsnis. Jungtinės tyrimų grupės

Jei valstybių kompetentingos institucijos įsteigia jungtinę tyrimų grupę, valstybių narių santykiai šioje grupėje reglamentuojami Sąjungos teise, nepaisant Susitarime dėl jungtinės tyrimų grupės sudarymo nurodyto teisinio pagrindo.

IX antraštinė dalis. Keitimasis nuosprendžių registrų informacija

LAW.EXINF.120 straipsnis. Tikslas

1.Šios antraštinės dalies tikslas – sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei keistis informacija iš nuosprendžių registrų. 

2.Kalbant apie Jungtinės Karalystės ir valstybių narių santykius, šios antraštinės dalies nuostatomis:

(a)papildomas Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnis bei 22 straipsnio 2 dalis ir jos 1978 m. kovo 17 d. bei 2001 m. lapkričio 8 d. papildomi protokolai ir

(b)pakeičiama Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 1 dalis, papildyta 1978 m. kovo 17 d. Papildomo protokolo 4 straipsniu. 

3.Palaikydamos tarpusavio santykius, tiek valstybė narė, tiek Jungtinė Karalystė atsisako teisės naudotis savo išlygomis dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnio ir jos 1978 m. kovo 17 d. Papildomo protokolo 4 straipsnio.

LAW.EXINF.121 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)apkaltinamasis nuosprendis – galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, jei toks sprendimas įtraukiamas į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą;

(b)baudžiamasis procesas – ikiteisminis etapas, teisminio nagrinėjimo etapas ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas;

(c)nuosprendžių registras – vidaus registras ar registrai, kuriuose pagal vidaus teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai. 

LAW.EXINF.122 straipsnis. Centrinės institucijos

Kiekviena valstybė paskiria vieną ar kelias centrines institucijas, kompetentingas keistis informacija iš nuosprendžių registrų pagal šią antraštinę dalį ir keistis informacija, kaip nurodyta Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 2 dalyje.

LAW.EXINF.123 straipsnis. Pranešimai

1.Kiekviena valstybė imasi būtinų priemonių, skirtų užtikrinti, kad kartu su visais jos teritorijoje priimtais ir į jos nuosprendžių registrą perduodamais apkaltinamaisiais nuosprendžiais būtų pateikiama informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes, jei tas asmuo yra kitos valstybės pilietis.

2.Kiekvienos valstybės centrinė institucija informuoja bet kurios kitos valstybės centrinę instituciją apie visus jos teritorijoje tos kitos valstybės piliečiams priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir apie bet kokį vėlesnį nuosprendžių registre padarytą jame esančios informacijos pakeitimą ar išbraukimą. Tokią informaciją valstybių centrinės institucijos perduoda viena kitai bent kartą per mėnesį.

3.Jei valstybės centrinė institucija sužino, kad nuteistasis yra dviejų ar daugiau kitų valstybių pilietis, ji atitinkamą informaciją perduoda kiekvienai iš tų valstybių, net jei nuteistasis yra valstybės, kurios teritorijoje jis buvo nuteistas, pilietis.

LAW.EXINF.124 straipsnis. Apkaltinamųjų nuosprendžių saugojimas

1.Visą pagal LAW.EXINF.123 straipsnį [Pranešimai] pateiktą informaciją saugo kiekvienos valstybės centrinė institucija.

2.Ši institucija užtikrina, kad pagal LAW.EXINF.123 straipsnio [Pranešimai] 2 dalį gavus pranešimą apie vėlesnį informacijos pakeitimą ar išbraukimą būtų taip pat pakeičiama ar išbraukiama pagal šio straipsnio 1 dalį saugoma informacija. 

3.Kiekvienos valstybės centrinė institucija užtikrina, kad atsakant į prašymus, pateiktus pagal LAW.EXINF.125 straipsnį [Prašymai pateikti informaciją], būtų pateikiama tik pagal šio straipsnio 2 dalį atnaujinta informacija.

LAW.EXINF.125 straipsnis. Prašymai pateikti informaciją

1.Jei prieš asmenį vykdomo baudžiamojo proceso ar bet kuriais kitais nei baudžiamojo proceso tikslais vidaus lygmeniu prašoma pateikti informaciją iš valstybės nuosprendžių registro, tos valstybės centrinė institucija, laikydamasi savo vidaus teisės, gali kitos valstybės centrinei institucijai nusiųsti prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro.

2.Jei asmuo prašo kitos valstybės nei ta, kurios pilietis jis yra, centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija pateikia valstybės, kurios pilietis tas asmuo yra, centrinei institucijai prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro, kad juos galėtų įrašyti į atitinkamam asmeniui pateiktiną išrašą. 

LAW.EXINF.126 straipsnis. Atsakymai į prašymus

1.Prašomosios valstybės centrinė institucija atsakymus į prašymus pateikti informaciją prašančiosios valstybės centrinei institucijai perduoda kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2.Kiekvienos valstybės centrinė institucija į prašymus, pateiktus kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, atsako laikydamasi savo vidaus teisės.

3.Nepaisant 2 dalies, atsakydamos į prašymus, teikiamus dėl įdarbinimo, kai siekiama užsiimti profesine ar organizuota savanoriška veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, valstybės įtraukia informaciją apie priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ar seksualiniu jų išnaudojimu, vaikų pornografija, ryšių su vaikais mezgimu seksualiniais tikslais, įskaitant kurstymą ir raginimą ar bandymą įvykdyti bet kurią iš tų nusikalstamų veikų arba bendrininkavimą ją vykdant, taip pat informaciją apie bet kokį atvejį, kai dėl tų apkaltinamųjų nuosprendžių buvo atimtos teisės vykdyti veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. 

LAW.EXINF.127 straipsnis. Ryšių kanalai

Valstybės informacija iš nuosprendžių registrų keičiasi elektroniniu būdu, laikydamosi LAW-6 PRIEDE nustatytų techninių ir procedūrinių specifikacijų. 

LAW.EXINF.128 straipsnis. Asmens duomenų naudojimo sąlygos

1.Kiekviena valstybė asmens duomenis, pateiktus atsakant į jos prašymą pagal LAW.EXINF.126 straipsnį [Atsakymai į prašymus], gali naudoti tik tais tikslais, kuriais jų buvo prašyta. 

2.Jei informacijos buvo prašyta kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, prašančioji valstybė pagal LAW.EXINF.126 straipsnį [Atsakymai į prašymus] gautus asmens duomenis gali naudoti vadovaudamasi savo vidaus teise ir tik laikydamasi prašomosios valstybės LAW-6 priedo 2 skyriuje pateiktoje formoje nurodytų apribojimų.

3.Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, asmens duomenis, kuriuos valstybė pateikė atsakydama į prašymą pagal LAW.EXINF.126 straipsnį [Atsakymai į prašymus], prašančioji valstybė gali naudoti tam, kad užkirstų kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui. 

4.Kiekviena valstybė užtikrina, kad jos centrinės institucijos pagal LAW.EXINF.123 straipsnį [Pranešimai] pateiktų asmens duomenų neatskleistų trečiųjų šalių institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos: 

(a)asmens duomenys atskleidžiami tik atskirais konkrečiais atvejais;

(b)asmens duomenys atskleidžiami institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su tikslais, kuriais tie duomenys atskleidžiami pagal šios dalies c punktą;

(c)asmens duomenys atskleidžiami tik jei būtina: 

(VII)baudžiamojo proceso tikslais;

(VIII)kitais nei baudžiamojo proceso tikslais arba

(IX)siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui;

(d)prašančioji trečioji šalis asmens duomenis gali naudoti tik tais tikslais, kuriais prašyta pateikti informacijos, ir laikydamasi valstybės, pateikusios asmens duomenis pagal LAW.EXINF.123 straipsnį [Pranešimai], nurodytų apribojimų ir

(e)asmens duomenys atskleidžiami tik jei centrinė institucija, įvertinusi visas su asmens duomenų perdavimu trečiajai šaliai susijusias aplinkybes, padaro išvadą, kad taikomos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės. 

5.Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos valstybė gavo pagal šią antraštinę dalį iš savo šaltinių.

X antraštinė dalis. Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

LAW.AML.127 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – remti ir stiprinti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir kovoti su jais.

LAW.AML.128 straipsnis. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais priemonės

1.Šalys susitaria remti tarptautines pastangas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti. Šalys pripažįsta poreikį bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansinės sistemos nebūtų naudojamos pajamoms iš bet kokios nusikalstamos veiklos, įskaitant prekybą narkotikais ir korupciją, plauti, ir kovoti su teroristų finansavimu.

2.Šalys keičiasi susijusia informacija, deramai taikydamos savo atitinkamas teisines sistemas.

3.Kiekviena Šalis užtikrina visapusišką kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos taikymą ir reguliariai peržiūri, ar nėra poreikio ją griežtinti atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų principus ir tikslus.

LAW.AML.129 straipsnis. Įmonių ir kitų juridinių asmenų tikrosios nuosavybės skaidrumas

1.Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)tikrasis savininkas – bet kuris įmonės atžvilgiu veikiantis asmuo pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus:

(X)vykdantis arba turintis teisę vykdyti galutinę įmonės valdymo kontrolę;

(XI)galutinai nuosavybės teise valdantis arba galutinai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojantis daugiau kaip 25 proc. įmonės balsavimo teisių, akcijų ar kitų nuosavybės dalių (kiekviena Šalis turi teisę nustatyti mažesnę procentinę dalį); arba

(XII)kitaip kontroliuojantis arba turintis teisę kontroliuoti įmonę.

Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti panašius tokių juridinių asmenų, kaip fondai, Anstalt ir ribotos atsakomybės bendrijos, tikrojo savininko nustatymo kriterijus arba, jei nusprendžia, atsižvelgdamos į tokių juridinių asmenų formą ir struktūrą taikyti AML.130 straipsnio [Juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės skaidrumas] 1 dalies a punkte pateiktą apibrėžtį.

Siekdama nustatyti atitinkamus kitų pirmiau nenurodytų juridinių asmenų tikrosios nuosavybės skaidrumo lygius, kiekviena Šalis atsižvelgia į skirtingas tokių juridinių asmenų formas bei struktūras ir su jais susijusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygius;

(b)pagrindinė informacija apie tikrąjį savininką – tikrojo savininko vardas, pavardė, gimimo mėnuo ir metai, gyvenamoji šalis ir pilietybė, taip pat jo turimų su įmone susijusių interesų ar vykdomos įmonės kontrolės pobūdis ir mastas;

(c)kompetentingos institucijos:

(XIII)valdžios institucijos, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, kurioms pavestos kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu užduotys;

(XIV)valdžios institucijos, atliekančios pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos funkcijas arba nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, arešto ar įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas;

(XV)valdžios institucijoms, atsakingos už priežiūrą arba stebėjimą, kuriais siekiama užtikrinti kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi.

Ši apibrėžtis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti papildomų kompetentingų institucijų, galinčių susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus. 

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje esantys juridiniai asmenys nuolat turėtų tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus. Kiekviena Šalis nustato mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad su tokia informacija galėtų laiku susipažinti jų kompetentingos institucijos.

3.Kiekviena Šalis sukuria arba tvarko centrinį registrą, kuriame saugoma tinkama, naujausia ir tiksli informacija apie tikruosius savininkus. Sąjungoje centriniai registrai sukuriami valstybių narių lygmeniu. Ši pareiga netaikoma į biržos sąrašus įtrauktiems juridiniams asmenims, kuriems taikomi su tinkamu skaidrumo lygiu susiję informacijos atskleidimo reikalavimai. Jei juridinio asmens tikrojo savininko nenustatyta, registre saugoma alternatyvi informacija, pvz., pareiškimas, kad tikrasis savininkas nenustatytas, arba fizinio asmens ar asmenų, einančio (-ių) juridinio asmens vyriausiojo vadovo pareigas, duomenys.

4.Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos centriniame registre ar registruose saugoma informacija būtų be apribojimų ir laiku prieinama jos kompetentingoms institucijoms.

5.Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrindinė informacija apie tikruosius savininkus būtų prieinama bet kuriam visuomenės nariui. Jei dėl viešos prieigos prie informacijos tikrajam savininkui kiltų neproporcinga rizika, pavyzdžiui, sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizika, arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis arba kitaip teisiškai neveiksnus, visuomenės galimybei susipažinti su informacija pagal šią dalį gali būti taikomos ribotos išimtys.

6.Kiekviena Šalis užtikrina, kad juridiniams ar fiziniams asmenims, nesilaikantiems jiems nustatytų reikalavimų, susijusių su šiame straipsnyje nurodytais dalykais, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

7.Kiekviena Šalis užtikrina, kad 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją jos kompetentingos institucijos galėtų laiku, veiksmingai ir nemokamai teikti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms. Tuo tikslu Šalys išnagrinėja būdus, kaip užtikrinti saugų keitimąsi informacija.

LAW.AML.130 straipsnis. Juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės skaidrumas

1.Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)tikrasis savininkas – patikėtojas, saugotojas (jei yra), patikėtiniai, naudos gavėjas arba naudos gavėjų grupė, bet kuris asmuo, užimantis lygiavertę padėtį juridinėje struktūroje, kurios struktūra arba funkcijos panašios į tiesioginės patikos fondo, ir bet kuris kitas fizinis asmuo, galutinai, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą ar panašią juridinę struktūrą;

(b)kompetentingos institucijos:

(XVI)valdžios institucijos, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, kurioms pavestos kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu užduotys;

(XVII)valdžios institucijos, atliekančios pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos funkcijas arba nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, arešto ar įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas;

(XVIII)valdžios institucijoms, atsakingos už priežiūrą arba stebėjimą, kuriais siekiama užtikrinti kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi.

Ši apibrėžtis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti papildomų kompetentingų institucijų, galinčių susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus.

2.Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės patikos fondų patikėtiniai nuolat turėtų tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus. Šios priemonės taip pat taikomos kitoms juridinėms struktūroms, kurias kiekviena Šalis nurodo kaip turinčias struktūrą ar funkciją, panašią į patikos fondų.

3.Kiekviena Šalis nustato mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad su tinkama, tikslia ir naujausia informacija apie jos teritorijoje esančių tiesioginės patikos fondų ir kitų juridinių struktūrų, kurių struktūra ir funkcijos panašios į patikos fondų, tikruosius savininkus galėtų laiku susipažinti jos kompetentingos institucijos.

4.Jei informacija apie patikos fondų ar panašių juridinių struktūrų tikrąją nuosavybę laikoma centriniame registre, atitinkama valstybė užtikrina, kad informacija būtų tinkama, tiksli ir naujausia ir kad su ja galėtų laiku be apribojimų susipažinti kompetentingos institucijos. Šalys stengiasi apsvarstyti būdus, kaip prieigą prie informacijos apie patikos fondų ar panašių juridinių struktūrų tikrąją nuosavybę suteikti asmenims ar organizacijoms, galintiems įrodyti turį teisėtą interesą su tokia informacija susipažinti.

5.Kiekviena Šalis užtikrina, kad juridiniams ar fiziniams asmenims, nesilaikantiems jiems nustatytų reikalavimų, susijusių su šiame straipsnyje nurodytais dalykais, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

6.Kiekviena Šalis užtikrina, kad 3 dalyje nurodytą informaciją jos kompetentingos institucijos galėtų laiku, veiksmingai ir nemokamai teikti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms. Tuo tikslu Šalys išnagrinėja būdus, kaip užtikrinti saugų keitimąsi informacija.

XI antraštinė dalis. Įšaldymas ir konfiskavimas

LAW.CONFISC.1 straipsnis. Bendradarbiavimo tikslas ir principai

1. Šios antraštinės dalies tikslas – numatyti kuo platesnį Jungtinės Karalystės ir valstybių narių bendradarbiavimą tyrimų ir procesų tikslais siekiant įšaldyti turtą, kad jis vėliau būtų konfiskuotas, ir siekiant konfiskuoti turtą vykdant procesus baudžiamosiose bylose. Tai neužkerta kelio kitam bendradarbiavimui pagal LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 5 ir 6 dalis. Šioje antraštinėje dalyje taip pat numatomas bendradarbiavimas su Sąjungos įstaigomis, kurias ji paskiria šios antraštinės dalies taikymo tikslais.

2.Kiekviena valstybė, laikydamasi šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų, tenkina kitos valstybės prašymus:

a)    konfiskuoti konkrečius turto vienetus ir pajamas iš nusikalstamos veikos, reikalaujant sumokėti pajamų vertę atitinkančią pinigų sumą;

b)    teikti pagalbą atliekant tyrimus ir taikyti laikinąsias priemones siekiant įvykdyti bet kurią a punkte nurodytą konfiskaciją.

3.Pagal 2 dalies b punktą prašoma pagalba atliekant tyrimus teikiama ir laikinosios priemonės taikomos atsižvelgiant į prašomosios valstybės vidaus teisę ir laikantis jos. Net jei prašyme taikyti vieną iš šių priemonių nurodyti formalumai ar procedūros, būtini pagal prašančiosios valstybės vidaus teisę, prašomajai valstybei nėra žinomi, ši tokius prašymus vykdo tiek, kiek prašomi imtis veiksmai neprieštarauja pagrindiniams jos vidaus teisės principams.

4.Prašomoji valstybė užtikrina, kad kitos valstybės pateiktiems prašymams nustatyti, atsekti, įšaldyti ar areštuoti pajamas iš nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos priemones būtų teikiama tokia pati pirmenybė kaip ir pagal vidaus procedūras pateiktiems prašymams.

5.Prašančioji valstybė, prašydama vykdyti konfiskavimą, teikti pagalbą atliekant tyrimus arba konfiskavimo tikslais taikyti laikinąsias priemones, užtikrina, kad būtų laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų.

6.Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos vietoj 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje priimtos Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (toliau – 2005 m. Konvencija) ir 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre priimtos Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau – 1990 m. Konvencija) skyrių „Tarptautinis bendradarbiavimas“. Šio Susitarimo LAW.CONFISC.2 straipsniu [Terminų apibrėžtys] pakeičiamos atitinkamos 2005 m. Konvencijos 1 straipsnyje ir 1990 m. Konvencijos 1 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Šios antraštinės dalies nuostatos nedaro poveikio valstybių pareigoms pagal kitas 2005 m. Konvencijos ir 1990 m. Konvencijos nuostatas.

LAW.CONFISC.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)konfiskavimas – įvykdžius su nusikalstama veika arba nusikalstamomis veikomis susijusį procesą teismo paskirta bausmė ar nurodyta taikyti priemonė, kurios pasekmė yra galutinis turto atėmimas;

(b)įšaldymas arba areštas – remiantis teismo ar kitos kompetentingos institucijos nutarimu nustatytas laikinas draudimas perleisti, sunaikinti, konvertuoti turtą, juo disponuoti ar jį išvežti arba laikinas turto saugojimas ar kontrolė;

(c)nusikalstamos veikos priemonės – turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba numatomas panaudoti nusikalstamai veikai ar nusikalstamoms veikoms vykdyti;

(d)teisminė institucija – institucija, kuri pagal vidaus teisę yra teisėjas, teismas arba prokuroras; prokuroras laikomas teismine institucija, tik jei tai numatyta vidaus teisėje;

(e)pajamos iš nusikalstamos veikos – tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamų veikų gauta ekonominė nauda arba tai ekonominei naudai lygiavertė pinigų suma. Tą ekonominę naudą gali sudaryti bet koks šiame straipsnyje apibrėžtas turtas;

(f)turtas – bet kokios rūšies materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisę arba teisę į tokį turtą patvirtinantys teisiniai dokumentai ar priemonės, kuriuos prašančioji valstybė laiko:

(XIX)pajamomis iš nusikalstamos veikos arba jų ekvivalentu, lygiaverčiu visai tokių pajamų vertei ar tik jos daliai;

(XX)nusikalstamos veikos priemonėmis arba tokių priemonių vertę atitinkančiu turtu;

(XXI)konfiskuotinu turtu pagal bet kurias kitas nuostatas, susijusias su konfiskavimo įgaliojimais (įskaitant konfiskavimą iš trečiųjų asmenų, išplėstinį konfiskavimą ir konfiskavimą nepriėmus galutinio apkaltinamojo nuosprendžio) pagal prašančiosios valstybės teisę, įvykdžius su nusikalstama veika susijusį procesą.

LAW.CONFISC.3 straipsnis. Pareiga padėti

Gavusios prašymą, valstybės teikia viena kitai kuo platesnio masto pagalbą nustatant nusikalstamos veikos priemones, pajamas iš nusikalstamos veikos ir kitą konfiskuotiną turtą ir atliekant jų paiešką. Tokia pagalba apima visas priemones, kuriomis pateikiami ir apsaugomi įrodymai, susiję su tų nusikalstamos veikos priemonių, pajamų iš nusikalstamos veikos ar kito turto buvimu, buvimo vieta ar perkėlimu, pobūdžiu, teisiniu statusu ar verte.

LAW.CONFISC.4 straipsnis. Prašymai pateikti informaciją apie banko sąskaitas ir seifus

1.Prašomoji valstybė, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, imasi būtinų priemonių, kad atsakydama į kitos valstybės pateiktą prašymą nustatytų, ar fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas, turi ar kontroliuoja vieną ar daugiau bet kokios rūšies sąskaitų bet kuriame jos teritorijoje esančiame banke, ir jeigu taip, pateikia išsamius nustatytų sąskaitų duomenis. Šie duomenys visų pirma apima kliento banko sąskaitos turėtojo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir IBAN numerį, o seifų atveju – nuomininko vardą ir pavardę (pavadinimą) arba unikalų identifikavimo numerį.

2.1 dalyje nustatyta pareiga taikoma tik tokiu mastu, kokiu šią informaciją turi sąskaitą tvarkantis bankas.

3.Be LAW.CONFISC.25 straipsnyje [Prašymo turinys] išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme:

(a)nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija galėtų būti itin vertinga vykdant nusikalstamos veikos tyrimą;

(b)nurodo, kuo remdamasi ji daro prielaidą, kad sąskaitą turi prašomosios valstybės bankai, ir pateikia kuo išsamesnę informaciją apie galimai susijusius bankus ir sąskaitas; ir

(c)pateikia visą turimą papildomą informaciją, galinčią padėti vykdyti prašymą.

4.    Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikdamos bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad šis straipsnis bus taikomas ir ne bankų finansų įstaigose turimoms sąskaitoms. Tokie pranešimai gali būti teikiami laikantis abipusiškumo principo.

LAW.CONFISC.5 straipsnis. Prašymai pateikti informaciją apie banko sandorius

1.Gavusi kitos valstybės prašymą, prašomoji valstybė pateikia nurodytų banko sąskaitų ir banko operacijų, kurios buvo atliktos per nurodytą laikotarpį naudojantis viena ar daugiau prašyme nurodytų sąskaitų, duomenis, įskaitant sąskaitų, iš kurių ar į kurias daryti pervedimai, duomenis.

2.1 dalyje nustatyta pareiga taikoma tik tokiu mastu, kokiu šią informaciją turi sąskaitą tvarkantis bankas.

3.Be LAW.CONFISC.25 straipsnyje [Prašymo turinys] išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija yra svarbi vykdant nusikalstamos veikos tyrimą.

4.Prašomoji valstybė tokį prašymą gali patenkinti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokių laikosi tenkindama paieškos ir arešto prašymus.

5.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikdamos bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad šis straipsnis bus taikomas ir ne bankų finansų įstaigose turimoms sąskaitoms. Tokie pranešimai gali būti teikiami laikantis abipusiškumo principo.

LAW.CONFISC.6 straipsnis. Prašymai stebėti banko sandorius

1.Prašomoji valstybė užtikrina, kad, gavusi kitos valstybės prašymą, ji nurodytu laikotarpiu galėtų stebėti banko operacijas, atliekamas naudojant vieną ar daugiau prašyme nurodytų sąskaitų, ir stebėjimo rezultatus pranešti prašančiajai valstybei.

2.Be LAW.CONFISC.25 straipsnyje [Prašymo turinys] išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija yra svarbi vykdant nusikalstamos veikos tyrimą.

3.Sprendimą vykdyti stebėseną kiekvienu atskiru atveju, vadovaudamosi prašomosios valstybės vidaus teise, priima tos valstybės kompetentingos institucijos.

4.Prašančiosios ir prašomosios valstybių kompetentingos institucijos susitaria dėl praktinių stebėsenos aspektų.

5.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikdamos bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad šis straipsnis bus taikomas ir ne bankų finansų įstaigose turimoms sąskaitoms. Tokie pranešimai gali būti teikiami laikantis abipusiškumo principo.

LAW.CONFISC.7 straipsnis. Savo iniciatyva teikiama informacija

Nedarydama poveikio savo pačios tyrimams ar procesams, viena valstybė gali be išankstinio prašymo kitai valstybei perduoti informaciją apie nusikalstamos veikos priemones, pajamas iš nusikalstamos veikos ir kitą konfiskuotiną turtą, kai ji mano, kad tokios informacijos atskleidimas galėtų padėti informaciją gaunančiai valstybei pradėti ar vykdyti tyrimus ar procesus arba paskatinti ją pateikti prašymą pagal šią antraštinę dalį.

LAW.CONFISC.8 straipsnis. Pareiga imtis laikinųjų priemonių

1.Gavusi kitos valstybės, pradėjusios nusikalstamos veikos tyrimą ar procesą arba konfiskavimo tikslais vykdomą tyrimą ar procesą, prašymą, prašomoji valstybė imasi būtinų laikinųjų priemonių, pavyzdžiui, turto įšaldymo ar arešto, kad užkirstų kelią bet kokiam su turtu, kurį vėliau gali būti paprašyta konfiskuoti arba kuris galėtų atitikti prašymo sąlygas, susijusiam sandoriui, turto perleidimui arba disponavimui juo.

2.Valstybė, gavusi prašymą konfiskuoti pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], imasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, jei to prašoma, dėl bet kokio turto, dėl kurio pateiktas prašymas arba kuris galėtų atitikti prašymo sąlygas.

3.Pagal šį straipsnį gavusi prašymą, prašomoji valstybė imasi visų būtinų priemonių, kad prašymas būtų patenkintas nedelsiant ir taip pat sparčiai bei jam teikiant tokį pat prioritetą, kaip dirbant su panašia vidaus byla, ir prašančiajai valstybei bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą.

4.Jei prašančioji valstybė nurodo, kad būtina nedelsiant įšaldyti turtą, nes yra teisėtų priežasčių manyti, kad aptariamas turtas bus netrukus išvežtas arba sunaikintas, prašomoji valstybė per 96 valandas nuo prašymo gavimo imasi visų būtinų priemonių prašymui patenkinti ir prašančiajai valstybei bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą.

5.Jei prašomoji valstybė 4 dalyje nurodytų terminų laikytis negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę ir konsultuojasi su ja dėl atitinkamų tolesnių veiksmų.

6.Pasibaigus 4 dalyje nurodytiems terminams prašomajai valstybei pagal šį straipsnį pateikti reikalavimai nepanaikinami.

LAW.CONFISC.9 straipsnis. Laikinųjų priemonių vykdymas

1.Po to, kai įvykdomos laikinosios priemonės, kurių prašoma pagal LAW.CONFISC.8 straipsnio [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] 1 dalį, prašančioji valstybė savo iniciatyva kuo greičiau pateikia prašomajai valstybei visą informaciją, kuria remiantis gali kilti abejonių dėl tų priemonių vykdymo masto arba jis gali būti pakeistas. Be to, prašančioji valstybė nedelsdama prašomajai valstybei pateikia visą jos prašomą papildomą informaciją, kuri yra būtina laikinosioms priemonėms ir su jomis susijusiems tolesniems veiksmams įgyvendinti.

2.Prieš atšaukdama bet kokią laikinąją priemonę, kurios imtasi pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių], prašomoji valstybė, jei įmanoma, suteikia prašančiajai valstybei galimybę išdėstyti priežastis, dėl kurių priemonę reikėtų toliau taikyti.

LAW.CONFISC.10 straipsnis. Pareiga konfiskuoti

1.Valstybė, gavusi prašymą konfiskuoti jos teritorijoje esantį turtą:

(a)užtikrina prašančiosios valstybės teismo priimto nutarimo konfiskuoti tokį turtą vykdymą arba

(b)pateikia prašymą savo kompetentingoms institucijoms, kad būtų priimtas nutarimas konfiskuoti, ir, jei toks nutarimas priimamas, užtikrina jo vykdymą.

2.1 dalies b punkto tikslais valstybės prireikus turi kompetenciją pradėti konfiskavimo procesą pagal savo vidaus teisę.

3.Jeigu turtas, kurio konfiskavimo vykdymas gali būti užtikrintas, yra prašomojoje valstybėje, 1 dalis taip pat taikoma konfiskavimui, kurį sudaro reikalavimas sumokėti pajamų iš nusikalstamos veikos vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei mokėjimas negaunamas, tokiais atvejais prašomoji valstybė, užtikrindama konfiskavimo vykdymą pagal 1 dalį, pareiškia ieškinį dėl bet kokio tuo tikslu turimo turto.

4.Jei prašyme konfiskuoti nurodomas konkretus turto vienetas, prašančioji ir prašomoji valstybės gali susitarti, kad prašomoji valstybė užtikrintų, jog konfiskavimas būtų įvykdytas reikalaujant sumokėti turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

5.Jei prašymas vykdyti priemones, lygiavertes turto konfiskavimui, nėra pateiktas vykdant procesą baudžiamosiose bylose, bet vykdyti tokias priemones dėl nusikalstamos veikos nurodo prašančiosios valstybės teisminė institucija, valstybė pagal savo vidaus teisę kuo plačiau bendradarbiauja su valstybe, prašančia vykdyti priemones, su sąlyga, kad yra nustatyta, jog turtą sudaro pajamos iš nusikalstamos veikos arba:

(a)kitas turtas, į kurį pajamos iš nusikalstamos veikos buvo transformuotos arba konvertuotos;

(b)iš teisėtų šaltinių gautas turtas, jeigu visos pajamos iš nusikalstamos veikos arba jų dalis buvo sumaišytos su tokiu turtu, neviršijant nustatytos sumaišytųjų pajamų iš nusikalstamos veikos vertės; arba

(c)pajamos ar kita nauda, gauta iš pajamų iš nusikalstamos veikos arba gauta iš turto, į kurį buvo transformuotos ar konvertuotos pajamos iš nusikalstamos veikos, arba iš turto, su kuriuo tokios pajamos buvo sumaišytos, neviršijant nustatytos tokių sumaišytųjų pajamų vertės, – tokiu pačiu būdu ir mastu kaip ir pajamos iš nusikalstamos veikos.

6.5 dalyje nurodytos priemonės apima priemones, kuriomis leidžiama areštuoti, sulaikyti ir konfiskuoti turtą teikiant prašymus civiliniams teismams.

7.Prašomoji valstybė sprendimą dėl nutarimo konfiskuoti vykdymo priima nedelsdama ir, nedarydama poveikio šio straipsnio 8 daliai, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Prašomoji valstybė bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą prašančiajai valstybei. Jei priežasčių atidėti veiksmo vykdymą pagal LAW.CONFISC.17 straipsnį [Atidėjimas] nėra, prašomoji valstybė imasi konkrečių priemonių, būtinų tam, kad nutarimas konfiskuoti būtų vykdomas nedelsiant ir bent jau taip pat sparčiai ir teikiant tokį pat prioritetą, kaip dirbant su panašia vidaus byla.

8.Jei prašomoji valstybė 7 dalyje nurodyto termino laikytis negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę ir konsultuojasi su ja dėl atitinkamų tolesnių veiksmų.

9.Pasibaigus 7 dalyje nurodytam terminui prašomajai valstybei pagal šį straipsnį pateikti reikalavimai nepanaikinami.

LAW.CONFISC.11 straipsnis. Konfiskavimo vykdymas

1.Nutarimo konfiskuoti priėmimo ir vykdymo užtikrinimo pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] procedūros reglamentuojamos prašomosios valstybės vidaus teise.

2.Prašomoji valstybė yra saistoma nustatytų faktų, jei jie yra nurodyti prašančiosios valstybės teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje ar sprendime arba jei toks apkaltinamasis nuosprendis ar sprendimas yra netiesiogiai jais grindžiamas.

3.Jeigu konfiskavimą sudaro reikalavimas sumokėti pinigų sumą, prašomosios valstybės kompetentinga institucija tą sumą konvertuoja į tos valstybės valiutą, taikydama sprendimo užtikrinti konfiskavimo vykdymą priėmimo metu taikytiną valiutos keitimo kursą.

LAW.CONFISC.12 straipsnis. Konfiskuotas turtas

1.Pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] ir LAW.CONFISC.11 straipsnį [Konfiskavimo vykdymas] konfiskuotu turtu prašomoji valstybė disponuoja pagal savo vidaus teisę ir administracines procedūras, laikydamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalių.

2.Veikdama kitos valstybės prašymu, pateiktu pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], prašomoji valstybė, kiek tai leidžiama pagal jos vidaus teisę ir jei jos to prašoma, pirmenybę teikia konfiskuoto turto grąžinimui prašančiajai valstybei, kad ši galėtų išmokėti kompensaciją nukentėjusiesiems arba tokį turtą grąžinti teisėtiems savininkams.

3.Veikdama kitos valstybės prašymu, pateiktu pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], ir atsižvelgusi į nukentėjusiojo teisę į turto restituciją arba kompensaciją už jį pagal šio straipsnio 2 dalį, prašomoji valstybė pinigais, gautais vykdant nutarimą konfiskuoti, disponuoja taip:

(a)jei suma yra ne didesnė kaip 10 000 EUR, ji atitenka prašomajai valstybei, arba

(b)jei suma yra didesnė kaip 10 000 EUR, prašomoji valstybė prašančiajai valstybei perveda 50 proc. išieškotos sumos.

4.Nepaisant 3 dalies, prašančioji ir prašomoji valstybės kiekvienu konkrečiu atveju gali atskirai apsvarstyti galimybę sudaryti kitus tokius, jų manymu, tinkamus susitarimus ar nustatyti kitą, jų manymu, tinkamą tvarką dėl disponavimo turtu.

LAW.CONFISC.13 straipsnis. Teisė užtikrinti vykdymą ir didžiausia konfiskuojama suma

1.Prašymas konfiskuoti, pateiktas pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], nedaro poveikio prašančiosios valstybės teisei pačiai užtikrinti nutarimo konfiskuoti vykdymą.

2.Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neleidžiama, kad bendra konfiskuojamo turto vertė viršytų nutarime konfiskuoti nurodytą pinigų sumą. Jei viena iš valstybių nustato tokią galimybę, atitinkamos valstybės pradeda konsultacijas, kad to išvengtų.

LAW.CONFISC.14 straipsnis. Laisvės atėmimas dėl įpareigojimų neįvykdymo

Prašomoji valstybė, vykdydama pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] pateiktą prašymą, be prašančiosios valstybės sutikimo neskiria laisvės atėmimo bausmės dėl įpareigojimų nevykdymo ir netaiko bet kurios kitos priemonės, kuria ribojama asmens laisvė.

LAW.CONFISC.15 straipsnis. Atsisakymo pagrindai

1.Bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį gali būti atsisakyta, jei:

(a)prašomoji valstybė mano, kad prašymo vykdymas prieštarautų principui ne bis in idem; arba

(b)nusikalstama veika, su kuria susijęs prašymas, pagal prašomosios valstybės vidaus teisę nėra nusikalstama veika, jei ji padaryta jos jurisdikcijoje; tačiau šis atsisakymo pagrindas bendradarbiavimui pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.7 [Savo iniciatyva teikiama informacija] taikomas tik jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais.

2.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikdamos bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad, vadovaujantis abipusiškumo principu, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta abipusio baudžiamumo sąlyga nebus taikoma, jei:

(a)viena iš LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 4 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, apibrėžtų prašančiosios valstybės teisėje, ir

(b)už nusikalstamą veiką, dėl kurios pateiktas prašymas, prašančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurių ilgiausias terminas – ne mažiau kaip treji metai.

3.Bendradarbiauti pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.7 [Savo iniciatyva teikiama informacija] – jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais – ir pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] bei LAW.CONFISC.9 straipsnį [Laikinųjų priemonių vykdymas] taip pat gali būti atsisakyta, jei prašomų priemonių tyrimų ar procesų tikslais panašioje vidaus byloje nebūtų galima imtis pagal prašomosios valstybės vidaus teisę.

4.Bendradarbiauti pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.7 [Savo iniciatyva teikiama informacija] – jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais – ir pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] ir LAW.CONFISC.9 straipsnį [Laikinųjų priemonių vykdymas] taip pat gali būti atsisakyta atsižvelgiant į prašomosios valstybės vidaus teisės reikalavimus, jei taikyti prašomas priemones ar bet kurias kitas panašaus poveikio priemones nebūtų leidžiama pagal prašančiosios valstybės vidaus teisę arba – kalbant apie prašančiosios valstybės kompetentingas institucijas – jei leidimo teikti prašymą nesuteikė teisminė institucija, kuri imasi su baudžiamosiomis veikomis susijusių veiksmų.

5.Bendradarbiauti pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.10 [Pareiga konfiskuoti] iki LAW.CONFISC.14 [Laisvės atėmimas dėl įpareigojimų neįvykdymo] taip pat gali būti atsisakyta, jei:

(a)pagal prašomosios valstybės vidaus teisę konfiskavimas nenumatytas dėl tokios rūšies nusikalstamos veikos, su kuria susijęs prašymas;

(b)nepažeidžiant LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 3 dalyje nustatytos pareigos, tai prieštarautų prašomosios valstybės vidaus teisės principams dėl konfiskavimo apribojimų, susijusių su nusikalstamos veikos ir:

(XXII)ekonominės naudos, kuri gali būti laikoma pajamomis iš nusikalstamos veikos, arba

(XXIII)turto, kuris gali būti laikomas nusikalstamos veikos priemonėmis, santykiu;

(c)pagal prašomosios valstybės vidaus teisę konfiskavimas nebegali būti taikomas arba nebegali būti užtikrinamas jo vykdymas dėl praėjusių laiko terminų;

(d)nepažeidžiant LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 5 ir 6 dalių, prašymas nėra susijęs su ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teisminio pobūdžio sprendimu ar tokiame sprendime pateiktu pareiškimu, kad įvykdyta viena ar kelios nusikalstamos veikos, kuriuo remiantis priimtas arba prašomas priimti nutarimas konfiskuoti;

(e)konfiskavimo vykdymas prašančiojoje valstybėje negali būti užtikrintas arba nutarimas konfiskuoti vis dar gali būti apskųstas įprasta tvarka arba

(f)prašymas susijęs su nutarimu konfiskuoti, grindžiamu asmeniui, dėl kurio tas nutarimas buvo priimtas, nedalyvaujant (in absentia) priimtu sprendimu, ir, prašomosios valstybės nuomone, per prašančiosios valstybės vykdytą procesą, po kurio priimtas toks sprendimas, neužtikrintos būtiniausios teisės į gynybą, kurios pripažįstamos kaip kiekvieno asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, teisės.

6.Taikant 5 dalies f punktą sprendimas nelaikomas priimtu in absentia, jei:

(a)jis buvo patvirtintas arba paskelbtas po to, kai atitinkamas asmuo pareiškė prieštaravimą; arba

(b)jis buvo priimtas gavus skundą su sąlyga, kad skundą buvo pateikęs atitinkamas asmuo.

7.5 dalies f punkto tikslais svarstydama, ar buvo užtikrintos būtiniausios teisės į gynybą, prašomoji valstybė atsižvelgia į tai, kad atitinkamas asmuo sąmoningai siekė išvengti teisingumo, arba į tai, kad tas asmuo turėjo galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemone prieš in absentia priimtą sprendimą, tačiau pasirinko to nedaryti. Tas pats taikoma ir tuo atveju, kai atitinkamas asmuo, kuriam buvo tinkamai įteiktas šaukimas atvykti į teismą, pasirinko neatvykti ir neprašyti posėdžio atidėti.

8.Banko paslapties užtikrinimas negali būti priežastis, kuria remdamosi valstybės atsisakytų bet kokio bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį. Prašomoji valstybė, atsižvelgdama į savo vidaus teisės reikalavimus, gali reikalauti, kad prašymas bendradarbiauti, dėl kurio reikėtų panaikinti banko paslaptį, būtų teikiamas gavus teisminės institucijos, kuri imasi su baudžiamosiomis veikomis susijusių veiksmų, leidimą.

9.Prašomoji valstybė negali nurodyti, kad:

(a)bet kokiu būdu bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį kliudo tai, jog asmuo, dėl kurio prašančiosios valstybės institucijos atlieka tyrimą arba priėmė nutarimą konfiskuoti, yra juridinis asmuo;

(b)suteikti pagalbą pagal LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 1 dalies a punktą kliudo tai, jog fizinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas konfiskuoti pajamas iš nusikalstamos veikos, mirė, arba tai, jog juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas konfiskuoti tokias pajamas, vėliau nutraukė veiklą; arba

(c)bet kokiu būdu bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį kliudo tai, jog asmuo, dėl kurio prašančiosios valstybės institucijos atlieka tyrimą arba priėmė nutarimą konfiskuoti, prašyme nurodytas tiek kaip pagrindinės nusikalstamos veikos, tiek kaip pinigų plovimo nusikalstamos veikos vykdytojas.

LAW.CONFISC.16 straipsnis. Konsultavimas ir informavimas

Jei yra svarių priežasčių manyti, kad vykdant nutarimą įšaldyti ar konfiskuoti turtą kiltų reali rizika pagrindinių teisių apsaugai, prašomoji valstybė, prieš priimdama sprendimą dėl nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti vykdymo, konsultuojasi su prašančiąja valstybe ir gali pareikalauti pateikti visą būtiną informaciją.

LAW.CONFISC.17 straipsnis. Atidėjimas

Gavusi prašymą, prašomoji valstybė gali atidėti veiksmo vykdymą, jei toks veiksmas pakenktų jos institucijų atliekamiems tyrimams ar procesams.

LAW.CONFISC.18 straipsnis. Dalinis arba sąlyginis prašymo patenkinimas

Prieš atsisakydama bendradarbiauti arba atidėdama bendradarbiavimą pagal šią antraštinę dalį, prašomoji valstybė, atitinkamais atvejais pasikonsultavusi su prašančiąja valstybe, apsvarsto, ar prašymas gali būti patenkintas iš dalies arba tokiomis sąlygomis, kokios, jos manymu, yra būtinos.

LAW.CONFISC.19 straipsnis. Dokumentų pateikimas

1.Valstybės teikia viena kitai kuo didesnę savitarpio pagalbą įteikiant teisminius dokumentus asmenims, kuriems turi poveikį laikinosios priemonės ir nutarimas konfiskuoti.

2.Nė viena šio straipsnio nuostata nesiekiama kliudyti:

(a)galimybei teisminius dokumentus siųsti paštu tiesiogiai asmenims į užsienį ir

(b)teismo pareigūnų, tarnautojų ar kitų kompetentingų kilmės valstybės institucijų galimybei teisminius dokumentus įteikti tiesiogiai per tos valstybės konsulines įstaigas ar teismines institucijas, įskaitant teismo pareigūnus ir tarnautojus, arba kitas kompetentingas paskirties valstybės institucijas.

3.Įteikdama teisminius dokumentus užsienyje esantiems asmenims, kuriems turi poveikį dokumentus siunčiančiojoje valstybėje priimtos laikinosios priemonės arba nutarimai konfiskuoti, ta valstybė nurodo, kokiomis teisių gynimo priemonėmis tokie asmenys gali pasinaudoti pagal jos vidaus teisę.

LAW.CONFISC.20 straipsnis. Užsienyje priimtų sprendimų pripažinimas

1.Nagrinėdama prašymą bendradarbiauti, pateiktą pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.8 [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] iki LAW.CONFISC.14 [Laisvės atėmimas dėl įpareigojimų neįvykdymo], prašomoji valstybė pripažįsta visus prašančiojoje valstybėje teisminės institucijos priimtus sprendimus, susijusius su trečiųjų asmenų reikalaujamomis teisėmis.

2.Pripažinti sprendimą gali būti atsisakyta, jei:

(a)tretieji asmenys neturėjo tinkamos galimybės apginti savo teisių;

(b)sprendimas yra nesuderinamas su prašomojoje valstybėje tuo pačiu klausimu jau priimtu sprendimu;

(c)jis nesuderinamas su prašomosios valstybės viešąja tvarka arba

(d)priimtas sprendimas prieštarauja prašomosios valstybės vidaus teisės nuostatoms dėl išimtinės jurisdikcijos.

LAW.CONFISC.21 straipsnis. Institucijos

1.Kiekviena valstybė paskiria centrinę instituciją, atsakingą už prašymų, pateiktų pagal šią antraštinę dalį, siuntimą ir atsakymų į juos teikimą, jų vykdymą arba perdavimą juos vykdyti kompetentingoms institucijoms.

2.Sąjunga gali paskirti savo įstaigą, kuri, be valstybių narių kompetentingų institucijų, gali teikti ir prireikus vykdyti prašymus pagal šią antraštinę dalį. Taikant šią antraštinę dalį bet koks toks prašymas turi būti nagrinėjamas kaip valstybės narės prašymas. Be to, Sąjunga tą savo įstaigą gali paskirti centrine institucija, atsakinga už prašymų, jos parengtų pagal šią antraštinę dalį, siuntimą ir atsakymą į tokius jai pateiktus prašymus.

LAW.CONFISC.22 straipsnis. Tiesioginis bendravimas

1.Centrinės institucijos tarpusavyje bendrauja tiesiogiai.

2.Skubiais atvejais prašančiosios valstybės teisminės institucijos prašymus ar pranešimus pagal šią antraštinę dalį gali tiesiogiai siųsti prašomosios valstybės teisminėms institucijoms. Tokiais atvejais tų prašymų ar pranešimų kopija per prašančiosios valstybės centrinę instituciją tuo pačiu metu siunčiama prašomosios valstybės centrinei institucijai.

3.Kai pagal 2 dalį pateikto prašymo institucija nėra kompetentinga nagrinėti, ji prašymą perduoda kompetentingai nacionalinei institucijai ir apie tai tiesiogiai informuoja prašančiąją valstybę.

4.Prašymus arba pranešimus, teikiamus pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.7 [Savo iniciatyva teikiama informacija] ir nesusijusius su prievartos veiksmais, prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali tiesiogiai perduoti prašomosios valstybės kompetentingoms institucijoms.

5.Prašančiosios valstybės teisminės institucijos, prieš pateikdamos oficialų prašymą, gali pagal šią antraštinę dalį teikiamų prašymų arba pranešimų projektus tiesiogiai nusiųsti prašomosios valstybės teisminėms institucijoms, kad įsitikintų, jog gautas oficialus prašymas galės būti efektyviai išnagrinėtas ir kad jame pateikta pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų prašomosios valstybės teisės reikalavimams patenkinti.

LAW.CONFISC.23 straipsnis. Prašymo forma ir kalbos

1.Visi prašymai pagal šią antraštinę dalį teikiami raštu. Jie gali būti perduodami elektroniniu būdu arba kitomis ryšių priemonėmis su sąlyga, kad prašančioji valstybė yra pasirengusi paprašyta bet kuriuo metu tokį prašymą išdėstyti raštu ir pateikti jo originalą.

2.Prašymai pagal 1 dalį teikiami viena iš prašomosios valstybės oficialiųjų kalbų arba bet kuria kita kalba, apie kurią prašomoji valstybė pranešė arba apie kurią jos vardu pranešta pagal 3 dalį.

3.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikianti bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kokia kalba ar kalbomis, be oficialiosios (-iųjų) tos valstybės kalbos ar kalbų, gali būti teikiami prašymai pagal šią antraštinę dalį.

4.Prašymai pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] imtis laikinųjų priemonių teikiami naudojant LAW-8 PRIEDE nustatytą formą.

5.Prašymai pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] vykdyti konfiskavimą teikiami naudojant LAW-8 PRIEDE nustatytą formą.

6.Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus gali 4 ir 5 dalyse nurodytas formas iš dalies keisti.

7.Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga, veikdamos bet kurios iš savo valstybių narių vardu, gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad jai reikalingas bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimas į vieną iš prašomosios valstybės oficialiųjų kalbų arba bet kurią kitą pagal šio straipsnio 3 dalį nurodytą kalbą. Nedarant poveikio LAW.CONFISC.8 straipsnio [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] 4 dalyje nustatytiems terminams, jei prašymai teikiami pagal LAW.CONFISC.8 straipsnio [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] 4 dalį, toks patvirtinamųjų dokumentų vertimas prašomajai valstybei gali būti pateiktas per 48 valandas nuo prašymo perdavimo.

LAW.CONFISC.24 straipsnis. Legalizavimas

Taikant šią antraštinę dalį perduodamiems dokumentams jokie legalizavimo formalumai netaikomi.

LAW.CONFISC.25 straipsnis. Prašymo turinys

1.Visuose prašymuose bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį nurodoma:

(a)prašymą teikianti institucija ir tyrimus arba procesus vykdanti institucija;

(b)prašymo objektas ir priežastis;

(c)dalykai, įskaitant svarbius faktus (kaip antai nusikalstamos veikos data, vieta ir aplinkybės), su kuriais susiję tyrimai ar procesai, išskyrus atvejus, kai prašoma pateikti pranešimą;

(d)jeigu bendradarbiavimas susijęs su priverstiniais veiksmais:

(XXIV)pateikiamas įstatymų nuostatų tekstas arba, jei tai neįmanoma, trumpai išdėstoma atitinkama taikytina teisė ir

(XXV)nurodoma, kad prašomos taikyti priemonės arba bet kokių kitų panašaus poveikio priemonių būtų galima imtis prašančiosios valstybės teritorijoje pagal jos vidaus teisę;

(e)jei būtina ir kiek įmanoma:

(XXVI)atitinkamo (-ų) asmens (-ų) duomenys, įskaitant vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę ir buvimo vietą, o juridinio asmens atveju – buveinę; ir

(XXVII)turtas, dėl kurio prašoma bendradarbiauti, jo buvimo vieta, ryšys su atitinkamu (-ais) asmeniu (-imis), bet koks ryšys su nusikalstama veika, taip pat visa turima informacija apie kitus asmenis bei su turtu susijusius interesus ir

(f)bet kokia konkreti prašančiosios valstybės pageidavimu taikytina procedūra.

2.Pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] teikiamame prašyme imtis laikinųjų priemonių, susijusių su turto, dėl kurio gali būti priimtas nutarimas konfiskuoti reikalaujant sumokėti pinigų sumą, areštu, taip pat nurodoma didžiausia siekiama išieškoti su tuo turtu susijusi suma.

3.Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, bet kuriame pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] teikiamame prašyme pateikiama:

(a)LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 1 dalies a punkto atveju:

(XXVIII)prašančiosios valstybės teismo priimto nutarimo konfiskuoti patvirtinta kopija ir trumpas priežasčių, kuriomis remiantis tas nutarimas buvo priimtas (jei jos nenurodytos pačiame nutarime), išdėstymas;

(XXIX)prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtinimas, kad nutarimo konfiskuoti vykdymas yra užtikrintinas ir negali būti apskųstas įprasta tvarka;

(XXX)informacija apie tai, kokiu mastu prašoma užtikrinti nutarimo vykdymą; ir

(XXXI)informacija apie būtinybę imtis laikinųjų priemonių;

(b)LAW.CONFISC.10 straipsnio [Pareiga konfiskuoti] 1 dalies b punkto atveju – trumpas faktų, kuriais rėmėsi prašančioji valstybė ir kurių pakanka, kad prašomoji valstybė galėtų prašyti priimti nutarimą pagal savo vidaus teisę, išdėstymas;

(c)kai tretieji asmenys turėjo galimybę pareikalauti teisių – tai įrodantys dokumentai.

LAW.CONFISC.26 straipsnis. Netinkami prašymai

1.Jei prašymas neatitinka šios antraštinės dalies nuostatų arba pateiktos informacijos nepakanka, kad prašomoji valstybė prašymą galėtų nagrinėti, ta valstybė gali paprašyti prašančiosios valstybės iš dalies pakeisti prašymą arba papildyti jį papildoma informacija.

2.Prašomoji valstybė gali nustatyti tokio iš dalies pakeisto prašymo ar informacijos gavimo terminą.

3.Kol bus gautas prašomas pateikti iš dalies pakeistas prašymas arba su prašymu, pateiktu pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], susijusi informacija, prašomoji valstybė gali imtis bet kurios iš straipsniuose nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.9 straipsnyje [Laikinųjų priemonių vykdymas] nurodytų priemonių.

LAW.CONFISC.27 straipsnis. Didelis skaičius prašymų

1.Kai prašomoji valstybė dėl to paties asmens ar turto gauna daugiau nei vieną prašymą, teikiamą pagal LAW.CONFISC.8 straipsnį [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] arba LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti], didelis skaičius prašymų neužkerta kelio tai valstybei nagrinėti prašymus, susijusius su laikinųjų priemonių taikymu.

2.Jei pagal LAW.CONFISC.10 straipsnį [Pareiga konfiskuoti] pateikiamas didelis skaičius prašymų, prašomoji valstybė apsvarsto galimybę konsultuotis su prašančiosiomis valstybėmis.

LAW.CONFISC.28 straipsnis. Pareiga pateikti priežastis

Prašomoji valstybė pateikia bet kokio sprendimo atsisakyti bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį, atidėti bendradarbiavimą arba nustatyti jo sąlygas priežastis.

LAW.CONFISC.29 straipsnis. Informavimas

1.Prašomoji valstybė nedelsdama informuoja prašančiąją valstybę apie:

(a)veiksmus, pradėtus remiantis pagal šią antraštinę dalį pateiktu prašymu;

(b)veiksmų, atliktų remiantis pagal šią antraštinę dalį pateiktu prašymu, galutinį rezultatą;

(c)sprendimą visiškai ar iš dalies atsisakyti bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį, bendradarbiavimą atidėti arba nustatyti jo sąlygas;

(d)bet kokias aplinkybes, dėl kurių neįmanoma atlikti prašomo veiksmo arba jį atlikti gali būti gerokai vėluojama; ir

(e)kai laikinųjų priemonių imamasi pagal prašymą, pateiktą pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.3 [Pareiga padėti] iki LAW.CONFISC.8 [Pareiga imtis laikinųjų priemonių], – tas savo vidaus teisės nuostatas, dėl kurių laikinoji priemonė būtų automatiškai panaikinta.

2.Prašančioji valstybė nedelsdama informuoja prašomąją valstybę apie:

(a)bet kokią atliktą peržiūrą, priimtą sprendimą ar bet kokį kitą faktą, dėl kurio nutarimo konfiskuoti vykdymas nebegali būti visiškai ar iš dalies užtikrintas; ir

(b)bet kokį faktinį ar teisinį pokytį, dėl kurio bet koks veiksmas pagal šią antraštinę dalį tampa nebepateisinamas.

3.Jei valstybė, remdamasi tuo pačiu nutarimu konfiskuoti, prašo vykdyti konfiskavimą daugiau nei vienoje valstybėje, ji apie tokį prašymą informuoja visas su nutarimo vykdymo užtikrinimu susijusias valstybes.

LAW.CONFISC.30 straipsnis. Naudojimo apribojimas

1.Prašomoji valstybė gali nustatyti, kad prašymas vykdomas su sąlyga, jog prašančiosios valstybės institucijos gautos informacijos ar įrodymų be jos išankstinio sutikimo nenaudoja ar neperduoda naudoti kituose nei prašyme nurodytieji tyrimuose ar procesuose.

2.Prašančiosios valstybės institucijos pagal šią antraštinę dalį prašomosios valstybės pateiktos informacijos ar įrodymų be šios sutikimo nenaudoja ar neperduoda naudoti kituose nei prašyme nurodytieji tyrimuose ar procesuose.

3.Pagal šią antraštinę dalį pateiktus asmens duomenis valstybė, kuriai jie buvo perduoti, gali naudoti:

(a)procesuose, kuriems taikoma ši antraštinė dalis;

(b)kitose su a punkte nurodytais procesais tiesiogiai susijusiose teismo ir administracinėse procedūrose;

(c)siekdama užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui; arba

(d)bet kuriuo kitu tikslu tik gavusi išankstinį duomenis teikiančios valstybės sutikimą, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė yra gavusi duomenų subjekto sutikimą.

4.Šis straipsnis taikomas ir ne pateiktiems, bet kitais būdais pagal šią antraštinę dalį gautiems asmens duomenims.

5.Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos Jungtinė Karalystė arba valstybė narė gavo pagal šią antraštinę dalį iš savo šaltinių.

LAW.CONFISC.31 straipsnis. Konfidencialumas

1.Prašančioji valstybė gali prašyti, kad prašomoji valstybė užtikrintų prašyme pateiktų faktų ir jo turinio konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai tai būtina prašymui įvykdyti. Jei prašomoji valstybė laikytis konfidencialumo reikalavimo negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę.

2.Prašančioji valstybė, jei tai neprieštarauja pagrindiniams jos vidaus teisės principams, paprašyta užtikrina visų prašomosios valstybės pateiktų įrodymų ir informacijos konfidencialumą ir juos atskleidžia tik tiek, kiek būtina prašyme apibūdintiems tyrimams ar procesams vykdyti.

3.Laikydamasi savo vidaus teisės nuostatų, valstybė, gavusi pagal LAW.CONFISC.7 straipsnį [Savo iniciatyva teikiama informacija] savo iniciatyva teikiamos informacijos, laikosi visų informaciją teikiančios valstybės konfidencialumo reikalavimų. Jei informaciją gavusi valstybė laikytis tokio reikalavimo negali, ji nedelsdama apie tai informuoja informaciją perdavusią valstybę.

LAW.CONFISC.32 straipsnis. Išlaidos

Įprastines prašymo patenkinimo išlaidas padengia prašomoji valstybė. Jei prašymui patenkinti reikės didelių arba ypatingų išlaidų, prašančioji ir prašomoji valstybės konsultuojasi siekdamos sutarti dėl prašymo vykdymo sąlygų ir išlaidų padengimo būdo.

LAW.CONFISC.33 straipsnis. Žalos atlyginimas

1.Kai asmuo inicijuoja ieškinį dėl atsakomybės už vykdant veiksmą arba dėl neveikimo, susijusio su bendradarbiavimu pagal šią antraštinę dalį, padarytą žalą, atitinkamos valstybės prireikus apsvarsto galimybę konsultuotis viena su kita, kad nustatytų, kaip padalyti žalos atlyginimo sumą.

2.Valstybė, dėl kurios pradėtas ginčas dėl žalos atlyginimo, apie tokį ginčą stengiasi informuoti kitą valstybę, jei toji galėtų būti suinteresuota byla.

LAW.CONFISC.34 straipsnis. Teisių gynimo priemonės

1.Kiekviena valstybė užtikrina, kad asmenys, kuriems turi poveikį pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.8 [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] iki LAW.CONFISC.11 [Konfiskavimo vykdymas] taikomos priemonės, turėtų veiksmingas teisių gynimo priemones, kad galėtų apsaugoti savo teises.

2.Esminės priežastys, dėl kurių prašoma imtis priemonių pagal straipsnius nuo LAW.CONFISC.8 [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] iki LAW.CONFISC.11 [Konfiskavimo vykdymas], prašomosios valstybės teisme neginčijamos.

XII antraštinė dalis. Kitos nuostatos

LAW.OTHER.134 straipsnis. Pranešimai

1.Iki šio Susitarimo įsigaliojimo datos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pateikia bet kurį iš pranešimų, numatytų LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalyje, LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje ir LAW.SURR.91 straipsnio [Sutikimas būti perduotam] 4 dalyje, ir deda visas pastangas nurodyti, jei toks pranešimas nebus pateiktas.  

Jei tokio pranešimo ar nurodymo valstybės atžvilgiu nepateikta pirmoje pastraipoje nurodytu laiku, pranešimus tos valstybės atžvilgiu galima pateikti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

Tuo pereinamuoju laikotarpiu bet kuri valstybė, dėl kurios nepateikta pranešimų, numatytų LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalyje, LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje ir LAW.SURR.91 straipsnio [Sutikimas būti perduotam] 4 dalyje, ir kuriai nenurodyta, kad toks pranešimas nebus pateiktas, gali pasinaudoti tame straipsnyje numatyta galimybe taip, tarsi toks pranešimas tos valstybės atžvilgiu būtų buvęs pateiktas. LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalies atveju valstybė gali pasinaudoti tame straipsnyje numatytomis galimybėmis tik tiek, kiek tai suderinama su pranešimo pateikimo kriterijais. 

2.LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 4 dalyje, LAW.SURR.85 straipsnio [Kreipimasis į centrinę instituciją] 1 dalyje, LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 2 dalyje, LAW.SURR.105 straipsnio [Galimas baudžiamasis persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas] 1 dalyje, LAW.SURR.106 straipsnio [Perdavimas arba vėlesnė ekstradicija] 1 dalyje, LAW.CONFISC.4 straipsnio [Prašymai pateikti informaciją apie banko sąskaitas ir seifus] 4 dalyje, LAW.CONFIS.5 straipsnio [Prašymai pateikti informaciją apie banko sandorius] 5 dalyje, LAW.CONFISC.6 straipsnio [Prašymai stebėti banko sandorius] 5 dalyje, LAW.CONFISC.15 straipsnio [Atsisakymo pagrindai] 2 dalyje ir LAW.CONFISC.23 straipsnio [Prašymo forma ir kalbos] 3 ir 7 dalyse nurodyti pranešimai gali būti pateikiami bet kuriuo metu.

3.LAW.SURR.85 straipsnio [Kreipimasis į centrinę instituciją] 1 dalyje, LAW.SURR.86 straipsnio [Arešto orderio turinys ir forma] 2 dalyje ir LAW.CONFISC.23 straipsnio [Prašymo forma ir kalbos] 3 ir 7 dalyse nurodyti pranešimai gali būti bet kuriuo metu pakeisti.

4.LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalyje, LAW.SURR.83 straipsnio [Išimtis dėl pilietybės] 2 dalyje, LAW.SURR.85 straipsnio [Kreipimasis į centrinę instituciją] 1 dalyje, LAW.SURR.91 straipsnio [Sutikimas būti perduotam] 4 dalyje, LAW.CONFISC.4 straipsnio [Prašymai pateikti informaciją apie banko sąskaitas ir seifus] 4 dalyje, LAW.CONFISC.5 straipsnio [Prašymai pateikti informaciją apie banko sandorius] 5 dalyje ir LAW.CONFISC.6 straipsnio [Prašymai stebėti banko sandorius] 5 dalyje nurodyti pranešimai gali būti bet kuriuo metu atšaukti.

5.Sąjunga skelbia informaciją apie Jungtinės Karalystės pranešimus, nurodytus LAW.SURR.85 straipsnio [Kreipimasis į centrinę instituciją] 1 dalyje, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinė Karalystė praneša Sąjungai apie šias institucijas:

(a)instituciją, atsakingą už keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimą ir tvarkymą pagal III antraštinę dalį [Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimas ir tvarkymas];

(b)instituciją, laikomą kompetentinga teisėsaugos institucija V antraštinės dalies [Bendradarbiavimas su Europolu] taikymo tikslais, ir pateikia trumpą jos kompetencijų aprašymą;

(c)nacionalinį kontaktinį punktą, paskirtą pagal LAW.EUROPOL.50 straipsnio [Nacionaliniai kontaktiniai punktai ir ryšių palaikymo pareigūnai] 1 dalį;

(d)instituciją, laikomą kompetentinga institucija VI antraštinės dalies [Bendradarbiavimas su Eurojustu] taikymo tikslais, ir pateikia trumpą jos kompetencijų aprašymą;

(e) kontaktinį punktą, paskirtą LAW.EUROJUST.65 straipsnio [Už ryšius su Eurojustu atsakingi kontaktiniai punktai] pagal 1 dalį

(f)Jungtinės Karalystės vidaus korespondentą terorizmo klausimais, paskirtą pagal LAW.EUROJUST.65 straipsnio [Už ryšius su Eurojustu atsakingi kontaktiniai punktai] 2 dalį;

(g)instituciją, pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę kompetentingą vykdyti arešto orderį, kaip nurodyta LAW.SURR.78 straipsnio [Terminų apibrėžtys] c punkte, ir instituciją, pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę kompetentingą išduoti arešto orderį, kaip nurodyta LAW.SURR.78 straipsnio [Terminų apibrėžtys] d punkte;

(h)Jungtinės Karalystės pagal LAW.SURR.103 straipsnio [Tranzitas] 3 dalį paskirtą instituciją;

(i)Jungtinės Karalystės pagal LAW.EXINF.122 straipsnį [Centrinės institucijos] paskirtą centrinę instituciją;

(j)Jungtinės Karalystės pagal LAW.CONFISC.21 straipsnio [Institucijos] 1 dalį paskirtą centrinę instituciją.

Sąjunga informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas institucijas skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Sąjunga savo arba valstybių narių vardu, priklausomai nuo konkretaus atvejo, Jungtinei Karalystei praneša apie šias institucijas:

(a)informacijos apie keleivius skyrius, kiekvienos valstybės narės įsteigtus arba paskirtus atlikti keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimo ir tvarkymo pagal III antraštinę dalį [Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimas ir tvarkymas] užduotis;

(b)instituciją, pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisę kompetentingą vykdyti arešto orderį, kaip nurodyta LAW.SURR.78 straipsnio [Terminų apibrėžtys] c punkte, ir instituciją, pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisę kompetentingą išduoti arešto orderį, kaip nurodyta LAW.SURR.78 straipsnio [Terminų apibrėžtys] d punkte;

(c)kiekvienos valstybės narės pagal LAW.SURR.103 straipsnio [Tranzitas] 3 dalį paskirtą instituciją;

(d)LAW.MUTAS.114 straipsnyje [Kompetentingos institucijos apibrėžtis] nurodytą Sąjungos įstaigą;

(e)kiekvienos valstybės narės pagal LAW.EXINF.122 straipsnį [Centrinės institucijos] paskirtą centrinę instituciją;

(f)kiekvienos valstybės narės pagal LAW.CONFISC.21 straipsnio [Institucijos] 1 dalį paskirtą centrinę instituciją;

(g)bet kurią Sąjungos įstaigą, paskirtą pagal LAW.CONFISC.21 straipsnio [Institucijos] 2 dalies pirmą sakinį, ir nurodo, ar ji centrine institucija paskirta ir pagal tos dalies paskutinį sakinį.

8.Pagal 6 arba 7 dalį pateikti pranešimai gali būti bet kuriuo metu pakeisti. Apie tokius pakeitimus pranešama Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui.

9.Jungtinė Karalystė ir Sąjunga pagal atitinkamus 6 dalies a, b, d, e, g, h, i ir j punktus ir 7 dalį gali pranešti daugiau nei vienai institucijai ir tokius pranešimus teikti tik konkrečiais tikslais.

10.Sąjunga, teikdama šiame straipsnyje nurodytus pranešimus, nurodo, kuriai iš jos valstybių narių tas pranešimas taikomas arba kad pranešimą teikia savo vardu.

LAW.OTHER.135 straipsnis. Peržiūra ir vertinimas

1.Ši dalis bendrai peržiūrima pagal FINPROV.3 straipsnį [Peržiūra] arba Šalių bendru sutarimu bet kuriai Šaliai pateikus prašymą.

2.Šalys dėl peržiūros vykdymo tvarkos nusprendžia iš anksto ir praneša viena kitai apie savo atitinkamų peržiūros grupių sudėtį. Į peržiūros grupes įtraukiami asmenys, turintys su peržiūrimais klausimais susijusių tinkamų ekspertinių žinių. Visi peržiūros dalyviai pagal taikytinus įstatymus privalo laikytis diskusijų konfidencialumo reikalavimų ir turėti tinkamus patikimumo pažymėjimus. Tokių peržiūrų tikslais Jungtinė Karalystė ir Sąjunga nustato tinkamos prieigos prie atitinkamų dokumentų ir sistemų, taip pat bendravimo su darbuotojais tvarką.

3.Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, atliekant peržiūrą visų pirma nagrinėjami šios dalies praktinio įgyvendinimo, aiškinimo ir plėtojimo klausimai.

LAW.OTHER.136 straipsnis. Taikymo nutraukimas

1.Nepažeisdama FINPROV.8 straipsnio [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios dalies taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši dalis nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną.

2.Tačiau jei šios dalies taikymas nutraukiamas dėl to, kad Jungtinė Karalystė arba valstybė narė denonsavo Europos žmogaus teisių konvenciją arba jos 1, 6 ar 13 protokolą, ši dalis nustoja galioti nuo tokio denonsavimo įsigaliojimo dienos arba, jei pranešimas apie šios dalies taikymo nutraukimą pateikiamas po tos dienos, penkioliktą dieną po tokio pranešimo pateikimo.

3.Jei kuri nors Šalis praneša apie nutraukimą pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus nutraukimui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal šią dalį prieš jai nustojant galioti, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.

LAW.OTHER.137 straipsnis. Taikymo sustabdymas

1.Jei vienoje Šalyje nustatoma didelių sisteminių trūkumų, susijusių su pagrindinių teisių apsauga arba teisinės valstybės principo laikymusi, kita Šalis gali sustabdyti šios dalies arba jos antraštinių dalių taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi dideli sisteminiai trūkumai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

2.Jei vienoje Šalyje nustatoma didelių sisteminių trūkumų, susijusių su asmens duomenų apsauga, ir, be kita ko, jei dėl tų trūkumų nustotas taikyti atitinkamas sprendimas dėl tinkamumo, kita Šalis gali sustabdyti šios dalies arba jos antraštinių dalių taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi dideli sisteminiai trūkumai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

3.2 dalyje terminas „atitinkamas sprendimas dėl tinkamumo“ reiškia:

(a)kai tai susiję su Jungtine Karalyste – Europos Komisijos pagal Direktyvos (ES) 2016/680 82 36 straipsnį arba analogiškus teisės aktus, kuriais ta direktyva pakeičiama, priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas apsaugos lygis;

(b)kai tai susiję su Sąjunga – Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas duomenų apsaugos lygis perdavimo, kuriam taikoma 2018 m. Duomenų apsaugos akto 83 3 dalis arba analogiški teisės aktai, kuriais tas įstatymas pakeičiamas, tikslais.

4.Kalbant apie III antraštinės dalies [Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimas ir tvarkymas] arba X antraštinės dalies [Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu] taikymo sustabdymą, nuorodos į atitinkamą sprendimą dėl tinkamumo taip pat apima:

(a)kai tai susiję su Jungtine Karalyste – Europos Komisijos pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 84 45 straipsnį arba analogiškus teisės aktus, kuriais tas reglamentas pakeičiamas, priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas apsaugos lygis;

(b)kai tai susiję su Sąjunga – Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas duomenų apsaugos lygis perdavimo, kuriam taikoma 2018 m. Duomenų apsaugos akto 2 dalis arba analogiški teisės aktai, kuriais tas įstatymas pakeičiamas, tikslais.

5.Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, laikinai nustoja būti taikomos pirmą trečio mėnesio po 1 arba 2 dalyje nurodyto pranešimo dieną, nebent ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki to laikotarpio, kuris gali būti pratęstas pagal 7 dalies d punktą, pabaigos, Šalis, kuri pranešė apie sustabdymą, diplomatiniais kanalais kitai Šaliai raštu praneša apie pirmojo pranešimo atšaukimą arba sustabdymo taikymo srities susiaurinimą. Šiuo atveju laikinai nustoja būti taikomos tik antrajame pranešime nurodytos antraštinės dalys.

6.Jei viena Šalis pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį praneša apie vienos ar kelių šios dalies antraštinių dalių taikymo sustabdymą, kita Šalis gali sustabdyti visų likusių antraštinių dalių taikymą, apie tai prieš tris mėnesius raštu pranešdama diplomatiniais kanalais.

7.Pateikus pranešimą apie taikymo sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, apie tai nedelsiant informuojama Partnerystės taryba. Partnerystės taryba išnagrinėja galimybes leisti Šaliai, pranešusiai apie sustabdymą, atidėti jo įsigaliojimą, susiaurinti jo taikymo sritį arba jį atšaukti. Tuo tikslu, atsižvelgdama į Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto rekomendaciją, Partnerystės taryba gali:

(a)susitarti dėl bendro šios dalies nuostatų aiškinimo;

(b)rekomenduoti Šalims imtis atitinkamų veiksmų;

(c)patvirtinti reikiamas šios dalies pataisas, kad būtų pašalintos sustabdymo priežastys, ir nustatyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių pataisų galiojimo laiką; ir

(d)5 dalyje nurodytą laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

8.Jei kuri nors Šalis praneša apie sustabdymą pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį pranešimas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus sustabdymui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.

9.Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdytas, vėl pradedamos taikyti pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalis, kuri pranešė apie sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, diplomatiniais kanalais kitai Šaliai raštu praneša apie savo ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas sustabdytas. Šalis, pranešusi apie sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, apie tai praneša iš karto po to, kai pašalinami dideli sisteminiai kitos Šalies trūkumai, kuriais remiantis buvo sustabdytas skyrių taikymas.

10.Pagal 9 dalį pateikus pranešimą apie ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas sustabdytas, kartu su antraštinėmis dalimis, kurių taikymas buvo sustabdytas pagal 1 arba 2 dalį, tuo pačiu metu vėl pradedamos taikyti ir likusios antraštinės dalys, kurių taikymas buvo sustabdytas pagal 6 dalį.

LAW.OTHER.138 straipsnis. Išlaidos

Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, įgyvendinant šią dalį patiriamas Šalių ir valstybių narių, įskaitant Šalių arba valstybių narių institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, išlaidas padengia jos pačios.

XIII antraštinė dalis. Ginčų sprendimas

LAW.DS.1 straipsnis. Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti spartų, veiksmingą ir efektyvų mechanizmą, kuris padėtų išvengti su šia dalimi susijusių Šalių ginčų ir juos spręsti siekiant, kai įmanoma, rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

LAW.DS.2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Ši antraštinė dalis taikoma su šia dalimi (toliau – atitinkamos nuostatos) susijusiems Šalių ginčams.

2.Atitinkamos nuostatos – tai visos šios dalies nuostatos, išskyrus:

(a)LAW.GEN.5 straipsnį [Bendradarbiavimo mastas, kai valstybė narė nebedalyvauja pagal Sąjungos teisę taikant analogiškas priemones];

(b)LAW.PRUM.19 straipsnį [Sustabdymas ir netaikymas];

(c)LAW.PNR.28 straipsnio [PNR duomenų saugojimas] 14 dalį;

(d)LAW.PNR.38 straipsnį [Bendradarbiavimo sustabdymas pagal šią antraštinę dalį];

(e)LAW.OTHER.136 straipsnį [Nutraukimas];

(f)LAW.OTHER.137 straipsnį [Sustabdymas] ir

(g)LAW.DS.6 straipsnį [Sustabdymas].

LAW.DS.3 straipsnis. Išimtinumas

Šalys įsipareigoja su šia dalimi susijusio tarpusavio ginčo nespręsti pagal kitą ginčų sprendimo mechanizmą nei numatytas šioje antraštinėje dalyje.

LAW.DS.4 straipsnis. Konsultacijos

1.Jei Šalis (toliau – Šalis ieškovė) mano, kad kita Šalis (toliau – Šalis atsakovė) pažeidė pareigą pagal šią dalį, Šalys stengiasi išspręsti klausimą gera valia pradėdamos konsultacijas ir siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

2.Šalis ieškovė gali prašyti surengti konsultacijas, raštu pateikdama prašymą Šaliai atsakovei. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme nurodo prašymo priežastis, įskaitant nustatytus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių, Šalies ieškovės nuomone, Šalis atsakovė pažeidė pareigą, ir nurodo, kokios atitinkamos nuostatos, jos nuomone, taikytinos.

3.Šalis atsakovė į prašymą atsako nedelsdama ir ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo pateikimo dienos. Konsultacijos paprastai surengiamos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo asmeniškai arba kitomis Šalių sutartomis ryšio priemonėmis dienos.

4.Konsultacijos baigiamos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, nebent Šalys susitaria jas tęsti.

5.Šalis ieškovė gali prašyti, kad konsultacijos būtų surengtos Specialiajame teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitete arba Partnerystės taryboje. Pirmasis posėdis sušaukiamas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo surengti konsultacijas pateikimo dienos. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti perduoti klausimą Partnerystės tarybai. Partnerystės taryba šio klausimo taip pat gali imtis pati. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas arba tam tikru atveju Partnerystės taryba ginčą gali išspręsti priimdami sprendimą. Toks sprendimas laikomas abiem pusėms priimtinu sprendimu, nurodytu LAW.DS.5 straipsnyje [Abiem pusėms priimtinas sprendimas].

6.Šalis ieškovė savo prašymą surengti konsultacijas gali bet kuriuo metu vienašališkai atsiimti. Tokiu atveju konsultacijos nedelsiant nutraukiamos.

7.Konsultacijos, visų pirma visa kaip konfidenciali nurodyta informacija ir Šalių pozicijos, kurių jos laikosi per konsultacijas, yra konfidencialios.

LAW.DS.5 straipsnis. Abiem pusėms priimtinas sprendimas

1.Šalys gali bet kuriuo metu pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl bet kurio LAW.DS.2 straipsnyje [Taikymo sritis] nurodyto ginčo.

2.Abiem pusėms priimtinas sprendimas gali būti priimtas Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto arba Partnerystės tarybos sprendimu. Kai priimdamos abiem pusėms priimtiną sprendimą Šalys susitaria dėl bendro šios dalies nuostatų aiškinimo, tas abiem pusėms priimtinas sprendimas priimamas Partnerystės tarybos sprendimu.

3.Kiekviena Šalis imasi visų reikiamų priemonių abiem pusėms priimtinam sprendimui per sutartą laikotarpį įgyvendinti.

4.Priemones įgyvendinanti Šalis apie visas priemones, kurių ji ėmėsi abiem pusėms priimtinam sprendimui įgyvendinti, ne vėliau kaip iki sutarto laikotarpio pabaigos raštu praneša kitai Šaliai.

LAW.DS.6 straipsnis. Taikymo sustabdymas

1.Jei per konsultacijas, surengtas pagal LAW.DS.4 straipsnį [Konsultacijos], abiem pusėms priimtino sprendimo, nurodyto LAW.DS.5 straipsnyje [Abiem pusėms priimtinas sprendimas], rasti nepavyko, o Šalis ieškovė pagal LAW.DS.4 straipsnio [Konsultacijos] 6 dalį pateikto prašymo surengti konsultacijas neatsiėmė ir mano, kad Šalis atsakovė šiurkščiai pažeidžia savo pareigas pagal LAW.DS.4 straipsnio [Konsultacijos] 2 dalyje nurodytas atitinkamas nuostatas, Šalis ieškovė gali sustabdyti šios dalies antraštinių dalių, su kuriomis susijęs šiurkštus pažeidimas, taikymą apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi šiurkštūs Šalies atsakovės pareigų pažeidimai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

2.Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, laikinai nustoja būti taikomos pirmą trečio mėnesio po 1 dalyje nurodyto pranešimo dieną arba bet kurią kitą Šalių bendrai sutartą dieną, nebent ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki to laikotarpio pabaigos Šalis ieškovė diplomatiniais kanalais Šaliai atsakovei raštu praneša apie pirmojo pranešimo atšaukimą arba sustabdymo taikymo srities susiaurinimą. Šiuo atveju laikinai nustoja būti taikomos tik antrajame pranešime nurodytos antraštinės dalys.

3.Jei Šalis ieškovė pagal šio straipsnio 1 dalį praneša apie vienos ar kelių šios dalies antraštinių dalių taikymo sustabdymą, Šalis atsakovė gali sustabdyti visų likusių antraštinių dalių taikymą, apie tai prieš tris mėnesius raštu pranešdama diplomatiniais kanalais.

4.Jei pagal šį straipsnį pateikiamas pranešimas apie taikymo sustabdymą, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį pranešimas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju Šalys užtikrina, kad įsigaliojus sustabdymui būtų išlaikytas toks visų asmens duomenų, gautų bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, apsaugos lygis, koks buvo taikomas juos perduodant.

5.Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdytas, vėl pradedamos taikyti pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalis ieškovė diplomatiniais kanalais Šaliai atsakovei raštu praneša apie savo ketinimą antraštines dalis, kurių taikymas sustabdytas, vėl pradėti taikyti. Šalis ieškovė apie tai praneša iš karto po to, kai mano, kad šiurkštus pareigų, kuriais buvo grindžiamas taikymo sustabdymas, pažeidimas yra pašalintas.

6.Šaliai ieškovei pagal 5 dalį pateikus pranešimą apie ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas sustabdytas, kartu su antraštinėmis dalimis, kurių taikymą pagal 1 dalį buvo sustabdžiusi Šalis ieškovė, tuo pačiu metu vėl pradedamos taikyti ir likusios antraštinės dalys, kurių taikymą pagal 3 dalį buvo sustabdžiusi Šalis atsakovė.

LAW.DS.7 straipsnis. Laikotarpiai

1.Visi šioje antraštinėje dalyje nustatyti laikotarpiai, atsižvelgiant į konkretų atvejį, skaičiuojami savaitėmis arba mėnesiais pradedant nuo dienos, einančios po veiksmo, su kuriuo jie siejami.

2.    Kiekvienas šioje antraštinėje dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas bendru Šalių sutarimu.



KETVIRTA DALIS. TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS

I antraštinė dalis. Sveikatos saugumas

HS.1 straipsnis. Bendradarbiavimas sveikatos saugumo srityje

1.Šiame straipsnyje „didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai“ reiškia didelį biologinės, cheminės, su aplinka susijusios ar nežinomos kilmės pavojų gyvybei arba kitokį didelį pavojų sveikatai, kuris plinta bent per bent vienos valstybės narės ir Jungtinės Karalystės sienas arba dėl kurio kyla didelė tokio plitimo rizika.

2.Šalys informuoja viena kitą apie didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, turinčią poveikį kitai Šaliai, ir stengiasi tai padaryti laiku.

3.Kai kyla didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, Sąjunga, gavusi rašytinį Jungtinės Karalystės prašymą, gali dėl konkrečios grėsmės suteikti jai ad hoc prieigą prie savo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS), kad Šalys ir valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų keistis atitinkama informacija, įvertinti pavojų visuomenės sveikatai ir koordinuoti priemones, kurios galėtų būti reikalingos visuomenės sveikatai apsaugoti. Sąjunga stengiasi į Jungtinės Karalystės rašytinį prašymą atsakyti laiku.

Be to, Sąjunga gali pakviesti Jungtinę Karalystę dalyvauti Sąjungoje sušaukto iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto, kurio tikslas – remti su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai susijusius keitimosi informacija ir koordinavimo veiksmus, veikloje.

Abu susitarimai yra laikini ir bet kuriuo atveju trunka ne ilgiau nei tiek laiko, kiek viena iš Šalių, kuri kreipėsi į kitą Šalį, mano esant būtina atitinkamos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai atveju.

4.Kiekviena Šalis 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija ir visų pagal 3 dalį teikiamų prašymų tikslais paskiria ryšių punktą ir apie tai praneša kitai Šaliai. Ryšių punktai taip pat:

(a)stengiasi padėti Šalims suprasti, ar grėsmė yra didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai;

(b)ieško abiem pusėms priimtinų sprendimų, iškilus bet kokiems su šios antraštinės dalies įgyvendinimu susijusiems techniniams klausimams.

5.Jungtinė Karalystė, naudodamasi jai dėl konkrečios didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai suteikta prieiga prie SĮRS ir dalyvaudama 3 dalyje nurodyto komiteto veikloje, laikosi visų taikomų naudojimosi SĮRS sąlygų ir to komiteto darbo tvarkos taisyklių. Jei, Šalims pasikeitus aiškinamąja informacija,

(a)Sąjunga mano, kad Jungtinė Karalystė pirmiau minėtų sąlygų ar darbo tvarkos taisyklių nesilaikė, Sąjunga gali tos grėsmės atveju nutraukti atitinkamą Jungtinei Karalystei suteiktą prieigą prie SĮRS arba jos dalyvavimą tame komitete;

(b)Jungtinė Karalystė mano, kad ji negali sutikti su sąlygomis ar darbo tvarkos taisyklėmis, ji gali tos grėsmės atveju atsisakyti atitinkamai naudotis SĮRS arba dalyvauti to komiteto veikloje.

6.Šalys, atsižvelgdamos į abipusius interesus, bendradarbiauja tarptautiniuose forumuose nustatytų ir naujai kylančių grėsmių sveikatos saugumui prevencijos, aptikimo, parengties joms ir atsako į jas klausimais.

7.Bendradarbiavimą abiem Šalims svarbiais techniniais ir moksliniais klausimais vykdo ir tuo tikslu susitarimo memorandumą gali sudaryti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir atitinkama Jungtinės Karalystės įstaiga, atsakinga už su infekcinėmis ligomis susijusią priežiūrą ir epideminę žvalgybą, taip pat mokslines konsultacijas infekcinių ligų klausimais.

II antraštinė dalis. Kibernetinis saugumas

CYB.1 straipsnis. Dialogas kibernetiniais klausimais

Šalys stengiasi palaikyti nuolatinį dialogą, kurio tikslas – keistis informacija apie atitinkamus politikos pokyčius, be kita ko, susijusius su tarptautiniu saugumu, naujų technologijų saugumu, interneto valdymu, kibernetiniu saugumu, kibernetine gynyba ir kibernetiniais nusikaltimais.

CYB.2 straipsnis. Bendradarbiavimas kibernetiniais klausimais

1.Šalys, atsižvelgdamos į abipusius interesus, bendradarbiauja kibernetinių klausimų srityje dalydamosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir vykdydamos praktinius bendradarbiavimo veiksmus, kuriais siekia skatinti kurti ir apsaugoti atvirą, laisvą, stabilią, taikią ir saugią kibernetinę erdvę, grindžiamą galiojančios tarptautinės teisės ir normų, skirtų atsakingam valstybių elgesiui užtikrinti, ir regioninių kibernetinio pasitikėjimo stiprinimo priemonių taikymu.

2.Be to, Šalys stengiasi bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir forumuose, didinti visuotinį kibernetinį atsparumą ir gerinti trečiųjų šalių gebėjimą veiksmingai kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.

CYB.3 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba

Europos Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) valdančiajai tarybai iš anksto pritarus, CERT-EU ir nacionalinė Jungtinės Karalystės kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba savanoriškai, laiku ir laikydamosi abipusiškumo principo bendradarbiauja keisdamosi informacija apie priemones ir metodus, kaip antai būdus, taktiką, procedūras ir geriausią praktiką, taip pat apie bendras grėsmes ir pažeidžiamumą.

CYB.4 straipsnis. Dalyvavimas konkrečioje pagal Direktyvą (ES) 2016/1148 įsteigtos Bendradarbiavimo grupės veikloje

1.Siekiant skatinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, o kartu užtikrinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso autonomiškumą, atitinkamos nacionalinės Jungtinės Karalystės institucijos, gavusios Bendradarbiavimo grupės pirmininko pasikonsultavus su Komisija pateiktą kvietimą, kurio Jungtinė Karalystė taip pat gali paprašyti, gali dalyvauti šioje Bendradarbiavimo grupės veikloje:

(a)keitimosi geriausia praktika stiprinant gebėjimus, kad būtų užtikrintas tinklų ir informacinių sistemų saugumas;

(b)keitimosi informacija apie pratybas, susijusias su tinklų ir informacinių sistemų saugumu;

(c)keitimosi informacija, patirtimi ir geriausia praktika rizikos ir incidentų srityje;

(d)keitimosi informacija ir geriausia praktika informuotumo didinimo, švietimo programų ir mokymo srityse; ir

(e)keitimosi informacija ir geriausia praktika su tinklų ir informacinių sistemų saugumu susijusių tyrimų ir plėtros srityje.

2.Bendradarbiavimo grupė ir atitinkamos nacionalinės Jungtinės Karalystės institucijos informacija, patirtimi arba geriausia praktika visada keičiasi savanoriškai ir atitinkamais atvejais laikydamosi abipusiškumo principo.

CYB.5 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA)

1.Siekiant skatinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, o kartu užtikrinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso autonomiškumą, Jungtinė Karalystė, gavusi ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) Valdančiosios tarybos kvietimą, kurio Jungtinė Karalystė taip pat gali paprašyti, gali dalyvauti šioje ENISA veikloje:

(a)gebėjimų stiprinimo;

(b)su žiniomis susijusioje ir informavimo veikloje; ir

(c)informuotumo didinimo ir švietimo.

2.Jungtinės Karalystės dalyvavimo 1 dalyje nurodytoje ENISA veikloje sąlygos, įskaitant atitinkamą finansinį įnašą, nustatomos gavus išankstinį Komisijos pritarimą ir suderinus su Jungtine Karalyste ENISA Valdančiosios tarybos tvirtinamoje darbo tvarkoje.

3.ENISA ir Jungtinė Karalystė informacija, patirtimi ir geriausia praktika keičiasi savanoriškai ir atitinkamais atvejais laikydamosi abipusiškumo principo.



PENKTA DALIS. DALYVAVIMAS SĄJUNGOS PROGRAMOSE, PATIKIMAS FINANSŲ VALDYMAS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

UNPRO.0.1 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šis skyrius taikomas Jungtinės Karalystės dalyvavimui Sąjungos programose, veikloje ir pagal jas teikiamose paslaugose, kuriose Šalių susitarimu dalyvauja Jungtinė Karalystė.

2.Ši dalis netaikoma Jungtinės Karalystės dalyvavimui sanglaudos programose pagal tikslą „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ arba panašiose programose, kuriomis siekiama to paties tikslo, vykdomam remiantis vienos ar daugiau Sąjungos institucijų pagrindiniais aktais, taikomais toms programoms. 

Pirmoje pastraipoje nurodytam dalyvavimui programose taikytinos sąlygos yra nurodomos taikytiname pagrindiniame akte ir pagal jį sudarytame finansavimo susitarime. Šalys susitaria dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo tose programose nuostatų, kurios būtų panašaus poveikio kaip išdėstytosios antrame skyriuje [Patikimas finansų valdymas].

UNPRO.0.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)pagrindinis aktas –

(I)vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktas, kuriuo sukuriamos programa ar veikla ir nustatomas veiksmo ir atitinkamų į Sąjungos biudžetą įtrauktų išlaidų arba iš Sąjungos biudžeto dengiamos biudžeto garantijos vykdymo teisinis pagrindas, įskaitant visus jo pakeitimus ir visus svarbius Sąjungos institucijos aktus, kuriais jis papildomas ar įgyvendinamas, išskyrus tuos, kuriais patvirtinamos darbo programos, arba

(II)vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktas, kuriuo nustatoma iš Sąjungos biudžeto finansuojama veikla, išskyrus programas;

(b)finansavimo susitarimas – su ES programomis ir veikla susiję susitarimai pagal I protokolą, kuriais vadovaujantis naudojamos Sąjungos lėšos, pavyzdžiui, susitarimai dėl dotacijų, susitarimai dėl įnašų, finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai, finansavimo susitarimai ir garantijų susitarimai.

(c)kitos taisyklės, susijusios su Sąjungos programos ir veiklos įgyvendinimu – taisyklės, nustatytos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 85 (toliau – Finansinis reglamentas), darbo programoje arba kvietimuose teikti pasiūlymus ar taikant kitas Sąjungos skyrimo procedūras;

(d)Sąjunga – Sąjunga arba Europos atominės energijos bendrija arba, priklausomai nuo konteksto, jos abi;

(e)Sąjungos skyrimo procedūra – Sąjungos, asmenų ar subjektų, kuriems patikėtas Sąjungos lėšų naudojimas, pradėta Sąjungos lėšų skyrimo procedūra;

(f)Jungtinės Karalystės subjektas – bet kuris subjektas (fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kito tipo subjektas), kuris gali dalyvauti Sąjungos programos veikloje arba veikloje pagal pagrindinį aktą ir kuris gyvena arba yra įsisteigęs Jungtinėje Karalystėje;

1 skyrius. Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programose ir veikloje

1 skirsnis. Bendrosios dalyvavimo Sąjungos programose sąlygos

UNPRO.1.3 straipsnis. Dalyvavimo nustatymas

1.Jungtinė Karalystė dalyvauja I protokole [Programos ir veikla, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė] išvardytose Sąjungos programose ir veikloje arba išimtiniais atvejais Sąjungos programų ir veiklos dalyje, kuriose ji gali dalyvauti.

2.Šalys susitaria dėl I protokolo. Jį priima ir gali iš dalies keisti Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas.

3.I protokolu:

(a)nustatomos Sąjungos programos, veikla arba išimtiniais atvejais Sąjungos programos ar veiklos dalis, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė;

(b)nustatoma dalyvavimo trukmė – laikotarpis, kuriuo Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai gali teikti paraiškas dėl Sąjungos finansavimo arba kuriuo jiems gali būti pavesta naudoti Sąjungos lėšas;

(c)nustatomos konkrečios Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo sąlygos, įskaitant konkrečią finansinių sąlygų, nurodytų UNPRO.2.1 straipsnyje [Finansinės sąlygos], įgyvendinimo tvarką, konkrečią koregavimo mechanizmo, aprašyto UNPRO.2.2 straipsnyje [Programos, kurioms gali būti taikomas automatinis koregavimo mechanizmas], tvarką ir dalyvavimo struktūrose, sukurtose tų Sąjungos programų ar veiklos įgyvendinimo tikslais, sąlygas. Šios sąlygos turi atitikti šį Susitarimą ir pagrindinius aktus, taip pat vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktus, kuriais nustatomos tokios struktūros;

(d)kai taikytina, nustatoma Jungtinės Karalystės įnašo į Sąjungos programą, įgyvendinamą taikant finansinę priemonę arba biudžeto garantiją, suma ir, kai tinkama, konkreti tvarka, kaip UNPRO.2.3 straipsnyje [Finansavimas, susijęs su programomis, įgyvendinamomis taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas];

UNPRO.1.4 straipsnis. Programos taisyklių laikymasis

1.Jungtinė Karalystė dalyvauja I protokole išvardytose Sąjungos programose, veikloje arba jų dalyse ir jų veikloje pagal šiame Susitarime, pagrindiniuose aktuose ir kitose taisyklėse, susijusiose su Sąjungos programų ir veiklos įgyvendinimu, nustatytas sąlygas.

2.1 dalyje nurodytos sąlygos apima:

(a)Jungtinės Karalystės subjektų atitiktį reikalavimams ir visas kitas su Jungtine Karalyste susijusias atitikties reikalavimams sąlygas, visų pirma susijusias su kilme, veiklos vykdymo vieta ar pilietybe;

(b)paraiškų teikimui, vertinimui bei atrankai ir reikalavimus atitinkančių Jungtinės Karalystės subjektų vykdomų veiksmų įgyvendinimui taikomas sąlygas.

3.2 dalies b punkte nurodytos sąlygos turi būti lygiavertės valstybių narių reikalavimus atitinkantiems subjektams taikytinoms sąlygoms, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus 1 dalyje nurodytose sąlygose. Bet kuri iš Šalių gali atkreipti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto dėmesį į tai, kad reikia aptarti tinkamai pagrįstą neleidimą dalyvauti.

UNPRO.1.5 straipsnis. Dalyvavimo sąlygos

1.Jungtinės Karalystė gali dalyvauti Sąjungos programoje ar veikloje arba jos dalyse, kaip nurodyta UNPRO.1.1 straipsnyje [Taikymo sritis], įvykdžiusi šias sąlygas:

(a)dėti visas pastangas, kiek leidžia jos nacionaliniai teisės aktai, palengvinti asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, mokslininkus, stažuotojus ar savanorius, atvykimą ir apsigyvenimą;

(b)tiek, kiek gali Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, užtikrinti, kad a punkte nurodytiems asmenims būtų sudarytos tokios pačios sąlygos Jungtinėje Karalystėje gauti paslaugas, kurios yra tiesiogiai susijusios su programų ar veiklos įgyvendinimu, kokias turi Jungtinės Karalystės piliečiai, be kita ko, kiek tai susiję su mokesčiais;

(c)dalyvavimo, susijusio su keitimusi įslaptinta arba neskelbtina neįslaptinta informacija arba prieiga prie jos, atveju – būti sudarius atitinkamus susitarimus pagal FINPROV.6 straipsnį [Įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija];

2.Kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės dalyvavimu Sąjungos programoje ar veikloje arba jos dalyse, kaip nurodyta UNPRO.0.1 straipsnyje [Taikymo sritis], Sąjunga ir jos valstybės narės:

(a)deda visas pastangas, kiek leidžia Sąjungos arba valstybių narių teisės aktai, palengvinti Jungtinės Karalystės piliečių, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, tyrėjus, stažuotojus ar savanorius, atvykimą ir apsigyvenimą;

(b)tiek, kiek gali Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos, užtikrina, kad a punkte nurodytiems Jungtinės Karalystės piliečiams būtų sudarytos tokios pačios sąlygos Sąjungoje gauti paslaugas, kurios yra tiesiogiai susijusios su programų ar veiklos įgyvendinimu, kokias turi Sąjungos piliečiai, be kita ko, kiek tai susiję su mokesčiais.

3. Nurodant šį straipsnį, I protokole gali būti nustatytos papildomos konkrečios sąlygos, kurių reikia, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti Sąjungos programoje ar veikloje arba jų dalyse.

4.Šis straipsnis nedaro poveikio UNPRO.1.4 straipsnyje [Programos taisyklių laikymasis] .

5.Šis straipsnis ir UNPRO.3.1 straipsnis [Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva] nedaro poveikio Jungtinės Karalystės ir Airijos susitarimams dėl bendros kelionių erdvės.

UNPRO.1.6 straipsnis. Jungtinės Karalystės dalyvavimas programų valdyme

1.Jungtinės Karalystės atstovams ar ekspertams arba Jungtinės Karalystės paskirtiems ekspertams leidžiama stebėtojų teisėmis dalyvauti komitetų ir ekspertų grupių posėdžiuose ar kituose panašiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai ar ekspertai arba valstybių narių paskirti ekspertai ir kurie padeda Europos Komisijai įgyvendinti ir valdyti programas, veiklą ar jų dalis, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja pagal UNPRO.0.1 straipsnį [Taikymo sritis], arba kuriuos įsteigė Europos Komisija Sąjungos teisės, susijusios su šiomis Sąjungos programomis, veikla ar jų dalimi, įgyvendinimo reikmėms, nebent jie yra susiję su klausimais, kuriuos svarsto tik valstybės narės, arba su programa ar veikla, kurioje Jungtinė Karalystė nedalyvauja. Jungtinės Karalystės atstovai ar ekspertai arba Jungtinės Karalystės paskirti ekspertai balsavimo metu nedalyvauja. Jungtinė Karalystė informuojama apie balsavimo rezultatus.

2.Jei ekspertai ar vertintojai skiriami ne pilietybės pagrindu, pilietybė neturi būti priežastis neleisti dalyvauti Jungtinės Karalystės piliečiams.

3.Laikantis 1 dalies sąlygų, Jungtinės Karalystės atstovų dalyvavimą 1 dalyje nurodytuose posėdžiuose arba kituose posėdžiuose, susijusiuose su programų ar veiklos įgyvendinimu, reglamentuoja tos pačios taisyklės ir procedūros, kaip ir tos, kurios taikomos valstybių narių atstovams, be kita ko, dėl teisės kalbėti, gauti informaciją ir dokumentus, nebent jie susiję su klausimais, kuriuos svarsto tik valstybės narės, arba su programa ar veikla, kurioje Jungtinė Karalystė nedalyvauja, ir dėl kelionės bei pragyvenimo išlaidų kompensavimo.

4. I protokole gali būti apibrėžtos papildomos sąlygos, susijusios su ekspertų dalyvavimu, taip pat Jungtinės Karalystės dalyvavimu valdybose ir struktūrose, sukurtose Sąjungos programų ar veiklos įgyvendinimo tikslais, kaip apibrėžta I protokole.

2 skirsnis. Dalyvavimo Sąjungos programose ir veikloje finansavimo taisykles

UNPRO.2.1 straipsnis. Finansinės sąlygos

1.Jungtinės Karalystė ar Jungtinės Karalystės subjektai Sąjungos programose ir veikloje arba jų dalyse dalyvauja tik tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė finansiškai prisideda prie atitinkamo finansavimo iš Sąjungos biudžeto.

2.Finansinį įnašą sudaro šių mokėjimų suma:

(a)dalyvavimo mokestis ir

(b)veiklos įnašas.

3.Finansinis įnašas mokamas kaip metinė įmoka, mokama viena ar daugiau dalių.

4.Nedarant poveikio UNPRO.8 straipsniui [2021–2026 m. dalyvavimo mokestis], dalyvavimo mokestis yra 4 % metinio veiklos įnašo dydžio ir nėra retrospektyviai tikslinamas, išskyrus dėl sustabdymo pagal UNPRO.3.1 straipsnio [Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva] 7 dalies b punktą ir nutraukimo pagal UNPRO.3.3 straipsnio [Dalyvavimo programoje ar veikloje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programas] 6 dalies c punktą. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas dalyvavimo mokesčio dydį gali patikslinti nuo 2028 m.

5.Veiklos įnašu padengiamos veiklos ir rėmimo išlaidos, jis taip pat papildo (tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų forma) sumas, įtrauktas į Sąjungos biudžetą, galutinai priimtą programoms ar veiklai arba išimtiniais atvejais jų dalims finansuoti ir, kai tinkama, padidintas išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų Sąjungos programoms ir veiklai, kaip apibrėžta I protokole.

6.Veiklos įnašas grindžiamas įnašo raktu, kuris apibrėžiamas kaip Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto (BVP) rinkos kainomis ir Sąjungos BVP rinkos kainomis santykis. Taikytinu BVP rinkos kainomis laikomas tas, kurį kaip naujausią BVP rinkos kainomis metų, kuriais atliekamas metinis mokėjimas, sausio 1 d. pateikia Eurostatas, laikydamasis UNPRO.5.2 straipsnyje [Bendradarbiavimas statistikos srityje] nurodyto susitarimo taisyklių, kai tik tas susitarimas yra taikomas. Prieš pradedant taikyti tą susitarimą, Jungtinės Karalystės BVP laikomas tas, kurį nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

7.Veiklos įnašas grindžiamas įnašų rakto taikymu pradiniams įsipareigojimų asignavimams, padidintiems, kaip aprašyta 5 dalyje, ir įtrauktiems į Sąjungos biudžetą, galutinai priimtą Sąjungos programoms ar veiklai arba išimtiniais atvejais jų dalims, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė, finansuoti taikytinais metais.

8.N metais programai, veiklai ar jų daliai skirtas veiklos įnašas gali būti atgaline data tikslinant padidintas arba sumažintas vienais ar keliais paskesniais metais remiantis pagal tų metų įsipareigojimų asignavimus padarytais biudžetiniais įsipareigojimais, jų įvykdymu laikantis teisinių įsipareigojimų ir panaikinimu.

Pirmasis tikslinimas atliekamas N+ 1 metais, kai pradinis įnašas tikslinant padidinamas arba sumažinamas skirtumu tarp pradinio įnašo ir patikslinto įnašo, apskaičiuoto N metų įnašų raktą pritaikius sumai

(a)biudžetinių įsipareigojimų, padarytų pagal įsipareigojimų asignavimus, dėl kurių suteiktas leidimas N metams pagal patvirtintą Europos Sąjungos biudžetą, ir įsipareigojimų asignavimus, prilygstančius vėl paskirtiems įsipareigojimams, kurie buvo panaikinti, ir

(b)visų N metų pabaigoje turimų išorės asignuotųjų pajamų asignavimų, kurie susidaro ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų į Sąjungos programas ir veiklą, kaip apibrėžta I protokole.

Kiekvienais paskesniais metais, kol visi iš N metų įsipareigojimų asignavimų finansuojami biudžetiniai įsipareigojimai bus apmokėti arba panaikinti, ir ne vėliau kaip per 3 metus nuo programos pabaigos arba daugiametės finansinės programos, apimančius N metus, pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, Sąjunga apskaičiuoja patikslintą N metų įnašą, sumažindama Jungtinės Karalystės įnašą suma, gauta N metų įnašo raktą taikant kiekvienais metais panaikintiems N metų įsipareigojimams, finansuojamiems iš Sąjungos biudžeto arba vėl paskiriant įsipareigojimus, kurie buvo panaikinti.

Jei išorės asignuotųjų pajamų asignavimai, kurie susidaro ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų į Sąjungos programas ir veiklą, kaip apibrėžta I protokole, yra anuliuojami, Jungtinės Karalystės įnašas sumažinamas suma, gauta anuliuotai sumai pritaikius N metų įnašo raktą.

N+2 arba paskesniais metais, atlikus antroje trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytus tikslinimus, Jungtinės Karalystės įnašas N metams taip pat sumažinamas suma, gauta dauginant Jungtinės Karalystės įnašą N metams iš santykio tarp:

(a)N metų teisinių įsipareigojimų, kurie finansuojami iš N metais turimų įsipareigojimų asignavimų ir atsiranda iš konkursinių skyrimo procedūrų,

(I)kuriose Jungtinei Karalystei ir Jungtinės Karalystės subjektams neleista dalyvauti, arba

(II)dėl kurių Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas, laikydamasis UNPRO.2.1a straipsnyje [Faktiškas neleidimas dalyvauti konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje] nustatytos procedūros, nusprendė, kad Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektams faktiškai neleista dalyvauti konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje, arba

(III)kurių paraiškų pateikimo terminas praėjo, kai buvo taikomas sustabdymas, nurodytas UNPRO.3.1 straipsnyje [Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva], arba įsigaliojus nutraukimui, nurodytam UNPRO.3.3 straipsnyje [Dalyvavimo programoje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programą], arba

(IV)kuriose Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimas buvo apribotas pagal UNPRO.3.5 straipsnio [Finansavimo padidinimų peržiūra] 3 dalį; ir

(b)visos teisinių įsipareigojimų, finansuojamų iš N metų įsipareigojimų asignavimų, sumos.

Ši teisinių įsipareigojimų suma apskaičiuojama sudedant visus N metais prisiimtus biudžetinius įsipareigojimus ir atimant tuos iš jų, kurie buvo panaikinti N+ 1 metais.

9.Gavusi prašymą Sąjunga pateikia Jungtinei Karalystei informaciją apie jos finansinį dalyvavimą, įtrauktą į biudžetinę, apskaitos, veiklos rezultatų ir su vertinimu susijusią informaciją, teikiamą Sąjungos biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms, apie Sąjungos programas ir veiklą, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja. Ši informacija teikiama tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisykles ir nedarant poveikio informacijai, kurią Jungtinė Karalystė turi teisę gauti pagal šios dalies antrą skyrių [Patikimas finansų valdymas].

10.Visi Jungtinės Karalystės įnašai arba Sąjungos mokėjimai atliekami ir mokėtinos arba gautinos sumos apskaičiuojamos eurais.

11.Šio straipsnio 5 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą atitinkančios išsamios šio straipsnio įgyvendinimo nuostatos išdėstytos UNPRO-1 priede [Finansinių sąlygų įgyvendinimas]. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies keisti UNPRO-1 priedą.

UNPRO.2.1a straipsnis. Faktiškas neleidimas dalyvauti konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje

1.Jei Jungtinė Karalystė mano, kad tam tikros konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje nustatytos sąlygos faktiškai neleidžia Jungtinės Karalystės subjektams joje dalyvauti, Jungtinė Karalystė iki atitinkamos procedūros paraiškų pateikimo termino praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui ir pateikia pagrindimą.

2.Per tris mėnesius nuo atitinkamos skyrimo procedūros paraiškų pateikimo termino Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas išnagrinėja 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo atitinkamoje skyrimo procedūroje rodiklis yra bent 25 % mažesnis, palyginti su:

(a)vidutiniu Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo per 3 metus iki pranešimo pateikimo pradėtose panašiose konkursinėse skyrimo procedūrose, kuriose tokios sąlygos nėra, rodikliu arba,

(b)jei panašių konkursinių skyrimo procedūrų nebuvo, vidutiniu Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo visose atitinkamose pagal programą arba, jei tinkama, ankstesnę programą per 3 metus iki pranešimo pateikimo pradėtose konkursinėse skyrimo procedūrose rodikliu.

3.Specialusis Dalyvavimo Sąjungos programose komitetas iki 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos nusprendžia, ar Jungtinės Karalystės subjektams faktiškai neleista dalyvauti atitinkamoje skyrimo procedūroje, atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės pagal 1 dalį pateiktą pagrindimą ir faktinį dalyvavimo atitinkamoje skyrimo procedūroje rodiklį.

4.2 ir 3 dalies tikslais dalyvavimo rodiklis yra Jungtinės Karalystės subjektų pateiktų paraiškų skaičiaus ir bendro paraiškų, pateiktų pagal tokią pačią skyrimo procedūrą, skaičiaus santykis.

UNPRO.2.2 straipsnis. Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas

1.Automatinio koregavimo mechanizmas gali būti taikomas ribotai – tik I protokole nurodytoms programos ar veiklos dalims, kurios įgyvendinamos skiriant dotacijas, dėl kurių skelbiami konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus. Automatinio koregavimo mechanizmas gali būti taikomas ribotai – tik I protokole nurodytoms programos ar veiklos dalims, kurios įgyvendinamos skiriant dotacijas, dėl kurių skelbiami konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus. I protokole gali būti nustatytos išsamios taisyklės dėl programos ar veiklos dalių, kurioms taikomas arba netaikomas automatinio koregavimo mechanizmas, nustatymo.

2.Programos ar veiklos arba jų dalių automatinio koregavimo suma lygi skirtumui tarp teisinių įsipareigojimų, realiai prisiimtų Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektų atžvilgiu ir finansuojamų iš atitinkamų metų įsipareigojimų asignavimų, pradinių sumų ir atitinkamo tam pačiam laikotarpiui skirto Jungtinės Karalystės sumokėto veiklos įnašo (atėmus rėmimo išlaidas), patikslinto pagal UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalį, jei ši suma yra teigiama.

3.Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, kuri dvejus metus iš eilės kasmet viršija 8 % atitinkamo Jungtinės Karalystės įnašo į programą, patikslinto pagal UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalį, Jungtinė Karalystė privalo sumokėti kaip kiekvienų iš tų dvejų metų papildomą įnašą pagal automatinio koregavimo mechanizmą. 

4.I protokole gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių įsipareigojimų atitinkamų sumų nustatymo, be kita ko, konsorciumų atveju, ir dėl automatinio koregavimo apskaičiavimo.

UNPRO.2.3 straipsnis. Finansavimas, susijęs su programomis, įgyvendinamomis taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas

1.Jeigu Jungtinė Karalystė dalyvauja Sąjungos programoje, veikloje arba jų dalyse, kurios įgyvendinamos taikant finansinę priemonę arba biudžeto garantiją, Jungtinės Karalystės įnašas į programas, įgyvendinamas taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas pagal Sąjungos biudžetą, kurios įgyvendinamos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento X antraštinę dalį, mokamas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais įnešama suma padidina Sąjungos biudžeto garantiją arba finansinės priemonės finansinį paketą.

2.Kai Jungtinė Karalystė dalyvauja 1 dalyje nurodytoje programoje, kurią įgyvendina Europos investicijų banko grupė, tuo atveju, jei Europos investicijų banko grupei reikia padengti nuostolius, kurių nepadengia Sąjungos biudžeto suteikta garantija, Jungtinė Karalystė Europos investicijų banko grupei sumoka šių nuostolių procentinę dalį, lygią Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir valstybių narių, Jungtinės Karalystės ir visų toje programoje dalyvaujančių trečiųjų valstybių bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis sumos santykiui. Taikytinu bendruoju vidaus produktu rinkos kainomis laikomas tas, kurį kaip naujausią bendrąjį vidaus produktą rinkos kainomis metų, kuriais privalomas mokėjimas, sausio 1 d. pateikia Eurostatas, laikydamasis UNPRO.5.2 straipsnyje [Bendradarbiavimas statistikos srityje] nurodyto susitarimo taisyklių, kai tik tas susitarimas yra taikomas. Prieš pradedant taikyti tą susitarimą, Jungtinės Karalystės BVP laikomas tas, kurį nustatė EBPO.

3.Kai tinkama, šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos, visų pirma užtikrinančios, kad Jungtinė Karalystė gautų savo nepanaudotų įnašų į biudžeto garantijas ir finansines priemones dalį, išsamiau išdėstomos I protokole.

3 skirsnis. Dalyvavimo Sąjungos programose sustabdymas ir nutraukimas

UNPRO.3.1 straipsnis. Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva

1.Pagal šį straipsnį Sąjunga gali vienašališkai sustabdyti I protokolo taikymą vienai ar daugiau Sąjungos programų, veiklos arba išimtiniais atvejais jų dalių, jei Jungtinė Karalystė nesumoka savo finansinio įnašo pagal šio skyriaus 2 skirsnį [Dalyvavimo programose finansavimo taisyklės] arba jei Jungtinė Karalystė iš esmės pakeičia vieną toliau iš toliau nurodytų sąlygų, kurios galiojo, kai buvo susitarta dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje, veikloje arba išimtiniu atveju jos dalyje, ir buvo įtrauktos į I protokolą, jei tokie pakeitimai daro didelį poveikį jų įgyvendinimui:

(a)pakeičiamos asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, tyrėjus, stažuotojus ar savanorius, atvykimo į Jungtinę Karalystę ir apsigyvenimo joje sąlygos. Tai taikoma visų pirma, jei Jungtinei Karalystei pakeitus savo vidaus įstatymus dėl šių asmenų atvykimo į Jungtinę Karalystę ir apsigyvenimo joje sąlygų atsiranda diskriminacija tarp valstybių narių.

(b)keičiasi finansinės prievolės, įskaitant mokesčius, kurios taikomos šios s a punkte nurodytiems asmenims tam, kad būtų vykdoma veikla, kurią jie turi atlikti įgyvendindami programą;

(c)pasikeičia UNPRO.1.5 straipsnio [Dalyvavimo sąlygos] 3 dalyje nurodytos sąlygos.

2.Sąjunga praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui apie ketinimą sustabdyti Jungtinės Karalystės dalyvavimą atitinkamoje programoje ar veikloje. Sąjunga nustato sustabdymo taikymo sritį ir pateikia tinkamą pagrindimą. Jei Sąjunga savo pranešimo neatšaukia, sustabdymas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Europos Sąjungos pranešimo dienos. Sustabdymo įsigaliojimo data laikoma atskaitine sustabdymo data šio straipsnio tikslais.

Prieš pranešimą ir sustabdymą ir sustabdymo laikotarpiu Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali aptarti atitinkamas priemones, kad būtų išvengta sustabdymo arba jis būtų atšauktas. Jei Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas pasiekia susitarimą, kad būtų išvengta sustabdymo, per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, sustabdymas nevykdomas.

Bet kuriuo atveju Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per 45 dienas susitinka aptarti klausimą.

3.Nuo atskaitinės sustabdymo datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia sustabdytoje Sąjungos programoje, veikloje ar jos dalyje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ar jos subjektai nebelaikomi atitinkančiais UNPRO.1.4 straipsnyje [Programos taisyklių laikymasis] ir I protokole nurodytus reikalavimus, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, kai pagal tą procedūrą prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

4.Sustabdymas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki atskaitinės sustabdymo datos. Tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas šis susitarimas.

5.Kai tik Jungtinė Karalystė mano, kad vėl pradėta laikytis dalyvavimo sąlygų, ji apie tai praneša Sąjungai ir pateikia jai atitinkamus įrodymus.

Per 30 dienų nuo to pranešimo Sąjunga įvertina klausimą ir šiuo tikslu gali paprašyti Jungtinės Karalystės pateikti papildomų įrodymų. Laikas, kurio reikia tokiems papildomiems įrodymams pateikti, neįskaitomas į bendrą vertinimo laikotarpį.

Jei Sąjunga nustato, kad vėl pradėta laikytis dalyvavimo sąlygų, ji be nepagrįsto delsimo praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui, kad sustabdymas panaikinamas. Toks panaikinimas įsigalioja kitą dieną po pranešimo datos.

Jei Sąjunga nustato, kad atitiktis dalyvavo sąlygoms nebuvo atkurta, sustabdymas lieka galioti.

6.Jungtinė Karalystė vėl laikoma šalimi, dalyvaujančia atitinkamoje Sąjungos programoje ar veikloje, ir visų pirma Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai vėl laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal UNPRO.1.4 straipsnyje [Programos taisyklių laikymasis] ir I protokole nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis pagal tą Sąjungos programą ar veiklą, kuri pradėta po dienos, kurią įsigalioja sustabdymo panaikinimas, arba iki tos dienos, jei nėra pasibaigęs paraiškų pateikimo terminas.

7.Jei Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje, veikloje ar jos dalyje yra sustabdomas, sustabdymo laikotarpiu mokėtinas Jungtinės Karalystės įnašas nustatomas taip:

(a)Sąjunga perskaičiuoja veiklos įnašą, laikydamasi UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalies penktos pastraipos a punkto iii papunktyje aprašytos procedūros;

(b)dalyvavimo mokestis patikslinamas pagal patikslintą veiklos įnašą.

UNPRO.3.2 straipsnis. Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje nutraukimas Sąjungos iniciatyva

1.Jei praėjus metams po atskaitinės dienos, nurodytos UNPRO.3.1 straipsnio [Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva] 2 dalyje, Sąjunga nepanaikino sustabdymo pagal UNPRO.3.1 straipsnį [Jungtinės Karalystės dalyvavimo sustabdymas Sąjungos iniciatyva], Sąjunga:

(a)iš naujo įvertina sąlygas, kuriomis ji gali pasiūlyti, kad Jungtinė Karalystė toliau galėtų dalyvauti atitinkamose Sąjungos programose, veikloje ar jų dalyse, ir pasiūlo tas sąlygas Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui per 45 dienas nuo vienų metų sustabdymo laikotarpio pabaigos, kad būtų iš dalies pakeistas I protokolas. Jei per tolesnes 45 dienas Specialusis komitetas dėl tų kaip priemonių nesusitaria, įvykdomas nutraukimas, kaip nurodyta šios dalies b punkte; arba

(b)pagal šį straipsnį vienašališkai nutraukia I protokolo taikymą Sąjungos programoms, veiklai ar jų dalims, atsižvelgdama į UNPRO.3.1 straipsnyje [Jungtinės Karalystės dalyvavimo sustabdymas] nurodyto pokyčio poveikį programai, veiklai ar išimtiniais atvejais jų dalims arba nesumokėto įnašo sumai.

2.Sąjunga praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui apie savo ketinimą nutraukti Jungtinės Karalystės dalyvavimą vienoje ar daugiau Sąjungos programų ar veikloje pagal 1 dalies b punktą. Sąjunga nustato nutraukimo taikymo sritį ir pateikia tinkamą pagrindimą. Jei Sąjunga savo pranešimo neatšaukia, nutraukimas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Europos Sąjungos pranešimo dienos. Nutraukimo įsigaliojimo data laikoma atskaitine nutraukimo data šio straipsnio tikslais.

3.Nuo atskaitinės nutraukimo datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia su nutraukimu susijusioje Sąjungos programoje ar veikloje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai nebelaikomi atitinkančiais UNPRO.1.4 straipsnyje [Programos taisyklių laikymasis] ir I protokole nurodytus reikalavimus, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, kai laikantis tos procedūros prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

4.Nutraukimas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki UNPRO.3.1 straipsnio [Jungtinės Karalystės dalyvavimo sustabdymas] 2 dalyje nurodytos atskaitinės sustabdymo dienos. Tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas šis susitarimas.

5.Jei I protokolo ar jo dalies taikymas programoms, veiklai arba išimtiniais atvejais atitinkamoms jų dalims sustabdomas:

(a)veiklos įnašas, kuriuo padengiamos rėmimo išlaidos, susijusios su jau prisiimtais teisiniais įsipareigojimais, yra mokėtinas iki tokių teisinių įsipareigojimų įvykdymo arba iki daugiametės finansinės programos, pagal kurią finansuojamas teisinis įsipareigojimas, pabaigos;

(b)vėlesniais metais nemokamas joks įnašas, išskyrus nurodytąjį šios dalies a punkte.

UNPRO.3.3 straipsnis. Dalyvavimo programoje ar veikloje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programas

1.Jungtinė Karalystė gali vienašališkai nutraukti dalyvavimą I protokole nurodytoje Sąjungos programoje ar veikloje, ar jų dalyje, jei:

(a)pagrindinis tos Sąjungos programos teisės aktas yra iš dalies pakeičiamas tiek, kiek iš esmės pasikeičia Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo toje Sąjungos programoje ar veikloje sąlygos dėl konkretaus programos ar veiklos tikslų ir atitinkamų veiksmų pakeitimo; arba

(b)visa įsipareigojimų asignavimų suma, kaip nurodyta UNPRO.2.1 straipsnyje [Finansinės sąlygos], padidinama daugiau kaip 15 % palyginti su pradiniu tos programos ar veiklos, ar jų dalies, kurioje Jungtinė Karalystė dalyvauja, finansiniu paketu ir padidėjo arba atitinkama daugiametės finansinės programos viršutinė riba, arba viso dalyvavimo laikotarpio išorės pajamų, nurodytų UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 5 dalyje, suma; arba

(c)Jungtinei Karalystei ir Jungtinės Karalystės subjektams neleidžiama dalyvauti programos ar veiklos dalyje dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, ir ši išimtis susijusi su įsipareigojimų asignavimais, viršijančiais 10 % įsipareigojimų asignavimų Sąjungos biudžete, galutinai priimtų tai programai ar veiklai N metams.

2.Šiuo tikslu Jungtinė Karalystė apie savo ketinimą nutraukti I protokolą, kiek tai susiję su atitinkama Sąjungos programa ar veikla, praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui ne vėliau kaip per 60 dienų po pakeitimo ar priimto metinio biudžeto arba jo pakeitimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jungtinė Karalystė paaiškina priežastis, dėl kurių ji mano, kad pakeitimu iš esmės keičiamos dalyvavimo sąlygos. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas posėdyje aptaria klausimą per 45 dienas nuo pranešimo gavimo.

3.Jei Jungtinė Karalystė savo pranešimo neatšaukia, nutraukimas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Europos Jungtinės Karalystės pranešimo dienos. Nutraukimo įsigaliojimo data laikoma atskaitine data šio straipsnio tikslais.

4.Nuo atskaitinės datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia su nutraukimu susijusioje Sąjungos programoje ar veikloje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai nebelaikomi atitinkančiais UNPRO.1.4 straipsnyje [Programos taisyklių laikymasis] ir I protokole nurodytus reikalavimus, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, kai laikantis tos procedūros prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

5.Nutraukimas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki atskaitinės datos. Tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas šis susitarimas.

6.Atitinkamoms programoms ar veiklai taikomo nutraukimo pagal šį straipsnį atveju:

(a)veiklos įnašas, kuriuo padengiamos rėmimo išlaidos, susijusios su jau prisiimtais teisiniais įsipareigojimais, yra mokėtinas iki tokių teisinių įsipareigojimų įvykdymo arba iki daugiametės finansinės programos, pagal kurią finansuojamas teisinis įsipareigojimas, pabaigos;

(b)Sąjunga perskaičiuoja metų, kuriais įvykdomas nutraukimas, veiklos įnašą, laikydamasi UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalies penktos pastraipos a punkto iii papunktyje aprašytos procedūros. Vėlesniais metais nemokamas joks įnašas, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio a punkte;

(c)dalyvavimo mokestis patikslinamas pagal patikslintą veiklos įnašą.

4 skirsnis. Veiklos rezultatų ir finansavimo padidinimų peržiūra

UNPRO.3.4 straipsnis. Veiklos rezultatų peržiūra

1.Sąjungos programos ar veiklos dalims, kurioms taikomas UNPRO.2.2 straipsnyje [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas] nurodytas koregavimo mechanizmas, yra taikoma veiklos rezultatų peržiūros procedūra, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. 

2.Jungtinė Karalystė gali prašyti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto pradėti veiklos rezultatų peržiūros procedūrą, kai pagal UNPRO.2.2. straipsnio [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas] 2 dalyje išdėstytą metodą apskaičiuota suma yra neigiama ir kai ši suma yra didesnė už 12 % atitinkamų Jungtinės Karalystės įnašų, skirtų programai ar veiklai ir patikslintų pagal UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalį. 

3.Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo dienos išnagrinėja atitinkamus su veiklos rezultatais susijusius duomenis ir priima ataskaitą, kurioje siūlomos tinkamos priemonės su veiklos rezultatais susijusiems klausimams spręsti. 

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės taikomos dvylika mėnesių nuo ataskaitos priėmimo. Pritaikius priemones, su atitinkamo [laikotarpio] veiklos rezultatais susiję duomenys naudojami apskaičiuojant skirtumą tarp teisinių įsipareigojimų, faktiškai prisiimtų su Jungtine Karalyste arba Jungtinės Karalystės subjektais tais kalendoriniais metais, pradinių mokėtinų sumų ir Jungtinės Karalystės už tuos metus sumokėto atitinkamo veiklos įnašo.

Jei antroje pastraipoje nurodytas skirtumas yra neigiamas ir viršija 16 % atitinkamo veiklos įnašo, Jungtinė Karalystė gali 

(a)pranešti apie ketinimą nutraukti savo dalyvavimą atitinkamoje Sąjungos programoje ar programos dalyje, pranešdama apie tai likus 45 dienoms iki norimos nutraukimo data, ir nutraukti savo dalyvavimą pagal UNPRO.3.3 straipsnio [Dalyvavimo programoje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programą] 3–6 dalis arba

(b)paprašyti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto priimti papildomų priemonių, skirtų nepatenkinamų rezultatų klausimui spręsti, be kita ko, pritaikant Jungtinės Karalystės dalyvavimą atitinkamoje Sąjungos programoje ir patikslinant būsimus su ta programa susijusius Jungtinės Karalystės finansinius įnašus.

UNPRO.3.5 straipsnis. Finansavimo padidinimų peržiūra

1.Jungtinė Karalystė gali pranešti Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui, kad nesutinka su savo įnašo į Sąjungos programą ar veiklą suma, jei visa įsipareigojimų asignavimų suma, kaip nurodyta UNPRO.2.1 straipsnyje [Finansinės sąlygos], padidinama daugiau kaip 5 %, palyginti su pradinio tos Sąjungos programos ar veiklos finansiniu paketu, ir padidėjo arba atitinkama viršutinė riba, arba viso dalyvavimo laikotarpio išorės pajamų, nurodytų UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 5 dalyje, suma.

2.1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas per 60 dienų nuo priimto metinio biudžeto ar jo pakeitimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pranešimas nedaro poveikio Jungtinės Karalystės pareigai mokėti savo įnašą ir UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalyje nurodyto patikslinimo mechanizmo taikymui.

3.Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per tris mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo dienos parengia ataskaitą ir pasiūlo tinkamas priemones bei nusprendžia dėl jų priėmimo. Šios priemonės gali apimti Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo tam tikrų rūšių veikloje ar skyrimo procedūrose apribojimą arba, kai tinka, I protokolo pakeitimą. Jungtinės Karalystės dalyvavimo apribojimas bus laikomas išimtimi UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalyje nurodyto patikslinimo mechanizmo tikslais.

4.Jei tenkinamos UNPRO.3.3 straipsnio [Dalyvavimo programoje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programą] 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos, Jungtinė Karalystė gali nutraukti savo dalyvavimą I protokole nurodytoje Sąjungos programoje arba veikloje pagal UNPRO.3.3 straipsnio [Dalyvavimo programoje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programą] 2–6 dalis.

2 skyrius. Patikimas finansų valdymas

UNPRO.4.X-1 straipsnis. Apimtis

Šis skyrius yra taikomas, kiek tai susiję su Sąjungos programomis, veikla ir paslaugomis pagal Sąjungos programas, nurodytas I ir II protokoluose.

1 skirsnis. Finansinių interesų apsauga ir išieškojimas

UNPRO.4.X straipsnis. Veiklos vykdymas siekiant patikimo finansų valdymo

Taikydamos šį skyrių šiame skyriuje nurodytos Jungtinės Karalystės ir Sąjungos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Veikdami Jungtinės Karalystės teritorijoje, Sąjungos darbuotojai ir tyrimo įstaigos savo pareigas vykdo laikydamiesi Jungtinės Karalystės įstatymų.

UNPRO.4.1 straipsnis. Peržiūros ir auditas

1.Sąjunga turi teisę pagal taikytinus vienos ar kelių Europos Sąjungos institucijų aktus ir, kaip numatyta atitinkamuose finansavimo susitarimuose ar sutartyse, atlikti technines, mokslines, finansines ar kitokio pobūdžio peržiūras ir auditą bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio asmens ar joje įsisteigusio teisės subjekto, gaunančio Sąjungos finansavimą, taip pat bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio ar įsisteigusio trečiojo asmens, susijusio su Sąjungos lėšų vykdymu, patalpose. Tokias peržiūras ir auditą gali atlikti Sąjungos institucijų ir įstaigų, visų pirma Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų, pareigūnai ar kiti Europos Komisijos pagal Sąjungos teisę įgalioti asmenys.

2.Sąjungos institucijų ir įstaigų, visų pirma Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų, darbuotojams ir kitiems Europos Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais (tiek elektroninėmis, tiek popierinėmis jų versijomis) ir visa informacija, kurios reikia tokiems 1 dalyje nurodytiems peržiūroms ir auditui atlikti. Tokia galimybė apima teisę gauti audituojamų fizinių ar juridinių asmenų arba audituojamo trečiojo asmens turimų dokumentų arba duomenų laikmenų turinio fizines ar elektronines kopijas ir išrašus iš jų.

3.Jungtinė Karalystė neužkerta kelio darbuotojams ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 dalyje, ir neapriboja jų teisės atvykti į Jungtinę Karalystę ir patekti į audituojamų asmenų patalpas vykdant šiame straipsnyje nurodytas pareigas.

4.Nepaisant Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje ar veikloje sustabdymo ar nutraukimo, visų šios dalies ir (arba) I protokolo nuostatų ar jų dalies sustabdymo arba šio Susitarimo nutraukimo, peržiūros ir auditas gali būti atliekami ir po atitinkamo sustabdymo ar nutraukimo įsigaliojimo dienos, laikantis sąlygų, nustatytų taikytinuose vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktuose, ir kaip nustatyta atitinkamuose finansavimo susitarimuose ar sutartyse, susijusiuose su bet kokiu teisiniu įsipareigojimu, kuriuo vykdomas Europos Sąjungos biudžetas ir kurį Europos Sąjunga prisiėmė iki atitinkamo sustabdymo arba nutraukimo įsigaliojimo dienos. 

UNPRO.4.2 straipsnis. Kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais pažeidimais ir sukčiavimu, taip pat kitomis nusikalstamomis veikomis

1.Europos Komisija ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įgaliojamos Jungtinės Karalystės teritorijoje atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje. Europos Komisija ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) veikia vadovaudamasi tuos patikrinimus, inspektavimus ir tyrimus reglamentuojančiais Sąjungos aktais.

2.Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį informuoja Europos Komisiją arba OLAF apie bet kokį sužinotą faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, sukčiavimu arba kita neteisėta veikla, kenkiančiais Sąjungos finansiniams interesams.

3.Patikrinimai ir inspektavimai vietoje gali būti atliekami bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio fizinio asmens arba Jungtinėje Karalystėje įsisteigusio teisės subjekto, gaunančio Europos Sąjungos finansavimą pagal finansavimo susitarimą ar sutartį, taip pat bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio arba įsisteigusio trečiojo asmens, dalyvaujančio įgyvendinant tokį Sąjungos finansavimą, patalpose. Tokius patikrinimus ir inspektavimus rengia ir vykdo Europos Komisija arba OLAF, glaudžiai bendradarbiaudamos su Jungtinės Karalystės paskirta Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija. Paskirtoji institucija tinkamu laiku iš anksto yra informuojama apie patikrinimų ir inspektavimų objektą, tikslą ir teisinį pagrindą, kad ji galėtų suteikti pagalbą. Tuo tikslu Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti patikrinimuose ir inspektavimuose vietoje.

4.Komisijos darbuotojai ir OLAF darbuotojai gali susipažinti su visa informacija ir dokumentais (tiek elektroninėmis, tiek popierinėmis jų versijomis), susijusiais su 3 dalyje nurodytomis operacijomis, kurių reikia, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti tinkamai. Visų pirma, Europos Komisijos ir OLAF darbuotojai gali padaryti svarbių dokumentų kopijas.

5.Europos Komisija arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar patikrinimus ir inspektavimus vietoje atlikti kartu, įskaitant atvejus, kai abi šalys yra kompetentingos atlikti tyrimus.

6.Jei asmuo, subjektas ar kita trečioji šalis, kurios inspektavimas vietoje ar patikrinimas atliekamas, nesutinka, kad patikrinimas ar inspektavimas vietoje būtų atliktas, Jungtinės Karalystės institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, suteikia Komisijai ar OLAF reikalingą pagalbą, kad šios galėtų įgyvendinti savo pareigas – atlikti patikrinimą ar inspektavimą vietoje. Teikiant tokią pagalbą, be kita ko, imamasi tinkamų atsargumo priemonių pagal nacionalinę teisę, be kita ko, įrodymų apsaugos priemonių.

7.Europos Komisija arba OLAF informuoja Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas apie tokių patikrinimų ir inspektavimų rezultatus. Europos Komisija arba OLAF kuo greičiau praneša Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą arba inspektavimą vietoje.

8.Nedarydama poveikio Jungtinės Karalystės teisės taikymui, Europos Komisija gali pagal Sąjungos teisės aktus taikyti administracines priemones ir nuobaudas juridiniams ar fiziniams asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant programą ar veiklą.

9.Tinkamo šio straipsnio įgyvendinimo tikslais Europos Komisija arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš šio Susitarimo šalių prašymu konsultuojasi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal Sąjungos teisės aktus ar pagal Jungtinės Karalystės teisę.

10.Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su OLAF, Jungtinė Karalystė paskiria kontaktinį punktą.

11.Europos Komisijos arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų keitimasis informacija turi atitikti taikytinus konfidencialumo reikalavimus. Keičiantis informacija naudojami asmens duomenys turi būti apsaugoti pagal taikytinas taisykles.

12.Nedarant poveikio LAW.MUTAS.114 straipsnio [Kompetentingos institucijos apibrėžtis] taikomumui, kai bet kuris Jungtinės Karalystės pilietis, joje gyvenantis asmuo ar joje įsisteigęs teisės subjektas gauna Sąjungos finansavimą pagal I protokole išvardytas Sąjungos programas ir veiklą tiesiogiai ar netiesiogiai, be kita ko, kiek tai susiję su bet kuriuo trečiuoju asmeniu, dalyvaujančiu įgyvendinant tokį Sąjungos finansavimą, Jungtinės Karalystės institucijos bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis ar Sąjungos valstybių narių institucijomis, atsakingomis už Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su tokiu finansavimu, kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal taikytinus teisės aktus ir tarptautinius teisės aktus, kad jos galėtų įvykdyti savo pareigas.

UNPRO.4.3 straipsnis. UNPRO.0.1 straipsnio, UNPRO.4.X-1 straipsnio, UNPRO.4.1 straipsnio [Peržiūros ir auditas] ir UNPRO.4.2 straipsnio [Kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais pažeidimais ir sukčiavimu, taip pat kitomis nusikalstamomis veikomis] pakeitimai

Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies pakeisti UNPRO.4.1 straipsnį [Peržiūros ir auditas] ir UNPRO.4.2 straipsnį [Kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais pažeidimais ir sukčiavimu, taip pat kitomis nusikalstamomis veikomis], visų pirma siekdamas atsižvelgti į vienos ar kelių Europos Sąjungos institucijų aktų pakeitimus.

Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies pakeisti UNPRO.0.1 straipsnį [Taikymo sritis] ir UNPRO.4.X-1 straipsnį [Taikymo sritis], kad į šio skyriaus taikymo sritį įtrauktų kitas Sąjungos programas, veiklą ir paslaugas.

UNPRO.4.4 straipsnis. Išieškojimas ir vykdymo užtikrinimas

1.Europos Komisijos priimti sprendimai, kuriais juridiniams ar fiziniams asmenims, išskyrus valstybes, nustatoma piniginė prievolė, susijusi su bet kokia pretenzija, kylančia iš Sąjungos programų, veiklos, veiksmų ar projektų, yra vykdytini Jungtinėje Karalystėje. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria Jungtinė Karalystė. Jungtinė Karalystė apie savo paskirtą nacionalinę instituciją praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Pagal UNPRO.5.1 straipsnį [Komunikacija ir keitimasis informacija] Europos Komisija turi teisę apie tokius vykdytinus sprendimus tiesiogiai pranešti Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims ir joje įsisteigusiems teisės subjektams. Tų sprendimų vykdymas užtikrinamas pagal Jungtinės Karalystės teisę.

2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys, priimti pagal I protokolą taikant sutarties ar susitarimo arbitražinę išlygą, susijusią su Sąjungos programomis, veikla ar jų dalimis, Jungtinėje Karalystėje vykdytini taip pat kaip Europos Komisijos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.

3.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso 1 dalyje nurodytų Komisijos sprendimų teisėtumo peržiūra ir tokių sprendimų vykdymo užtikrinimo sustabdymas. Tačiau skundų dėl tariamų vykdymo užtikrinimo pažeidimų nagrinėjimas priklauso Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai.

2 skirsnis. Kitos Sąjungos programų įgyvendinimo taisyklės

UNPRO.5.1 straipsnis. Komunikacija ir keitimasis informacija

Sąjungos institucijos ir įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos programas ar veiklą arba vykdant tokių programų ar veiklos kontrolę, turi teisę tiesiogiai bendrauti, be kita ko, per elektronines keitimosi informacija sistemas, su bet kuriais Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais fiziniais asmenimis arba Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiais teisės subjektais, gaunančiais Europos Sąjungos finansavimą, taip pat su visais Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais ar įsisteigusiais trečiaisiais asmenimis, dalyvaujančiais įgyvendinant Europos Sąjungos finansavimą. Tokie asmenys, subjektai ir tretieji asmenys gali Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tiesiogiai pateikti visą susijusią informaciją ir dokumentus, kuriuos jie privalo pateikti pagal Sąjungos programai ar veiklai taikomus Sąjungos teisės aktus arba tai programai įgyvendinti sudarytas sutartis ar finansavimo susitarimus.

UNPRO.5.2 straipsnis. Bendradarbiavimas statistikos srityje

Eurostatas ir Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba gali parengti bendradarbiavimo svarbiais statistikos klausimais tvarką, kurioje būtų numatyta, kad Eurostatas, Jungtinės Karalystės statistikos tarnybai sutikus, šios dalies tikslais teiktų statistinius duomenis apie Jungtinę Karalystę, visų pirma duomenis apie Jungtinės Karalystės BVP.

3 skyrius. Jungtinės Karalystės galimybė naudotis paslaugomis pagal Sąjungos programas

   UNPRO.6 straipsnis. Taisyklės dėl galimybės naudotis paslaugomis

1.Kai Jungtinė Karalystė nedalyvauja Sąjungos programoje ar veikloje pagal šios dalies 1 skyrių [Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programose], ji vis dėlto gali gauti paslaugas, teikiamas pagal Sąjungos programas ir veiklą, šiame Susitarime, pagrindiniuose aktuose ir kitose taisyklėse, susijusiose su Sąjungos programų ir veiklos įgyvendinimu, nustatytomis sąlygomis.

2.II protokole [Jungtinės Karalystės galimybės gauti paslaugas, sukurtas pagal tam tikras programas ir veiklą], kai tinka:

(a)nustatyti pagal Sąjungos programas ir veiklą teikiamas paslaugas, kurias Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai turi teisę gauti;

(b)nustatomos Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų galimybės naudotis specialiosios sąlygos. Šios sąlygos turi atitikti šiame Susitarime ir pagrindiniuose aktuose nustatytas sąlygas;

(c)kai tinka, nurodyti Jungtinės Karalystės finansinio įnašą ir įnašą natūra, susijusį su paslauga, teikiama pagal tokias Sąjungos programas ir veiklą.

3.II protokolą priima ir gali iš dalies keisti Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas.

4.Jungtinė Karalystė ir Jungtinėje Karalystėje bei iš jos veikiantys viešieji ir privatieji erdvėlaivių savininkai bei operatoriai gali naudotis pagal Sprendimo Nr. 541/2014 5 straipsnio 1 dalį teikiamomis paslaugomis, kaip nustatyta to sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje, tol, kol nuostatos dėl panašios galimybės įtrauktos į II protokolą arba iki 2021 m. gruodžio 31 d.

4 skyrius. [Peržiūros]

UNPRO.7 straipsnis. [Peržiūros nuostata]

Praėjus ketveriems metais po I ir II protokolų taikymo pradžios Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas peržiūri jo įgyvendinimą, remdamasis duomenimis apie Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimą netiesioginiuose ir tiesioginiuose veiksmuose pagal programą, programos dalis, veiklą ir paslaugas, kurioms taikomas I ir II protokolai.

Bet kurios Šalies prašymu Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas aptaria pakeitimus arba siūlomus pakeitimus, turinčius įtakos Jungtinės Karalystės dalyvavimo bet kurioje iš I ir II protokoluose išvardytų programų arba programų dalių, veiklos ir paslaugų sąlygoms, ir prireikus gali pasiūlyti atitinkamas priemones, patenkančias į šio Susitarimo taikymo sritį.

5 skyrius. 2021–2026 m. dalyvavimo mokestis

UNPRO.8 straipsnis. 2021–2026 m. dalyvavimo mokestis

UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 4 dalyje nurodyto dalyvavimo mokesčio vertė 2021–2026 metais:

2021 m. – 0,5 %;

2022 m. – 1 %;

2023 m. – 1,5 %;

2024 m. – 2 %;

2025 m. – 2,5 %;

2026 m. 3 %.



ŠEŠTA DALIS. GINČŲ SPRENDIMAS IR HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS

I antraštinė dalis. Ginčų sprendimas

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

INST.9 straipsnis. Tikslas

Šia antraštine dalimi siekiama nustatyti efektyvias ir veiksmingas procedūras, kad būtų išvengta Šalių ginčų dėl šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų aiškinimo ir taikymo ir kad tokie ginčai būtų išspręsti, siekiant, jei įmanoma, rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

INST.10 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Ši antraštinė dalis, laikantis 2, 3, 4 ir 5 dalių, taikoma Šalių ginčams dėl šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo nuostatų (toliau – atitinkamos nuostatos) aiškinimo ir taikymo.

2.    Atitinkamas nuostatas sudaro visos šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo nuostatos, išskyrus:

(a)antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies GOODS.17 straipsnio [Prekybos teisių gynimo priemonės] 1–6 dalį ir GOODS.21 straipsnį [Kultūros vertybės],

(b)TBT-X priedą [Vaistai],

(c)antros dalies pirmo podalio VII antraštinę dalį [Mažosios ir vidutinės įmonės],

(d)antros dalies pirmo podalio X antraštinę dalį [Gera reglamentavimo praktika ir bendradarbiavimas reglamentavimo srityje],

(e)1 skyriaus [Bendrosios nuostatos] LPFS.1.1 straipsnio [Principai ir tikslai] 1, 2 ir 4 dalis, LPFS.1.2 straipsnio [Teisė reglamentuoti, atsargumo principas ir mokslinė ir techninė informacija] 1 ir 3 dalis, 2 skyrių [Konkurencijos politika], 2 skyriaus [Subsidijų kontrolė] LPFS.3.9 straipsnį [Nepriklausoma institucija arba įstaiga ir bendradarbiavimas] ir LPFS.3.10 straipsnį [Teismai]; ir antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 5 skyrių [Apmokestinimas], ir antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 9 skyriaus [Horizontaliosios ir institucinės nuostatos] LPFS.9.4 [Pusiausvyros atkūrimas] 4–9 dalis;

(f)trečia dalį [Teisėsauga ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose], įskaitant tuos atvejus, kai taikoma dėl situacijų, kurios reglamentuojamos kitomis šio Susitarimo nuostatomis;

(g)ketvirtą dalį [Teminis bendradarbiavimas];

(h)šeštos dalies [Institucinės nuostatos] II antraštinę dalį [Bendradarbiavimo pagrindas];

(i)septintos dalies FINPROV.10A straipsnį [Laikinoji nuostata dėl asmens duomenų perdavimo Jungtinei Karalystei]; ir

(j)Susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija ir ją saugant.

3.    Šalis gali kreiptis į Partnerystės tarybą, kad ši išspręstų ginčą dėl įsipareigojimų, kylančių iš 2 dalyje nurodytų nuostatų.

4.    2 dalyje nurodytoms nuostatoms taikomas INST.11 straipsnis [Išimtinumas].

5.    Nepaisant 1 ir 2 dalies, ši antraštinė dalis netaikoma ginčams dėl Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo ir jo priedų aiškinimo ir taikymo konkrečiais atvejais.

INST.11 straipsnis. Išimtinumas

Šalys įsipareigoja tarpusavio ginčų dėl šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo nespręsti kitu ginčų sprendimo mechanizmu, nei numatyta šiame Susitarime.

INST.12 straipsnis. Forumo pasirinkimas esant iš esmės lygiaverčiam įsipareigojimui, nustatytam kitame tarptautiniame susitarime

1.    Jei ginčas kyla dėl priemonės, kuria, kaip įtariama, pažeidžiamas šiame Susitarime [ar bet kuriame papildomajame susitarime] nustatytas įsipareigojimas ir iš esmės lygiavertis įsipareigojimas, nustatytas kitame tarptautiniame susitarime, prie kurio yra prisijungusios abi Šalys, įskaitant PPO steigimo sutartį, ginčo sprendimo forumą pasirenka Šalis ieškovė.

2.    Šaliai pasirinkus forumą ir pradėjus ginčo sprendimo procesą pagal šią antraštinę dalį ar kitą tarptautinį susitarimą, ji negali tokio proceso dėl konkrečios 1 dalyje nurodytos priemonės pradėti pagal kitą tarptautinį susitarimą, nebent pirmasis pasirinktas forumas dėl procesinių ar jurisdikcinių priežasčių negali padaryti išvadų.

3.    Šiame straipsnyje:

(a)laikoma, kad ginčo sprendimo procesą pagal šią antraštinę dalį Šalis pradeda prašymu įsteigti arbitražo teismą pagal INST.14 straipsnį [Arbitražo procesas];

(b)laikoma, kad ginčo sprendimo procesą pagal PPO steigimo sutartį Šalis pradeda prašymu įsteigti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį; ir

(c)laikoma, kad ginčo sprendimo procesas pagal kitą susitarimą laikomas pradėtu, jeigu jis yra pradėtas pagal atitinkamas to susitarimo nuostatas.

4.    Nė viena šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo nuostata netrukdo Šaliai, nepažeidžiant 2 dalies, sustabdyti įsipareigojimų vykdymo gavus PPO ginčų sprendimo tarybos leidimą arba leidimą pagal ginčų sprendimo procedūras, nustatytas kitu tarptautiniu susitarimu, kurio šalys yra Šalys. PPO steigimo sutartimi ar bet kuriuo kitu Šalių tarptautiniu susitarimu nesiremiama siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šią antraštinę dalį.

2 skyrius. Procedūra

INST.13 straipsnis. Konsultacijos

1.    Jei Šalis (toliau – Šalis ieškovė) mano, kad kita Šalis (toliau – Šalis atsakovė) pažeidė įsipareigojimą pagal šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą, Šalys stengiasi gera valia išspręsti klausimą surengdamos konsultacijas, kad būtų pasiektas abiem Šalims priimtinas sprendimas.

2.    Šalis ieškovė gali prašyti surengti konsultacijas, raštu įteikdama prašymą Šaliai atsakovei. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme nurodo prašymo priežastis, be kita ko, nurodo ginčijamas priemones, prašymo teisinį pagrindą ir atitinkamas nuostatas, kurias laiko taikytinomis.

3.    Šalis atsakovė į prašymą atsako nedelsdama, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo įteikimo asmeniškai arba kitomis Šalių sutartomis ryšio priemonėmis. Jei konsultacijos vyksta susitinkant asmeniškai, jos rengiamos Šalies atsakovės teritorijoje, nebent Šalys susitaria kitaip.

4.    Konsultacijos laikomos baigtomis praėjus 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos, nebent Šalys susitaria jas tęsti.

5.    Konsultacijos ypatingos skubos klausimais, be kita ko, dėl greitai gendančių prekių arba sezoninių prekių ar paslaugų, surengiamos per 20 dienų nuo prašymo įteikimo dienos. Konsultacijos laikomos baigtomis praėjus toms 20 dienų, nebent Šalys susitaria jas tęsti.

6.    Kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti ginčijamą priemonę, be kita ko, išnagrinėti, kaip ta priemonė galėtų paveikti šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo taikymą. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų institucijų darbuotojai, išmanantys dalyką, dėl kurio konsultuojamasi.

7.    Šalies ieškovės prašymu šio straipsnio 3 dalyje nurodytos konsultacijos dėl bet kurio ginčo, susijusio su kita sritimi, nei aptariama antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinėse dalyse arba šeštame podalyje, VIII antraštinės dalies ketvirtame skyriuje [Energija ir žaliavos], IX–XII antraštinėse dalyse, rengiamos specialiajame komitete arba Partnerystės taryboje. Specialusis komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti perduoti klausimą Partnerystės tarybai. Partnerystės taryba taip pat gali imtis klausimo pati. Specialusis komitetas arba, nelygu atvejis, Partnerystės taryba gali ginčą išspręsti sprendimu. Taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti laikotarpiai. Posėdžių vieta reglamentuojama specialiojo komiteto arba, nelygu atvejis, Partnerystės tarybos darbo tvarkos taisyklėmis.

8.    Konsultacijos, ypač visa informacija, nurodyta kaip konfidenciali, ir per konsultacijas Šalių išsakytos pozicijos yra konfidencialios ir jokiuose tolesniuose procesuose nedaro poveikio nė vienos Šalies teisėms.

INST.14 straipsnis. Arbitražo procedūra

1.    Šalis ieškovė gali prašyti įsteigti arbitražo teismą, jei:

(a)jei Šalis atsakovė per 10 dienų nuo prašymo įteikimo dienos neatsako į prašymą surengti konsultacijas;

(b)jei konsultacijos nesurengiamos per INST.13 straipsnio [Konsultacijos] 3, 4 arba 5 dalyje nustatytą laikotarpį;

(c)Šalys susitaria konsultacijų nerengti arba

(d)konsultacijos baigėsi nepasiekus abiem Šalims priimtino sprendimo.

2.    Įsteigti arbitražo teismą paprašoma įteikiant rašytinį prašymą Šaliai atsakovei. Savo prašyme Šalis ieškovė aiškiai nurodo ginčijamą priemonę ir tokiu būdu, kad tai būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas, paaiškina, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamas nuostatas.

INST.15 straipsnis. Arbitražo teismo įsteigimas

1.    Arbitražo teismą sudaro trys arbitrai.

2.    Ne vėliau kaip per 10 dienų po prašymo įsteigti arbitražo teismą įteikimo dienos Šalys pasikonsultuoja, siekdamos susitarti dėl arbitražo teismo sudėties.

3.    Jei Šalys nesusitaria dėl arbitražo teismo sudėties per 2 dalyje numatytą laikotarpį, kiekviena Šalis ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos paskiria arbitrą iš tos Šalies sąrašo dalies, sudarytos pagal INST.27 straipsnį [Arbitrų sąrašai]. Jei Šalis per tą laikotarpį nepaskiria arbitro iš savo sąrašo, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis ne vėliau kaip per penkias dienas nuo to laikotarpio pabaigos burtais atrenka arbitrą iš arbitro nepaskyrusios Šalies sąrašo dalies. Tokią arbitro atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti.

4.    Jei Šalys per šio straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį nesutaria dėl arbitražo teismo pirmininko, jį iš pirmininkų sąrašo dalies, sudarytos pagal INST.27 straipsnį [Arbitrų sąrašai], Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis burtų keliu atrenka ne vėliau kaip per penkias dienas po to laikotarpio pabaigos. Tokią arbitražo teismo pirmininko atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti.

5.    Jeigu kuris nors iš INST.27 straipsnyje [Arbitrų sąrašai] numatytų sąrašų nėra sudarytas arba tuo metu, kai pagal šio straipsnio3 ar 4 dalį atliekama atranka, jame nėra pakankamai asmenų, arbitrai atrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos pagal INST-X priedą [Procedūros reglamentas] oficialiai pasiūlė viena ar abi Šalys.

6.    Arbitražo teismo įsteigimo data yra diena, kai paskutinis iš trijų arbitrų praneša Šalims sutinkantis eiti paskirtas pareigas, kaip nustatyta pagal INST-X priedą [Procedūros reglamentas].

INST.16 straipsnis. Arbitrams taikomi reikalavimai

1.Visi arbitrai privalo:

(a)įrodyti turintys patirties teisės ir tarptautinės prekybos srityje, įskaitant specifinius klausimus, kuriems taikomos antros dalies pirmo podalio [Prekyba] I–VII antraštinės dalys, VIII antraštinės dalies ketvirtas skyrius [Energija ir žaliavos], IX–XII antraštinė dalys arba antros dalies šeštas podalis [Kitos nuostatos], arba teisės ir visais kitais klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas ar bet kuris papildomasis susitarimas, o pirmininkas taip pat turi turėti ginčų sprendimo procesų patirties;

(b)nesusiję nė su viena iš šalių ir nevykdyti jų nurodymų;

(c) veikti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokių organizacijų ar vyriausybių nurodymų, susijusių su ginčo klausimais, ir

(d)laikytis INST-X priedo [Elgesio kodeksas].]

2.    Visi arbitrai turi būti asmenys, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių, kurie tenkina atitinkamos savo šalies kvalifikacinius reikalavimus, keliamus aukštoms teisėjo pareigoms, arba kurie yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

3.    Atsižvelgdamos į konkretaus ginčo dalyką, Šalys gali susitarti nukrypti nuo 1 dalies a punkte išvardytų reikalavimų.

INST.17 straipsnis. Arbitražo teismo funkcijos

Arbitražo teismas:

(a)objektyviai įvertina gautą klausimą, be kita ko, objektyviai įvertina bylos faktus ir atitinkamų nuostatų taikomumą ir ginčijamų priemonių atitiktį joms;

(b)savo sprendimuose išdėsto faktines aplinkybes ir teisinius aspektus ir pagrindžia padarytas išvadas, ir

(c)turėtų reguliariai konsultuotis su Šalimis bei sudaryti tinkamas galimybes parengti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

INST.18 straipsnis. Įgaliojimai

1.    Jei ne vėliau kaip per penkias dienas po arbitražo teismo įsteigimo Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo teismo įgaliojimai yra tokie:

„atsižvelgiant į susijusias šio Susitarimo arba papildomojo susitarimo atitinkamas nuostatas, išnagrinėti prašyme įsteigti arbitražo teismą nurodytą klausimą, spręsti dėl ginčijamos priemonės atitikties INST.10 straipsnyje [Taikymo sritis] nurodytoms nuostatoms ir priimti sprendimą pagal INST.20 straipsnį [Arbitražo teismo sprendimas]“.

2.    Jei Šalys susitaria dėl kitų įgaliojimų nei nurodytieji 1 dalyje, apie sutartus įgaliojimus jos arbitražo teismui praneša per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

INST.19 straipsnis. Skubos tvarka

1.    Šalies prašymu arbitražo teismas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsteigimo nusprendžia, ar byla susijusi su skubiais klausimais.

2.    INST.20 straipsnyje [Arbitražo teismo sprendimas] nustatyti laikotarpiai skubos atvejais taikomi perpus trumpesni.

INST.20 straipsnis. Arbitražo teismo sprendimas

1.    Arbitražo teismas per 100 dienų po arbitražo teismo įsteigimo dienos paskelbia Šalims tarpinį nutarimą. Jei arbitražo teismas mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, jo pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo teismas ketina paskelbti tarpinį nutarimą. Jokiomis aplinkybėmis arbitražo teismas tarpinio nutarimo nepaskelbia vėliau kaip po 130 dienų nuo jo įsteigimo dienos.

2.    Kiekviena Šalis gali per 14 dienų nuo tarpinio nutarimo paskelbimo įteikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius jo aspektus. Per šešias dienas nuo prašymo įteikimo Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo.

3.    Jei per 2 dalyje nurodytą laikotarpį rašytinis prašymas peržiūrėti konkrečius tarpinio nutarimo aspektus neįteikiamas, tarpinis nutarimas tampa arbitražo teismo sprendimu.

4.    Arbitražo teismas per 130 dienų nuo jo įsteigimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą. Jei arbitražo teismas mano, kad to termino laikytis neįmanoma, jos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo teismas ketina paskelbti sprendimą. Jokiomis aplinkybėmis arbitražo teismas sprendimo nepaskelbia vėliau kaip po 160 dienų nuo jo įsteigimo dienos.

5.    Sprendime aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinio nutarimo ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktas pastabas.

6. Patikslinama, kad INST.17 straipsnyje [Arbitražo teismo funkcijos], INST.18 straipsnyje [Įgaliojimai], INST.28 straipsnyje [Arbitrų pakeitimas] ir INST.29 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimai] 1, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sprendimas ar sprendimai taip pat laikomi darančiais nuorodą į arbitražo teismo tarpinį nutarimą.

3 skyrius. Įvykdymas

INST.21 straipsnis. Įvykdymo priemonės

1.    Jei savo sprendime, nurodytame INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje, arbitražo teismas nustato, kad Šalis atsakovė pažeidė įsipareigojimą pagal šį Susitarimą ar bet kurį papildomąjį susitarimą, ta Šalis imasi būtinų priemonių, kad iš karto įvykdytų arbitražo teismo sprendimą ir taip įvykdytų atitinkamas nuostatas.

2.    Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų po sprendimo paskelbimo praneša Šaliai ieškovei apie priemones, kurių ėmėsi arba ketina imtis, kad jį įvykdytų.

INST.22 straipsnis. Pagrįstas laikotarpis

1.    Jei sprendimo iš karto įvykdyti neįmanoma, Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie pagrįsto laikotarpio, kurio jai reikės INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje nurodytam sprendimui įvykdyti, trukmę. Šalys stengiasi susitarti dėl sprendimui įvykdyti reikalingo pagrįsto laikotarpio trukmės.

2.    Jei Šalys dėl pagrįsto laikotarpio trukmės nesusitaria, Šalis ieškovė ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo gali raštu prašyti pirmojo arbitražo teismo nustatyti pagrįsto laikotarpio trukmę. Arbitražo teismas per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą.

3.    Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pagrįsto laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė Šaliai ieškovei įteikia rašytinį pranešimą apie pažangą, padarytą vykdant INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje nurodytą sprendimą.

4.    Šalys gali susitarti pratęsti pagrįstą laikotarpį.

INST.23 straipsnis. Įvykdymo peržiūra

1.    Ne vėliau kaip pagrįsto laikotarpio pabaigos dieną Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie priemones, kurių ji ėmėsi INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje nurodytam sprendimui įvykdyti.

2.    Jei Šalys nesutaria, ar sprendimui įvykdyti imtasi kokios nors priemonės ir ar priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti, dera su atitinkamomis nuostatomis, Šalis ieškovė gali pirmajam arbitražo teismui įteikti rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė ir paaiškinama, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamas nuostatas, tokiu būdu, kad tai būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas. Arbitražo teismas per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą.

INST.24 straipsnis. Laikinos taisomosios priemonės

1.    Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu ir su ja pasikonsultavusi pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos, jei:

a)    Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą, kad neįmanoma įvykdyti INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalyje nurodyto sprendimo; arba

b)    Šalis atsakovė per INST.21 straipsnyje [Įvykdymo priemonės] nurodytą terminą arba iki pagrįsto laikotarpio pabaigos dienos neįteikia pranešimo apie priemones, kurių ėmėsi sprendimui įvykdyti; arba

c)    arbitražo teismas konstatuoja, kad nesiimta jokių sprendimui įvykdyti skirtų priemonių arba kad priemonės, kurių imtasi sprendimui įvykdyti, nesuderinamos su atitinkamomis nuostatomis.

2.    Bet kuriuo iš 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų atvejų Šalis ieškovė gali Šaliai atsakovei įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimą sustabdyti įsipareigojimų pagal atitinkamas nuostatas taikymą, jei:

a)    Šalis ieškovė nusprendžia neteikti prašymo pagal 1 dalį; arba

b)    Šalys nesusitaria dėl laikinos kompensacijos per 20 dienų po pagrįsto laikotarpio pabaigos ar arbitražo teismo sprendimo paskelbimo pagal INST.23 straipsnį [Įvykdymo peržiūra], jei pateikiamas prašymas pagal 1 dalį.

Pranešime nurodoma, kokiu mastu ketinama sustabdyti įsipareigojimų vykdymą.

3. Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas laikantis šių sąlygų:

a) pagal šį straipsnį negali būti sustabdomas įsipareigojimų pagal antros dalies ketvirtą podalį [Socialinės apsaugos koordinavimas ir trumpalaikių kelionių vizos], Protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo ar jo priedus, arba penktą dalį [Sąjungos programos] vykdymas;

b) nukrypstant nuo a punkto, įsipareigojimų pagal penktą dalį [Sąjungos programos] vykdymas gali būti sustabdomas, jei pagal INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalį priimtas sprendimas susijęs su penktos dalies [Sąjungos programos] aiškinimu ir įgyvendinimu;

c) įsipareigojimų, prisiimtų ne pagal penktą dalį [Sąjungos programos], vykdymas negali būti sustabdomas, jei pagal INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalį priimtas sprendimas susijęs su penktos dalies [Sąjungos programos] aiškinimu ir įgyvendinimu; ir

d) įsipareigojimų pagal antros dalies pirmą podalio II antraštinę dalį [Paslaugos ir investicijos] vykdymas finansinių paslaugų atžvilgiu negali būti sustabdomas, nebent pagal INST.20 straipsnio [Arbitražo teismo sprendimas] 1 dalį priimtas sprendimas susijęs su įsipareigojimų pagal antros dalies pirmą podalio II antraštinę dalį [Paslaugos ir investicijos] aiškinimu ir įgyvendinimu finansinių paslaugų atžvilgiu.

4.    Jei Šalis ir toliau nesilaiko arbitražo kolegijos, sudarytos pagal ankstesnį Šalių sudarytą susitarimą, sprendimo, kita Šalis gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal INST.10 straipsnyje [Taikymo sritis] nurodytas į taikymo sritį patenkančias nuostatas. Išskyrus 3 dalies a punkte nustatytą taisyklę, visos taisyklės, susijusios su laikinomis teisių gynimo priemonėmis reikalavimų nesilaikymo atveju ir su tokių priemonių peržiūra, reglamentuojamos ankstesniu susitarimu.

5.    Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas neturi būti didesnio masto negu lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai.

6.    Jeigu arbitražo teismas nustatė antros dalies pirmo podalio [Prekyba] arba trečio podalio [Keliai] pažeidimą, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas dėl kitos to paties podalio, dėl kurio arbitražo teismas nustatė pažeidimą, antraštinės dalies, visų pirma jei šalis ieškovė mano, kad toks sustabdymas veiksmingai skatina laikytis reikalavimų.

7.    Jeigu arbitražo teismas nustatė antro podalio [Aviaciją] pažeidimą:

a) šalis ieškovė pirmiausia turėtų siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą dėl tos pačios antraštinės dalies, dėl arbitražo teismas nustatė pažeidimą;

b) jeigu šalis ieškovė mano, kad neįmanoma ar neveiksminga sustabdyti įsipareigojimų dėl tos pačios antraštinės dalies, kurioje arbitražo teismas nustatė pažeidimą, vykdymą, ji gali siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą dėl kitos to paties podalio antraštinės dalies.

8.    Jeigu arbitražo teismas nustatė antros dalies pirmo podalio [Prekyba], antro podalio [Aviacija], trečio podalio [Keliai] ar penkto podalio [Žuvininkystė] pažeidimą ir jeigu šalis ieškovė mano, kad neįmanoma ar neveiksminga sustabdyti įsipareigojimų dėl to paties podalio, dėl kurio arbitražo teismas nustatė pažeidimą, o aplinkybės yra pakankamai rimtos, ji gali siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal kitas į taikymo sritį susijusias nuostatas.

9.    Dėl 7 dalies b punkto ir 8 dalies Šalis ieškovė nurodo savo sprendimo priežastis.

10.    Šalis ieškovė gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą praėjus 10 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo įteikimo dienos, nebent Šalis atsakovė pateiktų prašymą pagal 11 dalį.

11.    Jei Šalis atsakovė mano, kad įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, apie kurį pranešta, yra didesnio masto negu lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai, arba, kad 7 dalies b punkte, 8 dalyje ar 9 dalyje nustatytų principų ir procedūrų nesilaikyta, ji gali iki 10 dalyje nustatyto 10 dienų laikotarpio pabaigos įteikti pirmajam arbitražo teismui rašytinį prašymą šiuo klausimu priimti sprendimą. Arbitražo teismas savo sprendimą dėl įsipareigojimų sustabdymo masto Šalims paskelbia per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Kol arbitražo teismas nėra paskelbęs sprendimo, įsipareigojimų vykdymas nestabdomas. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas turi būti suderinamas su tuo sprendimu.

12.    Arbitražo teismas, veikdamas pagal 11 dalį, nenagrinėja įsipareigojimų, kurių vykdymas turi būti sustabdytas, pobūdžio, bet nustato, ar tokio sustabdymo lygis viršija dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai lygiavertį lygį. Vis dėlto, jei arbitražui perduotas klausimas apima teiginį, kad 7 dalies b punkte, 8 dalyje ar 9 dalyje nustatytų principų ir procedūrų nesilaikyta, arbitražo teismas tą teiginį išnagrinėja. Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad tų principų ir procedūrų nesilaikyta, šalis ieškovė juos taiko laikydamasi 7 dalies b punkto, 8 dalies ir 9 dalies. Šalys sutinka, kad arbitražo teismo sprendimas yra galutinis ir nesiekia pradėti antros arbitražo procedūros. Šia dalimi jokiomis aplinkybėmis neatidedama data, nuo kurios Šalis ieškovė turi teisę sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šį straipsnį.

13.    Šiame straipsnyje nurodytas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas arba kompensacija yra laikini ir netaikomi po to, kai:

a)    Šalys pasiekė abiem Šalims priimtiną sprendimą pagal INST.31 straipsnį [Abiem pusėms priimtinas sprendimas];

b)    Šalys susitarė, kad imdamasi sprendimui įvykdyti skirtos priemonės Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, arba

c)    priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti ir kuri, kaip nusprendė arbitražo teismas, nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis, buvo atšaukta arba iš dalies pakeista taip, kad Šalis atsakovė įvykdytų tas atitinkamas nuostatas.

INST.25 straipsnis. Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra

1.    Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi sprendimui įvykdyti, sustabdžius įsipareigojimų vykdymą arba, nelygu atvejis, pritaikius laikiną kompensaciją. Išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis ieškovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo nutraukia įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Tais atvejais, kai taikyta kompensacija, išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis atsakovė gali nutraukti tokios kompensacijos taikymą per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimo įvykdymą įteikimo.

2.    Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešė, Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, Šalis ieškovė pirmajam arbitražo teismui įteikia rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Arbitražo teismas per 46 dienas nuo prašymo įteikimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą. Arbitražo teismui nusprendus, kad priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti, suderinama su atitinkamomis nuostatomis, įsipareigojimų vykdymo sustabdymas nutraukiamas arba, nelygu atvejis, kompensacija nebetaikoma. Kai tinka, įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba kompensacijos mastas koreguojamas atsižvelgiant į arbitražo teismo sprendimą.

4 skyrius. Bendrosios procedūrinės nuostatos

INST.26 straipsnis. Informacijos gavimas

1.    Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo teismas gali prašyti Šalių pateikti susijusią informaciją, kurią laiko būtina ir tinkama. Šalys greitai ir išsamiai atsako į kiekvieną arbitražo teismo prašymą pateikti tokią informaciją.

2.    Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo teismas gali prašyti bet kokio kito šaltinio pateikti informaciją, kurią laiko tinkama. Arbitražo teismas taip pat gali prireikus prašyti ekspertų nuomonės, laikydamasi Šalių sutartų sąlygų, jei mano, kad tai tikslinga.

3.    Arbitražo teismas atsižvelgia į Šalies fizinių asmenų arba Šalyje įsisteigusių juridinių asmenų amicus curiae pareiškimus pagal INST-X priedą [Procedūros reglamentas].

4.    Arbitražo teismo pagal šį straipsnį gauta informacija pateikiama Šalims, ir jos gali dėl šios informacijos pateikti arbitražo teismai pastabų.

INST.27 straipsnis. Arbitrų sąrašai

1.    Partnerystės taryba ne vėliau kaip per 180 dienų po šio Susitarimo įsigaliojimo sudaro asmenų, išmanančių konkrečius sektorius, kuriems taikomas šis Susitarimas arba jo papildomieji susitarimai, ir norinčių ir galinčių būti arbitražo teismo nariais, sąrašą. Iš trijų dalių sudarytame sąraše turi būti ne mažiau kaip 15 asmenų:

(a)viena remiantis Sąjungos pasiūlymais sudaryta asmenų sąrašo dalis;

(b)viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Jungtinės Karalystės pasiūlymais ir

(c)vienoje sąrašo dalyje yra asmenys, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir eis arbitražo teismo pirmininko pareigas.

Į kiekvieną sąrašo dalį įtraukiami bent penki asmenys. Partnerystės taryba užtikrina, kad sąraše visuomet būtų šis minimalus asmenų skaičius.

2.    Partnerystės taryba gali sudaryti papildomus asmenų, išmanančių konkrečius sektorius, kuriems taikomas šis Susitarimas ar bet kuris papildomasis susitarimas, sąrašus. Šalims pritarus, tokie papildomi sąrašai gali būti naudojami INST.15 straipsnio [Arbitražo teismo įsteigimas] 3 ir 5 dalyse nustatyta tvarka įsteigiant arbitražo teismą. Papildomi sąrašai sudaromi iš dviejų dalių:

(a)viena remiantis Sąjungos pasiūlymais sudaryta asmenų sąrašo dalis; ir

(b)viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Jungtinės Karalystės pasiūlymais.

3.    Į 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus neįtraukiami asmenys, kurie yra Sąjungos institucijų nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai ir valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai.

INST.28 straipsnis. Arbitrų pakeitimas

Jei ginčų sprendimo procese pagal šią antraštinę dalį arbitras negali dalyvauti, nuo jo nusišalina arba turi būti pakeistas dėl Elgesio kodekso reikalavimų nevykdymo, taikoma INST.15 straipsnyje [Arbitražo teismo įsteigimas] nustatyta tvarka. Sprendimo įteikimo laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek reikia naujam arbitrui paskirti.

INST.29 straipsnis. Arbitražo teismo sprendimai

1.    Arbitražo teismo svarstymai yra konfidencialūs. Arbitražo teismas deda visas pastangas, kad sprendimai būtų rengiami ir priimami bendru sutarimu. Jei tai neįmanoma, arbitražo teismas sprendimą dėl klausimo priima balsų dauguma. Atskiros arbitrų nuomonės neskelbiamos jokiu atveju.

2.    Arbitražo teismo sprendimai yra privalomi Sąjungai ir Jungtinei Karalystei. Jais nenustatoma jokių teisių ar įsipareigojimų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu.

3.    Arbitražo teismo sprendimai negali papildyti ar sumažinti Šalių teisių ir įsipareigojimų pagal šį Susitarimą ar bet kurį papildomąjį susitarimą.

4.    Patikslinama, kad arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti, ar priemonė, kuri, kaip įtariama, pažeidžia šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą, yra teisėta pagal Šalies vidaus teisę. Į išvadas, padarytas arbitražo teismo priimtame sprendime dėl Šalių ginčo, nė vienos Šalies vidaus teismai neprivalo atsižvelgti spręsdami, kaip priemones traktuoti pagal savo Šalies teisę.

4A.    Patikslinama, kad kiekvienos Šalies teismai neturi jurisdikcijos Šalių ginčų sprendimo pagal šį Susitarimą atžvilgiu.

5.    Kiekviena Šalis viešai skelbia arbitražo teismo sprendimus, laikydamasi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimų.

6.    Arbitražo teismui Šalių pateikta informacija tvarkoma laikantis konfidencialumo taisyklių, išdėstytų INST-X priede [Procedūros reglamentas].

INST.30 straipsnis. Arbitražo proceso sustabdymas ir nutraukimas

Arbitražo teismas abiejų Šalių prašymu bet kuriuo metu sustabdo procesą Šalių sutartam laikotarpiui, neviršijančiam 12 iš eilės einančių mėnesių. Arbitražo teismas atnaujina savo darbą iki sustabdymo laikotarpio pabaigos abiejų Šalių rašytiniu prašymu arba pasibaigus sustabdymo laikotarpiui bet kurios Šalies rašytiniu prašymu. Prašančioji Šalis įteikia atitinkamą pranešimą kitai Šaliai. Jei pasibaigus sustabdymo laikotarpiui Šalis neprašo atnaujinti arbitražo teismo veiklos, arbitražo teismo įgaliojimai nustoja galioti ir ginčo sprendimo procesas nutraukiamas. Jei arbitražo teismo veikla sustabdoma, atitinkami laikotarpiai pratęsiami tokiam pat laikotarpiui, kokį truko arbitražo teismo veiklos sustabdymas.

INST.31 straipsnis. Abiem Šalims priimtinas sprendimas

5.Šalys gali bet kuriuo metu pasiekti abiem Šalims priimtiną sprendimą dėl bet kurio INST.10 straipsnyje [Taikymo sritis] nurodyto ginčo.

6.Jei vykstant arbitražo teismo procesui pasiekiamas abiem Šalims priimtinas sprendimas, Šalys kartu praneša apie sutartą sprendimą arbitražo teismo pirmininkui. Po tokio pranešimo arbitražo procedūra nutraukiama.

7.Sprendimas gali būti priimtas Partnerystės tarybos sprendimu. Abiem Šalims priimtini sprendimai skelbiami viešai. Viešai paskelbtoje versijoje neskelbiama informacija, kurią viena iš Šalių nurodė esant konfidencialią.

8.Kiekviena Šalis imasi priemonių, kurios būtinos norint per sutartą laikotarpį įgyvendinti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

9.Ne vėliau kaip sutarto laikotarpio pabaigos dieną įgyvendinančioji Šalis raštu praneša kitai Šaliai apie priemones, kurių ėmėsi siekdama įgyvendinti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

INST.32 straipsnis. Laikotarpiai

1.    Visi šioje antraštinėje dalyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami dienomis nuo kitos dienos po veiksmo, kurio atžvilgiu jie nurodyti.

2.    Kiekvienas šioje antraštinėje dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas Šalių abipusiu sutarimu.

3.    Arbitražo teismas gali bet kuriuo metu pasiūlyti Šalims pakeisti šioje antraštinėje dalyje nurodytus laikotarpius, nurodydama pasiūlymo priežastis.

INST.34 straipsnis. Išlaidos

1.    Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu arbitražo teismo procese.

2.    Šalys po lygiai pasidalija išlaidas, susijusias su organizaciniais klausimais, įskaitant arbitražo teismo narių atlygį ir išlaidas. Arbitrams atlyginama pagal INST-ANNEX-X priedą [Procedūros reglamentas].

INST.34A straipsnis. Priedai

1.    Šioje antraštinėje dalyje aprašyti ginčų sprendimo procesai vyksta pagal INST-X priede [Procedūros reglamentas] nustatytą procedūros reglamentą laikantis INST-X priedo [Elgesio kodeksas].

2.    Partnerystės taryba gali iš dalies pakeisti INST-X priedą [Procedūros reglamentas] ir INST-X priedą [Elgesio kodeksas].

5 skyrius. Specialioji tvarka, taikoma dėl vienašalių priemonių

INST.34B straipsnis. Specialios teisių gynimo priemonių ir pusiausvyros atkūrimo procedūros

1.    Įgyvendinant 3 skyriaus [Subsidijų kontrolė] 3.12 straipsnį [Teisių gynimo priemonės] ir XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 9 skyriaus [Institucinės nuostatos] 9.4 straipsnio [Pusiausvyros atkūrimas] 2 ir 3 dalis, ši antraštinė dalis taikoma su pakeitimais, nurodytais šiame straipsnyje.

2.    Nukrypstant nuo INST.15 straipsnio [Arbitražo teismo įsteigimas] ir INST-X priedo [Ginčų sprendimo darbo tvarkos taisyklės], jei Šalys per dvi dienas nesutaria dėl arbitražo teismo sudėties, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis ne vėliau kaip praėjus vienai dienai po dviejų dienų laikotarpio pabaigos burtų keliu iš kiekvienos Šalies sąrašo dalies atrenka arbitrą ir iš pirmininkų sąrašo dalies, sudarytos pagal INST.27 straipsnį [Arbitrų sąrašai], burtų keliu atrenka arbitražo teismo pirmininką. Tokią arbitražo teismo pirmininko atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti. Kiekvienas asmuo per dvi dienas nuo tos datos, kai jis buvo informuotas apie paskyrimą, abiem Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas. INST-X priedo [Ginčų sprendimo darbo tvarkos taisyklės] 10 taisyklėje nurodytas organizacinis posėdis surengiamas per 2 dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo.

3.    Nukrypstant nuo INST-X priedo [Ginčų sprendimo darbo tvarkos taisyklės] 11 taisyklės, Šalis ieškovė pateikia savo rašytinį pareiškimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos. Šalis atsakovė pateikia savo rašytinį pareiškimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo pateikimo dienos. Arbitražo teismas prireikus pakoreguoja visus kitus atitinkamus ginčų sprendimo procedūros laikotarpius, kad ataskaita būtų pateikta laiku.

4.     INST.20 straipsnis [Arbitražo teismo sprendimas] netaikomas ir nuorodos į sprendimą šioje antraštinėje dalyje suprantamos kaip nuorodos į sprendimą, nurodytą

(a) XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] 3 skyriaus [Subsidijų kontrolė] 3.12 straipsnio [Teisių gynimo priemonės] 10 dalyje, arba

(b)9.4 straipsnio [Pusiausvyros atkūrimas] 3 dalies c punkte.

5.    Nukrypstant nuo INST.23 straipsnio [Įvykdymo peržiūra] 2 dalies, arbitražo teismas pateikia Šalis savo sprendimą per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

INST.34C straipsnis. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikant LPFS.3.12 straipsnio 12 dalį, FISH.9 straipsnio 5 dalį ir FISH.14 straipsnio 7 dalį

1.    Įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygiu neviršijamas pagal šį Susitarimą arba pagal papildomąjį susitarimą teikiamos naudos panaikinimo ar sumažinimo, tiesiogiai sukelto teisių gynimo priemonių nuo tų priemonių įsigaliojimo dienos iki arbitražo sprendimo paskelbimo dienos, lygis.

2.    Įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygis, kurį prašo taikyti Šalies ieškovė, ir arbitražo teismo atliekamas įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygio nustatymas grindžiami faktais, kuriais įrodoma, kad nauda panaikinta ar sumažinta tiesiogiai dėl teisių gynimo priemonių taikymo, ir tai daro poveikį konkrečioms prekėms, paslaugų teikėjams, investuotojams ar kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, o ne vien įtarimais, tikimybėmis ar galimybe.

3.    Panaikintos ar sumažintos naudos lygis, kurį prašyme nurodo Šalis ieškovė, arba nustato arbitražo teismas:

(a)neapima baudinių nuostolių, palūkanų ar hipotetinių pelno nuostolių ar prarastų verslo galimybių;

(b)sumažinamos bet kokiu išankstiniu muitų grąžinimu, žalos atlyginimu ar kitų rūšių kompensacija, kurią jau gavo atitinkami veiklos vykdytojai arba susijusi Šalis; ir

(c)neapima įnašo, kuriuo susijusi Šalis arba bet kuris asmuo ar subjektas, kurio atžvilgiu siekiama teisių gynimo priemonių pagal numatomą įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, tyčia ar aplaidžiu veiksmu ar neveikimu prisidėjo prie naudos panaikinimo arba sumažinimo.

INST.34D straipsnis. Pusiausvyros atkūrimo, teisių gynimo, kompensacinių ir apsaugos priemonių sąlygos

Jei Šalis taiko priemonę pagal 3 skyriaus [Subsidijų kontrolė] 3.12 straipsnį [Teisių gynimo priemonės] arba pirmo podalio [Prekyba] XI antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] devinto skyriaus [Institucinės nuostatos] 9.4 straipsnį [Pusiausvyros atkūrimas], trečio podalio [Kelių transportas] ROAD.11 straipsnį [Teisių gynimo priemonės], antros dalies penkto podalio FISH.9 straipsnį [Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą] ar FISH.14 straipsnį [Taisomosios priemonės ir ginčų sprendimas], arba šeštos dalies III antraštines dalies INST.36 straipsnį [Apsaugos priemonės], ta priemonė taikoma tik dėl į taikymo sritį patenkančių nuostatų, kaip apibrėžta INST.10 straipsnyje [Taikymo sritis], ir nepažeidžia mutatis mutandis INST.24 [Laikinos teisių gynimo priemonės] 3 dalyje nustatytų sąlygų.

II antraštinė dalis. Bendradarbiavimo pagrindas

COMPROV.4 straipsnis. Demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės 

1.    Šalys toliau puoselėja bendras vertybes ir demokratijos principus, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms, kuriais grindžiama jų vidaus ir tarptautinė politika. Tuo atžvilgiu Šalys dar kartą patvirtina besilaikysiančios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir žmogaus teisių srities tarptautinių sutarčių, kurių šalys jos yra.

2.    Šalys skatina laikytis šių bendrų vertybių ir principų tarptautiniuose forumuose. Siekdamos skatinti laikytis šių vertybių ir principų, Šalys bendradarbiauja, be kita ko, su trečiosiomis šalimis arba jose.

COMPROV.5 straipsnis. Kova su klimato kaita 

1.    Šalys laikosi nuomonės, kad klimato kaita yra egzistencinė grėsmė žmonijai, ir pakartoja esančios įsipareigojusios stiprinti pasaulinį atsaką į šią grėsmę. Kova su žmogaus sukelta klimato kaita, kaip detalizuota Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau ‒ UNFCCC) procese, visų pirma Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 21-ojoje sesijoje priimtame Paryžiaus susitarime (toliau ‒ Paryžiaus susitarimas), yra Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vidaus ir užsienio politikos šaltinis. Todėl kiekviena Šalis paiso Paryžiaus susitarimo ir UNFCCC nustatyto proceso ir susilaiko nuo veikimo ar neveikimo, kuriuo būtų iš esmės pakenkta Paryžiaus susitarimo tikslui ir uždaviniams.

2.    Šalys propaguoja kovą su klimato kaita tarptautiniuose forumuose, be kita ko, su kitomis šalimis ir regionais užmegzdamos santykius, kuriais siekiama didinti jų užmojį mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

COMPROV.6 straipsnis. Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

1.    Šalys laikosi nuomonės, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, pasirūpindamos, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis ir susitarimus dėl nusiginklavimo bei ginklų neplatinimo, taip pat kitų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų ir kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinami nacionaliniu lygiu.

2.    Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir prisidėti prie šios kovos:

(a)imdamosi veiksmų, kad visi kiti atitinkami tarptautinės teisės aktai būtų atitinkamai pasirašyti, ratifikuoti arba būtų prie jų prisijungta ir kad jie būtų visapusiškai įgyvendinti; ir

(b)įdiegdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, skirtą su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, kad tos technologijos nebūtų naudojamos masinio naikinimo ginklams, ir numatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.

3.    Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

COMPROV.7 straipsnis. Šaulių ir lengvieji ginklai bei kiti įprastiniai ginklai 

1.    Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, įskaitant jų šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, perteklinis kaupimas, netinkama jų priežiūra, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų plitimas toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.    Šalys susitaria laikytis atitinkamų joms tenkančių pareigų spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant šaudmenis, problemą pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų pagal kitus šioje srityje taikytinus tarptautinės teisės aktus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais, ir visapusiškai įgyvendinti tuos įsipareigojimus.

3.    Šalys pripažįsta įprastinių ginklų perdavimo vidaus kontrolės sistemų, atitinkančių galiojančius tarptautinius standartus, svarbą. Šalys pripažįsta, kad tokią kontrolę svarbu vykdyti atsakingai, prisidedant prie taikos, saugumo ir stabilumo užtikrinimo tarptautiniu ir regioniniu lygiu, žmonių kančių mažinimo ir įprastinių ginklų nukreipimo neteisėtam naudojimui prevencijos.

4.    Tuo atžvilgiu Šalys įsipareigoja visapusiškai įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais ir tarpusavyje bendradarbiauti su ta sutartimi susijusiais klausimais, be kita ko, skatinant visas Jungtinių Tautų narėmis esančias valstybes visuotinai taikyti ir visapusiškai įgyvendinti tą sutartį.

5.    Todėl Šalys įsipareigoja bendradarbiauti dėdamos pastangas reguliuoti tarptautinę prekybą įprastiniais ginklais arba gerinti jos reguliavimą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais, kovoti su ja ar ją panaikinti.

6.    Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

COMPROV.8 straipsnis. Tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkiausi nusikaltimai 

1.    Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, padarę visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti, o veiksmingą jų baudžiamąjį persekiojimą būtina užtikrinti nacionaliniu lygmeniu imantis priemonių ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Šalys susitaria visapusiškai prisidėti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto bei susijusių priemonių visuotinumo ir vientisumo užtikrinimo.

2.    Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

COMPROV.9 straipsnis. Kova su terorizmu

1.    Šalys bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų terorizmui ir kovotų su juo vadovaudamosi tarptautine teise, įskaitant, kai taikytina, tarptautinius kovos su terorizmu srities susitarimus, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos principais.

2.    Siekdamos plėtoti savo bendrus saugumo interesus, Šalys tvirčiau bendradarbiauja kovos su terorizmu srityje, įskaitant smurtinio ekstremizmo bei terorizmo finansavimo prevenciją ir kovą su juo, atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir nedarydamos poveikio teisėsaugos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose bei keitimuisi žvalgybos informacija.

3.    Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais. Šiuo dialogu bus, inter alia, siekiama skatinti ir palengvinti:

(a)keitimąsi terorizmo grėsmės vertinimo rezultatais;

(b)keitimąsi kovos su terorizmu srities geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertinėmis žiniomis;

(c)operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir

(d)su bendradarbiavimu daugiašalėse organizacijose susijusį keitimąsi informacija.

COMPROV.10 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

1.    Šalys patvirtina įsipareigojimą užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą. Jos stengiasi bendromis pastangomis siekti skatinti laikytis aukštų tarptautinių standartų.

2.    Šalys pripažįsta, kad asmenys turi teisę į asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kad šiuo atžvilgiu laikantis griežtų standartų stiprinamas pasitikėjimas skaitmenine ekonomika ir vystoma prekyba. Tuo tikslu Šalys įsipareigoja atitinkamuose savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose paisyti šiame Susitarime prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su tomis teisėmis.

3.    Šalys bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis paisydamos atitinkamų savo įstatymų ir kitų teisės aktų. Atitinkamais atvejais toks bendradarbiavimas gali apimti su asmens duomenų apsauga susijusį dialogą, keitimąsi ekspertinėmis žiniomis ir bendradarbiavimą vykdymo užtikrinimo srityje.

4.    Tais atvejais, kai šiame Susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime numatytas asmens duomenų perdavimas, tie asmens duomenys perduodami pagal duomenis perduodančios Šalies asmens duomenų tarptautinio perdavimo taisykles. Patikslinama, kad šia dalimi nedaromas poveikis jokių konkrečių šio Susitarimo nuostatų, susijusių su asmens duomenų perdavimu, visų pirma DIGIT.7 straipsnio [Asmens duomenų apsauga ir privatumas] ir LAWGEN.4 straipsnio [Asmens duomenų apsauga] ir šeštos dalies [Ginčų sprendimas] I antraštinės dalies taikymui. Prireikus kiekviena Šalis dės visas pastangas, kartu laikydamasi savo tarptautinio asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatyti asmens duomenų perdavimui būtinas apsaugos priemones, atsižvelgdama į visas Partnerystės tarybos rekomendacijas pagal INST.1 straipsnio [Partnerystės taryba] 4 dalies h punktą.

COMPROV.11 straipsnis. Pasaulinis bendradarbiavimas bendrų ekonominių, aplinkos srities ir socialinių interesų klausimais

1.    Šalys pripažįsta pasaulinio bendradarbiavimo svarbą siekiant spręsti bendrų ekonominių, aplinkos srities ir socialinių interesų klausimus. Tais atvejais, kai tai yra naudinga jų abiejų interesams, jos skatina priimti daugiašalius bendrų problemų sprendimus.

2.    Išsaugodamos savo sprendimų priėmimo autonomiškumą ir nedarydamos poveikio kitoms šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostatoms, Šalys stengiasi bendradarbiauti sprendžiant tokius esamus ir būsimus pasaulinius bendro intereso klausimus, kaip taika ir saugumas, klimato kaita, darnus vystymasis, tarpvalstybinė tarša, aplinkos apsauga, skaitmeninimas, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga, apmokestinimas, finansinis stabilumas ir laisva bei sąžininga prekyba ir investicijos. Tuo tikslu Šalys stengiasi palaikyti nuolatinį ir veiksmingą dialogą ir derinti savo pozicijas daugiašalėse organizacijose bei forumuose, kuriuose jos dalyvauja, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, Didžiajame septynete (G 7), Didžiajame dvidešimtuke (G 20), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir Pasaulio prekybos organizacijoje.

COMPROV.12 straipsnis. Esminiai elementai 

Šiuo Susitarimu ir bet kuriuo papildomuoju susitarimu užmegztos partnerystės esminiai elementai yra COMPROV.4 straipsnio [Demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės] 1 dalis, COMPROV.5 straipsnio [Kova su klimato kaita] 1 dalis ir COMPROV.6 straipsnio [Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu] 1 dalis.

III antraštinė dalis. Įsipareigojimų vykdymas ir apsaugos priemonės

INST.35 straipsnis. Įsipareigojimų, kurie įvardijami kaip esminiai elementai, vykdymas

1.    Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis padarė šiurkštų ir esminį kurių nors įsipareigojimų, kurie COMPROV.12 straipsnyje [Esminiai elementai] įvardyti kaip esminiai elementai, pažeidimą, ji gali nuspręsti visiškai ar iš dalies nutraukti arba sustabdyti šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo veikimą.

2.    Prieš tai Šalis, nurodydama, kad taiko šį straipsnį, paprašo Partnerystės tarybą nedelsiant susirinkti, kad būtų laiku rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas. Per 30 dienų nuo prašymo Partnerystės tarybai dienos neradus abiem Šalims priimtino sprendimo, Šalis gali imtis 1 dalyje nurodytų priemonių.

3.    1 dalyje nurodytos priemonės turi visapusiškai atitikti tarptautinę teisę ir būti proporcingos. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo ar bet kurių papildomųjų susitarimų veikimą.

4.    Šalys laiko, kad padėtis yra šiurkštus ir esminis kurių nors COMPROV.12 straipsnyje [Esminiai elementai] aprašytų įsipareigojimų pažeidimas tada, kai jos sunkumas ir pobūdis yra tokie ypatingi, kad kelia grėsmę taikai ir saugumui arba daro tarptautinį poveikį. Patikslinama, kad veiksmas ar neveikimas, kurie iš esmės prieštarauja Paryžiaus susitarimo objektui ir tikslui, visada laikomi šiurkščiu ir esminiu šio straipsnio pažeidimu.

INST.36 straipsnis. Apsaugos priemonės

1.            Jei kyla didelių sektoriaus ar regiono masto ekonominių, visuomeninių ar aplinkos problemų, įskaitant susijusias su žvejybos veikla ir nuo jos priklausančiomis bendruomenėmis, kurios gali būti ilgalaikės, atitinkama Šalis gali vienašališkai imtis atitinkamų apsaugos priemonių. Tokios apsaugos priemonės neturi būti taikomos platesniu mastu ir ilgiau, nei absoliučiai būtina padėčiai ištaisyti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą.

2.            Atitinkama Šalis nedelsdama per Partnerystės tarybą apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą susijusią informaciją. Siekdamos surasti abiem Šalims priimtiną sprendimą, Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas Partnerystės taryboje.

3.            Atitinkama Šalis negali imtis apsaugos priemonių nepraėjus vienam mėnesiui po šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos, nebent iki nustatyto termino pabaigos kartu užbaigtas konsultacijų procesas pagal 2 dalį. Jeigu dėl išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtina imtis neatidėliotinų priemonių, išankstinis patikrinimas neįmanomas, atitinkama Šalis gali nedelsdama taikyti apsaugos priemones, absoliučiai būtinas padėčiai ištaisyti.

Atitinkama Šalis nedelsdama praneša Partnerystės tarybai apie priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą susijusią informaciją.

4.            Jei dėl apsaugos priemonės, kurios ėmėsi atitinkama Šalis, taikymo sutrinka teisių ir įsipareigojimų pagal šį Susitarimą ar bet kurį papildomąjį susitarimą pusiausvyra, kita Šalis gali imtis tokių proporcingų pusiausvyros atkūrimo priemonių, kokios absoliučiai būtinos padėčiai ištaisyti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą. Tokioms pusiausvyros atkūrimo priemonėms mutatis mutandis taikomos 2–4 dalys.

5.            Bet kuri Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos] pradėti INST.14 straipsnyje [Arbitražo procedūra] nurodytą arbitražo procedūrą, kad užginčytų priemonę, kurios kita Šalis ėmėsi taikydama 1–5 dalis.

6.            1 dalyje nurodytų apsaugos priemonių ir 5 dalyje nurodytų pusiausvyros atkūrimo priemonių galima imtis atsižvelgiant ir į papildomąjį susitarimą, nebent jame nurodyta kitaip.



SEPTINTA DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

FINPROV.1 straipsnis. Teritorinio taikymo sritis

1.    Šis Susitarimas taikomas:

(a)teritorijoms, kuriose taikytina Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir

(b)Jungtinės Karalystės teritorijai.

2.    Šis Susitarimas taip pat taikomas Gernsio Valdai, Džersio Valdai ir Meno salai tiek, kiek nustatyta šio Susitarimo antros dalies penktame podalyje [Žuvininkystė] ir šešto podalio [Kitos nuostatos] OTH.9 straipsnyje [Geografinė taikymo sritis].

3.    Šis Susitarimas netaikomas Gibraltarui ir neturi poveikio toje teritorijoje.

4.    Šis Susitarimas netaikomas užjūrio šalims ir teritorijoms, palaikančioms ypatingus santykius su Jungtine Karalyste: Angilijai, Bermudai, Didžiosios Britanijos Antarkties Teritorijai, Indijos Vandenyno Britų Sričiai, Britanijos Mergelių Saloms, Kaimanų Saloms, Folklando Saloms, Monseratui, Pitkerno, Hendersono, Diusio ir Oeno saloms, Šventosios Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Saloms, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Saloms, bei Terkso ir Kaikoso Saloms.

FINPROV.2 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimais

Šis Susitarimas ir bet kuris papildomasis susitarimas taikomi nedarant poveikio bet kuriam ankstesniam Jungtinės Karalystės (viena šalis) ir Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (kita šalis) dvišaliam susitarimui. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios įgyvendinti visus tokius susitarimus.

FINPROV.3 straipsnis. Peržiūra

Praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, o vėliau kas penkerius metus Šalys kartu peržiūri šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimą ir visus su jais susijusius klausimus.

FINPROV.6 straipsnis. Įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Nė viena šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo nuostata neaiškinama taip, kad reikštų reikalavimą Šaliai pateikti įslaptintą informaciją.

Su įslaptinta informacija arba medžiaga, kurią Šalys suteikė ar kuria jos pasikeitė pagal šį Susitarimą ir bet kurį papildomąjį susitarimą, elgiamasi ir ji saugoma laikantis Susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų ir visų pagal jį sudarytų įgyvendinimo taisyklių.

Šalys susitaria dėl naudojimo nurodymų, siekdamos užtikrinti neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kuria jos keičiasi, apsaugą.

FINPROV.7 straipsnis. Neatskiriamos šio Susitarimo dalys

1.    Šio Susitarimo protokolai, priedai, priedėliai ir išnašos yra neatskiriamos šio Susitarimo dalys.

2.    Kiekvienas šio Susitarimo priedas, įskaitant jo priedėlius, yra neatskiriama skirsnio, skyriaus, antraštinės dalies, podalio ar protokolo, kuriuose tas priedas nurodomas arba kurio nuoroda tame priede pateikiama, dalis. Patikslinama, kad:

(a)INST-X PRIEDAS [PARTNERYSTĖS TARYBOS IR KOMITETŲ DARBO TVARKOS TAISYKLĖS] yra neatskiriama pirmos dalies III antraštines dalies [Institucinės nuostatos] dalis;

(b)priedai ORIG-1 [KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮVADINĖS PASTABOS], ORIG-2 [KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS], ORIG-2A [KILMĖS STATUSĄ TURINČIŲ PRODUKTŲ KVOTOS IR ORIG-2 PRIEDE [KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS] NUSTATYTOMS KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOMS KILMĖS TAISYKLĖMS ALTERNATYVIOS TAISYKLĖS], ORIG-2B [ELEKTROS AKUMULIATORIAMS IR ELEKTRIFIKUOTOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TAISYKLĖS], ORIG-3 [TIEKĖJO DEKLARACIJA], ORIG-4 [PAREIŠKIMO APIE PREKIŲ KILMĘ TEKSTAS], ORIG-5 [BENDRA DEKLARACIJA DĖL ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS] ir ORIG-6 [BENDRA DEKLARACIJA DĖL SAN MARINO RESPUBLIKOS] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštines dalies [Kilmės taisyklės] dalis;

(c)SPS-1 priedas [SFS.19 STRAIPSNIO D PUNKTE NURODYTI KRITERIJAI] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštines dalies trečio skyriaus [Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės] dalis;

(d)priedai TBT-XX [TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE NE MAISTO PRODUKTŲ SAUGĄ IR SUSIJUSIAS PREVENCINES, RIBOJAMĄSIAS IR TAISOMĄSIAS PRIEMONES TVARKA], TBT-ZZ [TBT.9 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PRIEMONES, KURIŲ IMTASI DĖL REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ NE MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS TUOS, KURIEMS TAIKOMA TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALIS, TVARKA], TBT-1 [MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS, ĮRANGA IR JŲ DALYS], TBT-2 [VAISTAI], TBT-3 [CHEMINĖS MEDŽIAGOS], TBT-4 [EKOLOGIŠKI PRODUKTAI] ir TBT-5 [PREKYBA VYNU] yra antros dalies pirmo podalio I antraštines dalies ketvirto skyriaus [Techninės prekybos kliūtys] dalis;

(e)CUSTMS-1 priedas [ĮGALIOTIEJI EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAI] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštines dalies penkto skyriaus [Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas] dalis;

(f)priedai SERVIN-1 [ESAMOS PRIEMONĖS], SERVIN-2 [BŪSIMOS PRIEMONĖS], SERVIN-3 [ĮSISTEIGIMO REIKALAIS ATVYKSTANTYS VERSLO SVEČIAI, BENDROVĖS VIDUJE PERKELIAMI ASMENYS IR TRUMPALAIKIAI VERSLO SVEČIAI], SERVIN-4 [PASLAUGŲ TEIKĖJAI PAGAL SUTARTIS IR LAISVŲJŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI], SERVIN-5 [FIZINIŲ ASMENŲ JUDĖJIMAS] ir SERVIN-6 [PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO SUSITARIMŲ GAIRĖS] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio II antraštines dalies [Paslaugos ir investicijos] dalis;

(g) PPROC-1 priedas [VIEŠIEJI PIRKIMAI] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio IV antraštines dalies [Viešieji pirkimai] dalis;

(h)priedai ENER-1 [ENERGETIKOS PREKIŲ, ANGLIAVANDENILIŲ IR ŽALIAVŲ SĄRAŠAI], ENER-2 [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS], ENER-3 [TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PRIE INFRASTRUKTŪROS NETAIKYMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATSIEJIMAS] ir ENER-4 [ELEKTROS JUNGIAMOSIOS LINIJOS PRALAIDUMO KITOS PAROS PREKYBOS LAIKOTARPIUI PASKIRSTYMAS] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio VIII [Energetika] antraštines dalies

(i)ENER-2 priedas [ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS] yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio XI antraštines dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] dalis;

(j) AVSAF-1 priedas [TINKAMUMO SKRAIDYTI IR APLINKOSAUGINIS SERTIFIKAVIMAS] yra bet koks priedas, priimtas pagal AVSAF.12 straipsnį [Šios antraštinės dalies priedų priėmimas ir pakeitimai], yra neatskiriama antros dalies antro podalio antros antraštinės dalies [Aviacijos sauga] dalis;

(k)ROAD-1 priedas [KROVINIŲ VEŽIMAS KELIAIS] yra neatskiriama antros dalies trečio podalio I antraštines dalies [Krovinių vežimas keliais] dalis;

(l)priedai ROAD-2 [PAVYZDINĖ LEIDIMO TEIKTI TARPTAUTINES REGULIARIĄSIAS IR SPECIALIAS REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS FORMA], ROAD-3 [PAVYZDINĖ PARAIŠKOS GAUTI LEIDIMĄ TEIKTI TARPTAUTINES REGULIARIĄSIAS IR SPECIALIAS REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS FORMA] ir ROAD-4 [PAVYZDINĖ KELIONĖS LAPO, NAUDOTINO TEIKIANT VIENKARTINES PASLAUGAS, FORMA] yra neatskiriama antros dalies trečio podalio II antraštines dalies [Keleivių vežimas keliais] dalis;

(m)[priedai FISH.1, FISH.2, FISH.3 ir FISH.4 [PROTOKOLAS DĖL PRIEIGOS PRIE VANDENŲ] yra neatskiriama antros dalies penkto podalio [Žuvininkystė] dalis]; 

(n)LAW-1 priedas [KEITIMASIS DNR, PIRŠTŲ ATSPAUDŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS DUOMENIMIS] yra neatskiriama trečios dalies II antraštinės dalies [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] dalis;

(o)LAW-2 priedas [KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO DUOMENYS] yra neatskiriama trečios dalies III antraštinės dalies [Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimas ir tvarkymas] dalis;

(p)LAW-3 priedas [EUROPOLO KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ NUSIKALTIMŲ RŪŠYS] yra neatskiriama trečios dalies V antraštinės dalies [Bendradarbiavimas su Europolu] dalis;

(q)LAW-4 priedas [EUROJUSTO KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ SUNKIŲ NUSIKALTIMŲ RŪŠYS] yra neatskiriama trečios dalies VI antraštinės dalies [Bendradarbiavimas su Eurojustu] dalis;

(r)LAW-5 priedas [AREŠTO ORDERIS] yra neatskiriama trečios dalies VII antraštines dalies [Perdavimas] dalis;

(s)LAW-6 priedas [KEITIMASIS NUOSPRENDŽIŲ REGISTRŲ INFORMACIJA. TECHNINĖS IR PROCEDŪRINĖS SPECIFIKACIJOS] yra neatskiriama trečios dalies IX antraštinės dalies [Keitimasis nuosprendžių registro informacija] dalis;

(t)LAW-7 priedas [TERORIZMO APIBRĖŽTIS] yra neatskiriama trečios dalies III antraštinės dalies [Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimas ir tvarkymas], VII antraštinės dalies [Perdavimas] ir XI antraštinės dalies [Įšaldymas ir konfiskavimas] dalis;

(u)LAW-8 priedas [ĮŠALDYMAS IR KONFISKAVIMAS] yra neatskiriama trečios dalies XI antraštinės dalies [Įšaldymas ir konfiskavimas] dalis;

(v)UNPRO-1 priedas [FINANSINIŲ SĄLYGŲ ĮGYVENDINIMAS [UNPRO.2.1.11 straipsnis]] yra neatskiriama penktos dalies [Dalyvavimas Sąjungos programose, patikimas finansų valdymas ir finansinės nuostatos] pirmo skyriaus 2 skirsnio [Dalyvavimo Sąjungos programose ir veikloje finansavimo taisykles] dalis;

(w)INST-X priedas [GINČŲ SPRENDIMO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS] ir INST-X priedas [ARBITRŲ ELGESIO KODEKSAS] yra neatskiriama šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] dalis;

(x)PROTOKOLO DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO IR KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SRITYJE IR DĖL SAVITARPIO PAGALBOS VYKDANT SU MUITAIS IR MOKESČIAIS SUSIJUSIUS REIKALAVIMUS PRIEDAS yra neatskiriama Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus dalis;

(y)priedai SSC-1 [TAM TIKROS IŠMOKOS PINIGAIS, KURIOMS PROTOKOLAS NETAIKOMAS], SSC-2 [TEISIŲ Į IŠMOKAS NATŪRA APRIBOJIMAS PASIENIO DARBUOTOJŲ ŠEIMOS NARIAMS], SSC-3 [PAPILDOMOS TEISĖS PENSININKAMS, GRĮŽTANTIEMS Į KOMPETENTINGĄ VALSTYBĘ], SSC-4 [ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS], SSC-5 [IŠMOKOS IR SUSITARIMAI, LEIDŽIANTYS TAIKYTI SSC.49 STRAIPSNĮ [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas]], SSC-6 [SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ IR JUNGTINĖS KARALYSTĖS TEISĖS AKTŲ TAIKYMO], SSC-7 [ĮGYVENDINIMO DALIS] ir SSC-8 [PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL SSC.11 STRAIPSNIO [Komandiruoti darbuotojai] TAIKYMO] ir jų priedėliai yra neatskiriama Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo dalis.

FINPROV.8 straipsnis. Nutraukimas

Bet kuri Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Šis Susitarimas ir bet kuris papildomasis susitarimas nustoja galioti pirmąją dvylikto mėnesio po pranešimo datos dieną.

FINPROV.9 straipsnis. Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Iki 2021 m. balandžio 30 d. turi būti atlikta visų Susitarimo kalbų redakcijų galutinė teisinė peržiūra. Nedarant poveikio ankstesniam sakiniui Susitarimo teksto anglų kalba galutinės teisinės peržiūros procesas užbaigiamas iki FINPROV.11 straipsnio [Įsigaliojimas ir laikinas taikymas] 1 dalyje nurodytos dienos, jei ta diena yra ankstesnė nei 2021 m. balandžio 30 d.

Kalbų redakcijomis, kurių minėta galutinė teisinė peržiūra užbaigta, ab initio pakeičiamos pasirašytos Susitarimo redakcijos ir, Šalims pasikeitus diplomatinėmis notomis, tos redakcijos patvirtinamos kaip autentiškos ir galutinės.

FINPROV.10 straipsnis. Būsima Sąjungos plėtra

1.     Sąjunga praneša Jungtinei Karalystei apie kiekvieną naują prašymą dėl trečiosios šalies stojimo į Sąjungą.

2.    Per Sąjungos ir trečiosios šalies derybas dėl tos šalies įstojimo į Sąjungą 86 Sąjunga deda pastangas:

a) Jungtinės Karalystės prašymu teikti, jei įmanoma, visą informaciją bet kuriuo klausimu, kuriam taikomas šis Susitarimas ir bet kuris papildomasis susitarimas, ir

b) atsižvelgti į visas Jungtinės Karalystės pateiktas pastabas.

3.    Partnerystės taryba išnagrinėja trečiosios šalies įstojimo į Sąjungą poveikį šiam Susitarimui ir bet kuriam papildomajam susitarimui likus pakankamai laiko iki to įstojimo.

4.    Jungtinė Karalystė ir Sąjunga, kiek būtina, iki trečiosios šalies įstojimo į Sąjungą susitarimo įsigaliojimo:

a) iš dalies pakeičia šį Susitarimą ar bet kurį papildomąjį susitarimą,

b) Partnerystės tarybos sprendimu atlieka bet kokius kitus reikiamus pataisymus ar priima pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl šio Susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo;

c) Partnerystės taryboje nusprendžia, ar:

i) taikyti VSTV.1 straipsnį [Trumpalaikių kelionių vizos] tos trečiosios šalies piliečiams; arba

ii) nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones dėl VSTV.1 straipsnio [Trumpalaikių kelionių vizos], susijusias su ta trečiąja šalimi ir jos piliečiais, kai ji įstoja į Sąjungą.

5.    Jeigu iki susitarimo dėl atitinkamos trečiosios šalies įstojimo į Sąjungą įsigaliojimo nėra priimtas sprendimas pagal 4 dalies c punkto i ar ii papunktį, VSTV.1 straipsnis [Trumpalaikių kelionių vizos] tos trečiosios šalies piliečiams netaikomas.

6.    Jei Partnerystės taryba nustato pereinamojo laikotarpio priemones, kaip nurodyta 4 dalies c punkto ii papunktyje, ji nurodo tų priemonių trukmę. Partnerystės taryba gali pratęsti tų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą.

7.    Iki 4 dalies c punkto ii papunktyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos Partnerystės taryba nusprendžia, ar nuo pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos tos trečiosios šalies piliečiams taikyti VSTV.1 straipsnį [Trumpalaikių kelionių vizos]. Jei toks sprendimas nepriimamas, nuo pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos VSTV.1 straipsnis [Trumpalaikių kelionių vizos] tos trečiosios šalies piliečiams netaikomas.

8.    4 dalies c punktu ir 5–7 dalimis nedaromas poveikis Sąjungos prerogatyvoms pagal jos vidaus teisės aktus.

9.    Patikslinama, kad nedarant poveikio 4 dalies c punktui ir 5–7 dalims, šis Susitarimas taikomas naujos Sąjungos valstybės narės atžvilgiu nuo tos naujos valstybės narės įstojimo į Sąjungą dienos. 

FINPROV.10A straipsnis. Laikinoji nuostata dėl asmens duomenų perdavimo Jungtinei Karalystei

1.    Per nurodytą laikotarpį asmens duomenų perdavimas iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę nelaikomas perdavimu trečiajai šaliai pagal Sąjungos teisę, jeigu 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisės aktai, kurie išsaugoti ir įtraukti į Jungtinės Karalystės teisę pagal 2018 m. Europos Sąjungos (Išstojimas) įstatymą (European Union (Withdrawal) Act 2018) su pakeitimais, padarytais 2019 m. Duomenų apsaugos, privatumo ir elektroninių ryšių (pakeitimai ir kt.) (dėl išstojimo iš ES) teisės aktais (Data Protection, Privacy and Electronic Communications (Amendments etc) (EU Exit) Regulations 2019) 87 (toliau — taikytina duomenų apsaugos tvarka), yra taikomi, ir su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė nesinaudos savo paskirtaisiais įgaliojimais be Sąjungos sutikimo Partnerystės taryboje.

2.    Atsižvelgiant į 3–11 dalis, 1 dalis taip pat taikoma asmens duomenų perdavimui iš Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės į Jungtinę Karalystę per nurodytą laikotarpį pagal Sąjungos teisę, taikomą tose valstybėse 1992 m. gegužės 2 d. Porte pasirašytame Europos ekonominės erdvės susitarime, tol, kol 1 dalis taikoma asmens duomenų perdavimui iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę, su sąlyga, kad tos valstybės raštu praneša abiem Šalims apie savo aiškų sutikimą taikyti šią nuostatą.

3.    Šiame straipsnyje paskirtieji įgaliojimai – įgaliojimai:

(a)priimti taisykles pagal 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos įstatymo 17A, 17C ir 74A skirsnius;

(b)priimti naują dokumentą, kuriame nurodomos standartinės duomenų apsaugos sąlygos pagal 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos įstatymo 119A skirsnį;

(c)tvirtinti naują elgesio kodekso projektą pagal Jungtinės Karalystės BDAR 40 straipsnio 5 dalį, išskyrus elgesio kodeksą, kuriuo negalima remtis siekiant užtikrinti tinkamas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį apsaugos priemones pagal Jungtinės Karalystės BDAR 46 straipsnio 2 dalies e punktą;

(d)tvirtinti naujus sertifikavimo mechanizmus pagal Jungtinės Karalystės BDAR 42 straipsnio 5 dalį, išskyrus sertifikavimo mechanizmus, kuriais negalima remtis siekiant užtikrinti tinkamas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį apsaugos priemones pagal Jungtinės Karalystės BDAR 46 straipsnio 2 dalies f punktą;

(e)tvirtinti naujas įmonėms privalomas taisykles pagal Jungtinės Karalystės BDAR 47 straipsnį;

(f)leisti taikyti naujas sutarčių sąlygas, nurodytas Jungtinės Karalystės BDAR 46 straipsnio 3 dalies a punkte, arba

(g)leisti sudaryti naujus administracinius susitarimus, nurodytus Jungtinės Karalystės BDAR 46 straipsnio 3 dalies b punkte.

4.    Nurodytas laikotarpis prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir, atsižvelgiant į 5 dalį, baigiasi:

(a)tą dieną, kurią Europos Komisija priima sprendimus dėl tinkamumo Jungtinės Karalystės atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnio 3 dalį, arba

(b)praėjus keturiems mėnesiams nuo nurodyto laikotarpio pradžios dienos, o laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiais, nebent viena iš Šalių tam prieštarauja;

atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

5.    Atsižvelgiant į 6 ir 7 dalis, jeigu per nurodytą laikotarpį Jungtinė Karalystė iš dalies pakeičia taikytiną duomenų apsaugos tvarką arba naudojasi paskirtaisiais įgaliojimais be Sąjungos sutikimo Partnerystės taryboje, nurodytas laikotarpis baigiasi tą dieną, kurią pasinaudojama tais įgaliojimais arba įsigalioja pakeitimas.

6.    1 Ir 5 dalyse pateiktos nuorodos į naudojimąsi paskirtaisiais įgaliojimais neapima naudojimosi tokiais įgaliojimais, kurių poveikis apsiriboja derinimu su atitinkamais Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktais.

7.    Bet kas, kas priešingu atveju laikoma taikytinos duomenų apsaugos tvarkos pakeitimu:

(a)padaroma Sąjungai sutikus Partnerystės taryboje, arba

(b)apsiriboja derinimu su atitinkamais Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktais,

nelaikoma taikytinos duomenų apsaugos tvarkos pakeitimu 5 dalies taikymo tikslais į ir turėtų būti traktuojama kaip taikytinos duomenų apsaugos tvarkos dalis 1 dalies taikymo tikslais.

8.    Taikant 1, 5 ir 7 dalis, Sąjungos sutikimas Partnerystės taryboje yra:

(a)Partnerystės tarybos sprendimas, apibūdintas 11 dalyje, arba

(b)numatomas sutikimas, apibūdintas 10 dalyje.

9.    Jeigu Jungtinė Karalystė praneša Sąjungai apie savo ketinimą naudotis paskirtaisiais įgaliojimais arba siūlo iš dalies keisti taikytiną duomenų apsaugos tvarką, bet kuri šalis per penkias darbo dienas gali prašyti surengti Partnerystės tarybos posėdį ir jis turi įvykti per dvi savaites nuo tokio prašymo pateikimo.

10.    Jei neprašoma surengti tokio posėdžio, laikoma, kad Sąjungą sutiko su tokiu naudojimusi įgaliojimais ar pakeitimu per nurodytą laikotarpį.

11.    Jei paprašyta surengti tokį posėdį, jame Partnerystės taryba svarsto siūloma naudojimąsi įgaliojimais ar pakeitimą ir gali priimti sprendimą, kuriame nurodoma, kad ji sutinka su naudojimusi įgaliojimais ar pakeitimu per nurodytą laikotarpį.

12.    Jungtinė Karalystė, kiek pagrįstai įmanoma, praneša Sąjungai, jei per nurodytą laikotarpį ji parengia naują dokumentą, kuriuo galima remtis per nurodytą laikotarpį perduodant asmens duomenis trečiajai šaliai pagal Jungtinės Karalystės BDAR 46 straipsnio 2 dalies a punktą arba 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos įstatymo 75 straipsnio 1 dalies a punktą. Gavusi Jungtinės Karalystės pranešimą pagal šią dalį, Sąjunga gali prašyti surengti Partnerystės tarybos posėdį atitinkamam dokumentui aptarti.

13.    Ginčams dėl šios antraštinės dalies aiškinimo ir taikymo netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas].

FINPROV.11 straipsnis. Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1.    Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po to, kai abi Šalys praneša viena kitai įvykdžiusios savo atitinkamus vidaus reikalavimus ir procesus, kuriais nustatomas jų sutikimas jo laikytis, dieną.

2.    Šalys susitaria laikinai taikyti šį Susitarimą nuo 2021 m. sausio 1 d. su sąlyga, kad iki tos dienos jos pranešė vienai kitai įvykdžiusios savo atitinkamus vidaus reikalavimus ir procesus, būtinus laikinam taikymui. Laikinas taikymas nutraukiamas vieną iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė:

(a)2021 m. vasario 28 d. arba kitą Partnerystės tarybos nustatytą datą, arba

(b)1 dalyje nurodytą dieną.

3.    Nuo datos, kurią pradedamas laikinai taikyti šis Susitarimas, Šalys šiame Susitarime pateikiamas nuorodas į šio Susitarimo įsigaliojimo datą ar šio Susitarimo įsigaliojimą supranta kaip nuorodas į datą, nuo kurios šis Susitarimas pradedamas laikinai taikyti.



PRIEDAI

INST PRIEDAS. PARTNERYSTĖS TARYBOS IR KOMITETŲ DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 taisyklė

Pirmininkas

1.    Sąjunga ir Jungtinė Karalystė praneša viena kitai savo paskirtų bendrapirmininkių asmenvardžius, pareigas ir kontaktinius duomenis. Laikoma, kad bendrapirmininkis turi atitinkamą leidimą atstovauti Sąjungai ar Jungtinei Karalystei iki dienos, kai kitai Šaliai pranešama apie naują bendrapirmininkį.

2.    Šiose darbo tvarkos taisyklėse numatyti bendrapirmininkių sprendimai priimami bendru sutarimu.

3.    Konkrečiame posėdyje bendrapirmininkį gali pakeisti paskirtasis asmuo. Bendrapirmininkis arba jo paskirtasis asmuo apie paskyrimą kuo anksčiau praneša kitam bendrapirmininkiui ir Partnerystės tarybos sekretoriatui. Laikoma, kad šiose darbo tvarkos taisyklėse nuorodos į bendrapirmininkius apima nuorodą į paskirtąjį asmenį.

2 taisyklė

Sekretoriatas

Partnerystės tarybos sekretoriatą (toliau – sekretoriatas) sudaro Sąjungos pareigūnas ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės pareigūnas. Sekretoriatas atlieka šiose darbo tvarkos taisyklėse jam pavestas užduotis.

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė praneša viena kitai pareigūno, kuris yra Partnerystės tarybos sekretorius atitinkamai iš Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, asmenvardį, pareigas ir kontaktinius duomenis. Laikoma, kad šis pareigūnas toliau eina sekretoriaus iš Sąjungos arba Jungtinės Karalystės pareigas iki dienos, kurią Sąjunga arba Jungtinė Karalystė praneša apie naują sekretorių.

3 taisyklė

Posėdžiai

1.    Kiekvieną Partnerystės tarybos posėdį bendrapirmininkių sutartą dieną sutartu laiku sušaukia sekretoriatas. Jei Sąjunga arba Jungtinė Karalystė per sekretoriatą perdavė prašymą surengti posėdį, Partnerystės taryba stengiasi susirinkti į posėdį per 30 dienų nuo tokio prašymo pateikimo arba greičiau šiame Susitarime numatytais atvejais.

2.    Jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, Partnerystės taryba posėdžius rengia pakaitomis Briuselyje ir Londone.

3.    Nukrypdami nuo 2 dalies, bendrapirmininkiai gali sutarti, kad Partnerystės tarybos posėdis būtų rengiamas vaizdo arba telefoninės konferencijos būdu.

4 taisyklė

Dalyvavimas posėdžiuose

1.    Likus pagrįstam laikotarpiui iki kiekvieno posėdžio, Sąjunga ir Jungtinė Karalystė per sekretoriatą informuoja viena kitą apie planuojamą savo delegacijų sudėtį ir nurodo kiekvieno delegacijos nario asmenvardį ir pareigas.

2.    Kai tinka, bendrapirmininkiai bendru sutarimu gali į Partnerystės tarybos posėdžius pakviesti ekspertų (t. y. ne valdžios institucijų pareigūnų), kad šie pateiktų informacijos konkrečiais klausimais ir tik per tas posėdžio dalis, kuriose aptariami tie konkretūs klausimai.

5 taisyklė

Dokumentai

Rašytinius dokumentus, kuriais grindžiami Partnerystės tarybos svarstymai, sekretoriatas sunumeruoja ir išplatina Sąjungai ir Jungtinei Karalystei.

6 taisyklė

Korespondencija

1.    Partnerystės tarybai skirtą korespondenciją Sąjunga ir Jungtinė Karalystė siunčia sekretoriatui. Tokia korespondencija gali būti siunčiama bet kokiomis rašytinės informacijos perdavimo priemonėmis, įskaitant elektroninį paštą.

2.    Sekretoriatas užtikrina, kad Partnerystės tarybai skirta korespondencija būtų įteikta bendrapirmininkiams ir, kai tinka, išplatinama pagal 5 taisyklę. 

3.    Visa bendrapirmininkių parengta arba jiems tiesiogiai adresuojama korespondencija perduodama sekretoriatui ir, kai tinka, išplatinama pagal 5 taisyklę.

7 taisyklė

Posėdžių darbotvarkė

1.    Sekretoriatas parengia preliminarios kiekvieno posėdžio darbotvarkės projektą. Kartu su susijusiais dokumentais jis perduodamas bendrapirmininkiams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio dienos.

2.    Į preliminarią darbotvarkę įrašomi punktai, kurių paprašė Sąjunga arba Jungtinė Karalystė. Visi tokie prašymai kartu su susijusiais dokumentais pateikiami sekretoriatui ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio pradžios.

3.    Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki posėdžio dienos bendrapirmininkiai priima sprendimą dėl preliminarios posėdžio darbotvarkės.

4.    Darbotvarkę Partnerystės taryba priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Paprašius Sąjungai ar Jungtinei Karalystei, į darbotvarkę gali būti bendru sutarimu įtraukiami į preliminarią darbotvarkę neįrašyti punktai.

5.       Bendrapirmininkiai gali bendru sutarimu sutrumpinti arba pailginti 1–3 dalyse nurodytus laikotarpius, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

8 taisyklė

Protokolai

1.    Jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, kiekvieno posėdžio protokolo projektą per 15 dienų nuo posėdžio pabaigos parengia pareigūnas, einantis sekretoriaus iš posėdį rengiančios Šalies pareigas. Protokolo projektas perduodamas sekretoriaus iš kitos Šalies pareigas einančiam pareigūnui, kad ta Šalis pateiktų savo pastabas. Pastaroji pastabas gali pateikti per 7 dienas nuo protokolo projekto gavimo dienos.

2.    Protokole paprastai apibendrinamas kiekvienas darbotvarkės punktas ir atitinkamais atvejais nurodomi:

(a)Partnerystės tarybai pateikti dokumentai;

(b)visi pareiškimai, kuriuos vienas iš bendrapirmininkių paprašė įtraukti į protokolą, ir

(c)konkrečiais klausimais priimti sprendimai, pateiktos rekomendacijos, pareiškimai, dėl kurių sutarta, ir priimtos išvados.

3.    Protokolo priede pateikiamas kiekvienos delegacijos narių sąrašas, kuriame nurodomi visų posėdyje dalyvavusių asmenų asmenvardžiai ir pareigos.

4.    Sekretoriatas patikslina protokolo projektą remdamasis gautomis pastabomis, o patikslintą protokolo projektą bendrapirmininkiai patvirtina per 28 dienas nuo posėdžio dienos arba bet kurią kitą bendrapirmininkių sutartą dieną. Dviejų patvirtinto protokolo egzempliorių autentiškumą sekretoriai patvirtina parašais. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gauna po vieną iš šių autentiškų egzempliorių. Bendrapirmininkiai gali sutarti, kad šį reikalavimą atitinka elektroninių kopijų pasirašymas ir pasikeitimas jomis.

9 taisyklė

Sprendimai ir rekomendacijos

1.    Laikotarpiu tarp posėdžių Partnerystės taryba taikydama rašytinę procedūrą gali priimti sprendimus ar rekomendacijas. Sprendimo ar rekomendacijos projekto tekstą bendrapirmininkis kitam bendrapirmininkiui pateikia surašytą Partnerystės tarybos darbo kalba. Pritarimą sprendimo ar rekomendacijos projektui kita Šalis pareiškia per vieną mėnesį arba siūlančiosios Šalies nurodytą ilgesnį laikotarpį. Jei kita Šalis pritarimo nepareiškia, siūlomas sprendimas ar rekomendacija aptariami ir gali būti priimti kitame Partnerystės tarybos posėdyje. Jei kita Šalis pritarimą pareiškia, siūlomi sprendimai ar rekomendacijos laikomi priimtais ir pagal 8 taisyklę įrašomi į kito Partnerystės tarybos posėdžio protokolą.

2.    Kai Partnerystės taryba priima sprendimus ar rekomendacijas, į tokių dokumentų pavadinimus atitinkamai įrašomi žodžiai „Sprendimas“ arba „Rekomendacija“. Sekretoriatas visus sprendimus ar rekomendacijas užregistruoja suteikdamas eilės numerį ir nurodydamas jų priėmimo datas.

3.    Partnerystės tarybos priimtuose sprendimuose nurodoma jų įsigaliojimo data.

4.    Dviem egzemplioriais autentiškomis kalbomis parengtus ir Partnerystės tarybos priimtus sprendimus ir rekomendacijas pasirašo bendrapirmininkiai, o sekretoriatas juos išsiunčia Sąjungai ir Jungtinei Karalystei iš karto po jų pasirašymo. Bendrapirmininkiai gali sutarti, kad parašo reikalavimą atitinka elektroninių kopijų pasirašymas ir pasikeitimas jomis.

10 taisyklė

Skaidrumas

1.    Bendrapirmininkiai gali susitarti, kad Partnerystės tarybos posėdžiai būtų vieši.

2.    Kiekviena Šalis gali nuspręsti, ar Partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas skelbti savo atitinkamame oficialiajame leidinyje arba internete.

3.    Jei Sąjunga arba Jungtinė Karalystė Partnerystės tarybai pateikia informacijos, kuri pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus yra konfidenciali arba saugoma nuo atskleidimo, kita Šalis tą gautą informaciją laiko konfidencialia.

4.    Preliminarios posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai iki Partnerystės tarybos posėdžio. Posėdžių protokolai skelbiami viešai po jų patvirtinimo pagal 8 taisyklę.

5.    2–4 dalyse nurodyti dokumentai skelbiami laikantis kiekvienos Šalies taikomų duomenų apsaugos taisyklių.

11 taisyklė

Kalbos

1.    Partnerystės tarybos oficialiosios kalbos yra Sąjungos ir Jungtinės Karalystės oficialiosios kalbos.

2.    Partnerystės tarybos darbo kalba yra anglų kalba. Jeigu bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, Partnerystės taryba, svarstydama klausimus, remiasi anglų kalba parengtais dokumentais.

3.    Sprendimus dėl Susitarimo keitimo arba aiškinimo Partnerystės taryba priima Susitarimo autentiškų tekstų kalbomis. Visi kiti Partnerystės tarybos sprendimai, įskaitant tuos, kuriais iš dalies keičiamos šios darbo tvarkos taisyklės, priimami 2 dalyje nurodyta darbo kalba.

12 taisyklė

Išlaidos

1.    Sąjunga ir Jungtinė Karalystė padengia visas dėl dalyvavimo Partnerystės tarybos posėdžiuose patirtas savo sąnaudas.

2.    Posėdžių organizavimo ir dokumentų dauginimo išlaidas apmoka posėdį rengianti Šalis.

3.    Sąnaudas, susijusias su vertimu žodžiu per posėdžius į Partnerystės tarybos darbo kalbą ir iš tos kalbos, padengia tokio vertimo prašanti Šalis.

3.    Kiekviena Šalis atsakinga už sprendimų ir kitų dokumentų vertimą raštu į savo oficialiąją (-iąsias) kalbą (-as), jei to reikalaujama pagal 11 taisyklę, ir padengia su tokiu vertimu raštu susijusias išlaidas.

13 taisyklė

Komitetai

1.    Nedarant poveikio šios taisyklės 2 dalies taikymui, komitetams mutatis mutandis taikomos 1–12 taisyklės.

2.    Komitetai, likus pakankamai laiko iki jų posėdžių, praneša Partnerystės Tarybai apie savo posėdžių tvarkaraščius ir darbotvarkes ir teikia Partnerystės Tarybai kiekvieno savo posėdžio rezultatų bei išvadų ataskaitas.



ORIG-1 PRIEDAS. KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮVADINĖS PASTABOS

1 pastaba

Bendrieji principai

1.Šiame priede pateikiamos bendrosios taisyklės, susijusios su taikytinais ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] reikalavimais, kaip numatyta šio Susitarimo ORIG 3 straipsnio [Bendrieji reikalavimai] 1 dalies c punkte.

2.Šiame priede ir ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti, kad būtų laikomas turinčiu kilmės statusą pagal šio Susitarimo ORIG.3 straipsnio [Bendrieji reikalavimai] 1 dalies c punktą, yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas, gamybos procesas, kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausia vertė arba masė arba bet kuris kitas šiame priede ir ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nurodytas reikalavimas.

3.Konkretiems produktams taikomoje kilmės taisyklėje pateikiama nuoroda į masę reiškia neto masę – medžiagos ar produkto masę, į kurią neįskaičiuota jokios pakuotės masė.

4.Šis priedas ir ORIG-2 priedas [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] grindžiami Suderinta sistema su pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 1 d.

2 pastaba

Konkretiems produktams taikomų kilmės taisyklių sąrašo struktūra

1.Skyrių arba skirsnių pastabos, kai taikoma, skaitomos kartu su atitinkamo skyriaus, skirsnio, pozicijos ar subpozicijos konkretiems produktams taikomomis kilmės taisyklėmis.

2.Kiekviena ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] 2 skiltyje nustatyta konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė taikoma atitinkamam ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] 1 skiltyje nurodytam produktui.

3.Jeigu produktui taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, produktas laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, jeigu atitinka vieną iš alternatyvių taisyklių.

4.Jeigu produktui taikoma konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, kurią sudaro keli reikalavimai, produktas laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą tik tuo atveju, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus.

5.Šiame priede ir ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)skyrius – Suderintos sistemos skyrius;

(b)skirsnis– Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji du skaitmenys;

(c)pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys ir

(d)subpozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji šeši skaitmenys.

2.Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamos šios santrumpos:

CC – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriam kitam skirsniui negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitam skirsniui (Suderintos sistemos 2 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti skirsnis);

CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija);

CTSH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai subpozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai subpozicijai (Suderintos sistemos 6 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti subpozicija).

3 pastaba

Konkretiems produktams taikomų kilmės taisyklių taikymas

1.Šio Susitarimo ORIG.3 straipsnio [Bendrieji reikalavimai] 2 dalis dėl kilmės statusą įgijusių produktų, naudojamų kitų produktų gamybai, taikoma neatsižvelgiant į tai, ar šis statusas įgytas toje pačioje Šalies gamykloje, kurioje šie produktai naudojami.

2.Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle konkrečiai nustatyta, kad negalima naudoti tam tikros kilmės statuso neturinčios medžiagos arba kad nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė arba masė negali viršyti tam tikro ribinio dydžio, šios sąlygos netaikomos kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, priskiriamoms kitoms Suderintos sistemos pozicijoms ar subpozicijoms.

3.1 pavyzdys. Jeigu  buldozeriams (SS 8429.11 subpozicija) skirtoje taisyklėje nustatyta: „CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.31 pozicijai dalys, tinkančios vien tik mašinoms, priskiriamoms 84.25–84.30 pozicijoms“, kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų kitoms pozicijoms nei 84.29 ir 84.31, kaip antai sraigtų (SS 73.18 pozicija), izoliuotųjų laidų bei elektros laidininkų (SS 85.44 pozicija) ir įvairios elektroninės įrangos (SS 85 skirsnis), naudojimas neribojamas.

2 pavyzdys. Jeigu 35.05 pozicijos (dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai; klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų ir kt.) taisyklėje nustatyta „CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 pozicijai“, kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų kitai pozicijai nei 11,08 (krakmolas, inulinas), kaip antai 10 skirsnio (javai) medžiagų, naudojimas neribojamas.

4.Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle nustatyta, kad produktas turi būti pagamintas iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga nedraudžia naudoti kitų medžiagų, dėl savo pobūdžio negalinčių atitikti taisyklės.

4 pastaba

Kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės skaičiavimas

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)muitinė vertė – vertė, nustatyta pagal Sutartį dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo;

(b)EXW arba gamintojo kaina (ex-works kaina) –

(I)produkto kaina, sumokėta arba mokėtina gamintojui, kurio įmonėje atlikta paskutinė apdorojimo arba perdirbimo operacija, jeigu į šią kainą įtraukta visų panaudotų medžiagų vertė ir visos kitos produkto gamybos sąnaudos ir iš jos išskaičiuoti visi vidaus mokesčiai, kurie yra arba gali būti grąžinti gautąjį produktą eksportavus, arba

(II)jeigu sumokėtos ar mokėtinos kainos nėra arba jeigu į sumokėtą faktinę kainą nėra įtrauktos visos su produkto gamyba susijusios faktinės sąnaudos, visų panaudotų medžiagų vertė ir visos kitos su produkto gamyba eksportuojančioje Šalyje susijusios sąnaudos:

(A)apimančios pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, taip pat pelną, kuriuos galima pagrįstai priskirti produktui, ir

(B)neapimančios vežimo, draudimo išlaidų ir visų kitų su produkto gabenimu susijusių išlaidų, taip pat jokių eksportuojančios Šalies vidaus mokesčių, kurie yra arba gali būti grąžinti gautąjį produktą eksportavus;

(III)taikant i punktą, jei paskutinę gamybos operaciją gamintojas atlieka kaip subrangovas, i punkte vartojamas terminas „gamintojas“ reiškia subrangovą įdarbinusį asmenį.

(c)MaxNOM – procentine dalimi išreikšta kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausioji vertė, apskaičiuojama pagal šią formulę:

                      VNM

MaxNOM (%) =        × 100

                      EXW

(d)VNM – produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kuri yra jų muitinė vertė importuojant, įskaitant vežimo, jeigu taikytina, draudimo, pakavimo ir visas kitas su medžiagų gabenimu į Šalies, kurioje yra įsisteigęs produkto gamintojas, importuojantį uostą susijusias sąnaudas; kai kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, taikoma pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už kilmės statusą turinčias medžiagas Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje; produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė gali būti apskaičiuojama remiantis vidutinės svertinės vertės formule arba kitu atsargų vertinimo metodu pagal Šalyje visuotinai pripažintus apskaitos principus.

5 pastaba

ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] V–VII skirsniuose nurodytų procesų apibrėžtys

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)biotechnologinis apdorojimas:

(I)biologinis arba biotechnologinis mikroorganizmų (bakterijų, virusų (įskaitant bakteriofagus) ir kt.) kultūrų (įskaitant ląstelių kultūras) arba žmogaus, gyvūnų ar augalų ląstelių auginimas, hibridizacija arba genetinis modifikavimas ir

(II)ląstelinių arba tarpląstelinių struktūrų (pvz., izoliuotų genų, genų fragmentų ir plazmidžių) gamyba, izoliavimas, gryninimas arba fermentacija;

(b)dalelių dydžio keitimas – sąmoningas ir kontroliuojamas produkto dalelių dydžio modifikavimas, išskyrus vien trupinimą ar spaudimą, kai gaunamas produktas, kurio konkretus dalelių dydis, dalelių dydžio pasiskirstymas ar paviršiaus plotas atitinka jo naudojimo tikslus ir kurio fizinės ar cheminės savybės skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;

(c)cheminė reakcija – procesas (įskaitant biocheminį apdorojimą), kuriam įvykus suyra tarpmolekuliniai ryšiai ir susiformuoja nauji tarpmolekuliniai ryšiai arba pasikeičia erdvinis atomų išsidėstymas molekulėje ir molekulė įgyja naują struktūrą, išskyrus šiuos procesus, kurie pagal šią apibrėžtį nelaikomi cheminėmis reakcijomis:

(I)tirpinimą vandenyje arba kituose tirpikliuose;

(II)tirpiklių, įskaitant tirpiklinį vandenį, šalinimą arba

(III)kristalizacinio vandens pridėjimą arba šalinimą;

(d)distiliavimas:

(I)atmosferinis distiliavimas – atskyrimo procesas, kai mineralinės alyvos frakcionuojamos pagal virimo temperatūrą, o tada garai kondensuojami į skirtingas suskystintas frakcijas; distiliuojant alyvą pagaminti produktai gali būti suskystintos naftos dujos, pirminis benzinas, benzinas, žibalas, dyzelinė alyva arba mazutas, lengvieji gazoliai ir tepamoji alyva ir

(II)vakuuminis distiliavimas – distiliavimas esant slėgiui, žemesniam už atmosferinį, tačiau ne tokiam žemam, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip molekulinį distiliavimą; vakuuminis distiliavimas naudojamas distiliuojant aukštos virimo temperatūros ir šilumai jautrias medžiagas, pvz., sunkiuosius mineralinių alyvų distiliatus, lengviesiems ar sunkiesiems vakuuminiams gazoliams ir likučiui gauti;

(e)izomerų atskyrimas – izomerų izoliavimas ar atskyrimas nuo izomerų mišinio;

(f)maišymas ir derinimas – sąmoningas ir proporcingai kontroliuojamas medžiagų maišymas ar derinimas (įskaitant dispergavimą), išskyrus skiediklių pridėjimą, specialiai siekiant laikytis iš anksto nustatytų specifikacijų, kurio rezultatas – produktas, kurio fizinės ar cheminės savybės atitinka jo naudojimo tikslus ar paskirtį ir skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;

(g)standartinių medžiagų (įskaitant standartinius tirpalus) gamyba – analizės, kalibravimo ar referenciniais tikslais tinkamo naudoti ruošinio, kurio grynumo laipsnis ar proporcijos yra tiksliai tokie, kokius patvirtino gamintojas gamyba ir

(h)gryninimas – procesas, kurį atliekant pašalinama bent 80 proc. esamų priemaišų kiekio arba pakankamai sumažinamas priemaišų kiekis arba priemaišos panaikinamos ir prekę galima naudoti viena ar keliomis iš šių paskirčių:

(I)kaip farmacines, medicinines, kosmetines, veterinarines arba maistines medžiagas;

(II)kaip cheminius produktus ir reagentus, skirtus analizės, diagnostikos arba laboratorijų reikmėms;

(III)kaip elementus ir komponentus, skirtus mikroelektronikos reikmėms;

(IV)specializuotoms optikos reikmėms;

(V)biotechnikos reikmėms, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių kultūrai, genetikos technologijoms ar kaip katalizatorių;

(VI)kaip atskyrimo procese naudojamus nešiklius arba

(VII)branduoliniams tikslams.

6 pastaba

ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] XI skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)cheminiai kuokšteliniai pluoštai – 55.01–55.07 pozicijoms priskiriamos sintetinių ar dirbtinių gijų gniūžtės, kuokšteliniai pluoštai ar atliekos;

(b)natūralūs pluoštai – ne dirbtiniai ir ne sintetiniai pluoštai, naudojami tik prieš verpimą esančiais gamybos etapais, įskaitant atliekas, ir, jei kitaip neapibrėžta, apima karštus, šukuotus arba kitaip perdirbtus, bet nesuverptus pluoštus; natūralūs pluoštai apima 05.11 pozicijai priskiriamus ašutus, 50.02 ir 50.03 pozicijoms priskiriamą šilką, 51.01–51.05 pozicijoms priskiriamus vilnos pluoštus, švelniavilnių ir šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, 52.01–52.03 pozicijoms priskiriamus medvilnės pluoštus ir 53.01–53.05 pozicijoms priskiriamus kitus augalinius pluoštus;

(c)marginimas – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinė objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir

(d)marginimas (kaip atskira operacija) – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinio pobūdžio objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir kuri taip pat derinama su bent dviem paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., plovimu, balinimu, merserizavimu, terminiu fiksavimu, šiaušimu, kalandravimu, apdorojimu netraukumui, permanentiniu užbaigimu, dekatavimu, įmirkymu, taisymu ir mazgų paslėpimu, kirpimu, svilinimu, džiovinimu būgninėje džiovyklėje, tempimu, vėlimu, apdorojimu garais, traukimu ir šlapiu dekatavimu), jeigu visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 proc. produkto EXW kainos.

7 pastaba

Gaminiams, pagamintiems iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų, taikomi leistinieji nuokrypiai

1.Šioje pastaboje pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios:

(a)šilkas,

(b)vilna,

(c)šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai,

(d)švelniavilnių gyvūnų plaukai,

(e)ašutai,

(f)medvilnė,

(g)medžiagos popieriui gaminti ir popierius,

(h)linas,

(i)kanapės,

(j)džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos,

(k)sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai,

(l)kokoso, abakos, ramės (kiniškosios dilgėlės) ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai,

(m)sintetinės cheminės gijos,

(n)dirbtinės cheminės gijos,

(o)srovei laidžios gijos, uth

(p)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polipropileno pluoštai,

(q)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliesterių pluoštai,

(r)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliamido pluoštai,

(s)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliakrilnitrilo pluoštai,

(t)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliimido pluoštai,

(u)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai politetrafluoretileno pluoštai,

(v)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polifenileno sulfido pluoštai,

(w)sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polivinilchlorido pluoštai,

(x)kiti sintetiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai,

(y)dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai viskozės pluoštai,

(``)kiti dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai,

(aa)verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, apvytiniai arba ne,

(bb)verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, apvytiniai arba ne,

(cc)produktai, priskiriami 56.05 pozicijai (metalizuotieji siūlai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais,

(dd)kiti produktai, priskiriami 56.05 pozicijai,

(ee)stiklo pluoštas ir

(ff)metaliniai pluoštai.

2.Jeigu ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] daroma nuoroda į šią pastabą, jo 2 skiltyje nustatyti reikalavimai, kaip leistinasis nuokrypis, netaikomi produkto gamybai panaudotoms kilmės statuso neturinčioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, jeigu:

(a)produktas pagamintas iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų ir

(b)visų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės.

Pavyzdys. Jeigu 51.12 pozicijai priskiriamo vilnonio audinio sudėtyje yra 51.07 pozicijai priskiriamų vilnonių verpalų, 55.09 pozicijai priskiriamų sintetinių kuokštelinių pluoštų verpalų ir kitų nei pagrindinės tekstilės medžiagos medžiagų, kilmės statuso neturinčius vilnonius verpalus, neatitinkančius ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatyto reikalavimo, arba kilmės statuso neturinčius sintetinius verpalus, neatitinkančius ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatyto reikalavimo, arba jų derinį galima naudoti, jeigu jų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės.

3.Neatsižvelgiant į 7 pastabos 2 dalies b punktą, kai produktų sudėtyje yra „verpalų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, apvytinių arba ne“, didžiausias leistinasis nuokrypis yra 20 proc. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.

4.Neatsižvelgiant į 7 pastabos 2 dalies b punktą, produktams su „ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais“ taikomas 30 proc. didžiausias leistinasis nuokrypis. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.

8 pastaba

Kiti tam tikriems tekstilės gaminiams taikomi leistinieji nuokrypiai

1.Kai ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] daroma nuoroda į šią pastabą, kilmės statuso neturinčios tekstilės medžiagos (išskyrus pamušalus ir intarpus), neatitinkančios 2 skiltyje gatavam tekstilės produktui nustatytų reikalavimų, gali būti panaudotos su sąlyga, kad jos priskiriamos kitai nei produktas pozicijai ir kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. produkto EXW.    

2.Kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurios nėra priskiriamos 50–63 skirsniams, gali būti be apribojimų naudojamos 50–63 skirsniams priskiriamiems tekstilės gaminiams gaminti, neatsižvelgiant į tai, ar jų sudėtyje yra ar nėra tekstilės.

Pavyzdys. Jeigu pagal ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytą reikalavimą tam tikram tekstilės gaminiui, pvz., kelnėms, turi būti naudojami verpalai, nedraudžiama naudoti ir kilmės statuso neturinčių metalo gaminių, pvz., sagų, nes metalo gaminiai nėra priskiriami 50–63 skirsniams. Dėl tų pačių priežasčių pagal šį reikalavimą nedraudžiama naudoti kilmės statuso neturinčių užtrauktukų, nors užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės.

3.Jeigu pagal ORIG-2 priedo [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] reikalavimą nustatyta didžiausia kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, apskaičiuojant kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę atsižvelgiama į 50–63 skirsniams nepriskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę.

9 pastaba

Žemės ūkio produktai

Suderintos sistemos II skyriui ir 24.01 pozicijai priskiriami žemės ūkio produktai, išauginti arba surinkti Šalies teritorijoje, yra laikomi tos Šalies teritorijos kilmės produktais, net jeigu jie išauginti iš sėklų, svogūnėlių, šakniastiebių, auginių, skiepūglių, ūglių, žiedpumpurių ar kitų gyvų augalų dalių, importuotų iš trečiosios šalies.



ORIG-2 PRIEDAS. KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė 

I SKIRSNIS

GYVI GYVŪNAI; GYVŪNINIAI PRODUKTAI

1 skirsnis

Gyvi gyvūnai

01.01–01.06

Visi 1 skirsniui priskiriami gyvūnai yra gauti tik Šalyje.

2 skirsnis

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

02.01–02.10

Gamyba, kai panaudotos visos 1 ir 2 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

3 skirsnis

Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai

03.01–03.08

Gamyba, kai panaudotos visos 3 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

4 skirsnis

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

04.01–04.10

Gamyba, kai:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

5 skirsnis

Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje

05.01–05.11

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

II SKIRSNIS

AUGALINIAI PRODUKTAI

6 skirsnis

Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

06.01–06.04

Gamyba, kai panaudotos visos 6 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

7 skirsnis

Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai

07.01–07.14

Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

8 skirsnis

Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos

08.01–08.14

Gamyba, kai:

– panaudotos visos 8 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

9 skirsnis

Kava, arbata, matė ir prieskoniai

09.01–09.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

10 skirsnis

Javai

10.01–10.08

Gamyba, kai panaudotos visos 10 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

11 skirsnis

Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas

11.01–11.09

Gamyba, kai panaudotos visos 10 ir 11 skirsniams, 07.01, 07.14, 23.02–23.03 pozicijoms arba 0710.10 subpozicijai priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

12 skirsnis

Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai

12.01–12.14

CTH

13 skirsnis

Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai

13.01–13.02

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, kai panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

14 skirsnis

Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

14.01–14.04

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

III SKYRIUS

GYVŪNINIAI ARBA AUGALINIAI RIEBALAI IR ALIEJUS BEI JŲ SKILIMO PRODUKTAI; PARUOŠTI VALGOMIEJI RIEBALAI; GYVŪNINIS ARBA AUGALINIS VAŠKAS

15 skirsnis

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas

15.01–15.04

CTH

15.05–15.06

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

15.07–15.08

CTSH

15.09–15.10

Gamyba, kai panaudotos visos augalinės medžiagos yra gautos tik Šalyje.

15.11–15.15

CTSH

15.16–15.17

CTH

15.18–15.19

CTSH

15.20

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

15.21–15.22

CTSH

IV SKIRSNIS

PARUOŠTI MAISTO PRODUKTAI; NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS; TABAKAS IR PERDIRBTI TABAKO PAKAITALAI

16 skirsnis

Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų ar kitų vandens bestuburių

1601.00–1604.18

Gamyba, kai panaudotos visos 1, 2, 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje 88 .

1604.19

CC

1604.20

– Produktai iš surimių:

CC

– Kiti:

Gamyba, kai panaudotos visos 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje 89 .

1604.31–1605.69

Gamyba, kai panaudotos visos 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

17 skirsnis

Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus

17.01

CTH

17.02

CTH, jeigu panaudotų 11.01–11.08, 17.01 ir 17.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

17.03

CTH

17.04

– Baltasis šokoladas:

CTH, jeigu:

a) panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

b) i) panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės arba

ii) panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos).

– Kiti:

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

18 skirsnis

Kakava ir gaminiai iš kakavos

18.01–18.05

CTH

1806.10

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

1806.20–1806.90

CTH, jeigu:

a) panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

b) i) panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės arba

ii) panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos).

19 skirsnis

Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai

19.01–19.05

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje

– panaudotų 2, 3 ir 16 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės;

– panaudotų 10.06 ir 11.08 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

20 skirsnis

Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai

20.01

CTH

20.02–20.03

Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

20.04–20.09

CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

21 skirsnis

Įvairūs maisto produktai

21.01–21.02

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

2103.10

2103.20

2103.90

CTH tačiau gali būti panaudoti kilmės statuso neturintys garstyčių miltai ar rupiniai arba paruoštos garstyčios.

2103.30

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

21.04–21.06

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

22 skirsnis

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas

22.01–22.06

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 22.07 ir 22.08 pozicijoms, jeigu:

– panaudotos visos 0806.10, 2009.61, 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;

– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

22.07

CTH, išskyrus iš 22.08 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotos visos 10 skirsniui, 0806.10, 2009.61 ir 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

22.08–22.09

CTH, išskyrus iš 22.07 ir 22.08 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotos visos 0806.10, 2009.61 ir 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

23 skirsnis

Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams

23.01

CTH

2302.10–2303.10

CTH, jeigu panaudotų 10 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

2303.20–2308.00

CTH

23.09

CTH, jeigu:

– panaudotos visos 2 ir 4 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;

– panaudotų 10.01–10.04, 10.07–10.08 pozicijoms, 11 skirsniui ir 23.02 ir 23.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir

– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

24 skirsnis

Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

24.01

Gamyba, kai panaudotos visos 24.01 pozicijai priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

2402.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotų 24.01 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 30 % 24 skirsniui priskiriamų panaudotų medžiagų masės.

2402.20

Gamyba iš bet kuriai kitai pozicijai negu produktas priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus rūkomąjį tabaką, priskiriamą 2403.19 subpozicijai, ir kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.

2402.90

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotų 24.01 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 30 % 24 skirsniui priskiriamų panaudotų medžiagų masės.

24.03

CTH, kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.

V SKIRSNIS

MINERALINIAI PRODUKTAI

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos ORIG-1 priedo 5 pastaboje.

25 skirsnis

Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas

25.01–25.30

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

26 skirsnis

Rūdos, šlakas ir pelenai

26.01–26.21

CTH

27 skirsnis

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

27.01–27.09

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

27.10

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčio biodyzelino, priskiriamo 3824.99 arba 3826.00 subpozicijai,

arba

atliekamas distiliavimas arba aktyvinama cheminė reakcija, jeigu panaudotas 27.10 pozicijai ir 3824.99 bei 3826.00 subpozicijoms priskiriamas biodyzelinas (įskaitant hidrintą augalinį aliejų) yra gautas esterinimo, peresterinimo arba hidrovalymo būdu.

27.11–27.15

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

VI SKYRIUS

CHEMIJOS PRAMONĖS IR JAI GIMININGŲ PRAMONĖS ŠAKŲ PRODUKCIJA

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos ORIG-1 priedo 5 pastaboje.

28 skirsnis

Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai

28.01–28.53

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

29 skirsnis

Organiniai chemikalai

2901.10–2905.42

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

2905.43–2905.44

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 17.02 pozicijai ir 3824.60 subpozicijai.

2905.45

CTSH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai subpozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos),

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

2905.49–2942

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

30 skirsnis

Farmacijos produktai

30.01–30.06

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

31 skirsnis

Trąšos

31.01–31.04

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW,

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

31.05

– Natrio nitratas

– Kalcio cianamidas

– Kalio sulfatas

– Magnio kalio sulfatas

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW,

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

– Kiti

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW, ir kai visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW,

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

32 skirsnis

Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai

32.01–32.15

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

33 skirsnis

Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai

33.01

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3302.10

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir 3302.10 subpozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW.

3302.90

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

33.03

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

33.04 –33.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

34 skirsnis

Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso

34.01–34.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

35 skirsnis

Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)

35.01–35.04

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4 skirsniui.

35.05

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 pozicijai.

35.06–35.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

36 skirsnis

Sprogmenys; pirotechnikos gaminiai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos

36.01–36.06

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

37 skirsnis

Fotografijos ir kinematografijos prekės

37.01–37.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38 skirsnis

Įvairūs chemijos produktai

38.01–38.08

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3809.10

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 ir 35.05 pozicijoms.

3809.91–3822.00

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38.23

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

3824.10–3824.50

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3824.60

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 2905.43 ir 2905.44 subpozicijoms.

3824.71–3825.90

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38.26

Gamyba, kai biodyzelinas gaunamas peresterinimo, esterifikavimo arba hidrovalymo būdu.

VII SKYRIUS

PLASTIKAI IR JŲ GAMINIAI; KAUČIUKAS IR JO GAMINIAI

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos ORIG-1 priedo 5 pastaboje.

39 skirsnis

Plastikai ir jų gaminiai

39.01–39.15

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.16–39.19

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.20

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.21–39.22

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3923.10–3923.50

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3923.90–3925.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.26

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

40 skirsnis

Kaučiukas ir jo gaminiai

40.01 – 40.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

4012.11–4012.19

CTSH

arba

Naudotų padangų restauravimas.

4012.20–4017.00

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

VIII SKYRIUS

ŽALIAVINĖS ODOS, IŠDIRBTA ODA, KAILIAI IR JŲ DIRBINIAI; BALNAI IR PAKINKTAI; KELIONĖS REIKMENYS, RANKINĖS IR PANAŠŪS DAIKTAI; DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ ŽARNŲ (IŠSKYRUS ŠILKAVERPIŲ ŽARNAS)

41 skirsnis

Žaliavinės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda

41.01–4104.19

CTH

4104.41–4104.49

CTSH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41–4104.49 subpozicijoms.

4105.10

CTH

4105.30

CTSH

4106.21

CTH

4106.22

CTSH

4106.31

CTH

4106.32–4106.40

CTSH

4106.91

CTH

4106.92

CTSH

41.07–41.13

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 ir 4106.92 subpozicijoms. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 arba 4106.92 subpozicijoms priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekamos parauginimo operacijos.

4114.10

CTH

4114.20

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 ir 4107 subpozicijoms. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 subpozicijoms ir 41.07 pozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekamos parauginimo operacijos.

41.15

CTH

42 skirsnis

Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

42.01–42.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

43 skirsnis

Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai

4301.10–4302.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

4302.30

CTSH

43.03–43.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

IX SKYRIUS

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI; MEDŽIO ANGLYS; KAMŠTIENA IR KAMŠTIENOS DIRBINIAI; DIRBINIAI IŠ ŠIAUDŲ, ESPARTO ARBA IŠ KITŲ PYNIMO MEDŽIAGŲ; PINTINĖS IR PINTI DIRBINIAI

44 skirsnis

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys

44.01–44.21

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

45 skirsnis

Kamštiena ir kamštienos dirbiniai

45.01–45.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

46 skirsnis

Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai

46.01–46.02

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

X SKYRIUS

MEDIENOS ARBA KITŲ PLUOŠTINIŲ CELIULIOZINIŲ MEDŽIAGŲ PLAUŠIENA; PERDIRBTI SKIRTAS POPIERIUS ARBA KARTONAS (ATLIEKOS IR LIEKANOS); POPIERIUS IR KARTONAS BEI JŲ GAMINIAI

47 skirsnis

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)

47.01–47.07

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

48 skirsnis

Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai

48.01–48.23

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

49 skirsnis

Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos

pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai

49.01–49.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XI SKYRIUS

TEKSTILĖS MEDŽIAGOS IR TEKSTILĖS DIRBINIAI

Skyriaus pastaba. Su tam tikrais iš tekstilės medžiagų pagamintais gaminiais susijusių terminų apibrėžtys ir šiems gaminiams taikomi leistinieji nuokrypiai pateikti ORIG-1 priedo 6, 7 ir 8 pastabose.

50 skirsnis

Šilkas

50.01–50.02

CTH

50.03

– Karšti arba šukuoti:

Šilko atliekų karšimas arba šukavimas.

– Kiti:

CTH

50.04–50.05

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

50.06

– Šilko siūlai ir šilko atliekų verpalai:

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

– Šilkaverpių žarnos:

CTH

50.07

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

51 skirsnis

Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai

51.01–51.05

CTH

51.06–51.10

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

51.11–51.13

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

52 skirsnis

Medvilnė

52.01–52.03

CTH

52.04–52.07

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

52.08–52.12

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

53 skirsnis

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai

53.01–53.05

CTH

53.06–53.08

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

53.09–53.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

54 skirsnis

Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų

54.01–54.06

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

54.07–54.08

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

55 skirsnis

Cheminiai kuokšteliniai pluoštai

55.01–55.07

Cheminių pluoštų ekstrudavimas.

55.08–55.11

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

55.12–55.16

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

56 skirsnis

Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai

56.01

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu

arba

padengimas, flokavimas, laminavimas arba metalizavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

56.02

– Smaigstytinis veltinys:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su medžiagos formavimu, tačiau:

– kilmės statuso neturintys polipropileno sintetiniai gijiniai siūlai, priskiriami 54.02 pozicijai;

– kilmės statuso neturintys polipropileno pluoštai, priskiriami 55.03 arba 55.06 pozicijai, arba

– kilmės statuso neturinčios polipropileno gijų gniūžtės, priskiriamos 55.01 pozicijai,

kurių atskiros gijos arba pluošto ilginis tankis visais atvejais mažesnis kaip 9 deciteksai, gali būti naudojami su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.

– Kiti:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su medžiagos formavimu,

arba

vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai kitas veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.

5603.11–5603.14

Gamyba iš:

– kryptingai arba atsitiktinai orientuotų gijų arba

– natūralių arba cheminių medžiagų ar polimerų;

abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.

5603.91–5603.94

Gamyba iš:

– kryptingai arba atsitiktinai orientuotų kuokštelinių pluoštų arba

– natūralių arba cheminių kapotų verpalų;

abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.

5604.10

Gamyba iš guminių siūlų arba kordo, neaptrauktų tekstilės medžiagomis.

5604.90

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

56.05

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

56.06

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu

sukimas kartu su apvytinimu;

natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas

arba

flokavimas kartu su dažymu.

56.07–56.09

Natūralių pluoštų verpimas;

arba

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu.

57 skirsnis

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga

Skirsnio pastaba. Šiam skirsniui priskiriamiems gaminiams kaip pagrindas gali būti panaudotas kilmės statuso neturintis džiuto audinys.

57.01–57.05

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

gamyba iš kokoso pluošto (plaušų), sizalio pluošto arba džiuto pluošto verpalų arba klasikinio žiedinio verpimo būdu suverptų viskozės siūlų;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

pūkų įsiuvimas arba cheminių gijinių siūlų audimas kartu su padengimu arba laminavimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu

arba

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su neaustinių medžiagų technologijomis, įskaitant daigstymą.

58 skirsnis

Specialieji audiniai; siūtinės pūkinės tekstilės medžiagos; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai

58.01–58.04

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

58.05

CTH

58.06–58.09

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

58.10

Siuvinėjimas, kuriam panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

58.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59 skirsnis

Įmirkytos, aptrauktos, padengtos arba laminuotos tekstilės medžiagos; tekstilės dirbiniai, tinkami naudoti pramonėje

59.01

Audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu

arba

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu.

59.02

– Kuriame tekstilės medžiagos sudaro ne daugiau kaip 90 % masės:

Audimas.

– Kiti:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.

59.03

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu;

audimas kartu su marginimu arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.04

Kalandravimas kartu su dažymu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas

arba

audimas kartu su dažymu, padengimu, laminavimu ar metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas.

59.05

– Įmirkyta, aptraukta, padengta arba laminuota guma, plastikais arba kitomis medžiagomis:

Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų formavimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu.

– Kiti:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų formavimas kartu su dažymu, padengimu arba laminavimu;

audimas kartu su marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.06

– Megztinės arba nertinės medžiagos:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

mezgimas arba nėrimas kartu su gumavimu, arba

gumavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

– Kiti audiniai, pagaminti iš sintetinių gijinių siūlų, kuriuose tekstilės medžiagos sudaro daugiau kaip 90 % masės:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.

– Kiti:

Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų technologija kartu su dažymu, padengimu arba gumavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu, mezgimu ar neaustinių medžiagų technologija

arba

gumavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

59.07

Audimas, mezgimas, arba neaustinių medžiagų formavimas kartu su dažymu, marginimu, padengimu, įmirkymu ar aptraukimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.08

– Dujų degiklių kaitinimo tinkleliai, įmirkyti:

Gamyba iš apskritai megztų arba nertų medžiagų dujų degiklių kaitinimo tinkleliams.

– Kiti:

CTH

59.09–59.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

arba

padengimas, flokavimas, laminavimas arba metalizavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

60 skirsnis

Megztinės arba nertinės medžiagos

60.01–60.06

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

mezgimas arba nėrimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu ar marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu

verpalų dažymas kartu su mezgimu arba nėrimu arba

sukimas arba tekstūravimas kartu su mezgimu arba nėrimu, su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių nesusuktų arba netekstūruotų siūlų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

61 skirsnis

Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai

61.01–61.17

– Pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:

Mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

– Kiti:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu arba

mezgimas ir gaminio užbaigimas per vieną operaciją.

62 skirsnis

Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

62.01

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.02

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.03

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.04

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.05

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.06

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.07–62.08

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.09

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.10

– Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, jeigu panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.11

– Moteriški arba mergaičių drabužiai, išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.12

– Megzti arba nerti, pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:

Mezgimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.13–62.14

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.15

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.16

– Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, jeigu panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.17

– Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

– Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, jeigu panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.

– Įdėklai apykaklėms ir rankogaliams, iškirpti:

CTH, jeigu panaudotų visų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63 skirsnis

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai

63.01–63.04

– Iš veltinių, iš neaustinių medžiagų:

Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

– Kiti:

– – Išsiuvinėti:

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio (išskyrus megztą arba nertą), su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

-- Kiti:

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63.05

Cheminių pluoštų ekstrudavimas arba natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba mezgimu ir produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą).

63.06

– Iš neaustinių medžiagų:

Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

– Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63.07

MaxNOM 40 % (EXW).

63.08

Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį; tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

63.09–63.10

CTH

XII SKYRIUS

AVALYNĖ, GALVOS APDANGALAI, SKĖČIAI, SKĖČIAI NUO SAULĖS, LAZDOS, LAZDOS-SĖDYNĖS, VYTINIAI, BOTAGAI IR JŲ DALYS; PARUOŠTOS NAUDOTI PLUNKSNOS IR JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖS GĖLĖS; DIRBINIAI IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ

64 skirsnis

Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys

64.01–64.05

Gamyba iš bet kurios pozicijos kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus kilmės statuso neturinčias sujungtas batviršių detales, pritvirtintas prie vidpadžių arba prie kitų pado dalių, priskiriamų 64.06 pozicijai.

64.06

CTH

65 skirsnis

Galvos apdangalai ir jų dalys

65.01–65.07

CTH

66 skirsnis

Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys

66.01–66.03

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

67 skirsnis

Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų

67.01–67.04

CTH

XIII SKYRIUS

DIRBINIAI IŠ AKMENS, GIPSO, CEMENTO, ASBESTO, ŽĖRUČIO ARBA PANAŠIŲ MEDŽIAGŲ; KERAMIKOS DIRBINIAI; STIKLAS IR STIKLO DIRBINIAI

68 skirsnis

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų

68.01–68.15

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

69 skirsnis

Keramikos dirbiniai

69.01–69.14

CTH

70 skirsnis

Stiklas ir stiklo dirbiniai

70.01–70.09

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

70.10

CTH

70.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

70.13

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 70.10 pozicijai.

70.14–70.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XIV SKYRIUS

GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI, BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS, TAURIEJI METALAI, METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU, BEI JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖ BIŽUTERIJA; MONETOS

71 skirsnis

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos

71.01–71.05

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.06

– Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

– Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.07

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.08

– Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

– Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.09

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.10

– Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

– Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.11

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.12–71.18

CTH

XV SKYRIUS

NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI

72 skirsnis

Geležis ir plienas (juodieji metalai)

72.01–72.06

CTH

72.07

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.06 pozicijai.

72.08–72.17

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

72.18

CTH

72.19–72.23

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.19–72.23 pozicijoms.

72.24

CTH

72.25–72.29

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.25–72.29 pozicijoms.

73 skirsnis

Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)

7301.10

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

7301.20

CTH

73.02

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

73.03

CTH

73.04–73.06

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.13–72.17, 72.21–72.23 ir 72.25–72.29 pozicijoms.

73.07

– Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės iš nerūdijančiojo plieno:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių kaltinių ruošinių; tačiau gali būti panaudoti ir kilmės statuso neturintys kaltiniai ruošiniai su sąlyga, kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

– Kiti:

CTH

73.08

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 7301.20 subpozicijai.

7309.00–7315.19

CTH

7315.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

7315.81–7326.90

CTH

74 skirsnis

Varis ir vario gaminiai

74.01–74.02

CTH

74.03

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

74.04–74.07

CTH

74.08

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW)

74.09–74.19

CTH

75 skirsnis

Nikelis ir nikelio gaminiai

75.01

CTH

75.02

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

75.03–75.08

CTH

76 skirsnis

Aliuminis ir aliuminio gaminiai

76.01

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW)

arba

šiluminis arba elektrolitinis apdorojimas iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo.

76.02

CTH

76.03–76.16

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW) 90 .

78 skirsnis

Švinas ir švino gaminiai

7801.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

7801.91–7806.00

CTH

79 skirsnis

Cinkas ir cinko gaminiai

79.01–79.07

CTH

80 skirsnis

Alavas ir alavo gaminiai

80.01–80.07

CTH

81 skirsnis

Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų

81.01–81.13

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

82 skirsnis

Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų

8201.10–8205.70

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8205.90

CTH, tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.05 pozicijai priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

82.06

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 82.02–82.05 pozicijoms; tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.02–82.05 pozicijoms priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

82.07–82.15

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

83 skirsnis

Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų

83.01–83.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XVI SKYRIUS

MAŠINOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI; ELEKTROS ĮRANGA; JŲ DALYS; GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, TELEVIZINIO VAIZDO IR GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, ŠIŲ GAMINIŲ DALYS IR REIKMENYS

84 skirsnis

Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

84.01–84.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.07–84.08

MaxNOM 50 % (EXW).

84.09–84.12

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8413.11–8415.10

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8415.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8415.81–8415.90

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.16–84.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.21

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.22–84.24

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.25–84.30

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.31 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.31–84.43

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.44–84.47

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.48 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.48–84.55

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.56–84.65

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.66 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.66–84.68

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.70–84.72

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.73 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.73–84.78

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.10–8479.40

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.50

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.60–8479.82

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.89

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.90

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.80

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.81

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.82–84.87

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85 skirsnis

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

85.01–85.02

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.03 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.03–85.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.07

– Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje,

dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 30 % (EXW) 91 .

– Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 35 % (EXW) 92

– kiti

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.08–85.18

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.19–85.21

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.22 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.22–85.23

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.25–85.27

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.29 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.28–85.34

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.35–85.37

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.38 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8538.10–8541.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8542.31–8542.39

CTH

kilmės statuso neturinčios medžiagos apdorojamos difuzijos būdu

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8542.90–8543.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.44–85.48

MaxNOM 50 % (EXW).

XVII SKYRIUS

ANTŽEMINIO, ORO, VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS IR PAGALBINĖ TRANSPORTO ĮRANGA

86 skirsnis

Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga

86.01–86.09

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 86.07 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

87 skirsnis

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys

87.01

MaxNOM 45 % (EXW).

87.02–87.04

– autotransporto priemonės, su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiami hibridiniai automobiliai);

– autotransporto priemonės, tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 45 % (EXW) ir 85.07 pozicijai priskiriami akumuliatorių blokai, naudojami kaip pagrindinis transporto priemonės varymo elektros energijos šaltinis, turi turėti kilmės statusą 93 .

– kiti

MaxNOM 45 % (EXW) 94 .

87.05–87.07

MaxNOM 45 % (EXW).

87.08–87.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

87.12

MaxNOM 45 % (EXW)

87.13–87.16

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

88 skirsnis

Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys

88.01–88.05

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

89 skirsnis

Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai

89.01–89.08

CC

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

XVIII SKYRIUS

OPTIKOS, FOTOGRAFIJOS, KINEMATOGRAFIJOS, MATAVIMO, TIKRINIMO, TIKSLIEJI, MEDICINOS ARBA CHIRURGIJOS PRIETAISAI IR APARATAI; LAIKRODŽIAI; MUZIKOS INSTRUMENTAI; JŲ DALYS IR REIKMENYS

90 skirsnis

Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys

9001.10–9001.40

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

9001.50

CTH;

lęšio ruošinio įstatymas į gatavą optinį lęšį su optine korekcine galia, įmontuojamą į akinius;

lęšio padengimas atitinkama danga siekiant pagerinti naudotojo regėjimą ir užtikrinti jo apsaugą,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

9001.90–9033.00

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

91 skirsnis

Laikrodžiai ir jų dalys

91.01–91.14

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

92 skirsnis

Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys

92.01–92.09

MaxNOM 50 % (EXW)

XIX SKYRIUS

GINKLAI IR ŠAUDMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

93 skirsnis

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys

93.01–93.07

MaxNOM 50 % (EXW)

XX SKYRIUS

ĮVAIRŪS PRAMONĖS DIRBINIAI

94 skirsnis

Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

94.01–94.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

95 skirsnis

Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys

95.03–95.08

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

96 skirsnis

Įvairūs pramonės dirbiniai

96.01–96.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

96.05

Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį, tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

96.06–9608.40

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

9608.50

Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį, tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

9608.60–96.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

XXI SKYRIUS

MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI

97 skirsnis

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai

97.01–97.06

CTH



ORIG-2A PRIEDAS. KILMĖS STATUSĄ TURINČIŲ PRODUKTŲ KVOTOS IR ORIG-2 PRIEDE [KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS] NUSTATYTOMS KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOMS KILMĖS TAISYKLĖMS ALTERNATYVIOS TAISYKLĖS

Bendrosios nuostatos

1.    Toliau pateiktose lentelėse išvardytiems produktams nustatytos atitinkamos kilmės taisyklės yra ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės] nustatytoms taisyklėms alternatyvios taisyklės, taikomos atsižvelgiant į taikomos metinės kvotos dydį.

2.    Pagal šį priedą surašytame pareiškime apie prekių kilmę pateikiamas toks įrašas: „Kilmės statusą turinčių produktų kvotos – kilmės statusą turintis produktas pagal ORIG-2A priedą“.

3.    Sąjungoje visus šiame priede nurodytus kiekius valdo Europos Komisija, kuri imasi visų administracinių veiksmų, kuriuos mano esant tikslingais, kad tie kiekiai būtų efektyviai valdomi pagal Sąjungoje taikomus teisės aktus.

4.    Jungtinėje Karalystėje visus šiame priede nurodytus kiekius valdo jos muitinė, kuri imasi visų administracinių veiksmų, kuriuos mano esant tikslingais, kad tie kiekiai būtų efektyviai valdomi pagal Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus.

5.    Importuojanti Šalis kilmės statusą turinčių produktų kvotas tvarko vadovaudamasi pirmumo principu ir produktų, įvežtų laikantis šių kilmės statusą turinčių produktų kvotų, kiekį apskaičiuoja remdamasi tos Šalies importo apimtimi.

1 skirsnis. Konservuotų tunų metinės kvotos paskirstymas

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)

Produkto aprašymas

Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė

Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota

(neto masė)

Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota

(neto masė)

1604.14

Paruošti arba konservuoti tunai, dryžieji tunai ir pelamidės (Sarda spp.), sveiki arba supjaustyti į gabalus (išskyrus maltus)

CC

3 000 tonų

3 000 tonų

1604.20

Kiti paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų

Iš tunų, dryžųjų tunų arba kitų Euthynnus genties žuvų (išskyrus sveikų arba supjaustytų į gabalus)

CC

4 000 tonų

4 000 tonų

Iš kitų žuvų

–

–

–

2 skirsnis. Aliuminio produktų metinės kvotos paskirstymas 95

1 lentelė. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)

Produkto aprašymas

Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė

Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota

(neto masė)

Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota

(neto masė)

76.03, 76.04, 76.06, 76.08–76.16

Aliuminio produktai ir aliuminio gaminiai (išskyrus aliuminio vielą ir aliuminio foliją)

CTH

95 000 tonų

95 000 tonų

76.05

Aliuminio viela

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.04 pozicijai

76.07

Aliuminio folija

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

2 lentelė. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)

Produkto aprašymas

Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė

Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota

(neto masė)

Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota

(neto masė)

76.03, 76.04, 76.06, 76.08–76.16

Aliuminio produktai ir aliuminio gaminiai (išskyrus aliuminio vielą ir aliuminio foliją)

CTH

72 000 tonų

72 000 tonų

76.05

Aliuminio viela

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.04 pozicijai

76.07

Aliuminio folija

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

3 lentelė. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ir vėliau taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)

Produkto aprašymas

Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė

Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota

(neto masė)

Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota

(neto masė)

76.04

Aliuminio strypai, juostos ir profiliai

CTH

57 500 tonų

57 500 tonų

76.06

Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm

CTH

76.07

Aliuminio folija

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

2 skirsnio 3 lentelėje nurodytų aliuminio produktų kvotų peržiūra

1.Ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo tada, kai bus užbaigta šioje dalyje nurodyta peržiūra, bet kurios iš Šalių prašymu Prekybos partnerystės komitetas, padedamas Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, peržiūri 2 skirsnio 3 lentelėje pateiktas aliuminio kvotas. 

2.     1 dalyje nurodyta peržiūra atliekama remiantis turima informacija apie rinkos sąlygas abiejose Šalyse ir informacija apie jų atitinkamų produktų importą ir eksportą. 

3.     Remdamasi pagal 1 dalį atliktos peržiūros rezultatais, Partnerystės taryba gali priimti sprendimą padidinti arba toliau taikyti tokio paties dydžio 2 skirsnio 3 lentelėje pateiktas aliuminio kvotas, pakeisti jų taikymo sritį arba jas paskirstyti ar perskirstyti tarp produktų.



ORIG-2B PRIEDAS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS DĖL ELEKTROS AKUMULIATORIŲ IR ELEKTRIFIKUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ

1 skirsnis. Laikinosios konkretiems produktams taikomos taisyklės, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1.    1 skiltyje išvardytiems produktams 2 skiltyje nurodyta konkretiems produktams taikoma taisyklė taikoma laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, taikoma nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

85.07

– Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje, dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTSH

akumuliatorių blokų surinkimas iš kilmės statuso neturinčių baterijų elementų arba baterijų modulių

arba

MaxNOM 70 % (EXW)

– Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW)

87.02-87.04

– autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (hibridinės transporto priemonės);

– autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiamos hibridinės transporto priemonės);

– autotransporto priemonės, tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 60 % (EXW)

2 skirsnis. Laikinosios konkretiems produktams taikomos taisyklės, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

1.    1 skiltyje išvardytiems produktams 2 skiltyje nurodyta konkretiems produktams taikoma taisyklė taikoma laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

85.07

– Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje, dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 40 % (EXW)

– Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 50 % (EXW)

87.02-87.04

– autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (hibridinės transporto priemonės);

– autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiamos hibridinės transporto priemonės);

– autotransporto priemonės, tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 55 % (EXW)

3 skirsnis. Konkretiems produktams taikomų taisyklių dėl 8507 pozicijos peržiūra 

1. Ne anksčiau kaip po 4 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Prekybos partnerystės komitetas, padedamas Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, bet kurios iš Šalių prašymu peržiūri nuo 2027 m. sausio 1 d. konkretiems produktams taikomas taisykles dėl 8507 pozicijos, pateiktas ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės].

2. 1 dalyje nurodyta peržiūra atliekama remiantis turima informacija apie Šalių rinkas, pavyzdžiui, informacija apie tai, ar jose yra pakankamai tinkamų kilmės statusą turinčių medžiagų, pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, taip pat kita susijusia informacija.

3. Remdamasi pagal 1 dalį atliktos peržiūros rezultatais, Partnerystės taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti nuo 2027 m. sausio 1 d. konkretiems produktams taikomas taisykles dėl 8507 pozicijos, pateiktas ORIG-2 priede [Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės].



ORIG-3 PRIEDAS. TIEKĖJO DEKLARACIJA

1.Tiekėjo deklaracijos turinys turi atitikti nustatytąjį šiame priede.

2.Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, tiekėjas kiekvienai produktų siuntai surašo atskirą tiekėjo deklaraciją 1 priedėlyje nustatyta forma ir ją prideda prie sąskaitos faktūros ar kurio nors kito dokumento, kuriame atitinkami produktai pakankamai išsamiai apibūdinami, kad juos būtų galima identifikuoti.

3.Jeigu tiekėjas konkrečiam klientui reguliariai tiekia produktus, kurių gamyba Šalyje kurį laiką, tikėtina, nesikeis, tas tiekėjas gali pateikti bendrą tiekėjo deklaraciją, kuri taikoma ir vėlesnėms tų produktų siuntoms (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija). Ilgalaikė tiekėjo deklaracija paprastai galioja ne ilgiau kaip dvejus metus nuo jos surašymo. Ilgesnio deklaracijos galiojimo sąlygas gali nustatyti Šalies, kurioje ji surašoma, muitinė. Tiekėjas ilgalaikę tiekėjo deklaraciją surašo 2 priedėlyje nustatyta forma ir apibūdina atitinkamus produktus pakankamai išsamiai, kad juos būtų galima identifikuoti. Jeigu ilgalaikė tiekėjo deklaracija tiekiamiems produktams baigia galioti, tiekėjas apie tai nedelsdamas praneša klientui.

4.Deklaraciją surašantis tiekėjas turi būti pasirengęs Šalies, kurioje surašoma deklaracija, muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga.



1 priedėlis

TIEKĖJO DEKLARACIJA

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašoma vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto pateikti nereikia.

TIEKĖJO DEKLARACIJA

Aš, toliau pasirašęs produktų, nurodytų pridedamame dokumente, tiekėjas, pareiškiu, kad:

1.Šiems produktams pagaminti [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] buvo panaudotos šios [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] kilmės statuso neturinčios medžiagos:

Tiekiamų produktų aprašymas(1)

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų SS pozicija(2)

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė(2)(3)

Bendra vertė

2.Visų kitų medžiagų, panaudotų [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] gaminant tuos produktus, kilmės vieta yra [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą]

Įsipareigoju pateikti prašomus papildomus patvirtinamuosius dokumentus. …………………………………………………………………………………………………………………… (vieta ir data)

…………………………………………………………(pasirašiusiojo vardas, pavardė ir pareigos, bendrovės pavadinimas ir adresas) ………………………………………………………………………………………………………………………… (parašas)(6) _______________



2 priedėlis

ILGALAIKĖ TIEKĖJO DEKLARACIJA

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašoma vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto pateikti nereikia.

ILGALAIKĖ TIEKĖJO DEKLARACIJA

Aš, toliau pasirašęs šiame dokumente nurodytų produktų, reguliariai tiekiamų(4) ……………., tiekėjas, pareiškiu, kad:

1.Šiems produktams pagaminti [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] buvo panaudotos šios [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] kilmės statuso neturinčios medžiagos:

Tiekiamų produktų aprašymas(1)

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų SS pozicija(2)

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė(2)(3)

Bendra vertė

2.Visų kitų medžiagų, panaudotų [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] gaminant tuos produktus, kilmės vieta yra Šalis [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą].

Ši deklaracija galioja visoms vėlesnėms tų produktų siuntoms, išsiųstoms

nuo ....................................................................................................................... iki ....................................................................................................................... ( 5 )

Jei ši deklaracija nustotų galioti, įsipareigoju nedelsdamas apie tai informuoti ...................................................................................................................... ( 4 ).

…………………………………………………………………………………………………………………… (vieta ir data)

…………………………………………………………(pasirašiusiojo vardas, pavardė ir pareigos, bendrovės pavadinimas ir adresas) ………………………………………………………………………………………………………………………… (parašas) (6)

Išnašos

(1) Jei sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodyti įvairių rūšių produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra nevienodas kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekis, tiekėjas turi juos aiškiai atskirti.

(2) Prašoma informacija neturi būti pateikta, jei ji nebūtina.

Pavyzdžiai

Vienoje iš 62 skirsniui priskiriamiems drabužiams taikomų taisyklių numatytas „audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą“. Jeigu tokių drabužių gamintojas Šalyje naudoja iš kitos Šalies importuotą audinį, kuris buvo ten gautas audžiant kilmės statuso neturinčius verpalus, pastarosios Šalies tiekėjui pakanka jo deklaracijoje nurodyti kilmės statuso neturinčią medžiagą, kuri naudojama kaip verpalai, o tokių verpalų SS pozicijos ir vertės nurodyti nebūtina.

Gamintojas, iš kilmės statuso neturinčių geležies juostų gaminantis SS 7217 pozicijai priskiriamą geležinę vielą, antroje skiltyje turėtų įrašyti „geležies juostos“. Jei ši viela skirta naudoti gaminant mašiną, kuriai skirtoje taisyklėje yra nustatyta procentinė visų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės riba, trečioje skiltyje būtina nurodyti kilmės statuso neturinčių juostų vertę.

(3) Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė – produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kuri yra jų muitinė vertė importuojant, įskaitant vežimo, jeigu taikytina, draudimo, pakavimo ir visas kitas su medžiagų gabenimu į Šalies, kurioje yra įsisteigęs produkto gamintojas, importuojantį uostą susijusias sąnaudas; kai kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, taikoma pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už kilmės statusą turinčias medžiagas Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje.

(4) Kliento pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

(5) Įrašyti datas.

(6) Kai tinkama, šiame laukelyje gali būti elektroninis parašas, skenuotas atvaizdas arba kitoks pasirašančiojo asmens ranka rašyto parašo vaizdas, o ne originalus parašas.



ORIG-4 PRIEDAS. PAREIŠKIMO APIE PREKIŲ KILMĘ TEKSTAS

Šio Susitarimo ORIG.19 straipsnyje [Pareiškimas apie prekių kilmę] nurodytas pareiškimas apie prekių kilmę parengiamas viena iš toliau nurodytų kalbų, naudojant toliau pateiktą tekstą ir laikantis eksportuojančios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų. Jei pareiškimas apie prekių kilmę surašomas ranka, rašoma rašalu spausdintiniais rašmenimis. Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas laikantis atitinkamose išnašose pateiktų nurodymų. Išnašų teksto perrašyti nereikia.

Tekstas bulgarų kalba

Tekstas kroatų kalba

Tekstas čekų kalba

Tekstas danų kalba

Tekstas nyderlandų kalba

Tekstas anglų kalba

Tekstas estų kalba

Tekstas suomių kalba

Tekstas prancūzų kalba

Tekstas vokiečių kalba

Tekstas graikų kalba

Tekstas vengrų kalba

Tekstas italų kalba

Tekstas latvių kalba

Tekstas lietuvių kalba

Tekstas maltiečių kalba

Tekstas lenkų kalba

Tekstas portugalų kalba

Tekstas rumunų kalba

Tekstas slovakų kalba

Tekstas slovėnų kalba

Tekstas ispanų kalba

Tekstas švedų kalba

(Period: from___________ to __________ (1))

The exporter of the products covered by this document (Exporter Reference No ... (2)) declares that, except where otherwise clearly indicated, these products are of ... (3) preferential origin.

…………………………………………………………….............................................(4)

(Place and date)

…………………………………………………………….............................................

(Name of the exporter)

1 Jeigu pareiškimas apie prekių kilmę surašomas kelioms kilmės statusą turinčių vienodų produktų siuntoms, kaip apibrėžta šio Susitarimo ORIG.19 straipsnio [Pareiškimas apie prekių kilmę] 4 dalies b punkte, nurodomas laikotarpis, kuriuo pareiškimas apie prekių kilmę turi būti taikomas. Šis laikotarpis turi neviršyti 12 mėnesių. Visi produktai turi būti importuojami tik nurodytu laikotarpiu. Jeigu laikotarpis nenustatomas, šį laukelį galima palikti tuščią.

2 Nurodomas registracijos numeris, pagal kurį nustatoma eksportuotojo tapatybė. Sąjungos eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus. Jungtinės Karalystės eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu eksportuotojui numeris nesuteiktas, šį laukelį galima palikti tuščią.

3 Nurodoma produkto kilmė – Jungtinė Karalystė arba Sąjunga.

4 Vietos ir datos galima nenurodyti, jei ši informacija pateikiama pačiame dokumente.



ORIG-5 PRIEDAS. BENDRA DEKLARACIJA DĖL ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS

1.Jungtinė Karalystė Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, pripažįsta esant Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta šiame Susitarime.

2.1 dalis taikoma tik jeigu, remdamasi 1990 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 90/680/EEB dėl Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo pasikeičiant laiškais sudarymo įsteigta muitų sąjunga, Andoros Kunigaikštystė Jungtinės Karalystės kilmės produktams taiko tą patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kurį tokiems produktams taiko Sąjunga.

3.Nustatant šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statusą mutatis mutandis taikomas šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio [Prekyba] I antraštinės dalies antras skyrius.



ORIG-6 PRIEDAS. BENDRA DEKLARACIJA DĖL SAN MARINO RESPUBLIKOS

1.Jungtinė Karalystė San Marino Respublikos kilmės produktus pripažįsta esant Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta šiame Susitarime.

2.1 dalis taikoma tik jeigu pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Briuselyje priimtą Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos San Marino Respublika Jungtinės Karalystės kilmės produktams taiko tą patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kurį tokiems produktams taiko Sąjunga.

3.Nustatant šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statusą mutatis mutandis taikomas šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio [Prekyba] I antraštinės dalies antras skyrius.



SPS-1 PRIEDAS. SPS.19 STRAIPSNIO d PUNKTE NURODYTI KRITERIJAI

SPS.19 straipsnio d punkte nurodyti kriterijai:

a)eksportuojančios Šalies pateikta informacija tam tikro produkto importo į importuojančią Šalį leidimui pagal šio Susitarimo SPS.7 straipsnio [Importo sąlygos ir procedūros] 3 dalį gauti;

b)importuojančios Šalies pagal šio Susitarimo SPS.11 straipsnį [Auditas ir patikrinimai] atlikto audito ir patikrinimų rezultatai;

c)importuojančios Šalies nustatytų eksportuojančios Šalies produktų neatitikties atvejų dažnumas ir rimtumas;

d)ankstesni duomenys apie tai, kaip eksportuojantys veiklos vykdytojai laikosi importuojančios Šalies reikalavimų, ir

e)turimi moksliniai vertinimai ir visa kita aktuali informacija apie riziką, susijusią su produktais.



TBT-1 PRIEDAS MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS, ĮRANGA IR JŲ DALYS

1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.    Šiame priede:

a)    WP.29 – Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti;

b)    1958 m. susitarimas – WP.29 administruojamas 1958 m. kovo 20 d. Ženevoje sudarytas Susitarimas dėl suderintų Jungtinių Tautų taisyklių priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šias Jungtinių Tautų taisykles suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, taip pat visi vėlesni jo pakeitimai ir peržiūrėtos redakcijos;

c)    1998 m. susitarimas – WP.29 administruojamas 1998 m. birželio 25 d. Ženevoje sudarytas Susitarimas dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonės, taip pat visi vėlesni jo pakeitimai ir peržiūrėtos redakcijos;

d)    JT taisyklės – pagal 1958 m. susitarimą priimtos taisyklės;

e)    BTR– pagal 1998 m. susitarimą nustatytas ir į pasaulinį registrą įtrauktas bendrasis techninis reglamentas;

f)    2017 m. SS – Pasaulio muitinių organizacijos paskelbtas Suderintos sistemos nomenklatūros 2017 m. leidimas;

g)    tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

h)    tipo patvirtinimo sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinimo institucija oficialiai patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas yra patvirtintas.

2.    Šiame priede vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip 1958 m. susitarime arba Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių 1 priede.

2 straipsnis. Produkto apibrėžtoji sritis

Šis priedas taikomas Šalių tarpusavio prekybai visų kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis, įranga ir jų dalimis, kurios apibrėžtos UNECE Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 96 1.1 punkte ir kurioms, inter alia, taikomi 2017 m. SS 40, 84, 85, 87 ir 94 skirsniai (toliau – produktai, kuriems taikomas šis priedas).

3 straipsnis. Tikslai

Produktų, kuriems taikomas šis priedas, atžvilgiu šiuo priedu siekiama:

a)    pašalinti bet kokias nereikalingas technines dvišalės prekybos kliūtis ir užkirsti joms kelią;

b)    skatinti tarptautiniais standartais grindžiamų taisyklių suderinamumą ir konvergenciją;

c)    skatinti patvirtinimų, grindžiamų patvirtinimo sistemomis, taikomomis pagal WP.29 administruojamus susitarimus, pripažinimą;

d)    gerinti konkurencingas rinkos sąlygas remiantis atvirumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais;

e)    užtikrinti aukštą žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos lygį, ir

f)    tęsti bendradarbiavimą abipusio intereso klausimais, kad būtų skatinamas tolesnis abipusiškai naudingas prekybos vystymasis.

4 straipsnis. Tinkami tarptautiniai standartai

Šalys pripažįsta, kad WP.29 yra tinkama tarptautinė standartizacijos institucija, o JT taisyklės ir BTR pagal 1958 m. susitarimą ir 1998 m. susitarimą yra produktams, kuriems taikomas šis priedas, tinkami tarptautiniai standartai.

5 straipsnis. Tinkamais tarptautiniais standartais grindžiama reguliavimo konvergencija

1.Šalys stengiasi nenustatyti ar nepalikti galioti vidaus techninių reglamentų, ženklinimo arba atitikties vertinimo procedūrų, kurie skirtųsi nuo JT taisyklių ar BTR, srityse, kurioms taikomos tokios taisyklės ar BTR, įskaitant sritis, kuriose tinkamos JT taisyklės ar BTR neparengti, bet bus baigti rengti netrukus, išskyrus atvejus, kai esama pagrįstų priežasčių, dėl kurių konkreti JT taisyklė ar BTR yra neveiksminga ar netinkama priemonė teisėtiems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, kelių eismo saugumo arba aplinkos ar žmonių sveikatos apsaugos srityse.

2.Šalis, kuri nustato kitokį vidaus techninį reglamentą, ženklinimą arba atitikties vertinimo procedūrą, nurodytus 1 dalyje, kitos Šalies prašymu nurodo vidaus techninio reglamento, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūros dalis, kurios iš esmės skiriasi nuo tinkamų JT taisyklių ar BTR, ir pagrindžia tokius skirtumus.

3.Kiekviena Šalis sistemingai svarsto galimybę taikyti po šio Susitarimo įsigaliojimo priimtas JT taisykles ir informuoja viena kitą apie visus pokyčius, susijusius su tų JT taisyklių įgyvendinimu atitinkamoje savo vidaus teisinėje sistemoje pagal 1958 m. susitarimu nustatytą protokolą ir 8 bei 9 straipsnius.

4.Jei Šalis nustato ar palieka galioti vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūras, kurios skiriasi nuo JT taisyklių ar BTR, kaip leidžiama pagal 1 dalį, ta Šalis reguliariai (pageidautina ne rečiau kaip kas penkerius metus) peržiūri tuos vidaus techninius reglamentus, ženklinimo arba atitikties vertinimo procedūras, siekdama juos labiau suderinti su tinkamomis JT taisyklėmis ar BTR. Peržiūrėdama savo vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūras kiekviena Šalis įvertina, ar skirtumai tebėra pagrįsti. Kitos Šalies prašymu jai pranešama apie tokios peržiūros rezultatus, įskaitant visą naudotą mokslinę ir techninę informaciją.

5.Kiekviena Šalis stengiasi nenustatyti ar nepalikti galioti vidaus techninių reglamentų, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūrų, dėl kurių būtų draudžiamas, ribojamas arba apsunkinamas produktų, kuriems pagal JT taisykles suteikti tipo patvirtinimai srityse, kurioms taikomos tos JT taisyklės, importas ir eksploatavimo pradžia jų vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai tokie vidaus techniniai reglamentai, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūros yra aiškiai numatyti tose JT taisyklėse.

6 straipsnis. Tipo patvirtinimas ir rinkos priežiūra

1    Produktus, kuriems suteiktas galiojantis JT tipo patvirtinimo sertifikatas, kiekviena Šalis pripažįsta atitinkančiais jos vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūras ir leidžia juos tiekti savo rinkai, nereikalaudama papildomų bandymų ar ženklinimo, kad patikrintų ar įsitikintų, jog jie atitinka bet kurį atitinkamo JT tipo patvirtinimo sertifikato išdavimo reikalavimą. Transporto priemonės patvirtinimo atveju JT universalusis tarptautinis visos transporto priemonės tipo patvirtinimas (U-IWVTA) laikomas galiojančiu atsižvelgiant į U-IWVTA išdavimo reikalavimus. Šalies išduoti JT tipo patvirtinimo sertifikatai gali būti laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jei ta Šalis taiko atitinkamas JT taisykles.

2    Kiekviena Šalis privalo pripažinti tik galiojančius JT tipo patvirtinimo sertifikatus, išduotus pagal naujausią JT taisyklių, kurias ji taiko, redakciją.

3.    Taikant 1 dalį, pakankamu įrodymu, kad suteiktas galiojantis JT tipo patvirtinimas, laikoma:

a)    visos transporto priemonės atveju – galiojanti JT atitikties deklaracija, kuria patvirtinama atitiktis U-IWVTA;

b)    įrangos ir dalių atveju – prie gaminio pritvirtintas galiojantis JT tipo patvirtinimo ženklas arba

c)    įrangos ir dalių, prie kurių negali būti pritvirtintas JT tipo patvirtinimo ženklas, atveju – galiojantis JT tipo patvirtinimo sertifikatas.

4.    Rinkos priežiūros tikslais Šalies kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar produktai, kuriems taikomas šis priedas, atitinka, priklausomai nuo atvejo:

a)    visus tos Šalies vidaus techninius reglamentus arba

b)    JT taisykles, kurių atitiktis pagal šį straipsnį patvirtinta galiojančia JT atitikties deklaracija, kuria patvirtinama atitiktis U-IWVTA, jei tai yra visa transporto priemonė, arba prie gaminiu pritvirtintu galiojančiu JT tipo patvirtinimo ženklu ar galiojančiu JT tipo patvirtinimo sertifikatu, jei tai yra įranga ir dalys.

Tokie patikrinimai atliekami, priklausomai nuo atvejo, atsitiktinės atrankos būdu rinkoje ir pagal šios dalies a arba b punkte nurodytus techninius reglamentus.

   

5.    Šalys stengiasi bendradarbiauti rinkos priežiūros srityje, kad padėtų nustatyti ir pašalinti transporto priemonių, sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų neatitikimus.

6.    Šalis gali imtis bet kokių tinkamų priemonių, susijusių su transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais ar atskirais techniniais mazgais, kurie kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitiems viešojo intereso apsaugos aspektams ar neatitinka taikytinų reikalavimų. Tokios priemonės gali apimti atitinkamų transporto priemonių, sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų tiekimo rinkai, registracijos ar eksploatavimo pradžios draudimą ar apribojimą, jų pašalinimą iš rinkos ar atšaukimą. Tokias priemones nustatanti arba paliekanti jas galioti Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį apie tas priemones ir kitos Šalies prašymu nurodo tų priemonių priėmimo priežastis.

7 straipsnis. Produktai, kuriems panaudotos naujos technologijos arba kurie turi naujų savybių

1.    Nė viena Šalis negali neleisti pateikti jos rinkai produkto, kuriam taikomas šis priedas ir kurį patvirtino eksportuojanti Šalis, arba apriboti tokią galimybę remdamasi tuo, kad produktui panaudota nauja technologija arba jis turi naują savybę, kurios importuojanti Šalis dar nereglamentuoja, išskyrus atvejus, kai ji gali įrodyti turinti pagrįstų priežasčių manyti, jog dėl tos naujos technologijos ar naujos savybės kyla pavojus žmonių sveikatai, saugai ar aplinkai.

2.    Jei Šalis nusprendžia neleisti jos rinkai pateikti kitos Šalies produkto, kuriam taikomas šis priedas, arba reikalauja tą produktą iš jos rinkos pašalinti, remdamasi tuo, kad jam panaudota nauja technologija arba kad jis turi naują savybę, dėl kurios kyla pavojus žmonių sveikatai, saugai arba aplinkai, apie šį sprendimą ir jo priežastis ji nedelsdama praneša kitai Šaliai ir atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams). Pranešime pateikiama visa svarbi mokslinė ar techninė informacija, į kurią atsižvelgta priimant sprendimą.

8 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.    Siekdamos dar labiau palengvinti prekybą motorinėmis transporto priemonėms, jų dalimis ir įranga, taip pat užkirsti kelią patekimo į rinką problemoms ir kartu užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, saugą ir aplinkos apsaugą, Šalys stengiasi bendradarbiauti ir prireikus keistis informacija.

2.    Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį gali visų pirma apimti šias sritis:

 

a)    techninių reglamentų ar susijusių standartų kūrimą ir nustatymą;

b)    keitimąsi, atsižvelgiant į galimybes, mokslinių tyrimų informacija ir rezultatais, susijusiais su naujų transporto priemonių saugos taisyklių ar susijusių standartų kūrimu, pažangiomis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir naujomis transporto priemonių technologijomis;

c)    keitimąsi turima informacija apie su sauga arba su tarša susijusių defektų nustatymą ir neatitiktį techniniams reglamentams, ir

d)    skatinimą tarptautiniu mastu labiau derinti techninius reikalavimus daugiašaliuose forumuose (pavyzdžiui, pagal 1958 m. susitarimą ir 1998 m. susitarimą), be kita ko, bendradarbiauti planuojant tokiam derinimui būtinas iniciatyvas.    

9 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir jų dalių darbo grupė

1.    Ekologiškų produktų darbo grupė padeda Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams stebėti ir peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą ir užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2.    Motorinių transporto priemonių ir jų dalių darbo grupės funkcijos yra šios:

   a)    Šalies prašymu aptarti bet kokį su šiuo priedu susijusį klausimą;

 

b)    palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija pagal 8 straipsnį;

c)    rengti technines diskusijas pagal šio Susitarimo TBT.10 straipsnį [Techninės diskusijos] dėl klausimų, patenkančių į šio priedo taikymo sritį, ir

d)    atnaujinti kontaktinių punktų, atsakingų už klausimus, susijusius su šiuo priedu, sąrašą.



TBT-2 PRIEDAS. Vaistai

1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.    Šiame priede:

(a)institucija – A priedėlyje nurodyta Šalies institucija;

b)geroji gamybos praktika (GGP) – kokybės užtikrinimo proceso dalis, kuria užtikrinama, kad produktai būtų gaminami ir kontroliuojami nuosekliai, laikantis jų numatytą paskirtį atitinkančių kokybės standartų ir reikalavimų, nustatytų B priedėlyje nurodytuose taikytinuose rinkodaros leidimuose ar produktų specifikacijose;

c)patikrinimas – gamybos įrenginio vertinimas, kuris pagal atitinkamos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus atliekamas siekiant nustatyti, ar tas gamybos įrenginys eksploatuojamas pagal gerosios gamybos praktikos reikalavimus ir (arba) vykdant įsipareigojimus, kurie prisiimti suteikiant gaminiui parduoti būtiną patvirtinimą (apima patikrinimą iki pateikimo rinkai ir patikrinimą po pateikimo rinkai);

d)oficialus GGP dokumentas – po gamybos įrenginio patikrinimo Šalies institucijos išduotas dokumentas, pavyzdžiui, be kita ko, patikrinimo ataskaitos, gamybos įrenginio atitiktį GGP patvirtinančios pažymos arba pareiškimai dėl neatitikties GGP.

2 straipsnis. Taikymo sritis

Šio priedo nuostatos taikomos C priedėlyje išvardytiems vaistams.

3 straipsnis. Tikslai

Produktų, kuriems taikomas šis priedas, atžvilgiu šiuo priedu siekiama:

a)    sudaryti palankesnes sąlygas gauti vaistų kiekvienos Šalies teritorijoje;

b)    nustatyti patikrinimų pripažinimo ir Šalių keitimosi oficialiais GGP dokumentais bei jų pripažinimo sąlygas;

c)    gerinti visuomenės sveikatos apsaugą užtikrinant pacientų saugą ir gyvūnų sveikatą bei gerovę, taip pat išsaugoti aukštą vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį, prireikus skatinant taikyti atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančius reguliavimo metodus.

4 straipsnis. Tarptautiniai standartai

Atitinkamais standartais, skirtais produktams, kuriems taikomas šis priedas, užtikrinamas aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis, atitinkantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės tarybos dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo (TSK) ir Tarptautinio bendradarbiavimo dėl veterinarinių vaistų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo (VICH) grupės parengtus standartus, praktiką ir gaires.

5 straipsnis. Patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimas

1.    Šalis pripažįsta kitos Šalies atliktus patikrinimus ir pagal B priedėlyje nurodytus įstatymus, kitus teisės aktus ir technines gaires kitos Šalies išduotus oficialius GGP dokumentus.

2.    Tam tikromis aplinkybėmis Šalies institucija gali nuspręsti nepripažinti kitos Šalies institucijos išduoto oficialaus GGP dokumento, skirto išduodančiosios institucijos teritorijoje esantiems gamybos įrenginiams. Tokios aplinkybės yra, pavyzdžiui, esminių neatitikimų ar netikslumų nurodymas tikrinimo ataskaitoje, kokybės defektai, nustatyti vykdant priežiūrą po pateikimo rinkai, arba kiti su produkto kokybe arba pacientų sauga susiję konkretūs didelį susirūpinimą keliantys įrodymai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad vienos Šalies institucijai nusprendus nepripažinti kitos Šalies institucijos išduoto oficialaus GGP dokumento, ta institucija praneštų atitinkamai kitos Šalies institucijai dokumento nepripažinimo priežastis ir galėtų prašyti kitos Šalies institucijos pateikti paaiškinimą. Atitinkama Šalis užtikrina, kad jos institucija stengtųsi laiku atsakyti į prašymą pateikti paaiškinimą.

3.    Šalis gali pripažinti kitos Šalies institucijos išduotus oficialius GGP dokumentus, skirtus už išduodančiosios institucijos teritorijos ribų esantiems gamybos įrenginiams.

4.    Kiekviena Šalis gali nustatyti pagal 3 dalį išduotų oficialių GGP dokumentų pripažinimo sąlygas.

6 straipsnis. Keitimasis oficialiais GGP dokumentais

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai vienos Šalies institucija prašo kitos Šalies institucijos oficialaus GGP dokumento, kitos Šalies institucija stengtųsi dokumentą perduoti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2.    Kiekviena Šalis pagal 1 dalį gautame dokumente pateiktą informaciją laiko konfidencialia.

7 straipsnis. Apsaugos priemonės

1.    Kiekviena Šalis turi teisę pati patikrinti gamybos įrenginius, kuriuos kita Šalis yra patvirtinusi kaip atitinkančius reikalavimus.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad prieš patikrinimą pagal 1 dalį Šalies, kuri ketina atlikti patikrinimą, institucija raštu praneštų kitos Šalies atitinkamai institucijai apie patikrinimą, nurodydama savo patikrinimo priežastis. Patikrinimą ketinančios atlikti Šalies institucija stengiasi raštu apie tai pranešti kitos Šalies institucijai likus ne mažiau kaip 30 dienų iki siūlomo patikrinimo, tačiau skubiais atvejais pranešimą gali pateikti anksčiau. Kitos Šalies institucija gali dalyvauti atliekant patikrinimą.

8 straipsnis. Taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai

1.Kiekviena Šalis apie bet kokių naujų priemonių ar pakeitimų, susijusių su gerąja gamybos praktika, kurią reglamentuoja B priedėlyje nurodyti atitinkami įstatymai, kiti teisės aktai ir techninės gairės, priėmimą kitai Šaliai praneša iki jo likus ne mažiau kaip 60 dienų.

2.Šalys keičiasi visa būtina informacija, įskaitant apie savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų, techninių gairių ar tikrinimo procedūrų, susijusių su gerąja gamybos praktika, pakeitimus, kad kiekviena Šalis galėtų įvertinti, ar patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimo pagal 5 straipsnio 1 dalį sąlygos tebėra nepasikeitusios.

3.Jei dėl kurios nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naujų priemonių ar pakeitimų Šalis mano nebegalinti pripažinti patikrinimų arba kitos Šalies išduotų oficialių GGP dokumentų, ji praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą taikyti 9 straipsnį, o Šalys pradeda konsultacijas Vaistų darbo grupėje.

4.Visi pranešimai pagal šį straipsnį teikiami per Vaistų darbo grupės paskirtus kontaktinius punktus.

9 straipsnis. Sustabdymas

1. Nedarydama poveikio 5 straipsnio 2 daliai, kiekviena Šalis turi teisę visiškai arba iš dalies sustabdyti visų arba kai kurių C priedėlyje nurodytų produktų patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą pagal 5 straipsnio 1 dalį. Šia teise naudojamasi objektyviai ir pagrįstai. Šia teise besinaudojanti Šalis apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia rašytinį pagrindimą. Šalis ir toliau pripažįsta kitos Šalies oficialius GGP dokumentus, išduotus iki tokio sustabdymo, nebent Šalis, atsižvelgdama į sveikatos ar saugos aspektus, nuspręstų kitaip.

2.Jeigu po 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų konsultacijų Šalis vis dėlto sustabdo patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, ji gali tai padaryti pagal šio straipsnio 1 dalį ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo konsultacijų pradžios. Per tą 60 dienų laikotarpį abi Šalys toliau pripažįsta patikrinimus ir kitos Šalies institucijos išduotus oficialius GGP dokumentus.

3.Jei patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimas pagal 5 straipsnio 1 dalį sustabdomas, Šalys bet kurios Šalies prašymu šį klausimą aptaria Vaistų darbo grupėje ir deda visas pastangas, kad apsvarstytų galimas priemones, kurios padėtų atnaujinti patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą.

10 straipsnis. Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje

1.    Jei tai leidžiama pagal jų atitinkamus teisės aktus Šalys stengiasi konsultuotis viena su kita dėl pasiūlymų iš esmės keisti techninius reglamentus ar tikrinimo procedūras, įskaitant pasiūlymus, kurie turi įtakos kitos Šalies dokumentų pripažinimo pagal 5 straipsnį tvarkai, ir stengiasi prireikus suteikti galimybę pateikti pastabas dėl tokių pasiūlymų, nedarant poveikio 8 straipsniui.

2.    Šalys stengiasi bendradarbiauti siekdamos stiprinti, plėtoti ir skatinti tarptautiniu mastu sutartų mokslinių ar techninių gairių priėmimą ir įgyvendinimą, be kita ko, kai įmanoma, atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir įstaigose, nurodytose 4 straipsnyje, pristatydamos bendras iniciatyvas, pasiūlymus ir metodus.

11 straipsnis. Priedų pakeitimai

Partnerystės tarybai suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti A priedėlį, kad būtų atnaujintas institucijų sąrašas, B priedėlį, kad būtų atnaujintas taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir techninių gairių sąrašas, ir C priedėlį, kad būtų atnaujintas produktų, kuriems taikomas šis priedas, sąrašas.

12 straipsnis. Vaistų darbo grupė

1.    Vaistų darbo grupė Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams padeda stebėti, peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą ir užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2.    Šios darbo grupės funkcijos yra:

(a)Šalies prašymu aptarti bet kokį su šiuo priedu susijusį klausimą;

(b)palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija pagal 8 ir 10 straipsnius;

(c)veikti kaip konsultacijų ir diskusijų forumas 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais;

d)    rengti technines diskusijas pagal šio Susitarimo TBT.10 straipsnį [Techninės diskusijos] dėl klausimų, patenkančių į šio priedo taikymo sritį, ir

e)    atnaujinti kontaktinių punktų, atsakingų už klausimus, susijusius su šiuo priedu, sąrašą.

13 straipsnis. Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas

Ginčams dėl šio priedo aiškinimo ir taikymo šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] netaikoma.



A PRIEDĖLIS. Šalių INSTITUCIJOS

1)Europos Sąjunga:

Šalis

Žmonėms skirti vaistai

Veterinariniai vaistai

Belgija

Federalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų tarnyba /

Federaal Agentschap voor geneesmiddelen en gezondheidsproducten/ Agence fédérale des médicaments et produits de santé 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Bulgarija

Bulgarijos vaistų agentūra /

ИЗПЪЛНИТЕЛНА АГЕНЦИЯ ПО ЛЕКАРСТВАТА 

Bulgarijos maisto saugos agentūra /

Българска агенция по безопасност на храните 

Čekija

Valstybinis vaistų kontrolės institutas /

Státní ústav pro kontrolu léčiv (SÚKL) 

Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų valstybės kontrolės institutas /

Ústav pro státní kontrolu veterinárních biopreparátů a léčiv (ÚSKVBL) 

Danija

Danijos vaistų agentūra /

Laegemiddelstyrelsen 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Vokietija

Federalinis vaistų ir medicinos priemonių institutas /

Bundesinstitut für Arzneimittel und Medizinprodukte (BfArM) 

Paulo Ehrlicho institutas (PEI), Federalinis skiepų ir biologinių vaistų institutas / Paul-Ehrlich-Institut (PEI) Bundesinstitut für Impfstoffe und biomedizinische Arzneimittel 

Federalinė sveikatos apsaugos ministerija / Bundesministerium für Gesundheit (BMG)/ Zentralstelle der Länder für Gesundheitsschutz bei Arzneimitteln und Medizinprodukten (ZLG) 97

Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba /

Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit (BVL) 

Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija / Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft 

Estija

Valstybinė vaistų agentūra /

Ravimiamet 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Airija

Graikija

Sveikatos produktų priežiūros institucija / Health Products Regulatory Authority (HPRA)

Nacionalinė vaistų organizacija /

Ethnikos Organismos Farmakon (EOF) - (ΕΘΝIΚΟΣ ΟΡΓΑΝIΣΜΟΣ ΦΑΡΜΑΚΩΝ)) 

žr. Instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Ispanija

Ispanijos vaistų ir medicinos priemonių tarnyba /

Agencia Española de Medicamentos y Productos 

Sanitarios 98

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Prancūzija

Prancūzijos nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų saugos agentūra / Agence nationale de sécurité du médicament et des produits de santé (ANSM) 

Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūra (Nacionalinė veterinarinių vaistų agentūra) / 

Agence Nationale de Sécurité Sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail-Agence Nationale du Médicament Vétérinaire (Anses-ANMV) 

Kroatija

Vaistų ir medicinos priemonių tarnyba /

Agencija za lijekove i medicinske proizvode (HALMED)

Žemės ūkio ministerija, Veterinarijos ir maisto saugos direktoratas /

Ministarstvo Poljoprivrede, Uprava za veterinarstvo i sigurnost hrane

Italija

Italijos vaistų agentūra / Agenzia Italiana del Farmaco 

Gyvūnų sveikatos ir veterinarinių vaistų generalinis direktoratas

Ministero della Salute, Direzione Generale della Sanità Animale e dei Farmaci Veterinari 

Kipras

Latvija

Sveikatos ministerijos vaistų tarnybos /

Φαρμακευτικές Υπηρεσίες, Υπουργείο Υγείας

Valstybinė vaistų agentūra /

Zāļu valsts aģentūra

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerijos

veterinarijos tarnybos

Κτηνιατρικές Υπηρεσίες- Υπουργείο Γεωργίας, Αγροτικής Ανάπτυξης και Περιβάλλοντος

Maisto ir veterinarijos tarnybos Vertinimo ir registracijos departamentas / Pārtikas un veterinārā dienesta Novērtēšanas un reģistrācijas departaments 

Lietuva

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Liuksemburgas

Minìstere de la Santé, Division de la Pharmacie et 

des Médicaments 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Vengrija

Malta

Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas / Országos Gyógyszerészeti és Élelmezés-egészségügyi Intézet 

Vaistų priežiūros institucija

Nacionalinės maisto grandinės saugos tarnybos Veterinarinių vaistų direktoratas / Nemzeti Élelmiszerlánc-biztonsági Hivatal,

Állatgyógyászati Termékek Igazgatósága (ÁTI)

Gyvūnų sveikatos ir gerovės departamento

Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Veterinarinių vaistų skyrius 

Nyderlandai

Sveikatos priežiūros ir jaunimo inspekcija / Inspectie Gezondheidszorg en Youth (IGJ) 

Vaistų vertinimo valdyba /

Bureau Diergeneesmiddelen, College ter Beoordeling van Geneesmiddelen (CBG) 

Austrija

Lenkija

Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūra /

Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH

Vyriausioji farmacijos inspekcija /

Główny Inspektorat Farmaceutyczny (GIF) / 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

žr. Instituciją, atsakančią už žmonėms skirtus vaistus

Portugalija

Nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų institucija /

INFARMED, I.P 

Autoridade Nacional do Medicamento e Produtos de Saúde, I.P 

Maisto ir veterinarijos generalinis direktoratas /  DGAV - Direção Geral de Alimentação e Veterinária (PT) 

Rumunija

Nacionalinė vaistų ir medicinos priemonių agentūra /

Agenţia Naţională a Medicamentului şi a Dispozitivelor Medicale 

Nacionalinė veterinarijos ir maisto saugos tarnyba / Autoritatea Naţională Sanitară Veterinară şi pentru Siguranţa Alimentelor 

Slovėnija

Slovėnijos vaistų ir

medicinos priemonių tarnyba /

Javna agencija Republike Slovenije za zdravila in medicinske pripomočke (JAZMP) 

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Slovakija

Valstybinis vaistų kontrolės institutas /

Štátny ústav pre kontrolu liečiv (ŠÚKL) 

Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų

valstybės kontrolės institutas /

Ústav štátnej kontroly veterinárnych biopreparátov a liečiv (USKVBL) 

Suomija

Švedija

Suomijos vaistų agentūra /

Lääkealan turvallisuus- ja kehittämiskeskus (FIMEA)

Medicinos reikmenų agentūra / Läkemedelsverket

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

2)Jungtinė Karalystė

Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra / Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency

Veterinarinių vaistų direktoratas / Veterinary Medicines Directorate



B PRIEDĖLIS. Su gerąja gamybos praktika susijusių taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir techninių gairių sąrašas

(1)    Europos Sąjungos:

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus 99 ;

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus 100 ;

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo 101 ;

2014 m. balandžio 16 d. Reglamentas (ES) 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB 102 ;

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą 103 ;

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 104 ;

2003 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas 105 ;

1991 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 91/412/EEB, nustatanti veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos principus ir gaires 106 ;

2017 m. rugsėjo 15 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/1572, kuria dėl žmonėms skirtų vaistų gerosios gamybinės praktikos principų ir gairių papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB 107 ;

2014 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 1252/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB papildoma nuostatomis dėl žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principų ir gairių 108 ;

2017 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1569, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 ir nustatomi žmonėms skirtų tiriamųjų vaistų gerosios gamybos praktikos principai ir gairės ir patikrinimų tvarka 109 ;

Gerosios gamybos praktikos gairių, pateiktų Vaistų reglamentavimo Europos Sąjungoje taisyklių IV tome, naujausia redakcija ir Bendrijos inspektavimo ir keitimosi informacija procedūrų rinkinys.

(2)    Jungtinės Karalystės:

2012 m. taisyklės dėl žmonėms skirtų vaistų (SI 2012/1916) / The Human Medicines Regulations 2012 (SI 2012/1916)

2004 m. taisyklės dėl žmonėms skirtų vaistų (klinikinių tyrimų) (SI 2004/1031) / The Medicines for Human Use (Clinical Trials) Regulations 2004 (SI 2004/1031 

2013 m. taisyklės dėl veterinarinių vaistų (SI 2013/2033) / The Veterinary Medicines Regulations 2013 (SI 2013/2033)

Taisyklės dėl gerosios gamybos praktikos pagal 2012 m. taisyklių dėl žmonėms skirtų vaistų B17 taisyklę ir gerosios gamybos praktikos gairės, paskelbtos pagal 2012 m. taisyklių dėl žmonėms skirtų vaistų C17 taisyklę / Regulations on good manufacturing practice made under regulation B17, and guidelines on good manufacturing practice published pursuant to regulation C17, of the Human Medicines Regulations 2012

Gerosios gamybos praktikos principai ir gairės, taikytini 2013 m. taisyklių dėl veterinarinių vaistų 2 priedo tikslais / The principles and guidelines on good manufacturing practice applicable for the purposes of Schedule 2 to the Veterinary Medicines Regulations 2013

 

C PRIEDĖLIS. PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMAS ŠIS PRIEDAS

Žmonėms skirti ir veterinariniai vaistai:

-parduodami žmonėms skirti arba veterinariniai vaistai, įskaitant parduodamus biologinius ir imunologinius žmonėms skirtus ir veterinarinius produktus,

-pažangiosios terapijos vaistai,

-žmonėms skirtų ar veterinarinių vaistų veikliosios vaistinės medžiagos,

-tiriamieji vaistai.



TBT-3 PRIEDAS. CHEMINĖS MEDŽIAGOS

1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame priede:

(a)atsakingos institucijos:

(I)Sąjungos – Europos Komisija;

(II)Jungtinės Karalystės – Jungtinės Karalystės vyriausybė. 

(b)JT GHS – Jungtinių Tautų visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema.

2 straipsnis. Taikymo sritis

Šis priedas taikomas cheminių medžiagų prekybai, reglamentavimui, importui ir eksportui tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, kiek tai susiję su cheminių medžiagų registracija, įvertinimu, autorizacija, apribojimais, patvirtinimu, klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu.

3 straipsnis. Tikslai

1.    Šio priedo tikslai:

   a)    palengvinti Šalių tarpusavio prekybą cheminėmis medžiagomis ir susijusiais produktais;

   b)    užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį, ir

   c)    nustatyti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų bendradarbiavimą.

2.    Šalys pripažįsta, kad pagal šį priedą prisiimti įsipareigojimai netrukdo nė vienai Šaliai nustatyti savo prioritetų cheminių medžiagų reglamentavimo srityje, be kita ko, nustatyti savo apsaugos lygį aplinkos, žmonių ir gyvūnų sveikatos srityse.

4 straipsnis. Atitinkamos tarptautinės organizacijos ir organai

Šalys pripažįsta, kad tarptautinės organizacijos ir organai, visų pirma EBPO ir Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) Pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (SCEGHS) ekspertų pakomitetis, yra svarbūs rengiant su cheminėmis medžiagomis susijusias mokslines ir technines gaires.

5 straipsnis. Dalyvavimas atitinkamų tarptautinių organizacijų bei organų veikloje ir reglamentavimo pokyčiai

1.    Šalys aktyviai prisideda prie 4 straipsnyje nurodytų mokslinių ar techninių gairių rengimo cheminių medžiagų keliamų pavojų ir rizikos vertinimo, taip pat tokio vertinimo rezultatų dokumentavimo formatų srityje.

2.    Kiekviena Šalis įgyvendina visas 4 straipsnyje nurodytų tarptautinių organizacijų ir organų paskelbtas gaires, nebent tos gairės būtų neveiksminga ar netinkama priemonė tos Šalies teisėtiems tikslams pasiekti.

6 straipsnis. Cheminių medžiagų klasifikavimas ir ženklinimas

1.    Kiekviena Šalis JT GHS įgyvendina taip išsamiai, kaip mano esant įmanoma pagal savo atitinkamą sistemą, taip pat ir cheminių medžiagų, kurios nepatenka į šio priedo taikymo sritį, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai yra konkrečių priežasčių taikyti kitokią ženklinimo sistemą tam tikriems galutiniam naudotojui skirtiems gataviems cheminiams produktams. Kiekviena Šalis periodiškai atnaujina jos įgyvendinimo nuostatas, remdamasi reguliariai skelbiamomis peržiūrėtomis JT GHS redakcijomis.

2.    Jei Šalies atsakinga institucija ketina atskiras chemines medžiagas klasifikuoti pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras, ji suteikia kitos Šalies atsakingai institucijai galimybę per taikytinus terminus pareikšti savo nuomonę pagal tas atitinkamas taisykles ir procedūras.

3.    Kiekviena šalis pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras viešai skelbia informaciją apie savo procedūras, susijusias su cheminių medžiagų klasifikavimu. Kiekviena Šalis stengiasi atsakyti į pastabas, gautas iš kitos Šalies pagal 2 dalį.

4.    Nė viena šio straipsnio nuostata nėra suprantama kaip įpareigojanti kurią nors Šalį pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su JT GHS įgyvendinimu jos teritorijoje arba su konkrečios cheminės medžiagos klasifikavimu, ar paspartinti, sustabdyti ar vilkinti savo atitinkamas procedūras ir sprendimų priėmimo procesus.

7 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.    Šalys pripažįsta, kad savanoriškas bendradarbiavimas cheminių medžiagų reglamentavimo srityje gali palengvinti prekybą taip, kad tai būtų naudinga vartotojams, įmonėms ir aplinkai, taip pat padėtų gerinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą.

2.    Šalys įsipareigoja sudaryti palankesnes sąlygas savo atsakingoms institucijoms keistis nekonfidencialia informacija, be kita ko, bendradarbiaudamos elektroninių formatų ir duomenims saugoti naudojamų priemonių srityje.

3.    Šalys prireikus bendradarbiauja siekdamos stiprinti, plėtoti ir skatinti tarptautiniu mastu sutartų mokslinių ar techninių gairių priėmimą ir įgyvendinimą, be kita ko, kai įmanoma, atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir organuose, visų pirma nurodytuose 4 straipsnyje, pristatydamos bendras iniciatyvas, pasiūlymus ir metodus.

4.    Jei abi Šalys mano, kad tai naudinga, jos bendradarbiauja platinant duomenis, susijusius su cheminių medžiagų sauga, ir tokią informaciją pateikia visuomenei, siekdamos užtikrinti, kad ta informacija būtų lengvai prieinama ir suprantama įvairioms tikslinėms grupėms. Bet kurios Šalies prašymu kita Šalis prašančiajai Šaliai pateikia turimą nekonfidencialią informaciją apie cheminių medžiagų saugą.

5.    Jei viena Šalis paprašo, o kita Šalis sutinka, Šalys pradeda konsultacijas dėl mokslinės informacijos ir duomenų, kurie yra aktualūs dėl naujų ir potencialiai svarbių klausimų, susijusių su cheminių medžiagų keliamais pavojais ar rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, siekdamos sukurti bendrą žinių fondą ir, jei įmanoma, skatinti bendrą mokslo, susijusio su tokiais klausimais, supratimą.

8 straipsnis. Keitimasis informacija

-Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija visais klausimais, susijusiais su šio priedo įgyvendinimu, Specialiajame prekybos komitete techninių prekybos kliūčių klausimams.



TBT-4 PRIEDAS. EKOLOGIŠKI PRODUKTAI

1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis

1.    Šio priedo tikslas – nustatyti nuostatas ir procedūras, pagal būtų skatinama nediskriminavimo ir abipusiškumo principais grindžiama prekyba ekologiškais produktais, Šalims pripažįstant jų atitinkamų teisės aktų lygiavertiškumą.

2.    Šis priedas taikomas A ir B priedėliuose išvardytiems ekologiškiems produktams, atitinkantiems C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Įgaliojimus iš dalies keisti A, B, C ir D priedėlius turi Partnerystės taryba.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame priede:

kompetentinga institucija – oficiali agentūra, turinti jurisdikciją įstatymų ir kitų teisės aktų, išvardytų C arba D priedėlyje, klausimais ir atsakinga už šio priedo įgyvendinimą;

kontrolės institucija – institucija, kuriai kompetentinga institucija suteikė visus arba dalį savo įgaliojimų atlikti ekologinės gamybos tikrinimą ir sertifikavimą pagal C arba D priedėlyje išvardytus įstatymus ir kitus teisės aktus;

kontrolės įstaiga – subjektas, kurį kompetentinga institucija pripažino kaip galintį atlikti ekologinės gamybos tikrinimą ir sertifikavimą pagal C arba D priedėlyje išvardytus įstatymus ir kitus teisės aktus; ir

lygiavertiškumas – skirtingų įstatymų bei kitų teisės aktų ir reikalavimų, taip pat tikrinimo ir sertifikavimo sistemų savybė, reiškianti, kad jais pasiekiami tie patys tikslai.

3 straipsnis. Lygiavertiškumo pripažinimas

1. Kiek tai susiję su A priedėlyje išvardytais produktais, Sąjunga pripažįsta, kad C priedėlyje išvardyti Jungtinės Karalystės įstatymai ir kiti teisės aktai yra lygiaverčiai D priedėlyje išvardytiems Sąjungos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

2.    Kiek tai susiję su B priedėlyje išvardytais produktais, Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad D priedėlyje išvardyti Sąjungos įstatymai ir kiti teisės aktai yra lygiaverčiai C priedėlyje išvardytiems Jungtinės Karalystės įstatymams ir kitiems teisės aktams.

3.    1 ir 2 dalyse nurodytą lygiavertiškumo pripažinimą kiekviena Šalis, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, pradedamas taikyti 2022 m. sausio 1 d., pakartotinai įvertina iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jei, atlikus tą pakartotinį vertinimą, Šalis lygiavertiškumo nepatvirtina, lygiavertiškumo pripažinimas sustabdomas.

4.    Nepažeidžiant 3 dalies, jei C arba D priedėlyje išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai iš dalies pakeičiami, panaikinami arba pakeičiami, naujosios taisyklės laikomos lygiavertėmis kitos Šalies taisyklėms, nebent Šalis tam paprieštarauja 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

5.    Jei viena Šalis, gavusi jos prašymu kitos Šalies pateiktą papildomą informaciją, mano, kad kitos Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, administracinės procedūros arba metodai nebeatitinka lygiavertiškumo reikalavimų, ji pateikia kitai Šaliai pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti atitinkamus įstatymus, kitus teisės aktus, administracines procedūras arba metodus ir kitai Šaliai nustato tinkamą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai, lygiavertiškumui užtikrinti.

6.    Jei, pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui, atitinkama Šalis vis tiek mano, kad lygiavertiškumo reikalavimai neįvykdyti, ji gali nuspręsti C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų lygiavertiškumo pripažinimą, taikomą A arba B priedėlyje išvardytiems susijusiems ekologiškiems produktams, vienašališkai sustabdyti.

7.    Pasibaigus trijų mėnesių įspėjimo laikotarpiui, sprendimas vienašališkai sustabdyti C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų lygiavertiškumo pripažinimą, taikomą A arba B priedėlyje išvardytiems susijusiems ekologiškiems produktams, gali būti priimamas ir tada, kai Šalis nepateikia pagal 6 straipsnį reikalaujamos informacijos arba nesutinka, kad būtų atliktas tarpusavio vertinimas pagal 7 straipsnį.

8.    Jei lygiavertiškumo pripažinimas sustabdomas pagal šį straipsnį, Šalys bet kurios Šalies prašymu šį klausimą aptaria Ekologiškų produktų darbo grupėje ir deda visas pastangas išnagrinėti galimas priemones, kurios padėtų lygiavertiškumo pripažinimą vėl užtikrinti.

9.    Jei produktai į A arba B priedą neįtraukti, lygiavertiškumo klausimą bet kurios Šalies prašymu aptaria Ekologiškų produktų darbo grupė.

4 straipsnis. Importas ir pateikimas rinkai

1.    Sąjunga sutinka, kad į jos teritoriją būtų importuojami ir rinkai kaip ekologiški produktai pateikiami A priedėlyje išvardyti produktai, jei jie atitinka C priedėlyje išvardytus Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus ir prie jų pridedamas Jungtinės Karalystės pripažintos ir Sąjungai pagal 3 dalį nurodytos kontrolės įstaigos išduotas patikrinimo sertifikatas.

2.    Jungtinė Karalystė sutinka, kad į jos teritoriją būtų importuojami ir rinkai kaip ekologiški produktai pateikiami B priedėlyje išvardyti produktai, jei jie atitinka D priedėlyje išvardytus Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus ir prie jų pridedamas Sąjungos pripažintos ir Jungtinei Karalystei pagal 3 dalį nurodytos kontrolės įstaigos išduotas patikrinimo sertifikatas.

3.    Kiekviena Šalis pripažįsta kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas, kurias kita Šalis nurodė kaip atsakingas už atitinkamos ekologiškų produktų, kuriems pagal 3 straipsnį taikomas lygiavertiškumo pripažinimas, kontrolės vykdymą ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų patikrinimo sertifikatų išdavimą, siekiant tuos produktus importuoti į kitos Šalies teritoriją ir pateikti jos rinkai.

4.    Importuojančioji Šalis, bendradarbiaudama su kita Šalimi, kiekvienai atitinkamai kontrolės institucijai ir kontrolės įstaigai, kurią nurodė kita Šalis, priskiria kodą.

5 straipsnis. Ženklinimas

1.    Į Šalies teritoriją pagal šį priedą importuojami produktai turi atitikti C ir D priedėliuose išvardytuose importuojančios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus ženklinimo reikalavimus. Tie produktai gali būti ženklinami Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, bet kuriuo Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipu arba abiem logotipais, kaip nustatyta atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, jei tie produktai atitinka ženklinimo atitinkamu logotipu arba abiem logotipais reikalavimus.

2.    Šalys įsipareigoja vengti bet kokio netinkamo terminų, kuriais daroma nuoroda į ekologinę gamybą, vartojimo ekologiškiems produktams, kuriems pagal šį priedą taikomas lygiavertiškumo pripažinimas, pavadinti.

3.    Šalys įsipareigoja saugoti Sąjungos ekologinės gamybos logotipą ir visus Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipus, nustatytus atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, nuo netinkamo naudojimo ar klastojimo. Šalys užtikrina, kad Sąjungos ekologinės gamybos logotipas ir bet kuris Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipas būtų naudojami tik ekologiškiems produktams, atitinkantiems C ir D priedėliuose išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ženklinti ar reklamuoti arba tokių produktų komerciniuose dokumentuose.

6 straipsnis. Keitimasis informacija

1.    Šalys keičiasi visa svarbia informacija, susijusia su šio priedo įgyvendinimu ir taikymu. Visų pirma iki antrų metų po Susitarimo įsigaliojimo kovo 31 d. ir kiekvienų vėlesnių metų kovo 31 d. kiekviena Šalis kitai Šaliai atsiunčia:

   a)    ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie ekologiškų produktų, eksportuotų pagal šį priedą, rūšis ir kiekius, apimančią laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio iki gruodžio mėn.;

   b)    jos kompetentingų institucijų vykdytos stebėsenos ir priežiūros veiklos, gautų rezultatų ir taikytų taisomųjų priemonių ataskaitą, apimančią laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio iki gruodžio mėn.; ir

   c)    išsamią informaciją apie pastebėtus atitinkamus C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus ir pažeidimus.

2.    Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie:

   a)    bet kokį savo kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo, įskaitant atitinkamus kontaktinius duomenis (visų pirma adresą ir interneto svetainės adresą), atnaujinimą;

   b)    bet kokius numatomus C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus ar numatomą panaikinimą, bet kokius naujų įstatymų ar kitų teisės aktų pasiūlymus arba bet kokius svarbius siūlomus administracinių procedūrų ir metodų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, pakeitimus ir

   c)    bet kokius patvirtintus C arba D priedėlyje išvardytų įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus ar panaikinimą, bet kokius naujus teisės aktus arba bet kokius svarbius administracinių procedūrų ir metodų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, pakeitimus.

7 straipsnis. Tarpusavio vertinimas

1.    Iš anksto pranešus bent prieš šešis mėnesius, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies paskirtiems pareigūnams ar ekspertams savo teritorijoje atlikti tarpusavio vertinimą siekiant patikrinti, ar atitinkamos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos vykdo šio priedo įgyvendinimo tikslais reikalingą kontrolę.

2.    Kiekviena Šalis bendradarbiauja su kita Šalimi ir, kiek tai leidžiama pagal taikytiną teisę, jai padeda atlikti 1 dalyje nurodytą tarpusavio vertinimą, per kurį gali būti lankomasi atitinkamų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų biuruose, perdirbimo patalpose ir pas sertifikuotus veiklos vykdytojus.

8 straipsnis. Ekologiškų produktų darbo grupė

1.    Ekologiškų produktų darbo grupė padeda Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams stebėti ir peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą ir užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2.    Ekologiškų produktų darbo grupės funkcijos:

   a)    Šalies prašymu aptarti bet kurį pagal šį priedą iškilusį klausimą, įskaitant bet kokį galimą poreikį iš dalies keisti šį priedą ar bet kurį iš jo priedėlių;

   b)    palengvinti bendradarbiavimą įstatymų, kitų teisės aktų, standartų ir procedūrų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, klausimais ir, be kita ko, aptarti visus techninius ar reguliavimo klausimus, susijusius su taisyklėmis ir kontrolės sistemomis; ir

   c)    pagal šio Susitarimo TBT.10 straipsnį [Techninės diskusijos] rengti technines diskusijas klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį.

   



A PRIEDĖLIS

JUNGTINĖS KARALYSTĖS EKOLOGIŠKI PRODUKTAI, KURIŲ LYGIAVERTIŠKUMĄ PRIPAŽĮSTA SĄJUNGA

Aprašymas

Pastabos

Neperdirbti augaliniai produktai

Gyvi gyvūnai arba neperdirbti gyvūniniai produktai

Įskaitant medų

Akvakultūros produktai ir jūros dumbliai

Maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai

Pašarams skirti perdirbti žemės ūkio produktai

Sėklos ir dauginamoji medžiaga

Šiame priedėlyje išvardyti ekologiški produktai turi būti Jungtinėje Karalystėje pagaminti neperdirbti žemės ūkio ar akvakultūros produktai arba Jungtinėje Karalystėje iš sudedamųjų dalių, kurios joje buvo išaugintos arba į ją importuotos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus, perdirbti žemės ūkio produktai, skirti maistui ar pašarams.



B PRIEDĖLIS

SĄJUNGOS EKOLOGIŠKI PRODUKTAI, KURIŲ LYGIAVERTIŠKUMĄ PRIPAŽĮSTA JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Aprašymas

Pastabos

Neperdirbti augaliniai produktai

Gyvi gyvūnai arba neperdirbti gyvūniniai produktai

Įskaitant medų

Akvakultūros produktai ir jūros dumbliai

Maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai

Pašarams skirti perdirbti žemės ūkio produktai

Sėklos ir dauginamoji medžiaga

Šiame priedėlyje išvardyti ekologiški produktai turi būti Sąjungoje pagaminti neperdirbti žemės ūkio ar akvakultūros produktai arba Sąjungoje iš sudedamųjų dalių, kurios joje buvo išaugintos arba į ją importuotos pagal Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus, perdirbti žemės ūkio produktai, skirti maistui ar pašarams.



C PRIEDĖLIS

JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE TAIKOMI ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ 110

Jungtinėje Karalystėje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai:

1.Paliktas galioti REGLAMENTAS (EB) Nr. 834/2007

2.Paliktas galioti REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2008

3.Paliktas galioti REGLAMENTAS (EB) Nr. 1235/2008

4.2009 m. ekologiškų produktų reglamentai



D PRIEDĖLIS

SĄJUNGOJE TAIKOMI ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ

Sąjungoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai:

1.2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 111

2.2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės 112

3.2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių 113



TBT-5 PRIEDAS. PREKYBA VYNU

1 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.Šis priedas taikomas Suderintos sistemos 22.04 pozicijai priskiriamam vynui.

2.Šiame priede terminas „[tam tikroje vietoje] pagamintas vynas“ reiškia vyną, kuris eksportuojančios Šalies teritorijoje pagamintas iš šviežių vynuogių, vynuogių misos ir rauginamos vynuogių misos arba į kurį jų pridėta.

2 straipsnis. Produktų apibrėžtys, vynininkystės metodai ir procesai

1.Šio priedo taikymo tikslais atitinkamais tarptautiniais standartais laikomi Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojami ir paskelbti vynui taikomi vynininkystės metodai.

2.Kiekviena Šalis leidžia importuoti ir parduoti vartoti skirtą kitoje Šalyje pagamintą vyną, jei tas vynas pagamintas laikantis:

(a)kiekvienoje Šalyje pagal A priedėlyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus leidžiamų produktų apibrėžčių;

(b)kiekvienoje Šalyje pagal A priedėlyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytų vynininkystės metodų, atitinkančių atitinkamus OIV standartus; ir

(c) B priedėlyje išvardytų kiekvienoje Šalyje nustatytų vynininkystės metodų ir apribojimų, neatitinkančių atitinkamų OIV standartų.

3.Įgaliojimus iš dalies keisti 2 dalyje nurodytus priedėlius turi Partnerystės taryba.

3 straipsnis. Importui į atitinkamas Šalių teritorijas taikomi sertifikavimo reikalavimai

1.Jei vynas pagamintas vienoje Šalyje ir pateikiamas kitos Šalies rinkai, dokumentus ir sertifikatus, kurių gali pareikalauti bet kuri Šalis, sudaro tik C priedėlyje nustatytas sertifikatas, kurio autentiškumas patvirtintas pagal eksportuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

2.Pagal 1 dalį reikalaujamas sertifikatas gali būti pateikiamas kaip elektroninis dokumentas. Prieigą prie elektroninio dokumento arba duomenų, būtinų jam parengti, kiekviena Šalis suteikia gavusi kitos Šalies, kurioje prekės turi būti išleistos į laisvą apyvartą, kompetentingų institucijų prašymą. Jei prieiga prie atitinkamų elektroninių sistemų negalima, reikiamus duomenis taip pat gali būti paprašyta pateikti popierinio dokumento forma. 

 

3.Įgaliojimus iš dalies keisti C priedėlį turi Partnerystės taryba.

4.Atliekant kontrolės operacijas etaloniniais vyno analitinės sudėties nustatymo metodais laikomi analizės metodai, kuriuos etaloniniais pripažino ir paskelbė OIV.



4 straipsnis. Informacija apie maistą ir partijų kodai 

1.Jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, pagal šį Susitarimą importuojamas ir parduodamas vynas ženklinamas laikantis importuojančios Šalies teritorijoje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2.    Šalis nereikalauja, kad ant vyno taros ar pakuotės arba etiketėje būtų nurodyta kuri nors iš šių datų arba joms lygiaverčiai terminai:

(a)pakavimo data;

(b)išpilstymo į butelius data;

(c)pagaminimo data;

(d)galiojimo pabaigos data, data „Tinka vartoti iki...“, data „Tinka vartoti ir suvartoti iki...“, data „Baigia galioti...“;

(e)minimalus tinkamumo vartoti terminas, data „Geriausias iki...“, data „Geriausios kokybės iki...“ arba

(f)data „Parduoti iki...“.

Nukrypdama nuo pirmos pastraipos e punkto, Šalis gali reikalauti, kad ant produktų būtų nurodytas minimalus tinkamumo vartoti terminas, jei į juos pridėta greitai gendančių sudedamųjų dalių, dėl kurių tas terminas galėtų būti trumpesnis, nei paprastai tikisi vartotojas.

3.Kiekviena Šalis užtikrina, kad supakuotų produktų etiketėje pagal supakuotą produktą eksportuojančios Šalies teisės aktus būtų nurodytas kodas, pagal kurį galima identifikuoti partiją, kuriai priklauso produktas. Partijos kodas turi būti lengvai matomas, aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. Šalis neleidžia prekiauti supakuotais produktais, kurie neatitinka šioje dalyje nustatytų reikalavimų.

4.Kiekviena Šalis leidžia ant vyno taros pritvirtintoje papildomoje etiketėje pateikti privalomą informaciją, įskaitant, jei reikia, vertimus arba standartinių gėrimų ar alkoholio vienetų skaičių. Papildomos etiketės ant vyno taros gali būti tvirtinamos produktą importavus, bet prieš jį pateikiant rinkai Šalies teritorijoje su sąlyga, kad nurodyta privaloma informacija yra išsami ir tiksli.

5.Importuojanti Šalis nereikalauja etiketėje nurodyti alergenų, kurie buvo naudojami gaminant vyną, bet kurių galutiniame produkte nėra.

5 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Vyną, kuris šio Susitarimo įsigaliojimo dieną yra pagamintas, apibūdintas ir paženklintas pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau nesilaikant šio priedo reikalavimų, toliau ženklinti ir pateikti rinkai gali:

a)    didmenininkai arba gamintojai – dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir

b)    mažmenininkai – kol baigsis atsargos.

6 straipsnis. Keitimasis informacija

Šalys visais su šio priedo įgyvendinimu susijusiais klausimais bendradarbiauja ir keičiasi informacija Specialiajame prekybos komitete techninių prekybos kliūčių klausimams.

7 straipsnis. Peržiūra

Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Šalys apsvarsto tolesnius veiksmus, skirtus Šalių tarpusavio prekybai vynu palengvinti.


A PRIEDĖLIS. ŠALIŲ ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI

Jungtinės Karalystės įstatymai ir kiti teisės aktai 114

2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai ir teisės aktai, susiję su:

a)produktų apibrėžtimis:

(I)paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma vyno sektoriaus gamybos taisyklės, vadovaujantis to reglamento 75, 81 ir 91 straipsniais, II priedo IV dalimi bei VII priedo II dalimi ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(II)paliktas galioti Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, visų pirma jo 47, 52–54 straipsniai ir III, V ir VI priedai, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(III)paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 ir jo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

b)vynininkystės metodais ir apribojimais:

(I)paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma nuostatos dėl vynininkystės metodų ir apribojimų, vadovaujantis to reglamento 80 ir 83 straipsniais bei VIII priedu ir to reglamento įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(II)paliktas galioti Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, įskaitant vėlesnius pakeitimus.

Sąjungos įstatymai ir kiti teisės aktai

2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai ir teisės aktai, susiję su:

a)produktų apibrėžtimis:

(I)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 115 , visų pirma vyno sektoriaus gamybos taisyklės, vadovaujantis to reglamento 75, 81 ir 91 straipsniais, II priedo IV dalimi bei VII priedo II dalimi ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(II)Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33 116 , visų pirma jo 47, 52–54 straipsniai ir III, V ir VI priedai, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(III)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 117 , įskaitant vėlesnius pakeitimus;

a)vynininkystės metodais ir apribojimais:

(I)Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma nuostatos dėl vynininkystės metodų ir apribojimų, vadovaujantis to reglamento 80 ir 83 straipsniais bei VIII priedu ir to reglamento įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

(II)Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934 118 , įskaitant vėlesnius pakeitimus.



B PRIEDĖLIS. ŠALIŲ BENDRAI PATVIRTINTI PAPILDOMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI

1)    Koncentruota vynuogių misa, rektifikuota koncentruota vynuogių misa ir sacharozė gali būti naudojamos sodrinti ir saldinti laikantis konkrečių ribojančių sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalyje ir palikto galioti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalyje, su sąlyga, kad atgaminti pirmiau minėti produktai vynams, kuriems taikomas šis Susitarimas, nenaudojami.

2)    Gaminant vyną į jį pridėti vandens neleidžiama, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl konkrečių technologinių priežasčių.

(3)    Šviežios nuosėdos gali būti naudojamos laikantis konkrečių ribojančių sąlygų, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo A dalies 2 lentelės 11.2 eilutėje ir palikto galioti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo A dalies 2 lentelės 11.2 eilutėje.



C PRIEDĖLIS. IMPORTUOJANT VYNĄ IŠ [EUROPOS SĄJUNGOS / JUNGTINĖS KARALYSTĖS] Į [JUNGTINĘ KARALYSTĘ / EUROPOS SĄJUNGĄ] SAVARANKIŠKAI RENGIAMO SERTIFIKATO ŠABLONAS (1)

1. Eksportuotojas (pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

2. Serijos Nr. (2)

3. Importuotojas (pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

4. Išsiuntimo vietos [Europos Sąjungoje / Jungtinėje Karalystėje] kompetentinga institucija (3)

5. Muitinės antspaudas (skirtas tik tarnybiniam [Europos Sąjungos / Jungtinės Karalystės] naudojimui)

6. Transporto priemonė ir duomenys apie vežimą (4)

7. Iškrovimo vieta (jei skiriasi nuo nurodytos 3 punkte)

8. Importuoto produkto aprašymas (5)

9. Kiekis, l/hl/kg

10. Taros vienetų skaičius (6)

11. Sertifikatas

„Pirmiau aprašytas produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo TBT-5 priede „Prekyba vynu“ pateiktas terminų apibrėžtis ir pagal jį leidžiamus taikyti vynininkystės metodus. Jį pagamino gamintojas, kurį tikrina ir prižiūri ši kompetentinga institucija (7):

Pirmiau nurodytą informaciją patvirtinantis siuntėjas (8)

Siuntėjo identifikavimas (9)

Vieta, data ir siuntėjo parašas

 

(1)Pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo TBT-5 priedo „Prekyba vynu“ 3 straipsnio 1 dalį.

(2)Nurodykite siuntos atsekamumo numerį, t. y. serijos numerį, kuriuo eksportuotojo dokumentuose identifikuojama siunta.

(3)Nurodyti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinės Karalystės, iš kurios eksportuojama siunta, kompetentingos institucijos, atsakingos už šiame sertifikate nurodytos informacijos tikrinimą, tikslų pavadinimą, adresą ir kontaktinius duomenis.

(4)Nurodyti transportą, naudotą produktams į įvežimo į Europos Sąjungą arba Jungtinę Karalystę punktą pristatyti; nurodyti transporto rūšį (laivas, lėktuvas ir t. t.) ir transporto priemonės pavadinimą (laivo pavadinimą, skrydžio numerį ir t. t.)

(5)Nurodyti šią informaciją:

-prekinį pavadinimą, nurodytą etiketėje,

-gamintojo pavadinimą,

-vynuogių auginimo regioną,

-šalies gamintojos pavadinimą (vieną iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinę Karalystę),

-geografinės nuorodos pavadinimą, jei taikoma,

-visuminę alkoholio koncentraciją tūrio procentais,

-produkto spalvą (nurodyti tik „raudonas“, „rožinis“, „rausvas“ ar „baltas“),

-kombinuotosios nomenklatūros kodą (KN kodą).

(6)Taros vienetas – mažesnė nei 60 l vyno talpykla. Kaip taros vienetų skaičius gali būti nurodomas butelių skaičius.

(7)Nurodyti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinės Karalystės atitinkamos kompetentingos institucijos tikslų pavadinimą, adresą ir kontaktinius duomenis.

(8)Nurodyti tikslų siuntėjo pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir kontaktinius duomenis.

(9)Nurodyti:

-Europos Sąjungoje ‒ Akcizų informacijos mainų sistemos (SEED) akcizo numerį arba, jei siuntėjas SEED numerio neturi, PVM mokėtojo kodą, arba nuorodą į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 119 8 straipsnio 3 dalyje nustatytame sąraše ar registre pateiktą numerį;

-Jungtinėje Karalystėje – Akcizų informacijos mainų sistemos (SEED) akcizo numerį arba, jei siuntėjas SEED numerio neturi, PVM mokėtojo kodą, arba nuorodą į vyno standartų valdybos (angl. Wine Standards Board, WSB) numerį.

TBT-XX PRIEDAS. TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE NE MAISTO PRODUKTŲ SAUGĄ IR SUSIJUSIAS PREVENCINES, RIBOJAMĄSIAS IR TAISOMĄSIAS PRIEMONES TVARKA

[Šiame priede nustatoma tvarka, pagal kurią reguliariai keičiamasi informacija tarp Sąjungos Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos (RAPEX) ar ją pakeičiančios sistemos ir Jungtinės Karalystės duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės.

TBT.9 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nustatytoje tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja tvarka ir nustatomas konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas.]



TBT-ZZ PRIEDAS. TBT.9 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PRIEMONES, KURIŲ IMTASI DĖL REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ NE MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS TUOS, KURIEMS TAIKOMA TBT.9 STRAIPSNIO 4 DALIS, TVARKA

[Šiame priede nustatoma tvarka, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, keičiamasi informacija apie priemones, kurių imtasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų, išskyrus tuos, kuriems taikoma TBT.9 straipsnio 4 dalis.

TBT.9 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nustatytoje tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja tvarka ir nustatomas konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas.]

CUSTMS-1 PRIEDAS. ĮGALIOTIEJI EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAI

1 straipsnis. Įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomi kriterijai ir režimas

1. Šio Susitarimo CUSTMS.9 straipsnyje [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] nurodyti konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems veiklos vykdytojams suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas, nustatomi Šalių įstatymais, kitais teisės aktais ar procedūromis. Konkretūs kriterijai skelbiami viešai ir apima šiuos aspektus:

a) nepadaryta jokių rimtų ar kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla;

b) pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

c) mokumas, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus ir

d) tinkami saugumo ir saugos standartai, kurie laikomi užtikrinamais, jei pareiškėjas įrodo taikantis tinkamas priemones, kuriomis užtikrina tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, tokiose srityse kaip fizinis vientisumas ir prieigos kontrolė, logistiniai procesai ir tam tikrų rūšių prekių tvarkymas, personalo valdymas ir savo verslo partnerių tapatybės nustatymas.

2. Konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems veiklos vykdytojams suteikiamas AEO statusas, negali būti tokie ir negali būti taikomi taip, kad esant tapačioms sąlygoms jais būtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojami veiklos vykdytojai. Pagal tuos kriterijus mažosios ir vidutinės įmonės turi turėti galimybę turėti AEO statusą.

3. Į šio Susitarimo CUSTMS.9 straipsnyje [Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai] nurodytą prekybos partnerystės programą įtraukiamas šis režimas:

a) vertinant riziką palankiai atsižvelgiama į kitos Šalies suteiktą AEO statusą, kad būtų sumažintas patikrų ar tikrinamųjų veiksmų ir kitų su saugumu ir sauga susijusių priemonių skaičius;

b) nusprendusi atlikti patikrą, muitinė įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktose išvežimo arba įvežimo bendrosiose deklaracijose nurodytas siuntas patikrina pirmumo tvarka;

c) atsižvelgiama į kitos Šalies suteiktą AEO statusą siekiant įgaliotąjį ekonominės veiklos vykdytoją laikyti saugumo ir saugos požiūriu patikimu partneriu, kai vertinami reikalavimai, pagal savo programą taikomi pareiškėjų verslo partneriams, ir

d) stengiasi nustatyti bendrą veiklos tęstinumo mechanizmą, kad Šalių muitinės galėtų reaguoti į prekybos srautų sutrikdymą dėl įspėjimų apie išaugusį pavojaus saugumui lygį, pasienio punktų uždarymo ir (arba) gaivalinių nelaimių, pavojingų avarijų ar kitokių didelių incidentų ir, kiek įmanoma, palengvinti bei pagreitinti įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų prioritetinių krovinių vežimą.

2 straipsnis. Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą

1. Pripažįstama, kad AEO statusas pagal Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos partnerystės programas yra suderinamas, o AEO statuso, suteikto pagal kiekvieną programą, turėtojams taikomas 4 straipsnį atitinkantis režimas.

2. Susijusios prekybos partnerystės programos:

a) Europos Sąjungos įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai (saugumas ir sauga) (SMK 38 straipsnio 2 dalies b punktas); ir

b) Jungtinės Karalystės įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programa (saugumas ir sauga) (SMK 38 straipsnio 2 dalies b punktas, paliktas galioti Jungtinės Karalystės vidaus teisėje).

3. Už šio priedo nuostatų įgyvendinimą atsako OTH.1 straipsnio [Terminų apibrėžtys] b punkte apibrėžtos muitinės (toliau – muitinės).

3 straipsnis. Palyginamumas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad kiekvienai iš jų prekybos partnerystės programų taikomi standartai išliktų suderinami vertinant pagal šiuos aspektus:

a) prašymo veiklos vykdytojui suteikti AEO statusą teikimo procesas;

b) prašymų suteikti AEO statusą vertinimas;

c) AEO statuso suteikimas ir

d) AEO statuso valdymas, stebėsena, galiojimo sustabdymas, pakartotinis vertinimas ir atšaukimas.

Šalys užtikrina, kad jų muitinės stebėtų, kaip įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai laikosi atitinkamų sąlygų ir kriterijų.

2. Šalys parengia bendrą darbo programą, kurioje nustato mažiausią skaičių, kiek AEO statuso, suteikto pagal kiekvieną prekybos partnerystės programą, turėtojų turi būti bendrai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos.

3. Šalys užtikrina, kad jų prekybos partnerystės programos būtų vykdomos laikantis atitinkamų SAFE sistemos standartų.

4 straipsnis. Statuso turėtojams taikomas režimas

1. Kiekviena Šalis taiko režimą, lygiavertį režimui, įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomam pagal kitos Šalies prekybos partnerystės programą. Šis režimas visų pirma turi apimti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą režimą.

2. Kiekviena Šalis gali sustabdyti 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto režimo taikymą pagal šį Susitarimą įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui, pripažintam pagal kitos Šalies prekybos partnerystės programą, jei tas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas nebeatitinka teisinių reikalavimų. Apie tokį sustabdymą nedelsiant pranešama kitai muitinei ir, kai tinkama, kartu pateikiama bet kokios papildomos informacijos apie sustabdymo pagrindą.

3. Nustačiusi, kad įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam AEO statusą suteikė kita muitinė, padarė pažeidimą, kiekviena Šalis nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai, kad ji galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl atitinkamo veiklos vykdytojo narystės galimo atšaukimo ar sustabdymo.

5 straipsnis. Keitimasis informacija ir komunikacija

1. Įgyvendindamos šį Šalys stengiasi užtikrinti veiksmingą tarpusavio komunikaciją. Jos keičiasi informacija ir skatina komunikaciją apie savo prekybos partnerystės programas, visų pirma šiomis priemonėmis:

a) laiku teikia naujausią informaciją apie savo prekybos partnerystės programų įgyvendinimą ir raidą;

b) keičiasi abipusiškai naudinga informacija, susijusia su tiekimo grandinės saugumu;

c) paskiria savo atitinkamų prekybos partnerystės programų kontaktinius punktus ir kitai Šaliai pateikia tų kontaktinių punktų kontaktinius duomenis ir

d) sudaro palankesnes sąlygas veiksmingai Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ir Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamento tarnybų komunikacijai, kad būtų gerinamas rizikos valdymas pagal jų atitinkamas prekybos partnerystės programas su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais susijusio tiekimo grandinės saugumo srityje.

2. Informacija ir susijusiais duomenimis keičiamasi sistemingai elektroninėmis priemonėmis.

3. Be kita ko, keičiamasi šiais įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų duomenimis:

a) vardas, pavardė (pavadinimas);

b) adresas;

c) dalyvio statuso būsena;

d) patvirtinimo arba įgaliojimo data;

e) sustabdymo ir atšaukimo atvejai;

f) unikalus įgaliojimo arba identifikacinis numeris (muitinių bendru sutarimu nustatytos formos) ir

g) kiti duomenys, kuriuos bendru sutarimu gali nustatyti muitinės, prireikus taikydamos būtinas apsaugos priemones.

Keistis duomenimis pradedama įsigaliojus šiam Susitarimui.

4. Šalys deda visas pastangas, kad per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo nustatytų visiškai automatizuoto keitimosi 3 dalyje nurodytais duomenimis tvarką, ir bet kuriuo atveju tokią tvarką įgyvendina ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

6 straipsnis. Duomenų tvarkymas

Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį priedą mutatis mutandis taikomi konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje [Informacijos mainai ir konfidencialumas].

7 straipsnis. Konsultacijos ir peržiūra

Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams reguliariai peržiūri, kaip įgyvendinamos šio priedo nuostatos. Peržiūra apima:

a) bendrą kiekvienos Šalies suteikto AEO statuso tvirtinimą, siekiant nustatyti šio priedo įgyvendinimo privalumus ir trūkumus;

b) keitimąsi nuomonėmis dėl duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, ir veiklos vykdytojams taikomo režimo.

8 straipsnis. Sustabdymas ir nutraukimas

1.Šalis gali taikyti 2 dalyje nustatytą procedūrą, jei atsiranda kuri nors iš šių aplinkybių:

a)prieš įsigaliojant šiam Susitarimui arba per tris mėnesius nuo jo įsigaliojimo kita Šalis padarė esminių 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių nuostatų, kurios buvo įvertintos siekiant nustatyti, ar prekybos partnerystės programos yra suderinamos, pakeitimų, dėl kurių neliko pripažinimui pagal 2 straipsnio 1 dalį būtino suderinamumo;

b)neveikia 5 straipsnio[Keitimasis informacija ir konfidencialumas] 2 dalies nuostatos.

2.Atsiradus kuriai nors iš 1 dalies a arba b punktuose nurodytų aplinkybių, Šalis 2 straipsnio [Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą] 1 dalyje numatytą pripažinimą gali sustabdyti po 60 dienų nuo pranešimo kitai Šaliai apie savo ketinimą dienos.

3.Jei Šalis praneša apie savo ketinimą sustabdyti 2 straipsnio [Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą] 1 dalyje numatytą pripažinimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kita Šalis gali prašyti surengti konsultacijas Specialiajame prekybos komitete muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams. Šios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo.

4.Šalis gali taikyti 5 dalyje nustatytą procedūrą, jei atsiranda kuri nors iš šių aplinkybių:

a)kita Šalis savo AEO programą ar šios programos įgyvendinimą pakeičia taip, kad nebelieka pripažinimui pagal 2 straipsnio [Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą] 1 dalį būtino suderinamumo;

b)atlikus 3 straipsnio [Palyginamumas] 2 dalyje numatytą bendrą tvirtinimą, nepatvirtinamas Šalių atitinkamų AEO programų suderinamumas.

5.Atsiradus kuriai nors iš 4 dalies a arba b punktuose nurodytų aplinkybių, Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi Specialiajame prekybos komitete muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams. Šios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo. Jei praėjus 90 dienų nuo prašymo pateikimo Šalis vis dar mano, kad suderinamumo, būtino pripažinimui pagal 2 straipsnio [Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą] 1 dalį, nebeliko, ji gali pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti jos programos pripažinimą. Sustabdymas įsigalioja praėjus 30 dienų po pranešimo.



SERVIN-1 PRIEDAS. ESAMOS PRIEMONĖS

Įžanginės pastabos

1.    Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašuose pagal straipsnius SERVIN.2.7 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.3.6 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] ir SERVIN.5.50 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Teisinės paslaugos] pateikiamos Jungtinės Karalystės ir Sąjungos išlygos dėl esamų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų:

(a)SERVIN.2.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(b)SERVIN.3.3 straipsnyje [Vietos buveinė – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(c)SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(d)SERVIN.2.4 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.5 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(e)SERVIN.2.5 straipsnyje [Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos];

(f)SERVIN.2.6 straipsnyje [Veiklos rezultatų reikalavimai], arba

(g)SERVIN.5.49 straipsnyje [Pareigos – Teisinės paslaugos].

2. Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.

3. Kiekviena išlyga apibūdinama nurodant:

(a)sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;

(b)subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;

(c)pramonės klasifikatoriaus kategoriją – kai taikytina, nurodoma veikla, kuriai taikoma išlyga, remiantis CPC, ISIC. 3.1 red. ar kaip kitaip aiškiai nurodyta toje išlygoje;

(d)išlygos tipą pagal 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, dėl kurio nustatoma išlyga;

(e)valdžios lygmenį – valdžios, toliau taikančios priemonę, dėl kurios nustatoma išlyga, lygmenį;

(f)priemones – įstatymus ar kitas priemones, kai nurodyta, susijusias su aprašymu, dėl kurių nustatoma išlyga. Priemonės – tai yra:

(I)nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos iš dalies pakeistos, pratęstos ar atnaujintos priemonės,

(II)žemesnio lygmens priemonės, nustatytos ar toliau taikomos pagal tą priemonę ir ją atitinkančios, ir

(III)Europos Sąjungos sąrašo atveju bet kokie įstatymai ar kitos priemonės, kuriomis direktyva įgyvendinama valstybių narių lygmeniu, ir

(g)aprašyme pateikiamus esamos priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, įsipareigojimų neatitinkančius aspektus.

4.    Patikslinama, kad jei Šalis priima naują priemonę valdžios lygmeniu, kuris skiriasi nuo to, kuriuo iš pradžių buvo taikoma išlyga, ir jei ši nauja priemonė teritorijoje, kurioje ji taikoma, faktiškai pakeičia pradinės priemonės, nurodytos punkte dėl priemonių, Susitarimo neatitinkantį aspektą, laikoma, kad naujoji priemonė yra pradinės priemonės pakeitimas, kaip apibrėžta SERVIN.2.7 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Investicijų liberalizavimas] 1 dalies c punkte, SERVIN.3.6 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] 1 dalies c punkte; SERVIN.4.5 straipsnio [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Fizinių asmenų atvykimas ir laikinas buvimas verslo reikalais] c punkte ir SERVIN.5.50 straipsnyje [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Teisinės paslaugos].

5.    Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Išlyga aiškinama pagal atitinkamus skyrių ar skirsnių, dėl kurių ji nustatoma, pareigas. Priemonių lygmens nuostatos viršesnės už visus kitus elementus.

6.    Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašuose:

(a)ISIC 3.1 red. – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, Series M, No. 4, ISIC REV 3.1, 2002);

(b)CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);

7.     Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašuose išlyga dėl reikalavimo, kad Sąjungos ar Jungtinės Karalystės teritorijoje būtų vietos buveinė, taikoma SERVIN.3.3 straipsniui [Vietos buveinė], bet ne SERVIN.3.2 straipsniui [Patekimas į rinką] ar SERVIN.3.4 straipsniui [Nacionalinis režimas]. Be to, toks reikalavimas nėra laikomas išlyga SERVIN.2.3 straipsniui [Nacionalinis režimas]. 

8.    Sąjungos lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės vyriausybės priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Sąjungos valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Taikant Belgijos išlygas, centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regionų bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. Taikant Sąjungos ir jos valstybių narių išlygas, regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salų valdžios lygmenį. Jungtinės Karalystės lygmens išlyga taikoma centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. 

9.    Į toliau pateikiamą išlygų sąrašą neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jos nėra apribojimas, kaip apibrėžta SERVIN.2.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.3.2 [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], SERVIN.3.3 straipsnyje [Vietos buveinė – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] arba SERVIN.5.49 straipsnyje [Pareigos – Teisinės paslaugos]. Šios priemonės, be kitų, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba bet kokie kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos, tokios priemonės toliau taikomos.

10.    Patikslinama, kad Sąjungoje pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo Jungtinės Karalystės fiziniams ar juridiniams asmenims taikyti režimą, valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal bet kurią priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:

(I)kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba

(II)juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Sąjungos teisę ir Sąjungoje turintiems registruotąją būstinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.

11.    Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, Sąjungos atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] pirmo podalio [Prekyba] II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] 2 skyrių [Investicijų liberalizavimas] atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.

12.    Sąrašai taikomi tik Jungtinės Karalystės ir Sąjungos teritorijoms, kaip nustatyta FINPROV.1 straipsnyje [Teritorinio taikymo sritis] ir OTH.9 straipsnio [Geografinė taikymo sritis] 2 dalyje, ir galioja tik Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos santykiuose su Jungtine Karalyste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos teisę.

13.    Patikslinama, kad nediskriminacinės priemonės nėra patekimo į rinką apribojimas, kaip tai suprantama pagal [SERVIN.2.2 straipsnį [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.2 straipsnį [Patekimas į rinką – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], arba SERVIN.5.49 straipsnį [Pareigos – Teisinės paslaugos] dėl bet kurios priemonės, kuria:

(a)reikalaujama atskirti infrastruktūros nuosavybės teises nuo ta infrastruktūra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų nuosavybės teisių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pvz., energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse;

(b)ribojama nuosavybės teisių koncentracija, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

(c)užtikrinamas gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimas bei apsauga, įskaitant apribojimus dėl koncesijų teikimo, jų skaičiaus bei taikymo srities ir moratoriumus ar draudimus;

(d)dėl techninių ar fizinių apribojimų, pvz., susijusių su telekomunikacijų spektru ir dažniais, ribojamas leidimų skaičius, arba

(e)reikalaujama, kad tam tikra procentinė dalis įmonės akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų tam tikrą kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.

14.    Kalbant apie finansines paslaugas: priešingai nei užsienio patronuojamosioms įmonėms, valstybėje narėje Sąjungai nepriklausančios finansų įstaigos tiesiogiai įsteigtiems filialams, be tam tikrų ribotų išimčių, netaikomos Sąjungos lygiu suderintos prudencinės taisyklės, leidžiančios tokioms patronuojamosioms įmonėms pasinaudoti didesnėmis galimybėmis visoje Sąjungoje steigti naujus subjektus ir teikti tarpvalstybines paslaugas. Todėl tokie filialai gauna leidimą valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės vidaus finansų įstaigoms, ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, bankininkystės ir vertybinių popierių srityse – atskiros kapitalizacijos ir kitus mokumo reikalavimus, taip pat atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus; draudimo srityje – specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos, techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo atitinkamoje valstybėje narėje ir bent trečdalio mokumo atsargos reikalavimus.

Toliau pateiktame išlygų sąraše vartojamos šios santrumpos:

UK Jungtinė Karalystė

EU Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares

AT Austrija

BE Belgija

BG Bulgarija

CY Kipras

CZ Čekija

DE Vokietija

DK Danija

EE Estija

EL Graikija

ES Ispanija

FI Suomija

FR Prancūzija

HR Kroatija

HU Vengrija

IE Airija

IT Italija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

LV Latvija

MT Мalta

NL Nyderlandai

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SE Švedija

SI Slovėnija

SK Slovakija



Sąjungos sąrašas

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias profesijas)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais)

Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Išlyga Nr. 5. Nekilnojamojo turto paslaugos

Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos

Išlyga Nr. 7. Komunikacijų paslaugos

Išlyga Nr. 8. Statybos paslaugos

Išlyga Nr. 9. Platinimo paslaugos

Išlyga Nr. 10. Švietimo paslaugos

Išlyga Nr. 11. Aplinkosaugos paslaugos

Išlyga Nr. 12. Finansinės paslaugos

Išlyga Nr. 13. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Išlyga Nr. 14. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 15. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Išlyga Nr. 16. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Išlyga Nr. 17. Su energetika susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 18. Žemės ūkis, žuvininkystė ir gamyba


Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Sektorius

Visi sektoriai

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos

Skyrius / skirsnis:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis; Teisinių paslaugų reglamentavimo sistema

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Įsisteigimo rūšis 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

EU: Remiantis Sąjungos ar valstybės narės teise įsteigtiems ir Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą juridiniams asmenims, įskaitant Jungtinės Karalystės investuotojų Sąjungoje įsteigtus juridinius asmenis, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo taikomas režimas netaikomas už Sąjungos ribų įsteigtiems juridiniams asmenims, įskaitant Jungtinės Karalystės juridinių asmenų filialus ar atstovybes.

Mažiau palankus režimas gali būti taikomas pagal Europos Sąjungos arba valstybės narės teisę įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių tik registruota buveinė yra Sąjungoje, nebent gali būti įrodyta, kad jie turi faktinį ir nuolatinį ryšį su vienos iš valstybių narių ekonomika.

Priemonės

EU: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

Ši išlyga taikoma tik sveikatos priežiūros, socialinėms ar švietimo paslaugoms.

EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): bet kuri valstybė narė, parduodama ar perleisdama jai priklausančią sveikatos, socialines ar švietimo paslaugas (CPC 93, 92) teikiančios esamos valstybės įmonės ar esamo valstybės subjekto kapitalo dalį ar turtą, gali uždrausti įgyti arba apriboti tokios dalies ar turto nuosavybės teises ir tokios dalies ar turto savininkų galimybę kontroliuoti atitinkamai suformuotą įmonę Jungtinės Karalystės investuotojams arba jų įmonėms. Dėl tokio pardavimo ar kitokio perleidimo bet kuri valstybė narė gali nustatyti arba toliau taikyti bet kokią priemonę, susijusią su vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybų narių pilietybe, taip pat bet kokią priemonę, kuria ribojamas paslaugų teikėjų skaičius.

Šioje išlygoje:

(I)bet kuri po šio susitarimo įsigaliojimo datos palikta galioti arba nustatyta priemonė, kuria pardavimo ar kitokio perleidimo metu uždraudžiama įgyti kapitalo dalies ar turto nuosavybės teises arba tokios teisės apribojamos, arba nustatomi šioje išlygoje apibūdinti pilietybės arba rezidavimo vietos reikalavimai, arba apribojamas paslaugų teikėjų skaičius, laikoma galiojančia priemone, ir

(II)valstybės įmonė – bet kuriai valstybei narei nuosavybės teise priklausanti ar jos kontroliuojama įmonė, įskaitant įmones, įsteigtas po šio Susitarimo įsigaliojimo datos tik tam, kad būtų parduota ar perleista esamos valstybės įmonės ar valstybės subjekto kapitalo dalis ar turtas.

Priemonės

EU: kaip nurodyta pirmiau punkte „Aprašymas“.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

AT: filialo veiklai vykdyti ne Europos ekonominės erdvės (ne EEE) korporacijos turi paskirti bent vieną už atstovavimą jam atsakingą asmenį Austrijos rezidentą.

Vadovų (valdančiųjų direktorių, fizinių asmenų), atsakingų už tai, kad būtų laikomasi Austrijos prekybos akto (Gewerbeordnung), gyvenamoji vieta turi būti Austrijoje.

BG: užsienio juridiniai asmenys, kurie nėra įsteigti pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės narės teisės aktus, gali užsiimti verslu ir vykdyti veiklą, jeigu yra įsisteigę Bulgarijos Respublikoje kaip Prekybos registre įregistruota bendrovė. Filialams steigti reikia leidimo.

Užsienio įmonių atstovybės turi būti įregistruotos Bulgarijos prekybos ir pramonės rūmuose ir negali vykdyti ekonominės veiklos, bet turi teisę reklamuoti įmonę, kuriai priklauso, ir veikti kaip jos atstovai ar agentai.

EE: jei uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės arba filialo bent pusės valdybos narių rezidavimo vieta nėra Estijoje, kitoje EEE valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje, uždaroji akcinė bendrovė, atviroji akcinė bendrovė arba užsienio bendrovė paskiria kontaktinį punktą, kurio adresas Estijoje gali būti naudojamas įmonės procedūriniams dokumentams ir įmonei (t. y. užsienio bendrovės filialui) skirtoms ketinimų deklaracijoms pristatyti.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

FI: bent vienas tikrosios ūkinės bendrijos narys arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys turi būti EEE rezidentas arba, jei narys yra juridinis asmuo, jo buveinė turi būti EEE (steigti filialų neleidžiama). Registracijos institucija gali taikyti išimtis.

Norint verstis prekyba kaip privačiam verslininkui, reikia būti EEE rezidentu.

Jeigu užsienio organizacija iš EEE nepriklausančios šalies ketina imtis verslo ar prekybos Suomijoje įsteigdama filialą, būtina turėti prekybos leidimą.

Bent vienas iš direktorių valdybos tikrųjų narių ir vienas iš jų pavaduotojų, taip pat valdantysis direktorius turi būti EEE rezidentai. Registracijos institucija bendrovėms gali taikyti išimtis.

SE: užsienio bendrovė, kuri nėra įsteigusi juridinio asmens Švedijoje arba verčiasi verslu per prekybos tarpininką, savo komercinę veiklą turi vykdyti per Švedijoje įregistruotą filialą, turintį nepriklausomą vadovybę ir atskirai tvarkantį apskaitą. Filialo valdantysis direktorius ir valdančiojo direktoriaus pavaduotojas (jei paskirtas) turi būti EEE rezidentai. Komercinę veiklą Švedijoje vykdantis fizinis asmuo, kuris nėra EEE rezidentas, turi paskirti ir įregistruoti už veiklą Švedijoje atsakingą atstovą rezidentą. Švedijoje vykdomos veiklos apskaita tvarkoma atskirai. Atskirais atvejais kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti reikalavimų įsteigti filialą ir būti rezidentu. Trumpesnės nei vienų metų trukmės statybos projektams, kuriuos vykdo ne EEE įsikūrusi bendrovė ar ne EEE reziduojantis fizinis asmuo, reikalavimai įsteigti filialą arba paskirti atstovą rezidentą netaikomi.

Ribotos atsakomybės bendrovėse ir kooperatinėse ekonominėse asociacijose bent 50 proc. direktorių valdybos narių, bent 50 proc. valdybos narių pavaduotojų, valdantysis direktorius, valdančiojo direktoriaus pavaduotojas ir bent vienas iš bendrovės vardu pasirašyti įgaliotų asmenų, jei tokių yra, turi būti EEE rezidentai. Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti šio reikalavimo. Jeigu nė vienas bendrovės ar bendrijos atstovas nėra Švedijos rezidentas, valdyba turi paskirti ir įregistruoti asmenį Švedijos rezidentą, kuriam suteikti įgaliojimai bendrovės ar bendrijos vardu priimti įteikiamus dokumentus.

Atitinkamos sąlygos galioja steigiant visų kitų rūšių juridinius asmenis.

SK: užsienio fizinis asmuo, kuris turi būti registruojamas atitinkamame registre (Prekybos registre, Verslininkų ar kitame profesiniame registre) kaip įgaliotas veikti verslininko vardu, privalo pateikti leidimą gyventi Slovakijoje.

Priemonės

AT: Aktiengesetz, BGBL. Nr. 98/1965, § 254 (2);

GmbH-Gesetz, RGBL. Nr. 58/1906, § 107 (2) ir Gewerbeordnung, BGBL. Nr. 194/1994, § 39 (2a).

BG: Prekybos įstatymo 17a straipsnis ir

Investicijų skatinimo įstatymo 24 straipsnis.

EE: Äriseadustik (Prekybos kodeksas) § 631 (1, 2 ir 4).

FI: Laki elinkeinon harjoittamisen oikeudesta (Aktas dėl teisės vykdyti prekybą) (122/1919), s. 1;

Osuuskuntalaki (Kooperatyvų aktas) 1488/2001;

Osakeyhtiölaki (Ribotos atsakomybės bendrovių aktas) (624/2006) ir

Laki luottolaitostoiminnasta (Kredito įstaigų aktas) (121/2007).

SE: Lag om utländska filialer m.m (Užsienio filialų aktas) (1992:160);

Aktiebolagslagen (Bendrovių aktas) (2005:551);

Kooperatinių ekonominių asociacijų aktas (2018:672) ir Aktas dėl Europos ekonominių interesų grupių (1994:1927).

SK: Aktas 513/1991 dėl Prekybos kodekso (21 straipsnis); Aktas Nr. 455/1991 dėl prekybos licencijavimo ir

Aktas Nr. 404/2011 dėl užsieniečių apsigyvenimo (22 ir 32 straipsniai).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

BG: įsteigtos įmonės gali įdarbinti trečiųjų šalių piliečius tik į pareigas, kurioms nėra taikomas reikalavimas turėti Bulgarijos pilietybę. Bendras įsteigtos įmonės per ankstesnius 12 mėnesių įdarbintų trečiosios šalies piliečių negali viršyti 20 proc. (35 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių atveju) vidutinio pagal darbo sutartis įdarbintų Bulgarijos piliečių, kitų valstybių narių piliečių, valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, piliečių arba Šveicarijos Konfederacijos piliečių skaičiaus. Be to, darbdavys, prieš įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, atlikdamas darbo rinkos tyrimą turi įrodyti, kad nėra tinkamo Bulgarijos, ES, EEE arba Šveicarijos darbuotojo atitinkamoms pareigoms.

Aukštos kvalifikacijos, sezoninių ir komandiruotų darbuotojų, taip pat bendrovės viduje perkeliamų asmenų, tyrėjų ir studentų atveju, vienoje įmonėje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius neribojamas. Norint įdarbinti šių kategorijų trečiųjų šalių piliečius, nereikalaujama atlikti darbo rinkos tyrimą.

Priemonės

BG: Darbo jėgos migracijos ir darbo jėgos judumo aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

PL: atstovybės veikla ribojama: ji gali tik reklamuoti savo atstovaujamą užsienio patronuojančiąją bendrovę ir skleisti apie ją informaciją. Visuose sektoriuose, išskyrus teisines paslaugas, ne Europos Sąjungos investuotojai ir jų įmonės gali steigti tik komanditinę ūkinę bendriją, komanditinę akcinę ūkinę bendriją, ribotos atsakomybės bendrovę ar akcinę bendrovę, o vidaus investuotojai ir įmonės gali rinktis ir nekomercinių ūkinių bendrijų (tikrosios ūkinės bendrijos ir neribotos atsakomybės ūkinės bendrijos) teisines formas.

Priemonės

PL: 2018 m. kovo 6 d. Aktas dėl užsienio verslininkų ir kitų užsienio asmenų ekonominės veiklos Lenkijos Respublikos teritorijoje taisyklių.

b)    Nekilnojamojo turto įsigijimas 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas

AT (taikoma regioninės valdžios lygmeniui): kad galėtų įsigyti, nusipirkti, išsinuomoti arba išperkamąja nuoma įsigyti nekilnojamąjį turtą, ne Europos Sąjungos fiziniai asmenys ir įmonės turi gauti kompetentingų regioninių valdžios institucijų (Länder) išduodamą leidimą. Leidimas išduodamas tik jei įsigijimas laikomas atitinkančiu viešuosius (visų pirma ekonominius, socialinius ir kultūrinius) interesus.

CY: kipriečiams arba Kipro kilmės asmenims, taip pat valstybių narių piliečiams leidžiama Kipre įsigyti bet kokio turto be apribojimų. Užsienio subjektai negali įsigyti nekilnojamojo turto, išskyrus mortis causa, negavę Ministrų Tarybos leidimo. Jeigu užsienio subjektų įsigyjamo nekilnojamojo turto plotas yra didesnis, nei reikia namui ar verslo pastatui pastatyti arba tiesiog viršija du donumus (2 676 m2), Ministrų Tarybos leidimas išduodamas atsižvelgiant į nuostatas, apribojimus, sąlygas ir kriterijus, nustatytus Ministrų Tarybos parengtuose ir Atstovų Rūmų patvirtintuose nuostatuose. Užsienio subjektu laikomas asmuo, kuris nėra Kipro Respublikos pilietis, taip pat užsieniečių kontroliuojama bendrovė. Ši sąvoka neapima Kipro kilmės užsienio subjektų arba Kipro Respublikos piliečių sutuoktinių ne kipriečių.

CZ: valstybinei žemės ūkio paskirties žemei taikomos specialios taisyklės. Valstybinę žemės ūkio paskirties žemę įsigyti gali tik Čekijos piliečiai, kitos valstybės narės piliečiai arba valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. Juridiniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę įsigyti iš valstybės gali tik jei jie yra žemės ūkio verslininkai Čekijoje arba turi panašų statusą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėse, kuriose yra EEE susitarimo šalys, ar Šveicarijos Konfederacijoje.

DK: norėdami įgyti teisę į nekilnojamąjį turtą Danijoje fiziniai asmenys, kurie Danijoje negyvena ir anksčiau negyveno iš viso penkerius metus, pagal Danijos nekilnojamojo turto įsigijimo aktą privalo gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Tai taikytina ir Danijoje neužregistruotiems juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims leidžiama įsigyti nekilnojamąjį turtą, jeigu pareiškėjas ketina tą nekilnojamąjį turtą naudoti kaip pagrindinę gyvenamąją vietą.

Juridiniams asmenims, kurie nėra užregistruoti Danijoje, įsigyti nekilnojamąjį turtą paprastai leidžiama, jeigu jo įsigijimas yra būtinas pirkėjo verslo veiklai vykdyti. Leidimo taip pat reikia, jeigu pareiškėjas ketina naudoti nekilnojamąjį turtą kaip papildomą gyvenamąją vietą. Toks leidimas suteikiamas tik jeigu atlikus bendrąjį ir konkretų vertinimą nustatoma, kad pareiškėjas turi konkrečių glaudžių ryšių su Danija.

Leidimas pagal Nekilnojamojo turto įsigijimo aktą išduodamas tik konkrečiam nekilnojamojo turto objektui įsigyti. Sąlygos fiziniams ar juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės taip pat reglamentuojamos Danijos aktu dėl žemės ūkio valdų, kuriuo nustatyti visiems asmenims (Danijos piliečiams ir užsieniečiams) taikomi apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties turto. Taigi bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, norintis įsigyti žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto, turi atitikti šio akto reikalavimus. Iš esmės tai reiškia, kad žemės ūkio valdai taikomas ribotas rezidavimo vietos reikalavimas. Rezidavimo vietos reikalavimas nėra asmeninis. Juridiniai asmenys turi būti to akto §20 ir §21 išvardytų rūšių ir turi būti registruoti Sąjungoje (arba EEE).

EE: juridinis asmuo iš EBPO valstybės narės turi teisę be apribojimų įsigyti nekilnojamojo turto, kuriame yra:

I.mažiau nei dešimt hektarų žemės ūkio paskirties žemės, miško žemės arba žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu;

II.dešimt ar daugiau hektarų žemės ūkio paskirties žemės, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede, išskyrus žuvininkystės produktus ir medvilnę (toliau – žemės ūkio produktas), gamybą;

III.dešimt ar daugiau hektarų miško žemės, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė miškotvarką, kaip apibrėžta Miškų akte (toliau – miškotvarka), arba žemės ūkio produktų gamybą;

IV.mažiau nei dešimt hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir mažiau nei dešimt hektarų miško žemės, bet dešimt ar daugiau hektarų žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė žemės ūkio produktų gamybą arba miškotvarką.

Jei juridinis asmuo neatitinka ii–iv punktuose nustatytų reikalavimų, jis gali įsigyti nekilnojamojo turto, kuriame yra dešimt ar daugiau žemės ūkio paskirties žemės, miško žemės arba žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu, tik jei gaunamas norimo įsigyti nekilnojamojo turto vietovės vietos valdžios tarybos leidimas.

Ne EEE piliečiams taikomi nekilnojamojo turto įsigijimo tam tikrose geografinėse vietovėse apribojimai.

EL: įsigyti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą pasienio regionuose draudžiama fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių pilietybė arba buveinė yra už valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos ribų. Draudimas gali būti panaikintas atitinkamo decentralizuotos administracijos komiteto (arba jei turtas, kuris bus naudojamas, priklauso Privačiosios ir viešosios nuosavybės naudojimo fondui, krašto apsaugos ministro) diskreciniu sprendimu.

HR: užsienio bendrovėms leidžiama įsigyti paslaugoms teikti būtino nekilnojamojo turto, tik jei jos Kroatijoje yra įsisteigusios ir įregistruotos kaip juridiniai asmenys. Jeigu paslaugoms teikti būtiną nekilnojamąjį turtą įsigyja filialai, būtinas Teisingumo ministerijos sutikimas. Žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiai įsigyti negali.

MT: asmenys, kurie nėra valstybės narės piliečiai, negali komerciniais tikslais įsigyti nekilnojamojo turto. Kad galėtų įsigyti nekilnojamojo turto komerciniais ar verslo tikslais, bendrovės, kurių 25 proc. (ar daugiau) akcijų priklauso ne Europos Sąjungos akcininkams, turi gauti kompetentingos institucijos (už finansus atsakingo ministro) leidimą. Kompetentinga institucija nustato, ar siūlomas įsigijimas yra naudingas Maltos ekonomikai.

PL: kad galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti nekilnojamojo turto, užsieniečiai turi gauti leidimą. Leidimas išduodamas vidaus reikalų ministro administraciniu sprendimu, gavus krašto apsaugos ministro pritarimą, o žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto atveju – dar ir žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro pritarimą.

Priemonės

AT: Burgenländisches Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 25/2007;

Kärntner Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 9/2004;

NÖ- Grundverkehrsgesetz, LGBL. 6800;

OÖ- Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 88/1994;

Salzburger Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 9/2002;

Steiermärkisches Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 134/1993;

Tiroler Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 61/1996; Voralberger Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 42/2004 ir

Wiener Ausländergrundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 11/1998.

CY: Nekilnojamojo turto įsigijimo (užsieniečių) įstatymas (109 skyrius) su pakeitimais.

CZ: Aktas Nr. 503/2012 Coll. dėl Valstybinės žemės tarnybos su pakeitimais.

DK: Danijos aktas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (2014 m. kovo 21 d. konsoliduotasis aktas Nr. 265

dėl nekilnojamojo turto įsigijimo);

Įstatyminis potvarkis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (1995 m. rugsėjo 18 d. įstatyminis potvarkis Nr. 764) ir Žemės ūkio valdų aktas (2017 m. sausio 4 d. konsoliduotasis aktas Nr. 27).

EE: Kinnisasja omandamise kitsendamise seadus (Nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimų aktas) 2 skyriaus 4 straipsnis, 3 skyriaus 10 straipsnis, 2017.

EL: šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymas 1892/1990, taikomas kartu su krašto apsaugos ministro ir piliečių apsaugos ministro sprendimu F.110/3/330340/S.120/7-4-14.

HR: Nuosavybės ir kitų daiktinių teisių aktas (OG 91/96, 68/98, 137/99, 22/00, 73/00, 129/00, 114/01, 79/06, 141/06, 146/08, 38/09, 143/12, 152/14), 354–358.b straipsniai; Žemės ūkio paskirties žemės akto (OG 20/18, 115/18, 98/19) 2 straipsnis; Bendrasis administracinės procedūros aktas.

MT: Nekilnojamojo turto (kurį įsigyja nerezidentai) aktas (Cap. 246) ir Stojimo į ES sutarties protokolas Nr. 6 dėl antrinių būstų įsigijimo Maltoje.

PL: 1920 m. kovo 24 d. Įstatymas dėl sąlygų užsieniečiams įsigyti nekilnojamojo turto (2016 m. Įstatymų leidinys, aktas 1061 su pakeitimais).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HU: kad galėtų nusipirkti nekilnojamojo turto, nerezidentai turi gauti už geografinę vietovę, kurioje yra turtas, atsakingos atitinkamos administracinės institucijos leidimą.

Priemonės

HU: Vyriausybės dekretas Nr. 251/2014 (X. 2) dėl užsienio piliečiams taikomų

nekilnojamojo turto, išskyrus žemės ūkio ar miškininkystės paskirties žemę, įsigijimo sąlygų, ir 1993 m. Aktas LXXVIII (1/A punktas).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

LV: Jungtinės Karalystės piliečiams leidžiama miestuose įsigyti žemės per Latvijoje ar kitoje valstybėje narėje įregistruotus juridinius asmenis:

(I)jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo atskirai ar kartu priklauso valstybių narių piliečiams, Latvijos vyriausybei ar savivaldybei;

(II)jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo priklauso trečiosios šalies, su kuria Latvija yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, o Latvijos Parlamentas juos yra patvirtinęs iki 1996 m. gruodžio 31 d., fiziniams asmenims ir bendrovėms;

(III)jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo priklauso trečiosios šalies, su kuria Latvija yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos po 1996 m. gruodžio 31 d., fiziniams asmenims ir bendrovėms, jei tuose susitarimuose nustatytos Latvijos fizinių asmenų ir bendrovių teisės įsigyti žemės atitinkamoje trečiojoje šalyje;

(IV) jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo kartu priklauso i–iii punktuose išvardytiems asmenims arba

(V)kurios yra akcinės bendrovės, jei jų akcijos kotiruojamos biržoje.

Jeigu Jungtinė Karalystė leidžia Latvijos piliečiams ir įmonėms miestuose pirkti nekilnojamojo turto savo teritorijose, Latvija leis Jungtinės Karalystės piliečiams ir įmonėms miestuose pirkti nekilnojamojo turto Latvijoje tokiomis pat sąlygomis kaip Latvijos nacionaliniams subjektams.

Priemonės

LV: Įstatymo dėl žemės reformos Latvijos Respublikos miestuose 20 ir 21 skirsniai.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

DE: norint įsigyti nekilnojamojo turto gali būti taikomos tam tikros abipusiškumo sąlygos.

ES: dėl užsienio investicijų į veiklą, tiesiogiai susijusią su valstybių, kurios nėra valstybės narės, diplomatinėms atstovybėms skirtomis investicijomis į nekilnojamąjį turtą, reikia gauti Ispanijos Ministrų Tarybos administracinį leidimą, nebent yra sudarytas abipusio liberalizavimo susitarimas.

RO: užsieniečiams, asmenims be pilietybės ir juridiniams asmenims (išskyrus EEE valstybės narės piliečius ir juridinius asmenis) leidžiama įgyti nuosavybės teises į žemę tarptautinėse sutartyse nustatytomis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo. Užsieniečiai, asmenys be pilietybės ir juridiniai asmenys negali įsigyti nuosavybės teisių į žemę palankesnėmis sąlygomis nei tos, kurios yra taikomos Europos Sąjungos fiziniams ar juridiniams asmenims.

Priemonės

DE: Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (EGBGB; Civilinio kodekso įžanginis įstatymas).

ES: 1999 m. balandžio 23 d. Karališkasis dekretas Nr. 664/1999 dėl užsienio investicijų.

RO: Įstatymas 17/2014 dėl kai kurių priemonių, kuriomis reglamentuojamas užmiestyje esančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ir pirkimas, su pakeitimais, ir

Įstatymas 268/2001 dėl bendrovių, kurios viešosios nuosavybės teise turi žemės, privatizavimo ir privataus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės valdymo, kuriuo įsteigiama Valstybinės žemės agentūra, su paskesniais pakeitimais.


Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias profesijas)

Sektorius, subsektorius

Specialistų paslaugos (teisinės paslaugos); patentinis patikėtinis, pramoninės nuosavybės agentas, intelektinės nuosavybės srities teisininkas; apskaitos ir buhalterijos paslaugos; audito paslaugos, mokesčių konsultacijų paslaugos; architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 861, 862, 863, 8671, 8672, 8673, 8674, dalis 879

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos

Skyrius / skirsnis:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis; Teisinių paslaugų reglamentavimo sistema

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Teisinės paslaugos (dalis CPC 861) 120  

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

EU: kiekvienoje valstybėje narėje taikomi konkretūs nediskriminaciniai teisinės formos reikalavimai.

i)    Priskirtosios teisinės paslaugos, teikiamos pagal buveinės profesinę kvalifikaciją (dalis CPC 861 – teisinių konsultacijų, oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos, susijusios su buveinės valstybės jurisdikcijos ir tarptautine teise, reglamentuojama antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] pirmo podalio [Prekyba] II antraštinės dalies 5 skyriaus [Reglamentavimo sistema] 7 skirsniu [Teisinės paslaugos]

Patikslinama, kad, remiantis įžanginėmis pastabomis, visų pirma 9 punktu, vienas iš reikalavimų norintiems įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą gali būti reikalavimas būti baigus tam tikrą mokymą prižiūrint licencijuotam teisininkui arba turėti biurą ar pašto adresą konkretaus sąrašo jurisdikcijos teritorijoje, siekiant atitikti reikalavimus paraiškai dėl įtraukimo į tą sąrašą. Kai kurios valstybės narės gali nustatyti reikalavimą turėti teisę verstis priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisės praktika fiziniams asmenims, užimantiems tam tikras pareigas teisinių paslaugų kontoroje / bendrovėje / įmonėje, arba akcininkams.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, patekimas į rinką; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

AT:

norint teikti su priimančiosios Šalies jurisdikcijos (Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas ir atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Teikti teisines paslaugas įsteigus komercinį vienetą leidžiama tik EEE arba Šveicarijos pilietybės teisininkams. Teikti teisines paslaugas pagal viešąją tarptautinę teisę ir buveinės jurisdikcijos teisę leidžiama tik tarpvalstybiniu pagrindu.

Užsienio teisininkams (kurie privalo turėti reikiamą kvalifikaciją savo buveinės jurisdikcijoje) priklausanti teisinių paslaugų įmonės akcinio kapitalo ir veiklos pajamų dalis negali būti didesnė kaip 25 proc.; likusi dalis turi priklausyti visus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems EEE arba Šveicarijos pilietybės teisininkams ir tik jie gali turėti lemiamą įtaką teisinių paslaugų įmonėje priimant sprendimus.

BE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) užsienio teisininkai gali verstis teisinio konsultavimo praktika. Teisininkai, kurie yra užsienio (ne ES) advokatūros nariai ir nori įsisteigti Belgijoje, bet neatitinka registracijos visapusiškai kvalifikuotų teisininkų sąraše (Tableau), ES sąraše arba teisininkų stažuotojų sąraše sąlygų, gali prašyti užsiregistruoti vadinamajame B sąraše. Toks B sąrašas yra tik Briuselio advokatūroje. B sąraše esantis teisininkas gali teikti paskirtąsias teisines paslaugas.

BG: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): tik nuolatiniai rezidentai gali teikti teisinio tarpininkavimo paslaugas. Tarpininku gali būti tik asmuo, įtrauktas į Teisingumo ministerijos bendrą tarpininkų sąrašą.

Bulgarijoje su bendrovių steigimu ir veikla, taip pat paslaugų teikimu susijęs nacionalinis režimas taip pat visapusiškai gali būti taikomas tik bendrovėms, įsteigtoms šalyse, su kuriomis yra ar bus sudaryti dvišaliai susitarimai dėl savitarpio teisinės pagalbos, ir tokių šalių piliečiams. 

CY: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Tik į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravę advokatai gali būti Kipro teisinių paslaugų bendrovės partneriai, akcininkai arba direktorių valdybos nariai.

CZ: užsienio teisininkai turi būti rezidentai (įsteigti komercinį vienetą).

DE: užsienio teisininkams (neturintiems EEE ir Šveicarijoje įgytos kvalifikacijos) gali būti taikomi apribojimai turėti teisininkų bendrovės, kuri teikia teisines paslaugas priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisės srityje, akcijų.

DK: nedarant poveikio pirmiau nurodytai ES išlygai, teisinių paslaugų įmonės akcijų gali turėti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje arba patronuojamojoje įmonėje, kiti tos įmonės ar kitos Danijoje įregistruotos teisinių paslaugų įmonės darbuotojai. Kiti įmonės darbuotojai bendrai gali turėti tik mažiau nei 10 proc. akcijų ir balsavimo teisių, o tam, kad taptų akcininkais, jie turi išlaikyti taisyklių, kurios yra itin svarbios verčiantis teisine praktika, egzaminą.

Valdybos nariais gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, kiti akcininkai ir darbuotojų atstovai. Valdybos narių dauguma turi būti advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje. Teisinių paslaugų įmonės direktoriumi gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, ir kiti akcininkai, išlaikę pirmiau minėtą egzaminą.

ES: norint teikti paskirtąsias teisines paslaugas, reikia turėti profesinį adresą.

FR: norint nuolat verstis praktika, taikomas EEE gyvenamosios arba įsisteigimo vietos reikalavimas. Nedarant poveikio pirmiau nurodytai ES išlygai: visų teisininkų įmonės turi būti vienos iš šių teisinių formų, nediskriminaciniu pagrindu leidžiamų pagal Prancūzijos teisę: SCP (société civile professionnelle), SEL (société d’exercice libéral), SEP (société en participation), SARL (société à responsabilité limitée), SAS (société par actions simplifiée), SA (société anonyme), SPE (société pluriprofessionnelle d'exercice) ir „association“, tam tikromis sąlygomis. Akcininkams, direktoriams ir partneriams gali būti taikomi specialūs apribojimai, susiję su jų profesine veikla.

HR: teisinių paslaugų įmonę įsteigti gali tik teisininkas, turintis Kroatijos teisininko profesinės kvalifikacijos pavadinimą (UK įmonės gali steigti filialus, kurie negali įdarbinti Kroatijos teisininkų).

HU: reikalaujama, kad būtų sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Vengrijos teisininku (ügyvéd) arba teisinių paslaugų įmone (ügyvédi iroda). Užsienio teisinis konsultantas negali būti Vengrijos teisinių paslaugų įmonės narys. Užsienio teisininkui neleidžiama rengti dokumentus, skirtus pateikti arbitrui, taikintojui ar tarpininkui arba būti kliento teisiniu atstovu arbitražo, taikinimo ar tarpininkavimo procese dėl bet kokiame ginče.

PT (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): užsieniečiai, gavę diplomą bet kokiame teisės fakultete Portugalijoje, gali įsiregistruoti į Portugalijos praktikuojančių teisininkų sąrašą (Ordem dos Advogados) tokiomis pat sąlygomis, kaip Portugalijos piliečiai, jeigu jų šalyje tokios pat nuostatos taikomos Portugalijos piliečiams. 

Kiti užsieniečiai, turintys kokio nors Portugalijos teisės fakulteto pripažintą teisės mokslų laipsnį, gali registruotis kaip advokatų asociacijos nariai, jeigu baigia privalomą mokymą ir išlaiko galutinį vertinimo ir priėmimo egzaminą. 

Teikti teisines konsultacijas leidžiama teisininkams, jei jų profesinės veiklos buveinė („domiciliação“) yra PT, jie yra išlaikę priėmimo egzaminą ir įregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą.

RO: užsienio teisininkas negali raštu ar žodžiu teikti išvadų teismuose ir kitose teisminėse institucijose, išskyrus tarptautinio arbitražo atvejus.

SE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) nedarant poveikio pirmiau nurodytai ES išlygai: Švedijos advokatų asociacijos narį gali samdyti tik į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravęs teisininkas arba tokio teisininko veiklą vykdanti bendrovė. Tačiau į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravusį teisininką gali samdyti advokatų veiklą vykdanti užsienio bendrovė, jeigu tos bendrovės buveinė yra Sąjungoje, EEE šalyje arba Šveicarijos Konfederacijoje. Švedijos advokatų asociacijos valdybai leidus taikyti išimtį, Švedijos advokatų asociacijos narys taip pat gali dirbti ne Europos Sąjungos teisinių paslaugų įmonėje.

Advokatūros nariai, kurie teisės praktika verčiasi įsteigę bendrovę ar ūkinę bendriją, negali turėti kitų tikslų ir verstis kita veikla, išskyrus advokato praktiką. Bendradarbiauti su kitomis advokatų įmonėmis leidžiama, tačiau norint bendradarbiauti su užsienio įmonėmis reikia gauti Švedijos advokatų asociacijos valdybos leidimą. Tik advokatūros narys gali tiesiogiai ar netiesiogiai arba per bendrovę verstis advokato praktika, turėti bendrovės akcijų ar būti ūkinės bendrijos nariu. Tik narys gali būti valdybos nariu ar jo pavaduotoju, valdančiojo direktoriaus pavaduotoju arba bendrovės ar ūkinės bendrijos įgaliotuoju pasirašančiu asmeniu ar sekretoriumi.

SI: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) užsienio teisininkas, užsienio šalyje turintis teisę teikti teisines paslaugas, gali teikti teisines paslaugas arba verstis teisininko praktika pagal Teisininkų akto 34a straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu laikomasi faktinio abipusiškumo principo. Nedarant poveikio ES išlygai dėl nediskriminacinių teisinės formos reikalavimų, Slovėnijos advokatų asociacijos paskirtų teisininkų komercinis vienetas gali būti tik individualioji įmonė, ribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija) arba neribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija). Teisinių paslaugų įmonė gali verstis tik teisine praktika. Partneriais teisinių paslaugų įmonėje gali būti tik teisininkai.

SK: ne ES teisininkų atveju taikomas faktinio abipusiškumo reikalavimas.

(II)Kitos teisinės paslaugos (priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisė, įskaitant teisinio konsultavimo, oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugas ir teisinio atstovavimo paslaugas)

Patikslinama, kad, remiantis įžanginėmis pastabomis, visų pirma 9 punktu, vienas iš reikalavimų norintiems įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą gali būti reikalavimas priimančiojoje šalyje būti įgijus teisės mokslų arba jam prilygstantį laipsnį, arba būti baigus tam tikrą mokymą prižiūrint licencijuotam teisininkui, arba turėti biurą arba pašto adresą konkretaus sąrašo jurisdikcijos teritorijoje, siekiant atitikti reikalavimus paraiškai dėl įtraukimo į tą praktikuojančių teisininkų sąrašą pateikti.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (EUIPO) gali tik praktikuojantis teisininkas, įgijęs kvalifikaciją vienoje iš EEE valstybių narių ir kurio veiklos vieta yra EEE, tiek, kiek jis turi teisę minėtoje valstybėje narėje būti atstovu prekių ženklų ar pramoninės nuosavybės klausimais, ir profesionalūs atstovai, kurių asmenvardžiai įtraukti į šiuo tikslus EUIPO tvarkomą sąrašą (dalis CPC 861).

AT: norint teikti su priimančiosios Šalies jurisdikcijos (Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas ir atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Teikti teisines paslaugas įsteigus komercinį vienetą leidžiama tik EEE arba Šveicarijos pilietybės teisininkams. Teikti teisines paslaugas pagal viešąją tarptautinę teisę ir buveinės jurisdikcijos teisę leidžiama tik tarpvalstybiniu pagrindu.

Užsienio teisininkams (kurie privalo turėti reikiamą kvalifikaciją savo buveinės jurisdikcijoje) priklausanti teisinių paslaugų įmonės akcinio kapitalo ir veiklos pajamų dalis negali būti didesnė kaip 25 proc.; likusi dalis turi priklausyti visus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems EEE arba Šveicarijos pilietybės teisininkams ir tik jie gali turėti lemiamą įtaką teisinių paslaugų įmonėje priimant sprendimus.

BE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint visateisiu įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą, be kita ko, atstovauti teismuose, reikia būti rezidentu. Kad galėtų visateisiu nariu įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą, užsienio teisininkas turi būti rezidentu bent šešerius metus nuo registracijos paraiškos pateikimo datos arba tam tikromis aplinkybėmis – trejus metus. Reikalaujama turėti Belgijos užsienio reikalų ministro išduodamą sertifikatą, pagal kurį, remiantis nacionaline teise arba tarptautinėmis konvencijomis, galimas abipusiškumas (abipusiškumo sąlyga).

Užsienio teisininkai gali verstis teisinio konsultavimo praktika. Teisininkai, kurie yra užsienio (ne ES) advokatūros nariai ir nori įsisteigti Belgijoje, bet neatitinka registracijos visapusiškai kvalifikuotų teisininkų sąraše (Tableau), ES sąraše arba teisininkų stažuotojų sąraše sąlygų, gali prašyti užsiregistruoti vadinamajame B sąraše. Toks B sąrašas yra tik Briuselio advokatūroje. B sąraše esantis teisininkas gali teikti rekomendacijas. Atstovavimui Cour de Cassation taikomas paskyrimo į konkretų sąrašą reikalavimas.

BG: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) išlyga taikoma tik valstybės narės arba kitos valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kuriems suteiktas leidimas verstis teisininko profesija pagal bet kurios iš minėtų valstybių teisės aktus. Užsienietis (išskyrus pirmiau nurodytus atvejus), kuriam suteiktas leidimas verstis teisininko profesija pagal savo šalies teisės aktus, gali teikti apeliacinius skundus Bulgarijos Respublikos teisminėms institucijoms kaip savo šalies piliečio gynybos advokatas arba įgaliotinis, veikdamas dėl konkrečios bylos kartu su Bulgarijos advokatu tais atvejais, kai tai numatyta Bulgarijos ir atitinkamos užsienio valstybės susitarime, arba remiantis abipusiškumo principu, šiuo tikslu pateikus išankstinį prašymą Aukščiausiosios advokatų tarybos pirmininkui. Valstybes, kurių atžvilgiu taikomas abipusiškumo principas, nurodo teisingumo ministras remdamasis Aukščiausiosios advokatų tarybos pirmininko prašymu. Norėdamas teikti teisinio tarpininkavimo paslaugas užsienietis turi turėti ilgalaikį leidimą arba leidimą nuolat gyventi Bulgarijos Respublikoje ir būti įtrauktas į Teisingumo ministerijos bendrąjį tarpininkų registrą.

CY: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Tik į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravę advokatai gali būti Kipro teisinių paslaugų bendrovės partneriai, akcininkai arba direktorių valdybos nariai.

CZ: užsienio teisininkai turi būti visateisiais Čekijos advokatūros asociacijos nariai ir rezidentai (įsteigti komercinį vienetą).

DE: įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą, taigi ir teikti teisines paslaugas turi teisę tik EEE arba Šveicarijoje įgytą kvalifikaciją turintys teisininkai. Norint įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą visateisiu nariu reikia įsteigti komercinį vienetą. Kompetentinga teisininkų asociacija gali leisti taikyti išimtis. Užsienio teisininkams (neturintiems EEE ir Šveicarijoje įgytos kvalifikacijos) gali būti taikomi apribojimai turėti teisininkų bendrovės, kuri teikia teisines paslaugas vidaus teisės srityje, akcijų.

DK: teikti teisines paslaugas naudojant profesinės kvalifikacijos pavadinimą „advokat“ (advokatas) ar kitą panašų pavadinimą, taip pat atstovauti teismuose gali tik advokatai, turintys Danijos teisininko praktikos licenciją. ES, EEE ir Šveicarijos advokatai gali verstis praktika naudodami jų kilmės šalyje naudojamą profesinės kvalifikacijos pavadinimą.

Nedarant poveikio pirmiau nurodytai ES išlygai dėl nediskriminacinių teisinės formos reikalavimų, teisinių paslaugų įmonės akcijų gali turėti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje arba patronuojamojoje įmonėje, kiti tos įmonės ar kitos Danijoje įregistruotos teisinių paslaugų įmonės darbuotojai. Kiti įmonės darbuotojai bendrai gali turėti tik mažiau nei 10 proc. akcijų ir balsavimo teisių, o tam, kad taptų akcininkais, jie turi išlaikyti taisyklių, kurios yra itin svarbios verčiantis teisine praktika, egzaminą.

Valdybos nariais gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, kiti akcininkai ir darbuotojų atstovai. Valdybos narių dauguma turi būti advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje. Teisinių paslaugų įmonės direktoriumi gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, ir kiti akcininkai, išlaikę pirmiau minėtą egzaminą.

EE: reikalaujama būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).

EL: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).

ES: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. Kompetentingos institucijos gali taikyti su pilietybe susijusias išimtis.

FI: norint vykdyti profesinę veiklą kaip teisininkui (suomių k. „asianajaja“ arba švedų k. „advokat“), reikalaujama gyventi EEE arba Šveicarijoje ir įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą. Teisines paslaugas gali teikti ir į praktikuojančių teisininkų sąrašą neįsiregistravę asmenys.

FR: nedarant poveikio ES išlygai dėl nediskriminacinių teisinės formos reikalavimų, norint įsiregistruoti visateisiu nariu į praktikuojančių teisininkų sąrašą ir atitinkamai teikti teisines paslaugas, reikalaujama būti EEE rezidentu arba būti įsisteigus EEE; teisinių paslaugų įmonėje akcininkų ir balsavimo teisėms gali būti taikomi kiekybiniai apribojimai, susiję su partnerių profesine veikla. Atstovavimui Cour de Cassation ir Conseil d'Etat taikomos kvotos ir atstovauti gali tik FR ir EU piliečiai.

Visų teisininkų įmonės turi būti vienos iš šių teisinių formų, nediskriminaciniu pagrindu leidžiamų pagal Prancūzijos teisę: SCP (société civile professionnelle), SEL (société d’exercice libéral), SEP (société en participation), SARL (société à responsabilité limitée), SAS (société par actions simplifiée), SA (société anonyme), SPE (société pluriprofessionnelle d'exercice) ir „asociacija“, tam tikromis sąlygomis. Norint nuolat verstis praktika, taikomas EEE gyvenamosios arba įsisteigimo vietos reikalavimas.

HR: reikia būti Europos Sąjungos piliečiu.

HU: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).

LT: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą.

Užsienio šalių teisininkai teisme gali dalyvauti kaip advokatai tik pagal tarptautinius susitarimus, įskaitant konkrečias nuostatas dėl atstovavimo teisme. Reikalaujama būti visateisiu nariu įsiregistravus į praktikuojančių teisininkų sąrašą.

LU (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Laikydamasi abipusiškumo principo, Advokatūros taryba gali sutikti pilietybės reikalavimo užsieniečiui netaikyti.

LV (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. Užsienio šalių teisininkai teisme gali dalyvauti kaip advokatai tik pagal dvišalius susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos.

Europos Sąjungos ar užsienio advokatams taikomi specialūs reikalavimai. Pavyzdžiui, dalyvauti baudžiamųjų bylų teismo procese leidžiama tik kartu su Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegijai priklausančiu advokatu.

MT: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).

NL: profesinės kvalifikacijos pavadinimą „advokatas“ gali naudoti tik į Nyderlandų registrą įsiregistravę vietos licenciją turintys teisininkai. Užuot naudoję visą pavadinimą „advokatas“, vykdydami veiklą Nyderlanduose užsienio teisininkai (neįsiregistravę) privalo nurodyti savo buveinės jurisdikcijos profesinę organizaciją.

PT (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): reikalaujama būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Kad galėtų atstovauti teisme, asmuo turi būti visateisiu nariu įsiregistravęs į praktikuojančių teisininkų sąrašą. Užsieniečiai, gavę diplomą bet kokiame teisės fakultete Portugalijoje, gali įsiregistruoti į Portugalijos praktikuojančių teisininkų sąrašą (Ordem dos Advogados) tokiomis pat sąlygomis, kaip Portugalijos piliečiai, jeigu jų šalyje tokios pat nuostatos taikomos Portugalijos piliečiams.

Kiti užsieniečiai, turintys kokio nors Portugalijos teisės fakulteto pripažintą teisės mokslų laipsnį, gali registruotis kaip advokatų asociacijos nariai, jeigu baigia privalomą mokymą ir išlaiko galutinį vertinimo ir priėmimo egzaminą. Portugalijoje vykdyti veiklą gali tik tos teisinių paslaugų įmonės, kurių akcijos išimtinai priklauso į Portugalijos praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravusiems teisininkams.

RO: užsienio teisininkas negali raštu ar žodžiu teikti išvadų teismuose ir kitose teisminėse institucijose, išskyrus tarptautinio arbitražo atvejus.

SE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą ir naudoti pavadinimą „advokat“, reikia būti EEE arba Šveicarijos rezidentu. Švedijos advokatų asociacijos valdyba gali taikyti išimtis. Norint verstis Švedijos teisės praktika, įsiregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą nebūtina.

Nedarant poveikio ES išlygai dėl nediskriminacinių teisinės formos reikalavimų, Švedijos advokatų asociacijos narį gali samdyti tik į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravęs teisininkas arba tokio teisininko veiklą vykdanti bendrovė. Tačiau į praktikuojančių teisininkų sąrašą įsiregistravusį teisininką gali samdyti advokatų veiklą vykdanti užsienio bendrovė, jeigu tos bendrovės buveinė yra Sąjungoje, EEE šalyje arba Šveicarijoje. Švedijos advokatų asociacijos valdybai leidus taikyti išimtį, Švedijos advokatų asociacijos narys taip pat gali dirbti ne Europos Sąjungos teisinių paslaugų įmonėje.

Advokatūros nariai, kurie teisės praktika verčiasi įsteigę bendrovę ar ūkinę bendriją, negali turėti kitų tikslų ir verstis kita veikla, išskyrus advokato praktiką. Bendradarbiauti su kitomis advokatų įmonėmis leidžiama, tačiau norint bendradarbiauti su užsienio įmonėmis reikia gauti Švedijos advokatų asociacijos valdybos leidimą. Tik advokatūros narys gali tiesiogiai ar netiesiogiai arba per bendrovę verstis advokato praktika, turėti bendrovės akcijų ar būti ūkinės bendrijos nariu. Tik narys gali būti valdybos nariu ar jo pavaduotoju, valdančiojo direktoriaus pavaduotoju arba bendrovės ar ūkinės bendrijos įgaliotuoju pasirašančiu asmeniu ar sekretoriumi.

SI: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) reikalaujama, kad atstovavimo teisme už atlygį paslaugų teikėjai būtų įsteigę komercinį vienetą Slovėnijos Respublikoje. Užsienio teisininkas, turintis teisę verstis buveinės jurisdikcijos teisė praktika, gali teikti teisines paslaugas arba verstis teisininko praktika pagal Teisininkų akto 34a straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu laikomasi faktinio abipusiškumo principo.

Nedarant poveikio ES išlygai dėl nediskriminacinių teisinės formos reikalavimų, Slovėnijos advokatų asociacijos paskirtų teisininkų komercinis vienetas gali būti tik individualioji įmonė, ribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija) arba neribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija). Teisinių paslaugų įmonė gali verstis tik teisine praktika. Partneriais teisinių paslaugų įmonėje gali būti tik teisininkai.

SK: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint teikti su priimančiosios Šalies jurisdikcijos teise susijusias teisines paslaugas ir atstovauti teisme, reikia būti EEE piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Ne ES teisininkų atveju taikomas faktinio abipusiškumo reikalavimas.

Priemonės

EU: 2017 m. birželio 14 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 120 straipsnis; 2001 m. gruodžio 12 d. TARYBOS REGLAMENTO (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 78 straipsnis.

AT: Rechtsanwaltsordnung (Teisininkų aktas) – RAO, RGBl. Nr. 96/1868, 1 ir 21c straipsniai.

BE: Belgijos teismų kodeksas (428–508 straipsniai); 1970 m. rugpjūčio 24 d. Karališkasis dekretas.

BG: Teisininkų įstatymas; Įstatymas dėl tarpininkavimo ir Įstatymas dėl notarų ir jų veiklos.

CY: Advokatų įstatymas (2 skyrius) su pakeitimais.

CZ: Aktas Nr. 85/1996 Coll. dėl teisininkų profesijos.

DE: § 59e, § 59f, § 206 Bundesrechtsanwaltsordnung (BRAO; Federalinis teisininkų aktas);

Gesetz über die Tätigkeit europäischer Rechtsanwälte in Deutschland (EuRAG) ir § 10 Rechtsdienstleistungsgesetz (RDG).

DK: Retsplejeloven (Teisingumo vykdymo aktas) 12 ir 13 skyriai (2018 m. lapkričio 14 d. konsoliduotas aktas Nr. 1284).

EE: Advokatuuriseadus (Teisininkų asociacijos aktas); Tsiviilkohtumenetluse seadustik (Civilinio proceso kodeksas); halduskohtumenetluse seadustik (Administracinio proceso kodeksas); kriminaalmenetluse seadustik (Baudžiamojo proceso kodeksas) ir väärteomenetluse seadustik (Pažeidimų proceso kodeksas).

EL: Naujasis teisininkų kodeksas Nr. 4194/2013.

ES: Estatuto General de la Abogacía Española, aprobado por Real Decreto 658/2001 13.1ª straipsnis.

FI: Laki asianajajista (Teisininkų akto) (496/1958) 1 ir 3 straipsniai ir Oikeudenkäymiskaari (4/1734) (Teismo proceso kodeksas).

FR: Loi 71-1130 du 31 décembre 1971, Loi 90- 1259 du 31 décembre 1990, décret 91-1197 du 27 novembre 1991, ir Ordonnance du 10 septembre 1817 modifiée.

HR: Teisininkų profesijos aktas (OG 9/94, 117/08, 75/09, 18/11).

HU: 2017 m. Aktas LXXVIII dėl advokatų profesinės veiklos.

LT: 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Įstatymu Nr. XIII-571.

LU: Loi du 16 décembre 2011 modifiant la loi du 10 août 1991 sur la profession d'avocat.

LV: Baudžiamojo proceso įstatymo 79 straipsnis ir Latvijos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnis.

MT: Organizacinio ir civilinio proceso kodeksas (Cap. 12).

NL: Advocatenwet (Aktas dėl advokatų).

PT: Įstatymas 145/2015, 9 rinkinys, alterada p/ Lei 23/2020, 6 jul. (art.º 194 substituído p/ art.º 201.º; e art.º 203.º substituído p/ art.º 213.º). 

Portugalijos advokatų statutas (Estatuto da Ordem dos Advogados) ir Įstatymo galios dekreto Nr. 229/2004 5 ir 7–9 straipsniai;

Įstatymo galios dekreto Nr. 88/2003 77 ir 102 straipsniai;

Solicitadores viešosios profesinės asociacijos įstatai (Estatuto da Câmara dos Solicitadores) su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 49/2004, mas alterada p/ Lei 154/2015, 14 set; Įstatymu 14/2006 ir įstatymo galios dekretu Nr. 226/2008 alterado p/ Lei 41/2013, 26 jun;

Įstatymas 78/2001, 31 straipsnis, 4 Alterada p/ Lei 54/2013, 31 jul.;

Tarpininkavimo šeimos ir darbo teisės srityse nuostatai (Potvarkis 282/2010), alterada p/ Portaria 283/2018, 19 out;

Įstatymo Nr. 21/2007 dėl tarpininkavimo baudžiamosiose bylose 12 straipsnis;

Įstatymas 22/2013, 26 fev., alterada p/ Lei 17/2017, 16 maio, alterada pelo Decreto-Lei 52/2019, 17 abril. 

RO: Teisininkų įstatymas;

Įstatymas dėl tarpininkavimo ir

Įstatymas dėl notarų ir jų veiklos.

SE: Rättegångsbalken (Švedijos teismo proceso kodeksas) (1942:740) ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. priimtas Švedijos advokatų asociacijos elgesio kodeksas.

SI: Zakon o odvetništvu (Neuradno prečiščeno besedilo-ZOdv-NPB2 Državnega Zbora RS z dne 21.5.2009 (Teisininkų aktas – 2009 m. gegužės 21 d. Slovėnijos Parlamento parengta neoficiali konsoliduota redakcija).

SK: Akto Nr. 586/2003 dėl advokatūros 2 ir 12 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas. Patekimas į rinką, nacionalinis režimas

PL: užsienio teisininkai gali įsteigti tik registruotą bendriją, komanditinę ūkinę bendriją arba ribotos atsakomybės akcinę bendriją.

Priemonės

PL: 2002 m. liepos 5 d. Akto dėl Lenkijos Respublikoje užsienio teisininkų teikiamos teisinės pagalbos 19 straipsnis.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis. Patekimas į rinką

IE, IT: norint teikti su priimančiosios Šalies jurisdikcijos teise susijusias teisines paslaugas ir atstovauti teisme, reikia nuolat gyventi valstybėje narėje (įsteigti komercinį vienetą).

Priemonės

IE: 1954–2011 m. solisitorių aktai.

IT: Karališkojo dekreto 1578/1933 17 straipsnis (teisininkų profesijos įstatymas).

b) Patentiniai patikėtiniai, pramoninės nuosavybės agentai, intelektinės nuosavybės srities teisininkai (dalis CPC 879, 861, 8613)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG ir CY: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. CY: taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

DE: tik Vokietijoje įgytas kvalifikacijas turintys patentų teisės specialistai gali būti įregistruoti į praktikuojančių teisininkų sąrašą ir teikti Vokietijoje su vidaus teise susijusias patentinių patikėtinių paslaugas. Užsienio patentų teisės specialistai gali siūlyti su užsienio teise susijusias teisines paslaugas, jeigu įrodo turintys ekspertinių žinių, taip pat reikalaujama užsiregistruoti teisinių paslaugų teikėju Vokietijoje. Užsienio patentų teisės specialistai (turintys ne EEE ir Šveicarijoje įgytas kvalifikacijas) negali steigti įmonės kartu su nacionaliniais patentų teisės specialistais.

Užsienio (ne EEE ir Šveicarijos) patentų teisės specialistai gali steigti tik tokį komercinį vienetą kaip Patentanwalts-GmbH arba Patentanwalt-AG, ir gali įsigyti tik nekontrolinį akcijų paketą.

EE: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas, reikia būti ES arba Estijos piliečiu ir nuolatiniu gyventoju.

ES ir PT: norint teikti pramoninės nuosavybės agentų paslaugas, reikia būti EEE piliečiu.

FR: norint užsiregistruoti į pramoninės nuosavybės agentų paslaugų sąrašą, reikia būti įsisteigus EEE arba būti EEE rezidentu. Fiziniai asmenys turi būti EEE piliečiai. Norint atstovauti klientui nacionalinėje intelektinės nuosavybės tarnyboje, reikia būti įsisteigus EEE. Paslaugos teikiamos tik per SCP (société civile professionnelle), SEL (société d’exercice libéral) ar bet kokią kitą teisinę formą tam tikromis sąlygomis. Nepriklausomai nuo teisinės formos, daugiau nei pusę akcijų ir balsavimo teisių turi turėti EEE profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Teisinių paslaugų įmonėms gali būti leidžiama teikti pramoninės nuosavybės agentų paslaugas (žr. išlygą dėl teisinių paslaugų).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

FI ir HU: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas reikia būti EEE rezidentu.

SI: registruotųjų teisių (patentų, prekių ženklų, dizaino apsaugos) subjektas / pareiškėjas turi būti Slovėnijos rezidentas. Kitu atveju reikia turėti Slovėnijoje registruotą patentinį patikėtinį arba prekių ženklo ir dizaino patikėtinį, pirmiausia tokioms užduotims kaip teismo proceso dokumentų įteikimas, pranešimas ir pan.

Priemonės

BG: Įsakymo dėl atstovų intelektinės nuosavybės srityje 4 straipsnis.

CY: Advokatų įstatymas (2 skyrius) su pakeitimais.

DE: Patentanwaltsordnung (PAO).

EE: Patendivoliniku seadus (Patentinių patikėtinių aktas) § 2, § 14.

ES: Ley 11/1986, de 20 de marzo, de Patentes de Invención y Modelos de utilidad, 155–157 straipsniai.

FI: Tavaramerkkilaki (Prekių ženklų aktas) (7/1964);

Laki auktorisoiduista teollisoikeusasiamiehistä (Įgaliotųjų pramoninės nuosavybės srities teisininkų aktas) (22/2014) ir

Laki kasvinjalostajanoikeudesta (Augalų veislių teisinės apsaugos aktas) 1279/2009 ir Mallioikeuslaki (Registruotojo dizaino aktas) 221/1971.

FR: Code de la propriété intellectuelle

HU: 1995 m. Aktas Nr. XXXII dėl patentinių patikėtinių.

PT: Įstatymo galios dekretas Nr. 15/95, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. 17/2010, Portaria 1200/2010, 5 straipsnis ir Portaria 239/2013 ir Įstatymas 9/2009.

SI: Zakon o industrijski lastnini (Pramoninės nuosavybės aktas), Uradni list RS, št. 51/06 – uradno prečiščeno besedilo in 100/13 (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 51/06 – oficialusis konsoliduotasis tekstas ir 100/13).

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

IE: norint įsisteigti, bent vienas iš bendrovės direktorių, partnerių, vadovų ar darbuotojų turi būti įregistruotas Airijoje kaip patentinis patikėtinis arba intelektinės nuosavybės srities teisininkas. Tarpvalstybinėms paslaugoms teikti taikomas reikalavimas būti EEE piliečiu ir įsteigti komercinį vienetą, turėti pagrindinę verslo vietą EEE valstybėje narėje ir kvalifikaciją pagal EEE valstybės narės teisę.

Priemonės

IE: 1996 m. Prekių ženklų akto su pakeitimais 85 ir 86 skirsniai;

1996 m. Prekių ženklų taisyklių su pakeitimais 51, 51A ir 51B taisyklės; 1992 m. Patentų akto su pakeitimais 106 ir 107 skirsniai ir 2015 m. Patentinių patikėtinių registro taisyklės S.I. 580.

c)    Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 8621, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

AT: užsienio apskaitininkams ir buhalteriams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo dalių ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE (CPC 862).

FR: taikomas įsisteigimo arba gyvenamosios vietos reikalavimas. Gali teikti bet kurios teisinės formos bendrovė, išskyrus SNC (Société en nom collectif) ir SCS (Société en commandite simple). Specialios sąlygos taikomos SEL (sociétés d’exercice libéral), AGC (Association de gestion et comptabilité) ir SPE (Société pluri-professionnelle d’exercice). (CPC 86213, 86219, 86220).

IT: norintiems būti įtrauktiems į profesijos registrą ir taip įgyti teisę teikti apskaitos ir buhalterijos paslaugas, taikomas gyvenamosios vietos arba įmonės buveinės reikalavimas (CPC 86213, 86219, 86220).

PT: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): norintiems būti įtrauktiems į Sertifikuotų apskaitininkų rūmų (Ordem dos Contabilistas Certificados) profesijos registrą (tai yra būtina norint teikti apskaitos paslaugas) taikomas gyvenamosios vietos arba įmonės buveinės reikalavimas, jei Portugalijos piliečiams taikomas toks pats požiūris.

Priemonės

AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl.

I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4, ir

Bilanzbuchhaltungsgesetz (BibuG), BGBL. I Nr. 191/2013, §§ 7, 11, 28.

FR: Ordonnance 45-2138 du 19 septembre 1945.

IT: Įstatymo galios dekretas 139/2005 ir Įstatymas 248/2006.

PT: Įstatyminis dekretas Nr. 452/99 su pakeitimais, padarytais rugsėjo 7 d. Įstatymu Nr. 139/2015.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

CY: paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Leidimas yra privalomas, jis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: užimtumo padėtis subsektoriuje. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (ūkines bendrijas).

Priemonės

CY: 2017 m. Auditorių įstatymas (Įstatymas 53(I)/2017).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SI: norint teikti apskaitos ir buhalterijos paslaugas (CPC 86213, 86219, 86220), reikia įsisteigti Europos Sąjungoje.

Priemonės

SI: Paslaugų vidaus rinkoje aktas, Oficialusis leidinys RS Nr. 21/10.

d)    Audito paslaugos (CPC – 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas) 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

EU: norint teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas reikalingas valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri laikydamasi abipusiškumo principo gali pripažinti auditoriaus, kuris yra Jungtinės Karalystės ar bet kurios trečiosios šalies pilietis, kvalifikacijų atitiktį, patvirtinimas (CPC 8621).

Priemonės

EU: 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB; ir Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

BG: gali būti taikomi nediskriminaciniai reikalavimai dėl teisinės formos.

Priemonės

BG: Nepriklausomo finansinio audito aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

AT: užsienio auditoriams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE.

Priemonės

AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl.

I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DK: teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikėjai turi būti Danijos patvirtinti auditoriai. Norint gauti patvirtinimą reikia būti valstybės narės arba EEE valstybės narės rezidentu. Balsavimo teisės patvirtintose audito įmonėse ir audito įmonėse, kurios nėra patvirtintos pagal nuostatas, kuriomis įgyvendinama 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, remiantis Teisės aktų nustatyto audito sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, negali viršyti 10 proc. balsavimo teisių.

FR: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint vykdyti teisės aktų nustatytą auditą: taikomas įsisteigimo arba gyvenamosios vietos reikalavimas. Jungtinės Karalystės piliečiai gali teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas Prancūzijoje, jei laikomasi abipusiškumo principo. Paslaugas gali teikti bet kokios formos įmonė, išskyrus kuriose partneriai laikomi prekiautojais („commerçants“), tokios kaip SNC (Société en nom collectif) ir SCS (Société en commandite simple).

PL: norint teikti audito paslaugas, reikia būti įsisteigus Europos Sąjungoje.

Taikomi reikalavimai dėl teisinės formos.

Priemonės

DK: Revisorloven (Danijos aktas dėl patvirtintų auditorių ir audito įmonių), 2018 11 20 Aktas Nr. 1287.

FR: Code de commerce.

PL: 2017 m. gegužės 11 d. Aktas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, audito įmonių ir viešosios priežiūros (2017 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 1089).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CY: paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Leidimas yra privalomas, jis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: užimtumo padėtis subsektoriuje. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (ūkines bendrijas).

SK: Slovakijoje atlikti teisės aktų nustatytą auditą gali būti leidžiama tik įmonėms, kurių bent 60 proc. kapitalo dalių ar balsavimo teisių priklauso Slovakijos arba valstybės narės piliečiams.

Priemonės

CY: 2017 m. Auditorių įstatymas (Įstatymas 53(I)/2017).

SK: Aktas Nr. 423/2015 dėl teisės aktų nustatyto audito.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

DE: audito bendrovės („Wirtschaftsprüfungsgesellschaften“) gali būti tik EEE priimtinų teisinių formų. Tikrosios ūkinės bendrijos ir komercinės komanditinės ūkinės bendrijos gali būti pripažintos kaip „Wirtschaftsprüfungsgesellschaften“, jeigu, atsižvelgiant į jų patikėtinių veiklą, kaip prekiaujančios ūkinės bendrijos jos yra įtrauktos į prekybos registrą (WPO 27 straipsnis). Vis dėlto pagal WPO 134 straipsnį įsiregistravę trečiųjų šalių auditoriai gali atlikti teisės aktų nustatytą bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje ir kurios perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, metinių finansinių ataskaitų auditą arba teikti jos konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Priemonės

DE: Handelsgesetzbuch (HGB; Komercinės teisės kodeksas);

Gesetz über eine Berufsordnung der Wirtschaftsprüfer (Wirtschaftsprüferordnung - WPO; Valstybinių apskaitininkų aktas).

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

ES: teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius turi būti valstybės narės pilietis. Ši išlyga netaikoma į Ispanijos reguliuojamos rinkos sąrašus įrašytų ne Europos Sąjungos bendrovių auditui.

Priemonės

ES: Ley 22/2015, de 20 de julio, de Auditoría de Cuentas (naujasis audito įstatymas: Įstatymas Nr. 22/2015 dėl audito paslaugų).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

EE: taikomi reikalavimai dėl teisinės formos. Balso teisių, išreikštų audito įmonės akcijomis, dauguma turi priklausyti prisiekusiesiems auditoriams, kuriems taikoma EEE valstybės narės kompetentingos institucijos priežiūra ir kurie savo kvalifikaciją yra įgiję EEE valstybėje narėje, arba audito įmonėms. Bent trys ketvirtadaliai asmenų, atstovaujančių audito įmonei teisės pagrindu, turi būti įgiję kvalifikaciją EEE valstybėje narėje.

Priemonės

EE: Auditorių veiklos aktas (Audiitortegevuse seadus) § 76–77.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SI: reikalaujama įsteigti komercinį vienetą. Trečiosios šalies audito subjektas gali turėti Slovėnijos audito bendrovių akcijų ar su jomis sudaryti ūkines bendrijas, jeigu pagal šalies, kurioje yra įsteigtas trečiosios šalies audito subjektas, teisę Slovėnijos audito bendrovėms leidžiama toje šalyje turėti audito subjekto akcijų ar sudaryti ūkines bendrijas (abipusiškumo reikalavimas).

Priemonės

SI: Audito aktas (ZRev-2), Oficialusis leidinys RS Nr. 65/2008 (su paskutiniais pakeitimais Nr. 84/18) ir Bendrovių aktas (ZGD-1), Oficialusis leidinys RS Nr. 42/2006 (su paskutiniais pakeitimais Nr. 22/19 – ZPosS).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BE: reikalaujama įsisteigti Belgijoje, kur bus vykdoma profesinė veikla ir kur bus laikomi su ja susiję aktai, dokumentai ir korespondencija, ir turėti bent vieną administratorių ar vadovą, kuris yra patvirtintas auditorius.

FI: bent vienas Suomijos ribotos atsakomybės bendrovės ir bendrovių, kurioms nustatyta prievolė atlikti auditą, auditorių turi būti EEE rezidentas. Auditorius turi būti vietoje išduotą licenciją turintis auditorius arba vietoje išduotą licenciją turinti audito įmonė.

HR: audito paslaugas gali teikti tik Kroatijoje įsisteigę juridiniai asmenys arba Kroatijos rezidentai fiziniai asmenys.

IT: fiziniams asmenims norint teikti audito paslaugas, reikia būti šalies rezidentu.

LT: audito paslaugų teikėjai turi būti įsisteigę EEE.

SE: tik Švedijoje patvirtinti auditoriai ir Švedijoje įregistruotos audito įmonės gali teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas. Jie turi būti EEE rezidentai. Patvirtintais auditoriais ir įgaliotaisiais auditoriais gali vadintis tik Švedijoje patvirtinti ar įgalioti auditoriai. Kooperatinių ekonominių asociacijų ir tam tikrų kitų įmonių auditoriai, kurie nėra atestuoti ar patvirtinti apskaitininkai, turi būti EEE rezidentai, nebent Vyriausybė arba Vyriausybės paskirta vyriausybinė institucija konkrečiu atveju leidžia taikyti kitus reikalavimus.

Priemonės

BE: 2007 m. balandžio 30 d. suderintas 1953 m. liepos 22 d. Įstatymas, kuriuo įsteigiamas Įmonių auditorių institutas ir organizuojama įmonių auditorių profesijos viešoji priežiūra

(Valstybinių apskaitininkų aktas).

FI: Tilintarkastuslaki (Audito aktas) (459/2007), sektoriui skirti įstatymai, kuriais reikalaujama, kad būtų naudojamasi vietoje išduotą licenciją turinčių auditorių paslaugomis.

HR: Audito akto (OG 146/05, 139/08, 144/12) 3 straipsnis.

IT: Įstatymo galios dekreto 58/1998 155, 158 ir 161 straipsniai;

Respublikos Prezidento dekretas 99/1998 ir Įstatymo galios dekreto 39/2010 2 straipsnis.

LT: 1999 m. birželio 15 d. Audito įstatymas Nr. VIII-1227 (nauja versija – 2008 m. liepos 3 d. Įstatymas Nr. X1676).

SE: Revisorslagen (Auditorių aktas) (2001:883);

Revisionslag (Audito aktas) (1999:1079);

Aktiebolagslagen (Bendrovių aktas) (2005:551);

Lag om ekonomiska föreningar (Kooperatinių ekonominių asociacijų aktas) (2018:672) ir

kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojami naudojimosi patvirtintų auditorių paslaugomis reikalavimai.

e)    Mokesčių konsultacijų paslaugos (CPC 863, neapima teisinių konsultacijų ir teisinio atstovavimo mokesčių klausimais paslaugų, kurios aptariamos dalyje „Teisinės paslaugos“) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

AT: užsienio mokesčių konsultantams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE.

Priemonės

AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl.

I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

FR: taikomas įsisteigimo arba gyvenamosios vietos reikalavimas. Gali teikti bet kurios teisinės formos bendrovė, išskyrus SNC (Société en nom collectif) ir SCS (Société en commandite simple). Konkrečios sąlygos taikomos SEL (sociétés d’exercice libéral), AGC (Association de gestion et comptabilité) ir SPE (Société pluri-professionnelle d’exercice).

Priemonės

FR: Ordonnance 45-2138 du 19 septembre 1945.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

BG: mokesčių konsultantai turi būti valstybės narės piliečiai.

Priemonės

BG: Apskaitos aktas;

Nepriklausomo finansinio audito aktas; Fizinių asmenų pajamų mokesčių aktas ir Pelno mokesčio įstatymas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CY: paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Leidimas yra privalomas, jis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: užimtumo padėtis subsektoriuje. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (ūkines bendrijas).

Priemonės

CY: 2017 m. Auditorių įstatymas (Įstatymas 53(I)/2017).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

HU: mokesčių konsultacijų paslaugas, jei jos teikiamos Vengrijos teritorijoje esančio fizinio asmens, gali teikti tik EEE rezidentai.

IT: taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

Priemonės

HU: 2003 m. Aktas Nr. XCII dėl mokesčių sistemos taisyklių ir

Finansų ministerijos dekretas Nr. 26/2008 dėl mokesčių konsultacijų veiklos licencijavimo ir registracijos.

IT: Įstatymo galios dekretas 139/2005 ir Įstatymas 248/2006.

f)    Architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 8671, 8672, 8673, 8674) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

FR: architektūros paslaugoms teikti architektas Prancūzijoje gali įsisteigti tik pasirinkęs vieną iš šių teisinių formų (nediskriminacinėmis sąlygomis): SA ir SARL (sociétés anonymes, à responsabilité limitée), EURL (entreprise unipersonnelle à responsabilité limitée), SCP (en commandite par actions), SCOP (société coopérative et participative), SELARL (société d'exercice libéral à responsabilité limitée), SELAFA (société d'exercice libéral à forme anonyme), SELAS (société d'exercice libéral) ar SAS (société par actions simplifiée), arba kaip individualus asmuo ar partneris architektūros paslaugų įmonėje (CPC 8671).

Priemonės

FR: Loi 90-1258 relative à l'exercice sous forme de société des professions libérales; Décret 95-129 du 2 février 1995 relatif à l'exercice en commun de la profession d'architecte sous forme de société en participation;

Décret 92-619 du 6 juillet 1992 relatif à l'exercice en commun de la profession d'architecte sous forme de société d'exercice libéral à responsabilité limitée SELARL, société d'exercice libéral à forme anonyme SELAFA, société d'exercice libéral en commandite par actions SELCA, ir Loi 77-2 du 3 janvier 1977.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: fiziniai asmenys, norintys teikti architektūros, miestų planavimo ir inžinerines paslaugas, turi būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos rezidentai.

Priemonės

BG: Erdvės plėtros aktas;

Statybininkų rūmų aktas ir

Projektų plėtros ir dizaino architektų ir inžinierių rūmų aktas.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

HR: užsienio architekto, inžinieriaus arba miestų planuotojo sukurtą dizainą ar projektą Kroatijoje turi patvirtinti įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, atsižvelgdamas į jo atitiktį Kroatijos teisei (CPC 8671, 8672, 8673, 8674).

Priemonės

HR: Aktas dėl teritorijų planavimo ir statybos (OG 118/18, 110/19)

Teritorijų planavimo aktas (OG 153/13, 39/19).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY: norint teikti architektūros ir miestų planavimo paslaugas, inžinerijos ir suvienytąsias inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), taikomos pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.

Priemonės

CY: Įstatymas Nr. 41/1962 su pakeitimais; Įstatymas Nr. 224/1990 su pakeitimais ir Įstatymas Nr. 29(I)2001 su pakeitimais.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: taikomas EEE gyvenamosios vietos reikalavimas.

HU: toliau nurodytas paslaugas, jei jos teikiamos Vengrijos teritorijoje esančio fizinio asmens, gali teikti tik EEE rezidentai: architektūros paslaugos, inžinerijos paslaugos (taikytina tik aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), suvienytosios inžinerijos paslaugos ir gamtovaizdžio architektūros paslaugos (CPC 8671, 8672, 8673, 8674).

IT: norintiems būti įtrauktiems į profesijos registrą ir taip įgyti teisę teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), taikomas gyvenamosios vietos arba profesinės veiklos / įmonės buveinės Italijoje reikalavimas.

SK: asmuo, norintis užsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir taip įgyti teisę teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), turi būti EEE rezidentas.

Priemonės

CZ: Aktas Nr. 360/1992 Coll. dėl konstrukcijų statybos srityje dirbančių įgaliotųjų architektų ir įgaliotųjų inžinierių ir technikų profesinės veiklos.

HU: 1996 m. Aktas Nr. LVIII dėl architektų ir inžinierių profesinių organizacijų.

IT: Karališkasis dekretas Nr. 2537/1925 (architektų ir inžinierių profesijų nuostatai); Įstatymas

1395/1923 ir

Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R.) 328/2001.

SK: Akto 138/1992 dėl architektų ir inžinierių 3, 15, 15a, 17a ir 18a straipsniai.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: architektūros paslaugų teikimas apima ir darbų vykdymo kontrolę (CPC 8671, 8674). Priimančiosiose šalyse leidimus turintys užsienio architektai, norintys retkarčiais verstis profesine veikla Belgijoje, turi iš anksto gauti Asociacijos tarybos leidimą dirbti toje geografinėje teritorijoje, kurioje ketina vykdyti veiklą.

Priemonės

BE: 1939 m. vasario 20 d. Įstatymas dėl architektų profesinės kvalifikacijos apsaugos ir

1963 m. birželio 26 d. Įstatymas, kuriuo įkuriama Architektų brolija,

1983 m. gruodžio 16 d. Architektų brolijos nacionalinės tarybos nustatyti etikos nuostatai (patvirtinti 1985 m. balandžio 18 d. Karališkojo dekreto 1 straipsniu, M. B., 1985 m. gegužės 8 d.)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais)

Sektorius, subsektorius

Specialistų paslaugos – medicinos (įskaitant psichologus) ir stomatologijos paslaugos; akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos; veterinarijos paslaugos; farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 9312, 93191, 932, 63211

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

a)     Medicinos, stomatologijos, akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos (CPC 852, 9312, 93191) 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

IT: norint teikti psichologų paslaugas reikia būti Europos Sąjungos piliečiu, užsienio specialistams gali būti leidžiama praktikuoti laikantis abipusiškumo principo (dalis CPC 9312).

Priemonės

IT: Įstatymas Nr. 56/1989 dėl psichologų profesijos.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY: norint teikti medicinos (įskaitant psichologus), stomatologijos, akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas taikoma Kipro pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.

Priemonės

CY: Įstatymas dėl gydytojų registracijos (250 skyrius) su pakeitimas;

Įstatymas dėl stomatologų registracijos (249 skyrius) su pakeitimas;

Įstatymas 75(I)/2013 dėl podiatrų;

Įstatymas 33(I)/2008 su pakeitimais dėl medicinos fizikos specialistų;

Įstatymas 34(I)/2006 su pakeitimais dėl ergoterapeutų;

Įstatymas 9(I)/1996 su pakeitimais dėl gydytojų odontologų;

Įstatymas 68(I)/1995 su pakeitimais dėl psichologų;

Įstatymas 16(I)/1992 su pakeitimais dėl optikų;

Įstatymas 23(I)/2011 su pakeitimais dėl radiologų ir radioterapeutų;

Įstatymas 31(I)/1996 su pakeitimais dėl dietologų ir mitybos specialistų;

Įstatymas Nr. 140/1989 su pakeitimais dėl fizioterapeutų ir

Įstatymas Nr. 214/1988 su pakeitimais dėl slaugytojų.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė

DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): gali būti nustatomi geografiniai profesinės registracijos apribojimai, vienodai taikomi ir piliečiams, ir užsieniečiams.

Gydytojai (įskaitant psichologus, psichoterapeutus ir stomatologus), norintys gydyti privalomojo sveikatos draudimo fondų draudžiamus pacientus, turi įsiregistruoti regioninėse privalomojo sveikatos draudimo sistemos gydytojų arba stomatologų asociacijose (kassenärztliche arba kassenzahnärztliche Vereinigungen). Atsižvelgiant į gydytojų pasiskirstymą regione, tokiai registracijai gali būti taikomi kiekybiniai apribojimai. Stomatologams tokie apribojimai netaikomi. Registruotis turi tik valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys gydytojai. Gali būti taikomi su įsisteigimo, kurio reikalaujama šioms paslaugoms teikti, teisine forma susiję nediskriminaciniai apribojimai (SGB V 95 straipsnis).

Akušerijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Medicinos ir stomatologijos paslaugas gali teikti fiziniai asmenys, licencijuoti medicininės priežiūros centrai ir įgaliotos įstaigos. Gali būti taikomi su steigimusi susiję reikalavimai.

Siekiant užtikrinti sąveikumą, suderinamumą ir reikiamų saugos standartų laikymąsi telemedicinos srityje, IRT (informacinių ir ryšių technologijų) paslaugų teikėjų skaičius gali būti ribojamas. Toks apribojimas taikomas nediskriminuojant (CPC 9312, 93191).

Priemonės

Bundesärzteordnung (BÄO; Federaliniai medicinos nuostatai);

Gesetz über die Ausübung der Zahnheilkunde (ZHG);

Gesetz über den Beruf der Psychotherapeutin und des Psychotherapeuten (PsychThG; Psichoterapijos paslaugų teikimo aktas);

Gesetz über die berufsmäßige Ausübung der Heilkunde ohne Bestallung (Heilpraktikergesetz);

Gesetz über das Studium und den Beruf von Hebammen(HebG);

Gesetz über die Pflegeberufe (PflBG);

Sozialgesetzbuch Fünftes Buch (SGB V; Penktoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – privalomasis sveikatos draudimas.

Regioninis lygmuo:

Heilberufekammergesetz des Landes Baden-Württemberg ;

Gesetz über die Berufsausübung, die Berufsvertretungen und die Berufsgerichtsbarkeit der

Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der

Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten (Heilberufe-Kammergesetz - HKaG) in Bayern;

Berliner Heilberufekammergesetz (BlnHKG);

Heilberufsgesetz Brandenburg (HeilBerG);

Bremisches Gesetz über die Berufsvertretung, die Berufsausübung, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Psychotherapeuten, Tierärzte und Apotheker (Heilberufsgesetz - HeilBerG);

Heilberufsgesetz Mecklenburg-Vorpommern (Heilberufsgesetz M-V – HeilBerG);

Heilberufsgesetz (HeilBG NRW);

Heilberufsgesetz (HeilBG Rheinland-Pfalz);

Gesetz über die öffentliche Berufsvertretung, die Berufspflichten, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte/ Ärztinnen, Zahnärzte/ Zahnärztinnen, psychologischen Psychotherapeuten/ Psychotherapeutinnen und Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten/psychotherapeutinnen, Tierärzte/Tierärztinnen und Apotheker/Apothekerinnen im Saarland (Saarländisches Heilberufekammergesetz - SHKG);

Gesetz über Berufsausübung, Berufsvertretungen und Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der Kinder und Jugendlichenpsychotherapeuten im Freistaat (Sächsisches Heilberufekammergesetz – SächsHKaG) ir Thüringer Heilberufegesetz.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė

FR: nors Sąjungos investuotojai gali būti ir kitos teisinės formos, užsienio investuotojai gali veikti tik kaip „société d'exercice liberal“ (SEL) ir „société civile professionnelle“ (SCP). Kad galėtų teikti medicinos, stomatologijos ir akušerijos paslaugas, asmuo turi būti Prancūzijos pilietis. Vis dėlto užsieniečiai gali patekti į rinką pagal kasmet nustatomas kvotas. Medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugos, taip pat slaugytojų paslaugos gali būti teikiamos tik kaip SEL à forme anonyme, à responsabilité limitée par actions simplifiée ou en commandite par actions SCP, société coopérative (tik nepriklausomi bendrosios praktikos gydytojai ir specialistai) arba société interprofessionnelle de soins ambulatoires (SISA) – daugiadiscipliniai sveikatos priežiūros centrai (MSP).

Priemonės

FR: Loi 90-1258 relative à l'exercice sous forme de société des professions libérales, Loi n°2011-940 du 10 août 2011 modifiant certaines dipositions de la loi n°2009-879 dite HPST, Loi n°47-1775 portant statut de la coopération ir Code de la santé publique.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

AT: gydytojų bendradarbiavimas teikiant viešąsias ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, vadinamųjų asocijuotų gydytojų veikla, gali vykti tik pasirinkus teisinę formą Offene Gesellschaft/OG arba Gesellschaft mit beschränkter Haftung/GmbH. Tokią asocijuotų gydytojų grupės veiklą gali vykdyti tik gydytojai. Jie privalo turėti teisę verstis nepriklausoma medicinos praktika, užsiregistruoti Austrijos medicinos rūmuose ir aktyviai praktikuoti gydytojo profesiją. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys negali būti asocijuotų gydytojų grupės nariai ir negali gauti jos įplaukų ar pelno dalies (dalis CPC 9312).

Priemonės

AT: Medicinos aktas, BGBl. I Nr. 169/1998, §§ 52a–52c;

Federalinis aktas dėl aukšto lygio gretutinių sveikatos priežiūros specialistų, BGBl. Nr. 460/1992 ir Federalinis aktas dėl žemesnio ir aukštesnio lygio gydomojo masažo specialistų, BGBl. Nr. 169/2002.

b)    Veterinarijos paslaugos (CPC 932) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

AT: veterinarijos paslaugas gali teikti tik EEE valstybės narės piliečiai. Valstybės, kuri nėra EEE valstybė narė, piliečiams pilietybės reikalavimas netaikomas, jeigu su ta EEE nepriklausančia valstybe sudarytas Sąjungos susitarimas, pagal kurį numatoma investicijoms ir tarpvalstybinei prekybai veterinarijos paslaugomis taikyti nacionalinį režimą.

ES: norint vykdyti profesinę veiklą, taikomi narystės profesinėje asociacijoje ir Sąjungos pilietybės reikalavimai, kurie gali būti netaikomi pagal dvišalį profesinį susitarimą. Veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.

FR: norint teikti veterinarijos paslaugas, taikomas EEE pilietybės reikalavimas, bet laikantis abipusiškumo principo jis gali būti netaikomas. Veterinarijos paslaugas teikianti bendrovė gali būti tik SCP (Société civile professionnelle) ir SEL (Société d'exercice liberal) teisinių formų.

Tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama paslaugas teikti kitų teisinių formų, numatytų Prancūzijos vidaus teisėje ar kitos EEE valstybės narės teisėje įmonėms, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra tose šalyse.

Priemonės

AT: Tierärztegesetz (Veterinarijos aktas), BGBl. Nr. 16/1975, §3 (2) (3).

ES: Real Decreto 126/2013, de 22 de febrero, por el que se aprueban los Estatutos Generales de la Organización Colegial Veterinaria Española; 62 ir 64 straipsniai.

FR: Code rural et de la pêche maritime.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY: veterinarijos paslaugų teikėjams taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.

EL: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu.

HR: Kroatijos Respublikoje tarpvalstybines veterinarijos paslaugas gali teikti tik juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje veterinarijos veiklos vykdymo tikslais. Kroatijos Respublikoje veterinarijos praktikos įstaigą gali įsteigti tik Sąjungos piliečiai.

HU: norint tapti Vengrijos veterinarijos rūmų nariu ir taip įgyti teisę teikti veterinarijos paslaugas, taikomas EEE pilietybės reikalavimas. Leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: darbo rinkos padėtis sektoriuje.

Priemonės

CY: Įstatymas Nr. 169/1990 su pakeitimais.

EL: Prezidento dekretas Nr. 38/2010, Ministro sprendimas Nr. 165261/IA/2010 (Vyriausybės leidinys 2157/B).

HR: Veterinarijos akto (OG 83/13, 148/13, 115/18) 3(67), 105 ir 121 straipsniai.

HU: 2012 m. Aktas Nr. CXXVII dėl Vengrijos veterinarijos rūmų ir veterinarijos paslaugų teikimo sąlygų.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia fiziškai būti šalies teritorijoje.

IT ir PT: kad galėtų teikti veterinarijos paslaugas, asmuo turi būti rezidentas.

PL: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia fiziškai būti šalies teritorijoje, be to, norėdami vykdyti veterinarijos gydytojo veiklą Lenkijos teritorijoje, ne Europos Sąjungos piliečiai turi išlaikyti Lenkijos veterinarijos gydytojų rūmų rengiamą egzaminą lenkų kalba.

SI: Slovėnijos Respublikoje tarpvalstybines veterinarijos paslaugas gali teikti tik juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje veterinarijos veiklos vykdymo tikslais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

SK: asmuo, norintis užsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir taip įgyti teisę vykdyti profesinę veiklą, turi būti EEE rezidentas. Veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.

Priemonės

CZ: Akto Nr. 166/1999 Coll. (Veterinarijos aktas) 58–63 ir 39 straipsniai ir

Akto Nr. 381/1991 Coll. (dėl Čekijos veterinarijos gydytojų rūmų) 4 dalis.

IT: Įstatymo galios dekreto C.P.S. 233/1946 7–9 straipsniai ir

Respublikos Prezidento dekreto (DPR) Nr. 221/1950 7 dalis.

PL: 1990 m. gruodžio 21 d. Įstatymas dėl veterinarijos gydytojų profesijos ir veterinarijos gydytojų profesinių organizacijų.

PT: Įstatymo galios dekretas Nr. 368/91 (Veterinarijos gydytojų profesinės asociacijos įstatai) alterado p/ Lei 125/2015, 3 set.

SI: Pravilnik o priznavanju poklicnih kvalifikacij veterinarjev (Veterinarų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės), Uradni list RS, št. (Oficialusis leidinys Nr.) 71/2008, 7/2011, 59/2014, 21/2016, Paslaugų vidaus rinkoje aktas, Oficialusis leidinys RS Nr. 21/2010.

SK: Akto Nr. 442/2004 dėl privačių veterinarijos gydytojų ir veterinarijos gydytojų rūmų 2 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Nuotolinės medicinos paslaugos gali būti teikiamos tik pirminio lygio gydymo kontekste, pirmiau fiziškai dalyvavus gydytojui.

DK ir NL: veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.

IE: veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys arba ūkinės bendrijos.

LV: veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.

Priemonės

DE: Bundes-Tierärzteordnung (BTÄO; Federalinis veterinarijos profesijos kodeksas).

Regioninis lygmuo:

žemių (Länder) gydytojų profesinių tarybų aktai (Heilberufs- und

Kammergesetze der Länder) ir (remiantis pastaraisiais priimti)

Baden-Württemberg, Gesetz über das Berufsrecht und die Kammern der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte Apotheker, Psychologischen Psychotherapeuten sowie der Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten (Heilberufe-Kammergesetz - HBKG);

Bayern, Gesetz über die Berufsausübung, die Berufsvertretungen und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten (Heilberufe-Kammergesetz - HKaG);

Berliner Heilberufekammergesetz (BlnHKG);

Brandenburg, Heilberufsgesetz (HeilBerG);

Bremen, Gesetz über die Berufsvertretung, die Berufsausübung, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Psychotherapeuten, Tierärzte und Apotheker (Heilberufsgesetz - HeilBerG);

Hamburg, Hamburgisches Kammergesetz für die Heilberufe (HmbKGH);

Hessen, Gesetz über die Berufsvertretungen, die Berufsausübung, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker, Psychologischen Psychotherapeuten und Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten (Heilberufsgesetz);

Mecklenburg-Vorpommern, Heilberufsgesetz (HeilBerG);

Niedersachsen, Kammergesetz für die Heilberufe (HKG);

Nordrhein-Westfalen, Heilberufsgesetz NRW (HeilBerg);

Rheinland-Pfalz, Heilberufsgesetz (HeilBG);

Saarland, Gesetz Nr. 1405 über die öffentliche Berufsvertretung, die Berufspflichten, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte/Ärztinnen, Zahnärzte/Zahnärztinnen, Tierärzte/Tierärztinnen und Apotheker/Apothekerinnen im Saarland (Saarländisches Heilberufekammergesetz - SHKG);

Sachsen, Gesetz über Berufsausübung, Berufsvertretungen und Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten im Freistaat Sachsen (Sächsisches Heilberufekammergesetz – SächsHKaG);

Sachsen-Anhalt, Gesetz über die Kammern für Heilberufe Sachsen-Anhalt (KGHB-LSA);

Schleswig-Holstein, Gesetz über die Kammern und die Berufsgerichtsbarkeit für die Heilberufe (Heilberufekammergesetz - HBKG);

Thüringen, Thüringer Heilberufegesetz (ThürHeilBG) ir

Berufsordnungen der Kammern (Veterinarijos gydytojų tarybų profesinio elgesio kodeksai).

DK: Lovbekendtgørelse nr. 40 af lov om dyrlæger af 15. januar 2020 (2020 m. sausio 15 d. konsoliduotas aktas Nr. 40 dėl veterinarijos gydytojų).

IE: 2005 m. Veterinarijos praktikos aktas.

LV: Veterinarinių vaistų įstatymas.

NL: Wet op de uitoefening van de diergeneeskunde 1990 (WUD).

c)    Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

AT: vaistiniai preparatai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėje. Vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos pilietybė. Vaistinės nuomininkai arba už jos valdymą atsakingi asmenys turi būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai.

Priemonės

AT: Apothekengesetz (Vaistinių įstatymas), RGBl. Nr. 5/1907 su pakeitimais, §§ 3, 4, 12; Arzneimittelgesetz (Vaistų aktas), BGBl. Nr. 185/1983 su pakeitimais, §§ 57, 59, 59a ir Medizinproduktegesetz (Vaistų įstatymas), BGBl. Nr. 657/1996 su pakeitimais, § 99.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

DE: vykdyti vaistinės veiklą leidžiama tik fiziniams asmenims (vaistininkams). Kitų šalių piliečiai arba Vokietijoje farmacijos egzamino neišlaikę asmenys gali tik gauti licenciją perimti trejus pastaruosius metus veikusią vaistinę. Vienam asmeniui gali priklausyti tik viena vaistinė ir ne daugiau kaip trys vaistinės filialai.

FR: vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE arba Šveicarijos pilietybė.

Užsienio vaistininkams gali būti leidžiama steigtis paisant kasmet nustatomų kvotų. Norint atidaryti vaistinę, būtina gauti leidimą, o įsteigiamo komercinio vieneto, įskaitant nuotolinį vaistų pardavimą gyventojams pasitelkiant informacinės visuomenės paslaugas, teisinė forma turi būti leistina pagal nacionalinę teisę ir nediskriminacinė: tik société d’exercice libéral (SEL) anonyme, par actions simplifiée, à responsabilité limitée unipersonnelle arba pluripersonnelle, en commandite par actions, société en noms collectifs (SNC) arba société à responsabilité limitée (SARL) unipersonnelle ar pluripersonnelle.

Priemonės

DE: Gesetz über das Apothekenwesen (ApoG; Vokietijos farmacijos aktas);

Gesetz über den Verkehr mit Arzneimitteln (AMG);

Gesetz über Medizinprodukte (MPG);

Verordnung zur Regelung der Abgabe von Medizinprodukten (MPAV)

FR: Code de la santé publique ir

Loi 90-1258 du 31 décembre 1990 relative à l'exercice sous forme de société des professions libéralesand Loi 2015-990 du 6 août 2015.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas

EL: vaistinės veiklai vykdyti būtina Europos Sąjungos pilietybė.

HU: vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE pilietybė.

LV: kad galėtų savarankiškai dirbti vaistinėje, užsienio vaistininkas ar vaistininko padėjėjas, įgijęs išsilavinimą valstybėje, kuri nėra valstybė narė ar EEE valstybė narė, turi būti bent vienus metus dirbęs vaistinėje EEE valstybėje narėje prižiūrimas vaistininko.

Priemonės

EL: Įstatymas 5607/1932 su pakeitimais, padarytais įstatymais 1963/1991 ir 3918/2011.

HU: 2006 m. Aktas XCVIII dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su patikimu ir ekonomiškai pagrįstu vaistų ir pagalbinių medicininių priemonių tiekimu ir vaistų platinimu.

LV: Vaistinių preparatų įstatymo 38 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

BG: vaistinių vadovai turi būti kvalifikuoti vaistininkai ir gali vadovauti tik vienai vaistinei, kurioje patys dirba. Bulgarijos Respublikoje nustatyta vienam asmeniui priklausančių vaistinių kvota (ne daugiau kaip 4).

DK: farmacijos ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik Danijos sveikatos ir vaistų institucijos išduotą vaistininko licenciją turintys fiziniai asmenys.

ES, HR, HU ir PT: leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę.

Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.

IE: Užsakomoji prekyba paštu vaistiniais preparatais draudžiama, išskyrus nereceptinius vaistus.

MT: vaistinių licencijos išduodamos paisant specialių apribojimų. Bet kuriame mieste ar kaime asmuo negali turėti daugiau kaip vienos jo vardu išduotos licencijos (Vaistinių licencijų nuostatų (LN279/07) 5 dalies 1 punktas), nebent daugiau paraiškų dėl to miesto ar kaimo nepateikta (Vaistinių licencijų nuostatų (LN279/07) 5 dalies 2 punktas).

PT: komercinėse bendrovėse, kurių kapitalą sudaro akcijos, akcijos turi būti vardinės. Asmuo negali tuo pat metu tiesiogiai ar netiesiogiai turėti daugiau kaip keturių vaistinių nuosavybės teisių ar jomis naudotis, eksploatuoti vykdyti daugiau kaip keturių vaistinių ar joms vadovauti.

SI: vaistinių tinklą Slovėnijoje sudaro savivaldybėms priklausančios valstybinės farmacijos prekių tiekimo įstaigos ir pagal koncesiją veikiantys privatūs vaistininkai (pagrindinis privačios vaistinės savininkas turi būti farmacijos specialistas). Receptinių vaistų užsakomoji prekyba paštu draudžiama.

Priemonės

BG: Įstatymo dėl žmonėms skirtų vaistų 222, 224 ir 228 straipsniai.

DK: Apotekerloven (Danijos farmacijos aktas) LBK Nr. 801 2018 06 12.

ES: Ley 16/1997, de 25 de abril, de regulación de servicios de las oficinas de farmacia

(balandžio 25 d. Įstatymas Nr. 16/1997, kuriuo reglamentuojamos vaistinėse teikiamos paslaugos), 2 ir 3.1 straipsniai ir

Real Decreto Legislativo 1/2015, de 24 de julio por el que se aprueba el Texto refundido de la Ley de garantías y uso racional de los medicamentos y productos sanitarios (Ley 29/2006).

HR: Sveikatos priežiūros aktas (OG 100/18, 125/19).

HU: 2006 m. Aktas XCVIII dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su patikimu ir ekonomiškai pagrįstu vaistų ir pagalbinių medicininių priemonių tiekimu ir vaistų platinimu.

IE: 1995 m. ir 2006 m. Airijos vaistų tarybų aktai (1995 m. Nr. 29, 2006 m. Nr. 3); 2003 m. Vaistinių preparatų (receptai ir tiekimo kontrolė) nuostatai su pakeitimais (S.I. 540 2003 m.); 2007 m. Vaistinių preparatų (pateikimo rinkai kontrolė) nuostatai su pakeitimais (S.I. 540 2007 m.); 2007 m. Vaistinių aktas (Nr. 20 2007 m.); 2008 m. Mažmeninių farmacijos įmonių reglamentavimo nuostatai su pakeitimais (S.I. Nr. 488 2008 m.)

MT: Farmacijos licencijų nuostatai (LN279/07), parengti pagal Vaistų aktą (Cap. 458).

PT: Įstatymo galios dekretas 307/2007, 9, 14 ir 15 straipsniai, Alterado p/ Lei 26/2011, 16 jun., alterada:

- p/ Acórdão TC 612/2011, 24/01/2012,

- p/ Decreto-Lei 171/2012, 1 ago.,

- p/ Lei 16/2013, 8 fev.,

- p/ Decreto-Lei 128/2013, 5 set.,

- p/ Decreto-Lei 109/2014, 10 jul.,

- p/ Lei 51/2014, 25 ago.,

- p/ Decreto-Lei 75/2016, 8 nov. ir Ordinance 1430/2007revogada p/ Portaria 352/2012, 30 out.

SI: Farmacijos paslaugų aktas (SR oficialusis leidinys RS Nr. 85/2016) ir Vaistų aktas (SR oficialusis leidinys Nr. 17/2014).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

IT: verstis šia profesine praktika gali tik į registrą įtraukti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – ūkinė bendrija, o kiekvienas bendrovės narys turi būti įsiregistravęs kaip vaistininkas. Kad būtų įtrauktas į vaistininkų profesijos registrą, asmuo turi būti Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba rezidentas ir verstis šia profesine praktika Italijoje. Reikiamą kvalifikaciją turintys užsieniečiai gali būti įtraukti į registrą, jeigu yra piliečiai šalies, su kuria Italija yra sudariusi specialų susitarimą, pagal kurį leidžiama verstis atitinkama profesine veikla laikantis abipusiškumo principo (Įstatymo galios dekretas CPS 233/1946 7–9 straipsniai ir D.P.R. 221/1950 3 ir 7 dalys). Leidimas steigti naują vaistinę arba vykdyti veiklą nenaudojamoje vaistinėje išduodamas surengus viešą konkursą. Viešame konkurse gali dalyvauti tik į vaistininkų registrą („albo“) įtraukti ES valstybės narės piliečiai.

Leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.

Priemonės

IT: Įstatymo 362/1991 1, 4, 7 ir 9 straipsniai;

Įstatymo galios dekreto (CPS) 233/1946 7–9 straipsniai ir

Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R. 221/1950, 3 ir 7 dalys).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CY: norint vykdyti farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninį pardavimą ir teikti kitas vaistininkų paslaugas (CPC 63211) taikomas pilietybės reikalavimas.

Priemonės

CY: Įstatymas dėl vaistinių ir nuodų (254 skyrius) su pakeitimas. 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

BG: vaistiniai preparatai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėje. Užsakomoji prekyba paštu vaistiniais preparatais draudžiama, išskyrus nereceptinius vaistus.

EE: vaistiniai preparatai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėje. Vaistų užsakomoji prekyba paštu draudžiama, taip pat draudžiama paštu ar naudojantis skubių siuntų gabenimo paslauga pristatyti internetu užsakytus vaistus. Leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.

EL: farmacijos ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik vaistininko licenciją turintys fiziniai asmenys ir vaistininko licenciją turinčių asmenų įsteigtos bendrovės.

ES: farmacijos ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, kurie yra licenciją turintys vaistininkai. Kiekvienas vaistininkas gali įgyti ne daugiau kaip vieną licenciją.

LU: farmacijos ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.

NL: užsakomajai prekybai paštu vaistais taikomi tam tikri reikalavimai.

Priemonės

BG: Įstatymo dėl žmonėms skirtų vaistų 219, 222, 228 ir 234(5) straipsniai.

EE: Ravimiseadus (Vaistų aktas), RT I 2005, 2, 4; § 29 (2) ir  § 41 (3) ir Tervishoiuteenuse korraldamise seadus (Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo aktas, RT I 2001, 50, 284).

EL: Įstatymas 5607/1932 su pakeitimais, padarytais įstatymais 1963/1991 ir 3918/2011.

ES: Ley 16/1997, de 25 de abril, de regulación de servicios de las oficinas de farmacia

(balandžio 25 d. Įstatymas Nr. 16/1997, kuriuo reglamentuojamos vaistinėse teikiamos paslaugos), 2 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalis ir

Real Decreto Legislativo 1/2015, de 24 de julio por el que se aprueba el Texto refundido de la Ley de garantías y uso racional de los medicamentos y productos sanitarios (Ley 29/2006).

LU: Loi du 4 juillet 1973 concernant le régime de la pharmacie (a043 priedas);

Règlement grand-ducal du 27 mai 1997 relatif à l'octroi des concessions de pharmacie (a041 priedas) ir

Règlement grand-ducal du 11 février 2002 modifiant le règlement grand-ducal du 27 mai 1997 relatif à l'octroi des concessions de pharmacie (a017 priedas).

NL: Geneesmiddelenwet, 67 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG: vaistininkai turi būti nuolatiniai rezidentai.

Priemonės

BG: Įstatymo dėl žmonėms skirtų vaistų 146, 161, 195, 222 ir 228 straipsniai.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DE, SK: kad gautų licenciją verstis vaistininko veikla arba atidaryti vaistinę ir per ją visuomenei mažmenomis pardavinėti vaistinius preparatus ir tam tikras medicinos prekes, asmuo turi būti rezidentas.

Priemonės

DE: Gesetz über das Apothekenwesen (ApoG; Vokietijos farmacijos aktas);

Gesetz über den Verkehr mit Arzneimitteln (AMG);

Gesetz über Medizinprodukte (MPG);

Verordnung zur Regelung der Abgabe von Medizinprodukten (MPAV).

SK: Akto Nr. 362/2011 dėl vaistinių preparatų ir medicinos priemonių 6 straipsnis ir

Aktas Nr. 578/2004 dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, medicinos darbuotojų, profesinių organizacijų.



Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Sektorius, subsektorius

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 851, 853

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

EU: išimtinės teisės ar leidimai teikti viešosiomis lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) paslaugas, kurioms Europos Sąjungos lygmeniu skiriamas Europos Sąjungos finansavimas, gali būti suteikti tik Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir Europos Sąjungos juridiniams asmenims, kurių registruotoji būstinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra Europos Sąjungoje (CPC 851, 853).

Išimtinės teisės ar leidimai teikti viešosiomis lėšomis finansuojamas MTP paslaugas, kurioms finansavimą skiria valstybė narė, gali būti suteikti tik atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir atitinkamos valstybės narės juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje (CPC 851, 853).

Šia išlyga nedaromas poveikis Penktai daliai [Dalyvavimas Sąjungos programose, Patikimas finansų valdymas ir Finansinės nuostatos] ir išimčiai, taikomai Šalies viešiesiems pirkimams arba subsidijoms pagal SERVIN.1.1 straipsnio (Tikslas ir taikymo sritis) 6 ir 7 dalis.

Priemonės

EU: visos esamos ir būsimos Sąjungos mokslinių tyrimų ar inovacijų bendrosios programos, įskaitant visas programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisykles ir su jungtinėmis technologijų iniciatyvomis susijusias taisykles, pagal 185 straipsnį priimti sprendimai ir Europos inovacijų ir technologijos instituto veikla, taip pat esamos ir būsimos nacionalinės, regioninės ar vietos mokslinių tyrimų programos.


Išlyga Nr. 5. Nekilnojamojo turto paslaugos

Sektorius, subsektorius

Nekilnojamojo turto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 821, 822

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY: norint teikti nekilnojamojo turto paslaugas, taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.

Priemonės

CY: Nekilnojamojo turto agentų įstatymas 71(1)/2010 su pakeitimais.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: norint gauti licenciją ir taip įgyti teisę teikti nekilnojamojo turto paslaugas, fiziniams asmenims taikomas gyvenamosios vietos Čekijoje, o juridiniams asmenims – įsisteigimo Čekijoje reikalavimas.

HR: nekilnojamojo turto paslaugoms teikti reikalaujama EEE įsteigti komercinį vienetą.

PT: fiziniai asmenys turi būti EEE rezidentai. Juridiniai asmenys turi būti įsteigti EEE.

Priemonės

CZ: Prekybos licencijų išdavimo aktas.

HR: Nekilnojamojo turto brokerių paslaugų akto (OG 107/07 ir 144/12) 2 straipsnis.

PT: Įstatymo galios dekreto Nr. 211/2004, iš dalies pakeisto ir iš naujo paskelbto Įstatymo galios dekretu Nr. 69/2011, 3 ir 25 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DK: Danijos teritorijoje esančiam fiziniam asmeniui teikiant nekilnojamojo turto paslaugas,

profesinės kvalifikacijos pavadinimą „nekilnojamojo turto agentas“ gali naudoti tik įgaliotasis nekilnojamojo turto agentas, kuris yra fizinis asmuo, įrašytas į Danijos verslo institucijos nekilnojamojo turto agentų registrą. Pagal aktą reikalaujama, kad pareiškėjas būtų Danijos arba Sąjungos, EEE ar Šveicarijos Konfederacijos rezidentas.

Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo taikomas tik teikiant nekilnojamojo turto paslaugas klientams. Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo netaikomas nekilnojamojo turto nuomai (CPC 822).

Priemonės

DK: Lov om formidling af fast ejendom m.v. lov. nr. 526 af 28.05.2014 (Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

SI: tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje Slovėnijos piliečiams ir įmonėms leidžiama teikti nekilnojamojo turto agentų paslaugas, Slovėnijoje taip pat leidžiama Jungtinės Karalystės piliečiams ir įmonėms tokiomis pat sąlygomis teikti nekilnojamojo turto agentų paslaugas, be to, jie turi įvykdyti šiuos reikalavimus: turėti teisę vykdyti nekilnojamojo turto agento veiklą kilmės šalyje, pateikti atitinkamą dokumentą dėl neteistumo baudžiamajame procese ir būti įsiregistravę į kompetentingos (Slovėnijos) ministerijos tvarkomą nekilnojamojo turto agentų registrą.

Priemonės

SI: Nekilnojamojo turto agentūrų aktas.


Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos; su valdymo konsultavimu susijusios paslaugos; techninis tikrinimas ir analizė; susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos; paslaugos, glaudžiai susijusios su žemės ūkiu; apsaugos paslaugos; įdarbinimo paslaugos; vertimo raštu ir žodžiu paslaugos ir kitos verslo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 37 red., dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, 831, dalis 85990, 86602, 8675, 8676, 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209, 87901, 87902, 87909, 88, dalis 893

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)     Nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo) be operatoriaus paslaugos (CPC 83103, CPC 831) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

SE: jeigu dalis laivo nuosavybės teisių priklauso užsieniečiams, tam, kad laivas galėtų plaukioti su Švedijos vėliava, reikia pateikti įrodymų, kad esminę įtaką eksploatuojant laivą daro Švedijos subjektas. Dominuojanti Švedijos įtaka eksploatuojant laivą reiškia, kad laivas eksploatuojamas Švedijoje ir kad Švedijos arba kitos EEE šalies asmenims priklauso proporcingai daugiau nei pusė laivo nuosavybės teisių. Kitiems užsienio laivams ši taisyklė gali būti netaikoma, jeigu juos pagal laivo nuomos be įgulos sutartis išsinuomoja arba išperkamosios nuomos būdu eksploatuoja Švedijos juridiniai asmenys (CPC 83103).

Priemonės

SE: Sjölagen (Jūrų laivybos įstatymas) (1994:1009) 1 skyriaus 1 straipsnis.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SE: automobilių ir tam tikrų visureigių transporto priemonių (terrängmotorfordon) be vairuotojo nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugų teikėjai privalo, kai nuoma ar išperkamoji nuoma trunka mažiau nei vienus metus, paskirti asmenį, turintį, be kita ko, užtikrinti, kad verslas būtų vykdomas laikantis taikomų taisyklių bei teisės aktų ir kad būtų laikomasi kelių eismo saugumo taisyklių. Atsakingasis asmuo turi gyventi EEE (CPC 831).

Priemonės

SE: Lag (1998: 424) om biluthyrning (Aktas dėl automobilių nuomos ir išperkamosios nuomos).

b)    Nuomos ar išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugos ir kitos su aviacija susijusios verslo paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

EU: Europos Sąjungos oro vežėjo naudojamo orlaivio be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (nuomos be įgulos) atveju taikomi galiojantys orlaivių registracijos reikalavimai. Nuomos be įgulos sutarčiai, kurią pasirašo Sąjungos vežėjas, taikomi Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti aviacijos saugos reikalavimai, kaip antai išankstinio patvirtinimo ir kitos sąlygos, taikomos naudojant trečiosiose šalyse užregistruotus orlaivius. Kad orlaivis būtų užregistruotas, gali būti nustatytas reikalavimas, kad jis priklausytų tam tikrus pilietybės kriterijus atitinkantiems fiziniams asmenims arba tam tikrus su kapitalo nuosavybe ir kontrole susijusius kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims (CPC 83104).

Jeigu kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugų srityje už Sąjungos ribų veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai Sąjungos oro vežėjams netaiko režimo, lygiaverčio (t. y. nediskriminacinio) tam, kurį Sąjungos KRS paslaugų teikėjai taiko trečiosios šalies oro vežėjams Sąjungoje, arba jeigu ne Europos Sąjungos oro vežėjai Sąjungos KRS paslaugų teikėjams netaiko režimo, lygiaverčio tam, kurį Europos Sąjungos oro vežėjai taiko trečiosios šalies KRS paslaugų teikėjams, gali būti imamasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkamai Sąjungoje veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai ne Sąjungos oro vežėjams arba Sąjungos oro vežėjai ne Europos Sąjungos KRS paslaugų teikėjams taikytų lygiavertį diskriminacinį režimą.

Priemonės

EU: 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) ir 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 80/2009 dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: fiziniams asmenims, kurie nėra EEE valstybės narės piliečiai, priklausantis privatus (civilinis) orlaivis gali būti užregistruotas tik jei bent vienus metus be pertraukos tų asmenų gyvenamoji vieta buvo Belgijoje arba jie yra jos rezidentai. Užsienio juridiniams asmenims, kurie nėra įsteigti pagal EEE valstybės narės teisę, priklausantis privatus (civilinis) orlaivis gali būti užregistruotas tik jei bent vienus metus be pertraukos tie asmenys Belgijoje turi buveinę, atstovybę ar biurą (CPC 83104).

Gaisrų gesinimo iš oro, pilotų mokymo, purškimo, stebėjimo, kartografavimo, fotografavimo ir kitų ore teikiamų žemės ūkio, pramonės ir tikrinimų paslaugoms taikomos autorizacijos procedūros.

Priemonės

BE: Arrêté Royal du 15 mars 1954 réglementant la navigation aérienne.

c)    Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos – oficialaus ginčų sprendimo ir sutaikinimo paslaugos (CPC 86602) 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

BG: asmenys, kurie yra ne EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, norintys teikti tarpininkavimo paslaugas, turi nuolat arba ilgą laiką gyventi Bulgarijos Respublikoje.

HU: kad būtų galima vykdyti tarpininkavimo (pvz., oficialaus ginčų sprendimo ir sutaikinimo) veiklą, reikia gauti už teisinę sistemą atsakingo ministro leidimą, t. y. būti įrašytam į registrą, o toks leidimas gali būti suteikiamas tik juridiniams ar fiziniams asmenims, įsisteigusiems Vengrijoje, arba Vengrijos rezidentams.

Priemonės

BG: Tarpininkavimo akto 8 straipsnis.

HU: 2002 m. Aktas Nr. LV dėl tarpininkavimo.

d)    Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CY: chemikų ir biologų paslaugas teikiantys asmenys turi būti valstybės narės piliečiai.

FR: biologo profesija gali verstis tik fiziniai asmenys, kurie yra EEE piliečiai.

Priemonės

CY: 1988 m. Įstatymas dėl chemikų registracijos (Įstatymas 157/1988) su pakeitimais.

FR: Code de la Santé Publique.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG: norint teikti techninio tikrinimo ir analizės paslaugas taikomas reikalavimas įsisteigti Bulgarijoje pagal Bulgarijos prekybos aktą ir užsiregistruoti Prekybos registre.

Kad galėtų teikti periodinės kelių transporto priemonių techninės būklės apžiūros paslaugas, asmuo turėtų būti įregistruotas pagal Bulgarijos prekybos aktą ar Pelno nesiekiančių juridinių asmenų aktą arba įregistruotas kitoje valstybėje narėje ar EEE šalyje.

Oro ir vandens sudėtį ir švarumą gali tikrinti ir analizuoti tik Bulgarijos aplinkos ir vandens ministerija arba jos agentūros, bendradarbiaudamos su Bulgarijos mokslų akademija.

Priemonės

BG: Gaminiams taikomų techninių reikalavimų aktas;

Matavimų aktas;

Švaraus aplinkos oro aktas ir

Vandens aktas, Potvarkis N-32 dėl periodinės kelių transporto priemonių techninės būklės apžiūros.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė

IT: biologai, chemikai analitikai, agronomai ir periti agrari turi būti rezidentai ir būti įtraukti į profesijos registrą. Trečiosios šalies piliečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo sąlygą.

Priemonės

IT: biologai, chemikai analitikai: Įstatymas 396/1967 dėl biologų profesijos ir Karališkasis dekretas 842/1928 dėl chemikų analitikų profesijos.

e)    Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675) 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė

IT: kad būtų įtrauktas į geologų registrą ir taip įgytų teisę verstis geodezininko ar geologo praktika, taigi ir teikti su žvalgyba ir kasyklų eksploatavimu susijusias ir kitas paslaugas, asmuo turi turėti gyvenamąją vietą arba nuolatinę darbo vietą Italijoje. Taikomas valstybės narės pilietybės reikalavimas; tačiau užsieniečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo principą.

Priemonės

IT: geologai: Įstatymo 112/1963 2 ir 5 straipsniai; D.P.R. 1403/1965 1 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

BG: fiziniai asmenys, norintys vykdyti su geodezija, kartografija ir kadastro tyrimais susijusias funkcijas, turi būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir rezidentai. Juridiniai asmenys turi užsiregistruoti pagal EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus.

Priemonės

BG: Kadastro ir nuosavybės registro aktas ir Geodezijos ir kartografijos aktas.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

CY: atitinkamų paslaugų teikėjams taikomas pilietybės reikalavimas.

Priemonės

CY: Įstatymas Nr. 224/1990 su pakeitimais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FR: tyrinėjimų paslaugas gali teikti tik SEL (anonyme, à responsabilité limitée ou en commandite par actions), SCP (Société civile professionnelle), SA ir SARL (sociétés anonymes, à responsabilité limitée). Norint teikti žvalgymo ir paieškos paslaugas, reikia būti įsisteigus. Šis reikalavimas gali būti netaikomas moksliniams tyrėjams mokslinių tyrimų ministro sprendimu, jei tam pritaria užsienio reikalų ministras.

Priemonės

FR: Loi 46-942 du 7 mai 1946 ir décret n°71-360 du 6 mai 1971.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

HR: pagrindinių geologijos, geodezijos ir kasybos konsultacijų paslaugos, taip pat susijusios aplinkos apsaugos konsultacijų paslaugos Kroatijos teritorijoje gali būti teikiamos tik kartu su šalies juridiniais asmenimis arba per tokius asmenis.

Priemonės

HR: Potvarkio dėl leidimų vykdyti profesinę aplinkos apsaugos veiklą išdavimo juridiniams asmenims reikalavimų (OG Nr. 57/10) 32–35 straipsniai.

f)    Paslaugos, glaudžiai susijusios su žemės ūkiu (dalis CPC 88) 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė

IT: biologai, chemikai analitikai, agronomai ir periti agrari turi būti rezidentai ir būti įtraukti į profesijos registrą. Trečiosios šalies piliečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo sąlygą.

Priemonės

IT: biologai, chemikai analitikai: Įstatymas 396/1967 dėl biologų profesijos ir Karališkasis dekretas 842/1928 dėl chemikų analitikų profesijos.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, didžiausio palankumo režimas

PT: biologų, chemikų analitikų ir agronomų profesijomis gali verstis tik fiziniai asmenys. Trečiųjų šalių piliečių inžinierių ir techninių inžinierių atveju taikomas abipusiškumo principas (o ne pilietybės reikalavimas). Biologams nėra nei pilietybės reikalavimo, nei abipusiškumo reikalavimo.

Priemonės

PT: Įstatymo galios dekretas Nr. 119/92 alterado p/ Lei 123/2015, 2 set. (Ordem Engenheiros);

Įstatymas Nr. 47/2011 alterado p/ Lei 157/2015, 17 set. (Ordem dos Engenheiros Técnicos) ir

Įstatymo galios dekretas Nr. 183/98 alterado p/ Lei 159/2015, 18 set. (Ordem dos Biólogos).

g)    Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

IT: kad gautų reikiamą leidimą teikti apsaugininkų ir vertybių vežimo paslaugas, asmuo turi būti Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir rezidentas.

PT: tarpvalstybiniu pagrindu teikti apsaugos paslaugų užsienio paslaugų teikėjams neleidžiama.

Specializuotas paslaugas teikiančiam personalui taikomas pilietybės reikalavimas.

Priemonės

IT: Viešojo saugumo įstatymo (TULPS) Nr. 773/1931 133–141 straipsniai; Karališkojo dekreto Nr. 635/1940 257 straipsnis.

PT: Įstatymas Nr. 34/2013 alterada p/ Lei 46/2019, 16 maio, ir Dekretas Nr. 273/2013 alterada p/ Portaria 106/2015, 13 abril.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DK: asmenims, teikiantiems paraišką išduoti leidimą teikti apsaugos paslaugas, taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

Juridinio asmens, teikiančio paraišką išduoti leidimą teikti apsaugos paslaugas, vadovams ir daugumai valdybos narių taip pat taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas. Tačiau gyvenamosios vietos reikalavimas netaikomas vadovams ir direktorių valdybai, jeigu taip nustatyta tarptautiniais susitarimais arba teisingumo ministro įsakymais.

Priemonės

DK: Lovbekendtgørelse 2016-01-11 nr. 112 om vagtvirksomhed.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

EE: apsaugininkams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

Priemonės

EE: Turvaseadus (Saugumo aktas) § 21, § 22.

h)    Įdarbinimo paslaugos (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas (taikoma taip pat regioninės valdžios lygmeniu)

BE: visuose Belgijos regionuose bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi įrodyti, kad teikia įdarbinimo paslaugas savo kilmės šalyje. Valonijos regione įdarbinimo paslaugas gali teikti tik tam tikro tipo juridinis asmuo (régulièrement constituée sous la forme d'une personne morale ayant une forme commerciale, soit au sens du droit belge, soit en vertu du droit d'un Etat membre ou régie par celui-ci, quelle que soit sa forme juridique). Bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi įrodyti, kad atitinka dekrete nustatytas sąlygas (pvz., juridinio asmens tipo). Vokiškai kalbančioje bendruomenėje bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi atitikti minėtame dekrete nustatytus įsileidimo kriterijus (CPC 87202).

Priemonės

BE: Flandrijos regione: Article 8, § 3, Besluit van de Vlaamse Regering van 10 december 2010 tot uitvoering van het decreet betreffende de private arbeidsbemiddeling.

Valonijos regione: Décret du 3 avril 2009 relatif à l'enregistrement ou à l'agrément des agences de placement (2009 m. balandžio 3 d. Dekretas dėl įdarbinimo agentūrų registracijos), 7 straipsnis ir Arrêté du Gouvernement wallon du 10 décembre 2009 portant exécution du décret du 3 avril

2009 relatif à l'enregistrement ou à l'agrément des agences de placement (2009 m. gruodžio 10 d. Valonijos vyriausybės sprendimas, kuriuo įgyvendinamas 2009 m. balandžio 3 d. Dekretas dėl įdarbinimo agentūrų registracijos), 4 straipsnis.

Vokiškai kalbančioje bendruomenėje: Dekret über die Zulassung der Leiharbeitsvermittler und die Überwachung der privaten Arbeitsvermittler / Décret du 11 mai 2009 relatif à l'agrément des agences de travail intérimaire et à la surveillance des agences de placement privées, 6 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

DE: kad gautų licenciją vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą, asmuo turi būti ES valstybės narės pilietis arba ES turėti komercinį vienetą (pagal Laikino užimtumo agentūrų veiklos akto

(Arbeitnehmerüberlassungsgesetz) 3 straipsnio 3–5 dalis). Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija gali priimti nuostatas dėl nurodytų profesijų, pvz., su sveikata ir priežiūra susijusių profesijų, ne EEE darbuotojų įdarbinimo ir samdymo. Licencija neišduodama ar nepratęsiamas jos galiojimas, jei įmonės, jų dalys arba joms priklausančios įmonės, kurios nėra EEE, ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą (pagal Akto dėl laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos (Arbeitnehmerüberlassungsgesetz) 3 skirsnio 2 dalį).

Priemonės

DE: Gesetz zur Regelung der Arbeitnehmerüberlassung (AÜG);

Sozialgesetzbuch Drittes Buch (SGB III; Trečioji socialinio kodekso knyga) – Užimtumo skatinimas;

Verordnung über die Beschäftigung von Ausländerinnen und Ausländern (BeschV; Potvarkis dėl užsieniečių įdarbinimo).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

ES: prieš įdarbinimo agentūroms pradedant veiklą reikalaujama, kad jos pateiktų patvirtintą pareiškimą, kuriuo įsipareigoja vykdyti galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (CPC 87201, 87202).

Priemonės

ES: Real Decreto-ley 8/2014, de 4 de julio, de aprobación de medidas urgentes para el crecimiento, la competitividad y la eficiencia (tramitado como Ley 18/2014, de 15 de octubre).

i)    Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

BG: užsienio fiziniai asmenys, norėdami vykdyti oficialią vertimo raštu veiklą, turi turėti ilgalaikį arba nuolatinį leidimą gyventi Bulgarijos Respublikoje.

Priemonės

BG: Dokumentų legalizavimo, sertifikavimo ir vertimo nuostatai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

HU: oficialius vertimus raštu, oficialų vertimų patvirtinimą ir užsienio kalbomis parengtų oficialių dokumentų patvirtintas kopijas gali teikti tik Vengrijos vertimo ir autentiškumo patvirtinimo tarnyba (OFFI).

PL: prisiekusiaisiais vertėjais gali būti tik fiziniai asmenys.

Priemonės

HU: Ministrų Tarybos dekretas Nr. 24/1986 dėl oficialaus vertimo raštu ir žodžiu.

PL: 2004 m. lapkričio 25 d. Akto dėl prisiekusiųjų vertėjų raštu ar žodžiu profesijos (Įstatymų leidinys, 2019 m., aktas 1326).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FI: atestuotieji vertėjai raštu turi būti EEE rezidentai.

Priemonės

FI: Laki auktorisoiduista kääntäjistä (Aktas dėl įgaliotųjų vertėjų) (1231/2007), 2 straipsnio 1 dalis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

CY: norint teikti oficialias vertimo raštu ir žodžiu paslaugas, reikia užsiregistruoti į vertėjų registrą. Taikomas pilietybės reikalavimas.

HR: atestuotieji vertėjai raštu turi būti EEE piliečiai.

Priemonės

CY: Įstatymas dėl atestuotųjų vertėjų steigimosi, registracijos ir reguliavimo Kipro Respublikoje.

HR: Potvarkio dėl nuolatinių teismo vertėjų (OG 88/2008) 2 straipsnis.

j)    Kitos verslo paslaugos (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, 87901, 87902, 88493, dalis 893, dalis 85990, 87909, ISIC 37) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

SE: lombardai turi būti steigiami kaip ribotos atsakomybės bendrovės arba filialai (dalis CPC 87909).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: su pakuočių surinkimu ir atliekų naudojimu susijusias paslaugas leidžiama teikti tik įgaliotai pakuočių gamybos bendrovei ir tai turi būti juridinis asmuo, įsisteigęs kaip akcinė bendrovė (CPC 88493, ISIC 37).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

NL: norint teikti prabavimo paslaugas, reikia Nyderlanduose įsteigti komercinį vienetą. Išimtinės tauriųjų metalų dirbinių prabavimo teisės šiuo metu suteiktos dviem Nyderlandų valstybės monopolijoms (dalis CPC 893).

Priemonės

CZ: Aktas 477/2001 Coll. (Pakuočių akto) 16 dalis.

SE: Lombardų aktas (1995:1000).

NL: Waarborgwet 1986.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

PT: kad galėtų teikti išieškojimo agentūrų ir kreditavimo pajėgumo vertinimo paslaugas, asmuo turi būti valstybės narės pilietis (CPC 87901, 87902).

Priemonės

PT: Įstatymas 49/2004.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: norint teikti aukcionų rengimo paslaugas reikia gauti licenciją. Kad gautų licenciją (rengti savanoriškus viešuosius aukcionus), bendrovė turi būti įsteigta Čekijoje, o fizinis asmuo turi gauti leidimą gyventi šalyje, be to, bendrovė arba fizinis asmuo turi būti įsiregistravę į Čekijos komercinį registrą (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990).

Priemonės

CZ: Aktas Nr. 455/1991 Coll.;

Prekybos licencijų išdavimo aktas ir

Aktas Nr. 26/2000 Coll. dėl viešųjų aukcionų.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

SE: būsto asociacijos ekonominį planą turi patvirtinti du asmenys. Šie asmenys turi būti viešai patvirtinti EEE valdžios institucijų (CPC 87909).

Priemonės

SE: Kooperatinių būsto asociacijų įstatymas (1991:614).


Išlyga Nr. 7. Komunikacijų paslaugos

Sektorius, subsektorius

Komunikacijų paslaugos – pašto ir pasiuntinių paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 71235, dalis 73210, dalis 751

Išlygos tipas

Patekimas į rinką

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

EU: pašto dėžučių įrengimo šalia viešųjų kelių organizavimui, pašto ženklų leidybai ir registruotųjų laiškų siuntimo paslaugų, kuriomis naudojamasi vykdant teismo arba administracines procedūras, teikimui gali būti taikomi apribojimai pagal nacionalinės teisės aktus. Paslaugoms, kurioms galioja bendrasis įsipareigojimas teikti universaliąsias paslaugas, gali būti nustatytos licencijavimo sistemos. Tokios licencijos gali būti teikiamos su sąlyga, kad bus vykdomi konkretūs įsipareigojimai teikti universaliąsias paslaugas arba sumokamas finansinis įnašas kompensacijų fondui.

Priemonės

EU: 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo.



Išlyga Nr. 8. Statybos paslaugos

Sektorius, subsektorius

Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 51

Išlygos tipas

Nacionalinis režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

CY: pilietybės reikalavimas.

Priemonė

2001 m. Įstatymas dėl statybų ir techninių darbų rangovų kontrolės ir registracijos (29 (I) / 2001), 15 ir 52 straipsniai.


Išlyga Nr. 9. Platinimo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Platinimo paslaugos – bendrasis platinimas, tabako gaminių platinimas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

C CPC 3546, dalis 621, 6222, 631, dalis 632

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)     Platinimo paslaugos (CPC 3546, 631, 632, išskyrus 63211, 63297, 62276, dalis 621) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

PT: steigiant tam tikras mažmeninės prekybos įmones ir prekybos centrus galioja speciali leidimų sistema. Tai susiję su prekybos centrais, kurių bendrasis nuomojamas plotas yra 8 000 m2 ar daugiau, ir mažmeninės prekybos įstaigomis, kurių prekybos plotas yra 2 000 m2 ir daugiau, jeigu jie nėra prekybos centruose. Pagrindiniai kriterijai: indėlis užtikrinant komercinių pasiūlymų įvairovę; vartotojams teikiamų paslaugų įvertinimas; užimtumo kokybė ir įmonių socialinė atsakomybė; įsiliejimas į miesto aplinką; indėlis į ekologinį veiksmingumą (CPC 631, 632, išskyrus 63211, 63297).

Priemonės

PT: sausio 16 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 10/2015.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CY: platinimo paslaugas teikiantiems farmacijos pramonės atstovams galioja pilietybės reikalavimas (CPC 62117).

Priemonės

CY: Įstatymas Nr. 74(I) 2020 su pakeitimais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

LT: pirotechnikos gaminiams platinti reikia licencijos. Licenciją gali gauti tik Sąjungos juridiniai asmenys (CPC 3546).

Priemonės

LT: 2004 m. kovo 23 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas Nr. IX-2074.

b)    Tabako gaminių platinimas (dalis CPC 6222, 62228, dalis 6310, 63108) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

ES: tabako gaminių mažmeninio pardavimo monopolis priklauso valstybei. Įsisteigiant taikomas valstybės narės pilietybės reikalavimas. Tabako gaminių pardavėjo veiklą gali vykdyti tik fiziniai asmenys. Kiekvienas tabako gaminių pardavėjas gali gauti tik vieną licenciją (CPC 63108).

FR: tabako gaminių didmeninės prekybos ir mažmeninio pardavimo monopolis priklauso valstybei. Tabako gaminių pardavėjams (buraliste) taikomas pilietybės reikalavimas (dalis CPC 6222, dalis 6310).

Priemonės

ES: 2014 m. rugsėjo 27 d. Įstatymas 14/2013.

FR: Code général des impôts.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

AT: leidimo vykdyti tabako pardavėjo veiklą gali prašyti tik fiziniai asmenys.

Pirmenybė teikiama EEE valstybės narės piliečiams (CPC 63108).

Priemonės

AT: 1996 m. Tabako gaminių monopolio aktas, § 5 ir § 27.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

IT: tabako gaminiams platinti ir pardavinėti reikia licencijos. Licencija suteikiama vykdant viešas procedūras. Licencijos išduodamos atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir esamų pardavimo taškų geografinis tankis (dalis CPC 6222, dalis 6310).

Priemonės

IT: Įstatymo galios dekretas 184/2003;

Įstatymas 165/1962;

Įstatymas 3/2003;

Įstatymas 1293/1957;

Įstatymas 907/1942 ir

Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R.) 1074/1958.



Išlyga Nr. 10. Švietimo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Švietimo paslaugos (privačiai finansuojamos)

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 921, 922, 923, 924

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

CY: privačiai finansuojamos mokyklos savininkai ir didžiausi akcininkai turi būti valstybės narės piliečiai. Jungtinės Karalystės piliečiai gali gauti (švietimo) ministro leidimą pagal nurodytą formą ir sąlygas.

Priemonės

CY: 2019 m. Privačių mokyklų įstatymas (Nr. 147(I)/2019).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: privačiai finansuojamas pradinio ir vidurinio mokymo paslaugas gali teikti tik įgaliotos Bulgarijos įmonės (turi būti įsteigtas komercinis vienetas). Užsienio dalininkų turintys Bulgarijos vaikų darželiai ir mokyklos gali būti steigiami arba pertvarkomi Bulgarijoje tinkamai įregistruotų Bulgarijos ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų asociacijų, korporacijų ar įmonių prašymu, remiantis švietimo, jaunimo reikalų ir mokslo ministro pasiūlymu grindžiamu Ministrų Tarybos sprendimu. Užsieniečiams priklausantys vaikų darželiai ir mokyklos gali būti steigiami arba pertvarkomi užsienio juridinių asmenų prašymu, laikantis tarptautinių susitarimų bei konvencijų ir vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis. Užsienio aukštojo mokslo institucijos Bulgarijos teritorijoje negali steigti patronuojamųjų įstaigų. Užsienio aukštojo mokslo institucijos savo fakultetus, katedras, institutus ir kolegijas Bulgarijoje gali steigti tik prie Bulgarijos aukštųjų mokyklų, bendradarbiaudamos su jomis (CPC 921, 922).

Priemonės

BG: Ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo aktas ir

Aukštojo mokslo įstatymo papildomų nuostatų 4 dalis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

SI: privačiai finansuojamas pradines mokyklas gali steigti tik Slovėnijos fiziniai ar juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas turi įsteigti registruotąją būstinę arba filialą (CPC 921).

Priemonės

SI: Peržiūrėto Švietimo organizavimo ir finansavimo akto (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys

Nr. 12/1996) 40 straipsnis.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ ir SK: kad galėtų kreiptis dėl valstybės sutikimo vykdyti privačiai finansuojamos aukštojo mokslo įstaigos veiklą, įstaiga turi būti įsisteigusi valstybėje narėje. Ši išlyga netaikoma techninio ir profesinio mokymo paslaugų įgijusiems vidurinį išsilavinimą atveju (CPC 92310).

Priemonės

CZ: Akto Nr. 111/1998 Coll. (Aukštojo mokslo aktas) 39 straipsnis ir

Aktas Nr. 561/2004 Coll. dėl ikimokyklinio, pagrindinio, vidurinio, tretinio profesinio ir kitokio mokymo (Švietimo aktas).

SK: 2002 m. vasario 21 d. Įstatymas Nr. 131 dėl universitetų.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

ES ir IT: norint atidaryti privačiai finansuojamą universitetą, suteikiantį pripažintus diplomus ar laipsnius, reikia gauti leidimą. Atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir esamų įstaigų tankis.

ES: laikantis šios procedūros reikia gauti Parlamento rekomendaciją.

IT: remiamasi trejų metų programa ir leidimą išduoti valstybės pripažįstamus diplomus gali gauti tik Italijos juridiniai asmenys (CPC 923).

Priemonės

ES: Ley Orgánica 6/2001, de 21 de Diciembre, de Universidades (2001 m. gruodžio 21 d. Įstatymas 6/2001 dėl universitetų), 4 straipsnis.

IT: Karališkasis dekretas Nr. 1592/1933 (Vidurinio mokymo įstatymas);

Įstatymas Nr. 243/1991 (Privatiems universitetams nereguliariai skiriamas viešasis įnašas);

CNVSU (Comitato nazionale per la valutazione del sistema universitario) rezoliucija Nr. 20/2003 ir

Respublikos Prezidento dekretas (DPR) Nr. 25/1998.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

EL: privačiai finansuojamų pradinių ir vidurinių mokyklų savininkai ir dauguma direktorių valdybos narių, taip pat privačiai finansuojamų pradinio ir vidurinio mokymo įstaigų mokytojai turi būti valstybės narės piliečiai (CPC 921, 922). Universitetinio lygmens švietimo paslaugas teikia tik įstaigos, kurios yra visiškai savarankiški viešosios teisės juridiniai asmenys. Tačiau pagal Įstatymą 3696/2008 Sąjungos rezidentams (fiziniams ar juridiniams asmenims) leidžiama steigti privačias tretinio mokslo įstaigas, išduodančias sertifikatus, kurie nėra pripažįstami lygiaverčiais universiteto laipsniams (CPC 923).

Priemonės

EL: Įstatymai Nr. 682/1977, 284/1968, 2545/1940 ir Prezidento dekretas Nr. 211/1994 su pakeitimais,

padarytais Prezidento dekretu Nr. 394/1997, Graikijos Konstitucijos 16 straipsnio 5 dalis ir Įstatymas Nr. 3549/2007.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

AT: norint teikti privačiai finansuojamas taikomojo mokslo srities universitetinio lygmens švietimo paslaugas, reikia gauti kompetentingos institucijos AQ Austria (Austrijos kokybės užtikrinimo ir akreditacijos agentūra) leidimą. Investuotojo, siekiančio vykdyti taikomojo mokslo srities studijų programą, pagrindinė veikla turi būti tokių programų vykdymas; kad siūloma studijų programa būtų patvirtinta, jis turi pateikti poreikių vertinimo ir rinkos tyrimo išvadas. Nustačius, kad programa neatitinka nacionalinių švietimo interesų, kompetentinga ministerija gali neduoti leidimo. Privatų universitetą norintis steigti pareiškėjas turi gauti kompetentingos institucijos (AQ Austria – Austrijos kokybės užtikrinimo ir akreditacijos agentūros) leidimą. Jeigu akreditacijos institucijos sprendimas neatitinka nacionalinių švietimo interesų, kompetentinga ministerija gali neduoti sutikimo (CPC 923).

Priemonės

AT: Studijų taikomojo mokslo universitetuose aktas, BGBl I Nr. 340/1993, su pakeitimais, § 2; Privačių

universitetų aktas, BGBl I Nr. 74/2011, su pakeitimais, § 2 ir

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo aktas, BGBl. Nr. 74/2011 su pakeitimais, § 25 (3).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: kad galėtų dėstyti privačiai finansuojamoje švietimo įstaigoje, asmuo turi būti valstybės narės pilietis (CPC 921, 922, 923). Tačiau Jungtinės Karalystės piliečiai gali gauti atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą dėstyti pradinio bei vidurinio mokymo ir aukštesnio lygmens švietimo įstaigose. Jungtinės Karalystės piliečiai taip pat gali gauti atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą steigti pradinio ir vidurinio mokymo ar aukštesnio lygmens švietimo įstaigas ir vykdyti jų veiklą arba joms vadovauti. Toks leidimas suteikiamas institucijų nuožiūra.

Priemonės

FR: Code de l'éducation.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

MT: privačiai finansuojamas aukštojo mokslo ar suaugusiųjų švietimo paslaugas norintys teikti paslaugų teikėjai turi gauti Švietimo ir užimtumo ministerijos išduodamą licenciją. Ar išduoti licenciją, ministerija gali nuspręsti savo nuožiūra (CPC 923, 924).

Priemonės

MT: 2012 m. Teisinis pranešimas 296.



Išlyga Nr. 11. Aplinkosaugos paslaugos

Sektorius, subsektorius

Aplinkosaugos paslaugos – panaudotų baterijų ir akumuliatorių, senų automobilių ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų apdorojimas ir antrinis perdirbimas; aplinkos oro ir klimato apsauga ir išmetamųjų dujų valymo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 9402, 9404

Išlygos tipas

Vietos buveinė

Skyrius

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

SE: tik subjektai, kurie yra įsisteigę Švedijoje arba kurių pagrindinė buveinė yra Švedijoje, gali būti akredituoti, kad galėtų teikti išmetamųjų dujų kontrolės paslaugas (CPC 9404).

SK: panaudotų baterijų ir akumuliatorių, alyvų atliekų, senų automobilių ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų apdorojimo ir antrinio perdirbimo veiklai vykdyti reikia įsteigti įmonę EEE (taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas) (dalis CPC 9402).

Priemonės

SE: Transporto priemonių aktas (2002:574).

SK: Aktas Nr. 79/2015 dėl atliekų.


Išlyga Nr. 12. Finansinės paslaugos

Sektorius, subsektorius

Finansinės paslaugos – draudimas ir bankininkystė

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Netaikoma

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

IT: aktuarų paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (neturinčias juridinio asmens teisių). norint vykdyti aktuaro profesinę veiklą taikomas Europos Sąjungos pilietybės reikalavimas, išskyrus užsienio specialistus, kuriems gali būti leidžiama praktikuoti remiantis abipusiškumo principu.

Priemonės

IT: Privataus draudimo kodekso (2005 m. rugsėjo 7 d. Įstatymo galios dekreto Nr. 209) 29 straipsnis ir Įstatymo 194/1942 4 straipsnis, Įstatymas 4/1999 dėl registro.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG: pensijų draudimu gali užsiimti akcinė bendrovė, turinti pagal Socialinio draudimo kodeksą išduotą licenciją ir įregistruota pagal Prekybos aktą arba kitos ES valstybės narės teisės aktus (filialai neleidžiami).

BG, ES, PL ir PT: tiesiogiai steigti filialų draudimo tarpininkams neleidžiama; ši teisė suteikiama pagal valstybės narės teisę įsteigtoms bendrovėms (taikomas reikalavimas įsteigti vietos juridinį asmenį). PL: draudimo tarpininkams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

Priemonės

BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis, Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.

ES: Reglamento de Ordenación, Supervisión y Solvencia de Entidades Aseguradoras y Reaseguradoras (RD 1060/2015, de 20 de noviembre de 2015), 36 straipsnis.

PL: 2015 m. rugsėjo 11 d. Aktas dėl draudimo ir perdraudimo veiklos (2020 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 895 ir 1180); 2017 m. gruodžio 15 d. Aktas dėl draudimo produktų platinimo (2019 m. Įstatymų leidinys, aktas 1881); 1997 m. rugpjūčio 28 d. Aktas dėl pensijų fondų organizavimo ir veikimo (2020 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 105); 2018 m. kovo 6 d. Aktas dėl užsienio verslininkų ir kitų užsienio asmenų ekonominės veiklos Lenkijos Respublikos teritorijoje.

PT: Įstatymo galios dekreto 94-B/98 7 straipsnis, panaikintas sausio 5 d. Įstatymo galios dekretu 2/2009; Įstatymo galios dekreto 94-B/98 I skyriaus VI skirsnis, Įstatymo galios dekreto 144/2006 34 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 7 straipsnis, panaikintas sausio 16 d. Įstatymu 7/2019. Teisinio režimo, reglamentuojančio draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą, patvirtinto sausio 16 d. Įstatymu 7/2019, 8 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas

AT: filialo vadovai turi būti bent du fiziniai asmenys Austrijos rezidentai.

BG: (per)draudimo įmonių valdymo ir priežiūros organų nariai ir kiekvienas asmuo, įgaliotas vadovauti ar atstovauti (per)draudimo įmonei, turi būti rezidentai.

Pensijų draudimo įmonės valdybos pirmininkas, direktorių valdybos pirmininkas, vykdomasis direktorius ir vadovaujantysis darbuotojas turi turėti nuolatinį adresą arba ilgalaikį leidimą gyventi Bulgarijoje.

Priemonės

AT: 2016 m. Draudimo priežiūros akto 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 34/2015 (Versicherungsaufsichtsgesetz 2016, § 14 Abs. 1 Z 3, BGBl. I Nr. 34/2015).

BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis.

Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: prieš steigdamas filialą arba atstovybę draudimo paslaugoms teikti užsienio draudikas arba perdraudikas savo kilmės šalyje turi gauti leidimą vykdyti veiklą, susijusią su tokių pat rūšių draudimu, kurio paslaugas jis pageidauja teikti Bulgarijoje.

Papildomų savanoriškų pensijų fondų pajamos, taip pat panašios pajamos, tiesiogiai susijusios su savanorišku pensijų draudimu, vykdomu asmenų, kurie yra įregistruoti pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir gali laikydamiesi atitinkamų teisės aktų vykdyti savanoriško pensijų draudimo operacijas, yra neapmokestinamos, kaip numatyta taikant Pelno mokesčio akte nustatytą procedūrą.

ES: prieš Ispanijoje steigdamas filialą ar atstovybę tam tikrų rūšių draudimo paslaugoms teikti, užsienio draudikas turi bent penkerius metus turėti leidimą teikti tokių pat rūšių draudimo paslaugas savo kilmės šalyje.

PT: kad galėtų įsteigti filialą arba agentūrą, užsienio draudimo įmonėms turi būti suteiktas leidimas bent penkerius metus vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą pagal atitinkamą nacionalinę teisę.

Priemonės

BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis.

Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.

ES: Reglamento de Ordenación, Supervisión y Solvencia de Entidades Aseguradoras y Reaseguradoras (RD 1060/2015, de 20 de noviembre de 2015), 36 straipsnis.

PT: Įstatymo galios dekreto 94-B/98 7 straipsnis ir Įstatymo galios dekreto 94-B/98 I skyriaus VI skirsnis, Įstatymo galios dekreto 144/2006 34 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 7 straipsnis; Teisinio režimo, reglamentuojančio draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimą ir vykdymą, patvirtinto rugsėjo 9 d. Įstatymu 147/2005, 215 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

AT: kad gautų licenciją atidaryti filialą, užsienio draudiko teisinė forma jo buveinės šalyje turi atitikti arba būti panaši į akcinės bendrovės arba savitarpio draudimo asociacijos formą.

EL: draudimo ir perdraudimo įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra trečiosiose šalyse, gali veikti Graikijoje įsteigusios patronuojamąją įmonę arba filialą, jei filialas šiuo atveju neturi jokios konkrečios teisinės formos, nes tai reiškia, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už ES ribų, gavusi leidimą toje valstybėje narėje (Graikijoje) ir vykdanti draudimo veiklą, turi nuolatinį padalinį valstybės narės teritorijoje (t. y. Graikijoje).

Priemonės

AT: 2016 m. Draudimo priežiūros akto 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 34/2015 (Versicherungsaufsichtsgesetz 2016, § 14 Abs. 1 Z 3, BGBl. I Nr. 34/2015).

EL: Įstatymo Nr. 4364/2016 130 straipsnis (Vyriausybės oficialusis leidinys 13/ A/ 05.02.2016).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

AT: draudžiama Sąjungoje neįsteigtos patronuojamosios įmonės ar Austrijoje neįsteigto filialo reklama ir tarpininkavimas jų vardu (išskyrus perdraudimą ir retrocesiją).

DK: asmenys ar bendrovės (įskaitant draudimo bendroves), išskyrus pagal Danijos teisę suteiktą arba Danijos kompetentingų institucijų išduotą licenciją turinčias draudimo bendroves, negali verslo tikslais padėti teikti Danijoje gyvenančių asmenų, Danijos laivų ar Danijoje esančio turto tiesioginio draudimo paslaugų.

SE: užsienio draudikui tiesioginio draudimo paslaugas leidžiama teikti tik tarpininkaujant Švedijoje įgaliotam draudimo paslaugų teikėjui, jeigu užsienio draudikas ir Švedijos draudimo bendrovė priklauso tai pačiai bendrovių grupei arba yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DE, HU ir LT: Europos Sąjungoje neįsisteigusioms draudimo bendrovėms norint teikti tiesioginio draudimo paslaugas reikalaujama įsteigti filialą ir gauti leidimą.

SE: EEE neįsisteigusioms įmonėms norint teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas reikalaujama įsteigti komercinį vienetą (vietos buveinės reikalavimas).

SK: oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio orlaivių / laivų ir atsakomybės draudimą, veiklą gali vykdyti tik Sąjungos įsisteigusios draudimo bendrovės arba neįsisteigusių Sąjungos draudimo bendrovių, gavusių leidimą vykdyti veiklą Slovakijos Respublikoje, filialai.

Priemonės

AT: 2016 m. Draudimo priežiūros akto 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 34/2015 (Versicherungsaufsichtsgesetz 2016, § 13 Abs. 1 Z 2, BGBl. I Nr. 34/2015). DE: Versicherungsaufsichtsgesetz (VAG) §§67-69 dėl visų draudimo paslaugų, įgyvendinant direktyvą „Mokumas 2“; kartu taikant Luftverkehrs-Zulassungs-Ordnung (LuftVZO) §105 tik dėl privalomo oro transporto atsakomybės draudimo.

DE: Versicherungsaufsichtsgesetz (VAG) dėl visų draudimo paslaugų; kartu taikant Luftverkehrs-Zulassungs-Ordnung (LuftVZO) tik dėl privalomo oro transporto atsakomybės draudimo.

DK: Lov om finansiel virksomhed jf. lovbekendtgørelse 182 af 18. februar 2015.

HU: 2003 m. Aktas Nr. LX. LT: 2003 m. rugsėjo 18 d. Draudimo įstatymas Nr. IX-1737 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 13 d. Įstatymu Nr. XIII-2232.

SE: Lag om försäkringsförmedling (Draudimo produktų platinimo tarpininkavimo aktas) (3 skyriaus 3 skirsnis, 2018:12192005:405) ir Užsienio draudikų veiklos Švedijoje aktas (4 skyriaus 1 ir 10 skirsniai, 1998:293).

SK: Aktas Nr. 39/2015 dėl draudimo.

b)    Bankų ir kitos finansinės paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG: norint skolinti lėšas, kurios nėra kaupiamos priimant indėlius ar kitas grąžintinas lėšas, įsigyti kredito įstaigos ar kitos finansų įstaigos akcijų, vykdyti finansinę nuomą, garantijų sandorius, įsigyti skolinius reikalavimus ir vykdyti kitų formų finansavimą (faktoringą, forfeitingą ir kt.), ne bankų finansų įstaigos turi užsiregistruoti Bulgarijos nacionalinio banko nustatyta tvarka. Finansų įstaiga vykdo pagrindinę verslo veiklą Bulgarijos teritorijoje.

BG: ne EEE bankai Bulgarijoje gali vykdyti bankinę veiklą gavę Bulgarijos nacionalinio banko licenciją Bulgarijos Respublikoje imtis veiklos ir ją vykdyti per filialą.

IT: kad gautų leidimą turėdama padalinį Italijoje valdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ar teikti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo paslaugas, bendrovė turi būti įsteigta Italijoje (steigti filialų neleidžiama).

Jei vykdoma kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus pagal Sąjungos teisės aktus suderintus kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), veikla, patikėtinis arba depozitaras turi būti kaip juridinis asmuo, įsisteigęs Italijoje arba kitoje valstybėje narėje, ir veikti per Italijoje įsteigtą filialą.

Investicinių fondų, nesuderintų pagal Sąjungos teisės aktus, valdymo įmonės taip pat turi būti įsteigtos Italijoje (ne filialas).

Pensijų fondų lėšų valdymo veiklą gali vykdyti tik bankai, draudimo įmonės, investicinės įmonės ir įmonės, valdančios pagal Sąjungos teisės aktus suderintus KIPVPS, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, taip pat Italijoje įsteigti KIPVPS.

Vykdydami išnešiojamosios prekybos veiklą tarpininkai privalo naudotis valstybės narės teritorijoje gyvenančių įgaliotųjų finansų tarpininkų paslaugomis.

Ne Europos Sąjungos tarpininkų atstovybės negali vykdyti veiklos, kurios tikslas – teikti investicines paslaugas, taigi, be kita ko, prekiauti savo arba klientų vardu, platinti finansines priemones ir organizuoti bei vykdyti jų emisiją (reikia įsteigti filialą).

PT: pensijų fondų valdymo paslaugas gali teikti tik tuo tikslu Portugalijoje kaip juridiniai asmenys įsteigtos specialios bendrovės ir Portugalijoje įsteigtos draudimo bendrovės, turinčios leidimą verstis gyvybės draudimo veikla, arba subjektai, turintys leidimą valdyti pensijų fondus kitose valstybėse narėse. Europos Sąjungai nepriklausančių šalių įmonėms tiesiogiai steigti filialų neleidžiama.

Priemonės

BG: Įstatymo dėl kredito įstaigų 2 straipsnio 5 dalis, 3a straipsnis ir 17 straipsnis

Socialinio draudimo kodekso 121, 121b ir 121f straipsniai ir

Valiutos įstatymo 3 straipsnis.

IT: Įstatymo galios dekreto 58/1998 1, 19, 28, 30–33, 38, 69 ir 80 straipsniai;

1998 m. vasario 22 d. Bendrų Italijos Banko ir „Consob“ nuostatų 3 ir 41 straipsniai;

2005 m. sausio 25 d. Italijos banko nuostatai;

2007 m. spalio 29 d. „Consob“ nuostatų 16190 V antraštinės dalies VII skyriaus II skirsnio 17–21, 78–81 ir 91–111 straipsniai, ir taikant:

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų.

PT: Įstatymo galios dekretas 12/2006 su pakeitimais, padarytais Įstatymo galios dekretu 180/2007, Įstatymo galios dekretas 357-A/2007, Reglamentas 7/2007-R su pakeitimais, padarytais Reglamentu 2/2008-R, Reglamentas Nr. 19/2008-R, Reglamentas 8/2009. Teisinio režimo, reglamentuojančio pensijų fondų ir jų valdymo subjektų įsteigimą ir veikimą, patvirtinto liepos 23 d. Įstatymu 27/2020, 3 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas. Patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HU: ne EEE investicinių fondų valdymo įmonių filialai negali valdyti Europos investicinių fondų ir teikti turto valdymo paslaugų privatiems pensijų fondams.

Priemonės

HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių;

2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir

2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

BG: bankui turi bendrai vadovauti ir atstovauti bent du asmenys. Bankui vadovaujantys ir atstovaujantys asmenys turi asmeniškai būti vadovybės adreso vietoje. Juridiniai asmenys negali būti išrinkti banko valdybos arba direktorių valdybos nariais.

SE: taupomojo banko steigėjas turi būti fizinis asmuo.

Priemonės

BG: Kredito įstaigų įstatymo 10 straipsnis;

Socialinio draudimo kodekso 121e straipsnis ir

Valiutos įstatymo 3 straipsnis.

SE: Sparbankslagen (Taupomųjų bankų aktas) (1987:619) 2 skyriaus 1 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas

HU: bent du kredito įstaigos direktorių valdybos nariai turi būti pagal užsienio valiutos naudojimą reglamentuojančius teisės aktus pripažinti rezidentais ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta bent vienus metus turi būti buvusi Vengrijoje.

Priemonės

HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių;

2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir

2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

RO: rinkos dalyviai turi būti juridiniai asmenys, pagal Bendrovių įstatymo nuostatas įsteigti kaip akcinės bendrovės. Daugiašales prekybos sistemas (DPS – pagal FPRD II direktyvą) gali valdyti pirmiau nurodytomis sąlygomis įsteigtas sistemos operatorius arba ASF (Autoritatea de Supraveghere Financiară – Finansų priežiūros institucija) leidimą gavusi investicinė įmonė.

SI: pensijų sistemą gali kurti savitarpio pensijų fondas (kuris nėra juridinis asmuo, todėl yra valdomas draudimo bendrovės, banko ar pensijų bendrovės), pensijų bendrovė arba draudimo bendrovė. Be to, pensijų sistemą gali siūlyti ir pagal Europos Sąjungos valstybėje narėje taikomus teisės aktus įsisteigę pensijų sistemų paslaugų teikėjai.

Priemonės

RO: 2018 m. birželio 11 d. Įstatymas Nr. 126 dėl finansinių priemonių ir Reglamentas Nr. 1/2017, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Reglamentas Nr. 2/2006 dėl reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų, patvirtintas NSC Įsaku Nr. 15/2006 – ASF – Autoritatea de Supraveghere Financiară – Finansų priežiūros institucija. SI: Pensijų ir invalidumo draudimo aktas (Oficialusis leidinys Nr. 102/2015 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais aktu Nr. 28/19).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

HU: ne EEE bendrovės teikti finansines paslaugas arba vykdyti su finansinėmis paslaugomis susijusią pagalbinę veiklą gali tik per savo filialą Vengrijoje.

Priemonės

HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių;

2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir

2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.


Išlyga Nr. 13. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Sektorius, subsektorius

Sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 931, 933

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): gelbėjimo paslaugų ir profesionalių greitosios pagalbos paslaugų teikimą organizuoja ir reguliuoja žemės (Länder). Dauguma žemių gelbėjimo paslaugų srities įgaliojimus perduoda savivaldybėms. Savivaldybėms leidžiama teikti pirmumą pelno nesiekiantiems veiklos vykdytojams. Tai vienodai taikoma ir užsienio, ir šalies paslaugų teikėjams (CPC 931, 933). Norint teikti greitosios pagalbos paslaugas būtinas planavimas, leidimas ir akreditacija. Siekiant užtikrinti sąveikumą, suderinamumą ir reikiamų saugos standartų laikymąsi telemedicinos srityje, IRT (informacinių ir ryšių technologijų) paslaugų teikėjų skaičius gali būti ribojamas. Toks apribojimas taikomas nediskriminuojant.

HR: steigiant tam tikras privačiai finansuojamas socialinės rūpybos įstaigas gali būti taikomi pagal poreikius konkrečiose geografinėse teritorijose nustatyti apribojimai (CPC 9311, 93192, 93193, 933).

SI: toliau išvardytoms paslaugoms galioja valstybės monopolis: kraujo ir kraujo preparatų tiekimui, transplantuoti skirtų žmonių organų paėmimui ir saugojimui, socialinės medicinos, higienos, epidemiologijos ir sveikatos ekologijos paslaugoms, patologinės anatomijos paslaugoms ir biomedicinos priemonėmis atliekamoms reprodukcijos procedūroms (CPC 931).

Priemonės

DE: Bundesärzteordnung (BÄO; Federaliniai medicinos nuostatai);

Gesetz über die Ausübung der Zahnheilkunde (ZHG);

Gesetz über den Beruf der Psychotherapeutin und des Psychotherapeuten (PsychThG; Psichoterapijos paslaugų teikimo aktas);

Gesetz über die berufsmäßige Ausübung der Heilkunde ohne Bestallung (Heilpraktikergesetz);

Gesetz über das Studium und den Beruf der Hebammen (HebG);

Gesetz über den Beruf der Notfallsanitäterin und des Notfallsanitäters (NotSanG);

Gesetz über die Pflegeberufe (PflBG);

Gesetz über die Berufe in der Physiotherapie (MPhG);

Gesetz über den Beruf des Logopäden (LogopG);

Gesetz über den Beruf des Orthoptisten und der Orthoptistin (OrthoptG);

Gesetz über den Beruf der Podologin und des Podologen (PodG);

Gesetz über den Beruf der Diätassistentin und des Diätassistenten (DiätAssG);

Gesetz über den Beruf der Ergotherapeutin und des Ergotherapeuten (ErgThg); Bundesapothekerordnung (BapO);

Gesetz über den Beruf des pharmazeutisch-technischen Assistenten (PTAG);

Gesetz über technische Assistenten in der Medizin (MTAG);

Gesetz zur wirtschaftlichen Sicherung der Krankenhäuser und zur Regelung der Krankenhauspflegesätze (Krankenhausfinanzierungsgesetz - KHG);

Gewerbeordnung (Vokietijos prekybos, komercinės veiklos ir pramonės reguliavimo aktas);

Sozialgesetzbuch Fünftes Buch (SGB V; Penktoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – privalomasis sveikatos draudimas;

Sozialgesetzbuch Sechstes Buch (SGB VI; Šeštoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – privalomasis pensijų draudimas;

Sozialgesetzbuch Siebtes Buch (SGB VII; Septintoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

Sozialgesetzbuch Neuntes Buch (SGB IX; Devintoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – neįgaliųjų reabilitacija ir dalyvavimas;

Sozialgesetzbuch Elftes Buch (SGB XI; Vienuoliktoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – socialinė parama.

Personenbeförderungsgesetz (PBefG; Viešojo transporto aktas).

Regioninis lygmuo:

Gesetz über den Rettungsdienst (Rettungsdienstgesetz - RDG) in Baden-Württemberg;

Bayerisches Rettungsdienstgesetz (BayRDG);

Gesetz über den Rettungsdienst für das Land Berlin (Rettungsdienstgesetz);

Gesetz über den Rettungsdienst im Land Brandenburg (BbgRettG);

Bremisches Hilfeleistungsgesetz (BremHilfeG);

Hamburgisches Rettungsdienstgesetz (HmbRDG);

Gesetz über den Rettungsdienst für das Land Mecklenburg-Vorpommern (RDGM-V);

Niedersächsisches Rettungsdienstgesetz (NRettDG);

Gesetz über den Rettungsdienst sowie die Notfallrettung und den Krankentransport durch

Unternehmer (RettG NRW);

Landesgesetz über den Rettungsdienst sowie den Notfall- und Krankentransport (RettDG);

Saarländisches Rettungsdienstgesetz (SRettG);

Sächsisches Gesetz über den Brandschutz, Rettungsdienst und Katastrophenschutz (SächsBRKG);

Rettungsdienstgesetz des Landes Sachsen-Anhalt (RettDG LSA);

Schleswig-Holsteinisches Rettungsdienstgesetz (SHRDG);

Thüringer Rettungsdienstgesetz (ThüRettG).

Landespflegegesetze:

Gesetz zur Umsetzung der Pflegeversicherung in Baden-Württemberg (Landespflegegesetz -

LPflG);

Gesetz zur Ausführung der Sozialgesetze (AGSG);

Gesetz zur Planung und Finanzierung von Pflegeeinrichtungen (Landespflegeeinrichtungsgesetz-

LPflegEG);

Gesetz über die pflegerische Versorgung im Land Brandenburg (Landespflegegesetz - LPflegeG);

Gesetz zur Ausführung des Pflege-Versicherungsgesetzes im Lande Bremen und zur Änderung

des Bremischen Ausführungsgesetzes zum Bundessozialhilfegesetz (BremAGPflegeVG);

Hamburgisches Landespflegegesetz (HmbLPG);

Hessisches Ausführungsgesetz zum Pflege-Versicherungsgesetz;

Landespflegegesetz (LPflegeG M-V);

Gesetz zur Planung und Förderung von Pflegeeinrichtungen nach dem Elften Buch

Sozialgesetzbuch (Niedersächsisches Pflegegesetz - NPflegeG);

Gesetz zur Weiterentwicklung des Landespflegerechts und Sicherung einer unterstützenden Infrastruktur für ältere Menschen, pflegebedürftige Menschen und deren Angehörige (Alten- und Pflegegesetz Nordrhein-Westfalen – APG NRW);

Landesgesetz zur Sicherstellung und Weiterentwicklung der pflegerischen Angebotsstruktur

(LPflegeASG) (Rheinland-Pfalz);

Gesetz Nr. 1694 zur Planung und Förderung von Angeboten für hilfe-, betreuungs- oder pflegebedürftige Menschen im Saarland (Saarländisches Pflegegesetz);

Sächsisches Pflegegesetz (SächsPflegeG);

Schleswig-Holstein: Ausführungsgesetz zum Pflege-Versicherungsgesetz (Landespflegegesetz - LPflegeG);

Thüringer Gesetz zur Ausführung des Pflege-Versicherungsgesetzes (ThürAGPflegeVG).

Landeskrankenhausgesetz Baden-Württemberg;

Bayerisches Krankenhausgesetz (BayKrG);

Berliner Gesetz zur Neuregelung des Krankenhausrechts;

Krankenhausentwicklungsgesetz Brandenburg (BbgKHEG);

Bremisches Krankenhausgesetz (BrmKrHG);

Hamburgisches Krankenhausgesetz (HmbKHG);

Hessisches Krankenhausgesetz 2011 (HKHG 2011);

Krankenhausgesetz für das Land Mecklenburg-Vorpommern (LKHG M-V);

Niedersächsisches Krankenhausgesetz (NKHG);

Krankenhausgestaltungsgesetz des Landes Nordrhein-Westfalen (KHGG NRW);

Landeskrankenhausgesetz Rheinland-Pfalz (LKG Rh-Pf);

Saarländisches Krankenhausgesetz (SKHG);

Gesetz zur Neuordnung des Krankenhauswesens (Sächsisches Krankenhausgesetz - SächsKHG);

Krankenhausgesetz Sachsen-Anhalt (KHG LSA);

Gesetz zur Ausführung des Krankenhausfinanzierungsgesetzes (AG-KHG) in Schleswig-Holstein;

Thüringisches Krankenhausgesetz (Thür KHG).

HR: Sveikatos priežiūros aktas (OG 150/08, 71/10, 139/10, 22/11, 84/11, 12/12, 70/12, 144/12).

SI: Sveikatos priežiūros paslaugų įstatymo (SR oficialusis leidinys Nr. 23/2005) 1, 3 ir 62–64 straipsniai; Nevaisingumo gydymo ir biomedicinos priemonėmis atliekamų reprodukcijos procedūrų akto (SR oficialusis leidinys Nr. 70/00) 15 ir 16 straipsniai ir

Kraujo tiekimo aktas (ZPKrv-1), SR oficialusis leidinys, Nr. 104/06 5 ir 8 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: norint eiti vadovaujamąsias pareigas ligoninių ir greitosios pagalbos paslaugų, sveikatingumo įstaigų (išskyrus ligoninių paslaugas) ir socialinių paslaugų srityse, būtinas leidimas. Suteikiant leidimą atsižvelgiama į tai, ar yra galimybė samdyti vietinius vadovus. Įmonės gali būti bet kokios teisinės formos, išskyrus skirtas laisvosioms profesijoms.

Priemonės

FR: Loi 90-1258 relative à l'exercice sous forme de société des professions libérales, Loi n°2011-940 du 10 août 2011 modifiant certaines dipositions de la loi n°2009-879 dite HPST, Loi n°47-1775 portant statut de la coopération ir Code de la santé publique.


Išlyga Nr. 14. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos

Sektorius, subsektorius

Turizmo ir kelionių organizavimo paslaugos: viešbučiai, restoranai ir maitinimas; kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas); turistų gidų paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 641, 642, 643, 7471, 7472

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: turi būti įsteigtas juridinis asmuo (ne filialas). EEE įsisteigęs asmuo gali teikti kelionių organizatoriaus arba kelionių agentūros paslaugas, jeigu įsisteigdamas Bulgarijos teritorijoje pateikia kopiją dokumento, kuriuo patvirtinama jo teisė vykdyti tokią veiklą, ir kredito įstaigos ar draudiko išduotą sertifikatą ar kitokį dokumentą, kuriame pateikiami duomenys, kad minėtojo asmens atsakomybė už žalą, kuri gali būti padaryta dėl jo kaltės nevykdant profesinių pareigų, yra apdrausta. Jeigu viešoji (valstybės arba savivaldybių) dalis Bulgarijos bendrovės akciniame kapitale yra didesnė kaip 50 proc., užsienio vadovų negali būti daugiau nei Bulgarijos pilietybę turinčių vadovų. Turistų gidams taikomas EEE pilietybės reikalavimas (CPC 641, 642, 643, 7471, 7472).

Priemonės

BG: Turizmo įstatymo 61, 113 ir 146 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY: turizmo ir kelionių bendrovės ar agentūros steigimo ir veiklos licencija išduodama ir esamos bendrovės ar agentūros veiklos licencijos galiojimas pratęsiamas tik Europos Sąjungos fiziniams arba juridiniams asmenims. Bendrovė nerezidentė, išskyrus kitoje valstybėje narėje įsteigtas bendroves, negali Kipro Respublikoje organizuotai nuolat vykdyti minėtojo įstatymo 3 straipsnyje nurodytos veiklos, nebent yra atstovaujama bendrovės rezidentės. Turistų gidų paslaugas ir kelionių agentūrų bei turizmo vadovų paslaugas teikiantys asmenys turi būti valstybės narės piliečiai (CPC 7471, 7472).

Priemonės

CY: 1995 m. Turizmo ir kelionių agentūrų bei turistų gidų įstatymas (Įstatymas Nr. 41(I)/1995 su pakeitimais).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

EL: norėdami įgyti teisę verstis šia profesija, trečiųjų šalių piliečiai turi gauti Graikijos turizmo ministerijos turistų gidų mokyklų diplomą. Išimties tvarka teisė verstis šia profesija gali būti laikinai (iki vienų metų) tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis suteikiama trečiųjų šalių piliečiams nukrypstant nuo pirmiau minėtų nuostatų, gavus patvirtinimą, kad tam tikros kalbos turistų gido nėra.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

ES (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): turistų gidų paslaugas gali teikti tik valstybės narės piliečiai (CPC 7472).

HR: norint teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas namų ūkiuose ir kaimo sodybose taikomas EEE pilietybės reikalavimas (CPC 641, 642, 643, 7471, 7472).

Priemonės

EL: Prezidento dekretas 38/2010, Ministro sprendimas 165261/IA/2010 (Vyriausybės leidinys 2157/B), Įstatymo 4403/2016 50 straipsnis, Įstatymo 4582/2018 47 straipsnis (Vyriausybės leidinys 208/A). ES: Andalucía: Decreto 8/2015, de 20 de enero, Regulador de guías de turismo de Andalucía;

Aragón: Decreto 21/2015, de 24 de febrero, Reglamento de Guías de turismo de Aragón;

Cantabria: Decreto 51/2001, de 24 de julio, Article 4, por el que se modifica el Decreto 32/1997, de 25 de abril, por el que se aprueba el reglamento para el ejercicio de actividades turísticoinformativas privadas;

Castilla y León: Decreto 25/2000, de 10 de febrero, por el que se modifica el Decreto 101/1995, de 25 de mayo, por el que se regula la profesión de guía de turismo de la Comunidad Autónoma de Castilla y León;

Castilla la Mancha: Decreto 86/2006, de 17 de julio, de Ordenación de las Profesiones Turísticas;

Cataluña: Decreto Legislativo 3/2010, de 5 de octubre, para la adecuación de normas con rango de ley a la Directiva 2006/123/CE, del Parlamento y del Consejo, de 12 de diciembre de 2006, relativa a los servicios en el mercado interior, 88 straipsnis;

Comunidad de Madrid: Decreto 84/2006, de 26 de octubre del Consejo de Gobierno, por el que se modifica el Decreto 47/1996, de 28 de marzo;

Comunidad Valenciana: Decreto 90/2010, de 21 de mayo, del Consell, por el que se modifica el reglamento regulador de la profesión de guía de turismo en el ámbito territorial de la Comunitat Valenciana, aprobado por el Decreto 62/1996, de 25 de marzo, del Consell;

Extremadura: Decreto 37/2015, de 17 de marzo;

Galicia: Decreto 42/2001, de 1 de febrero, de Refundición en materia de agencias de viajes, guias de turismo y turismo activo;

Illes Balears: Decreto 136/2000, de 22 de septiembre, por el cual se modifica el Decreto 112/1996, de 21 de junio, por el que se regula la habilitación de guía turístico en las Islas Baleares; Islas Canarias: Decreto 13/2010, de 11 de febrero, por el que se regula el acceso y ejercicio de la profesión de guía de turismo en la Comunidad Autónoma de Canarias, 5 straipsnis;

La Rioja: Decreto 14/2001, de 4 de marzo, Reglamento de desarrollo de la Ley de Turismo de La Rioja;

Navarra: Decreto Foral 288/2004, de 23 de agosto. Reglamento para actividad de empresas de turismo activo y cultural de Navarra.

Principado de Asturias: Decreto 59/2007, de 24 de mayo, por el que se aprueba el Reglamento regulador de la profesión de Guía de Turismo en el Principado de Asturias; ir

Región de Murcia: Decreto n.º 37/2011, de 8 de abril, por el que se modifican diversos decretos en materia de turismo para su adaptación a la ley 11/1997, de 12 de diciembre, de turismo de la Región de Murcia tras su modificación por la ley 12/2009, de 11 de diciembre, por la que se modifican diversas leyes para su adaptación a la directiva 2006/123/CE, del Parlamento Europeo y del Consejo de 12 de diciembre de 2006, relativa a los servicios en el mercado interior.

HR: Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus aktas (OG 138/06, 152/08, 43/09, 88/10 ir 50/12) ir Turizmo paslaugų teikimo aktas (OG 68/07 ir 88/10).

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HU: norint teikti kelionių agentų ir kelionių organizatorių paslaugas, taip pat tarpvalstybines turistų gidų paslaugas, reikia gauti Vengrijos prekybos licencijavimo tarnybos išduodamą licenciją. Licencijos išduodamos tik EEE piliečiams ir EEE buveinę turintiems juridiniams asmenims (CPC 7471, 7472).

IT (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): kad galėtų vykdyti profesionalaus turistų gido veiklą, Europos Sąjungai nepriklausančių šalių gidai turi gauti regiono valdžios institucijų išduodamą specialią licenciją. Valstybių narių gidai gali dirbti be apribojimų, jiems tokios licencijos nereikia. Licencija išduodama turistų gidams, įrodžiusiems, kad turi pakankamai kompetencijos ir žinių (CPC 7472).

Priemonės

HU: 2005 m. Aktas Nr. CLXIV dėl prekybos; Vyriausybės dekretas Nr. 213/1996 (XII.23.) dėl kelionių organizavimo ir agentūrų veiklos.

IT: Įstatymo 135/2001 7.5 ir 6 straipsniai ir Įstatymas 40/2007 (DL 7/2007).


Išlyga Nr. 15. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Sektorius, subsektorius

Poilsio organizavimo paslaugos; kitos sporto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 962, dalis CPC 96419

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Kitos sporto paslaugos (CPC 96419)

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

AT (taikoma regioninės valdžios lygmeniui): slidinėjimo mokyklų veikla ir kalnų gidų paslaugos reglamentuojamos Bundesländer įstatymais. Gali būti reikalaujama, kad šias paslaugas teiktų EEE valstybės narės piliečiai. Gali būti reikalaujama, kad įmonės paskirtų valdantįjį direktorių EEE valstybės narės pilietį.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

CY: norint įsteigti šokių mokyklą taikomas pilietybės reikalavimas; pilietybės reikalavimas taip pat taikomas treneriams.

Priemonės

AT: Kärntner Schischulgesetz, LGBL. Nr. 53/97;

Kärntner Berg- und Schiführergesetz, LGBL. Nr. 25/98;

NÖ- Sportgesetz, LGBL. Nr. 5710;

OÖ- Sportgesetz, LGBl. Nr. 93/1997;

Salzburger Schischul- und Snowboardschulgesetz, LGBL. Nr. 83/89;

Salzburger Bergführergesetz, LGBL. Nr. 76/81;

Steiermärkisches Schischulgesetz, LGBL. Nr.58/97;

Steiermärkisches Berg- und Schiführergesetz, LGBL. Nr. 53/76;

Tiroler Schischulgesetz. LGBL. Nr. 15/95;

Tiroler Bergsportführergesetz, LGBL. Nr. 7/98;

Vorarlberger Schischulgesetz, LGBL. Nr. 55/02 §4 (2)a;

Vorarlberger Bergführergesetz, LGBL. Nr. 54/02; ir

Wien: Gesetz über die Unterweisung in Wintersportarten, LGBL. Nr. 37/02.

CY: Įstatymas Nr. 65(I)/1997 su pakeitimais ir

Įstatymas Nr. 17(I)/1995 su pakeitimais.


Išlyga Nr. 16. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Sektorius, subsektorius

Transporto paslaugos – žvejyba ir vandens transportas – bet kokia kita iš laivų vykdoma komercinė veikla; vandens transporto ir pagalbinės vandens transporto paslaugos; geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos; kelių transportas ir pagalbinės kelių transporto paslaugos; pagalbinės oro transporto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 0501, 0502; CPC 5133, 5223, 711, 712, 721, 741, 742, 743, 744, 745, 748, 749, 7461, 7469, 83103, 86751, 86754, 8730, 882

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Jūrų transportas ir pagalbinės jūrų transporto paslaugos. Bet kokia iš laivų vykdoma komercinė veikla (ISIC 3.1 red. 0501, 0502; CPC 5133, 5223, 721, dalis 742, 745, 74540, 74520, 74590, 882)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

EU: uosto paslaugų atveju uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali apriboti konkrečios uosto paslaugos uosto paslaugų teikėjų skaičių.

Priemonės

EU: 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, 6 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: Bulgarijos vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje teikti vežimo paslaugas ir vykdyti veiklą, susijusią su hidraulinės inžinerijos ir povandeniniais techniniais darbais, mineralinių ir kitų neorganinių išteklių paieška ir gavyba, laivavedyba, kuro pripylimu, atliekų priėmimu, vandens ir alyvos mišiniais ir pan., galima tik laivais, plaukiojančiais su Bulgarijos arba kitos valstybės narės vėliava.

Paslaugų teikėjų skaičius uostuose gali būti ribojamas atsižvelgiant į objektyvius uosto pajėgumus, o sprendimą dėl to priima transporto, informacinių technologijų ir ryšių ministro sudaryta ekspertų komisija.

Papildomų paslaugų teikėjams taikomas pilietybės reikalavimas. Laivo kapitonas ir vyriausiasis mechanikas privalo būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. (ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 5133, 5223, 721, 74520, 74540, 74590, 882).

Priemonės

BG: Prekybinės laivybos kodeksas; Bulgarijos Respublikos jūrų, vidaus vandenų kelių ir uostų įstatymas; Potvarkis dėl Bulgarijos vežėjų atrankos pagal tarptautines sutartis vežti keleivius ir krovinius sąlygų ir tvarkos ir Potvarkis Nr. 3 dėl laivų be įgulos aptarnavimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

BG: dėl Bulgarijos uostuose teikiamų papildomų viešojo transporto paslaugų – nacionalinės reikšmės uostuose teisė vykdyti papildomą veiklą suteikiama pagal koncesijos sutartį. Regioninės reikšmės uostuose tokia teisė suteikiama pagal sutartį su uosto savininku (CPC 74520, 74540, 74590).

Priemonės

BG: Prekybinės laivybos kodeksas; Bulgarijos Respublikos jūrų, vidaus vandens kelių ir uostų įstatymas.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DK: laivo vedimo paslaugų teikėjai šias paslaugas Danijoje gali teikti, tik jeigu jie yra nuolatiniai EEE gyventojai ir jeigu Danijos institucijos yra juos užregistravusios ir patvirtinusios pagal Danijos laivavedybos aktą (CPC 74520).

Priemonės

DK: Danijos laivavedybos aktas, §18.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): ne valstybės narės piliečiui priklausantis laivas Vokietijos federaliniuose vandenyse su transporto ir pagalbinėmis paslaugomis nesusijusiais tikslais gali būti naudojamas tik gavus specialų leidimą. Išimtis ne Europos Sąjungos laivams gali būti suteikta tik jei negalima naudotis Europos Sąjungos laivais arba jais galima naudotis itin nepalankiomis sąlygomis, arba laikantis abipusiškumo principo. Išimtis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems laivams gali būti suteikta laikantis abipusiškumo principo (KüSchVO § 2 3 dalis). Visų rūšių veikla, kuriai taikoma laivavedybos teisė, yra reguliuojama ir akreditacija gali būti suteikiama tik EEE arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiams. Teikti ir eksploatuoti laivavedybos infrastruktūrą gali tik valdžios institucijos arba jų paskirtos įmonės.

Jūrų laivų su vairininkais ar be jų nuoma arba išperkamoji nuoma, ne jūrų laivų be vairininkų nuoma arba išperkamoji nuoma, sutarčių dėl krovinių gabenimo su užsienio šalies vėliava plaukiojančiais laivais sudarymas arba tokių laivų nuoma gali būti ribojami, atsižvelgiant į galimybes naudotis su Vokietijos ar kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiais laivais.

Rezidentų ir nerezidentų sandoriai dėl:

(I)ekonominėje zonoje neregistruotų vidaus vandenų transporto laivų nuomos;

(II)krovinių gabenimo tokiais vidaus vandenų transporto laivais arba

(III)tokiais vidaus vandenų transporto laivais teikiamų vilkimo paslaugų

ekonominėje zonoje gali būti ribojami (vandens transportas, pagalbinės vandens transporto paslaugos, laivų nuoma, laivų be vairininko išperkamosios nuomos paslaugos (CPC 721, 745, 83103, 86751, 86754, 8730)).

Priemonės

DE: Gesetz über das Flaggenrecht der Seeschiffe und die Flaggenführung der Binnenschiffe (Flaggenrechtsgesetz; Vėliavos apsaugos aktas);

Verordnung über die Küstenschifffahrt (KüSchV);

Gesetz über die Aufgaben des Bundes auf dem Gebiet der Binnenschiffahrt (Binnenschiffahrtsaufgabengesetz - BinSchAufgG);

Verordnung über Befähigungszeugnisse in der Binnenschiffahrt (Binnenschifferpatentverordnung - BinSchPatentV);

Gesetz über das Seelotswesen (Seelotsgesetz - SeeLG);

Gesetz über die Aufgaben des Bundes auf dem Gebiet der Seeschiffahrt (Seeaufgabengesetz - SeeAufgG) ir

Verordnung zur Eigensicherung von Seeschiffen zur Abwehr äußerer Gefahren (See-Eigensicherungsverordnung - SeeEigensichV). r

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: Suomijos jūrų vandenyse papildomos jūrų transporto paslaugos teikiamos tik laivynams, plaukiojantiems su nacionaline, Sąjungos ar Norvegijos vėliava (CPC 745).

Priemonės

FI: Merilaki (Jūrų laivininkystės aktas) (674/1994) ir

Laki elinkeinon harjoittamisen oikeudesta (Akto dėl teisės vykdyti prekybą) (122/1919), 4 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

EL: uostų zonose krovinių tvarkymo paslaugoms galioja valstybės monopolis (CPC 741).

IT: dėl jūrų krovinių tvarkymo paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 741).

Priemonės

EL: Viešosios jūrų laivininkystės teisės kodeksas (Įstatymo galios dekretas Nr. 187/1973).

IT: Laivybos kodeksas;

Įstatymas 84/1994 ir

Ministro dekretas Nr. 585/1995.

b)    Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos (CPC 711, 743) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: geležinkelių transporto paslaugas arba papildomas geležinkelių transporto paslaugas Bulgarijoje gali teikti tik Sąjungos valstybės narės piliečiai. Keleivių ar krovinių vežimo geležinkeliais licenciją geležinkelio operatoriams, įsiregistravusiems kaip prekiautojai, išduoda transporto ministras (CPC 711, 743).

Priemonės

BG: Geležinkelių transporto įstatymo 37 ir 48 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

LT: išimtinės teisės teikti tranzito paslaugas suteikiamos geležinkelio įmonėms, kurios pačios arba kurių 100 proc. akcijų priklauso valstybei (CPC 711).

Priemonės

LT: 2004 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas Nr. IX-2152 su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 8 d. Įstatymu Nr. X-653.

c)    Kelių transportas ir pagalbinės kelių transporto paslaugos (CPC 712, 7121, 7122, 71222, 7123) 

Kelių transporto paslaugos, kurioms netaikomi antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] trečio podalio [Kelių transportas] I antraštinė dalis [Krovinių vežimas keliais] ir II antraštinė dalis [Keleivių vežimas keliais] bei ROAD-1 priedas [Krovinių vežimas keliais].

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

AT: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) išimtinės teisės ir leidimai teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas gali būti suteikti tik EEE susitariančiųjų šalių piliečiams ir Sąjungos juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra Austrijoje. Licencijos išduodamos nediskriminacinėmis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo (CPC 712).

Priemonės

AT: Güterbeförderungsgesetz (Krovinių vežimo aktas), BGBl. Nr. 593/1995; § 5;

Gelegenheitsverkehrsgesetz (Nenuolatinio eismo aktas), BGBl. Nr. 112/1996; § 6 ir

Kraftfahrliniengesetz (Reguliaraus transporto įstatymas), BGBl. I Nr. 203/1999, su pakeitimais, §§ 7 ir 8.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

EL: krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai. Norint teikti krovinių vežimo keliais paslaugas, reikia Graikijoje gauti licenciją. Licencijos išduodamos nediskriminacinėmis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo (CPC 7123).

Priemonės

EL: Krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų licencijavimas: Graikijos įstatymas 3887/2010 (Vyriausybės leidinys

A‘ 174) su pakeitimais, padarytais Įstatymo 4038/2012 5 straipsniu (Vyriausybės leidinys A‘ 14).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

IE: dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 7121, CPC 7122).

MT: taksi taikomi licencijų skaičiaus apribojimai.

Karozzini (arklių traukiami vežimai): taikomi licencijų skaičiaus apribojimai (CPC 712).

PT: dėl limuzinų paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 71222).

Priemonės

IE: 2009 m. Viešojo transporto reglamentavimo aktas.

MT: Taksi paslaugų nuostatai (SL499.59).

PT: Įstatymo galios dekretas 41/80, rugpjūčio 21 d.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: taikomas įsisteigimo Čekijos Respublikoje reikalavimas (ne filialo).

Priemonės

CZ: Aktas Nr. 111/1994. Coll. dėl kelių transporto.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

SE: vežimo keliais paslaugų teikėjai privalo Švedijoje gauti licenciją. Kad gautų taksi licenciją, bendrovė, be kita ko, turi būti paskyrusi fizinį asmenį transporto vadybininko pareigoms eiti (taikomas de facto gyvenamosios vietos reikalavimas, žr. Švedijos išlygą dėl įsisteigimo rūšių).

Priemonės

SE: Yrkestrafiklag (2012:210) (Aktas dėl profesionaliojo eismo);

Yrkestrafikförordning (2012:237) (Vyriausybės nutarimas dėl profesionaliojo eismo);

Taxitrafiklag (2012:211) (Aktas dėl taksi) ir

Taxitrafikförordning(2012:238) (Vyriausybės nutarimas dėl taksi).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SK: taksi paslaugų koncesija ir leidimas vykdyti dispečerinį taksi valdymą gali būti suteiktas asmeniui, kurio gyvenamoji vieta arba įsisteigimo vieta yra Slovakijos Respublikos ar kitos EEE valstybės narės teritorijoje.

Priemonės

Aktas Nr. 56/2012 Coll. dėl kelių transporto.

d)    Pagalbinės oro transporto paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

EU: antžeminių paslaugų teikėjams gali būti taikomas įsisteigimo Europos Sąjungos teritorijoje reikalavimas. Atvirumo lygis antžeminių paslaugų srityje priklauso nuo oro uosto dydžio. Paslaugų teikėjų skaičius kiekviename oro uoste gali būti ribojamas. Dideliuose oro uostuose ši riba negali būti mažiau nei du paslaugų teikėjai.

Priemonės

EU: 1996 m. spalio 15 d. Direktyva 1996/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką.

BE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): teikiant antžemines paslaugas taikomas abipusiškumo reikalavimas.

Priemonės

BE: Arrêté Royal du 6 novembre 2010 réglementant l'accès au marché de l'assistance en escale à l'aéroport de Bruxelles-National (18 straipsnis);

Besluit van de Vlaamse Regering betreffende de toegang tot de grondafhandelingsmarkt op de Vlaamse regionale luchthavens (14 straipsnis) ir

Arrêté du Gouvernement wallon réglementant l'accès au marché de l'assistance en escale aux aéroports relevant de la Région wallonne (14 straipsnis).

e)    Pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos (dalis CPC 748) 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): muitinio įforminimo paslaugas gali teikti tik Sąjungos rezidentai arba Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys.

Priemonės

EU: 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.


Išlyga Nr. 17. Su energetika susijusios paslaugos

Sektorius, subsektorius

Su energetika susijusi veikla – kasyba ir karjerų eksploatavimas; elektros, dujų, garo ir karšto vandens gamyba, perdavimas ir skirstymas; kuro transportavimas vamzdynais; vamzdynais transportuojamo kuro sandėliavimas; ir paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 10, 11, 12, 13, 14, 40, CPC 5115, 63297, 713, dalis 742, 8675, 883, 887

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Kasyba ir karjerų eksploatavimas (ISIC 3.1 red. 10, 11, 12, 13, 14, CPC 5115, 7131, 8675, 883) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

NL: Nyderlanduose žvalgyti ir eksploatuoti angliavandenilius visada turi bendrai privati bendrovė ir ekonomikos reikalų ministro paskirta akcinė bendrovė. Kasybos akto 81 ir 82 straipsniuose nustatyta, kad visos paskirtosios bendrovės akcijos turi tiesiogiai ar netiesiogiai priklausyti Nyderlandų valstybei (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 11, 3.1 12, 3.1 13, 3.1 14).

BE: mineralinių išteklių ir kitų negyvųjų išteklių žvalgymui ir eksploatavimui teritoriniuose vandenyse ir žemyniniame šelfe taikoma koncesijos tvarka. Koncesininkas privalo turėti profesinį adresą Belgijoje (ISIC 3.1 red. 14).

IT (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu žvalgymo srityje): valstybei priklausančioms kasykloms galioja specialios žvalgymo ir kasybos taisyklės. Prieš pradedant bet kokią eksploatavimo veiklą reikia gauti žvalgymo leidimą (permesso di ricerca, Karališkojo dekreto 1447/1927 4 straipsnis). Toks leidimas yra ribotos trukmės, jame tiksliai apibrėžiamos žvalgomo ploto ribos; skirtingiems asmenims ar bendrovėms gali būti išduoti keli leidimai žvalgyti tą pačią teritoriją (šio tipo licencija nebūtinai yra išimtinė). Norint vystyti ir eksploatuoti mineralus reikia gauti regioninės valdžios institucijos leidimą (concessione, 14 straipsnis) (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 11, 3.1 12, 3.1 13, 3.1 14, CPC 8675, 883).

Priemonės 

BE: Arrêté Royal du 1er septembre 2004 relatif aux conditions, à la délimitation géographique et à la procédure d'octroi des concessions d'exploration et d'exploitation des ressources minérales et autres ressources non vivantes de la mer territoriale et du plateau continental.

IT: Žvalgymo paslaugos: Karališkasis dekretas 1447/1927 ir Įstatymo galios dekreto 112/1998 34 straipsnis.

NL: Mijnbouwwet (Kasybos aktas).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

BG: norint Bulgarijos Respublikos teritorijoje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje ieškoti požeminių gamtos išteklių ar juos žvalgyti, reikia gauti leidimą, o tokiems ištekliams išgauti ir eksploatuoti būtina pagal Požeminių gamtos išteklių aktą suteikiama koncesija.

Bendrovėms, įregistruotoms lengvatinio mokesčių režimo jurisdikcijose (t. y. lengvatinio apmokestinimo zonose) arba tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su tokiomis bendrovėmis, draudžiama dalyvauti atviruose konkursuose dėl gamtos išteklių, įskaitant urano ir torio rūdas, paieškos, žvalgybos ar gavybos leidimų ar koncesijų, taip pat naudotis esamu leidimu ar suteikta koncesija, nes tokia veikla, įskaitant galimybę užregistruoti žvalgant aptikto naudingųjų išgavų telkinio geologinį ar komercinį atradimą, yra neleidžiama.

Urano rūdos kasyba uždrausta 1992 m. rugpjūčio 20 d. Ministrų Tarybos dekretu Nr. 163.

Torio rūdos žvalgymui ir kasybai taikomas bendrasis leidimų ir koncesijų režimas. Sprendimai leisti žvalgyti ar kasti torio rūdą priimami laikantis nediskriminavimo principo ir atskirai nagrinėjant kiekvieną atvejį.

Pagal 2012 m. sausio 18 d. (ch. 2012 m. birželio 14 d.) Bulgarijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos sprendimą naudoti hidraulinio ardymo technologiją (didžiatūrį hidraulinį ardymą) vykdant naftos ir dujų paiešką, žvalgymą ar gavybą yra draudžiama.

Skalūnų dujų žvalgymas ir gavyba draudžiami (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 11, 3.112, 3.1 13,3, 3.1 14).

Priemonės

BG: Požeminių gamtos išteklių aktas;

Koncesijos aktas;

Įstatymas dėl privatizacijos ir veiklos po privatizavimo kontrolės;

Saugaus branduolinės energijos naudojimo aktas; 2012 m. sausio 18 d. Bulgarijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos sprendimas; Aktas dėl ekonominių ir finansinių ryšių su lengvatinio mokesčių režimo jurisdikcijose įregistruotomis bendrovėmis, su tokiomis bendrovėmis susijusiais subjektais ir jų tikraisiais savininkais ir Popaviršinių išteklių aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

CY: Ministrų Taryba gali subjektui, kurį faktiškai kontroliuoja Jungtinė Karalystė arba Jungtinės Karalystės piliečiai, nesuteikti angliavandenilių paieškos, žvalgymo ir gavybos leidimo. Išdavus leidimą, subjektas negali tapti tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas Jungtinės Karalystės ar Jungtinės Karalystės piliečio negavus išankstinio Ministrų Tarybos sutikimo. Ministrų Taryba gali subjektui, kurį faktiškai kontroliuoja Jungtinė Karalystė arba Jungtinės Karalystės pilietis, nesuteikti leidimo, jeigu Jungtinė Karalystė Kipro Respublikos subjektams arba valstybių narių subjektams angliavandenilių paieškos, žvalgymo ir gavybos veiklos ir prieigos prie tokios veiklos atžvilgiu netaiko režimo, panašaus į Kipro Respublikos ar valstybės narės taikomą Jungtinės Karalystės subjektams (ISIC 3.1 red. 1110).

Priemonės

CY: 2007 m. Angliavandenilių (paieškos, žvalgymo ir eksploatavimo) įstatymas (Įstatymas 4(I)/2007) su pakeitimais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SK: kasybos, su kasyba susijusiai ir geologijos srities veiklai vykdyti reikia EEE įsteigti juridinį asmenį (ne filialą). Kasybos ir paieškos veikla, kuriai taikomas Slovakijos Respublikos aktas 44/1988 dėl gamtinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo, reguliuojama remiantis nediskriminavimo principu, be kita ko, įgyvendinant viešosios tvarkos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gamtinių išteklių ir aplinkos išsaugojimą ir apsaugą, kaip antai reikalaujant leidimo arba draudžiant naudoti tam tikras kasybos technologijas. Patikslinama, kad tarp tokių priemonių yra draudimas naudoti cianido filtratą apdorojant arba perdirbant mineralus, reikalavimas gauti specialų ardymo leidimą naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir kasybos tikslais ir išankstinis pritarimas rengiant vietos referendumą dėl branduolinių / radioaktyviųjų mineralinių išteklių. Tai nepadidina esamos priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, prievolių neatitinkančių aspektų. (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 11, 3.1 12, 3.1 13, 3.1 14, CPC 5115, 7131, 8675 ir 883).

Priemonės

SK: Aktas Nr. 51/1988 dėl kasybos, sprogmenų ir valstybinio kasybos administravimo ir Aktas Nr. 569/2007 dėl geologijos srities veiklos, Aktas Nr. 44/1988 dėl gamtos išteklių apsaugos ir eksploatavimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

FI: mineraliniams ištekliams žvalgyti ir eksploatuoti reikia gauti licenciją, o su branduolinės medžiagos kasyba susijusias licencijas išduoda vyriausybė. Leidimo naudoti kasybos teritoriją prašoma vyriausybės. Leidimas gali būti suteikiamas fiziniam asmeniui EEE rezidentui arba EEE įsisteigusiam juridiniam asmeniui. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė (ISIC 3.1 red. 120, CPC 5115, 883, 8675).

IE: Airijoje veiklą vykdančios žvalgymo ir kasybos bendrovės turi ten turėti komercinį vienetą. Jei žvalgoma mineralinių išteklių, galioja reikalavimas, kad imdamosi veiklos bendrovės (Airijos ir užsienio) Airijoje naudotųsi agento paslaugomis arba samdytų rezidentą žvalgymo vadovą. Vykdant kasybos veiklą taikomas reikalavimas, kad Airijoje įsteigta bendrovė būtų sudariusi valstybinės kasybos nuomos sutartį arba turėtų licenciją. Dėl tokios bendrovės nuosavybės apribojimų nėra (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 13, 3.1 14, CPC 883).

Priemonės

FI: Kaivoslaki (Kasybos aktas) (621/2011) ir

Ydinenergialaki (Branduolinės energetikos aktas) (990/1987).

IE: 1940–2017 m. mineralų gavybos aktai ir Planavimo aktai ir Aplinkosaugos nuostatai.

Tik investicijos – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SI: mineraliniams ištekliams žvalgyti ir eksploatuoti, įskaitant reglamentuotas kasybos paslaugas, reikia būti įsisteigus EEE, Šveicarijos Konfederacijoje arba EBPO narėje arba turėtų tų šalių pilietybę (ISIC 3.1 red. 10, ISIC 3.1 red. 11, ISIC 3.1 red. 12, ISIC 3.1 red. 13, ISIC 3.1 red. 14, CPC 883, CPC 8675).

Priemonės 

SI: 2014 m. Kasybos aktas.

b)    Elektros, dujų, garo ir karšto vandens gamyba, perdavimas ir skirstymas savo sąskaita; kuro transportavimas vamzdynais; vamzdynais transportuojamo kuro sandėliavimas; paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (ISIC 3.1 red. 40, 3.1 401, CPC 63297, 713, dalis 742, 74220, 887) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

DK: savininkas ar naudotojas, ketinantis įrengti dujų infrastruktūrą ar vamzdyną žaliai ar rafinuotai naftai bei naftos produktams ir gamtinėms dujoms transportuoti, prieš pradėdamas darbus turi gauti vietos valdžios institucijos leidimą. Tokių leidimų gali būti išduodamas ribotas skaičius (CPC 7131).

MT: elektros tiekimo monopolį turi „EneMalta plc“ (ISIC 3.1 red. 401; CPC 887).

NL: išimtinės elektros tinklo ir dujų vamzdynų tinklo nuosavybės teisės suteiktos Nyderlandų Vyriausybei (dėl perdavimo sistemų) ir kitoms valdžios institucijoms (dėl skirstymo sistemų) (ISIC 3.1 red. 040, CPC 71310).

Priemonės

DK: Lov om naturgasforsyning, LBK 1127 05/09/2018, lov om varmeforsyning, LBK 64 21/01/2019, lov om Energinet, LBK 997 27/06/2018. Bekendtgørelse nr. 1257 af 27. november 2019 om indretning, etablering og drift af olietanke, rørsystemer og pipelines (2019 m. lapkričio 27 d. Nutarimas Nr. 1257 dėl naftos talpyklų, vamzdynų sistemų ir vamzdžių išdėstymo, įrengimo ir eksploatavimo).

MT: „EneMalta“ aktas Cap. 272 ir „EneMalta“ (turto, teisių, įsipareigojimų ir prievolių perdavimo) aktas Cap. 536.

NL: Elektriciteitswet 1998; Gaswet.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

AT: dujų vežimo leidimas išduodamas tik tiems asmenims, kurie yra EEE valstybės narės piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta yra EEE. Įmonių ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti EEE. Tinklo operatorius turi paskirti valdantįjį direktorių ir techninį direktorių, atsakingą už techninę tinklo veikimo kontrolę, kurie abu turi būti EEE valstybės narės piliečiai.

Jeigu tinklo veikla laikoma atitinkančia viešąjį interesą, kompetentinga institucija gali pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimų netaikyti.

Prekių, išskyrus dujas ir vandenį, transportavimui taikomos šios sąlygos:

(I)leidimas išduodamas tik tiems fiziniams asmenims, kurie yra EEE piliečiai ir kurių buveinė yra Austrijoje, ir

(II)įmonių ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti Austrijoje. Atliekama ekonominių poreikių arba interesų analizė. Tarpvalstybiniai vamzdynai turi nekenkti Austrijos saugumo interesams ir jos kaip neutralios šalies statusui. Įmonės ir ūkinės bendrijos turi paskirti valdantįjį direktorių EEE valstybės narės pilietį. Jeigu vamzdyno veikla laikoma atitinkančia nacionalinį ekonominį interesą, kompetentinga institucija gali pilietybės ir buveinės reikalavimų netaikyti (CPC 713).

Priemonės

AT: Rohrleitungsgesetz (Transportavimo vamzdynais įstatymas), BGBl. Nr. 411/1975, § 5(1) ir (2), §§ 5 (1) ir (3), 15, 16 ir

Gaswirtschaftsgesetz 2011 (Dujų aktas), BGBl. I Nr. 107/2011, 43, 44, 90 ir 93 straipsniai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – (taikoma tik regioninės valdžios lygmeniu), nacionalinis režimas, vietos buveinė

AT: elektros energijos perdavimo ir skirstymo leidimas išduodamas tik tiems asmenims, kurie yra EEE valstybės narės piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta yra EEE. Jeigu operatorius paskiria valdantįjį direktorių arba nuomininką, gyvenamosios vietos reikalavimas netaikomas.

Juridinių asmenų (įmonių) ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti EEE. Jie turi paskirti valdantįjį direktorių arba nuomininką, kurie abu turi būti EEE valstybės narės piliečiai ir jų gyvenamoji vieta turi būti EEE.

Jeigu tinklo veikla laikoma atitinkančia viešąjį interesą, kompetentinga institucija gali gyvenamosios vietos ir pilietybės reikalavimų netaikyti (ISIC 3.1 red. 40, CPC 887).

Priemonės

AT: Burgenländisches Elektrizitätswesengesetz 2006, LGBl. Nr. 59/2006 su pakeitimais;

Niederösterreichisches Elektrizitätswesengesetz, LGBl. Nr. 7800/2005 su pakeitimais; Landesgesetz, mit dem das Oberösterreichische Elektrizitätswirtschafts- und -

organisationsgesetz 2006 erlassen wird (Oö. ElWOG 2006), LGBl. Nr. 1/2006 su pakeitimais; Salzburger Landeselektrizitätsgesetz 1999 (LEG), LGBl. Nr. 75/1999 su pakeitimais;

Gesetz vom 16. November 2011 über die Regelung des Elektrizitätswesens in Tirol (Tiroler

Elektrizitätsgesetz 2012 – TEG 2012), LGBl. Nr. 134/2011;

Gesetz über die Erzeugung, Übertragung und Verteilung von elektrischer Energie

(Vorarlberger Elektrizitätswirtschaftsgesetz), LGBl. Nr. 59/2003 su pakeitimais;

Gesetz über die Neuregelung der Elektrizitätswirtschaft (Wiener Elektrizitätswirtschaftsgesetz

2005 – WElWG 2005), LGBl. Nr. 46/2005;

Steiermärkisches Elektrizitätswirtschafts- und Organisationsgesetz(ELWOG), LGBl. Nr.

70/2005 ir

Kärntner Elektrizitätswirtschafts-und Organisationsgesetz(ELWOG), LGBl. Nr. 24/2006.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

CZ: norint gaminti, perduoti ir paskirstyti elektros energiją, ja prekiauti ir vykdyti kitą elektros rinkos operatoriaus veiklą, taip pat gaminti, perduoti, paskirstyti ir saugoti dujas ir jomis prekiauti, gaminti ir paskirstyti šilumą, reikia gauti leidimą. Toks leidimas gali būti suteikiamas tik leidimą gyventi Sąjungoje turinčiam fiziniam asmeniui arba joje įsisteigusiam juridiniam asmeniui. Dėl elektros ir dujų perdavimo ir rinkos operatorių licencijų numatytos išimtinės teisės (ISIC 3.1 red. 40, CPC 7131, 63297, 742, 887).

LT: elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo ir prekybos organizavimo licencijos gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitos valstybės narės juridinių asmenų filialams ar kitoms organizacijoms. Leidimai gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją gali būti išduodami tik Lietuvos Respublikos rezidentams arba Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitos valstybės narės juridinių asmenų filialams ar kitoms organizacijoms. Ši išlyga netaikoma su elektros energijos perdavimu ir skirstymu už mokestį ar pagal sutartį susijusioms konsultacijų paslaugoms (ISIC 3.1 red. 401, CPC 887).

Degalų atveju taikomas įsisteigimo reikalavimas. Kuro perdavimo ir skirstymo, sandėliavimo ir gamtinių dujų skystinimo licencijos gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitos valstybės narės juridinių asmenų filialams ar kitoms organizacijoms (patronuojamosioms įmonėms).

Ši išlyga netaikoma su kuro perdavimu ir skirstymu už mokestį ar pagal sutartį susijusioms konsultacijų paslaugoms (CPC 713, CPC 887).

PL: pagal Energetikos įstatymą toliau nurodytų rūšių veiklai taikomos licencijos:

(I)kuro ar energijos gamybai, išskyrus: kietojo ar dujinio kuro gamybą; elektros energijos gamybą naudojant ne didesnės kaip 50 MW bendros galios elektros energijos šaltinius, išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą naudojant ne didesnės kaip 5 MW bendros galios šaltinius, išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; šilumos gamybą naudojant ne didesnės kaip 5 MW bendros galios šaltinius;

(II) dujinio kuro laikymui saugyklose, gamtinių dujų skystinimui ir suskystintų gamtinių dujų pakartotiniam dujinimui SGD įrenginiuose, taip pat skystojo kuro laikymui, išskyrus: suskystintų dujų laikymą vietoje talpyklose, kurių pajėgumas mažesnis nei 1 MJ/s, ir skystojo kuro laikymą vykdant mažmeninę prekybą;

(III)kuro ar energijos perdavimui ar skirstymui, išskyrus: dujinio kuro skirstymą mažesnio nei 1 MJ/s pajėgumo sistemose ir šilumos perdavimą ar skirstymą, jeigu klientų užsakyta bendra galia yra ne didesnė kaip 5 MW;

(IV)prekybai kuru ar energija, išskyrus: prekybą kietuoju kuru; prekybą elektros energija naudojant klientui priklausančius mažesnės nei 1 kV įtampos įrenginius; prekybą dujiniu kuru, jeigu metinės apyvartos vertė neviršija 100 000 EUR atitinkančios sumos; prekybą suskystintomis dujomis, jeigu metinės apyvartos vertė neviršija 10 000 EUR, ir prekybą dujiniu kuru ir elektros energija, kurią prekių biržose vykdo brokerių įmonės, prekių biržose vykdančios tarpininkavimo veiklą pagal 2000 m. spalio 26 d. Aktą dėl prekių biržų, taip pat prekybą šiluma, jeigu klientų užsakyta galia yra ne didesnė kaip 5 MW. Didmeninės prekybos dujiniu kuru ar suskystintomis dujomis paslaugoms arba mažmeninės prekybos dujų balionais paslaugoms apyvartos ribos netaikomos.

Kompetentinga institucija licenciją gali išduoti tik jos prašančiam subjektui, užregistravusiam savo pagrindinę verslo vietą ar gyvenamąją vietą EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje (ISIC 3.1 red. 040, CPC 63297, 74220, CPC 887).

Priemonės

CZ: Aktas Nr. 458/2000 Coll. dėl verslo sąlygų ir viešojo administravimo energetikos sektoriuose (Energetikos aktas).

LT: 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973 ir 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas Nr. VIII-1881.

PL: 1997 m. balandžio 10 d. Energetikos įstatymo 32 ir 33 straipsniai.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

SI: elektros ir gamtinių dujų gamybos, prekybos, tiekimo galutiniams vartotojams, perdavimo ir paskirstymo atveju taikomas įsisteigimo Sąjungoje reikalavimas (ISIC 3.1 red. 4010, 4020, CPC 7131, CPC 887).

Priemonės

SI: Energetski zakon (Energetikos aktas) 2014, Oficialusis leidinys RS, Nr. 17/2014 ir 2014 m. Kasybos aktas.


Išlyga Nr. 18. Žemės ūkis, žuvininkystė ir gamyba

Sektorius, subsektorius

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė; gyvulininkystė ir elnininkystė, žvejyba ir akvakultūra; įrašytų laikmenų leidyba, spausdinimas ir tiražavimas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 1531, 050, 0501, 0502, 221, 222, 323, 324, CPC 881, 882, 88442

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

ES / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas

a)    Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 1531, CPC 881) 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas

IE: steigtis grūdų malimo veiklai vykdyti užsienio šalių rezidentai gali tik gavę leidimą (ISIC 3.1 red. 1531).

Priemonės

IE: 1933 m. Žemės ūkio produktų (grūdų) aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: tik EEE valstybės narės piliečiai, gyvenantys šiaurinių elnių auginimo teritorijoje, gali turėti šiaurinių elnių ir verstis elnininkyste. Gali būti suteikta išimtinių teisių.

FR: norint tapti žemės ūkio kooperatyvo nariu arba eiti tokio kooperatyvo direktoriaus pareigas, reikia gauti išankstinį leidimą (ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015).

SE: tik samiai gali turėti šiaurinių elnių ir verstis elnininkyste.

Priemonės

FI: Poronhoitolaki (Elnininkystės aktas) (848/1990), 1 skyriaus 4 straipsnis, Suomijos stojimo sutarties 3 protokolas.

FR: Code rural et de la pêche maritime.

SE: Elnininkystės akto (1971:437) 1 skirsnis.

b)    Žvejyba ir akvakultūra (ISIC 3.1 red. 050, 0501, 0502, CPC 882)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FR: su Prancūzijos vėliava plaukiojančiam Prancūzijos laivui gali būti išduotas žvejybos leidimas arba leidžiama žvejoti laikantis nacionalinių kvotų, tik jei nustatomas tikras ekonominis ryšys su Prancūzijos teritorija ir laivas yra valdomas ir kontroliuojamas iš Prancūzijos teritorijoje esančios nuolatinės buveinės (ISIC 3.1 red. 050, CPC 882).

Priemonės

FR: Code rural et de la pêche maritime.

c)    Įrašytų laikmenų gamyba – leidyba, spausdinimas ir tiražavimas (ISIC 3.1 red. 221, 222, 323, 324, CPC 88442) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

LV: teisę įkurti žiniasklaidos priemonę ir joje publikuoti turi tik Latvijoje įsisteigę juridiniai asmenys ir Latvijos fiziniai asmenys. Steigti filialų neleidžiama (CPC 88442).

Priemonės

LV: Spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių įstatymo 8 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniui): kiekviename viešai platinamame ar spausdinamame laikraštyje, žurnale ar periodiniame leidinyje turi būti aiškiai nurodytas atsakingasis redaktorius (visas fizinio asmens asmenvardis ir adresas). Gali būti reikalaujama, kad atsakingasis redaktorius būtų Vokietijos, Sąjungos ar EEE šalies nuolatinis rezidentas. Federalinis vidaus reikalų ministras gali padaryti išimčių (ISIC 3.1 red. 223, 224).

Priemonės

DE:

Regioninis lygmuo:

Gesetz über die Presse Baden-Württemberg (LPG BW);

Bayerisches Pressegesetz (BayPrG);

Berliner Pressegesetz (BlnPrG);

Brandenburgisches Landespressegesetz (BbgPG);

Gesetz über die Presse Bremen (BrPrG);

Hamburgisches Pressegesetz;

Hessisches Pressegesetz (HPresseG);

Landespressegesetz für das Land Mecklenburg-Vorpommern (LPrG M-V);

Niedersächsisches Pressegesetz (NPresseG);

Pressegesetz für das Land Nordrhein-Westfalen (Landespressegesetz NRW);

Landesmediengesetz (LMG) Rheinland-Pfalz;

Saarländisches Mediengesetz (SMG);

Sächsisches Gesetz über die Presse (SächsPresseG);

Pressegesetz für das Land Sachsen-Anhalt (Landespressegesetz);

Gesetz über die Presse Schleswig-Holstein (PressG SH);

Thüringer Pressegesetz (TPG).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

IT: tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje leidžiama, kad Italijos investuotojams priklausytų daugiau kaip 49 proc. Jungtinės Karalystės leidybos bendrovės kapitalo ir balsavimo teisių, Italijoje taip pat leidžiama, kad Jungtinės Karalystės investuotojams tokiomis pat sąlygomis priklausytų daugiau kaip 49 proc. Italijos leidybos bendrovės kapitalo ir balsavimo teisių (ISIC 3.1 red. 221, 222).

Priemonės

IT: Įstatymo 416/1981 1 straipsnis (su paskesniais pakeitimais).

Investicijų liberalizavimas – vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

PL: laikraščių ir žurnalų vyriausiesiems redaktoriams taikomas pilietybės reikalavimas (ISIC 3.1 red.

221, 222).

Priemonės

PL: 1984 m. sausio 26 d. Aktas dėl spaudos teisės (Įstatymų leidinys Nr. 5, aktas 24 su paskesniais pakeitimais).

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

SE: fiziniai asmenys, kuriems priklauso Švedijoje spausdinami ir leidžiami periodiniai leidiniai, turi gyventi Švedijoje arba būti EEE valstybės narės piliečiai. Tokių periodinių leidinių savininkai juridiniai asmenys turi būti įsisteigę EEE. Švedijoje spausdinami ir leidžiami periodiniai leidiniai, taip pat techniniai registrai turi turėti atsakingąjį redaktorių, o jo gyvenamoji vieta turi būti Švedijoje (ISIC 3.1 red. 22, CPC 88442).

Priemonės

SE: Spaudos laisvės aktas (1949:105);

Pagrindinis saviraiškos laisvės įstatymas (1991:1469) ir

Aktas dėl potvarkių, susijusių su Spaudos laisvės aktu ir Pagrindiniu saviraiškos laisvės įstatymu (1991:1559).



Jungtinės Karalystės sąrašas

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (visos profesijos, išskyrus susijusias su sveikatos priežiūra)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (veterinarijos paslaugos)

Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos

Išlyga Nr. 6. Komunikacijų paslaugos

Išlyga Nr. 7. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Išlyga Nr. 8. Su energetika susijusios paslaugos



Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Sektorius

Visi sektoriai

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiksmingumo reikalavimai

Skyrius

Investicijų liberalizavimas

Valdžios lygmuo

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Investicijų liberalizavimas – veiklos rezultatų reikalavimai

Jungtinė Karalystė gali užtikrinti įsipareigojimo, prisiimto pagal nuostatas, kuriomis reglamentuojami City Code on Takeovers and Mergers po pasiūlymo prisiimti įsipareigojimai arba prisiimti pagal įsipareigojimų dokumentus, susijusius su perėmimais arba susijungimais, vykdymą, jei reikalavimas ar įsipareigojimas nenustatytas ar jo nereikalaujama kaip sąlygos patvirtinti perėmimą ar susijungimą.

Priemonės

The City Code on Takeovers and Mergers

Companies Act 2006 

Law of Property (Miscellaneous Provisions) Act 1989 as regards enforcement of Deeds of Undertaking in relation to takeovers or mergers

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

Ši išlyga taikoma tik sveikatos priežiūros, socialinėms ar švietimo paslaugoms.

Jungtinė Karalystė, parduodama ar perleisdama jai priklausančią sveikatos, socialines ar švietimo paslaugas (CPC 93, 92) teikiančios esamos valstybės įmonės ar esamo valstybės subjekto kapitalo dalį ar turtą, gali uždrausti įgyti arba apriboti tokios dalies ar turto nuosavybės teises ir tokios dalies ar turto savininkų galimybę kontroliuoti atitinkamai suformuotą įmonę Sąjungos investuotojams arba jų įmonėms. Dėl tokio pardavimo ar kitokio perleidimo Jungtinė Karalystė gali nustatyti arba palikti galioti bet kokią priemonę, susijusią su vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybų narių pilietybe, taip pat bet kokią priemonę, kuria ribojamas paslaugų teikėjų skaičius.

Šioje išlygoje:

(I)bet kuri po šio Susitarimo įsigaliojimo datos toliau taikoma arba nustatyta priemonė, kuria pardavimo ar kitokio perleidimo metu uždraudžiama įgyti kapitalo dalies ar turto nuosavybės teises arba tokios teisės apribojamos, arba nustatomi šioje išlygoje apibūdinti pilietybės arba rezidavimo vietos reikalavimai, arba apribojamas paslaugų teikėjų skaičius, laikoma esama priemone, ir

(II)valstybės įmonė – Jungtinei Karalystei nuosavybės teise priklausanti ar jos kontroliuojama įmonė, įskaitant įmones, įsteigtas po šio Susitarimo įsigaliojimo datos tik tam, kad būtų parduota ar perleista esamos valstybės įmonės ar valstybės subjekto kapitalo dalis ar turtas.

Priemonės

kaip nurodyta pirmiau punkte „Aprašymas“.



Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (visos profesijos, išskyrus susijusias su sveikatos priežiūra)

Sektorius, subsektorius

Specialistų paslaugos (teisinės paslaugos); audito paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija

Dalis CPC 861, CPC 862

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

(a)Teisinės paslaugos (dalis CPC 861)

Norint teikti tam tikras teisines paslaugas gali reikėti gauti kompetentingos valdžios institucijos leidimą ar licenciją arba įvykdyti registracijos reikalavimus. Reikalavimai gauti leidimą ar licenciją arba registracijos reikalavimai, kurie yra nediskriminaciniai ir atitinka SERVIN.5.49 straipsniu nustatytus įsipareigojimus, nėra išvardyti. Tai, pavyzdžiui, be kita ko, gali būti reikalavimas būti įgijus nurodytą kvalifikaciją, būti baigus pripažintą mokymo programą arba turėti buveinę ar pašto adresą kompetentingos valdžios institucijos jurisdikcijos teritorijoje.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas

Norint teikti kai kurias su Jungtinės Karalystės vidaus teise susijusias teisines paslaugas atitinkama profesinė arba reguliavimo įstaiga gali reikalauti būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Taikomi nediskriminaciniai reikalavimai dėl teisinės formos.

Norint teikti tam tikras su Jungtinės Karalystės vidaus teise susijusias teisines paslaugas imigracijos srityje atitinkama profesinė arba reguliavimo įstaiga gali reikalauti būti rezidentu.

Priemonės

Anglijoje ir Velse: the Solicitors Act 1974, the Administration of Justice Act 1985 and the Legal Services Act 2007. Škotijoje: the Solicitors (Scotland) Act 1980 and the Legal Services (Scotland) Act 2010. Šiaurės Airijoje: the Solicitors (Northern Ireland) Order 1976. Visose jurisdikcijoje: the Immigration and Asylum Act 1999. Be to, kiekvienoje jurisdikcijoje taikomos priemonės apima profesinių ir reguliavimo įstaigų nustatytus reikalavimus.

(b)Audito paslaugos (CPC 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas)

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gali pripažinti Sąjungos ar bet kurios trečiosios šalies piliečio auditoriaus kvalifikacijų atitiktį ir patvirtinti, kad jis gali Jungtinėje Karalystėje atlikti teisės aktų nustatytą auditą (CPC 8621).

Priemonės

The Companies Act 2006

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (veterinarijos paslaugos)

Sektorius, subsektorius

Specialistų paslaugos (veterinarijos paslaugos)

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 932

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Veterinarinė chirurginė operacija turi būti atliekama fiziškai dalyvaujant gydytojui. Veterinarines chirurgines operacijas gali atlikti tik kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, kurie yra užsiregistravę Karališkajame veterinarijos gydytojų koledže (RCVS).

Priemonės

Veterinary Surgeons Act 1966 



Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Sektorius, subsektorius

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 851, 853

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo:

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Išimtinės teisės ar leidimai teikti viešosiomis lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas, kurioms skiriamas Jungtinės Karalystės finansavimas, gali būti suteikti tik Jungtinės Karalystės piliečiams ir Jungtinės Karalystės juridiniams asmenims, kurių registruotoji būstinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje (CPC 851, 853).

Šia išlyga nedaromas poveikis [Ketvirtai daliai] [Dalyvavimas Sąjungos programose, Patikimas finansų valdymas ir Finansinės nuostatos] ir išimčiai, taikomai Šalies viešiesiems pirkimams ar subsidijoms arba dotacijoms pagal SERVIN.1.1 straipsnio [Tikslas ir taikymo sritis] 6 ir 7 dalis.

Priemonės

Visos esamos ir visos būsimos mokslinių tyrimų ar inovacijų programos.



Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos ir kitos verslo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 831

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Jungtinės Karalystės oro vežėjo naudojamo orlaivio be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (nuomos be įgulos) atveju taikomi galiojantys orlaivių registracijos reikalavimai. Nuomos be įgulos sutarčiai, kurią pasirašo Jungtinės Karalystės vežėjas, taikomi nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti aviacijos saugos reikalavimai, kaip antai išankstinio patvirtinimo ir kitos sąlygos, taikomos naudojant trečiosiose šalyse užregistruotus orlaivius. Kad orlaivis būtų užregistruotas, gali būti nustatytas reikalavimas, kad jis priklausytų tam tikrus pilietybės kriterijus atitinkantiems fiziniams asmenims arba tam tikrus su kapitalo nuosavybe ir kontrole susijusius kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims (CPC 83104).

Jeigu kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugų srityje už Jungtinės Karalystės ribų veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai Jungtinės Karalystės oro vežėjams netaiko režimo, lygiaverčio (t. y. nediskriminacinio) taikomam Jungtinėje Karalystėje, arba jeigu ne Jungtinės Karalystės oro vežėjai Jungtinės Karalystės KRS paslaugų teikėjams netaiko režimo, lygiaverčio taikomam Jungtinėje Karalystėje, gali būti imamasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai lygiavertį diskriminacinį režimą taikytų ne Jungtinės Karalystės oro vežėjams arba atitinkamai Jungtinės Karalystės oro vežėjai – ne Jungtinės Karalystės KRS paslaugų teikėjams.

Priemonės 2008 m rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija), paliktas Jungtinės Karalystės teisėje 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos įstatymu ir su pakeitimais, padarytais Operation of Air Services (Amendment etc.) (EU Exit) Regulations (S.I. 2018/1392). 

2009 m sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 80/2009 dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89, paliktas Jungtinės Karalystės teisėje 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktu ir su pakeitimais, padarytais Computer Reservation Systems (Amendment) (EU Exit) Regulations 2018 (S.I. 2018/1080). 



Išlyga Nr. 6. Komunikacijų paslaugos

Sektorius, subsektorius

Komunikacijų paslaugos – pašto ir pasiuntinių paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 71235, dalis 73210, dalis 751

Išlygos tipas

Patekimas į rinką

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Pašto dėžučių įrengimo šalia viešųjų kelių organizavimui, pašto ženklų leidybai ir registruotųjų laiškų siuntimo paslaugų, kuriomis naudojamasi vykdant teismo arba administracines procedūras, teikimui gali būti taikomi apribojimai pagal nacionalinės teisės aktus. Patikslinama, kad pašto paslaugų teikėjams gali būti nustatyti konkretūs įsipareigojimai teikti universaliąsias paslaugas arba sumokamas finansinis įnašas kompensacijų fondui.

Priemonės

Postal Services Act 2011 



Išlyga Nr. 7. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Sektorius, subsektorius

Transporto paslaugos – pagalbinės vandens transporto paslaugos, pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos, pagalbinės kelių transporto paslaugos, pagalbinės oro transporto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 711, 712, 721, 741, 742, 743, 744, 745, 746, 748, 749

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

(a)Pagalbinės oro transporto paslaugos (CPC 746)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

Atvirumo lygis antžeminių paslaugų srityje priklauso nuo oro uosto dydžio. Paslaugų teikėjų skaičius kiekviename oro uoste gali būti ribojamas. Dideliuose oro uostuose ši riba negali būti mažiau nei du paslaugų teikėjai.

Priemonės

The Airports (Groundhandling) Regulations 1997 (S.I. 1997/2389)

(b)Papildomos visų rūšių transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Muitinės paslaugas, įskaitant muitinio įforminimo paslaugas ir paslaugas, susijusias su laikinųjų saugyklų arba muitinės sandėlių naudojimu, gali teikti tik Jungtinėje Karalystėje įsisteigę asmenys. Siekiant išvengti abejonių, tai yra, be kita ko, Jungtinės Karalystės rezidentai, asmenys, turintys nuolatinę verslo vietą Jungtinėje Karalystėje arba registruotą buveinę Jungtinėje Karalystėje.

Priemonės

Taxation (Cross-Border Trade Act) 2018; the Customs and Excise Management Act 1979; the Customs (Export) (EU Exit) Regulations 2019; the Customs (Import Duty) (EU Exit) Regulations 2018; the Customs (Special Procedures and Outward Processing) (EU Exit) Regulations 2018; the Customs and Excise (Miscellaneous Provisions and Amendments) (EU Exit) Regulations 2019/1215. 

(c)Pagalbinės vandens transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

Uosto paslaugų atveju uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali apriboti konkrečios uosto paslaugos uosto paslaugų teikėjų skaičių.

Priemonės

2017 m. vasario 15 d. Reglamento (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, 6 straipsnis, paliktas Jungtinės Karalystės teisėje 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos įstatymu ir su pakeitimais, padarytais Pilotage and Port Services (Amendment) (EU Exit) Regulations 2020 (S.I. 2020/671). 

Port Services Regulations 2019



Išlyga Nr. 8. Su energetika susijusios paslaugos

Sektorius, subsektorius

Su energetika susijusi veikla – kasyba ir karjerų eksploatavimas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 11, 8675, 883

Išlygos tipas

Patekimas į rinką

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Valdžios lygmuo

Centrinis ir regioninis (jeigu nenurodyta kitaip)

Aprašymas

Norint imtis žvalgybos ir gavybos veiklos Jungtinės Karalystės kontinentiniame šelfe ir teikti paslaugas, dėl kurių būtina tiesiogiai pasiekti arba eksploatuoti gamtos išteklius, reikia licencijos.

Ši išlyga taikoma su Jungtinės Karalystės kontinentiniu šelfu susijusioms gavybos licencijoms. Kad gautų licenciją, bendrovės verslo vieta turi būti Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad:

(I)Jungtinėje Karalystėje veikia padalinys su darbuotojais;

(II)Bendrovių rūmuose įregistruota Jungtinės Karalystės bendrovė arba

(III)Bendrovių rūmuose įregistruotas užsienio bendrovės filialas Jungtinėje Karalystėje.

Šis reikalavimas taikomas bet kuriai bendrovei, siekiančiai gauti naują licenciją, ir bet kuriai bendrovei, siekiančiai naudotis perduodama esama licencija. Tai taikoma visoms licencijoms ir visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra operatoriai. Kad galėtų naudotis gavybos plotui taikoma licencija, bendrovė turi: a) būti įregistruota Bendrovių rūmuose kaip Jungtinės Karalystės bendrovė arba b) vykdyti veiklą iš nuolatinės verslo vietos Jungtinėje Karalystėje, kaip apibrėžta 2003 m. Finansų akto 148 skirsnyje (paprastai reikalaujama, kad veiktų padalinys su darbuotojais) (ISIC 3.1 red. 11, CPC 883, 8675).

Priemonės

Petroleum Act 1998 



SERVIN-2 PRIEDAS. BŪSIMOS PRIEMONĖS

Įžanginės pastabos

1.    Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sąrašuose pagal straipsnius SERVIN.2.7 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.3.6 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] ir SERVIN.5.50 [Susitarimo neatitinkančios priemonės – Teisinės paslaugos] pateikiamos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos išlygos dėl esamų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų:

(a)SERVIN.2.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(b)SERVIN.3.3 straipsnyje [Vietos buveinė – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(c)SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(d)SERVIN.2.4 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.5 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis];

(e)SERVIN.2.5 straipsnyje [Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos];

(f)SERVIN.2.6 straipsnyje [Veiklos rezultatų reikalavimai], arba

(g)SERVIN.5.49 straipsnyje [Pareigos – Teisinės paslaugos].

2.    Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.

3.    Kiekviena išlyga apibūdinama nurodant:

(a)sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;

(b)subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;

(c)pramonės klasifikatoriaus kategoriją – kai taikytina, nurodoma veikla, kuriai taikoma išlyga, remiantis CPC, ISIC. 3.1 red. ar kaip kitaip aiškiai nurodyta Šalies išlygoje;

(d)išlygos tipą pagal 1 dalyje nurodytą pareigą, dėl kurios nustatoma išlyga;

(e)aprašyme pateikiamą sektorių, subsektorių ar veiklos, dėl kurių nustatoma išlyga, aprėptį ir

(f)siekiant skaidrumo, esamas priemones, taikomas sektoriui, subsektoriui ar veiklai, dėl kurių nustatoma išlyga.

4.    Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Aprašymo nuostatos viršesnės už visus kitus elementus.

5.    Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sąrašuose:

a) ISIC 3.1 red. – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, Series M, No. 4, ISIC REV 3.1, 2002);

CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);

6.    Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašuose išlyga dėl reikalavimo, kad Sąjungos ar Jungtinės Karalystės teritorijoje būtų vietos buveinė, taikoma SERVIN.3.3 straipsniui [Vietos buveinė], bet ne SERVIN.3.2 straipsniui [Patekimas į rinką] ar SERVIN.3.4 straipsniui [Nacionalinis režimas]. Be to, toks reikalavimas nėra laikomas išlyga SERVIN.2.3 straipsniui [Nacionalinis režimas]. 

7.    Sąjungos lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės vyriausybės priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Sąjungos valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Taikant Belgijos išlygas, centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regionų bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. Taikant Sąjungos ir jos valstybių narių išlygas, regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salų valdžios lygmenį. Jungtinės Karalystės lygmens išlyga taikoma centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.

8.    Į toliau pateikiamą išlygų sąrašą neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jomis neribojamas patekimas į rinką ar nacionalinio režimo taikymas, kaip apibrėžta SERVIN.2.2 straipsnyje [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Investicijų liberalizavimas], SERVIN.3.2 [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], SERVIN.3.3 straipsnyje [Vietos buveinė – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], SERVIN.3.4 straipsnyje [Nacionalinis režimas – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis] arba SERVIN.5.49 straipsnyje [Pareigos – Teisinės paslaugos]. Šios priemonės, be kitų, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba bet kokie kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos, tokios priemonės toliau taikomos.

9.    Patikslinama, kad Europos Sąjungoje pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo Jungtinės Karalystės fiziniams ar juridiniams asmenims taikyti režimą, valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal bet kurią priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:

i) kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba

ii) juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Sąjungos teisę ir Sąjungoje turintiems registruotąją būstinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.

10.    Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, Sąjungos atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] pirmo podalio [Prekyba] II antraštinės dalies [Paslaugos ir investicijos] 2 skyrių [Investicijų liberalizavimas] atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.

11.    Sąrašai taikomi tik Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos teritorijoms, kaip nustatyta FINPROV.1 straipsnyje [Teritorinio taikymo sritis] ir OTH.9.2 straipsnyje [Geografinė taikymo sritis], ir galioja tik Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos santykiuose su Jungtine Karalyste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos teisę.

12.    Patikslinama, kad nediskriminacinės priemonės nėra patekimo į rinką apribojimas, kaip tai suprantama pagal [SERVIN.2.2 straipsnį [Patekimas į rinką – Investicijų liberalizavimas] arba SERVIN.3.2 straipsnį [Patekimas į rinką – Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis], arba SERVIN.5.49 straipsnį [Pareigos – Teisinės paslaugos] dėl bet kurios priemonės, kuria: 

(a)reikalaujama atskirti infrastruktūros nuosavybės teises nuo ta infrastruktūra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų nuosavybės teisių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pvz., energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse;

(b)ribojama nuosavybės teisių koncentracija, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

(c)užtikrinamas gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimas bei apsauga, įskaitant apribojimus dėl koncesijų teikimo, jų skaičiaus bei taikymo srities ir moratoriumus ar draudimus;

(d)dėl techninių ar fizinių apribojimų, pvz., susijusių su telekomunikacijų spektru ir dažniais, ribojamas leidimų skaičius, arba

(e)reikalaujama, kad tam tikra procentinė dalis įmonės akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų tam tikrą kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.

13.    Kalbant apie finansines paslaugas: priešingai nei užsienio patronuojamosioms įmonėms, valstybėje narėje Europos Sąjungai nepriklausančios finansų įstaigos tiesiogiai įsteigtiems filialams, be tam tikrų ribotų išimčių, netaikomos Europos Sąjungos lygiu suderintos prudencinės taisyklės, leidžiančios tokioms patronuojamosioms įmonėms pasinaudoti didesnėmis galimybėmis visoje Sąjungoje steigti naujus subjektus ir teikti tarpvalstybines paslaugas. Todėl tokie filialai gauna leidimą valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės vidaus finansų įstaigoms, ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, bankininkystės ir vertybinių popierių srityse – atskiros kapitalizacijos ir kitus mokumo reikalavimus, taip pat atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus; draudimo srityje – specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos, techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo atitinkamoje valstybėje narėje ir bent trečdalio mokumo atsargos reikalavimus.

Toliau pateiktame išlygų sąraše vartojamos šios santrumpos:

UK Jungtinė Karalystė

EU Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares

AT Austrija

BE Belgija

BG Bulgarija

CY Kipras

CZ Čekija

DE Vokietija

DK Danija

EE Estija

EL Graikija

ES Ispanija

FI Suomija

FR Prancūzija

HR Kroatija

HU Vengrija

IE Airija

IT Italija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

LV Latvija

MT Мalta

NL Nyderlandai

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SE Švedija

SI Slovėnija

SK Slovakija



Sąjungos sąrašas

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos – su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais

Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos – mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos – nekilnojamojo turto paslaugos

Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugos

Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos – išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos

Išlyga Nr. 8. Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos

Išlyga Nr. 9. Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos

Išlyga Nr. 10. Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos

Išlyga Nr. 11. Telekomunikacijos

Išlyga Nr. 12. Statyba

Išlyga Nr. 13. Platinimo paslaugos

Išlyga Nr. 14. Švietimo paslaugos

Išlyga Nr. 15. Aplinkosaugos paslaugos

Išlyga Nr. 16. Finansinės paslaugos

Išlyga Nr. 17. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Išlyga Nr. 18. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 19. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Išlyga Nr. 20. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Išlyga Nr. 21. Žemės ūkis, žuvininkystė ir vanduo

Išlyga Nr. 22. Su energetika susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 23. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos


Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Sektorius

Visi sektoriai

Išlygos tipas

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos

Skyrius / skirsnis:

Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis ir Teisinių paslaugų reglamentavimo sistema

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Įsteigimas 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

EU: viešosiomis paslaugomis laikomoms paslaugoms nacionaliniu ar vietos lygmeniu teikti gali būti steigiamos valstybės monopolijos arba privatiems veiklos vykdytojams suteikiamos išimtinės teisės.

Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose kaip susijusių mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, techninio tikrinimo ir analizės paslaugų, aplinkosaugos paslaugų, sveikatos paslaugų, transporto paslaugų ir pagalbinių visų rūšių transporto paslaugų. Išimtinės teisės teikti tokias paslaugas dažnai suteikiamos privatiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, turintiems valdžios institucijų koncesijas, su sąlyga, kad jie prisiima specialius paslaugų įsipareigojimus. Kadangi viešosios paslaugos taip pat dažnai teikiamos decentralizuotu lygmeniu, išsamaus ir visapusiško sąrašo pagal sektorius sudaryti neįmanoma. Ši išlyga netaikoma telekomunikacijų bei kompiuterių ir su jais susijusioms paslaugoms.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

FI: ribojama Alandų regioninės pilietybės neturinčių fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisė įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto Alandų Salose be Alandų Salų kompetentingų institucijų leidimo. Ribojama Alandų regioninės pilietybės neturinčių fizinių asmenų ar bet kokių įmonių steigimosi teisė ir teisė vykdyti ekonominę veiklą be Alandų Salų kompetentingų institucijų leidimo.

Esamos priemonės:

FI: Ahvenanmaan maanhankintalaki (Aktas dėl žemės įsigijimo Alanduose) (3/1975), s. 2 ir Ahvenanmaan itsehallintolaki (Aktas dėl Alandų autonomijos) (1144/1991), s. 11.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

FR: pagal Finansų ir pinigų kodekso L151-1 ir 151-1 et seq straipsnius užsienio investicijoms į Finansų ir pinigų kodekso R.151-3 straipsnyje išvardytus sektorius Prancūzijoje būtinas išankstinis ekonomikos ministro sutikimas.

Esamos priemonės:

FR: kaip nurodyta pirmiau punkte „Aprašymas“.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

FR: užsienio subjektų dalyvavimas naujai privatizuotose bendrovėse ribojamas kintama viešai parduodamų akcijų suma, kurią kiekvienu atveju atskirai nustato Prancūzijos vyriausybė. Jeigu valdantysis direktorius neturi leidimo nuolat gyventi šalyje, tam tikrą komercinę, pramoninę arba amatų veiklą vykdysiančioms įmonėms steigti reikia specialaus leidimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

HU: įsteigiamo vieneto teisinė forma turėtų būti ribotos atsakomybės bendrovė, akcinė bendrovė arba atstovybė. Pirmiausia steigti filialą neleidžiama, nebent jis skirtas finansinėms paslaugoms teikti.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: Tam tikrai ekonominei veiklai, susijusiai su valstybinės arba viešosios nuosavybės eksploatavimu arba naudojimu, vykdyti reikalinga pagal Koncesijų įstatymo nuostatas suteikiama koncesija.

Komercinės bendrovės, kuriose didesnė nei 50 proc. kapitalo dalis priklauso valstybei ar savivaldybei, be Privatizacijos agentūros ar kitų valstybės ar regiono institucijų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra kompetentinga institucija, leidimo ar įgaliojimo negali vykdyti jokių korporacijos ilgalaikio turto perleidimo operacijų, sudaryti sutarčių dėl dalyvavimo teisių įgijimo, nuomos, bendros veiklos, paskolos, gautinų sumų užsitikrinimo, taip pat prisiimti pagal įsakomuosius vekselius atsirandančių prievolių. Ši išlyga netaikoma kasybai ir karjerų eksploatavimui – jiems taikoma SERVIN-1 PRIEDO Europos Sąjungos sąraše nurodyta atskira išlyga.

IT: įmonių, vykdančių veiklą gynybos ir nacionalinio saugumo srityse, ir tam tikrą strateginės reikšmės veiklą energetikos, transporto ir ryšių srityse, atžvilgiu Vyriausybė gali naudotis tam tikrais specialiais įgaliojimais. Tai taikoma visiems juridiniams asmenims, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse vykdančiais veiklą, kuri laikoma strateginės reikšmės, o ne vien su privatizuotomis bendrovėmis.

Jeigu kyla grėsmė, kad esminiams gynybos ir nacionalinio saugumo interesams bus padaryta didelė žala, Vyriausybė turi specialius įgaliojimus:

a) nustatyti specialias akcijų pirkimo sąlygas,

b) vetuoti su specialiomis operacijomis, pvz., perleidimu, bendrovių susijungimu, išskaidymu ar veiklos pakeitimu, susijusių rezoliucijų priėmimą arba

c) neleisti įsigyti akcijų, jeigu pirkėjas siekia užsitikrinti tokio lygio dalyvavimą kapitalo valdyme, dėl kurio veikiausiai būtų pakenkta gynybos ir nacionalinio saugumo interesams.

Apie bet kokią rezoliuciją, aktą ar operaciją (kaip antai perleidimą, susijungimą, išskaidymą, veiklos pakeitimą ar nutraukimą), susijusį su energetikos, transporto ir ryšių sričių strateginiu turtu, susijusi bendrovė praneša Ministro Pirmininko kanceliarijai. Visų pirma pranešama apie bet kokio ne Europos Sąjungos fizinio ar juridinio asmens įsigijimo operacijas, dėl kurių jis ima kontroliuoti bendrovę.

Ministras pirmininkas gali naudotis specialiais įgaliojimais:

a) vetuoti bet kokią rezoliuciją, aktą ar operaciją, dėl kurių kyla ypatinga grėsmė, kad su saugumu ir tinklų bei tiekimo sistemos veikimu susijusiems viešiesiems interesams bus padaryta didelė žala;

b) nustatyti specialias sąlygas, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, arba

c) išimtiniais atvejais, kai esama rizikos, kad bus padaryta žala esminiams valstybės interesams, neleisti atlikti įsigijimo operacijos.

Tikros ar ypatingos grėsmės vertinimo kriterijai ir naudojimosi specialiais įgaliojimais sąlygos bei tvarka nustatyti teisės aktuose.

Esamos priemonės:

IT: Įstatymas Nr. 56/2012 dėl specialių įgaliojimų bendrovių, vykdančių veiklą gynybos ir nacionalinio saugumo, energetikos, transporto ir ryšių srityse, atžvilgiu ir

2012 m. lapkričio 30 d. Ministro Pirmininko dekretas DPCM 253, kuriuo apibrėžiama strateginės reikšmės veikla gynybos ir nacionalinio saugumo srityje.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

LT: strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, sektoriai ir įrenginiai.

Esamos priemonės:

LT: 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas Nr. IX-1132 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 12 d. Įstatymu Nr. XIII-992).

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas ir vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

SE: steigėjams, vyresniajai vadovybei ir direktorių valdyboms skirti diskriminaciniai reikalavimai, kai į Švedijos teisę įtraukiama naujų teisinės asociacijos formų.

b)    Nekilnojamojo turto įsigijimas 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

HU: valstybei priklausančio turto įsigijimas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HU: galimybė užsienio juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims nerezidentams įsigyti ariamosios žemės.

Esamos priemonės:

HU: 2013 m. Aktas Nr. CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miškininkystės žemės apyvartos (II skyriaus

6–36 dalys ir IV skyriaus 38–59 dalys) ir

2013 m. Aktas Nr. CCXII dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir tam tikrų su 2013 m. Aktu Nr. CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miškininkystės žemės apyvartos susijusių nuostatų (IV skyriaus 8–20 dalys).

LV: galimybė Jungtinės Karalystės arba trečiosios šalies piliečiams įsigyti žemės kaimo vietovėse.

Esamos priemonės:

LV: Įstatymo dėl žemės privatizacijos kaimo vietovėse 28, 29 ir 30 straipsniai.

SK: užsienio bendrovės ar fiziniai asmenys negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemės, kuri yra ne užstatytoje savivaldybės teritorijoje, ir kai kurių kitų rūšių žemės (pvz., gamtos išteklių, ežerų, upių, viešųjų kelių ir kt.).

Esamos priemonės:

SK: Aktas Nr. 44/1988 dėl gamtinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo;

Aktas Nr. 229/1991 dėl žemės ir kito žemės ūkio turto nuosavybės reglamentavimo;

Aktas Nr. 460/1992 dėl Slovakijos Respublikos Konstitucijos;

Aktas Nr. 180/1995 dėl kai kurių priemonių dėl žemės nuosavybės sąlygų;

Aktas Nr. 202/1995 dėl užsienio valiutos;

Aktas Nr. 503/2003 dėl žemės nuosavybės restitucijos;

Aktas Nr. 326/2005 dėl miškų ir

Aktas Nr. 140/2014 dėl žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisių įgijimo.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

BG: užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys negali įsigyti žemės. Užsienio dalininkų turintys Bulgarijos juridiniai asmenys negali įgyti žemės ūkio paskirties žemės. Užsienio juridiniai asmenys ir užsienio fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, gali įgyti pastatus ir nuosavybės teises (teisę naudoti, teisę statyti, teisę statyti antžeminę pastato dalį ir servituto teises) į nekilnojamąjį turtą. Užsienio fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, užsienio juridiniai asmenys, kuriuose užsienio subjektų dalyvavimas užtikrina balsų daugumą priimant sprendimus arba stabdo sprendimų priėmimą, gavę leidimą gali įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tam tikruose Ministrų tarybos apibrėžtuose geografiniuose regionuose.

BG: Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis; Įstatymo dėl žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisių ir naudojimo 3 straipsnis ir Miškų įstatymo 10 straipsnis.

EE: užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra ne iš EEE ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių, gali įsigyti nekilnojamojo turto, kuris yra žemės ūkio ir (arba) miškininkystės paskirties žemė, tik gavę apskrities vadovo leidimą ir savivaldybės tarybos leidimą bei turi įstatymų nustatyta tvarka sugebėti įrodyti, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas bus veiksmingai, tvariai ir tikslingai naudojamas pagal paskirtį.

Esamos priemonės:

EE: Kinnisasja omandamise kitsendamise seadus (Nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimų aktas) 2 ir 3 skyriai.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

LT: bet kokia priemonė, atitinkanti Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus ir taikytina Lietuvoje pagal GATS dėl žemės įsigijimo. Žemės sklypų įsigijimo tvarka, nuostatos bei sąlygos ir apribojimai nustatomi Konstituciniu įstatymu, Žemės įstatymu ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu.

Tačiau vietos valdžios institucijoms (savivaldybėms) ir kitiems ekonominę veiklą Lietuvoje vykdantiems Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių nacionaliniams subjektams, kurie, kaip nustatyta Konstituciniame įstatyme, atitinka Lietuvos pasirinktos Europos Sąjungos ir kitokios integracijos kriterijus, leidžiama nuosavybės teise įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, reikalingų tokių subjektų tiesioginei veiklai būtiniems pastatams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti.

Esamos priemonės:

LT: Lietuvos Respublikos Konstitucija;

1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas Nr. I-1392 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 20 d. Įstatymu Nr. IX-1381;

2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymas Nr. IX-1983 ir

2014 m. balandžio 24 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Nr. XII-854.

c)    Pripažinimas 

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

EU: Europos Sąjungos direktyvos dėl diplomų ir kitų profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo taikomos tik Sąjungos piliečiams. Teisė verstis reglamentuojama profesine veikla vienoje valstybėje narėje nesuteikia teisės verstis tokia veikla kitoje valstybėje narėje.

d)    Didžiausio palankumo režimas 

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal tarptautinius investicijų susitarimus ar kitą prekybos susitarimą, kurie galioja ar yra pasirašyti iki šio Susitarimo pasirašymo dienos.

EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus arba būsimus dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriais:

(I)kuriama paslaugų ir investicijų vidaus rinka;

(II)suteikiama steigimosi teisė arba

(III)reikalaujama suderinti vieno ar kelių ekonomikos sektorių teisės aktus.

Paslaugų ir investicijų vidaus rinka – erdvė be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

Steigimosi teisė – dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių pareiga iki to susitarimo įsigaliojimo iš esmės panaikinti visas steigimosi kliūtis. Steigimosi teisė apima dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių piliečių teisę steigti įmones ir vykdyti jų veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios šalies, kurioje steigiamasi, teisės aktais nustatytos tos šalies piliečiams.

Teisės aktų suderinimas:

(I)vienos ar kelių dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalių teisės aktų suderinimas su kitos Šalies ar to susitarimo šalių teisės aktais arba

(II)bendrų teisės aktų įtraukimas į dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių teisę.

Teisės aktai suderinami arba įtraukiami ir laikomi suderintais arba įtrauktais tik tuomet, kai yra priimami Šalies arba dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių teisėje.

Esamos priemonės:

EU: Europos ekonominės erdvės susitarimas;

stabilizavimo susitarimai;

ES ir Šveicarijos Konfederacijos dvišaliai susitarimai ir

išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai.

EU: piliečiams ar įmonėms taikomas su steigimosi teise susijęs diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus tarp šių valstybių narių: BE, DE, DK, EL, ES, FR, IE, IT, LU, NL, PT ir bet kokios iš toliau nurodytų šalių arba kunigaikštysčių: Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano miesto valstybės.

DK, FI, SE: priemonės, kurių ėmėsi Danija, Švedija ir Suomija Šiaurės šalių bendradarbiavimui skatinti, kaip antai:

a) finansinė parama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams (Šiaurės šalių pramonės fondas);

b) tarptautinių projektų galimybių studijų finansavimas (Šiaurės šalių projektų rėmimo fondas) ir

c) finansinė parama bendrovėms, naudojančioms aplinkosaugos technologijas (Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacija). Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacijos (NEFCO) tikslas – skatinti Šiaurės šalių aplinkos požiūriu svarbias investicijas, daugiausia dėmesio skiriant Rytų Europai.

Šia išlyga nedaromas poveikis išimčiai, taikomai Šalies viešiesiems pirkimams arba subsidijoms pagal SERVIN.1.1 straipsnio [Tikslas ir taikymo sritis] 6 ir 7 dalis.

PL: pagal prekybos ir laivybos sutartis gali būti suteikiamos lengvatinės sąlygos steigtis ar teikti tarpvalstybines paslaugas, pagal kurias, be kita ko, gali būti panaikinti ar pakoreguoti tam tikri Lenkijoje taikomų išlygų sąraše nurodyti apribojimai.

PT: pilietybės reikalavimai netaikomi tam tikrą veiklą vykdantiems ir tam tikra profesine praktika besiverčiantiems fiziniams asmenims, teikiantiems paslaugas šalims, kuriose portugalų kalba yra oficialioji kalba (Angola, Brazilija, Žaliasis Kyšulys, Bisau Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Mozambikas, San Tomė ir Prinsipė ir Rytų Timoras).

e)    Ginklai, šaudmenys ir karinės paskirties medžiagos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, [didžiausio palankumo režimas], vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė

EU: ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba platinimas. Karinės paskirties medžiagos susijusios tik su produktais, skirtais ir gaminamais tik kariniam naudojimui dalyvaujant kare arba vykdant gynybos veiksmus.

 


Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas)

Sektorius:

Specialistų paslaugos – teisinės paslaugos: notarų ir antstolių paslaugos; apskaitos ir buhalterijos paslaugos; audito paslaugos, mokesčių konsultacijų paslaugos; architektūros ir miesto planavimo paslaugos, inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 861, dalis 87902, 862, 863, 8671, 8672, 8673, 8674, dalis 879

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Teisinės paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

EU, išskyrus SE: teisės specialistų, kuriems patikėtos viešosios pareigos, pvz., notarų, antstolių (huissiers de justice) ar kitų valstybės tarnautojų ir teismo pareigūnų (officiers publics et ministériels), teikiamos teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentacijos ir sertifikavimo paslaugos, taip pat oficialiu vyriausybės aktu skiriamų antstolių paslaugos (dalis CPC 861, dalis 87902).

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

BG: su bendrovių steigimu ir veikla, taip pat paslaugų teikimu susijęs nacionalinis režimas taip pat visapusiškai gali būti taikomas tik bendrovėms, įsteigtoms šalyse, su kuriomis yra ar bus sudaryti lengvatiniai susitarimai, arba tokių šalių piliečiams (dalis CPC 861).

LT: užsienio šalių teisininkai teisme gali dalyvauti kaip advokatai tik pagal tarptautinius susitarimus (dalis CPC 861), įskaitant konkrečias nuostatas dėl atstovavimo teisme.

b)    Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 8621, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

HU: tarpvalstybinė veikla apskaitos ir buhalterijos srityje.

Esamos priemonės: 

HU: 2000 m. Aktas Nr. C ir 2007 m. Aktas Nr. LXXV.

c)    Audito paslaugos (CPC – 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas) 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

BG: nepriklausomą finansinį auditą atlieka registruotieji auditoriai Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų instituto nariai. Laikydamasis abipusiškumo principo, Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų institutas įregistruoja Jungtinės Karalystės ar trečiosios šalies audito subjektą pastarajam pateikus įrodymų, kad:

a) trys ketvirtadaliai valdymo organų narių ir subjekto vardu auditą atliekančių registruotųjų auditorių atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiems Bulgarijos auditoriams, ir yra sėkmingai išlaikę atitinkamus egzaminus;

b) audito subjektas nepriklausomą finansinį auditą atlieka laikydamasis nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimų ir

c) audito subjektas savo interneto svetainėje skelbia metinę skaidrumo ataskaitą arba vykdo kitus lygiaverčius reikalavimus atskleisti informaciją, jeigu atlieka viešojo intereso subjektų auditą.

Esamos priemonės:

BG: Nepriklausomo finansinio audito aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

CZ: Čekijoje atlikti auditą leidžiama tik juridiniams asmenims, kurių bent 60 proc. kapitalo dalių ar balsavimo teisių priklauso Čekijos arba Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

Esamos priemonės:

CZ: 2009 m. balandžio 14 d. Įstatymas Nr. 93/2009 Coll. dėl auditorių

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

HU: tarpvalstybinis audito paslaugų teikimas.

Esamos priemonės:

2000 m. Aktas Nr. C ir 2007 m. Aktas Nr. LXXV.

PT: tarpvalstybinis audito paslaugų teikimas.

d)    Architektūros ir miesto planavimo paslaugos (CPC 8674)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HR: tarpvalstybinis miestų planavimo paslaugų teikimas.

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos – su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais

Sektorius:

Sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugos ir farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 63211, 85201, 9312, 9319, 93121

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Medicinos ir stomatologijos paslaugos; akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir paramedikų teikiamos paslaugos (CPC 63211, 85201, 9312, 9319, CPC 932)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką ir nacionalinis režimas

FI: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, teikimas, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai, išskyrus slaugytojų teikiamas paslaugas (CPC 9312, 93191).

Esamos priemonės:

FI: Laki yksityisestä terveydenhuollosta (Privačios sveikatos priežiūros aktas) (152/1990).

BG: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, ir viešai, ir privačiai finansuojamų, teikimas, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, slaugytojų, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai (CPC 9312, dalis 9319).

Esamos priemonės:

BG: Medicinos įstaigų įstatymas, Slaugytojų, akušerių ir kitų medicinos specialistų profesinių organizacijų aktas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

CZ, MT: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai teikimas, įskaitant paslaugas, kurias teikia tokie specialistai kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai, psichologai, ir kitas susijusias paslaugas (CPC 9312, dalis 9319).

Esamos priemonės:

CZ: Aktas Nr. 296/2008 Coll. dėl žmogui naudoti skirtų žmogaus audinių ir ląstelių

kokybės ir saugos užtikrinimo (Žmogaus audinių ir ląstelių aktas);

Aktas Nr. 378/2007 Coll. dėl vaistinių preparatų, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri susiję aktai (Vaistinių preparatų aktas);

Aktas Nr. 268/2014 Coll. dėl medicinos priemonių ir iš dalies keičiantis Aktas Nr. 634/2004 Coll. dėl administracinių mokesčių su vėlesniais pakeitimais;

Aktas Nr. 285/2002 Coll. dėl audinių ir organų donorystės, paėmimo ir transplantacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri aktai (Transplantacijos aktas);

Aktas Nr. 372/2011 Coll. dėl sveikatos paslaugų ir jų teikimo sąlygų;

Aktas Nr. 373/2011 Coll. dėl specialių sveikatos paslaugų.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus NL ir SE: visas sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugas, ir viešai, ir privačiai finansuojamas, norintis teikti asmuo turi būti rezidentas. Tokias paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, kurie fiziškai yra Europos Sąjungos teritorijoje (CPC 9312, dalis 93191).

BE: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, ir viešai, ir privačiai finansuojamų, tarpvalstybinis teikimas, įskaitant medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugas, ir slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir paramedikų teikiamas paslaugas. (dalis CPC 85201, 9312, dalis 93191)

PT: (taip pat didžiausio palankumo režimo atžvilgiu) kalbant apie fizioterapeutų, paramedikų ir podiatrų profesijas, užsienio specialistams gali būti leidžiama praktikuoti laikantis abipusiškumo principo.

b)    Veterinarijos paslaugos (CPC 932) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

BG: veterinarijos įstaigą gali įsteigti fizinis arba juridinis asmuo.

Veterinarijos praktika gali verstis EEE piliečiai ir nuolatiniai gyventojai (nuolatiniams gyventojams taikomas reikalavimas fiziškai būti šalyje).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE, LV: tarpvalstybinis veterinarijos paslaugų teikimas.

c)    Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas, kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

EU, išskyrus EL, IE, LU, LT ir NL: nediskriminuojant ribojamas paslaugų teikėjų, turinčių teisę tam tikroje vietos zonoje ar teritorijoje teikti konkrečią paslaugą, skaičius. Todėl gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis ar geografinis pasiskirstymas.

EU, išskyrus BE, BG, EE ES, IE ir IT: užsakomoji prekyba paštu galima tik iš EEE valstybių narių, taigi norint Sąjungos visuomenei mažmenomis pardavinėti vaistus ir specialias medicinos prekes, reikia būti įsisteigus kurioje nors iš tų šalių. CZ: mažmeninė prekyba galima tik iš valstybių narių.

BE: mažmeninė prekyba vaistais ir specialiomis medicinos prekėmis galima tik iš Belgijoje įsteigtos vaistinės.

BG, EE, ES, IT ir LT: tarpvalstybinė mažmeninė prekyba vaistais.

IE ir LT: tarpvalstybinė mažmeninė prekyba receptiniais vaistais.

PL: prekybos vaistais tarpininkai turi būti registruoti ir turėti gyvenamąją vietą arba registruotą buveinę Lenkijos Respublikos teritorijoje.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

SE: mažmeninė prekyba farmacijos prekėmis ir jų tiekimas plačiajai visuomenei.

Esamos priemonės: 

AT: Arzneimittelgesetz (Vaistų aktas), BGBl. Nr. 185/1983 su pakeitimais, §§ 57, 59, 59a ir

Medizinproduktegesetz (Vaistų įstatymas), BGBl. Nr. 657/1996 su pakeitimais, § 99.

BE: Arrêté royal du 21 janvier 2009 portant instructions pour les pharmaciens ir Arrêté royal du 10 novembre 1967 relatif à l'exercice des professions des soins de santé.

CZ : Aktas Nr. 378/2007 Coll. dėl vaistų su pakeitimais ir Aktas Nr. 372/2011 Coll. dėl sveikatos paslaugų su pakeitimais.

FI: Lääkelaki (Vaistų aktas) (395/1987).

PL: Vaistinių preparatų įstatymo 73a straipsnis (2020 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 944 ir 1493).

SE: Prekybos vaistiniais preparatais įstatymas (2009:336);

Prekybos vaistiniais preparatais nuostatai (2009:659) ir

Švedijos vaistų agentūra yra priėmusi papildomų nuostatų; išsamesnės informacijos pateikta (LVFS 2009:9).



Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos – mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Sektorius:

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 851, 852, 853

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

RO: tarpvalstybinis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų teikimas.

Esamos priemonės:

RO: Vyriausybės potvarkis Nr. 6/2011;

Švietimo ir mokslinių tyrimų ministro nutarimas Nr. 3548/2006 ir Vyriausybės sprendimas Nr. 134/2011.

 



Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos – nekilnojamojo turto paslaugos

Sektorius:

Nekilnojamojo turto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 821, 822

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

CZ ir HU: tarpvalstybinis nekilnojamojo turto paslaugų teikimas.



Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugos

Sektorius:

Nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo) be operatoriaus paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 832

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

BE ir FR: tarpvalstybinis asmeninių ir namų ūkio reikmenų išperkamosios nuomos (lizingo) ar nuomos paslaugų teikimas.

 



Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos – išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos

Sektorius:

Išieškojimo agentūrų paslaugos, kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87901, 87902

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

EU, išskyrus ES, LV ir SE, išieškojimo agentūrų paslaugų ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugų teikimas.


Išlyga Nr. 8. Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus HU ir SE: aprūpinimo buitinės pagalbos personalu, kitais prekybos ar pramonės darbininkais, slaugos personalu ir kitu personalu paslaugos (CPC 87204, 87205, 87206, 87209).

BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK: vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugos (CPC 87201).

AT, BG, CY, CZ, EE, FI, LT, LV MT, PL, PT, RO, SI ir SK: įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugos (CPC 87202).

AT, BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK: įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugos (CPC 87203).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus BE, HU ir SE: tarpvalstybinis įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimas (CPC 87202).

IE: tarpvalstybinis vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų teikimas (87201).

FR, IE, IT ir NL: tarpvalstybinis įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimas (CPC 87203).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

DE: riboti įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių.

ES: riboti vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų ir įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių (CPC 87201, 87202).

FR: šioms paslaugoms gali galioti valstybės monopolis (CPC 87202).

IT: riboti įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugų teikėjų skaičių (87203).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

DE: Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija gali parengti nuostatus dėl ne Europos Sąjungos ir ne EEE darbuotojų įdarbinimo ir samdymo tam tikrose profesinėse srityse (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209).

Esamos priemonės: 

AT: Austrijos prekybos akto (Gewerbeordnung), Federalinis oficialusis leidinys Nr. 194/1994, su pakeitimais, 97 ir 135 straipsniai ir

Laikinojo darbo aktas (Arbeitskräfteüberlassungsgesetz/AÜG), Federalinis oficialusis leidinys Nr.

196/1988 su pakeitimais.

BG: Užimtumo skatinimo įstatymo 26, 27, 27a ir 28 straipsniai.

CY: Privačių įdarbinimo agentūrų įstatymas Nr. 126(I)/2012 su pakeitimais.

CZ: Užimtumo aktas (435/2004).

DE: Gesetz zur Regelung der Arbeitnehmerüberlassung (AÜG);

Sozialgesetzbuch Drittes Buch (SGB III; Trečioji socialinio kodekso knyga) – Užimtumo skatinimas;

Verordnung über die Beschäftigung von Ausländerinnen und Ausländern (BeschV; Potvarkis dėl užsieniečių įdarbinimo).

DK: 2014 m. sausio 17 d. Įstatymo galios dekreto Nr. 73 8a–8f straipsniai ir kaip nurodyta 2013 m. kovo 7 d. Dekrete Nr. 228 (jūrininkų užimtumas) ir 2006 m. Darbo leidimų aktas. S1(2) ir (3).

EL: Įstatymas Nr. 4052/2012 (Oficialusis leidinys 41 Α) su pakeitimais, padarytais kai kuriose nuostatose Įstatymu Nr. 4093/2012 (Oficialusis leidinys 222 Α).

ES: Real Decreto-ley 8/2014, de 4 de julio, de aprobación de medidas urgentes para el crecimiento, la competitividad y la eficiencia, artículo 117 (tramitado como Ley 18/2014, de 15 de octubre). 

FI: Laki julkisesta työvoima-ja yrityspalvelusta (Aktas dėl Valstybinės užimtumo ir įmonių tarnybos) (916/2012).

HR: Darbo rinkos aktas (OG 118/18, 32/20)

Darbo aktas (OG 93/14, 127/17, 98/19)

Užsieniečių aktas (OG 130/11m 74/13, 67/17, 46/18, 53/20)

IE: 2006 m. Darbo leidimų aktas. S1(2) ir (3).

IT: Įstatymo galios dekreto Nr. 276/2003 4 ir 5 straipsniai.

LT: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Įstatymu Nr. XII-2603;

2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 3 d. Įstatymu Nr.  XIII-2582 .

LU: Loi du 18 janvier 2012 portant création de l'Agence pour le développement de l'emploi (2012 m. sausio 18 d. Įstatymas dėl užimtumo skatinimo agentūros sukūrimo – ADEM).

MT: Užimtumo ir mokymo paslaugų aktas (Cap 343) (23–25 straipsniai) ir Užimtumo agentūrų nuostatai (S.L. 343.24).

PL: 2004 m. balandžio 20 d. Akto dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos įstaigų (Dz. U. of 2015, Item. 149, su pakeitimais) 18 straipsnis.

PT: Rugsėjo 25 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 260/2009 su pakeitimais, padarytais vasario 12 d. Įstatymu Nr. 5/2014 (įdarbinimo agentūrų paslaugų prieinamumas ir teikimas).

RO: Įstatymas Nr. 156/2000 dėl užsienyje dirbančių Rumunijos piliečių apsaugos, paskelbta iš naujo, ir Vyriausybės sprendimas Nr. 384/2001 dėl metodinių Įstatymo Nr. 156/2000 taikymo normų patvirtinimo, su paskesniais pakeitimais;

Vyriausybės potvarkis Nr. 277/2002 su pakeitimais, padarytais Vyriausybės potvarkiu Nr. 790/2004 ir Vyriausybės potvarkiu Nr. 1122/2010, ir

Įstatymas Nr. 53/2003, Darbo kodeksas, paskelbta iš naujo, su paskesniais pakeitimais ir papildymu ir Vyriausybės sprendimas Nr. 1256/2011 dėl laikino įdarbinimo įmonių veikimo sąlygų ir leidimo veikti išdavimo procedūros.

SI: Darbo rinkos reguliavimo aktas (SR oficialusis leidinys Nr. 80/2010, 21/2013, 63/2013, 55/2017) ir Užimtumo, savarankiško darbo ir užsieniečių darbo aktas – ZZSDT (SR oficialusis leidinys, Nr. 47/2015),

ZZSDT-UPB2 (SR oficialusis leidinys Nr. 1/2018).

SK: Aktas Nr. 5/2004 dėl užimtumo paslaugų ir Aktas Nr. 455/1991 dėl prekybos licencijų išdavimo.



Išlyga Nr. 9. Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87301, 87302, 87303, 87304, 87305, 87309

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG, CY, CZ, EE, ES, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: apsaugos paslaugų teikimas.

DK, HR ir HU: paslaugų teikimas šiuose subsektoriuose: sargų paslaugos (87305) HR ir HU, apsaugos konsultacijų paslaugos (87302) HR, oro uostų apsaugos paslaugos (dalis 87305) DK ir šarvuotųjų automobilių paslaugos (87304) HU. 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

BE: reikalaujama, kad bendrovių, teikiančių sargų ir apsaugos paslaugas (87305), taip pat su apsaugos paslaugomis susijusias konsultacijų ir mokymo paslaugas (87302), direktorių valdybų juridiniai asmenys būtų valstybės narės piliečiai. Bendrovių, teikiančių su apsaugos darbuotojų ir apsaugos paslaugomis susijusias konsultacijų paslaugas, vyresnieji vadovai turi būti valstybės narės piliečiai rezidentai.

FI: licencijos teikti apsaugos paslaugas gali būti suteikiamos tik fiziniams asmenims EEE rezidentams arba EEE įsisteigusiems juridiniams asmenims.

ES: tarpvalstybinis apsaugos paslaugų teikimas. Privačiam apsaugos personalui taikomi pilietybės reikalavimai.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE, FI, FR ir PT: teikti tarpvalstybines apsaugos paslaugas užsienio paslaugų teikėjams neleidžiama. Pilietybės reikalavimai taikomi specializuotam personalui PT ir valdantiesiems direktoriams bei direktoriams FR.

Esamos priemonės: 

BE: Loi réglementant la sécurité privée et particulière, 2 Octobre 2017

BG: Privačios apsaugos veiklos aktas.

CZ: Prekybos licencijų išdavimo aktas.

DK: Aviacijos saugumo reglamentas.

FI: Laki yksityisistä turvallisuuspalveluista 282/2002 (Privačių apsaugos paslaugų aktas).

LT: 2004 m. liepos 8 d. asmens ir turto saugos įstatymas Nr. IX-2327.

LV: Apsaugos darbuotojų veiklos įstatymas (6, 7 ir 14 skirsniai).

PL: 1997 m. rugpjūčio 22 d. Aktas dėl asmens ir turto apsaugos (2016 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 1432 su pakeitimais).

PT: Įstatymas Nr. 34/2013 alterada p/ Lei 46/2019, 16 maio; ir Dekretas Nr. 273/2013 alterada p/ Portaria 106/2015, 13 abril.

SI: Zakon o zasebnem varovanju (Privačios apsaugos įstatymas).

b)    Tyrimo paslaugos (CPC 87301)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus AT ir SE: tyrimo paslaugų teikimas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

LT ir PT: tyrimo paslaugų monopolis priklauso valstybei.

 

Išlyga Nr. 10. Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos (vertimo raštu ir žodžiu paslaugos, dauginimo paslaugos, paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir paslaugos, glaudžiai susijusios su gamybos procesu)

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87905, 87904, 884, 887

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905) 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HR: tarpvalstybinis oficialiųjų dokumentų vertimo raštu ir žodžiu paslaugų teikimas.

b)    Dauginimo paslaugos (CPC 87904)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

HU: tarpvalstybinis dauginimo paslaugų teikimas.

c)    Paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir paslaugos, glaudžiai susijusios su gamybos procesu (dalis CPC 884, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

HU: paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir tarpvalstybinis teikimas paslaugų, glaudžiai susijusių su gamybos procesu, išskyrus su šiais sektoriais susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas.

d)    Laivų, geležinkelių transporto įrangos, orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus DE, EE ir HU: tarpvalstybinis geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.

EU, išskyrus CZ, EE, HU, LU ir SK: tarpvalstybinis geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.

EU, išskyrus EE, HU ir LV: tarpvalstybinis jūrų laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.

EU, išskyrus AT, EE, HU, LV ir PL: tarpvalstybinis orlaivių ir jų dalių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868).

EU: tarpvalstybinis teisės aktų nustatytos laivų apžiūros ir jų sertifikavimo paslaugų teikimas. 

Esamos priemonės:

EU: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų.

e)    Kitos verslo paslaugos, susijusios su aviacija

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su šiomis paslaugomis:

a) oro transporto paslaugų pardavimu ir rinkodara;

b) kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugomis;

c) orlaivių ir jų dalių techninės priežiūros ir remonto;

d) orlaivių be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

DE, FR: gaisrų gesinimo iš oro, pilotų mokymo, purškimo, stebėjimo, kartografavimo, fotografavimo ir kitos ore teikiamos žemės ūkio, pramonės ir tikrinimo paslaugos.

FI, SE: gaisrų gesinimas iš oro


Išlyga Nr. 11. Telekomunikacijos

Sektorius:

Palydovinės transliacijos perdavimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija

Dalis CPC 861, dalis 87902, 862, 863, 8671, 8672, 8673, 8674, dalis 879

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas: 

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

BE: palydovinės transliacijos perdavimo paslaugos.



Išlyga Nr. 12. Statyba

Sektorius:

Statybos paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 51

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

LT: teisė rengti ypatingos svarbos statybos darbų projekto dokumentus suteikiama tik Lietuvoje įregistruotai projektavimo įmonei arba užsienio projektavimo įmonei, kurią tuo tikslu patvirtino vyriausybės įgaliota institucija. Teisė vykdyti techninę veiklą pagrindinėse statybos srityse gali būti suteikta ne Lietuvos asmeniui, kurį patvirtino Lietuvos vyriausybės įgaliota institucija.

 

Išlyga Nr. 13. Platinimo paslaugos

Sektorius:

Platinimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 62117, 62251, 8929, dalis 62112, 62226, dalis 631

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a) Vaistų platinimas

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: tarpvalstybinis didmeninis vaistų platinimas (CPC 62251).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: farmacijos produktų platinimas (CPC 62117, 62251, 8929).

Esamos priemonės: 

BG: Įstatymas dėl žmonėms gydyti skirtų vaistų; Medicinos priemonių įstatymas.

FI: Lääkelaki (Vaistų aktas) (395/1987).

b)    Alkoholinių gėrimų platinimas 

FI: alkoholinių gėrimų platinimas (dalis CPC 62112, 62226, 63107, 8929).

Esamos priemonės: 

FI: Alkoholilaki (Alkoholio aktas) (1102/2017).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

SE: nustatytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, vynu ir alumi (išskyrus nealkoholinį alų) valstybinis monopolis. Šiuo metu tokį mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, vynu ir alumi (išskyrus nealkoholinį alų) valstybinį monopolį turi „Systembolaget AB“. Alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose alkoholio kiekis didesnis kaip 2,25 proc. tūrio. Alui taikoma alkoholio kiekio ribinė vertė – daugiau kaip 3,5 proc. tūrio (dalis CPC 631).

Esamos priemonės: 

SE: Alkoholio aktas (2010:1622).

c)    Kitas platinimas (dalis CPC 621, CPC 62228, CPC 62251, CPC 62271, dalis CPC 62272, CPC 62276, CPC 63108, dalis CPC 6329)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: didmeninis chemijos produktų, brangiųjų metalų ir brangakmenių, medicinos medžiagų ir produktų bei medicinos reikmenų platinimas; tabakas ir tabako gaminiai bei alkoholiniai gėrimai.

Bulgarija pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su prekybos tarpininkų paslaugomis.

Esamos priemonės: 

BG: Įstatymas dėl žmonėms gydyti skirtų vaistų;

Medicinos priemonių įstatymas;

Veterinarijos veiklos įstatymas;

Įstatymas dėl cheminių ginklų draudimo ir toksinių cheminių medžiagų bei jų pirmtakų kontrolės;

Tabako ir tabako gaminių įstatymas; Akcizo mokesčių ir mokestinių sandėlių įstatymas ir Vyno ir spiritinių gėrimų įstatymas.

 

Išlyga Nr. 14. Švietimo paslaugos

Sektorius:

Švietimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 92

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: švietimo paslaugos, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama. Jeigu privačiai finansuojamas švietimo paslaugas leidžiama teikti ir užsienio paslaugų teikėjams, gali būti nustatyta, kad privatūs veiklos vykdytojai švietimo sistemoje dalyvautų tik gavę nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją.

EU, išskyrus CZ, NL, SE ir SK: dėl privačiai finansuojamų kitų švietimo paslaugų, t. y. tų paslaugų, kurios nepriskiriamos prie pradinio ar vidurinio mokymo, aukštojo mokslo arba suaugusiųjų švietimo paslaugų (CPC 929).

CY, FI, MT ir RO: privačiai finansuojamo pradinio mokymo, vidurinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimas (CPC 921, 922, 924).

AT, BG, CY, FI, MT ir RO: privačiai finansuojamų aukštojo mokslo paslaugų teikimas (CPC 923).

CZ ir SK: dauguma privačiai finansuojamas švietimo paslaugas teikiančios įstaigos direktorių valdybos narių turi būti tos šalies piliečiai (CPC 921, 922, 923 SK, išskyrus 92310, 924).

SI: privačiai finansuojamas pradines mokyklas gali steigti tik Slovėnijos fiziniai ar juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas turi įsteigti registruotą buveinę arba filialą. Dauguma privačiai finansuojamas vidurinio mokymo ar aukštojo mokslo paslaugas teikiančios įstaigos direktorių valdybos narių turi būti Slovėnijos piliečiai (CPC 922, 923).

SE: švietimo paslaugų teikėjai, kuriuos kaip galinčius teikti švietimo paslaugas patvirtino valdžios institucijos. Ši išlyga taikoma privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjams, kuriems valstybė skiria tam tikrą paramą, įskaitant valstybės pripažįstamus švietimo paslaugų teikėjus, valstybės prižiūrimus švietimo paslaugų teikėjus arba švietimą, kuriam gali būti teikiama studijų parama (CPC 92).

SK: visų privačiai finansuojamų švietimo paslaugų, išskyrus aukštojo neuniversitetinio mokymo ir profesinio mokymo paslaugas, teikėjai turi būti EEE rezidentai. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė ir vietos valdžios institucijos gali riboti steigiamų mokyklų skaičių (CPC 921, 922, 923, išskyrus 92310, 924).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

BG, IT ir SI: riboti tarpvalstybinį privačiai finansuojamų pradinio mokymo paslaugų teikimą (CPC 921).

BG ir IT: riboti tarpvalstybinį privačiai finansuojamų vidurinio mokymo paslaugų teikimą (CPC 922).

AT: riboti galimybę radijo ir televizijos transliacijų būdu teikti tarpvalstybines privačiai finansuojamas suaugusiųjų švietimo paslaugas (CPC 924).

Esamos priemonės:

BG: Valstybinio švietimo akto 12 straipsnis;

Aukštojo mokslo įstatymo papildomų nuostatų 4 dalis ir Profesinio rengimo ir mokymo akto 22 straipsnis.

FI: Perusopetuslaki (Pagrindinio ugdymo aktas) (628/1998);

Lukiolaki (Bendrasis vidurinių mokyklų aktas) (629/1998);

Laki ammatillisesta koulutuksesta (Profesinio mokymo ir rengimo aktas) (630/1998);

Laki ammatillisesta aikuiskoulutuksesta (Suaugusiųjų profesinio rengimo aktas) (631/1998);

Ammattikorkeakoululaki (Politechnikos institutų aktas) (351/2003) ir Yliopistolaki (Universitetų aktas) (558/2009).

IT: Karališkasis dekretas Nr. 1592/1933 (Vidurinio mokymo įstatymas);

Įstatymas Nr. 243/1991 (Privatiems universitetams nereguliariai skiriamas viešasis įnašas);

CNVSU (Comitato nazionale per la valutazione del sistema universitario) rezoliucija Nr. 20/2003 ir

Respublikos Prezidento dekretas (DPR) Nr. 25/1998. 

SK: Aktas Nr. 245/2008 dėl švietimo;

Aktas Nr. 131/2002 dėl universitetų ir

Aktas Nr. 596/2003 dėl valstybės vykdomo švietimo administravimo ir mokyklų savivaldos.



Išlyga Nr. 15. Aplinkosaugos paslaugos

Sektorius, subsektorius

Aplinkosaugos paslaugos – atliekų ir dirvožemio tvarkymas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija

CPC 9401, 9402, 9403, 94060

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką

Skyrius:

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

DE: atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, išskyrus patariamąsias paslaugas, ir dėl paslaugų, susijusių su dirvožemio apsauga ir užteršto dirvožemio tvarkymu, išskyrus patariamąsias paslaugas.



Išlyga Nr. 16. Finansinės paslaugos

Sektorius:

Finansinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Netaikoma

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas

Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Visos finansinės paslaugos

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

EU: Taikomas diferencijuotas režimas trečiosios šalies investuotojui arba finansinių paslaugų teikėjui pagal bet kokias dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis ar kitus prekybos susitarimus.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

EU: teisė nediskriminuojant reikalauti, kad finansinių paslaugų teikėjas, išskyrus filialus, valstybėje narėje steigtųsi tam tikros teisinės formos.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: teisė nustatyti ar toliau taikyti priemones, susijusias su tarpvalstybiniu visų finansinių paslaugų teikimu, išskyrus:

EU (išskyrus BE, CY, EE, LT, LV, MT, PL, RO, SI): 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugos, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(III)pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(V)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

BE: 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugos, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(III)pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)teikiant bankų ir kitas finansines paslaugas, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, išskyrus finansinės informacijos teikimą ir perdavimą bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamą finansinių duomenų tvarkymą ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimą.

CY:

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)draudimo tarpininkavimas;

(III)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(IV)pagalbinės draudimo paslaugos;

(V)prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitaip;

(VI)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(VII)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

EE:

(I)tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą);

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(III)draudimo tarpininkavimas;

(IV)pagalbinės draudimo paslaugos;

(V)indėlių priėmimas;

(VI) visų rūšių skolinimas;

(VII)finansinė išperkamoji nuoma (lizingas);

(VIII)visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos; garantijos ir įsipareigojimai;

(IX)prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje arba nebiržinėje rinkoje;

(X) dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

(XI)tarpininkavimas pinigų rinkoje;

(XII)turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinio investavimo valdymas, saugojimo, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;

(XIII) atsiskaitymo už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestinių finansinių priemonių produktus ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir jo tarpuskaitos paslaugos;

(XIV) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga ir

(XV)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

LT:

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(III)pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)indėlių priėmimas;

(V) visų rūšių skolinimas;

(VI) finansinė išperkamoji nuoma (lizingas);

(VII) visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos; garantijos ir įsipareigojimai;

(VIII)prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje arba nebiržinėje rinkoje;

(IX) dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

(X)tarpininkavimas pinigų rinkoje;

(XI)turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinio investavimo valdymas, saugojimo, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;

(XII) atsiskaitymo už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestinių finansinių priemonių produktus ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir jo tarpuskaitos paslaugos;

(XIII) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga ir

(XIV)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

LV:

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija); ir

(III)pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

(V) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(VI)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

MT: 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(III)pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)indėlių priėmimas;

(V) visų rūšių skolinimas;

(VI)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(VII)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

PL: 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis,

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) dėl rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis;

(III)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą ir pakartotinį perdraudimą (retrocesiją)) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugos, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(IV)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(V) patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

RO: 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugos, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

a.jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

b.tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(II)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija); ir

(III) pagalbinės draudimo paslaugos;

(IV)indėlių priėmimas;

(V)visų rūšių skolinimas;

(VI) garantijos ir įsipareigojimai;

(VII)tarpininkavimas pinigų rinkoje;

(VIII)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga ir

(IX)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

SI: 

(I)tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugos, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

(II)jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

(III)tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

(IV)perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

(V)pagalbinės draudimo paslaugos;

(VI)visų rūšių skolinimas;

(VII)garantijų ir įsipareigojimų priėmimas iš užsienio kredito įstaigų, atliekamas vidaus juridinių asmenų ir individualių verslininkų;

(VIII)finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas ir

(IX)patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be tame punkte apibūdinto tarpininkavimo.

b)    Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: vežamų prekių draudimo, pačių transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo, susijusio su rizika Bulgarijoje, veiklos užsienio draudimo bendrovės tiesiogiai vykdyti negali.

DE: Vokietijoje filialą įsteigusi užsienio draudimo bendrovė tarptautinio transporto draudimo sutartis Vokietijoje gali sudaryti tik per Vokietijoje įsteigtą filialą.

Esamos priemonės:

DE: Luftverkehrsgesetz (LuftVG); ir

Luftverkehrszulassungsordnung (LuftVZO).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

ES: kad galėtų vykdyti aktuaro profesinę veiklą, asmuo turi būti rezidentas arba turėti dvejų metų patirtį.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

FI: draudimo brokerio paslaugas galima teikti tik turint nuolatinę verslo vietą Europos Sąjungoje.

Tik draudikai su pagrindine buveine Europos Sąjungoje ar turintys filialus Suomijoje gali teikti draudimo (įskaitant bendrą draudimą) paslaugas.

Esamos priemonės:

FI: Laki ulkomaisista vakuutusyhtiöistä (Užsienio draudimo bendrovių aktas) (398/1995);

Vakuutusyhtiölaki (Draudimo bendrovių aktas) (521/2008);

Laki vakuutusten tarjoamisesta (Act on Insurance Distribution) (234/2018).

FR: su sausumos transportu susijusios rizikos draudimo veiklą gali vykdyti tik Europos Sąjungoje įsteigtos draudimo įmonės.

Esamos priemonės:

FR: Code des assurances.

HU: tiesioginio draudimo paslaugas gali teikti tik Sąjungos juridiniai asmenys ir Vengrijoje registruoti filialai.

Esamos priemonės:

HU: 2003 m. Aktas Nr. LX.

IT: vežamų prekių draudimo, transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo, susijusio su rizika Italijoje, veiklą, išskyrus susijusią su importą į Italiją apimančiu tarptautiniu vežimu, gali vykdyti tik Europos Sąjungoje įsisteigusios draudimo bendrovės.

tarpvalstybinis aktuaro paslaugų teikimas.

Esamos priemonės:

IT: Privataus draudimo kodekso (2005 m. rugsėjo 7 d. Įstatymo galios dekreto Nr. 209) 29 straipsnis ir Įstatymas Nr. 194/1942 dėl aktuarų profesijos.

PT: oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio prekių, orlaivių, laivų ir civilinės atsakomybės draudimą, veiklą gali vykdyti tik Europos Sąjungos juridiniai asmenys. Šios srities draudimo tarpininkų veiklą Portugalijoje gali vykdyti tik Europos Sąjungos fiziniai asmenys arba Europos Sąjungoje įsisteigusios įmonės.

Esamos priemonės:

PT: Įstatymo 147/2015 3 straipsnis ir Įstatymo 7/2019 8 straipsnis.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

SK: užsieniečiai gali steigti akcinės bendrovės teisinės formos draudimo bendrovę arba vykdyti draudimo veiklą per filialą, kurio registruota buveinė yra Slovakijoje. Abiem atvejais leidimas išduodamas priežiūros institucijai atlikus vertinimą.

Esamos priemonės:

SK: Aktas Nr. 39/2015 dėl draudimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FI: bent pusės privalomojo pensijų draudimo paslaugas teikiančios draudimo bendrovės direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narių ir valdančiojo direktoriaus gyvenamoji vieta turi būti EEE, nebent kompetentingos institucijos yra padariusios išimtį. Licencija per filialą teikti privalomojo pensijų draudimo paslaugas Suomijoje užsienio draudikams neišduodama. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE.

Kitų draudimo bendrovių bent vienas direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narys ir valdantysis direktorius turi būti EEE rezidentas. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE. Jungtinės Karalystės draudimo bendrovės agento gyvenamoji vieta turi būti Suomijoje, nebent bendrovės pagrindinė buveinė yra Europos Sąjungoje.

Esamos priemonės:

FI: Laki ulkomaisista vakuutusyhtiöistä (Užsienio draudimo bendrovių aktas) (398/1995); Vakuutusyhtiölaki (Draudimo bendrovių aktas) (521/2008);

Laki vakuutusedustuksesta (Draudimo tarpininkavimo aktas) (570/2005);

Laki vakuutusten tarjoamisesta (Act on Insurance Distribution) (234/2018) ir

Laki työeläkevakuutusyhtiöistä (Privalomojo pensijų draudimo paslaugas teikiančių bendrovių aktas) (354/1997).

c)    Bankų ir kitos finansinės paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

EU: investicinių fondų turto depozitoriumu gali būti tik juridiniai asmenys, kurių registruota buveinė yra Europos Sąjungoje. Bendriesiems fondams, įskaitant savitarpio fondus, ir, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, investicinėms bendrovėms valdyti turi būti įsteigta speciali valdymo įmonė, kurios pagrindinė buveinė ir registruota buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje.

Esamos priemonės:

EU: 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir

2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV).

EE: kad galėtų priimti indėlius, įmonė turi gauti Estijos finansų priežiūros institucijos leidimą ir pagal Estijos teisę įsiregistruoti kaip akcinė bendrovė, patronuojamoji įmonė arba filialas.

Esamos priemonės:

EE: Krediidiasutuste seadus (Kredito įstaigų aktas) § 206 ir §21.

SK: investicines paslaugas gali teikti tik valdymo įmonės, kurių teisinė forma – akcinė bendrovė, o akcinis kapitalas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esamos priemonės:

SK: Aktas Nr. 566/2001 dėl vertybinių popierių ir investicinių paslaugų ir Aktas Nr. 483/2001 dėl bankų.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

FI: bent vieno iš bankų paslaugų teikėjo steigėjų, direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narių, valdančiojo direktoriaus ir asmens, įgalioto pasirašyti kredito įstaigos vardu, nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE.

Esamos priemonės:

FI: Laki liikepankeista ja muista osakeyhtiömuotoisista luottolaitoksista (Aktas dėl komercinių

bankų ir kitų kredito įstaigų, kurių teisinė forma yra ribotos atsakomybės bendrovė) (1501/2001);

Säästöpankkilaki (Taupomųjų bankų aktas) (1502/2001);

Laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista (1504/2001) (Aktas dėl

kooperatinių bankų ir kitų kredito įstaigų, kurių teisinė forma yra kooperatinis bankas) (1504/2001);

Laki hypoteekkiyhdistyksistä (Hipotekos draugijų aktas) (936/1978);

Maksulaitoslaki (Mokėjimo įstaigų aktas) (297/2010);

Laki ulkomaisen maksulaitoksen toiminnasta Suomessa (Aktas dėl užsienio

mokėjimo įstaigų veiklos Suomijoje) (298/2010) ir

Laki luottolaitostoiminnasta (Kredito įstaigų aktas) (121/2007).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

IT: consulenti finanziari (finansų konsultantai) paslaugos. Vykdydami išnešiojamosios prekybos veiklą tarpininkai privalo naudotis valstybės narės teritorijoje gyvenančių įgaliotųjų finansų tarpininkų paslaugomis.

Esamos priemonės:

IT: 2007 m. spalio 29 d. „Consob“ nuostatų Nr. 16190 91–111 straipsniai dėl tarpininkų.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

LT: pensijų fondų turto depozitoriumu gali būti tik bankai, Lietuvoje turintys registruotą buveinę arba filialą ir turintys teisę teikti investicines paslaugas EEE. Bent vienas banko administracijos vadovas turi mokėti lietuvių kalbą.

Esamos priemonės:

LT: 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085 su pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 16 d. Įstatymu Nr. XIII-729;

2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Nr. IX-1709 su pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 20 d. Įstatymu Nr. XIII-1872;

1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas Nr. VIII-1212 (su pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Įstatymu Nr. XII-70);

2003 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas Nr. IX-1596 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 17 d. Įstatymu Nr. XIII-2488;

2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas Nr. XI-549 (nauja Įstatymo redakcija: 2018 m. balandžio 17 d. Nr. XIII-1093).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FI: norint teikti mokėjimo paslaugas gali būti taikomas gyvenamosios vietos arba buveinės Suomijoje reikalavimas.


Išlyga Nr. 17. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Sektorius:

Sveikatos ir socialinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Sveikatos paslaugos – ligoninių, greitosios pagalbos, sveikatingumo paslaugos (CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

EU: visos sveikatos paslaugos, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama.

EU: visos privačiai finansuojamos sveikatos paslaugos, išskyrus privačiai finansuojamas ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugas. Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame sveikatos priežiūros tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).

AT, PL ir SI: privačiai finansuojamų greitosios pagalbos paslaugų teikimas (CPC 93192).

BE: įsisteigimas privačiai finansuojamoms greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugoms teikti (CPC 93192, 93193).

BG, CY, CZ, FI, MT ir SK: privačiai finansuojamų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, teikimas (CPC 9311, 93192, 93193).

FI: kitų žmonių sveikatos paslaugų teikimas (CPC 93199).

Esamos priemonės:

CZ: Aktas Nr. 372/2011 Sb. dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo sąlygų.

FI: Laki yksityisestä terveydenhuollosta (Privačios sveikatos priežiūros aktas) (152/1990).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai

DE: Vokietijos socialinės apsaugos sistemos paslaugų teikimas, kai paslaugas gali teikti įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos nėra laikomos paslaugomis, teikiamomis tik vykdant oficialias valdžios funkcijas. Pagal dvišalį prekybos susitarimą sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui (CPC 93) taikyti palankesnį režimą.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

DE: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų valdomų privačiai finansuojamų ligoninių nuosavybė.

Nacionalizuoti kitas pagrindines privačiai finansuojamas ligonines (CPC 93110).

FR: privačiai finansuojamų laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų teikimas.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: privačiai finansuojamų laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų teikimas (dalis CPC 9311).

Esamos priemonės:

FR: Code de la Santé Publique

b)    Sveikatos ir socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus HU: tarpvalstybinis teikimas sveikatos paslaugų, socialinių paslaugų ir veiklos ar paslaugų, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis. Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).

HU: tarpvalstybinis visų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, kurioms skiriamas viešasis finansavimas, teikimas (CPC 9311, 93192, 93193). 

c)    Socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai

EU: visų socialinių paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas ar bet kokios formos valstybės parama, teikimas ir veikla ar paslaugos, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis. Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame socialinių paslaugų tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.

BE, CY, DE, DK, EL, ES, FR, IE, IT ir PT: privačiai finansuojamų socialinių paslaugų, išskyrus gydyklas ir poilsio namus bei senelių namus, teikimas.

CZ, FI, HU, MT, PL, RO, SK, ir SI: privačiai finansuojamų socialinių paslaugų teikimas.

DE: Vokietijos socialinės apsaugos sistema, kurioje paslaugas teikia įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos gali neatitikti paslaugų, teikiamų tik vykdant oficialias valdžios funkcijas, apibrėžties.

Esamos priemonės:

FI: Laki yksityisistä sosiaalipalveluista (Privačių socialinių paslaugų aktas) (922/2011).

IE: 2004 m. Sveikatos aktas (S. 39) ir

1970 m. Sveikatos aktas (su pakeitimais – S.61A).

IT: Įstatymas Nr. 833/1978 dėl valstybinės sveikatos priežiūros sistemos sukūrimo;

Įstatymo galios dekretas Nr. 502/1992 dėl organizacijos ir disciplinos sveikatos priežiūros srityje ir Įstatymas Nr. 328/2000 dėl socialinių paslaugų reformos.



Išlyga Nr. 18. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos

Sektorius:

Turistų gidų paslaugos, sveikatos ir socialinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 7472

Išlygos tipas:

Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

FR: reikalauti, kad turistų gidų paslaugas jos teritorijoje teiktų valstybės narės piliečiai.

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

LT: tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje leidžiama Lietuvos piliečiams teikti turistų gidų paslaugas, Lietuvoje taip pat leidžiama Jungtinės Karalystės piliečiams tokiomis pat sąlygomis teikti turistų gidų paslaugas.



Išlyga Nr. 19. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Sektorius:

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 962, 963, 9619, 964

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūros paslaugos (CPC 963)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU, išskyrus AT ir investicijų liberalizavimo srityje LT: bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitų kultūros paslaugų teikimas.

AT ir LT: norint įsisteigti gali būti taikomas reikalavimas gauti licenciją arba koncesiją.

b)     Pramogų paslaugos, teatro, gyvos muzikos grupių ir cirko paslaugos (CPC 9619, 964, išskyrus 96492)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

EU, išskyrus AT ir SE: tarpvalstybinis pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

CY, CZ, FI, MT, PL, RO, SI ir SK: dėl pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimo.

BG: šių pramogų paslaugų teikimas: cirko, pramogų parkų ir panašių atrakcionų paslaugos, pramoginių šokių, diskotekų ir šokių instruktorių paslaugos ir kitos pramogų paslaugos.

EE: kitų pramogų paslaugų, išskyrus kino teatrų paslaugas, teikimas.

LT ir LV: visų pramogų paslaugų, išskyrus kino teatrų paslaugas, teikimas.

CY, CZ, LV, PL, RO ir SK: tarpvalstybinis sporto ir kitų poilsio organizavimo paslaugų teikimas.

c)    Naujienų ir spaudos agentūrų paslaugos (CPC 962) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: esamose bendrovėse, spausdinančiose leidinius prancūzų kalba, užsienio subjektams negali priklausyti daugiau kaip 20 proc. kapitalo ar balsavimo teisių. Steigiant Jungtinės Karalystės spaudos agentūras turi būti atsižvelgiama į vidaus teisės aktuose nustatytas sąlygas. Užsienio investuotojams steigiant spaudos agentūras taikomas abipusiškumo principas.

Esamos priemonės:

FR: Ordonnance no 45-2646 du 2 novembre 1945 portant règlementation provisoire des agences de presse ir Loi n° 86-897 du 1 août 1986 portant réforme du régime juridique de la presse.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką 

HU: naujienų ir spaudos agentūrų paslaugų teikimas.

d)    Azartinių žaidimų ir lažybų paslaugos (CPC 96492)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: azartinių žaidimų, apimančių pinigų sumos statymą azartiniuose lošimuose, organizavimo paslaugų teikimas, įskaitant visų pirma loterijas, momentines loterijas, kazino, lošimo automatų salonuose ar licencijuotose patalpose teikiamas lošimo paslaugas, lažybų organizavimo paslaugas, bingo organizavimo paslaugas ir labdaros ar ne pelno organizacijų arba jų naudai teikiamas lošimo organizavimo paslaugas.



Išlyga Nr. 20. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Sektorius:

Transporto paslaugos

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Jūrų transportas – bet kokia kita iš laivų vykdoma komercinė veikla 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

EU: jūrinio ar nejūrinio laivo įgulos pilietybė.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

EU, išskyrus LV ir MT: tik Europos Sąjungos fiziniai ar juridiniai asmenys gali užregistruoti laivą ir eksploatuoti su įsisteigimo valstybės vėliava plaukiojančių laivų laivyną (taikoma visai iš jūrų laivų vykdomai komercinei veiklai jūroje, įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir su žvejyba glaudžiai susijusias paslaugas; tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui (CPC 721) ir pagalbinėms jūrų transporto paslaugoms).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

MT: išimtinės teisės užtikrinti susisiekimą jūra iš Maltos su žemynine Europos dalimi per Italiją (CPC 7213, 7214, dalis 742, 745, dalis 749).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

SK: kad Slovakijoje galėtų prašyti licencijos teikti paslaugas, užsienio investuotojų pagrindinė buveinė turi būti Slovakijoje (CPC 722).

b)    Pagalbinės jūrų transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugų teikimas. Patikslinama, kad, neatsižvelgdama į laivų registracijos kriterijus, kurie gali būti taikomi Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos Sąjunga pasilieka teisę reikalauti, kad laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugas būtų leidžiama teikti tik Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose registruose užregistruotais laivais (CPC 7452).

EU, išskyrus LT ir LV: tik su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali teikti stūmimo ir vilkimo paslaugas (CPC 7214).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

LT: laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo, stūmimo ir vilkimo paslaugas gali teikti tik Lietuvos juridiniai asmenys arba Lietuvoje filialų turintys

Europos Sąjungos valstybės narės juridiniai asmenys, turintys Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotą sertifikatą (CPC 7214, 7452).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

BE: krovinių tvarkymo paslaugas gali teikti tik akredituoti darbuotojai, turintys teisę dirbti karališkuoju dekretu apibrėžtose uostų zonose (CPC 741).

Esamos priemonės:

BE: Loi du 8 juin 1972 organisant le travail portuaire;

Arrêté royal du 12 janvier 1973 instituant une Commission paritaire des ports et fixant sa dénomination et sa compétence;

Arrêté royal du 4 septembre 1985 portant agrément d'une organisation d'employeur (Anvers);

Arrêté royal du 29 janvier 1986 portant agrément d'une organisation d'employeur (Gand);

Arrêté royal du 10 juillet 1986 portant agrément d'une organisation d'employeur (Zeebrugge); Arrêté royal du 1er mars 1989 portant agrément d'une organisation d'employeur (Ostende) ir

Arrêté royal du 5 juillet 2004 relatif à la reconnaissance des ouvriers portuaires dans les zones portuaires tombant dans le champ d'application de la loi du 8 juin 1972 organisant le travail portuaire, tel que modifié.

c)    Pagalbinės vidaus vandens kelių transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė, didžiausio palankumo režimas

EU: Pagalbinės vidaus vandens kelių transporto paslaugos

d)    Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: keleivių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7111).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė

EU: krovinių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7112).

LT: geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų monopolis priklauso valstybei (CPC 86764, 86769, dalis 8868).

SE (tik dėl patekimo į rinką): kai investuotojas ketina steigti savo terminalo infrastruktūros įrenginius, dėl geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: erdvės ir pajėgumo apribojimai (CPC 86764, 86769, dalis 8868).

Esamos priemonės:

EU: 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

SE: Planavimo ir statybos aktas (2010:900).

e)    Kelių transportas (keleivių vežimas, krovinių vežimas, tarptautinio vežimo sunkvežimiais paslaugos) ir pagalbinės kelių transporto paslaugos 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: kelių transporto paslaugos, kurioms taikomi antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] trečio podalio [Kelių transportas] I antraštinė dalis [Krovinių vežimas keliais] ir II antraštinė dalis [Keleivių vežimas keliais] bei ROAD-1 priedas [Krovinių vežimas keliais].

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

EU: kelių transporto paslaugos, kurioms taikomi antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] trečio podalio [Kelių transportas] I antraštinė dalis [Krovinių vežimas keliais] ir II antraštinė dalis [Keleivių vežimas keliais] bei ROAD-1 priedas [Krovinių vežimas keliais].

Europos Sąjungos valstybės narės viduje riboti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio užsienio investuotojo kabotažo paslaugų teikimą (CPC 712).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: kelių transporto paslaugos, kurioms netaikomi antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] trečio podalio [Kelių transportas] I antraštinė dalis [Krovinių vežimas keliais] ir II antraštinė dalis [Keleivių vežimas keliais] bei ROAD-1 priedas [Krovinių vežimas keliais].

I)reikalauti, kad paslaugų teikėjai būtų įsisteigę, ir riboti tarpvalstybinį kelių transporto paslaugų teikimą (CPC 712);

II)Europos Sąjungos valstybės narės viduje riboti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio užsienio investuotojo kabotažo paslaugų teikimą (CPC 712);

III)taksi paslaugoms Europos Sąjungoje gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė ir nustatomas paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa, kaip numatyta taikytinuose įstatymuose (CPC 71221).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

BE: įstatymais gali būti nustatytas didžiausias licencijų skaičius (CPC 71221).

IT: dėl limuzinų paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.

Dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.

Dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa (CPC 712).

BG, DE: išimtinės teisės ir leidimai teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas gali būti suteikti tik Sąjungos fiziniams asmenims ir Sąjungos juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje. (CPC 712).

MT: teikiant viešojo autobusų transporto paslaugas: visam tinklui taikoma koncesija, apimanti susitarimą dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo, pagal kurį turi būti teikiamos tam tikroms socialinėms grupėms (pvz., studentams ir pagyvenusiems žmonėms) skirtos paslaugos (CPC 712).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: kelių transporto paslaugoms teikti būtinas leidimas, o jis neišduodamas, jei veikla vykdoma užsienyje registruotomis transporto priemonėmis (CPC 712).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų teikimas (CPC 712).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

ES: keleivių vežimo srityje dėl pagal CPC 7122 teikiamų paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa. Dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.

SE: jeigu paslaugų teikėjas ketina steigti savo terminalų infrastruktūros objektus, dėl kelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: erdvės ir pajėgumo apribojimai (CPC 6112, 6122, 86764, 86769, dalis 8867).

SK: dėl krovinių vežimo atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa (CPC 712).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

BG: reikalauti, kad papildomų kelių transporto paslaugų teikėjai būtų įsisteigę (CPC 744).

Esamos priemonės:

EU: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009

dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

FI: Laki kaupallisista tavarankuljetuksista tiellä (Komercinio kelių transporto aktas)

(693/2006); Laki liikenteen palveluista (Transporto paslaugų aktas) 320/2017;

Ajoneuvolaki (Transporto priemonių aktas) (1090/2002).

IT: Įstatymo galios dekreto Nr. 285/1992 (Kelių kodekso su paskesniais pakeitimais) 85 straipsnis;

Įstatymo galios dekreto Nr. 395/2000 (dėl keleivių vežimo keliais) 8 straipsnis;

Įstatymas Nr. 21/1992 (Pagrindų įstatymas dėl nereguliariojo keleivių vežimo viešuoju kelių transportu);

Įstatymo Nr. 218/2003 (dėl keleivių vežimo su vairuotoju nuomojamais autobusais) 1 straipsnis ir Įstatymas Nr. 151/1981 (Pagrindų įstatymas dėl vietos viešojo transporto).

SE: Planavimo ir statybos aktas (2010:900).

f)    Kosmoso transportas ir erdvėlaivių nuoma 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: transporto paslaugų kosmose teikimas ir erdvėlaivių nuomos paslaugų teikimas (CPC 733, dalis 734).

g)    Didžiausio palankumo režimas 

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

-Transportas (kabotažas), išskyrus jūrų transportą 

FI: šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, pagal kuriuos, laikantis abipusiškumo principo, netaikomas bendrasis draudimas su tam tikros kitos užsienio šalies vėliava plaukiojančiais laivais arba užsienyje registruotomis transporto priemonėmis Suomijoje teikti kabotažo paslaugas (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ir geležinkeliais) (dalis CPC 711, dalis 712, dalis 722).

-Papildomos jūrų transporto paslaugos 

BG: tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje Bulgarijos paslaugų teikėjams leidžiama jūrų ir upių uostuose teikti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas, įskaitant su konteineriais ir prekėmis konteineriuose susijusias paslaugas, Bulgarijoje taip pat leidžiama Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjams tokiomis pat sąlygomis jūrų ir upių uostuose teikti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas, įskaitant su konteineriais ir prekėmis konteineriuose susijusias paslaugas (dalis CPC 741, dalis 742).

-Laivų nuoma arba išperkamoji nuoma (lizingas) 

DE: klientams Vokietijos rezidentams, norintiems nuomotis užsienio laivus, gali būti taikoma abipusiškumo sąlyga (CPC 7213, 7223, 83103).

- Kelių ir geležinkelių transportas 

EU: taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus Sąjungos arba valstybių narių ir trečiosios šalies sudarytus dvišalius susitarimus, susijusius su tarptautiniu krovinių vežimu keliais (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ar geležinkeliais) ir keleivių vežimu (CPC 7111, 7112, 7121, 7122, 7123). Taikant tokį režimą gali būti:

a) leidžiama atitinkamas vežimo tarp susitariančiųjų Šalių arba per susitariančiųjų Šalių teritoriją paslaugas teikti tik kiekvienoje susitariančiojoje Šalyje registruotomis transporto priemonėmis 121 arba

b) numatoma tokioms transporto priemonėms netaikyti mokesčių.

-Kelių transportas

BG: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis tokių rūšių vežimo paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos tokių paslaugų teikimo nuostatos bei sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus Bulgarijos teritorijoje arba per Bulgarijos sieną (CPC 7121, 7122, 7123).

CZ: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į Čekiją, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).

ES: paslaugų teikėjams, kurių kilmės šalis nesudaro sąlygų Ispanijos paslaugų teikėjams veiksmingai patekti į rinką, Ispanijoje steigti komercinį vienetą gali būti neleidžiama (CPC 7123).

Esamos priemonės:

Decreto 16/1987, de 30 de julio, de Ordenación de las Profesiones Turísticas 

HR: pagal esamus ar būsimus susitarimus dėl tarptautinio kelių transporto taikomos priemonės, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į Kroatiją, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).

LT: pagal dvišalius susitarimus imamasi priemonių, kuriomis nustatomos transporto paslaugų teikimo nuostatos ir veiklos sąlygos, įskaitant dvišalio tranzito ir kitokius vežimo leidimus, taikomus įvežant į Lietuvos teritoriją, vežant per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis, taip pat nustatomi kelių mokesčiai bei rinkliavos (CPC 7121, 7122, 7123).

SK: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į Slovakiją, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).

- Geležinkelių transportas

BG, CZ ir SK: pagal esamus ar būsimus susitarimus reglamentuojamos vežimo teisės bei veiklos sąlygos ir transporto paslaugų teikimas Bulgarijos, Čekijos ir Slovakijos teritorijoje ir tarp susijusių šalių. (CPC 7111, 7112).

-Oro transporto paslaugos ir pagalbinės oro transporto paslaugos 

EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su antžeminėmis paslaugomis.

-Kelių ir geležinkelių transportas

EE: kai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus dėl tarptautinio kelių transporto (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ar geležinkeliais) ir leidžiama įvežimo į Estiją, vežimo jos teritorijoje ar per ją ir išvežimo iš jos į susitariančiąsias šalis paslaugas teikti tik kiekvienoje susitariančiojoje šalyje registruotomis transporto priemonėmis, taip pat numatoma tokioms transporto priemonėms netaikyti mokesčių (dalis CPC 711, dalis 712, dalis 721).

-Visos keleivių ir krovinių vežimo paslaugos, išskyrus jūrų ir oro transportą 

PL: tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje leidžiama Lenkijos keleivių ir krovinių vežimo paslaugų teikėjams teikti įvežimo į Jungtinės Karalystės teritoriją ir vežimo per ją paslaugas, Lenkijoje taip pat leidžiama Jungtinės Karalystės keleivių ir krovinių vežimo paslaugų teikėjams tokiomis pat sąlygomis teikti įvežimo į Lenkijos teritoriją ir vežimo per ją paslaugas. 

Išlyga Nr. 21. Žemės ūkis, žvejyba ir vanduo

Sektorius:

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė; žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 011, ISIC 3.1 red. 012, ISIC 3.1 red. 013, ISIC 3.1 red. 014, ISIC 3.1 red. 015, CPC 8811, 8812, 8813, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas; ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 882

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

HR: žemės ūkio ir medžioklės veikla.

HU: žemės ūkio veikla (ISIC 3.1 red. 011, 3.1 012, 3.1 013, 3.1 014, 3.1 015, CPC 8811, 8812, 8813, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).

Esamos priemonės:

HR: Žemės ūkio paskirties žemės aktas (OG 20/18, 115/18, 98/19)

b)    Žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos (ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 882) 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė

EU:

1.    Visų pirma atsižvelgiant į bendrą žuvininkystės politiką ir į žvejybos susitarimus su trečiąja šalimi, prieiga prie biologinių išteklių ir žvejybos vietų, esančių Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausančiuose arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų vandenyse, ir galimybė jais naudotis arba žvejybos teisės pagal valstybės narės žvejybos licenciją, be kita ko:

a)    reguliuoti su Jungtinės Karalystės arba trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų sužvejoto laimikio iškrovimą jiems nustatytų kvotų atžvilgiu arba tik laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, atžvilgiu, nustatant reikalavimą, kad dalis viso sužvejoto laimikio būtų iškraunama Sąjungos uostuose;

b)    nustatyti mažiausią bendrovės dydį, kad būtų išlaikyti ir smulkiosios, ir priekrantės žvejybos laivai;

c)    taikyti diferencijuotą režimą pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su žuvininkyste, ir

d)    reikalauti, kad su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų įgula būtų valstybių narių piliečiai.

2.    Žvejybos laivo teisė plaukioti su valstybės narės vėliava, tik jei:

a) jis visiškai priklauso:

i) Sąjungoje įsteigtoms bendrovėms, arba

ii) valstybių narių piliečiams;

b) jo kasdienėms operacijoms vadovaujama ir jos kontroliuojamos iš Sąjungos ir

c) bet kuris laivo frachtuotojas, valdytojas ar operatorius yra Sąjungoje įsteigta bendrovė arba valstybės narės pilietis.

3.    Komercinės žvejybos licencija, kuria suteikiama teisė žvejoti valstybės narės teritoriniuose vandenyse, gali būti suteikta tik laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava.

4.    Jūrų arba vidaus vandenų akvakultūros įrenginių įrengimas.

5.    1 dalies a, b, c (išskyrus didžiausio palankumo režimo nuostatas) ir d punktai, 2 dalies a punkto i papunktis ir b bei c punktai ir 3 dalis taikomi tik priemonėms, kurios taikomos laivams ar įmonėms nepriklausomai nuo jų tikrųjų savininkų pilietybės.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

FR: Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečiai negali būti Prancūzijos valstybei priklausančių žuvų, jūrinių bestuburių ar dumblių jūrų ūkių dalininkais.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: Bulgarijos vidaus jūrų vandenyse ir teritorinėje jūroje gyvieji jūrų ir upių ištekliai turi būti renkami iš laivų, plaukiojančių su Bulgarijos vėliava. Išskirtinėje ekonominėje zonoje užsienio laivu vykdyti komercinės žvejybos negalima, nebent būtų remiamasi Bulgarijos ir vėliavos valstybės susitarimu. Per išskirtinę ekonominę zoną plaukiančių užsienio žvejybos laivų žvejybos įrankiai negali būti parengti naudoti.

c)    Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: veikla, apimanti paslaugas, susijusias su vandens rinkimu, valymu ir skirstymu namų ūkiams, pramonės, komerciniams ir kitiems naudotojams, įskaitant geriamojo vandens tiekimą, ir vandentvarka.

Išlyga Nr. 22. Su energetika susijusios paslaugos

Sektorius:

Energijos gamybos ir su ja susijusios paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red. 10, 1110, 12, 120, 1200, 13, 14, 232, 233, 2330, 40, 401, 4010, 402, 4020, dalis 4030, CPC 613, 62271, 63297, 7131, 71310, 742, 7422, dalis 88, 887.

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Energetikos paslaugos – bendrosios (ISIC 3.1 red. 10, 1110, 13, 14, 232, 40, 401, 402, dalis 403, 41; CPC 613, 62271, 63297, 7131, 742, 7422, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: jeigu valstybė narė leidžia, kad dujų ar elektros perdavimo sistema arba naftos ir dujų transportavimo vamzdynų sistema priklausytų užsienio subjektams, siekiant užtikrinti energijos tiekimo visai Sąjungai arba atskirai valstybei narei saugumą, taikyti priemones, susijusias su trečiosios šalies, iš kurios Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos, gamtinių dujų ar elektros energijos, fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamomis Jungtinės Karalystės įmonėmis. Ši išlyga netaikoma patariamosioms ir konsultacijų paslaugoms, kurios teikiamos kaip paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu.

Ši išlyga netaikoma HR, HU ir LT (LT – tik CPC 7131) dėl kuro transportavimo vamzdynais, LV dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu, ir SI dėl su dujų skirstymu glaudžiai susijusių paslaugų (ISIC 3.1 red. 401, 402, CPC 7131, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).

CY: rafinuotų naftos produktų gamyba, jeigu investuotojas yra kontroliuojamas trečiosios šalies, iš kurios Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos ar gamtinių dujų, fizinio ar juridinio asmens, taip pat su dujų gamyba, dujinio kuro skirstymu dujotiekio vamzdynais savo sąskaita, elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, kuro transportavimu vamzdynais, su elektros ir gamtinių dujų skirstymu glaudžiai susijusiomis paslaugomis, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas, elektros energijos didmeninės prekybos paslaugomis ir degalų, elektros energijos ir ne balionuose parduodamų dujų mažmeninės prekybos paslaugomis. Su elektros energija susijusių paslaugų teikėjams taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga. ISIC 3.1 red. 232, 4010, 4020, CPC 613, 62271, 63297, 7131 ir 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)

FI: elektros energijos, garo ir karšto vandens perdavimo ir skirstymo tinklai bei sistemos.

FI: kiekybiniai apribojimai, kuriais suteikiamas gamtinių dujų importo ir garo bei karšto vandens ruošimo ir skirstymo monopolis arba išimtinės teisės. Šiuo metu esama natūralių monopolijų ir išimtinių teisių (ISIC 3.1 red. 40, CPC 7131, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).

FR: elektros ir dujų perdavimo sistemos bei naftos ir dujų transportavimas vamzdynais (CPC 7131).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

BE: energijos tiekimo paslaugos ir paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (CPC 887, išskyrus konsultacijų paslaugas).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė

BE: energijos perdavimo paslaugos – dėl juridinių asmenų tipų ir dėl viešiesiems ar privatiesiems veiklos vykdytojams, kuriems BE yra suteikusi išimtines teises, taikomo režimo. Taikomas reikalavimas būti įsisteigusiam Sąjungoje (ISIC 3.1 red. 4010, CPC 71310).

BG: paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (dalis CPC 88).

PT: elektros gamyba, perdavimas ir skirstymas, dujų gamyba, kuro transportavimas vamzdynais, elektros energijos didmeninės prekybos paslaugos, elektros energijos ir ne balionuose parduodamų dujų mažmeninės prekybos paslaugos ir su elektros bei gamtinių dujų skirstymu glaudžiai susijusios paslaugos. Elektros ir dujų sektorių koncesijos skiriamos tik tam tikroms bendrovėms, kurių buveinė ir vadovybė faktiškai yra PT (ISIC 3.1 red. 232, 4010, 4020, CPC 7131, 7422, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).

SK: elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, dujoms gaminti ir dujiniam kurui skirstyti, garui ir karštam vandeniui ruošti ir skirstyti, kurui transportuoti vamzdynais, didmenomis ir mažmenomis prekiauti elektros energija, garu ir karštu vandeniu bei teikti paslaugas, glaudžiai susijusias su energijos tiekimu, įskaitant efektyvaus energijos vartojimo, energijos taupymo ir energijos vartojimo audito srities paslaugas, reikia leidimo. Atliekama ekonominių poreikių analizė, ir prašymas gali būti atmestas tik jei rinka perpildyta. Leidimas vykdyti visų šių rūšių veiklą gali būti išduodamas tik fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra EEE, ar EEE juridiniam asmeniui.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: išskyrus metalo rūdų kasybą ir kitą kasybos bei karjerų eksploatavimo veiklą, trečiosios šalies, iš kurios Europos Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos, gamtinių dujų ar elektros energijos, fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamoms užsienio įmonėms gali būti draudžiama įgyti veiklos kontrolę. Taikomas reikalavimas įsisteigti (ne filialą) (ISIC 3.1 red. 10, 1110, 13, 14, 232, dalis 4010, dalis 4020, dalis 4030).

Esamos priemonės:

EU: 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą

2003/54/EB, ir

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB.

BG: Energetikos aktas.

CY: 2003 m. elektros energijos rinkos reguliavimo įstatymai, Įstatymas Nr. 122(I)/2003 su pakeitimais;

2004 m. dujų rinkos reguliavimo įstatymai, Įstatymas Nr. 183(I)/2004 su pakeitimais;

Naftos (vamzdynų) įstatymo 273 skyrius;

Naftos įstatymas (272 skyrius) su pakeitimais ir

2003 m. naftos ir kuro specifikacijų įstatymai, Įstatymas Nr. 148(I)/2003 su pakeitimais. .

FI: Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (508/2000); Sähkömarkkinalaki (Elektros energijos rinkos aktas) 386/1995; Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).

FR: Code de l’énergie.

PT: 2012 m. spalio 26 d. įstatymo galios dekretai Nr. 230/2012 ir 231/2012 dėl gamtinių dujų; 2012 m. spalio 8 d. įstatymo galios dekretai Nr. 215-A/2012 ir 215-B/2012 dėl elektros ir 2006 m. vasario 15 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 31/2006 dėl žalios naftos ir naftos produktų.

SK: Aktas Nr. 51/1988 dėl kasybos, sprogmenų ir valstybinio kasybos administravimo;

Aktas Nr. 569/2007 dėl geologijos srities veiklos;

Aktas Nr. 251/2012 dėl energetikos ir Aktas Nr. 657/2007 dėl šiluminės energijos.

b)    Elektros energija (ISIC 3.1 red. 40, 401; CPC 62271, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: elektros energijos importas. Tarpvalstybinės prekybos atveju didmeninė ir mažmeninė prekyba elektros energija.

FR: būti elektros perdavimo ar skirstymo sistemų savininkėmis ir eksploatuoti tokias sistemas gali tik bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei, kitai viešojo sektoriaus organizacijai arba bendrovei „Electricité de France“ (EDF).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BG: elektros energijos gamyba ir šilumos gamyba.

PT: elektros perdavimo ir skirstymo veikla vykdoma pagal išimtines viešųjų paslaugų koncesijas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: kad gautų atskirą 25 MW ar didesnės galios elektros gamybos leidimą, bendrovė turi būti įsisteigusi Sąjungoje arba kitoje valstybėje, taikančioje režimą, panašų į nustatytąjį galiojančia 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ir būti veiksmingai ir nuolat susijusi su tos valstybės ekonomika.

Elektros gamybai BE jūros teritorijoje taikoma koncesija ir prievolė steigti bendrąją įmonę su Sąjungos juridiniu asmeniu arba juridiniu asmeniu iš šalies, taikančios režimą, panašų į nustatytąjį 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 96/92/EB, ypač atsižvelgiant į leidimų suteikimo ir atrankos sąlygas.

Be to, juridinio asmens centrinė administracija arba pagrindinė buveinė turėtų būti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba pirmiau išdėstytus kriterijus atitinkančioje šalyje, su kurios ekonomika jis yra veiksmingai ir nuolat susijęs.

Elektros perdavimo linijoms, kuriomis jūros vėjo jėgainės sujungiamos su „Elia“ perdavimo tinklu, statyti reikia leidimo, o bendrovė turi atitikti pirmiau išdėstytas sąlygas, išskyrus reikalavimą steigti bendrąją įmonę.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas

BE: kad galėtų tiekti elektrą, tarpininkas, turintis BE įsikūrusių naudotojų, kurie yra prisijungę prie nacionalinės tinklo sistemos arba didesnės kaip 70 000 voltų vardinės įtampos tiesioginės linijos, turi turėti leidimą. Tas leidimas gali būti suteikiamas tik EEE fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

FR: elektros energijos gamyba.

Esamos priemonės:

BE: Arrêté Royal du 11 octobre 2000 fixant les critères et la procédure d'octroi des autorisations individuelles préalables à la construction de lignes directes; 

Arrêté Royal du 20 décembre 2000 relatif aux conditions et à la procédure d'octroi des concessions domaniales pour la construction et l'exploitation d'installations de production d'électricité à partir de l'eau, des courants ou des vents, dans les espaces marins sur lesquels la Belgique peut exercer sa juridiction conformément au droit international de la mer ir Arrêté Royal du 12 mars 2002 relatif aux modalités de pose de câbles d'énergie électrique qui pénètrent dans la mer territoriale ou dans le territoire national ou qui sont installés ou utilisés dans le cadre de l'exploration du plateau continental, de l'exploitation des ressources minérales et autres ressources non vivantes ou de l'exploitation d'îles artificielles, d'installations ou d'ouvrages relevant de la juridiction belge.

Arrêté royal relatif aux autorisations de fourniture d'électricité par des intermédiaires et aux règles de conduite applicables à ceux-ci. 

Arrêté royal du 12 juin 2001 relatif aux conditions générales de fourniture de gaz naturel et aux conditions d'octroi des autorisations de fourniture de gaz naturel.

FI: Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (508/2000); ir Sähkömarkkinalak (Elektros energijos rinkos aktas) 588/2013; Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).

FR: Code de l’énergie.

PT: Įstatymo galios dekretas Nr. 215-A/2012 ir

2012 m. spalio 8 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 215-B/2012 – elektros energija.

c)    Kuras, dujos, žalia nafta arba naftos produktai (ISIC 3.1 red. 232, 40, 402; CPC 613, 62271, 63297, 7131, 71310, 742, 7422, dalis 88, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: dėl energetinio saugumo priežasčių neleidžiama, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas (įskaitant SGD laikyti ar pakartotinai dujinti naudojamas SGD terminalo dalis) būtų kontroliuojamas užsienio fizinių ar juridinių asmenų arba jiems priklausytų.

FR: dėl energetinio saugumo priežasčių būti dujų perdavimo ar skirstymo sistemų savininkėmis ir eksploatuoti tokias sistemas gali tik bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei, kitai viešojo sektoriaus organizacijai arba bendrovei „ENGIE“.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: dujų sandėliavimo paslaugos – dėl juridinių asmenų tipų ir viešiesiems ar privatiesiems veiklos vykdytojams, kuriems Belgija yra suteikusi išimtines teises, taikomo režimo. Dujų sandėliavimo paslaugoms teikti reikia būti įsisteigus Sąjungoje (dalis CPC 742).

BG: naftos ir gamtinių dujų transportavimas vamzdynais, sandėliavimas, įskaitant perdavimą tranzitu (CPC 71310, dalis CPC 742).

PT: tarpvalstybinis vamzdynais transportuojamo kuro (gamtinių dujų) sandėliavimo paslaugų teikimas. Be to, su gamtinių dujų perdavimu, skirstymu ir laikymu požeminėse saugyklose, taip pat su SGD priėmimo, laikymo ir pakartotinio dujinimo terminalu susijusios koncesijos suteikiamos pagal koncesijos sutartis, surengus atvirą konkursą (CPC 7131, CPC 7422).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

BE: gamtinėms dujoms ir kitam kurui transportuoti vamzdynais reikia turėti leidimą. Leidimas gali būti suteikiamas tik valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (pagal 2002 m. gegužės 14 d. Karališkojo dekreto 3 straipsnį).

Jeigu leidimo prašo bendrovė:

a)ji turi būti įsteigta pagal Belgijos teisę, kitos valstybės narės teisę arba teisę trečiosios šalies, kuri yra įsipareigojusi išlaikyti reguliavimo sistemą, panašią į atitinkančiąją 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių nustatytus bendrus reikalavimus, ir

b)jos administracinė buveinė, pagrindinė verslo vieta ar pagrindinė buveinė turi būti valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra įsipareigojusi išlaikyti reguliavimo sistemą, panašią į atitinkančiąją 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių nustatytus bendrus reikalavimus, jeigu tos verslo vietos ar pagrindinės buveinės veikla yra veiksmingai ir nuolat susijusi su atitinkamos šalies ekonomika (CPC 7131).

BE: apskritai, kad būtų galima tiekti gamtines dujas Belgijoje įsikūrusiems vartotojams (vartotojais laikomos ir skirstymo bendrovės, ir vartotojai, kurių visas bendras suvartojamas iš visų tiekimo taškų gaunamų dujų kiekis siekia mažiausiai milijoną kubinių metrų per metus), reikia gauti ministro išduodamą atskirą leidimą, nebent tiekėjas yra skirstymo bendrovė, naudojanti nuosavą skirstymo tinklą. Toks leidimas gali būti suteikiamas tik Europos Sąjungos fiziniams ar juridiniams asmenims.

CY: tarpvalstybinis vamzdynais transportuojamo kuro sandėliavimo paslaugų teikimas ir mažmeninis degalų ir balionuose parduodamų dujų pardavimas, išskyrus užsakomąją prekybą paštu (CPC 613, CPC 62271, CPC 63297, CPC 7131, CPC 742).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

HU: transportavimo vamzdynais paslaugų teikėjai turi būti įsisteigę. Paslaugos gali būti teikiamos pagal valstybės arba vietos valdžios institucijos suteiktą koncesijos sutartį. Tokių paslaugų teikimas reglamentuojamas Vengrijos koncesijos įstatymu (CPC 7131).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

LT: kuro transportavimo vamzdynais paslaugos ir pagalbinės produktų, išskyrus kurą, transportavimo vamzdynais paslaugos.

Esamos priemonės:

BE: Arrêté Royal du 14 mai 2002 relatif à l'autorisation de transport de produits gazeux et autres par canalisations ir

Loi du 12 avril 1965 relative au transport de produits gazeux et autres par canalisations (8.2 straipsnis).

BG: Energetikos aktas.

CY: 2003 m. Elektros energijos rinkos reguliavimo įstatymas, Įstatymas Nr. 122(I)/2003 su pakeitimais;

2004 m. dujų rinkos reguliavimo įstatymai, Įstatymas Nr. 183(I)/2004 su pakeitimais;

Naftos (vamzdynų) įstatymas, 273 skyrius;

Naftos įstatymas (272 skyrius) su pakeitimais ir

2003 m. naftos ir kuro specifikacijų įstatymai, Įstatymas Nr. 148(I)/2003 su pakeitimais.

FI: Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (508/2000) ir Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).

FR: Code de l’énergie.

HU: 1991 m. Aktas Nr. XVI dėl koncesijų.

LT: 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973

PT: 2012 m. spalio 26 d. įstatymo galios dekretai Nr. 230/2012 ir 231/2012 dėl gamtinių dujų; 2012 m. spalio 8 d. įstatymo galios dekretai Nr. 215-A/2012 ir 215-B/2012 dėl elektros ir 2006 m. vasario 15 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 31/2006 dėl žalios naftos ir naftos produktų.

d)    Branduolinėenergetika   (ISIC 3.1 red. 12, 3.1 23, 120, 1200, 233, 2330, 40, part of 4010, CPC 887))

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

DE: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

AT ir FI: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas, platinimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.

BE: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai

HU ir SE: branduolinio kuro perdirbimas ir elektros gamyba naudojant branduolinę energiją.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

BG: daliųjų ir sintezuojamųjų medžiagų arba medžiagų, iš kurių jos gautos, perdirbimas, taip pat prekyba tomis medžiagomis, branduolinės energijos gamybos objektuose naudojamų įrenginių ir sistemų techninė priežiūra ir remontas, tokių medžiagų ir jas perdirbant susidariusių atliekų vežimas, jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas ir visos kitos su branduolinės energijos naudojimu taikiais tikslais susijusios paslaugos (įskaitant inžinerines, konsultacijų, susijusias su programine įranga ir kitas paslaugas). 

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FR: vykdant šią veiklą turi būti laikomasi Euratomo susitarime nustatytų prievolių.

Esamos priemonės:

AT: Bundesverfassungsgesetz für ein atomfreies Österreich (Austrijos be branduolinės energetikos konstitucinis aktas) BGBl. I Nr. 149/1999.

BG: Saugaus branduolinės energijos naudojimo aktas.

FI: Ydinenergialaki (Branduolinės energetikos aktas) (990/1987).

HU: 1996 m. Aktas Nr. CXVI dėl branduolinės energetikos ir

Vyriausybės dekretas Nr. 72/2000 dėl branduolinės energetikos.

SE: Švedijos aplinkos kodeksas (1998:808) ir Su branduolinėmis technologijomis susijusios veiklos įstatymas (1984:3).

 

Išlyga Nr. 23. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos

Sektorius:

Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 9703, dalis CPC 612, dalis CPC 621, dalis CPC 625, dalis 85990

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

EU pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

a)    Laidojimo, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugos (CPC 9703)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas

FI: teikti kremacijos paslaugas ir vykdyti kapinių veiklą ir (arba) jas prižiūrėti gali tik valstybė, savivaldybės, parapijos, religinės bendruomenės arba ne pelno fondai ar draugijos.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

DE: eksploatuoti kapines gali tik pagal viešąją teisę įsteigti juridiniai asmenys. Kapinių įrengimas ir eksploatavimas ir su laidotuvėmis susijusios paslaugos.

PT: laidotuvių ir laidojimo biurų paslaugoms teikti reikalaujama įsteigti komercinį vienetą. Laidotuvių ir laidojimo biurų paslaugas teikiančių subjektų techniniams vadovams taikomas EEE pilietybės reikalavimas.

SE: Švedijos bažnyčiai arba vietos valdžios institucijai priklausantis kremacijos ir laidojimo paslaugų monopolis.

CY, SI: laidotuvių, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugos.

Esamos priemonės:

FI: Hautaustoimilaki (Aktas dėl laidojimo paslaugų) (457/2003).

PT: 2015 m. sausio 16 d. Įstatymo galios dekretas Nr. 10/2015 alterado p/ Lei 15/2018, 27 março.

SE: Begravningslag (1990:1144) (Aktas dėl laidojimo); Begravningsförordningen (1990:1147) (Potvarkis dėl laidojimo).

b)    Kitos su verslu susijusios paslaugos 

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką

FI: reikalaujama, kad elektroninės atpažinties paslaugas norintis teikti paslaugų teikėjas būtų įsisteigęs Suomijoje ar kitoje EEE šalyje.

Esamos priemonės:

FI: Laki vahvasta sähköisestä tunnistamisesta ja sähköisistä luottamuspalveluista 617/2009 (Aktas dėl griežtų elektroninės atpažinties procedūrų ir elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų Nr. 617/2009).

c)    Naujos paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

EU: naujų paslaugų, išskyrus klasifikuojamas pagal 1991 m. Jungtinių Tautų laikinąjį svarbiausiąjį produktų klasifikatorių (CPC), teikimas.



Jungtinės Karalystės sąrašas

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (visos profesijos, išskyrus susijusias su sveikatos priežiūra)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais)

Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos (išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos)

Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos (įdarbinimo paslaugos)

Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos (tyrimo paslaugos)

Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos (kitos verslo paslaugos)

Išlyga Nr. 8. Švietimo paslaugos

Išlyga Nr. 9. Finansinės paslaugos

Išlyga Nr. 10. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Išlyga Nr. 11. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Išlyga Nr. 12. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Išlyga Nr. 13. Žuvininkystė ir vanduo

Išlyga Nr. 14. Su energetika susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 15. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos



Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Sektorius:

Visi sektoriai

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas, tarpvalstybinė prekyba paslaugomis ir reglamentavimo sistemos

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Komercinio vieneto įsteigimas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką 

viešosiomis paslaugomis laikomoms paslaugoms nacionaliniu ar vietos lygmeniu teikti gali būti steigiamos valstybės monopolijos arba privatiems veiklos vykdytojams suteikiamos išimtinės teisės.

Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose kaip susijusių mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, techninio tikrinimo ir analizės paslaugų, aplinkosaugos paslaugų, sveikatos paslaugų, transporto paslaugų ir pagalbinių visų rūšių transporto paslaugų. Išimtinės teisės teikti tokias paslaugas dažnai suteikiamos privatiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, turintiems valdžios institucijų koncesijas, su sąlyga, kad jie prisiima specialius paslaugų įsipareigojimus. Kadangi viešosios paslaugos taip pat dažnai teikiamos decentralizuotu lygmeniu, išsamaus ir visapusiško sąrašo pagal sektorius sudaryti neįmanoma. Ši išlyga netaikoma telekomunikacijų bei kompiuterių ir su jais susijusioms paslaugoms.

(b)Didžiausio palankumo režimas

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos 

Taikomas diferencijuotas režimas pagal tarptautinius investicijų susitarimus ar kitą prekybos susitarimą, kurie galioja ar yra pasirašyti iki šio Susitarimo įsigaliojimo.

Šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus arba būsimus dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriais:

(I)kuriama paslaugų ir investicijų vidaus rinka;

(II)suteikiama steigimosi teisė arba

(III)reikalaujama suderinti vieno ar kelių ekonomikos sektorių teisės aktus.

Paslaugų ir steigimosi vidaus rinka – erdvė be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

Steigimosi teisė – regioninės ekonominės integracijos susitarimo šalių prievolė iki to susitarimo įsigaliojimo iš esmės panaikinti visas steigimosi kliūtis. Steigimosi teisė apima regioninės ekonominės integracijos susitarimo šalių piliečių teisę steigti įmones ir vykdyti jų veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios šalies, kurioje steigiamasi, teisės aktais nustatytos tos šalies piliečiams.

Teisės aktų suderinimas:

(I)vienos ar kelių regioninės ekonominės integracijos susitarimo šalių teisės aktų suderinimas su kitos Šalies ar to susitarimo šalių teisės aktais arba

(II) bendrų teisės aktų įtraukimas į regioninės ekonominės integracijos susitarimo šalių teisę.

Teisės aktai suderinami arba įtraukiami ir laikomi suderintais arba įtrauktais tik tuomet, kai yra priimami Šalies arba regioninės ekonominės integracijos susitarimo šalių teisėje.

Piliečiams ar įmonėms taikomas su steigimosi teise susijęs diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus tarp UK ir bet kurios iš šių šalių ar kunigaikštysčių: Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano miesto valstybės.

(c)Ginklai, šaudmenys ir karinės paskirties medžiagos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas

Ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba platinimas. Karinės paskirties medžiagos susijusios tik su produktais, skirtais ir gaminamais tik kariniam naudojimui dalyvaujant kare arba vykdant gynybos veiksmus.



Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (visos profesijos, išskyrus susijusias su sveikatos priežiūra)

Sektorius, subsektorius

Specialistų paslaugos – teisinės paslaugos, audito paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Dalis CPC 861, dalis 87902, dalis 862

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Vietos buveinė
Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos

Skyrius:

Investicijų liberalizavimas, tarpvalstybinė prekyba paslaugomis ir reglamentavimo sistemos

Aprašymas:

(a)Teisinės paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas; reglamentavimo sistemos – su teisinėmis paslaugomis susiję įsipareigojimai

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su teisės specialistų, kuriems patikėtos viešosios pareigos, pvz., notarų, teikiamomis teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentacijos ir sertifikavimo paslaugomis, taip pat su antstolių paslaugomis (dalis CPC 861, dalis 87902).

(b)Audito paslaugos (CPC – 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

UK pasilieka teisę nustatyti ar toliau taikyti priemones, susijusias su tarpvalstybiniu audito paslaugų teikimu.

Esamos priemonės:

2006 m. Bendrovių aktas



Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba vaistais)

Sektorius:

Sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugos ir farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 63211, 85201, 9312, 9319, 93121

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Medicinos ir stomatologijos paslaugos; akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir paramedikų teikiamos paslaugos (CPC 63211, 85201, 9312, 9319)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką

nacionalinei sveikatos tarnybai pavaldiems gydytojams leidžiama steigtis atsižvelgiant į medicinos darbuotojų poreikio planus (CPC 93121, 93122).

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Visas sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugas norintis teikti asmuo turi būti rezidentas. Tokias paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, kurie fiziškai yra UK teritorijoje (CPC 9312, dalis 93191).

Tarpvalstybinis medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugų ir paslaugų, kurias teikia slaugytojai, fizioterapeutai, psichologai ir paramedikai, teikimas (dalis CPC 85201, 9312, dalis 93191).

Paslaugų teikėjams, kurie nėra fiziškai UK teritorijoje (dalis CPC 85201, 9312, dalis 93191).

(b)Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė 

užsakomoji prekyba paštu galima tik iš UK, taigi norint UK visuomenei mažmenomis pardavinėti vaistus ir specialias medicinos prekes, reikia būti įsisteigus UK.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Tarpvalstybinis farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos.

Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos (išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos)

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – išieškojimo agentūrų paslaugos, kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87901, 87902

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti ar toliau taikyti priemones, susijusias su tarpvalstybiniu išieškojimo agentūrų paslaugų ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugų teikimu.

Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos (įdarbinimo paslaugos)

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87202, 87204, 87205, 87206, 87209

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

Aprūpinimo buitinės pagalbos personalu, kitais prekybos ar pramonės darbininkais, slaugos personalu ir kitu personalu paslaugos (CPC 87204, 87205, 87206, 87209).

Reikalauti, kad paslaugų teikėjai būtų įsisteigę, ir drausti teikti tarpvalstybines įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugas.



Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos (tyrimo paslaugos)

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – tyrimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 87301

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti ar toliau taikyti priemones, susijusias su tyrimo paslaugų teikimu (CPC 87301).



Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos (kitos verslo paslaugos)

Sektorius, subsektorius

Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 86764, 86769, 8868, dalis 8790

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Laivų, geležinkelių transporto įrangos, orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868)

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Reikalauti įsisteigti arba fiziškai būti jos teritorijoje ir draudžia teikti tarpvalstybines geležinkelio transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugas iš už jos teritorijos ribų.

Reikalauti įsisteigti arba fiziškai būti jos teritorijoje ir draudžia teikti tarpvalstybines vidaus vandenų laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugas iš už jos teritorijos ribų.

Reikalauti įsisteigti arba fiziškai būti jos teritorijoje ir draudžia teikti tarpvalstybines jūrų laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugas iš už jos teritorijos ribų.

Reikalauti įsisteigti arba fiziškai būti jos teritorijoje ir draudžia teikti tarpvalstybines orlaivių ir jų dalių techninės priežiūros ir remonto paslaugas iš už jos teritorijos ribų (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868).

UK vardu atlikti teisės aktų nustatytą laivų apžiūrą ir juos sertifikuoti gali tik UK įgaliotos pripažintos organizacijos. Gali būti reikalaujama, kad paslaugų teikėjai būtų įsisteigę.

Esamos priemonės:

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų, kuris paliktas galioti UK teisėje pagal 2018 m. (išstojimo) iš Europos Sąjungos įstatymą, su pakeitimais, padarytais 2019 m. teisės aktais dėl prekybinės laivybos (pripažintos organizacijos) (pakeitimas) (išstojimas iš ES).

(b)Kitos verslo paslaugos, susijusios su aviacija

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas 

Trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su šiomis paslaugomis:

(I)orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugomis;

(II)orlaivių be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (lizingo);

(III)kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugomis;

(IV)toliau išvardytomis paslaugomis, teikiamomis naudojant pilotuojamą orlaivį, laikantis atitinkamų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių orlaivių priėmimą į jų teritoriją, išvykimą iš jos ir naudojimą joje: gaisrų gesinimo iš oro, pilotų mokymo, purškimo, stebėjimo, kartografavimo, fotografavimo ir kitos ore teikiamos žemės ūkio, pramonės ir tikrinimo paslaugomis ir

(V)oro transporto paslaugų pardavimu ir rinkodara.



Išlyga Nr. 8. Švietimo paslaugos

Sektorius:

Švietimo paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 92

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

Visos švietimo paslaugos, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama, nėra laikomos finansuojamomis privačiai. Jeigu privačiai finansuojamas švietimo paslaugas leidžiama teikti ir užsienio paslaugų teikėjams, gali būti nustatyta, kad privatūs veiklos vykdytojai švietimo sistemoje dalyvautų tik gavę nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją.

Privačiai finansuojamų kitų švietimo paslaugų, t. y. tų paslaugų, kurios nepriskiriamos prie pradinio ar vidurinio mokymo, aukštojo mokslo arba suaugusiųjų švietimo paslaugų, teikimas (CPC 929).



Išlyga Nr. 9. Finansinės paslaugos

Sektorius:

Finansinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas

Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Visos finansinės paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką 

Nediskriminuojant reikalauti, kad finansinių paslaugų teikėjas, išskyrus filialus, UK steigtųsi tam tikros teisinės formos.

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas

Taikomas diferencijuotas režimas trečiosios šalies investuotojui arba finansinių paslaugų teikėjui pagal bet kokias dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis ar kitus prekybos susitarimus.

(b)Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

Teikiant draudimo ir su draudimu susijusias paslaugas, išskyrus šias:

i) tiesioginio draudimo paslaugas (įskaitant bendrąjį draudimą) ir tiesioginio draudimo tarpininkavimo paslaugas, kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:

-jūrų transportu ir komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu (įskaitant palydovus), kai toks draudimas apima tam tikrus arba visus šiuos dalykus: vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir

-tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;

ii) perdraudimą ir pakartotinį perdraudimą (retrocesiją) ir

iii) pagalbines draudimo paslaugas.

(c)Bankų ir kitos finansinės paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė

Tik įmonės, turinčios registruotą buveinę UK, gali veikti kaip investicinių fondų aktyvų depozitoriumai. Bendriesiems fondams, įskaitant savitarpio fondus, ir, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, investicinėms bendrovėms valdyti turi būti įsteigta speciali valdymo įmonė, kurios pagrindinė buveinė ir registruota buveinė būtų UK.

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė 

Teikiant bankų ir kitas finansines paslaugas, išskyrus šias:

i) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas; ir

ii) patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip apibūdinta SERVIN.5.38 straipsnyje [Finansinės paslaugos – Terminų apibrėžtys] pateiktos bankų ir kitų finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) apibrėžties a punkto ii papunkčio L papunktyje, tačiau be L papunktyje apibūdinto tarpininkavimo.



Išlyga Nr. 10. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Sektorius:

Sveikatos ir socialinės paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 931, išskyrus CPC 9312, dalis CPC 93191

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Sveikatos paslaugos – ligoninių, greitosios pagalbos, sveikatingumo paslaugos (CPC 931 išskyrus 9312, dalis 93191)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos 

Visos sveikatos paslaugos, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama, todėl jos nėra laikomos finansuojamomis privačiai.

Visos privačiai finansuojamos sveikatos paslaugos, išskyrus ligoninių paslaugas. Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame sveikatos priežiūros tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).

(b)Sveikatos ir socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Reikalaujama, kad teikėjai įsisteigtų arba fiziškai būtų šalies teritorijoje, ir ribojamas tarpvalstybinis sveikatos paslaugų teikimas iš už jos teritorijos ribų, tarpvalstybinis socialinių paslaugų teikimas iš už jos teritorijos ribų ir veikla ar paslaugos, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis. Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).

(c)Socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai 

Visų socialinių paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas ar bet kokios formos valstybės parama, todėl jos nelaikomos finansuojamomis privačiai, teikimas ir veikla ar paslaugos, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis. Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame socialinių paslaugų tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Privačiai finansuojamų socialinių paslaugų, išskyrus gydyklas ir poilsio namus bei senelių namus, teikimas.



Išlyga Nr. 11. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Sektorius:

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

CPC 963, 9619, 964

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūros paslaugos (CPC 963)

Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitų kultūros paslaugų teikimas.

(b)Pramogų paslaugos, teatro, gyvos muzikos grupių ir cirko paslaugos (CPC 9619, 964, išskyrus 96492)

Tarpvalstybinis pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimas.

(c)Azartinių žaidimų ir lažybų paslaugos (CPC 96492)

Azartinių žaidimų, apimančių pinigų sumos statymą azartiniuose lošimuose, organizavimo paslaugų teikimas, įskaitant visų pirma loterijas, momentines loterijas, kazino, lošimo automatų salonuose ar licencijuotose patalpose teikiamas lošimo paslaugas, lažybų organizavimo paslaugas, bingo organizavimo paslaugas ir labdaros ar ne pelno organizacijų arba jų naudai teikiamas lošimo organizavimo paslaugas.



Išlyga Nr. 12. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Sektorius:

Transporto paslaugos

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Jūrų transportas – bet kokia kita iš laivų vykdoma komercinė veikla

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Jūrinio ar nejūrinio laivo įgulos pilietybė.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos 

Norint užregistruoti laivą ir eksploatuoti su UK vėliava plaukiojančių laivų laivyną (visa iš jūrų laivų vykdoma komercinė veikla jūroje, įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir su žvejyba glaudžiai susijusias paslaugas; tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas (CPC 721) ir pagalbinės jūrų transporto paslaugos). Ši išlyga netaikoma UK įregistruotiems juridiniams asmenims, kurie turi faktinį ir nuolatinį ryšį su jos ekonomika.

(b)Pagalbinės jūrų transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugų teikimas. Patikslinama, kad, neatsižvelgdama į laivų registracijos kriterijus, kurie gali būti taikomi UK, UK pasilieka teisę reikalauti, kad laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugas būtų leidžiama teikti tik UK nacionaliniuose registruose užregistruotais laivais (CPC 7452).

Tik su UK vėliava plaukiojantys laivai gali teikti stūmimo ir vilkimo paslaugas (CPC 7214).

(c)Pagalbinės vidaus vandens kelių transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas 

Pagalbinės vidaus vandens kelių transporto paslaugos

(d)Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Keleivių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7111).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė

Krovinių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7112).

(e) Kelių transportas (keleivių vežimas, krovinių vežimas, tarptautinio vežimo sunkvežimiais paslaugos) ir pagalbinės kelių transporto paslaugos

Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė

Kelių transporto paslaugos, kurioms taikomi 2 dalies (Ekonomika ir prekyba) XII antraštinės dalies (Transportas) 3 ir 4 skyriai ir 3 skyriaus ROAD-1 priedas.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas

Kelių transporto paslaugos, kurioms netaikomi 2 dalies (Ekonomika ir prekyba) XII antraštinės dalies (Transportas) 3 ir 4 skyriai ir 3 skyriaus ROAD-1 priedas:

(I)reikalauti, kad paslaugų teikėjai būtų įsisteigę, ir riboti tarpvalstybinį kelių transporto paslaugų teikimą (CPC 712);

(II)taksi paslaugoms UK gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė ir nustatomas paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa, kaip numatyta taikytinuose įstatymuose (CPC 71221).

Esamos priemonės:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB, kuris paliktas galioti UK teisėje pagal 2018 m. (išstojimo) iš Europos Sąjungos įstatymą, su pakeitimais, padarytais 2019 m. teisės aktais dėl paslaugų teikėjų licencijavimo ir tarptautinio krovinių vežimo keliais (pakeitimas ir kt.) (išstojimas iš ES);

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių, kuris paliktas galioti UK teisėje pagal 2018 m. (išstojimo) iš Europos Sąjungos įstatymą, su pakeitimais, padarytais 2019 m. teisės aaktais dėl paslaugų teikėjų licencijavimo ir tarptautinio krovinių vežimo keliais (pakeitimas ir kt.) (išstojimas iš ES), ir

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, kuris paliktas galioti UK teisėje pagal 2018 m. (išstojimo) iš Europos Sąjungos įstatymą, su pakeitimais, padarytais 2019 m. teisės aktais dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (pakeitimas ir kt.) (išstojimas iš ES).

(f)Kosmoso transportas ir erdvėlaivių nuoma

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Transporto paslaugos kosmose ir erdvėlaivių nuoma (CPC 733, dalis 734).

(g)Didžiausio palankumo režimo išimtys

Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas 

(i)Kelių ir geležinkelių transportas

Taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus UK ir trečiosios šalies sudarytus dvišalius susitarimus, susijusius su tarptautiniu krovinių vežimu keliais (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ar geležinkeliais) ir keleivių vežimu (CPC 7111, 7112, 7121, 7122, 7123). Taikant tokį režimą gali būti:

– leidžiama atitinkamas vežimo tarp susitariančiųjų šalių arba per susitariančiųjų šalių teritoriją paslaugas teikti tik kiekvienoje susitariančiojoje šalyje registruotomis transporto priemonėmis arba

– numatoma tokioms transporto priemonėms netaikyti mokesčių.

(II)Oro transporto paslaugos ir pagalbinės oro transporto paslaugos

Trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su antžeminėmis paslaugomis.



Išlyga Nr. 13. Žuvininkystė ir vanduo

Sektorius:

Žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

(ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 882, ISIC 3.1 red. 41)

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.

(a)Žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos (ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 882)

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis –patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vietos buveinė, didžiausio palankumo režimas

1.    Visų pirma atsižvelgiant į bendrą žuvininkystės politiką ir į žvejybos susitarimus su trečiąja šalimi, prieiga prie biologinių išteklių ir žvejybos vietų, esančių Jungtinei Karalystei priklausančiuose arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų vandenyse, ir galimybe jais naudotis arba žvejybos teisės pagal valstybės narės žvejybos licenciją, be kita ko:

a)    reguliuoti su valstybės narės arba trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų sužvejoto laimikio iškrovimą jiems nustatytų kvotų atžvilgiu arba tik laivų, plaukiojančių su Jungtinės Karalystės vėliava atžvilgiu, nustatant reikalavimą, kad dalis viso sužvejoto laimikio būtų iškraunama Jungtinės Karalystės uostuose;

b)    nustatyti mažiausią bendrovės dydį, kad būtų išlaikyti ir smulkiosios, ir priekrantės žvejybos laivai;

c)    taikyti diferencijuotą režimą pagal esamus ar būsimus tarptautinius susitarimus, susijusius su žvejyba, ir

d)    reikalauti, kad su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojančių laivų įgula būtų Jungtinės Karalystės piliečiai.

2.    Žvejybos laivo teisė plaukioti su Jungtinės Karalystės vėliava, tik jei:

(a)jis visiškai priklauso:

(I)Jungtinėje Karalystėje įsteigtoms bendrovėms arba

(II)Jungtinės Karalystės piliečiams;

(b)jo kasdienėms operacijoms vadovaujama ir jos kontroliuojamos iš Jungtinės Karalystės ir

(c)bet kuris laivo frachtuotojas, valdytojas ar operatorius yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrovė arba Jungtinės Karalystės pilietis.

3.    Komercinės žvejybos licencija, kuria suteikiama teisė žvejoti Jungtinės Karalystės teritoriniuose vandenyse, gali būti suteikta tik laivams, plaukiojantiems su Jungtinės Karalystės vėliava.

4.    Jūrų arba vidaus vandenų akvakultūros įrenginių įrengimas.

5.    1 dalies a, b, c (išskyrus didžiausio palankumo režimo nuostatas) ir d punktai, 2 dalies a punkto i papunktis ir b bei c punktai ir 3 dalis taikomi tik priemonėms, kurios taikomos laivams ar įmonėms nepriklausomai nuo jų tikrųjų savininkų pilietybės.

(b)Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką, vietos buveinė, nacionalinis režimas 

Veikla, apimanti paslaugas, susijusias su vandens rinkimu, valymu ir skirstymu namų ūkiams, pramonės, komerciniams ir kitiems naudotojams, įskaitant geriamojo vandens tiekimą, ir vandentvarka.



Išlyga Nr. 14. Su energetika susijusios paslaugos

Sektorius:

Energijos gamybos ir su ja susijusios paslaugos

Pramonės klasifikatoriaus kategorija:

ISIC 3.1 red.: 401, 402, CPC 7131, CPC 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

Jeigu UK leidžia, kad dujų ar elektros perdavimo sistema arba naftos ir dujų transportavimo vamzdynų sistema priklausytų užsienio subjektams, siekiant užtikrinti energijos tiekimo UK saugumą, UK pasilieka teisę priimti ar toliau taikyti priemones, susijusias su trečiosios šalies, iš kurios UK importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos, gamtinių dujų ar elektros energijos, fizinių asmenų ar įmonių kontroliuojamomis Sąjungos įmonėmis. Ši išlyga netaikoma patariamosioms ir konsultacijų paslaugoms, kurios teikiamos kaip paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu.



Išlyga Nr. 15. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos

Sektorius:

Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos

Išlygos tipas:

Patekimas į rinką
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdyba
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė

Skyrius

Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis

Aprašymas:

UK pasilieka teisę nustatyti ar toliau taikyti priemones, susijusias su naujų paslaugų, išskyrus klasifikuojamas pagal 1991 m. Jungtinių Tautų laikinąjį svarbiausiąjį produktų klasifikatorių (CPC), teikimu.



SERVIN-3 PRIEDAS.ĮSISTEIGIMO REIKALAIS ATVYKSTANTYS VERSLO SVEČIAI, BENDROVĖS VIDUJE PERKELIAMI ASMENYS IR TRUMPALAIKIAI VERSLO SVEČIAI

1.    Šiame priede nurodyta priemonė gali būti toliau taikoma, pratęsiama, nedelsiant atnaujinama arba iš dalies keičiama, jeigu dėl tokio pakeitimo nesumažėtų priemonės, taikytos prieš pat pakeitimą, atitiktis SERVIN.4.2 straipsniui [Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai] ir SERVIN.4.3 straipsniui [Trumpalaikiai verslo svečiai].

2.    SERVIN.4.2 straipsnis [Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai] ir SERVIN.4.3 straipsnis [Trumpalaikiai verslo svečiai] netaikomi jokiai esamai Susitarimo neatitinkančiai priemonei iš tų, kurios išvardytos šiame priede, tiek, kiek ji neatitinka Susitarimo.

3.    6, 7 ir 8 dalyse nurodyti sąrašai taikomi tik Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos teritorijoms, kaip nustatyta FINPROV.1 straipsnyje [Teritorinio taikymo sritis] ir OTH.9.2 straipsnyje [Geografinė taikymo sritis], ir galioja tik Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos santykiuose su Jungtine Karalyste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos teisę.

4.    Patikslinama, kad Europos Sąjungoje pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo Jungtinės Karalystės fiziniams ar juridiniams asmenims taikyti režimą, valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal bet kurią priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:

i)    kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba

ii)    juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungoje turintiems registruotąją būstinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.

5.    Tolesniuose punktuose vartojamos šios santrumpos:

AT    Austrija

BE    Belgija

BG    Bulgarija

CY    Kipras

CZ    Čekija

DE    Vokietija

DK    Danija

EE    Estija

EL    Graikija

ES    Ispanija

EU    Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares

FI    Suomija

FR    Prancūzija

HR    Kroatija

HU    Vengrija

IE    Airija

IT    Italija

LT    Lietuva

LU    Liuksemburgas

LV    Latvija

MT    Мalta

NL    Nyderlandai

PL    Lenkija

PT    Portugalija

RO    Rumunija

SE    Švedija

SI    Slovėnija

SK    Slovakija

6.    Susitarimo neatitinkančios Europos Sąjungos priemonės:

Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai

Visi sektoriai

AT, CZ: įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.

SK: įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta. Reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę.

CY: ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – ne ilgiau 90 dienų per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį. įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.

Bendrovės viduje perkeliami asmenys

Visi sektoriai

EU: Iki 2022 m. gruodžio 31 d. bet kokie Šalies nustatyti mokėjimai, rinkliavos ar mokesčiai (išskyrus rinkliavas, susijusias su vizos, darbo leidimo ar leidimo gyventi šalyje tvarkymu arba jų galiojimo pratęsimu) remiantis leidimu vykdyti veiklą ar samdyti asmenį, galintį vykdyti tokią veiklą Šalies teritorijoje, nebent tai reikalavimas, atitinkantis SERVIN.4.1 straipsnio [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys] 3 dalį, arba sveikatos mokestis pagal nacionalinės teisės aktus, susijęs su prašymu išduoti leidimą atvykti į Šalies teritoriją, joje būti, dirbti arba gyventi.

AT, CZ, SK: bendrovės viduje perkeliami asmenys turi būti pasamdyti įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.

FI: vadovaujantysis personalas turi būti pasamdytas įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija.

HU: fiziniai asmenys, kurie yra buvę partneriai įmonėje, negali būti bendrovės viduje perkeliami asmenys.

Trumpalaikiai verslo svečiai

Visų 8 dalyje nurodytų rūšių veikla:

CY, DK, HR: darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, reikalingas tuo atveju, kai trumpalaikis verslo svečias teikia paslaugą.

LV: darbo leidimas reikalingas atliekant tam tikrus darbus arba vykdant veiklą pagal sutartį.

MT: reikalingas darbo leidimas. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.

SI: reikalingas bendras leidimas gyventi ir dirbti, teikiant paslaugas ilgiau nei 14 dienų, taip pat vykdant tam tikrą veiklą (tyrimai ir projektavimas, mokymo seminarai, pirkimas, komerciniai sandoriai, vertimas raštu ir žodžiu). Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.

SK: tuo atveju, kai paslauga teikiama Slovakijos teritorijoje, reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, jeigu tai daroma ilgiau nei septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.

Tyrimai ir projektavimas

AT: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, išskyrus atvejus, kai tyrimų veiklą vykdo mokslo ir statistikos sričių tyrėjai.

Rinkos tyrimai

AT: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia, jeigu tyrimų ir analizės veikla vykdoma ne ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus. Reikalingas universitetinis išsilavinimas.

CY: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę.

Prekybos mugės ir parodos

AT, CY: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, jei tokia veikla vykdoma ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.

Paslaugų teikimas pagal sutartį po pardavimo arba nuomos

AT: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia dėl fizinių asmenų, kurie moko darbuotojus teikti paslaugas ir turi specialiųjų žinių.

CY, CZ: reikalingas darbo leidimas, kai dirbama ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.

ES: įrangos montuotojai, remonto ir techninės priežiūros darbuotojai bent tris mėnesius iki prašymo leisti atvykti pateikimo dienos turėtų būti kaip tokie įdarbinti juridinio asmens, tiekiančio prekes ar teikiančio paslaugas, arba įmonės, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip ir pradinis juridinis asmuo, ir turėtų turėti bent trejų metų susijusią profesinę patirtį, kai taikoma, įgytą sulaukus pilnametystės.

FI: atsižvelgiant į veiklos rūšį, gali reikėti leidimo gyventi šalyje.

SE: reikalingas darbo leidimas, išskyrus i) fizinius asmenis, kurie dalyvauja mokymo, bandymų, pirkinių ruošimo pristatyti ar pristatymo arba panašioje veikloje pagal verslo sandorį, arba ii) montuotojus ar technikos instruktorius, neatidėliotinų darbų atveju skubiai įrengiančius arba remontuojančius mašinas ne ilgiau kaip dviejų mėnesių laikotarpiu. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.

Komerciniai sandoriai

AT, CY: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, jei tokia veikla vykdoma ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.

FI: fizinis asmuo turi teikti paslaugas kaip kitos Šalies juridinio asmens darbuotojas.

Turizmo darbuotojai

CY, ES, PL: įsipareigojimų neprisiimta.

FI: fizinis asmuo turi teikti paslaugas kaip kitos Šalies juridinio asmens darbuotojas.

SE: reikalingas darbo leidimas, išskyrus vairuotojus ir turistinių autobusų darbuotojus. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.

Vertimas raštu ir žodžiu

AT: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę.

CY, PL: įsipareigojimų neprisiimta.

7.    Susitarimo neatitinkančios Jungtinės Karalystės priemonės:

Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai

Visi sektoriai

Įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.

Bendrovės viduje perkeliami asmenys

Visi sektoriai

Bendrovės viduje perkeliami asmenys turi būti pasamdyti įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.

Iki 2022 m. gruodžio 31 d. bet kokie Šalies nustatyti mokėjimai, rinkliavos ar mokesčiai (išskyrus rinkliavas, susijusias su vizos, darbo leidimo ar leidimo gyventi šalyje tvarkymu arba jų galiojimo pratęsimu) remiantis leidimu vykdyti veiklą ar samdyti asmenį, galintį vykdyti tokią veiklą Šalies teritorijoje, nebent tai reikalavimas, atitinkantis SERVIN.4.1 straipsnio [Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys] 3 dalį, arba sveikatos mokestis pagal nacionalinės teisės aktus, susijęs su prašymu išduoti leidimą atvykti į Šalies teritoriją, joje būti, dirbti arba gyventi.

Trumpalaikiai verslo svečiai

Visų 8 dalyje nurodytų rūšių veikla:

Apribojimų nėra.

8.    Trumpalaikiams verslo svečiams leidžiama dalyvauti tokioje veikloje:

a) susitikimai ir konsultacijos – fiziniai asmenys dalyvauja susitikimuose ar konferencijose arba užsiima konsultacijomis su verslo partneriais;

b) tyrimai ir projektavimas – technikos, mokslo ir statistikos sričių tyrėjai atlieka nepriklausomus tyrimus arba tyrimus Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, juridinio asmens pavedimu;

c) rinkos tyrimai – rinkos tyrėjai ir analitikai atlieka tyrimus arba analizę Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, juridinio asmens pavedimu;

d) mokymo seminarai – įmonės darbuotojai atvyksta į teritoriją, kurioje lankosi trumpalaikis verslo svečias, siekdami mokytis darbo metodų ir įgyti darbo praktikos, taikomų įmonėse arba organizacijose teritorijoje, kurioje lankosi trumpalaikis verslo svečias, jeigu toks mokymas apima tik stebėjimą, pažintinę veiklą ir dėstymą klasėje;

e) prekybos mugės ir parodos – darbuotojai atvyksta į prekybos mugę siekdami reklamuoti savo įmonę ar jos produktus arba paslaugas;

f) pardavimas – paslaugų teikėjo arba prekių tiekėjo atstovai priima užsakymus arba vykdo derybas dėl paslaugų ar prekių pardavimo, arba sudaro sutartis parduoti to tiekėjo paslaugas arba prekes, tačiau patys tų prekių nepristato ir paslaugų neteikia. Trumpalaikiai verslo svečiai nevykdo tiesioginio pardavimo gyventojams;

g) pirkimas – pirkėjai perka prekes ar paslaugas įmonei arba jos vadovybei ir darbo priežiūros personalui sudarydami komercinį sandorį Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, teritorijoje;

h) paslaugų teikimas pagal sutartį po pardavimo arba nuomos – įrangos montuotojai, remonto ir techninės priežiūros darbuotojai ir jų darbo prižiūrėtojai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų pardavėjo sutartinei prievolei vykdyti, teikia paslaugas arba moko darbuotojus teikti paslaugas pagal garantinio aptarnavimo ar kitokią paslaugų teikimo sutartį, susietą su komercinės ar pramoninės įrangos arba mašinų, įskaitant kompiuterių programinę įrangą, pardavimu arba nuoma, kai ta įranga perkama arba išsinuomojama iš Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, juridinio asmens, visu tos garantinio aptarnavimo ar kitokių paslaugų teikimo sutarties laikotarpiu;

i) komerciniai sandoriai – vadovybė ir darbo priežiūros personalas bei finansinių paslaugų personalas (įskaitant draudikus, bankininkus ir investicijų brokerius) sudaro komercinį sandorį Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, juridinio asmens pavedimu;

j) turizmo darbuotojai – turistinių ir kitų kelionių agentai, gidai arba kelionių organizatoriai lankosi arba dalyvauja susitikimuose arba lydi dalyvius per turistinę kelionę, pradėtą kitos Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, teritorijoje, ir

k) vertimas raštu ir žodžiu – vertėjai raštu arba žodžiu teikia paslaugas kaip Šalies, kurios fizinis asmuo yra trumpalaikis verslo svečias, juridinio asmens darbuotojai.

SERVIN-4 PRIEDAS. PASLAUGŲ TEIKĖJAI PAGAL SUTARTIS IR LAISVŲJŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI

1.    Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis arba laisvųjų profesijų darbuotojams jos teritorijoje teikti paslaugas per fizinius asmenis pagal SERVIN.4.4 straipsnį [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] šiame priede išvardytuose sektoriuose ir laikantis atitinkamų apribojimų.

2.    Sąrašą sudaro šie elementai:

(a)pirma skiltis – joje nurodytas sektorius arba subsektorius, kuriame liberalizuota paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų veikla, ir

(b)antra skiltis – joje aprašyti taikomi apribojimai.

3.    Be šiame priede pateikto išlygų sąrašo kiekviena Šalis gali priimti arba toliau taikyti priemonę, susijusią su kvalifikaciniais reikalavimais, kvalifikacinėmis procedūromis, techniniais standartais, licencijų išdavimo reikalavimais arba licencijų išdavimo procedūromis, kuri nėra apribojimas, kaip apibrėžta SERVIN.4.4 straipsnyje [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai]. Šios priemonės, apimančios reikalavimus gauti licenciją, gauti kvalifikacijų pripažinimą reguliuojamuose sektoriuose arba išlaikyti konkrečius egzaminus, kaip antai kalbos egzaminus, net jei konkrečiai nenurodytos šiame priede, bet kokiu atveju taikomos Šalių paslaugų teikėjams pagal sutartis arba laisvųjų profesijų darbuotojams.

4.    Šalys neprisiima jokių įsipareigojimų dėl paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų, vykdančių sąraše nenurodytų rūšių ekonominę veiklą.

5.    Nurodant atskirus sektorius ir subsektorius: CPC – Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (M serija, Nr. 77, CPC prov, 1991) nustatytas Svarbiausias produktų klasifikatorius.

6.    Sektoriuose, kuriuose atliekama ekonominių poreikių analizė, pagrindiniai jų kriterijai yra šie vertinami dalykai:

a) Jungtinėje Karalystėje – atitinkamos rinkos padėtis Jungtinėje Karalystėje ir

b) Sąjungoje – atitinkamos rinkos padėtis Europos Sąjungos valstybėje narėje arba regione, kur turi būti teikiama paslauga, įskaitant paslaugų teikėjų, kurie vertinimo metu jau teikia paslaugą, skaičių ir poveikį jiems.

7.    10–13 dalyse nurodyti sąrašai taikomi tik Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos teritorijoms, kaip nustatyta FINPROV.1 straipsnyje [Teritorinio taikymo sritis] ir OTH.9.2 straipsnyje [Geografinė taikymo sritis], ir galioja tik Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos santykiuose su Jungtine Karalyste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos teisę.

8.    Patikslinama, kad Europos Sąjungoje pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo Jungtinės Karalystės fiziniams ar juridiniams asmenims taikyti režimą, valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal bet kurią priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:

i) kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba

ii) juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungoje turintiems registruotąją būstinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.

9. Sąrašuose vartojamos šios santrumpos:

AT    Austrija

BE    Belgija

BG    Bulgarija

CY    Kipras

CZ    Čekija

DE    Vokietija

DK    Danija

EE    Estija

EL    Graikija

ES    Ispanija

EU    Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares

FI    Suomija

FR    Prancūzija

HR    Kroatija

HU    Vengrija

IE    Airija

IT    Italija

LT    Lietuva

LU    Liuksemburgas

LV    Latvija

MT    Мalta

NL    Nyderlandai

PL    Lenkija

PT    Portugalija

RO    Rumunija

SE    Švedija

SI    Slovėnija

SK    Slovakija

PTPS    Paslaugų teikėjai pagal sutartis

LPD    Laisvųjų profesijų darbuotojai

Paslaugų teikėjai pagal sutartis

10.    Atsižvelgdamos į 12 ir 13 dalyse pateiktą išlygų sąrašą, Šalys prisiima įsipareigojimus pagal SERVIN.4.4 straipsnį [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] dėl paslaugų teikėjų pagal sutartis 4 paslaugų teikimo būdo kategorijos šiuose sektoriuose ar subsektoriuose:

a)    teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugos;

b)    apskaitos ir buhalterijos paslaugos;

c)    mokesčių konsultacijų paslaugos;

d)    architektūros paslaugos ir miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos;

e)    inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos;

f)    Medicinos ir stomatologijos paslaugos;

g)    veterinarijos paslaugos;

h)    akušerijos paslaugos;

i)    slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos;

j)    kompiuterių ir su jais susijusios paslaugos;

k)    mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos;

l)    reklamos paslaugos;

m)    rinkos tyrimai ir nuomonės apklausos;

n)    valdymo konsultacijų paslaugos;

o)    su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos;

p)    techninio tikrinimo ir analizės paslaugos;

q)    susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos;

r)    kasyba;

s)    laivų techninė priežiūra ir remontas;

t)    geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas;

u)    variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas;

v)    orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas;

w)    gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto paslaugos;

x)    vertimo raštu ir žodžiu paslaugos;

y)    telekomunikacijų paslaugos;

z)    pašto ir pasiuntinių paslaugos;

aa)    statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos;

bb)    statybvietės žvalgomieji darbai;

cc)    aukštojo mokslo paslaugos;

dd)    su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste susijusios paslaugos;

ee)    aplinkosaugos paslaugos;

ff)    draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos, patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

gg)    kitos finansinės paslaugos, patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

hh)    transporto srities patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

ii)    kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos;

jj)    turistų gidų paslaugos;

kk)    gamybos pramonės patariamosios ir konsultacijų paslaugos.



Laisvųjų profesijų darbuotojai

11.    Atsižvelgdamos į 12 ir 13 dalyse pateiktą išlygų sąrašą, Šalys prisiima įsipareigojimus pagal SERVIN.4.4 straipsnį [Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai] dėl laisvųjų profesijų darbuotojų 4 paslaugų teikimo būdo kategorijos šiuose sektoriuose ar subsektoriuose:

a)    teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugos;

b)    architektūros paslaugos ir miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos;

c)    inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos;

d)    kompiuterių ir su jais susijusios paslaugos;

e)    mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos;

f)    rinkos tyrimai ir nuomonės apklausos;

g)    valdymo konsultacijų paslaugos;

h)    su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos;

i)    kasyba;

j)    vertimo raštu ir žodžiu paslaugos;

k)    telekomunikacijų paslaugos;

l)    pašto ir pasiuntinių paslaugos;

m)    aukštojo mokslo paslaugos;

n)    su draudimu susijusios paslaugos, patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

o)    kitos finansinės paslaugos, patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

p)    transporto srities patariamosios ir konsultacijų paslaugos;

q)    gamybos pramonės patariamosios ir konsultacijų paslaugos.

12.    Europos Sąjungos išlygos:



Sektorius arba subsektorius

Išlygų aprašymas

Visi sektoriai

PTPS ir LPD

AT: ilgiausia leidžiama buvimo trukmė – ne ilgiau kaip iš viso šeši mėnesiai per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ne ilgiau, nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis.

CZ: ilgiausia leidžiama buvimo trukmė – ne ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės arba ne ilgiau, nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis.

Teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugos

(dalis CPC 861)

PTPS:

AT, BE, CY, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SE: apribojimų nėra.

BG, CZ, DK, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

AT, CY, DE, EE, FR, HR, IE, LU, LV, NL, PL, PT, SE: apribojimų nėra.

BE, BG, CZ, DK, EL, ES, FI, HU, IT, LT, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.

Apskaitos ir buhalterijos paslaugos

(CPC 86212, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)

PTPS:

AT, BE, DE, EE, ES, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

BG, CZ, CY, DK, EL, FI, FR, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Mokesčių konsultacijų paslaugos

(CPC 863) 122

PTPS:

AT, BE, DE, EE, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.

BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

PT: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Architektūros paslaugos

ir

Miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos

(CPC 8671 ir 8674)

PTPS:

BE, CY, EE, ES, EL, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

BG, CZ, DE, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.

LPD:

CY, DE, EE, EL, FR, HR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

BE, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.

Inžinerijos paslaugos

ir

Suvienytosios inžinerijos paslaugos

(CPC 8672 ir 8673)

PTPS:

BE, CY, EE, ES, EL, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

BG, CZ, DE, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.

LPD:

CY, DE, EE, EL, FR, HR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

BE, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.

Medicinos (įskaitant psichologų) ir stomatologijos paslaugos

(CPC 9312 ir dalis 85201)

PTPS:

SE: apribojimų nėra.

CY, CZ, DE, DK, EE, ES, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.

FR: ekonominių poreikių analizė, išskyrus psichologų paslaugas, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

AT: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus psichologų ir stomatologijos paslaugas, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.

BE, BG, EL, FI, HR, HU, LT, LV, SK: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Veterinarijos paslaugos

(CPC 932)

PTPS:

SE: apribojimų nėra.

CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FI, FR, IE, IT, LT, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.

AT, BE, BG, HR, HU, LV, SK: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Akušerijos paslaugos

(dalis CPC 93191)

PTPS:

IE, SE: apribojimų nėra.

AT, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FR, IT, LT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.

BE, BG, FI, HR, HU, SK: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos

(dalis CPC 93191)

PTPS:

IE, SE: apribojimų nėra.

AT, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FR, IT, LT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.

BE, BG, FI, HR, HU, SK: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Kompiuterių ir su jais susijusios paslaugos

(CPC 84)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

DE, EE, EL, FR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

HR: įsipareigojimų neprisiimta.

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

(CPC 851, 852, išskyrus psichologų paslaugas 123 , ir 853)

PTPS:

EU, išskyrus NL, SE: būtinas susitarimas dėl priėmimo su patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija 124 .

EU, išskyrus CZ, DK, SK: apribojimų nėra.

CZ, DK, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU, išskyrus NL, SE: būtinas susitarimas dėl priėmimo su patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija 125 .

EU, išskyrus BE, CZ, DK, IT, SK: apribojimų nėra.

BE, CZ, DK, IT, SK: ekonominių poreikių analizė.

Reklamos paslaugos

(CPC 871)

PTPS:

BE, DE, EE, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Rinkos tyrimų ir nuomonės apklausos paslaugos

(CPC 864)

PTPS:

BE, DE, EE, ES, FR, IE, IT, LU, NL, PL, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HR, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.

PT: apribojimų nėra, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

HU, LT: ekonominių poreikių analizė, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

DE, EE, FR, IE, LU, NL, PL, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, EL, ES, FI, HR, IT, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.

PT: apribojimų nėra, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

HU, LT: ekonominių poreikių analizė, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

Valdymo konsultacijų paslaugos

(CPC 865)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

CY, DE, EE, EL, FI, FR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, DK, ES, HR, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos

(CPC 866)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

HU: ekonominių poreikių analizė, išskyrus oficialaus ginčų sprendimo ir sutaikinimo paslaugas (CPC 86602), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

CY, DE, EE, EL, FI, FR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, DK, ES, HR, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė

HU: ekonominių poreikių analizė, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas (CPC 86602), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos

(CPC 8676)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos

(CPC 8675)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, CZ,CY, DE, DK, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DE: apribojimų nėra, išskyrus valstybės institucijų paskirtus inspektorius, dėl kurių: įsipareigojimų neprisiimta.

FR: apribojimų nėra, išskyrus tyrinėjimo operacijas, susijusias su nuosavybės teisių nustatymu ir su žemės teise, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

BG: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Kasyba (CPC 883, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ,CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

Laivų techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas

(CPC 6112, 6122, dalis 8867 ir dalis 8868)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto paslaugos 126

(CPC 633, 7545, 8861, 8862, 8864, 8865 ir 8866)

PTPS:

BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

FI: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus pagal sutartį po pardavimo arba po nuomos; dėl asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto (CPC 633). ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos

(CPC 87905, išskyrus oficialią ar sertifikuotą veiklą)

PTPS:

BE, CY, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, DK, FI, HU, IE, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

CY, DE, EE, FR, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, DK, EL, ES, FI, HU, IE, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

HR: įsipareigojimų neprisiimta.

Telekomunikacijų paslaugos (CPC 7544, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

Pašto ir pasiuntinių paslaugos (CPC 751, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, FI, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos

(CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517 ir 518. BG: CPC 512, 5131, 5132, 5135, 514, 5161, 5162, 51641, 51643, 51644, 5165 ir 517)

PTPS:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus BE, CZ, DK, ES, NL ir SE.

BE, DK, ES, NL, SE: apribojimų nėra.

CZ: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.

Statybvietės žvalgomieji darbai

(CPC 5111)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ,CY, FI, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Aukštojo mokslo paslaugos

(CPC 923)

PTPS:

EU, išskyrus LU, SE: įsipareigojimų neprisiimta.

LU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl universitetų profesorių, dėl kurių: apribojimų nėra.

SE: apribojimų nėra, išskyrus dėl valstybės finansuojamų ir privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjų, gaunančių kokios nors formos valstybės paramą, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU, išskyrus SE: įsipareigojimų neprisiimta.

SE: apribojimų nėra, išskyrus dėl valstybės finansuojamų ir privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjų, gaunančių kokios nors formos valstybės paramą, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (CPC 881, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

EU, išskyrus BE, DE, DK, ES, FI, HR ir SE: įsipareigojimų neprisiimta.

BE, DE, ES, HR, SE: apribojimų nėra.

DK: ekonominių poreikių analizė.

FI: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus su miškininkyste susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas, dėl kurių: apribojimų nėra.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Aplinkosaugos paslaugos

(CPC 9401, 9402, 9403, 9404, dalis 94060, 9405, dalis 9406 ir 9409)

PTPS:

BE, EE, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, DE, DK, EL, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, FI, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

HU: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

HU: įsipareigojimų neprisiimta.

Kitos finansinės paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, ES, EE, EL, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, FI, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

HU: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

HU: įsipareigojimų neprisiimta. 

Transportas (CPC 71, 72, 73 ir 74, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

BE: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

CY, DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

PL: ekonominių poreikių analizė, išskyrus oro transporto paslaugas, dėl kurių: apribojimų nėra.

BE: įsipareigojimų neprisiimta.

Kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas 127 )

(CPC 7471)

PTPS:

AT, CY, CZ, DE, EE, ES, FR, HR, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.

BG, EL, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

BE, IE: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl kelionių vadovų, dėl kurių apribojimų nėra.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Turistų gidų paslaugos

(CPC 7472)

PTPS:

NL, PT, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CY, CZ, DE, DK, EE, FI, FR, EL, HU, IE, IT, LV, LU, MT, RO, SK, SI: ekonominių poreikių analizė.

ES, HR, LT, PL: įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

EU: įsipareigojimų neprisiimta.

Gamybos pramonė (CPC 884 ir 885, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.

LPD:

DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.

AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.

13.    Jungtinės Karalystės išlygos:



Sektorius arba subsektorius

Išlygų aprašymas

Visi sektoriai

apribojimų nėra.

Teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugos

(dalis CPC 861)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Apskaitos ir buhalterijos paslaugos

(CPC 86212, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Mokesčių konsultacijų paslaugos

(CPC 863) 128

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Architektūros paslaugos

ir

Miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos

(CPC 8671 ir 8674)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Inžinerijos paslaugos

ir

Suvienytosios inžinerijos paslaugos

(CPC 8672 ir 8673)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Medicinos (įskaitant psichologų) ir stomatologijos paslaugos

(CPC 9312 ir dalis 85201)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Veterinarijos paslaugos

(CPC 932)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Akušerijos paslaugos

(dalis CPC 93191)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.    

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos

(dalis CPC 93191)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Kompiuterių ir su jais susijusios paslaugos

(CPC 84)

PTPS:

UK: apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos

(CPC 851, 852, išskyrus psichologų paslaugas 129 , ir 853)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Reklamos paslaugos

(CPC 871)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Rinkos tyrimų ir nuomonės apklausos paslaugos

(CPC 864)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Valdymo konsultacijų paslaugos

(CPC 865)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos

(CPC 866)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos

(CPC 8676)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos

(CPC 8675)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Kasyba (CPC 883, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Laivų techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas

(CPC 6112, 6122, dalis 8867 ir dalis 8868)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas

(dalis CPC 8868)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto paslaugos 130

(CPC 633, 7545, 8861, 8862, 8864, 8865 ir 8866)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos

(CPC 87905, išskyrus oficialią ar sertifikuotą veiklą)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Telekomunikacijų paslaugos (CPC 7544, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Pašto ir pasiuntinių paslaugos (CPC 751, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos

(CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517 ir 518. BG: CPC 512, 5131, 5132, 5135, 514, 5161, 5162, 51641, 51643, 51644, 5165 ir 517)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Statybvietės žvalgomieji darbai

(CPC 5111)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Aukštojo mokslo paslaugos

(CPC 923)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (CPC 881, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

įsipareigojimų neprisiimta.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Aplinkosaugos paslaugos

(CPC 9401, 9402, 9403, 9404, dalis 94060, 9405, dalis 9406 ir 9409)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Kitos finansinės paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra. 

Transportas (CPC 71, 72, 73 ir 74, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.

Kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas 131 )

(CPC 7471)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Turistų gidų paslaugos

(CPC 7472)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

įsipareigojimų neprisiimta.

Gamybos pramonė (CPC 884 ir 885, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)

PTPS:

apribojimų nėra.

LPD:

apribojimų nėra.



SERVIN-5 PRIEDAS. FIZINIŲ ASMENŲ JUDĖJIMAS

1 straipsnis. Su atvykimu ir laikinu buvimu šalyje susiję procedūriniai įsipareigojimai

Šalys stengiasi užtikrinti, kad pagal atitinkamus Susitarime nustatytus Šalių įsipareigojimus prašymai leisti atvykti ir laikinai būti šalyje būtų nagrinėjami laikantis gerosios administracinės praktikos:

(a)kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų nustatytais mokesčiais už prašymų leisti atvykti ir laikinai būti šalyje nagrinėjimą nebūtų be reikalo trikdoma ar gaišinama prekyba paslaugomis pagal šį Susitarimą;

(b)dokumentai, kuriuos pareiškėjai – trumpam verslo reikalais atvykstantys svečiai – kiekvienos Šalies kompetentingų institucijų nuožiūra turi pateikti kartu su prašymu leisti atvykti ir laikinai būti šalyje, turėtų atitikti jų surinkimo tikslą;

(c)išsamius prašymus leisti atvykti ir laikinai būti šalyje kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos nagrinėja kuo operatyviau;

(d)kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos, gavusios pagrįstą pareiškėjo prašymą, stengiasi nepagrįstai nedelsdamos pateikti informaciją apie prašymo statusą;

(e)jeigu Šalies kompetentingoms institucijoms reikia iš pareiškėjo gauti papildomos informacijos, kad galėtų išnagrinėti prašymą, jos nepagrįstai nedelsdamos apie tai praneša pareiškėjui;

(f)netrukus po to, kai priimamas sprendimas, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos pareiškėjui praneša apie prašymo nagrinėjimo rezultatus;

(g)jeigu prašymas patvirtinamas, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos pareiškėjui praneša, kiek laiko jam leista būti šalyje ir kitas susijusias sąlygas;

(h)jeigu prašymas atmetamas, Šalies kompetentingos institucijos, paprašytos arba savo iniciatyva, pateikia pareiškėjui informaciją apie taikomas peržiūros ir apskundimo procedūras ir

(i)kiekviena Šalis stengiasi priimti ir nagrinėti elektroniniu būdu pateikiamus prašymus.

2 straipsnis. Papildomi procedūriniai įsipareigojimai, taikomi bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir jų partneriui (-ei), vaikams bei šeimos nariams 132  

1.Kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo išsamaus prašymo pateikimo datos kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą bendrovės viduje perkeliamam asmeniui atvykti arba laikinai būti šalyje arba pratęsti jo galiojimą ir raštu, laikydamosi pranešimo procedūrų pagal nacionalinę teisę, apie sprendimą praneša prašymą pateikusiam asmeniui.

2.Jei su prašymu pateikta patvirtinamoji informacija arba dokumentai yra neišsamūs, atitinkamos kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį stengiasi pranešti prašymą pateikusiam asmeniui, kokia papildoma informacija reikalinga, ir nustato pagrįstą terminą tokiai informacijai pateikti. 1 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol kompetentingos institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją.

3.Sąjunga Jungtinės Karalystės fizinių asmenų, kurie yra bendrovės viduje į Sąjungą perkeliami asmenys, šeimos nariams suteikia teisę atvykti ir laikinai būti šalyje, suteikiamą bendrovės viduje perkeliamo asmens šeimos nariams pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų 19 straipsnį.

4.Jungtinė Karalystė leidžia atvykti ir laikinai būti šalyje bendrovės viduje perkeliamų asmenų partneriams ir išlaikomiems vaikams, kaip leidžiama pagal Jungtinės Karalystės imigracijos taisykles.

5.Jungtinė Karalystė leidžia 4 dalyje nurodytiems bendrovės viduje perkeliamų asmenų partneriams ir išlaikomiems vaikams vizos galiojimo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir nereikalauja, kad jie gautų leidimą dirbti.



SERVIN-6 PRIEDAS. PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO SUSITARIMŲ GAIRĖS

A SKIRSNIS. Bendrosios nuostatos

Įvadas

1.    Šiame priede pateikiamos susitarimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo sąlygų (toliau – susitarimai) gairės, kaip numatyta SERVIN.5.13 straipsnyje [Profesinės kvalifikacijos].

2.    Pagal tą straipsnį į šias gaires atsižvelgia Šalių profesinės organizacijos arba valdžios institucijos rengdamos bendras rekomendacijas (toliau – bendros rekomendacijos).

3.    Šios gairės yra neprivalomos, nebaigtinės ir jomis nekeičiamos Šalių teisės ir pareigos pagal šį Susitarimą ir nedaromas joms poveikis. Jose nustatomas tipinis susitarimų turinys ir pateikiami bendrieji nurodymai dėl susitarimo ekonominės vertės ir atitinkamų profesinės kvalifikacijos sistemų suderinamumo.

4.    Ne visi šių gairių elementai gali būti svarbūs visais atvejais, o profesinės organizacijos ir valdžios institucijos gali į savo bendras rekomendacijas įtraukti bet kokį kitą šį Susitarimą atitinkantį elementą, kuris, jų nuomone, yra susijęs su atitinkamos profesijos organizavimu ir atitinkama profesine veikla.

5.    Į šias gaires turėtų atsižvelgti Partnerystės taryba, spręsdama, ar parengti ir patvirtinti susitarimus. Jomis nedaromas poveikis jos atliekamai bendrų rekomendacijų derėjimo su antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] pirmo podalio [Prekyba] II antraštine dalimi [Paslaugos ir investicijos] peržiūrai ir galimybei savo nuožiūra atsižvelgti į elementus, kurie, jos nuomone, yra svarbūs, įskaitant bendrose rekomendacijose pateiktus elementus.

B SKIRSNIS. Susitarimo forma ir turinys

6.    Šiame skirsnyje pateikiamas tipinis susitarimo turinys, kurio dalis nepriklauso profesinių organizacijų ar institucijų, rengiančių bendras rekomendacijas, kompetencijai. Vis dėlto šie aspektai yra naudinga informacija, į kurią turėtų būti atsižvelgiama rengiant bendras rekomendacijas, kad jos būtų geriau pritaikytos galimai susitarimo taikymo sričiai.

7.    Šiuo Susitarimu konkrečiai reglamentuojami klausimai, kurie taikomi susitarimams (pavyzdžiui, susitarimo geografinė taikymo sritis, jo sąveika su numatytomis Susitarimo neatitinkančiomis priemonėmis, ginčų sprendimo sistema, apskundimo mechanizmai, susitarimo stebėsenos ir peržiūros mechanizmai), neturėtų būti aptariami bendrose rekomendacijose.

8.    Susitarime gali būti nustatyti skirtingi profesinių kvalifikacijų pripažinimo Šalyje mechanizmai. Taip pat jame gali būti nustatyta tik (bet nebūtinai) susitarimo taikymo sritis, procedūrinės nuostatos, pripažinimo pasekmės, papildomi reikalavimai ir administracinį tvarka.

9.    Partnerystės tarybos priimtame susitarime turėtų būti numatytas veiksmų laisvės mastas, kurį turėtų turėti kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus.

Susitarimo taikymo sritis

10.    Susitarime turėtų būti nustatyta:

(a)konkreti reglamentuojamoji profesija (-os), atitinkama profesinė kvalifikacija (-os) ir veikla arba veiklos rūšių grupė, priskiriamos reglamentuojamosios profesijos praktikos sričiai abiejose Šalyse (toliau – praktikos sritis), ir

(b)tai, ar jis apima profesinių kvalifikacijų pripažinimą siekiant užsiimti profesine veikla pagal terminuotą ar neterminuotą sutartį.

Pripažinimo sąlygos

11.    Susitarime visų pirma gali būti nurodyta:

(a)profesinės kvalifikacijos, būtinos, kad būtų galima pripažinti pagal susitarimą (pavyzdžiui, formalios kvalifikacijos įrodymas, profesinė patirtis ar kitas kompetenciją patvirtinantis dokumentas);

(b)už pripažinimą atsakingų institucijų veiksmų laisvės mastas vertinant prašymus pripažinti šias kvalifikacijas ir

(c)profesinių kvalifikacijų neatitikimo ir spragų klausimams spręsti skirtos procedūros ir skirtumams įveikti skirtos priemonės, įskaitant galimybę taikyti bet kokias kompensacines priemones ar bet kokias kitas atitinkamas sąlygas ir apribojimus.

Procedūrinės nuostatos

12.    Susitarime gali būti nustatyta:

(a)reikalaujami dokumentai ir forma, kuria jie turėtų būti pateikiami (pavyzdžiui, elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, taip pat ar turėtų būti pateiktas jų vertimas ar autentiškumo patvirtinimas ir t. t.);

(b)pripažinimo proceso etapai ir procedūros, be kita ko, susiję su galimomis kompensacinėmis priemonėmis, atitinkamomis pareigomis ir terminais, ir

(c)informacijos, susijusios su visais pripažinimo procesų ir reikalavimų aspektais, prieinamumas.

Pripažinimo pasekmės ir papildomi reikalavimai

13.    Susitarime gali būti išdėstytos nuostatos dėl pripažinimo pasekmių (jei taikoma, taip pat dėl įvairių paslaugų teikimo būdų).

14.    Susitarime gali būti aprašyti papildomi reikalavimai siekiat užtikrinti, kad priimančiojoje Šalyje būtų veiksmingai verčiamasi reglamentuojamąja profesija. Tokie reikalavimai, be kita ko, gali būti:

(a)reikalavimas užsiregistruoti vietos valdžios institucijose;

(b)tinkamas kalbų mokėjimas;

(c)geros reputacijos įrodymas;

(d)priimančiosios Šalies reikalavimų dėl prekybos ar įmonių pavadinimų naudojimo laikymasis;

(e)priimančiosios Šalies etikos taisyklių, nepriklausomumo ir profesinio elgesio reikalavimų laikymasis;

(f)reikalavimas apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu;

(g)drausminių priemonių, finansinės atsakomybės ir profesinės atsakomybės taisyklės ir

(h)tęstinio profesinio tobulėjimo reikalavimai.

Susitarimo administravimas

15.    Susitarime turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis jis gali būti peržiūrėtas ar panaikintas, ir bet kokio persvarstymo ar panaikinimo pasekmės. Taip pat galima apsvarstyti galimybę įtraukti nuostatas, susijusias su anksčiau suteikto pripažinimo pasekmėmis.

C SKIRSNIS. Numatomo susitarimo ekonominė vertė

16.    Pagal SERVIN.5.13 straipsnio [Profesinės kvalifikacijos] 2 dalį bendros rekomendacijos grindžiamos įrodymais pagrįstu numatomo susitarimo ekonominės vertės vertinimu. Tai gali būti ekonominės naudos, kurią susitarimas turėtų duoti abiejų Šalių ekonomikai, vertinimas. Toks vertinimas gali padėti Partnerystės tarybai parengti ir priimti susitarimą.

17.    Naudingi elementai būtų tokie aspektai kaip esamas rinkos atvirumo lygis, pramonės poreikiai, rinkos tendencijos ir raida, klientų lūkesčiai ir reikalavimai bei verslo galimybės.

18.    Nereikalaujama, kad vertinant būtų atliekama išsami ir visapusiška ekonominė analizė, tačiau vertinime turėtų būti paaiškintas šios profesijos interesas ir tikėtina nauda Šalims priėmus susitarimą.

D SKIRSNIS. Atitinkamų profesinių kvalifikacijų sistemų suderinamumas

19.    Pagal SERVIN.5.13 straipsnio [Profesinės kvalifikacijos] 2 dalį bendros rekomendacijos grindžiamos įrodymais pagrįstu atitinkamų profesinių kvalifikacijų sistemų suderinamumo vertinimu. Šis vertinimas gali padėti Partnerystės tarybai parengti ir priimti susitarimą.

20.    Šiuo procesu siekiama padėti profesinėms organizacijoms ir institucijoms vertinti atitinkamų profesinių kvalifikacijų ir veiklos suderinamumą, siekiant supaprastinti ir palengvinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

Pirmas žingsnis. Praktikos srities ir profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, įvertinimas

21.    Praktikos srities ir profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, įvertinimas kiekvienoje iš Šalių turėtų būti grindžiamas visa svarbia informacija.

22.    Turėtų būti nustatyti šie elementai:

(a)veikla arba veiklos rūšių grupės, patenkančios į kiekvienos Šalies reglamentuojamosios profesijos praktikos sritį, ir

(b)profesinės kvalifikacijos, reikalingos kiekvienoje Šalyje norint verstis reglamentuojamąja profesija; tai gali būti bet kuris iš šių elementų:

(I)minimalus reikalaujamas išsilavinimas, pavyzdžiui, priėmimo reikalavimai, išsilavinimo lygis, studijų trukmė ir studijų turinys;

(II)minimalus reikalingas profesinės patirties lygis, pavyzdžiui, praktinio mokymo arba prižiūrimos profesinės praktikos, atliekamos prieš registravimą, išduodant licenciją ar lygiavertį dokumentą, vieta, trukmė ir sąlygos;

(III)išlaikyti egzaminai, ypač profesinės kompetencijos egzaminai, ir

(IV)gauta licencija arba lygiavertis dokumentas, kuriuo, inter alia, patvirtinama, kad įvykdyti profesinės kvalifikacijos reikalavimai, būtini norint dirbti pagal profesiją.

Antras žingsnis. Praktikos srities arba profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, skirtumų vertinimas

23.    Atliekant praktikos srities arba profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, skirtumų vertinimą pirmiausia turėtų būti nustatyti esminiai skirtumai.

24.    Praktikos sritis gali iš esmės skirtis, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)vienos ar daugiau rūšių veikla, priskiriama priimančiojoje Šalyje reglamentuojamajai profesijai, tačiau nepriskiriama atitinkamai profesijai kilmės Šalyje;

(b)tokiai veiklai vykdyti reikalingas specialus mokymas priimančiojoje Šalyje;

(c)tokios veiklos mokymas priimančiojoje Šalyje apima iš esmės kitokius dalykus negu tie, kurie įeina į pareiškėjo kvalifikaciją.

25.    Profesinės kvalifikacijos, kurių reikalaujama norint užsiimti reglamentuojamąja profesija, gali iš esmės skirtis, jei skiriasi Šalių reikalavimai, susiję su mokymo, būtino norint užsiimti reglamentuojamąja profesija, lygiu, trukme ar turiniu.

Trečias žingsnis. Pripažinimo mechanizmai

26.    Atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti taikomi skirtingi profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Šalyje gali būti skirtingų mechanizmų.

27.    Jei praktikos sritis ir profesinės kvalifikacijos, reikalingos norint užsiimti reglamentuojamąja profesija, iš esmės nesiskiria, susitarime gali būti numatytas paprastesnis ir racionalesnis pripažinimo procesas nei tuo atveju, kai esama esminių skirtumų.

28.    Jei yra esminių skirtumų, susitarime gali būti numatytos kompensacinės priemonės, pakankamos tokiems skirtumams įveikti.

29.    Jei esminiams skirtumams sumažinti naudojamos kompensacinės priemonės, jos turėtų būti proporcingos skirtumams, kuriuos jomis siekiama pašalinti. Vertinant kompensacinių priemonių apimtį, būtų galima atsižvelgti į bet kokią praktinę profesinę patirtį arba oficialiai patvirtintą mokymą.

30.    Neatsižvelgiant į tai, ar skirtumas yra esminis, ar ne, susitarime gali būti atsižvelgiama į veiksmų laisvės mastą, kurį turėtų turėti kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus dėl prašymų pripažinti kvalifikaciją.

31.    Kompensacinės priemonės gali būti įvairių formų, be kita ko:

(a)prižiūrimos praktikos pagal reglamentuojamąją profesiją priimančiojoje Šalyje laikotarpis, galbūt kartu su tolesniu mokymu, už kurį atsakomybę prisiima kvalifikuotas asmuo ir kurio vertinimas reglamentuojamas;

(b)atitinkamų priimančiosios Šalies institucijų parengtas arba pripažįstamas testas, siekiant įvertinti pareiškėjo gebėjimą toje Šalyje užsiimti reglamentuojamąja profesija, arba

(c)laikinas praktikos srities apribojimas, arba jų derinys.

32.    Susitarime galėtų būti numatyta, kad pareiškėjams būtų suteikta galimybė rinktis iš skirtingų kompensacinių priemonių, jei dėl to galėtų sumažėti pareiškėjams tenkanti administracinė našta, o tokios priemonės būtų lygiavertės.



PPROC-1 PRIEDAS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

A SKIRSNIS. Atitinkamos Sutarties dėl viešųjų pirkimų (SVP) nuostatos

I–III straipsniai, IV straipsnio 1 dalies a punktas, IV straipsnio 2–7 dalys, VI–XV straipsniai, XVI straipsnio 1–3 dalys, XVII ir XVIII straipsniai.

B SKIRSNIS. Įsipareigojimai dėl patekimo į rinką

Šiame skirsnyje CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);

B1 poskirsnis. Europos Sąjunga

Pagal PPROC 2.2 ir PPROC 2.3 straipsnius antros dalies pirmo podalio VI antraštinė dalis [VIEŠIEJI PIRKIMAI] taikoma ne tik viešiesiems pirkimams, kuriems taikomi SVP I priedėlio Europos Sąjungos priedai, bet ir viešiesiems pirkimams, kuriems taikomas šis skirsnis.

SVP I priedėlio Europos Sąjungos 1–7 priedų pastabos taip pat taikomos viešiesiems pirkimams, kuriems taikomas šis poskirsnis, nebent šiame poskirsnyje numatyta kitaip.

Viešieji pirkimai, kuriems taikomas šis poskirsnis

1.Papildomi perkantieji subjektai

Prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, nurodyti SVP I priedėlio Europos Sąjungos 4–6 prieduose ir šio poskirsnio 2 dalyje ir vykdomi toliau nurodytų valstybių narių perkančiųjų subjektų:

(a)visų perkančiųjų subjektų, kurių viešiesiems pirkimams taikoma ES komunalinio sektoriaus direktyva ir kurie yra perkančiosios organizacijos (pvz., patenka į SVP I priedėlio 1 ir 2 priedų taikymo sritį) arba viešosios įmonės 133 , ir kurių viena iš veiklų yra:

(I)stacionarių tinklų, skirtų teikti viešajai paslaugai, susijusiai su dujų ar šilumos gamyba, tiekimu ar paskirstymu, teikimas arba eksploatavimas, arba dujų ar šilumos tiekimas į tokius tinklus, arba

(II)bet koks tokios veiklos ir SVP I priedėlio 3 priede nurodytos veiklos derinys;

b)     privačių perkančiųjų subjektų, kurių viena iš veiklos rūšių yra nurodyta šios dalies a punkte, SVP I priedėlio 3 priedo 1 punkte, arba yra bet koks jų derinys ir kurie veikia remdamiesi specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias suteikė valstybės narės kompetentinga institucija;

kai viešųjų pirkimų vertė lygi toliau nurodytiems ribiniams dydžiams arba didesnė:

-prekių ir paslaugų viešiesiems pirkimams – 400 000 SST;    

-statybų paslaugų (CPC 51) viešiesiems pirkimams – 5 000 000 SST.

2.Papildomos paslaugos

Toliau nurodytų paslaugų viešieji pirkimai, papildant paslaugas, išvardytas SVP I priedėlio Europos Sąjungos 5 priede, kuriuos vykdo subjektai, kuriems taikomi SVP I priedėlio Europos Sąjungos 1–3 priedai arba šio poskirsnio 1 dalis:

-viešbučių ir restoranų paslaugos (CPC 641);

-maitinimo paslaugos (CPC 642);

-gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugos (CPC 643);

-su nuotoliniais ryšiais (telekomunikacijomis) susijusios paslaugos (CPC 754);

-nekilnojamojo turto paslaugos už mokestį ar pagal sutartį (CPC 8220);

-kitos verslo paslaugos (CPC 87901, 87903, 87905–87907);

-švietimo paslaugos (CPC 92).

Pastabos.

1.Viešbučių ir restoranų paslaugų (CPC 641), maitinimo paslaugų (CPC 642), gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugų (CPC 643) ir švietimo paslaugų (CPC 92) sutartims su Jungtinės Karalystės tiekėjais, įskaitant paslaugų teikėjus, taikomas nacionalinis režimas, jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 750 000 EUR ir jas skiria perkantieji subjektai, kuriems taikomi SVP I priedėlio Europos Sąjungos 1 ir 2 priedai, ir jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 1 000 000 EUR ir jas skiria perkantieji subjektai, kuriems taikomas SVP I priedėlio Europos Sąjungos 3 priedas, arba perkantieji subjektai, kuriems taikoma šio poskirsnio 1 dalis.

2.Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, dujų ar šilumos tiekimas viešąją paslaugą teikiantiems tinklams nelaikomas šiame poskirsnyje apibrėžta veikla, kai:

a)    tas subjektas vykdo dujų ar šilumos gamybą tam, kad juos panaudotų kitai nei šio poskirsnio ar SVP I priedėlio Europos Sąjungos 3 priedo a–f punktuose nurodytai veiklai vykdyti, ir

b)    tiekimu viešajam tinklui siekiama tik ekonominiu požiūriu pasinaudoti ta gamyba ir tas tiekimas sudaro ne daugiau kaip 20 proc. subjekto apyvartos, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

3.Antros dalies pirmo podalio VI antraštinė dalis [VIEŠIEJI PIRKIMAI] ir šis priedas netaikomi toliau nurodytų paslaugų viešiesiems pirkimams:

a)    žmonių sveikatos priežiūros paslaugų (CPC 931);

b)    administracinės sveikatos priežiūros paslaugų (CPC 91122) ir

c)    aprūpinimo slaugos personalu paslaugos ir aprūpinimo medicinos personalu paslaugų (CPC 87206 ir CPC 87209).

B2 poskirsnis. Jungtinė Karalystė

Pagal PPROC 2.2 ir PPROC 2.3 straipsnius antros dalies pirmo podalio VI antraštinė dalis [VIEŠIEJI PIRKIMAI] taikoma ne tik viešiesiems pirkimams, kuriems taikomas SVP II straipsnis, bet ir viešiesiems pirkimams, kuriems taikomas šis poskirsnis.

SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 1–7 priedų pastabos taip pat taikomos viešiesiems pirkimams, kuriems taikomas šis poskirsnis, nebent šiame poskirsnyje numatyta kitaip.

Viešieji pirkimai, kuriems taikomas šis poskirsnis

1.    Papildomi perkantieji subjektai

Prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, nurodyti SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 4–6 prieduose ir šio poskirsnio 2 dalyje ir vykdomi toliau nurodytų Jungtinės Karalystės perkančiųjų subjektų:

a) visų perkančiųjų subjektų, kurių viešiesiems pirkimams taikomas 2016 m. komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktas (Utilities Contracts Regulation 2016) ir 2016 m. Škotijos komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktai (Utilities Contracts (Scotland) Regulations 2016), kurie yra perkančiosios organizacijos (pvz., patenka į SVP I priedėlio 1 ir 2 priedų taikymo sritį) arba viešosios įmonės (žr. 1 pastabą), ir kurių viena iš veiklų yra:

i)    stacionarių tinklų, skirtų teikti viešajai paslaugai, susijusiai su dujų ar šilumos gamyba, tiekimu ar paskirstymu, teikimas arba eksploatavimas, arba dujų ar šilumos tiekimas į tokius tinklus, arba

ii)    bet koks tokios veiklos ir SVP I priedėlio 3 priede nurodytos veiklos derinys;

b) privačių perkančiųjų subjektų, kurių viena iš veiklos rūšių yra nurodyta šios dalies a punkte, SVP I priedėlio 3 priedo 1 punkte, arba yra bet koks jų derinys ir kurie veikia remdamiesi specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias suteikė Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija;

kai viešųjų pirkimų vertė lygi toliau nurodytiems ribiniams dydžiams arba didesnė:

-prekių ir paslaugų viešiesiems pirkimams – 400 000 SST;

-statybų paslaugų (CPC 51) viešiesiems pirkimams – 5 000 000 SST.

1 dalies pastaba.

1.Remiantis 2016 m. komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktais (Utilities Contracts Regulations 2016), viešoji įmonė – įmonė, kuriai perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką dėl:

a)    to, kad jos valdo tą įmonę nuosavybės teise;

b)    jų finansinio dalyvavimo toje įmonėje arba

c)    tą įmonę reglamentuojančių taisyklių.

2.Remiantis 2016 m. Škotijos komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktais (Utilities Contracts (Scotland) Regulations 2016), viešoji įmonė – subjektas, kuriai viena ar kelios perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką dėl vieno ar kelių iš toliau nurodytų aspektų:

a)    to, kad jos valdo tą subjektą nuosavybės teise;

b)    jų finansinio dalyvavimo tame subjekte;

c)    teisių, joms suteiktų tą subjektą reglamentuojančiomis taisyklėmis.

3.Remiantis 2016 m. komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktais (Utilities Contracts Regulations 2016) ir 2016 m. Škotijos komunalinio sektoriaus sutarčių teisės aktais (Utilities Contracts (Scotland) Regulations 2016), prielaida, kad perkančiosios organizacijos turi lemiamą įtaką, daroma bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos organizacijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)    valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį,

b)    kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis,

c)    gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių.

2.    Papildomos paslaugos

Toliau nurodytų paslaugų viešieji pirkimai, papildant paslaugas, išvardytas SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 5 priede, kuriuos vykdo subjektai, kuriems taikomi SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 1–3 priedai arba šio poskirsnio 1 dalis: 

-    viešbučių ir restoranų paslaugos (CPC 641);

-    maitinimo paslaugos (CPC 642);

-    gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugos (CPC 643);

-    su nuotoliniais ryšiais (telekomunikacijomis) susijusios paslaugos (CPC 754);

-    nekilnojamojo turto paslaugos už mokestį ar pagal sutartį (CPC 8220);

-    kitos verslo paslaugos (CPC 87901, 87903, 87905–87907);

-    švietimo paslaugos (CPC 92).

Pastabos.

1.Viešbučių ir restoranų paslaugų (CPC 641), maitinimo paslaugų (CPC 642), gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugų (CPC 643) ir švietimo paslaugų (CPC 92) sutartims su Europos Sąjungos tiekėjais, įskaitant paslaugų teikėjus, taikomas nacionalinis režimas, jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 663 540 GBP ir jas skiria perkantieji subjektai, kuriems taikomi SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 1 ir 2 priedai, ir jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 884 720 GBP ir jas skiria perkantieji subjektai, kuriems taikomas SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 3 priedas, arba perkantieji subjektai, kuriems taikoma šio skirsnio 1 dalis.

2.Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, dujų ar šilumos tiekimas viešąją paslaugą teikiantiems tinklams nelaikomas šiame skirsnyje apibrėžta veikla, kai:

a)    tas subjektas vykdo dujų ar šilumos gamybą tam, kad juos panaudotų kitai nei šio skirsnio ar SVP I priedėlio Jungtinės Karalystės 3 priedo a–f punktuose nurodytai veiklai vykdyti, ir

b)    tiekimu viešajam tinklui siekiama tik ekonominiu požiūriu pasinaudoti ta gamyba ir tas tiekimas sudaro ne daugiau kaip 20 proc. subjekto apyvartos, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

3.Antros dalies pirmo podalio VI antraštinė dalis [VIEŠIEJI PIRKIMAI] ir šis priedas netaikomi toliau nurodytų paslaugų viešiesiems pirkimams:

a)    žmonių sveikatos priežiūros paslaugų (CPC 931);

b)    b) administracinės sveikatos priežiūros paslaugų (CPC 91122) ir

c)    aprūpinimo slaugos personalu paslaugos ir aprūpinimo medicinos personalu paslaugų (CPC 87206 ir CPC 87209).



ENER-1 PRIEDAS. ENERGETIKOS PREKIŲ, ANGLIAVANDENILIŲ IR ŽALIAVŲ SĄRAŠAI

ENERGETIKOS PREKIŲ SĄRAŠAS PAGAL SS KODĄ

-Gamtinės dujos, įskaitant suskystintas gamtines dujas, suskystintos naftos dujas (SND), (SS kodas 27.11)

-Elektra (SS kodas 27.16)

-Žalia nafta ir naftos produktai (SS kodas 27.09–27.10, 27.13–27.15)

-Kietasis kuras (SS kodas 27.01, 27.02, 27.04)

-Malkinė mediena ir medžio anglys (SS kodas 44.01 ir 44.02 (energetikai naudojamos prekės))

-Biodujos (SS kodas 38.25)

ANGLIAVANDENILIŲ SĄRAŠAS PAGAL SS KODĄ

-Žalia nafta (SS kodas 27.09)

-Gamtinės dujos (SS kodas 27.11)

ŽALIAVŲ SĄRAŠAS PAGAL SS SKIRSNIUS

Skirsnis

Pozicija

25

Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas

26

Rūdos, šlakas ir pelenai, išskyrus urano arba torio rūdą ar koncentratus (SS kodas 26.12)

27

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

28

Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai, išskyrus radioaktyviuosius cheminius elementus ir radioaktyviuosius izotopus (įskaitant daliuosius ar atsinaujinančiuosius cheminius elementus ir izotopus) bei jų junginius; mišinius ir atliekas, kurių sudėtyje yra šių produktų (SS kodas 28.44); ir izotopus, išskyrus priskiriamus 28.44 pozicijai; šių izotopų neorganinius arba organinius junginius, chemijos atžvilgiu apibūdintiems ar neapibūdintiems (SS kodas 28.45)

29

Organiniai chemikalai

31

Trąšos

71

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai, išskyrus gamtinius arba dirbtiniu būdu išaugintus perlus, apdorotus arba neapdorotus, surūšiuotus arba nesurūšiuotus, tačiau nesuvertus, neaptaisytus ir neįtvirtintus; gamtinius arba dirbtiniu būdu išaugintus perlus, laikinai suvertus gabenimo patogumui (SS kodas 71.01)

72

Geležis ir plienas

74

Varis ir vario gaminiai

75

Nikelis ir nikelio gaminiai

76

Aliuminis ir aliuminio gaminiai

78

Švinas ir švino gaminiai

79

Cinkas ir cinko gaminiai

80

Alavas ir alavo gaminiai

81

Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų



ENER-2 PRIEDAS. ENERGETIKOS IR APLINKOSAUGOS SRIČIŲ SUBSIDIJOS

Kaip dalis principų, nustatytų šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio [Prekyba] III antraštinės dalies [Vienodos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis] trečio skyriaus [Subsidijų kontrolė] 3.5 straipsnio [Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos (Energetika ir aplinka)] 14 dalyje:

1)    subsidijos elektros energijos gamybos pakankamumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir kogeneracijai neturi trukdyti Šaliai vykdyti pagal šio Susitarimo ENER.6 straipsnį [Su didmeninėmis elektros energijos ir dujų rinkomis susijusios nuostatos] jai tenkančias pareigas, be reikalo daryti poveikio veiksmingam elektros jungiamųjų linijų naudojimui, kaip numatyta pagal ENER.13 straipsnį [Efektyvus elektros energijos jungčių naudojimas], ir, nedarant poveikio šio Susitarimo ENER.6 straipsnio [Su didmeninėmis elektros energijos ir dujų rinkomis susijusios nuostatos] 3 daliai, turi būti nustatytos taikant skaidrų, nediskriminacinį ir veiksmingą konkurencinį procesą, ir

(a)subsidijos elektros energijos gamybos pakankamumui turi teikti paskatų pajėgumų teikėjams tiekti pajėgumus numatomo sistemos veikimo nepalankiausiomis sąlygomis laikotarpiais ir gali būti nustatyta, kad jos teikiamos tik įrenginiams, kurių išmetamo CO2 kiekis neviršija nustatytos ribos, ir

(b)subsidijos atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir kogeneracijai neturi daryti poveikio subsidijos gavėjo pareigoms arba galimybei dalyvauti elektros energijos rinkose,

2)    nepaisant 1 dalies, jei įdiegtos tinkamos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompensacijos permokai, subsidijos atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir kogeneracijai gali būti skiriamos taikant nekonkurencines procedūras, jei potencialus tiekimas nėra pakankamas tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas konkurencinis procesas, reikalavimus atitinkantys pajėgumai daro esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms, arba subsidijos teikiamos parodomiesiems projektams,

3)    jei daug energijos suvartojantiems naudotojams įvedamas dalinis atleidimas nuo su energija susijusių mokesčių ir rinkliavų 134 , atleidimu neturi būti viršijama visa mokesčio ar rinkliavos suma,

4)    jei kompensacija daug energijos suvartojantiems naudotojams teikiama tais atvejais, kai dėl klimato politikos priemonių išauga elektros energijos sąnaudos, ji turi būti teikiama tik tiems sektoriams, kuriuose dėl išaugusių sąnaudų kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika,

5)    subsidijomis savo pramoninės veiklos, kurią vykdant išmetami teršalai, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui turi būti sumažintas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Subsidijomis turi būti sumažintas pramoninės veiklos metu tiesiogiai išmetamų teršalų kiekis. Subsidijomis savo pramoninės veiklos energijos vartojimo efektyvumo didinimui turi būti didinamas energijos vartojimo efektyvumas – tiesiogiai arba vienam gamybos vienetui.



ENER-3 PRIEDAS. TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PRIE INFRASTRUKTŪROS NETAIKYMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATSIEJIMAS

Šalis gali nuspręsti netaikyti ENER.8 straipsnio [Trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir paskirstymo tinklų] ir ENER.9 straipsnio [Sistemos eksploatavimas ir perdavimo tinklo operatorių atsiejimas] naujai infrastruktūrai arba reikšmingai esamos infrastruktūros plėtrai, kai:

(a)su investavimu į infrastruktūrą susijusios rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jei nebūtų padaryta išimtis;

(b)investicijomis didinama konkurencija arba tiekimo saugumas;

(c)infrastruktūros nuosavybės teisės priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris bent teisinės formos požiūriu yra nepriklausomas nuo sistemos operatorių, kurių sistemose buvo arba bus įrengta ta infrastruktūra;

(d)prieš darydama išimtį Šalis yra nusprendusi dėl pajėgumų valdymo ir skyrimo taisyklių bei mechanizmų.



ENER-4 PRIEDAS ELEKTROS JUNGIAMOSIOS LINIJOS PRALAIDUMO KITOS PAROS PREKYBOS LAIKOTARPIUI PASKIRSTYMAS

1 dalis

1.Naujoji elektros jungiamųjų linijų pralaidumo kitos paros prekybos laikotarpiui paskirstymo procedūra grindžiama apytikslio kelių regionų pajėgumų susiejimo koncepcija.

Naująja procedūra turi būti siekiama bendro tikslo užtikrinti kuo didesnę prekybos naudą.

Pirmuoju šios naujos procedūros diegimo etapu Šalys turi užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai parengtų pasiūlymų projektus ir atliktų sąnaudų ir naudos analizę.

2.Apytikslis kelių regionų pajėgumų susiejimas turi apimti rinkų susiejimo mechanizmą, pagal kurį nustatomos elektros energijos grynosios pozicijos (susietasis paskirstymas) tarp:

(a)pagal Reglamentą (ES) 2019/943 nustatytų prekybos zonų, kurios yra tiesiogiai elektros jungiamąja linija prijungtos prie Jungtinės Karalystės, ir

(b)Jungtinės Karalystės.

3.Per elektros energijos jungiamąsias linijas perduodamos energijos grynosios pozicijos apskaičiuojamos susietojo paskirstymo būdu, taikant specialų algoritmą:

(a)pagal Reglamentą (ES) 2019/943 nustatytų prekybos zonų, kurios yra tiesiogiai elektros jungiamąja linija prijungtos prie Jungtinės Karalystės, kitos paros prekybos laikotarpio komerciniams pasiūlymams pirkti ir parduoti;

(b)atitinkamų kitos paros rinkų Jungtinėje Karalystėje kitos paros prekybos laikotarpio komerciniams pasiūlymams pirkti ir parduoti;

(c)tinklo pralaidumo duomenims ir sistemos pralaidumui, kurie nustatomi taikant perdavimo sistemų operatorių sutartas procedūras, ir

(d)duomenims apie numatomus komercinius elektros jungiamųjų linijų srautus tarp prekybos zonų, kurios yra prijungtos prie Jungtinės Karalystės, ir kitų prekybos zonų Sąjungoje, kurias nustato Sąjungos perdavimo sistemų operatoriai, taikydami patikimą metodiką.

Šis procesas turi atitikti konkrečias nuolatinės srovės elektros jungiamųjų linijų charakteristikas, įskaitant nuostolius ir kitimo reikalavimus.

4.Rinkų susiejimo mechanizmas turi:

(a)duoti rezultatų likus pakankamai laiko iki Šalių atitinkamų kitos paros prekybos rinkų veikimo pradžios (Sąjungos atveju tai bendras kitos paros prekybos rinkų susiejimas, nustatytas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2015/1222 135 ), kad tuos rezultatus būtų galima panaudoti procesuose, kurie lemia rezultatus tose rinkose;

(b)duoti rezultatų, kurie būtų patikimi ir pakartojami;

(c)būti specialus procesas, skirtas skirtingoms ir atskiroms kitos paros prekybos rinkoms Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje susieti; visų pirma, tai reiškia, kad specialus algoritmas turi būti kitoks nei pagal Reglamentą (ES) 2015/1222 nustatytas algoritmas, kuris naudojamas bendram kitos paros prekybos rinkų susiejimui, ir nuo jo atskirtas ir turi būti užtikrinama prieiga tik prie tų Sąjungos komercinių pasiūlymų pirkti ir parduoti, kuriuos pateikusios prekybos zonos yra tiesiogiai elektros jungiamąja linija prijungtos prie Jungtinės Karalystės.

5.Po to, kai apskaičiuotos elektros energijos grynosios pozicijos patvirtinamos ir patikrinamos, jos paskelbiamos. Jei rinkų susiejimo mechanizmas negali veikti arba duoti rezultatų, elektros jungiamosios linijos pralaidumas paskirstomas taikant pakaitinę procedūrą, o rinkos dalyviams pranešama apie tai, kad bus taikoma pakaitinė procedūra.

6.Jei Specialusis energetikos komitetas nenusprendžia kitaip, techninių procedūrų rengimo ir įgyvendinimo išlaidas lygiomis dalimis padengia atitinkami Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatoriai ar kiti subjektai ir atitinkami Sąjungos perdavimo sistemų operatoriai ar kiti subjektai.

2 dalis

Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo šio priedo įgyvendinimo tvarkaraštis yra toks:

(a)per 3 mėnesius ‒ sąnaudų ir naudos analizė ir techninių procedūrų pasiūlymų projektai;

(b)per 10 mėnesių ‒ techninių procedūrų pasiūlymas;

(c)per 15 mėnesių ‒ techninių procedūrų veikimo pradžia.

 



AVSAF-1 PRIEDAS TINKAMUMO SKRAIDYTI IR APLINKOSAUGINIS SERTIFIKAVIMAS

A SKIRSNIS. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis

1.    Šio priedo tikslas – užtikrinti bendradarbiavimą toliau nurodytose srityse, laikantis šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 2 dalies, ir jame aprašomos atitikties išvadų ir pažymėjimų savitarpio pripažinimo sąlygos ir metodai:

(a)tinkamumo skraidyti pažymėjimai ir civilinės aviacijos gaminių stebėsena, kaip nurodyta šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 1 dalies a punkte;

(b)civilinės aviacijos gaminių aplinkosauginiai pažymėjimai ir bandymai, kaip nurodyta šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 1 dalies b punkte, ir

(c)projekto ir gamybos pažymėjimai, taip pat projektavimo ir gamybos organizacijų stebėsena, kaip nurodyta šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 1 dalies c punkte.

2.    Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, naudoti civilinės aviacijos gaminiai, išskyrus naudotus orlaivius, į šio priedo taikymo sritį nepatenka.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)pripažinimas – vienos Šalies pažymėjimų, patvirtinimo pažymėjimų, pakeitimų, remonto, dokumentų ir duomenų pripažinimas kitoje Šalyje, pastarajai neatliekant tvirtinimo formalumų ir neišduodant atitinkamo pažymėjimo.

(b) oficialus išleidimo pažymėjimas – eksportuojančiosios Šalies patvirtintosios organizacijos arba kompetentingos institucijos išduodamas pažymėjimas, kuriuo pripažįstama, kad naujas civilinės aviacijos gaminys, išskyrus orlaivius, atitinka eksportuojančiosios Šalies patvirtintą projektą ir yra tinkamas saugiai eksploatuoti;

(c)civilinės aviacijos gaminių kategorija – bendras charakteristikas turinčių gaminių, grupuojamų techninio įgyvendinimo tvarkos apraše pagal EASA ir JK CAA sertifikavimo specifikacijas, grupė;

(d)sertifikavimo institucija – civilinės aviacijos gaminio projekto pažymėjimą išduodantis eksportuojančiosios Šalies techninis atstovas, veikiantis kaip institucija, vykdanti projektavimo valstybės įsipareigojimus, išdėstytus Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 priede. Kai projekto pažymėjimą išduoda eksportuojančiosios Šalies patvirtintoji organizacija, sertifikavimo institucija laikomas eksportuojančiosios Šalies techninis atstovas;

(e)projekto pažymėjimas – Šalies techninio atstovo arba patvirtintosios organizacijos suteikiamo pripažinimo, kad civilinės aviacijos gaminio projektas arba projekto pakeitimas atitinka tinkamumo skraidyti reikalavimus, kai taikytina, ir aplinkos apsaugos reikalavimus, visų pirma susijusius su aplinkosauginėmis charakteristikomis, nustatytus tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose, pažymėjimas;

(f)su projektu susiję eksploatavimo reikalavimai – eksploatavimo, taip pat aplinkos apsaugos reikalavimai, darantys poveikį civilinės aviacijos gaminio projektinėms charakteristikoms arba projektiniams duomenims, susijusiems su gaminio eksploatavimu ar technine priežiūra, dėl kurių gaminys gali būti naudojamas konkrečioms reikmėms;

(g)eksportas – procesas, kurio metu civilinės aviacijos gaminys iš vienos Šalies civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemos išleidžiamas į kitos Šalies reguliavimo sistemą;

(h)eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimas – eksportuojančiosios Šalies kompetentingos institucijos išduodamas pažymėjimas arba, naudotų orlaivių atveju, registravimo valstybės, iš kurios gaminys eksportuojamas, kompetentingos institucijos išduodamas pažymėjimas, kuriuo pripažįstama, kad orlaivis atitinka taikytinus tinkamumo skraidyti ir aplinkos apsaugos reikalavimus, apie kuriuos pranešė importuojančioji Šalis;

(i)eksportuojančioji Šalis – Šalis, iš kurios civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemos išleidžiamas civilinės aviacijos gaminys;

(j)importas – procesas, kurio metu eksportuotas civilinės aviacijos gaminys patenka iš vienos Šalies civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemos į kitos Šalies reguliavimo sistemą;

(k)importuojančioji Šalis – Šalis, į kurios civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemą patenka civilinės aviacijos gaminys;

(l)esminis pakeitimas – visi tipo projekto pakeitimai, išskyrus neesminius pakeitimus;

(m)neesminis pakeitimas – masei, centruotei, konstrukciniam stiprumui, patikimumui, eksploatacinėms charakteristikoms, aplinkosaugos charakteristikoms arba kitoms civilinės aviacijos gaminio tinkamumą naudoti veikiančioms charakteristikoms didesnio poveikio neturintis tipo projekto pakeitimas;

(n)tinkamumo naudoti duomenys – reikalaujamas duomenų rinkinys, kuriuo remiantis užtikrinama, kad tam tikrų tipų orlaiviai, kurių naudojimas reglamentuojamas pagal Sąjungos arba Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemą, būtų eksploatuojami atsižvelgiant į konkrečiam orlaivių tipui būdingus eksploatavimo ypatumus. Tuos orlaivio duomenis turi parengti tipo pažymėjimo prašantis pareiškėjas arba tipo pažymėjimo turėtojas ir jie turi būti įrašomi į tipo pažymėjimą. Pagal Sąjungos arba Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemą į pirminę paraišką išduoti tipo pažymėjimą arba riboto galiojimo tipo pažymėjimą turi būti įtraukiama paraiška patvirtinti tinkamumo naudoti duomenis, atsižvelgiant į orlaivio tipą (arba pirminė paraiška gali būti papildyta tokia paraiška vėliau);

(o)gamybos patvirtinimo pažymėjimas – civilinės aviacijos gaminių gamintojui Šalies kompetentingos institucijos išduodamas pažymėjimas, kuriuo pripažįstama, kad gamintojas laikosi taikytinų reikalavimų, nustatytų tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose tam tikrų civilinės aviacijos gaminių gamybai;

(p)techninio įgyvendinimo tvarkos aprašas – šio priedo įgyvendinimo tvarka, kurią Šalių techniniai atstovai parengia pagal šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 5 dalį;

(q)patvirtinimo institucija – importuojančiosios Šalies techninis atstovas, kuris pripažįsta arba patvirtina, kaip nurodyta šiame priede, sertifikavimo institucijos išduotą projekto pažymėjimą.

B SKIRSNIS. Sertifikavimo priežiūros valdyba

3 straipsnis. Steigimas ir sudėtis

1.    Įsteigiama Specialiajam aviacijos saugos komitetui atskaitinga Sertifikavimo priežiūros valdyba, kuriai bendrai pirmininkauja Šalių techniniai atstovai ir kuri yra techninio koordinavimo organas, atsakingas už veiksmingą šio priedo įgyvendinimą. Ją sudaro kiekvienos Šalies techninio atstovo atstovai ir ji gali kviestis papildomų dalyvių, kurie padėtų jai vykdyti jos įgaliojimus.

2.    Sertifikavimo priežiūros valdyba reguliariai posėdžiauja kurio nors techninio atstovo prašymu ir bendru sutarimu priima sprendimus bei teikia rekomendacijas. Ji parengia ir priima savo darbo tvarkos taisykles.

4 straipsnis. Įgaliojimai

Sertifikavimo priežiūros valdyba pagal savo įgaliojimus visų pirma:

(a)rengia, tvirtina ir peržiūri techninio įgyvendinimo tvarkos aprašą, nurodytą 6 straipsnyje [Techninio įgyvendinimo tvarkos aprašas];

(b)dalijasi informacija apie svarbiausias saugos problemas ir atitinkamais atvejais rengia toms problemoms spręsti skirtus veiksmų planus;

(c)sprendžia kompetentingų institucijų kompetencijai priskirtus techninius klausimus, darančius poveikį šio priedo įgyvendinimui;

(d)prireikus rengia veiksmingas bendradarbiavimo, techninės paramos ir keitimosi informacija priemones, susijusias su saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimais, sertifikavimo sistemomis ir kokybės valdymo bei standartizavimo sistemomis;

(e)periodiškai peržiūri projekto pažymėjimų tvirtinimo arba pripažinimo sąlygas, nustatytas 10 straipsnyje [Projekto pažymėjimų tvirtinimo sąlygos] ir 13 straipsnyje [Pripažinimas];

(f)Specialiajam aviacijos saugos komitetui teikia pasiūlymus dėl šio priedo pakeitimų;

(g)pagal 29 straipsnį [Tęstinė kompetentingų institucijų kvalifikacija] rengia procedūras, skirtas užtikrinti, kad Šalys galėtų visuomet pasitikėti viena kitos vykdomu atitikties išvadų rengimu;

(h)analizuoja, kaip įgyvendinama g punkte nurodyta tvarka, bei imasi su tuo susijusių veiksmų ir

(i)praneša Specialiajam aviacijos saugos komitetui apie neišspręstus klausimus ir užtikrina to komiteto priimtų sprendimų, susijusių su šiuo priedu, įgyvendinimą.

C SKIRSNIS. Įgyvendinimas

5 straipsnis. Už projekto sertifikavimą, gamybos sertifikavimą ir eksporto pažymėjimus atsakingos kompetentingos institucijos

1.    Už projekto sertifikavimą atsakingos kompetentingos institucijos:

(a)Sąjungos – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra;

(b)Jungtinės Karalystės – Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija.

2.    Už gamybos sertifikavimą ir eksporto pažymėjimus atsakingos kompetentingos institucijos:

(a)Sąjungos – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir valstybių narių kompetentingos institucijos. Naudotų orlaivių eksporto pažymėjimų atveju – tų orlaivių registravimo valstybės, iš kurios orlaiviai eksportuojami, kompetentinga institucija;

(b)Jungtinės Karalystės – Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija.

6 straipsnis. Techninio įgyvendinimo tvarkos aprašas

1.    Šalių techniniai atstovai Sertifikavimo priežiūros valdyboje parengia techninio įgyvendinimo tvarkos aprašą, kad numatytų šio priedo įgyvendinimui palengvinti skirtas specialias procedūras, ir nustato Šalių kompetentingų institucijų komunikacijos veiklai taikomas procedūras.

2.    Techninio įgyvendinimo tvarkos apraše taip pat aptariami Šalių civilinės aviacijos standartų, taisyklių, praktikos, procedūrų ir sistemų, susijusių su šio priedo įgyvendinimu, skirtumai, kaip numatyta šio Susitarimo AVSAF.3 straipsnio [Taikymo sritis ir įgyvendinimas] 5 dalyje.

7 straipsnis. Keitimasis konfidencialiais ir nuosavybiniais duomenimis bei informacija ir jų apsauga

1.    Duomenims ir informacijai, kuriais keičiamasi įgyvendinant šį priedą, taikomas šio Susitarimo AVSAF.11 straipsnis [Duomenų ir informacijos konfidencialumas ir apsauga].

2.    Atliekant patvirtinimo procedūrą turi būti keičiamasi tik tokio pobūdžio ir turinio duomenimis ir informacija, kurie yra būtini siekiant įrodyti atitiktį taikytiniems techniniams reikalavimams, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

3.    Visi nesutarimai dėl kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis ir informacija sprendžiami kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše. Kiekviena Šalis turi teisę perduoti spręsti nesutarimą Sertifikavimo priežiūros valdybai.

D SKIRSNIS. Projekto sertifikavimas

8 straipsnis. Bendrieji principai

1.    Šis skirsnis taikomas visiems projekto pažymėjimams ir atitinkamais atvejais jų pakeitimams, kurie patenka į šio priedo taikymo sritį, visų pirma:

(a)tipo pažymėjimams, įskaitant riboto galiojimo tipo pažymėjimus;

(b)papildomiems tipo pažymėjimams;

(c)remonto projekto patvirtinimo pažymėjimams; ir

(d)taikant techninio standarto specifikaciją išduodamiems leidimams.

2.    Laikydamasi šiame priede nustatytų sąlygų patvirtinimo institucija patvirtina, atsižvelgdama į 12 straipsnyje [Patvirtinimo institucijos dalyvavimo mastas] nurodytą dalyvavimo mastą, arba pripažįsta sertifikavimo institucijos išduotą ar tuo metu išduodamą projekto pažymėjimą arba patvirtintą ar tuo metu tvirtinamą pakeitimą, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše, įskaitant jame išdėstytas pažymėjimų pripažinimo ir tvirtinimo sąlygas.

3.    Kiekviena Šalis, įgyvendindama šį priedą, užtikrina, kad jos civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemoje būtų taikoma projektavimo organizacijų sertifikavimo sistema, skirta projektavimo organizacijų pajėgumui vykdyti savo įsipareigojimus deramai kontroliuoti.

9 straipsnis. Tvirtinimo procesas

1.    Paraiška patvirtinti civilinės aviacijos gaminio projekto pažymėjimą teikiama patvirtinimo institucijai per sertifikavimo instituciją, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

2.    Sertifikavimo institucija užtikrina, kad patvirtinimo institucija gautų visus projekto pažymėjimui patvirtinti būtinus atitinkamus duomenis ir informaciją, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

3.    Gavusi paraišką patvirtinti projekto pažymėjimą, patvirtinimo institucija pagal 11 straipsnį [Patvirtinimui atlikti būtinas sertifikavimo pagrindas] nustato patvirtinimui atlikti būtiną sertifikavimo pagrindą, o pagal 12 straipsnį [Patvirtinimo institucijos dalyvavimo mastas] – patvirtinimo institucijos dalyvavimo atliekant patvirtinimo procedūrą mastą.

4.    Patvirtinimo institucija savo patvirtinimą, kiek įmanoma, grindžia techniniais vertinimais, bandymais, patikrinimais ir sertifikavimo institucijos parengtomis atitikties išvadomis, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

5.    Patvirtinimo institucija, išnagrinėjusi sertifikavimo institucijos pateiktus atitinkamus duomenis ir informaciją, patvirtintam civilinės aviacijos gaminiui išduoda savo projekto pažymėjimą (toliau – patvirtintasis projekto pažymėjimas), kai:

(a)patvirtinama, kad sertifikavimo institucija civilinės aviacijos gaminiui yra išdavusi savo projekto pažymėjimą;

(b)sertifikavimo institucija pareiškia, kad civilinės aviacijos gaminys atitinka 11 straipsnyje [Patvirtinimui atlikti būtinas sertifikavimo pagrindas] nurodytą sertifikavimo pagrindą;

(c)išsprendžiami visi per patvirtinimo institucijos atliekamą patvirtinimo procedūrą kilę klausimai ir

(d)pareiškėjas įvykdo papildomus administracinius reikalavimus, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

6.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad patvirtintąjį projekto pažymėjimą norintis gauti ir išsaugoti pareiškėjas turėtų visą būtiną su sertifikuojamo civilinės aviacijos gaminio projektu susijusią informaciją, brėžinius ir bandymų ataskaitas, įskaitant patikrinimų įrašus, taip pat užtikrintų visos tos informacijos prieinamumą sertifikavimo institucijai, kad galėtų pateikti informaciją, kuri būtina siekiant užtikrinti civilinės aviacijos gaminio nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti ir jo atitiktį taikytiniems aplinkos apsaugos reikalavimams.

10 straipsnis. Projekto pažymėjimų tvirtinimo sąlygos

1.    Jungtinės Karalystės techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, tvirtina Sąjungos techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, išduotus tipo pažymėjimus. Pripažįstami šie duomenys:

(a)variklio įmontavimo vadovas (variklio tipo pažymėjimui);

(b)konstrukcijos remonto žinynas;

(c)elektros laidų jungimo sistemų nepertraukiamojo tinkamumo naudoti nurodymai ir

(d)masės ir centruotės žinynas.

Techninio įgyvendinimo tvarkos apraše gali būti nustatytos atitinkamų duomenų pripažinimo procedūrinės detalės. Jos neturi daryti poveikio pirmoje pastraipoje nustatytam pripažinimo reikalavimui.

2.    Jungtinės Karalystės techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, tvirtina Sąjungos techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, išduotus didelės svarbos papildomus tipo pažymėjimus ir didelės svarbos esminių pakeitimų patvirtinimo pažymėjimus. Paprastai taikoma supaprastinta patvirtinimo procedūra, pagal kurią tik susipažįstama su technine informacija, o įrodant pareiškėjo atitiktį reikalavimams patvirtinimo institucija nedalyvauja, išskyrus atvejus, kai techniniai atstovai, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį, nusprendžia kitaip.

3.    Sąjungos techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, tvirtina Jungtinės Karalystės techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, išduotus tipo pažymėjimus.

4.    Sąjungos techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, tvirtina Jungtinės Karalystės techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, arba pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus patvirtintos organizacijos išduotus papildomus tipo pažymėjimus, esminių pakeitimų ir esminio remonto patvirtinimo pažymėjimus ir taikant techninio standarto specifikaciją išduodamus leidimus. Techniniams atstovams kiekvienu konkrečiu atveju nusprendus, gali būti taikoma supaprastinta patvirtinimo procedūra, pagal kurią tik susipažįstama su technine informacija, o įrodant pareiškėjo atitiktį reikalavimams patvirtinimo institucija nedalyvauja.

11 straipsnis. Patvirtinimui atlikti būtinas sertifikavimo pagrindas

1.    Kad patvirtintų civilinės aviacijos gaminio projekto pažymėjimą, patvirtinimo institucija, nustatydama sertifikavimo pagrindą, remiasi šiais savo Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais:

(a)panašiam civilinės aviacijos gaminiui taikomais tinkamumo skraidyti reikalavimais, kurie galiojo sertifikavimo institucijos nustatytą faktinio paraiškos pateikimo dieną, atitinkamais atvejais papildytais papildomomis techninėmis sąlygomis, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše, ir

(b)civilinės aviacijos gaminiui taikomais aplinkos apsaugos reikalavimais, galiojusiais patvirtinimo paraiškos pateikimo patvirtinimo institucijai dieną.

2.    Patvirtinimo institucija atitinkamais atvejais nurodo:

(a)taikytinų reikalavimų taikymo išimtis,

(b)nuokrypą nuo taikytinų reikalavimų arba

(c)kompensacinius veiksnius, kuriais užtikrinamas lygiavertis saugos lygis, kai nesilaikoma taikytinų reikalavimų.

3.    Be 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų, patvirtinimo institucija nurodo visas specialiąsias sąlygas, kurios turi būti taikomos, jei susijusiuose tinkamumo skraidyti kodeksuose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose civilinės aviacijos gaminiui nenustatyti tinkami saugos reikalavimai, nes:

(a)civilinės aviacijos gaminiui būdingos naujos arba neįprastos projektinės charakteristikos, palyginti su projektavimo veiklos praktika, kuria pagrįsti taikomi tinkamumo skraidyti kodeksai, įstatymai ir kiti teisės aktai;

(b)numatoma civilinės aviacijos gaminio naudojimo paskirtis yra neįprasta arba

(c)su kitais panašiais naudojamais arba panašiomis projektinėmis charakteristikomis pasižyminčiais civilinės aviacijos gaminiais susijusi patirtis rodo, kad gali atsirasti su sauga susijusių problemų.

4.    Nurodydama išimtis, nuokrypas, kompensacinius veiksnius ar specialiąsias sąlygas patvirtinimo institucija deramai atsižvelgia į sertifikavimo institucijos taikomas išimtis, nuokrypas, kompensacinius veiksnius ar specialiąsias sąlygas ir tvirtinamiems civilinės aviacijos gaminiams netaiko griežtesnių reikalavimų nei savo pačios panašiems gaminiams. Patvirtinimo institucija apie visas išimtis, nuokrypas, kompensacinius veiksnius ar specialiąsias sąlygas praneša sertifikavimo institucijai.

12 straipsnis. Patvirtinimo institucijos dalyvavimo mastas

1.    Šalies patvirtinimo institucijos dalyvavimo atliekant 9 straipsnyje [Tvirtinimo procesas] nurodytą ir techninio įgyvendinimo tvarkos apraše išsamiau nustatytą patvirtinimo procedūrą mastą daugiausia lemia šie veiksniai:

(a)kitos Šalies kompetentingos institucijos, veikiančios kaip sertifikavimo institucija, patirtis ir reputacija;

(b)tos patvirtinimo institucijos patirtis, įgyta per ankstesnes patvirtinimo procedūras, kuriose dalyvavo kitos Šalies kompetentinga institucija;

(c)tvirtinamo projekto pobūdis;

(d)pareiškėjo rezultatai ir patirtis, susijusi su patvirtinimo institucija, ir

(e)28 straipsnyje [Kvalifikaciniai atitikties išvadų ir pažymėjimų pripažinimo reikalavimai] ir 29 straipsnyje [Tęstinė kompetentingų institucijų kvalifikacija] nurodytų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimų rezultatai.

2.    Tais atvejais, kai sertifikavimo institucija po 2004 m. rugsėjo 30 d. dar nėra išdavusi atitinkamos civilinės aviacijos gaminių kategorijos pažymėjimo, patvirtinimo institucija, tvirtindama tokį pažymėjimą pirmą kartą, atlieka specialias procedūras ir tikrinimą, visų pirma susijusius su sertifikavimo institucijos procesais ir metodais. Taikytinos procedūros ir kriterijai išsamiai nustatomi techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

3.    Sertifikavimo priežiūros valdyba, naudodama techninio įgyvendinimo tvarkos apraše išsamiau nustatytus rodiklius, reguliariai vertina, stebi ir svarsto 1 ir 2 dalyse išdėstytų principų taikymo veiksmingumą.

13 straipsnis. Pripažinimas

1.    Jei projekto pažymėjimui taikomas pripažinimo principas, patvirtinimo institucija pripažįsta sertifikavimo institucijos išduotą projekto pažymėjimą, nevykdydama tvirtinimo veiklos. Tokiu atveju patvirtinimo institucija pripažįsta projekto pažymėjimą kaip lygiavertį pagal jos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus išduotam pažymėjimui ir neišduoda savo atitinkamo pažymėjimo.

2.    Jungtinės Karalystės techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, pripažįsta Sąjungos techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, arba pagal Sąjungos teisę patvirtintos organizacijos išduotus nedidelės svarbos papildomus tipo pažymėjimus, nedidelės svarbos esminių pakeitimų patvirtinimo pažymėjimus ir taikant techninio standarto specifikaciją išduodamus leidimus.

3.    Jungtinės Karalystės techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, pripažįsta Sąjungos techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, arba pagal Sąjungos teisę patvirtintos organizacijos patvirtintus neesminius pakeitimus ir remontą.

4.    Sąjungos techninis atstovas, veikdamas kaip patvirtinimo institucija, pripažįsta Jungtinės Karalystės techninio atstovo, kaip sertifikavimo institucijos, arba pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus patvirtintos organizacijos patvirtintus neesminius pakeitimus ir neesminį remontą.

14 straipsnis. 10 straipsnio [Projekto pažymėjimų tvirtinimo sąlygos] ir 13 straipsnio [Pripažinimas] įgyvendinimo nuostatos

1.    Klasifikuodama pakeitimus į neesminius ir esminius pakeitimus sertifikavimo institucija vadovaujasi šiame priede pateiktomis apibrėžtimis, o ta klasifikacija aiškinama pagal sertifikavimo institucijos taikomas taisykles ir procedūras.

2.    Klasifikuodama papildomus tipo pažymėjimus ar esminius pakeitimus į didelės svarbos ir nedidelės svarbos sertifikavimo institucija įvertina pakeitimą atsižvelgdama į visus ankstesnius susijusius projekto pakeitimus ir visas susijusias taikytinų sertifikavimo specifikacijų, įtrauktų į civilinės aviacijos gaminio tipo pažymėjimą, peržiūras. Vieną iš toliau nurodytų kriterijų atitinkantys pakeitimai automatiškai laikomi didelės svarbos:

(a)neišlaikoma bendroji konfigūracija arba konstrukcijos principai arba

(b)nustoja galioti prielaidos, kuriomis remiantis buvo sertifikuotas keičiamas gaminys.

15 straipsnis. Esami projekto pažymėjimai

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)2020 m. gruodžio 31 dieną galiojantys tipo pažymėjimai, papildomi tipo pažymėjimai, pakeitimų ir remonto patvirtinimo pažymėjimai, taip pat taikant techninio standarto specifikaciją išduodami leidimai (su padarytais pakeitimais), kuriuos Jungtinės Karalystės pareiškėjams išdavė Sąjungos techninis atstovas arba kuriuos remdamasi Sąjungos teise išdavė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi patvirtinta projektavimo organizacija, laikomi išduotais kaip sertifikavimo institucija veikiančio Jungtinės Karalystės techninio atstovo arba pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus patvirtintos organizacijos ir pagal 13 straipsnio [Pripažinimas] 1 dalį pripažintais kaip patvirtinimo institucija veikiančio Sąjungos techninio atstovo;

(b)2020 m. gruodžio 31 dieną galiojantys tipo pažymėjimai, papildomi tipo pažymėjimai, pakeitimų ir remonto patvirtinimo pažymėjimai, taip pat taikant techninio standarto specifikaciją išduodami leidimai (su padarytais pakeitimais), kuriuos Sąjungos pareiškėjams išdavė Sąjungos techninis atstovas arba kuriuos remdamasi Sąjungos teise išdavė Sąjungoje įsikūrusi projektavimo organizacija, laikomi pagal 13 straipsnio [Pripažinimas] 1 dalį pripažintais kaip patvirtinimo institucija veikiančio Jungtinės Karalystės techninio atstovo.

16 straipsnis. Projekto pažymėjimo perdavimas

Jeigu projekto pažymėjimas perduodamas kitam subjektui, už projekto pažymėjimą atsakinga sertifikavimo institucija nedelsdama apie perdavimą praneša patvirtinimo institucijai ir taiko su projekto pažymėjimų perdavimu susijusią procedūrą, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

17 straipsnis. Su projektu susiję eksploatavimo reikalavimai

1.    Techniniai atstovai užtikrina, kad patvirtinimo procedūros metu prireikus būtų keičiamasi duomenimis ir informacija apie su projektu susijusius eksploatavimo reikalavimus.

2.    Dėl kai kurių su projektu susijusių eksploatavimo reikalavimų, taikydama patvirtinimo procedūrą, patvirtinimo institucija gali pripažinti sertifikavimo institucijos atitikties pareiškimą, jei taip nusprendžia techniniai atstovai.

18 straipsnis. Su tipu susiję eksploatavimo dokumentai ir duomenys

1.    Sertifikavimo institucija patvirtina arba pripažįsta kai kuriuos tipo pažymėjimo turėtojo pateiktus su tipu susijusius eksploatavimo dokumentų ir duomenų rinkinius, įskaitant Sąjungos sistemoje naudojamus tinkamumo naudoti duomenis ir lygiaverčius Jungtinės Karalystės sistemoje naudojamus duomenis, ir prireikus jais keičiamasi per patvirtinimo procedūrą.

2.    Patvirtinimo institucija 1 dalyje nurodytus eksploatavimo dokumentus ir duomenis gali pripažinti arba patvirtinti, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

19 straipsnis. Vienalaikis patvirtinimas

Jei pareiškėjas ir techniniai atstovai nusprendžia, atitinkamais atvejais gali būti taikoma vienalaikio sertifikavimo ir patvirtinimo procedūra, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

20 straipsnis. Nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti

1.    Kompetentingos institucijos imasi veiksmų, kad pašalintų su sauga susijusius civilinės aviacijos gaminių, kuriuos jos sertifikuoja vykdydamos sertifikavimo institucijos funkcijas, trūkumus.

2.    Gavusi prašymą, vienos Šalies kompetentinga institucija padeda kitos Šalies kompetentingai institucijai nustatyti, kokie veiksmai reikalingi pagal pirmosios Šalies reguliavimo sistemą suprojektuotų arba pagamintų civilinės aviacijos gaminių nepertraukiamajam tinkamumui skraidyti užtikrinti.

3.    Jei dėl veikimo trūkumų arba kitų galimų saugos problemų, darančių poveikį civilinės aviacijos gaminiui, kuriam taikomas šis priedas, Šalies techniniam atstovui, kuris to civilinės aviacijos gaminio atžvilgiu vykdo sertifikavimo institucijos funkcijas, tenka pradėti tyrimą, kitos Šalies techninis atstovas, gavęs prašymą, padeda atlikti tą tyrimą, be kita ko, perduoda atitinkamų subjektų pateiktą svarbią informaciją apie gedimus, veikimo sutrikimus, defektus ar kitus civilinės aviacijos gaminiui poveikį turinčius įvykius.

4.    Projekto pažymėjimų turėtojų pareiga teikti sertifikavimo institucijai pranešimus ir pagal šį priedą nustatytas keitimosi informacija mechanizmas laikomi priemonėmis, kuriomis yra įvykdoma kiekvieno pažymėjimo turėtojo pareiga pranešti patvirtinimo institucijai apie gedimus, veikimo sutrikimus, defektus ar kitus civilinės aviacijos gaminiui poveikį turinčius įvykius.

5.    1–4 dalyse nurodyti su gaminių sauga susijusių trūkumų šalinimo ir keitimosi saugos informacija veiksmai išsamiau nustatomi techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

6.    Vienos Šalies techninis atstovas nuolat teikia kitos Šalies techniniam atstovui visą privalomą su nepertraukiamuoju tinkamumu skraidyti susijusią informaciją apie civilinės aviacijos gaminius, kurie yra suprojektuoti ar pagaminti taikant jo priežiūros sistemą ir kuriems taikomas šis priedas.

7.    Apie visus Šalies techninio atstovo išduotame pažymėjime nurodytos tinkamumo skraidyti būklės pasikeitimus laiku pranešama kitos Šalies techniniam atstovui.

E SKIRSNIS. Gamybos sertifikavimas

21 straipsnis. Gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemų pripažinimas

1.    Laikydamasi šio straipsnio nuostatų importuojančioji Šalis pripažįsta eksportuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemą, kai šio priedo taikymo srityje ji gali būti laikoma pakankamai lygiaverte importuojančiosios Šalies sistemai.

2.    Pripažindama Jungtinės Karalystės gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemą Sąjunga pripažįsta tik civilinės aviacijos gaminių, priklausančių kategorijoms, kurioms ta sistema jau buvo taikoma 2020 m. gruodžio 31 d., gamybą, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

3.    Jei į eksportuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemą įtraukiama nauja civilinės aviacijos gaminių kategorija, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija apie tai praneša importuojančiosios Šalies techniniam atstovui. Prieš įtraukiant į gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemos pripažinimo aprėptį naują civilinės aviacijos gaminių kategoriją, importuojančiosios Šalies techninis atstovas gali nuspręsti atlikti vertinimą, kuris parodytų, ar eksportuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistema tos civilinės aviacijos gaminių kategorijos atžvilgiu yra pakankamai lygiavertė importuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemai. Tas vertinimas atliekamas, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše, ir gali apimti gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojo vertinimą, atliekamą prižiūrint eksportuojančiosios Šalies kompetentingai institucijai. Procedūra, kurios turi laikytis importuojančioji Šalis į eksportuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemos pripažinimo aprėptį įtraukdama naują civilinės aviacijos gaminių kategoriją, išsamiau nustatoma techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

4.    Importuojančioji Šalis eksportuojančiosios Šalies gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemą pripažįsta su sąlyga, kad ta sistema užtikrinamas saugos lygis išliks pakankamai lygiavertis importuojančiosios Šalies sistema užtikrinamam saugos lygiui. Gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemos lygiavertiškumas nuolat stebimas taikant 29 straipsnyje [Tęstinė kompetentingų institucijų kvalifikacija] nurodytas procedūras.

5.    1–3 dalys taip pat taikomos civilinės aviacijos gaminio, kurio atžvilgiu projektavimo valstybės pareigas vykdo ne eksportuojančioji Šalis, o kita šalis, gamybai su sąlyga, kad eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija su atitinkama projektavimo valstybės institucija yra parengusios ir įgyvendina reikiamas procedūras, kad būtų galima kontroliuoti to civilinės aviacijos gaminio projekto pažymėjimo turėtojo ir gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojo sąveiką.

22 straipsnis. Gamybos patvirtinimo pažymėjimo taikymo srities išplėtimas

1. Gamybos patvirtinimo pažymėjimo, kurį eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija išdavė gamintojui, kurio pagrindinė buveinė yra eksportuojančiosios Šalies teritorijoje, ir kuris yra pripažintas pagal 21 straipsnio [Gamybos sertifikavimo ir priežiūros sistemų pripažinimas] 1 dalį, taikymo sritis gali būti išplėsta įtraukiant kitos Šalies arba trečiosios šalies teritorijoje esančias to gamintojo gamybos vietas ir objektus, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir juose gaminamų civilinės aviacijos gaminių tipo. Tokiu atveju eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija išlieka atsakinga už tų gamybos vietų ir objektų priežiūrą, o importuojančiosios Šalies kompetentinga institucija dėl to paties civilinės aviacijos gaminio neišduoda savo gamybos patvirtinimo pažymėjimo toms gamybos vietoms ir objektams.

2.    Jei gamintojo, kurio pagrindinė buveinė yra eksportuojančiosios Šalies teritorijoje, objektai ir gamybos vietos yra kitoje Šalyje, abiejų Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje laikydamosi 32 straipsnio [Parama sertifikavimo ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti priežiūros veiklai], kad būtų užtikrintas importuojančiosios Šalies dalyvavimas su tais objektais susijusioje eksportuojančiosios Šalies vykdomoje priežiūros veikloje.

23 straipsnis. Gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojo ir projekto pažymėjimo turėtojo sąveika

1.    Tais atvejais, kai civilinės aviacijos gaminio gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojo veiklą reguliuoja vienos Šalies kompetentinga institucija, o to paties civilinės aviacijos gaminio projekto pažymėjimo turėtojo veiklą – kitos Šalies kompetentinga institucija, Šalių kompetentingos institucijos parengia procedūras siekdamos nustatyti kiekvienos Šalies pareigas kontroliuojant gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojo ir projekto pažymėjimo turėtojo sąveiką.

2.    Kai pagal šį priedą eksportuojant civilinės aviacijos gaminius projekto pažymėjimo turėtojas ir gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojas yra skirtingi juridiniai subjektai, Šalių kompetentingos institucijos užtikrina, kad projekto pažymėjimo turėtojas su gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtoju sutartų dėl deramų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas pakankamas projektavimo ir gamybos koordinavimas bei tinkama parama užtikrinant civilinės aviacijos gaminio nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti.

F SKIRSNIS. Eksporto pažymėjimai

24 straipsnis. Formos

Eksportuojančiosios Šalies formos:

(a)jei eksportuojančioji Šalis yra Jungtinė Karalystė, naujiems orlaiviams naudojama CAA 52 forma, naudotiems orlaiviams – eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimas, o kitiems naujiems gaminiams – CAA 1 forma; ir

(b)jei eksportuojančioji Šalis yra Sąjunga, naujiems orlaiviams naudojama EASA 52 forma, naudotiems orlaiviams – eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimas, o kitiems naujiems gaminiams – EASA 1 forma.

25 straipsnis. Eksporto pažymėjimo išdavimas

1.    Išduodama eksporto pažymėjimą, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija arba gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojas užtikrina, kad civilinės aviacijos gaminys:

(a)atitiktų projektą, kurį laikydamasi šio priedo automatiškai pripažino, patvirtino ar sertifikavo importuojančioji Šalis, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše;

(b)būtų tinkamas saugiai eksploatuoti;

(c)atitiktų visus papildomus reikalavimus, apie kuriuos yra pranešusi importuojančioji Šalis, ir

(d)civilinių orlaivių ir orlaivių variklių bei oro sraigtų atveju atitiktų taikytiną privalomą nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti informaciją, įskaitant importuojančiosios Šalies tinkamumo skraidyti nurodymus, apie kuriuos ji yra pranešusi.

2.    Išduodama eksportuojančiojoje Šalyje įregistruoto naudoto orlaivio eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimą eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija užtikrina ne tik kad orlaivis atitiktų 1 dalies a–d punktuose nurodytus reikalavimus, bet ir kad jis visą naudojimo laiką būtų buvęs tinkamai prižiūrimas taikant eksportuojančiosios Šalies patvirtintas procedūras ir metodus ir tai rodytų orlaivio žurnalas ir techninės priežiūros protokolai.

26 straipsnis. Naujo civilinės aviacijos gaminio eksporto pažymėjimo pripažinimas

Laikydamasi šiame priede nustatytų sąlygų importuojančiosios Šalies kompetentinga institucija pripažįsta eksporto pažymėjimą, kurį civilinės aviacijos gaminiui yra išdavusi eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija arba gamybos patvirtinimo pažymėjimo turėtojas, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

27 straipsnis. Naudoto orlaivio eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimo pripažinimas

1.    Laikydamasi šiame priede nustatytų sąlygų ir techninio įgyvendinimo tvarkos aprašo importuojančiosios Šalies kompetentinga institucija eksportuojančiosios Šalies kompetentingos institucijos išduotą naudoto orlaivio eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimą pripažįsta tik jei esama to naudoto orlaivio tipo pažymėjimo arba riboto galiojimo tipo pažymėjimo turėtojo, kuris gali užtikrinti tokio tipo orlaivio nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti.

2.    Kad naudoto orlaivio, pagaminto taikant eksportuojančiosios Šalies gamybos priežiūros sistemą, eksporto tinkamumo skraidyti pažymėjimas būtų pripažintas pagal 1 dalį, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija, gavusi prašymą, padeda importuojančiosios Šalies kompetentingai institucijai gauti duomenų ir informacijos, susijusių su:

(a)orlaivio konfigūracija tuo metu, kai jis buvo išgabentas iš gamintojo, ir

(b)vėlesniais jos patvirtintais orlaivio pakeitimais ir remontu.

3.    Importuojančioji Šalis gali paprašyti patikrinimų ir techninės priežiūros protokolų, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

4.    Jei tuomet, kai vertinama eksportui skirto naudoto orlaivio tinkamumo skraidyti būklė, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija negali įvykdyti visų 25 straipsnio [Eksporto pažymėjimo išdavimas] 2 dalyje ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų, ji:

(a)praneša apie tai importuojančiosios Šalies kompetentingai institucijai;

(b)su importuojančiosios Šalies kompetentinga institucija sutaria dėl pritarimo arba nepritarimo reikalavimų taikymo išimtims, kaip išsamiau nustatyta techninio įgyvendinimo tvarkos apraše, ir

(c)eksportuodama gaminį dokumentuose nurodo visas išimtis, kurioms buvo pritarta.

G SKIRSNIS. Kompetentingų institucijų kvalifikacija

28 straipsnis. Kvalifikaciniai atitikties išvadų ir pažymėjimų pripažinimo reikalavimai

1.    Kiekviena Šalis šiam priedui įgyvendinti taiko struktūrizuotą ir veiksmingą sertifikavimo ir priežiūros sistemą, kuri apima:

(a)teisinę ir reguliavimo sistemą, kuria visų pirma užtikrinami įgaliojimai reguliuoti subjektus, kurių veikla reguliuojama pagal Šalies civilinės aviacijos saugos reguliavimo sistemą;

(b)organizacinę struktūrą su aiškiai aprašytomis atsakomybės sritimis;

(c)pakankamus išteklius, įskaitant kvalifikuotus darbuotojus, turinčius pakankamai žinių, patirties ir baigusius tinkamą mokymą;

(d)politikos priemonėmis ir procedūromis įformintus tinkamus procesus;

(e)dokumentus ir įrašus ir

(f)parengtą patikrinimų programą, kuria užtikrinama, kad teisinė ir reguliavimo sistema įvairiems priežiūros sistemos komponentams būtų taikoma vienodai.

29 straipsnis. Tęstinė kompetentingų institucijų kvalifikacija

1.    Kad būtų galima pasitikėti, jog su šio priedo įgyvendinimu susijusia kitos Šalies reguliavimo sistema yra užtikrinama pakankamai lygiavertė sauga, kiekvienos Šalies techninis atstovas reguliariai vertina kitos Šalies kompetentingų institucijų atitiktį 28 straipsnyje [Kvalifikaciniai atitikties išvadų ir pažymėjimų pripažinimo reikalavimai] nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tokio tęstinio tarpusavio vertinimo sąlygos išsamiau nustatomos techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.

2.    Kas kartą prireikus atlikti tokius vertinimus, Šalies kompetentinga institucija bendradarbiauja su kitos Šalies kompetentinga institucija ir užtikrina, kad jos prižiūrimi reguliuojami subjektai Šalių techniniams atstovams suteiktų atitinkamą prieigą.

3.    Jei kurios nors Šalies techninis atstovas mano, kad kitos Šalies kompetentingos institucijos techninė kompetencija yra nebetinkama ar kad tos kompetentingos institucijos pateikiamų atitikties išvadų ar išduodamų pažymėjimų pripažinimas turėtų būti sustabdytas, nes kitos Šalies sistemomis, susijusiomis su šio priedo įgyvendinimu, nebeužtikrinama pakankamai lygiavertė sauga, kad juos būtų galima pripažinti, Šalių techniniai atstovai konsultuojasi, kad nustatytų taisomuosius veiksmus.

4.    Jeigu abipusio pasitikėjimo nepavyksta atkurti abiem Šalims priimtinomis priemonėmis, kiekvienos Šalies techninis atstovas gali perduoti 3 dalyje nurodytą klausimą svarstyti Sertifikavimo priežiūros valdybai.

5.    Jei Sertifikavimo priežiūros valdybai 3 dalyje nurodyto klausimo išspręsti nepavyksta, kiekviena Šalis gali jį perduoti svarstyti Specialiajam aviacijos saugos komitetui.

H SKIRSNIS. Komunikacija, konsultacijos ir parama

30 straipsnis. Komunikacija

Visa Šalių kompetentingų institucijų tarpusavio komunikacijos veikla, įskaitant keitimąsi techninio įgyvendinimo tvarkos apraše išsamiau nurodytais dokumentais, vykdoma anglų kalba, išskyrus išimtinius atvejus, dėl kurių Šalių techniniai atstovai kaskart susitaria atskirai.

31 straipsnis. Techninės konsultacijos

1.    Su šio priedo įgyvendinimu susijusius klausimus Šalių techniniai atstovai sprendžia konsultuodamiesi tarpusavyje.

2.    Jeigu pagal 1 dalį surengus konsultacijas pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo nepavyksta, kiekvienos Šalies techninis atstovas gali 1 dalyje nurodytą klausimą perduoti svarstyti Sertifikavimo priežiūros valdybai.

3.    Jei Sertifikavimo priežiūros valdybai 1 dalyje nurodyto klausimo išspręsti nepavyksta, kiekviena Šalis gali jį perduoti svarstyti Specialiajam aviacijos saugos komitetui.

32 straipsnis. Parama sertifikavimo ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti priežiūros veiklai

Gavusi prašymą, remdamasi abipusiu sutarimu ir atsižvelgdama į turimus išteklius, Šalies kompetentinga institucija kitos Šalies kompetentingai institucijai gali teikti sertifikavimo ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti priežiūros veiklai, susijusiai su projekto, gamybos ir aplinkosaugos sertifikavimu, skirtą techninę paramą, duomenis ir informaciją. Teiktina parama ir tokios paramos teikimo procesas išsamiau nustatomi techninio įgyvendinimo tvarkos apraše.



ROAD-1 PRIEDAS. KROVINIŲ VEŽIMAS KELIAIS

A DALIS. Šio susitarimo ROAD.5 straipsnyje nurodyti reikalavimai krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams

1 skirsnis. Teisė verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla ir vertimasis ja

1 straipsnis. Taikymo sritis

Šiuo skirsniu reglamentuojama teisė verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla ir vertimasis ja ir jis taikomas visiems Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, kurie vykdo šio Susitarimo ROAD.4 straipsnio [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] taikymo sričiai priskiriamą krovinių vežimą. 

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)    leidimas verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla – administracinis sprendimas, kuriuo šiame skirsnyje nustatytas sąlygas atitinkančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui leidžiama verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla;

b)    kompetentinga institucija – Šalies nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija, kuri prieš leisdama verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla tikrina, ar fizinis ar juridinis asmuo yra įvykdęs šiame skirsnyje nustatytas sąlygas, ir turi įgaliojimą išduoti leidimą verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla, sustabdyti jo galiojimą arba leidimą panaikinti, ir

c)    įprastinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, gyvena dėl su šia vieta jį glaudžiai siejančių asmeninių ryšių.

3 straipsnis. Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint užsiimti profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla

Profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys turi:

(a)turėti faktinę ir nuolatinę buveinę Šalyje, kaip nustatyta šio skirsnio 5 straipsnyje;

(b)būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio skirsnio 6 straipsnyje;

(c)būti tinkamo finansinio pajėgumo, kaip nustatyta šio skirsnio 7 straipsnyje, ir

(d)turėti reikiamą profesinę kompetenciją, kaip nustatyta šio skirsnio 8 straipsnyje.

4 straipsnis. Transporto vadovas

1.    Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas paskiria bent vieną fizinį asmenį transporto vadovu, atsakingu už nuolatinį faktinį jo transporto veiklos valdymą; šis turi atitikti 3 straipsnio b ir d punktuose nustatytus reikalavimus ir:

(a)turi būti realiai susijęs su krovininio kelių transporto paslaugų teikėju, pvz., būti darbuotojas, direktorius, savininkas, akcininkas, tvarkyti jo reikalus arba būti jis pats, ir

(b)jo gyvenamoji vieta turi būti Šalyje, kurios teritorijoje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas.

2.    Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neatitinka profesinės kompetencijos reikalavimo, kompetentinga institucija gali jam leisti užsiimti profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla nepaskyrus transporto vadovo pagal 1 dalį su sąlyga, kad:

(a)fizinis ar juridinis asmuo paskirs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo įsisteigimo Šalyje gyvenantį fizinį asmenį, atitinkantį 3 straipsnio b ir d punktuose nustatytus reikalavimus, kuris pagal sutartį bus įgaliotas vykdyti transporto vadovo užduotis įmonės vardu;

(b)sutartyje, siejančioje fizinį ar juridinį asmenį su a punkte nurodytu asmeniu, bus nurodytos pastarajam pavedamos užduotys, kurias jis turės vykdyti veiksmingai ir nuolat, ir apibrėžtos jo, kaip transporto vadovo, pareigos. Nurodytinos užduotys visų pirma apima su transporto priemonių techninės priežiūros valdymu, transporto sutarčių ir dokumentų tikrinimu, bendrąja apskaita, krovinių ar paslaugų paskirstymu vairuotojams bei transporto priemonėms ir saugos procedūrų kontrole susijusias užduotis;

(c)a punkte nurodytas asmuo kaip transporto vadovas vadovaus ne daugiau kaip keturių skirtingų krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų transporto veiklai, kuriai naudojama iš viso ne daugiau kaip 50 transporto priemonių, ir

(d)a punkte nurodytas asmuo jam pavestas užduotis atliks vadovaudamasis tik atitinkamo fizinio ar juridinio asmens interesais ir savo pareigas vykdys nepriklausomai nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurių transporto operacijas jis valdys.

3.    Šalis gali nuspręsti, kad pagal 1 dalį transporto vadovu paskirtas asmuo negali kartu būti paskirtas transporto vadovu ir pagal 2 dalį arba pagal ją gali būti paskirtas taikant griežtesnius nei 2 dalies c punkte nustatytieji fizinių ar juridinių asmenų skaičiaus ar transporto priemonių skaičiaus apribojimus.

4.    Fizinis ar juridinis asmuo praneša kompetentingai institucijai apie paskirtą (-us) transporto vadovą (-us).

5 straipsnis. Su įsisteigimo reikalavimu susijusios sąlygos

Kad įvykdytų reikalavimą įsisteigimo Šalyje turėti faktinę ir nuolatinę buveinę, fizinis ar juridinis asmuo turi:

(a)turėti patalpas, kuriose jis turėtų prieigą prie svarbiausių veiklos dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma, visų pirma savo vežimo sutarčių, su turimomis transporto priemonėmis susijusių dokumentų, apskaitos dokumentų, personalo valdymo dokumentų, darbo sutarčių, socialinio draudimo dokumentų, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie vairuotojų paskirstymą ir komandiravimą, dokumentų, kuriuose pateikiami duomenys apie reisus, vairavimo trukmę ir poilsio laikotarpius, ir kitų dokumentų, su kuriais turi galėti susipažinti kompetentinga institucija, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų;

(b)būti užregistruotas tos Šalies komercinių bendrovių registre arba panašiame registre, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę;

(c)būti apmokestinamas pajamų mokesčiu, ir, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, turėti priskirtą PVM mokėtojo kodą;

(d)gavęs leidimą, turėti savo žinioje vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar pradėtų naudoti ir leidžiamų naudoti pagal tos Šalies teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar tos transporto priemonės jam visiškai priklauso pagal nuosavybės teisę ar jis jas turi, pvz., pagal išsimokėtinio pirkimo susitarimą arba nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį;

(e)faktiškai ir nuolat vykdyti savo administracinę ir komercinę veiklą, naudodamasis tinkama įranga bei priemonėmis a punkte nurodytose toje Šalyje esančiose patalpose, ir faktiškai bei nuolat valdyti savo transporto operacijas, kurioms naudojamos f punkte nurodytos transporto priemonės, naudodamasis toje Šalyje esančia atitinkama technine įranga, ir

(f)nuolat turėti savo žinioje tam tikrą d punkte nustatytas sąlygas atitinkančių transporto priemonių skaičių ir vairuotojų, kurie paprastai būna toje Šalyje esančiame veiklos centre, skaičių, kuris turi būti proporcingas įmonės vykdomų transporto operacijų mastui.

6 straipsnis. Su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu susijusios sąlygos

1.    Laikydamosi 2 dalies Šalys nustato sąlygas, kurias turi įvykdyti fiziniai ar juridiniai asmenys ir transporto vadovai, kad atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

Spręsdamos, ar fizinis arba juridinis asmuo atitinka tą reikalavimą, Šalys atsižvelgia į to asmens, jo transporto vadovo, vykdomųjų direktorių ir visų kitų Šalies pasirinktų atitinkamų asmenų elgesį. Visos šiame straipsnyje daromos nuorodos į apkaltinamuosius nuosprendžius, sankcijas ar pažeidimus apima pačių fizinių ar juridinių asmenų, jų transporto vadovų, vykdomųjų direktorių ir kitų Šalies nurodytų atitinkamų asmenų apkaltinamuosius nuosprendžius, jiems skirtas sankcijas ar jų padarytus pažeidimus.

Pirmoje šios dalies dalyje nurodytos sąlygos apima bent šiuos elementus:

(a)neturi būti jokių rimtų priežasčių abejoti nepriekaištinga transporto vadovo ar krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo reputacija, kaip antai apkaltinamojo nuosprendžio arba sankcijų už kokį nors sunkų galiojančių nacionalinių taisyklių pažeidimą šiose srityse:

(I)komercinės teisės;

(II)bankroto teisės;

(III)šios profesijos atstovų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų;

(IV)kelių eismo;

(V)profesinės atsakomybės;

(VI)kovos su prekyba žmonėmis ar narkotikais;

(VII)mokesčių teisės, ir

(b)transporto vadovas arba krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas turi nebūti vienoje ar abiejose Šalyse buvęs nuteistas už sunkią nusikalstamą veiką ir jam turi nebūti buvusi skirta sankcija už sunkų šio Susitarimo antros dalies trečio podalio I antraštinės dalies [Krovinių vežimas keliais] taisyklių arba nacionalinių taisyklių pažeidimą, visų pirma susijusį su:

(I)vairuotojų vairavimo trukme ir poilsio laikotarpiais, darbo laiku ir tachografų įrengimu bei naudojimu;

(II)didžiausiąja leidžiamąja tarptautiniam vežimui naudojamų komercinių transporto priemonių mase ir matmenimis;

(III)pradine vairuotojų kvalifikacija ir tęstiniu jų mokymu;

(IV)technine komercinių transporto priemonių būkle, įskaitant privalomą motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą;

(V)patekimu į tarptautinio krovininio kelių transporto rinką;    

(VI)pavojingųjų krovinių vežimo keliais sauga;

(VII)greičio ribotuvų įrengimu ir naudojimu tam tikrų kategorijų transporto priemonėse;

(VIII)vairuotojų pažymėjimais;

(IX)teise verstis profesine veikla;    

(X)gyvūnų vežimu;

(XI)kelių transporto darbuotojų komandiravimu;

(XII)sutartiniams įsipareigojimams taikomomis teisės nuostatomis ir

(XIII)reisais, kurių pakrovimo ir iškrovimo vietos yra kitoje Šalyje.

2.    Taikant šio straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktą, jeigu transporto vadovas arba krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas vienoje ar abiejose Šalyse yra buvęs nuteistas už sunkią nusikalstamą veiką arba jam yra buvusi skirta sankcija už vieną iš sunkiausių pažeidimų, nurodytų ROAD.A.1.1 priedėlyje, įsisteigimo Šalies kompetentinga institucija tinkamai ir laiku atlieka ir užbaigia administracinę procedūrą, kuri prireikus apima patikrinimą atitinkamo fizinio ar juridinio asmens patalpose.

Per administracinę procedūrą kompetentinga institucija įvertina, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, nepriekaištingos reputacijos praradimas nebūtų neproporcinga priemonė. Tai vertindama kompetentinga institucija atsižvelgia į sunkių šio straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų taisyklių pažeidimų ir ROAD.A.1.1 priedėlyje nurodytų sunkiausių pažeidimų, už kuriuos transporto vadovas arba krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas buvo nuteisti arba jiems buvo skirtos sankcijos, skaičių. Visos tokios išvados tinkamai argumentuojamos ir pagrindžiamos.

Jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcinga priemonė, ji nusprendžia, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo ir toliau gali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Jeigu kompetentinga institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas nebūtų neproporcinga priemonė, nepriekaištinga reputacija dėl apkaltinamojo nuosprendžio arba sankcijos yra laikoma prarasta.

3.    Specialusis kelių transporto komitetas parengia sunkių pažeidimų, dėl kurių, kaip ir dėl nustatytųjų ROAD.A.1.1 priedėlyje, gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo laipsnių sąrašą.

4.    Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas laikomas neįvykdytu, kol pagal atitinkamas Šalies nacionalinės teisės nuostatas nepritaikoma reabilitavimo priemonė arba bet kuri kita lygiaverčio poveikio priemonė.

7 straipsnis. Su finansinio pajėgumo reikalavimu susijusios sąlygos

1.    Kad atitiktų finansinio pajėgumo reikalavimą, fizinis ar juridinis asmuo turi galėti visus finansinius metus nuolat vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Fizinis ar juridinis asmuo turi remdamasis auditoriaus arba tinkamai akredituoto asmens patvirtintomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja kapitalu ir rezervais:

(a)kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR / 8 000 GBP, kai naudojama tik viena motorinė transporto priemonė, pridedant po 5 000 EUR / 4 500 GBP už kiekvieną papildomai naudojamą motorinę transporto priemonę arba transporto priemonių junginį, kurių leidžiamoji pakrautos transporto priemonės arba pakrauto junginio masė viršija 3,5 tonos, ir po 900 EUR / 800 GBP už kiekvieną papildomai naudojamą motorinę transporto priemonę arba transporto priemonių junginį, kurių leidžiamoji pakrautos transporto priemonės arba pakrauto junginio masė viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos;

(b)fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla užsiima naudodami tik tokias motorines transporto priemones arba transporto priemonių junginius, kurių leidžiamoji pakrautos transporto priemonės arba pakrauto junginio masė viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, remdamiesi auditoriaus arba tinkamai akredituoto asmens patvirtintomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 800 EUR / 1 600 GBP, kai naudojama tik viena transporto priemonė, pridedant po 900 EUR / 800 GBP už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę. 

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali sutikti arba reikalauti, kad įmonė savo finansinį pajėgumą įrodytų pateikdama kompetentingos institucijos nustatytą pažymėjimą, pvz., banko garantiją arba draudimą, įskaitant profesinės atsakomybės draudimą, išduotą vieno ar kelių bankų arba kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, arba kitą įpareigojamąjį dokumentą, kuriuo įmonei suteikiama solidarioji trečiosios šalies garantija dėl 1 dalies a punkte nurodytų sumų.

3.    Nukrypstant nuo 1 dalies, jei įmonė neturi patvirtintų metinių finansinių ataskaitų už įmonės įregistravimo metus, kompetentinga institucija sutinka, kad įmonė savo finansinį pajėgumą įrodytų pateikdama pažymėjimą, pvz., banko garantiją, finansų įstaigos išduotą dokumentą, kuriuo suteikiama galimybė įmonės vardu naudotis kreditu, arba kitą kompetentingos institucijos nustatytą įpareigojamąjį dokumentą, įrodantį, kad įmonė disponuoja 1 dalies a punkte nurodytomis sumomis.

4.    1 dalyje nurodytos metinės finansinės ataskaitos ir 2 dalyje nurodyta garantija, kurias reikia patikrinti, turi būti Šalyje, kurioje prašoma išduoti leidimą, įsisteigusio ūkio subjekto, o ne kito kitoje Šalyje įsisteigusio subjekto metinės finansinės ataskaitos ir garantija.

8 straipsnis. Su profesinės kompetencijos reikalavimu susijusios sąlygos

1.    Kad asmuo ar asmenys atitiktų profesinės kompetencijos reikalavimą, jo (-ų) turimų ROAD.A.1.2 priedėlio I dalyje išvardytų dalykų žinių lygis turi atitikti toje dalyje nustatytą lygį. Žinios įrodomos laikant privalomą egzaminą raštu, kuris, nusprendus Šaliai, gali būti papildytas egzaminu žodžiu. Egzaminai rengiami pagal ROAD.A.1.2 priedėlio II dalį. Šiuo tikslu Šalis gali nuspręsti nustatyti reikalavimą prieš egzaminą baigti mokymą.

2.    Egzaminus minėti asmenys laiko Šalyje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta.

3.    Rengti ir sertifikuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus raštu ir žodžiu pagal Šalies nustatytus kriterijus gali tik Šalies šiuo tikslu tinkamai įgaliotos institucijos ar įstaigos. Šalys reguliariai tikrina, ar sąlygos, pagal kurias tos institucijos ar įstaigos rengia egzaminus, atitinka ROAD.A.1.2 priedėlio nuostatas.

4.    Šalis gali asmenis, turinčius joje suteiktą tam tikrą aukštojo mokslo ar techninio išsilavinimo kvalifikaciją, kuri skirta būtent šiam tikslui ir apima visų ROAD.A.1.2 priedėlyje išvardytų dalykų žinias, atleisti nuo dalykų, kuriuos apima ta kvalifikacija, egzaminų. Ši išimtis ROAD.A.1.2 priedėlio I dalies skirsniams taikoma tik tuomet, jei visi skirsnio antraštinėje dalyje nurodyti dalykai patenka į kvalifikacijos aprėptį.

Šalis gali nuo tam tikrų egzaminų dalių atleisti asmenis, turinčius profesinės kompetencijos pažymėjimus, kurie leidžia vykdyti nacionalines transporto operacijas toje Šalyje.

9 straipsnis. Atleidimas nuo egzamino

Išduodamos licenciją krovininio kelių transporto paslaugų teikėjui, kuris eksploatuoja tik tokias motorines transporto priemones arba transporto priemonių junginius, kurių leidžiamoji pakrautos transporto priemonės arba pakrauto junginio masė neviršija 3,5 tonos, Šalys gali nuspręsti nuo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų egzaminų atleisti asmenis, kurie pateikia įrodymą, kad anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. dešimt metų yra nepertraukiamai valdę to paties tipo fizinio ar juridinio asmens veiklą.

10 straipsnis. Leidimų galiojimo sustabdymo ir jų panaikinimo tvarka

1.    Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo gali nebeatitikti 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša tam asmeniui. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad vienas ar keli iš tų reikalavimų nebetenkinami, ji gali tam asmeniui nustatyti vieną iš toliau nurodytų terminų padėčiai ištaisyti:

(a)ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kuris gali būti pratęsiamas dar 3 mėnesiais transporto vadovo mirties arba fizinės negalios atveju, naujam transporto vadovui įdarbinti, jei esamas transporto vadovas nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos arba profesinės kompetencijos reikalavimo;

(b)ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, jei fizinis ar juridinis asmuo turi ištaisyti padėtį įrodydamas, kad turi faktinę ir nuolatinę buveinę, arba

(c)ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, jei nebetenkinamas finansinio pajėgumo reikalavimas, per kurį turi būti įrodyta, jog tas reikalavimas vėl bus nuolat tenkinamas.

2.    Kompetentinga institucija iš fizinio ar juridinio asmens, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas ar leidimas panaikintas, gali pareikalauti, kad prieš taikant bet kurią reabilitavimo priemonę jo transporto vadovai išlaikytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus.

3.    Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo nebeatitinka vieno ar kelių 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji, laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų, sustabdo leidimo užsiimti profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla galiojimą arba leidimą panaikina.

11 straipsnis. Transporto vadovo pripažinimas netinkamu eiti pareigas

1.    Jeigu transporto vadovas praranda nepriekaištingą reputaciją, kaip nurodyta 6 straipsnyje, kompetentinga institucija pripažįsta jį netinkamu vadovauti krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veiklai.

Kompetentinga institucija transporto vadovą gali reabilituoti ne anksčiau nei po vienų metų nuo nepriekaištingos reputacijos praradimo dienos ir ne anksčiau nei transporto vadovas įrodo, kad išėjo atitinkamą ne trumpesnį nei 3 mėnesių ROAD.A.1.2 priedėlio I dalyje išvardytų dalykų mokymą arba išlaikė šių dalykų egzaminą.

2.    Jeigu transporto vadovas praranda nepriekaištingą reputaciją, kaip nurodyta 6 straipsnyje, praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo nepriekaištingos reputacijos praradimo dienos gali būti pateiktas prašymas dėl reabilitacijos.

12 straipsnis. Paraiškų nagrinėjimas ir registravimas

1.    Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nacionaliniuose elektroniniuose registruose registruoja duomenis, susijusius su įmonėmis, kurioms jos išduoda leidimus.

2.    Vertindamos įmonės reputaciją, kompetentingos institucijos patikrina, ar paraiškos pateikimo metu paskirtasis (-ieji) transporto vadovas (-ai) nėra kurioje nors iš Šalių pagal 11 straipsnį pripažintas (-i) netinkamu(-ais) vadovauti įmonės transporto veiklai.

3.    Kompetentingos institucijos reguliariai tikrina, ar įmonės, kurioms jos suteikė leidimą užsiimti profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla, tebeatitinka 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos atlieka patikras, įskaitant, kai tikslinga, patikrinimus atitinkamų įmonių patalpose, daugiausia dėmesio skirdamos toms įmonėms, kurios priskiriamos prie keliančių didesnę riziką.

 13 straipsnis. Nacionaliniai elektroniniai registrai

1.    Kompetentingos institucijos tvarko nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių, kurioms leista užsiimti krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla, registrą.

2.    Specialusis kelių transporto komitetas nustato, kokie duomenys registruojami nacionaliniuose kelių transporto įmonių registruose, ir prieigos prie tų duomenų sąlygas.

14 straipsnis. Kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas

1.    Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos paskiria nacionalinį kontaktinį punktą, atsakingą už keitimąsi su šio skirsnio taikymu susijusia informacija su kitos Šalies kompetentingomis institucijomis.

2.    Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir sparčiai viena kitai teikia savitarpio pagalbą ir visą atitinkamą informaciją, kad sudarytų palankesnes sąlygas šio skirsnio nuostatoms įgyvendinti ir jų vykdymui užtikrinti.

3.    Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos, kai to tinkamai pagrįstais atvejais prašo kitos Šalies kompetentinga institucija, atlieka individualias patikras siekdamos išsiaiškinti, ar įmonė atitinka teisės verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla suteikimo sąlygas. Jos informuoja kitos Šalies kompetentingą instituciją apie patikrų rezultatus ir priemones, kurių imtasi, jei buvo nustatyta, kad įmonė nebeatitinka šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

4.    Šalių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir sankcijas už 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus sunkius pažeidimus.

5.    Specialusis kelių transporto komitetas nustato išsamias keitimosi informacija pagal 3 ir 4 dalis tvarkos taisykles.



ROAD.A.1.1 PRIEDĖLIS. ROAD.1 priedo A dalies 1 skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje minimi sunkiausi pažeidimai

1.    Toks leidžiamos trukmės viršijimas:

(a)didžiausios leidžiamos 6 dienų ar dviejų savaičių vairavimo trukmės viršijimas 25 proc. ar daugiau;

(b)didžiausios leidžiamos paros vairavimo trukmės per paros darbo laikotarpį viršijimas 50 proc. ar daugiau.

2.    Tachografo ir (arba) greičio ribotuvo neturėjimas arba apgaulei skirto prietaiso, galinčio pakeisti tachografo ir (arba) greičio ribotuvo įrašus, turėjimas transporto priemonėje ir (arba) naudojimas arba registracijos lapų ar duomenų, parsiųstų iš tachografo ir (arba) vairuotojo kortelės, klastojimas.

3.    Važiavimas transporto priemone neturint galiojančios techninės apžiūros pažymos ir (arba) atsiradus labai didelių, inter alia, stabdžių sistemos, vairo trapecijos, ratų ar padangų, pakabos ar važiuoklės trūkumų, kurie kelia tokį tiesioginį pavojų kelių eismo saugumui, kad turi būti priimamas sprendimas nebeleisti transporto priemonei judėti.

4.    Pavojingųjų krovinių, kuriuos draudžiama vežti, vežimas arba pavojingųjų krovinių vežimas naudojant draudžiamas ar nepripažintas talpyklas arba nenurodžius ant transporto priemonės, kad vežami tokie kroviniai, ir taip sukeliant tokį pavojų gyvybei ar aplinkai, kad turi būti priimamas sprendimas nebeleisti transporto priemonei judėti.

5.    Krovinių vežimas neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo arba vežimas, vykdomas įmonės, neturinčios šio Susitarimo ROAD.5 straipsnyje nurodytos galiojančios veiklos vykdytojo licencijos.

6.    Vairavimas naudojant vairuotojo kortelę, kuri yra suklastota, nepriklauso vairuotojui arba gauta pateikus melagingus pareiškimus ir (arba) suklastotus dokumentus.

7.    Krovinių vežimas, viršijant didžiausiąją leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę 20 proc. ar daugiau, kai leidžiamasis pakrautos transporto priemonės svoris viršija 12 tonų, arba 25 proc. ar daugiau, kai leidžiamasis pakrautos transporto priemonės svoris neviršija 12 tonų.



ROAD.A.1.2 PRIEDĖLIS.    I dalis.    ROAD.1 priedo A dalies 1 skirsnio 8 STRAIPSNYJE NURODYTAS DALYKŲ SĄRAŠAS

Žinios, į kurias Šalys turi atsižvelgti oficialiai pripažindamos profesinę kompetenciją, turi apimti bent toliau išvardytus dalykus. Paraišką teikiantys krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai privalo turėti su tais dalykais susijusių transporto įmonei valdyti būtino lygio žinių ir praktinių gebėjimų.

Minimalus toliau nurodytų žinių lygis negali būti žemesnis nei lygis, pasiekiamas išėjus privalomojo švietimo programą ir profesinį mokymą bei papildomą techninį mokymą arba vidurinės mokyklos kursą ar kitą techninį mokymą.

   A.    Civilinė teisė

Pareiškėjas visų pirma privalo:

(a)būti susipažinęs su pagrindinėmis kelių transporto srityje naudojamų sutarčių rūšimis ir su jomis susijusiomis teisėmis bei pareigomis;

(b)gebėti susiderėti dėl teisiškai galiojančių transporto sutarčių, visų pirma dėl vežimo sąlygų;

(c)gebėti išnagrinėti pareiškėją įgaliojusio asmens reikalavimą atlyginti už vežant prarastą ar sugadintą krovinį arba pavėluotą jo pristatymą ir suprasti, kokią įtaką toks reikalavimas daro pareiškėjo sutartinei atsakomybei, ir

(d)būti susipažinęs su Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR), sudarytoje 1956 m. gegužės 19 d. Ženevoje, nustatytomis taisyklėmis ir įpareigojimais.

   B.    Komercinė teisė

Pareiškėjas visų pirma privalo:

(a)būti susipažinęs su prekybos veiklai taikomomis sąlygomis ir formalumais, bendrosiomis vežėjams nustatytomis pareigomis (įregistravimo, apskaitos tvarkymo ir t. t.) ir bankroto pasekmėmis ir

(b)turėti reikiamų žinių apie įvairias komercinių bendrovių rūšis ir šių bendrovių steigimą bei veiklą reglamentuojančias taisykles.

   C.    Socialinė teisė

Pareiškėjas visų pirma privalo būti susipažinęs su:

(a)įvairių su kelių transportu susijusių socialinių institucijų (profesinių sąjungų, jų atstovų, įmonių tarybų, darbo inspektorių ir t. t.) paskirtimi ir veikimu;

(b)darbdavių pareigomis socialinės apsaugos srityje;

(c)taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbo sutartis, sudaromas su įvairių kategorijų darbuotojais, kuriuos įdarbina kelių transporto įmonės (dėl sutarčių formų, sutarties šalių pareigų, darbo sąlygų ir darbo laiko, mokamų atostogų, darbo užmokesčio, sutarties pažeidimų ir t. t.);

(d)taisyklėmis dėl vairavimo trukmės, poilsio laikotarpių ir darbo laiko ir praktinėmis jų taikymo priemonėmis ir

(e)šio priedo B dalies 1 skirsnyje nustatytomis taisyklėmis dėl pradinės vairuotojų kvalifikacijos ir tęstinio jų mokymo. 

   D.    Mokesčių teisė

Pareiškėjas visų pirma privalo būti susipažinęs su taisyklėmis, reglamentuojančiomis:

(a)transporto paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM);

(b)mokesčius už motorines transporto priemones;

(c)mokesčius už tam tikras krovininio kelių transporto priemones, rinkliavas bei mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra ir

(d)pajamų mokestį.

E.    Verslo ir finansų valdymas

Pareiškėjas visų pirma privalo:

(a)būti susipažinęs su čekių, įsakomųjų vekselių, paprastųjų vekselių, kredito kortelių ir kitų mokėjimo priemonių ar būdų naudojimą reglamentuojančiais įstatymais ir šio naudojimo praktika;

(b)būti susipažinęs su įvairiomis kreditavimo formomis (banko kreditu, dokumentiniais akredityvais, garantijomis, hipoteka, išperkamąja nuoma, nuoma, faktoringu ir t. t.) ir su jų naudojimu susijusiais mokesčiais ir pareigomis;

(c)žinoti, kas yra balansas, kaip jis sudaromas ir kaip jį aiškinti;

(d)gebėti suprasti ir aiškinti pelno ir nuostolio ataskaitą;

(e)gebėti įvertinti įmonės pelningumą ir finansinę būklę, visų pirma remiantis finansiniais rodikliais;

(f)gebėti parengti biudžetą;

(g)būti susipažinęs su įmonės išlaidų elementais (pastoviosiomis išlaidomis, kintamosiomis išlaidomis, apyvartiniu kapitalu, nusidėvėjimu, ir t. t.) ir gebėti apskaičiuoti išlaidas transporto priemonei, kilometrui, reisui ir tonai;

(h)gebėti parengti viso įmonės personalo organizacinę schemą, sudaryti darbo planus ir t. t.;

(i)būti susipažinęs su rinkodaros, reklamos ir ryšių su visuomene, be kita ko, transporto paslaugų srityje, pardavimo skatinimo bei informacijos apie klientus sisteminimo principais ir t. t.;

(j)būti susipažinęs su įvairiomis su kelių transportu susijusio draudimo rūšimis (civilinės atsakomybės draudimu, draudimu nuo netyčinio sužalojimo ir (arba) gyvybės draudimu, ne gyvybės ir bagažo draudimu) ir su jomis susijusiomis garantijomis bei pareigomis;

(k)būti susipažinęs su kelių transporto srityje naudojamomis elektroninio duomenų perdavimo programomis;

(l)gebėti taikyti taisykles, reglamentuojančias sąskaitų faktūrų už krovininio kelių transporto paslaugas išrašymą, ir žinoti, ką reiškia ir kaip veikia tarptautinės prekybos sąlygos INCOTERMS, ir

(m)būti susipažinęs su įvairiomis pagalbinių transporto paslaugų teikėjų kategorijomis, jų vaidmeniu, funkcijomis ir, prireikus, jų statusu.

F.    Patekimas į rinką

Pareiškėjas visų pirma privalo būti susipažinęs su:

(a)profesinės veiklos taisyklėmis, reglamentuojančiomis kelių transportą, pramoninių transporto priemonių nuomą ir subrangą, ypač taisyklėmis, reglamentuojančiomis oficialų profesinės veiklos organizavimą, teisę verstis profesine veikla, leidimus vykdyti kelių transporto operacijas, patikrinimus ir sankcijas;

(b)kelių transporto įmonių steigimo taisyklėmis;

(c)įvairiais teikiant kelių transporto paslaugas reikalingais dokumentais, taip pat gebėti įvesti tikrinimo procedūras siekiant užtikrinti, kad tiek transporto priemonėje, tiek įmonės patalpose būtų laikomi su kiekviena vežimo operacija, visų pirma su transporto priemone, vairuotoju, kroviniais ir bagažu, susiję patvirtinti dokumentai;

(d)krovininio kelių transporto paslaugų rinkos organizavimo, krovinių tvarkymo ir logistikos taisyklėmis ir

(e)pasienio formalumais, tranzito dokumentų ir TIR knygelių paskirtimi bei taikymo sritimi ir su jų naudojimu susijusiomis pareigomis ir atsakomybe.

G.    Techniniai standartai ir techniniai veiklos aspektai

Pareiškėjas visų pirma privalo:

(a)būti susipažinęs su Šalių taisyklėmis dėl transporto priemonių svorio bei matmenų ir tvarka, kurios privalu laikytis vežant nestandartinius krovinius, kuriems tos taisyklės išimties tvarka netaikomos;

(b)gebėti pasirinkti transporto priemones ir jų komponentus (važiuoklę, variklį, pavarų sistemą, stabdžių sistemą ir t. t.) atsižvelgiant į įmonės poreikius;

(c)būti susipažinęs su formalumais, susijusiais su tų transporto priemonių tipo patvirtinimu, registravimu ir technine apžiūra;

(d)suprasti, kokių priemonių reikia imtis norint sumažinti triukšmą ir mažinti oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamaisiais teršalais;

(e)gebėti parengti transporto priemonių ir jų įrangos periodinės techninės priežiūros planus;

(f)būti susipažinęs su skirtingų rūšių krovinių tvarkymo ir krovos įtaisais (atlenkiamais galiniais bortais, konteineriais, krovininiais padėklais ir t. t.) ir sugebėti nustatyti krovinių krovimo ir iškrovimo tvarką bei parengti susijusias instrukcijas (apkrovos paskirstymo, krovimo į krūvas, sukrovimo, blokavimo, tvirtinimo ir t. t.);

(g)būti susipažinęs su įvairiais tokio mišriojo vežimo kaip transporto priemonių vežimas kitomis transporto priemonėmis ir ro-ro laivais būdais;

(h)gebėti įgyvendinti pavojingųjų krovinių ir atliekų vežimo taisyklių laikymosi procedūras;

(i)gebėti įgyvendinti greitai gendančių maisto produktų gabenimo taisyklių, visų pirma nustatytų Susitarime dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP), laikymosi procedūras ir

(j)gebėti įgyvendinti gyvų gyvūnų vežimo taisyklių laikymosi procedūras.

   H.    Kelių eismo saugumas

Pareiškėjas visų pirma privalo:

(a)žinoti vairuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus (dėl vairuotojo pažymėjimo, medicinos pažymų, tinkamumo vairuoti pažymų ir t. t.);

(b)gebėti imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi Šalyse galiojančių kelių eismo taisyklių, draudimų ir apribojimų (greičio apribojimų, pirmumo teisės važiuoti, sustojimo ir stovėjimo apribojimų, žibintų naudojimo taisyklių, kelio ženklų ir t. t.);

(c)gebėti parengti instrukcijas vairuotojams, skirtas patikrinti, ar jie laikosi saugumo reikalavimų, susijusių su transporto priemonių, jų įrangos ir krovinių būkle ir su prevencinėmis priemonėmis, kurių reikia imtis;

(d)gebėti nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis įvykus eismo įvykiui, ir įgyvendinti tinkamas eismo įvykių arba sunkių kelių eismo taisyklių pažeidimų pasikartojimo prevencijos procedūras ir

(e)gebėti įgyvendinti tinkamo krovinių tvirtinimo procedūras ir būti susipažinęs su atitinkamais tvirtinimo metodais.

II dalis.    EGZAMINO RENGIMAS

1.    Šalys rengia privalomą egzaminą raštu, kurį jos gali papildyti pasirenkamuoju egzaminu žodžiu, norėdamos nustatyti, ar paraiškas dėl leidimo verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla pateikę asmenys yra įgiję reikiamo lygio I dalyje išvardytų dalykų žinias, ir visų pirma įvertinti jų gebėjimą naudoti su tais dalykais susijusias priemones bei metodus ir vykdyti atitinkamas vykdomąsias ir koordinavimo pareigas.

(a)Privalomą egzaminą raštu sudaro du testai, t. y.:

(I)klausimai raštu, kuriuos sudaro arba klausimai su pasirenkamais atsakymais (kiekvienam klausimui – keturi galimi atsakymai), arba klausimai, į kuriuos reikia atsakyti patiems, arba šių abiejų rūšių klausimų derinys, ir

(II)raštu atliekamos užduotys ir (arba) konkrečių atvejų tyrimai

   Kiekvienas testas trunka ne mažiau kaip dvi valandas.

(b)Jei rengiamas egzaminas žodžiu, Šalys gali nustatyti, kad jį galima laikyti tik sėkmingai išlaikius egzaminą raštu.

2.    Jeigu Šalys rengia ir egzaminą žodžiu, jos turi nustatyti, kokią bendro balų skaičiaus dalį sudarys už kiekvieną iš trijų testų skirsimi balai; ši dalis turi būti ne mažesnė nei 25 proc. ir ne didesnė nei 40 proc.

Jeigu Šalys rengia tik egzaminą raštu, jos turi nustatyti, kokią bendro balų skaičiaus dalį sudarys už kiekvieną testą skirsimi balai; ši dalis turi būti ne mažesnė nei 40 proc. ir ne didesnė nei 60 proc.

3.    Pareiškėjai privalo gauti vidutiniškai bent 60 proc. bendro balų už visus testus skaičiaus ir už kiekvieną atskirą testą gauti ne mažiau kaip 50 proc. galimo bendro balų skaičiaus. Šalis gali pasirinkti vieną testą, kuriam būtų taikomas ne 50 proc., o mažesnis – 40 proc. – rodiklis.

ROAD.A.1.3 PRIEDĖLIS

A dalis

Sąjungoje naudojamos licencijos pavyzdinė forma

EUROPOS BENDRIJA

a)

(Šviesiai mėlynos (Pantone 290) arba kuo panašesnės spalvos, DIN A4 formato 100 g/m2 ar didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)

(Pirmasis licencijos puslapis)

(Tekstas išduodančios licenciją valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)

Licenciją išduodančios valstybės narės(1) skiriamasis ženklas

Kompetentingos valdžios institucijos ar įstaigos pavadinimas

LICENCIJA Nr. ...

arba

PATVIRTINTA LICENCIJOS KOPIJA Nr. …

išduota tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį

Ši licencija suteikia teisę (2)

..........................................................................................................

..................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį visais vykdomais maršrutais, už atlygį Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 (OL L 300, 2009 11 14, p. 72) dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir laikantis bendrųjų šios licencijos nuostatų.

Ypatingos pastabos: ................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Ši licencija galioja nuo ........................................

iki ........................................................................

Išduota (kur)............................................................,

(kada) .......................................................................

............................................................................ (3)

______________

(1)    Valstybių narių skiriamieji ženklai: Airija – IRL, Austrija – A, Belgija – B, Bulgarija – BG, Čekija – CZ, Danija – DK, Estija – EST, Graikija – GR, Ispanija – E, Italija – I, Kipras – CY, Kroatija – HR, Latvija – LV, Lenkija – PL, Lietuva – LT, Liuksemburgas – L, Malta – MT, Nyderlandai – NL, Portugalija – P, Prancūzija – F, Rumunija – RO, Slovakija – SK, Slovėnija – SLO, Suomija – FIN, Švedija – S, Vengrija – H, Vokietija – D.

(2)    Visas vežėjo vardas ir pavardė arba visas pavadinimas ir visas adresas.

(3)    Kompetentingos valdžios institucijos ar įstaigos, išduodančios leidimą, parašas ir antspaudas.

b)

(Antrasis licencijos puslapis)

(Tekstas licenciją išduodančios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)

BENDROSIOS NUOSTATOS

Ši licencija išduota pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009.

Ji suteikia teisę jos turėtojui verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį visais Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis ir atitinkamai pagal toliau nurodytas sąlygas, kai

- išvykimo ir atvykimo punktai yra dviejose skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos,

- važiuojant iš valstybės narės į trečiąją šalį arba atvirkščiai, tranzitu kertamos arba nekertamos vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijos,

- važiuojant iš vienos trečiosios šalies į kitą, tranzitu kertamos vienos ar kelių valstybių narių teritorijos,

ir kai važiuoja nepakrauta su šios rūšies vežimu susijusi transporto priemonė.

Jei krovinys vežamas iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, ši licencija galioja per Bendrijos teritoriją einančiai reisų daliai. Ji galioja valstybėje narėje, kurios teritorijoje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, tik kai Bendrija ir suinteresuotoji trečioji šalis laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 sudaro atitinkamą susitarimą.

Ši licencija išduodama jos turėtojui, ji negali būti perleista kitam asmeniui.

Licenciją išdavusios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali panaikinti šią licenciją, ypač, jei jos turėtojas:

- neįvykdė visų šios licencijos naudojimą nustatančių sąlygų,

- pateikė klaidingą Bendrijos licencijai išduoti ar jos galiojimui pratęsti būtiną informaciją.

Licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė.

Patvirtinta licencijos kopija turi būti laikoma transporto priemonėje ( 1 ) . Transporto priemonių junginių atveju licencija turi būti laikoma motorinėje transporto priemonėje. Ji galioja transporto priemonių junginiui net ir tada, jei priekaba arba puspriekabė nėra registruotos šią licenciją turinčio vežėjo vardu arba jis neturi leidimo jas naudoti keliuose, arba jei jos registruotos ar jas leidžiama naudoti kitoje valstybėje.

Licenciją visada privaloma pateikti bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

Kiekvienos valstybės narės teritorijoje šios licencijos turėtojas privalo laikytis toje valstybėje galiojančių, visų pirma transportą ir eismą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

__________________

(1) Transporto priemonė – valstybėje narėje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė transporto priemonė yra registruota valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti.



B dalis

Jungtinėje Karalystėje naudojamos licencijos pavyzdinė forma

 

Bendrijai skirta Jungtinės Karalystės licencija

a)

(Šviesiai mėlynos (Pantone) spalvos, DIN A4 formato, 100 g/m2 ar didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)

(Pirmasis licencijos puslapis)

(Tekstas anglų arba valų kalbomis)

UK

JUNGTINĖS KARALYSTĖS KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

(1)

LICENCIJA Nr.

arba

PATVIRTINTA LICENCIJOS KOPIJA Nr.

išduota tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį

Ši licencija suteikia teisę (2)

verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį visais vykdomais maršrutais, už atlygį valstybės narės teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1072/2009(3).

Ypatingos pastabos: ……………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………….

Ši licencija galioja nuo ……………….

iki ………………………………………………

Išduota (kur)…………………………………..,

(kada)……………………………………………

___________________________

(1) Regiono, dėl kurio išduodamas pažymėjimas, kompetentinga institucija.

(2) Visas vežėjo vardas ir pavardė arba visas pavadinimas ir visas adresas.

(3) Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009, paliktas galioti Jungtinės Karalystės teisėje pagal 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos įstatymo 3 skirsnį su pakeitimais, padarytais pagal to įstatymo 8 skirsnį priimtais teisės aktais.



 

b)

(Antrasis licencijos puslapis)

(Tekstas anglų arba valų kalbomis)

BENDROSIOS NUOSTATOS

Ši licencija išduota pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009(1).

Ji suteikia teisę jos turėtojui verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį visais valstybės narės teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip leidžiama tarptautiniu Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ar valstybės narės susitarimu.

Jei krovinys vežamas iš Jungtinės Karalystės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, ši licencija galioja per bet kurios valstybės narės teritoriją einančiai reisų daliai.

Ši licencija išduodama jos turėtojui, ji negali būti perleista kitam asmeniui.

Eismo reikalų komisaras arba Infrastruktūros departamentas (Šiaurės Airija) gali panaikinti šią licenciją, pavyzdžiui, jei jos turėtojas:

- neįvykdė visų šios licencijos naudojimą nustatančių sąlygų,

- pateikė klaidingą licencijai išduoti ar jos galiojimui pratęsti būtiną informaciją.

Licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė.

Patvirtinta licencijos kopija turi būti laikoma transporto priemonėje(2). Transporto priemonių junginių atveju licencija turi būti laikoma motorinėje transporto priemonėje. Ji galioja transporto priemonių junginiui net ir tada, jei priekaba arba puspriekabė nėra registruotos šią licenciją turinčio vežėjo vardu arba jis neturi leidimo jas naudoti keliuose, arba jei jos registruotos ar jas leidžiama naudoti kitoje valstybėje.

Licenciją visada privaloma pateikti bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

Jungtinės Karalystės arba kiekvienos valstybės narės teritorijoje šios licencijos turėtojas privalo laikytis toje valstybėje galiojančių, visų pirma transportą ir eismą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

(1) Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009, paliktas galioti Jungtinės Karalystės teisėje pagal 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos įstatymo 3 skirsnį su pakeitimais, padarytais pagal to įstatymo 8 skirsnį priimtais teisės aktais. 

(2) Transporto priemonė – Jungtinėje Karalystėje arba valstybėje narėje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė transporto priemonė yra registruota Jungtinėje Karalystėje arba valstybėje narėje, naudojami tik kroviniams vežti.



ROAD.A.1.4 PRIEDĖLIS. Licencijos apsaugos priemonės

Licencijoje turi būti ne mažiau kaip dvi iš šių apsaugos priemonių:

– holograma,

– specialūs plaušeliai popieriuje, kurie matomi UV šviesoje,

– bent viena mikroteksto linija (tekstas matomas tik per didinamąjį stiklą ir negali būti nukopijuotas kopijavimo aparatais),

– relijefiniai rašmenys, simboliai ar raštai,

– du numeriai: licencijos arba jos patvirtintos kopijos serijos numeris ir kiekvienu atveju – išdavimo numeris,

– vaivorykštine spauda atspausdintas apsauginis fonas su smulkiomis giljoširuotėmis.

 

2 skirsnis. Vairuotojų komandiravimas 

1 straipsnis. Dalykas

Šiame skirsnyje nustatomi reikalavimai, taikomi vienoje iš Šalių įsisteigusiems krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, kurie krovinių vežimo tikslu pagal šio skirsnio 3 straipsnį komandiruoja vairuotojus į kitos Šalies teritoriją.

Nė viena šio skirsnio nuostata Šaliai neužkertamas kelias taikyti fizinių asmenų atvykimą į jos teritoriją ar jų laikiną buvimą joje reglamentuojančias priemones, įskaitant priemones, kurios būtinos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, su sąlyga, kad tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią pagal šio skirsnio sąlygas turėtų gauti kita Šalis. Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, nereiškia, kad šiuo skirsniu teikiama nauda išnyksta ar sumažėja.

Nė viena šio skirsnio nuostata neturi įtakos su kelių transporto vairuotojų komandiravimu susijusių Sąjungos taisyklių taikymui Sąjungos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams Sąjungos teritorijoje.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje komandiruotasis vairuotojas – vairuotojas, kuris ribotą laikotarpį atlieka darbą kitos Šalies nei ta, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje.

3 straipsnis. Principai

1.    Šio skirsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas savo sąskaita komandiruoja savo vadovaujamus vairuotojus į kitos Šalies teritoriją, vadovaudamasis savo sudaryta sutartimi su šalimi, kuriai bus teikiamos transporto paslaugos, o vairuotojai atlieka darbą tos Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės laikotarpiu vairuotojas ir jį komandiravęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas yra saistomi darbo santykiais.

2.    Taikant 1 dalį laikoma, kad komandiruotė prasideda, kai vairuotojas atvyksta į kitos Šalies teritoriją pakrauti ir (arba) iškrauti krovinio, ir baigiasi, kai vairuotojas išvyksta iš tos Šalies teritorijos.

Taikant 1 dalį, jei vairuotojas komandiruojamas į Sąjungą, laikoma, kad komandiruotė prasideda, kai vairuotojas atvyksta į valstybės narės teritoriją pakrauti ir (arba) iškrauti krovinio toje valstybėje narėje, ir baigiasi, kai vairuotojas išvyksta iš tos valstybės narės teritorijos.

3.    Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalis, vairuotojas nelaikomas komandiruotu, jei pagal transporto sutartį vykdo transporto operacijas, nurodytas šio Susitarimo ROAD.4 straipsnio [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] 1 dalies a punkte.

4.    Vairuotojas nelaikomas komandiruotu į Jungtinę Karalystę, jei jis tranzitu vyksta per jos teritoriją nepakraudamas ir neiškraudamas krovinio. Vairuotojas taip pat nelaikomas komandiruotu į Sąjungos valstybę narę, jei jis tranzitu vyksta per jos teritoriją nepakraudamas ir neiškraudamas krovinio.

4 straipsnis. Darbo sąlygos

1. Kiekviena Šalis, nepriklausomai nuo darbo santykiams taikomos teisės, užtikrina, kad krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, vadovaudamiesi vienodų sąlygų taikymo principu, į jų teritoriją komandiruotiems vairuotojams užtikrintų tokias su toliau nurodytais dalykais susijusias sąlygas, kokios toje Šalyje arba – Sąjungos atveju – valstybėje narėje, kurioje atliekamas darbas, yra nustatytos

– įstatymais ir kitais teisės aktais ir (arba)

– kolektyvinėmis sutartimis ar arbitražo teismo sprendimais, kurie paskelbti visuotinai taikytinais arba kitaip taikomi pagal 4 dalį:

(a)maksimalus darbo laikas ir minimalūs poilsio laikotarpiai;

(b)minimali mokamų kasmetinių atostogų trukmė;

(c)darbo užmokestis, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas (šis punktas netaikomas papildomoms profesinių pensijų sistemoms);

(d)darbuotojų sveikatos, darbo saugos ir higienos sąlygos;

(e)apsaugos priemonės, susijusios su nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų, vaikų ir jaunimo darbo sąlygomis, ir

(f)vienodas požiūris į vyrus ir moteris ir kitos nediskriminavimo nuostatos. 

2.    Taikant šį skirsnį darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, į kurios teritoriją vairuotojas yra komandiruotas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir reiškia visas sudedamąsias darbo užmokesčio dalis, kurios privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo teismo sprendimus, kurie toje Šalyje arba valstybėje narėje yra paskelbti visuotinai taikytinais arba kitaip taikomi pagal 4 dalį.

3.    Komandiruotpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant faktines komandiruotės išlaidas, pvz., kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas. Tokias išlaidas krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas komandiruotiesiems vairuotojams kompensuoja vadovaudamasis darbo santykiams taikytina teise ir (arba) praktika.

Jeigu darbo santykiams taikytinose darbo sąlygose nenustatyta, kurios komandiruotpinigių dalys mokamos kaip faktinių komandiruotės išlaidų kompensacija ir kurios yra darbo užmokesčio dalis, tuomet laikoma, kad visi komandiruotpinigiai yra mokami kaip komandiruotės išlaidų kompensacija.

4.    Šiame skirsnyje kolektyvinės sutartys arba arbitražo teismo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais, yra kolektyvinės sutartys arba arbitražo teismo sprendimai, kurių privalo laikytis visos konkrečios geografinės vietovės įmonės, kurios vykdo atitinkamą profesinę veiklą ar priklauso atitinkamam sektoriui.

Jei nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys ar arbitražo teismo sprendimai skelbiami visuotinai taikytinais, kaip apibrėžta pirmoje šios dalies dalyje, arba jei norima tokią sistemą papildyti, kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė gali nuspręsti remtis:

– kolektyvinėmis sutartimis arba arbitražo teismo sprendimais, kurie apskritai taikytini visoms panašioms konkrečios geografinės vietovės įmonėms, kurios vykdo atitinkamą profesinę veiklą ar priklauso atitinkamam sektoriui, ir (arba)

– visoje nacionalinėje teritorijoje taikomomis kolektyvinėmis sutartimis, kurias nacionaliniu lygmeniu sudarė reprezentatyviausios darbdavių ir darbuotojų organizacijos.

1 dalyje nurodytas reikalavimas taikyti vienodas sąlygas laikomas tenkinamu, jeigu panašioje padėtyje esančioms nacionalinėms įmonėms:

(I)konkrečioje vietoje arba atitinkamame sektoriuje yra taikomos tokios pačios su 1 dalies pirmojoje pastraipoje išvardytais dalykais susijusios pareigos, kaip ir darbuotojus komandiruojančioms įmonėms, ir

(II)keliamas reikalavimas tas pareigas įvykdyti užtikrinant tokį patį poveikį.

5 straipsnis. Geresnė prieiga prie informacijos

1.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, vadovaudamasi nacionaline teise ir (arba) praktika, nepagrįstai nedelsdama bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje skaidriai paskelbia informaciją apie darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, ir visas darbo sąlygas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalyje.

Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė užtikrina, kad bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje pateikta informacija būtų tiksli ir atnaujinta.

2.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyta informacija būtų visuotinai prieinama nemokamai, ji būtų aiški, skaidri, išsami, prie jos būtų galima nesunkiai prieiti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, ji būtų pateikta tokia forma ir laikantis tokių saityno prieinamumo standartų, kad su ja galėtų susipažinti neįgalieji, taip pat sudaryti sąlygas kompetentingoms nacionalinėms įstaigoms veiksmingai atlikti užduotis.

3.    Kai remiantis nacionalinės teisės aktais, tradicijomis ir praktika, taip pat paisant socialinių partnerių autonomijos, 4 straipsnyje nurodytos darbo sąlygos nustatomos kolektyvinėse sutartyse pagal 4 straipsnio 1 dalį, kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė užtikrina, kad su tomis sąlygomis galėtų nesunkiai skaidriu būdu susipažinti komandiruoti vairuotojai ir kitos Šalies paslaugų teikėjai, ir siekia, kad prie to prisidėtų ir socialiniai partneriai. Atitinkama informacija visų pirma turėtų apimti įvairius minimalaus darbo užmokesčio dydžius ir jo sudedamąsias dalis, mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir, prireikus, konkrečių kategorijų darbo užmokesčio priskyrimo darbuotojams kriterijus. 

4.    Jeigu, priešingai nei reikalaujama pagal 1 dalį, bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje nenurodyta, kurios darbo sąlygos turi būti taikomos, į tą aplinkybę, vadovaujantis nacionaline teise ir (arba) praktika, atsižvelgiama nustatant sankcijas už šio skirsnio nuostatų pažeidimus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti jų proporcingumą.

5.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė nurodo įstaigas ir institucijas, į kurias gali kreiptis vairuotojai ir krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai dėl bendro pobūdžio informacijos apie jiems taikomą nacionalinę teisę ir praktiką, susijusią su jų teisėmis ir pareigomis Šalies arba valstybės narės teritorijoje.

6 straipsnis. Administraciniai reikalavimai, kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.    Vieninteliai su vairuotojų komandiravimu susiję administraciniai reikalavimai ir kontrolės priemonės, kuriuos gali taikyti kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, yra šie:

(a)kitoje Šalyje įsisteigęs veiklos vykdytojas privalo Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, į kurią komandiruojamas vairuotojas, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prasidedant komandiruotei pateikti komandiravimo deklaraciją; nuo 2022 m. vasario 2 d. tai daroma naudojant daugiakalbę standartinę viešosios sąsajos, prijungtos prie ES vidaus rinkos informacinės administracinio bendradarbiavimo sistemos (toliau – IMI sistema) 136 , formą. Komandiravimo deklaracijoje pateikiama ši informacija:

(I)veiklos vykdytojo tapatybė, nurodant bent galiojančios licencijos numerį, jei jis yra;

(II)transporto vadovo ar kito įsisteigimo Šalyje arba – Sąjungos atveju – valstybėje narėje veikiančio kontaktinio asmens, kuris galėtų palaikyti ryšį su priimančiosios Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, kurioje teikiamos paslaugos, kompetentingomis institucijomis, taip pat siųsti ir gauti dokumentus ir pranešimus, kontaktiniai duomenys;

(III)vairuotojo tapatybė, gyvenamosios vietos adresas ir vairuotojo pažymėjimo numeris; 

(IV)vairuotojo darbo sutarties galiojimo pradžios data ir jai taikoma teisė;

(V)numatomos komandiruotės pradžios ir pabaigos datos ir

(VI)motorinių transporto priemonių valstybiniai registracijos numeriai; 

(b)veiklos vykdytojas privalo užtikrinti, kad vairuotojas turėtų toliau nurodytus dokumentus (popieriuje arba elektroniniu formatu), saugotų juos ir pateiktų paprašius per patikrinimą kelyje:

(I)pateiktos (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per IMI sistemą) komandiravimo deklaracijos kopiją;

(II)įrodymą apie priimančiojoje Šalyje vykdomas transporto operacijas, pvz., elektroninį važtaraštį (e-CMR), ir

(III)tachografo įrašus, visų pirma Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, kurioje vairuotojas vykdė vežimo operacijas, šalių simbolius, pagal B dalies 2 ir 4 skirsniuose nustatytus registravimo ir įrašų tvarkymo reikalavimus; 

(c)veiklos vykdytojas po komandiruotės laikotarpio, kitos Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, į kurią buvo komandiruotas vairuotojas, kompetentingoms institucijoms tiesiogiai paprašius, privalo pateikti (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per prie IMI sistemos prijungtą viešąją sąsają) šios dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijas, taip pat su komandiruoto vairuotojo darbo užmokesčiu, mokėtu komandiruotės laikotarpiu, susijusių dokumentų, darbo sutarties arba lygiaverčio dokumento, vairuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir mokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas.

Dokumentus veiklos vykdytojas (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per prie IMI sistemos prijungtą viešąją sąsają) nusiunčia ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo prašymo dienos. Jei veiklos vykdytojas per tą laikotarpį prašomų dokumentų nepateikia, Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, į kurią buvo komandiruotas vairuotojas, kompetentingos institucijos gali paprašyti (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per IMI sistemą) įsisteigimo Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės kompetentingų institucijų pagalbos. Kai pateikiamas toks savitarpio pagalbos prašymas, Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, kurioje įsisteigęs veiklos vykdytojas, kompetentingoms institucijoms suteikiama galimybė (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per prie IMI sistemos prijungtą viešąją sąsają) susipažinti su komandiravimo deklaracija ir kita veiklos vykdytojo pateikta aktualia informacija.

Įsisteigimo Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad prašomi dokumentai per 25 darbo dienas nuo savitarpio pagalbos prašymo dienos būtų pateikti (nuo 2022 m. vasario 2 d. – per IMI sistemą) Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, į kurią buvo komandiruotas vairuotojas, kompetentingoms institucijoms.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad informacija, kuria keičiasi kompetentingos nacionalinės institucijos arba kuri joms perduodama, būtų naudojama tik tam (-iems) reikalui (-ams), dėl kurio (-ių) jos buvo paprašyta.

Tarpusavio administracinis bendradarbiavimas vykdomas ir savitarpio pagalba teikiama nemokamai.

Prašymas pateikti informaciją netrukdo kompetentingoms institucijoms imtis priemonių siekiant ištirti įtariamus šio skirsnio pažeidimus ir užkirsti jiems kelią.

3.    Kad būtų galima nustatyti atvejus, kuriais vairuotojas neturi būti laikomas komandiruotu pagal 1 straipsnį, kiekviena Šalis kaip vienintelę kontrolės priemonę gali įvesti pareigą vairuotojui saugoti ir paprašius per patikrinimą kelyje pateikti atitinkamų transporto operacijų įrodymus (popieriuje arba elektroniniu formatu), pvz., elektroninį važtaraštį (e. CMR) ir tachografo įrašus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktyje.

4.    Kontrolės tikslais veiklos vykdytojas nuolat atnaujina (nuo 2022 m. vasario 2 d. – prie IMI sistemos prijungtoje viešojoje sąsajoje) 2 dalies a punkte nurodytas komandiravimo deklaracijas.

5.    Patikrinimų tikslais komandiravimo deklaracijose pateikta informacija saugoma (nuo 2022 m. vasario 2 d. – IMI saugykloje) 24 mėnesius.

6.    Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, į kurios teritoriją komandiruotas vairuotojas, ir Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, iš kurios vairuotojas komandiruotas, atsako už šiame skirsnyje nustatytų pareigų vykdymo stebėseną, kontrolę ir užtikrinimą ir imasi atitinkamų priemonių, jei šio skirsnio nuostatų nesilaikoma.

7.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, atsižvelgdama į atitinkamas šio skirsnio nuostatas, užtikrina, kad pagal šį straipsnį atliekami atitikties patikrinimai ir kontrolė nebūtų diskriminaciniai ir (arba) neproporcingi.

8.    Siekiant užtikrinti šiame skirsnyje nustatytų pareigų vykdymą, kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė užtikrina, kad būtų nustatyti veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos komandiruotieji vairuotojai tais atvejais, kai mano, jog dėl nustatytų taisyklių netaikymo patyrė nuostolių arba žalos, galėtų tiesiogiai teikti skundus dėl darbdavio, ir kad jie galėtų pasinaudoti teise inicijuoti teismo procesą ar administracinę procedūrą, taip pat ir toje Šalyje, į kurią jie yra ar buvo komandiruoti, ir tai galėtų padaryti net ir pasibaigus santykiams, kurių laikotarpiu, jų teigimu, buvo pažeistos taisyklės.

9.    8 dalis taikoma nedarant poveikio nė vienos Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės teismų jurisdikcijai, nustatytai visų pirma atitinkamose Sąjungos teisės aktuose ir (arba) tarptautinėse konvencijose.

10.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė nustato sankcijų, taikytinų už pagal šį skirsnį priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos ir vykdomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Kiekviena Šalis apie šias nuostatas iki 2021 m. birželio 30 d. praneša kitai Šaliai. Jos nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

7 straipsnis. IMI sistemos naudojimas

1.    Nuo 2022 m. vasario 2 d. 6 straipsnyje nurodyta informacija, įskaitant asmens duomenis, keičiamasi ir ji tvarkoma IMI sistemoje su sąlyga, kad įvykdyti šie reikalavimai:

(a)Šalys nustato apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad IMI sistemoje tvarkomi duomenys būtų naudojami tik tuo tikslu, kuriuo jais iš pradžių pasikeista;

(b)asmens duomenys pagal šį straipsnį Jungtinei Karalystei gali būti perduodami tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 137 23 straipsnio 1 dalies c punkto ir

(c)asmens duomenys pagal šį straipsnį Sąjungai gali būti perduodami tik laikantis Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos taisyklių dėl tarptautinio duomenų perdavimo.

2.    Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos suteikia IMI sistemos naudotojams atitinkamas prieigos teises ir jas panaikina.

3.    IMI sistemos naudotojams prieiga prie IMI sistemoje tvarkomų asmens duomenų suteikiama tik vadovaujantis būtinybės žinoti principu ir tik šio skirsnio nuostatų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tikslais.

4.    Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė gali leisti kompetentingai institucijai laikantis nacionalinės teisės ir praktikos teikti nacionaliniams socialiniams partneriams reikiamą IMI sistemoje prieinamą informaciją ne per IMI sistemą, kai tai būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi komandiravimo taisyklių, su sąlyga, kad:

(a)informacija yra susijusi su komandiravimu į atitinkamos Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės teritoriją ir

(b)informacija yra naudojama tik siekiant užtikrinti komandiravimo taisyklių laikymąsi.

5.    Specialusis kelių transporto komitetas nustato technines ir procedūrines Jungtinės Karalystės naudojimosi IMI sistema specifikacijas.

6.    Kiekviena Šalis dengia dalį su IMI sistemos veikimu išlaidų. Kiekvienai Šaliai tenkančias išlaidas nustato Specialusis kelių transporto komitetas.



B DALIS. Šio susitarimo ROAD.7 straipsnyje nurodyti reikalavimai krovinius vežantiems vairuotojams

1 skirsnis. Profesinės kompetencijos pažymėjimas

1 straipsnis. Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas vairavimo veiklai, vykdomai asmenų, kuriuos yra įdarbinęs arba kurių paslaugomis naudojasi Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, kai jie vykdo šio Susitarimo ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytus reisus ir naudoja transporto priemones, kurias vairuojant reikalingas C1, C1+E, C arba C+E kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimas arba Specialiojo kelių transporto komiteto lygiaverčiu pripažintas pažymėjimas.

2 straipsnis. Išimtys

Profesinės kompetencijos pažymėjimo (PKP) neprivalo turėti vairuotojai, vairuojantys transporto priemones:

(a)kurių didžiausiasis leidžiamasis greitis neviršija 45 km/h;

(b)naudojamas arba kontroliuojamas ginkluotųjų pajėgų, civilinės saugos ar priešgaisrinių tarnybų, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios pagalbos tarnybų, kai vežimas yra tiesiogiai susijęs su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis;

(c)su kuriomis techninio tobulinimo, remonto arba techninės priežiūros tikslais atliekami bandymai kelyje arba kurios yra naujos ar rekonstruotos ir dar nepradėtos eksploatuoti;

(d)kurios naudojamos ekstremaliosiose situacijose arba vykdant gelbėjimo operacijas;

(e)kuriomis vežamos medžiagos, įranga arba mechanizmai, kuriuos vairuotojas naudos atlikdamas savo darbą, jeigu transporto priemonių vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, arba

(f)kurias naudoja arba nuomoja be vairuotojo žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, ūkininkavimo arba žuvininkystės įmonės kroviniams vežti savo pačių verslo reikmėms, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra vairuotojo pagrindinės veiklos dalis arba kai vežama tolesniu nei nacionalinės teisės aktuose nustatytu atstumu nuo įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė arba kuri ją nuomojasi ar yra įsigijusi išperkamosios nuomos būdu, veiklos vietos.

3 straipsnis. Kvalifikacija ir jos kėlimas

1.    1 straipsnyje apibrėžtai vairavimo veiklai taikomas privalomos pradinės kvalifikacijos ir privalomo kvalifikacijos kėlimo reikalavimas. Tuo tikslu Šalys nustato:

(a)pradinės kvalifikacijos sistemą, pagal kurią kvalifikacija įgyjama vienu iš šių dviejų būdų:

(I)kurso išklausymas ir testo laikymas:

laikantis ROAD.B.1.1 priedėlio 2 skirsnio 2.1 punkto, pasirinkus šį pradinės kvalifikacijos įgijimo būdą privaloma išklausyti nustatytos trukmės kursą. Kurso pabaigoje laikomas testas. Jeigu testas išlaikomas, kvalifikacija patvirtinama PKP, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte;

(II)tik testų laikymas:

laikantis ROAD.B.1.1 priedėlio 2 skirsnio 2.2 punkto, pasirinkus šį pradinės kvalifikacijos įgijimo būdą kurso klausyti neprivaloma ir reikia išlaikyti tik teorinį ir praktinį testus. Jeigu testai išlaikomi, kvalifikacija patvirtinama PKP, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte.

Tačiau Šalis gali leisti vairuotojui vairuoti jos teritorijoje dar prieš gaunant PKP, jeigu jis klauso nacionalinį profesinio mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip šešis mėnesius ir ne ilgiau kaip trejus metus. Jei klausomas tas profesinio mokymo kursas, šio punkto i ir ii papunkčiuose nurodytus testus galima laikyti keliais etapais;

(b)kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Laikantis ROAD.B.1.1 priedėlio 4 skirsnio, kvalifikacijai pakelti privaloma išklausyti kursą. Jo užbaigimas patvirtinamas PKP, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 dalyje.

2.    Šalis taip pat gali numatyti pagreitinto pradinės kvalifikacijos įgijimo sistemą, kad vairuotojas galėtų vairuoti 5 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkte nurodytais atvejais.

Laikantis ROAD.B.1.1 priedėlio 3 skirsnio, pradinei kvalifikacijai pagreitintai įgyti privaloma išklausyti kursą. Kurso pabaigoje laikomas testas. Jeigu testas išlaikomas, kvalifikacija patvirtinama PKP, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje.

3.    Šalis vairuotojus, kuriems išduotas A dalies 1 skirsnio 8 straipsnyje nurodytas PKP, gali atleisti nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose ir 2 dalyje nurodytų testų, susijusių su dalykais, kuriuos apima toje šio priedo dalyje numatytas testas, ir, atitinkamais atvejais, nuo su tais dalykais susijusios kurso dalies klausymo.

4 straipsnis. Įgytos teisės

Vairuotojai, turintys ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą C1, C1+E, C arba C+E kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą arba Specialiojo kelių transporto komiteto lygiaverčiu pripažįstamą pažymėjimą, atleidžiami nuo reikalavimo įgyti pradinę kvalifikaciją.

5 straipsnis. Pradinė kvalifikacija

1.    Kad būtų galima įgyti pradinę kvalifikaciją, neprivaloma jau turėti atitinkamo vairuotojo pažymėjimo.

2.    Kroviniams vežti skirtų transporto priemonių vairuotojai:

(a)sulaukę 18 metų, gali vairuoti:

(I)vairuotojo pažymėjime nurodytų C ir C+E kategorijų transporto priemones su sąlyga, kad turi 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą PKP, ir

(II)vairuotojo pažymėjime nurodytų C1 ir C1+E kategorijų transporto priemones su sąlyga, kad turi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą PKP;

(b)b) sulaukę 21 metų, gali vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų C ir C+E kategorijų transporto priemones su sąlyga, kad turi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą PKP.

3.    Nedarant poveikio 2 dalyje nustatytoms amžiaus riboms, krovinių vežimu užsiimantiems vairuotojams, turintiems 6 straipsnyje nurodytą PKP, susijusį su viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų transporto priemonių kategorijų, netaikomas reikalavimas gauti ir su kitomis toje dalyje nurodytomis transporto priemonių kategorijomis susijusį PKP.

4.    Krovinių vežimu užsiimantiems vairuotojams, kurie išplečia ar iš dalies pakeičia savo veiklą, kad galėtų vežti keleivius, ar atvirkščiai, ir kurie turi 6 straipsnyje nurodytą PKP, nereikia pakartotinai išklausyti bendrųjų pradinės kvalifikacijos kurso dalių – jie turi išklausyti tik naujai kvalifikacijai aktualias kurso dalis.

6 straipsnis. Pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis PKP 

1.    Pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis PKP

(a)Išklausius kursą ir išlaikius testą išduodamas PKP

Remdamosi 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu valstybės narės reikalauja, kad mokomi vairuotojai kursus klausytų pagal ROAD.B.1.1 priedėlio 5 skirsnį kompetentingų institucijų patvirtintame mokymo centre (toliau – patvirtintas mokymo centras). Kursai turi apimti visus ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nurodytus dalykus. Išėjus mokymą reikia išlaikyti ROAD.B.1.1 priedėlio 2 skirsnio 2.1 punkte nurodytą testą. Tą testą, kuriuo patikrinama, ar mokomų vairuotojų turimos pirmiau minėtų dalykų žinios yra ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nustatyto reikalaujamo lygio, rengia Šalių kompetentingos institucijos arba jų paskirtas subjektas. Tos institucijos arba subjektai prižiūri testo eigą ir jį išlaikiusiems vairuotojams išduoda pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį PKP.

(b)Išlaikius testus išduodamas PKP

Remdamosi 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu Šalys reikalauja, kad mokomi vairuotojai laikytų ROAD.B.1.1 priedėlio 2 skirsnio 2.2 punkte nurodytus teorinį ir praktinį testus. Tuos testus, kuriais patikrinama, ar mokomų vairuotojų turimos visų pirmiau minėtų dalykų žinios yra ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nustatyto reikalaujamo lygio, rengia Šalių kompetentingos institucijos arba jų paskirtas subjektas. Tos institucijos arba subjektai prižiūri testų eigą ir juos išlaikiusiems vairuotojams išduoda pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį PKP.

2.     Pagreitintą pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis PKP

Laikydamosi 3 straipsnio 2 dalies Šalys reikalauja, kad mokomi vairuotojai klausytų kursus patvirtintame mokymo centre. Kursai turi apimti visus ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nurodytus dalykus.

Išėjus mokymą laikomas ROAD.B.1.1 priedėlio 3 skirsnyje nurodytas testas. Tą testą, kuriuo patikrinama, ar mokomų vairuotojų turimos pirmiau minėtų dalykų žinios yra ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nustatyto reikalaujamo lygio, rengia Šalių kompetentingos institucijos arba jų paskirtas subjektas. Tos institucijos arba subjektai prižiūri testo eigą ir jį išlaikiusiems vairuotojams išduoda pagreitintą pradinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį PKP.

7 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimas

Kvalifikacijos kėlimas – tai mokymas, per kurį PKP turėtojai atnaujina darbui svarbias žinias ir kuriuo ypatingas dėmesys skiriamas kelių eismo saugumui, darbuotojų saugai ir sveikatai ir pastangoms mažinti vairavimo poveikį aplinkai.

Mokymą organizuoja pagal ROAD.B.1.1 priedėlio 5 skirsnį patvirtintas mokymo centras. Mokymą sudaro mokymas klasėje, praktinis mokymas ir, jei įmanoma, mokymas naudojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemones arba aukščiausios klasės treniruoklius. Jeigu vairuotojas pereina į kitą įmonę, turi būti atsižvelgiama į jo jau išeitus kvalifikacijos kėlimo kursus.

Kvalifikacijos kėlimo mokymu siekiama pagilinti kai kurių ROAD.B.1.1 priedėlio 1 skirsnyje nurodytų dalykų išmanymą ir pakartoti juos. Jis apima įvairius dalykus ir visuomet bent vieną su kelių eismo saugumu susijusį dalyką. Rengiant mokymo dalykus atsižvelgiama į atitinkamų teisės aktų bei technologijų pokyčius ir, kiek įmanoma, į konkrečius vairuotojo mokymo poreikius.

8 straipsnis. Kvalifikacijos pakėlimą patvirtinantis PKP

1.    Vairuotojui išėjus 7 straipsnyje nurodytą kvalifikacijos kėlimo mokymą Šalies kompetentingos institucijos arba patvirtintas mokymo centras išduoda jam kvalifikacijos pakėlimą patvirtinantį PKP.

2.    Pirmą kvalifikacijos kėlimo kursą toliau nurodyti vairuotojai turi išeiti per tokius terminus:

(a)6 straipsnyje nurodyto PKP turėtojai – per penkerius metus nuo to PKP išdavimo ir

(b)4 straipsnyje nurodyti vairuotojai – per penkerius metus nuo 2009 m. rugsėjo 10 d.

Šalis gali sutrumpinti arba prailginti a arba b punkte nurodytą terminą ne daugiau kaip dvejais metais.

3.    Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pirmą kvalifikacijos kėlimo kursą išėjęs vairuotojas iki kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančio PKP galiojimo pabaigos kvalifikacijos kėlimo kursą išklauso kas penkerius metus.

4.    6 straipsnyje arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PKP turėtojai ir 4 straipsnyje nurodyti vairuotojai, kurie buvo nustoję verstis savo profesija ir nėra įvykdę 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų, prieš pradėdami vėl ja verstis privalo išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursą.

5.    Krovinių vežimu keliais užsiimantiems vairuotojams, kurie yra išėję su viena iš 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų vairuotojo pažymėjime nurodytų transporto priemonių kategorijų susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus, netaikomas reikalavimas išeiti su kitomis toje dalyje nurodytomis kategorijomis susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus.

9 straipsnis. Vykdymo užtikrinimas

Šalies kompetentingos institucijos pačiame vairuotojo pažymėjime šalia atitinkamų kategorijų priklijuoja skiriamąjį ženklą, patvirtinantį, kad vairuotojas turi PKP, ir nurodo jo galiojimo pabaigos datą, arba išduoda specialią ROAD.B.1.2 priedėlyje pateikto pavyzdžio vairuotojo kvalifikacijos kortelę. Kortelė gali būti ir kito pavyzdžio su sąlyga, kad jį lygiaverčiu pripažįsta Specialusis kelių transporto komitetas. Taikant šį skirsnį, viena Šalis pripažįsta kitos Šalies kompetentingų institucijų išduotą pirmiau nurodytą vairuotojo kvalifikacijos kortelę ar kitą lygiavertį dokumentą.

Vairuotojai privalo galėti bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą arba specialią vairuotojo kvalifikacijos kortelę ar lygiavertį dokumentą su PKP turėjimą patvirtinančiu skiriamuoju ženklu.

ROAD.B.1.1 priedėlis. MINIMALŪS KVALIFIKACIJOS IR JOS KĖLIMO REIKALAVIMAI

Siekiant užtikrinti, kad krovinių vežimą keliais, kuriam taikoma antros dalies trečio podalio I antraštinė dalis [Krovinių vežimas keliais], reglamentuojančios taisyklės būtų kuo labiau suderintos, šio priedėlio 1–5 skirsniuose išdėstomi minimalūs vairuotojų kvalifikacijos bei mokymo ir mokymo centrų tvirtinimo reikalavimai. Kvalifikacijos ir mokymo turinys gali būti ir kitoks su sąlyga, kad jį lygiaverčiu pripažįsta Specialusis kelių transporto komitetas.

1 skirsnis. Dalykų sąrašas

Žinios, į kurias Šalys turi atsižvelgti tvirtindamos vairuotojo pradinę kvalifikaciją ir kvalifikacijos pakėlimą, turi apimti bent toliau pateiktame sąraše išvardytus dalykus. Mokomų vairuotojų žinios ir praktiniai įgūdžiai turi būti tokio lygio, koks būtinas norint visiškai saugiai vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytos atitinkamos kategorijos transporto priemones. Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei lygis, pasiekiamas išėjus privalomojo švietimo programą ir profesinį mokymą.

1.    Saugumo taisyklėmis grindžiamo racionaliojo vairavimo aukštesniojo lygio mokymas

1.1.    Tikslas – išmanyti pavarų sistemos charakteristikas, kad ji būtų naudojama kuo geriau

Su sukimo momentu, variklio galia ir konkrečiu variklio naudojimu susijusios kreivės, sūkių skaitiklio optimalaus naudojimo sritis, pavarų dėžės perdavimo skaičiaus grafikai.

1.2.    Tikslas – išmanyti technines saugos valdiklių charakteristikas ir veikimą, kad būtų galima valdyti transporto priemonę, kuo labiau sumažinti dėvėjimąsi ir užkirsti kelią veikimo sutrikimams

Stabdžių ir lėtintuvo naudojimo apribojimai, stabdžių naudojimas kartu su lėtintuvu, geresnis greičio ir pavarų dėžės perdavimo skaičiaus santykio išnaudojimas, transporto priemonės inercijos panaudojimas, transporto priemonės greičio mažinimo ir stabdymo važiuojant nuokalnėn būdai, veiksmai gedimo atveju, elektroninių ir mechaninių prietaisų, pvz., elektroninės stabilumo programos (ESP), pažangiosios avarinio stabdymo sistemos (AEBS), stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), traukos kontrolės sistemos (TCS), transporto priemonėje įrengiamų stebėsenos sistemų (IVMS) ir kitų patvirtintų naudoti pagalbos vairuotojui ar automatizavimo prietaisų naudojimas.

1.3.    Tikslas – gebėti optimizuoti degalų naudojimą

Degalų naudojimo optimizavimas remiantis su 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytais dalykais susijusia praktine patirtimi, eismo srauto numatymo svarba, tinkamo atstumo iki kitų transporto priemonių laikymasis ir transporto priemonės judesio kiekio panaudojimas, pastovus greitis, tolygus vairavimo stilius ir tinkamas padangų slėgis, taip pat intelektinių transporto sistemų, kurios didina vairavimo efektyvumą ir padeda planuoti maršrutus, išmanymas.

1.4.    Tikslas – gebėti numatyti bei vertinti eismo pavojus ir prie jų prisitaikyti

Žinios apie skirtingas kelio, eismo ir oro sąlygas, prisitaikymas prie jų, būsimų įvykių numatymas; mokėjimas pasiruošti kelionei ir ją suplanuoti esant neįprastoms oro sąlygoms; žinojimas, kaip naudoti atitinkamą saugos įrangą, ir supratimas, kada kelionė turi būti atidėta arba atšaukta dėl ekstremalių oro sąlygų; prisitaikymas prie eismo pavojų, įskaitant pavojingą elgseną eismo sraute ar neatidų vairavimą (naudojant elektroninius prietaisus, valgant, geriant ir t. t.); pavojingų situacijų, visų pirma susijusių su transporto priemonių dydžiu bei svoriu ir pažeidžiamais eismo dalyviais, pvz., pėsčiaisiais, dviratininkais ir dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojais, atpažinimas, prisitaikymas prie jų ir gebėjimas valdyti su jomis susijusį stresą;

galimų pavojingų situacijų atpažinimas ir tinkamas numatymas, kaip jos gali virsti situacijomis, kuriose nebeįmanoma išvengti susidūrimo, ir gebėjimas pasirinkti ir atlikti veiksmus, kuriais saugumo atsarga padidinama tiek, kad iškilus galimam pavojui susidūrimo dar būtų galima išvengti.

1.5.    Tikslas – gebėti pakrauti transporto priemonę deramai laikantis saugos ir tinkamo transporto priemonės naudojimo taisyklių

Judančią transporto priemonę veikiančios jėgos, pavarų dėžės perdavimo skaičiaus pasirinkimas atsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą ir kelio profilį, automatinių pavarų sistemų naudojimas, transporto priemonės arba transporto priemonių junginio krovumo apskaičiavimas, visuminio tūrio apskaičiavimas, apkrovos paskirstymas, ašies perkrovos pasekmės, transporto priemonės stabilumas ir sunkio centras, pakuočių ir padėklų tipai;

pagrindinės krovinių, kuriuos būtina sutvirtinti, kategorijos, fiksavimo ir sutvirtinimo būdai, sutvirtinimo juostų naudojimas, sutvirtinimo įtaisų tikrinimas, krovos įrangos naudojimas, dengimas brezentu ir jo nuėmimas.

2.    Taisyklių taikymas

2.1.    Tikslas – išmanyti su kelių transportu susijusius socialinius aspektus ir juos reglamentuojančias taisykles

Transporto sektoriuje nustatytas ilgiausias darbo laikas; su vairavimo trukme ir poilsio laikotarpiais, taip pat su tachografu susijusių taisyklių principai, taikymas ir pasekmės; sankcijos už tai, kad nenaudojamas arba netinkamai naudojamas tachografas, ir už manipuliavimą juo; su kelių transportu susijusių socialinių aspektų išmanymas: su pradine kvalifikacija ir kvalifikacijos kėlimu susijusios vairuotojų teisės ir pareigos.

2.2.    Tikslas – žinoti krovinių vežimą reglamentuojančias taisykles

Transporto veiklos licencijos, dokumentai, kuriuos privaloma laikyti transporto priemonėje, draudimas važiuoti tam tikrais keliais, kelių mokesčiai, įprastomis krovinių vežimo sutartimis nustatomos pareigos, vežimo sutartį sudarančių dokumentų rengimas, tarptautinio vežimo leidimai, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) 138 nustatomi įpareigojimai, tarptautinio važtaraščio parengimas, sienų kirtimas, ekspeditoriai, specialūs prie krovinių pridedami dokumentai.

3.    Sveikata, kelių eismo saugumas ir aplinkos sauga, paslaugos, logistika

3.1.    Tikslas – informuoti vairuotojus apie kelių eismo pavojus ir nelaimingus atsitikimus darbe

Nelaimingų atsitikimų darbe, kurie gali ištikti transporto sektoriuje, rūšys, statistiniai eismo įvykių duomenys, į eismo įvykius pakliuvę sunkvežimiai ir (arba) autobusai, pasekmės žmonėms, materialiniai ir finansiniai padariniai.

3.2.    Tikslas – gebėti užkirsti kelią nusikalstamumui ir neteisėtam nelegalių imigrantų vežimui

Bendroji informacija, pasekmės vairuotojui, prevencinės priemonės, kontrolinis sąrašas, su transporto veiklos vykdytojo atsakomybe susiję teisės aktai.

3.3.    Tikslas – gebėti užkirsti kelią fizinės būklės blogėjimui

Ergonomikos principai; riziką keliantys judesiai ir kūno padėtys, tinkama fizinė būklė, su pakrovimu ir iškrovimu susiję pratimai, asmeninė apsauga.

3.4.    Tikslas – žinoti apie fizinio ir protinio pajėgumo svarbą

Sveikos, subalansuotos mitybos principai, alkoholio, narkotikų arba kitų elgesiui įtakos galinčių turėti medžiagų poveikis, nuovargio ir streso simptomai, priežastys ir poveikis, esminis bazinio darbo ir poilsio ciklo vaidmuo.

3.5.    Tikslas – gebėti įvertinti avarines situacijas

Elgesys avarinėje situacijoje: padėties įvertinimas, vengimas papildomai pabloginti eismo įvykio pasekmes, pagalbos iškvietimas, pagalba nukentėjusiems ir pirmosios pagalbos suteikimas, reagavimas gaisro atveju, sunkvežimyje esančių asmenų evakavimas, reagavimas agresijos atveju; pagrindiniai eismo įvykio ataskaitos rengimo principai.

3.6.    Tikslas – gebėti elgtis taip, kad gerėtų įmonės įvaizdis

Vairuotojo elgesys ir įmonės įvaizdis: vairuotojo teikiamų paslaugų kokybės svarba bendrovei, vairuotojo vaidmuo, žmonės, su kuriais vairuotojui tenka bendrauti, techninė transporto priemonės priežiūra, darbo organizavimas, komercinės ir finansinės ginčo pasekmės.

3.7.    Tikslas – išmanyti ekonominius krovininio kelių transporto aspektus ir rinkos organizavimą

Kelių transportas, palyginti su kitomis transporto rūšimis (konkurencija, siuntėjai), skirtingų rūšių kelių transporto veikla (vežimas už atlygį, savarankiškas vežimas, pagalbinė vežimo veikla), pagrindinių tipų transporto bendrovių organizacinė struktūra ir pagalbinės vežimo veiklos organizavimas, įvairių rūšių vežimo specializacija (automobilinėmis cisternomis, reguliuojamos temperatūros transporto priemonėmis, pavojingus krovinius vežti skirtomis transporto priemonėmis, gyvūnams vežti skirtomis transporto priemonėmis ir t. t.), sektoriaus pokyčiai (teikiamų paslaugų įvairinimas, vežimas geležinkeliais ir keliais, subranga ir t. t.).

2 skirsnis. B dalies 1 skirsnio 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta privaloma pradinė kvalifikacija

Šalis į šio priedėlio šiame ir 3 skirsniuose nustatytą mokymą gali įskaityti konkrečius kitus su krovinių vežimu keliais susijusius mokymus, kurių reikalaujama pagal jos teisės aktus.

2.1.    Kurso išklausymas ir testo laikymas

Pradinė kvalifikacija turi apimti visų šio priedėlio 1 skirsnyje išvardytų dalykų mokymą. Šio pradinės kvalifikacijos kurso trukmė turi būti 280 valandų.

Kiekvienas mokomas vairuotojas turi individualiai bent 20 valandų vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, kuri turi atitikti bent testams laikyti skirtoms transporto priemonėms keliamus reikalavimus.

Mokomam vairuotojui individualiai vairuojant transporto priemonę greta turi būti patvirtintame mokymo centre dirbantis instruktorius. Kiekvienas mokomas vairuotojas ne ilgiau nei aštuonias valandas iš jam skiriamo 20 valandų individualaus vairavimo laiko gali transporto priemonę vairuoti specialioje vietovėje arba naudotis aukščiausios klasės treniruokliu, kad būtų galima įvertinti, kaip jis išmoko saugumo taisyklėmis grindžiamo racionaliojo vairavimo, visų pirma valdyti transporto priemonę skirtingomis kelio sąlygomis ir atsižvelgti į tų sąlygų pokyčius kintant atmosferos sąlygoms ir dieną bei naktį, taip pat optimaliai naudoti degalus.

Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė gali leisti patvirtintam mokymo centrui dalį mokymo kurso išdėstyti naudojant IRT priemones, pvz., e. mokymosi priemones, užtikrinant, kad būtų išlaikyta mokymo kokybė bei efektyvumas, ir pasirenkant dalykus, kuriems IRT priemonės gali būti panaudotos veiksmingiausiai. Tokiu atveju reikalaujama įdiegti patikimas naudotojų identifikavimo ir tinkamas kontrolės priemones.

B dalies 1 skirsnio 5 straipsnio 4 dalyje nurodytiems vairuotojams skirtas pradinės kvalifikacijos kursas turi trukti 70 valandų, įskaitant penkias individualaus vairavimo valandas.

Mokymo pabaigoje Šalies kompetentingos institucijos arba jų paskirtas subjektas surengia vairuotojui testą raštu arba žodžiu. Į testą įtraukiama bent po vieną su kiekvienu šio priedėlio 1 skirsnyje pateiktame dalykų sąraše nurodytu tikslu susijusį klausimą.

2.2.    Testo laikymas

Šalių kompetentingos institucijos arba jų paskirti subjektai rengia pirmiau minėtus teorinį ir praktinį testus, kuriais siekiama patikrinti, ar su šio priedėlio 1 skirsnyje išvardytais dalykais ir tikslais susijusios mokomo vairuotojo žinios yra tame skirsnyje reikalaujamo lygio.

(a)Teorinis testas turi susidėti bent iš dviejų dalių:

(I)klausimų su pasirenkamais atsakymais, klausimų, į kuriuos reikia atsakyti patiems, arba šių abiejų rūšių klausimų derinio ir

(II)atvejų tyrimų.

Teorinio testo trukmė turi būti ne trumpesnė nei keturios valandos.

(b)Praktinis testas turi susidėti iš dviejų dalių:

(I)vairavimo testo, kuriuo siekiama įvertinti, kaip išmokta saugumo taisyklėmis grindžiamo racionaliojo vairavimo. Testas, jeigu įmanoma, organizuojamas neužstatytose vietovėse esančiuose keliuose, greitkeliuose (arba panašiuose keliuose) ir visų rūšių pagrindiniuose miesto keliuose, kuriuose galima išbandyti įvairius vairuotojus ištinkančius sunkumus. Pageidautina, kad šis testas būtų laikomas įvairaus intensyvumo eismo sąlygomis. Vairavimo keliuose trukmė turi būti paskirstyta optimaliai, kad kandidatą būtų galima įvertinti visomis eismo sąlygomis, kuriomis jam gali tekti važiuoti. To testo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 90 minučių;

(II)bent šio priedėlio 1 skirsnio 1.5, 3.2, 3.3 ir 3.5 punktus apimančio praktinio testo.

To testo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių.

Praktiniam testui naudojama transporto priemonė turi atitikti bent testams laikyti skirtoms transporto priemonėms keliamus reikalavimus.

Į praktinį testą galima įtraukti trečią testą, kuris laikomas specialioje vietovėje arba naudojant aukščiausios klasės treniruoklį, kad būtų galima įvertinti, kaip vairuotojas išmoko saugumo taisyklėmis grindžiamo racionaliojo vairavimo, visų pirma valdyti transporto priemonę skirtingomis kelio sąlygomis ir atsižvelgti į tų sąlygų pokyčius kintant atmosferos sąlygoms ir dieną bei naktį.

To pasirenkamojo testo trukmė nenustatoma. Vairuotojui laikant šį testą jo trukmę galima išskaityti iš i papunktyje nurodyto vairavimo testo trukmės (90 minučių), tačiau negalima išskaityti daugiau nei 30 minučių.

B dalies 1 skirsnio 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti vairuotojai teorinį testą turi laikyti tik iš tų šio priedėlio 1 skirsnyje nurodytų dalykų, kurie svarbūs vairuojant su naująja pradine kvalifikacija susijusias transporto priemones. Tačiau šie vairuotojai privalo laikyti visą praktinį testą.

3 skirsnis. Pagreitintas pradinės kvalifikacijos įgijimas, numatytas ROAD.1 priedo B dalies 1 skirsnio 3 straipsnio 2 dalyje

Pagreitintas pradinės kvalifikacijos įgijimas turi apimti visų šio priedėlio 1 skirsnyje išvardytų dalykų mokymą. Mokymo trukmė turi būti 140 valandų.

Kiekvienas mokomas vairuotojas turi individualiai bent 10 valandų vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, kuri turi atitikti bent testams laikyti skirtoms transporto priemonėms keliamus reikalavimus.

Mokomam vairuotojui individualiai vairuojant transporto priemonę greta turi būti patvirtintame mokymo centre dirbantis instruktorius. Kiekvienas mokomas vairuotojas ne ilgiau nei keturias valandas iš jam skiriamo 10 valandų individualaus vairavimo laiko gali transporto priemonę vairuoti specialioje vietovėje arba naudotis aukščiausios klasės treniruokliu, kad būtų galima įvertinti, kaip jis išmoko saugumo taisyklėmis grindžiamo racionaliojo vairavimo, visų pirma valdyti transporto priemonę skirtingomis kelio sąlygomis ir atsižvelgti į tų sąlygų pokyčius kintant atmosferos sąlygoms ir dieną bei naktį, taip pat optimaliai naudoti degalus.

Pagreitintai įgyjant pradinę kvalifikaciją taip pat taikomos šio priedėlio 2 skirsnio 2.1 punkto ketvirtos pastraipos nuostatos.

B dalies 1 skirsnio 5 straipsnio 4 dalyje nurodytiems vairuotojams skirtas pagreitinto pradinės kvalifikacijos įgijimo kursas turi trukti 35 valandas, įskaitant dvi su puse individualaus vairavimo valandos.

Mokymo pabaigoje Šalies kompetentingos institucijos arba jų paskirtas subjektas surengia vairuotojui testą raštu arba žodžiu. Į testą įtraukiama bent po vieną su kiekvienu šio priedėlio 1 skirsnyje pateiktame dalykų sąraše nurodytu tikslu susijusį klausimą.

Šalis į šiame skirsnyje nustatytą mokymą gali įskaityti konkrečius kitus su krovinių vežimu keliais susijusius mokymus, kurių reikalaujama pagal jos teisės aktus.

4 skirsnis. ROAD.1 priedo B dalies 1 skirsnio 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas privalomas kvalifikacijos kėlimas

Privalomo kvalifikacijos kėlimo kursus turi rengti patvirtintas mokymo centras. Jie turi būti rengiami kas penkerius metus, trukti 35 valandas ir būti išdėstomi ne trumpesniais kaip septynių valandų etapais, kuriuos galima išdalyti per dvi iš eilės einančias dienas. Kai naudojamos e. mokymosi priemonės, užtikrinama, kad būtų išlaikyta tinkama mokymo kokybė, be kita ko, pasirenkami tie dalykai, kuriems IRT priemonės gali būti panaudotos veiksmingiausiai. Šiuo tikslu Šalys visų pirma reikalauja įdiegti patikimas naudotojų identifikavimo ir tinkamas kontrolės priemones. E. mokymosi trukmė negali viršyti 12 valandų. Bent vienas mokymo kurso etapas turi būti skirtas su kelių eismo saugumu susijusiam dalykui. Parenkant mokymo turinį atsižvelgiama į mokymo poreikius, susijusius su vairuotojo vykdomomis vežimo operacijomis, ir į atitinkamus teisinius ir technologinius pokyčius, taip pat, kiek įmanoma, į konkrečius vairuotojo mokymo poreikius. Įvairius dalykus apimanti programa turėtų būti išdėstoma per 35 valandas, įskaitant pakartotinį mokymą, jei paaiškėja, kad vairuotojui reikia pasikartoti tam tikrus dalykus.

Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė į šiame skirsnyje nustatytą mokymą gali įskaityti konkrečius kitus su krovinių vežimu keliais susijusius mokymus, kurių reikalaujama pagal jos teisės aktus.

5 skirsnis. Pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo mokymų tvirtinimas  

5.1.    Pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo mokymus rengiančius mokymo centrus turi patvirtinti Šalių kompetentingos institucijos. Patvirtinimą galima suteikti tik gavus rašytinę paraišką. Su paraiška pateikiami, be kita ko, šie dokumentai:

5.1.1.    tinkama kvalifikacijos suteikimo ir kvalifikacijos kėlimo programa, kurioje nurodomi mokomi dalykai ir išdėstomas siūlomas įgyvendinimo planas bei mokymo metodai;

5.1.2.    instruktorių kvalifikaciją ir veiklos sritis rodantys dokumentai;

5.1.3.    informacija apie patalpas, kuriose dėstomi kursai, mokymo medžiagą, praktiniam darbui skirtus išteklius ir naudojamas transporto priemones;

5.1.4.    dalyvavimo kursuose sąlygos (dalyvių skaičius).

5.2.    Kompetentinga institucija turi suteikti rašytinį patvirtinimą su sąlyga, kad:

5.2.1.    mokymas atitiks prie paraiškos pridėtuose dokumentuose nurodytą informaciją;

5.2.2.    kompetentinga institucija turės teisę siųsti įgaliotus asmenis stebėti patvirtintų centrų rengiamų mokymo kursų, taip pat teisę prižiūrėti, kokius išteklius tie centrai naudoja ir ar tinkamai dėsto mokymo kursus ir rengia testus;

5.2.3.    patvirtinimą bus galima panaikinti arba sustabdyti jo galiojimą, jeigu bus nebesilaikoma sąlygų, kuriomis jis suteiktas.

Patvirtintas centras turi užtikrinti, kad instruktoriai gerai žinotų naujausias taisykles ir mokymo reikalavimus. Instruktoriai atrenkami pagal specialią atrankos procedūrą, per kurią jie turi pateikti pažymėjimus, įrodančius tiek dalyko medžiagos, tiek mokymo metodų išmanymą. Praktinio mokymo įgūdžiams įrodyti instruktoriai turi pateikti pažymėjimus, patvirtinančius profesionalaus vairuotojo darbo patirtį arba panašią vairavimo patirtį, pvz., krovininių transporto priemonių vairavimo instruktoriaus.

Mokymo programa turi atitikti patvirtinimo reikalavimus ir apimti 1 skirsnyje išvardytus dalykus.    

ROAD.B.1.2 priedėlis. Šio priedo B dalies 1 skirsnio 9 straipsnyje nurodytos vairuotojo kvalifikacijos kortelės pavyzdys

1 pusė 

     

VAIRUOTOJO KVALIFIKACIJOS KORTELĖ (VALSTYBĖ NARĖ / JK)

1.

6. NUOTRAUKA

2

3.

4a.    4b.

4c.    (4d.)

5a.    5b.

7

(8.)

9.

2 pusė

11.

9.

10.

C1

C

D1

D

C1E

CE

D1E

DE

   

1.Pavardė

2.Vardas

3.Gimimo data ir vieta

4a. Išdavimo data

4b. Administracinė galiojimo

pabaigos data

4c. Išduota

5a. Pažymėjimo Nr.

5b. Serijos Nr.

10. Sąjungos kodas 139

2 skirsnis. Vairavimo trukmė, pertraukos ir poilsio laikotarpiai

1 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Šiame skirsnyje nustatomos šio Susitarimo ROAD.7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklės, taikytinos šio Susitarimo ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytus reisus vykdantiems vairuotojams.

2.    Tais atvejais, kai vairuotojas vykdo šio Susitarimo ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytą reisą, šiame skirsnyje nustatytos taisyklės taikomos visoms kelių transporto operacijoms, kurias tas vairuotojas vykdo judėdamas maršrutais tarp Šalių teritorijų ir tarp valstybių narių.

3.    Šis skirsnis taikomas:

(a)tais atvejais, kai didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės kartu su priekaba ar puspriekabe masė viršija 3,5 tonos, arba

(b)nuo 2026 m. liepos 1 d. – tais atvejais, kai didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės kartu su priekaba ar puspriekabe masė viršija 2,5 tonos.  

4.    Šis skirsnis netaikomas transporto operacijoms, vykdomoms:

(a)transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 7,5 tonos ir kurie yra naudojami:

(I)medžiagoms, įrangai arba mašinoms, kurias vairuotojas naudoja savo darbo metu, pervežti arba

(II)kroviniams, pagamintiems amatų įmonėje, pristatyti

tik 100 km spinduliu nuo įmonės veiklos vietos ir su sąlyga, kad tos transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla ir vežama ne už atlygį;

(b)transporto priemonėmis, kurių didžiausiasis leidžiamasis greitis neviršija 40 km/h;

(c)transporto priemonėmis, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms, civilinės saugos tarnyboms, priešgaisrinėms tarnyboms ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingoms pajėgoms arba yra jų nuomojamos be vairuotojo, kai vežama vykdant toms tarnyboms paskirtas užduotis ir kai vežimą kontroliuoja tos tarnybos;

(d)transporto priemonėmis, naudojamomis ekstremaliosiose situacijose ar vykdant gelbėjimo operacijas;

(e)specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

(f)specializuotomis techninės pagalbos transporto priemonėmis, naudojamomis 100 km spinduliu nuo jų stovėjimo vietos;

(g)transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros tikslais, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet dar nepradėtomis eksploatuoti transporto priemonėmis;

(h)transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, naudojamomis kroviniams vežti, kai vežama ne už atlygį, o pačios įmonės ar vairuotojo iniciatyva, ir kai vairavimas nėra pagrindinė transporto priemonę vairuojančio asmens veikla;

(i)komercinėmis transporto priemonėmis, kurios pagal valstybės narės, kurios teritorija važiuojama, įstatymus turi istorinį statusą ir kurios naudojamos nekomerciniam krovinių vežimui.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)vežimas keliais – pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, per kurį visą ar jo dalį važiuojama visuomeniniais keliais;

(b)pertrauka – laiko tarpas, kuriuo vairuotojui negalima vairuoti ir dirbti kito darbo ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

(c)kitas darbas – visa B dalies 3 skirsnio 2 straipsnio 1 dalies a punkte kaip darbo laikas apibrėžta veikla, išskyrus vairavimą, be kita ko, bet koks su transporto sektoriumi susijęs ar su juo nesusijęs darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui;

(d)poilsis – nepertraukiamas laiko tarpas, kuriuo vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

(e)paros poilsio laikotarpis – paros laiko tarpas, kuriuo vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku; šis terminas apima įprastą paros poilsio laikotarpį ir sutrumpintą paros poilsio laikotarpį:

(I)įprastas paros poilsio laikotarpis – poilsiui skirtas bent 11 valandų laiko tarpas, kuris gali būti padalytas ir į du laikotarpius, kurių pirmasis turi būti bent trijų valandų nepertraukiamas laiko tarpas, o antrasis – bent devynių valandų nepertraukiamas laiko tarpas; ir

(II)sutrumpintas paros poilsio laikotarpis – poilsiui skirtas bent devynių valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų laiko tarpas;

(f)savaitės poilsio laikotarpis – savaitės laiko tarpas, kuriuo vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku; šis terminas apima įprastą savaitės poilsio laikotarpį ir sutrumpintą savaitės poilsio laikotarpį:

(I)įprastas savaitės poilsio laikotarpis – poilsiui skirtas bent 45 valandų laiko tarpas; ir

(II)sutrumpintas savaitės poilsio laikotarpis – poilsiui skirtas trumpesnis nei 45 valandų laiko tarpas, kuris, laikantis šio skirsnio 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas iki ne mažiau kaip 24 paeiliui einančių valandų;

(g)savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.;

(h)vairavimo trukmė – vairavimo veiklos trukmė, užregistruota:

(I)automatiškai arba pusiau automatiškai tachografu, apibrėžtu šio priedo B dalies 4 skirsnio 2 straipsnio e, f, g ir h punkte, arba

(II)rankiniu būdu, kaip reikalaujama šio priedo B dalies 4 skirsnio 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje;

 

(i)paros vairavimo trukmė – visa bendra vairavimo trukmė nuo vieno paros poilsio laikotarpio pabaigos iki kito paros poilsio laikotarpio pradžios arba tarp paros poilsio laikotarpio ir savaitės poilsio laikotarpio;

(j)savaitės vairavimo trukmė – visa bendra vairavimo trukmė per savaitę;

(k)didžiausioji leidžiamoji masė – visiškai pakrautos transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji darbinė masė;

(l)darbas su porininkais – padėtis, kai kiekvienu vairavimo laikotarpiu tarp dviejų paeiliui einančių paros poilsio laikotarpių arba tarp paros poilsio laikotarpio ir savaitės poilsio laikotarpio transporto priemonėje yra bent du vairuoti pasirengę vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kito vairuotojo ar vairuotojų transporto priemonėje gali ir nebūti, tačiau likusį laikotarpį tai privaloma;

(m)vairavimo laikotarpis – bendra vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos, iki kito jo poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas.

3 straipsnis. Vairuotojų padėjėjams taikomas reikalavimas

Minimalus vairuotojo padėjėjo amžius – 18 metų. Tačiau kiekviena Šalis ir – Sąjungos atveju – bet kuri valstybė narė gali sumažinti minimalų vairuotojų padėjėjų amžių iki 16 metų su sąlyga, kad tai atliekama profesinio mokymo tikslais ir laikantis Jungtinės Karalystės, o Sąjungos atveju – valstybės narės nacionalinėse darbo teisės taisyklėse nustatytų ribų. 

4 straipsnis. Vairavimo trukmė

1.    Paros vairavimo trukmė turi neviršyti devynių valandų.

Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę paros vairavimo trukmė gali būti pailginta ne daugiau kaip iki 10 valandų.

2.    Savaitės vairavimo trukmė turi neviršyti 56 valandų ir maksimalaus savaitės darbo laiko – 60 valandų.

3.    Visa bendra vairavimo trukmė per dvi paeiliui einančias savaites turi neviršyti 90 valandų.

4.    Į paros ir savaitės vairavimo trukmę įskaičiuojamas visas vairavimo Šalių teritorijoje laikas.

5.    Vairuotojas kaip kitą darbą registruoja laiką, praleistą taip, kaip aprašyta šio skirsnio 2 straipsnio c punkte, ir laiką, praleistą vairuojant transporto priemonę, naudojamą komercinei veiklai, kurią vykdydamas jis neprivalo registruoti vairavimo trukmės; be to, jis pagal B dalies 4 skirsnio 6 straipsnio 5 dalies b punkto iii papunktį registruoja B dalies 3 skirsnio 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtą buvimo darbdavio žinioje laiką. Ši informacija registruojama ranka registracijos lape ar spaudinyje arba įvedama naudojantis tachografo rankinės įvesties įtaisais.

5 straipsnis. Pertraukos

Po keturių su puse valandos vairavimo vairuotojas daro ne trumpesnę kaip 45 minučių nenutrūkstamą pertrauką, išskyrus atvejus, kai jis pradeda poilsio laikotarpį.

Ta pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios būtų daroma bent 30 minučių pertrauka; šias pertraukas laike reikia išdėstyti taip, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos reikalavimų.

Su porininkais dirbantis vairuotojas 45 minučių pertrauką gali daryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas, su sąlyga, kad pertrauką darantis vairuotojas neteikia pagalbos transporto priemonę vairuojančiam vairuotojui.

6 straipsnis. Poilsis

1.    Vairuotojas naudojasi paros ir savaitės poilsio laikotarpiais.

2.    Per 24 valandas nuo kiekvieno ankstesnio paros ar savaitės poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs nauju paros poilsio laikotarpiu.

Jei į tą 24 valandų laiko tarpą patenkanti paros poilsio laikotarpio dalis yra ne trumpesnė kaip devynios valandos, bet nesiekia 11 valandų, tas paros poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu paros poilsio laikotarpiu.

3.    Paros poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad taptų įprastu arba sutrumpintu savaitės poilsio laikotarpiu.

4.    Sutrumpintais paros poilsio laikotarpiais tarp dviejų savaitės poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti ne daugiau kaip tris kartus.

5.    Nukrypstant nuo 2 dalies, su porininkais dirbantis vairuotojas per 30 valandų nuo paros ar savaitės poilsio laikotarpio pabaigos turi būti pasinaudojęs nauju bent devynių valandų paros poilsio laikotarpiu.

6.    Per dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas pasinaudoja bent:

(a)dviem įprastais savaitės poilsio laikotarpiais arba

(b)vienu įprastu savaitės poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu bent 24 valandų savaitės poilsio laikotarpiu.

Savaitės poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų, skaičiuojant nuo ankstesnio savaitės poilsio laikotarpio pabaigos.

7.     Nukrypstant nuo 6 dalies, tarptautinį krovinių vežimą vykdantis vairuotojas gali už Šalies, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, teritorijos ribų arba, jei tai ES krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo vairuotojas, už valstybės narės, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, teritorijos ribų du kartus iš eilės pasinaudoti sutrumpintais savaitės poilsio laikotarpiais su sąlyga, kad vairuotojas per keturias iš eilės einančias savaites pasinaudoja bent keturiais savaitės poilsio laikotarpiais, iš kurių bent du yra įprasti savaitės poilsio laikotarpiai.

Šios dalies taikymo tikslais laikoma, kad vairuotojas vykdo tarptautinį vežimą, jei du iš eilės sutrumpintus savaitės poilsio laikotarpius jis pradeda už Šalies, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas ir kurioje yra vairuotojo gyvenamoji vieta, teritorijos ribų arba – Sąjungos atveju – už valstybės narės, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, ir šalies, kurioje yra vairuotojo gyvenamoji vieta, teritorijos ribų.

Bet koks savaitės poilsio laikotarpio sutrumpinimas kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.

Kai pagal trečią pastraipą du kartus iš eilės pasinaudojama sutrumpintais savaitės poilsio laikotarpiais, prieš pasinaudojant kitu savaitės poilsio laikotarpiu pasinaudojama poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojama už tuos du sutrumpintus savaitės poilsio laikotarpius.

8.    Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą savaitės poilsio laikotarpį, pridedamas prie kito bent devynių valandų poilsio laikotarpio.

9.    Įprasti savaitės poilsio laikotarpiai ir ilgesni nei 45 valandų savaitės poilsio laikotarpiai, kuriais kompensuojami ankstesni sutrumpinti savaitės poilsio laikotarpiai, negali būti leidžiami transporto priemonėje. Jie turi būti leidžiami lyčių požiūriu tinkamame būste, kuriame sudarytos tinkamos miegojimo ir sanitarinės sąlygos.

Visas su apsistojimo vieta ne transporto priemonėje susijusias išlaidas dengia darbdavys.

10.    Transporto įmonės vairuotojų darbą organizuoja taip, kad jie galėtų per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį sugrįžti į Jungtinėje Karalystėje, o Sąjungos atveju – valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs darbdavys, esantį darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda jo savaitės poilsio laikotarpis, arba į savo gyvenamąją vietą ir ten pasinaudoti bent vienu įprastu savaitės poilsio laikotarpiu arba vienu ilgesniu nei 45 valandų savaitės poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojama už sutrumpintą savaitės poilsio laikotarpį.

Tačiau tuo atveju, kai vairuotojas pagal 7 dalį du kartus iš eilės pasinaudoja sutrumpintais savaitės poilsio laikotarpiais, transporto įmonė jo darbą organizuoja taip, kad jis galėtų grįžti prieš prasidedant kompensaciniam ilgesniam nei 45 valandų trukmės įprastam savaitės poilsio laikotarpiui.

Įmonė dokumentuose fiksuoja tai, kaip ji vykdo tą pareigą, ir šiuos dokumentus saugo savo patalpose, kad galėtų juos pateikti kontrolės institucijų prašymu.

11.    Savaitės poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai iš tų savaičių, bet ne abiem.

12.    Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, tais atvejais, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudojasi įprastu paros poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu savaitės poilsio laikotarpiu, tas laikotarpis ne daugiau kaip du kartus gali būti pertraukiamas kita veikla, kurios bendra trukmė turi neviršyti vienos valandos. Tuo įprastu paros poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu savaitės poilsio laikotarpiu vairuotojas turi turėti galimybę naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar miegamąja vieta.

Įprastiems savaitės poilsio laikotarpiams ši nukrypti leidžianti nuostata per reisus keltais ar traukiniais taikoma tik jei:

(a)numatyta, kad reisas truks ne mažiau kaip aštuonias valandas, ir

(b)vairuotojas turi galimybę naudotis miegamąja kajute kelte arba miegamąja kupė traukinyje.

13.    Laikas, praleistas vykstant į vairuotinos transporto priemonės, kuriai taikomas šis skirsnis, vietą ar iš jos grįžtant, jei ta transporto priemonė yra ne vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar miegamąja vieta.

14.    Laikas, kurį vairuotojas praleidžia vairuodamas transporto priemonę, kuriai netaikomas šis skirsnis, kad nuvyktų į transporto priemonės, kuriai taikomas šis skirsnis, vietą arba iš jos sugrįžtų, jei ta transporto priemonė yra ne vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, laikomas kitu darbu.

7 straipsnis. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų atsakomybė

1.    Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas nemoka savo įdarbintiems arba jam dirbantiems vairuotojams jokių sumų (net premijų ar priedų prie atlyginimo) už nuvažiuotą atstumą, pristatymo greitį ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei dėl tokių mokėjimų pobūdžio kyla pavojus kelių eismo saugumui ir (arba) jie skatina pažeisti šio skirsnio nuostatas.

2.    Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas organizuoja kelių transporto operacijas ir tinkamai instruktuoja įgulos narius, kad jie galėtų laikytis šio skirsnio nuostatų.

3.    Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas atsako už savo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei pažeidimas buvo padarytas kitos Šalies teritorijoje.

Neapribodamos Šalių teisės laikyti krovininio kelių transporto paslaugų teikėjus visiškai atsakingais, Šalys gali nustatyti, kad ši atsakomybė priklauso nuo to, ar paslaugų teikėjas pažeidė 1 ir 2 dalių nuostatas. Šalys gali apsvarstyti visus faktus, rodančius, kad krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo negalima pagrįstai laikyti atsakingu už padarytą pažeidimą.

4.    Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, pagrindiniai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartyse nustatomi vežimo tvarkaraščiai atitiktų šio skirsnio reikalavimus.

5.    Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, naudojantis transporto priemones, kuriose yra įrengti B dalies 4 skirsnio 2 straipsnio f, g arba h punktų nuostatas atitinkantys tachografai ir kurioms taikomas šis skirsnis, užtikrina, kad:

(I)visi duomenys iš transporto priemonės bloko ir vairuotojo kortelės būtų atsisiunčiami Šalies nustatytu dažnumu ir kad aktualūs duomenys būtų atsisiunčiami dažniau siekiant užtikrinti, kad būtų atsisiunčiami visi duomenys apie to krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo ar jo pavedimu vykdomą veiklą;

(II)visi iš transporto priemonės bloko ir vairuotojo kortelės atsisiųsti duomenys būtų saugomi bent 12 mėnesių nuo jų užregistravimo ir kad tikrinančio pareigūno prašymu su tokiais duomenimis būtų galima tiesiogiai ar nuotoliniu būdu susipažinti esant krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo patalpose.

Šios dalies taikymo tikslais terminas „atsisiųsti“ suprantamas pagal C dalies 2 skirsnio 2 straipsnio 2 dalies h punkte pateiktą apibrėžtį.

Aktualūs duomenys iš transporto priemonės bloko pagal šios dalies i punktą atsisiunčiami ne vėliau kaip per 90 dienų, o iš vairuotojo kortelės – ne vėliau kaip per 28 dienas.

8 straipsnis. Išimtys

1.    Kad būtų galima transporto priemone pasiekti tinkamą sustojimo vietą, vairuotojas, jei tai nekelia pavojaus kelių eismo saugumui, gali nukrypti nuo 4–6 straipsnių nuostatų tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti asmenų, transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Tokio nukrypimo priežastį vairuotojas ne vėliau nei atvykęs į tinkamą sustojimo vietą ranka įrašo tachografo registracijos lape, tachografo spaudinyje arba darbo grafike.

2.    Išskirtinėmis aplinkybėmis vairuotojas, jei tai nekelia pavojaus kelių eismo saugumui, taip pat gali nukrypti nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies ir viršyti paros ir savaitės vairavimo trukmę ne daugiau nei viena valanda, kad pasiektų darbdavio veiklos centrą arba savo gyvenamąją vietą norėdamas pasinaudoti savaitės poilsio laikotarpiu.

Tomis pačiomis sąlygomis vairuotojas, norėdamas pasiekti darbdavio veiklos centrą arba savo gyvenamąją vietą, kad galėtų pasinaudoti įprastu savaitės poilsio laikotarpiu, gali viršyti paros ir savaitės vairavimo trukmę ne daugiau nei dviem valandomis su sąlyga, kad prieš pat papildomo vairavimo pradžią padaroma 30 minučių nenutrūkstama pertrauka.

Tokio nukrypimo priežastį vairuotojas ne vėliau nei atvykęs į paskirties vietą arba tinkamą sustojimo vietą ranka įrašo tachografo registracijos lape, tachografo spaudinyje arba darbo grafike.

Bet koks vairavimo trukmės pailginimas kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu, kuriuo visu pasinaudojama kartu su bet kuriuo poilsio laikotarpiu iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.

3.    Su sąlyga, kad nekils pavojus kelių eismo saugumui, kiekviena Šalis ir – Sąjungos atveju – bet kuri valstybė narė gali individualiomis sąlygomis leisti jos teritorijoje arba, kitai Šaliai sutikus, kitos Šalies teritorijoje išimties tvarka nesilaikyti 3–6 straipsnių nuostatų tais atvejais, kai vežama šiomis transporto priemonėmis:

(a)valdžios institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, kuriomis vykdoma vežimo keliais veikla, nekonkuruojanti su privačių krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų veikla;

(b)žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, kuriomis kroviniai vykdant savo pačių verslo veiklą vežami ne toliau kaip 100 km spinduliu nuo įmonės veiklos vietos;

(c)žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais, naudojamais žemės ūkio ir miško darbams atlikti ne toliau kaip 100 km spinduliu nuo įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė arba kuri ją nuomojasi ar yra įsigijusi išperkamosios nuomos būdu, veiklos vietos;

(d)transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 7,5 tonos, universaliųjų paslaugų teikėjų naudojamais siuntoms pristatyti teikiant universaliąją paslaugą. Tos transporto priemonės gali būti naudojamos tik 100 km spinduliu nuo įmonės veiklos vietos, be to, tų transporto priemonių vairavimas turi nebūti pagrindinė vairuotojo veikla;

(e)transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia valstybės teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;

(f)gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabos ar puspriekabės masę, neviršija 7,5 tonos, naudojamomis kroviniams vežti 100 km spinduliu nuo įmonės veiklos vietos;

(g)transporto priemonėmis, kurių naudojimas susijęs su kanalizacijos, apsaugos nuo potvynių, taip pat vandens, dujų ir elektros tiekimo sistemų techninės priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu iš namų ir šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos programų transliavimu ir radijo arba televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška;

(h)specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko įrangai ir atrakcionams vežti;

(i)išvažiuojamiesiems projektams vykdyti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios visų pirma skirtos naudoti stovėjimo metu švietimo tikslais;

(j)transporto priemonėmis, naudojamomis pienui iš ūkių surinkti ir (arba) grąžinamai pieno tarai arba pašariniams pieno produktams į tuos ūkius pristatyti;

(k)specializuotomis transporto priemonėmis, kuriomis vežami pinigai ir (arba) vertybės;

(l)transporto priemonėmis, kuriomis vežamos gyvūninės atliekos ir ne žmonių maistui skirtos skerdenos;

(m)transporto priemonėmis, naudojamomis tik keliuose, esančiuose tokių infrastruktūros centrų kaip uostai, logistikos centrai ir geležinkelio terminalai teritorijoje;

(n)transporto priemonėmis, naudojamomis gyviems gyvūnams iš ūkių į vietines prekyvietes ir atvirkščiai arba iš prekyviečių į vietines skerdyklas vežti ne toliau kaip 100 km spinduliu;

(o)transporto priemonėmis ar jų junginiais, kuriais statybos įmonei ne toliau kaip 100 km spinduliu nuo įmonės veiklos vietos vežamos statybos mašinos su sąlyga, kad tų transporto priemonių vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;

(p)transporto priemonėmis, naudojamomis prekinio betono mišiniui pristatyti.

4.    Su sąlyga, kad nekils pavojus vairuotojų darbo sąlygoms ir kelių eismo saugumui ir kad bus laikomasi B dalies 3 skirsnio 3 straipsnyje nustatytų ribų, bet kuri Šalis ir – Sąjungos atveju – bet kuri valstybė narė gali, laikydamasi joje taikomos procedūros, leisti išimties tvarka laikinai netaikyti šio skirsnio 4–6 straipsnių nuostatų išskirtinėmis aplinkybėmis vykdomoms transporto operacijoms.

Laikinos išimtys tinkamai pagrindžiamos ir apie jas nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Konkrečią pranešimo apie tai tvarką nustato Specialusis kelių transporto komitetas. Kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia tą informaciją viešoje interneto svetainėje ir užtikrina, kad vykdant vykdymo užtikrinimo veiklą būtų atsižvelgiama į kitos Šalies leistas taikyti išimtis.



3 skirsnis. Mobiliųjų darbuotojų darbo laikas

1 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Šis skirsnis taikomas krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų įdarbintiems mobiliesiems darbuotojams, vykdantiems šio Susitarimo ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodytus reisus.

Šis skirsnis taikomas ir savarankiškai dirbantiems vairuotojams.

2.    Šiame skirsnyje pateikiamos konkretesnės su kelių transporto veiklą vykdančiais mobiliaisiais darbuotojais susijusios nuostatos yra viršesnės už atitinkamas LPF.2.27 straipsnio nuostatas.

3.    Šiuo skirsniu papildomos B dalies 2 skirsnio nuostatos – šios yra viršesnės už šio skirsnio nuostatas.

4.    Šalis gali panaikinti šio skirsnio taikymą mobiliesiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems vairuotojams, kurie pagal šio Susitarimo ROAD.4 straipsnį [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] per kalendorinį mėnesį įvykdo ne daugiau nei du atgalinius reisus.

5.    Šio skirsnio taikymą pagal 4 dalį panaikinusi Šalis apie tai praneša kitai Šaliai.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)    darbo laikas yra:

(a)mobiliųjų darbuotojų atveju – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kuriuo mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, pasiekiamas darbdaviui ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y.:

    laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai, kuri visų pirma apima:

(I)vairavimą;

(II)pakrovimą ir iškrovimą;

(III)pagalbą į transporto priemonę besilaipinantiems ir iš jos išsilaipinantiems keleiviams;

(IV)valymą ir techninę priežiūrą;

(V)visą kitą darbą, kurio tikslas – užtikrinti transporto priemonės ir jos krovinio saugumą arba įvykdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas su vykdoma konkrečia transporto operacija tiesiogiai susijusias pareigas, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną ir administracinius policijos, muitinės, imigracijos tarnybos ir kt. formalumus;

- laikas, kuriuo vairuotojas negali laisvai disponuoti ir turi būti savo darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo ir vykdyti tam tikras su budėjimu susijusias užduotis, visų pirma laikotarpiai, kuriais laukiama pakrovimo arba iškrovimo pradžios ir kurių numatoma trukmė nėra žinoma iš anksto, t. y. prieš išvykimą arba prieš pat faktinę konkretaus laikotarpio pradžią, arba pagal socialinių partnerių suderėtas bendrąsias sąlygas ir (arba) pagal Šalių teisės aktuose nustatytas sąlygas;

(b)savarankiškai dirbančių vairuotojų atveju (taikoma ta pati apibrėžtis) – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kuriuo savarankiškai dirbantis vairuotojas yra savo darbo vietoje, pasiekiamas klientui ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, išskyrus bendrąjį administracinį darbą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su vykdoma konkrečia transporto operacija.

Į darbo laiką neįskaičiuojamos 4 straipsnyje nurodytos pertraukos, 5 straipsnyje nurodytas poilsio laikas ir, nepažeidžiant Šalių teisės aktų arba socialinių partnerių susitarimų, kuriuose numatytas tokio laiko kompensavimas arba apribojimas, šio straipsnio 2 punkte nurodytas buvimo darbdavio žinioje laikas;

2)    buvimo darbdavio žinioje laikas yra:

- laikas, išskyrus pertraukas ir poilsio laiką, kuriuo mobilusis darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasirengęs būti iškviestas pradėti ar tęsti vairavimą arba atlikti kitą darbą. Šis buvimo darbdavio žinioje laikas visų pirma apima laikotarpius, kuriais mobilusis darbuotojas lydi keltu arba traukiniu gabenamą transporto priemonę, taip pat laukimo pasienyje ir laukimo dėl eismo draudimų laikotarpius.

Apie tuos laikotarpius ir jų numatomą trukmę mobilusis darbuotojas turi žinoti iš anksto, t. y. prieš išvykimą arba prieš pat faktinę konkretaus laikotarpio pradžią, arba pagal socialinių partnerių suderėtas bendrąsias sąlygas ir (arba) pagal Šalių teisės aktuose nustatytas sąlygas;

- komandomis vairuojančių mobiliųjų darbuotojų atveju – sėdėjimo šalia vairuotojo arba buvimo miegamojoje vietoje laikas, kuriuo transporto priemonė juda;

3)    darbo vieta yra:

- krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo, kurio pavedimu asmuo, vykdantis mobiliąją kelių transporto veiklą, atlieka tam tikras pareigas, pagrindinė veiklos vieta ir įvairios papildomos jo veiklos vietos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra ten pat, kur ir pagrindinė buveinė arba pagrindinė veiklos vieta;

- transporto priemonė, kurią mobiliąją kelių transporto veiklą vykdantis asmuo naudoja atlikdamas savo pareigas, ir

- bet kuri kita vieta, kurioje vykdoma su vežimu susijusi veikla;

4)    mobilusis darbuotojas šiame skirsnyje yra keliaujančiam personalui priklausantis darbuotojas (įskaitant stažuotojus ir praktikantus), kuris dirba įmonei, teikiančiai keleivinio ar krovininio kelių transporto paslaugas kitos Šalies teritorijoje;

5)    savarankiškai dirbantis vairuotojas – asmuo, kurio pagrindinė veikla yra už atlygį teikti krovininio kelių transporto paslaugas, kuris turi teisę dirbti sau ir nėra susietas su darbdaviu darbo sutartimi arba kokiais nors kitais hierarchiniais darbo santykiais, kuris gali laisvai organizuoti atitinkamą darbo veiklą, kurio pajamos tiesiogiai priklauso nuo gauto pelno ir kuris turi laisvę individualiai arba bendradarbiaudamas su kitais savarankiškai dirbančiais vairuotojais palaikyti komercinius ryšius su keliais klientais.

Šių kriterijų neatitinkančių vairuotojų pareigos ir teisės šio skirsnio taikymo tikslais yra tokios pačios kaip šiame skirsnyje nustatytos mobiliųjų darbuotojų pareigos ir teisės;

6)    mobiliąją kelių transporto veiklą vykdantis asmuo – mobilusis darbuotojas arba savarankiškai dirbantis vairuotojas, vykdantis mobiliąją kelių transporto veiklą;

7)    savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.;

8)    nakties laikas – nacionalinėje teisėje nustatytas bent keturių valandų laiko tarpas, įeinantis į laikotarpį nuo 00.00 iki 07.00 val.; ir

9)    naktinis darbas – darbas nakties laiku.

3 straipsnis. Maksimalus savaitės darbo laikas

1.    Kiekviena Šalis imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad savaitės darbo laiko vidurkis neviršytų 48 valandų. Maksimalus savaitės darbo laikas gali būti pailgintas iki 60 valandų tik jei per keturis mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis.

2.    Kiekviena Šalis imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad apskaičiuojant darbo valandų sumą būtų sudedamas darbo skirtingiems darbdaviams laikas. Darbdavys raštu paprašo mobiliojo darbuotojo pateikti informaciją apie darbo kitam darbdaviui laiką. Mobilusis darbuotojas tokią informaciją pateikia raštu.

4 straipsnis. Pertraukos

Kiekviena Šalis imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, nepažeidžiant šio priedo B dalies 2 skirsnio nuostatų, mobiliąją kelių transporto veiklą vykdantys asmenys jokiomis aplinkybėmis be pertraukos nedirbtų ilgiau kaip šešias valandas iš eilės. Jei darbo valandų suma yra nuo šešių iki devynių valandų, į darbo laiką įterpiama bent 30 minučių pertrauka, o jei darbo valandų suma viršija devynias valandas – bent 45 minučių pertrauka.

Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka bent 15 minučių.

5 straipsnis. Poilsio laikotarpiai

Šio skirsnio taikymo tikslais praktikantams ir stažuotojams, kurie dirba įmonei, teikiančiai keleivinio ar krovininio kelių transporto paslaugas kitos Šalies teritorijoje, taikomos tokios pačios kaip ir kitiems mobiliesiems darbuotojams pagal šio priedo B dalies 2 skirsnį taikomos poilsio laiko nuostatos.

6 straipsnis. Naktinis darbas

Kiekviena Šalis imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad:

(a)tais atvejais, kai atliekamas naktinis darbas, paros darbo laikas neviršytų dešimties valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį; ir

(b)už naktinį darbą būtų kompensuojama pagal nacionalinės teisės aktus, kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus ir (arba) nacionalinę praktiką su sąlyga, kad kompensacija nekeltų grėsmės kelių eismo saugumui.

7 straipsnis. Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.    Dėl objektyvių arba techninių priežasčių, arba priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse, socialinių partnerių susitarimuose, arba, jei tai neįmanoma, įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti nustatytos nukrypti nuo 3 ir 6 straipsnių leidžiančios nuostatos su sąlyga, kad būtų konsultuojamasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais ir dedamos pastangos skatinti visų aktualių formų socialinį dialogą.

2.    Nukrypti nuo 3 straipsnio leidžiančia nuostata nustatomas atskaitos laikotarpis, naudotinas maksimaliam – 48 valandų – savaitės darbo laiko vidurkiui apskaičiuoti, negali viršyti šešių mėnesių.

3.    Apie Šalies pagal 1 dalį taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas informuojamas Specialusis kelių transporto komitetas.

8 straipsnis. Informavimas ir duomenų registravimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

(a)mobilieji darbuotojai būtų informuojami apie atitinkamus nacionalinius reikalavimus, krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo vidaus taisykles ir darbdavių ir darbuotojų susitarimus, visų pirma kolektyvines sutartis ir visus įmonės susitarimus, sudarytus pagal šį skirsnį;

(b)mobiliąją kelių transporto veiklą vykdančių asmenų darbo laiko duomenys būtų registruojami. Užregistruoti duomenys saugomi bent dvejus metus po laikotarpio, su kuriuo jie susiję, pabaigos. Už mobiliųjų darbuotojų darbo laiko duomenų registravimą atsako darbdaviai. Paprašyti darbdaviai mobiliesiems darbuotojams pateikia užregistruotų darbo valandų duomenų kopijas.

9 straipsnis. Palankesnės nuostatos

Šiuo skirsniu nedaromas poveikis kiekvienos Šalies teisei taikyti arba priimti mobiliąją kelių transporto veiklą vykdančių asmenų sveikatos apsaugai ir saugai palankesnius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat jų teisei palengvinti galimybę taikyti kolektyvines sutartis arba kitus mobiliųjų darbuotojų sveikatos apsaugai ir saugai palankesnius darbdavių ir darbuotojų susitarimus arba leisti juos taikyti. Tos taisyklės taikomos nediskriminuojant.



4 skirsnis. Vairuotojų naudojimasis tachografais 

1 straipsnis. Dalykas ir principai 

Šiame skirsnyje nustatomi šio Susitarimo ROAD.7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti tachografų naudojimo reikalavimai, taikomi į B dalies 2 skirsnio taikymo sritį patenkantiems vairuotojams.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys 

Šiame skirsnyje vartojami B dalies 2 skirsnio 2 straipsnyje apibrėžti terminai.

Be nurodytųjų 1 dalyje, šiame skirsnyje vartojami šie toliau apibrėžti terminai:

(a)tachografas – kelių transporto priemonėse įrengti skirta įranga, kurios paskirtis – automatiškai arba pusiau automatiškai rodyti, registruoti, spausdinti, saugoti ir pateikti duomenis apie tokių transporto priemonių judėjimą, be kita ko, jų greitį, ir išsamią informaciją apie tam tikrus jų vairuotojų veiklos laikotarpius;

(b)registracijos lapas – į analoginį tachografą dedamas duomenims registruoti ir užregistruotiems duomenims laikyti skirtas lapas, kuriame analoginiame tachografe sumontuotais žymėjimo prietaisais nepertraukiamai registruojama įrašytina informacija;

(c) tachografo kortelė – su tachografu naudoti skirta lustinė kortelė, suteikianti galimybę tachografu nustatyti kortelės turėtojo tapatybę, taip pat perduoti ir saugoti duomenis;

(d)vairuotojo kortelė – konkrečiam vairuotojui Šalies kompetentingų institucijų išduodama tachografo kortelė, pagal kurią nustatoma vairuotojo tapatybė ir kurioje gali būti saugomi vairuotojo veiklos duomenys;

(e)analoginis tachografas – tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 140 I priede su pritaikymais, padarytais ROAD.B.4.1 priedėliu, nustatytas specifikacijas; 

(f)skaitmeninis tachografas – tachografas, atitinkantis ROAD.B.4.2 priedėliu pritaikytas specifikacijas, nustatytas viename iš šių dokumentų:

-iki 2011 m. rugsėjo 30 d. taikytiname Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priede;

-nuo 2011 m. spalio 1 d. taikytiname Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priede; arba

-nuo 2012 m. spalio 1 d. taikytiname Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priede;

(g)pirmosios kartos išmanusis tachografas – tachografas, atitinkantis reikalavimus, nustatytus nuo 2019 m. birželio 15 d. taikytiname Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priede su pritaikymais, padarytais ROAD.B.4.3 priedėliu;

(h)antrosios kartos išmanusis tachografas – tachografas, atitinkantis reikalavimus dėl:

-automatinio sienos kirtimo registravimo;

-pakrovimo ir iškrovimo veiklos registravimo;

-registravimo, kam – kroviniams ar keleiviams – vežti naudojama transporto priemonė;

-taip pat specifikacijas, nustatysimas Reglamento (ES) Nr. 165/2014 141 11 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytuose įgyvendinimo aktuose su pritaikymais, padarysimais Specialiojo kelių transporto komiteto sprendimu; 

(i)įvykis – skaitmeniniu tachografu nustatytas neįprastas veikimas, kurio priežastis gali būti mėginimas sukčiauti;

(j)negaliojanti kortelė – sugedusi arba atliekant pirminį autentiškumo patvirtinimą atmesta kortelė arba kortelė, kurios galiojimo laikas dar neprasidėjo arba jau baigėsi.

3 straipsnis. Vairuotojo kortelės naudojimas

1.    Vairuotojo kortelė yra asmeninė.

2.    Vairuotojas gali turėti ne daugiau kaip vieną galiojančią vairuotojo kortelę ir gali naudoti tik vairuotojo kortelę, kurioje įrašyti jo asmens duomenys. Vairuotojui draudžiama naudoti vairuotojo kortelę, kuri yra sugadinta arba kurios galiojimo laikas pasibaigęs.

4 straipsnis. Vairuotojo kortelės išdavimas

1.    Prašymas išduoti vairuotojo kortelę teikiamas Šalies, kurioje yra vairuotojo įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentingai institucijai.

2.    Šio straipsnio taikymo tikslais įprastine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo paprastai (t. y. ne mažiau kaip 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus) gyvena dėl asmeninių ir profesinių ryšių, arba, jei asmens su ta vieta profesiniai ryšiai nesieja, dėl glaudžiai jį su ta gyvenamąja vieta siejančių asmeninių ryšių.

Tačiau jei profesiniai ryšiai asmenį sieja su kita vieta nei asmeniniai ryšiai ir dėl to jis pakaitomis gyvena skirtingose vietose, esančiose abiejose Šalyse, įprastine jo gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, su sąlyga, kad tas asmuo į ją reguliariai sugrįžta. Pastarosios sąlygos tenkinti nebūtina, jei asmuo Šalyje gyvena tam, kad atliktų terminuotą užduotį.

3.    Vairuotojai pateikia tinkamą įprastinės gyvenamosios vietos įrodymo priemonę, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelę ar bet kokį kitą galiojantį dokumentą.

5 straipsnis. Vairuotojo kortelės galiojimo pratęsimas

Jei vairuotojas nori pratęsti savo vairuotojo kortelės galiojimą, jis ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki kortelės galiojimo pabaigos pateikia prašymą Šalies, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentingoms institucijoms.

6 straipsnis. Vairuotojų kortelių ir registracijos lapų naudojimas

1.    Vairuotojai registracijos lapus arba vairuotojų korteles naudoja kiekvieną dieną, kurią jie vairuoja transporto priemonę, pradedant nuo to momento, kuriuo jie perima tą transporto priemonę. Registracijos lapo arba vairuotojo kortelės negalima ištraukti iki paros darbo laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai tam duotas leidimas arba kai tai būtina norint įrašyti šalies simbolį kirtus sieną. Registracijos lapo arba vairuotojo kortelės negalima naudoti ilgesnio nei numatyta laikotarpio duomenims registruoti.

2.    Vairuotojai tinkamai apsaugo registracijos lapus arba vairuotojų korteles ir nenaudoja nešvarių ar pažeistų registracijos lapų arba vairuotojų kortelių. Vairuotojas užtikrina, kad, atsižvelgiant į naudojimo trukmę, būtų galima per patikrą kontrolės pareigūno prašymu tinkamai atspausdinti tachografu užregistruotus duomenis.

3.    Jei vairuotojas yra ne transporto priemonėje ir dėl to negali naudoti joje įrengto tachografo, 5 dalies b punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodyti laikotarpiai:

(a)jei transporto priemonėje įrengtas analoginis tachografas – ranka, automatinėmis ar kitomis priemonėmis įskaitomai užregistruojami registracijos lape jo nesutepant arba

(b)jei transporto priemonėje įrengtas skaitmeninis tachografas arba pirmosios ar antrosios kartos išmanusis tachografas – naudojantis tachografo rankinės įvesties įtaisu užregistruojami vairuotojo kortelėje.

Nė viena Šalis nenustato reikalavimo vairuotojams pateikti formas, kuriomis būtų patvirtinta jų veikla, vykdyta ne transporto priemonėje.

4.    Jei transporto priemonėje, kurioje įrengtas skaitmeninis tachografas arba pirmosios ar antrosios kartos išmanusis tachografas, yra daugiau kaip vienas vairuotojas, kiekvienas vairuotojas užtikrina, kad jo vairuotojo kortelė būtų įdėta į tinkamą tachografo ertmę.

Jei transporto priemonėje, kurioje įrengtas analoginis tachografas, yra daugiau kaip vienas vairuotojas, vairuotojai prireikus pakoreguoja registracijos lapus taip, kad atitinkama informacija būtų registruojama vairuotojo, kuris iš tiesų vairuoja, registracijos lape.

5.    Vairuotojai:

(a)užtikrina, kad registracijos lape nurodomas laikas atitiktų transporto priemonės registracijos šalies oficialųjį laiką;

(b)naudoja perjungiklius, suteikiančius galimybę atskirai ir aiškiai užregistruoti šiuos laikotarpius:

(I) naudojant ženklą – vairavimo trukmę;

(II) naudojant ženklą – kitą darbą, t. y. visą B dalies 3 skirsnio 2 straipsnio a punkte apibrėžtą veiklą, išskyrus vairavimą, taip pat bet kokį su transporto sektoriumi susijusį ar su juo nesusijusį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui;

(III) naudojant ženklą – buvimo darbdavio žinioje laiką, apibrėžtą B dalies 3 skirsnio 2 straipsnio b punkte;

(IV) naudojant ženklą – pertraukas, poilsį, metines atostogas ar laikinojo nedarbingumo atostogas;

(V)naudojant ženklą „keltas / traukinys“ kartu su ženklu – kelte arba traukinyje pagal B dalies 2 skirsnio 6 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus praleistą poilsio laikotarpį.

6.    Kiekvienas transporto priemonės, kurioje įrengtas analoginis tachografas, vairuotojas savo registracijos lape įrašo šią informaciją:

(a)pradėdamas naudoti registracijos lapą – savo vardą ir pavardę;

(b)registracijos lapo naudojimo pradžios datą ir vietą, taip pat jo naudojimo pabaigos datą ir vietą;

(c)pirmojo registracijos lape užregistruoto reiso pradžioje ir, jei persėdama į kitą transporto priemonę, registracijos lapo naudojimo laikotarpiu – kiekvienos vairuotojui priskirtos transporto priemonės registracijos numerį;

(d)odometro rodmenis:

(I)pirmojo registracijos lape užregistruoto reiso pradžioje;

(II)paskutinio registracijos lape užregistruoto reiso pabaigoje;

(III)jei darbo dienos laikotarpiu persėdama į kitą transporto priemonę – pirmosios vairuotojui priskirtos transporto priemonės rodmenis ir paskesnės transporto priemonės rodmenis;

(e)transporto priemonių keitimo laiką;

(f)šalių, kuriose prasidėjo ir baigėsi paros darbo laikotarpis, simbolius. Kirtęs ES valstybės narės arba Jungtinės Karalystės sieną, vairuotojas, pirmą kartą sustojęs toje valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje, taip pat iš karto įrašo šalies, į kurią įvažiavo, simbolį. Pirmą kartą sustojama artimiausioje įmanomoje sustojimo vietoje pasienyje arba kirtus sieną. Tais atvejais, kai siena kertama keltu arba traukiniu, vairuotojas šalies simbolį įrašo atvykimo uoste ar stotyje.

7.    Vairuotojas į skaitmeninį tachografą įveda šalių, kuriose prasidėjo ir baigėsi paros darbo laikotarpis, simbolius.

Nuo 2022 m. vasario 2 d., kirtęs valstybės narės arba Jungtinės Karalystės sieną, vairuotojas, pirmą kartą sustojęs toje valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje, taip pat iš karto įveda šalies, į kurią įvažiavo, simbolį. Pirmą kartą sustojama artimiausioje įmanomoje sustojimo vietoje pasienyje arba kirtus sieną. Tais atvejais, kai siena kertama keltu arba traukiniu, vairuotojas šalies simbolį įrašo atvykimo uoste ar stotyje.

Valstybė narė arba Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad transporto priemonių, naudojamų transporto operacijoms jų teritorijoje vykdyti, vairuotojai kartu su šalies simboliu įvestų išsamesnius geografinius duomenis su sąlyga, kad kiekviena Šalis apie tuos išsamius geografinius duomenis iš anksto praneša kitai Šaliai.

Pirmos pastraipos pirmame sakinyje nurodytos informacijos vairuotojai įvesti neprivalo, jei tie buvimo vietos duomenys automatiškai registruojami tachografu.

7 straipsnis. Tinkamas tachografų naudojimas

1.    Transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina, kad skaitmeniniai tachografai ir vairuotojų kortelės tinkamai veiktų ir būtų tinkamai naudojami. Analoginius tachografus naudojančios transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina, kad šie tachografai tinkamai veiktų ir kad būtų tinkamai naudojami registracijos lapai.

2.    Draudžiama klastoti, laikyti paslaptyje, nuslėpti ar naikinti registracijos lape užregistruotus arba tachografe ar vairuotojo kortelėje saugomus duomenis arba tachografo spaudinius. Taip pat draudžiamos su tachografu, registracijos lapu ar vairuotojo kortele susijusios manipuliacijos, kuriomis galėtų būti suklastojami, nuslepiami ar sunaikinami duomenys ir (arba) spausdinta informacija. Transporto priemonėje draudžiama turėti tuo tikslu galimus panaudoti įtaisus.

8 straipsnis. Pavogtos, pamestos ar sugadintos vairuotojų kortelės

1.    Šalių išduodančiosios institucijos saugo įrašus apie išduotas, pavogtas, pamestas ar sugadintas vairuotojų korteles ne trumpiau nei jų galiojimo laikotarpį.

2.    Jei vairuotojo kortelė pažeidžiama ar jos veikimas sutrinka, vairuotojas ją grąžina savo įprastinės gyvenamosios vietos šalies kompetentingai institucijai. Apie vairuotojo kortelės vagystę oficialiai pranešama valstybės, kurioje ji pavogta, kompetentingoms institucijoms.

3.    Apie vairuotojo kortelės pametimą pranešama pateikiant oficialų pareiškimą išduodančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms ir Šalies, kurioje yra vairuotojo įprastinė gyvenamoji vieta (jei tai kita Šalis), kompetentingoms institucijoms.

4.    Jei vairuotojo kortelė pažeidžiama, jos veikimas sutrinka, ji pametama ar pavagiama, vairuotojas per septynias dienas pateikia Šalies, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentingoms institucijoms prašymą išduoti naują kortelę.  

5.    4 dalyje nustatytomis aplinkybėmis vairuotojui leidžiama ne ilgiau kaip 15 dienų arba ilgesnį laikotarpį, jei to reikia norint grąžinti transporto priemonę į jos stovėjimo patalpas, toliau vairuoti transporto priemonę be vairuotojo kortelės su sąlyga, kad vairuotojas gali įrodyti, kad jos pateikti ar naudoti tuo laikotarpiu neįmanoma.

9 straipsnis. Pažeistos vairuotojų kortelės ir registracijos lapai

1.    Jei registracijos lapas su įrašais ar vairuotojo kortelė pažeidžiami, vairuotojas pažeistą registracijos lapą ar vairuotojo kortelę laiko kartu su atsarginiu registracijos lapu, kuriuo pakeistas pažeistas lapas ar kortelė.

2.    Jei vairuotojo kortelė pažeidžiama, sutrinka jos veikimas, ji pametama ar pavagiama, vairuotojas:

(a)reiso pradžioje atsispausdina išsamią informaciją apie vairuojamą transporto priemonę ir tame spaudinyje:

(I)įrašo vairuotojo tapatybės duomenis (vardą ir pavardę ir vairuotojo kortelės ar vairuotojo pažymėjimo numerį) ir pasirašo;

(II)įrašo 6 straipsnio 5 dalies b punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytus laikotarpius;

(b)reiso pabaigoje atsispausdina su tachografu užregistruotais laikotarpiais susijusią informaciją, užregistruoja visus tachografu neužregistruotus kito darbo, buvimo darbdavio žinioje ir poilsio laikotarpius nuo tada, kai buvo atsispausdinta informacija reiso pradžioje, taip pat tame dokumente nurodo vairuotojo tapatybės duomenis (vardą ir pavardę ir vairuotojo kortelės ar vairuotojo pažymėjimo numerį) ir pasirašo.

10 straipsnis. Vairuotojo privalomi turėti dokumentai

1.    Jei vairuotojas vairuoja transporto priemonę, kurioje įrengtas analoginis tachografas, jis turi būti pasirengęs įgalioto kontrolės pareigūno prašymu pateikti:

(I)einamosios dienos ir ankstesnių 28 dienų registracijos lapus;

(II)vairuotojo kortelę, jei ją turi;

(III)per einamąją dieną ir ankstesnes 28 dienas ranka padarytus įrašus ir atsispausdintą informaciją.

2.    Jei vairuotojas vairuoja transporto priemonę, kurioje įrengtas skaitmeninis tachografas arba pirmosios ar antrosios kartos išmanusis tachografas, jis turi būti pasirengęs įgalioto kontrolės pareigūno prašymu pateikti:

(I)savo vairuotojo kortelę;

(II)per einamąją dieną ir ankstesnes 28 dienas ranka padarytus įrašus ir atsispausdintą informaciją;

(III)registracijos lapus, susijusius su tokiu pačiu kaip ii punkte nurodytasis laikotarpiu, kuriuo jis vairavo transporto priemonę, kurioje įrengtas analoginis tachografas.

Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. 1 dalies i ir ii punktuose ir 2 dalies ii punkte nurodytas 28 dienų laikotarpis pakeičiamas 56 dienų laikotarpiu.

3.    Įgaliotas kontrolės pareigūnas atitiktį B dalies 2 skirsnio nuostatoms gali tikrinti nagrinėdamas registracijos lapus, taip pat rodomus, atspausdintus ar atsisiųstus duomenis, kurie buvo užregistruoti tachografu ar vairuotojo kortelėje, arba, jei tai neįmanoma, kitus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pateisinama neatitiktis to skirsnio nuostatoms.

11 straipsnis. Procedūros, kurių turi laikytis vairuotojai sutrikus įrangos veikimui

Jei tachografas sugenda ar jo veikimas sutrinka, vairuotojas savo tapatybės duomenis (vardą ir pavardę ir vairuotojo kortelės arba vairuotojo pažymėjimo numerį), be kita ko, parašą, taip pat įvairių laikotarpių informaciją, kurios nebepavyksta tinkamai registruoti arba išspausdinti tachografu, pateikia:

(a)registracijos lape ar lapuose arba

(b)laikiname lape, kuris turi būti pridedamas prie registracijos lapo arba laikomas kartu su vairuotojo kortele.

12 straipsnis. Vykdymo užtikrinimo priemonės

1.    Kiekviena Šalis imasi visų tinkamų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad būtų laikomasi B dalies 2–4 skirsnių nuostatų, visų pirma užtikrina, kad keliuose ir įmonių patalpose kasmet būtų atliekama pakankamai patikrinimų, apimančių didelę ir reprezentatyvią į tų skirsnių taikymo sritį patenkančių mobiliųjų darbuotojų, vairuotojų, įmonių ir visų kategorijų transporto priemonių imtį.

Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos patikrinimus organizuoja taip, kad:

(I)kiekvienais kalendoriniais metais būtų patikrinama bent 3 proc. į B dalies 2 skirsnio taikymo sritį patenkančių transporto priemonių vairuotojų darbo dienų;

(II)bent 30 proc. visų tikrinamų darbo dienų būtų patikrinama keliuose ir bent 50 proc. – įmonių patalpose. 

Atliekant patikrinimus keliuose tikrinama:

(I)paros ir savaitės vairavimo laikotarpiai, pertraukos ir paros ir savaitės poilsio laikotarpiai;

(II)transporto priemonėje laikomi ankstesnių dienų registracijos lapai ir (arba) prireikus vairuotojo kortelėje ir (arba) tachografo atmintinėje ir (arba) spaudiniuose įrašyti to paties laikotarpio duomenys;

(III)ar tachografas veikia tinkamai.

Tie patikrinimai atliekami nediskriminuojant transporto priemonių, įmonių ir vairuotojų, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena toje šalyje, ir neatsižvelgiant į reiso pradžios ar paskirties vietą arba tachografo tipą.

Atliekant patikrinimus įmonių patalpose tikrinami tie patys dalykai kaip ir per patikrinimus keliuose ir papildomai tikrinama:

(I)savaitės poilsio laikotarpiai ir vairavimo laikotarpiai tarp tų poilsio laikotarpių;

(II)dviejų savaičių vairavimo trukmės ribos;

(III)kompensavimas už sutrumpintus savaitės poilsio laikotarpius pagal B dalies 2 skirsnio 6 straipsnio 6 ir 7 dalis;

(IV)registracijos lapų ir (arba) transporto priemonės bloko ir vairuotojo kortelės duomenų ir spaudinių naudojimas ir (arba) vairuotojų darbo laiko organizavimas.

2.    Jei faktai, nustatyti atliekant kitos Šalies teritorijoje registruotos transporto priemonės vairuotojo patikrinimą kelyje, suteikia pagrindą manyti, kad buvo įvykdyti pažeidimai, kurių per patikrinimą neįmanoma nustatyti dėl būtinų duomenų stygiaus, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos padeda viena kitai išsiaiškinti padėtį. Jei Šalies kompetentingos institucijos šiuo tikslu atlieka patikrinimą įmonės patalpose, apie to patikrinimo rezultatus pranešama kitos Šalies kompetentingoms institucijoms.

3.    Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos organizuoja koordinuotus patikrinimus keliuose.

4.    Kiekviena Šalis įdiegia įmonių skirstymo pagal riziką sistemą, pagrįstą santykiniu atskirų įmonių padarytų ROAD.A.1 priedėlyje nurodytų pažeidimų ir į Specialiojo kelių transporto komiteto pagal A dalies 1 skirsnio 6 straipsnio 3 dalį sudarytą sąrašą įrašytų pažeidimų skaičiumi ir santykiniu šių pažeidimų sunkumu.

5.    Didelės rizikos grupei priskirtos įmonės tikrinamos atidžiau ir dažniau.

6.    Kiekviena Šalis ir – Sąjungos atveju – kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos galėtų skirti krovininio kelių transporto paslaugų teikėjui ir (arba) vairuotojui sankcijas už jos teritorijoje nustatytus taikytinų nuostatų dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių pažeidimus, už kuriuos dar nėra skirtos sankcijos, net jei tie pažeidimai buvo padaryti kitos Šalies arba – Sąjungos atveju – kitos valstybės narės, arba trečiosios šalies teritorijoje.

     
ROAD.B.4.1 priedėlis. Analoginio tachografo techninių specifikacijų pritaikymas

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priedas pritaikomas taip:

(a)III skirsnio „Tachografų gamybos reikalavimai“ c poskirsnio „Registruojantys prietaisai“ 4.1 dalyje pateikiama nuoroda į Reglamento 15 straipsnio 3 dalies antros įtraukos b, c ir d punktus pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnio 6 straipsnio 5 dalies b punkto ii, iii ir iv papunkčius. 

(b)III skirsnio „Tachografų gamybos reikalavimai“ c poskirsnio „Registruojantys prietaisai“ 4.2 dalyje pateikiama nuoroda į šio reglamento 15 straipsnį pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnio 6 straipsnio 5 dalį.

(c)IV skirsnio „Registracijos lapai“ a poskirsnio „Bendrosios nuostatos“ 1 dalies trečioje pastraipoje pateikiama nuoroda į reglamento 15 straipsnio 5 punktą pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnio 6 straipsnio 6 dalį.

(d)V skirsnio „Tachografo instaliavimas“ 5 dalies pirmoje pastraipoje pateikiama nuoroda į šį reglamentą pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnį ir C dalies 2 skirsnį.

(e)V skirsnio „Tachografo instaliavimas“ 5 dalies trečioje pastraipoje pateikiama nuoroda į Tarybos direktyvos 70/156/EEB II priedo A dalį pakeičiama nuoroda į Suvestinę rezoliuciją dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), o nuoroda į šį reglamentą pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnį.

(f)VI skirsnyje „Tikrinimai ir patikra“ prieš 1 dalį esančiame tekste po žodžių junginio „Valstybės narės“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinė Karalystė“.

(g)VI skirsnio „Tikrinimai ir patikra“ 1 dalies „Naujų ir pataisytų prietaisų sertifikavimas“ antroje pastraipoje po žodžių junginio „valstybės narės“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinė Karalystė“, o nuoroda į reglamentą bei jo priedus pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnį ir C dalies 2 skirsnį.

(h)VI skirsnio „Tikrinimai ir patikra“ 3 dalies „Periodinės apžiūros“ b punkte po žodžių junginio „valstybė narė“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinė Karalystė“.



ROAD.B.4.2 priedėlis. Skaitmeninio tachografo techninių specifikacijų pritaikymas

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedas, įskaitant jo priedėlius, įtrauktus Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2135/98, pritaikomas taip:

1.    Jungtinės Karalystės atveju nuorodos į valstybę narę pakeičiamos nuorodomis į Šalį, išskyrus nuorodas, pateikiamas IV poskirsnio „Tachografo kortelių konstrukcijos ir funkciniai reikalavimai“ 174 punkte ir VII poskirsnio „Kortelės išdavimas“ 268a punkte.

2.    Nuorodos į Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 pakeičiamos nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 2 skirsnį.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo I skirsnis „Apibrėžimai“ pritaikomas taip:

3.    u punktas pakeičiamas taip:

„u) padangų efektyvusis apskritimo ilgis – atstumų, kuriuos nuvažiuoja vieną kartą visiškai apsisukdamas kiekvienas transporto priemonę varantis ratas (varantysis ratas), vidurkis. Šie atstumai matuojami standartinėmis bandymo sąlygomis, nustatytomis 414 reikalavimo apraše, ir išreiškiami „l = ... mm“. Transporto priemonių gamintojams leidžiama, užuot matavus šiuos atstumus, atlikti teorinius skaičiavimus, kuriais atsižvelgiama į apkrovą, tenkančią ašims, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir parengta įprastai naudoti, t. y. kai joje yra aušinimo skysčio, tepalų, degalų, įrankiai, atsarginis ratas ir vairuotojas. Tokio teorinio skaičiavimo metodus turi pavirtinti Šalies kompetentinga institucija ir jis gali būti atliekamas tik prieš aktyvinant tachografą;“.

4.    bb punkte pateikiama nuoroda į Tarybos direktyvą 92/6/EEB pakeičiama nuoroda į taikytiną kiekvienos Šalies teisę.

5.    ii punktas pakeičiamas taip:

„saugumo sertifikavimas – bendraisiais kriterijais grindžiamo sertifikavimo įstaigos atliekamas procesas, kurio tikslas – patvirtinti, kad tikrinamas tachografas (ar komponentas) arba tachografo kortelė atitinka atitinkamų apsaugos profilių aprašuose nustatytus saugumo reikalavimus;“.

6.    mm punkte pateikiama nuoroda į Direktyvą 92/23/EEB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 54.

7.    nn punkto 17 išnaša pakeičiama taip:

„Transporto priemonės identifikavimo numeris – kiekvienai transporto priemonei gamintojo priskiriamas fiksuotas ženklų derinys, kurį sudaro dvi dalys: pirmąja ne daugiau kaip iš šešių ženklų (raidžių arba skaitmenų) susidedančia dalimi nurodomos bendrosios transporto priemonės charakteristikos, visų pirma jos tipas ir modelis; antroji dalis, kurią sudaro aštuoni ženklai, iš kurių pirmi keturi gali būti raidės arba skaitmenys, o kiti keturi – tik skaitmenys, kartu su pirmąja dalimi suteikia galimybę aiškiai identifikuoti konkrečią transporto priemonę.“

8.    rr punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

„- įrengtas ir naudojamas tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, apibrėžtose Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3),“.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo II skirsnis „Bendros tachografo charakteristikos ir funkcijos“ pritaikomas taip:

9.    004 dalies paskutinė pastraipa išbraukiama.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo III skirsnis „Tachografo gaminimo ir jo veikimo reikalavimai“ pritaikomas taip:

10.    065 dalyje pateikiama nuoroda į Direktyvą 2007/46/EB pakeičiama nuoroda į Suvestinę rezoliuciją dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3).

11.    162 dalyje pateikiama nuoroda į 1995 m. spalio 31 d. Komisijos direktyvą 95/54/EB, derinančią su technikos pažanga Tarybos direktyvą 72/245/EEB, pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo IV skirsnis „Tachografo kortelių konstrukcijos ir funkciniai reikalavimai“ pritaikomas taip:

12.    174 dalyje tekstas „JK: Jungtinė Karalystė“ pakeičiamas tekstu „Skiriamasis Jungtinės Karalystės ženklas yra UK“.

13.    185 dalyje žodžių junginys „Bendrijos teritorijoje“ pakeičiamas žodžių junginiu „Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teritorijoje“.

14.    188 punkte pateikiama nuoroda į 1995 m. spalio 31 d. Komisijos direktyvą 95/54/EB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.

15.    189 dalies paskutinė pastraipa išbraukiama.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo V skirsnis „Tachografo įrengimas“ pritaikomas taip:

16.    250a dalyje pateikiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 68/2009 pakeičiama nuoroda į šio priedo 12 priedėlį.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo VI skirsnis „Tikrinimai, patikros ir remontas“ pritaikomas taip:

17.    Įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Reikalavimai, susiję su Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnio 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kuriais leidžiama nuimti plombas, yra nustatyti šio priedo V skyriaus 3 poskyryje.“ 

18.    1 poskirsnyje „Montuotojų arba dirbtuvių patvirtinimas“ pateikiama nuoroda į šio reglamento 12 straipsnio 1 dalį pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnio 8 straipsnį.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo VII skirsnis „Kortelės išdavimas“ pritaikomas taip:

19.    268a punkte po žodžių junginio „Valstybės narės“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinė Karalystė“, o po žodžių junginio „Valstybių narių“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinės Karalystės“.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo VIII skirsnis „Tachografų ir tachografo kortelių tipo patvirtinimas“ pritaikomas taip:

20.    271 punkte pateikiamas žodžių junginys „pagal šio reglamento 5 straipsnio nuostatas“ praleidžiamas.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo 1 priedėlis „Duomenų žodynėlis“ pritaikomas taip:

21.    2.111 punkte pateikiama nuoroda į 1992 m. kovo 31 d. Direktyvą 92/23/EEB, OL L 129, p. 95, pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 54.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo 9 priedėlis „Tipo patvirtinimas. Būtiniausių bandymų sąrašas“ pritaikomas taip:

22.    2 skirsnio „Transporto priemonės bloko funkciniai bandymai“ 5.1 papunktyje pateikiama nuoroda į Direktyvą 95/54/EB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.

23.    3 skirsnio „Judesio jutiklio funkciniai bandymai“ 5.1 papunktyje pateikiama nuoroda į Direktyvą 95/54/EB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.

Šio skirsnio taikymo tikslais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo 12 priedėlis „M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių adapteriai“ pritaikomas taip:

24.    4 skirsnio „Adapterio konstrukcija ir funkciniai reikalavimai“ 4.5 dalies „Veikimo charakteristika“ ADA_023 dalyje pateikiama nuoroda į Komisijos direktyvą 2006/28/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl elektromagnetinio suderinamumo siekiant ją suderinti su technikos pažanga, pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.

25.    7.2 poskirsnyje „Funkcionavimo pažymėjimas“ pateiktos lentelės 5.1 punkte pateikiama nuoroda į Direktyvą 2006/28/EB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.



ROAD.B.4.3 priedėlis. Išmaniojo tachografo techninių specifikacijų pritaikymas

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, įskaitant jo priedus ir priedėlius, pritaikomas taip:

1.    Jungtinės Karalystės atveju nuorodos į valstybę narę pakeičiamos nuorodomis į Šalį, išskyrus nuorodas, pateikiamas 4.1 poskirsnio 229 punkte ir 7 skirsnio 424 punkte.

2.    Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 pakeičiamos nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 2 skirsnį.

3.    Nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 165/2014 pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 4 skirsnį ir C dalies 2 skirsnį, išskyrus nuorodas, pateikiamas 5.3 poskirsnio 402 punkte ir 7 skirsnio 424 punkte.

4.    Nuorodos į Direktyvą (ES) 2015/719 ir Tarybos direktyvą 96/53/EB pakeičiamos nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 1 skirsnį.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 1 skirsnis „Apibrėžtys“ pritaikomas taip:

5.    u punktas pakeičiamas taip:

„u) padangų efektyvusis apskritimo ilgis –

atstumų, kuriuos nuvažiuoja vieną kartą visiškai apsisukdamas kiekvienas transporto priemonę varantis ratas (varantysis ratas), vidurkis. Šie atstumai matuojami standartinėmis bandymo sąlygomis, nustatytomis 414 reikalavimo apraše, ir išreiškiami „l = ... mm“. Transporto priemonių gamintojams leidžiama, užuot matavus šiuos atstumus, atlikti teorinius skaičiavimus, kuriais atsižvelgiama į apkrovą, tenkančią ašims, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir parengta įprastai naudoti, t. y. kai joje yra aušinimo skysčio, tepalų, degalų, įrankiai, atsarginis ratas ir vairuotojas. Tokio teorinio skaičiavimo metodus turi pavirtinti Šalies kompetentinga institucija ir jis gali būti atliekamas tik prieš aktyvinant tachografą;“.

6.    hh punkte pateikiama nuoroda į Tarybos direktyvą 92/6/EEB pakeičiama nuoroda į taikytiną kiekvienos Šalies teisę.

7.    uu punkte pateikiama nuoroda į Direktyvą 92/23/EEB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 54.

8.    vv punkto 9 išnaša pakeičiama taip:

„Transporto priemonės identifikavimo numeris – kiekvienai transporto priemonei gamintojo priskiriamas fiksuotas ženklų derinys, kurį sudaro dvi dalys: pirmąja ne daugiau kaip iš šešių ženklų (raidžių arba skaitmenų) susidedančia dalimi nurodomos bendrosios transporto priemonės charakteristikos, visų pirma jos tipas ir modelis; antroji dalis, kurią sudaro aštuoni ženklai, iš kurių pirmi keturi gali būti raidės arba skaitmenys, o kiti keturi – tik skaitmenys, kartu su pirmąja dalimi suteikia galimybę aiškiai identifikuoti konkrečią transporto priemonę.“

9.    yy punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

„- įrengtas ir naudojamas tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, apibrėžtose Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3),“.

10.    aaa punktas išbraukiamas.

11.    ccc punkto pirma pastraipa pakeičiama tekstu „2019 m. birželio 15 d.“.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 2 skirsnis „Bendrosios tachografo charakteristikos ir funkcijos“ pritaikomas taip:

12.    2.1 poskirsnio 7 punkto paskutinė pastraipa išbraukiama.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 3 skirsnis „Tachografo konstrukcijos ir funkciniai reikalavimai“ pritaikomas taip:

13.    3.20 poskirsnio 200 punkto trečios pastraipos antras sakinys išbraukiamas.

14.    3.20 poskirsnio 201 punktas pakeičiamas taip:

„Iš transporto priemonės bloko taip pat gali būti įmanoma per atitinkamą skirtąją nuosekliąją jungtį, nepriklausomą nuo neprivalomos CAN magistralės jungties (ISO 11898. Kelių transporto priemonės. Keitimasis skaitmenine informacija. Didelės spartos ryšiui skirtas vietinis valdiklio tinklas (CAN)), teikti toliau nurodytus duomenis, kad juos būtų galima apdoroti kita transporto priemonėje įrengta elektronine įranga:

- esamos datos ir laiko (UTC) duomenis;

- transporto priemonės greičio duomenis;

- viso transporto priemone nuvažiuoto atstumo duomenis (odometro rodmenis);

- informaciją apie tuo metu pasirinktą vairuotojo ir vairuotojo porininko veiklą;

- informaciją apie tai, ar į vairuotojui ir vairuotojo porininkui (jei taikytina) skirtas tachografo ertmes tuo metu yra įdėtos tachografo kortelės, ir atitinkamų kortelių identifikavimo duomenis (kortelių numerius ir išduodančiosios šalies duomenis).

Be šių būtinųjų duomenų, gali būti teikiami ir kiti duomenys.

Kai transporto priemonės uždegimo jungiklis įjungtas, šie duomenys siunčiami nuolatos. Kai transporto priemonės uždegimo jungiklis išjungtas, teikiami bent duomenys apie vairuotojo arba vairuotojo porininko veiklos pasikeitimus ir (arba) apie tachografo kortelės įdėjimą ir (arba) ištraukimą. Jei tuo metu, kai transporto priemonės uždegimo jungiklis yra išjungtas, duomenys neteikiami, jie pateikiami, kai uždegimo jungiklis vėl įjungiamas.

Asmens duomenims perduoti būtinas vairuotojo sutikimas.“

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 4 skirsnis „Tachografo kortelių konstrukcijos ir funkciniai reikalavimai“ pritaikomas taip:

15.    4.1 poskirsnio 229 punktas papildomas šia pastraipa:

„Skiriamasis Jungtinės Karalystės ženklas yra UK.“

16.    237 punkte pateikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 165/2014 26 straipsnio 4 dalį pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnio 9 straipsnio 2 dalį.

17.    Šio priedo 4 skyriaus 4.4 poskirsnio 241 punkte žodžių junginys „Bendrijos teritorijai“ pakeičiamas žodžių junginiu „Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teritorijai“.

18.    4.5 poskirsnio 246 punktas išbraukiamas.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 5 skirsnis „Tachografo įrengimas“ pritaikomas taip:

19.    5.2 poskirsnio 397 punktas pakeičiamas taip:

„397)    Tais atvejais, kai neįmanoma įrašyti visos būtinos 396 reikalavime nurodytos informacijos, gali būti naudojama antra, papildoma, plokštelė – šis leidimas taikomas tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kuriose pagal šio priedo 16 priedėlį įrengtas adapteris. Tokiais atvejais šioje papildomoje plokštelėje pateikiama bent keturiose paskutinėse 396 reikalavimo įtraukose nurodyta informacija.“

20.    5.3 poskirsnio 402 punkte pateikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 165/2014 22 straipsnio 3 dalį pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnio 5 straipsnio 3 dalį. 

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 6 skirsnis „Tikrinimai, patikros ir remontas“ pritaikomas taip:

21.    Įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Reikalavimai, susiję su atvejais, kuriais leidžiama nuimti plombas, yra nustatyti šio priedo 5.3 poskyryje.“

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 7 skirsnis „Kortelės išdavimas“ pritaikomas taip:

22.    424 punkte po žodžių junginio „valstybės narės“ įterpiamas žodžių junginys „ir Jungtinė Karalystė“, o nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 165/2014 31 straipsnį pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo C dalies 2 skirsnio 13 straipsnį. 

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 1 priedėlis „Duomenų žinynas“ pritaikomas taip:

23.    2.163 punkte pateikiama nuoroda į Direktyvą 92/23/EEB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 54.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 11 priedėlis „Bendrieji apsaugos mechanizmai“ pritaikomas taip:

24.    Po 9.1.4 punkto „Įrangos lygmuo. Transporto priemonės blokai“ CSM_78 dalimi pateiktoje pirmojoje pastaboje pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 581/2010 pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 2 skirsnio 7 straipsnio 5 dalį

25.    Po 9.1.5 punkto „Įrangos lygmuo. Tachografo kortelės“ CSM_89 dalimi pateiktoje pirmojoje pastaboje pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 581/2010 pakeičiama nuoroda į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ROAD-1 priedo B dalies 2 skirsnio 7 straipsnio 5 dalį. 

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 12 priedėlis „Buvimo vietos nustatymas naudojantis pasauline palydovinės navigacijos sistema (GNSS)“ pritaikomas taip:

26.    1 skirsnio „Įvadas“ antra pastraipa išbraukiama.

27.    2 skirsnyje „GNSS imtuvo specifikacija“ tekstas „suderinama su paslaugomis, kurias teikia GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1285/2013“ pakeičiamas tekstu „suderinama su palydovinėmis signalų tikslinimo sistemomis (SBAS)“.

Šio skirsnio taikymo tikslais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 I C priedo 16 priedėlis „M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių adapteriai“ pritaikomas taip:

28.    7 skirsnyje „Tachografo tipo patvirtinimas, kai naudojamas adapteris“ pateiktos lentelės 5.1 punkte pateikiama nuoroda į Direktyvą 2006/28/EB pakeičiama nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 10.



C DALIS. Šio Susitarimo ROAD.8 straipsnyje nurodyti reikalavimai, taikomi kroviniams vežti naudojamoms transporto priemonėms

1 skirsnis. Masė ir matmenys

1 straipsnis. Dalykas ir principai

ROAD C.1.1 priedėlyje nustatoma transporto priemonių, kuriomis gali būti vykdomi šio Susitarimo ROAD.4 straipsnyje [Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose] nurodyti reisai, didžiausioji masė ir matmenys.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)motorinė transporto priemonė – variklio varoma savaeigė važiuoti keliais skirta transporto priemonė;

(b)priekaba – su motorine transporto priemone sukabinti skirta, kroviniams vežti pritaikyta ir įrengta transporto priemonė, išskyrus puspriekabes;

(c)puspriekabė – kroviniams vežti pritaikyta ir įrengta transporto priemonė, skirta sukabinti su motorine transporto priemone taip, kad dalis jos būtų ant motorinės transporto priemonės ir kad motorinei transporto priemonei tektų didelė puspriekabės masės ir jos krovinio masės dalis;

(d)transporto priemonių junginys yra arba:

- autotraukinys, kurį sudaro su priekaba sukabinta motorinė transporto priemonė, arba

- sujungtoji transporto priemonė, kurią sudaro su puspriekabe sukabinta motorinė transporto priemonė;

(e)izoliuota transporto priemonė – transporto priemonė, kurios stacionari arba judama kėbulo konstrukcija yra specialiai pritaikyta kroviniams kontroliuojamos temperatūros sąlygomis vežti ir kurios šoninės sienos, įskaitant izoliaciją, yra bent 45 mm storio;

(f)didžiausieji leidžiamieji matmenys – didžiausi transporto priemonės matmenys, kurių būtina neviršyti norint ją naudoti;

(g)didžiausioji leidžiamoji masė – didžiausia pakrautos transporto priemonės masė, kurios būtina neviršyti norint ją naudoti;

(h)didžiausioji leidžiamoji ašies apkrova – didžiausia pakrautos transporto priemonės ašies ar ašių grupės apkrova, kurios būtina neviršyti norint naudoti transporto priemonę;

(i)tona – vienos tonos mase išreikštas svoris, atitinkantis 9,8 kiloniutono (kN);

(j)nedalomas krovinys – krovinys, kurio, norint jį vežti keliais, neįmanoma padalyti į du arba daugiau krovinių nepatiriant nepagrįstų išlaidų ar sugadinimo rizikos ir kuris dėl savo matmenų arba masės negali būti vežamas visais atžvilgiais šį skirsnį atitinkančia motorine transporto priemone, priekaba, autotraukiniu arba sujungtąja transporto priemone;

(k)alternatyvieji degalai – degalai arba energijos šaltiniai, kuriais tiekiant energiją transportui bent iš dalies pakeičiami degalai, gaunami iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali padėti mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti jo aplinkosauginį veiksmingumą. Be kita ko, tai:

i) elektra, kurią vartoja visų tipų elektra varomos transporto priemonės;

ii) vandenilis;

iii) dujinio pavidalo gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos) ir skysto pavidalo gamtinės dujos (suskystintos gamtinės dujos), be kita ko, biometanas;

iv) suskystintos naftos dujos;

v) mechaninė energija iš transporto priemonėje įrengtos kaupimo sistemos ir (arba) šaltinių, be kita ko, atliekinė šiluma;

(l)alternatyviaisiais degalais varoma transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, visiškai arba iš dalies varoma alternatyviaisiais degalais;

(m)netarši transporto priemonė – sunkiasvorė krovininė transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, išmetančiu mažiau kaip 1 g CO2/kWh; ir

(n)įvairiarūšio vežimo operacija – vieno arba kelių konteinerių arba nuimamųjų kėbulų, kurių ilgis neviršija 45 pėdų, vežimas, kai reiso pradžioje ir (arba) pabaigoje vežama keliais – sunkvežimiu, priekaba, puspriekabe (su vilkiku ar be jo), nuimamuoju kėbulu ar konteineriu, o likusią atkarpą – vidaus vandenų kelių arba jūrų transportu.

3 straipsnis. Specialūs leidimai

Naudoti transporto priemonę arba transporto priemonių junginį, kurių masė ir matmenys viršija ROAD C.1.1 priedėlyje nustatytą didžiausiąją masę ir matmenis, gali būti leidžiama tik jei gaunamas kompetentingų institucijų nediskriminacinėmis sąlygomis išduotas specialus leidimas arba laikomasi panašios nediskriminacinės tvarkos, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju susitariama su tomis institucijomis, jei tokiomis transporto priemonėmis arba jų junginiais vežami nedalomi kroviniai arba jei jie yra skirti tokiems kroviniams vežti.

4 straipsnis. Vietiniai apribojimai

Šiuo skirsniu netrukdoma nediskriminuojant taikyti kiekvienoje Šalyje galiojančių kelių eismo nuostatų, kuriomis leidžiama tam tikruose keliuose arba tam tikruose civilinės inžinerijos objektuose riboti transporto priemonių masę ir (arba) matmenis.

Tai apima ir galimybę konkrečiose vietovėse arba keliuose, kurių infrastruktūra nepritaikyta ilgoms ir sunkioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, miestų centruose, mažuose kaimeliuose arba gamtiniu požiūriu ypatingose vietose, taikyti vietinius apribojimus, susijusius su transporto priemonių didžiausiaisiais leidžiamaisiais matmenimis ir (arba) mase.

5 straipsnis. Transporto priemonių arba jų junginių gale tvirtinami aerodinaminiai įtaisai

1.    Kad transporto priemonių arba jų junginių gale būtų galima pritaisyti aerodinaminius įtaisus, transporto priemonių arba jų junginių, kuriuose įrengti tokie įtaisai, ilgis gali viršyti ROAD.C.1.1 priedėlio 1.1 punkte nustatytą didžiausiąjį ilgį. Transporto priemonės arba jų junginiai, kuriuose įrengti tokie įtaisai, turi atitikti ROAD.C.1.1 priedėlio 1.5 punktą, o jei viršijamas didžiausiasis ilgis, dėl to neturi padidėti tų transporto priemonių arba jų junginių pakrovimo ilgis.

2.    1 dalyje nurodyti aerodinaminiai įtaisai turi atitikti šias eksploatavimo sąlygas:

(a)aplinkybėmis, kuriomis kyla pavojus kitų kelių eismo dalyvių arba vairuotojo saugumui, vairuotojas turi juos sulankstyti, įtraukti arba nuimti;

(b)jei aerodinaminių įtaisų ir įrangos ilgis naudojimo padėtyje viršija 500 mm, jie turi būti įtraukiamieji arba sulankstomieji;

(c)naudojant juos miesto ir tarpmiestinėje kelių infrastruktūroje turi būti atsižvelgiama į konkrečius vietovių, kuriose nustatyta ne didesnio kaip 50 km/h greičio riba ir kuriose labiau tikėtinas pažeidžiamų kelių eismo dalyvių buvimas, ypatumus; ir

(d)įtrauktų ar sulankstytų aerodinaminių įtaisų ilgis turi neviršyti didžiausiojo leidžiamojo ilgio daugiau kaip 20 cm.

6 straipsnis. Aerodinaminės kabinos

Transporto priemonių arba jų junginių ilgis gali viršyti ROAD.C.1.1 priedėlio 1.1 punkte nustatytą didžiausiąjį ilgį, jei jų kabinos padeda gerinti aerodinamines savybes, energijos vartojimo efektyvumą ir saugos rodiklius. Transporto priemonės arba jų junginiai, kuriuose įrengtos tokios kabinos, turi atitikti ROAD.C.1.1 priedėlio 1.5 punktą, o jei viršijamas didžiausiasis ilgis, dėl to neturi padidėti tų transporto priemonių krovumas.

7 straipsnis. Įvairiarūšio vežimo operacijos

1.    Tuščių arba pakrautų transporto priemonių arba jų junginių, kuriais vežami 45 pėdų ilgio konteineriai arba 45 pėdų ilgio nuimamieji kėbulai, ilgis ir toliau nurodytas atstumo rodiklis gali 15 cm viršyti ROAD.C.1.1 priedėlio 1.1 punkte nustatytą didžiausiąjį ilgį, dėl kurio atitinkamais atvejais taikomas 6 straipsnis, ir ROAD.C.1.1 priedėlio 1.6 punkte nustatytą didžiausiąjį atstumą, jei tų konteinerių arba nuimamųjų kėbulų vežimas keliais yra įvairiarūšio vežimo operacijos, vykdomos pagal kiekvienos Šalies nustatytas sąlygas, dalis.

2.    Tais atvejais, kai vykdomos įvairiarūšio vežimo operacijos, sujungtosios transporto priemonės su penkiomis arba šešiomis ašimis masė gali viršyti didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę dviem tonomis, jei tai ROAD.C.1.1 priedėlio 2.2.2 punkto a papunktyje nurodytas junginys, arba keturiomis tonomis, jei tai ROAD.C.1.1 priedėlio 2.2.2 punkto b papunktyje nurodytas junginys. Didžiausioji leidžiamoji šių transporto priemonių masė negali viršyti 44 tonų.

8 straipsnis. Atitikties įrodymas

1.    Kad būtų galima įrodyti atitiktį šio skirsnio nuostatoms, į jo taikymo sritį patenkančios transporto priemonės turi turėti vieną iš šių įrodymų:  

(a)šias dvi plokšteles:

-privalomąją gamintojo identifikavimo plokštelę, t. y. prie transporto priemonės gamintojo tvirtinamą plokštelę arba žymą, kurioje nurodomos transporto priemonei identifikuoti būtinos pagrindinės techninės charakteristikos ir pateikiama kompetentingoms institucijoms reikalinga informacija apie didžiausiąją leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę; ir

-su matmenimis susijusią plokštelę, kuri, jei įmanoma, yra tvirtinama greta privalomosios gamintojo identifikavimo plokštelės ir kurioje pateikiama ši informacija:

(1)gamintojo pavadinimas;

(2)transporto priemonės identifikavimo numeris;

(3)motorinės transporto priemonės, priekabos arba puspriekabės ilgis (L);

(4)motorinės transporto priemonės, priekabos arba puspriekabės plotis (W); ir

(5)duomenys, aktualūs matuojant transporto priemonių junginių ilgį:

- atstumas nuo a) motorinės transporto priemonės priekio iki sukabinimo įtaiso (sukabinimo kablio arba balninio sukabintuvo) vidurio; jei balninis sukabintuvas turi kelis sukabinimo taškus, nurodomos mažiausioji ir didžiausioji vertės (amin ir amax);

- atstumas nuo b) priekabos arba puspriekabės sukabinimo įtaiso (atitinkamai balninio sukabintuvo arba balninio sukabintuvo kaiščio) vidurio iki priekabos arba puspriekabės galo; jei įtaisas turi kelis sukabinimo taškus, nurodomos mažiausioji ir didžiausioji vertės (bmin ir bmax).

Transporto priemonių junginio ilgis yra motorinės transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės, kurios yra tiesia linija sustatytos viena paskui kitą, ilgis;

(b)vieną bendrą plokštelę, apimančią abiejose a punkte nurodytose plokštelėse pateikiamą informaciją, arba

(c)Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės, kurioje transporto priemonė registruota arba pradėta naudoti, kompetentingų institucijų išduotą bendrąjį dokumentą, kuriame pateikiama ta pati informacija kaip ir a punkte nurodytose plokštelėse. Šis dokumentas laikomas tokioje vietoje, kad būtų lengva jį patikrinti, ir yra tinkamai apsaugomas.

2.Jei transporto priemonės charakteristikos nebeatitinka nurodytųjų atitikties įrodyme, Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, kurioje transporto priemonė registruota arba pradėta naudoti, imasi būtinų veiksmų siekdama užtikrinti, kad atitikties įrodymas būtų pakeistas.

3.1 dalyje nurodytas plokšteles ir dokumentus Šalys pripažįsta kaip transporto priemonės atitikties šio skirsnio nuostatoms įrodymą.

9 straipsnis. Vykdymo užtikrinimas

1.Kiekviena Šalis imasi konkrečių priemonių, kad nustatytų atvejus, kuriais naudojamų transporto priemonių arba jų junginių masė, tikėtina, viršija didžiausiąją leidžiamąją masę ir dėl to, siekiant užtikrinti atitiktį šio skirsnio reikalavimams, juos turi patikrinti Šalių kompetentingos institucijos. Tai gali būti daroma naudojant kelių infrastruktūroje įdiegtas automatines sistemas arba transporto priemonėse įrengtą svėrimo įrangą. Tokia transporto priemonėse įrengiama svėrimo įranga turi veikti tiksliai bei patikimai ir būti visiškai sąveiki bei suderinama su visų tipų transporto priemonėmis.

2.Nė viena Šalis nereikalauja, kad svėrimo įranga būtų įrengta kitoje Šalyje registruotose transporto priemonėse arba jų junginiuose.

3.Jei šio skirsnio pažeidimams nustatyti ir sankcijoms skirti naudojamos automatinės sistemos, tokios automatinės sistemos turi būti sertifikuotos. Jei automatinės sistemos naudojamos tik identifikavimo tikslais, jos neprivalo būti sertifikuotos.

4.Vadovaudamosi šio priedo A dalies 1 skirsnio 14 straipsniu, Šalys užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos keistųsi informacija apie pažeidimus ir sankcijas, susijusius su šiuo straipsniu.



ROAD.C.1.1 PRIEDĖLIS. TRANSPORTO PRIEMONIŲ DIDŽIAUSIOJI MASĖ, MATMENYS IR SU TUO SUSIJUSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.    Didžiausieji leidžiamieji transporto priemonių matmenys (metrais; m)

1.1. Didžiausiasis ilgis:

- motorinės transporto priemonės

12,00 m

- priekabos

12,00 m

- sujungtosios transporto priemonės

16,50 m

- autotraukinio

1.2. Didžiausiasis plotis:

18,75 m

a) visų transporto priemonių, išskyrus b papunktyje nurodytas transporto priemones

2,55 m

b) izoliuotų transporto priemonių kėbulo konstrukcijų arba transporto priemonėmis vežamų izoliuotų konteinerių

2,60 m

arba nuimamųjų kėbulų

1.3. Didžiausiasis aukštis (visų transporto priemonių)

4,00 m

 

1.4. 1.1, 1.2, 1.3, 1.6, 1.7, 1.8 ir 4.4 punktuose nurodyti matmenys apima nuimamąsias kėbulo konstrukcijas ir standartinius krovininius objektus, kaip antai konteinerius.

1.5. Judančia motorine transporto priemone arba transporto priemonių junginiu turi būti įmanoma apsisukti ratu, kurio išorinis spindulys – 12,50 m, o vidinis spindulys – 5,30 m.

1.6. Didžiausiasis atstumas nuo balninio sukabintuvo kaiščio iki puspriekabės galo

12,00 m

1.7. Didžiausiasis atstumas nuo arčiausiai kabinos esančio kroviniui skirto ploto išorinio taško iki toliausiai gale esančio junginio priekabos išorinio taško (matuojant lygiagrečiai su išilgine autotraukinio ašimi ir neįskaičiuojant atstumo nuo vilkiko galo iki priekabos

priekio)

15,65 m

1.8. Didžiausiasis atstumas nuo arčiausiai kabinos esančio išorinio kroviniui skirto ploto taško iki toliausiai gale esančio išorinio junginio priekabos taško (matuojant lygiagrečiai su išilgine

autotraukinio ašimi)

16,40 m

 

2.    Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (tonomis)

2.1. Transporto priemonių junginio dalį sudarančios transporto priemonės

2.1.1. Dviašė priekaba

18 tonų

2.1.2. Triašė priekaba 

24 tonos 

2.2. Transporto priemonių junginiai

Jei į transporto priemonių junginį įeina alternatyviaisiais degalais varomos arba netaršios transporto priemonės, šiame skirsnyje nurodyta didžiausioji leidžiamoji masė padidinama pridedant alternatyviųjų degalų technologijos arba netaršios technologijos svorį (atitinkamai ne daugiau kaip 1 toną arba 2 tonas). 

2.2.1. Autotraukiniai su penkiomis arba šešiomis ašimis

a) dviašė motorinė transporto priemonė su triaše priekaba

40 tonų

b) triašė motorinė transporto priemonė su dviaše arba triaše priekaba

2.2.2. Sujungtosios transporto priemonės su penkiomis arba šešiomis ašimis

40 tonų

a) dviašė motorinė transporto priemonė su triaše puspriekabe

40 tonų

b) triašė motorinė transporto priemonė su dviaše arba triaše puspriekabe

2.2.3. Iš dviašės

40 tonų

motorinės transporto priemonės ir dviašės priekabos sudaryti autotraukiniai su keturiomis ašimis

36 tonos

2.2.4. Iš dviašės motorinės transporto priemonės ir dviašės puspriekabės sudarytos sujungtosios transporto priemonės su keturiomis ašimis. Jei atstumas tarp puspriekabės ašių:

yra ne mažesnis nei 1,3 m, bet ne didesnis nei 1,8 m            36 tonos

yra didesnis nei 1,8 m 36 tonos (leidžiama viršyti 2 tonomis, jei neviršijama motorinės transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė (18 tonų) ir puspriekabės sudvejintosios ašies didžiausioji leidžiamoji apkrova (20 tonų) ir jei ant varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir pneumatinė arba lygiavertė pakaba)

2.3. Motorinės transporto priemonės

Alternatyviaisiais degalais varomų motorinių transporto priemonių ir netaršių transporto priemonių atveju 2.3.1 ir 2.3.2 poskirsniuose nurodyta didžiausioji leidžiamoji masė padidinama pridedant alternatyviųjų degalų technologijos arba netaršios technologijos svorį (atitinkamai ne daugiau kaip 1 toną arba 2 tonas).

2.3.1. Dviašės motorinės transporto priemonės

18 tonų

2.3.2. Triašės motorinės transporto priemonės

25 tonos (26 tonos, jei ant varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir pneumatinė arba lygiavertė pakaba arba jei ant kiekvienos varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir didžiausioji kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 tonos)

2.3.3. Keturašės motorinės transporto priemonės su dviem vairuojamosiomis ašimis  

32 tonos, jei ant varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir pneumatinė arba lygiavertė pakaba arba jei ant kiekvienos varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir didžiausioji kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 tonos

   

3.    Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonių ašių apkrova (tonomis)

3.1. Viena ašis

Viena nevaromoji ašis

3.2. Priekabų ir puspriekabių sudvejintosios ašys

Sudvejintajai ašiai tenkanti suminė ašių apkrova turi neviršyti toliau nurodytų dydžių. Jei atstumas (d) tarp ašių yra:

10 tonų

- mažesnis nei 1 m (d < 1,0)

11 tonų

- ne mažesnis nei 1,0 m, bet mažesnis nei 1,3 m (1,0 ≤ d < 1,3)

16 tonų

- ne mažesnis nei 1,3 m, bet mažesnis nei 1,8 m (1,3 ≤ d < 1,8)

18 tonų

- ne mažesnis nei 1,8 m (1,8 ≤ d)

20 tonų

3.3. Priekabų ir puspriekabių sutrejintosios ašys

Sutrejintajai ašiai tenkanti suminė ašių apkrova turi neviršyti toliau nurodytų dydžių. Jei atstumas (d) tarp ašių yra:

ne didesnis nei 1,3 m (d ≤ 1,3)                        21 tona

didesnis nei 1,3 m, bet ne didesnis nei 1,4 m (1,3 < d ≤ 1,4)        24 tonos

3.4. Varomoji ašis

2.2 ir 2.3 punktuose nurodytų transporto priemonių varomoji ašis    11,5 tonos

3.5. Motorinių transporto priemonių sudvejintosios ašys

Sudvejintajai ašiai tenkanti suminė ašių apkrova turi neviršyti toliau nurodytų dydžių. Jei atstumas (d) tarp ašių yra:

- mažesnis nei 1 m (d < 1,0)

11,5 tonos

- ne mažesnis nei 1,0 m, bet mažesnis nei 1,3 m (1,0 ≤ d < 1,3)

16 tonų

- ne mažesnis nei 1,3 m, bet mažesnis nei 1,8 m (1,3 ≤ d < 1,8)

18 tonų (19 tonų, jei ant varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir pneumatinė arba lygiavertė pakaba arba jei ant kiekvienos varomosios ašies yra sumontuoti sudvejintieji ratai ir didžiausioji kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 tonos)

4.    Kitos transporto priemonių charakteristikos

4.1. Visos transporto priemonės

Transporto priemonės arba transporto priemonių junginio varomajai ašiai ar varomosioms ašims turi tekti ne mažiau kaip 25 proc. visos pakrautos transporto priemonės arba transporto priemonių junginio masės.

4.2. Autotraukiniai

Atstumas nuo motorinės transporto priemonės galinės ašies ir priekabos priekinės ašies turi būti ne mažesnis nei 3,00 m.

4.3. Didžiausioji leidžiamoji masė pagal važiuoklės bazę

Didžiausioji leidžiamoji tonomis išreikšta keturašės motorinės transporto priemonės masė negali daugiau kaip penkis kartus viršyti metrais išreikšto atstumo tarp transporto priemonės priekinės ir galinės ašies geometrinių ašių.

4.4. Puspriekabės

Horizontaliai išmatuotas atstumas nuo balninio sukabintuvo kaiščio geometrinės ašies iki bet kurio puspriekabės priekyje esančio taško turi neviršyti 2,04 m.



2 skirsnis. Tachografams, vairuotojų kortelėms ir dirbtuvių kortelėms taikomi reikalavimai

1 straipsnis. Dalykas ir principai

Šiame skirsnyje nustatomi šio Susitarimo ROAD.8 straipsnio 2 dalyje nurodyti tachografų įrengimo, bandymo ir tikrinimo reikalavimai, taikomi į šio priedo B dalies 2 skirsnio taikymo sritį patenkančioms transporto priemonėms.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys 

1.Šiame skirsnyje vartojami šio priedo B dalies 2 skirsnio 2 straipsnyje ir 4 skirsnio 2 straipsnyje apibrėžti terminai.

2.Be nurodytųjų 1 dalyje, šiame skirsnyje vartojami šie toliau apibrėžti terminai:

(a)transporto priemonės blokas – tachografas be judesio jutiklio ir judesio jutiklio prijungimo laidų. Transporto priemonės blokas gali susidėti iš vieno ar kelių transporto priemonėje paskirstytų blokų su sąlyga, kad jis atitinka šiame skirsnyje nustatytus saugumo reikalavimus. Transporto priemonės bloką, be kita ko, sudaro procesorius, duomenų atmintinė, laiko matavimo funkcinis įtaisas, du lustinių kortelių sąsajos įtaisai, skirti vairuotojui ir jo porininkui, spausdintuvas, ekranas, jungtys ir naudotojui skirti informacijos įvesties įtaisai;

(b)judesio jutiklis – tachografo dalis, generuojanti signalą, rodantį transporto priemonės judėjimo greitį ir (arba) nuvažiuotą atstumą;

(c)kontrolės kortelė – kompetentingai nacionalinei kontrolės institucijai Šalies institucijų išduodama tachografo kortelė, pagal kurią identifikuojama kontrolės įstaiga (pasirinktinai – ir kontrolės pareigūnas) ir kuri suteikia galimybę skaityti, spausdinti ir (arba) atsisiųsti duomenų atmintinėje ir vairuotojų kortelėse (pasirinktinai – ir dirbtuvių kortelėse) saugomus duomenis;

(d)dirbtuvių kortelė – tachografų gamintojo, montuotojo, transporto priemonių gamintojo ar dirbtuvių, kuriuos yra patvirtinusi Šalis, paskirtiems darbuotojams Šalies institucijų išduodama tachografo kortelė, pagal kurią identifikuojamas kortelės turėtojas ir kuri suteikia galimybę bandyti, kalibruoti ir aktyvuoti tachografus ir (arba) atsisiųsti iš jų duomenis;

(e)aktyvavimas – etapas, kuriuo, panaudojus dirbtuvių kortelę, tachografas pradeda visiškai veikti ir atlikti visas, įskaitant saugumo užtikrinimo, funkcijas;

(f)skaitmeninio tachografo kalibravimas – duomenų atmintinėje saugotinų transporto priemonės parametrų, įskaitant jos identifikavimo duomenis ir charakteristikas, atnaujinimas arba patvirtinimas naudojant dirbtuvių kortelę;

(g)atsisiuntimas iš skaitmeninio arba išmaniojo tachografo – transporto priemonės bloko duomenų atmintinėje arba tachografo kortelės atmintinėje įrašytų duomenų rinkmenų (jų visų arba jų dalies) kopijavimas kartu su skaitmeniniu parašu su sąlyga, kad per šį procesą nepakeičiami ir neištrinami jokie saugomi duomenys;

(h)triktis – skaitmeniniu tachografu nustatytas neįprastas veikimas, kurio priežastis gali būti įrangos veikimo sutrikimas arba jos gedimas;

(i)įrengimas – tachografo sumontavimas transporto priemonėje;

(j)periodinė patikra – operacijos, atliekamos siekiant patikrinti, ar tachografas veikia tinkamai, ar jo nuostatos atitinka transporto priemonės parametrus ir ar prie tachografo nėra pritvirtinta manipuliavimo prietaisų;

(k)remontas – judesio jutiklio arba transporto priemonės bloko remontas, kurį atliekant būtina išjungti judesio jutiklio arba transporto priemonės bloko maitinimą arba jį atjungti nuo kitų tachografo komponentų, arba jį atidaryti;

(l)sąveikumas – sistemų ir pagrindinių veiklos procesų savybė, reiškianti galimybę keistis duomenimis ir dalytis informacija;

(m)sąsaja – tarpinė infrastruktūra, kuria užtikrinamos sistemų sujungimo ir sąveikos galimybės;

(n)laiko matavimas – nuolatinis suderintojo pasaulinio laiko ir datos (UTC) registravimas skaitmeninėmis priemonėmis; ir

(o)pranešimų mainų sistema „TACHOnet“ – pranešimų mainų sistema, atitinkanti 2016 m. sausio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/68 dėl elektroniniams vairuotojų kortelių registrams sujungti reikalingų bendrų procedūrų ir specifikacijų 142 I–VII prieduose nustatytas technines specifikacijas.

3 straipsnis. Įrengimas

1.2 dalyje nurodyti tachografai transporto priemonėse įrengiami:

(a)tais atvejais, kai didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės kartu su priekaba ar puspriekabe masė viršija 3,5 tonos, arba

(b)nuo 2026 m. liepos 1 d. – tais atvejais, kai didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės kartu su priekaba ar puspriekabe masė viršija 2,5 tonos.  

2.Tachografas gali būti:

(a)jei transporto priemonė pirmą kartą pradėta eksploatuoti iki 2006 m. gegužės 1 d. – analoginis tachografas;

(b)jei transporto priemonė pirmą kartą pradėta eksploatuoti laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – pirmosios versijos skaitmeninis tachografas;

(c)jei transporto priemonė pirmą kartą pradėta eksploatuoti laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. – antrosios versijos skaitmeninis tachografas;

(d)jei transporto priemonė pirmą kartą pradėta eksploatuoti laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 14 d. – trečiosios versijos skaitmeninis tachografas;

(e)jei transporto priemonė pirmą kartą įregistruota laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 15 d. iki dienos, kurią sueina dveji metai nuo šio priedo B dalies 4 skirsnio 2 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų išsamių specifikacijų įsigaliojimo dienos, – pirmosios kartos išmanusis tachografas; ir

(f)jei transporto priemonė pirmą kartą įregistruota praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo šio priedo B dalies 4 skirsnio 2 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytų išsamių specifikacijų įsigaliojimo dienos – antrosios kartos išmanusis tachografas.

3.Kiekviena Šalis gali nuspręsti netaikyti šio skirsnio šio priedo B dalies 2 skirsnio 8 straipsnio 3 dalyje nurodytoms transporto priemonėms.

4.Kiekviena Šalis gali nuspręsti netaikyti šio skirsnio transporto priemonėms, kuriomis vykdomos transporto operacijos, kurioms leista taikyti šio priedo B dalies 2 skirsnio 8 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie šios dalies taikymą.

5.Ne vėliau kaip per trejus metus nuo antrosios kartos išmaniojo tachografo išsamių techninių specifikacijų įsigaliojimo metų pabaigos 1 dalies a punkte nurodytose transporto priemonėse, kuriose įrengtas analoginis arba skaitmeninis tachografas ir kurios naudojamos kitos Šalies nei Šalis, kurioje jos registruotos, teritorijoje, įrengiamas antrosios kartos išmanusis tachografas.

6.Ne vėliau kaip per ketverius metus nuo antrosios kartos išmaniojo tachografo išsamių techninių specifikacijų įsigaliojimo 1 dalies a punkte nurodytose transporto priemonėse, kuriose įrengtas pirmosios kartos išmanusis tachografas ir kurios naudojamos kitos Šalies nei Šalis, kurioje jos registruotos, teritorijoje, įrengiamas antrosios kartos išmanusis tachografas.

7.Nuo 2026 m. liepos 1 d. 1 dalies b punkte nurodytose transporto priemonėse, kurios naudojamos kitos Šalies nei Šalis, kurioje jos registruotos, teritorijoje, turi būti įrengtas antrosios kartos išmanusis tachografas. 

8.Nė viena šio skirsnio nuostata neturi įtakos su kelių transporto priemonėse naudojamais tachografais susijusių Sąjungos taisyklių taikymui Sąjungos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams Sąjungos teritorijoje.

4 straipsnis. Duomenų apsauga

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmens duomenys pagal šį skirsnį būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti atitiktį šiam skirsniui.

2.Visų pirma kiekviena Šalis užtikrina, kad asmens duomenys būtų apsaugoti taip, kad jų nebūtų galima naudoti kitu nei 1 dalyje aiškiai nurodytu tikslu, kiek tai susiję su:

(a)pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) naudojimu buvimo vietos duomenims registruoti, kaip nurodyta pirmosios kartos išmaniojo tachografo ir antrosios kartos išmaniojo tachografo techninėse specifikacijose;

(b)13 straipsnyje nurodytu elektroniniu keitimusi informacija apie vairuotojų korteles, visų pirma tarpvalstybiniu keitimusi tokiais duomenimis su trečiosiomis Šalimis;

(c)15 straipsnyje nurodytu krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų atliekamu informacijos saugojimu.

3.Skaitmeniniai tachografai projektuojami taip, kad būtų užtikrinamas privatumas. Tvarkomi tik 1 dalyje nurodytais tikslais reikalingi duomenys.

4.Transporto priemonių savininkai, krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai ir visi kiti susiję subjektai laikosi atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.

5 straipsnis. Įrengimas ir remontas

1.Įrengti ar remontuoti tachografus gali tik Šalies kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnį tuo tikslu patvirtinti montuotojai, dirbtuvės ar transporto priemonių gamintojai.

2.Patikrinę, ar tachografas veikia tinkamai, patvirtinti montuotojai, dirbtuvės ar transporto priemonių gamintojai jį užplombuoja taip, kad visų pirma būtų užtikrinta, jog jokiais manipuliavimo prietaisais nebūtų įmanoma neteisėtai keisti ar koreguoti užregistruotų duomenų.

3.Patvirtintas montuotojas, dirbtuvė ar transporto priemonių gamintojas savo dedamas plombas pažymi specialia žyma, o į skaitmeninius tachografus ir pirmosios ir antrosios kartos išmaniuosius tachografus įveda elektroninius saugumo duomenis autentiškumo patikrinimams atlikti. Kiekviena Šalis tvarko ir viešai skelbia naudojamų žymų ir elektroninių saugumo duomenų registrą ir būtiną su naudojamais elektroniniais saugumo duomenimis susijusią informaciją.

4.Siekiant patvirtinti, kad tachografas įrengtas pagal šio skirsnio reikalavimus, naudojama įrengimo plokštelė, pritvirtinama taip, kad būtų aiškiai matoma ir lengvai prieinama.

5.Tachografo komponentai užplombuojami. Visos tachografo jungtys, kuriomis gali būti lengva manipuliuoti, įskaitant jungtis su judesio jutikliu ir pavarų dėže, ir prireikus įrengimo plokštelė yra užplombuojamos.

Plomba nuimama arba sulaužoma tik šiais atvejais:

-    tachografo remonto, techninės priežiūros arba perkalibravimo tikslais tai gali padaryti kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnį patvirtinti montuotojai arba dirbtuvės, o kontrolės tikslais – tinkamai parengti ir, kai tai būtina, leidimus turintys kontrolės pareigūnai; arba

-    transporto priemonės remonto arba pakeitimų, dėl kurių reikia nuimti plombą, tikslais. Tokiais atvejais transporto priemonėje turi būti laikomas rašytinis pareiškimas, kuriame nurodoma plombos sulaužymo data bei laikas ir plombos nuėmimo priežastys. 

Nuimtas arba sulaužytas plombas nepagrįstai nedelsiant ir ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų nuėmimo arba sulaužymo pakeičia patvirtintas montuotojas arba dirbtuvė. Tai atvejais, kai plombos buvo nuimtos arba sulaužytos kontrolės tikslais, jas nepagrįstai nedelsdamas gali pakeisti plombavimo įrangą ir unikalią specialią žymą turintis kontrolės pareigūnas.

Kontrolės pareigūnui nuėmus plombą, į tachografą įdedama kontrolės kortelė – ji turi jame būti nuo pat plombos nuėmimo momento iki patikros pabaigos, įskaitant atvejus, kai uždedama nauja plomba. Kontrolės pareigūnas parengia rašytinį pareiškimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

–transporto priemonės identifikavimo numeris;

–pareigūno vardas ir pavardė;

–kontrolės institucija ir šalis;

–kontrolės kortelės numeris;

–nuimtos plombos numeris;

–plombos nuėmimo data ir laikas;

–naujos plombos numeris tuo atveju, jei kontrolės pareigūnas uždėjo naują plombą.

Prieš pakeičiant plombas naujomis, patvirtinta dirbtuvė patikrina ir kalibruoja tachografą, išskyrus atvejus, kai plomba buvo nuimta arba sulaužyta kontrolės tikslais ir ją pakeitė kontrolės pareigūnas.

6 straipsnis. Tachografų patikros

1.Patvirtintos dirbtuvės reguliariai tikrina tachografus. Reguliarios patikros atliekamos bent kas dvejus metus.

2.Atliekant 1 dalyje nurodytas patikras tikrinama bent:

-    ar tachografas tinkamai įrengtas ir tinka transporto priemonei;

-    ar tachografas tinkamai veikia;

-    ar tachografas pažymėtas tipo patvirtinimo žymeniu;

-    ar pritvirtinta įrengimo plokštelė;

-    ar visos plombos yra nepažeistos ir atlieka savo funkciją;

-    ar prie tachografo nėra privirtinta manipuliavimo prietaisų ir ar nėra tokių prietaisų naudojimo žymių;

-    padangų dydis ir efektyvusis jų apskritimo ilgis.

3.Tais atvejais, kai tenka šalinti per periodinę patikrą arba per specialiu nacionalinės kompetentingos institucijos prašymu atliktą patikrą nustatytus tachografo veikimo trūkumus, dirbtuvės parengia patikros ataskaitą. Jos tvarko visų parengtų patikrų ataskaitų sąrašą.

4.Patikrų ataskaitos saugomos ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jų parengimo dienos. Kiekviena Šalis nusprendžia, ar patikrų ataskaitos tuo laikotarpiu turi būti saugomos, ar nusiunčiamos kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai patikrų ataskaitas saugo dirbtuvės, jos kompetentingos institucijos prašymu pateikia tuo laikotarpiu atliktų patikrų ir kalibravimo ataskaitas.

7 straipsnis. Montuotojų, dirbtuvių ir transporto priemonių gamintojų patvirtinimas

1.Kiekviena šalis arba – Sąjungos atveju – kiekviena valstybė narė patvirtina, reguliariai tikrina ir sertifikuoja montuotojus, dirbtuves ir transporto priemonių gamintojus, kuriems leidžiama įrengti, tikrinti ir remontuoti tachografus. 

2.Kiekviena šalis arba – Sąjungos atveju – kiekviena valstybė narė užtikrina, kad montuotojai, dirbtuvės ir transporto priemonių gamintojai būtų kompetentingi ir patikimi. Tuo tikslu jos nustato ir paskelbia aiškias nacionalines procedūras ir užtikrina, kad būtų tenkinami bent šie kriterijai:

(a)darbuotojai būtų tinkamai parengti;

(b)būtų turima reikiamiems bandymams ir užduotims atlikti būtina įranga;

(c)montuotojai, dirbtuvės ir transporto priemonių gamintojai turėtų nepriekaištingą reputaciją.

3.    Atliekamas toliau nurodytas patvirtintų montuotojų ar dirbtuvių auditas:

(a)bent kas dvejus metus atliekamas patvirtintų montuotojų ar dirbtuvių taikomų darbo su tachografais procedūrų auditas. Atliekant auditą daugiausia dėmesio skiriama taikomoms saugumo priemonėms ir elgesiui su dirbtuvių kortelėmis. Šį auditą Šalys arba – Sąjungos atveju – valstybės narės gali atlikti be apsilankymo vietoje; ir

(b)siekiant patikrinti vykdytą kalibravimo, patikrų ir įrengimo veiklą, taip pat atliekamas patvirtintų montuotojų ar dirbtuvių techninis auditas, apie kurį nepranešama iš anksto. Tokiu auditu kasmet patikrinama bent 10 proc. patvirtintų montuotojų ir dirbtuvių.

4.Kiekviena Šalis ir jos kompetentingos institucijos imasi tinkamų priemonių, padedančių išvengti montuotojų ar dirbtuvių ir krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų interesų konfliktų. Visų pirma, esant didelei interesų konflikto rizikai, imamasi papildomų konkrečių priemonių, skirtų užtikrinti, kad montuotojas ar dirbtuvė laikytųsi šio skirsnio nuostatų.

5.Jei montuotojai, dirbtuvės ir transporto priemonių gamintojai nevykdo šiame skirsnyje nustatytų jų pareigų, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos laikinai ar visam laikui atšaukia jų patvirtinimą.

8 straipsnis. Dirbtuvių kortelės

1.Dirbtuvių kortelių galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai. Pratęsdama dirbtuvių kortelės galiojimą kompetentinga institucija užtikrina, kad montuotojas, dirbtuvė ar transporto priemonės gamintojas atitiktų 7 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

2.Kompetentinga institucija dirbtuvių kortelės galiojimą pratęsia per 15 darbo dienų nuo tinkamo prašymo pratęsti galiojimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Jei dirbtuvių kortelė pažeidžiama, sutrinka jos veikimas, ji pametama ar pavagiama, naują kortelę kompetentinga institucija pateikia per penkias darbo dienas nuo išsamaus tuo tikslu teikiamo prašymo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos tvarko pamestų, pavogtų ar sugadintų kortelių registrą.

3.Jei Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė pagal 7 straipsnį atšaukia montuotojo, dirbtuvės ar transporto priemonių gamintojo patvirtinimą, ji panaikina ir jiems išduotų dirbtuvių kortelių galiojimą.

4.Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad patvirtintiems montuotojams, dirbtuvėms ir transporto priemonių gamintojams išduotos dirbtuvių kortelės nebūtų klastojamos.

9 straipsnis. Vairuotojo kortelės išdavimas

1.    Vairuotojo kortelę pagal vairuotojo pateiktą prašymą išduoda Šalies, kurioje yra vairuotojo įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija. Tais atvejais, kai vairuotojo kortelę išduodančioms Šalies kompetentingoms institucijoms kyla abejonių dėl pareiškimo dėl įprastinės gyvenamosios vietos pagrįstumo arba kai norima taikyti tam tikras konkrečias kontrolės priemones, jos gali paprašyti vairuotojo pateikti papildomos informacijos ar įrodymų.

Šio straipsnio taikymo tikslais įprastine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo paprastai (t. y. ne mažiau kaip 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus) gyvena dėl asmeninių ir profesinių ryšių, arba, jei asmens su ta vieta profesiniai ryšiai nesieja, dėl glaudžiai jį su ta gyvenamąja vieta siejančių asmeninių ryšių.

Tačiau jei profesiniai ryšiai asmenį sieja su kita vieta nei asmeniniai ryšiai ir dėl to jis pakaitomis gyvena skirtingose vietose, esančiose abiejose Šalyse, įprastine jo gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, su sąlyga, kad tas asmuo į ją reguliariai sugrįžta. Pastarosios sąlygos tenkinti nebūtina, jei asmuo Šalyje gyvena tam, kad atliktų terminuotą užduotį.

2.    Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė gali išduoti laikiną vairuotojo kortelę, kurios galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 185 dienos ir negali būtų pratęstas, vairuotojui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta nėra toje Šalyje, jei toks vairuotojas yra darbo teisės santykiais susijęs su išduodančiojoje Šalyje įsisteigusia įmone ir prireikus pateikia vairuotojo liudijimą.

3.    Išduodančiosios Šalies kompetentingos institucijos imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad prašymo teikėjas dar neturėtų galiojančios vairuotojo kortelės, ir į vairuotojo kortelę įrašo jo asmens duomenis bei užtikrina, kad duomenys būtų matomi ir apsaugoti.

4.    Vairuotojo kortelės galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip penkeri metai.

5.    Vairuotojo kortelės galiojimas panaikinamas ar sustabdomas tik jei Šalies kompetentingos institucijos nustato, kad kortelė suklastota ar vairuotojas naudoja ne jam išduotą kortelę arba kad turima kortelė gauta pateikus melagingus pareiškimus ir (arba) suklastotus dokumentus. Jei tokių galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priemonių imasi ne kortelę išdavusi, o kita Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė, ji kuo greičiau grąžina kortelę ją išdavusios Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės institucijoms, nurodydama galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis. Jei tikėtina, kad kortelės grąžinimas užtruks ilgiau nei dvi savaites, jos galiojimą sustabdanti ar panaikinanti Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė per tas dvi savaites informuoja kortelę išdavusią Šalį arba – Sąjungos atveju – valstybę narę apie galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priežastis.

6.    Išduodančiosios Šalies kompetentinga institucija gali pareikalauti vairuotojo pasikeisti savo vairuotojo kortelę, jei tai būtina siekiant užtikrinti atitiktį atitinkamoms techninėms specifikacijoms.

7.    Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vairuotojų kortelės nebūtų klastojamos.

8.    Šiuo straipsniu Šalims arba – Sąjungos atveju – valstybėms narėms nekliudoma išduoti vairuotojo kortelės vairuotojui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra į šio priedo taikymo sritį nepatenkančioje jų teritorijos dalyje, su sąlyga, kad tokiais atvejais taikomos atitinkamos šio skirsnio nuostatos.

10 straipsnis. Vairuotojo kortelės galiojimo pratęsimas

1.Jei vairuotojas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra ne dabartinę jo kortelę išdavusioje, o kitoje Šalyje, šios Šalies institucijoms pateikia prašymą pratęsti jo vairuotojo kortelės galiojimą, šios institucijos praneša ankstesnę kortelę išdavusioms institucijoms apie kortelės galiojimo pratęsimo priežastis.

2.Gavusi prašymą pratęsti netrukus baigsiančios galioti kortelės galiojimą, kompetentinga institucija su sąlyga, kad prašymas buvo pateiktas per šio priedo B dalies 4 skirsnio 5 straipsnyje nustatytą terminą, iki kortelės galiojimo pabaigos dienos pateikia naują kortelę.

11 straipsnis. Pavogtos, pamestos ar sugadintos vairuotojų kortelės

1.Išduodančiosios institucijos saugo įrašus apie išduotas, pavogtas, pamestas ar sugadintas vairuotojų korteles ne trumpiau nei jų galiojimo laikotarpį.

2.Jei vairuotojo kortelė pažeidžiama, jos veikimas sutrinka, ji pametama ar pavagiama, Šalies, kurioje yra vairuotojo įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos naują kortelę pateikia per aštuonias darbo dienas nuo tuo tikslu teikiamo prašymo gavimo dienos.

12 straipsnis. Vairuotojų kortelių abipusis pripažinimas

1.Kiekviena Šalis pripažįsta kitos Šalies išduotas vairuotojų korteles.

2.Jei Šalies išduotos galiojančios vairuotojo kortelės turėtojo įprastine gyvenamąja vieta tampa vieta kitoje Šalyje ir jis paprašo jo kortelę pakeisti lygiaverte vairuotojo kortele, patikrinimą, ar pateikta kortelė tebegalioja, atlieka kortelę keičianti Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė.

3.Kortelę keičianti Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė seną kortelę grąžina ją išdavusios Šalies arba – Sąjungos atveju – valstybės narės institucijoms ir nurodo to priežastis.

4.Tais atvejais, kai Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė keičia vairuotojo kortelę nauja arba lygiaverte vairuotojo kortele, šie ir visi vėlesni pakeitimai registruojami toje Šalyje arba – Sąjungos atveju – toje valstybėje narėje.

13 straipsnis. Elektroninis keitimasis informacija apie vairuotojų korteles

1.Siekiant užtikrinti, kad prašymo teikėjas dar neturėtų galiojančios vairuotojo kortelės, Šalys arba – Sąjungos atveju – valstybės narės tvarko nacionalinius elektroninius registrus, kuriuose bent tų kortelių galiojimo laikotarpį saugoma toliau nurodyta su jomis susijusi informacija:

-

vairuotojo vardas ir pavardė;

-

vairuotojo gimimo data ir, jei žinoma, vieta;

-

galiojančio vairuotojo pažymėjimo numeris ir vairuotojo pažymėjimą išdavusi šalis (jei taikoma);

-

vairuotojo kortelės būsena;

-

vairuotojo kortelės numeris.

2.Naudojant pranešimų mainų sistemą „TACHOnet“ arba kitą suderinamą sistemą užtikrinama, kad Šalių arba – Sąjungos atveju – valstybių narių elektroniniai registrai būtų susieti ir prieinami visoje Šalių teritorijoje. Jei naudojama kita suderinama sistema, užtikrinama galimybė keistis elektroniniais duomenimis su kita Šalimi per pranešimų mainų sistemą „TACHOnet“.

3.Išduodamos ir keisdamos vairuotojo kortelę ir prireikus pratęsdamos jos galiojimą, Šalys arba – Sąjungos atveju – valstybės narės keisdamosi elektroniniais duomenimis patikrina, ar vairuotojas dar neturi kitos galiojančios vairuotojo kortelės. Keičiamasi tik šiam patikrinimui atlikti būtinais duomenimis.

4.Kontrolės pareigūnams gali būti suteikiama vairuotojo kortelės būsenai patikrinti reikalinga prieiga prie elektroninio registro.

14 straipsnis. Tachografų nustatymas

1.Skaitmeniniai tachografai negali būti nustatyti taip, kad išjungus transporto priemonės variklį arba uždegimo jungiklį automatiškai persijungtų į tam tikrą veiklos kategoriją, nebent vairuotojui būtų palikta galimybė rankiniu būdu pasirinkti tinkamą veiklos kategoriją.

2.Transporto priemonėse negali būti įrengtas daugiau kaip vienas tachografas, išskyrus atvejus, kai tai daroma eksploatacinių bandymų tikslais.

3.Kiekviena Šalis draudžia gaminti, platinti, reklamuoti ir (arba) parduoti prietaisus, kurie yra sukonstruoti taip, kad suteiktų galimybę manipuliuoti tachografo duomenimis, ir (arba) yra tam skirti.

15 straipsnis. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų atsakomybė

1.Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad jų vairuotojai būtų tinkamai parengti ir instruktuoti dėl tinkamo skaitmeninių, išmaniųjų ar analoginių tachografų veikimo; jie reguliariai atlieka patikrinimus, kurių tikslas – užtikrinti, kad jų vairuotojai tachografais naudotųsi tinkamai, ir nesuteikia savo vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų tachografais naudotis netinkamai.

Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai transporto priemonių, kuriose įrengti analoginiai tachografai, vairuotojams išduoda pakankamai registracijos lapų, atsižvelgdami į tai, kad registracijos lapai išduodami asmeniškai, į naudojimo trukmę ir į tai, kad gali prireikti naujais lapais pakeisti pažeistus ar įgalioto kontrolės pareigūno paimtus registracijos lapus. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai vairuotojams išduoda tik patvirtinto modelio registracijos lapus, tinkamus naudoti transporto priemonėje įrengtoje įrangoje.

Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas užtikrina, kad, atsižvelgiant į naudojimo trukmę, būtų galima per patikrą kontrolės pareigūno prašymu tinkamai atspausdinti tachografu užregistruotus duomenis.

2.Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir pagal šio priedo B dalies 4 skirsnio 9 straipsnio reikalavimus atspausdintus spaudinius ne trumpiau nei metus nuo jų panaudojimo, o atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams pateikia jų kopijas. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai atitinkamiems to prašantiems vairuotojams taip pat pateikia iš vairuotojų kortelių atsisiųstų duomenų kopijas ir spausdintines tų kopijų versijas. Registracijos lapai, spaudiniai ir atsisiųsti duomenys parodomi arba perduodami to prašančiam įgaliotam kontrolės pareigūnui.

3.Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai atsako už savo įdarbintų arba jiems dirbančių vairuotojų padarytus šio skirsnio ir šio priedo B dalies 4 skirsnio nuostatų pažeidimus. Tačiau kiekviena Šalis gali nustatyti, kad ši atsakomybė priklauso nuo to, ar krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas pažeidė šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir šio priedo B dalies 2 skirsnio 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

16 straipsnis. Procedūros, kurių turi laikytis krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai sutrikus įrangos veikimui

1.Jei tachografas sugenda arba sutrinka jo veikimas, krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas pasirūpina, kad jį, kai tik įmanoma, suremontuotų patvirtintas montuotojas ar dirbtuvė.

2.Jei transporto priemonės į krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo patalpas neįmanoma grąžinti per savaitę nuo gedimo ar veikimo sutrikimo nustatymo dienos, remontas atliekamas kelyje.

3.Kiekviena Šalis arba – Sąjungos atveju – valstybė narė suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus uždrausti naudoti transporto priemonę tais atvejais, kai gedimas ar veikimo sutrikimas nebuvo pašalintas pagal 1 ir 2 dalis, su sąlyga, kad tai atitinka tos Šalies nacionalinės teisės aktus.

17 straipsnis. Tachografų kortelių išdavimo tvarka

Laikydamasi Europos pagrindinės sertifikavimo institucijos (ERCA) sertifikatų politikos ir Jungtinės Karalystės sertifikatų politikos, Europos Komisija Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms pateikia kriptografinę medžiagą, reikalingą norint išduoti tachografų korteles vairuotojams, dirbtuvėms ir kontrolės institucijoms. 

 

ROAD-2 PRIEDAS. Pavyzdinė leidimo teikti tarptautines reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas forma

(Pirmas leidimo puslapis)

(Oranžinis popierius – DIN A4)

(Rašoma valstybine (-ėmis) Šalies, kurioje pateiktas prašymas, kalba (-omis) arba viena iš jų)

 

Leidimas

Pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antros dalies trečio podalio I antraštinę dalį [Krovinių vežimas keliais].

 

IŠDUODANČIOJI VALSTYBĖ: ………………………………………………………………….…..

Leidimą išduodanti institucija: ………………………………………………………………………….

Išduodančiosios valstybės skiriamasis ženklas: ……………. ( 143 )

LEIDIMAS Nr. ……………………………... teikti reguliariąsias paslaugas □ (2) teikti specialias reguliariąsias paslaugas □ (2)

tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų maršrutais tarp Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Šalių. 

Leidimo gavėjas: ………………………………………………………………………………………...

………………………………………………………………………………………………………..

Paslaugų teikėjo, o įmonių grupės arba partnerystės subjekto atveju – valdančiojo paslaugų teikėjo vardas ir pavardė arba komercinis pavadinimas:

Adresas:

…………………………………………………………………………………………………... ……………………………………………………………………………………………………………

...

Telefono ir fakso numeris arba e. pašto adresas:

.…………………………………………………………………………….

……………………………………………………………………………………………………….. 

(Antras leidimo puslapis)

Paslaugų teikėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), telefono ir fakso numeris arba e. pašto adresas, o paslaugų teikėjų grupės arba partnerystės subjekto atveju – visų paslaugų teikėjų vardai ir pavardės (pavadinimai); be to, pateikiami visų subrangovų (aiškiai nurodoma) vardai ir pavardės (pavadinimai):

(1)……………………………………………………………………………………………………………

(2)……………………………………………………………………………………………………………

(3)……………………………………………………………………………………………………………

(4)……………………………………………………………………………………………………………

(5)……………………………………………………………………………………………………………

Jei reikia, pridedamas sąrašas.

Leidimo galiojimo laikas: nuo: ………………………………. iki: ……………………………..……...

Išdavimo vieta ir data: ………………………………………………………………………………………..

Leidimą išduodančios institucijos ar agentūros antspaudas ir jos pareigūno parašas: ……………………………..

1. Maršrutas: ……………………………………………………………………………………………………….

………………………………………………………………………………………..:…………………….….

(a)Išvykimo vieta (vieta, kurioje pradedama teikti paslauga): …………………………………...…………

……………………………………………………………………..............…………………………………....

(b)Atvykimo vieta (vieta, kurioje baigiama teikti paslauga): …………….………………………………..

…………………………………………………………..……………………………………………………....

Pagrindinis maršrutas su pabrauktomis keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietomis: ………………..…..…………

…………………………………………………………………………………………………………………..

2. Tvarkaraštis: ………………………………………………………………………………………………..….

(pridedama prie šio leidimo)

3. Specialios reguliariosios paslaugos:

a) Keleivių kategorija: ………………….………………….…….

……………………………...........................................................................

4. Kitos sąlygos arba specialios pastabos …...…………...................................................

.............................................................................................................

.............................................................................................................

Leidimą išduodančios institucijos antspaudas Svarbi informacija 

1)    Šis leidimas galioja visai kelionei.

2)    Leidimas arba leidimą išduodančios institucijos patvirtinta jo kopija visos kelionės metu laikomi transporto priemonėje ir paprašius pateikiami reikalavimų vykdymo užtikrinimo pareigūnams.

3)    Išvykimo arba atvykimo vieta turi būti Šalies, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas ir registruoti tolimojo susisiekimo ir miesto autobusai, teritorijoje.

(Trečias leidimo puslapis)

 

BENDROSIOS PASTABOS

 

(1)Keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas vežimo paslaugą pradeda teikti per terminą, nurodytą leidimą išduodančios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo.

 

(2)Išskyrus force majeure aplinkybes, tarptautinių reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų teikėjas imasi visų priemonių užtikrinti, kad vežimo paslauga atitiktų leidime nustatytas sąlygas.

 

(3)Informaciją apie maršrutą, sustojimo vietas, tvarkaraštį, bilietų kainas ir vežimo sąlygas paslaugų teikėjas skelbia viešai.

 

(4)Be su transporto priemone ir vairuotoju susijusių dokumentų (kaip antai transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo), pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antros dalies trečio podalio II antraštinės dalies X+4 straipsnį reikalaujamais kontrolės dokumentais laikomi toliau nurodyti dokumentai; jie laikomi transporto priemonėje ir pateikiami bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu: 

 

–leidimas teikti tarptautines reguliariąsias arba specialias reguliariąsias paslaugas arba patvirtinta jo kopija;

 

–pagal Jungtinės Karalystės arba Sąjungos teisės aktus paslaugų teikėjui išduota licencija teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas arba patvirtinta jos kopija;

 

–jei teikiamos specialios reguliariosios paslaugos – organizatoriaus ir transporto paslaugų teikėjo sutartis arba patvirtinta jos kopija ir dokumentas, patvirtinantis, kad teikiant specialią reguliariąją paslaugą vežami tik nustatytos kategorijos keleiviai;

 

–jei susiklosčius laikinoms ir išskirtinėms aplinkybėms reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų teikėjas naudojasi papildomomis transporto priemonėmis – be pirmiau nurodytų atitinkamų dokumentų, tarptautinių reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų teikėjo ir papildomas transporto priemones teikiančios įmonės sutarties kopija arba lygiavertis dokumentas.

(Ketvirtas leidimo puslapis)

 

BENDROSIOS PASTABOS (tęsinys)

 

(5)Tarptautinių reguliariųjų paslaugų, išskyrus specialias reguliariąsias paslaugas, teikėjas išduoda transporto bilietą, kuriuo patvirtinama keleivio teisė būti vežamam ir kuris yra kontrolės dokumentas, įrodantis, jog tarp keleivio ir transporto paslaugų teikėjo sudaryta individualioji arba kolektyvinė vežimo sutartis. Bilietas gali būti ir elektroninis. Biliete nurodoma:

 

(a)paslaugų teikėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

 

(b)išvykimo ir atvykimo vietos ir, jei taikoma, atgalinė kelionė;

 

(c)bilieto galiojimo laikotarpis ir, jei taikoma, išvykimo data ir laikas;

 

(d)vežimo kaina.

 

Keleivis pateikia transporto bilietą bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu.

 

(6)Tarptautinių reguliariųjų arba specialių reguliariųjų keleivinio transporto paslaugų teikėjai turi leisti atlikti visus patikrinimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos tinkamai, visų pirma kiek tai susiję su vairavimo ir poilsio laikotarpiais ir kelių eismo saugumu bei išmetamaisiais teršalais.

 

________________



ROAD-3 PRIEDAS. PAVYZDINĖ PARAIŠKOS GAUTI LEIDIMĄ TEIKTI TARPTAUTINES REGULIARIĄSIAS IR SPECIALIAS REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS FORMA

(Baltas popierius – DIN A4)

(Rašoma valstybine (-ėmis) Šalies, kurioje teikiamas prašymas, kalba (-omis) arba viena iš jų)

 

PARAIŠKA GAUTI LEIDIMĄ

TEIKTI TARPTAUTINES REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS AR TARPTAUTINES SPECIALIAS REGULIARIĄSIAS PASLAUGAS ARBA PRATĘSTI LEIDIMO GALIOJIMĄ( 144 )

Pradėti teikti reguliariąsias paslaugas    □

Pradėti teikti specialias reguliariąsias paslaugas    □

Pratęsti leidimo teikti paslaugas galiojimą    □

Pakeisti leidimo teikti paslaugas sąlygas    □

Paslaugų teikimo pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo vieta – tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų maršrutai tarp Šalių.

………………………………………………………………………………………………………........

(Leidimą išduodanti institucija)

1.Paraišką teikiančio paslaugų teikėjo vardas ir pavardė arba komercinis pavadinimas (jei paraišką teikia paslaugų teikėjų grupė arba partnerystės subjektas – paslaugų teikėjo, kuriam kiti paslaugų teikėjai pavedė pateikti paraišką, vardas ir pavardė (pavadinimas)):

………………………………………………………………………………………………………........

………………………………………………………………………………………………………........

2.Paslaugas ketina teikti (1)

Paslaugų teikėjas □ paslaugų teikėjų grupė □ partnerystės subjektas □ subrangovas □

3.Paslaugų teikėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas, o paslaugų teikėjų grupės arba partnerystės subjekto atveju – visų grupei ar partnerystės subjektui priklausančių paslaugų teikėjų vardai ir pavardės (pavadinimai); be to, pateikiami visų subrangovų (aiškiai nurodoma) vardai ir pavardės (pavadinimai) (2)

3.1…………………………………………………..………., tel. ………………….…….…

3.2……………………………………………………..….…, tel. ………………….……….

3.3………………………………………………………......., tel. ………………….....….…

3.4…………………………………………………………..., tel. ……………………......…

(Antras paraiškos gauti leidimą arba pratęsti leidimo galiojimą puslapis)

4Specialių reguliariųjų paslaugų atveju:

4.1Keleivių kategorija: ( 145 ) darbuotojai □ moksleiviai / studentai □ kita □

5Pageidaujama leidimo galiojimo trukmė arba paslaugos teikimo pabaigos data:

………………………………………………………………………………………………….........

6Pagrindinis paslaugos maršrutas (pabraukti keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietas ir nurodyti tikslų jų adresą): ( 146 )

……………………………………………………………………………………………...……….........

…..………………………………………………………………………………………………............... …………………………………………………………………………………………………….............

7Paslaugos teikimo laikotarpis: …………………………………………………………………….…….

…………………………………………………………………………………………………..………....

…………………………………………………………………………………………………..………....

8Dažnumas (kasdien, kas savaitę ir pan.): ………………………………………………………...…….

9Bilietų kainos: ……………………………………… Pridėtas priedas.

10Kad būtų galima patikrinti atitiktį tarptautinėms su vairavimo trukme ir poilsio laikotarpiais susijusioms taisyklėms, pridėkite vairavimo tvarkaraštį.

11Pageidaujamas leidimų arba patvirtintų leidimo kopijų skaičius: (3)

…………………………………………………………………………………………………….........

12Papildoma informacija:

………………………………………………………………………………………………........…….

(Vieta ir data) (Pareiškėjo parašas)

………………………………………………………………………………………………………….

Pareiškėjo dėmesys atkreipiamas į tai, kad leidimas arba patvirtinta jo kopija turi būti laikomi transporto priemonėje, todėl pareiškėjo turėtinų leidimus išduodančios institucijos išduotų leidimų arba patvirtintų jų kopijų skaičius turėtų atitikti transporto priemonių, reikalingų konkrečioms paslaugoms vienu metu teikti, skaičių.

Svarbi informacija

Kartu su paraiška turi būti pateikti visų pirma šie dokumentai:

(a)tvarkaraštis, kuriame, be kita ko, nurodomi pasienio kontrolės atitinkamuose sienos kirtimo punktuose laiko tarpsniai;

(b)pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus paslaugų teikėjui (arba paslaugų teikėjams) išduotos licencijos (-ų) teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas patvirtinta kopija (-os);

(c)tinkamo mastelio žemėlapis, kuriame pažymėtas maršrutas ir sustojimo vietos, kuriose ketinama įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

(d)vairavimo tvarkaraštis, kad būtų galima patikrinti atitiktį tarptautinėms su vairavimo trukme ir poilsio laikotarpiais susijusioms taisyklėms;

(e)bet kokia aktuali informacija apie tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų terminalus. 

ROAD-4 PRIEDAS. PAVYZDINĖ KELIONĖS LAPO, NAUDOTINO TEIKIANT VIENKARTINES PASLAUGAS, FORMA

Knygos Nr. …………… KELIONĖS LAPAS Nr. ……………

(Šviesiai žalios (Pantone 358) arba kuo panašesnės spalvos DIN A4 formato nepadengtas popierius)

VIENKARTINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS VYKDANT KABOTAŽO OPERACIJAS, IR VIENKARTINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS VYKDANT TRANZITO OPERACIJAS

(Prireikus informaciją apie kiekvieną paslaugą galima pateikti atskiruose lapuose)

1

Tolimojo susisiekimo autobuso registracijos numeris

………………………………………………………

Vieta, data ir vežėjo parašas

2

Vežėjas ir atitinkamais atvejais subrangovas arba vežėjų grupė

1.…………………………………………………

2.…………………………………………………

3.…………………………………………………

3

Vairuotojo (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)

1.…………………………………………………

2.…………………………………………………

3.…………………………………………………

4

Už vienkartinės paslaugos teikimą atsakinga organizacija arba asmuo

1. ………………………. 2. ……………………….

3. ………………………. 4. ……………………….

5

Paslaugos rūšis

Vienkartinė paslauga, teikiama vykdant kabotažo operacijas

Vienkartinė paslauga, teikiama vykdant tranzito operacijas

6

Išvykimo vieta (vieta, kurioje pradedama teikti paslauga): ………………………… Šalis: …………………………

Atvykimo vieta (vieta, kurioje baigiama teikti paslauga): ………………………… Šalis: …………………………

7

Kelionė

Maršrutas / dienos etapai ir (arba) keleivių įlaipinimo arba išlaipinimo vietos

Keleivių skaičius

Be keleivių (pažymėti X) 

Suplanuota km

Datos

Nuo

Iki

8

Persėdimo į kito tos pačios grupės vežėjo transportą punktai (jei yra)

Išlaipinamų keleivių skaičius

Išlaipinamų keleivių galutinė atvykimo vieta

Vežėjas, į kurio transportą įlaipinami keleiviai

9

Nenumatyti pokyčiai

………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………

FISH.1 PRIEDAS

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

Dalis

2021

2022

2023

2024

2025

2026 ir vėliau

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

1

ALF/3X14-

paprastieji beriksai (3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14 parajoniai)

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

96,95

3,05

96,95

3,05

96,95

3,05

96,95

3,05

96,95

3,05

96,95

3,05

2

ANF/07.

velniažuvinės (7 parajonis)

7 parajonis

78,78

21,22

78,24

21,76

77,70

22,30

77,05

22,95

76,62

23,38

76,62

23,38

3

ANF/2AC4-C

velniažuvinės (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

13,74

86,26

12,92

87,08

12,11

87,89

11,13

88,87

10,48

89,52

10,48

89,52

4

ANF/56-14

velniažuvinės (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

60,99

39,01

59,62

40,38

58,25

41,75

56,60

43,40

55,50

44,50

55,50

44,50

5

ARU/1/2.

atlantinės argentinos (1 ir 2 parajoniai)

1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

56,90

43,10

56,90

43,10

56,90

43,10

56,90

43,10

56,90

43,10

56,90

43,10

6

ARU/3A4-C

atlantinės argentinos (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 3a kvadrato Sąjungos vandenys

98,40

1,60

98,40

1,60

98,40

1,60

98,40

1,60

98,40

1,60

98,40

1,60

7

ARU/567.

atlantinės argentinos (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

94,41

5,59

94,41

5,59

94,41

5,59

94,41

5,59

94,41

5,59

94,41

5,59

8

BLI/12INT-

melsvosios molvos (12 parajonio tarptautiniai vandenys)

12 parajonio tarptautiniai vandenys

99,14

0,86

99,14

0,86

99,14

0,86

99,14

0,86

99,14

0,86

99,14

0,86

9

BLI/24-

melsvosios molvos (Šiaurės jūra)

2 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

73,19

26,81

73,19

26,81

73,19

26,81

73,19

26,81

73,19

26,81

73,19

26,81

10

BLI/5B67-

melsvosios molvos (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

77,31

22,69

76,73

23,27

76,16

23,84

75,46

24,54

75,00

25,00

75,00

25,00

11

BOR/678-

saulažuvės (vakarų)

6, 7 ir 8 parajoniai

93,65

6,36

93,65

6,36

93,65

6,36

93,65

6,36

93,65

6,36

93,65

6,36

12

BSF/56712-

juodosios kalavijos (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys 12 parajonio tarptautiniai vandenys

94,31

5,69

94,31

5,69

94,31

5,69

94,31

5,69

94,31

5,69

94,31

5,69

13

COD/07A.

menkės (Airijos jūra)

7a kvadratas

56,05

43,95

55,84

44,16

55,63

44,37

55,37

44,63

55,20

44,80

55,20

44,80

14

COD/07D.

menkės (rytų Lamanšo sąsiauris)

7d kvadratas

90,75

9,25

90,75

9,25

90,75

9,25

90,75

9,25

90,75

9,25

90,75

9,25

15

COD/5BE6A

menkės (į vakarus nuo Škotijos)

6a kvadratas; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys į rytus nuo 12°00′ vakarų ilgumos

30,23

69,77

27,37

72,63

24,51

75,49

21,08

78,92

18,79

81,21

18,79

81,21

16

COD/5W6-14

menkės (Roklo salos rajonas)

6b kvadratas; 5b kvadrato į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir 12 bei 14 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

33,95

66,05

31,71

68,29

29,47

70,53

26,78

73,22

24,99

75,01

24,99

75,01

17

COD/7XAD34

menkės (Keltų jūra)

7b, 7c, 7e–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

90,70

9,30

90,47

9,53

90,23

9,77

89,95

10,05

89,76

10,24

89,76

10,24

18

DGS/15X14

dygliarykliai (vakarų)

6, 7 ir 8 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys 1, 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

57,53

42,47

56,61

43,39

55,69

44,31

54,58

45,42

53,84

46,16

53,84

46,16

19

DWS/56789-

giliavandeniai rykliai (vakarų)

6, 7, 8 ir 9 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

100,00

0,00

100,00

0,00

100,00

0,00

100,00

0,00

100,00

0,00

100,00

0,00

20

HAD/07A.

juodadėmės menkės (Airijos jūra)

7a kvadratas

47,24

52,76

46,42

53,58

45,61

54,39

44,63

55,37

43,98

56,02

43,98

56,02

21

HAD/5BC6A.

juodadėmės menkės (į vakarus nuo Škotijos)

6a kvadratas 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys;

19,39

80,61

19,39

80,61

19,39

80,61

19,39

80,61

19,39

80,61

19,39

80,61

22

HAD/6B1214

menkės (Roklo salos rajonas)

6b kvadrato Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir tarptautiniai vandenys 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

16,76

83,24

16,32

83,68

15,88

84,12

15,35

84,65

15,00

85,00

15,00

85,00

23

HAD/7X7A34

juodadėmės menkės (Keltų jūra)

7b–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

84,00

16,00

83,00

17,00

82,00

18,00

80,80

19,20

80,00

20,00

80,00

20,00

24

HER/07A/MM

silkės (Airijos jūra)

7a kvadratas į šiaurę nuo 52°30’ šiaurės platumos

11,01

88,99

8,50

91,50

6,00

94,00

2,99

97,01

0,99

99,01

0,99

99,01

25

HER/5B6ANB

silkės (į vakarus nuo Škotijos)

6b kvadratas ir 6a kvadrato šiaurinė dalis 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

35,95

64,05

35,34

64,66

34,74

65,26

34,01

65,99

33,53

66,47

33,53

66,47

26

HER/7EF.

silkės (vakarų Lamanšo sąsiauris ir Bristolio įlanka)

7e ir 7f kvadratai

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

50,00

27

HER/7G-K.

silkės (Keltų jūra)

7a kvadratas į pietus nuo 52°30’ šiaurės platumos, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratai

99,88

0,12

99,88

0,12

99,88

0,12

99,88

0,12

99,88

0,12

99,88

0,12

28

HKE/2AC4-C

jūrinės lydekos (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

60,67

39,33

57,11

42,89

53,56

46,44

49,29

50,71

46,45

53,55

46,45

53,55

29

HKE/571214

jūrinės lydekos (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

80,33

19,67

80,05

19,95

79,77

20,23

79,43

20,57

79,20

20,80

79,20

20,80

30

JAX/2A-14

stauridės (vakarų)

4a kvadrato Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 6 parajonis, 7a–c, e–k kvadratai; 8a–b, d–e kvadratai; 2a ir 5b kvadratų Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

90,61

9,39

90,61

9,39

90,61

9,39

90,61

9,39

90,61

9,39

90,61

9,39

31

JAX/4BC7D

stauridės (pietų Šiaurės jūra ir rytų Lamanšo sąsiauris)

4b, 4c ir 7d kvadratų Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

71,46

28,54

68,60

31,40

65,73

34,27

62,29

37,71

60,00

40,00

60,00

40,00

32

L/W/2AC4-C

mažažiotės plekšnės ir raudonosios plekšnės (Šiaurės jūra)*

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

35,97

64,03

35,48

64,52

34,98

65,02

34,39

65,61

34,00

66,00

34,00

66,00

33

LEZ/07.

megrimai (7 parajonis)

7 parajonis

81,37

18,63

80,65

19,35

79,93

20,07

79,07

20,93

78,50

21,50

78,50

21,50

34

LEZ/2AC4-C

megrimai (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

3,74

96,26

3,74

96,26

3,74

96,26

3,74

96,26

3,74

96,26

3,74

96,26

35

LEZ/56-14

megrimai (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

60,84

39,16

59,55

40,45

58,25

41,75

56,69

43,31

55,65

44,35

55,65

44,35

36

LIN/03A-C.

molvos (3a kvadratas)

3a kvadrato Sąjungos vandenys

92,65

7,35

92,65

7,35

92,65

7,35

92,65

7,35

92,65

7,35

92,65

7,35

37

LIN/04-C.

molvos (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

21,22

78,78

20,92

79,08

20,61

79,39

20,24

79,76

20,00

80,00

20,00

80,00

38

LIN/6X14.

molvos (vakarų)

6, 7, 8, 9 ir 10 parajoniai; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

63,67

36,33

63,25

36,75

62,83

37,17

62,33

37,67

62,00

38,00

62,00

38,00

39

NEP/*07U16

norveginiai omarai (Porkjupaino banka)

ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas

85,32

14,68

85,32

14,68

85,32

14,68

85,32

14,68

85,32

14,68

85,32

14,68

40

NEP/07.

norveginiai omarai (7 parajonis)

7 parajonis

61,68

38,32

60,76

39,24

59,84

40,16

58,74

41,26

58,00

42,00

58,00

42,00

41

NEP/2AC4-C

omarai (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

13,38

86,62

13,38

86,62

13,38

86,62

13,38

86,62

13,38

86,62

13,38

86,62

42

NOP/2A3A4.

norveginės menkutės (Šiaurės jūra)

3a kvadratas; 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

85,00

15,00

82,50

17,50

80,00

20,00

77,00

23,00

75,00

25,00

75,00

25,00

43

PLE/07A.

plekšnės (Airijos jūra)

7a kvadratas

48,89

51,11

48,89

51,11

48,89

51,11

48,89

51,11

48,89

51,11

48,89

51,11

44

PLE/56-14

plekšnės (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

39,23

60,77

39,23

60,77

39,23

60,77

39,23

60,77

39,23

60,77

39,23

60,77

45

PLE/7DE.

plekšnės (Lamanšo sąsiauris)*

7d ir 7e kvadratai

70,36

29,64

70,27

29,73

70,18

29,82

70,07

29,93

70,00

30,00

70,00

30,00

46

PLE/7FG.

plekšnės (7f ir 7g kvadratai)

7f ir 7g kvadratai

74,86

25,14

74,58

25,42

74,30

25,70

73,96

26,04

73,74

26,26

73,74

26,26

47

PLE/7HJK.

plekšnės (7h, 7j ir 7k kvadratai)

7h, 7j ir 7k kvadratai

84,25

15,75

83,71

16,29

83,17

16,83

82,52

17,48

82,09

17,91

82,09

17,91

48

POK/56-14

ledjūrio menkės (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato, 12 ir 14 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

62,32

37,68

58,99

41,01

55,66

44,34

51,66

48,34

49,00

51,00

49,00

51,00

49

POK/7/3411

ledjūrio menkės (Keltų jūra)

7, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

84,86

15,14

84,90

15,10

84,93

15,07

84,97

15,03

85,00

15,00

85,00

15,00

50

POL/07.

sidabriniai polakai (7 parajonis)

7 parajonis

78,03

21,97

77,27

22,73

76,51

23,49

75,61

24,39

75,00

25,00

75,00

25,00

51

POL/56-14

sidabriniai polakai (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

63,38

36,62

63,38

36,62

63,38

36,62

63,38

36,62

63,38

36,62

63,38

36,62

52

PRA/2AC4-C

šiaurinės dryžakojės krevetės (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

77,99

22,01

77,99

22,01

77,99

22,01

77,99

22,01

77,99

22,01

77,99

22,01

53

RJE/7FG.

šlakuotosios rajos (7f ir 7g kvadratai)

7f ir 7g kvadratai

56,36

43,64

53,39

46,61

50,42

49,58

46,86

53,14

44,49

55,51

44,49

55,51

54

RJU/7DE.

marmurinės rombinės rajos (Lamanšo sąsiauris)

7d ir 7e kvadratai

69,12

30,88

68,09

31,91

67,06

32,94

65,82

34,18

65,00

35,00

65,00

35,00

55

RNG/5B67-

bukasnukiai grenadieriai (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

95,16

4,84

95,16

4,84

95,16

4,84

95,16

4,84

95,16

4,84

95,16

4,84

56

RNG/8X14-

bukasnukiai grenadieriai (8, 9, 10, 12 ir 14 parajoniai)

8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

99,71

0,29

99,71

0,29

99,71

0,29

99,71

0,29

99,71

0,29

99,71

0,29

57

SAN/2A3A4.

paprastieji tobiai (Šiaurės jūra, visos bankos)

2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

97,26

2,74

97,14

2,86

97,03

2,97

96,89

3,11

96,80

3,20

96,80

3,20

58

SBR/678-

raudonpelekiai pagelai (vakarų)

6, 7 ir 8 parajoniai

90,00

10,00

90,00

10,00

90,00

10,00

90,00

10,00

90,00

10,00

90,00

10,00

59

SOL/07A.

jūrų liežuviai (Airijos jūra)

7a kvadratas

77,15

22,86

77,03

22,97

76,92

23,08

76,79

23,21

76,70

23,30

76,70

23,30

60

SOL/07D.

jūrų liežuviai (rytų Lamanšo sąsiauris)

7d kvadratas

80,31

19,69

80,23

19,77

80,15

19,85

80,06

19,94

80,00

20,00

80,00

20,00

61

SOL/07E.

jūrų liežuviai (vakarų Lamanšo sąsiauris)

7e kvadratas

38,97

61,03

38,60

61,40

38,24

61,76

37,79

62,21

37,50

62,50

37,50

62,50

62

SOL/24-C.

jūrų liežuviai (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

88,09

11,91

86,81

13,19

85,54

14,46

84,02

15,98

83,00

17,00

83,00

17,00

63

SOL/56-14

jūrų liežuviai (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

80,00

20,00

80,00

20,00

80,00

20,00

80,00

20,00

80,00

20,00

80,00

20,00

64

SOL/7FG.

jūrų liežuviai (7f ir 7g kvadratai)

7f ir 7g kvadratai

69,35

30,65

68,93

31,07

68,51

31,49

68,01

31,99

67,67

32,33

67,67

32,33

65

SOL/7HJK.

jūrų liežuviai (7h, 7j ir 7k kvadratai)

7h, 7j ir 7k kvadratai

83,33

16,67

83,33

16,67

83,33

16,67

83,33

16,67

83,33

16,67

83,33

16,67

66

SPR/2AC4-C

šprotai (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

96,18

3,82

96,18

3,82

96,18

3,82

96,18

3,82

96,18

3,82

96,18

3,82

67

SPR/7DE.

šprotai (Lamanšo sąsiauris)

7d ir 7e kvadratai

28,60

71,40

25,45

74,55

22,30

77,70

18,52

81,48

16,00

84,00

16,00

84,00

68

SRX/07D.

rombinės rajožuvės (rytų Lamanšo sąsiauris)

7d kvadratas

84,51

15,49

84,44

15,56

84,36

15,64

84,27

15,73

84,21

15,79

84,21

15,79

69

SRX/2AC4-C

rombinės rajožuvės (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

32,73

67,27

32,29

67,71

31,86

68,14

31,35

68,65

31,00

69,00

31,00

69,00

70

SRX/67AKXD

rombinės rajožuvės (vakarų)

6a, 6b, 7a–c ir 7e–k kvadratų Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

71,06

28,94

70,54

29,46

70,02

29,98

69,40

30,60

68,99

31,01

68,99

31,01

71

T/B/2AC4-C

paprastieji otai ir švelnieji rombai (Šiaurės jūra)*

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

81,82

18,18

81,37

18,63

80,91

19,09

80,36

19,64

80,00

20,00

80,00

20,00

72

USK/04-C.

brosmės (Šiaurės jūra)

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

59,46

40,54

59,46

40,54

59,46

40,54

59,46

40,54

59,46

40,54

59,46

40,54

73

USK/567EI.

brosmės (vakarų)

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

70,73

29,27

70,55

29,45

70,37

29,63

70,15

29,85

70,00

30,00

70,00

30,00

74

WHG/07A.

merlangai (Airijos jūra)

7a kvadratas

42,27

57,73

41,45

58,55

40,63

59,37

39,65

60,35

39,00

61,00

39,00

61,00

75

WHG/56-14

merlangai (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

37,53

62,47

36,67

63,33

35,81

64,19

34,78

65,22

34,09

65,91

34,09

65,91

76

WHG/7X7A-C

merlangai (Keltų jūra)*

7b, 7c, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratai

88,95

11,05

88,89

11,11

88,84

11,16

88,77

11,23

88,73

11,27

88,73

11,27

FISH.2 PRIEDAS

2A. Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir Norvegijos (UK-EU-NO) trišaliai ištekliai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

Dalis

2021

2022

2023

2024

2025

2026 ir vėliau

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

77

COD/2A3AX4

menkės (Šiaurės jūra)

4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 3a kvadrato dalis, kurios neapima Skagerakas ir Kategatas

47,03

52,97

46,02

53,98

45,02

54,99

43,81

56,19

43,00

57,00

43,00

57,00

78

HAD/2AC4.

juodadėmės menkės (Šiaurės jūra)

4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

18,45

81,55

17,80

82,20

17,14

82,86

16,35

83,65

15,83

84,17

15,83

84,17

79

HER/2A47DX

silkės (priegauda Šiaurės jūroje)

4 parajonis, 7d kvadratas ir 2a kvadrato Sąjungos vandenys

98,18

1,82

98,18

1,82

98,18

1,82

98,18

1,82

98,18

1,82

98,18

1,82

80

HER/4AB.

silkės (Šiaurės jūra)

4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir Norvegijos vandenys

71,33

28,67

70,42

29,58

69,50

30,50

68,41

31,59

67,68

32,32

67,68

32,32

81

HER/4CXB7D

silkės (pietų Šiaurės jūra ir rytų Lamanšo sąsiauris)

4c, 7d kvadratai, išskyrus Blakvoterio išteklius

88,76

11,24

88,48

11,52

88,21

11,79

87,87

12,13

87,65

12,35

87,65

12,35

82

PLE/2A3AX4

plekšnės (Šiaurės jūra)

4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 3a kvadrato dalis, kurios neapima Skagerakas ir Kategatas

71,54

28,46

71,54

28,46

71,54

28,46

71,54

28,46

71,54

28,46

71,54

28,46

83

POK/2C3A4

plekšnės (Šiaurės jūra)

3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

77,71

22,29

76,78

23,22

75,85

24,15

74,74

25,26

74,00

26,00

74,00

26,00

84

WHG/2AC4.

merlangai (Šiaurės jūra)

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys

34,78

65,22

32,71

67,29

30,63

69,37

28,13

71,87

26,47

73,53

26,47

73,53

2B. Pakrantės valstybių ištekliai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

Dalis

2021

2022

2023

2024

2025

2026 ir vėliau

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

ES

JK

85

MAC/2A34.

skumbrės (Šiaurės jūra)

3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

93,91

6,09

93,78

6,22

93,65

6,35

93,50

6,50

93,40

6,60

93,40

6,60

86

MAC/2CX14-

skumbrės (vakarų)

6, 7 parajoniai, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys; 2a kvadrato, 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

35,15

64,85

34,06

65,94

32,98

67,02

31,67

68,33

30,80

69,20

30,80

69,20

87

WHB/1X14

šiauriniai žydrieji merlangai (šiaurės)

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 12 ir 14 parajonių ir 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratų Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

79,47

20,53

79,35

20,65

79,24

20,76

79,09

20,91

79,00

21,00

79,00

21,00

2C. ICCAT ištekliai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

Rajonas

Dalis

ES

JK

88

ALB/AN05N

ilgapelekiai tunai (šiaurės Atlantas)

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

98,48

1,52

89

BFT/AE45WM

paprastieji tunai (šiaurės rytų Atlantas)

Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra

99,75

0,25

90

BSH/AN05N

melsvieji rykliai (šiaurės Atlantas)

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

99,90

0,10

91

SWO/AN05N

durklažuvės (šiaurės Atlantas)

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

99,99

0,01

2D. NAFO ištekliai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

Rajonas

Dalis

ES

JK

92

COD/N3M.

menkės (NAFO 3M)

NAFO 3M kvadratas

83,66

16,34

2E. Ypatingi atvejai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

Dalis

ES

JK

93

COD/1/2B.

menkės (Svalbardo salos rajonas)

1 parajonis ir 2b kvadratas

75,00

25,00

2F. Tik vienos Šalies vandenyse esantys ištekliai

#

Kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

Dalis

ES

JK

94

GHL/1/2INT

juodieji paltusai (1 ir 2 parajonių tarptautiniai vandenys)

1 ir 2 parajonių tarptautiniai vandenys

100,00

0,00

95

GHL/2A-C46

juodieji paltusai (Šiaurės jūra ir vandenys į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

27,35

72,65

96

HER/06ACL.

silkės (Klaido rajonas)

6 parajonio Klaido rajonas

0,00

100,00

97

HER/1/2-

silkės (Skandinavijos Atlanto porūšis)

1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės, Farerų Salų, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys

70,00

30,00

98

LIN/05EI.

molvos (5 parajonis)

5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

81,48

18,52

99

LIN/1/2.

molvos (1 ir 2 parajonis)

1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

77,78

22,22

100

NEP/5BC6.

norveginiai omarai (į vakarus nuo Škotijos)

6 parajonis; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

2,36

97,64

101

RED/51214D

jūriniai ešeriai [giliavandeniai pelaginiai] (5, 12 ir 14 parajoniai)

5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

98,00

2,00

102

RED/51214S

jūriniai ešeriai [sekliavandeniai pelaginiai] (5, 12 ir 14 parajoniai)

5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

98,00

2,00

103

SBR/10-

raudonpelekiai pagelai (Azorų rajonas)

10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

99,12

0,88

104

SRX/89-C.

rombinės rajožuvės (8 ir 9 parajoniai)

8 ir 9 parajonių Sąjungos vandenys

99,78

0,22

105

USK/1214EI

brosmės (1, 2 ir 14 parajoniai)

1, 2 ir 14 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

71,43

28,57



FISH.3 PRIEDAS

#

Išteklių kodas

Bendrinis pavadinimas

ICES rajonai

106

ANF/8ABDE.

velniažuvinės (8 parajonis)

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

107

BLI/03A-

melsvosios molvos (3a kvadratas)

3a kvadrato Sąjungos vandenys

108

BSF/8910-

bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai (8, 9 ir 10 parajoniai)

8, 9 ir 10 parajoniai

109

COD/03AN.

menkės (Skagerakas)

Skagerakas

110

HAD/03 A.

juodadėmės menkės (3a kvadratas)

3a kvadratas

111

HER/03A.

silkės (3a kvadratas)

3a kvadratas

112

HER/03A-BC

silkės (priegauda 3a kvadrate)

3a kvadratas

113

HER/6AS7BC

silkės (į vakarus nuo Airijos)

6a kvadrato pietinė dalis, 7b ir 7c kvadratai

114

HKE/03A.

jūrinės lydekos (3a kvadratas)

3a kvadratas

115

HKE/8ABDE.

jūrinės lydekos (8 parajonis)

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

116

JAX/08C.

stauridės (8c kvadratas)

8c kvadratas

117

LEZ/8ABDE.

megrimai (8 parajonis)

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

118

MAC/2A4A-N

skumbrės (Danijai skirta dalis Norvegijos vandenyse)

2a ir 4a kvadratų Norvegijos vandenys

119

MAC/8C3411

skumbrės (pietiniai ištekliai)

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

120

PLE/03AN.

plekšnės (Skagerakas)

Skagerakas

121

SPR/03A.

šprotai (3a kvadratas)

3a kvadratas

122

SRX/03A-C.

rombinės rajožuvės (3a kvadratas)

3a kvadrato Sąjungos vandenys

123

USK/03A.

brosmės (3a kvadratas)

3a kvadratas

124

WHB/8C3411

žydrieji merlangai (pietiniai ištekliai)

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys



FISH.4 PRIEDAS. PROTOKOLAS DĖL PRIEIGOS PRIE VANDENŲ

Jungtinė Karalystė ir Sąjunga,

PATVIRTINDAMOS, kad Šalys naudojasi nepriklausomų pakrantės valstybių suvereniomis teisėmis ir vykdo nepriklausomų pakrantės valstybių pareigas;

PABRĖŽDAMOS, kad kiekvienos Šalies teise suteikti kitos Šalies laivams teisę žvejoti jos vandenyse įprastais atvejais turi būti pasinaudojama metinėse konsultacijose po to, kai jose nustatomi konkrečių metų BLSK;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į socialinę ir ekonominę naudą, kurią duotų papildomas stabilumo laikotarpis, kuriuo žvejams būtų iki 2026 m. birželio 30 d. toliau suteikiama prieiga prie kitos Šalies vandenų prieš įsigaliojant šiam Susitarimui,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Nustatomas tikslinimo laikotarpis. Tikslinimo laikotarpis trunka nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.

2 straipsnis

1.Nukrypstant nuo V podalio [Žvejyba] FISH.8 straipsnio [Prieiga prie vandenų] 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių, tikslinimo laikotarpiu kiekviena Šalis kitos Šalies laivams suteikia visapusišką teisę jos vandenyse žvejoti:

(a)FISH.1 priede ir FISH.2 priedo 2A, 2B ir 2F dalyse išvardytus išteklius tokiu mastu, kuris pagrįstai proporcingas Šalių atitinkamoms žvejybos galimybių dalims;

(b)nekvotinius išteklius tokiu mastu, kuris atitinka laimikio tonomis, kurį ta Šalis sužvejojo kitos Šalies vandenyse 2012–2016 m. laikotarpiu, vidurkį;

(c)ICES 4c ir 7d–g kvadratams priskiriamų Šalių vandenų zonoje, esančioje nuo šešių iki dvylikos jūrmylių nuo bazinės linijos, – prie šios zonos reikalavimus atitinkantiems laivams suteikiama tokio masto prieiga, kokią reikalavimus atitinkantys kiekvienos Šalies laivai prie tos zonos turėjo 2020 m. gruodžio 31 d.

Taikant šį punktą reikalavimus atitinkantis laivas – Šalies laivas, kuris ankstesniame sakinyje nurodytoje zonoje per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 m. žvejojo bent ketverius metus, arba tiesiogiai jį pakeitęs laivas.

2.Šalys praneša kitai Šaliai apie visus prieigos prie savo vandenų masto ir sąlygų pakeitimus, kurie bus taikomi nuo 2026 m. liepos 1 d.

3. 9 straipsnis [Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą] taikomas, mutatis mutandis, atsižvelgiant į visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pakeitimus, susijusius su laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

LAW-1 PRIEDAS. KEITIMASIS DNR, PIRŠTŲ ATSPAUDŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS DUOMENIMIS

0 SKYRIUS. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti trečios dalies II antraštinei daliai [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] įgyvendinti būtinas duomenų apsaugos, administracines ir technines nuostatas.

2 straipsnis. Techninės specifikacijos

Valstybės laikosi bendrų techninių specifikacijų, siejamų su visais prašymais ir atsakymais, susijusiais su DNR analičių, daktiloskopinių duomenų ir transporto priemonių registracijos duomenų paieška ir lyginimu. Šios techninės specifikacijos nustatytos 1–3 skyriuose.

3 straipsnis. Ryšių tinklas

DNR duomenimis, daktiloskopiniais duomenimis ir transporto priemonių registracijos duomenimis valstybės keičiasi elektroniniu būdu naudodamosi Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų (TESTA II) ryšių tinklu ir jo plėtotėmis.

4 straipsnis. Automatinio keitimosi duomenimis galimybė

Valstybės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad DNR duomenų, daktiloskopinių duomenų ir transporto priemonių registracijos duomenų automatinę paiešką ar lyginimą būtų galima atlikti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Techninio gedimo atveju valstybių nacionaliniai informaciniai punktai nedelsdami apie tai informuoja vienas kitą ir susitaria dėl laikinos alternatyvios keitimosi informacija tvarkos pagal taikomas teisines nuostatas. Automatinis keitimasis duomenimis turi būti atkuriamas kaip įmanoma greičiau.

5 straipsnis. DNR duomenų ir daktiloskopinių duomenų nuorodų numeriai

LAW.PRUM.7 straipsnyje [Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas] ir LAW.PRUM.11 straipsnyje [Daktiloskopiniai duomenys] nurodytus nuorodų numerius sudaro šių kodų derinys:

(a)kodas, pagal kurį valstybės duomenų atitikimo atveju gali išrinkti asmens duomenis ir kitą informaciją iš savo duomenų bazių siekdamos juos perduoti vienai, kelioms arba visoms valstybėms pagal LAW.PRUM.14 straipsnį [Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas];

(b)kodas, nurodantis DNR analitės arba daktiloskopinių duomenų kilmės šalį, ir

(c)DNR duomenų atveju – kodas, nurodantis DNR analitės tipą.

6 straipsnis. Keitimosi DNR duomenimis principai

1.Valstybės taiko galiojančius keitimosi DNR duomenimis standartus, tokius kaip Europos standartinį rinkinį (ESS) ar Interpolo lokusų standartinį rinkinį (ISSOL).

2.Automatinės DNR analičių paieškos ir automatinio lyginimo atveju perdavimo procedūra vykdoma decentralizuotai.

3.Turi būti imamasi tinkamų priemonių, įskaitant duomenų užšifravimą, siekiant užtikrinti į kitas valstybes siunčiamų duomenų konfidencialumą ir vientisumą.

4.Valstybės imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas kitoms valstybėms pateiktų ar nusiųstų lyginimo tikslais DNR analičių vientisumas ir kad būtų užtikrinta, jog tos priemonės atitiktų tarptautinius standartus, pavyzdžiui, ISO 17025.

5.Valstybės naudoja valstybių kodus vadovaudamosi ISO 3166-1 alpha-2 standartu.

7 straipsnis. DNR duomenų prašymams ir atsakymams į juos taikomos taisyklės

1.Automatinės paieškos ar lyginimo, kaip nurodyta LAW.PRUM.8 straipsnyje [Automatinė DNR analičių paieška] arba LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas], prašyme pateikiama tik ši informacija:

(a)prašančiosios valstybės kodas;

(b)prašymo data, laikas ir informacinis numeris;

(c)DNR analitės ir jų nuorodų numeriai;

(d)perduotų DNR analičių tipai (nenustatytų asmenų DNR analitės arba informacinės DNR analitės) ir

(e)informacija, reikalinga duomenų bazių sistemoms kontroliuoti ir kokybės kontrolei vykdant automatinės paieškos procesus.

2.Atsakyme į 1 dalyje nurodytą prašymą (pranešimas apie atitikmenį) nurodoma tik ši informacija:

(a)nurodoma, ar nustatytas vienas ar daugiau atitikmenų (yra ‒ HIT), ar nenustatyta atitikmenų (nėra ‒ NO HIT);

(b)prašymo data, laikas ir informacinis numeris;

(c)atsakymo data, laikas ir informacinis numeris;

(d)prašančiosios valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi, kodas;

(e)prašančiosios valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi, nuorodų numeriai;

(f)perduotų DNR analičių tipas (nenustatytų asmenų DNR analitės arba informacinės DNR analitės);

(g)prašomos ir atitinkančios DNR analitės ir

(h)informacija, reikalinga duomenų bazių sistemoms kontroliuoti ir kokybės kontrolei vykdant automatinės paieškos procesus.

3.Automatinis pranešimas apie surastą atitikmenį teikiamas tik tuomet, jei atlikus automatinę paiešką ar lyginimą nustatoma, kad yra minimalus atitinkančių lokusų skaičius. Tas minimalus skaičius nustatytas 1 skyriuje.

4.Valstybės užtikrina, kad prašymai atitiktų deklaracijas, pateiktas pagal LAW.PRUM.7 straipsnio [Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas] 3 dalį.

8 straipsnis. Perdavimo tvarka, taikoma atliekant automatinę nenustatytų asmenų DNR analičių paiešką pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška]

1.Jei atliekant nenustatyto asmens DNR analitės paiešką nacionalinėje duomenų bazėje atitikmuo nenustatomas arba nustatomas nenustatyto asmens DNR analitės atitikmuo, nenustatyto asmens DNR analitė gali būti perduota visoms kitų valstybių duomenų bazėms, ir jei atliekant šios nenustatyto asmens DNR analitės paiešką kitų valstybių duomenų bazėse nustatomi informacinių DNR analičių ir (arba) nenustatytų asmenų DNR analičių atitikmenys, apie šiuos atitikmenis automatiškai pranešama ir DNR informaciniai duomenys perduodami prašančiajai valstybei; jei atitikmenų nepavyksta nustatyti kitų valstybių duomenų bazėse, apie tai automatiškai pranešama prašančiajai valstybei.

2.Jei atliekant nenustatyto asmens DNR analitės paiešką kitų valstybių duomenų bazėse nustatomas atitikmuo, kiekviena atitinkama valstybė savo nacionalinėje duomenų bazėje gali įrašyti tokią pastabą.

9 straipsnis. Perdavimo tvarka, taikoma atliekant automatinę informacinių DNR analičių paiešką pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška]

Jei atliekant informacinės DNR analitės paiešką nacionalinėje duomenų bazėje atitikmuo nenustatomas arba nustatomas nenustatyto asmens DNR analitės atitikmuo, ši informacinė DNR analitė gali būti perduota visoms kitų valstybių duomenų bazėms, ir jei atliekant šios informacinės DNR analitės paiešką kitų valstybių duomenų bazėse nustatomi informacinių DNR analičių ir (arba) nenustatytų asmenų DNR analičių atitikmenys, apie šiuos atitikmenis automatiškai pranešama ir DNR informaciniai duomenys perduodami prašančiajai valstybei; jei atitikmenų nepavyksta nustatyti kitų valstybių duomenų bazėse, apie tai automatiškai pranešama prašančiajai valstybei.

10 straipsnis. Perdavimo tvarka, taikoma atliekant automatinį nenustatytų asmenų DNR analičių lyginimą pagal LAW.PRUM.9 straipsnį [Automatinis DNR analičių lyginimas]

1.Jei lyginant nenustatytų asmenų DNR analites kitų valstybių duomenų bazėse nustatomi informacinių DNR analičių ir (arba) nenustatytų asmenų DNR analičių atitikmenys, apie šiuos atitikmenis automatiškai pranešama ir DNR informaciniai duomenys perduodami prašančiajai valstybei.

2.Jei lyginant nenustatytų asmenų DNR analites kitų valstybių duomenų bazėse nustatomi nenustatytų asmenų DNR analičių arba informacinių DNR analičių atitikmenys, kiekviena atitinkama valstybė savo nacionalinėje duomenų bazėje gali įrašyti tokią pastabą.

11 straipsnis. Keitimosi daktiloskopiniais duomenimis principai

1.Daktiloskopiniai duomenys skaitmeninami ir perduodami kitoms valstybėms naudojant vienodą duomenų formatą, nurodytą 2 skyriuje.

2.Kiekviena valstybė užtikrina tokią kokybę, kad jos perduodamus daktiloskopinius duomenis būtų galima palyginti taikant automatines pirštų atspaudų identifikavimo sistemas (AFIS).

3.Keičiantis daktiloskopiniais duomenimis, perdavimo procedūra vykdoma decentralizuotai.

4.Turi būti imamasi tinkamų priemonių, įskaitant duomenų užšifravimą, siekiant užtikrinti kitoms valstybėms siunčiamų duomenų konfidencialumą ir vientisumą.

5.Valstybės naudoja valstybių kodus vadovaudamosi ISO 3166-1 alpha-2 standartu.

12 straipsnis. Daktiloskopinių duomenų paieškos pajėgumai

1.Kiekviena valstybė užtikrina, kad jos paieškos prašymai neviršytų paieškos pajėgumų, kuriuos nustato valstybė, į kurią kreipiamasi. Jungtinė Karalystė deklaruoja, kokie yra jos didžiausi paros pajėgumai, taikomi nustatytų asmenų daktiloskopinių duomenų ir dar nenustatytų asmenų daktiloskopinių duomenų paieškai.

2.Didžiausias kandidatų skaičius, priimtinas tikrinimo tikslais vieno prašymo metu, nustatytas 2 skyriuje.

13 straipsnis. Daktiloskopinių duomenų prašymams ir atsakymams į juos taikomos taisyklės

1.Valstybė, į kurią kreipiamasi, taikydama visiškai automatizuotą procedūrą nedelsdama patikrina perduotų daktiloskopinių duomenų kokybę. Jei duomenys nėra tinkami automatiniam lyginimui atlikti, valstybė, į kurią kreipiamasi, apie tai nedelsdama informuoja prašančiąją valstybę.

2.Valstybė, į kurią kreipiamasi, atlieka paiešką laikydamasi prašymų gavimo eiliškumo. Prašymai išnagrinėjami per 24 valandas taikant visiškai automatizuotą procedūrą. Prašančioji valstybė gali paprašyti šiuos prašymus tvarkyti greičiau, jei taip nustatyta jos vidaus teisėje, o valstybė, į kurią kreipiamasi, nedelsdama atlieka šias paieškas. Jei terminų neįmanoma laikytis dėl force majeure, palyginimas atliekamas nedelsiant, kai tik bus pašalintos kliūtys.

14 straipsnis. Automatinės transporto priemonių registracijos duomenų paieškos principai

1.Automatinei transporto priemonių registracijos duomenų paieškai atlikti valstybės naudoja Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos (EUCARIS) taikomąją programą, specialiai sukurtą LAW.PRUM.15 straipsnio [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] tikslais, ir tos programinės įrangos patobulintas versijas.

2.Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška vykdoma decentralizuotai.

3.Informacija, kuria keičiamasi pasitelkiant sistemą EUCARIS, perduodama užšifruota.

4.Transporto priemonių registracijos duomenų elementai, kuriais turi būti keičiamasi, nurodyti 3 skyriuje.

5.Įgyvendindamos LAW.PRUM.15 straipsnį [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška], valstybės gali nuspręsti teikti pirmenybę duomenų paieškai, susijusiai su kova su sunkiais nusikaltimais.

15 straipsnis. Išlaidos

Kiekviena valstybė padengia išlaidas, susijusias su 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikomosios programos EUCARIS administravimu, naudojimu ir priežiūra.

16 straipsnis. Tikslas

1.Asmens duomenis gaunančiai valstybei leidžiama juos tvarkyti tik tais tikslais, kuriais duomenys buvo suteikti pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis]. Tvarkyti duomenis kitais tikslais leidžiama tik gavus rinkmeną administruojančios valstybės išankstinį leidimą ir tik laikantis duomenis gaunančios valstybės vidaus teisės. Toks leidimas gali būti suteiktas, jei duomenis tvarkyti kitais tikslais leidžiama pagal rinkmeną administruojančios valstybės vidaus teisę.

2.Pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnį [Automatinis DNR analičių lyginimas] ir LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] tvarkyti suteiktus duomenis paiešką ar lyginimą atliekančiai valstybei narei leidžiama tik siekiant:

(a)nustatyti, ar atitinka lyginamos DNR charakteristikos ar daktiloskopiniai duomenys;

(b)duomenų atitikimo atveju – laikantis vidaus teisės parengti ir pateikti policijos ar teisminį prašymą dėl teisinės pagalbos;

(c)juos registruoti, kaip apibrėžta šio skyriaus 19 straipsnyje.

3.Rinkmeną administruojanti valstybė gali jai suteiktus duomenis tvarkyti pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.9 straipsnį [Automatinis DNR analičių lyginimas] ir LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] tik tuo atveju, jei tai yra būtina lyginimo, automatinių atsakymų į paiešką pateikimo ir registravimo pagal šio skyriaus 19 straipsnį tikslais. Palyginus duomenis ar gavus automatinį atsakymą į paiešką, suteikti duomenys nedelsiant ištrinami, išskyrus atvejus, kai duomenis toliau tvarkyti būtina šio straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytais tikslais.

4.Pagal LAW.PRUM.15 straipsnį [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] suteiktus duomenis rinkmeną administruojanti valstybė gali naudoti tik tuo atveju, jei tai būtina automatinių atsakymų į paiešką pateikimo ar registravimo pagal šio skyriaus 19 straipsnį tikslais. Suteikti duomenys nedelsiant ištrinami gavus automatinį atsakymą į paiešką, išskyrus atvejus, kai duomenis toliau tvarkyti būtina registravimo pagal šio skyriaus 19 straipsnį tikslais. Valstybė narė atsakyme pateiktus duomenis gali panaudoti tik tai procedūrai, dėl kurios buvo atlikta paieška.

17 straipsnis. Duomenų tikslumas, aktualumas ir saugojimo laikas

1.Valstybės turi užtikrinti asmens duomenų tikslumą ir aktualumą. Jei ex officio išsiaiškinus arba iš duomenų subjekto pranešimo paaiškėjus, kad buvo suteikti netikslūs duomenys ar duomenys, kurie neturėjo būti suteikti, apie tai nedelsiant turi būti informuojama duomenis gaunanti valstybė. Atitinkama valstybė (-ės) privalo ištaisyti ar ištrinti duomenis. Be to, suteikti asmens duomenys ištaisomi, jei nustatoma, kad jie yra netikslūs. Jei duomenis gaunanti institucija turi pagrindo manyti, kad suteikti duomenys yra netikslūs ar juos reikėtų ištrinti, apie tai nedelsiant informuojama duomenis teikianti institucija.

2.Duomenys, kurių tikslumą ginčija duomenų subjektas ir kurių tikslumo ar netikslumo neįmanoma nustatyti, duomenų subjekto prašymu įforminami žyma laikantis valstybių vidaus teisės. Jei žyma yra, ją galima pašalinti laikantis valstybių vidaus teisės ir tik gavus duomenų subjekto leidimą arba remiantis kompetentingo teismo ar nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos sprendimu.

3.Suteikti asmens duomenys, kurie neturėjo būti suteikti ar gauti, ištrinami. Teisėtai suteikti ir gauti duomenys ištrinami:

(a)jei jie nebėra reikalingi tikslui, kuriuo jie buvo suteikti; jei asmens duomenys buvo suteikti nepateikus prašymo, juos gaunanti institucija nedelsdama patikrina, ar jie yra būtini tiems tikslams, dėl kurių jie buvo suteikti;

(b)pasibaigus maksimaliam duomenų saugojimo laikotarpiui, nustatytam duomenis teikiančios valstybės vidaus teisėje, jeigu duomenų teikimo metu duomenis teikianti institucija informavo juos gaunančią instituciją apie tokį maksimalų laikotarpį.

4.Jei yra pagrindo manyti, kad ištrinant duomenis būtų pakenkta duomenų subjekto interesams, užuot ištrynus, duomenys blokuojami laikantis vidaus teisės. Užblokuoti duomenys suteikiami arba naudojami tik tuo tikslu, dėl kurio jie nebuvo ištrinti.

18 straipsnis. Techninės ir organizacinės priemonės, skirtos užtikrinti duomenų apsaugą ir duomenų saugumą

1.Duomenis teikiančios ir gaunančios institucijos imasi veiksmų, skirtų užtikrinti, kad asmens duomenys būtų veiksmingai apsaugoti nuo atsitiktinio ar neleistino sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, neleistinos prieigos prie jų, neleistino ar atsitiktinio pakeitimo ir neleistino atskleidimo.

2.Automatinės paieškos techninės specifikacijos savybes reglamentuoja LAW.PRUM.17 straipsnyje [Įgyvendinimo priemonės] nurodytos įgyvendinimo priemonės ir tomis priemonėmis užtikrinama, kad:

(a)būtų imamasi moderniausių techninių priemonių duomenų apsaugai ir duomenų saugumui, visų pirma duomenų konfidencialumui ir vientisumui, užtikrinti;

(b)naudojant visuotinai prieinamus tinklus būtų naudojamos kompetentingų institucijų pripažintos šifravimo ir autentiškumo patvirtinimo procedūros; ir

(c)būtų galima patikrinti paieškos leistinumą pagal šio skyriaus 19 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis.

19 straipsnis. Fiksavimas ir registravimas: specialios taisyklės, reglamentuojančios automatinį ir neautomatinį duomenų suteikimą

1.Kiekviena valstybė užtikrina, kad kiekvienas rinkmeną administruojančios institucijos neautomatinio asmens duomenų teikimo atvejis ir paiešką atliekančios institucijos neautomatinio duomenų gavimo atvejis būtų fiksuojamas, siekiant patikrinti duomenų teikimo leistinumą. Fiksuojama tokia informacija:

(a)duomenų teikimo priežastis;

(b)suteikti duomenys;

(c)duomenų suteikimo data ir

(d)paiešką atliekančios institucijos ir rinkmeną administruojančios institucijos pavadinimas ar identifikavimo kodas.

2.Automatinėms duomenų paieškoms pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška], LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] ir LAW.PRUM.15 straipsnį [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] ir automatiniam lyginimui pagal LAW.PRUM.9 straipsnį [Automatinis DNR analičių lyginimas] taikomos šios nuostatos:

(a)automatinę paiešką ar lyginimą gali atlikti tik nacionalinių kontaktinių centrų specialiai įgalioti pareigūnai; 6 dalyje nurodytoms priežiūros institucijoms ir kitoms valstybėms jų prašymu pateikiamas pareigūnų, įgaliotų atlikti automatinę paiešką ar palyginimą, sąrašas;

(b)kiekviena valstybė užtikrina, kad būtų registruojamas kiekvienas rinkmeną administruojančios institucijos atliekamo asmens duomenų suteikimo ir paiešką atliekančios institucijos asmens duomenų gavimo atvejis, įskaitant pranešimą apie atitikmens (HIT) buvimą ar nebuvimą; registruojama tokia informacija:

(I)suteikti duomenys;

(II)duomenų suteikimo data bei tikslus laikas, ir

(III)paiešką atliekančios institucijos ir rinkmeną administruojančios institucijos pavadinimas ar identifikavimo kodas.

3.Paiešką atliekanti institucija taip pat registruoja duomenų paieškos ar suteikimo priežastį, taip pat paiešką atlikusį pareigūną ir duomenų paiešką arba suteikimą užsakiusį pareigūną identifikuojančią žymą.

4.Pateikus prašymą atitinkamos valstybės duomenų apsaugos kompetentingoms institucijoms registruojanti institucija nedelsdama perduoda įregistruotus duomenis ne vėliau kaip per keturias savaites nuo prašymo gavimo; užregistruoti duomenys gali būti naudojami tik šiais tikslais:

(a)duomenų apsaugos stebėsenai vykdyti;

(b)duomenų saugumui užtikrinti.

5.Įregistruoti duomenys tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo netikslingo naudojimo ir kitų formų netinkamo naudojimo ir saugomi dvejus metus. Pasibaigus saugojimo laikotarpiui, įregistruoti duomenys nedelsiant ištrinami.

6.Atitinkamų valstybių nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos arba atitinkamai teisminės institucijos atsako už teisinius asmens duomenų suteikimo ir gavimo patikrinimus. Laikydamasis vidaus teisės, bet kuris asmuo gali tų institucijų prašyti patikrinti jo duomenų tvarkymo teisėtumą. Neatsižvelgiant į tokius prašymus, tos institucijos ir už registravimą atsakingos institucijos atlieka atsitiktinius duomenų suteikimo teisėtumo patikrinimus, remdamosi susijusiomis rinkmenomis.

7.Tokių patikrinimų rezultatai saugomi 18 mėnesių nepriklausomų duomenų apsaugos institucijų patikros tikslais. Pasibaigus tam laikotarpiui, jie nedelsiant ištrinami. Vienos valstybės nepriklausoma duomenų apsaugos institucija gali prašyti kitos valstybės narės duomenų apsaugos institucijos vykdyti įgaliojimus pagal vidaus teisę. Valstybių nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos atlieka abipusiam bendradarbiavimui būtinas patikros užduotis, visų pirma keisdamosi susijusia informacija.

20 straipsnis. Duomenų subjektų teisės į žalos atlyginimą

Tais atvejais, kai vienos valstybės institucija suteikė asmens duomenis pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis], kitos valstybės duomenis gaunanti institucija negali remtis tuo, kad jai buvo suteikti netikslūs duomenys, kad išvengtų atsakomybės nukentėjusiosios šalies atžvilgiu pagal savo vidaus teisę. Jei atlyginti žalą dėl pateiktų netikslių duomenų naudojimo skiriama duomenis gaunančiai institucijai, duomenis suteikusi institucija atlygina juos gavusios institucijos išmokėtą visą kompensacijos sumą.

21 straipsnis. Valstybių prašoma informacija

Duomenis gaunanti valstybė juos teikiančios valstybės prašymu informuoja ją apie suteiktų duomenų tvarkymą ir gautus rezultatus.

22 straipsnis. Deklaracijos ir paskyrimai

1.Jungtinė Karalystė apie savo deklaracijas pagal LAW.PRUM.7 straipsnio [Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas] 3 dalį ir šio skyriaus 12 straipsnio 1 dalį ir paskyrimus pagal LAW.PRUM.13 straipsnio [Nacionaliniai kontaktiniai punktai] 1 dalį ir LAW.PRUM.15 straipsnio [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška] 3 dalį praneša Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui.

2.Faktinė informacija, kurią Jungtinė Karalystė pateikė šiose deklaracijose, ir faktinė informacija, kurią valstybės narės pateikė pagal LAW.PRUM.17 straipsnio [Įgyvendinimo priemonės] 3 dalį, įtraukiama į Sprendimo 2008/616/TVR 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą vadovą.

3.Valstybės gali bet kuriuo metu iš dalies pakeisti pagal 1 dalį pateiktas deklaracijas ir paskyrimus, apie tai pranešdamos Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas visas gautas deklaracijas perduoda Tarybos generaliniam sekretoriatui.

4.Tarybos generalinis sekretoriatas praneša Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui apie visus 2 dalyje nurodyto vadovo pakeitimus.

23 straipsnis. LAW.PRUM.18 straipsnyje [Ex ante vertinimas] nurodytų sprendimų rengimas

1.Taryba priima LAW.PRUM.18 straipsnyje [Ex ante vertinimas] nurodytą sprendimą remdamasi įvertinimo ataskaita, kuri grindžiama klausimynu.

2.Automatinio keitimosi duomenimis pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] atveju įvertinimo ataskaitoje taip pat turi būti remiamasi rezultatais vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo, kurie atliekami po to, kai Jungtinė Karalystė informuoja Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą apie tai, kad ji įgyvendino pareigas, nustatytas jai pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis], ir pateikia šio skyriaus 22 straipsnyje numatytas deklaracijas. Procedūra išsamiau reglamentuojama šio priedo 4 skyriuje.

24 straipsnis. Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimas

1.Reguliariai vertinami duomenų keitimosi pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] administraciniai, techniniai ir finansiniai aspektai. Šis vertinimas atliekamas dėl duomenų kategorijų, kuriomis keistis pradėjo atitinkamos valstybės. Vertinimas grindžiamas atitinkamų valstybių ataskaitomis.

2.Kiekviena valstybė renka statistinius duomenis apie automatinio keitimosi duomenimis rezultatus. Siekiant užtikrinti palyginamumą, atitinkama Tarybos darbo grupė parengs statistinių duomenų modelį. Šie statistiniai duomenys bus kasmet perduodami Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui.

3.Be to, valstybių bus prašoma reguliariai, ne dažniau nei kartą per metus, pateikti tolesnę informaciją apie administracinius, techninius ir finansinius automatinio keitimosi duomenimis įgyvendinimo aspektus, kuri reikalinga procesui analizuoti ir tobulinti.

4.Šio straipsnio atžvilgiu taikomi pagal Sprendimus 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR valstybių narių teikiami statistiniai duomenys ir ataskaitos.

1 SKYRIUS. Keitimasis DNR duomenimis

1.        Su DNR susiję kriminalistikos klausimai, atitikimo taisyklės ir algoritmai

1.1.    DNR analitės parametrai

DNR analitė gali būti sudaryta iš 24 alelių porų, išsidėsčiusių 24 lokusuose, kurie taip pat naudojami Interpolo DNR procedūrose. Šių lokusų pavadinimai pateikiami šioje lentelėje:

VWA

TH01

D21S11

FGA

D8S1179

D3S1358

D18S51

Amelogenin

TPOX

CSF1P0

D13S317

D7S820

D5S818

D16S539

D2S1338

D19S433

Penta D

Penta E

FES

F13A1

F13B

SE33

CD4

GABA

7 pilkai pažymėti lokusai viršutinėje eilutėje sudaro dabartinį Europos standartinį lokusų rinkinį (ESS) ir Interpolo standartinį lokusų rinkinį (ISSOL).

Įtraukimo taisyklės:

DNR analites, kurias valstybės pateikia paieškai ir palyginimui, ir DNR analites, kurios išsiunčiamos paieškai ir palyginimui, turi sudaryti bent 6 lokusai su visiškai nustatytu aleliu 147 ir gali sudaryti papildomi lokusai arba lokusai su nenustatytu aleliu, jei jų yra. Informacines DNR analites turi sudaryti bent 6 iš 7 ESS lokusų. Siekiant didesnio atitikmenų tikslumo, visi turimi aleliai turi būti saugomi DNR analičių duomenų bazėje su nuoroda į asmens duomenis ir naudojami paieškai ir palyginimui. Kiekviena valstybė turėtų kuo greičiau, kiek tai praktiškai įmanoma, įgyvendinti ES patvirtinamus naujus ESS lokusus.

Mišrios analitės nėra leidžiamos, tokiu būdu kiekvieno lokuso alelių reikšmę sudarys tik 2 skaičiai; tai taip pat gali būti homozigotiškumo konkrečiame lokuse atveju.

Pakaitos simboliai ir mikrovariantai naudojami vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

*analitę sudarančios neskaitinės reikšmės, išskyrus amelogeniną (pvz., „o“, „f“, „r“, „na“, „nr“ arba „un“) turi būti automatiškai konvertuojamos eksportui į pakaitos simbolį (*) ir paieška atliekama lyginant su visais,

*analitę sudarančios skaitinės reikšmės „0“, „1“ ar „99“ turi būti automatiškai konvertuojamos eksportui į pakaitos simbolį (*) ir paieška atliekama lyginant su visais,

*jei vienam lokuso atveju pateikiami trys aleliai, pirmasis alelis bus priimtas, o kiti 2 aleliai turi būti automatiškai konvertuojami eksportui į pakaitos simbolį (*) ir paieška atliekama lyginant su visais,

*jei pakaitos simbolių reikšmės pateikiamos 1 ar 2 aleliui atveju, tai bus ieškoma abiejų lokuso skaitinės reikšmės derinių (pvz., 12, * galėtų atitikti 12,14 arba 9,12),

*pentanukleotido (Penta D, Penta E & CD4) mikrovariantai atitiks tokiu būdu:

x.1 = x, x.1, x.2

x.2 = x.1, x.2, x.3

x.3 = x.2, x.3, x.4

x.4 = x.3, x.4, x + 1,

*tetranukleotido (kiti lokusai yra tetranukleotidai) mikrovariantai atitiks tokiu būdu:

x.1 = x, x.1, x.2

x.2 = x.1, x.2, x.3

x.3 = x.2, x.3, x + 1.

1.2.    Atitikimo taisyklės

Dviejų DNR analičių palyginimas bus atliekamas lokusų, kurių alelinių reikšmių pora yra abiejose DNR analitėse, pagrindu. Prieš pateikiant paieškos rezultatus (HIT) turi atitikti bent 6 abiejų DNR analičių lokusai su visiškai nustatytu aleliu (išskyrus amelogeniną).

Visiškas atitikmuo (1 klasė) yra apibrėžiamas kaip atitikmuo, kai DNR analitėje, dėl kurios teikiama užklausa, ir DNR analitėje, kuri pateikiama užklausiant, esančių lyginamų lokusų visų alelių reikšmės yra tokios pačios. Beveik visiškas atitikmuo yra apibrėžiamas kaip atitikmuo, kai tik vieno iš visų lyginamų alelių, sudarančių abi DNR analites, reikšmė skiriasi (2, 3 ir 4 klasės). Beveik visiškas atitikmuo yra priimtinas tik tada, jei dviejų lyginamų DNR analičių bent 6 lokusai su visiškai nustatytu aleliu visiškai atitinka.

Beveik visiško atitikmens priežastys gali būti šios:

*žmogaus padaryta spausdinimo klaida įvedant vieną iš DNR analičių į paieškos užklausą ar DNR analičių duomenų bazę,

*alelio nustatymo arba alelio kreipinio klaida atliekant DNR analitės generavimo procedūrą.

1.3.    Pranešimo apie atitikmenį taisyklės

Bus pranešama ir apie visiškus, ir apie beveik visiškus atitikmenis bei apie tai, kad atitikmenų nėra (NO HIT).

Pranešimas apie atitikmenį bus siunčiamas užklausą pateikusiam nacionaliniam kontaktiniam punktui ir taip pat pateikiamas užklausą gavusiam nacionaliniam kontaktiniam punktui (kad jis galėtų įvertinti, kokio pobūdžio ir kiek užklausų prašant pateikti papildomus turimus asmens duomenis ir kitą informaciją, susijusią su DNR analite, atitinkančią paieškos rezultatus pagal LAW.PRUM.14 straipsnį [Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas], gali prireikti vėliau).

2.    Valstybių kodų numerių lentelė

Pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] siekiant nustatyti sričių vardus ir kitus konfigūracijos parametrus, kaip reikalaujama Priumo keitimosi DNR duomenimis programose uždarame tinkle, naudojamas ISO 3166-1 alpha-2 kodas.

ISO 3166-1 alpha-2 kodai yra toliau pateikiami dviraidžiai valstybių kodai.

Valstybių pavadinimai

Kodas

Valstybių pavadinimai

Kodas

Belgija

BE

Lietuva

LT

Bulgarija

BG

Liuksemburgas

LU

Čekija

CZ

Vengrija

HU

Danija

DK

Malta

MT

Vokietija

DE

Nyderlandai

NL

Estija

EE

Austrija

AT

Airija

IE

Lenkija

PL

Graikija

EL

Portugalija

PT

Ispanija

ES

Rumunija

RO

Prancūzija

FR

Slovakija

SK

Kroatija

HR

Slovėnija

SI

Italija

IT

Suomija

FI

Kipras

CY

Švedija

SE

Latvija

LV

Jungtinė Karalystė

UK

3.    Funkcinė analizė

3.1.    Sistemos prieinamumas

Užklausos pagal LAW.PRUM.8 straipsnį [Automatinė DNR analičių paieška] turėtų pasiekti reikiamą duomenų bazę kiekvienos užklausos išsiuntimo chronologine tvarka, o atsakymai turėtų būti išsiunčiami taip, kad pasiektų užklausą pateikusią valstybę per 15 minučių nuo užklausos gavimo.

3.2.    Antras žingsnis

Kai valstybė gauna pranešimą apie atitikmenį, jos nacionalinis kontaktinis punktas yra atsakingas už užklausai pateiktos analitės reikšmių ir kaip atsakymą gautos analitės (-čių) reikšmių palyginimą, kad patikrintų ir patvirtintų analitės įrodomąją vertę. Patikros tikslais nacionaliniai kontaktiniai punktai gali susisiekti tiesiogiai.

Teisinės pagalbos procedūros pradedamos atlikus esamo dviejų analičių atitikmens patikrą, remiantis „visišku atitikmeniu“ arba „beveik visišku atitikmeniu“, gautu automatinės konsultacijos etape.

4.    DNR sąsajos kontrolės dokumentas

4.1.    Įvadas

4.1.1.    Tikslai

Šiame skyriuje apibrėžiami keitimosi DNR analičių informacija tarp visų valstybių DNR duomenų bazių sistemų reikalavimai. Antraštiniai laukai apibrėžti būtent keitimuisi DNR analitėmis pagal Priumo sprendimą; dalis apie duomenis yra grindžiama dalimis apie DNR analičių duomenis XML schemoje, skirtoje Interpolo keitimosi DNR duomenimis tinklų sietuvui.

Duomenimis keičiamasi pagal paprastąjį elektroninio pašto persiuntimo protokolą (SMTP protokolą) ir kitas naujausias technologijas, naudojant tinklo paslaugų teikėjo numatytą centrinio perdavimo pašto serverį. XML rinkmena siunčiama kaip elektroninio laiško tekstas.

4.1.2.    Apimtis

Sąsajos kontrolės dokumente (SKD) apibrėžiamas tik pranešimo (arba elektroninio laiško) turinys. Visi su tinklu ir paštu susiję konkretūs klausimai apibrėžiami vienodai, siekiant nustatyti bendrą keitimosi DNR duomenimis techninę bazę.

Tai apima:

*pranešimo antraštės lauko formatą, kad būtų galima automatiškai tvarkyti pranešimus,

*nustatymą, ar reikia užšifruoti turinį, ir jei taip, kokius metodus reikėtų pasirinkti,

*didžiausią pranešimų ilgį.

4.1.3.    XML struktūra ir principai

XML pranešimą sudaro:

*antraštinė dalis, kurioje pateikiama informacija apie perdavimą, ir

*duomenų dalis, kurioje pateikiama specifinė su analite susijusi informacija ir pati analitė.

Tokia pati XML schema turi būti naudojama užklausai ir atsakymui.

Siekiant atlikti išsamius neidentifikuotų DNR analičių patikrinimus, kaip nustatyta LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas], turi būti įmanoma viename pranešime siųsti kelias analites. Turi būti nustatytas didžiausias analičių skaičius, kurį galima siųsti viename pranešime. Šis skaičius priklauso nuo didžiausio leidžiamo elektroninio laiško dydžio ir turi būti nustatytas pasirinkus pašto serverį.

XML pavyzdys:

<?version=“1.0” standalone=“yes”?>

<PRUEMDNAx xmlns:msxsl=“urn:schemas-microsoft-com:xslt”

xmlns:xsi=“http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance”>

<header>

(…)

</header>

<datas>

(…)

</datas>

[<datas> struktūra „datas“ kartojama, jei keletas analičių siunčiama (....) viename SMTP pranešime, kaip leidžiama tik LAW.PRUM.9 straipsnyje [Automatinis DNR analičių lyginimas] numatytais atvejais

</datas>]

</PRUEMDNA>

4.2.    XML struktūros apibrėžimas

Toliau išdėstytos apibrėžtys pateikiamos tik dokumentacijos tikslais ir dėl geresnio suprantamumo, o tikrai privaloma informacija pateikiama XML schemos rinkmenoje (PRUEM DNA.xsd).

4.2.1.    Schema PRUEMDNAx

Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

header

PRUEM_header

Occurs: 1

datas

PRUEM_datas

Occurs: 1 … 500

4.2.2.    Antraštės struktūros turinys

4.2.2.1.    PRUEM header

Tai yra XML rinkmenos antraštės struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

direction

PRUEM_header_dir

Direction of message flow

ref

String

Reference of the XML file

generator

String

Generator of XML file

schema_version

String

Version number of schema to use

requesting

PRUEM_header_info

Requesting State info

requested

PRUEM_header_info

Requested State info

4.2.2.2.    PRUEM_header dir

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Reikšmė

Aprašymas

R

Request

A

Answer

4.2.2.3.    PRUEM header info

Struktūra, skirta valstybei ir pranešimo datai bei laikui apibrėžti. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

source_isocode

String

ISO 3166-2 code of the requesting State

destination_isocode

String

ISO 3166-2 code of the requested State

request_id

String

unique Identifier for a request

date

Date

Date of creation of message

time

Time

Time of creation of message

4.2.3.    PRUEM analičių duomenų turinys

4.2.3.1.    PRUEM_datas

Tai yra XML analitės duomenų dalies struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

reqtype

PRUEM request type

Type of request (Article LAW.PRUM.8 [Automated searching of DNA profiles] or LAW.PRUM.9 [Automated comparison of DNA profiles])

date

Date

Date profile stored

type

PRUEM_datas_type

Type of profile

result

PRUEM_datas_result

Result of request

agency

String

Name of corresponding unit responsible for the profile

profile_ident

String

Unique State profile ID

message

String

Error Message, if result = E

profile

IPSG_DNA_profile

If direction = A (Answer) AND result ≠ H (HIT) empty

match_id

String

In case of a HIT PROFILE_ID of the requesting profile

quality

PRUEM_hitquality_type

Quality of HIT

hitcount

Integer

Count of matched Alleles

rescount

Integer

Count of matched profiles. If direction = R (Request), then empty. If quality!=0 (the original requested profile), then empty.

4.2.3.2.    PRUEM_request_type

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Reikšmė

Aprašymas

3

Requests pursuant to Article LAW.PRUM.8 [Automated searching of DNA profiles]

4

Requests pursuant to Article LAW.PRUM.9 [Automated comparison of DNA profiles]

4.2.3.3.    PRUEM_hitquality_type

Reikšmė

Aprašymas

0

Referring original requesting profile:

Case ‘No-HIT’: original requesting profile sent back only;

Case ‘HIT’: original requesting profile and matched profiles sent back.

1

Equal in all available alleles without wildcards

2

Equal in all available alleles with wildcards

3

HIT with Deviation (Microvariant)

4

HIT with mismatch

4.2.3.4.    PRUEM_data_type

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Reikšmė

Aprašymas

P

Person profile

S

Stain

4.2.3.5.    PRUEM_data_result

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Reikšmė

Aprašymas

U

Undefined, If direction = R (request)

H

HIT

N

No-HIT

E

Error

4.2.3.6.    IPSG_DNA_profile

DNR analitės struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

ess_issol

IPSG_DNA_ISSOL

Group of loci corresponding to the ISSOL (standard group of Loci of Interpol)

additional_loci

IPSG_DNA_additional_loci

Other loci

marker

String

Method used to generate of DNA

profile_id

String

Unique identifier for DNA profile

4.2.3.7.    IPSG_DNA_ISSOL

Struktūra, kurioje pateikiami ISSOL (Interpolo standartinis lokusų rinkinys) lokusai. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

vwa

IPSG_DNA_locus

Locus vwa

th01

IPSG_DNA_locus

Locus th01

d21s11

IPSG_DNA_locus

Locus d21s11

fga

IPSG_DNA_locus

Locus fga

d8s1179

IPSG_DNA_locus

Locus d8s1179

d3s1358

IPSG_DNA_locus

Locus d3s1358

d18s51

IPSG_DNA_locus

Locus d18s51

amelogenin

IPSG_DNA_locus

Locus amelogin

4.2.3.8.    IPSG_DNA_additional_loci

Struktūra, kurioje pateikiami kiti lokusai. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

tpox

IPSG_DNA_locus

Locus tpox

csf1po

IPSG_DNA_locus

Locus csf1po

d13s317

IPSG_DNA_locus

Locus d13s317

d7s820

IPSG_DNA_locus

Locus d7s820

d5s818

IPSG_DNA_locus

Locus d5s818

d16s539

IPSG_DNA_locus

Locus d16s539

d2s1338

IPSG_DNA_locus

Locus d2s1338

d19s433

IPSG_DNA_locus

Locus d19s433

penta_d

IPSG_DNA_locus

Locus penta_d

penta_e

IPSG_DNA_locus

Locus penta_e

fes

IPSG_DNA_locus

Locus fes

f13a1

IPSG_DNA_locus

Locus f13a1

f13b

IPSG_DNA_locus

Locus f13b

se33

IPSG_DNA_locus

Locus se33

cd4

IPSG_DNA_locus

Locus cd4

gaba

IPSG_DNA_locus

Locus gaba

4.2.3.9.    IPSG_DNA_locus

Struktūra, pagal kurią aprašomas lokusas. Ją sudaro šie laukai:

Laukas

Tipas

Aprašymas

low_allele

String

Lowest value of an allele

high_allele

String

Highest value of an allele

5.    Programa, saugumas ir ryšių architektūra

5.1.    Apžvalga

Įgyvendinant keitimosi DNR duomenimis programas pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis], turi būti naudojamas bendras ryšių tinklas – loginis uždaras tinklas tarp valstybių narių. Siekiant veiksmingiau panaudoti šią bendrą ryšių infrastruktūrą užklausoms siųsti ir atsakymams gauti, nustatytas asinchroninis mechanizmas, skirtas užklausoms dėl DNR ir daktiloskopinių duomenų perduoti apgaubtu SMTP e. pašto pranešimu. Kad būtų užtikrintas saugumas SMTP protokolo funkcijas išplečiantis saugusis MIME mechanizmas bus naudojamas siekiant įtvirtinti tikrai saugų kelią tinklu nuo pradžios iki galo.

Naudojamasi veikiančiu Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų ryšių tinklu (TESTA), kaip keitimosi duomenimis tarp valstybių ryšių tinklu. Už TESTA veikimą atsako Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės DNR duomenų bazės ir esami nacionaliniai prieigos prie TESTA punktai valstybėse gali būti skirtingose vietose, prieiga prie TESTA gali būti nustatyta:

1.naudojant esamus nacionalinius prieigos punktus arba įsteigiant naują nacionalinį prieigos prie TESTA punktą arba

2.įdiegiant saugų vietinį saitą iš kompetentingos nacionalinės agentūros valdomos DNR duomenų bazės vietos į esamą nacionalinį prieigos prie TESTA punktą.

Protokolai ir standartai, skirti trečios dalies II antraštinėje dalyje [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] numatytų programų įgyvendinimui, atitinka atviruosius standartus ir reikalavimus, taikomus priimant sprendimus valstybių nacionalinio saugumo politikos srityje.

5.2.    Aukštesniojo lygio architektūra

Pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] kiekviena valstybė teiks turimus DNR duomenis pasikeitimui su kitomis valstybėmis ir (arba) kitų valstybių paieškai laikydamasi standartizuoto bendro duomenų formato. Ši architektūra grindžiama ryšių modeliu „visi su visais“. Nėra nei centrinio serverio kompiuterio, nei centralizuotos duomenų bazės DNR analitėms saugoti.

1 paveikslas. Keitimosi DNR duomenimis topologija

Be to, kad valstybių tinklavietėse reikia laikytis apribojimų pagal valstybių vidaus teisę, kiekviena valstybė gali nuspręsti, kokią aparatinės ir programinės įrangos sąranką reikėtų naudoti siekiant laikytis trečios dalies II antraštinės dalies [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] nustatytų reikalavimų.

5.3.    Saugumo standartai ir duomenų apsauga

Su saugumu susiję klausimai buvo apsvarstyti ir įgyvendinti trimis lygiais.

5.3.1.    Duomenų lygis

Kiekvienos valstybės pateikiami DNR analitės duomenys turi būti parengti laikantis bendro duomenų apsaugos standarto taip, kad užklausą pateikianti valstybė gautų atsakymą, kuriame iš esmės nurodoma, ar YRA atitikmenų, ar jų NĖRA, o jei atitikmenų YRA – identifikacijos numerį, nepateikiant jokios asmeninės informacijos. Pranešus, kad atitikmenų YRA, toliau vykdomas tyrimas dvišaliu lygiu, laikantis atitinkamų valstybių tinklavietėse galiojančių vidaus teisinių ir organizacinių taisyklių.

5.3.2.    Ryšių lygis

Pranešimai su DNR analitės informacija (teikiant užklausą ir atsakant) bus užšifruojami pasitelkiant pažangiausią mechanizmą remiantis atviraisiais standartais, pavyzdžiui, pagal saugųjį MIME protokolą, prieš juos siunčiant į kitų valstybių tinklavietes.

5.3.3.    Perdavimo lygis

Visi užšifruoti pranešimai su DNR analičių informacija bus siunčiami į kitų valstybių tinklavietes naudojant virtualią privačiąją kanalų sistemą, kurią administruoja patikimas tinklo paslaugų teikėjas tarptautiniu lygiu, ir saugius saitus su šia kanalų sistema nacionaliniu lygiu. Ši virtuali privačioji kanalų sistema neturi ryšio su atviruoju internetu.

5.4.    Šifravimo mechanizme naudotini protokolai ir standartai: saugusis MIME protokolas ir susiję paketai

Atvirasis standartinis saugusis MIME protokolas, kaip de facto e. pašto standartinio SMTP protokolo plėtinys, bus naudojamas pranešimams su DNR analičių informacija užšifruoti. Saugusis MIME protokolas (V3), kuriame yra numatyti pasirašomi gavimo patvirtinimai, saugumo ženklai ir saugūs adresatų sąrašai, yra išdėstytas naudojant kriptografinę pranešimų sintaksę (CMS) – tai Interneto inžinerijos grupės (IETF) specifikacija, skirta kriptografiškai apsaugotiems pranešimams. Ji gali būti naudojama bet kokios formos skaitmeniniams duomenims pasirašyti skaitmeniniu būdu, sisteminti, autentifikuoti ar užšifruoti.

Pagal saugųjį MIME mechanizmą naudojamas liudijimas turi atitikti X.509 standartą. Siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi bendrais su kitomis Priumo taikomosiomis programomis standartais ir procedūromis, užšifravimo operacijų pagal saugųjį MIME protokolą apdorojimo taisyklės arba taisyklės, taikytinos esant įvairiai rinkoje įsigyjamų pagamintų produktų (Commercial Product Of the Shelves) aplinkai, yra šios:

*operacijų eilės tvarka: pirma užšifravimas, tada pasirašymas,

*simetriniam ir asimetriniam užšifravimui taikomas atitinkamai užšifravimo algoritmas AES (angl. Advanced Encryption Standard) su 256 bitų ilgio raktu ir algoritmas RSA (angl. Rivest, Shamir and Adleman) su 1024 bitų ilgio raktu,

*taikomas maišos algoritmas SHA-1 (angl. secure hash algorithm).

Saugiojo MIME protokolo funkcijos yra įdiegtos į didžiąją daugumą modernių e. pašto programinės įrangos paketų, įskaitant Outlook, Mozilla Mail ir Netscape Communicator 4.x, ir veikia tarp visų pagrindinių e. pašto programinės įrangos paketų.

Saugusis MIME protokolas lengvai integruojamas į IT infrastruktūrą visų valstybių tinklavietėse, todėl jis buvo pasirinktas kaip tinkamas mechanizmas ryšių saugumui užtikrinti. Siekiant veiksmingiau pasiekti šį tikslą ir sumažinti kaštus, vis dėlto pasirinktas atvirasis JavaMail API standartas kaip keitimosi DNR duomenimis prototipas. Pagal JavaMail API standartą atliekamas paprastas e. pašto užšifravimas ir iššifravimas, naudojant saugųjį MIME ir (arba) OpenPGP protokolą. Siekiama nustatyti vieną nesudėtingą API sąsają visiems e. pašto vartotojams, kurie nori siųsti ir gauti užšifruotą e. paštą vienu iš dviejų populiariausių e. pašto užšifravimo formatų. Todėl pakaks įdiegti bet kurį naujausią JavaMail API produktą, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi trečios dalies II antraštinėje dalyje [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] išdėstytų reikalavimų, pavyzdžiui, Bouncy Castle JCE (Java Cryptographic Extension) produktas, kuris bus naudojamas įgyvendinti saugųjį MIME protokolą kaip keitimosi DNR duomenimis tarp visų valstybių prototipą.

5.5.    Programos architektūra

Kiekviena valstybė teiks kitoms valstybėms standartizuotus DNR analitės duomenis, kurie atitinka galiojantį bendrąjį sąsajos kontrolės dokumentą (SKD). Tai gali būti daroma arba nustatant loginį individualios nacionalinės duomenų bazės vaizdą arba sudarant fiziškai eksportuojamą duomenų bazę (duomenų bazė su nuoroda į asmens duomenis).

Visa programos loginė sistema įgyvendinama nuo produkto nepriklausomu būdu pasitelkiant šiuos keturis pagrindinius komponentus: e. pašto serveris / saugusis MIME protokolas, programos serveris, duomenų struktūros sritis, skirta duomenims gauti ir juos įvesti, taip pat gaunamiems ir siunčiamiems pranešimams registruoti, ir atitikmens modulis.

Siekiant, kad visoms valstybėms būtų nesudėtinga integruoti visus šiuos komponentus į jų atitinkamas nacionalines tinklavietes, pasitelkiant atvirosios programinės įrangos komponentus buvo įdiegta specifinė bendra funkcija, kurią galėtų pasirinkti kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo nacionalinę IT politiką ir taisykles. Kadangi turi būti įgyvendintos nepriklausomos funkcijos, kad būtų gauta prieiga prie DNR analičių duomenų bazės su nuoroda į asmens duomenis pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis], kiekviena valstybė gali laisvai pasirinkti savo aparatinės ir programinės įrangos platformą, įskaitant duomenų bazes ir operacines sistemas.

Keitimosi DNR duomenimis prototipas buvo parengtas ir sėkmingai išbandytas egzistuojančiame bendrame tinkle. Versija 1.0 buvo įdiegta į produktyvią aplinką ir yra naudojama kasdienėms operacijoms atlikti. Valstybės gali naudoti bendrai sukurtą produktą, tačiau jos taip pat gali kurti savo produktus. Bendros produktų sudedamosios dalys išliks, bus pritaikomos ir toliau plėtojamos keičiantis IT, kriminalistikos ir (arba) funkciniams policijos poreikiams.

2 paveikslas. Programos topologijos apžvalga

5.6.    Programos architektūroje naudotini protokolai ir standartai

5.6.1.    XML

Keičiantis DNR duomenimis bus visa apimtimi naudojamasi XML schema, kaip SMTP e. pašto pranešimų priedu. XML kalba (angl. eXtensible Markup Language) yra konsorciumo W3C (angl. World Wide Web Consortium) rekomenduojama bendro pobūdžio ženklinimo kalba, skirta kurti specialioms ženklinimo kalboms, kuriomis būtų galima aprašyti įvairias skirtingas duomenų rūšis. DNR analitės aprašas, tinkamas keistis tarp visų valstybių, yra parengtas pasitelkiant XML kalbą ir XML schemą sąsajos kontrolės dokumente.

5.6.2.    ODBC sąsaja

ODBC (angl. Open DataBase Connectivity) sąsaja yra standartinis programinės įrangos API sąsajos metodas, skirtas pasiekti duomenų bazių valdymo sistemoms nepriklausomai nuo programavimo kalbos, duomenų bazės ir operacinės sistemos. Tačiau ODBC sąsaja turi tam tikrų trūkumų. Didelio klientų kompiuterių skaičiaus administravimas gali reikšti tai, kad naudojamos įvairios tvarkyklės ir dinaminės bibliotekos. Šis sudėtingumas gali padidinti sistemos administravimo naštą.

5.6.3.    JDBC sąsaja

JDBC (angl. Java DataBase Connectivity) sąsaja yra Java programavimo kalbai skirta API sąsaja, kuria apibrėžiama, kaip klientas gali pasiekti duomenų bazę. Palyginti su ODBC sąsaja, pagal JDBC sąsają nereikia naudoti tam tikrų vietinių dinaminių bibliotekų darbalaukyje.

Veiklos logika, kaip apdoroti DNR atitikties užklausas ir atsakymus kiekvienoje valstybėje, apibūdinta toliau pateikiamoje diagramoje. Užklausos ir atsakymo duomenų srautai sąveikauja su neutralia duomenų sritimi, kuri apima skirtingus duomenų telkinius su bendra duomenų struktūra.

3 paveikslas. Programos darbo srauto kiekvienos valstybės tinklavietėje apžvalga

5.7.    Ryšių aplinka

5.7.1.    Bendrasis ryšių tinklas: TESTA ir susijusi infrastruktūra

Užklausoms siųsti ir atsakymams gauti tarp valstybių pagal keitimosi DNR duomenimis programą bus naudojamas e. paštas, asinchroninis mechanizmas. Kadangi visos valstybės turi bent vieną nacionalinį prieigos prie TESTA tinklo punktą, keitimasis DNR duomenimis vyks per TESTA tinklą. Per TESTA tinklą perduodant e. paštą teikiamos ir kitos pridėtinės vertės paslaugos. Be to, kad teikiama priegloba TESTA specifinėms e. pašto dėžutėms, pasinaudojant šia infrastruktūra galima parengti adresatų sąrašus ir maršruto parinkimo strategijas. Tai leidžia naudotis TESTA kaip vieta pašalinti pranešimus, skirtus prie plačiosios ES srities prisijungusioms administracijoms. Taip pat gali būti įdiegti virusų kontrolės mechanizmai.

TESTA e. pašto perdavimas grindžiamas didelio prieinamumo aparatinės įrangos platforma, esančia centrinėje TESTA programos vietoje ir apsaugota užkarda. TESTA srities vardų paslaugos (DNS) nustatys išteklių lokatorius IP adresams ir paslėps sprendžiamus klausimus nuo vartotojo ir nuo programų.

5.7.2.    Saugumo klausimas

Virtualaus privačiojo tinklo (VPN) sąvoka buvo įtvirtinta TESTA sistemoje. Gairių keitimo technologija, naudojama šiam VNP tinklui sudaryti, bus plėtojama siekiant palaikyti MPLS (Multi-Protocol Label Switching) standartą, sukurtą Interneto inžinerijos grupės (IETF).

MPLS technologija yra IETF standartinė technologija, kuria pagreitinamas duomenų srautas tinklu, išvengiant tarpinių maršruto parinktuvų paketinės analizės. Tai daroma vadinamųjų žymių, kurias pagrindinio tinklo išorinių maršrutų parinktuvai prideda prie paketo, remiantis persiuntimo informacijos bazėje (FIB) saugoma informacija, pagrindu. Žymės taip pat naudojamos virtualiesiems privatiesiems tinklams (VPN) sudaryti.

MPLS technologijoje suderinti 3 lygio maršruto parinkimo ir 2 lygio komutavimo privalumai. Kadangi IP adresai nevertinami siunčiant per pagrindinį tinklą, MPLS technologija nenumato jokių IP adresų apribojimų.

Be to, per TESTA tinklą siunčiami e. pašto pranešimai bus apsaugoti naudojant užšifravimo mechanizmą saugiojo MIME protokolo pagrindu. Nežinant rakto ir neturint tinkamo liudijimo, per tinklą siunčiamų pranešimų iššifruoti neįmanoma.

5.7.3.    Ryšių tinkle naudojami protokolai ir standartai

5.7.3.1.    SMTP protokolas

SMTP protokolas (paprastasis pašto siuntimo protokolas) yra e. pašto siuntimo internetu de facto standartas. SMTP protokolas yra gana paprastas tekstinis protokolas, pagal kurį nurodomas vienas ar daugiau pranešimų gavėjų ir tada pranešimo tekstas yra persiunčiamas. SMTP protokolas naudoja TCP protokolo 25 prievadą pagal IETF specifikaciją. Siekiant nustatyti atitinkamo srities vardo SMTP serverį, naudojamas MX DNS įrašas.

Kadangi šis protokolas iš pradžių buvo sukurtas vien tik ASCII koduotės tekstiniu pagrindu, jis nebuvo tinkamai taikomas dvejetainėms rinkmenoms. Buvo sukurti tokie standartai kaip MIME, kad perdavimui per SMTP būtų koduojamos dvejetainės rinkmenos. Šiuo metu dauguma SMTP serverių palaiko 8 bitų MIME ir saugiojo MIME protokolų plėtinius, kad dvejetaines rinkmenas būtų galima perduoti beveik taip pat paprastai, kaip ir paprastą tekstą. Saugiojo MIME protokolo operacijų apdorojimo taisyklės aprašytos skyriuje apie saugųjį MIME protokolą (žr. 5.4 skirsnį).

SMTP protokolas yra „stūmimo“ protokolas, pagal kurį negalima „traukti“ pranešimų iš nuotolinio serverio pagal pareikalavimą. Kad galėtų tai padaryti, pašto klientas turi naudoti POP3 arba IMAP protokolą. Keitimosi DNR duomenimis sistemoje nuspręsta naudoti POP3 protokolą.

5.7.3.2.    POP protokolas

Vietiniai e. pašto klientai naudoja laiškų gavimo protokolo 3 versiją (POP3) – taikomųjų programų lygmens standartinį interneto protokolą – e. paštui gauti iš nuotolinio serverio per TCP/IP jungtį. Naudodami SMTP protokolo SMTP išsiuntimo profilį, e. pašto klientai siunčia pranešimus internetu ar įmonių tinklu. MIME protokolas taikomas e. pašto priedams ir ne ASCII koduotės tekstui siųsti. Nors nei POP3, nei SMTP protokolui nereikia pagal MIME protokolą suformatuoto e. pašto, internetinis e. paštas paprastai ateina suformatuotas pagal MIME protokolą, todėl POP klientai taip pat turi suprasti ir naudoti MIME protokolą. Todėl visa ryšių aplinka pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] apims ir POP sudedamąsias dalis.

5.7.4.    Tinklo adreso priskyrimas

Darbo aplinka

Šiuo metu TESTA tinklui Europos IP registravimo agentūra (RIPE) yra paskyrusi skirtinį pusės B klasės potinklio bloką. IP adresų priskyrimas valstybėms Europoje grindžiamas geografine schema. Keitimasis duomenimis tarp valstybių pagal trečios dalies II antraštinę dalį [Keitimasis DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis] vyksta loginiame uždarame IP tinkle visos Europos mastu.

Testavimo aplinka

Siekiant užtikrinti sklandžią veikimo aplinką, skirtą visų prijungtų valstybių atliekamoms kasdienėms operacijoms, būtina nustatyti testavimo aplinką uždaram tinklui, skirtą naujoms valstybėms, kurios rengiasi pradėti vykdyti operacijas. Turėtų būti parengtas parametrų, įskaitant IP adresus, tinklo nustatymus, e. pašto sritis, taip pat programos vartotojų paskyras, dokumentas ir įdiegtas atitinkamos valstybės tinklavietėje. Be to, testavimo tikslais buvo sukurtos netikros DNR analitės.

5.7.5.    Sąrankos parametrai

Saugi e. pašto sistema nustatoma naudojant sritį eu-admin.net. Ta sritis su susietais adresais nebus pasiekiama iš vietos, kuri nėra plačiosios TESTA ES srities dalis, kadangi vardus žino tik TESTA centrinis sričių vardų DNS serveris, kuris yra apsaugotas nuo interneto.

Šių TESTA tinklavietės adresų (pagrindinių kompiuterių vardų) atvaizdavimą į jų IP adresus atlieka TESTA DNS paslauga. Kiekvienos vietinės srities atveju pašto įrašas bus įtrauktas į šį TESTA centrinį DNS serverį, kuris visus e. pašto pranešimus, atsiųstus į TESTA vietines sritis, persiunčia į TESTA centrinį pašto perdavimo serverį. Tada tas TESTA centrinis pašto perdavimo serveris persiųs juos į konkrečios vietinės srities e. pašto serverį, kuriame naudojami vietinės srities elektroninio pašto adresai. Tokiu būdu perduodant e. pašto pranešimus, juose pateikiama svarbi informacija bus perduota naudojantis visos Europos uždaro tinklo infrastruktūra, o ne nesaugiu internetu.

Visų valstybių tinklavietėse būtina nustatyti posritis (pusjuodis kursyvas) naudojantis tokia sintakse:

„programos-tipas.valstybės-kodas.pruem.testa.eu“, kur:

„valstybės-kodas“ yra valstybės kodas, susidedantis iš dviejų raidžių (pavyzdžiui, AT, BE ir t. t.);

„programos-tipas“ yra vienas iš šių programų tipų: DNR, FP arba CAR.

Naudojantis pirmiau nurodyta sintakse, valstybių posritys pateiktos šioje lentelėje:

Valstybių posričių sintaksė

Valstybė

Posričiai

Pastabos

BE

dna.be.pruem.testa.eu 

fp.be.pruem.testa.eu 

car.be.pruem.testa.eu

test.dna.be.pruem.testa.eu

test.fp.be.pruem.testa.eu

test.car.be.pruem.testa.eu

BG

dna.bg.pruem.testa.eu

fp.bg.pruem.testa.eu

car.bg.pruem.testa.eu

test.dna.bg.pruem.testa.eu

test.fp.bg.pruem.testa.eu

test.car.bg.pruem.testa.eu

CZ

dna.cz.pruem.testa.eu 

fp.cz.pruem.testa.eu 

car.cz.pruem.testa.eu

test.dna.cz.pruem.testa.eu

test.fp.cz.pruem.testa.eu

test.car.cz.pruem.testa.eu

DK

dna.dk.pruem.testa.eu 

fp.dk.pruem.testa.eu 

car.dk.pruem.testa.eu

test.dna.dk.pruem.testa.eu

test.fp.dk.pruem.testa.eu

test.car.dk.pruem.testa.eu

DE

dna.de.pruem.testa.eu 

fp.de.pruem.testa.eu 

car.de.pruem.testa.eu

test.dna.de.pruem.testa.eu

test.fp.de.pruem.testa.eu

test.car.de.pruem.testa.eu

EE

dna.ee.pruem.testa.eu 

fp.ee.pruem.testa.eu 

car.ee.pruem.testa.eu

test.dna.ee.pruem.testa.eu

test.fp.ee.pruem.testa.eu

test.car.ee.pruem.testa.eu

IE

dna.ie.pruem.testa.eu 

fp.ie.pruem.testa.eu 

car.ie.pruem.testa.eu

test.dna.ie.pruem.testa.eu

test.fp.ie.pruem.testa.eu

test.car.ie.pruem.testa.eu

EL

dna.el.pruem.testa.eu 

fp.el.pruem.testa.eu 

car.el.pruem.testa.eu

test.dna.el.pruem.testa.eu

test.fp.el.pruem.testa.eu

test.car.el.pruem.testa.eu

ES

dna.es.pruem.testa.eu 

fp.es.pruem.testa.eu 

car.es.pruem.testa.eu

test.dna.es.pruem.testa.eu

test.fp.es.pruem.testa.eu

test.car.es.pruem.testa.eu

FR

dna.fr.pruem.testa.eu 

fp.fr.pruem.testa.eu 

car.fr.pruem.testa.eu

test.dna.fr.pruem.testa.eu

test.fp.fr.pruem.testa.eu

test.car.fr.pruem.testa.eu

HR

dna.hr.pruem.testa.eu 

fp.hr.pruem.testa.eu 

car.hr.pruem.testa.eu

test.dna.hr.pruem.testa.eu

test.fp.hr.pruem.testa.eu

test.car.hr.pruem.testa.eu

IT

dna.it.pruem.testa.eu 

fp.it.pruem.testa.eu 

car.it.pruem.testa.eu

test.dna.it.pruem.testa.eu

test.fp.it.pruem.testa.eu

test.car.it.pruem.testa.eu

CY

dna.cy.pruem.testa.eu 

fp.cy.pruem.testa.eu 

car.cy.pruem.testa.eu

test.dna.cy.pruem.testa.eu

test.fp.cy.pruem.testa.eu

test.car.cy.pruem.testa.eu

LV

dna.lv.pruem.testa.eu 

fp.lv.pruem.testa.eu 

car.lv.pruem.testa.eu

test.dna.lv.pruem.testa.eu

test.fp.lv.pruem.testa.eu

test.car.lv.pruem.testa.eu

LT

dna.lt.pruem.testa.eu 

fp.lt.pruem.testa.eu 

car.lt.pruem.testa.eu

test.dna.lt.pruem.testa.eu

test.fp.lt.pruem.testa.eu

test.car.lt.pruem.testa.eu

LU

dna.lu.pruem.testa.eu 

fp.lu.pruem.testa.eu 

car.lu.pruem.testa.eu

test.dna.lu.pruem.testa.eu

test.fp.lu.pruem.testa.eu

test.car.lu.pruem.testa.eu

HU

dna.hu.pruem.testa.eu 

fp.hu.pruem.testa.eu 

car.hu.pruem.testa.eu

test.dna.hu.pruem.testa.eu

test.fp.hu.pruem.testa.eu

test.car.hu.pruem.testa.eu

MT

dna.mt.pruem.testa.eu 

fp.mt.pruem.testa.eu 

car.mt.pruem.testa.eu

test.dna.mt.pruem.testa.eu

test.fp.mt.pruem.testa.eu

test.car.mt.pruem.testa.eu

NL

dna.nl.pruem.nl.testa.eu 

fp.nl.pruem.testa.eu 

car.nl.pruem.testa.eu

test.dna.nl.pruem.testa.eu

test.fp.nl.pruem.testa.eu

test.car.nl.pruem.testa.eu

AT

dna.at.pruem.testa.eu 

fp.at.pruem.testa.eu 

car.at.pruem.testa.eu

test.dna.at.pruem.testa.eu

test.fp.at.pruem.testa.eu

test.car.at.pruem.testa.eu

PL

dna.pl.pruem.testa.eu 

fp.pl.pruem.testa.eu 

car.pl.pruem.testa.eu

test.dna.pl.pruem.testa.eu

test.fp.pl.pruem.testa.eu

test.car.pl.pruem.testa.eu

PT

dna.pt.pruem.testa.eu 

fp.pt.pruem.testa.eu 

car.pt.pruem.testa.eu

test.dna.pt.pruem.testa.eu

test.fp.pt.pruem.testa.eu

test.car.pt.pruem.testa.eu

RO

dna.ro.pruem.testa.eu 

fp.ro.pruem.testa.eu 

car.ro.pruem.testa.eu

test.dna.ro.pruem.testa.eu

test.fp.ro.pruem.testa.eu

test.car.ro.pruem.testa.eu

SI

dna.si.pruem.testa.eu 

fp.si.pruem.testa.eu 

car.si.pruem.testa.eu

test.dna.si.pruem.testa.eu

test.fp.si.pruem.testa.eu

test.car.si.pruem.testa.eu

SK

dna.sk.pruem.testa.eu 

fp.sk.pruem.testa.eu 

car.sk.pruem.testa.eu

test.dna.sk.pruem.testa.eu

test.fp.sk.pruem.testa.eu

test.car.sk.pruem.testa.eu

FI

dna.fi.pruem.testa.eu 

fp.fi.pruem.testa.eu 

car.fi.pruem.testa.eu

test.dna.fi.pruem.testa.eu

test.fp.fi.pruem.testa.eu

test.car.fi.pruem.testa.eu

SE

dna.se.pruem.testa.eu 

fp.se.pruem.testa.eu 

car.se.pruem.testa.eu

test.dna.se.pruem.testa.eu

test.fp.se.pruem.testa.eu

test.car.se.pruem.testa.eu

UK

dna.uk.pruem.testa.eu 

fp.uk.pruem.testa.eu 

car.uk.pruem.testa.eu

test.dna.uk.pruem.testa.eu

test.fp.uk.pruem.testa.eu

test.car.uk.pruem.testa.eu

2 SKYRIUS. Keitimasis daktiloskopiniais duomenimis (sąsajos kontrolės dokumentas)

Šio dokumento „Sąsajos kontrolės dokumentas“ tikslas yra apibrėžti reikalavimus, kurie taikomi valstybių automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemoms (AFIS) keičiantis daktiloskopine informacija. Jis grindžiamas dokumentu „ANSI/NIST-ITL 1-2000. Interpolo įgyvendinimas“ (INT-I, versija 4.22b).

Šioje versijoje pateikiamos visos pagrindinės apibrėžtys, taikomos 1 tipo, 2 tipo, 4 tipo, 9 tipo, 13 tipo ir 15 tipo loginiams įrašams, reikalingos daktiloskopinių duomenų apdorojimui, kuris grindžiamas vaizdu ir individualiaisiais požymiais.

1.    Rinkmenos turinio apžvalga

Daktiloskopinę rinkmeną sudaro keli loginiai įrašai. Pirminiame ANSI/NIST-ITL 1-2000 standarte yra apibrėžta šešiolika įrašų tipų. Tarp kiekvieno įrašo ir tarp laukų bei polaukių įrašuose vartojami atitinkami ASCII koduotės atskyrimo ženklai.

Kilmės ir paskirties tarnyboms keičiantis informacija, naudojamasi tik šešių tipų įrašais:

1 tipas

→

Informacija apie operaciją

2 tipas

→

Tekstiniai asmens / bylos duomenys

4 tipas

→

Didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų daktiloskopiniai vaizdai

9 tipas

→

Individualiųjų požymių įrašas

13 tipas

→

Kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas

15 tipas

→

Kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas

1.1.    1 tipas. Rinkmenos puslapinė antraštė

Šiame įraše pateikiama informacija apie maršrutą ir informacija, apibūdinanti likusią rinkmenos dalį. Šio tipo įraše taip pat apibrėžiami operacijų tipai, kurie priskiriami šioms plačioms kategorijoms:

1.2.    2 tipas. Aprašomasis tekstas

Šiame įraše pateikiama tekstinė informacija, kuri domina siunčiančiąją ir gaunančiąją tarnybas.

1.3.    4 tipas. Didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų vaizdas

Šiuo įrašu naudojamasi keičiantis didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų (aštuonių bitų) daktiloskopiniais vaizdais, pateiktais 500 pikselių colyje. Daktiloskopiniai vaizdai turi būti suglaudinti naudojantis WSQ algoritmu, ne didesniu kaip 15:1 santykiu. Negali būti naudojamasi kitais glaudinimo algoritmais arba nesuglaudintais vaizdais.

1.4.    9 tipas. Individualiųjų požymių įrašas

9 tipo įrašais naudojamasi keičiantis duomenimis apie papiliarinių linijų ypatybes arba individualiuosius požymius. Tikslas – išvengti nereikalingo AFIS kodavimo procesų dubliavimosi, taip pat iš dalies sudaryti sąlygas perduoti AFIS kodus, kuriuose yra mažiau duomenų nei atitinkamuose vaizduose.

1.5.    13 tipas. Kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas

Šiuo įrašu naudojamasi keičiantis kintamos skiriamosios gebos latentinių piršto atspaudų ar latentinių delno atspaudų vaizdais kartu su struktūrine tekstine informacija. Vaizdų skenavimo geba turi būti 500 pikselių colyje su 256 pilkumo lygiais. Jeigu latentinio atspaudo vaizdo kokybė yra pakankama, jis turi būti suglaudintas naudojantis WSQ algoritmu. Prireikus, abipusiu susitarimu vaizdų skiriamoji geba gali būti padidinta – didesnė nei 500 pikselių colyje ir daugiau nei 256 pilkumo lygių. Tuo atveju primygtinai rekomenduojama naudotis JPEG 2000 (žr. 7 priedėlį).

1.6.    Kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas

15 tipo pažymėto lauko vaizdo įrašais naudojamasi keičiantis kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdais kartu su struktūrine tekstine informacija. Vaizdų skenavimo geba turi būti 500 pikselių colyje su 256 pilkumo lygiais. Siekiant sumažinti duomenų apimtį, visi delno atspaudo vaizdai turi būti suglaudinti naudojantis WSQ algoritmu. Prireikus, abipusiu susitarimu vaizdų skiriamoji geba gali būti padidinta – didesnė nei 500 pikselių colyje ir daugiau nei 256 pilkumo lygių. Tuo atveju primygtinai rekomenduojama naudotis JPEG 2000 (žr. 7 priedėlį).

2.    Įrašo formatas

Operacijos rinkmeną turi sudaryti vienas ar daugiau loginių įrašų. Kiekvienam toje rinkmenoje esančiam loginiam įrašui turi būti skirti keli informacijos laukai, tinkami to įrašo tipui. Kiekviename informacijos lauke gali būti vienas ar daugiau pagrindinių vienareikšmių informacijos elementų. Kartu šie elementai naudojami siekiant perteikti skirtingus duomenų, pateiktų tame lauke, aspektus. Informacijos lauką taip pat gali sudaryti vienas ar daugiau informacijos elementų, kurie lauke sugrupuoti drauge ir pakartoti daug kartų. Tokia informacijos elementų grupė vadinama polaukiu. Taigi, informacijos lauką gali sudaryti vienas ar daugiau informacijos elementų polaukių.

2.1.    Informacijos skirtukai

Pažymėto lauko loginiuose įrašuose informacijos atskyrimo mechanizmai realizuojami naudojantis keturiais ASCII koduotės informacijos skirtukais. Gali būti atskiriama ši informacija: elementai lauke ar polaukyje, laukai loginiame įraše arba keli pasikartojantys polaukiai. Šie informacijos skirtukai yra apibrėžti standarte ANSI X3.4. Šie ženklai naudojami atskirti ir suklasifikuoti informaciją logine prasme. Hierarchiniu požiūriu rinkmenų skirtuko „FS“ ženklas yra daugiausia apimantis, po jo – grupių skirtuko „GS“, įrašų skirtuko „RS“ ir galiausiai vienetų skirtuko „US“ ženklai. 1 lentelėje išvardyti šie ASCII koduotės skirtukai ir apibūdinamas jų naudojimas pagal šį standartą.

Informacijos skirtukai turėtų būti funkciškai suprantami kaip nurodantys duomenų, kurie pateikiami vėliau, tipą. Ženklas „US“ turi atskirti skirtingus informacijos elementus lauke ar polaukyje. Jis parodo, kad vėliau pateikiamas informacijos elementas yra to lauko ar polaukio duomenų dalis. Lauke daug polaukių, atskirtų „RS“ ženklu, rodo, kad prasideda kita pasikartojančio informacijos elemento (-ų) grupė. „GS“ atskyrimo ženklas, naudojamas tarp informacijos laukų, parodo, kad prasideda naujas laukas, anksčiau nei lauko identifikacinis numeris, kuris turi atsirasti. Lygiai taip pat naujo loginio įrašo pradžią turi parodyti atsiradęs „FS“ ženklas.

Šie keturi ženklai turi reikšmę tik tada, kai yra naudojami kaip duomenų elementų skirtukai ASCII tekstinių įrašų laukuose. Šie ženklai, esantys dvejetainiuose vaizdų įrašuose ir dvejetainiuose laukuose, neturi jokios konkrečios reikšmės – jie yra tiesiog duomenų, kuriais buvo apsikeista, dalis.

Tuščių laukų ar informacijos elementų paprastai neturėtų būti, todėl tarp bet kurių dviejų duomenų elementų turėtų būti tik vienas skirtuko ženklas. Šios taisyklės išimtis sudaro atvejai, kai laukuose esantys duomenys ar informacijos elementai operacijos metu yra neprieinami, jų trūksta ar jie yra neprivalomi, o operacijos vyksmas nepriklauso nuo to, ar yra tų konkrečių duomenų. Tais atvejais turi kartu atsirasti keli gretimai esantys skirtukų ženklai užuot reikalavus tarp skirtukų ženklų įterpti fiktyvius duomenis.

Lauko, kurį sudaro trys informacijos elementai, apibrėžčiai taikomas toliau pateikiamas aprašymas. Jeigu trūktų antro informacijos elemento informacijos, tarp pirmo ir trečio informacijos elementų atsirastų du gretimai esantys informacijos skirtuko ženklai „US“. Jeigu trūktų ir antro, ir trečio informacijos elementų, turėtų būtų naudojami trys skirtuko ženklai – be lauko ar polaukio baigiamojo skirtuko ženklo, dar du ženklai „US“. Apskritai, jeigu lauke ar polaukyje vienas ar keli privalomi arba neprivalomi informacijos elementai yra neprieinami, turėtų būti įterptas atitinkamas skirtuko ženklų skaičius.

Galimos gretimai esančios kombinacijos, kurias sudaro vienas ar daugiau iš keturių naudojamų skirtuko ženklų. Jeigu informacijos elementuose, polaukiuose ar laukuose trūksta duomenų arba jie yra neprieinami, turi būti vienu skirtuko ženklu mažiau nei reikiamų duomenų elementų, polaukių ar laukų skaičius.

1 lentelė. Naudojami skirtukai

Kodas

Tipas

Aprašymas

Šešioliktainė vertė

Dešimtainė vertė

US

Unit Separator

Separates information items

1F

31

RS

Record Separator

Separates subfields

1E

30

GS

Group Separator

Separates fields

1D

29

FS

File Separator

Separates logical records

1C

28

2.2.    Įrašo išdėstymas

Pažymėto lauko loginiuose įrašuose kiekvienas panaudojamas informacijos laukas turi būti sunumeruotas pagal šį standartą. Kiekvieno lauko formatą turi sudaryti loginio įrašo tipo numeris, po kurio dedamas taškas „.“, lauko numeris, po kurio dedamas dvitaškis „:“, ir atitinkama to lauko informacija. Pažymėto lauko numeris gali būti bet kuris skaičius, sudarytas iš vieno–devynių skaitmenų, kuris įrašomas tarp taško „.“ ir dvitaškio „:“. Jis turi būti suprantamas kaip beženklis sveikojo skaičiaus lauko numeris. Tai reiškia, kad „2.123:“ lauko numeris yra ekvivalentiškas „2.000000123:“ lauko numeriui ir turi būti lygiai taip pat suprantamas.

Pavyzdžiui, šiame dokumente iš trijų skaitmenų sudarytas skaičius turi būti naudojamas numeruojant laukus, kurie pateikiami visuose pažymėto lauko loginiuose įrašuose, kurie šiame dokumente apibūdinami. Laukų numerių formatas bus „TT.xxx:“, kur „TT“ yra iš vieno ar dviejų skaitmenų sudarytas įrašo tipas, po kurio dedamas taškas. Trys kiti ženklai sudaro atitinkamą lauko numerį, po kurio dedamas dvitaškis. Po dvitaškio pateikiama aprašomoji ASCII informacija arba vaizdo duomenys.

1 tipo ir 2 tipo loginiuose įrašuose yra tik ASCII tekstinių duomenų laukai. Visuose šių tipų įrašuose visas įrašo ilgis (įskaitant lauko numerius, dvitaškius ir skirtuko ženklus) turi būti įrašytas kaip pirmasis ASCII laukas. ASCII rinkmenų skirtuko „FS“ valdymo ženklas (žymintis loginio įrašo arba operacijos pabaigą) turi būti įrašytas po paskutinio ASCII informacijos baito ir turi būti įtrauktas į įrašo ilgį.

Priešingai nei pažymėto lauko koncepcija, 4 tipo įrašą sudaro tik dvejetainiai duomenys, įrašyti kaip tinkama tvarka pateikti fiksuoto ilgio dvejetainiai laukai. Kiekviename įraše visas įrašo ilgis turi būti įrašytas pirmame keturių baitų dvejetainiame lauke. Šiame dvejetainiame įraše neturi būti įrašytas nei įrašo numeris su tašku, nei lauko identifikavimo numeris su dvitaškiu. Be to, kadangi visi šio įrašo laukų ilgiai yra arba fiksuoti, arba nurodyti, visi keturi skirtuko ženklai („US“, „RS“, „GS“ ar „FS“) turi būti suprantami tik kaip dvejetainiai duomenys. Dvejetainiame įraše „FS“ ženklas neturi būti naudojamas kaip įrašų skirtukas ar operacijos pabaigos ženklas.

3.    1 tipo loginis įrašas: rinkmenos puslapinė antraštė

Šiame įraše apibūdinama rinkmenos struktūra, rinkmenos tipas ir kita svarbi informacija. 1 tipo laukuose naudojamų ženklų rinkinį sudaro tik 7 bitų ANSI koduotė, skirta keistis informacija.

3.1.    1 tipo loginio įrašo laukai

3.1.1.    1.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame lauke pateikiamas bendras baitų skaičius visame 1 tipo loginiame įraše. Laukas prasideda „1.001:“, po to pateikiamas visas bendras įrašo ilgis, įskaitant visus kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

3.1.2.    1.002 laukas. Versijos numeris (Version Number – VER)

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai žinotų, kuria ANSI/NIST standarto versija yra naudojamasi, šis keturių baitų laukas nurodo standarto versijos, kurią realizuoja rinkmeną kurianti programinė įranga ar sistema, numerį. Pirmieji du baitai nurodo pagrindinės versijos numerį, o antrieji du – redakcijos numerį. Pavyzdžiui, 1986 m. pirminė standarto versija būtų laikoma pirmąja versija ir žymima „0100“, o dabartinis ANSI/NIST-ITL 1-2000 standartas – „0300“.

3.1.3.    1.003 laukas. Rinkmenos turinys (File Content – CNT)

Šiame lauke išvardijami visi rinkmenoje esantys įrašai pagal įrašo tipą ir pagal tvarką, kuria įrašai pateikiami loginėje rinkmenoje. Jį sudaro vienas ar keli polaukiai, kurių kiekvieną sudaro du informacijos elementai, apibūdinantys vieną loginį įrašą, esantį veikiamojoje rinkmenoje. Polaukiai yra įrašomi ta pačia tvarka, kuria įrašomi ir perduodami įrašai.

Pirmas informacijos elementas pirmame polaukyje yra „1“, nurodant šį 1 tipo įrašą. Po jo yra antras informacijos elementas, kuriame pateikiamas kitų rinkmenoje esančių įrašų skaičius. Šis skaičius yra taip pat lygus likusių lauko 1.003 polaukių skaičiui.

Kiekvienas iš likusių polaukių yra susietas su vienu rinkmenoje esančiu įrašu, o polaukių seka atitinka įrašų seką. Kiekviename polaukyje yra du informacijos elementai. Pirmasis skirtas įrašo tipui identifikuoti. Antrasis yra įrašo IDC. Ženklas „US“ turi būti naudojamas dviem informacijos elementams atskirti.

3.1.4.    1.004 laukas. Operacijos tipas (Type of Transaction – TOT)

Šiame lauke yra trijų raidžių mnemoninis vardas, nurodantis operacijos tipą. Šie kodai gali skirtis nuo kodų, naudojamų kitais ANSI/NIST standarto realizavimo atvejais.

CPS: atspaudo kriminalinė paieška atspaudų duomenų bazėje. Ši operacija yra užklausa atlikti įrašo, susijusio su nusikalstama veika, paiešką atspaudų duomenų bazėje. Asmens atspaudai turi būti pateikti WSQ suglaudintais vaizdais rinkmenoje.

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas.

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas,

*1–14 4 tipo įrašai.

CPS TOT santrauka pateikiama A.6.1 lentelėje (6 priedėlis).

PMS: atspaudo paieška latentinių atspaudų duomenų bazėje. Ši operacija naudojama, kai atspaudų rinkinio atitikmenų ieškoma neidentifikuotų latentinių atspaudų duomenų bazėje. Atsakyme bus nurodytas paskirties AFIS paieškos rezultatas YRA / NĖRA. Jeigu egzistuoja keli latentiniai atspaudai, bus atsiųstos kelios SRE operacijos – po vieną operaciją kiekvienam latentiniam atspaudui. Asmens atspaudai turi būti pateikti WSQ suglaudintais vaizdais rinkmenoje.

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas.

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas,

*1 13 tipo įrašas.

PMS TOT santrauka pateikiama A.6.1 lentelėje (6 priedėlis).

MPS: latentinio atspaudo paieška atspaudų duomenų bazėje. Ši operacija naudojama, kai latentinio atspaudo atitikmenų ieškoma atspaudų duomenų bazėje. Rinkmenoje turi būti pateikta informacija apie latentinio atspaudo individualiuosius požymius ir vaizdas (WSQ suglaudintas).

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas.

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas,

*1 4 tipo arba 15 tipo įrašas.

MPS TOT santrauka pateikiama A.6.4 lentelėje (6 priedėlis).

MMS: latentinio atspaudo paieška latentinių atspaudų duomenų bazėje. Naudojant šią operaciją rinkmenoje yra latentinis atspaudas, kurio atitikmenų turi būti ieškoma neidentifikuotų latentinių atspaudų duomenų bazėje, siekiant nustatyti įvairių nusikaltimo vietų sąsajas. Rinkmenoje turi būti pateikta informacija apie latentinio atspaudo individualiuosius požymius ir vaizdas (WSQ suglaudintas).

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas.

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas,

*1 13 tipo įrašas.

MMS TOT santrauka pateikiama A.6.4 lentelėje (6 priedėlis).

SRE: šią operaciją paskirties tarnyba atsiunčia pateikus daktiloskopinius duomenis. Atsakyme bus nurodytas paskirties AFIS paieškos rezultatas YRA / NĖRA. Jeigu egzistuoja keli kandidatai, bus atsiųstos kelios SRE operacijos – po vieną operaciją kiekvienam kandidatui.

SRE TOT santrauka pateikiama A.6.2 lentelėje (6 priedėlis).

ERR: šią operaciją paskirties AFIS atsiunčia nurodydama, kad įvyko operacijos klaida. Joje yra pranešimo laukas (ERM), kuriame nurodoma, kad aptikta klaida. Bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

*1 1 tipo įrašas,

*1 2 tipo įrašas.

ERR TOT santrauka pateikiama A.6.3 lentelėje (6 priedėlis).

2 lentelė. Operacijose leidžiami naudoti kodai

Operacijos tipas

Loginio įrašo tipas

1

2

4

9

13

15

CPS

M

M

M

—

—

—

SRE

M

M

C

—

(C in case of latent HITs)

C

C

MPS

M

M

—

M (1*)

M

—

MMS

M

M

—

M (1*)

M

—

PMS

M

M

M*

—

—

M*

ERR

M

M

—

—

—

—

Reikšmės:

M

=

privalomas

M*

=

gali būti pateiktas tik vieno iš dviejų tipų įrašas

O

=

neprivalomas

C

=

jeigu yra duomenų

—

=

neleidžiamas

1*

=

jeigu naudojamasi veikiančia sistema

3.1.5.    1.005 laukas. Operacijos data (Date of Transaction – DAT)

Šiame lauke nurodoma operacijos pradžios data, kuri turi atitikti ISO standartu nustatytą žymėjimą: YYYYMMDD,

kur YYYY yra metai, MM – mėnuo, o DD – mėnesio diena. Vienaženkliai skaičiai rašomi su nuliu priekyje. Pavyzdžiui, „19931004“ yra 1993 m. spalio 4 d.

3.1.6.    1.006 laukas. Pirmenybė (Priority – PRY)

Šiame neprivalomame lauke nurodoma užklausos pirmenybė – nuo 1 iki 9 lygio. „1“ yra aukščiausio lygio pirmenybė, „9“ – žemiausio. Pirmenybės „1“ operacijos turi būti apdorojamos nedelsiant.

3.1.7.    1.007 laukas. Paskirties tarnybos identifikatorius (Destination Agency Identifier – DAI)

Šiame lauke nurodoma operacijos paskirties tarnyba.

Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas ISO 3166 nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

3.1.8.    1.008 laukas. Siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI)

Šiame lauke tokiu pat formatu, kaip DAI (1.007 laukas) nurodomas rinkmenos siuntėjas.

3.1.9.    1.009 laukas. Operacijos kontrolinis numeris (TCN)

Tai yra kontrolinis numeris, kuriuo naudojamasi informaciniais tikslais. Jį turėtų sukurti kompiuteris tokiu formatu: YYSSSSSSSSA,

kur YY yra operacijos metai, SSSSSSSS – iš aštuonių skaitmenų sudarytas serijos numeris, o A – kontrolinis ženklas, kuris sukuriamas pagal procedūrą, pateiktą 2 priedėlyje.

Jeigu TCN nėra prieinamas, lauke MMSSSSSSSS yra nuliai ir kontrolinis numeris, sukurtas pirmiau nurodytu būdu.

3.1.10.    1.010 laukas. Operacijos kontrolinis atsakymas (Transaction Control Response – TCR)

Išsiuntus užklausą, į kurią yra atsakoma, šiame neprivalomame lauke bus nurodytas pranešimo apie užklausą operacijos kontrolinis numeris. Todėl jo formatas yra toks pat kaip TCN (1.009 laukas).

3.1.11.    1.011 laukas. Sava skenavimo skiriamoji geba (Native Scanning Resolution – NSR)

Šiame lauke nurodoma įprasta operacijos siuntėjo naudojamos sistemos skenavimo skiriamoji geba. Skiriamoji geba nurodoma iš dviejų skaitmenų sudarytu skaičiumi, po kurio dedamas dešimtainės trupmenos kablelis ir pateikiami dar du skaitmenys.

Visų operacijų pagal LAW.PRUM.11 straipsnį [Daktiloskopiniai duomenys] ir LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] atveju pavyzdžiai turi būti pateikiami 500 pikselių colyje arba 19,68 pikselio milimetre.

3.1.12.    1.012 laukas. Nominali perdavimo skiriamoji geba (Nominal Transmitting Resolution – NTR)

Šiame penkių baitų lauke nurodoma perduodamų vaizdų nominali perdavimo skiriamoji geba. Skiriamoji geba išreiškiama pikseliais milimetre tokiu pat formatu kaip NSR (1.011 laukas).

3.1.13.    1.013 laukas. Srities vardas (Domain name – DOM)

Šiame privalomame lauke nurodomas srities vardas, skirtas 2 tipo loginio įrašo, kurį nurodo vartotojas, realizavimui. Jį sudaro du informacijos elementai, jis turi būti „INT-I{}{US}}4.22{}{GS}}“.

3.1.14.    1.014 laukas. Vidutinis Grinvičo laikas (Greenwich mean time – GMT)

Šiame privalomame lauke pateikiamas mechanizmas išreikšti datą ir paros laiką universaliuoju vidutiniu Grinvičo laiku (GMT). Jeigu GMT lauku naudojamasi, jame pateikiama universalioji data, kuri papildys vietos datą, pateikiamą 1.005 lauke (DAT). Naudojantis GMT lauku pašalinami neatitikimai, kurie susidaro operaciją ir atsakymą perduodant tarp dviejų vietų, kurias skiria kelios laiko juostos. GMT pateikiama universalioji data pagal 24 valandų laiko skaičiavimą nepriklausomai nuo laiko juostų. Jo išraiška – „CCYYMMDDHHMMSSZ“ – 15 ženklų eilutė, kurioje pateikiama data GMT laiku ir užbaigiama „Z“. Ženklai „CCYY“ nurodo operacijos metus, „MM“ – mėnesį dviženkliu skaičiumi, „DD“ – mėnesio dieną dviženkliu skaičiumi, „HH“ reiškia valandą, „MM“ – minutę, o „SS“ – sekundę. Visa data negali būtų vėlesnė nei faktinė data.

4.    2 tipo loginis įrašas: aprašomasis tekstas

Didžioji šio įrašo struktūros dalis nėra apibrėžta pirminiame ANSI/NIST standarte. Įraše pateikiama informacija, konkrečiai dominanti tarnybas, kurios siunčia ar gauna rinkmeną. Siekiant užtikrinti, kad komunikuojančios daktiloskopinės sistemos būtų suderinamos, reikalaujama, kad įraše būtų tik toliau nurodyti laukai. Šiame dokumente nurodoma, kurie laukai yra privalomi ir kurie neprivalomi, taip pat apibrėžiama atskirų laukų struktūra.

4.1.    2 tipo loginių įrašų laukai

4.1.1.    2.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame privalomame lauke pateikiamas šio 2 tipo įrašo ilgis ir nurodomas bendras baitų skaičius, įskaitant visus visų šio įrašo laukų ženklus ir informacijos skirtukus.

4.1.2.    2.002 laukas. Vaizdo priskyrimo ženklas (Image Designation Character – IDC)

Šiame privalomame lauke pateikiamas IDC yra ASCII koduote pateiktas IDC, kaip apibrėžta 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke (CNT) (1.003 laukas).

4.1.3.    2.003 laukas. Informacija apie sistemą (System Information – SYS)

Šiame privalomame lauke yra keturi baitai, kurie nurodo, kurią INT-I versiją atitinka būtent šis 2 tipo įrašas.

Pirmieji du baitai nurodo pagrindinės versijos numerį, o antrieji du – redakcijos numerį. Pavyzdžiui, ši realizacija, grindžiama INT-I 4 versijos 22 redakcija, būtų išreikšta „0422“.

4.1.4.    2.007 laukas. Bylos numeris (Case Number – CNO)

Šį numerį vietinis daktiloskopijos biuras suteikia latentinių atspaudų, surastų nusikaltimo vietoje, rinkiniui. Nustatytas toks formatas: CC/number,

kur CC yra Interpolo šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų, o number atitinka vietos atitinkamas instrukcijas ir gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

Šis laukas leidžia sistemai identifikuoti latentinius atspaudus, susijusius su konkrečiu nusikaltimu.

4.1.5.    2.008 laukas. Sekos numeris (Sequence Number – SQN)

Šiuo numeriu nurodomos visos byloje esančios latentinių atspaudų sekos. Jis gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip keturių skaitmenų. Seką sudaro latentinis atspaudas ar keli latentiniai atspaudai, kurie pateikiami kartu rinkmenų archyvavimo ir (arba) paieškos tikslais. Šis apibrėžimas reiškia, kad netgi esant vieninteliam latentiniam atspaudui jam turės būti suteiktas sekos numeris.

Šis laukas kartu su MID (2.009 laukas) gali būti įtrauktas siekiant sekoje identifikuoti tam tikrą latentinį atspaudą.

4.1.6.    2.009 laukas. Latentinio atspaudo identifikatorius (Latent Identifier – MID)

Šiuo identifikatoriumi sekoje nurodomas atskiras latentinis atspaudas. Jo išraiška – viena arba dvi raidės, „A“ suteikiant pirmam latentiniam atspaudui, „B“ – antram ir t. t. iki „ZZ“. Šiuo lauku naudojamasi analogiškai kaip latentinio atspaudo sekos numeriu, kuris aptartas SQN (2.008 laukas) aprašyme.

4.1.7.    2.010 laukas. Nusikaltėlio numeris (Criminal Reference Number – CRN)

Šį specifinį numerį nacionalinė tarnyba suteikia asmeniui, kuris pirmą kartą yra apkaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu. Vienoje šalyje vienas asmuo turi tik vieną CRN ir neturi tokio pačio CRN, kaip kitas asmuo. Tačiau tas pats asmuo gali turėti nusikaltėlio numerius keliose šalyse – tai bus matoma pagal šalies kodą.

CNR laukui nustatytas toks formatas: CC/number,

kur CC yra ISSO 3166 nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų, o number atitinka nacionalines atitinkamas instrukcijas ir gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

Operacijų pagal LAW.PRUM.11 straipsnį [Daktiloskopiniai duomenys] ir LAW.PRUM.12 straipsnį [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška] atveju šis laukas naudojamas pateikti nacionaliniam siunčiančiosios tarnybos nusikaltėlio numeriui, kuris yra susietas su vaizdais 4 tipo ar 15 tipo įrašuose.

4.1.8.    2.012 laukas. Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN1)

Šiame lauke yra CRN (2.010 laukas), perduotas naudojantis CPS ar PMS operacija be priekyje esančio šalies kodo.

4.1.9.    2.013 laukas. Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN2)

Šiame lauke yra CNO (2.007 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija be priekyje esančio šalies kodo.

4.1.10.    2.014 laukas. Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN3)

Šiame lauke yra SQN (2.008 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija.

4.1.11.    2.015 laukas. Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN4)

Šiame lauke yra MID (2.009 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija.

4.1.12.    2.063 laukas. Papildoma informacija (Additional Information – INF)

SRE operacijos atsakant į PMS užklausą atveju šiame lauke pateikiama informacija apie pirštą, dėl kurio atsakymas buvo galimas YRA. Šio lauko formatas:

NN, kur NN – piršto pozicijos kodas, apibrėžtas 5 lentelėje, kurį sudaro du skaitmenys.

Visais kitais atvejais šis laukas yra neprivalomas. Jį sudaro ne daugiau kai 32 tekstiniai ženklai; jame gali būti pateikta papildoma informacija apie užklausą.

4.1.13.    2.064 laukas. Respondentų sąrašas (Respondents List – RLS)

Šiame lauke yra mažiausiai du polaukiai. Pirmame polaukyje apibūdinamas atliktos paieškos tipas, naudojantis trijų raidžių mnemoniniais vardais, kurie nurodo operacijos tipą TOT formatu (1.004 laukas). Antrame polaukyje yra vienas ženklas. „I“ pažymima, kad rastas atitikmuo (YRA), o „N“ – kad nebuvo rasta atitikmenų (NĖRA). Trečiame polaukyje pateikiamas kandidato sekos identifikatorius ir bendras kandidatų skaičius, atskirtas pasviru brūkšniu. Jeigu yra keli kandidatai, bus atsiųsti keli pranešimai.

Galimo YRA atveju ketvirtame polaukyje pateikiamas rezultatas, sudarytas iš ne daugiau kaip šešių skaitmenų. Jeigu YRA buvo patikrintas, šio polaukio reikšmė nurodoma kaip „999999“.

Pavyzdys. „CPS{}{RS}}I{}{RS}}001/001{}{RS}}999999{}{GS}}“

Jeigu nuotolinė AFIS neskaičiuoja rezultatų, atitinkamame taške rezultatas turi būti nurodytas kaip nulis.

4.1.14.    2.074 laukas. Būsenos / klaidos pranešimo laukas (Status/Error Message Field – ERM)

Šiame lauke yra klaidos pranešimai, susiję su operacijomis, kurie bus nusiųsti užklausėjui kaip klaidos operacijos dalis.

3 lentelė. Klaidos pranešimai

Skaitinis kodas (1–3)

Reikšmė (5–128)

003

ERROR: UNAUTHORISED ACCESS

101

Mandatory field missing

102

Invalid record type

103

Undefined field

104

Exceed the maximum occurrence

105

Invalid number of subfields

106

Field length too short

107

Field length too long

108

Field is not a number as expected

109

Field number value too small

110

Field number value too big

111

Invalid character

112

Invalid date

115

Invalid item value

116

Invalid type of transaction

117

Invalid record data

201

ERROR: INVALID TCN

501

ERROR: INSUFFICIENT FINGERPRINT QUALITY

502

ERROR: MISSING FINGERPRINTS

503

ERROR: FINGERPRINT SEQUENCE CHECK FAILED

999

ERROR: ANY OTHER ERROR. FOR FURTHER DETAILS CALL DESTINATION AGENCY.

Klaidos pranešimai skalėje nuo 100 iki 199:

Šie klaidos pranešimai yra susiję su ANSI/NIST įrašų patikra ir nurodomi taip:

<error_code 1>: IDC <idc_number 1> FIELD <field_id 1> <dynamic text 1> LF

<error_code 2>: IDC <idc_number 2> FIELD <field_id 2> <dynamic text 2>… ,

kur

*error_code yra kodas, susijęs tik su konkrečia priežastimi (žr. 3 lentelę),

*field_id yra neteisingo lauko ANSI/NIST lauko numeris (pvz., 1.001, 2.001) formatu: <record_type>.<field_id>.<sub_field_id>,

*dynamic text yra išsamesnis dinaminis klaidos apibūdinimas,

*LF yra eilutės patraukimo ženklas, atskiriantis klaidas, jeigu buvo susidurta su keliomis klaidomis,

*1 tipo įrašų atveju ICD nurodomas kaip „-1“.

Pavyzdys.

201: IDC - 1 FIELD 1.009 WRONG CONTROL CHARACTER {}{LF}} 115: IDC 0 FIELD 2.003 INVALID SYSTEM INFORMATION

Šis laukas yra privalomas klaidos operacijų atveju.

4.1.15.    2.320 laukas. Numatomas kandidatų skaičius (Expected Number of Candidates – ENC)

Šiame lauke nurodomas maksimalus kandidatų skaičius, kurių patikrinimą numato užklausą pateikianti tarnyba. ENC reikšmės neturi viršyti 11 lentelėje nurodytų reikšmių.

5.    4 tipo loginis įrašas: didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų vaizdas

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 4 tipo įrašai yra ne ASCII, o dvejetainio pobūdžio. Todėl kiekvienam laukui įraše skirta konkreti pozicija, o tai reiškia, kad visi laukai yra privalomi.

Pagal standartą įraše galima nurodyti vaizdo dydį ir skiriamąją gebą. Pagal jį reikalaujama, kad 4 tipo loginiuose įrašuose pateiktų daktiloskopinių vaizdų duomenų, kurie perduodami, nominalus tankis būtų 500–520 pikselių colyje. Pageidaujama, kad naujų kompozicijų tankis būtų 500 pikselių colyje arba 19,68 pikselio milimetre. INT-I nurodytas tankis yra 500 pikselių colyje, tačiau panašios sistemos gali komunikuoti viena su kita ir pateikiant ne pageidaujamo tankio kompozicijas varijuojant nuo 500 iki 520 pikselių colyje.

5.1.    4 tipo loginių įrašų laukai

5.1.1.    4.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame keturių baitų lauke pateikiamas šio 4 tipo įrašo ilgis ir nurodomas bendras baitų skaičius, įskaitant visus visų šio įrašo laukų baitus.

5.1.2.    4.002 laukas. Vaizdo priskyrimo ženklas (Image Designation Character – IDC)

Tai yra vieno baito dvejetainis IDC numerio, kuris buvo suteiktas puslapinėje antraštėje, pateikimas.

5.1.3.    4.003 laukas. Atspaudo tipas (Impression Type – IMP)

Atspaudo tipas yra vieno baito laukas, užimantis įrašo šeštą baitą.

4 lentelė. Piršto atspaudo tipas

Kodas

Aprašymas

0

Live-scan of plain fingerprint

1

Live-scan of rolled fingerprint

2

Non-live scan impression of plain fingerprint captured from paper

3

Non-live scan impression of rolled fingerprint captured from paper

4

Latent impression captured directly

5

Latent tracing

6

Latent photo

7

Latent lift

8

Swipe

9

Unknown

5.1.4.    4.004 laukas. Piršto pozicija (Finger Position – FGP)

Šis fiksuoto ilgio 6 baitų laukas užima 4 tipo įrašo septinto–dvylikto baitų pozicijas. Jame pateikiamos galimos pirštų pozicijos pradedant kairiausiu baitu (įrašo septintas baitas). Žinoma arba labiausiai tikėtina piršto pozicija paimama iš 5 lentelės. Ne daugiau kaip penki papildomi pirštai gali būti nurodyti įvedant papildomas pirštų pozicijas likusiuose penkiuose baituose naudojantis tuo pačiu formatu. Jeigu turi būti pasinaudota mažiau nei penkiomis pirštų pozicijomis, nepanaudoti baitai užpildomi dvejetainiu 255. Siekiant nurodyti visas pirštų pozicijas, nežinomai pozicijai naudojamas kodas 0.

5 lentelė. Piršto pozicijos kodas ir maksimalus dydis

Piršto pozicija

Piršto kodas

Plotis

(mm)

Ilgis

(mm)

Unknown

0

40,0

40,0

Right thumb

1

45,0

40,0

Right index finger

2

40,0

40,0

Right middle finger

3

40,0

40,0

Right ring finger

4

40,0

40,0

Right little finger

5

33,0

40,0

Left thumb

6

45,0

40,0

Left index finger

7

40,0

40,0

Left middle finger

8

40,0

40,0

Left ring finger

9

40,0

40,0

Left little finger

10

33,0

40,0

Plain right thumb

11

30,0

55,0

Plain left thumb

12

30,0

55,0

Plain right four fingers

13

70,0

65,0

Plain left four fingers

14

70,0

65,0

Nusikaltimo vietoje paimti latentiniai atspaudai turėtų būti žymimi tik 0–10 kodais.

5.1.5.    4.005 laukas. Vaizdo skenavimo skiriamoji geba (Image Scanning Resolution – ISR)

Šis vieno baito laukas užima 4 tipo įrašo 13-ą baitą. Jeigu jame yra „0“, tai reiškia, kad vaizdas pateiktas pageidaujama skenavimo skiriamąja geba – 19,68 pikselio milimetre (500 pikselių colyje). Jeigu jame yra „1“, tai reiškia, kad vaizdas pateiktas kitokios skenavimo skiriamosios gebos, kuri nurodyta 1 tipo įraše.

5.1.6.    4.006 laukas. Horizontalios linijos ilgis (Horizontal Line Length – HLL)

Šis laukas išsidėstęs 4 tipo įrašo 14 ir 15 baituose. Jame nurodomas pikselių skaičius kiekvienoje skenavimo linijoje. Pirmas baitas bus pats svarbiausias.

5.1.7.    4.007 laukas. Vertikalios linijos ilgis (Vertical Line Length – VLL)

Šiuo lauku 16 ir 17 baituose įrašomas vaizde esančių skenavimo linijų skaičius. Pirmas baitas yra pats svarbiausias.

5.1.8.    4.008 laukas. Pilkumo tonų glaudinimo algoritmas (Gray-scale Compression Algorithm – GCA)

Šiame vieno baito lauke nurodomas pilkumo tonų glaudinimo algoritmas, naudotas duomenims užkoduoti. Šio realizavimo atveju dvejetainis kodas 1 nurodo, kad buvo naudojamasi WSQ glaudinimu (7 priedėlis).

5.1.9.    4.009 laukas. Vaizdas (The Image)

Šiame lauke yra baitų srautas, ženklinantis vaizdą. Akivaizdu, kad jo struktūra priklausys nuo to, kuriuo glaudinimo algoritmu buvo naudotasi.

6.    9 tipo loginis įrašas: individualiųjų požymių įrašas

9 tipo įrašuose pateikiamas ASCII tekstas, kuriuo užkuoduotu būdu apibūdinami latentinio atspaudo individualieji požymiai ir susijusi informacija. Latentinio atspaudo paieškos operacijos atveju 9 tipo įrašų skaičius rinkmenoje neribojamas; kiekvienas įrašas reiškia skirtingą rodinį arba latentinį atspaudą.

6.1.    Individualiųjų požymių gavimas

6.1.1.    Individualiųjų požymių tipo identifikavimas

Šiame standarte nurodomi trys identifikavimo numeriai, naudojami individualiųjų požymių tipui apibūdinti. Jie yra išvardyti 6 lentelėje. Papiliarinės linijos pabaiga turi būti priskiriama 1 tipui. Papiliarinės linijos išsišakojimas turi būti priskiriamas 2 tipui. Jeigu individualiųjų požymių negalima aiškiai priskirti vienam iš anksčiau nurodytų tipų, jie turi būti priskiriami 0 tipui ‒ „kiti“.

6 lentelė. Individualiųjų požymių tipai

Tipas

Aprašymas

0

Other

1

Ridge ending

2

Bifurcation

6.1.2.    Individualiųjų požymių išdėstymas ir tipas

Kad šablonai atitiktų ANSI INCITS 378-2004 standarto 5 dalies reikalavimus, nustatant individualiųjų požymių išdėstymą (vietą ir kampo kryptį) turi būti naudojamasi šiuo metodu, kuris atitinka šiuo metu galiojantį INCITS 378-2004 standartą.

Papiliarinės linijos pabaigą apibūdinančių individualiųjų požymių padėtis ir vieta turi būti tarpų tarp papiliarinių linijų „skeleto“ išsišakojimo taškas tiesiai priešais papiliarinės linijos pabaigą. Jeigu trys išsišakojimo srities šakos yra sutraukiamos iki vieno pikselio pločio „skeleto“, sankirtos taškas yra individualiųjų požymių vieta. Lygiai taip pat, papiliarinės linijos išsišakojimo individualiųjų požymių vieta turi būti skeletizuotos papiliarinės linijos šakojimosi taškas. Jeigu trys papiliarinės linijos šakos yra sutraukiamos iki vieno pikselio pločio „skeleto“, trijų spindulių sankirtos taškas yra individualiųjų požymių vieta.

Visas papiliarinių linijų pabaigas konvertavus į papiliarinių linijų išsišakojimus, visi daktiloskopinio vaizdo individualieji požymiai yra atspindėti kaip papiliarinių linijų išsišakojimas. Visų individualiųjų požymių spindulių sankirtos X ir Y pikselių koordinates galima tiesiogiai formatuoti. Individualiųjų požymių kryptis gali būti nustatyta iš kiekvieno skeletizuoto papiliarinės linijos išsišakojimo. Kiekvieno skeletizuoto papiliarinės linijos išsišakojimo trys šakos turi būti išnagrinėtos ir nustatytas kiekvieno šakos pabaigos taškas. 6.1.2 paveiksle parodyti trys metodai, kurie naudojami nustatant šakos, grindžiamos 500 ppi skenavimo skiriamąja geba, pabaigą.

Pabaiga nustatoma pagal pirmą įvykį. Pikselių skaičiavimas yra grindžiamas 500 ppi skenavimo skiriamąja geba. Skirtingos skiriamosios gebos reikštų skirtingus pikselių skaičiavimus.

*Atstumas 0,064 colio (32-as pikselis).

*„Skeleto“ šakos pabaiga, esanti tarp 0,02 ir 0,064 colio (tarp 10-o ir 32-o pikselio); trumpesnės šakos nenaudojamos.

*Antrasis papiliarinės linijos išsišakojimas aptinkamas ne toliau kaip 0,064 colio atstumu (prieš 32-ą pikselį).

4 paveikslas.

Individualiųjų požymių kampas nustatomas sukonstruojant tris virtualius spindulius, kurie pradedami papiliarinės linijos išsišakojimo taške ir pratęsiami iki kiekvienos šakos pabaigos. Mažiausias iš trijų kampų, kuriuos sudaro spinduliai, yra padalijamas pusiau, siekiant nurodyti individualiųjų požymių kryptį.

6.1.3.    Koordinačių sistema

Piršto atspaudo individualiems požymiams nurodyti turi būti naudojama stačiakampė (Dekarto) koordinačių sistema. x ir y koordinatės nurodo individualiųjų požymių vietą. Koordinačių sistemos pradžia laikomas viršutinis kairysis vaizdo originalo kampas, nuo kurio x reikšmė didėja į dešinę, o y reikšmė – į apačią. Individualiojo požymio x ir y koordinatės turi būti išreikštos pikseliais, skaičiuojamais nuo koordinačių pradžios. Pažymėtina, kad koordinačių pradžios taškas ir matavimo vienetai neatitinka susitarimo, naudojamo apibrėžiant 9 tipą standarte ANSI/NIST-ITL 1-2000.

6.1.4.    Individualiųjų požymių kryptis

Kampai išreiškiami standartine matematine forma: nuliniai kampai į dešinę pusę ir didėjantys kampai prieš laikrodžio rodyklę. Fiksuojamų kampų kryptis papiliarinės linijos pabaigos atveju eina atgal išilgai papiliarinės linijos ir papiliarinės linijos išsišakojimo atveju link tarpo tarp papiliarinės linijos išsišakojimo centro. Šis kampo nustatymas 180 laipsnių kampu skiriasi nuo kampo nustatymo, kuris apibūdinamas apibrėžiant 9 tipą standarte ANSI/NIST-ITL 1-2000.

6.2.    9 tipo loginio įrašo INCITS-378 formato laukai

Visuose 9 tipo įrašų laukuose pateikiamas ASCII koduotės tekstas. Šiame pažymėto lauko įraše negali būti jokių dvejetainių laukų.

6.2.1.    9.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas loginio įrašo ilgis, nurodant bendrą baitų skaičių, įskaitant visus visų įraše esančių laukų ženklus.

6.2.2.    9.002 laukas. Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas dviejų baitų dydžio laukas turi būti naudojamas duomenims apie išskirtinį požymį nustatyti ir lokalizuoti. Šiame lauke esantis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke pateikiamą IDC.

6.2.3.    9.003 laukas. Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito dydžio lauke turi būti aprašytas informacijos apie daktiloskopinį vaizdą gavimo būdas. Remiantis 4 lentele pasirinkto tinkamos koduotės ASCII reikšmė turi būti įvedama šiame lauke siekiant nurodyti atspaudo tipą.

6.2.4.    9.004 laukas. Individualiųjų požymių formatas (Minutiae format – FMT)

Šiame lauke turi būti įrašyta „U“, siekiant nurodyti, kad individualieji požymiai formatuoti laikantis M1-378 standarto. Nors informacija gali būti užkoduota pagal M1-378 standartą, visi 9 tipo įrašo duomenų laukai privalo likti ASCII tekstiniais laukais.

6.2.5.    9.126 laukas. CBEFF informacija (CBEFF information)

Šiame lauke turi būti pateikti trys informacijos elementai. Pirmame informacijos elemente turi būti nurodyta reikšmė „27“ (0x1B). Tai – CBEFF formato savininko, kurį į INCITS techninį komitetą M1 paskyrė Tarptautinė biometrikos pramonės asociacija (IBIA), nurodymas. Ženklas <US> atskiria šį elementą nuo CBEFF formato tipo, kuriam yra priskirta reikšmė „513“ (0x0201) siekiant nurodyti, kad šiame įraše pateikiami tik duomenys apie vietą ir kampo kryptį nenurodant išplėstinio duomenų bloko informacijos. Ženklas <US> atskiria šį elementą nuo CBEFF produkto identifikatoriaus (PID), kuris nurodo kodavimo įrangos „savininko“ tapatybę. Šią reikšmę nustato pardavėjas. Ją galima rasti IBIA tinklavietėje (www.ibia.org), jei ji yra skelbiama.

6.2.6.    9.127 laukas. Fiksavimo įrangos identifikavimas (Capture equipment identification)

Šiame lauke turi būti pateikti du informacijos elementai, atskirti ženklu <US>. Pirmajame nurodoma „APPF“, jei įranga, kuri pirmiausia buvo naudojama vaizdui gauti, buvo pripažinta atitinkančia Federalinio tyrimų biuro Elektroninio pirštų atspaudų perdavimo specifikacijos CJIS-RS-0010 F priedėlio (IAFIS Image Quality Specification, 1999 m. sausio 29 d.) reikalavimus. Jei įranga neatitiko šių reikalavimų, bus nurodyta reikšmė „NONE“. Antrame informacijos elemente turi būti pateikimas fiksavimo įrangos ID numeris, kuris yra pardavėjo priskirtas fiksavimo įrangos produkto numeris. Reikšmė „0“ nurodo, kad fiksavimo įrangos ID numeris nebuvo praneštas.

6.2.7.    9.128 laukas. Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius. Didžiausias horizontalus dydis negali viršyti 65 534 pikselių.

6.2.8.    9.129 laukas. Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius. Didžiausias vertikalus dydis negali viršyti 65 534 pikselių.

6.2.9.    9.130 laukas. Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

6.2.10.    9.131 laukas. Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

6.2.11.    9.132 laukas. Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

6.2.12.    9.133 laukas. Piršto atspaudo rodinys (Finger view)

Šiame privalomame lauke pateikiamas su šio įrašo duomenimis susijusio piršto atspaudo rodinio numeris. Rodinio numeris prasideda „0“ ir didėja po vieną skaitmenį iki „15“.

6.2.13.    9.134 laukas. Piršto pozicija (Finger position – FGP)

Šiame lauke turi būti pateiktas kodas, nurodantis piršto poziciją šio 9 tipo įrašo informacijai gauti. Piršto ar delno pozicijai nurodyti turi būti naudojamas kodas (1–10) pagal 5 lentelę arba atitinkamas delno kodas pagal 10 lentelę.

6.2.14.    9.135 laukas. Piršto atspaudo kokybė (Finger quality)

Šiame lauke turi būti nurodoma bendrųjų duomenų apie piršto individualiuosius požymius kokybė, kuri žymima 0–100. Šiuo skaičiumi nurodoma bendra įrašo apie pirštą kokybė ir vaizdo originalo, individualiųjų požymių gavimo kokybė bei visos papildomos operacijos, kurios gali turėti įtakos įrašui apie individualiuosius požymius.

6.2.15.    9.136 laukas. Individualiųjų požymių skaičius (number of minutiae)

Šiame privalomame lauke turi būti nurodytas šiame loginiame įraše užfiksuotų individualiųjų požymių skaičius.

6.2.16.    9.137 laukas. Duomenys apie piršto individualiuosius požymius (Finger minutiae data)

Šiame privalomame lauke turi būti pateikti šeši informacijos elementai, atskirti ženklu <US>. Jį sudaro keletas polaukių, kuriuose pateikiamos atskiro individualiojo požymio detalės. Bendras individualiesiems požymiams skirtų polaukių skaičius turi atitikti 136 lauke nurodytą skaičių. Pirmas informacijos elementas yra individualiųjų požymių indekso numeris, kuris prasideda „1“ ir kuris didėja „1“ skaitmeniu kiekvieno papildomo piršto atspaudo individualiojo požymio atveju. Antras ir trečias informacijos elementai yra individualiųjų požymių x ir y koordinatės, išreikštos pikseliais. Ketvirtas informacijos elementas yra individualiųjų požymių kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Penktas informacijos elementas yra individualiojo požymio tipas. Reikšmė „0“ naudojama nurodant „OTHER“ tipo individualiuosius požymius, „1“ – papiliarinės linijos pabaigą, o „2“ – papiliarinės linijos išsišakojimą. Šeštas informacijos elementas nurodo kiekvieno individualiojo požymio kokybę. Reikšmės dydis svyruoja nuo 1 iki daugiausiai 100. Reikšmė „0“ nurodo, kad nepateikta jokia kokybės reikšmė. Polaukiai vieni nuo kitų turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.17.    9.138 laukas. Papiliarinių linijų skaičiavimo informacija (Ridge count information)

Šį lauką sudaro polaukiai, kuriuose pateikiami trys informacijos elementai. Pirmas pirmojo polaukio informacijos elementas turi nurodyti papiliarinių linijų skaičiaus nustatymo metodą. „0“ nurodo, kad neturi būti daroma jokia prielaida apie metodą skaičiuojant papiliarines linijas ar jų eiliškumą įraše. „1“ nurodo, kad kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio atveju papiliarinių linijų skaičiavimo duomenys buvo gauti iki artimiausio gretimo individualiojo požymio keturiuose kvadrantuose, o kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio papiliarinių linijų skaičiavimas yra pateiktas kartu. „2“ nurodo, kad kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio atveju papiliarinių linijų skaičiavimo duomenys buvo gauti iki artimiausio gretimo individualiojo požymio aštuoniuose oktantuose, o kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio papiliarinių linijų skaičiavimas yra pateiktas kartu. Kiti du pirmojo polaukio informacijos elementai turi būti pažymėti „0“. Informacijos elementai turi būti atskirti skirtuko ženklu <US>. Kituose polaukiuose kaip pirmas informacijos elementas bus pateikiamas papiliarinio rašto centro individualiojo požymio indekso numeris, kaip antras informacijos elementas – gretimo individualiojo požymio indekso numeris ir kaip trečias informacijos elementas – susikirtusių papiliarinių linijų skaičius. Polaukiai turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.18.    9.139 laukas. Informacija apie linijų raštą (Core information)

Šiame lauke yra vienas polaukis kiekvieno vaizdo originale esančio linijų rašto atveju. Kiekviename polaukyje yra trys informacijos elementai. Pirmi du elementai nurodo x ir y koordinačių padėtį, išreikštą pikseliais. Trečias informacijos elementas yra linijų rašto pasukimo kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Įrašai apie skirtingus linijų raštus turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.19.    9.140 laukas. Informacija apie deltą (Delta information)

Šiame lauke turi būti vienas polaukis kiekvieno vaizdo originale esančios deltos atveju. Kiekviename polaukyje yra trys informacijos elementai. Pirmi du elementai nurodo x ir y koordinačių padėtį, išreikštą pikseliais. Trečias informacijos elementas yra deltos kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Įrašai apie skirtingus linijų raštus turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

7.    13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas

13 tipo pažymėto lauko loginiame įraše turi būti pateikiami vaizdo duomenys, gaunami iš latentinių atspaudų vaizdų. Šie vaizdai skirti siųsti tarnyboms, kurios automatinėmis priemonėmis arba rankiniu apdorojimo būdu iš šių vaizdų išgaus informaciją apie norimą požymį.

Įraše kaip pažymėti laukai yra fiksuojama informacija apie naudojamą skenavimo skiriamąją gebą ir vaizdo dydį bei kiti vaizdui apdoroti būtini parametrai.

7 lentelė. 13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašo išdėstymas

Identifikatorius

Sąlygos kodas

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Lauko ilgis konkrečiai reikšmei

Reikšmių skaičius

Didžiausias baitų skaičius

min.

maks.

min.

maks.

LEN

M

13.001

LOGICAL RECORD LENGTH

N

4

8

1

1

15

IDC

M

13.002

IMAGE DESIGNATION CHARACTER

N

2

5

1

1

12

IMP

M

13.003

IMPRESSION TYPE

A

2

2

1

1

9

SRC

M

13.004

SOURCE AGENCY/ORI

AN

6

35

1

1

42

LCD

M

13.005

LATENT CAPTURE DATE

N

9

9

1

1

16

HLL

M

13.006

HORIZONTAL LINE LENGTH

N

4

5

1

1

12

VLL

M

13.007

VERTICAL LINE LENGTH

N

4

5

1

1

12

SLC

M

13.008

SCALE UNITS

N

2

2

1

1

9

HPS

M

13.009

HORIZONTAL PIXEL SCALE

N

2

5

1

1

12

VPS

M

13.010

VERTICAL PIXEL SCALE

N

2

5

1

1

12

CGA

M

13.011

COMPRESSION ALGORITHM

A

5

7

1

1

14

BPX

M

13.012

BITS PER PIXEL

N

2

3

1

1

10

FGP

M

13.013

FINGER POSITION

N

2

3

1

6

25

RSV

13.014

13.019

RESERVED FOR FUTURE DEFINITION

—

—

—

—

—

—

COM

O

13.020

COMMENT

A

2

128

0

1

135

RSV

13.021

13.199

RESERVED FOR FUTURE DEFINITION

—

—

—

—

—

—

UDF

O

13.200

13.998

USER-DEFINED FIELDS

—

—

—

—

—

—

DAT

M

13.999

IMAGE DATA

B

2

—

1

1

—

Ženklo tipo reikšmė: N = skaitinis; A = raidinis; AN = tekstinis; B = dvejetainis.

7.1.    13 tipo loginio įrašo laukai

Toliau pateiktose pastraipose aprašomi duomenys, kurie pateikiami atskiruose 13 tipo loginio įrašo laukuose.

13 tipo loginiame įraše informacija pateikiama sunumeruotuose laukuose. Reikalaujama, kad pirmi du įrašo laukai būtų pateikti tinkama tvarka, o laukas, kuriame pateikiami vaizdo duomenys, būtų paskutinis fizinis įrašo laukas. Kiekvieno 13 tipo įrašo lauko atveju 7 lentelėje pateikiamas „sąlygos kodas“, kuris gali būti privalomas „M“ arba neprivalomas „O“, lauko numeris, lauko pavadinimas, ženklo tipas, lauko dydis ir reikšmių diapazonas. Remiantis iš trijų skaitmenų sudaryto lauko numeriu, didžiausias lauką sudarančių baitų skaičius pateikiamas paskutiniame stulpelyje. Naudojant daugiau skaitmenų lauko numeryje atitinkamai didės didžiausias baitų skaičius. Abi dalies „lauko ilgis konkrečiai reikšmei“ sudėtinės dalys apima visus lauke naudotus ženklų skirtukus. Dalis „didžiausias baitų skaičius“ apima lauko numerį, informaciją ir visus ženklų skirtukus, įskaitant „GS“ ženklą.

7.1.1.    13.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas apskaičiuotas bendras baitų skaičius 13 tipo loginiame įraše. 13.001 lauke turi būti nurodytas įrašo ilgis, įskaitant visus įraše esančius kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

7.1.2.    13.002 laukas. Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas ASCII laukas turi būti naudojamas įraše esantiems duomenims apie latentinio atspaudo vaizdą nustatyti. Šis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke (CNT) pateiktą IDC.

7.1.3.    13.003 laukas. Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito arba dviejų baitų dydžio ASCII lauke turi būti nurodytas informacijos apie latentinio atspaudo vaizdą gavimo būdas. Šiame lauke turi būti įvestas atitinkamas latentinio atspaudo vaizdo kodas pagal 4 lentelę (piršto atveju) arba 9 lentelę (delno atveju).

7.1.4.    13.004 laukas. Kilmės tarnyba (Source agency/ORI (SRC))

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta administracija ar organizacija, kuri pirmoji užfiksavo įraše esantį veido atvaizdą. Paprastai šiame lauke bus nurodytas vaizdą užfiksavusios siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI). Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas Interpolo nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

7.1.5.    13.005 laukas. Latentinio atspaudo fiksavimo data (Latent capture date – LCD)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta įraše esančio latentinio atspaudo vaizdo fiksavimo data. Data turi būti sudaryta iš 8 skaitmenų ir pateikta naudojant šį formatą: CCYYMMDD. CCYY yra vaizdo fiksavimo metai; MM – mėnuo dviženkliu skaičiumi; DD – mėnesio diena dviženkliu skaičiumi. Pavyzdžiui, 20000229 yra 2000 m. vasario 29 d. Visa data turi būti teisiniu požiūriu teisinga data.

7.1.6.    13.006 laukas. Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius.

7.1.7.    13.007 laukas. Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius.

7.1.8.    13.008 laukas. Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

7.1.9.    13.009 laukas. Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

7.1.10.    13.010 laukas. Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

7.1.11.    13.011 laukas. Glaudinimo algoritmas (Compression algorithm – CGA)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas algoritmas, naudotas pilkumo tonų vaizdams glaudinti. 7 priedėlyje pateikiami glaudinimo kodai.

7.1.12.    13.012 laukas. Bitų skaičius pikselyje (Bits per pixel – BPX)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas pikseliui atvaizduoti reikalingas bitų skaičius. Jei įprastos pilkumo tonų reikšmės yra „0“–„255“, šiame lauke įrašoma „8“. Didesnis skaičius nei „8“ reiškia, kad pilkumo tonų pikselis pasižymi didesniu tikslumu.

7.1.13.    13.013 laukas. Piršto / delno pozicija (Finger/palm position – FGP)

Šiame privalomame pažymėtame lauke turi būti nurodytos viena ar kelios piršto ar delno pozicijos, kurios gali atitikti latentinio atspaudo vaizdą. Dešimtainis kodas, atitinkantis žinomą ar labiausiai tikėtiną piršto poziciją pagal 5 lentelę ar atitinkantis labiausiai tikėtiną delno poziciją pagal 10 lentelę, įvedamas kaip vieno ar dviejų ženklų ASCII polaukis. Gali būti daromos nuorodos į papildomas piršto ir (arba) delno pozicijas įvedant kitus pozicijų kodus kaip polaukius, kurie turi būti atskirti „RS“ skirtuko ženklu. „Unknown Finger“ (Nežinomas pirštas) atveju kodas „0“ turi būti naudojamas nurodant kiekvieną piršto poziciją nuo vieno iki dešimt. „Unknown Palm“ (Nežinomas delnas) atveju kodas „20“ turi būti naudojamas nurodant kiekvieną nurodytą delno atspaudo poziciją.

7.1.14.    13.014–019 laukai. Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

7.1.15.    13.020 laukas. Pastaba (Comment – COM)

Šiame neprivalomame lauke galima įterpti pastabas ar kitą ASCII tekstinę informaciją su duomenimis apie latentinio atspaudo vaizdą.

7.1.16.    13.021–199 laukai. Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

7.1.17.    13.200–998 laukai. Vartotojo apibrėžti laukai (User-defined fields – UDF)

Šie laukai yra apibrėžiami vartotojo ir prireikus bus naudojami ateityje. Vartotojas nustato jų dydį ir turinį, kurie turi atitikti gaunančiosios tarnybos reikalavimus. Jei jie yra, juose turi būti pateikiama ASCII tekstinė informacija.

7.1.18.    13.999 laukas. Vaizdo duomenys (Image data – DAT)

Šiame lauke turi būti pateikiami visi duomenys, gauti iš užfiksuoto latentinio atspaudo vaizdo. Jam priskiriamas lauko numeris visada yra 999 ir jis turi būti paskutinis įrašo fizinis laukas. Pavyzdžiui, po „13.999:“ eina vaizdo duomenys, pateikti dvejetaine sistema.

Kiekvienas neglaudinto pilkumo tonų vaizdo duomenų pikselis paprastai turi būti kvantuotas į aštuonis bitus (256 pilkumo lygiai), sudarančius vieną baitą. Jei įrašas 13.012 BPX lauke yra didesnis ar mažesnis kaip „8“, vienam pikseliui reikalingas baitų skaičius bus kitoks. Glaudinant vaizdą, pikseliai turi būti glaudinami laikantis glaudinimo metodikos, nurodytos GCA lauke.

7.2.    13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašo pabaiga

Nuoseklumo sumetimais iškart po paskutinio 13.999 lauko duomenų baito turi būti naudojamas „FS“ skirtukas siekiant jį atskirti nuo kito loginio įrašo. Šis skirtukas turi būti įtrauktas į 13 tipo įrašo ilgio lauką.

8.    15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas

15 tipo pažymėtame lauko loginiame įraše turi būti pateikiami duomenys apie delno atspaudo vaizdą kartu su nustatytais ir vartotojo apibrėžtais tekstinės informacijos laukais, susiję su skaitmeniniu vaizdu, ir juo naudojamasi keičiantis šiais duomenimis. Įraše kaip pažymėti laukai yra fiksuojama informacija apie naudojamą skenavimo skiriamąją gebą ir vaizdo dydį bei kiti vaizdui apdoroti būtini parametrai ar pastabos. Tarnybos, gavusios perduotus delno atspaudų vaizdus, juos apdoros, kad gautų informacijos apie norimą požymį, reikalingos atitikmeniui surasti.

Vaizdo duomenys turi būti gaunami tiesiogiai iš subjekto, naudojant elektroninio daktiloskopavimo įrenginį, arba delno atspaudo kortelės arba kitos laikmenos, kurioje yra subjekto delno atspaudai.

Delno atspaudo vaizdams gauti turi būti naudojamas metodas, kuriuo galima užfiksuoti keletą kiekvienos rankos vaizdų. Fiksuojami šie vaizdai: delno briauna (vienas skenuotas vaizdas) ir viso delno plokštuma nuo riešo linijos iki pirštų galiukų (vienas ar du skenuoti vaizdai). Jei visam delnui atvaizduoti reikalingi du vaizdai, apatinės dalies vaizdas turi apimti sritį nuo riešo linijos iki delno popirštinės dalies aukščiausio taško (trečiojo piršto sąnario), kurioje turi būti matoma nykščio pakylos ir mažylio pakylos delno sritys. Viršutinės dalies vaizdas apima sritį nuo popirštinės dalies apačios iki pirštų galiukų viršaus. Tokiu būdu abiejuose vaizduose pakankamai matoma bendra delno popirštinės dalies sritis. Sugretindamas šioje bendroje srityje esančių papiliarinių linijų struktūrą ir detales, ekspertizės specialistas gali nedvejodamas nustatyti, ar abu gauti vaizdai yra to paties delno.

Kadangi delno atspaudo operacija gali būti naudojama skirtingais tikslais, delno atspaudas gali apimti vieną ar daugiau unikalių delno ar rankos vaizdinių sričių. Asmens pilną delno atspaudo įrašą paprastai sudaro delno briaunos ir kiekvienos rankos viso delno vaizdas (-ai). Kadangi pažymėto lauko loginiame vaizdo įraše gali būti tik vienas dvejetainis laukas, kiekvienos rankos delno briaunos vaizdo atveju bus reikalingas vienas 15 tipo įrašas, o kiekvieno viso delno vaizdo atveju – vienas ar du 15 tipo įrašai. Todėl įprastinei delno atspaudo operacijai bus reikalingi 4–6 15 tipo įrašai subjekto delno atspaudams atvaizduoti.

8.1.    15 tipo loginio įrašo laukai

Toliau pateiktose pastraipose aprašomi duomenys, kurie pateikiami atskiruose 15 tipo loginio įrašo laukuose.

15 tipo loginiame įraše informacija pateikiama sunumeruotuose laukuose. Reikalaujama, kad pirmi du įrašo laukai būtų pateikti tinkama tvarka, o laukas, kuriame pateikiami vaizdo duomenys, būtų paskutinis fizinis įrašo laukas. Kiekvieno 15 tipo įrašo lauko atveju 8 lentelėje pateikiamas „sąlygos kodas“, kuris gali būti privalomas „M“ arba neprivalomas „O“, lauko numeris, lauko pavadinimas, ženklo tipas, lauko dydis ir reikšmių diapazonas. Remiantis iš trijų skaitmenų sudaryto lauko numeriu, didžiausias lauką sudarančių baitų skaičius pateikiamas paskutiniame stulpelyje. Naudojant daugiau skaitmenų lauko numeryje atitinkamai didės didžiausias baitų skaičius. Abi dalies „lauko ilgis konkrečiai reikšmei“ sudėtinės dalys apima visus lauke naudotus ženklų skirtukus. Dalis „didžiausias baitų skaičius“ apima lauko numerį, informaciją ir visus ženklų skirtukus, įskaitant „GS“ ženklą.

8.1.1.    15.001 laukas. Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas apskaičiuotas bendras baitų skaičius 15 tipo loginiame įraše. 15.001 lauke turi būti nurodytas įrašo ilgis, įskaitant visus įraše esančius kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

8.1.2.    15.002 laukas. Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas ASCII laukas turi būti naudojamas įraše esančiam delno atspaudui nustatyti. Šis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke (CNT) pateiktą IDC.

8.1.3.    15.003 laukas. Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito dydžio ASCII lauke turi būti nurodytas informacijos apie delno atspaudo vaizdą gavimo būdas. Šiame lauke turi būti įvestas atitinkamas kodas pagal 9 lentelę.

8.1.4.    15.004 laukas. Kilmės tarnyba (Source agency/ORI (SRC))

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta administracija ar organizacija, kuri pirmoji užfiksavo įraše esantį veido atvaizdą. Paprastai šiame lauke bus nurodytas vaizdą užfiksavusios siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI). Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas Interpolo nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

8.1.5.    15.005 laukas. Delno atspaudo fiksavimo data (Palmprint capture date – PCD)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta delno atspaudo vaizdo fiksavimo data. Data turi būti sudaryta iš 8 skaitmenų ir pateikta naudojant šį formatą: CCYYMMDD. CCYY yra vaizdo fiksavimo metai; MM – mėnuo dviženkliu skaičiumi; DD – mėnesio diena dviženkliu skaičiumi. Pavyzdžiui, 20000229 yra 2000 m. vasario 29 d. Visa data turi būti teisiniu požiūriu teisinga data.

8.1.6.    15.006 laukas. Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line Length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius.

8.1.7.    15.007 laukas. Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius.

8.1.8.    15.008 laukas. Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

8.1.9.    15.009 laukas. Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

8.1.10.    15.010 laukas. Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

8 lentelė. 15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo įrašo išdėstymas

Pavadinimas

Sąlygos kodas

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Lauko ilgis konkrečiai reikšmei

Reikšmių skaičius

Didžiausias baitų skaičius

min.

maks.

min.

maks.

LEN

M

15.001

LOGICAL RECORD LENGTH

N

4

8

1

1

15

IDC

M

15.002

IMAGE DESIGNATION CHARACTER

N

2

5

1

1

12

IMP

M

15.003

IMPRESSION TYPE

N

2

2

1

1

9

SRC

M

15.004

SOURCE AGENCY/ORI

AN

6

35

1

1

42

PCD

M

15.005

PALMPRINT CAPTURE DATE

N

9

9

1

1

16

HLL

M

15.006

HORIZONTAL LINE LENGTH

N

4

5

1

1

12

VLL

M

15.007

VERTICAL LINE LENGTH

N

4

5

1

1

12

SLC

M

15.008

SCALE UNITS

N

2

2

1

1

9

HPS

M

15.009

HORIZONTAL PIXEL SCALE

N

2

5

1

1

12

VPS

M

15.010

VERTICAL PIXEL SCALE

N

2

5

1

1

12

CGA

M

15.011

COMPRESSION ALGORITHM

AN

5

7

1

1

14

BPX

M

15.012

BITS PER PIXEL

N

2

3

1

1

10

PLP

M

15.013

PALMPRINT POSITION

N

2

3

1

1

10

RSV

15.014

15.019

RESERVED FOR FUTURE INCLUSION

—

—

—

—

—

—

COM

O

15.020

COMMENT

AN

2

128

0

1

128

RSV

15.021

15.199

RESERVED FOR FUTURE INCLUSION

—

—

—

—

—

—

UDF

O

15.200

15.998

USER-DEFINED FIELDS

—

—

—

—

—

—

DAT

M

15.999

IMAGE DATA

B

2

—

1

1

—

9 lentelė. Delno atspaudo tipas

Aprašymas

Kodas

Live-scan palm

10

Nonlive-scan palm

11

Latent palm impression

12

Latent palm tracing

13

Latent palm photo

14

Latent palm lift

15

8.1.11.    15.011 laukas. Glaudinimo algoritmas (Compression algorithm – CGA)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas algoritmas, naudotas pilkumo tonų vaizdams glaudinti. „NONE“ šiame lauke nurodo, kad šio įrašo duomenys yra neglaudinti. Vaizdų, kurie turi būti glaudinami, atveju šiame lauke nurodomas naudotinas dešimties pirštų atspaudų vaizdų glaudinimo metodas. Galiojantys glaudinimo kodai apibrėžiami 7 priedėlyje.

8.1.12.    15.012 laukas. Bitų skaičius pikselyje (Bits per pixel – BPX)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas pikseliui atvaizduoti reikalingas bitų skaičius. Jei įprastos pilkumo tonų reikšmės yra „0“–„255“, šiame lauke įrašoma „8“. Didesnis ar mažesnis skaičius nei „8“ reiškia, kad pilkumo tonų pikselis pasižymi didesniu ar mažesniu tikslumu.

10 lentelė. Delno atspaudo kodai, vaizdo plotas ir matmenys

Delno pozicija

Delno kodas

Vaizdo plotas (mm2)

Plotis (mm)

Aukštis (mm)

Unknown Palm

20

28387

139,7

203,2

Right Full Palm

21

28387

139,7

203,2

Right Writer’s Palm

22

5645

44,5

127,0

Left Full Palm

23

28387

139,7

203,2

Left Writer’s Palm

24

5645

44,5

127,0

Right Lower Palm

25

19516

139,7

139,7

Right Upper Palm

26

19516

139,7

139,7

Left Lower Palm

27

19516

139,7

139,7

Left Upper Palm

28

19516

139,7

139,7

Right Other

29

28387

139,7

203,2

Left Other

30

28387

139,7

203,2

8.1.13.    15.013 laukas. Delno atspaudo pozicija (Palmprint position – PLP)

Šiame privalomame pažymėtame lauke nurodoma delno atspaudo pozicija, atitinkanti delno atspaudo vaizdą. Dešimtainis kodas, atitinkantis žinomą ar labiausiai tikėtiną delno atspaudo poziciją, nustatomas pagal 10 lentelę ir įvedamas kaip dviejų ženklų ASCII polaukis. 10 lentelėje taip pat pateikiamas kiekvienos galimos delno atspaudo pozicijos didžiausias vaizdo plotas ir matmenys.

8.1.14.    15.014–019 laukai. Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, jie turi būti ignoruojami.

8.1.15.    15.020 laukas. Pastaba (Comment – COM)

Šiame neprivalomame lauke galima įterpti pastabas ar kitą ASCII tekstinę informaciją su duomenimis apie delno atspaudo vaizdą.

8.1.16.    15.021–199 laukai. Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, jie turi būti ignoruojami.

8.1.17.    15.200–998 laukai. Vartotojo apibrėžti laukai (User-defined fields – UDF)

Šie laukai yra apibrėžiami vartotojo ir prireikus bus naudojami ateityje. Vartotojas nustato jų dydį ir turinį, kurie turi atitikti gaunančiosios tarnybos reikalavimus. Jei jie yra, juose turi būti pateikiama ASCII tekstinė informacija.

8.1.18.    15.999 laukas. Vaizdo duomenys (Image data – DAT)

Šiame lauke pateikiami visi duomenys, gauti iš užfiksuoto delno atspaudo vaizdo. Jam priskiriamas lauko numeris visada yra 999 ir jis turi būti paskutinis įrašo fizinis laukas. Pavyzdžiui, po „15.999:“ eina vaizdo duomenys, pateikti dvejetaine sistema. Kiekvienas neglaudinto pilkumo tonų vaizdo duomenų pikselis paprastai turi būti kvantuotas į aštuonis bitus (256 pilkumo lygiai), sudarančius vieną baitą. Jei įrašas 15.012 BPX lauke yra didesnis ar mažesnis kaip „8“, vienam pikseliui reikalingas baitų skaičius bus kitoks. Jei naudojamas glaudinimas, pikseliai glaudinami laikantis glaudinimo metodikos, nurodytos CGA lauke.

8.2.    15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašo pabaiga

Nuoseklumo sumetimais iškart po paskutinio 15.999 lauko duomenų baito naudojamas „FS“ skirtukas siekiant jį atskirti nuo kito loginio įrašo. Šis skirtukas turi būti įtrauktas į 15 tipo įrašo ilgio lauką.

8.3.    Papildomi 15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašai

Rinkmenoje gali būti pateikta papildomų 15 tipo įrašų. Kiekvieno papildomo delno atspaudo vaizdo atveju turi būti parengtas atskiras pilnas 15 tipo loginis įrašas kartu su „FS“ skirtuku.

11 lentelė. Didžiausias kandidatų skaičius vieno siuntimo metu patikrinimui atlikti

AFIS paieškos tipas

TP/TP

LT/TP

LP/PP

TP/UL

LT/UL

PP/ULP

LP/ULP

Didžiausias kandidatų skaičius

1

10

5

5

5

5

5

Paieškos tipai:

TP/TP: dešimties pirštų atspaudai su dešimties pirštų atspaudais

LT/TP: latentinis piršto atspaudas su dešimties pirštų atspaudais

LP/PP: latentinis delno atspaudas su delno atspaudais

TP/UL: dešimties pirštų atspaudai su neidentifikuotais latentiniais pirštų atspaudais

LT/UL: latentinis piršto atspaudas su neidentifikuotais latentiniais pirštų atspaudais

PP/ULP: delno atspaudas su neidentifikuotais latentiniais delnų atspaudais

LP/ULP: latentinis delno atspaudas su neidentifikuotais latentiniais delnų atspaudais

9.    2 skyriaus priedėliai (Keitimasis daktiloskopiniais duomenimis)

9.1.    1 priedėlis. ASCII skirtukų kodai

ASCII

Pozicija 148

Aprašymas

LF

1/10

Separates error codes in Field 2.074

FS

1/12

Separates logical records of a file

GS

1/13

Separates fields of a logical record

RS

1/14

Separates the subfields of a record field

US

1/15

Separates individual information items of the field or subfield

9.2.    2 priedėlis. Tekstinio kontrolinio ženklo skaičiavimas

TCN ir TCR atvejais (1.09 ir 1.10 laukai):

Kontrolinį ženklą atitinkantis skaičius gaunamas pagal šią formulę:

(YY * 108 + SSSSSSSS) Modulo 23,

kur YY ir SSSSSSSS yra atitinkamai dviejų paskutinių metų skaitmenų ir serijos numerio skaitinės reikšmės.

Kontrolinis ženklas tuomet gaunamas iš toliau pateiktos peržvalgos lentelės.

CRO atveju (2.010 laukas)

Kontrolinį ženklą atitinkantis skaičius gaunamas pagal šią formulę:

(YY * 106 + NNNNNN) Modulo 23,

kur YY ir NNNNNN yra atitinkamai dviejų paskutinių metų skaitmenų ir serijos numerio skaitinės reikšmės.

Kontrolinis ženklas tuomet gaunamas iš toliau pateiktos peržvalgos lentelės.

Kontrolinio ženklo peržvalgos lentelė

1-A

9-J

17-T

2-B

10-K

18-U

3-C

11-L

19-V

4-D

12-M

20-W

5-E

13-N

21-X

6-F

14-P

22-Y

7-G

15-Q

0-Z

8-H

16-R

9.3.    3 priedėlis. Ženklų kodai

7 bitų ANSI koduotė, skirta keistis informacija

ASCII koduotė

+

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

30

!

’

#

$

%

&

‘

40

(

)

*

+

,

-

.

/

0

1

50

2

3

4

5

6

7

8

9

:

;

60

<

=

>

?

@

A

B

C

D

E

70

F

G

H

I

J

K

L

M

N

O

80

P

Q

R

S

T

U

V

W

X

Y

90

Z

[

\

]

^

_

`

a

b

c

100

d

e

f

g

h

i

j

k

l

m

110

n

o

p

q

r

s

t

u

v

w

120

x

y

z

{}{

|

}}

~

9.4.    4 priedėlis. Operacijos santrauka

1 tipo loginis įrašas (privalomas)

Identifikatorius

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

CPS/PMS

SRE

ERR

LEN

1.001

Logical Record Length

M

M

M

VER

1.002

Version Number

M

M

M

CNT

1.003

File Content

M

M

M

TOT

1.004

Type of Transaction

M

M

M

DAT

1.005

Date

M

M

M

PRY

1.006

Priority

M

M

M

DAI

1.007

Destination Agency

M

M

M

ORI

1.008

Originating Agency

M

M

M

TCN

1.009

Transaction Control Number

M

M

M

TCR

1.010

Transaction Control Reference

C

M

M

NSR

1.011

Native Scanning Resolution

M

M

M

NTR

1.012

Nominal Transmitting Resolution

M

M

M

DOM

1.013

Domain name

M

M

M

GMT

1.014

Greenwich mean time

M

M

M

Stulpelyje „Condition“:

O = neprivalomas; M = privalomas; C = sąlyginis, jei operacija atliekama atsakant siunčiančiajai tarnybai.

2 tipo loginis įrašas (privalomas)

Identifikatorius

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

CPS/PMS

MPS/MMS

SRE

ERR

LEN

2.001

Logical Record Length

M

M

M

M

IDC

2.002

Image Designation Character

M

M

M

M

SYS

2.003

System Information

M

M

M

M

CNO

2.007

Case Number

—

M

C

—

SQN

2.008

Sequence Number

—

C

C

—

MID

2.009

Latent Identifier

—

C

C

—

CRN

2.010

Criminal Reference Number

M

—

C

—

MN1

2.012

Miscellaneous Identification Number

—

—

C

C

MN2

2.013

Miscellaneous Identification Number

—

—

C

C

MN3

2.014

Miscellaneous Identification Number

—

—

C

C

MN4

2.015

Miscellaneous Identification Number

—

—

C

C

INF

2.063

Additional Information

O

O

O

O

RLS

2.064

Respondents List

—

—

M

—

ERM

2.074

Status/Error Message Field

—

—

—

M

ENC

2.320

Expected Number of Candidates

M

M

—

—

Stulpelyje „Condition“:

O = neprivalomas; M = privalomas; C = sąlyginis; jeigu yra duomenų.

*

=

jei duomenys perduodami laikantis nacionalinės teisės (kai netaikomi LAW.PRUM.11 straipsnis [Daktiloskopiniai duomenys] ir LAW.PRUM.12 straipsnis [Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška])

9.5.    5 priedėlis. 1 tipo įrašo apibrėžtys

Identifikatorius

Sąlyga

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Duomenų pavyzdys

LEN

M

1.001

Logical Record Length

N

1.001:230{}{GS}}

VER

M

1.002

Version Number

N

1.002:0300{}{GS}}

CNT

M

1.003

File Content

N

1.003:1{}{US}}15{}{RS}}2{}{US}}00{}{RS}}4{}{US}}01{}{RS}}4{}{US}}02{}{RS}}4{}{US}}03{}{RS}}4{}{US}}04{}{RS}}4{}{US}}05{}{RS}}4{}{US}}06{}{RS}}4{}{US}}07{}{RS}}4{}{US}}08{}{RS}}4{}{US}}09{}{RS}}4{}{US}}10{}{RS}}4{}{US}}11{}{RS}}4{}{US}}12{}{RS}}4{}{US}}13{}{RS}}4{}{US}}14{}{GS}}

TOT

M

1.004

Type of Transaction

A

1.004:CPS{}{GS}}

DAT

M

1.005

Date

N

1.005:20050101{}{GS}}

PRY

M

1.006

Priority

N

1.006:4{}{GS}}

DAI

M

1.007

Destination Agency

1*

1.007:DE/BKA{}{GS}}

ORI

M

1.008

Originating Agency

1*

1.008:NL/NAFIS{}{GS}}

TCN

M

1.009

Transaction Control Number

AN

1.009:0200000004F{}{GS}}

TCR

C

1.010

Transaction Control Reference

AN

1.010:0200000004F{}{GS}}

NSR

M

1.011

Native Scanning Resolution

AN

1.011:19.68{}{GS}}

NTR

M

1.012

Nominal Transmitting Resolution

AN

1.012:19,68{}{GS}}

DOM

M

1.013

Domain Name

AN

1.013: INT-I{}{US}}4,22{}{GS}}

GMT

M

1.014

Greenwich Mean Time

AN

1.014:20050101125959Z

Stulpelyje „Condition“: O = neprivalomas, M = privalomas, C = sąlyginis.

Ženklų tipo stulpelyje: A = raidinis, N = skaitinis, B = dvejetainis.

1* leistini tarnybos pavadinimui žymėti skirti ženklai yra šie: [„0..9“, „A..Z“, „a..z“, „_“,„.“, „“, „-“].

9.6.    6 priedėlis. 2 tipo įrašo apibrėžtys

A.6.1 lentelė. CPS ir PMS operacija

Identifikatorius

Sąlyga

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Duomenų pavyzdys

LEN

M

2.001

Logical Record Length

N

2.001:909{}{GS}}

IDC

M

2.002

Image Designation Character

N

2.002:00{}{GS}}

SYS

M

2.003

System Information

N

2.003:0422{}{GS}}

CRN

M

2.010

Criminal Reference Number

AN

2.010:DE/E999999999{}{GS}}

INF

O

2.063

Additional Information

1*

2.063:Additional Information 123{}{GS}}

ENC

M

2.320

Expected Number of Candidates

N

2.320:1{}{GS}}

A.6.2 lentelė. SRE operacija

Identifikatorius

Sąlyga

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Duomenų pavyzdys

LEN

M

2.001

Logical Record Length

N

2.001:909{}{GS}}

IDC

M

2.002

Image Designation Character

N

2.002:00{}{GS}}

SYS

M

2.003

System Information

N

2.003:0422{}{GS}}

CRN

C

2.010

Criminal Reference Number

AN

2.010:NL/2222222222{}{GS}}

MN1

C

2.012

Miscellaneous Identification Number

AN

2.012:E999999999{}{GS}}

MN2

C

2.013

Miscellaneous Identification Number

AN

2.013:E999999999{}{GS}}

MN3

C

2.014

Miscellaneous Identification Number

N

2.014:0001{}{GS}}

MN4

C

2.015

Miscellaneous Identification Number

A

2.015:A{}{GS}}

INF

O

2.063

Additional Information

1*

2.063:Additional Information 123{}{GS}}

RLS

M

2.064

Respondents List

AN

2.064:CPS{}{RS}}I{}{RS}}001/001{}{RS}}999999{}{GS}}

A.6.3 lentelė. ERR operacija

Identifikatorius

Sąlyga

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Duomenų pavyzdys

LEN

M

2.001

Logical Record Length

N

2.001:909{}{GS}}

IDC

M

2.002

Image Designation Character

N

2.002:00{}{GS}}

SYS

M

2.003

System Information

N

2.003:0422{}{GS}}

MN1

M

2.012

Miscellaneous Identification Number

AN

2.012:E999999999{}{GS}}

MN2

C

2.013

Miscellaneous Identification Number

AN

2.013:E999999999{}{GS}}

MN3

C

2.014

Miscellaneous Identification Number

N

2.014:0001{}{GS}}

MN4

C

2.015

Miscellaneous Identification Number

A

2.015:A{}{GS}}

INF

O

2.063

Additional Information

1*

2.063:Additional Information 123{}{GS}}

ERM

M

2.074

Status/Error Message Field

AN

2.074: 201: IDC - 1 FIELD 1.009 WRONG CONTROL CHARACTER {}{LF}} 115: IDC 0 FIELD 2.003 INVALID SYSTEM INFORMATION {}{GS}}

A.6.4 lentelė. MPS ir MMS operacija

Identifikatorius

Sąlyga

Lauko numeris

Lauko pavadinimas

Ženklo tipas

Duomenų pavyzdys

LEN

M

2.001

Logical Record Length

N

2.001:909{}{GS}}

IDC

M

2.002

Image Designation Character

N

2.002:00{}{GS}}

SYS

M

2.003

System Information

N

2.003:0422{}{GS}}

CNO

M

2.007

Case Number

AN

2.007:E999999999{}{GS}}

SQN

C

2.008

Sequence Number

N

2.008:0001{}{GS}}

MID

C

2.009

Latent Identifier

A

2.009:A{}{GS}}

INF

O

2.063

Additional Information

1*

2.063:Additional Information 123{}{GS}}

ENC

M

2.320

Expected Number of Candidates

N

2.320:1{}{GS}}

Stulpelyje „Condition“: O = neprivalomas, M = privalomas, C = sąlyginis.

Ženklų tipo stulpelyje: A = raidinis, N = skaitinis, B = dvejetainis.

1* leistini ženklai yra šie: [„0..9“, „A..Z“, „a..z“, „_“, „.“, „“, „-“, „,“].

9.7.    7 priedėlis. Pilkumo tonų vaizdų glaudinimo kodai

Glaudinimo kodai

Glaudinimas

Vertė

Pastabos

Wavelet Scalar Quantisation Greyscale Fingerprint Image Compression Specification

IAFIS-IC-0010(V3), dated 19 December 1997

WSQ

Algorithm to be used for the compression of greyscale images in Type-4, Type-7 and Type-13 to Type-15 records. Shall not be used for resolutions > 500dpi.

JPEG 2000

[ISO 15444/ITU T.800]

J2K

To be used for lossy and losslessly compression of greyscale images in Type-13 to Type-15 records. Strongly recommended for resolutions > 500 dpi

9.8.    8 priedėlis. E. pašto specifikacijos

Siekiant pagerinti vidaus darbo srautą, PRUEM operacijos e. pašto pranešimo tema turi būti užpildyta įrašant valstybės, kuri siunčia pranešimą, šalies kodą (CC) ir operacijos tipą (TOT laukas 1.004).

Formatas: CC/operacijos tipas

Pavyzdys. „DE/CPS“

Pagrindinė e. laiško dalis gali būti tuščia.

3 SKYRIUS. Keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis

1.    Automatinei transporto priemonių registracijos duomenų paieškai skirtas bendrasis duomenų rinkinys

1.1.    Terminų apibrėžtys

0 skyriaus 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti privalomi ir neprivalomi duomenų elementai apibrėžiami taip:

Privalomas (M):

Duomenų elementas turi būti perduotas, kai informacija turima valstybės nacionaliniame registre. Todėl yra privaloma keistis informacija, jei ji turima.

Neprivalomas (O):

Duomenų elementas gali būti perduotas, kai informacija turima valstybės nacionaliniame registre. Todėl nėra privaloma keistis informacija, net jei informacija turima.

Nuoroda (Y) pateikiama kiekvienam duomenų rinkinio elementui, jei konkrečiai nurodoma, kad elementas yra svarbus pagal LAW.PRUM.15 straipsnį [Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška].

1.2.    Transporto priemonės / savininko / turėtojo paieška

1.2.1.    Paieškos kriterijai

Yra du skirtingi būdai informacijos paieškai, kaip apibrėžta kitoje pastraipoje, atlikti:

*pagal transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN), nuorodos datą ir laiką (neprivaloma),

*pagal transporto priemonės registracijos pažymėjimo numerį, transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN) (neprivaloma), nuorodos datą ir laiką (neprivaloma).

Naudojant šiuos kriterijus, bus surasta informacija, susijusi su viena, o kartais su keliomis transporto priemonėmis. Jei ieškoma informacijos, susijusios tik su viena transporto priemone, visi elementai pateikiami viename atsakyme. Jei surandama informacija apie daugiau nei vieną transporto priemonę, valstybė, kuriai pateikiama užklausa, gali pati nuspręsti, kurie informacijos elementai bus pateikti; visi elementai ar tik elementai išplėstinei paieškai atlikti (pavyzdžiui, dėl priežasčių, susijusių su privatumu, ar dėl priežasčių, susijusių su sistemos veikimu).

Elementai, būtini išplėstinei paieškai atlikti, nurodyti 1.2.2.1. dalyje. 1.2.2.2. dalyje apibūdintas visas informacijos rinkinys.

Jei paieška atliekama pagal transporto priemonės identifikacinį numerį, nuorodos datą ir laiką, ji gali būti atliekama vienoje arba visose dalyvaujančiose valstybėse.

Jei paieška atliekama pagal transporto priemonės registracijos pažymėjimo numerį, nuorodos datą ir laiką, ji turi būti atliekama vienoje konkrečioje valstybėje.

Paprastai paieškai atlikti naudojama einamoji data ir laikas, bet galima atlikti paiešką naudojant ankstesnę nuorodos datą ir laiką. Jei paieška atliekama naudojant ankstesnę nuorodos datą ir laiką, o konkrečios valstybės registre nėra istorinės informacijos, nes tokia informacija iš viso neužregistruota, surandama einamoji informacija su nuoroda, kad tai yra einamoji informacija.

1.2.2.    Duomenų rinkinys

1.2.2.1.    Elementai, reikalingi išplėstinei paieškai atlikti

Elementas

M/O 149

Pastabos

Prüm Y/N 150

Data relating to vehicles

Licence number

M

Y

Chassis number/VIN

M

Y

Country of registration

M

Y

Make

M

(D.1 151 ) e.g. Ford, Opel, Renault, etc.

Y

Commercial type of the vehicle

M

(D.3) e.g. Focus, Astra, Megane

Y

EU Category Code

M

(J) mopeds, motorbikes, cars, etc.

Y

1.2.2.2.    Visas duomenų rinkinys

Elementas

M/O 152

Pastabos

Prüm Y/N

Data relating to holders of the vehicle

(C.1 153 ) The data refer to the holder of the specific registration certificate.

Registration holders' (company) name

M

(C.1.1.)

separate fields will be used for surname, infixes, titles, etc., and the name in printable format will be communicated

Y

First name

M

(C.1.2)

separate fields for first name(s) and initials will be used, and the name in printable format will be communicated

Y

Address

M

(C.1.3)

separate fields will be used for Street, House number and Annex, Zip code, Place of residence, Country of residence, etc., and the Address in printable format will be communicated

Y

Gender

M

Male, female

Y

Date of birth

M

Y

Legal entity

M

individual, association, company, firm, etc.

Y

Place of Birth

O

Y

ID Number

O

An identifier that uniquely identifies the person or the company.

N

Type of ID Number

O

The type of ID Number (e.g. passport number).

N

Start date holdership

O

Start date of the holdership of the car. This date will often be the same as printed under (I) on the registration certificate of the vehicle.

N

End date holdership

O

End data of the holdership of the car.

N

Type of holder

O

If there is no owner of the vehicle (C.2) the reference to the fact that the holder of the registration certificate:

*is the vehicle owner,

*is not the vehicle owner,

*is not identified by the registration certificate as being the vehicle owner.

N

Data relating to owners of the vehicle

(C.2)

Owners' (company) name

M

(C.2.1)

Y

First name

M

(C.2.2)

Y

Address

M

(C.2.3)

Y

Gender

M

male, female

Y

Date of birth

M

Y

Legal entity

M

individual, association, company, firm, etc.

Y

Place of Birth

O

Y

ID Number

O

An identifier that uniquely identifies the person or the company.

N

Type of ID Number

O

The type of ID Number (e.g. passport number).

N

Start date ownership

O

Start date of the ownership of the car.

N

End date ownership

O

End data of the ownership of the car.

N

Data relating to vehicles

Licence number

M

Y

Chassis number/VIN

M

Y

Country of registration

M

Y

Make

M

(D.1) e.g. Ford, Opel, Renault, etc.

Y

Commercial type of the vehicle

M

(D.3) e.g. Focus, Astra, Megane.

Y

Nature of the vehicle/EU Category Code

M

(J) mopeds, motorbikes, cars, etc.

Y

Date of first registration

M

(B) Date of first registration of the vehicle somewhere in the world.

Y

Start date (actual) registration

M

(I) Date of the registration to which the specific certificate of the vehicle refers.

Y

End date registration

M

End data of the registration to which the specific certificate of the vehicle refers. It is possible this date indicates the period of validity as printed on the document if not unlimited (document abbreviation = H).

Y

Status

M

Scrapped, stolen, exported, etc.

Y

Start date status

M

Y

End date status

O

N

kW

O

(P.2)

Y

Capacity

O

(P.1)

Y

Type of licence number

O

Regular, transito, etc.

Y

Vehicle document id 1

O

The first unique document ID as printed on the vehicle document.

Y

Vehicle document id 2 154

O

A second document ID as printed on the vehicle document.

Y

Data relating to insurances

Insurance company name

O

Y

Begin date insurance

O

Y

End date insurance

O

Y

Address

O

Y

Insurance number

O

Y

ID number

O

An identifier that uniquely identifies the company.

N

Type of ID number

O

The type of ID number (e.g. number of the Chamber of Commerce)

N

2.    Duomenų saugumas

2.1.    Apžvalga

taikomąja programa EUCARIS saugiai perduodami duomenys kitoms valstybėms ir palaikomas ryšys su valstybių registrų veikiančiomis sistemomis, naudojant XML kalbą. Valstybės keičiasi pranešimais, siųsdamos juos tiesiogiai gavėjui. Kiekvienos valstybės EUCARIS duomenų centras yra prijungtas prie tinklo TESTA.

Tinkle siunčiami XML pranešimai yra užšifruoti. Šie pranešimai šifruojami naudojant SSL protokolą. Į vidinę pusę siunčiami grynojo teksto XML pranešimai, kadangi programos ir vidinės pusės ryšys yra užtikrinamas saugioje aplinkoje.

Pateikiama kliento programa, kuri gali būti naudojama valstybėje užklausai į savo registrą ar kitų valstybių registrus pateikti. Klientų tapatybė bus nustatoma pagal vartotojo ID / slaptažodį arba kliento elektroninę pažymą. Ryšys su vartotoju gali būti šifruojamas, bet už tai atsako kiekviena valstybė atskirai.

2.2.    Saugumo priemonės, susijusios su keitimusi pranešimais

Saugumo sistema grindžiama HTTPS ir XML parašo deriniu. Remiantis šia alternatyva XML parašas naudojamas visiems pranešimams, siunčiamiems į serverį, ir galima nustatyti pranešimo siuntėją patikrinant parašą. Vienpusis SSL protokolas (tik serverio sertifikatas) naudojamas perduodamo pranešimo konfidencialumui ir vientisumui apsaugoti bei suteikia apsaugą nuo trynimo ir (arba) pakartojimo bei įterpimo atakų pavojaus. Vietoj pritaikytos programinės įrangos plėtotės dvipusiam SSL įgyvendinti taikomas XML parašas. XML parašo naudojimas yra artimesnis žiniatinklio paslaugų (WS) reikalavimams negu dvipusis SSL ir todėl strateginiu požiūriu tinkamesnis.

XML parašą galima naudoti keliais būdais, tačiau pagal pasirinktą metodą XML parašas naudojamas kaip žiniatinklio paslaugų saugumo (WSS) dalis. WSS apibrėžia, kaip naudoti XML parašą. Kadangi WSS grindžiamas SOAP standartu, logiška kuo griežčiau laikytis SOAP standarto.

2.3.    Saugumo priemonės, nesusijusios su keitimusi pranešimais

2.3.1.    Vartotojų tapatybės nustatymas

Internetinėje programoje EUCARIS vartotojų tapatybė nustatoma naudojant vartotojo vardą ir slaptažodį. Kadangi naudojama standartinė „Windows“ tapatybės nustatymo procedūra, valstybės prireikus gali sugriežtinti vartotojų tapatybės nustatymo lygį naudodamos vartotojų elektronines pažymas.

2.3.2.    Vartotojų vaidmenys

Taikomoji programa EUCARIS palaiko įvairius vartotojų vaidmenis. Kiekvienai paslaugų grupei taikoma atskira tapatybės nustatymo procedūra. Pavyzdžiui, (išskirtinai) „EUCARIS sutarties“ funkcijos vartotojai negali naudotis funkcija „Prüm“. Administratoriaus paslaugos atskirtos nuo įprastų galutinio vartotojo vaidmenų.

2.3.3.    Keitimosi pranešimais registravimas ir sekimas

Taikomąja programa EUCARIS galima registruoti visų rūšių pranešimus. Administratoriaus funkcija suteikia galimybę nacionaliniam administratoriui nustatyti, kurie pranešimai turi būti registruojami: galutinių vartotojų užklausos, iš kitų valstybių gaunamos užklausos, nacionalinių registrų pateikta informacija ir t. t.

Taikomąją programą galima konfigūruoti taip, kad šiam registravimui būtų galima naudoti vidinę arba išorinę („Oracle“) duomenų bazę. Sprendimas dėl pranešimų, kurie turi būti registruojami, neabejotinai priklauso nuo kitų veikiančių sistemų ir prijungtų klientų programų registracijos priemonių.

Kiekvieno pranešimo antraštėje pateikiama informacija apie užklausą pateikusią valstybę, užklausą pateikusią valstybės organizaciją ir atitinkamą vartotoją. Taip pat nurodoma priežastis, dėl kurios pateikiama užklausa.

Naudojant jungtinį registravimą užklausą pateikusioje ir į užklausą atsakančioje valstybėje, galima visiškai atsekti keitimąsi visais pranešimais (pavyzdžiui, atitinkamo piliečio prašymu).

Registravimas konfigūruojamas naudojant valstybės narės programos EUCARIS klientinę dalį (administravimo meniu, registravimo konfigūravimas). Registravimo funkciją atlieka valstybės narės EUCARIS branduolys. Kai registracija leidžiama, viename registracijos įraše išsaugomas visas pranešimas (antraštė ir tekstas). Galima nustatyti registravimo lygį pagal apibrėžtą paslaugą ir pranešimo tipą, kuris perduodamas valstybės narės EUCARIS branduoliu.

Registravimo lygiai

Galimi šie registravimo lygiai:

Privatus: pranešimas registruojamas. Informacija apie registravimą NĖRA prieinama informacijos registravimo tarnybai, bet prieinama tik nacionaliniu lygiu audito ir problemų sprendimo tikslais.

Nulinis: pranešimas iš viso neregistruojamas.

Pranešimų tipai

Valstybių keitimąsi informacija sudaro keli pranešimai, kurie schematiškai pavaizduoti toliau pateikiamame 5 paveiksle.

Galimi šie pranešimų tipai (5 paveiksle pavaizduoto X valstybės EUCARIS branduolio):

1.Request to Core System_Request message by Client;

2.Request to Other State_Request message by Core System of this State;

3.Request to Core System of this State_Request message by Core System of other State;

4.Request to Legacy Register_Request message by Core System;

5.Request to Core System_Request message by Legacy Register;

6.Response from Core System_Request message by Client;

7.Response from Other State_Request message by Core System of this State;

8.Response from Core System of this State_Request message by other State;

9.Response from Legacy Register_Request message by Core System;

10.Response from Core System_Request message by Legacy Register.

5 paveiksle parodytas šis keitimasis informacija:

*X valstybė pateikia užklausą dėl informacijos Y valstybei – mėlynos rodyklės. Šią užklausą ir atsakymą sudaro atitinkamai 1, 2, 7 ir 6 pranešimų tipai.

*Z valstybė pateikia užklausą dėl informacijos X valstybei – raudonos rodyklės. Šią užklausą ir atsakymą sudaro atitinkamai 3, 4, 9 ir 8 pranešimų tipai.

*Veikianti registro sistema pateikia informacijos užklausą savo valstybės branduoliui (šis būdas taip pat apima adaptuoto kliento, kuriame yra valstybės narės veikianti registro sistema, užklausą) – žalios rodyklės. Šios rūšies užklausą sudaro 5 ir 10 pranešimų tipai.

5 paveikslas. Registravimui skirti pranešimų tipai

2.3.4.    Aparatinės įrangos saugumo modulis

Aparatinės įrangos saugumo modulis nenaudojamas.

Aparatinės įrangos saugumo moduliu (HSM) gerai apsaugomas raktas, naudojamas pranešimams pasirašyti ir serveriams identifikuoti. Tokiu būdu pagerinamas bendras saugumo lygis, tačiau pirkti / techniškai prižiūrėti HSM yra brangu, o reikalavimų nuspręsti dėl FIPS 140-2 2 lygio ar 3 lygio HSM nėra. Kadangi pavojų sumažina tai, kad naudojamas uždaras tinklas, nuspręsta iš pradžių HSM nenaudoti. Jei HSM yra reikalingas, pavyzdžiui, akreditacijai gauti, šis modulis gali būti pridėtas prie architektūros.

3.    Techninės duomenų keitimosi sąlygos

3.1.    Bendras programos EUCARIS aprašymas

3.1.1.    Apžvalga

Programa EUCARIS sujungia visas dalyvaujančias valstybes į visiško junglumo tinklą, kuriame kiekviena valstybė tiesiogiai palaiko ryšį su kita valstybe. Ryšiui užmegzti nereikalingas centrinis komponentas. Programa EUCARIS saugiai perduodami duomenys kitoms valstybėms ir palaikomas ryšys su valstybių registrų veikiančiomis sistemomis, naudojant XML kalbą. Ši struktūra pavaizduota toliau pateikiamame piešinyje.

Valstybės keičiasi pranešimais, siųsdamos juos tiesiogiai gavėjui. Valstybės EUCARIS duomenų centras yra prijungtas prie tinklo, kuris naudojamas keitimuisi pranešimais (TESTA). Prieigai prie tinklo TESTA gauti valstybės jungiasi prie TESTA per savo nacionalinį tinklo komponentą. Turi būti naudojama prisijungimo prie tinklo ugniasienė, o programa EUCARIS prijungiama prie ugniasienės naudojant maršrutizatorių. Atsižvelgiant į alternatyvą, pasirinktą pranešimams apsaugoti, elektronines pažymas naudoja maršrutizatorius arba programa EUCARIS.

Pateikiama kliento programa, kuri gali būti naudojama valstybėje užklausai į savo registrą ar kitų valstybių registrus pateikti. Kliento programa prisijungia prie EUCARIS. Klientų tapatybė bus nustatoma pagal vartotojo ID / slaptažodį arba kliento elektroninę pažymą. Ryšys su išorės organizacijos (pavyzdžiui, policijos) vartotoju gali būti šifruojamas, bet už tai atsakinga kiekviena valstybė atskirai.

3.1.2.    Sistemos taikymo sritis

Sistema EUCARIS taikoma tik procesams, susijusiems su valstybių registravimo institucijų keitimusi informacija, ir šios informacijos pradiniam pateikimui. Procedūros ir automatiniai procesai, kurių metu naudotina informacija, nepatenka į šios sistemos taikymo sritį.

Valstybės gali pasirinkti naudoti EUCARIS kliento funkciją ar parengti sau pritaikytą kliento programą. Toliau pateikiamoje lentelėje apibūdinta, kuriuos sistemos EUCARIS elementus privaloma naudoti ir (arba) kurie rekomenduojami bei kuriuos naudoti neprivaloma ir (arba) dėl kurių naudojimo gali nuspręsti valstybės.

EUCARIS aspektai

M/O 155

Pastabos

Network concept

M

The concept is an ‘any-to-any’ communication.

Physical network

M

TESTA

Core application

M

The core application of Eucaris has to be used to connect to the other States. The following functionality is offered by the core:

*Encrypting and signing of the messages;

*Checking of the identity of the sender;

*Authorisation of States and local users;

*Routing of messages;

*Queuing of asynchronous messages if the recipient service is temporally unavailable;

*Multiple country inquiry functionality;

*Logging of the exchange of messages;

*Storage of incoming messages

Client application

O

In addition to the core application the Eucaris II client application can be used by a State. When applicable, the core and client application are modified under auspices of the Eucaris organisation.

Security concept

M

The concept is based on XML-signing by means of client certificates and SSL-encryption by means of service certificates.

Message specifications

M

Every State has to comply with the message specifications as set by the Eucaris organisation and this Chapter. The specifications can only be changed by the Eucaris organisation in consultation with the States.

Operation and Support

M

The acceptance of new States or a new functionality is under auspices of the Eucaris organisation. Monitoring and help desk functions are managed centrally by an appointed State.

3.2.    Funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai

3.2.1.    Bendras funkcionalumas

Šioje dalyje bendromis sąvokomis apibūdintos pagrindinės bendrosios funkcijos.

Nr.

Aprašymas

1.

Sistema suteikia galimybę valstybių registravimo institucijoms interaktyviuoju būdu keistis užklausos ir atsakymo pranešimais.

2.

Sistemą sudaro kliento programa, kuri leidžia galutiniams vartotojams siųsti užklausas ir pateikti atsakymo informaciją rankiniam apdorojimui.

3.

Sistema palengvina „transliavimą“, suteikdama galimybę valstybei vienu metu išsiųsti užklausą visoms kitoms valstybėms. Pagrindinė programa gaunamus atsakymus sujungia į vieną atsakymo pranešimą kliento programai (ši funkcija vadinama Multiple Country Inquiry).

4.

Sistema gali dirbti su įvairių tipų pranešimais. Vartotojo vaidmenys, leidimo suteikimas, maršruto parinkimas, pasirašymas ir registravimas apibrėžiami konkrečia funkcija.

5.

Sistema suteikia galimybę valstybėms keistis pranešimų paketais ar pranešimais, kuriuos sudaro didelis užklausų ar atsakymų skaičius. Šie pranešimai tvarkomi asinchroniniu būdu.

6.

Sistema sudaro asinchroninių pranešimų eilę, jei valstybė gavėja yra laikinai nepasiekiama, ir užtikrina pristatymą vos tik gavėjas vėl bus pasiekiamas.

7.

Sistema saugo gaunamus asinchroninius pranešimus tol, kol juos bus galima apdoroti.

8.

Sistema suteikia prieigą prie kitų valstybių programų EUCARIS, o ne prie individualių organizacijų tose kitose valstybėse, t. y. kiekviena registravimo institucija veikia kaip vienas tinklų sietuvas tarp nacionalinių galutinių vartotojų ir atitinkamų institucijų kitose valstybėse.

9.

Viename EUCARIS serveryje galima apibrėžti skirtingų valstybių vartotojus ir suteikti jiems leidimą atsižvelgiant į tos valstybės teises.

10.

Pranešimuose įtraukta informacija apie užklausą pateikusią valstybę, organizaciją ir galutinį vartotoją.

11.

Sistema palengvina skirtingų valstybių bei EUCARIS branduolio ir nacionalinių registravimo sistemų keitimąsi pranešimais.

12.

Sistema suteikia galimybę konkrečiam sekretoriatui, kuris yra organizacija ar valstybė, oficialiai paskirta šiai užduočiai atlikti, rinkti registruojamą informaciją apie visų dalyvaujančių valstybių išsiųstus / gautus pranešimus, siekiant parengti statistinių duomenų ataskaitas.

13.

Kiekviena valstybė pati nurodo, kokia registruota informacija yra prieinama sekretoriatui ir kokia informacija yra „privati“.

14.

Sistema suteikia galimybę kiekvienos valstybės nacionaliniams administratoriams gauti statistinius naudojimo duomenis.

15.

Naudojant paprastas administracines užduotis sistema suteikia galimybę įtraukti naujas valstybes.

3.2.2.    Naudojimo galimybės

Nr.

Aprašymas

16.

Sistema suteikia sąsają valstybėje narėje veikiančių sistemų pranešimų automatiniam apdorojimui ir sudaro sąlygas vartotojo sąsajos integravimui į šias sistemas (adaptuota vartotojo sąsaja).

17.

Lengva išmokti naudotis sistema, ji yra savaime suprantama ir turi elektroninę pagalbos funkciją.

18.

Su sistema susiję dokumentai (pavyzdžiui, žinynai, funkcinė / techninė dokumentacija, operacijų vadovas, ...) skirti padėti valstybėms vykdant integraciją, operacijas ir atliekant techninę priežiūrą ateityje.

19.

Vartotojo sąsaja yra daugiakalbė ir jos siūlomų priemonių pagalba galutinis vartotojas gali pasirinkti pageidaujamą kalbą.

20.

Vartotojo sąsaja apima priemones, kuriomis naudodamasis vietinis administratorius gali išversti ekrane pateikiamus elementus ir koduotą informaciją į šalies valstybinę kalbą.

3.2.3.    Patikimumas

Nr.

Aprašymas

21.

Ši sistema yra patvari ir patikima operacijų sistema, kuri toleruoja operatoriaus klaidas ir kuri gali būti visiškai atkurta po elektros energijos tiekimo nutraukimo ar kitų esminių trikdžių. Turi būti numatyta galimybė perkrauti sistemą neprarandant duomenų arba prarandant minimalų jų kiekį.

22.

Sistemos pateikiami rezultatai turi būti patikimi ir galimi atkurti.

23.

Sistema buvo sukurta taip, kad veiktų patikimai. Sistema gali būti įgyvendinama tokios sąrankos, kuri užtikrina 98 % prieinamumą (esant pertekliniam atsarginių serverių naudojimui ir t. t.) kiekvieną kartą palaikant dvišalį ryšį.

24.

Galima naudoti sistemos dalį, net jei kai kurie komponentai neveikia (jei nėra ryšio su C valstybe, A ir B valstybės vis tiek gali palaikyti ryšį). Atskirų neveikiančių taškų skaičius informacijos grandinėje turėtų būti sumažintas iki minimumo.

25.

Atkūrimo laikotarpis po rimto gedimo turėtų būti trumpesnis nei viena diena. Turėtų būti galima sumažinti prastovos laikotarpį naudojant nuotolinį sistemos palaikymą, pavyzdžiui, pasitelkiant centrinį aptarnavimo punktą.

3.2.4.    Veikimas

Nr.

Aprašymas

26.

Sistema gali būti naudojama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Būtina, kad tokiu režimu (24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę) taip pat veiktų valstybių registrų veikiančios sistemos.

27.

Sistema sparčiai reaguoja į vartotojo užklausas nepaisant užduočių, vykdomų foniniu režimu. Toks pats reikalavimas taikomas šalių registrų veikiančiomis sistemoms, kad būtų užtikrintas priimtinas atsako laikas. Priimtinas bendras atsako laikas vienai užklausai yra daugiausiai 10 sekundžių.

28.

Sistema buvo sukurta kaip daugelio vartotojų sistema; tokiu būdu foninės užduotys gali būti atliekamos tuo metu, kai vartotojas atlieka pirmaeiles užduotis.

29.

Sistema buvo sukurta taip, kad galėtų būti išplėsta, kad būtų palaikomas galimas pranešimų skaičiaus padidėjimas, kai bus pridėta nauja funkcija arba prisijungs naujos organizacijos ar valstybės.

3.2.5.    Saugumas

Nr.

Aprašymas

30.

Sistema pritaikyta (pavyzdžiui, jos saugumo priemonės) keitimuisi pranešimais, kurie apima neskelbtinus asmens duomenis (pavyzdžiui, automobilio savininkas / turėtojai), kurie žymimi slaptumo žyma „EU RESTRICTED“.

31.

Sistemos priežiūra vykdoma užkertant kelią nesankcionuotai prieigai prie duomenų.

32.

Sistema apima nacionalinių galutinių vartotojų teisių ir leidimų administravimo funkciją.

33.

Valstybės gali patikrinti siuntėjo tapatybę (valstybės lygiu) pagal XML parašą.

34.

Valstybės turi oficialiai suteikti leidimą kitoms valstybėms teikti užklausą dėl konkrečios informacijos.

35.

Taikymo požiūriu sistema suteikia visišką saugumą ir šifravimo lygį, kuris atitinka tokiais atvejais reikalingą saugumo lygį. Naudojant XML parašą, užtikrinamas informacijos išskirtinumas ir vientisumas, o pasitelkiant SSL kanalą – šifravimas.

36.

Pasitelkiant registravimą galima atsekti keitimąsi visais pranešimais.

37.

Numatyta apsauga nuo trynimo (trečioji šalis ištrina pranešimą) ir pakartojimo ar įterpimo (trečioji šalis atkuria arba įterpia pranešimą) atakų pavojaus.

38.

Sistema naudoja patikimos trečiosios šalies (TTP) elektronines pažymas.

39.

Sistema gali apdoroti skirtingus valstybės elektronines pažymas atsižvelgiant į pranešimo ar paslaugos tipą.

40.

Taikymo požiūriu saugumo priemonės yra pakankamos, kad būtų galima naudoti neakredituotus tinklus.

41.

Sistema gali naudoti naujas saugumo technologijas, pavyzdžiui, XML ugniasienę.

3.2.6.    Pritaikomumas

Nr.

Aprašymas

42.

Sistemą galima išplėsti naujais pranešimais ir naujomis funkcijomis. Adaptavimo sąnaudos yra minimalios dėl centralizuoto programos komponentų kūrimo.

43.

Valstybės gali apibrėžti naujus pranešimų tipus dvišaliam naudojimui. Nereikalaujama, kad visos valstybės palaikytų visus pranešimų tipus.

3.2.7.    Palaikymas ir priežiūra

Nr.

Aprašymas

44.

Sistema turi centriniam aptarnavimo punktui ir (arba) operatoriams skirtas stebėjimo priemones, susijusias su tinklu ir serveriais skirtingose valstybėse.

45.

Sistema turi priemones, skirtas centrinio paslaugų pulto vykdomam nuotoliniam sistemos palaikymui.

46.

Sistema turi problemų nagrinėjimo priemones.

47.

Sistema gali būti išplėsta prijungiant naujas valstybes.

48.

Programą EUCARIS gali lengvai įdiegti darbuotojai, turintys minimalius IT gebėjimus ir patirtį. Įdiegimo procedūra yra pakankamai automatizuota.

49.

Sistemoje vykdomas nuolatinis testavimas ir priėmimo bandymai.

50.

Metinės priežiūros ir palaikymo sąnaudos buvo sumažintos atsižvelgiant į rinkos standartus ir sukuriant tokią taikomąją programą, kuriai būtų reikalingas kuo mažesnis centrinio aptarnavimo punkto palaikymas.

3.2.8.    Sistemos kūrimo reikalavimai

Nr.

Aprašymas

51.

Sistema sukurta taip, kad jos dokumentais pagrįstas veikimo laikas apimtų daug metų.

52.

Sistema sukurta taip, kad ji būtų nepriklausoma nuo tinklo teikėjo.

53.

Sistema dera su valstybių HW/SW; sąveikaudama su tomis registravimo sistemomis, ji naudoja atvirojo standarto žiniatinklio tarnybos technologijas (XML, XSD, SOAP, WSDL, HTTP(s), žiniatinklio paslaugas (WS), WSS, X.509 ir t. t.).

3.2.9.    Taikomi standartai

Nr.

Aprašymas

54.

Sistema atitinka duomenų apsaugos reikalavimus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 45/2001 (21, 22 ir 23 straipsniai) ir Direktyvoje 95/46/EB.

55.

Sistema atitinka IDA standartus.

56.

Sistema palaiko UTF8.

4 SKYRIUS. Vertinimo procedūra pagal LAW.PRUM.18 straipsnį [Ex ante vertinimas]

1 straipsnis. Klausimynas

1.Atitinkama Europos Sąjungos Tarybos darbo grupė (toliau – Tarybos darbo grupė) parengia klausimyną dėl kiekvieno straipsniuose nuo LAW.PRUM.5 [Tikslas] iki LAW.PRUM.17 [Įgyvendinimo priemonės] nustatyto automatinio keitimosi duomenimis.

2.Kai Jungtinė Karalystė mano, kad ji atitinka keitimosi atitinkamos duomenų kategorijos duomenimis sąlygas, ji atsako į atitinkamo klausimyno klausimus.

2 straipsnis. Bandomasis sistemos patikrinimas

1.Jei reikia, siekdama įvertinti klausimyno rezultatus, Jungtinė Karalystė atlieka bandomąjį sistemos patikrinimą kartu su viena ar keletu kitų valstybių narių, kurios jau keičiasi duomenimis pagal Sprendimą 2008/615/TVR. Bandomasis sistemos patikrinimas atliekamas prieš pat vertinimo vizitą arba iš karto po jo.

2.Šio bandomojo sistemos patikrinimo sąlygas ir tvarką nustato atitinkama Tarybos darbo grupė; jos grindžiamos iš anksto su Jungtine Karalyste sudarytu individualiu susitarimu. Bandomajam sistemos patikrinime dalyvaujančios valstybės nusprendžia dėl praktinių sistemos aspektų.

3 straipsnis. Vertinimo vizitas

1.Siekiant įvertinti klausimyno rezultatus, atliekamas vertinimo vizitas.

2.Šio vizito sąlygas ir tvarką nustato atitinkama Tarybos darbo grupė; jos grindžiamos iš anksto Jungtinės Karalystės ir vertinimo grupės sudarytu individualiu susitarimu. Jungtinė Karalystė sudaro sąlygas vertinimo grupei patikrinti, kaip vykdomas automatinis keitimasis vertinamos duomenų kategorijos arba kategorijų duomenimis, visų pirma parengdama vizito programą, kurioje atsižvelgiama į vertinimo grupės prašymus.

3.Per vieną mėnesį nuo vizito dienos vertinimo grupė parengia vertinimo vizito ataskaitą ir perduoda ją Jungtinei Karalystei pastaboms pateikti. Prireikus vertinimo grupė gali patikslinti šią ataskaitą remdamasi Jungtinės Karalystės pastabomis.

4.Vertinimo grupę sudaro ne daugiau kaip 3 ekspertai, kuriuos paskiria valstybės narės, dalyvaujančios automatinio keitimosi procese vertinamų duomenų kategorijų duomenimis, ir kurie turi patirties, susijusios su atitinkama duomenų kategorija, turi atitinkamą nacionalinį patikimumo pažymėjimą darbui su šiais klausimais ir pageidauja dalyvauti ne mažiau nei viename vertinimo vizite kitoje valstybėje. Vertinimo grupėje taip pat dalyvauja Komisijos atstovas.

5.Vertinimo grupės nariai užtikrina vykdant užduotį gautos informacijos konfidencialumą.

4 straipsnis. Pagal Tarybos sprendimus 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR atliekami vertinimai

Atlikdama LAW.PRUM.18 straipsnyje [Ex ante vertinimas] ir šiame skyriuje nurodytą vertinimo procedūrą, Taryba per atitinkamą Tarybos darbo grupę atsižvelgia į vertinimo procedūrų, atliktų priimant Tarybos įgyvendinimo sprendimus (ES) 2019/968 156 ir (ES) 2020/1188 157 , rezultatus. Atitinkama Tarybos darbo grupė nuspręs dėl poreikio atlikti LAW.PRUM.18 straipsnio [Ex ante vertinimas] 1 dalyje, šio priedo 0 skyriaus 23 straipsnio 2 dalyje ir šio skyriaus 2 straipsnyje nurodytą bandomąjį sistemos patikrinimą.

5 straipsnis. Tarybai teikiama ataskaita

Tarybai pateikiama bendra vertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami klausimynų rezultatai, vertinimo vizitas ir bandomasis sistemos patikrinimas, kad ji galėtų priimti sprendimą pagal LAW.PRUM.18 straipsnį [Ex ante vertinimas].



LAW-2 PRIEDAS. KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO DUOMENYS    

Oro vežėjų renkami keleivio duomenų įrašo duomenų elementai:

1.Keleivio duomenų įrašo (PNR) aptikimo kodas

2.Bilieto rezervavimo / išdavimo data

3.Planuojamos kelionės data (-os)

4.Vardas (-ai) ir pavardė (-ės)

5.Keleivio, keleivio skrydžio rezervavimą atlikusių asmenų, asmenų, per kuriuos galima susisiekti su oro transporto keleiviu, ir asmenų, kurie turi būti informuoti ekstremaliosios situacijos atveju, adresas, telefono numeris ir elektroninė kontaktinė informacija

6.Visa turima informacija apie mokėjimą ir (arba) sąskaitų išrašymą (įskaitant informaciją, susijusią tik su mokėjimo už lėktuvo bilietą būdais ir sąskaitų išrašymu, išskyrus bet kokią kitą informaciją, tiesiogiai nesusijusią su skrydžiu)

7.Visas su konkrečiu PNR susijęs kelionės maršrutas

8.Informacija apie dažnai skraidančius keleivius (oro transporto bendrovės arba programą administruojančio pardavėjo paskyrimo numeris, dažnai skraidančio keleivio numeris, narystės lygis, pakopos aprašymas ir aljanso kodas)

9.Kelionių agentūra / kelionių agentas

10.Keleivio kelionės statusas, įskaitant patvirtinimus, registravimo statusą, informaciją apie neatvykimą arba apie paskutinės minutės atvykimą be bilieto užsakymo

11.Išskaidyta / padalyta PNR informacija

12.Kita papildoma informacija (OSI), informacija apie specialias paslaugas (SSI) ir informacija apie specialių paslaugų prašymus (SSR)

13.Informacija apie bilietų pardavimą, įskaitant bilieto numerį, bilieto išdavimo datą, bilietus į vieną pusę ir automatizuotą bilietų kainos nurodymą

14.Informacija apie sėdimas vietas, įskaitant sėdimos vietos numerį

15.Bendrojo kodo informacija

16.Visa informacija apie bagažą

17.PNR užfiksuoti kitų keleivių vardai ir pavardės ir PNR užfiksuotų kartu keliaujančių keleivių skaičius

18.Visi surinkti išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenys (asmens dokumento rūšis, numeris, išdavusi šalis, galiojimo pabaigos data, pilietybė, pavardė, vardas, lytis, gimimo data, oro transporto bendrovė, skrydžio numeris, išvykimo data, atvykimo data, išvykimo oro uostas, atvykimo oro uostas, išvykimo laikas ir atvykimo laikas)

19.Visi ankstesni 1–18 punktuose išvardytų PNR pakeitimai

LAW-3 PRIEDAS. EUROPOLO KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ NUSIKALTIMŲ RŪŠYS

—Terorizmas

—Organizuotas nusikalstamumas

—Prekyba narkotikais

—Pinigų plovimo veikla

—Nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis

—Neteisėtas imigrantų gabenimas

—Prekyba žmonėmis

—Su motorinėmis transporto priemonėmis susiję nusikaltimai

—Nužudymas ir sunkus kūno sužalojimas

—Neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

—Žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas

—Rasizmas ir ksenofobija

—Plėšimas ir vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis

—Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius

—Apgaulė ir sukčiavimas

—Nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams

—Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas finansų rinka

—Reketas ir turto prievartavimas

—Gaminių klastojimas ir piratavimas

—Administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais

—Pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas

—Elektroniniai nusikaltimai

—Korupcija

—Neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

—Neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais

—Neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais

—Nusikaltimai aplinkai, įskaitant taršą iš laivų

—Neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

—Seksualinė prievarta ir seksualinis išnaudojimas, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą seksualiniais tikslais

—Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai



LAW-4 PRIEDAS. Eurojusto kompetencijai priklausančių sunkių nusikaltimų rūšys

—Terorizmas

—Organizuotas nusikalstamumas

—Prekyba narkotikais

—Pinigų plovimo veikla

—Nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis

—Neteisėtas imigrantų gabenimas

—Prekyba žmonėmis

—Su motorinėmis transporto priemonėmis susiję nusikaltimai

—Nužudymas ir sunkus kūno sužalojimas

—Neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

—Žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas

—Rasizmas ir ksenofobija

—Plėšimas ir vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis

—Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius

—Apgaulė ir sukčiavimas

—Nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams

—Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas finansų rinka

—Reketas ir turto prievartavimas

—Gaminių klastojimas ir piratavimas

—Administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais

—Pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas

—Elektroniniai nusikaltimai

—Korupcija

—Neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

—Neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais

—Neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais

—Nusikaltimai aplinkai, įskaitant taršą iš laivų

—Neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

—Seksualinė prievarta ir seksualinis išnaudojimas, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą seksualiniais tikslais

—Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai



LAW-5 PRIEDAS. AREŠTO ORDERIS    

Šį orderį išdavė kompetentinga teisminė institucija. Prašau areštuoti ir perduoti toliau nurodytą asmenį, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo 158 .

a)

Informacija apie prašomo perduoti asmens tapatybę:

Pavardė:

 

Vardas (-ai):

Mergautinė pavardė (kai taikytina):

Slapyvardžiai (kai taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Gyvenamoji vieta ir (arba) žinomas adresas:

Kalba (-os), kurią prašomas perduoti asmuo supranta (jei žinoma):

Prašomo išduoti asmens ypatingos žymės / aprašymas:

Prašomo išduoti asmens nuotrauka ir pirštų atspaudai, jei jie turimi ir gali būti perduoti, arba asmens, su kuriuo galima susisiekti, kad būtų galima gauti tokią informaciją arba DNR analitę, kontaktiniai duomenys (kai šie duomenys gali būti pateikti, bet jie nebuvo nurodyti)

b)

Sprendimas, kuriuo remiantis išduotas arešto orderis:

1.

Arešto orderis arba tokį patį poveikį turintis teismo sprendimas:

Rūšis:

2.

Vykdytinas sprendimas:

Registracijos numeris:

c)

Informacija apie bausmės trukmę:

1.

Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už nusikalstamą veiką (-as):

2.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas:

Likęs bausmės laikas:

 

d) Nurodykite, ar asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas:

1. Taip, asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas.

2. Ne, asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas.

3.Jei pažymėjote 2 punkto langelį, patvirtinkite vieną iš šių papunkčių (jei taikoma):

3.1a.asmeniui buvo asmeniškai … (metai / mėnuo / diena) įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą;

ARBA

3.1b.asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, tačiau jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą;

ARBA

3.2.žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu, ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu,

ARBA

3.3.… (metai / mėnuo / diena) asmeniui įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo:

☐ aiškiai nurodė, kad jis neginčija šio sprendimo,

ARBA

☐ per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo,

ARBA

3.4.sprendimas asmeniui nebuvo įteiktas asmeniškai, tačiau

–sprendimas asmeniui bus asmeniškai įteiktas nedelsiant po perdavimo, ir

–asmeniui įteikus sprendimą, jis bus aiškiai informuotas apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, ir

–asmuo bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi prašyti persvarstyti bylą arba pateikti apeliacinį skundą; šis laikotarpis yra … dienų.

4.Jei pažymėjote 3.1b, 3.2 ar 3.3 papunkčio langelį, pateikite informaciją apie tai, kaip buvo įvykdyta atitinkama sąlyga:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

e)

Nusikalstamos veikos:

Nusikalstamų veikų, su kuriomis yra susijęs šis orderis,

skaičius:

Aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika (-os) buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo išduoti asmens dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (-as) laipsnį:

Nusikalstamos veikos (-ų) pobūdis, teisinė kvalifikacija ir taikytina įstatymo / kodekso nuostata:

I.

Taikoma tik tuo atveju, jei arešto orderį išduodanti ir vykdančioji valstybės yra pateikusios pranešimą Susitarimo LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 4 dalį. Jei taikytina, pažymėkite vieną ar kelias iš šių nusikalstamų veikų, kaip apibrėžta arešto orderį išduodančios valstybės teisėje, už kurią (-ias) arešto orderį išduodančioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo arba įkalinimo bausme, kurios maksimali trukmė – ne mažiau kaip treji metai:

☐ dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje

☐ terorizmas, kaip apibrėžta Susitarimo LAW-7 priede

☐ prekyba žmonėmis

☐ seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija

☐ neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis

☐ neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

☐ korupcija, įskaitant kyšininkavimą

☐ sukčiavimas, įskaitant Jungtinės Karalystės, valstybės narės arba Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą

☐ nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas

☐ pinigų padirbinėjimas

☐ elektroniniai nusikaltimai

☐ nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais

☐ pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi

☐ nužudymas, sunkus kūno sužalojimas

☐ neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

☐ žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas

☐ rasizmas ir ksenofobija

☐ organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas

☐ neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius

☐ sukčiavimas

☐ reketas ir turto prievartavimas

☐ gaminių klastojimas ir piratavimas

☐ administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais

☐ mokėjimo priemonių klastojimas

☐ neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

☐ neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis

☐ prekyba vogtomis transporto priemonėmis

☐ išžaginimas

☐ padegimas

☐ Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai

☐ neteisėtas orlaivio, laivo ar erdvėlaivio užgrobimas

☐ diversija

II.

Išsamus nusikalstamos veikos (-ų), neįrašytos į I skirsnį, apibūdinimas:

f)

Kitos bylai svarbios aplinkybės (neprivaloma informacija):
(NB. Čia galima nurodyti eksteritorialumą, senaties terminų sustabdymą ir kitas nusikalstamos veikos pasekmes)

g)

Šis orderis taip pat taikomas turto, kurio gali reikėti kaip įrodymo, areštui ir perdavimui:

Šis orderis taip pat taikomas turto, kurį prašomas perduoti asmuo įsigijo įvykdęs nusikalstamą veiką, areštui ir perdavimui:

Turto (ir jo buvimo vietos) (jei žinoma) apibūdinimas:

h)

Už nusikalstamą veiką (-as), dėl kurios išduotas šis orderis, baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar įkalinimu iki gyvos galvos arba tokia bausmė yra paskirta:

laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar įkalinimu iki gyvos galvos arba tokia bausmė yra paskirta:

vykdančiosios valstybės prašymu arešto orderį išduodanti valstybė užtikrins, kad ji:

☐ gavusi prašymą arba bent po 20 metų persvarstys paskirtą bausmę arba priemonę,

ir (arba)

☐ skatins suteikti malonę, kurios asmuo turi teisę prašyti pagal arešto orderį išduodančios valstybės teisę arba praktiką, siekdama, kad tokia bausmė arba priemonė nebūtų vykdoma.

i)

Orderį išdavusi teisminė institucija:

Oficialus pavadinimas:

 

Jos atstovo vardas ir pavardė 1591:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Telefonas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Asmens, su kuriuo turi būti susisiekta dėl perdavimo praktinių klausimų, kontaktiniai duomenys:

Kai už arešto orderių perdavimą ir administracinį priėmimą yra atsakinga centrinė institucija:

Centrinės institucijos pavadinimas:

Kontaktinis asmuo, jei taikytina (pareigos / rangas, vardas ir pavardė):

Adresas:

Telefonas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Arešto orderį išduodančios teisminės institucijos ir (arba) jos atstovo parašas:

Vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Data:

Oficialus antspaudas (jei naudojamas):



LAW-6 PRIEDAS. Keitimasis nuosprendžių registro informacija. Techninės ir procedūrinės specifikacijos    

1 SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti trečios dalies IX antraštinei daliai [Keitimasis nuosprendžių registrų informacija] įgyvendinti būtinas procedūrines ir technines nuostatas.

2 straipsnis. Ryšių tinklas

1.Valstybės narės ir Jungtinės Karalystės tarpusavio elektroninis keitimasis nuosprendžių registro informacija vyksta naudojantis šifruotą ryšį užtikrinančia bendra ryšių infrastruktūra.

2.Bendros ryšių infrastruktūros funkciją atlieka Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų (TESTA) ryšių tinklas. Šis tinklas po tolesnės plėtros arba alternatyvus saugus tinklas turi užtikrinti, kad esama bendra ryšių infrastruktūra toliau atitiktų saugumo reikalavimus, tinkamus keitimuisi nuosprendžių registro informacija.

3 straipsnis. Tinklų sujungimo programinė įranga

1.Valstybės naudoja standartizuotą tinklų sujungimo programinę įrangą, leidžiančią jų centrinėms institucijoms prisijungti prie bendros ryšių infrastruktūros, kad galėtų elektroniniu būdu keistis nuosprendžių registro informacija su kitomis valstybėmis pagal trečios dalies IX antraštinės dalies [Keitimasis nuosprendžių registrų informacija] ir šio priedo nuostatas.

2.Valstybėms narėms tinklų sujungimo programinė įranga yra ECRIS nuorodų sistemos programinė įranga arba jų nacionalinė ECRIS sistemos programinė įranga, prireikus pritaikyta keitimosi informacija su Jungtine Karalyste tikslais, kaip nustatyta šiame Susitarime.

3.Jungtinė Karalystė yra atsakinga už savo tinklų sujungimo programinės įrangos kūrimą ir veikimą. Tuo tikslu Jungtinė Karalystė ne vėliau kaip iki šio Susitarimo įsigaliojimo užtikrina, kad jos nacionalinė tinklų sujungimo programinė įranga veiktų pagal protokolus ir technines specifikacijas, nustatytus ECRIS nuorodų sistemos programinei įrangai, ir visus kitus „eu-LISA“ nustatytus techninius reikalavimus.

4.Jungtinė Karalystė taip pat užtikrina, kad be nepagrįsto delsimo būtų įgyvendintos visos vėlesnės jos nacionalinės tinklų sujungimo programinės įrangos techninės adaptacijos, kurių reikia dėl ECRIS nuorodų sistemos programinės įrangos techninių specifikacijų pakeitimų arba kitų „eu-LISA“ nustatytų techninių reikalavimų pakeitimų. Tuo tikslu Sąjunga užtikrina, kad Jungtinei Karalystei būtų be nepagrįsto delsimo pranešta apie visus planuojamus techninių specifikacijų ar reikalavimų pakeitimus ir pateikta visa informacija, kurios reikia, kad Jungtinė Karalystė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šį priedą.

4 straipsnis. Pranešimuose, prašymuose ir atsakymuose pateiktina informacija

1.Visuose LAW.EXINF.123 straipsnyje [Pranešimai] nurodytuose pranešimuose pateikiama ši privaloma informacija:

(a)informacija apie nuteistąjį (vardas ir pavardė, gimimo data, gimimo vieta (miestas ir valstybė), lytis, pilietybė ir, jei yra, ankstesnė (-ės) pavardė (-ės) ir vardas (-ai);

(b)informacija apie apkaltinamojo nuosprendžio pobūdį (nuosprendžio data, teismo pavadinimas, data, kada sprendimas tapo galutinis);

(c)informacija apie nusikaltimą, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nusikaltimo, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, data ir nusikaltimo rūšis arba teisinis kvalifikavimas bei nuoroda į taikytinas teisines nuostatas); taip pat

(d)informacija apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį, įskaitant visų pirma bausmę ir papildomas bausmes, saugumo priemones ir vėlesnius bausmės vykdymo sąlygas keičiančius sprendimus;

2.Pranešimuose pateikiama toliau nurodyta neprivaloma informacija, jei ji buvo įrašyta į nuosprendžių registrą (a–d punktai) arba žinoma centrinei institucijai (e–h punktai):

(a)nuteistojo tėvų vardai ir pavardės;

(b)apkaltinamojo nuosprendžio numeris;

(c)nusikaltimo vieta;

(d)informacija apie tuo apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą;

(e)nuteistojo asmens kodas arba jo asmens dokumento tipas ir numeris;

(f)paimti to asmens pirštų atspaudai,

(g)jei taikoma, slapyvardis ir (arba) pravardė (-ės).

(h)veido atvaizdas.

Be to, gali būti perduodama bet kokia kita į nuosprendžių registrą įtraukta informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius.

3.Visi LAW.EXINF.125 straipsnyje [Prašymai pateikti informaciją] nurodyti prašymai suteikti informaciją pateikiami standartiniu elektroniniu formatu naudojant šio priedo 2 skyriuje [FORMOS] nustatytą pavyzdinę formą viena iš oficialiųjų valstybės, į kurią kreipiamasi, kalbų.

4.Visi atsakymai į LAW.EXINF.126 straipsnyje [Atsakymai į prašymus] nurodytus prašymus pateikiami standartiniu elektroniniu formatu naudojant šio priedo 2 skyriuje [FORMOS] nustatytą pavyzdinę formą kartu su apkaltinamųjų nuosprendžių išrašu, kaip numatyta nacionalinėje teisėje. Prašomoji valstybė atsakymą pateikia viena iš savo oficialiųjų kalbų arba kita abiem Šalims priimtina kalba. Jungtinė Karalystė ir Sąjunga (bet kurios iš savo valstybių narių vardu) gali pranešti Specializuotajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kuri (-ios) kalba (-os), be tos valstybės oficialiosios (-iųjų) kalbos (-ų), jai priimtina (-os).

5.Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus priima šio priedo 2 skyriaus [FORMOS] formų, nurodytų 3 ir 4 dalyse, pakeitimus.

5 straipsnis. Informacijos perdavimo forma

1.Pagal LAW.EXINF.123 straipsnį [Pranešimai] ir LAW.EXINF.126 straipsnį [Atsakymai į prašymus] perduodamos informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos pavadinimu arba teisiniu kvalifikavimu ir taikytinomis teisės nuostatomis, valstybės nurodo atitinkamą kiekvienos nusikalstamos veikos, apie kurią perduodama informacija, kodą, kaip numatyta šio priedo 3 skyriuje [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] pateiktoje nusikalstamų veikų lentelėje. Išimties atveju, kai nusikalstama veika neatitinka jokio konkretaus pakategorio, tai konkrečiai nusikalstamai veikai nurodomas atitinkamos ar artimiausios nusikalstamų veikų kategorijos kodas „atvira kategorija“ arba, jei jo nėra, kodas „kitos nusikalstamos veikos“.

2.Valstybės taip pat gali pateikti turimą informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos įvykdymo ir dalyvavimo nusikalstamoje veikoje lygiu bei atitinkamais atvejais apie visišką ar dalinį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba apie nusikaltimų recidyvą.

3.Pagal LAW.EXINF.123 straipsnį [Pranešimai] ir LAW.EXINF.126 straipsnį [Atsakymai į prašymus] perduodamos informaciją apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį, visų pirma bausmę ir papildomas bausmes, saugumo priemones ir vėlesnius bausmės vykdymo sąlygas keičiančius sprendimus, valstybės nurodo atitinkamą kiekvienos sankcijos ir priemonės, apie kurią perduodama informacija, kodą, kaip numatyta šio priedo 3 skyriaus [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] sankcijų ir priemonių lentelėje. Išimties tvarka, kai sankcija ar priemonė neatitinka jokio konkretaus pakategorio, tai konkrečiai sankcijai nurodomas atitinkamos ar artimiausios sankcijos ir priemonės kategorijos kodas „atvira kategorija“ arba, jei jo nėra, kodas „kitos sankcijos ar priemonės“.

4.Atitinkamais atvejais valstybės taip pat pateikia turimą informaciją, susijusią su paskirtos sankcijos ar priemonės vykdymo pobūdžiu ir (arba) sąlygomis, kaip numatyta šio priedo 3 skyriaus [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] kriterijų lentelėje. Kriterijus „sprendimas nebaudžiamosiose bylose“ nurodomas tik tuo atveju, jei atsakydama į prašymą dėl informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius atitinkamo asmens pilietybės valstybė informaciją apie tokį sprendimą pateikia savanoriškai.

5.Valstybės teikia Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui toliau nurodytą informaciją, siekdamos visų pirma skleisti šią informaciją kitoms valstybėms:

(a)nacionalinių nusikalstamų veikų, nurodomų kiekvienoje šio priedo 3 skyriaus [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] nusikalstamų veikų lentelės kategorijoje, sąrašą. Sąraše nurodomas nusikalstamos veikos pavadinimas ir teisinis klasifikavimas bei nuoroda į taikytinas teisines nuostatas. Jame taip pat gali būti pateiktas trumpas nusikalstamos veikos sudėties požymių aprašas;

(b)nuosprendžių tipų, galimų papildomų sankcijų, saugumo priemonių ir galimų vėlesnių nuosprendžių vykdymo sąlygas keičiančių sprendimų, apibrėžtų nacionalinėje teisėje, sąrašą kiekvienai kategorijai, nurodytai šio priedo 3 skyriuje [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] pateiktoje sankcijų ir priemonių lentelėje. Joje taip pat gali būti pateiktas trumpas konkrečios sankcijos ar priemonės aprašas.

6.Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sąrašus ir aprašus valstybės reguliariai atnaujina. Atnaujinta informacija siunčiama Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui.

7.Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus priima šio priedo 3 skyriaus [STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS] lentelių, nurodytų 1–4 dalyse, pakeitimus.

6 straipsnis. Perdavimo tęstinumas

Jei elektroninio informacijos perdavimo būdas laikinai negalimas, valstybės informaciją perduoda bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti raštą tokiomis sąlygomis, kurios leidžia valstybės, į kurią kreipiamasi, centrinei institucijai nustatyti jo autentiškumą visą tokio negalimumo laikotarpį.

7 straipsnis. Statistiniai duomenys ir ataskaitų teikimas

1.Reguliariai atliekamas elektroninio keitimosi nuosprendžių registro informacija pagal trečios dalies IX antraštinės dalies [Keitimasis nuosprendžių registrų informacija] straipsnius vertinimas. Vertinimas grindžiamas atitinkamų valstybių narių statistiniais duomenimis ir ataskaitomis.

2.Kiekviena valstybė renka statistinius duomenis apie keitimąsi, vykdomą naudojant tinklų sujungimo programinę įrangą, ir kiekvieną mėnesį perduoda juos Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui ir „eu-LISA“. Valstybės taip pat teikia Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui ir „eu-LISA“ statistinius duomenis apie jų teritorijoje nuteistų kitų valstybių piliečių skaičių ir apie tokių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių.

8 straipsnis. Techninės specifikacijos

Įgyvendindamos šį Susitarimą, valstybės laikosi „eu-LISA“ nustatytų bendrų techninių specifikacijų dėl elektroninio keitimosi nuosprendžių registro informacija ir, kai tinkama, pritaiko savo sistemas be nepagrįsto delsimo.

2 SKYRIUS. FORMOS

Prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro

a)

Duomenys apie prašymą pateikusią valstybę:

Valstybė:

Centrinė(-ės) institucija(-jos):

Asmuo ryšiams:

Telefonas (su tarptautiniu kodu):

Faksas (su tarptautiniu kodu):

E. paštas:

Pašto adresas:

Bylos numeris, jei žinoma:

b)

Duomenys apie prašyme nurodyto asmens tapatybę(1):

Vardas ir pavardė (vardai ir visos pavardės):

Ankstesnės pavardės, vardai:

Slapyvardis ir (arba) pravardė, jei yra:

Lytis: M ☐ F ☐

Pilietybė:

Gimimo data (skaitmenimis: diena/mėnuo/metai):

Gimimo vieta (miestas ir valstybė):

Tėvo vardas ir pavardė:

Motinos vardas ir pavardė:

Gyvenamosios vietos arba žinomas adresas:

Asmens kodas arba asmens dokumento tipas ir numeris:

Pirštų atspaudai:

Veido atvaizdas:

Kiti turimi tapatybės nustatymo duomenys:

c)

Prašymo tikslas:

Pažymėti reikiamą langelį

1)

☐

baudžiamoji byla (nurodyti instituciją, kurioje nagrinėjama byla, ir, jei yra, baudžiamosios bylos numerį) …

...

2)

☐

su baudžiamąja byla nesusijęs prašymas (pažymint atitinkamą langelį nurodyti instituciją, kurioje nagrinėjama byla, ir, jei yra, baudžiamosios bylos numerį):

i)

☐

teisminės institucijos prašymas …

...

ii)

☐

kompetentingos administracinės institucijos prašymas …

...

iii)

☐

nurodyto asmens, norinčio gauti informaciją apie jo teistumą, prašymas …

...

Duomenų prašymo tikslas:

Prašančioji institucija

☐

nurodytas asmuo nesutinka, kad šie duomenys būtų atskleisti (jeigu buvo paprašyta asmens sutikimo pagal prašančiosios valstybės teisę).

Asmuo kontaktams, į kurį kreipiamasi, jei reikia papildomos informacijos:

Vardas ir pavardė:

Telefonas

E. paštas:

Kita informacija (pvz., prašymo skubumas):

Atsakymas į prašymą

Informacija, susijusi su atitinkamu asmeniu

Pažymėti reikiamą langelį

Toliau pasirašęs institucijos pareigūnas patvirtina:

☐

kad nuosprendžių registre nėra duomenų apie atitinkamam asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius;

☐

kad nuosprendžių registre yra duomenų apie atitinkamam asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius; apkaltinamųjų nuosprendžių išrašas pridedamas;

☐

kad nuosprendžių registre yra kitų duomenų apie atitinkamą asmenį; tokie duomenys pridedami (neprivaloma);

☐

kad nuosprendžių registre yra duomenų apie nurodytam asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bet apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi narė informavo, kad duomenis apie šiuos apkaltinamuosius nuosprendžius galima perduoti tik baudžiamosios bylos tikslais. Prašymą pateikti papildomą informaciją galima siųsti tiesiogiai … (nurodyti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusią valstybę);

☐

pagal prašomosios valstybės narės nacionalinę teisę prašymas, pateiktas kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, negali būti nagrinėjamas.

Asmuo kontaktams, į kurį kreipiamasi, jei reikia papildomos informacijos:

Vardas ir pavardė:

Telefonas

E. paštas:

Kita informacija (informacijos naudojimo apribojimai su baudžiamąja byla nesusijusių prašymų atvejais):

Nurodyti prie atsakymo formos pridedamų puslapių skaičių:

Priimta

[Data]

Parašas ir oficialus antspaudas (tinkamais atvejais):

Pavardė, vardas ir pareigos/ organizacija:

Tinkamais atvejais pridėti apkaltinamųjų nuosprendžių išrašą ir visus dokumentus nusiųsti prašymą pateikusiai valstybei. Versti formą ir išrašą į prašymą pateikusios valstybės narės kalbą nebūtina.

(1)  Kad būtų galima lengviau nustatyti asmens tapatybę, reikėtų pateikti kuo išsamesnius duomenis.

3 SKYRIUS. STANDARTIZUOTAS INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMATAS

Bendra nusikalstamų veikų kategorijų lentelė su kriterijų lentele, nurodyta 1 skyriaus 5 straipsnio [Informacijos perdavimo forma] 1 ir 2 dalyse

Kodas

Sankcijų ir priemonių kategorijos ir pakategoriai

0100 00

atvira kategorija

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai

0101 00

Genocidas

0102 00

Nusikaltimai žmonijai

0103 00

Karo nusikaltimai

0200 00

atvira kategorija

Dalyvavimas nusikalstamos organizacijos veikloje

0201 00

Vadovavimas nusikalstamai organizacijai

0202 00

Sąmoningas dalyvavimas nusikalstamos organizacijos nusikalstamoje veikloje

0203 00

Sąmoningas dalyvavimas nusikalstamos organizacijos nenusikalstamoje veikloje

0300 00

atvira kategorija

Terorizmas

0301 00

Vadovavimas teroristinei grupuotei

0302 00

Sąmoningas dalyvavimas teroristinės grupuotės veikloje

0303 00

Terorizmo finansavimas

0304 00

Viešas kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą

0305 00

Verbavimas teroristinei veiklai ir teroristų rengimas

0400 00

atvira kategorija

Prekyba žmonėmis

0401 00

Prekyba žmonėmis priverstinio darbo arba paslaugų teikimo tikslais

0402 00

Prekyba žmonėmis prostitucijos arba kitų formų seksualinio išnaudojimo tikslais

0403 00

Prekyba žmonėmis organų arba žmogaus audinių pašalinimo tikslais

0404 00

Prekyba žmonėmis vergijos, į ją panašios veiklos arba priverstinio darbo tikslais

0405 00

Prekyba žmonėmis nepilnamečio asmens išnaudojimo priverstiniam darbui arba paslaugų teikimui tikslais

0406 00

Prekyba žmonėmis nepilnamečių asmenų išnaudojimo prostitucijos arba kitų formų seksualinio išnaudojimo tikslais

0407 00

Prekyba žmonėmis nepilnamečių asmenų organų arba jų audinių pašalinimo tikslais

0408 00

Prekyba žmonėmis nepilnamečių asmenų vergijos, į ją panašios veiklos arba priverstinio darbo tikslais

0500 00

atvira kategorija

Neteisėta prekyba (1) ir kitos nusikalstamos veikos, susijusios su ginklais, šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir komponentais, šaudmenimis ir sprogmenimis

0501 00

Neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba

0502 00

Neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų prekyba nacionaliniu lygiu (2)

0503 00

Neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba

0504 00

Neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba

0600 00

atvira kategorija

Nusikaltimai aplinkai

0601 00

Saugomų gyvūnijos arba augmenijos rūšių sunaikinimas arba žalos joms padarymas

0602 00

Neteisėtas teršiančių medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės išleidimas į orą, dirvožemį ar vandenį

0603 00

Su atliekomis, įskaitant pavojingąsias atliekas, susiję nusikaltimai

0604 00

Su neteisėta prekyba (1) saugomų rūšių gyvūnais ir augalais arba jų dalimis susiję nusikaltimai

0605 00

Netyčiniai nusikaltimai aplinkai

0700 00

atvira kategorija

Su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susiję nusikaltimai ir kiti nusikaltimai visuomenės sveikatai

0701 00

Su neteisėta prekyba (3) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, susiję nusikaltimai

0702 00

Neteisėtas narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas, laikymas ir gamyba tik asmeniniam vartojimui

0703 00

Neteisėta pagalba kitiems asmenims, susijusi su narkotinių arba psichotropinių medžiagų vartojimu, arba neteisėtas kurstymas jas vartoti

0704 00

Narkotinių medžiagų gamyba ne tik asmeniniam vartojimui

0800 00

atvira kategorija

Nusikaltimai asmeniui

0801 00

Tyčinis nužudymas

0802 00

Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis (4)

0803 00

Netyčinis nužudymas

0804 00

Motinos įvykdytas tyčinis naujagimio nužudymas

0805 00

Neteisėtas abortas

0806 00

Neteisėta eutanazija

0807 00

Su savižudybe susiję nusikaltimai

0808 00

Smurtinė mirtis

0809 00

Sunkus kūno sužalojimas, subjaurojimas arba visiško nedarbingumo sukėlimas

0810 00

Netyčinis sunkus kūno sužalojimas, subjaurojimas arba visiško nedarbingumo sukėlimas

0811 00

Nesunkus kūno sužalojimas

0812 00

Netyčinis nesunkus kūno sužalojimas

0813 00

Grėsmės gyvybei arba sunkaus kūno sužalojimo grėsmės sukėlimas

0814 00

Kankinimas

0815 00

Palikimas be pagalbos arba paramos

0816 00

Su organų arba audinių pašalinimu negavus leidimo ar sutikimo susiję nusikaltimai

0817 00

Su neteisėta prekyba (3) žmogaus organais ir audiniais susiję nusikaltimai

0818 00

Smurtas ar grasinimai šeimoje

0900 00

atvira kategorija

Nusikaltimai asmens laisvei, orumui ir kitiems saugomiems interesams, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją

0901 00

Pagrobimas, pagrobimas reikalaujant išpirkos, neteisėtas laisvės atėmimas

0902 00

Valstybės institucijos įvykdytas neteisėtas suėmimas ar laisvės atėmimas

0903 00

Įkaitų ėmimas

0904 00

Neteisėtas orlaivio ar laivo užgrobimas

0905 00

Įžeidimas, šmeižtas, garbės ir orumo įžeidimas, nepagarba

0906 00

Grasinimai

0907 00

Prievarta, mėginimas paveikti, persekiojimas, priekabiavimas arba psichologinė ar emocinė agresija

0908 00

Turto prievartavimas

0909 00

Turto prievartavimas sunkinančiomis aplinkybėmis

0910 00

Neteisėtas patekimas į privačią valdą

0911 00

Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimas, išskyrus neteisėtą patekimą į privačią valdą

0912 00

Nusikaltimai asmens duomenų apsaugai

0913 00

Neteisėtas duomenų arba pranešimų perėmimas

0914 00

Diskriminacija dėl lyties, rasės, seksualinės orientacijos, religijos ar etninės kilmės

0915 00

Viešas rasinės diskriminacijos kurstymas

0916 00

Viešas rasinės neapykantos kurstymas

0917 00

Šantažas

1000 00

atvira kategorija

Lytiniai nusikaltimai

1001 00

Išžaginimas

1002 00

Išžaginimas sunkinančiomis aplinkybėmis (5), išskyrus nepilnamečio asmens išžaginimą

1003 00

Seksualinis prievartavimas

1004 00

Sąvadavimas prostitucijai arba lytiniams santykiams

1005 00

Nepadorus apsinuoginimas viešoje vietoje

1006 00

Seksualinis priekabiavimas

1007 00

Prostitucija užsiimančio asmens siūlymasis teikti seksualines paslaugas

1008 00

Seksualinis vaikų išnaudojimas

1009 00

Su vaikų pornografija ar nepadoriais nepilnamečių asmenų atvaizdais susiję nusikaltimai

1010 00

Nepilnamečio asmens išžaginimas

1011 00

Seksualinė prievarta prieš nepilnamečius

1100 00

atvira kategorija

Nusikaltimai šeimai

1101 00

Neteisėti lytiniai santykiai tarp artimų šeimos narių

1102 00

Poligamija

1103 00

Vengimas mokėti alimentus arba vykdyti išlaikymo prievolę

1104 00

Nesirūpinimas nepilnamečiu arba neįgaliu asmeniu arba tokio asmens palikimas

1105 00

Teismo įsakymo dėl nepilnamečio asmens globos nevykdymas arba nepilnamečio asmens pagrobimas

1200 00

atvira kategorija

Nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus

1201 00

Šnipinėjimas

1202 00

Valstybės išdavimas

1203 00

Su rinkimais ir referendumais susiję nusikaltimai

1204 00

Pasikėsinimas į valstybės vadovo gyvybę ar sveikatą

1205 00

Valstybės arba tautos įžeidimas arba valstybės simbolių išniekinimas

1206 00

Valstybės pareigūno įžeidimas arba pasipriešinimas jam

1207 00

Valstybės pareigūno turto prievartavimas, jam daromas spaudimas arba mėginimas jį paveikti

1208 00

Valstybės pareigūno užpuolimas arba grasinimas jam

1209 00

Nusikaltimai viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymas

1210 00

Smurtas sporto renginių metu

1211 00

Valstybės ar administracinių dokumentų vagystė

1212 00

Trukdymas vykdyti teisingumą teikiant melagingą informaciją baudžiamojo arba teismo proceso metu, melagingas liudijimas

1213 00

Neteisėtas asmens vardo arba institucijos pavadinimo pasisavinimas

1214 00

Pabėgimas iš teisėtos įkalinimo vietos

1300 00

atvira kategorija

Nusikaltimai valstybės nuosavybei arba visuomenės interesams

1301 00

Sukčiavimas, susijęs su viešojo sektoriaus ir socialinės apsaugos išmokomis ir išmokomis šeimai

1302 00

Sukčiavimas, turintis įtakos Europos išmokoms ar dotacijoms

1303 00

Su azartiniais lošimais susiję nusikaltimai

1304 00

Trukdymas vykdyti viešųjų pirkimų procedūras

1305 00

Aktyvioji arba pasyvioji valstybės tarnautojo, valstybines pareigas einančio ar valstybės įgalioto asmens korupcija

1306 00

Valstybės pareigūno įvykdytas turto išeikvojimas, pasisavinimas arba kitoks nesąžiningas turto panaudojimas

1307 00

Valstybės pareigūno piktnaudžiavimas tarnyba

1400 00

atvira kategorija

Nusikaltimai mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimai

1401 00

Nusikaltimai mokesčių tvarkai

1402 00

Muitų teisės aktų pažeidimai

1500 00

atvira kategorija

Ekonominiai ir su prekyba susiję nusikaltimai

1501 00

Bankrotas arba tyčinis nemokumas

1502 00

Apskaitos taisyklių pažeidimas, išeikvojimas, turto nuslėpimas arba neteisėtas bendrovės įsipareigojimų padidinimas

1503 00

Konkurencijos taisyklių pažeidimas

1504 00

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas

1505 00

Aktyvioji arba pasyvioji korupcija privačiajame sektoriuje

1506 00

Paslapties atskleidimas arba įsipareigojimo saugoti paslaptį nevykdymas

1507 00

Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija

1600 00

atvira kategorija

Nusikaltimai nuosavybei arba prekių sugadinimas

1601 00

Turto pasisavinimas

1602 00

Neteisėtas elektros energijos naudojimas arba elektros srovės nukreipimas

1603 00

Sukčiavimas, įskaitant apgaulę

1604 00

Prekyba vogtomis prekėmis

1605 00

Neteisėta prekyba (6) kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius

1606 00

Tyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas

1607 00

Netyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas

1608 00

Sabotažas

1609 00

Nusikaltimai pramoninei ar intelektinei nuosavybei

1610 00

Tyčinis padegimas

1611 00

Tyčinis padegimas, sukeliantis žmonių mirtį ar sužalojimą

1612 00

Tyčinis miško padegimas

1700 00

atvira kategorija

Su vagyste susiję nusikaltimai

1701 00

Vagystė

1702 00

Vagystė po neteisėto patekimo į privačią valdą

1703 00

Vagystė, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais

1704 00

Vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais

1800 00

atvira kategorija

Nusikaltimai informacinėms sistemoms ir kiti kompiuteriniai nusikaltimai

1801 00

Neteisėtas prisijungimas prie informacinių sistemų

1802 00

Neteisėtas informacinės sistemos darbo trikdymas

1803 00

Neteisėtas kišimasis į duomenų vientisumą

1804 00

Kompiuterinės įrangos arba duomenų, kuriais naudojantis galima įvykdyti kompiuterinius nusikaltimus, gamyba (kūrimas), disponavimas, platinimas arba prekyba jais

1900 00

atvira kategorija

Netikrų mokėjimo priemonių gaminimas

1901 00

Valiutos klastojimas ar padirbinėjimas

1902 00

Negrynųjų mokėjimo priemonių padirbinėjimas

1903 00

Fiduciarinių dokumentų klastojimas ir padirbinėjimas

1904 00

Suklastotos arba padirbtos valiutos, negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimas į apyvartą ir (arba) naudojimas

1905 00

Disponavimas įranga valiutai arba valstybiniams fiduciariniams dokumentams klastoti ir padirbti

2000 00

atvira kategorija

Dokumentų klastojimas

2001 00

Privataus asmens įvykdytas valstybės dokumento arba administracinio dokumento suklastojimas

2002 00

Valstybės tarnautojo arba valstybės institucijos įvykdytas dokumento suklastojimas

2003 00

Aprūpinimas suklastotu valstybės dokumentu arba administraciniu dokumentu arba tokių dokumentų įgijimas; valstybės tarnautojo arba valstybės institucijos vykdomas aprūpinimas suklastotu dokumentu arba tokio dokumento įgijimas

2004 00

Suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimas

2005 00

Disponavimas įranga valstybės dokumentams arba administraciniams dokumentams klastoti

2006 00

Privataus asmens įvykdytas privačių dokumentų suklastojimas

2100 00

atvira kategorija

Eismo taisyklių pažeidimai

2101 00

Pavojingas vairavimas

2102 00

Vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų

2103 00

Vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti

2104 00

Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos

2105 00

Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę

2106 00

Su kelių eismo taisyklėmis susiję pažeidimai

2200 00

atvira kategorija

Darbo teisės pažeidimai

2201 00

Neteisėtas įdarbinimas

2202 00

Su atlyginimais, įskaitant socialinio draudimo įmokas, susiję pažeidimai

2203 00

Su darbo sąlygomis, darbuotojų sauga ir sveikata susiję pažeidimai

2204 00

Su galimybe vykdyti profesinę veiklą ir jos vykdymu susiję pažeidimai

2205 00

Su darbo ir poilsio laiku susiję pažeidimai

2300 00

atvira kategorija

Migracijos teisės pažeidimai

2301 00

Neteisėtas atvykimas į šalį arba gyvenimas joje

2302 00

Pagalba neteisėtai atvykti į šalį ir gyventi joje

2400 00

atvira kategorija

Su karo prievole susiję nusikaltimai

2500 00

atvira kategorija

Nusikaltimai, susiję su hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

2501 00

Neteisėtas hormoninių medžiagų ir kitų augimą skatinančių medžiagų importas, eksportas ar tiekimas

2600 00

atvira kategorija

Nusikaltimai, susiję su branduolinėmis medžiagomis arba kitomis pavojingomis radioaktyviosiomis medžiagomis

2601 00

Neteisėtas branduolinių arba radioaktyvių medžiagų importas, eksportas, tiekimas ar įsigijimas

2700 00

atvira kategorija

Kitos nusikalstamos veikos

2701 00

Kitos tyčinės nusikalstamos veikos

2702 00

Kitos netyčinės nusikalstamos veikos

(1)  Jei šioje kategorijoje nenurodyta kitaip, neteisėta prekyba – tai importas, eksportas, įsigijimas, pardavimas, pristatymas, gabenimas ar perdavimas.

(2)  Šiame pakategoryje neteisėta prekyba – tai įsigijimas, pardavimas, pristatymas, gabenimas ar perdavimas.

(3)  Šiame pakategoryje neteisėta prekyba – tai importas, eksportas, įsigijimas, pardavimas, pristatymas, gabenimas ar perdavimas.

(4) Pavyzdžiui, ypač sunkinančiomis aplinkybėmis.

(5)  Pavyzdžiui, itin žiauriai.

(6)  Neteisėta prekyba apima importą, eksportą, įsigijimą, pardavimą, pristatymą, gabenimą ar perdavimą.

Kriterijai

Įvykdymo lygis:

Įvykdyta veika

C

Pasikėsinimas arba rengimasis nusikalstamai veikai

A

Informacija neperduota

Ø

Dalyvavimo lygis:

Vykdytojas

M

Bendrininkas arba kurstytojas/organizatorius, bendrininkas

H

Informacija neperduota

Ø

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės:

Psichinė liga arba ribotas pakaltinamumas

S

Nusikaltimų recidyvas

R

1 skyriaus 5 straipsnio [Informacijos perdavimo forma] 3 ir 4 dalyse nurodyta bendra sankcijų ir priemonių kategorijų lentelė su kriterijų lentele

Kodas

Sankcijų ir priemonių kategorijos ir pakategoriai

1000

atvira kategorija

Laisvės atėmimas

1001

Laisvės atėmimas

1002

Laisvės atėmimas iki gyvos galvos

2000

atvira kategorija

Asmens laisvės apribojimas

2001

Draudimas lankytis tam tikrose vietose

2002

Teisės išvykti iš šalies suvaržymas

2003

Draudimas apsistoti tam tikrose vietose

2004

Draudimas lankytis masiniuose renginiuose

2005

Draudimas bet kokiu būdu bendrauti su tam tikrais asmenimis

2006

Elektroninės stebėsenos taikymas (1)

2007

Įpareigojimas nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje

2008

Įpareigojimas neišvykti/gyventi tam tikroje vietoje

2009

Įpareigojimas nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje

2010

Įpareigojimas įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam

3000

atvira kategorija

Draudimas naudotis specialia teise arba statusu

3001

Nušalinimas nuo pareigų

3002

Teisės eiti pareigas valstybės tarnyboje arba būti paskirtam (-ai) į tokias pareigas praradimas arba laikinas tokios teisės sustabdymas

3003

Teisės balsuoti arba būti išrinktam (-ai) praradimas arba tokios teisės sustabdymas

3004

Draudimas sudaryti sutartis su viešojo administravimo institucijomis

3005

Draudimas gauti valstybės subsidijas

3006

Vairuotojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu (2)

3007

Vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas

3008

Draudimas vairuoti tam tikras transporto priemones

3009

Tėvystės teisių netekimas arba sustabdymas

3010

Teisės būti ekspertu (-e), liudyti prisiekus, būti prisiekusiuoju (-ąja) nagrinėjant bylą teisme praradimas arba sustabdymas

3011

Teisės būti teisėtu (-a) globėju (-a) (3) praradimas arba sustabdymas

3012

Teisės būti apdovanotam (-ai) arba gauti titulą praradimas arba sustabdymas

3013

Draudimas užsiimti profesine, komercine arba socialine veikla

3014

Draudimas dirbti su nepilnamečiais asmenimis arba vykdyti su jais susijusią veiklą

3015

Įpareigojimas likviduoti juridinį asmenį

3016

Draudimas turėti ar nešioti ginklą

3017

Licencijos medžioti ir (arba) žvejoti panaikinimas

3018

Draudimas išrašyti čekius arba atsiskaityti mokėjimo ir (arba) kreditinėmis kortelėmis

3019

Draudimas laikyti gyvūnus

3020

Draudimas turėti arba naudoti tam tikrus daiktus, išskyrus ginklus

3021

Draudimas žaisti tam tikrus žaidimus ir (arba) užsiimti tam tikra sportine veikla

4000

atvira kategorija

Draudimas būti teritorijoje arba išsiuntimas iš teritorijos

4001

Draudimas būti šalies teritorijoje

4002

Išsiuntimas iš šalies teritorijos

5000

atvira kategorija

Prievolė, susijusi su asmeniu

5001

Sutikimas, kad būtų taikomas gydymas arba kitos terapijos formos

5002

Sutikimas dalyvauti socialinėje-mokomojoje programoje

5003

Įpareigojimas būti globojamam (-ai) ir (arba) prižiūrimam (-ai) šeimos

5004

Švietimo priemonės

5005

Lygtinis atleidimas nuo bausmės, kai sutinkama dalyvauti socialinė-teisminėje programoje

5006

Įpareigojimas mokytis ir (arba) dirbti

5007

Įpareigojimas pateikti teisminėms institucijoms specialią informaciją

5008

Įpareigojimas paskelbti teismo sprendimą

5009

Įpareigojimas finansiškai kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą

6000

atvira kategorija

Su asmeniniu turtu susijusios sankcijos

6001

Konfiskavimas

6002

Statinių nugriovimas

6003

Grąžinimas

7000

atvira kategorija

Patalpinimas į įstaigą

7001

Patalpinimas į psichiatrijos įstaigą

7002

Patalpinimas į detoksikacijos įstaigą

7003

Privalomas mokymasis švietimo įstaigoje

8000

atvira kategorija

Piniginė sankcija

8001

Bauda

8002

Baudos dalis, mokėtina už vieną dieną (4)

8003

Bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui (5)

9000

atvira kategorija

Sankcija, pagal kurią įpareigojama atlikti darbą

9001

Viešieji darbai

9002

Viešieji darbai, kuriems taikomos kitos ribojančios priemonės

10000

atvira kategorija

Su karine tarnyba susijusios sankcijos

10001

Karinio rango netekimas (6)

10002

Atleidimas iš profesionaliosios karo tarnybos

10003

Kario laisvės atėmimas

11000

atvira kategorija

Bausmės ir (arba) sankcijos ar įspėjimo vykdymo netaikymas ir (arba) atidėjimas

12000

atvira kategorija

Kitos sankcijos ir priemonės

Kriterijai (nustatomi tam tikrais atvejais)

ø

Sankcija

m

Priemonė

a

Sankcija ir (arba) priemonė, kurios vykdymas atidėtas

b

Sankcija ir (arba) priemonė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas

c

Sankcija ir (arba) priemonė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau nustatytas bandomasis ir (arba) priežiūros laikotarpis

d

Sankcija ir (arba) priemonė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, tačiau nustatytas bandomasis ir (arba) priežiūros laikotarpis

e

Bausmės ir (arba) priemonės pakeitimas

f

Pakaitinė sankcija ir (arba) priemonė, nustatyta kaip pagrindinė bausmė

g

Pakaitinė sankcija ir (arba) priemonė, iš pradžių taikytina pagrindinės bausmės nevykdymo atveju

h

Bausmės ir (arba) priemonės vykdymo atidėjimo panaikinimas

i

Paskesnis subendrintos sankcijos suformulavimas

j

Sankcijos ir (arba) priemonės vykdymo arba vykdymo atidėjimo sustabdymas (7)

k

Atleidimas nuo bausmės

l

Atleidimas nuo bausmės, kurios vykdymas atidėtas

n

Sankcijos vykdymo pabaiga

o

Malonės suteikimas

p

Amnestija

q

Lygtinis atleidimas nuo bausmės (asmens atleidimas nuo bausmės prieš terminą, taikant tam tikras sąlygas)

r

Reabilitacija (išbraukiant sankciją iš nuosprendžių registro arba jos neišbraukiant)

s

Konkreti sankcija ar priemonė nepilnamečiams

t

Sprendimas nebaudžiamosiose bylose (8)

(1)  Naudojant fiksuotąsias arba mobiliąsias priemones.

(2)  Naujam vairuotojo pažymėjimui gauti būtina pateikti naują prašymą.

(3)  Teisiškai neveiksnaus asmens arba nepilnamečio asmens teisėtas globėjas.

(4)  Piniginiais vienetais už dieną išreikšta bauda.

(5)  Pvz.: institucijai, asociacijai, fondui arba nukentėjusiam asmeniui.

(6)  Karinio rango pažeminimas.

(7)  Nėra susijusi su sankcijos vykdymo išvengimu.

(8)  Šis kriterijus bus nurodytas tik tuo atveju, jei tokia informacija pateikta atsakyme į prašymą, kurį gavo atitinkamo asmens pilietybės valstybė.



LAW-7 PRIEDAS. Terorizmo apibrėžtis

1.Taikymo sritis

Trečios dalies IX antraštinėje dalyje [Keitimasis nuosprendžių registro informacija], LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 3 dalies b punkte, LAW.SURR.79 straipsnio [Taikymo sritis] 4 dalyje, LAW.SURR.82 straipsnio [Išimtis dėl politinio nusikaltimo] 2 dalies c punkte, LAW.CONFISC.15 straipsnio [Atsisakymo pagrindai] 2 dalyje, LAW-5 PRIEDE [AREŠTO ORDERIS] ir LAW-8 PRIEDE [Įšaldymas ir konfiskavimas] terorizmas – tai šio priedo 3–14 dalyse apibrėžtos nusikalstamos veikos.

2. Teroristinės grupės ir organizuotos grupės apibrėžtys

2.1.Teroristinė grupė – organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, sukurta tam tikram laikotarpiui ir darniai veikianti turint tikslą vykdyti teroristinius nusikaltimus.

2.2.Organizuota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta nedelsiant vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai nustatyti jos narių vaidmenys, užtikrintas narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra.

3.Teroristiniai nusikaltimai

3.1.Tyčinės veikos – nacionalinėje teisėje apibrėžiamos kaip nusikalstamos veikos – dėl kurių, atsižvelgiant į jų pobūdį ar aplinkybes, gali būti padaryta didelė žala šaliai ar tarptautinei organizacijai, kai jos padaromos siekiant vieno iš 3.2 dalyje išvardytų tikslų:

(a)pasikėsinimai į asmens gyvybę, galintys sukelti mirtį;

(b)pasikėsinimai į asmens fizinę neliečiamybę;

(c)žmogaus pagrobimas arba laikymas įkaitu;

(d)vyriausybinio ar visuomeninio pastato, transporto sistemos, infrastruktūros įrenginio, įskaitant informacinę sistemą, stacionarios platformos kontinentiniame šelfe, viešosios vietos arba privačios nuosavybės didelio masto sunaikinimas, galintis kelti pavojų žmonių gyvybei arba padaryti didelių ekonominių nuostolių;

(e)orlaivio, laivų ar kitų viešojo ar asmeninio transporto priemonių užgrobimas;

(f)sprogmenų arba ginklų, įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ar branduolinius ginklus, gaminimas, laikymas, įsigijimas, gabenimas, tiekimas ar naudojimas, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių ginklų moksliniai tyrimai ir kūrimas;

(g)pavojų žmonių gyvybei keliantis pavojingų medžiagų paleidimas arba gaisrų, potvynių ar sprogimų sukėlimas;

(h)vandens, elektros ar bet kurio kito svarbaus gamtos ištekliaus tiekimo trikdymas ar nutraukimas, sukeliantis pavojų žmonių gyvybei;

(i)rimtas informacinės sistemos veikimo sutrikdymas ar nutraukimas įvedant, perduodant, sugadinant, ištrinant, pažeidžiant, pakeičiant arba pašalinant kompiuterinius duomenis, arba užkertant prieigą prie tokių duomenų, jei tai padaryta tyčia ir neturint tam teisės, kai:

I.dėl būtent tam tikslui skirtos arba pritaikytos priemonės naudojimo nukenčia daug informacinių sistemų;

II.dėl nusikalstamos veikos padaroma didelė žala;

III.nusikalstama veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą;

(j)informacinėje sistemoje esančių kompiuterinių duomenų ištrynimas, sugadinimas, pažeidimas, pakeitimas ar pašalinimas arba prieigos prie tokių duomenų užkirtimas tyčia ir neturint tam teisės, kai nusikalstama veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą;

(k)grasinimas padaryti kurią nors iš a–j punktuose išvardytų veikų.

3.2.3.1. dalyje nurodyti tikslai yra:

(a)stipriai įbauginti gyventojus;

(b)neleistinai priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį nors veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo;

(c)rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines politines, konstitucines, ekonomines ar socialines šalies ar tarptautinės organizacijos struktūras.

4. Su teroristine grupe susiję nusikaltimai

Šios tyčinės veikos:

(a)vadovavimas teroristinei grupei; 

(b)dalyvavimas teroristinės grupės veikloje, be kita ko, teikiant informaciją ar materialinius išteklius arba bet kuriuo būdu finansuojant jos veiklą, žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie teroristinės grupės nusikalstamos veiklos.

5. Viešas kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą

Tyčinis informacijos skleidimas ar kitokios pastangos bet kokiomis priemonėmis (tiek internetu, tiek realiame gyvenime) padaryti ją prieinamą visuomenei siekiant paskatinti įvykdyti vieną iš 3.1 dalies a–j punktuose išvardytų nusikalstamų veikų, kai tokiu elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui, šlovinant teroro aktus, skatinama vykdyti teroristinius nusikaltimus ir todėl kyla pavojus, kad gali būti įvykdyta viena ar kelios tokios nusikalstamos veikos.

6. Verbavimas teroristinei veiklai

Tyčinis kito asmens kurstymas įvykdyti vieną iš 3.1 dalies a–j punktuose arba 4 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų arba prisidėti prie jos įvykdymo.

7. Teroristų rengimas

Tyčinis mokymas gaminti arba naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus, kenksmingas arba pavojingas medžiagas arba naudoti kitus konkrečius metodus ar būdus siekiant įvykdyti vieną iš 3.1 dalies a–j punktuose išvardytų nusikalstamų veikų arba prisidėti prie jos įvykdymo, žinant, kad suteiktais įgūdžiais ketinama pasinaudoti šiuo tikslu.

8. Dalyvavimas mokiniu teroristų rengime

Tyčinis dalyvavimas mokiniu mokyme gaminti arba naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus, kenksmingas ar pavojingas medžiagas arba naudoti kitus specialius metodus ar būdus siekiant įvykdyti vieną iš 3.1 dalies a–j punktuose išvardytų nusikalstamų veikų arba prisidėti prie jos įvykdymo.

9. Kelionės terorizmo tikslais

9.1.Vykimas į šalį, kitą nei valstybė, siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo įvykdymo, kaip nurodyta 3 dalyje, siekiant dalyvauti teroristinės grupės veikloje žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie tokios grupės nusikalstamos veiklos, kaip nurodyta 4 dalyje, arba siekiant rengti teroristus ar dalyvauti mokiniu teroristų rengime, kaip nurodyta 7 ir 8 dalyse.

9.2.Be to, šie tyčiniai veiksmai:

(a)vykimas į tą valstybę narę siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo įvykdymo, kaip nurodyta 3 dalyje, siekiant dalyvauti teroristinės grupės veikloje žinant, kad tokiu dalyvavimu bus prisidėta prie tokios grupės nusikalstamos veiklos, kaip nurodyta 4 dalyje, arba siekiant rengti teroristus ar dalyvauti mokiniu teroristų rengime, kaip nurodyta 7 ir 8 dalyse, arba

(b)į tą valstybę atvykstančio asmens parengiamieji veiksmai siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip nurodyta 3.1 dalyje, arba prisidėti prie jo įvykdymo.

10. Kelionių terorizmo tikslais organizavimas ar kitoks palengvinimas

Bet kokia tyčinė pagalba organizuojant ar palengvinant asmenų keliones terorizmo tikslais, kaip nurodyta 9.1 dalyje ir 9.2 dalies a punkte, žinant, kad tokia pagalba teikiama tuo tikslu.

11.Terorizmo finansavimas

11.1.Tyčinis tiesioginis arba netiesioginis lėšų teikimas ar rinkimas bet kokiomis priemonėmis, siekiant jas visas ar jų dalį panaudoti kuriai nors iš 3–10 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų įvykdyti arba prisidėti prie jos įvykdymo, arba žinant, kad visas šias lėšas ar jų dalį numatoma taip panaudoti.

11.2.Tais atvejais, kai šio 11.1 punkte nurodytas terorizmo finansavimas yra susijęs su bet kuria iš 3, 4 ir 9 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų, nebūtina, kad visos šios lėšos arba jų dalis faktiškai būtų panaudotos kuriai nors iš tų nusikalstamų veikų įvykdyti arba prisidėti prie jų įvykdymo, ir nebūtina, kad nusikalstamą veiką darantis asmuo žinotų, kuriai konkrečiai nusikalstamai veikai ar veikoms tas lėšas numatoma panaudoti.

12.Kitos su teroristine veikla susijusios nusikalstamos veikos

Šios tyčinės veikos:

(a)vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis siekiant įvykdyti vieną iš 3 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų;

(b)turto prievartavimas siekiant įvykdyti vieną iš 3 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų;

(c)suklastotų administracinių dokumentų rengimas arba naudojimas siekiant įvykdyti vieną iš 3.1 dalies a–j punktuose, 4 dalies b punkte ir 9 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.

13. Ryšys su teroristiniais nusikaltimais

Kad 4–12 dalyse nurodytos nusikalstamos veikos būtų laikomos terorizmu, kaip nurodyta 1 dalyje, nebūtina, kad teroristinis nusikaltimas būtų faktiškai įvykdytas, ir, kiek tai susiję su 5–10 dalyse ir 12 dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, nebūtina nustatyti ryšio su kita konkrečia šiame priede nurodyta nusikalstama veika.

14. Pagalba ir bendrininkavimas, kurstymas ir kėsinimasis

Toliau nurodyti veiksmai:

(a)pagalba ir bendrininkavimas darant 3–8 ir 11–12 dalyse nurodytą nusikalstamą veiką;

(b)kurstymas įvykdyti 3–12 dalyse nurodytą nusikalstamą veiką; taip pat

(c)kėsinimasis įvykdyti 3, 6, 7 dalyse, 9.1 dalyje, 9.2 dalies a punkte, bei 11 ir 12 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, išskyrus 3.1 dalies f punkte numatytą laikymą ir 3.1 dalies k punkte nurodytą nusikalstamą veiką.



LAW-8 PRIEDAS. Įšaldymas ir konfiskavimas

Prašymo įšaldyti ir (arba) prašymo taikyti laikinąsias priemones forma

A SKIRSNIS

Prašančioji valstybė: ...................................................................................................................................

 

Prašomoji valstybė: ....................................................................................................................................

B SKIRSNIS. Vykdymo skubumas

Vykdymo skubumo pagrindas ir (arba) prašoma įvykdymo data

Prašymo įšaldyti vykdymo terminai pateikti Susitarimo LAW.CONFISC.8 straipsnyje [Pareiga imtis laikinųjų priemonių] Tačiau, jei reikalingas trumpesnis ar konkretus terminas, nurodykite datą ir paaiškinkite priežastį:

C SKIRSNIS. Susiję asmenys

Pateikite žinomą informaciją apie 1) fizinio (-ių) ar 2) juridinio (-ių) asmens (-ų), kurio (-ių) atžvilgiu priimtas prašymas įšaldyti, arba asmens (-ų), nuosavybės teise valdančio (-ių) turtą, kuriam taikomas prašymas įšaldyti, tapatybę (jei kalbama daugiau kaip apie vieną asmenį, pateikite informaciją apie kiekvieną asmenį):

1.Fizinis asmuo:

Pavardė:

Vardas (-ai):

Kiti aktualūs vardai (pavardės) (jei taikytina):

Slapyvardžiai (pravardės) (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Asmens kodas ar socialinio draudimo numeris:

Asmens dokumento (-ų) (asmens tapatybės kortelė, pasas) rūšis ir numeris (jei žinoma):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Gyvenamoji vieta ir (arba) žinomas adresas; jei nežinomas, nurodykite paskutinį žinomą adresą:

Kalba (-os), kurią (-as) asmuo supranta:

Nurodykite, ar prašymas įšaldyti nukreiptas prieš šį asmenį, ar šis asmuo yra turto, kuriam taikomas prašymas įšaldyti, savininkas:

2.Juridinis asmuo:

Pavadinimas:

Juridinio asmens rūšis:

Sutrumpintas pavadinimas, paprastai naudojamas pavadinimas arba prekybinis pavadinimas (jei taikytina):

Registruota buveinė:

Registracijos numeris:

Juridinio asmens adresas:

Juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė:

Nurodykite, ar prašymas įšaldyti nukreiptas prieš šį juridinį asmenį, ar šis juridinis asmuo yra turto, kuriam taikomas prašymas įšaldyti, savininkas:

Nurodykite vietą, kurioje turi būti vykdoma įšaldymo priemonė, jei ji skiriasi nuo pirmiau nurodyto adreso:

3.Tretieji asmenys:

(I)Tretieji asmenys, kurių teisėms į turtą, kuriam taikomas prašymas įšaldyti, prašymas daro tiesioginį neigiamą poveikį (tapatybė ir priežastys), jei taikytina:

(II)Jei tretieji asmenys turėjo progą pareikšti savo teises, pridėkite šį faktą įrodančius dokumentus.

4.Pateikite bet kurią kitą informaciją, padėsiančią įvykdyti prašymą įšaldyti:

D SKIRSNIS. Susijęs turtas

Pateikite žinomą informaciją apie turtą, kuriam taikomas prašymas įšaldyti. Pateikite išsamią informaciją apie visą turtą ir atskirus objektus, kai tinkama:

1.Jei tai susiję su pinigų suma:

(I)priežastys manyti, kad asmuo turi turto / pajamų prašomojoje valstybėje

(II) to asmens turto / pajamų šaltinio ir vieta apibūdinimas

(III)tiksli to asmens turto / pajamų šaltinio vieta

(IV)to asmens banko sąskaitos duomenys (jei žinoma)

2.Jei prašymas konfiskuoti susijęs su konkrečiu (-iais) turto vienetu (-ais) arba tokį turtą atitinkančios vertės turtu:

(I) pagrindas manyti, kad konkretus (-ūs) turto vienetas (-ai) yra vykdančiojoje valstybėje

(II) konkretaus (-čių) turto vieneto (-ų) aprašymas ir vieta

(III) kita aktuali informacija

3.Visa įšaldyti prašoma ar įvykdyti nutarimą leidžianti suma vykdančiojoje valstybėje skaičiais ir žodžiais (nurodykite valiutą):

E SKIRSNIS. Prašymo ar nutarimo įšaldyti priėmimo pagrindas (jei taikytina)

Faktų santrauka:

1.Nurodykite prašymo ar nutarimo įšaldyti priėmimo priežastis, įskaitant svarbiausių faktų santrauką ir įšaldymo pagrindą, nusikalstamą (-as) veiką (-as), kuria (-omis) asmuo kaltinamas arba kuri (-os) tiriama (-os) ar nagrinėjama (-os) teisme, esamą tyrimo ar bylos nagrinėjimo etapą, bet kokių rizikos veiksnių atsiradimo priežastis ir bet kurią kitą svarbią informaciją.

2.Nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), su kuria (-omis) susijęs prašymas įšaldyti ar dėl kurios (-ų) priimtas nutarimas įšaldyti, pobūdis ir teisinis kvalifikavimas bei taikytina (-os) įstatymo nuostata (-os):

3.Tolesnės nuostatos taikomos tik tuo (-ais) atveju (-ais), kai ir prašančioji, ir prašomoji valstybė pateikė pranešimą pagal Susitarimo LAW.CONFISC.15 straipsnio [Atsisakymo pagrindai] 2 dalį. jei taikytina, pažymėkite vieną ar daugiau toliau išvardytų nusikalstamų veikų, kaip jas apibrėžia prašančioji valstybė, jei už jas prašančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra bent treji metai, ar sprendimu dėl įkalinimo, kurio ilgiausia trukmė yra bent treji metai. Kai prašymas ar nutarimas įšaldyti yra susijęs su keliomis nusikalstamomis veikomis, nurodykite toliau pateikto nusikalstamų veikų sąrašo numerius (atitinkančius nusikalstamas veikas, apibūdintas 1 ir 2 punktuose):

dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje

terorizmas, kaip apibrėžta LAW-7 priede [Terorizmo apibrėžtis]

prekyba žmonėmis

seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija

neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis

neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

korupcija, įskaitant kyšininkavimą

sukčiavimas, įskaitant Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos valstybės narės finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą

pajamų iš nusikaltimų legalizavimas

valiutos padirbinėjimas

kibernetiniai nusikaltimai

nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais

pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi

nužudymas

sunkus kūno sužalojimas

neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas

rasizmas ir ksenofobija

organizuotas ar ginkluotas plėšimas

neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius

apgaulė

reketas ir turto prievartavimas

gaminių klastojimas ir piratavimas

administracinių dokumentų klastojimas ir neteisėta prekyba jais

mokėjimo priemonių klastojimas

neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis

prekyba vogtomis transporto priemonėmis

išžaginimas

padegimas

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai

neteisėtas orlaivių ar laivų užgrobimas

sabotažas

4.Visa kita aktuali informacija (pvz., ryšys tarp turto ir nusikalstamos veikos):

F SKIRSNIS. Konfidencialumas

Poreikis išsaugoti prašymo informacijos konfidencialumą po įvykdymo:

Konkrečių formalumų poreikis įvykdymo metu:

G SKIRSNIS. Prašymai daugiau negu vienai valstybei

Jeigu prašymas įšaldyti buvo perduotas daugiau nei vienai valstybei, pateikite šią informaciją:

1.Prašymas įšaldyti buvo perduotas šiai (-ioms) kitai (-oms) valstybei (-ėms) (valstybė ir institucija):

2.Nurodykite priežastį, kodėl prašymai įšaldyti perduoti kelioms valstybėms:

3.Turto vertė, jei žinoma, kiekvienoje prašomojoje valstybėje:

4.Nurodykite specialius poreikius:

H SKIRSNIS. Ryšys su ankstesniais prašymais ar nutarimais įšaldyti

Jei tinka, pateikite informaciją, pagal kurią galima nustatyti ankstesnius ar susijusius prašymus įšaldyti.

1.Prašymo ar nutarimo priėmimo ir perdavimo data:

2.Institucija, kuriai jis buvo perduotas:

3.Priimančiųjų ir vykdančiųjų institucijų suteiktas registracijos numeris:

I SKIRSNIS. Konfiskavimas

Prie šio prašymo įšaldyti pridedamas nutarimas konfiskuoti, išduotas prašančiojoje valstybėje (nutarimo konfiskuoti registracijos numeris):

Taip, registracijos numeris:

Ne

Turtas turi likti įšaldytas prašančiojoje valstybėje, kol bus perduotas ir įvykdytas nutarimas konfiskuoti (numatoma nutarimo konfiskuoti pateikimo data, jei įmanoma):

J SKIRSNIS. Teisių gynimo priemonės (jei taikytina)

Nurodykite, ar prašančiojoje valstybėje galima imtis teisių gynimo priemonės prašymo ir (arba) nutarimo įšaldyti atžvilgiu, ir, jei taip, pateikite daugiau informacijos (teisių gynimo priemonės aprašas, įskaitant būtinus žingsnius ir terminus):

K SKIRSNIS. Priimančioji institucija

Jei prašančiojoje valstybėje yra šį prašymą įšaldyti pagrindžiantis nutarimas įšaldyti, pateikite šią informaciją:

1. Priimančiosios institucijos rūšis:

teisėjas, teismas, prokuroras

kita kompetentinga institucija, kurią paskyrė prašančioji valstybė

2. Kontaktiniai duomenys:

Oficialus priimančiosios institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su priimančiąja institucija:

Priimančiosios institucijos pareigūno ir (arba) jos atstovo, patvirtinančio prašymo įšaldyti ir (arba) prašymo taikyti laikinąsias priemones formos tikslumą ir teisingumą, parašas:

Vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Data:

Oficialus antspaudas (jei naudojamas):

L SKIRSNIS. Patvirtinančioji institucija

Nurodykite institucijos, kuri patvirtino prašymo įšaldyti ir (arba) prašymo taikyti laikinąsias priemones formą, rūšį, jei taikytina:

teisėjas, teismas, prokuroras

kita kompetentinga institucija, kurią paskyrė prašančioji valstybė

Oficialus patvirtinančiosios institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su kompetentinga institucija:

M SKIRSNIS. Centrinė institucija

Nurodykite centrinę instituciją, atsakingą už prašymo įšaldyti formų administracinį perdavimą ir gavimą prašančiojoje valstybėje:

Oficialus centrinės institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su kompetentinga institucija:

N SKIRSNIS. Papildoma informacija

1. Nurodykite, ar pagrindinis kontaktinis punktas prašančiojoje valstybėje turėtų būti:

priimančioji institucija

kompetentinga institucija

centrinė institucija

2. Asmens (-ų), su kuriuo (-iais) galima susisiekti dėl papildomos informacijos apie prašymą konfiskuoti, kontaktiniai duomenys, jei jie skiriasi nuo pirmiau nurodytų duomenų:

Vardas ir pavardė / pareigos / organizacija:

Adresas:

E. paštas / kontaktinis tel. nr.:

O SKIRSNIS. Priedai

Jei nutarimas įšaldyti priimtas prašančiojoje valstybėje, kartu su prašymo konfiskuoti ir (arba) prašymo taikyti laikinąsias priemones forma turi būti pateiktas nutarimo įšaldyti originalas arba tinkamai patvirtinta kopija.



Prašymo konfiskuoti forma

A SKIRSNIS

Prašančioji valstybė: ...................................................................................................................................

Prašomoji valstybė: ....................................................................................................................................

B SKIRSNIS. Nutarimas konfiskuoti

Priėmimo data: ...........................................................................................................................................

Nutarimas tapo galutinis: ..........................................................................................................................

Registracijos numeris: ..................................................................................................................................

Bendra su nutarimu susijusi suma skaičiais ir žodžiais (nurodykite valiutą)

Įvykdyti nutarimą leidžianti suma, prašoma prašomojoje valstybėje, arba, jei tai specifinio (-ų) tipo (-ų) turtas, turto aprašymas ir vieta:

Nurodykite su nutarimu konfiskuoti susijusias teismo išvadas:

turtas yra pajamos iš nusikalstamos veikos arba lygiavertis visai tokių pajamų vertei ar jų daliai

turtas yra tokios nusikalstamos veikos priemonės

turtui taikomas išplėstinis konfiskavimas

turtas konfiskuotinas pagal bet kurias kitas nuostatas, susijusias su konfiskavimo įgaliojimais, įskaitant konfiskavimą nepriimant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio pagal prašančiosios valstybės teisę, įvykus procesui, susijusiam su nusikalstama veika

C SKIRSNIS. Paveiktieji asmenys

Pateikite žinomą informaciją apie 1) fizinio (-ų) ar 2) juridinio (-ų) asmens (-ų), kurį (-iuos) paveikia prašymas konfiskuoti, tapatybę (jei kalbama daugiau kaip apie vieną asmenį, informacija apie kiekvieną asmenį):

1.Fizinis asmuo:

Vardas ir pavardė:

Vardas (-ai):

Kiti aktualūs vardai (pavardės) (jei taikytina):

Slapyvardžiai (pravardės) (jei taikytina):

Lytis:

Pilietybė:

Asmens kodas ar socialinio draudimo numeris:

Asmens dokumento (-ų) (asmens tapatybės kortelė, pasas) rūšis ir numeris (jei žinoma):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Gyvenamoji vieta ir (arba) žinomas adresas; jei nežinomas, nurodykite paskutinį žinomą adresą:

Kalba (-os), kurią (-as) asmuo supranta:

Nurodykite, ar prašymas konfiskuoti nukreiptas prieš šį asmenį, ar šis asmuo yra turto, kuriam taikomas prašymas konfiskuoti, savininkas:

2.Juridinis asmuo:

Pavadinimas:

Juridinio asmens rūšis:

Sutrumpintas pavadinimas, paprastai naudojamas pavadinimas arba prekybinis pavadinimas (jei taikytina):

Registruota buveinė:

Registracijos numeris:

Juridinio asmens adresas:

Juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė:

Nurodykite vietą, kurioje turi būti vykdomas prašymas konfiskuoti, jei ji skiriasi nuo pirmiau nurodyto adreso:

3.Tretieji asmenys:

(I) Tretieji asmenys, kurių teisėms į turtą, kuriam taikomas prašymas konfiskuoti, prašymu daromas tiesioginis neigiamas poveikis (tapatybė ir priežastys), jei žinoma ir (arba) taikytina:

(II) Jei tretieji asmenys turėjo progą pareikšti savo teises, pridėkite šį faktą įrodančius dokumentus.

4.Pateikite bet kurią kitą informaciją, padėsiančią įvykdyti prašymą konfiskuoti:

D SKIRSNIS. Paveiktasis turtas

Pateikite žinomą informaciją apie turtą, kuriam taikomas prašymas konfiskuoti. Pateikite išsamią informaciją apie visą turtą ir atskirus objektus, kai taikytina:

1.Jei tai susiję su pinigų suma:

(I)Priežastys manyti, kad asmuo turi turto / pajamų prašomojoje valstybėje:

   

(II)Turto / pajamų šaltinio ir vietos apibūdinimas:

2.Ar prašymas susijęs su konkrečiu (-iais) turto vienetu (-ais):

(I)Pagrindas manyti, kad konkretus (-ūs) turto vienetas (-ai) yra prašomojoje valstybėje:

(II)Konkretaus (-čių) turto vieneto (-ų) aprašymas ir vieta:

3.Turto vertė:

(I)Visa prašymo suma (apytiksliai):

(II)Visa įvykdyti nutarimą leidžianti suma, prašoma prašomojoje valstybėje (apytiksliai):

(III)Jei tai specifinio (-ų) tipo (-ų) turtas, turto aprašymas ir vieta:

E SKIRSNIS. Pagrindas konfiskuoti

Faktų santrauka:

1.Nurodykite nutarimo konfiskuoti priėmimo priežastis, įskaitant svarbiausių faktų santrauką ir konfiskavimo pagrindą, nusikalstamų veikų aprašą, bet kokių rizikos veiksnių atsiradimo priežastis ir bet kurią kitą svarbią informaciją (pvz., nusikalstamos veikos data, vieta ir aplinkybės):

2.Nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), dėl kurios (-ų) priimtas nutarimas konfiskuoti, pobūdis ir teisinis kvalifikavimas bei taikytina (-os) įstatymo nuostata (-os):

3.Tolesnės nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai ir prašančioji, ir prašomoji valstybė pateikė pranešimą pagal Susitarimo LAW.CONFISC.15 straipsnio [Atsisakymo pagrindai] 2 dalį: jei taikytina, pažymėkite vieną ar daugiau toliau išvardytų nusikalstamų veikų, kaip jas apibrėžia prašančioji valstybė, jei už jas prašančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra bent treji metai, ar sprendimu dėl įkalinimo, kurio ilgiausia trukmė yra bent treji metai. Kai nutarimas konfiskuoti yra susijęs su keliomis nusikalstamomis veikomis, nurodykite toliau pateikto nusikalstamų veikų sąrašo numerius (atitinkančius nusikalstamas veikas, apibūdintas pirmiau išdėstytuose 1 ir 2 punktuose):

dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje

terorizmas, kaip apibrėžta LAW-7 priede [Terorizmo apibrėžtis]

prekyba žmonėmis

seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija

neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis

neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

korupcija, įskaitant kyšininkavimą

sukčiavimas, įskaitant Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos valstybės narės finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą

pajamų iš nusikaltimų legalizavimas

valiutos padirbinėjimas

kibernetiniai nusikaltimai

nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais

pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi

nužudymas

sunkus kūno sužalojimas

neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas

rasizmas ir ksenofobija

organizuotas ar ginkluotas plėšimas

neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius

apgaulė

reketas ir turto prievartavimas

gaminių klastojimas ir piratavimas

administracinių dokumentų klastojimas ir neteisėta prekyba jais

mokėjimo priemonių klastojimas

neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis

prekyba vogtomis transporto priemonėmis

išžaginimas

padegimas

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai

neteisėtas orlaivių ar laivų užgrobimas

sabotažas

4.Visa kita aktuali informacija (pvz., ryšys tarp turto ir nusikalstamos veikos):

F SKIRSNIS. Konfidencialumas

reikia išsaugoti prašymo informacijos ar jos dalies konfidencialumą

Nurodykite atitinkamą informaciją:

·Poreikis išsaugoti

G SKIRSNIS. Prašymai daugiau negu vienai valstybei

Kai prašymas konfiskuoti buvo perduotas daugiau nei vienai valstybei, pateikite šią informaciją:

1.Prašymas konfiskuoti buvo perduotas šiai (-ioms) kitai (-oms) valstybei (-ėms) (valstybė ir institucija):

2.Priežastis, kodėl prašymas konfiskuoti perduotas kelioms valstybėms (pažymėti tinkamas priežastis):

(I)Ar prašymas susijęs su konkrečiais turto vienetais:

manoma, kad įvairūs prašyme nurodyti turto vienetai yra skirtingose valstybėse

prašymas konfiskuoti susijęs su konkrečiu turto vienetu ir dėl jo reikia imtis veiksmų daugiau negu vienoje valstybėje

(II)Jei prašymas konfiskuoti susijęs su pinigų suma:

tikėtina, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas prašančiojoje valstybėje ir bet kurioje vienoje prašomojoje valstybėje, vertės nepakaks visai nutarime nurodytai sumai padengti

kiti specifiniai poreikiai:

3.Turto vertė, jei žinoma, kiekvienoje prašomojoje valstybėje:

4.Jei konkrečiam (-tiems) turto vienetui (-ams) konfiskuoti reikia imtis veiksmų daugiau negu vienoje valstybėje, veiksmų, kurių turi būti imtasi prašomojoje valstybėje, apibūdinimas:

H SKIRSNIS. Turto perskaičiavimas ir perdavimas

1.Jei prašymas konfiskuoti susijęs su konkrečiu turto vienetu, patvirtinkite, ar prašančioji valstybė leidžia, kad prašomojoje valstybėje konfiskavimas vyktų pateikiant reikalavimą sumokėti pinigų sumą, atitinkančią turto vertę:

   Taip

   Ne

2.Jei prašymas konfiskuoti susijęs su pinigų suma, nurodykite, ar prašančiajai valstybei gali būti perduotas nepiniginis turtas, gautas įvykdžius prašymą konfiskuoti:

   Taip

   Ne

I SKIRSNIS. Įkalinimas už nevykdymą arba kitos asmens laisvę apribojančios priemonės

Nurodykite, ar prašančioji valstybė leidžia prašomajai valstybei įkalinti už nevykdymą ar taikyti kitas kitos asmens laisvę apribojančias priemones, jeigu prašymo konfiskuoti visiškai ar iš dalies neįmanoma įvykdyti:

Taip

Ne

J SKIRSNIS. Restitucija arba nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimas

1.Kai aktualu, nurodykite:

prašančiosios valstybės priimančioji institucija arba kita kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo arba restitucijos sumokant šią pinigų sumą:

prašančiosios valstybės priimančioji institucija arba kita kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl šio turto, išskyrus pinigus, restitucijos nukentėjusiajam:

2.Sprendimo dėl turto restitucijos nukentėjusiajam arba jo patirtos žalos atlyginimo duomenys:

Priimančioji institucija (oficialus pavadinimas):

Sprendimo data:

Sprendimo registracijos numeris (jei yra):

Turto, kurio restitucija turi būti atlikta, apibūdinimas arba suma, skiriama kaip kompensacija:

Nukentėjusiojo vardas ir pavardė:

Nukentėjusiojo adresas:

K SKIRSNIS. Teisių gynimo priemonės

Nurodykite, ar imtasi teisių gynimo priemonės prašymo ir (arba) nutarimo konfiskuoti atžvilgiu, ir, jei taip, pateikite daugiau informacijos (teisių gynimo priemonės aprašas, įskaitant būtinus žingsnius ir terminus):

L SKIRSNIS. Priimančioji institucija

Pateikite informaciją apie prašančiosios valstybės instituciją, kuri priėmė prašymą konfiskuoti:

1. Priimančiosios institucijos rūšis:

teisėjas, teismas, prokuroras

kita kompetentinga institucija, kurią paskyrė prašančioji valstybė

2. Kontaktiniai duomenys:

Oficialus priimančiosios institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su priimančiąja institucija:

Priimančiosios institucijos pareigūno ir (arba) atstovo, patvirtinančio prašymo konfiskuoti formos turinio tikslumą ir teisingumą, parašas:

Vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Data:

Oficialus antspaudas (jei naudojamas):

M SKIRSNIS. Patvirtinančioji institucija

Nurodykite institucijos, kuri patvirtino prašymo konfiskuoti formą, rūšį, jei taikytina:

teisėjas, teismas, prokuroras

kita kompetentinga institucija, kurią paskyrė priimančioji valstybė

Oficialus patvirtinančiosios institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su kompetentinga institucija:

N SKIRSNIS. Centrinė institucija

Nurodykite centrinę instituciją, atsakingą už prašymo konfiskuoti formų administracinį perdavimą ir gavimą prašančiojoje valstybėje:

Oficialus centrinės institucijos pavadinimas:

Jos atstovo vardas ir pavardė:

Užimamos pareigos (pavadinimas / rangas):

Bylos numeris:

Adresas:

Tel. nr.: (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

Faksas (šalies kodas) (srities / miesto kodas):

E. paštas:

Kalbos, kuriomis galima palaikyti ryšį su kompetentinga institucija:

O SKIRSNIS. Papildoma informacija

1. Nurodykite, ar pagrindinis kontaktinis punktas prašančiojoje valstybėje turėtų būti:

priimančioji institucija

kompetentinga institucija

centrinė institucija

2. Asmens (-ų), su kuriuo (-iais) galima susisiekti dėl papildomos informacijos apie prašymo konfiskuoti formą, kontaktiniai duomenys, jei jie skiriasi nuo pirmiau nurodytų duomenų:

Vardas ir pavardė / pareigos / organizacija:

Adresas:

E. paštas / kontaktinis tel. nr.:

P SKIRSNIS. Priedai

Kartu su prašymo konfiskuoti forma turi būti pateiktas nutarimo konfiskuoti originalas arba tinkamai patvirtinta kopija.



UNPRO-1 PRIEDAS. FINANSINIŲ SĄLYGŲ ĮGYVENDINIMAS

1.Komisija kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki finansinių metų balandžio 16 d. Jungtinei Karalystei pateikia šią informaciją apie kiekvieną Sąjungos programą, veiklą ar jos dalį, kurioje dalyvauja Jungtinė Karalystė:

(a)galutinai priimto atitinkamų metų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų asignavimų sumas biudžeto eilutėse, susijusiose su Jungtinės Karalystės dalyvavimu pagal šio Susitarimo I protokolą [Programos ir veikla, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė], ir prireikus išorės asignuotųjų asignavimų sumą, kuri šiose biudžeto eilutėse gauta ne iš kitų paramos teikėjų finansinio įnašo;

(b)dalyvavimo mokesčio sumą, nurodytą šio Susitarimo UNPRO.2.1 [Finansinės sąlygos] 4 dalyje;

(c)įgyvendinant programą, įtrauktą į šio Susitarimo UNPRO.1.3 straipsnyje [Dalyvavimo nustatymas] nurodytą protokolą, nuo N+1 metų – N biudžetiniams metams priskirtų įsipareigojimų asignavimų panaudojimą ir jų panaikinimo mastą;

(d)programų, kurioms taikomas UNPRO.2.2 straipsnis [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas], atveju tai programų daliai, dėl kurios tokia informacija būtina, kad būtų galima apskaičiuoti automatinę korekciją, – Jungtinės Karalystės subjektų naudai prisiimtų įsipareigojimų dydį, suskirstytą pagal atitinkamus biudžeto asignavimų metus ir susijusį bendrą įsipareigojimų lygį.

Remdamasi savo biudžeto projektu, Komisija kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki finansinių metų rugsėjo 1 d. pateikia apskaičiavimą, susijusį su a ir b punktuose numatyta informacija.

2.Ne vėliau kaip kiekvienų finansinių metų balandžio 16 d. ir liepos 16 d. Komisija pateikia Jungtinei Karalystei mokėjimo reikalavimą, atitinkantį Jungtinės Karalystės įnašą pagal šį Susitarimą į kiekvieną programą, veiklą arba jų dalis, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja.

3.Jungtinė Karalystė sumoka mokėjimo reikalavime nurodytą sumą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokėjimo reikalavimo pateikimo. Jungtinė Karalystė gali atlikti atskirus mokėjimus už kiekvieną programą ir veiklą.

4.Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, 2021 metais, kai sudaromas šio Susitarimo UNPRO.1.3 straipsnyje [Dalyvavimo nustatymas] minėtas protokolas, Komisija pateikia mokėjimo reikalavimą ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 16 d., jei protokolas pasirašomas 2021 m. kovo 31 d. arba anksčiau, arba vėliausiai mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasirašomas protokolas, 16 d., jei jis pasirašomas po 2021 m. kovo 31 d. Jei šis mokėjimo reikalavimas pateikiamas po atitinkamų metų liepos 16 d., tais metais pateikiamas vienintelis mokėjimo reikalavimas. Jungtinė Karalystė sumoka mokėjimo reikalavime nurodytą sumą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokėjimo reikalavimo pateikimo. Jungtinė Karalystė gali atlikti atskirus mokėjimus už kiekvieną programą ir veiklą.

5.Konkrečių metų mokėjimo pareikalavimo vertė nustatoma metinę sumą, apskaičiuotą taikant šio Susitarimo UNPRO.2.1 straipsnį [Finansinės sąlygos] ir patikslintą pagal šio Susitarimo UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalį, šio Susitarimo UNPRO.2.2 straipsnį [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas] arba šio Susitarimo UNPRO.2.3 straipsnį [Finansavimas, susijęs su programomis, įgyvendinamomis taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas], padalijus iš tų metų mokėjimo pareikalavimų pagal šio priedo 2 ir 4 dalis skaičiaus.

6.Nukrypstant nuo 5 dalies, įnašo į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos programą „Europos horizontas“ atveju konkrečių metų N mokėjimo pareikalavimo vertė nustatoma padalijus:

(a)metinę sumą, apskaičiuotą

I.taikant toliau nurodytą mokėjimų tvarkaraštį, jei N metai yra:

– 2021: 50 % sumokėti 2021 m., 50 % sumokėti 2026 m.,

– 2022: 50 % sumokėti 2022 m., 50 % sumokėti 2027 m.;

II.sumai, gautai taikant šio Susitarimo UNPRO.2.1 straipsnį [Finansinės sąlygos] ir UNPRO.2.2 straipsnį [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas] ir tiems N metams patikslintai pagal šio Susitarimo UNPRO.2.1 straipsnio [Finansinės sąlygos] 8 dalį arba UNPRO.2.2 straipsnį [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas]

(b)iš tų N metų mokėjimo pareikalavimų pagal 2 ir 4 dalis skaičiaus:

Šios dalies taikymas neturi įtakos atliekant automatinio koregavimo apskaičiavimą pagal UNPRO.2.2 straipsnį [Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas] ir UNPRO.3.4 straipsnį [Veiklos rezultatų peržiūra].

Kai skaičiuojamos visos kitos sumos, susijusios su Susitarimo V dalimi, apskaičiuojant metinį Jungtinės Karalystės įnašą atsižvelgiama į šią dalį.

7.Nutraukus Jungtinės Karalystės dalyvavimą pagal šio Susitarimo UNPRO.3.2 straipsnį [Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje nutraukimas Sąjungos iniciatyva] arba UNPRO.3.3 straipsnį [Dalyvavimo programoje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programą] visi pagal 6 dalį atidėti mokėjimai, susiję su laikotarpiu iki nutraukimo įsigaliojimo, tampa mokėtinais. Komisija su šia mokėtina suma susijusį mokėjimo reikalavimą pateikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutraukimo įsigaliojimo. Jungtinė Karalystė sumoka šią mokėtiną sumą per 60 dienų nuo mokėjimo reikalavimo pateikimo.

8.Asignavimų valdymui galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 160 (toliau – Finansinis reglamentas), taikomas Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

9.Jei Jungtinė Karalystė iki nustatyto termino nesumoka, Komisija nusiunčia oficialų priminimo raštą.

Pavėlavusi sumokėti įnašą, Jungtinė Karalystė moka nuo mokėjimo termino dienos skaičiuojamus delspinigius nuo nesumokėtos sumos iki dienos, kurią sumokama visa ta suma.

Delspinigių, skaičiuojamų nuo iki mokėjimo termino dienos nesumokėtų mokėtinų sumų, norma yra Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbta pirmąją mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, dieną galiojanti palūkanų norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidinus ją pustrečio procentinio punkto, arba 0 procentų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.



INST PRIEDAS. GINČŲ SPRENDIMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS

I.    Apibrėžtys

1.    Šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas] ir šiame procedūros reglamente taikomų terminų apibrėžtys:

(a)administracijos personalas – arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

(b)patarėjas – asmuo, Šalies pasamdytas patarti arba padėti tai Šaliai klausimais, susijusiais su arbitražo procesu;

(c)arbitražo teismas – pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas] įsteigiamas teismas;

(d)arbitras – arbitražo teismo narys;

(e)padėjėjas – arbitro vadovaujamas ir kontroliuojamas asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus arba padeda tam arbitrui;

(f)Šalis ieškovė – Šalis, kuri prašo įsteigti arbitražo teismą pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.14 straipsnį [Arbitražo procedūra];

(g) registras – atitinkamų žinių turinti išorės įstaiga, kurią Šalys paskyrė tam, kad ji per procedūrą teiktų administracinę paramą;

(h)Šalis atsakovė – Šalis, kuri įtariama pažeidusi atitinkamas nuostatas; ir

(i)Šalies atstovas – Šalies valdžios institucijos, įstaigos ar kitos viešosios institucijos darbuotojas arba jos paskirtas kitas asmuo, atstovaujantis Šaliai, sprendžiant ginčą pagal šį Susitarimą ar bet kurį papildomąjį susitarimą. 

II.    Pranešimai

2.    Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė:

(a)arbitražo teismas, siunčiami abiem Šalims tuo pačiu metu;

(b)Šalis arbitražo teismui (jų kopijos), siunčiami kitai Šaliai tuo pačiu metu, ir

(c)Šalis kitai Šaliai (jų kopijos), atitinkamai siunčiami arbitražo kolegijai tuo pačiu metu.

3.    Visi 2 taisyklėje nurodyti pranešimai siunčiami e. paštu arba tinkamais atvejais bet kuriomis kitomis ryšių priemonėmis, kurias naudojant išsiunčiami pranešimai registruojami. Jei neįrodyta kitaip, toks pranešimas laikomas įteiktu jo išsiuntimo dieną.

4.    Visi pranešimai adresuojami atitinkamai Europos Komisijos Teisės tarnybai ir Jungtinės Karalystės užsienio, Britų Sandraugos ir vystymosi reikalų ministerijos teisės patarėjui.

5.    Prašyme, pranešime, rašytiniame pareiškime ar kitame su arbitražo teismo procedūromis susijusiame dokumente rastos smulkios korektūros klaidos gali būti ištaisytos įteikiant naują dokumentą, kuriame aiškiai nurodyti pakeitimai.

6.    Jeigu paskutinė dokumento įteikimo diena sutampa su Sąjungos institucijų ar Jungtinės Karalystės Vyriausybės poilsio diena, dokumento įteikimo laikotarpis baigiasi artimiausią darbo dieną.

III.    Arbitrų skyrimas

7.    Jei pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas] arbitras atrenkamas burtų keliu, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis nedelsdamas informuoja Šaliai atsakovei atstovaujantį bendrapirmininkį apie burtų traukimo datą, laiką ir vietą. Šalis atsakovė gali dalyvauti traukiant burtus. Bet kuriuo atveju burtus traukia dalyvaujanti (-ios) Šalis (-ys).

8.    Šalies ieškovės bendrapirmininkis raštu praneša kiekvienam asmeniui, kuris buvo atrinktas eiti arbitro pareigas, apie jo paskyrimą. Kiekvienas asmuo per penkias dienas nuo tos datos, kai jis buvo informuotas apie paskyrimą, abiem Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas.

9.    Per penkias dienas nuo šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnio [Arbitražo teismo įsteigimas] 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis burtų keliu atrenka arbitrą ar pirmininką, jei kuri nors šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.27 straipsnio [Arbitrų sąrašai] 1 dalyje nurodyta sąrašo dalis:

(a)nėra sudaryta – iš asmenų, kuriuos viena ar abi Šalys oficialiai pasiūlė tai konkrečiai sąrašo daliai sudaryti; arba

(b)nebeturi bent penkių asmenų – iš toje konkrečioje sąrašo dalyje likusių asmenų.

9a.    Šalys gali paskirti registrą, kuris padėtų organizuoti ir vykdyti konkrečias ginčų sprendimo procedūras vadovaudamasis ad hoc tvarka arba tvarka, kurią priėmė Partnerystės taryba pagal šio Susitarimo šeštos dalies II antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.34A straipsnį [Priedai]. Tuo tikslu Partnerystės taryba ne vėliau kaip per 180 dienų po šio Susitarimo įsigaliojimo apsvarsto, ar šį Procedūros reglamentą reikia iš dalies pakeisti.

IV.    Organizacinis posėdis

10.    Jei Šalys nesusitaria kitaip, per septynias dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo jos susitinka su arbitražo teismu išspręsti klausimų, kuriuos, Šalių arba arbitražo teismo nuomone, reikia išspręsti, įskaitant:

(a)jei nenuspręsta anksčiau, arbitrų atlygį ir jiems atlygintinas išlaidas, kad jie atitiktų PPO standartus;

(b)padėjėjams mokėtiną atlygį; kiekvieno arbitro padėjėjo ar padėjėjų atlygio bendra suma neviršija 50 proc. to arbitro atlygio;

(c)proceso tvarkaraštį ir

(d)ad hoc procedūras dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

Arbitrai ir Šalių atstovai gali šiame posėdyje dalyvauti telefonu ar per vaizdo konferenciją.

V.    Rašytiniai pareiškimai

11.    Šalis ieškovė rašytinį pareiškimą įteikia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos. Šalis atsakovė rašytinį pareiškimą įteikia ne vėliau kaip per 20 dienų po Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo įteikimo dienos.

VI.    Arbitražo teismo darbas

12.    Visiems posėdžiams pirmininkauja arbitražo teismo pirmininkas. Arbitražo teismas gali pavesti pirmininkui priimti administracinius ir procedūrinius sprendimus.

13.    Jeigu šio Susitarimo šeštos dalies II antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas] arba šiame procedūros reglamente nenustatyta kitaip, arbitražo teismas gali vykdyti savo veiklą bet kokiomis priemonėmis, įskaitant telefoninį, faksimilinį ar kompiuterinį ryšį.

14.    Arbitražo teismo pasitarimuose gali dalyvauti tik arbitrai, tačiau arbitražo teismas gali leisti, kad tokiuose pasitarimuose dalyvautų ir jų padėjėjai.

15.    Visų sprendimų ir nutarimų rengimas yra išskirtinė arbitražo teismo pareiga, kuri negali būti deleguojama.

16.    Kilus procedūriniam klausimui, kuriam netaikoma šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinė dalis [Ginčų sprendimas] ir jos priedai, arbitražo teismas, pasikonsultavęs su Šalimis, gali priimti tinkamą su tomis nuostatomis suderinamą procedūrą.

17.    Jei arbitražo teismas mano, kad reikia iš dalies pakeisti kurį nors proceso laikotarpį, išskyrus nustatytuosius šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas], arba atlikti kitus procedūrinius ar administracinius patikslinimus, jis, pasikonsultavęs su Šalimis, raštu informuoja Šalis apie pakeitimų ar patikslinimų priežastis ir reikiamą laikotarpį ar patikslinimą. 

VII. Pakeitimas

18.    Kai Šalis mano, kad arbitras neatitinka INST-X priedo [Arbitrų elgesio kodeksas] reikalavimų ir dėl šios priežasties turėtų būti pakeistas, ta Šalis informuoja kitą Šalį per 15 dienų nuo tada, kai gavo pakankamai įrodymų, kad arbitras įtariamas INST-X priedo [Arbitrų elgesio kodeksas] reikalavimų nevykdymu.

19.    Per 15 dienų nuo 18 taisyklėje nurodyto pranešimo Šalys pasikonsultuoja. Jos praneša arbitrui apie įtariamą jo pareigų nevykdymą ir gali prašyti arbitro imtis priemonių klaidai ištaisyti. Susitarusios jos taip pat gali nušalinti arbitrą ir atrinkti naują arbitrą pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas]. 

20.    Jei Šalys nesutaria, ar reikia pakeisti arbitrą, išskyrus arbitražo teismo pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti arbitražo teismo pirmininkui, ir jo sprendimas yra galutinis.

Jei arbitražo teismo pirmininkas nustato, kad arbitras nevykdo INST-X priedo [Arbitrų elgesio kodeksas] reikalavimų, naujas arbitras atrenkamas pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas].

21.    Jei Šalys nesutaria, ar reikia pakeisti pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti, kad šis klausimas būtų perduotas spręsti vienam iš pirmininkų sąrašo dalyje, sudarytoje pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.27 straipsnį [Arbitrų sąrašai], likusių asmenų. Jo asmenvardį burtų keliu išrenka Partnerystės tarybos bendrapirmininkis iš prašančiosios Šalies arba jo atstovas. Atrinktojo asmens sprendimas dėl būtinybės pakeisti pirmininką yra galutinis.

Jei šis asmuo nustato, kad pirmininkas nevykdo INST-X priedo (Arbitrų elgesio kodeksas) reikalavimų, naujas pirmininkas atrenkamas pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas].

VIII. Posėdžiai

22.    Laikydamasis 10 taisyklėje nustatyto tvarkaraščio, pasikonsultavęs su Šalimis ir kitais arbitrais, arbitražo teismo pirmininkas informuoja Šalis apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Jei posėdis nėra uždaras, Šalis, kurioje vyksta posėdis, tą informaciją paskelbia viešai.

23.    Jei Šalys nesusitaria kitaip, posėdis rengiamas Londone, jei Šalis ieškovė yra Sąjunga, ir Briuselyje, jei Šalis ieškovė yra Jungtinė Karalystė. Šalis atsakovė padengia su posėdžio logistiniu administravimu susijusias išlaidas.

24.    Arbitražo teismas gali sušaukti papildomus posėdžius, jei Šalys taip susitaria.

25.    Visi arbitrai dalyvauja visame posėdyje.

26.    Jei Šalys nesusitaria kitaip, nepriklausomai nuo to, ar posėdis yra viešas, jame gali dalyvauti šie asmenys:

(a)Šalies atstovai;

(b)patarėjai;

(c)padėjėjai ir administracijos personalas;

(d)vertėjai žodžiu bei raštu ir arbitražo teismo referentai ir

(e)ekspertai (arbitražo teismo sprendimu) pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.26 straipsnio [Informacijos gavimas] 2 dalį. 

27.    Ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki posėdžio dienos kiekviena Šalis įteikia arbitražo teismui ir kitai Šaliai asmenų, kurie posėdyje tos Šalies vardu pateiks žodinių argumentų ar paaiškinimų, ir kitų atstovų ar patarėjų, kurie dalyvaus posėdyje, asmenvardžių sąrašą.

28.    Užtikrindamas, kad Šalies ieškovės ir Šalies atsakovės argumentams ir priešiniams argumentams pateikti būtų skirta tiek pat laiko, arbitražo teismas posėdžius rengia taip:

Argumentai

(a)Šalies ieškovės argumentai;

(b)Šalies atsakovės argumentai.

Priešiniai argumentai

(a)Šalies ieškovės atsakymas;

(b)Šalies atsakovės atsakomieji argumentai.

29.    Arbitražo teismas gali bet kada per posėdį pateikti klausimų bet kuriai Šaliai.

30.    Arbitražo teismas pasirūpina, kad posėdžio protokolas būtų parengtas ir įteiktas Šalims kuo greičiau po posėdžio. Šalys gali pateikti pastabų dėl protokolo, o arbitražo teismas gali į tas pastabas atsižvelgti.

31.    Per 10 dienų po posėdžio dienos kiekviena Šalis gali įteikti papildomą rašytinį pareiškimą dėl bet kurio per posėdį kilusio klausimo.

IX.    Klausimai raštu

32.    Arbitražo teismas gali bet kuriuo proceso metu vienai ar abiem Šalims pateikti klausimų raštu. Visų vienai Šaliai pateiktų klausimų kopijos pateikiamos kitai Šaliai.

33.    Atsakymo į arbitražo teismo pateiktus klausimus kopiją kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai. Kita Šalis turi galimybę per penkias dienas nuo tokios kopijos įteikimo raštu pateikti pastabų dėl tos Šalies atsakymų.

X.    Konfidencialumas

34.    Kiekviena Šalis ir arbitražo teismas informaciją, kurią kita Šalis pateikė arbitražo teismui ir nurodė ją esant konfidencialią, laiko konfidencialia. Kai Šalis arbitražo teismui pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame yra konfidencialios informacijos, ji per 15 dienų taip pat pateikia pareiškimą be konfidencialios informacijos, kuris turi būti skelbiamas viešai.

35.    Jokia šio procedūros reglamento nuostata Šaliai netrukdo viešai atskleisti savo pozicijos tiek, kiek kalbant apie kitos Šalies pateiktą informaciją neatskleidžiama ta informacija, kurią kita Šalis nurodė esant konfidencialią.

36.    Jei Šalies pareiškimuose ir argumentuose yra konfidencialios verslo informacijos, arbitražo teismas posėdžiauja uždarai. Jei posėdžiaujama uždarai, Šalys užtikrina arbitražo teismo posėdžių konfidencialumą.

XI.     Ex parte ryšiai

37.    Arbitražo teismas nei susitinka, nei susisiekia su Šalimi, jeigu nedalyvauja kita Šalis.

38.    Arbitras su viena iš Šalių arba abiem Šalimis neaptarinėja jokio proceso aspekto, jeigu nedalyvauja kiti arbitrai.

XII.    Amicus curiae pareiškimai

39.    Jei Šalys nesusitaria kitaip per penkias dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos, arbitražo teismas gali priimti neprašytus Šalies fizinių asmenų arba Šalies teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų, kurie yra nepriklausomi nuo Šalių valdžios institucijų, rašytinius pareiškimus, jeigu:

(a)jie pateikiami arbitražo teismui per 10 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo datos;

(b)jie yra glausti, jokiu būdu ne ilgesni kaip 15 puslapių (su dvigubais tarpais), įskaitant priedus;

(c)jie yra tiesiogiai susiję su arbitražo teismo svarstomu faktiniu ar teisiniu ginču;

(d)juose pateikiamas pareiškimą pateikusio asmens aprašymas, pavyzdžiui, fizinio asmens atveju nurodoma jo pilietybė, o juridinio asmens atveju – jo įsisteigimo vieta, veiklos pobūdis, teisinis statusas, bendrieji tikslai ir finansavimo šaltinis;

(e)juose nurodomas asmens interesų arbitražo procese pobūdis ir

(f)jie parengti anglų kalba.

40.    Pareiškimai įteikiami Šalims, kad šios galėtų pateikti pastabų. Per 10 dienų nuo jų įteikimo Šalys gali pateikti arbitražo teismui pastabų.

41.    Arbitražo teismas savo sprendime išvardija visus pagal 39 taisyklę gautus pareiškimus. Arbitražo teismas neprivalo savo nutarime atsižvelgti į tokiuose pareiškimuose pateiktus argumentus, tačiau, jeigu į juos atsižvelgia, jis taip pat atsižvelgia į visas pagal 40 taisyklę pateiktas Šalių pastabas.

XIII.    Skubūs atvejai

42.    Šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinėje dalyje [Ginčų sprendimas] INST.19 straipsnyje [Skubos tvarka] nurodytais skubos atvejais arbitražo teismas, pasikonsultavęs su Šalimis, prireikus patikslina šiame procedūros reglamente nurodytus laikotarpius. Arbitražo teismas apie tokius patikslinimus praneša Šalims.

XIV. Vertimas raštu ir žodžiu

43.    Arbitražo teismo procedūrų kalba yra anglų. Arbitražo teismo nutarimai ir sprendimai skelbiami anglų kalba.

44.    Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, susijusias su arbitražo teismui pateiktų dokumentų, kurių pirminė redakcija parengta ne anglų kalba, vertimu, ir visas išlaidas, susijusias su vertimu žodžiu per posėdį savo atstovams ar patarėjams.

XV.    Kitos procedūros

48.    Šiame procedūros reglamente nustatyti laikotarpiai patikslinami pagal specialius terminus, numatytus arbitražo teismo ataskaitai parengti arba sprendimui priimti, numatytame šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.22 straipsnį (Pagrįstas laikotarpis), INST.23 straipsnyje (Įvykdymo peržiūra), INST.24 straipsnyje (Laikinos taisomosios priemonės) ir INST.25 straipsnyje (Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra)



INST PRIEDAS. ARBITRŲ ELGESIO KODEKSAS

I.    Apibrėžtys

1.    Šiame Elgesio kodekse:

(a)administracijos personalas – arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

(b)arbitras – arbitražo teismo narys;

(c)padėjėjas – asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus ar jam padeda; ir

(d)kandidatas – asmuo, kurio asmenvardis yra šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.27 straipsnyje [Arbitrų sąrašai] nurodytame arbitrų sąraše arba kurio atrinkimas arbitru svarstomas pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas].

II.    Svarbiausi principai

2.    Kad ginčų sprendimo mechanizmas išliktų sąžiningas ir nešališkas, kiekvienas kandidatas ir arbitras:

(a)susipažįsta su šiuo elgesio kodeksu;

(b)veikia nepriklausomai ir nešališkai;

(c)vengia tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų;

(d)vengia netinkamo elgesio ir vengia daryti netinkamo elgesio ir šališkumo įspūdį;

(e)griežtai laikosi gero elgesio normų ir

(f)nesileidžia veikiamas asmeninių interesų, spaudimo iš išorės, politinių aplinkybių, viešų protestų, lojalumo Šaliai arba kritikos baimės.

3.    Arbitras nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiima jokių prievolių ir nesiekia jokios naudos, jeigu tai kokiu nors būdu trukdo tinkamai vykdyti pareigas arba atrodo, kad trukdo.

4.    Arbitras nesinaudoja savo statusu arbitražo teisme tam, kad patenkintų asmeninius ar privačius interesus. Arbitras vengia veiksmų, kurie galėtų sukelti įspūdį, kad kiti asmenys gali jį kaip nors paveikti.

5.    Arbitras neleidžia, kad buvę ar esami finansiniai, verslo, profesiniai, asmeniniai ar socialiniai ryšiai ar įsipareigojimai paveiktų jo elgesį arba nuomonę.

6.    Arbitras vengia užmegzti ryšius ar įgyti finansinių interesų, kurie gali paveikti jo nešališkumą arba daryti pagrįstą netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį.

III.    Prievolė atskleisti informaciją

7.    Prieš sutikdamas būti paskirtas arbitru pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinės dalies [Ginčų sprendimas] INST.15 straipsnį [Arbitražo teismo įsteigimas], kandidatas, kurio prašoma būti arbitru, atskleidžia informaciją apie visus interesus, ryšius ar dalykus, kurie veikiausiai darytų įtaką jo nepriklausomumui ar nešališkumui arba galėtų per procesą daryti pagrįstą netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį. Todėl kandidatas deda visas pagrįstas pastangas, kad išsiaiškintų minėtus interesus, ryšius ir dalykus, įskaitant finansinius interesus, profesinius interesus arba darbo ar šeimos interesus.

8.    Prievolė atskleisti informaciją pagal 7 dalį yra nuolatinė arbitro pareiga atskleisti visus tokius interesus, ryšius ar dalykus, kurių gali iškilti bet kuriame proceso etape.

9.    Kandidatas arba arbitras informuoja Partnerystės tarybą apie bet kokius dalykus, susijusius su faktiniais arba galimais šio elgesio kodekso pažeidimais, kai tik apie juos sužino, kad Šalys galėtų juos apsvarstyti.

IV.    Arbitrų pareigos

10.    Sutikęs būti paskirtas, arbitras sutinka atlikti savo pareigas ir jas viso proceso metu vykdo kruopščiai, greitai, sąžiningai ir stropiai.

11.    Arbitras nagrinėja tik per procesą iškeltus ir sprendimui priimti reikalingus klausimus ir šios pareigos nedeleguoja jokiam kitam asmeniui.

12.    Arbitras imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad jo padėjėjai ir administracijos personalas būtų susipažinę su šio elgesio kodekso II, III, IV ir VI dalyse arbitrams nustatytomis pareigomis ir jas vykdytų.

V.    Buvusių arbitrų pareigos

13.    Kiekvienas buvęs arbitras vengia veiksmų, kurie gali daryti įspūdį, kad vykdydamas pareigas jis buvo šališkas arba turėjo naudos dėl arbitražo teismo sprendimo.

14.    Kiekvienas buvęs arbitras vykdo šio Elgesio kodekso VI dalyje nustatytas pareigas.

VI.        Konfidencialumas

15.    Arbitras niekada neatskleidžia jokios neviešos informacijos, kuri yra susijusi su procesu arba buvo gauta per procesą, kuriam jis buvo paskirtas. Arbitras niekada neatskleidžia šios informacijos arba ja nesinaudoja, kad įgytų asmeninės naudos, suteiktų naudos kitiems arba pakenktų kitų asmenų interesams.

16.    Arbitras neatskleidžia arbitražo teismo sprendimo ar jo dalių anksčiau, negu jis paskelbiamas pagal šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinę dalį [Ginčų sprendimas].

17.    Arbitras niekada neatskleidžia arbitražo teismo pasitarimų detalių ar kurio nors iš arbitrų nuomonės ir nedaro jokių pareiškimų dėl proceso, kuriam jis buvo paskirtas, ar dėl per procesą nagrinėjamų ginčo klausimų.

VII.        Išlaidos

18.    Kiekvienas arbitras registruoja procesui skirtą laiką ir savo išlaidas, savo padėjėjų ir administracijos personalo laiką bei išlaidas ir pateikia galutinę jų ataskaitą.



PROTOKOLAS DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO IR KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SRITYJE IR DĖL SAVITARPIO PAGALBOS VYKDANT SU MUITAIS IR MOKESČIAIS SUSIJUSIUS REIKALAVIMUS

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Tikslas

Šio Protokolo tikslas – nustatyti valstybių narių ir Jungtinės Karalystės administracinio bendradarbiavimo sistemą siekiant sudaryti sąlygas jų institucijoms padėti viena kitai užtikrinti, kad būtų laikomasi PVM teisės aktų, apsaugoti PVM pajamas ir vykdyti su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus.

2 straipsnis. Taikymo sritis

1.    Šiame Protokole nustatomos bendradarbiavimo taisyklės ir procedūros, kuriomis siekiama:

(a)keistis visa informacija, kuri gali padėti teisingai apskaičiuoti PVM, stebėti, ar jis teisingai taikomas, ir kovoti su sukčiavimu PVM; ir

(b)vykdyti:

i)    reikalavimus, susijusiu su PVM, muitais ir akcizais, kuriuos taiko valstybė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, išskyrus vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi Sąjungos vardu;

ii)    su i papunktyje nurodytais reikalavimais susijusių administracinių nuobaudų, baudų, mokesčių ir papildomų mokesčių, kuriuos nustato administracinės institucijos, kompetentingos nustatyti atitinkamus mokesčius ar muitus arba vykdyti su tuo susijusius administracinius tyrimus, arba kuriuos tų administracinių institucijų prašymu patvirtina administracinės ar teisminės įstaigos, susigrąžinimą; ir

iii)    su i ir ii papunkčiuose nurodytais reikalavimais susijusių palūkanų ir išlaidų susigrąžinimą.

2.    Šis Protokolas nedaro poveikio valstybių narių administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir pagalbos vykdant reikalavimus PVM srityje taisyklių taikymui.

3.    Šis Protokolas nedaro poveikio savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių taikymui.

3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame Protokole vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)administracinis tyrimas – bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių, vykdydamos savo pareigas, imasi valstybės, kad užtikrintų tinkamą PVM teisės aktų taikymą;

(b)prašančioji institucija – valstybės centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyrius, kuris teikia prašymą pagal III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus];

(c)automatiniai informacijos mainai – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos perdavimas kitai valstybei be išankstinio prašymo;

(d)elektroninėmis priemonėmis – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir laikymo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

(e)CCN/CSI tinklas – bendruoju ryšių tinklu (CCN) ir bendrąja sistemų sąsaja (CSI) pagrįsta bendra platforma, kurią Sąjunga sukūrė, kad kompetentingos institucijos galėtų elektroninėmis priemonėmis vienos kitoms perduoti mokesčių srities duomenis.

(f)centrinė ryšių įstaiga – pagal 4 straipsnio [Organizavimas] 2 dalį paskirta įstaiga, kurios pagrindinė pareiga – palaikyti ryšius taikant II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu] arba III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus];

(g)kompetentinga institucija – institucija, paskirta pagal 4 straipsnio [Organizavimas] 1 dalį;

(h)kompetentingas pareigūnas – pagal 4 straipsnio [Organizavimas] 4 dalį paskirtas pareigūnas, galintis tiesiogiai keistis informacija pagal II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu];

(i)muitai – mokesčiai, mokėtini už prekes, įvežamas į kiekvienos Šalies muitų teritoriją arba iš jos išvežamas pagal atitinkamų Šalių muitų teisės aktuose nustatytas taisykles;

(j)akcizai – tie muitai ir rinkliavos, kurie kaip tokie apibrėžti valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, vidaus teisės aktuose;

(k)ryšių skyrius – bet kuri įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, pagal 4 straipsnio [Organizavimas] 3 dalį paskirta prašyti teikti savitarpio pagalbą arba paskirta ją teikti pagal II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu] arba III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus];

(l)asmuo – bet kuris asmuo, apibrėžtas šio Susitarimo antros dalies XVII antraštinės dalies [KITOS NUOSTATOS] OTH.1 straipsnio l punkto m papunktyje 161 ;

(m)prašomoji institucija – centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius arba, jei tai susiję su bendradarbiavimu pagal II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu], kompetentingas pareigūnas, kuris gauna besikreipiančiosios arba prašančiosios institucijos prašymą;

(n)besikreipiančioji institucija – centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas, kuris kompetentingos institucijos vardu prašo teikti pagalbą pagal II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu];

(o)vienalaikis patikrinimas – suderintas apmokestinamojo asmens arba dviejų ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties patikrinimas, kurį organizuoja dvi arba daugiau valstybių, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų;

(p)Specialusis komitetas – Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams;

(q)spontaniniai informacijos mainai – nesistemingas informacijos perdavimas bet kuriuo metu kitai valstybei be išankstinio prašymo;

(r)valstybė – valstybė narė arba Jungtinė Karalystė, atsižvelgiant į kontekstą;

(s)trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė ar Jungtinė Karalystė;

(t)PVM – Sąjungos pridėtinės vertės mokestis pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir Jungtinės Karalystės pridėtinės vertės mokestis pagal 1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą;

4 straipsnis. Organizavimas

1     Kiekviena valstybė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šio Protokolo taikymą.

2.    Kiekviena valstybė paskiria:

(a)vieną centrinę ryšių įstaigą, kurios pagrindinė pareiga – taikyti šio Protokolo II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu], ir

(b)vieną centrinę ryšių įstaigą, kurios pagrindinė pareiga – taikyti šio Protokolo III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus].

3.    Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti ryšių skyrius:

(a)ryšių departamentą, galintį tiesiogiai keistis informacija pagal šio Protokolo II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu];

(b)prašyti suteikti savitarpio pagalbą arba ją teikti pagal šio Protokolo III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus], atsižvelgiant į jų konkrečią teritorinę ar veiklos vykdymo kompetenciją.

4.    Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šio Protokolo II antraštinę dalį II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su PVM sukčiavimu].

5.    Kiekviena centrinė ryšių įstaiga nuolat atnaujina ryšių skyrių ir kompetentingų pareigūnų sąrašą ir jį pateikia kitoms centrinėms ryšių įstaigoms.

6.    Ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas, siųsdamas arba gavęs prašymą suteikti pagalbą pagal šį Protokolą, apie tai informuoja centrinę ryšių įstaigą.

7.    Centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas, gavęs savitarpio pagalbos prašymą, kuriam vykdyti reikia imtis jo kompetencijai nepriklausančių veiksmų, šį prašymą nedelsdamas perduoda kompetentingai centrinei ryšių įstaigai ar ryšių skyriui ir apie tai informuoja besikreipiančiąją arba prašančiąją instituciją. Tokiu atveju 8 straipsnyje [Informacijos pateikimo terminai] nustatytas laikotarpis prasideda kitą dieną po prašymo suteikti pagalbą perdavimo kompetentingai centrinei ryšių įstaigai arba kompetentingam ryšių skyriui.

8.    Per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos kiekviena Šalis praneša Specialiajam komitetui apie šio Protokolo tikslais paskirtas kompetentingas institucijas ir nedelsdama – apie visus su jomis susijusius pasikeitimus. Specialusis komitetas nuolat atnaujina kompetentingų institucijų sąrašą.

5 straipsnis. Susitarimas dėl paslaugų lygio

Laikantis Specialiojo komiteto nustatytos procedūros, sudaromas susitarimas dėl paslaugų lygio, kuriuo užtikrinama ryšių ir informacijos mainų sistemų veikimui užtikrinti teiktinų paslaugų techninė kokybė ir kiekybė.

6 straipsnis. Konfidencialumas

1.    Bet kokia pagal šį Protokolą valstybės gauta informacija laikoma konfidencialia ir saugoma taip, kaip pagal tos valstybės vidaus teisę gauta informacija.

2.    Tokia informacija gali būti atskleidžiama su PVM teisės aktų taikymu susijusiems asmenims arba institucijoms (įskaitant teismus ir administracines arba priežiūros įstaigas), siekiant užtikrinti tinkamą PVM apskaičiavimą ir vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies b punkte nurodytų reikalavimų vykdymo arba apsaugos priemones, taikymą.

3.    1 dalyje nurodyta informacija taip pat gali būti naudojama kitiems mokesčiams apskaičiuoti, taip pat reikalavimams, susijusiems su privalomomis socialinio draudimo įmokomis, įvertinti ir jų vykdymui, įskaitant vykdymo arba apsaugos priemones, užtikrinti. Jei apsikeitus informacija paaiškėja arba ji padeda įrodyti, kad mokesčių teisė buvo pažeista, tą informaciją taip pat galima naudoti taikant administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Informaciją gali naudoti tik 2 dalyje nurodyti asmenys arba institucijos ir tik šios dalies ankstesniuose sakiniuose nurodytais tikslais. Jie gali ją atskleisti viešuosiuose teismo posėdžiuose arba teismo sprendimuose.

4.    Nepaisant 1 ir 2 dalių, informaciją teikianti valstybė, remdamasi pagrįstu prašymu, leidžia informaciją gaunančiai valstybei naudoti ją kitais, nei 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalyje nurodytieji, tikslais, jeigu panašiais tikslais ją galima naudoti pagal informaciją teikiančios valstybės teisės aktus. Prašomoji institucija tokį prašymą priima arba atmeta per vieną mėnesį.

5.    Pagal šį Protokolą teikiant pagalbą valstybės gautos ataskaitos, pranešimai ir visi kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų toje valstybėje gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu kaip panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos valstybės institucija.

6.    Iš vienos valstybės gautą informaciją valstybė gali perduoti kitai valstybei, jei gauna pirmą kartą informaciją pateikusios kompetentingos institucijos išankstinį leidimą. Pirmą kartą informaciją pateikusi valstybė per dešimt darbo dienų nuo pranešimo, gauto iš dalytis informacija pageidaujančios valstybės, dienos gali tokiam dalijimuisi informacija paprieštarauti.

7.    Pagal šį Protokolą gautą informaciją valstybės gali perduoti trečiosioms valstybėms, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(a)pirmą kartą informaciją pateikusi kompetentinga institucija sutiko su tokiu perdavimu; ir

(b)perduoti informaciją leidžiama informaciją perduodančios valstybės ir tos konkrečios trečiosios valstybės pagalbos susitarimais.

8.    Iš trečiosios valstybės gauta informacija valstybės gali keistis, jeigu tai leidžiama su ta konkrečia trečiąja valstybe sudarytais pagalbos susitarimais.

9.    Kiekviena valstybė nedelsdama praneša kitoms atitinkamoms valstybėms apie bet kokį konfidencialumo pažeidimo ir apie dėl to taikytas sankcijas ir taisomąsias priemones.

10.    Europos Komisijos saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia elektroninėms sistemoms, kurių prieglobą teikia Europos Komisija ir kuriomis valstybės naudojasi, įgyvendindamos šį Protokolą, prižiūrėti, tvarkyti ir plėtoti.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU PVM

Pirmas skyrius. Informacijos mainai gavus prašymą

7 straipsnis. Informacijos mainai ir administraciniai tyrimai

1.    Besikreipiančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija perduoda 2 [Taikymo sritis] straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2.    Norėdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, prašomoji institucija atlieka administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

3.    1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateikiamas pagrįstas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Prašomoji institucija atlieka administracinį tyrimą, prireikus konsultuodamasi su besikreipiančiąja institucija. Jeigu prašomoji institucija nusprendžia, kad administracinis tyrimas nebūtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

4.    Jeigu prašomoji institucija atsisako atlikti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, įsisteigusio apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų arba sumų, kurias tas apmokestinamasis asmuo turėjo deklaruoti, susijusių su to apmokestinamojo asmens tiekiamomis ir importuojamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, apmokestintinomis valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, administracinį tyrimą, prašomoji institucija besikreipiančiajai institucijai bent pateikia dvejų ankstesnių metų datas, kuriomis apmokestinamasis asmuo valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, atitinkamai tiekė ir importavo prekes ir teikė paslaugas, ir tų prekių bei paslaugų vertę, nebent prašomoji institucija tokios informacijos neturi arba pagal vidaus teisės aktus neprivalo jos turėti.

5.    Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, prašomoji institucija arba administracinė institucija, į kurią ji kreipiasi, imasi veiksmų taip, lyg veiktų savo pačios iniciatyva arba savo valstybės kitos institucijos prašymu.

6.    Besikreipiančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija perduoda jai bet kokią savo gautą ar turimą atitinkamą informaciją bei administracinių tyrimų rezultatus, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitos formos dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų.

7.    Originalūs dokumentai pateikiami tik jeigu tai neprieštarauja valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, galiojančioms nuostatoms.

8 straipsnis. Informacijos pateikimo terminai

1.    Prašomoji institucija 7 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau jeigu prašomoji institucija tą informaciją jau turi, terminas sutrumpinamas iki ne ilgesnio kaip 30 dienų laikotarpio.

2.    Kai kuriais ypatingais atvejais prašomoji institucija ir besikreipiančioji institucija gali susitarti dėl kitų nei 1 dalyje nustatytieji terminų.

3.    Jeigu prašomoji institucija per 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus patenkinti prašymo negali, ji nedelsdama raštu praneša besikreipiančiajai institucijai apie to priežastis ir nurodo laiką, kada ji mano galėsianti jį patenkinti.

Antras skyrius. Informacijos mainai be išankstinio prašymo

9 straipsnis. Informacijos mainų rūšys

Be išankstinio prašymo informacijos mainai vyksta spontaniškai, kaip nustatyta 10 straipsnyje, arba automatiškai, kaip nustatyta 11 straipsnyje.

10 straipsnis. Spontaniniai informacijos mainai

Vienos valstybės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo perduoda kitos valstybės kompetentingai institucijai 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies a punkte nurodytą jai žinomą informaciją, kuri nebuvo perduota pagal 11 straipsnyje [Automatiniai informacijos mainai] nurodytą automatinių mainų procedūrą, jeigu:

(a)laikoma, kad mokesčiai taikomi kitoje valstybėje, o informacija reikalinga tos valstybės kontrolės sistemos veiksmingumui užtikrinti;

(b)valstybė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje buvo pažeisti PVM teisės aktai arba tikėtina, kad jie buvo pažeisti;

(c)yra rizikos, kad kitoje valstybėje mokesčiai bus nesumokėti.

11 straipsnis. Automatiniai informacijos mainai

1.    Pagal 39 straipsnį [Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams] Specialusis komitetas nustato informacijos, kuria turi būti keičiamasi automatiškai, kategorijas.

2.    Valstybė gali nevykdyti 1 dalyje nurodytos vienos ar kelių kategorijų informacijos automatinių mainų, jeigu, norint surinkti tokiems mainams reikalingą informaciją, PVM privalantiems mokėti asmenims reikėtų nustatyti naujų pareigų arba tai valstybei tektų neproporcinga administracinė našta.

3.    Apie savo sprendimą, priimtą pagal ankstesnę dalį, kiekviena valstybė raštu praneša Specialiajam komitetui.

Trečias skyrius. Kitos bendradarbiavimo formos

12 straipsnis. Administracinis pranešimas

1.    Besikreipiančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija, vadovaudamasi savo valstybėje taikomomis pranešimų apie panašius dokumentus ir sprendimus pateikimo taisyklėmis, praneša adresatui apie visus besikreipiančiųjų institucijų išsiųstus dokumentus ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija.

2.    Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas dokumento ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas, nurodomas adresato vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir pateikiama visa kita naudinga informacija, reikalinga jam identifikuoti.

3.    Prašomoji institucija nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar dokumento įteikimo adresatui datą.

13 straipsnis. Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

1.    Besikreipiančiajai institucijai ir prašomajai institucijai susitarus ir laikantis pastarosios institucijos nustatytos tvarkos, prašomoji institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams būti jos patalpose arba bet kurioje kitoje vietoje, kurioje tos institucijos atlieka savo pareigas, siekiant keistis 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Jeigu prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti prašomosios institucijos pareigūnai, gavus prašymą besikreipiančiosios institucijos pareigūnams pateikiamos šių dokumentų kopijos.

2.    Besikreipiančiajai institucijai ir prašomajai institucijai susitarus ir laikantis pastarosios institucijos nustatytos tvarkos, prašomoji institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams būti per valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus, siekiant keistis 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Tokius administracinius tyrimus atlieka tik prašomosios institucijos pareigūnai. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja prašomosios institucijos pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, kaip ir prašomosios institucijos pareigūnai, gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais, tarpininkaujant prašomosios institucijos pareigūnams, bet tik tiek, kiek to reikia administraciniam tyrimui atlikti.

3.    Besikreipiančiosioms institucijoms ir prašomajai institucijai susitarus ir laikantis pastarosios institucijos nustatytos tvarkos, besikreipiančiųjų institucijų įgalioti pareigūnai gali dalyvauti prašomosios valstybės teritorijoje atliekamuose administraciniuose tyrimuose, kad galėtų surinkti 2 [Taikymo sritis] straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją ir ja keistis. Tokius administracinius tyrimus bendrai atlieka besikreipiančiosios ir prašomosios institucijų pareigūnai, vadovaujant prašomajai valstybei ir laikantis jos teisės aktų. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnams suteikiama galimybė patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir prašomosios institucijos pareigūnams ir, jeigu tai leidžiama prašomosios valstybės pareigūnams pagal šios valstybės teisės aktus, suteikiama galimybė apklausti apmokestinamuosius asmenis.

Kai tai leidžiama pagal prašomosios valstybės teisės aktus, besikreipiančiųjų valstybių pareigūnai naudojasi tais pačiais tikrinimo įgaliojimais, kokie suteikti prašomosios valstybės pareigūnams.

Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai tikrinimo įgaliojimais naudojasi tik administraciniam tyrimui atlikti.

Besikreipiančiosioms institucijoms ir prašomajai institucijai susitarus ir laikantis prašomosios institucijos nustatytos tvarkos, dalyvaujančiosios institucijos gali parengti bendrą tyrimo ataskaitą.

4.    Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje pagal 1, 2 ir 3 dalis, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

14 straipsnis. Vienalaikis patikrinimas

1.    Valstybės gali susitarti atlikti vienalaikį patikrinimą, jeigu mano, kad toks patikrinimas yra veiksmingesnis už tik vienos valstybės atliekamą patikrinimą.

2.    Valstybė savarankiškai nustato apmokestinamuosius asmenis, kurių vienalaikį patikrinimą ji ketina pasiūlyti atlikti. Tos valstybės kompetentinga institucija praneša kitos atitinkamos valstybės kompetentingai institucijai apie atvejus, kuriais siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji kuo greičiau nurodo savo pasirinkimo priežastis, pateikdama informaciją, dėl kurios ji priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo terminą, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

3.    Kompetentinga institucija, gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, iš esmės per dvi savaites, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo institucijai partnerei patvirtina savo sutikimą arba praneša apie savo pagrįstą atsisakymą.

4.    Kiekviena susijusi kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimo veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

Ketvirtas skyrius. Bendrosios nuostatos

15 straipsnis. Informacijos mainų sąlygos

1.    Prašomoji institucija besikreipiančiajai institucijai pateikia 2 [Taikymo sritis] straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją arba įteikia 12 straipsnyje [Administracinis pranešimas] nurodytą administracinį pranešimą, jeigu:

(a)besikreipiančiosios institucijos pateiktų prašymų pateikti informaciją arba administracinių pranešimų skaičius ir pobūdis tai prašomajai institucijai neužkrauna neproporcingos administracinės naštos; ir

(b)besikreipiančioji institucija išnaudojo visus įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti, kad gautų prašomą informaciją, arba ėmėsi visų priemonių, kurių ji pagrįstai galėjo imtis, kad įteiktų prašomą administracinį pranešimą, nerizikuodama, kad kils sunkumų pasiekti pageidaujamą tikslą.

2.    Šiuo Protokolu neįpareigojama atlikti tyrimų ar pateikti informacijos apie tam tikrą atvejį, jei pagal valstybės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymus ar administracinę praktiką tai valstybei neleidžiama tokių tyrimų atlikti arba tokios informacijos rinkti ar ja naudotis savo tikslais.

3.    Prašomoji institucija gali atsisakyti pateikti informaciją, jei besikreipiančioji institucija panašios informacijos negali pateikti dėl teisinių priežasčių. Prašomoji institucija apie atsisakymo motyvus praneša Specialiajam komitetui.

4.    Pateikti informaciją gali būti atsisakoma, jeigu ją pateikus būtų atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis ar komercinis procesas arba jeigu ją atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka.

5.    2, 3 ir 4 dalys jokiais atvejais negali būti aiškinamos taip, kad prašomajai institucijai leidžiama atsisakyti pateikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su juridinio asmens nuosavybės dalies turėjimu.

6.    Prašomoji institucija informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo suteikti pagalbą atmetimo motyvus.

16 straipsnis. Grįžtamoji informacija

Jei kompetentinga institucija pateikia informaciją pagal 7 [Informacijos mainai ir administraciniai tyrimai] arba 10 straipsnius [Spontaniniai informacijos mainai], ji gali prašyti informaciją gavusios kompetentingos institucijos pateikti su ta informacija susijusią grįžtamąją informaciją. Jei toks prašymas pateikiamas, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama jos valstybėje taikytinų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, grįžtamąją informaciją pateikia kuo greičiau, su sąlyga, kad tai jai neužkrauna neproporcingos administracinės naštos.

17 straipsnis. Kalba

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimą ir prie jų pridedamus dokumentus, rengiami prašomosios ir besikreipiančiosios institucijų sutarta kalba.

18 straipsnis. Statistiniai duomenys

1.    Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Šalys Specialiajam komitetui elektroninėmis priemonėmis pateikia statistinius duomenis apie šios antraštinės dalies taikymą.

2.    Specialusis komitetas nustato statistinių duomenų, kurie turi būti perduodami pagal 1 dalį, turinį ir formatą.

19 straipsnis. Standartinės perdavimo formos ir priemonės

1.    Visa informacija, perduodama pagal 7 straipsnį [Informacijos mainai ir administraciniai tyrimai], 10 straipsnį [Spontaniniai informacijos mainai], 11 straipsnį [Automatiniai informacijos mainai], 12 straipsnį [Administracinis pranešimas] ir 16 straipsnį [Grįžtamoji informacija], ir statistiniai duomenys, perduodami pagal 18 straipsnį [Statistiniai duomenys], teikiami naudojant 39 straipsnio [Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams] 2 dalies d punkte nurodytas standartines formas, išskyrus 6 straipsnio [Konfidencialumas] 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus arba konkrečius atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad kitos saugios priemonės yra tinkamesnės, ir susitaria tas priemones naudoti.

2.    Jeigu įmanoma, standartinės formos perduodamos elektroninėmis priemonėmis.

3.    Jeigu prašymas pateikiamas naudojant ne tik elektronines sistemas, prašomoji institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo jo gavimą patvirtina elektroninėmis priemonėmis.

4.    Tais atvejais, kai institucija gavo prašymą arba informaciją, kurie buvo skirti ne jai, ji nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo nusiunčia siuntėjui pranešimą elektroninėmis priemonėmis.

5.    Kol Specialusis komitetas priims 39 straipsnio [Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams] 2 dalyje nurodytus sprendimus, kompetentingos institucijos taiko šio Protokolo priede nustatytas taisykles, įskaitant standartines formas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. PAGALBA VYKDANT REIKALAVIMUS

Pirmas skyrius. Informacijos mainai

20 straipsnis. Prašymas pateikti informaciją

1.    Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija pateikia visą informaciją, kuri, kaip numatoma, yra svarbi prašančiajai institucijai vykdant 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies b punkte nurodytus reikalavimus. Prašyme pateikti informaciją nurodomas atitinkamų asmenų vardas, pavardė ir visi kiti duomenys, susiję su jų tapatybe, jei tokių duomenų yra.  

Siekdama pateikti tą informaciją, prašomoji institucija pasirūpina, kad būtų atlikti visi tai informacijai gauti reikalingi administraciniai tyrimai.

2.    Prašomoji institucija neprivalo pateikti informacijos:

(a)kurios ji negalėtų gauti siekdama savo vardu vykdyti panašaus pobūdžio reikalavimus;

(b)kuri atskleistų komercines, pramonines arba profesines paslaptis; arba

(c)kurią atskleidus galėtų būti pakenkta valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, saugumui arba būtų pažeista jos viešoji tvarka.

3.    Jokiais atvejais nelaikoma, kad 2 dalimi leidžiama prašomajai institucijai atsisakyti pateikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su juridinio asmens nuosavybės dalies turėjimu.

4.    Prašomoji institucija praneša prašančiajai institucijai apie prašymo pateikti informaciją atmetimo motyvus.

21 straipsnis. Informacijos mainai be išankstinio prašymo

Jeigu mokesčių arba muitų grąžinimas yra susijęs su kitoje valstybėje įsisteigusiu ar gyvenančiu asmeniu, valstybė, iš kurios turi būti atliktas grąžinimas, apie numatomą gražinimą gali pranešti įsisteigimo arba gyvenamosios vietos valstybei.

22 straipsnis. Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

1.    Siekiant skatinti šioje antraštinėje dalyje nustatytą savitarpio pagalbą, prašančiajai institucijai ir prašomajai institucijai susitarus ir laikantis pastarosios institucijos nustatytos tvarkos, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali:

(a)būti patalpose, kuriose prašomosios valstybės pareigūnai atlieka savo pareigas;

(b)dalyvauti administraciniuose tyrimuose, atliekamuose prašomosios valstybės teritorijoje; ir

(c)padėti prašomosios valstybės kompetentingiems pareigūnams per teismo procesą toje valstybėje.

2.    Jeigu tai leidžiama pagal prašomojoje valstybėje taikytinus teisės aktus, 1 dalies b punkte nurodytame susitarime gali būti nustatyta, kad prašančiosios institucijos pareigūnai gali apklausti asmenis ir tikrinti įrašus.

3.    Prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai, kurie naudojasi 1 ir 2 dalyse siūloma galimybe, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

Antras skyrius. Pagalba pranešant apie dokumentus

23 straipsnis. Prašymas pranešti apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus

1.    Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija praneša adresatui apie visus, be kita ko, teisminio pobūdžio, dokumentus, kuriuos parengė valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, ir kurie yra susiję su 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies b punkte nurodytu reikalavimu arba jo vykdymu.

Prašymas pateikti pranešimą teikiamas kartu su standartine forma, kurioje nurodoma bent ši informacija:

(a)adresato vardas bei pavardė (pavadinimas), adresas ir kiti jam identifikuoti svarbūs duomenys;

(b)pranešimo tikslas ir terminas, per kurį pranešimas turėtų būti pateiktas;

(c)pridedamo dokumento aprašymas ir atitinkamo reikalavimo pobūdis bei suma; ir

(d)pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

i)    už pridedamą dokumentą atsakinga įstaiga; ir

ii)    jeigu tai kita įstaiga, – įstaiga, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie dokumentą, apie kurį pranešta, arba apie galimybes užginčyti mokėjimo pareigą.

2.    Prašančioji institucija prašo pateikti pranešimą pagal šį straipsnį, tik jeigu ji negali pranešimo pateikti pagal pranešimo apie susijusį dokumentą pateikimo savo valstybėje taisykles arba jeigu dėl tokio pranešimo kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

3.    Prašomoji institucija nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo pranešimo apie dokumentą pateikimo adresatui datą.

24 straipsnis. Pranešimo priemonės

1.    Prašomoji institucija užtikrina, kad pranešimas prašomojoje valstybėje būtų pateikiamas pagal taikytinus nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

2.    1 dalis neturi poveikio jokios kitos formos pranešimui, kurį prašančiosios valstybės kompetentinga institucija pateikia pagal toje valstybėje galiojančias taisykles.

Prašančiojoje valstybėje įsteigta kompetentinga institucija gali kitos valstybės teritorijoje esančiam asmeniui apie bet kokį dokumentą pranešti tiesiogiai registruotu arba elektroniniu paštu.

Trečias skyrius. Reikalavimo vykdymo arba atsargumo priemonės

25 straipsnis. Prašymas vykdyti reikalavimą

1.    Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija vykdo reikalavimus turėdama dokumentą, kuriuo leidžiama jų vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija.

2.    Gavusi bet kokios naudingos informacijos apie dalyką, dėl kurio buvo pateiktas prašymas vykdyti reikalavimą, prašančioji institucija nedelsdama ją perduoda prašomajai institucijai.

26 straipsnis. Prašymo vykdyti reikalavimą sąlygos

1.    Prašančioji institucija prašymo vykdyti reikalavimą negali teikti, jeigu reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, užginčijami valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išskyrus atvejus, kai taikoma 29 straipsnio [Ginčijami reikalavimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės] 4 dalies trečia pastraipa, ir tol, kol jis yra užginčytas.

2.    Prieš prašančiajai institucijai pateikiant prašymą vykdyti reikalavimą, taikomos toje valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančios atitinkamos reikalavimų vykdymo procedūros, išskyrus šiuos atvejus:

(a)jeigu akivaizdu, kad toje valstybėje nėra turto reikalavimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti didelės sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, rodančios, kad susijęs asmuo turi turto valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija;

(b)jeigu taikant tokias procedūras valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

27 straipsnis. Dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, ir kiti pridedami dokumentai

1.    Prie visų prašymų vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija.

Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, perteikiamas esminis pirminio dokumento, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, turinys, ir jis yra vienintelis vykdymo ir atsargumo priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, pagrindas. Toje valstybėje nereikalaujama jo pripažinti, papildyti arba pakeisti.

Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, pateikiama bent ši informacija:

(a)pirminiam dokumentui, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, identifikuoti svarbi informacija, reikalavimo apibūdinimas, įskaitant jo pobūdį, reikalavimo taikymo laikotarpį, visas vykdymo užtikrinimo procesui svarbias datas, reikalaujamą sumokėti sumą ir įvairias jos sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, pagrindinę sumą, priskaičiuotas palūkanas ir pan.;

(b)skolininko vardas ir pavardė (pavadinimas) ir kiti jam identifikuoti svarbūs duomenys; ir

(c)pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

i)    įstaiga, atsakinga už reikalaujamos sumokėti sumos apskaičiavimą, ir

ii)    jeigu tai kita įstaiga, – įstaiga, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes užginčyti mokėjimo pareigą.

2.    Prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

28 straipsnis. Prašymo vykdyti reikalavimą vykdymas

1.    Jei šiame Protokole nenustatyta kitaip, reikalavimų vykdymo valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, tikslais bet koks reikalavimas, dėl kurio pateiktas prašymas jį vykdyti, tvarkomas taip, lyg jis būtų tos valstybės reikalavimas. Jeigu šiame Protokole nenustatyta kitaip, prašomoji institucija naudojasi įgaliojimais ir procedūromis, nustatytais pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi jos reikalavimams.

Valstybė, kurioje yra prašomoji institucija, neprivalo reikalavimams, kuriuos prašoma vykdyti, suteikti tokios pirmenybės, kokią ji pati suteikia panašiems reikalavimams, išskyrus atvejus, kai kitaip susitariama arba nustatyta tos valstybės teisėje.

Valstybė, kurioje yra prašomoji institucija, reikalaujamą sumokėti sumą išieško savo valiuta.

2.    Prašomoji institucija deramai praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui vykdyti reikalavimą patenkinti.

3.    Nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo dienos prašomoji institucija, pagal jos pačios reikalavimams taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, už pavėluotą mokėjimą skaičiuoja delspinigius.

4.    Jeigu tai leidžiama taikytinais įstatymais ar kitais teisės aktais, prašomoji institucija gali duoti skolininkui laiko sumokėti skolą arba leisti skolą sumokėti dalimis ir gali už tai skaičiuoti delspinigius. Apie bet kokį tokį sprendimą ji informuoja prašančiąją instituciją.

5.    Nedarant poveikio 35 straipsnio [Išlaidos] 1 daliai, prašomoji institucija perduoda prašančiajai institucijai išieškotas sumas, susijusias su šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytu reikalavimu ir delspinigiais.

29 straipsnis. Ginčijami reikalavimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės

1.    Ginčai dėl reikalavimo, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, ir ginčai dėl prašančiosios institucijos pateikto pranešimo galiojimo priklauso valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingų įstaigų kompetencijai. Jeigu vykstant reikalavimo vykdymo procedūrai suinteresuotoji Šalis užginčija reikalavimą, pirminį dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, pastaroji institucija tai Šaliai praneša, kad tokį ieškinį ji turi pareikšti valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingai įstaigai pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus.

2.    Ginčai dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, arba dėl prašomosios valstybės institucijos pateikto pranešimo galiojimo pateikiami nagrinėti tos valstybės kompetentingai įstaigai pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.    Jeigu pareiškiamas 1 dalyje nurodytas ieškinys, prašančioji institucija apie tai praneša prašomajai institucijai ir nurodo, kokia apimtimi reikalavimas yra neginčijamas.

4.    Iš prašančiosios institucijos arba suinteresuotosios Šalies gavusi 3 dalyje nurodytą informaciją, prašomoji institucija iš karto sustabdo vykdymo užtikrinimo procedūrą, kiek tai susiję su ginčijama reikalavimo dalimi, tol, kol šiuo klausimu kompetentinga įstaiga priims sprendimą, išskyrus atvejus, kai prašančioji institucija pagal šios dalies trečią pastraipą pateikia kitokį prašymą.

Prašančiosios institucijos prašymu arba kitais atvejais, jeigu prašomoji institucija mano, kad tai būtina, prašomoji institucija, nepažeisdama 31 straipsnio [Prašymas imtis atsargumo priemonių], gali imtis atsargumo priemonių reikalavimo vykdymui garantuoti, jeigu tai leidžiama taikytinais įstatymais arba kitais teisės aktais.

Prašančioji institucija, laikydamasi savo valstybėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali prašyti prašomosios institucijos įvykdyti užginčytą reikalavimą arba užginčytą reikalavimo dalį, jeigu tai leidžiama pagal valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Bet kuris toks prašymas pagrindžiamas. Jeigu užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, prašančioji institucija atlygina visas išieškotas sumas ir sumoka visą mokėtiną kompensaciją pagal valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, galiojančius įstatymus.

Jeigu valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, ir valstybė, kurioje yra prašomoji institucija, pradėjo bendro susitarimo procedūrą ir tos procedūros rezultatai gali turėti įtakos reikalavimui, dėl kurio prašoma suteikti pagalbą, reikalavimo vykdymo priemonių taikymas sustabdomas arba nutraukiamas iki tol, kol ta procedūra bus baigta, išskyrus ypatingos skubos atvejus, susijusius su sukčiavimu ar nemokumu. Jei reikalavimo vykdymo priemonių taikymas sustabdomas arba nutraukiamas, taikoma antra pastraipa.

30 straipsnis. Prašymo suteikti pagalbą vykdant reikalavimus pakeitimas arba atsiėmimas

1.    Prašančioji institucija nedelsdama praneša prašomajai institucijai apie bet kokį vėlesnį jos prašymo vykdyti reikalavimą pakeitimą arba atsiėmimą ir nurodo pakeitimo arba atsiėmimo priežastis.

2.    Jeigu prašymas keičiamas dėl 29 straipsnio [Ginčijami reikalavimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės] 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos sprendimo, prašančioji institucija šį sprendimą perduoda kartu su patikslintu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija. Tuomet prašomoji institucija tolesnes reikalavimo vykdymo priemones taiko remdamasi pataisytu dokumentu.

Reikalavimo vykdymo arba atsargumo priemonės, kurių jau imtasi remiantis pirminiu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, gali būti toliau taikomos remiantis patikslintu dokumentu, išskyrus atvejus, kai prašymas keičiamas dėl to, kad pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba pirminis suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, negalioja.

Pataisytam dokumentui taikomas 27 straipsnis [Dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, ir kiti pridedami dokumentai] ir 29 straipsnis [Ginčijami reikalavimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės].

31 straipsnis. Prašymas imtis atsargumo priemonių

1.    Prašančiosios institucijos prašymu ir jei tai leidžiama pagal valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, nacionalinę teisę ir administracinę praktiką, prašomoji institucija imasi atsargumo priemonių reikalavimo vykdymui užtikrinti tais atvejais, kai prašymo pateikimo metu reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas arba kai dėl reikalavimo dar neišduotas dokumentas, kuriuo leidžiama jo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, jeigu panašiu atveju atsargumo priemonių galima imtis ir pagal valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisę ir administracinę praktiką.

Prie prašymo imtis atsargumo priemonių valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, pridedamas dokumentas (jei toks yra), parengtas siekiant leisti imtis atsargumo priemonių valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir susijęs su reikalavimu, dėl kurio prašoma savitarpio pagalbos. Valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, šis dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

2.    Prie prašymo imtis atsargumo priemonių gali būti pridedami kiti su reikalavimu susiję dokumentai.

32 straipsnis. Prašymą imtis atsargumo priemonių reglamentuojančios taisyklės

Kad 31 straipsnis [Prašymas imtis atsargumo priemonių], 25 straipsnio [Prašymas vykdyti reikalavimą] 2 dalis, 28 straipsnio [Prašymo vykdyti reikalavimą vykdymas] 1 ir 2 dalys galiotų, 29 straipsnis [Ginčijami reikalavimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės] ir 30 straipsnis [Prašymo suteikti pagalbą vykdant reikalavimus pakeitimas arba atsiėmimas] taikomi mutatis mutandis.

33 straipsnis. Prašomosios institucijos pareigų ribojimas

1.    Prašomoji institucija neprivalo teikti straipsniuose nuo 25 straipsnio [Prašymas vykdyti reikalavimą] iki 31 straipsnio [Prašymas imtis atsargumo priemonių] nustatytos pagalbos, jeigu dėl skolininko padėties reikalavimo vykdymas sukeltų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, ir jeigu pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką tokią išimtį leidžiama taikyti nacionaliniams reikalavimams.

2.    Prašomoji institucija neprivalo teikti straipsniuose nuo 25 straipsnio [Prašymas vykdyti reikalavimą] iki 31 straipsnio [Prašymas imtis atsargumo priemonių] nustatytos pagalbos, jei prašomosios valstybės išlaidos ar administracinė našta būtų akivaizdžiai neproporcingos piniginei naudai, kurią gautų prašančioji valstybė.

3.    Prašomoji institucija neprivalo teikti 20 straipsnyje [Prašymas pateikti informaciją] ir straipsniuose nuo 22 straipsnio [Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose] iki 31 straipsnio [Prašymas imtis atsargumo priemonių]  nustatytos pagalbos, jeigu pirminis prašymas suteikti pagalbą, pateiktas pagal 20 straipsnį [Prašymas pateikti informaciją], 22 straipsnį [Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose], 23 straipsnį [Prašymas pranešti apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus], 25 straipsnį [Prašymas vykdyti reikalavimą] arba 31 straipsnį [Prašymas imtis atsargumo priemonių], yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais, šį laikotarpį skaičiuojant nuo valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, vykdytino reikalavimo dienos iki pirminio pagalbos prašymo dienos

Tačiau jeigu reikalavimas arba pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama jo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, nustatoma, kad reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, jau nebegali būti ginčijami.

Be to, jeigu valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, sutiko mokėjimą atidėti arba patvirtino mokėjimo dalimis tvarką, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai pasibaigia visas pratęstas mokėjimo laikotarpis.

Tačiau tais atvejais prašomoji institucija neprivalo suteikti pagalbos dėl reikalavimų, kurie yra senesni kaip dešimties metų, šį laikotarpį skaičiuojant nuo valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, vykdytino reikalavimo dienos.

4.    Valstybė neprivalo teikti pagalbos, jei bendra suma, dėl kurios prašoma pagalbos, yra mažesnė nei 5 000 GBP.

5.    Prašomoji institucija informuoja prašančiąją instituciją apie prašymo suteikti pagalbą atmetimo motyvus.

34 straipsnis. Klausimai dėl senaties

1.    Klausimai dėl senaties terminų reglamentuojami tik valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančiais įstatymais.

2.    Kiek tai susiję su senaties terminų sustabdymu, nutraukimu ar pratęsimu, visi veiksmai, kurių, gavusi prašymą suteikti pagalbą ir vykdydama reikalavimus, imasi prašomoji institucija arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių senaties terminas būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas pagal valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, galiojančius įstatymus, turi tokias pat pasekmes valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, su sąlyga, kad atitinkamos pasekmės yra numatytos pastarosios valstybės teisėje.

Jeigu pagal valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, galiojančius įstatymus senaties termino sustabdyti, nutraukti ar pratęsti neįmanoma, visi veiksmai, kurių, gavusi prašymą suteikti pagalbą ir vykdydama reikalavimus, imasi prašomoji institucija arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių, jeigu jų savo valstybėje imtųsi prašančioji institucija arba jų būtų imamasi jos vardu, senaties terminas būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas pagal tos valstybės įstatymus, laikomi atliktais toje valstybėje tiek, kiek tie veiksmai susiję su tokiomis pasekmėmis.

Pirma ir antra pastraipos nepažeidžia valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisės imtis priemonių senaties terminui pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus sustabdyti, nutraukti ar pratęsti.

3.    Prašančioji institucija ir prašomoji institucija praneša viena kitai apie visus veiksmus, dėl kurių reikalavimo, kurį prašoma vykdyti ar dėl kurio prašoma taikyti atsargumo priemones, senaties terminas nutraukiamas, sustabdomas ar pratęsiamas arba kurie gali turėti tokį poveikį.

35 straipsnis. Išlaidos

1.    Prašomoji institucija siekia iš atitinkamo asmens ne tik išieškoti 28 straipsnio [Prašymo vykdyti reikalavimą vykdymas] 5 dalyje nurodytas sumas, bet ir, laikydamasi savo valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, išreikalauti padengti jos patirtas su reikalavimo vykdymu susijusias išlaidas, o gautas lėšas pasilieka. Valstybės atsisako viena iš kitos reikalauti padengti išlaidas, kurias jos patiria pagal šį Protokolą teikdamos savitarpio pagalbą.

2.    Tačiau jeigu dėl reikalavimo vykdymo kyla konkreti problema, patiriama labai didelių išlaidų arba vykdymas yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, prašančioji institucija ir prašomoji institucija gali susitarti dėl tais atvejais taikomos specialios išlaidų padengimo tvarkos.

3.    Nepaisant 2 dalies, valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, turi atlyginti valstybei, kurioje yra prašomoji institucija visas išlaidas ir visus nuostolius, patirtus dėl nepagrįstais pripažintų veiksmų, jei tai susiję su reikalavimo turiniu arba prašančiosios institucijos išduoto dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą ir (arba) imtis atsargumo priemonių, galiojimu.

Ketvirtas skyrius. Bendrosios taisyklės, taikomos visų rūšių prašymams suteikti pagalbą vykdant reikalavimus

36 straipsnis. Kalbų vartojimas

1.    Visi pagalbos prašymai, standartinės pranešimo formos ir suvienodinti dokumentai, kuriais leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, siunčiami valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų arba prie jų pridedamas vertimas į tokią (-ias) kalbą (-as). Tai, kad tam tikros jų dalys parašytos kalba, kuri nėra tos valstybės valstybinė kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų, neturi įtakos tų dalių arba procedūros galiojimui, jeigu atitinkamos valstybės dėl tos kitos kalbos yra sutarusios.

2.    Dokumentai, apie kuriuos prašoma pranešti pagal 23 straipsnį [Prašymas pranešti apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus], prašomajai institucijai gali būti siunčiami valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, valstybine kalba.

3.    Jeigu prie prašymo pridedami 1 ir 2 dalyse nenurodyti dokumentai, prašomoji institucija prireikus gali iš prašančiosios institucijos pareikalauti tokių dokumentų vertimo į valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, valstybinę kalbą ar vieną iš jos valstybinių kalbų arba į bet kurią kitą kalbą, dėl kurios atitinkamos valstybės yra sutarusios.

37 straipsnis. Statistiniai duomenys

1.    Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Šalys Specialiajam komitetui elektroninėmis priemonėmis pateikia statistinius duomenis apie šios antraštinės dalies taikymą.

2.    Specialusis komitetas nustato statistinių duomenų, kurie turi būti perduodami pagal 1 dalį, turinį ir formatą.

38 straipsnis. Standartinės perdavimo formos ir priemonės

1.    Prašymai pateikti informaciją pagal 20 straipsnio [Prašymai pateikti informaciją] 1 dalį, prašymai pateikti pranešimą pagal 23 straipsnio [Prašymas pranešti apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus] 1 dalį, prašymai vykdyti reikalavimą pagal 25 straipsnio [Prašymas vykdyti reikalavimą] 1 dalį arba prašymai imtis atsargumo priemonių pagal 31 straipsnio [Prašymas imtis atsargumo priemonių] 1 dalį ir statistiniai duomenys pagal 37 straipsnį [Statistiniai duomenys] siunčiami elektroninėmis priemonėmis, naudojant standartinę formą, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių. Jeigu įmanoma, šios formos taip pat naudojamos perduodant visą kitą su prašymu susijusią informaciją.

Elektroninėmis priemonėmis taip pat siunčiamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, dokumentas, kuriuo leidžiama atsargumo priemonių imtis valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir kiti 27 straipsnyje [Dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti valstybėje, kurioje yra prašomoji institucija, ir kiti pridedami dokumentai] bei 31 straipsnyje [Prašymas imtis atsargumo priemonių] nurodyti dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Tam tikrais atvejais prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pareiškimai ir bet kurie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų; jie taip pat siunčiami elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Standartinės formos ir elektroninės ryšių priemonės taip pat gali būti naudojamos keičiantis informacija pagal 21 straipsnį [Informacijos mainai be išankstinio prašymo].

2.    1 dalis netaikoma informacijai ir dokumentams, kurie buvo gauti pagal 22 straipsnį [Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose] pareigūnams esant kitos valstybės administracinėse patalpose arba dalyvaujant kitoje valstybėje atliekamuose administraciniuose tyrimuose.

3.    Jeigu informacija perduodama neelektroninėmis priemonėmis ar nenaudojant standartinių formų, tai neturi poveikio gautos informacijos arba priemonių, kurių imtasi prašymui suteikti pagalbą vykdyti, galiojimui.

4.    Šio Protokolo įgyvendinimo tikslais patvirtintas elektroninių ryšių tinklas ir standartinės formos taip pat gali būti naudojami teikiant pagalbą, kai vykdomi kiti nei 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies b punkte nurodytieji reikalavimai, jeigu tokią pagalbą vykdant reikalavimus galima teikti pagal kitus dvišalius arba daugiašalius teisiškai privalomus administracinio valstybių bendradarbiavimo dokumentus.

5.    Kol Specialusis komitetas priims 39 straipsnio [Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams] 2 dalyje nurodytus sprendimus, kompetentingos institucijos taiko šio Protokolo priede nustatytas taisykles, įskaitant standartines formas.

6.    Jeigu atitinkamos valstybės nėra susitarusios kitaip, valstybė, kurioje yra prašomoji institucija, išieškotas sumas valstybei, kurioje yra prašančioji institucija, perveda oficialia savo valiuta.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS

39 straipsnis. Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams

1.    Specialusis komitetas:

(a)rengia reguliarias konsultacijas; ir

(b)ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūri šio Protokolo taikymą ir veiksmingumą.

2.    Specialusis komitetas priima sprendimus ar rekomendacijas:

(a)nustatyti 11 straipsnyje [Automatiniai informacijos mainai] nurodytų automatinių informacijos mainų dažnumą, praktinę vykdymo tvarką ir tikslias informacijos, kuria keičiamasi vykdant automatinius mainus, kategorijas;

(b)peržiūrėti kiekvienos pagal 2 dalies a punktą nustatytos kategorijos informacijos automatinių mainų rezultatus, siekiant užtikrinti, kad šios rūšies mainai būtų vykdomi tik tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias būdas keistis informacija;

(c)jeigu automatiniai informacijos mainai yra veiksmingiausia bendradarbiavimo priemonė, – nustatyti naujas informacijos, kuria turi būti keičiamasi pagal 11 straipsnį [Automatiniai informacijos mainai], kategorijas;

(d)nustatyti standartines informacijos perdavimo pagal 19 straipsnio [Standartinės perdavimo formos ir priemonės] 1 dalį ir 38 straipsnio [Standartinės perdavimo formos ir priemonės] 1 dalį formas;

(e)peržiūrėti 18 straipsnyje [Statistiniai duomenys] ir 37 straipsnyje [Statistiniai duomenys] nurodytų statistinių duomenų prieinamumą, rinkimą ir tvarkymą, siekiant užtikrinti, kad dėl tuose straipsniuose nustatytų pareigų Šalims nebūtų užkraunama neproporcinga administracinė našta;

(f)nustatyti, kas turi būti perduodama CCN / CSI tinklu ar kitomis priemonėmis;

(g)atsižvelgiant į d ir e punktuose nurodytus sprendimus ir išlaidas, patiriamas dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo Europos informacinėse sistemose, nustatyti Jungtinės Karalystės finansinio įnašo į Sąjungos bendrąjį biudžetą sumą ir jo mokėjimo sąlygas;

(h)priimti centrinių ryšių įstaigų ir ryšių skyrių, nurodytų 4 straipsnio [Organizavimas] 2 ir 3 dalyse, praktinės tarpusavio ryšių organizavimo tvarkos taikymo taisykles;

(i)nustatyti centrinių ryšių įstaigų taikytiną 4 straipsnio [Organizavimas] 5 dalies įgyvendinimo praktinę tvarką;

(j)III antraštinės dalies [Pagalba vykdant reikalavimus] tikslais nustatyti su išieškotinų sumų perskaičiavimu ir išieškotų sumų perdavimu susijusias įgyvendinimo taisykles; ir

(k)nustatyti 5 straipsnyje [Susitarimas dėl paslaugų lygio] nurodyto susitarimo dėl paslaugų lygio sudarymo tvarką ir sudaryti tą susitarimą dėl paslaugų lygio.

V ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis. Einamųjų prašymų vykdymas

1.    Kai prašymai pateikti informaciją ir prašymai atlikti administracinius tyrimus, siunčiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 904/2010 dėl sandorių, kuriems taikoma Susitarimo dėl išstojimo 99 straipsnio 1 dalis, neįvykdomi per ketverius metus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, prašomoji valstybė užtikrina tokių prašymų vykdymą pagal šio Protokolo taisykles.

2.    Kai su mokesčiais ir muitais, kuriems taikomas šio Protokolo 2 straipsnis [Taikymo sritis], susiję prašymai suteikti pagalbą, išsiųsti pagal Direktyvą 2010/24/ES dėl Susitarimo dėl išstojimo 100 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, neįvykdomi per penkerius metus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, prašomoji valstybė užtikrina tokių prašymų vykdymą pagal šio Protokolo taisykles. Standartinė suvienodinta pranešimo forma arba dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje ir kuris parengtas pagal šioje dalyje nurodytus teisės aktus, tokio vykdymo užtikrinimo tikslais toliau galioja. Pasibaigus tam penkerių metų laikotarpiui, gali būti nustatomas patikslintas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, ir jis gali būti taikomas reikalavimams, kurių atžvilgiu prašyta pagalbos iki to laiko. Tokiuose patikslintuose suvienodintuose dokumentuose nurodomas pirminio pagalbos prašymo teisinis pagrindas.

41 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimais arba sutartimis

Šio Protokolo nuostatos yra viršesnės už bet kurio valstybių narių ir Jungtinės Karalystės sudaryto dvišalio ar daugiašalio susitarimo ar sutarties dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje arba dėl pagalbos vykdant reikalavimus, kuriems taikomas šis Protokolas, nuostatas, jeigu jų nuostatos nesuderinamos su šio Protokolo nuostatomis.



PROTOKOLO DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO IR KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SRITYJE IR DĖL SAVITARPIO PAGALBOS VYKDANT SU MUITAIS IR MOKESČIAIS SUSIJUSIUS REIKALAVIMUS PRIEDAS

Kol Specialusis komitetas priims Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus (toliau – Protokolas) 39 straipsnio [Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams] 2 dalyje nurodytus sprendimus, taikomos toliau pateiktos taisyklės ir standartinės formos.

1 skirsnis. Ryšių organizavimas

1.1.    Kol nenuspręsta kitaip, centrinės ryšių įstaigos, kurių pagrindinė pareiga – taikyti šio Protokolo II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu PVM], yra:

(a)Jungtinėje Karalystėje: Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamentas (angl. Her Majesty’s Revenue and Customs), JK centrinė ryšių PVM klausimais įstaiga;

(b)valstybėse narėse: centrinės ryšių įstaigos, paskirtos atsakingomis už valstybių narių administracinį bendradarbiavimą PVM srityje.

1.2.    Kol nenuspręsta kitaip, centrinės ryšių įstaigos, kurių pagrindinė pareiga – taikyti šio Protokolo III antraštinę dalį [Pagalba vykdant reikalavimus], yra:

(a)Jungtinėje Karalystėje: Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamento Skolų valdymo skyrius (angl. Her Majesty’s Revenue and Customs, Debt Management);

(b)valstybėse narėse: centrinės ryšių įstaigos, paskirtos atsakingomis už valstybių narių savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus.

2 skirsnis. Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

2.1.    Perdavimas

Pagal šio Protokolo II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu PVM] informaciją valstybės viena kitai perduoda, kiek įmanoma, per Bendrąjį ryšių tinklą (CCN), naudodamosi elektroninėmis priemonėmis ir atitinkamomis pašto dėžutėmis, skirtomis keistis informacija apie administracinį bendradarbiavimą, arba pašto dėžutėmis, skirtomis kovai su sukčiavimu PVM srityje.

2.2. Standartinė forma

Keisdamosi informacija pagal šio Protokolo II antraštinę dalį [Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu PVM] valstybės naudoja šį pavyzdį:


ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės prašymų pateikti informaciją, spontaninių informacijos mainų ir grįžtamosios informacijos pagal Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu PVM srityje standartinė forma

Informacijos mainų duomenys

A) PAGRINDINĖ INFORMACIJA

A1

Besikreipiančioji valstybė: 

Prašomoji valstybė:

Besikreipiančioji institucija: 

Prašomoji institucija: 

A2

Besikreipiančiosios institucijos pareigūnas, atsakingas už prašymą / mainus:

Prašomosios institucijos pareigūnas, atsakingas už atsakymą į prašymą / mainus:

Vardas ir pavardė: 

Vardas ir pavardė: 

E. paštas:

E. paštas: 

Telefonas: 

Telefonas: 

Kalba: 

Kalba: 

A3

Besikreipiančiosios institucijos nacionalinis numeris:

Prašomosios institucijos nacionalinis numeris:

Besikreipiančiajai institucijai skirtas laukelis:

Prašomajai institucijai skirtas laukelis:

A4

Prašymo / informacijos perdavimo data:

Atsakymo perdavimo data: 

A5

Prašymo / mainų priedų skaičius:

Atsakymo priedų skaičius: 

A6

A7

○ Bendras prašymas / mainai

□ Prašomosios institucijos vardu pareiškiu, kad negalėsiu atsakyti per šiuos terminus:

 ○ Prašymas pateikti informaciją

○ 3 mėnesiai

 ○ Spontaniniai informacijos mainai

○ 1 mėn., jei informaciją jau turiu

□ Prašoma grįžtamoji informacija apie spontaninius informacijos mainus

Vėlavimo priežastis:

○ Kovos su sukčiavimu srities prašymas / mainai

 ○ Prašymas pateikti informaciją

○ Dingusio prekiautojo sukčiavimo schema. Įmonės registracijos / veiklos patikrinimas

○ Spontaninis informacijos pateikimas

□ Prašoma grįžtamoji informacija apie spontaninius informacijos mainus

 

 

 

 Numatomas atsakymo pateikimo laikas:

□ Valstybės prašomoji institucija leidžia informaciją perduoti kitai valstybei (Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 6 straipsnio 6 dalis)

□ Prašoma grįžtamoji informacija apie atsakymą

Pagal Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 6 straipsnio 4 dalį, informaciją teikianti valstybė, remdamasi pagrįstu prašymu, leidžia gautą informaciją naudoti kitais nei Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytieji tikslais.



B) PRAŠYMAS PATEIKTI BENDRO POBŪDŽIO INFORMACIJĄ

Besikreipiančioji institucija

Prašomoji institucija

Prašomoji institucija 162

B1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris)

PVM mokėtojo kodas:

B1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris)

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

PVM mokėtojo kodas:

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

PVM mokėtojo kodas:

□ PVM mokėtojo kodo nėra

□ PVM mokėtojo kodo nėra

□ PVM mokėtojo kodo nėra

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

B2. Vardas ir pavardė

B2. Vardas ir pavardė

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Pavadinimas:

B3. Prekybinis pavadinimas

B3. Prekybinis pavadinimas

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Prekybinis pavadinimas:

B4. Adresas

B4. Adresas

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Adresas:

B5. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

B5. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

c) Įsteigimas

c) Įsteigimas

c) Įsteigimas

B6. Veiklos pradžios data

B6. Veiklos pradžios data

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

Veiklos pradžios data

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Veiklos pradžios data

B7. Veiklos nutraukimo data

B7. Veiklos nutraukimo data

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

Veiklos nutraukimo data

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Veiklos nutraukimo data

B8. Vadovų / direktorių vardai ir pavardės

B8. Vadovų / direktorių vardai ir pavardės

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

B9. Savininkų, valdytojų, asocijuotųjų asmenų, partnerių, atstovų, suinteresuotųjų subjektų ar asmenų, turinčių kitų teisių į įmonę, vardai ir pavardės

B9. Savininkų, valdytojų, asocijuotųjų asmenų, partnerių, atstovų, suinteresuotųjų subjektų ar asmenų, turinčių kitų teisių į įmonę, vardai ir pavardės

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

B10. Veiklos pobūdis

B10. Veiklos pobūdis

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

a) Įmonės juridinis statusas

 

a) Įmonės juridinis statusas

a) Įmonės juridinis statusas

b) Faktinė pagrindinė veikla 163

 

b) Faktinė pagrindinė veikla

b) Faktinė pagrindinė veikla

B11. Sandorio pobūdis

Sandorio pobūdis

B11. Susijusios prekės / paslaugos

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

Sandorio pobūdis

B11. Susijusios prekės / paslaugos

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Laikotarpis ir suma, su kuriais susijęs prašymas / mainai

B12. Prekių tiekimas iš vienos šalies į kitą

Nuo

Laikotarpis

Laikotarpis 

Iki

Suma

Suma 

Šaltiniai: □ PVM informacijos mainų sistema (VIES) □ Kitas

 

B13. Paslaugų teikimas iš vienos šalies į kitą

Nuo

Laikotarpis

Laikotarpis 

Iki

Suma

Suma 

Šaltiniai: □ VIES □ Kitas

 

C) PAPILDOMA INFORMACIJA

Registracija

□ C1. Prašomosios valstybės (□) apmokestinamasis asmuo  / besikreipiančiosios valstybės (□) apmokestinamasis asmuo šiuo metu nėra registruotas kaip PVM mokėtojas.

Remiantis VIES arba kitais šaltiniais, prekės buvo tiekiamos po veiklos nutraukimo datos. Prašom paaiškinti.

□ C2. Prašomosios valstybės (□) apmokestinamasis asmuo  / besikreipiančiosios valstybės (□) apmokestinamasis asmuo nėra registruotas kaip PVM mokėtojas.

Remiantis VIES arba kitais šaltiniais, prekės buvo tiekiamos iki registracijos datos. Prašom paaiškinti.

Prekių / paslaugų sandoriai

Prekės

□ C3. Remiantis VIES arba kitais šaltiniais, prašomosios valstybės apmokestinamasis asmuo tiekė prekes, tačiau besikreipiančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo:

○ prekių pirkimo nedeklaravo;

○ atsisako prekes priimti;

  ○ pirkinį deklaravo už kitą sumą, o deklaruota suma yra: 

Prašom ištirti ir paaiškinti. 

□ Pridedu turimų dokumentų kopijas.

□ C4. Besikreipiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens deklaruotas pirkinys neatitinka informacijos iš VIES ar kitų šaltinių. Prašom ištirti ir paaiškinti. 

□ C5. Prašom nurodyti prekių pristatymo adresus.

Adresai:

□ C6. Besikreipiančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo teigia, kad jis patiekė prekę prašomosios valstybės asmeniui. Prašom patvirtinti, kad prekės buvo gautos ir ar jos buvo:

□ apskaitytos:     ○ Taip     ○ Ne  

  □ deklaruotos / apmokėtos prašomosios valstybės apmokestinamojo asmens     ○ Taip     ○ Ne 

Prašomosios valstybės apmokestinamojo asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir (arba) PVM mokėtojo kodas.

Prekių judėjimas prieš sandorį / po jo

□ C7. Iš ko pirktos prekės? Prašom C40 langelyje nurodyti vardus, pavardes, prekybinius pavadinimus ir PVM kodus.

□ C8. Kam prekės perparduotos? Prašom C40 langelyje nurodyti vardus, pavardes, prekybinius pavadinimus ir PVM kodus.

Paslaugos

□ C9. Remiantis VIES arba kitais šaltiniais, prašomosios valstybės apmokestinamasis asmuo teikė paslaugas, apmokestinamas besikreipiančiojoje valstybėje, tačiau besikreipiančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo:

○ paslaugos nedeklaravo;

○ neigia, kad gavo paslaugą;

○ deklaravo gavęs paslaugą už kitą sumą, o deklaruota suma yra:

Prašom ištirti ir paaiškinti. 

□ Pridedu turimų dokumentų kopijas.

□ C10. Besikreipiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens deklaruotas pirkinys neatitinka informacijos iš VIES ar kitų šaltinių. Prašom ištirti ir paaiškinti. 

□ C11. Prašom nurodyti paslaugų teikimo adresus.

Adresai:

□ C12. Besikreipiančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo teigia, kad jis patiekė prekę prašomosios valstybės asmeniui. Prašom patvirtinti, kad paslaugos buvo suteiktos ir ar jos buvo:

□ apskaitytos:     ○ Taip ○ Ne  

□ deklaruotos / apmokėtos prašomosios valstybės apmokestinamojo asmens     ○ Taip     ○ Ne 

Prašomosios valstybės apmokestinamojo asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir (arba) PVM mokėtojo kodas.

Prekių vežimas

□ C13. Prašom nurodyti vežėjo pavadinimą / PVM mokėtojo kodą ir adresą.

Pavadinimas / PVM mokėtojo kodas ir adresas:

□ C14. Kas užsakė ir apmokėjo prekių vežimą?

Pavadinimas / PVM mokėtojo kodas ir adresas:

□ C15. Kas yra vežimui naudotos transporto priemonės savininkas?

Pavadinimas / PVM mokėtojo kodas ir adresas:

Sąskaitos faktūros

□ C16. Prašom nurodyti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą ir valiutą.

Mokėjimas

□ C17. Prašom nurodyti sumokėtą sumą ir valiutą.

□ C18. Prašom nurodyti banko sąskaitos turėtojo vardą, pavardę arba pavadinimą ir sąskaitos, iš kurios ir (arba) į kurią buvo atliktas mokėjimas, numerį.

Iš:

sąskaitos savininko vardas, pavardė arba pavadinimas: 

IBAN numeris arba sąskaitos numeris:

Bankas:

Į:

sąskaitos savininko vardas, pavardė arba pavadinimas: 

IBAN numeris arba sąskaitos numeris:

Bankas:

□ C19. Prašom pateikti šią informaciją, jei mokėjimas atliktas grynaisiais:

□ Kas, kam, kur ir kada perdavė pinigus?     

□ Koks mokėjimą patvirtinantis dokumentas (grynųjų pinigų kvitas, kt.) buvo išrašytas?     

□ C20. Ar yra trečiosios šalies mokėjimą patvirtinančių įrodymų? Jeigu taip, prašom C40 langelyje pateikti papildomos informacijos ○ Taip ○ Ne

Užsakymo pateikimas

□ C21. Prašom pateikti visus žinomus užsakymą pateikusio asmens duomenis ir nurodyti, kaip užsakymas buvo pateiktas ir kaip užmegzti ryšiai

tarp tiekėjo ir kliento. 

Prekės, kurioms taikomos specialios schemos / ypatingos procedūros

Prašome pažymėti reikiamą langelį ir įrašyti savo klausimą C40 langelyje.

□ C22. Trišaliai sandoriai

□ C23. Maržos schema

□ C24. Nuotolinė prekyba prekėmis, kurioms taikoma:

□ Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema

□ importo apmokestinimo schema

□ C25. Naujos transporto priemonės, parduotos neapmokestinamiesiems asmenims

□ C26. Atleidimas nuo mokesčių pagal muitinės procedūrą 42XX / 63XX.

□ C27. Dujos ir elektra

□ C28. Susitarimai dėl atsargų atšaukimo

□ C29 Kita:

Paslaugos, kurioms taikomos ypatingos nuostatos

Prašome pažymėti reikiamą langelį ir įrašyti savo klausimą C40 langelyje.

□ C30. Tarpininko teikiamos paslaugos

□ C31. Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas

□ C32. Keleivių vežimo paslaugos

□ C33. Prekių vežimo paslaugos

□ C34. Kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir panašių paslaugų, papildomų vežimo paslaugų teikimas ir materialaus kilnojamojo turto vertinimas bei aptarnavimas

□ C35. Maitinimo ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų, išskyrus nustatytąsias C37 punkte, teikimas

□ C36. Vežimo samdos pagrindais paslaugų teikimas

□ C37. Maitinimo ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas vartojimui laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose

□ C38. Teikimas paslaugų, kurioms taikoma

□ ne Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema

□ Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema

□ C39. Paslaugos, kurioms taikomos faktinio vartojimo ir naudojimo taisyklės

C40. Bendroji informacija ir kiti klausimai

C41. Laisvos formos atsakymo langelis

D) PRAŠYMAS PATEIKTI DOKUMENTUS

Prašom pateikti šių dokumentų kopijas (jei taikoma, žr. B12 ir B13 punktuose nurodytą sumą ir laikotarpį)

□ D1. Sąskaitos faktūros

○ Pateikta

○ Nėra

□ D2. Sutartys

○ Pateikta

○ Nėra

□ D3. Užsakymai

○ Pateikta

○ Nėra

□ D4. Mokėjimą įrodantys dokumentai

○ Pateikta

○ Nėra

□ D5. Vežimo dokumentai

○ Pateikta

○ Nėra

□ D6. Kreditorių apskaitos žurnalo išrašas apie besikreipiančiosios valstybės apmokestinamąjį asmenį

○ Pateikta

○ Nėra

□ D7. Debitorių apskaitos žurnalo išrašas apie besikreipiančiosios valstybės apmokestinamąjį asmenį

○ Pateikta

○ Nėra

□ D8. Atsargų atšaukimo registrai

Nuo Iki

○ Pateikta

○ Nėra

□ D9. Vieno langelio principu veikiančios sistemos / vieno langelio principu veikiančios importo sistemos duomenys

Nuo Iki

○ Pateikta

○ Nėra

□ D10. Banko sąskaitos išrašai

Nuo Iki

○ Pateikta

○ Nėra

□ D11. Kita

○ Pateikta

○ Nėra

E) SPONTANINIS (BENDROS) INFORMACIJOS TEIKIMAS

□ E1. Iš siunčiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens apskaitos įrašų matyti, kad jis turėtų būti registruotas gaunančiojoje valstybėje.

□ E2. Remiantis siunčiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens apskaitos įrašais, gaunančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo jam □ tiekė prekes / □ teikė paslaugas, bet šios informacijos VIES / muitinės sistemoje arba kituose šaltiniuose nėra.

□ E3. Remiantis siunčiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens apskaitos įrašais, už gaunančiajai valstybei patiektas prekes turi būti mokamas PVM, bet į VIES / muitinės sistemą arba kitus šaltinius duomenys neįvesti.

□ E4. Remiantis VIES / muitinės sistemos arba kitų šaltinių duomenimis, gaunančiosios valstybės apmokestinamasis asmuo teikė paslaugas / tiekė prekes siunčiančiosios valstybės apmokestinamajam asmeniui, bet pastarasis apmokestinamasis asmuo:

□ nedeklaravo □ prekių pirkimo / □ paslaugų gavimo;

□ neigia, kad □ pirko prekes / □ gavo paslaugas.

□ E5. Remiantis siunčiančiosios valstybės apmokestinamojo asmens apskaitos įrašais, už gaunančiojoje valstybėje suteiktas paslaugas turi būti mokamas PVM.

□ E6. Bendroji ir papildoma informacija:

□ E7. Pridedu turimų sąskaitų faktūrų kopijas.

F) DINGUSIO PREKIAUTOJO SUKČIAVIMO SCHEMA. ĮMONĖS REGISTRACIJOS / VEIKLOS PATIKRINIMAS

A) Informacija apie įmonę

Besikreipiančioji institucija

Prašomoji institucija

Prašomoji institucija 164

F1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris)

PVM mokėtojo kodas:

F1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris)

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

PVM mokėtojo kodas:

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

PVM mokėtojo kodas:

□ PVM mokėtojo kodo nėra

□ PVM mokėtojo kodo nėra

□ PVM mokėtojo kodo nėra

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 



F2. Vardas ir pavardė

F2. Vardas ir pavardė

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Pavadinimas:

F3. Adresas

F3. Adresas

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

Adresas:

F4. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

F4. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

c) Įsteigimas

c) Įsteigimas

c) Įsteigimas

F5. Savininkai, valdytojai, asocijuotieji asmenys, partneriai, atstovai, suinteresuotieji subjektai ar asmenys, turinčių kitų teisių į įmonę

F5. Savininkai, valdytojai, asocijuotieji asmenys, partneriai, atstovai, suinteresuotieji subjektai ar asmenys, turinčių kitų teisių į įmonę

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

a) Vardas ir pavardė

 

a) Vardas ir pavardė 

a) Vardas ir pavardė 

b) Adresas

 

b) Adresas

b) Adresas

c) Gimimo data

 

c) Gimimo data

c) Gimimo data

d) Pilietybė

 

d) Pilietybė

d) Pilietybė

F6. Vadovai / direktoriai

F6. Vadovai / direktoriai

○ Prašom įrašyti

○ Prašom patvirtinti

○ Patvirtinu ○ Nepatvirtinu

a) Vardas ir pavardė

 

a) Vardas ir pavardė 

a) Vardas ir pavardė 

b) Adresas

 

b) Adresas

b) Adresas

c) Gimimo data

 

c) Gimimo data

c) Gimimo data

d) Pilietybė

 

d) Pilietybė

d) Pilietybė



B) Prašoma informacija

□ F7. Ar F5 ir F6 punktuose nurodyti asmenys (jei žinoma, su nurodyta gimimo data) yra įtraukti į kurią nors iš jūsų duomenų bazių?

○ Taip ○ Ne

□ F8. Ar šie F5 ir F6 punktuose nurodyti asmenys yra teisti už finansinius nusikaltimus?

□ Informacija negali būti suteikta dėl teisinių priežasčių.

○ Taip ○ Ne

□ F9. Ar yra duomenų apie šių F5 ir F6 punktuose nurodytų asmenų dalyvavimą dingusio prekiautojo sukčiavimo ar kitos rūšies sukčiavimo schemose?

□ Informacija negali būti suteikta dėl teisinių priežasčių.

○ Taip ○ Ne

□ F10. Ar šie F5 ir F6 punktuose nurodyti asmenys gyvena nurodytu adresu arba yra su juo susiję?

○ Taip ○ Ne

□ F11. Ar nurodytas adresas yra gyvenamosios vietos / verslo / laikinojo apgyvendinimo vietos / apskaitą tvarkančios įmonės / kitas adresas?

○ Taip

○ Ne

□ F12. Kokią veiklą vykdo įmonė?

□ F13. Ar yra įtarimų, kad įmonė netinkamai vykdo mokestines prievoles?

○ Taip ○ Ne

□ F14. Kokia yra PVM kodo panaikinimo priežastis?

□ F15. Prašom išvardyti visas asocijuotąsias įmones 165 , nurodant jų PVM mokėtojų kodus, ir pateikti nuomonę dėl jų patikimumo.

□ F16. Prašom pateikti prašomosios valstybės įmonės ir asocijuotųjų įmonių banko sąskaitų, apie kurias žinoma, duomenis.

□ F17. Prašom pateikti sumuojamųjų ataskaitų arba muitinės deklaracijų informaciją apie prekių tiekimą / paslaugų teikimą / prekių / paslaugų pirkimą už šiuos metus:

□ F18. Prašom pateikti PVM deklaracijų / mokėjimo informaciją už šiuos metus:

□ F19. Papildomos pastabos:



G) SPONTANINIS INFORMACIJOS TEIKIMAS (DINGUSIO PREKIAUTOJO SUKČIAVIMO SCHEMA)

Siunčiančioji institucija

Gaunančioji institucija

Informacija apie įmonę

G1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris) 

PVM mokėtojo kodas:

Informacija apie įmonę

G1. PVM mokėtojo kodas (jei nėra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris) 

PVM mokėtojo kodas:

□ PVM mokėtojo kodo nėra

□ PVM mokėtojo kodo nėra

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: 

G2. Vardas ir pavardė 

G2. Vardas ir pavardė 



G3. Adresas 

G3. Adresas

G4. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

G4. Datos nurodomos formatu MMMM MM DD:

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

a) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio suteikimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

b) PVM mokėtojo kodo / mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio panaikinimo data

c) Įsteigimas

c) Įsteigimas

G5. Savininkai, valdytojai, asocijuotieji asmenys, partneriai, atstovai, suinteresuotieji subjektai ar asmenys, turinčių kitų teisių į įmonę

G5. Savininkai, valdytojai, asocijuotieji asmenys, partneriai, atstovai, suinteresuotieji subjektai ar asmenys, turinčių kitų teisių į įmonę

a) Vardas ir pavardė

a) Vardas ir pavardė

b) Adresas

b) Adresas

c) Gimimo data

c) Gimimo data

d) Pilietybė

d) Pilietybė

G6. Vadovai / direktoriai

G6. Vadovai / direktoriai

a) Vardas ir pavardė

a) Vardas ir pavardė

b) Adresas

b) Adresas

c) Gimimo data

c) Gimimo data

d) Pilietybė

d) Pilietybė

Papildomos pastabos

H) GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA 166

Su pateikta informacija susiję rezultatai:

1) Pateikta informacija:

□ Lėmė PVM arba kitų mokesčių perskaičiavimą. Prašome nurodyti perskaičiuoto mokesčio rūšį ir sumą:

Mokesčio rūšis: 

Priskaičiuota suma:

Bauda: 

□ Lėmė įregistravimą PVM mokėtoju.

□ Lėmė išregistravimą iš PVM mokėtojų registro.

□ Lėmė PVM kodo panaikinimą VIES sistemoje arba PVM registruotų mokesčių mokėtojų duomenų bazėje.

□ Lėmė PVM deklaracijų ištaisymą.

□ Lėmė dokumentų patikrinimą.

□ Lėmė naują audito procedūrą arba buvo taikyta vykdyto audito metu.

□ Lėmė sukčiavimo tyrimą.

□ Lėmė prašymo pateikti informaciją pateikimą.

□ Lėmė buvimą administracinėse patalpose arba dalyvavimą administraciniame tyrime.

□ Lėmė daugiašalį patikrinimą.

□ Lėmė kitus veiksmus:

□ Nelėmė jokių esminių veiksmų.

2) Kitos pastabos:

Perdavimo data:

3 skirsnis. Pagalba vykdant reikalavimus

3.1 straipsnis. Perdavimas

Pagal Protokolo III antraštinę dalį elektroninėmis priemonėmis siųstini prašymai siunčiami į CCN pašto dėžutes, skirtas tų rūšių mokesčiams ar muitams, su kuriais prašymas susijęs, nebent prašančiosios valstybės ir prašomosios valstybės centrinės ryšių įstaigos susitaria, kad viena iš pašto dėžučių gali būti naudojama siųsti prašymams, susijusiems su kitų rūšių mokesčiais ar muitais.

Tačiau jeigu prašymas pranešti apie dokumentus susijęs su daugiau nei vienos rūšies mokesčiais ar muitais, prašančioji institucija tą prašymą siunčia į pašto dėžutę, skirtą bent vienai iš išieškotinų mokesčių ar muitų rūšių, nurodytų dokumentuose, apie kuriuos turi būti pranešama.

3.2 straipsnis. Įgyvendinimo taisyklės, susijusios su suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje

1.    Protokolo 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos administracinės nuobaudos, baudos, mokesčiai, priemokos, palūkanos ir išlaidos, kurie pagal prašančiojoje valstybėje galiojančias taisykles gali būti mokėtini nuo pirminio dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, dienos iki dienos, einančios prieš dieną, kurią išsiunčiamas prašymas vykdyti reikalavimą, gali būti įtraukiami į suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje.

2.    Vienas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, remiantis pirminiu (-iais) dokumentu (-ais), kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje, gali būti išduodamas dėl kelių reikalavimų ir kelių asmenų.

3.    Jeigu pirminiai dokumentai, kuriais leidžiama kelių reikalavimų vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje, jau buvo pakeisti bendru dokumentu, kuriuo leidžiama visų tų reikalavimų vykdymą užtikrinti toje valstybėje, suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, gali būti grindžiamas pirminiais dokumentais, kuriais leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje, arba tuo bendru dokumentu, į kurį sutraukti tie prašančiosios valstybės pirminiai dokumentai.

4.    Jeigu 2 dalyje nurodytame pirminiame dokumente arba 3 dalyje nurodytame bendrame dokumente pateikiami keli reikalavimai ir sumos pagal vieną ar daugiau iš jų jau surinktos arba išieškotos, suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, daroma nuoroda tik į tuos reikalavimus, kuriems vykdyti prašoma pagalbos.

5.    Jeigu 2 dalyje nurodytame pirminiame dokumente arba 3 dalyje nurodytame bendrame dokumente pateikiami keli reikalavimai, prašančioji institucija gali tuos reikalavimus išdėstyti skirtinguose suvienodintuose dokumentuose, kuriais leidžiama reikalavimų vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, atsižvelgdama į atitinkamų prašomosios valstybės išieškojimo įstaigų kompetencijos pasidalijimą pagal mokesčių rūšį.

6.    Jei prašymo negalima perduoti CCN tinklu ir jis perduodamas paštu, suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, pasirašo tinkamai įgaliotas prašančiosios institucijos pareigūnas.

3.3 straipsnis. Išieškotinų sumų perskaičiavimas

1.    Prašančioji institucija išieškotiną reikalavimo sumą nurodo prašančiosios valstybės valiuta ir prašomosios valstybės valiuta.

2.    Jungtinei Karalystei siunčiamuose prašymuose suteikti pagalbą vykdant reikalavimus naudojamas dieną prieš išsiunčiant prašymą Europos Centrinio Banko paskelbtas valiutos kursas. Kai tą dieną toks kursas nėra paskelbtas, naudojamas paskutinis dieną prieš išsiunčiant prašymą Europos Centrinio Banko paskelbtas valiutos kursas.

Valstybei narei siunčiamuose prašymuose suteikti pagalbą vykdant reikalavimus naudojamas dieną prieš išsiunčiant prašymą Anglijos banko paskelbtas valiutos kursas. Kai tą dieną toks kursas nėra paskelbtas, naudojamas paskutinis dieną prieš išsiunčiant prašymą Anglijos banko paskelbtas valiutos kursas.

3.    Siekdama dėl Protokolo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslinimo gautą reikalavimo sumą perskaičiuoti valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, valiuta, prašančioji institucija naudoja jos pirminiame prašyme naudotą valiutos kursą.

3.4 straipsnis. Išieškotų sumų pervedimas

1.    Išieškotos sumos pervedamos per du mėnesius nuo reikalavimo įvykdymo dienos, išskyrus atvejus, kai valstybės susitaria kitaip. 

2.    Tačiau jeigu prašomosios institucijos taikomos reikalavimo vykdymo priemonės užginčijamos dėl priežasčių, nesusijusių su prašančiosios valstybės atsakomybe, prašomoji institucija gali pagal prašančiosios valstybės reikalavimą išieškotų sumų nepervesti iki tol, kol ginčas bus išspręstas, jeigu kartu tenkinamos šios sąlygos:

(a)prašomoji institucija mano, kad šio užginčijimo rezultatas bus palankus susijusiai šaliai, ir

(b)prašančioji institucija nepareiškė, kad grąžins jau pervestas sumas, jeigu to užginčijimo rezultatas bus palankus susijusiai šaliai.

3.    Jeigu prašančioji institucija pagal 2 dalies b punktą pareiškė, kad sumas grąžins, prašomosios institucijos jau pervestas išieškotas sumas ji grąžina per vieną mėnesį nuo prašymo jas grąžinti gavimo. Tokiu atveju bet kokią kitą privalomą kompensaciją sumoka vien tik prašančioji institucija.

3.5 straipsnis. Išieškotų sumų grąžinimas

Prašomoji institucija praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi prašomojoje valstybėje dėl išieškotų sumų grąžinimo arba kompensacijos, susijusios su užginčytų reikalavimų vykdymu, iš karto po to, kai prašomoji institucija informuojama apie tokius veiksmus.

Prašomoji institucija kuo labiau įtraukia prašančiąją instituciją į grąžintinos sumos ir mokėtinos kompensacijos sumokėjimo procedūras. Gavusi iš prašomosios institucijos pagrįstą prašymą, prašančioji institucija per du mėnesius nuo to prašymo gavimo perveda grąžintas sumas ir sumokėtas kompensacijas.

3.6 straipsnis. Standartinės formos

1.    Suvienodintą pranešimo formą, pridedamą prie Protokolo 23 straipsnyje nurodyto prašymo pateikti pranešimą, valstybės rengia naudodamosi pagal A pavyzdį nustatyta forma.

2.    Protokolo 27 straipsnyje nurodytą suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje ir kuris pridedamas prie prašymo vykdyti reikalavimą arba prašymo imtis atsargumo priemonių, arba Protokolo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą patikslintą suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje, valstybės rengia naudodamosi pagal B pavyzdį nustatyta forma.

3.    Protokolo 20 straipsnyje nurodytą prašymą pateikti informaciją valstybės rengia naudodamosi pagal C pavyzdį nustatyta forma.

4.    Protokolo 23 straipsnyje nurodytą prašymą pateikti pranešimą valstybės rengia naudodamosi pagal D pavyzdį nustatyta forma.

5.    Protokolo 25 ir 31 straipsniuose nurodytą prašymą vykdyti reikalavimą arba imtis atsargumo priemonių valstybės rengia naudodamosi pagal E pavyzdį nustatyta forma.

6.    Kai formos perduodamos elektroninėmis priemonėmis, jų struktūra ir išdėstymas gali būti pritaikomi elektroninės informacijos perdavimo sistemos reikalavimams ir galimybėms su sąlyga, kad jose esantys duomenys ir informacija iš esmės išliks tie patys, palyginti su toliau pateiktais pavyzdžiais.



A pavyzdys

Informacijos apie pranešamą (-us) dokumentą (-us) teikimo suvienodinta pranešimo forma

(siųstina pranešimo adresatui)  (1)

Šis dokumentas pridedamas prie dokumento (-ų), apie kurį (-iuos) praneša valstybės [prašomosios valstybės pavadinimas] kompetentinga institucija.

Šis pranešimas susijęs su valstybės [prašančiosios valstybės pavadinimas] kompetentingų institucijų, kurios pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 23 straipsnį paprašė su pranešimu susijusios pagalbos, dokumentais.

A.   PRANEŠIMO ADRESATAS

- Vardas ir pavardė (pavadinimas)

- Adresas (žinomas arba nuspėjamas)

- Kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys

B.   PRANEŠIMO PASKIRTIS

Šis pranešimas skirtas:

□ informuoti adresatui apie dokumentą (-us), prie kurio (-ių) pridedamas šis dokumentas;

□ nutraukti dokumente (-uose), apie kurį (-iuos) pranešama, nurodyto (-ų) reikalavimo (-ų) senaties terminui;

□ patvirtinti adresatui jo pareigą sumokėti D punkte nurodytas sumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nesumokėjus nurodytų sumų, institucijos gali imtis reikalavimo vykdymo užtikrinimo procedūrų ir (arba) gali taikyti atsargumo priemones reikalavimo vykdymui užtikrinti. Tai sudarytų papildomų išlaidų adresatui.

Šis pranešimas adresuojamas Jums, nes esate laikomas:

☐

pagrindiniu skolininku 

☐

bendraskoliu 

☐

kitu nei skolininkas ar bendraskolis asmeniu, atsakingu už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus 

☐

kitu nei skolininkas ar bendraskolis asmeniu, valdančiu skolininkui, bendraskoliui ar kitam asmeniui, atsakingam už reikalavimo vykdymą, priklausantį turtą, arba jiems skolingu 

☐

trečiąja šalimi, kuriai gali būti taikomos kitiems asmenims skirtos reikalavimo vykdymo užtikrinimo priemonės. 

(Ši informacija bus pateikta, jeigu pranešimo adresatas yra kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, valdantis skolininkui, bendraskoliui ar kitam asmeniui, atsakingam už reikalavimo vykdymą, priklausantį turtą, arba jiems skolingas, arba trečioji šalis, kuriai gali būti taikomos kitiems asmenims skirtos reikalavimo vykdymo užtikrinimo priemonės: 

dokumentai, apie kuriuos pranešama, susiję su reikalavimais dėl mokesčių arba muitų, už kuriuos atsakingas (-i) šis (šie) asmuo (-ys): 

☐

pagrindinis skolininkas: [vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (žinomas arba nuspėjamas)] 

☐

bendraskolis: [vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (žinomas arba nuspėjamas)] 

☐

kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, atsakingas už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus: [vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (žinomas arba nuspėjamas)]). 

Prašančiosios valstybės (prašančiosios valstybės pavadinimas) prašančioji institucija prašė prašomosios valstybės (prašomosios valstybės pavadinimas), kompetentingų institucijų pranešti adresatui iki [data]. Atkreiptinas dėmesys, kad ši data nesusijusi su jokiu senaties terminu.

C. ĮSTAIGA (-OS), ATSAKINGA (-OS) UŽ DOKUMENTĄ (-US), APIE KURĮ (-IUOS) PRANEŠAMA

Už pridedamą (-us) dokumentą (-us) atsakinga įstaiga:

-

Pavadinimas:

-

Adresas: 

-

Kiti kontaktiniai duomenys: 

-

Kalba (-os), kuria (-iomis) galima kreiptis į šią įstaigą: 

Daugiau informacijos apie ☐ dokumentą (-us), apie kurį (-iuos) pranešama, ☐ ir (arba) apie galimybę užginčyti pareigas galima gauti iš

☐

pirmiau minėtos įstaigos, atsakingos už pridedamą (-us) dokumentą (-us), ir (arba) 

☐

šios įstaigos: 

-

Pavadinimas: 

-

Adresas: 

-

Kiti kontaktiniai duomenys: 

-

Kalba (-os), kuria (-iomis) galima kreiptis į šią įstaigą: 

D. DOKUMENTO (-Ų), APIE KURĮ (-IUOS) PRANEŠAMA, APRAŠYMAS

Dokumentas [numeris]

-

Nuorodos numeris:

-

Dokumento parengimo data:

-

Dokumento, apie kurį pranešama, pobūdis:

☐

Mokesčių apskaičiavimas 

☐

Mokėjimo nurodymas 

☐

Sprendimas, priimtas gavus administracinį skundą 

☐

Kitas administracinis dokumentas: 

☐

Teismo sprendimas arba nutarimas: 

☐

Kitas teismo dokumentas 

-

Reikalavimo (-ų) pavadinimas (prašančiosios valstybės kalba):

-

Reikalavimo (-ų) pobūdis:

-

Reikalavimo (-ų) suma: 

☐

Pagrindinė suma: 

☐

Administracinės baudos ir nuobaudos: 

☐

Delspinigiai iki [data]: 

☐

Išlaidos iki [data]: 

☐

Mokesčiai už sertifikatus ar panašius dokumentus, išduotus vykdant administracines procedūras dėl reikalavimo, kurio pobūdis nurodytas [x] punkte: 

☐

Bendra šio (šių) reikalavimo (-ų) suma: 

-

Suma, nurodyta [x] punkte, turėtų būti sumokėta: 

☐

iki: 

☐

per [skaičius] dienų (-as) nuo šio pranešimo datos 

☐

nedelsiant. 

-

Šis mokėjimas turėtų būti atliktas: 

-

Banko sąskaitos turėtojas: 

-

Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN) 

-

Banko kodas (BIC): 

-

Banko pavadinimas: 

-

Mokėjimo nuoroda: 

-

Adresatas gali atsakyti į dokumentą (-us), apie kurį (-iuos) pranešama. 

☐

Paskutinė atsakymo diena: 

☐

Atsakymui skirtas laikotarpis: 

-

Institucijos, kuriai gali būti išsiųstas atsakymas, pavadinimas ir adresas: 

-

Galimybė užginčyti: 

☐

Reikalavimo arba dokumento (-ų), apie kurį (-iuos) pranešama, užginčijimo laikotarpis jau pasibaigė. 

☐

Paskutinė diena reikalavimui užginčyti: 

☐

Reikalavimui užginčyti skirtas laikotarpis: [dienų skaičius] nuo 

☐

šio pranešimo dienos. 

☐

dokumento (-ų), apie kurį (-iuos) pranešama, parengimo 

☐

kitos datos: 

-

Institucijos, kuriai gali būti pateiktas skundas, pavadinimas ir adresas: 

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl prašančiosios valstybės [prašančiosios valstybės pavadinimas] valdžios institucijų reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, arba kito jų išduoto dokumento, remiantis minėto Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo 29 straipsniu, priklauso prašančiosios valstybės [prašančiosios valstybės pavadinimas] kompetentingų įstaigų kompetencijai. 

Ginčai sprendžiami pagal prašančiojoje valstybėje [prašančiosios valstybės pavadinimas] galiojančias procedūras ir šios valstybės kalba. 

☐

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo vykdymas gali būti pradėtas nepasibaigus laikotarpiui, skirtam reikalavimui užginčyti. 

-

Kita informacija: 

“

(1)  Pasvirasis tekstas yra neprivalomas.

 

B pavyzdys

Suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 27 straipsnį  (1) 

☐ SUVIENODINTAS DOKUMENTAS, KURIUO LEIDŽIAMA UŽTIKRINTI REIKALAVIMŲ VYKDYMĄ

-

Išleidimo data – 

-

Nuorodos numeris: 

☐ PATIKSLINTAS SUVIENODINTAS DOKUMENTAS, KURIUO LEIDŽIAMA UŽTIKRINTI REIKALAVIMŲ VYKDYMĄ

-

Pirminio suvienodinto dokumento išdavimo data: 

-

Patikslinimo data: 

-

Patikslinimo priežastys: 

☐

[data] [teismo pavadinimas] sprendimas arba nutarimas 

☐

[data] administracinis sprendimas 

-

Nuorodos numeris: 

Valstybė, kurioje išduotas šis dokumentas: [prašančiosios valstybės pavadinimas]

Reikalavimo vykdymo priemonės, kurių ėmėsi prašomoji valstybė, taikomos remiantis:

☐

suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą pagal minėto protokolo 27 straipsnį. 

☐

patikslintu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą pagal minėto protokolo 30 straipsnį (atsižvelgiant į kompetentingos įstaigos priimtą sprendimą pagal to protokolo 29 straipsnio 1 dalį). 

Šis dokumentas yra suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą (įskaitant atsargumo priemones). Jis susijęs su toliau nurodytu (-ais) prašančiojoje valstybėje [prašančiosios valstybės pavadinimas] neįvykdytu (-ais) reikalavimu (-ais). Apie pirminį dokumentą dėl šio (šių) reikalavimo (-ų) vykdymo buvo pranešta, kaip reikalaujama pagal prašančiosios valstybės [prašančiosios valstybės pavadinimas] nacionalinės teisės aktus.

Ginčai dėl reikalavimo (-ų), remiantis minėto protokolo 29 straipsniu, priklauso tik prašančiosios valstybės [prašančiosios valstybės pavadinimas] kompetentingų įstaigų kompetencijai. Bet koks ieškinys teikiamas pagal prašančiojoje valstybėje [prašančiosios valstybės pavadinimas] galiojančias procedūras ir šios valstybės kalba.

INFORMACIJA APIE REIKALAVIMĄ (-US) IR ASMENĮ (-IS)

Reikalavimo (-ų) identifikavimas [numeris]

1.

Nuoroda:

2.

Reikalavimo (-ų) pobūdis:

3.

Mokesčio ir (arba) muito pavadinimas:

4.

Laikotarpis arba data:

5.

Reikalavimo nustatymo data:

6.

Data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas:

7.

Likusi reikalavimo suma:

☐

pagrindinė suma: 

☐

administracinės baudos ir nuobaudos: 

☐

palūkanos iki prašymo išsiuntimo dienos: 

☐

išlaidos iki prašymo išsiuntimo dienos: 

☐

bendra šio reikalavimo suma:

8.

Pranešimo apie pirminį dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje (prašančiosios valstybės pavadinimas), data:

☐

Data: 

☐

Data nežinoma 

9.

Įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą:

-

Pavadinimas:

-

Adresas: 

-

Kiti kontaktiniai duomenys: 

-

Kalba (-os), kuria (-iomis) galima kreiptis į šią įstaigą: 

10.

Daugiau informacijos dėl reikalavimo arba dėl galimybės užginčyti prievolę galima gauti iš:

☐

pirmiau minėtos įstaigos 

☐

šios įstaigos, išdavusios suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą: 

-

Pavadinimas: 

-

Adresas: 

-

Kiti kontaktiniai duomenys: 

-

Kalba (-os), kuria (-iomis) galima kreiptis į šią įstaigą: 

Duomenys apie asmenis, nurodytus nacionaliniame (-iuose) dokumente (-uose), kuriuo (-iais) leidžiama vykdyti reikalavimą

a)

Šis asmuo yra nurodytas nacionaliniame (-iuose) dokumente (-uose), kuriuo (-iais) leidžiama vykdyti reikalavimą

☐ fizinis asmuo 

☐ kitas asmuo 

-

Vardas, pavardė (pavadinimas)

-

Adresas (žinomas arba nuspėjamas): 

-

Kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys 

☐ Teisėtas atstovas 

-

Vardas, pavardė (pavadinimas)

-

Adresas (žinomas arba nuspėjamas): 

-

Kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys 

Atsakomybės pagrindas: 

☐

pagrindinis skolininkas 

☐

bendraskolis 

☐

kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, atsakingas už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus 

b)

Šis (šie) asmuo (-enys) taip pat yra nurodytas (-i) nacionaliniame (-iuose) dokumente (-uose), kuriuo (-iais) leidžiama vykdyti reikalavimą: 

☐ fizinis asmuo 

☐ kitas asmuo 

-

Vardas, pavardė (pavadinimas): 

-

Adresas (žinomas arba nuspėjamas): 

-

Kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys: 

☐ Teisėtas atstovas 

-

Vardas ir pavardė: 

-

Adresas (žinomas arba nuspėjamas): 

-

Kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys: 

Atsakomybės pagrindas: 

☐

pagrindinis skolininkas 

☐

bendraskolis 

☐

kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, atsakingas už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus 

Kita informacija 

Bendra reikalavimo (-ų) suma

-

prašančiosios valstybės valiuta:

-

prašomosios valstybės valiuta:

(1)  Pasvirasis tekstas yra neprivalomas.



C pavyzdžio forma. Prašymas pateikti informaciją

Prašymas pateikti informaciją 

Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 20 straipsnį 
Nuoroda: AA_RA_aaaaaaaaaaa_rrrrrrrrrrrr_20YYMMDD_xxxxxxx_RI

Reikalavimo (-ų) pobūdis:

1. Prašančiosios institucijos valstybė

A. Prašančioji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą inicijuojanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

2. Prašomosios institucijos valstybė

A. Prašomoji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą tvarkanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

3. Su prašymu susijusi informacija

 Prašančiosios institucijos vardu prašau prašomosios institucijos nepranešti atitinkamam (-iems) asmeniui (-ims) apie šį prašymą.

 Prašančiosios institucijos vardu patvirtinu, kad gautai informacijai bus taikomos pirmiau nurodytame teisės akte nustatytos slaptumo nuostatos.

4. Su atitinkamu asmeniu susijusi informacija

A. Prašoma informacijos apie:

 Fiziniai asmenys:

Vardas (-ai):

Pavardė:

Mergautinė pavardė (pavardė gimus):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio asmens adresas:  žinomas – nuspėjamas

- Gatvė ir namo numeris:

- Kiti adreso duomenys:

- Pašto kodas ir vietovė:

- Šalis:

 Juridiniai asmenys:

Įmonės pavadinimas:

Teisinis statusas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio juridinio asmens adresas:  žinomas – nuspėjamas

- Gatvė ir namo numeris:

- Kiti adreso duomenys:

- Pašto kodas ir vietovė:

- Šalis:

 Teisėtas atstovas

Vardas ir pavardė:

Šio teisėto atstovo adresas: žinomas — nuspėjamas

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

B. Atsakomybė. Atitinkamas asmuo yra:

pagrindinis skolininkas

bendraskolis

kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, atsakingas už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus

kitas nei skolininkas ar bendraskolis asmuo, valdantis skolininkui, bendraskoliui ar kitam asmeniui, atsakingam už reikalavimo vykdymą, priklausantį turtą arba jiems skolingas

trečioji šalis, kuriai gali daryti poveikį kitiems asmenims skirtos reikalavimo vykdymo užtikrinimo priemonės

C. Kita naudinga informacija apie minėtus asmenis:

 Banko sąskaitos numeris (-iai) (IBAN)

- Banko sąskaitos numeris (IBAN):

- Banko kodas (BIC):

- Banko pavadinimas:

Informacija apie automobilį 20MM MM DD

- automobilio registracijos numeris:

- automobilio gamintojas:

- automobilio spalva:

Apskaičiuota arba negalutinė, arba tiksli reikalavimo (-ų) suma

Kita:

5. Prašoma informacija

 Informacija apie atitinkamo asmens tapatybę (fiziniai asmenys: vardas, pavardė, gimimo data ir vieta; juridiniai asmenys: įmonės pavadinimas ir teisinis statusas)

 Informacija apie adresą

 Informacija apie išieškotinas pajamas ir turtą

 Informacija apie įpėdinius ir (arba) teisių perėmėjus

 Kita:

6. Tolesni veiksmai gavus prašymą suteikti informaciją

Data

Nr.

Pranešimas

Prašančioji institucija

Prašomoji institucija

data

1

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad prašymas gautas.

data

Turi būti derinama su patvirtinimu

2

Prašomosios institucijos vardu prašau prašančiosios institucijos prašymą papildyti šia informacija:

data

3

Prašomosios institucijos vardu pareiškiu, kad prašomos papildomos informacijos dar negavau ir jūsų prašymo nagrinėjimą užbaigsiu, jei šios informacijos negausiu iki 20MM MM DD.

data 

4

Prašančiosios institucijos vardu

a

pateikiu šią prašomą papildomą informaciją:

b

pateikti prašomos papildomos informacijos negaliu

(nes:  )

data

5

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad gavome papildomos informacijos ir galime toliau nagrinėti prašymą.

data

6

Prašomosios institucijos vardu pagalbos neteikiu ir bylą užbaigiu, nes:

a

neturiu kompetencijos nagrinėti nė vieno reikalavimo, su kuriuo susijęs prašymas

b

reikalavimas senesnis, nei numatyta Protokole

c

reikalavimo suma nesiekia ribos

d

negaliu tokios informacijos gauti panašiems nacionaliniams reikalavimams vykdyti

e

taip būtų atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis

f

atskleidus šią informaciją galėtų būti pakenkta valstybės saugumui arba būtų pažeista jos viešoji tvarka

g

prašančioji institucija nepateikė visos prašomos papildomos informacijos

h

kitos priežastys:  

data 

7

Prašančiosios institucijos vardu prašau, kad mane informuotų apie dabartinę mano prašymo būklę.

data

8

Prašomosios institucijos vardu pareiškiu, kad negaliu informacijos pateikti dabar, nes:

paprašiau informacijos iš kitų viešųjų įstaigų

paprašiau informacijos iš trečiosios šalies

ketinu su jumis susisiekti

 kitos priežastys:

data

9

Prašomos informacijos negalima gauti dėl šių priežasčių:

a

atitinkamas asmuo nežinomas

b

nepakanka duomenų atitinkamo asmens tapatybei nustatyti

c

atitinkamas asmuo persikėlė į kitą vietą nežinomu adresu

d

prašomos informacijos nėra

e

kitos priežastys:

data

10

Prašomosios institucijos vardu perduodu šią prašomos informacijos dalį:

data

11

Prašomosios institucijos vardu perduodu visą prašomą informaciją (arba galutinę jos dalį):

a

tapatybė patvirtinta

b

adresas patvirtintas

c

Pasikeitė (arba papildomi) šie duomenys apie atitinkamo asmens tapatybę:

Fiziniai asmenys:

Vardas (-ai):

Pavardė:

Mergautinė pavardė:

Gimimo data:

Gimimo vieta:

Juridiniai asmenys:

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

d

Pasikeitė (arba papildomi) šie adreso duomenys:

 Gatvė ir namo Nr.:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

Telefonas:

Faksas

E. paštas:

e

Finansinė padėtis:

Žinoma (-os) banko sąskaita (-os):

Banko sąskaitos numeris (IBAN): …

Banko kodas (BIC): …

Banko pavadinimas: …

Duomenys apie darbą: Samdomas darbuotojas — Savarankiškai dirbantis darbuotojas — Bedarbis

Panašu, kad atitinkamas asmuo neturi lėšų skolai grąžinti / neturi turto, iš kurio būtų galima skolą išieškoti

Atitinkamas asmuo yra bankrutavęs / nemokus:

- Sprendimo data:

- Dokumento apie teisės / turto perdavimą data:

- Duomenys apie likvidatorių:

...Vardas, pavardė (pavadinimas):

...Gatvė ir namo Nr.:

...Kiti adreso duomenys:

...Pašto kodas ir vietovė:

...Šalis:

Panašu, kad atitinkamas asmuo turi:

mažai lėšų daliai skolos grąžinti

pakankamai lėšų / turto, iš kurių būtų galima skolą išieškoti

Pastabos: 

f

Skola užginčyta

atitinkamam asmeniui patarta užginčyti skolą prašančiosios institucijos valstybėje

nuorodos į ginčą, jei yra:

pridedama išsami informacija

g

MMMM MM DD skolininkas mirė

h

Paveldėtojų / testamento vykdytojo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas:

i

Kitos pastabos:

j

Rekomenduoju tęsti reikalavimo vykdymo procedūras

k

Nerekomenduoju tęsti reikalavimo vykdymo procedūrų

data 

12

Prašančiosios institucijos vardu atsiimu savo prašymą pateikti informaciją.

data

13

Kita: ◯ prašančiosios institucijos arba ◯prašomosios institucijos pastabos: 

D pavyzdžio forma. Prašymas pateikti pranešimą

Prašymas pateikti pranešimą 

Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 23 straipsnį 
Nuoroda: AA_RA_aaaaaaaaaaa_rrrrrrrrrrrr_20YYMMDD_xxxxxxx_RN

Reikalavimo (-ų) pobūdis:

1. Prašančiosios institucijos valstybė

A. Prašančioji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą inicijuojanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

2. Prašomosios institucijos valstybė

A. Prašomoji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą tvarkanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

3. Su prašymu susijusi informacija

 Galutinė data, iki kurios turi būti pranešta apie šiuos dokumentus, siekiant išvengti su senaties terminu susijusių problemų (jei reikia): 20MM MM DD

 Kitos pastabos:

4. Informacija apie pranešimo adresatą

A. Pranešimas turėtų būti pateiktas:

 Fiziniai asmenys:

Vardas (-ai):

Pavardė:

Mergautinė pavardė (pavardė gimus):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio asmens adresas: žinomas — nuspėjamas: 

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

 Juridiniai asmenys: 

Įmonės pavadinimas:

Teisinis statusas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio juridinio asmens adresas: žinomas — nuspėjamas

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

 Teisėtas atstovas

Vardas ir pavardė:

Šio teisėto atstovo adresas: žinomas — nuspėjamas

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

B. Kita naudinga informacija apie minėtus asmenis:

   

5

PRANEŠIMO PASKIRTIS: žr. pridedamą suvienodintą pranešimo formą.

6

DOKUMENTAS (-AI), APIE KURĮ (-IUOS) PRANEŠAMA: žr. pridedamą suvienodintą pranešimo formą.

7. Tolesni veiksmai gavus prašymą pateikti pranešimą

Data

Nr.

Pranešimas

Prašančioji institucija

Prašomoji institucija

data

1

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad prašymas gautas.

data

2

Prašomosios institucijos vardu prašau prašančiosios institucijos prašymą papildyti šia informacija:

data

3.

Prašomosios institucijos vardu pareiškiu, kad prašomos papildomos informacijos dar negavau ir jūsų prašymo nagrinėjimą užbaigsiu, jei šios informacijos negausiu iki 20MM MM DD.

data 

4

Prašančiosios institucijos vardu

a

pateikiu šią prašomą papildomą informaciją:

b

pateikti prašomos papildomos informacijos negaliu

(nes:  )

data

5

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad gavome papildomos informacijos ir galime toliau nagrinėti prašymą.

data

6

Prašomosios institucijos vardu pagalbos neteikiu ir bylą užbaigiu, nes:

a

į mano kompetenciją neįeina nė vienas iš mokesčių, su kuriuo susijęs prašymas

b

reikalavimas (-ai) senesnis (-i), nei numatyta Protokole

c

reikalavimo (-ų) suma nesiekia ribos

d

prašančioji institucija nepateikė visos prašomos papildomos informacijos

e

Kitos priežastys:

data 

7

Prašančiosios institucijos vardu prašau, kad mane informuotų apie dabartinę mano prašymo būklę. 

data

8

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad:

a

apie dokumentą (-us) pagal prašomosios institucijos valstybės teisės aktus adresatui pranešta data.

Pranešimas perduotas šiuo būdu:

asmeniškai adresatui

paštu

e. paštu

registruotu paštu

per antstolį

vadovaujantis kita tvarka

b

atitinkamam asmeniui apie minėtą (-us) dokumentą (-us) nebuvo įmanoma pranešti dėl šių priežasčių:

adresatas (-ai) nežinomas (-i)

adresatas (-ai) miręs (-ę)

adresatas (-ai) išvyko iš valstybės Naujasis adresas:

kita:

data 

9

Prašančiosios institucijos vardu atsiimu savo prašymą pateikti pranešimą.

data

10

Kita: ◯ prašančiosios institucijos arba ◯prašomosios institucijos pastabos:

E pavyzdžio forma. Prašymas imtis reikalavimo vykdymo arba atsargumo priemonių

.

Prašymas imtis reikalavimų vykdymo priemonių 

Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 25 straipsnį

ir / arba atsargumo priemonių 
Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus 31 straipsnį

Nuoroda: AA_RA_aaaaaaaaaaa_rrrrrrrrrrrr_20YYMMDD_xxxxxxx_RR(RP)

Reikalavimo (-ų) pobūdis:

1. Prašančiosios institucijos valstybė

A. Prašančioji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą inicijuojanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

2. Prašomosios institucijos valstybė

A. Prašomoji institucija

Šalis:

Pavadinimas:

Telefonas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

Kalbų mokėjimas

 

B. Prašymą tvarkanti įstaiga

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Vietovė:

Telefonas:

E. paštas:

Bylos nuoroda:

Už prašymą atsakingo pareigūno vardas, pavardė:

3. Informacija apie prašymą

Dėl reikalavimo (-ų) pateiktas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje.

Dėl reikalavimo (-ų) dar nepateiktas dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiojoje valstybėje.

Reikalavimas (-ai) nėra užginčytas (-i).

Reikalavimas (-ai) nebegali būti užginčytas (-i) administracine / teismine tvarka.

Reikalavimas (-ai) užginčytas (-i), tačiau prašančiosios institucijos valstybėje galiojančiais įstatymais, kitais teisės aktais ir administracine praktika

leidžiama vykdyti užginčytą reikalavimą.

Bendra reikalavimų, dėl kurių prašoma pagalbos, suma yra ne mažesnė kaip 5 000 GBP.

Šis prašymas susijęs su reikalavimais, kurie atitinka Protokole nustatytus amžiaus reikalavimus.

Šis prašymas imtis atsargumo priemonių grindžiamas pridedame (-uose) dokumente (-uose) nurodytomis priežastimis.

Prie šio prašymo pridedamas dokumentas, kuriuo leidžiama atsargumo priemonių imtis prašančiojoje valstybėje.

 Prašau nepranešti skolininkui / kitam atitinkamam asmeniui prieš imantis atsargumo priemonių.

 Prašau kreiptis į mane, jei susiklosto ši konkreti situacija (prašymo formos pabaigoje užpildykite laisvos formos teksto laukelį): 

 Prašančiosios institucijos vardu pareiškiu, kad ji grąžins jau pervestas sumas, jeigu užginčijimo rezultatas bus palankus susijusiai šaliai.

Ypatingas atvejis:

4. Mokėjimo nurodymai

A. Prašom išieškotą reikalavimo sumą pervesti į:

- Banko sąskaitos numeris (IBAN):

- Banko kodas (BIC):

- Banko pavadinimas:

- Banko sąskaitos turėtojo vardas, pavardė arba pavadinimas:

- Banko sąskaitos turėtojo adresas: 

- Mokėjimo nuoroda, pateikiama pervedant pinigus:

B. Mokėjimas dalimis:

priimtinas be papildomų konsultacijų

priimtinas tik po konsultacijų (šių konsultacijų tikslais naudokite 7 langelio 20 punktą)

nepriimtinas

5. INFORMACIJA APIE ASMENĮ, DĖL KURIO TEIKIAMAS PRAŠYMAS

A

Prašoma imtis reikalavimo vykdymo / atsargumo priemonių, susijusių su:

 Fiziniai asmenys:

Vardas (-ai):

Pavardė:

Mergautinė pavardė (pavardė gimus):

Gimimo data:

Gimimo vieta:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio fizinio / juridinio asmens adresas:  žinomas — nuspėjamas 

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

   

 Juridiniai asmenys: 

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Kiti atpažinties duomenys:

Šio fizinio / juridinio asmens adresas:  žinomas — nuspėjamas 

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

- kita su šiuo asmeniu susijusi informacija:

- Teisėtas atstovas

Vardas ir pavardė:

Kiti adreso duomenys: žinomas — nuspėjamas

Gatvė ir namo numeris:

Pašto kodas ir vietovė:

Šalis:

B

Kita naudinga informacija, susijusi su šiuo prašymu ir (arba) asmeniu

1

Šis (šie) asmuo (-enys) yra bendraskolis (-iai): [Turėtų būti įmanoma įrašyti daugiau kaip vieno tokio asmens vardą ir pavardę (pavadinimą)]

- Šio asmens tapatybė:

 Fiziniai asmenys:

Vardas, pavardė:

Gimimo data:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

   

 Juridiniai asmenys: 

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

- kita informacija apie šį (šiuos) bendraskolį (-ius):

2

Šis (šie) asmuo (-enys) valdo su šiuo prašymu susijusiam (-iems) asmeniui (-ims) priklausantį turtą: [Turėtų būti įmanoma įrašyti daugiau kaip vieno tokio asmens vardą ir pavardę (pavadinimą)]

- Šio asmens tapatybė:

 Fiziniai asmenys:

Vardas, pavardė:

Gimimo data:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

   

 Juridiniai asmenys: 

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

- to kito asmens valdomas turtas:

3

Šis (šie) asmuo (-enys) skolingas (-i) su šiuo prašymu susijusiam (-iems) asmeniui (-ims): [Turėtų būti įmanoma įrašyti daugiau kaip vieno tokio asmens vardą ir pavardę (pavadinimą)]

- Šio asmens tapatybė:

 Fiziniai asmenys:

Vardas, pavardė:

Gimimo data:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

   

 Juridiniai asmenys: 

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

PVM mokėtojo kodas

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

- (būsimos) to kito asmens skolos:

4

Be asmens (-ų), susijusio (-usių) su šiuo prašymu, yra kitas (-i) asmuo (-enys), atsakingas (-i) už mokesčių ir muitų skolos sumokėjimą ir kitų priemonių taikymą ar kitų reikalavimų, susijusių su šiais mokesčiais, muitais ar kitomis priemonėmis, įvykdymą pagal prašančiojoje valstybėje galiojančius teisės aktus. [Turėtų būti įmanoma įrašyti daugiau kaip vieno tokio asmens vardą ir pavardę (pavadinimą)]

- Šio asmens tapatybė:

 Fiziniai asmenys:

Vardas, pavardė:

Gimimo data:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

   

 Juridiniai asmenys: 

Teisinis statusas:

Įmonės pavadinimas:

PVM mokėtojo kodas:

Mokesčių mokėtojo kodas:

Gatvė ir namo numeris:

Kiti adreso duomenys:

Pašto kodas ir vietovė:

- To kito asmens atsakomybės pagrindas arba pobūdis:

6. REIKALAVIMO (-Ų) APIBŪDINIMAS: žr. pridedamą suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašomojoje valstybėje.

7. Tolesni veiksmai gavus prašymą

Prašančioji institucija

Prašomoji institucija

data

1

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad prašymas gautas.

data

Turi būti derinama su patvirtinimu

2

Prašomosios institucijos vardu prašau prašančiosios institucijos prašymą papildyti šia informacija:

 

data

3.

Prašomosios institucijos vardu pareiškiu, kad prašomos papildomos informacijos dar negavau ir jūsų prašymo nagrinėjimą užbaigsiu, jei šios informacijos negausiu iki 20MM MM DD. 

data

4

Prašančiosios institucijos vardu

a

pateikiu šią prašomą papildomą informaciją:

b

pateikti prašomos papildomos informacijos negaliu

(nes:  )

data

5

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad gavome papildomos informacijos ir galime toliau nagrinėti prašymą.

data

6

Prašomosios institucijos vardu pagalbos neteikiu ir bylą užbaigiu, nes:

a

neturiu kompetencijos nagrinėti reikalavimų, su kuriais susijęs jūsų prašymas

b

neturiu kompetencijos nagrinėti šio (šių) reikalavimo (-ų), su kuriuo susijęs jūsų prašymas:

c

reikalavimas (-ai) senesnis (-i), nei numatyta Protokole

d

bendra suma nesiekia Protokole numatytos ribos

e

prašančioji institucija nepateikė visos prašomos papildomos informacijos

f

Kitos priežastys:

data 

7

Prašančiosios institucijos vardu prašau, kad mane informuotų apie dabartinę mano prašymo būklę. 

data

8

Prašomosios institucijos vardu prašomo (-ų) veiksmo (-ų) nesiimsiu dėl šių priežasčių:

a

remiantis prašomosios institucijos valstybės teisės aktais ir praktika, imtis užginčytų reikalavimų vykdymo priemonių negalima.

b

remiantis prašomosios institucijos valstybės teisės aktais ir praktika, imtis atsargumo priemonių dėl užginčytų reikalavimų negalima.

9

Prašomosios institucijos vardu atlikau šias reikalavimo vykdymo procedūras ir (arba) ėmiausi šių atsargumo priemonių:

data

a

20MM MM DD užmezgiau ryšius su skolininku ir paprašiau sumokėti skolą.

data

b

Tariamės dėl mokėjimo dalimis.

data

c

20MM MM DD inicijavau vykdymo užtikrinimo procedūras.

Imtasi šių veiksmų:

d

20MM MM DD inicijavau atsargumo priemones.

Imtasi šių veiksmų:

e

Prašomosios institucijos vardu informuoju pranešančiąją instituciją, kad priemonės, kurių ėmiausi (aprašytos c ir (arba) d punktuose), turi tokį poveikį senaties terminui:

terminas sustabdomas

terminas nutraukiamas

 terminas pratęsiamas  iki 20MM MM DD − xx metų / mėnesių / savaičių / dienų

Prašau prašančiosios valstybės pranešti man, jei toks pat poveikis prašančiojoje valstybėje galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas.

f

Prašomosios institucijos vardu informuoju prašančiąją instituciją, kad pagal prašomosios valstybės teisės aktus senaties termino sustabdyti, nutraukti ar pratęsti negalima.

Prašau prašančiosios valstybės patvirtinti, ar dėl priemonių, kurių ėmiausi (aprašytos c ir (arba) d punktuose), reikalavimo vykdymo terminas buvo nutrauktas, sustabdytas ar pratęstas; jeigu taip, koks yra naujasis terminas.

data

10

Procedūros tebevykdomos. Prašomosios institucijos vardu pranešiu prašančiajai institucijai, jei bus pasikeitimų.

data

11

a

Pranešančiosios institucijos vardu patvirtinu, kad:

dėl 9 punkte nurodyto veiksmo terminas pasikeitė. Naujas terminas: …

b

Pranešančiosios institucijos valstybės teisės aktuose senaties termino sustabdymas, nutraukimas ar pratęsimas nenumatytas.

12

Prašomosios institucijos vardu pranešančiajai institucijai pranešu, kad:

data

a

20MM MM DD buvo išieškota visa reikalavimo suma

- kurios ši dalis susijusi su prašyme minėtu reikalavimu (nurodykite prašomosios institucijos valstybės valiuta):

- kurios ši dalis susijusi su palūkanomis, mokamomis pagal prašomosios institucijos valstybės teisės aktus:

data

b

20MM MM DD buvo išieškota dalis reikalavimo sumos

- suma sudaro (nurodykite prašomosios institucijos valstybės valiuta):

- kurios ši dalis susijusi su prašyme minėtu reikalavimu:

- kurios ši dalis susijusi su palūkanomis, mokamomis pagal prašomosios institucijos valstybės teisės aktus:

 Papildomų veiksmų nesiimsiu.

 Tęsiu reikalavimo vykdymo procedūras.

data

c

buvo imtasi atsargumo priemonių.

(Prašomosios institucijos prašoma nurodyti šių priemonių pobūdį: )

data

d

susitarta dėl tokio mokėjimo dalimis:

data

13

Prašomosios institucijos vardu patvirtinu, kad visos ar dalies reikalavimo sumos nebuvo įmanoma išieškoti / nebus imtasi atsargumo priemonių ir byla bus baigta, nes:

a

Atitinkamas asmuo nežinomas.

b

Atitinkamas asmuo žinomas, tačiau persikėlė į:

c

Atitinkamas asmuo žinomas, tačiau persikėlė nežinomu adresu:

d

Atitinkamas asmuo mirė MMMM MM DD.

e

Skolininkas ir (arba) bendraskolis yra nemokus.

f

Skolininkas ir (arba) bendraskolis bankrutavo ir buvo pateiktas reikalavimas.

Sprendimo data: --- Dokumento apie teisės / turto perdavimą data:

g

Skolininkas ir (arba) bendraskolis bankrutavo ir (arba) neįmanoma įvykdyti reikalavimo.

h

Kita:

data

14

Pranešančiosios institucijos vardu patvirtinu, kad byla baigta.

data

15

Prašomosios institucijos vardu pranešu pranešančiajai institucijai, kad gavau pranešimą apie pradėtą veiksmą, kuriuo siekiama užginčyti reikalavimą arba dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, ir sustabdysiu vykdymo užtikrinimo procedūras.

Be to,

a

ėmiausi atsargumo priemonių, siekdamas užtikrinti, kad būtų išieškota reikalavimo suma.

b

prašau pranešančiosios institucijos pranešti man, ar turėčiau vykdyti reikalavimą.

c

pranešu pranešančiajai institucijai, kad pagal prašomosios institucijos įsteigimo valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką reikalavimo (tolesnis) išieškojimas neleidžiamas tol, kol jis yra užginčytas.

data

16

Remdamasis pateikta informacija apie pradėtą veiksmą, kuriuo siekiama užginčyti reikalavimą arba dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, prašančiosios institucijos vardu

a

prašau prašomosios institucijos sustabdyti bet kokius veiksmus, kurių ji ėmėsi.

b

prašau prašomosios institucijos imtis atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti reikalavimo vykdymą.

c

prašau prašomosios institucijos (toliau) vykdyti reikalavimą.

data

17

Prašomosios institucijos vardu pranešu pranešančiajai institucijai, kad pagal prašomosios institucijos įsteigimo valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką neleidžiama imtis prašomo veiksmo:

nurodyto 16 punkto b papunktyje. 

nurodyto 16 punkto c papunktyje.

data

18

Prašančiosios institucijos vardu

a

iš dalies keičiu prašymą imtis reikalavimo vykdymo / atsargumo priemonių

pagal sprendimą dėl ginčijamo reikalavimo [ši informacija apie sprendimą bus įrašyta 6A langelyje]

nes dalis reikalavimo sumos buvo sumokėta tiesiogiai prašančiajai institucijai;

 dėl kitos priežasties:  .

b

prašau prašomosios institucijos atnaujinti vykdymo užtikrinimo procedūras, nes užginčijimo rezultatas skolininkui nebuvo palankus (šiuo klausimu kompetentingos įstaigos sprendimas). 

data

19

Prašančiosios institucijos vardu atsiimu šį prašymą imtis reikalavimo vykdymo / atsargumo priemonių, nes:

a

suma buvo sumokėta tiesiogiai prašančiajai institucijai.

b

reikalavimo vykdymo veiksmams skirtas terminas baigėsi.

c

nacionalinis teismas arba administravimo institucija reikalavimą (-us) pripažino niekiniu (-iais).

d

dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, panaikintas.

e

kitos priežastys:

data

20

Kita: ◯ prašančiosios institucijos arba ◯prašomosios institucijos pastabos

 (Kiekvieną pastabą pradėkite nuo datos) 



PROTOKOLAS DĖL ADMINISTRACINĖS SAVITARPIO PAGALBOS MUITINIŲ VEIKLOS SRITYJE

1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.Šiame Protokole:

(a)prašančioji institucija – šiam tikslui Šalies paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri teikia prašymą suteikti pagalbą pagal šį Protokolą;

(b)veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, – muitų teisės aktų pažeidimai ar bandymai juos pažeisti;

(c)prašomoji institucija – šiam tikslui Šalies paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri gauna prašymą suteikti pagalbą pagal šį Protokolą.

2.Jei šiame Protokole nenustatyta kitaip, šiam Protokolui taip pat taikomos šio Susitarimo antros dalies [Prekyba, transportas ir žvejyba] pirmo podalio [Prekyba] I antraštinės dalies [Prekyba prekėmis] 5 skyriuje [Muitinės klausimai ir prekybos lengvinimas] pateiktos apibrėžtys.

2 straipsnis. Taikymo sritis

1.Šalys pagal savo kompetenciją padeda viena kitai šiame Protokole nustatyta tvarka ir sąlygomis, siekdamos užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų taikomi tinkamai, visų pirma užkirsdamos kelią šių teisės aktų pažeidimams, juos tirdamos ir su jais kovodamos.

2.Šio Protokolo nuostatos dėl pagalbos muitinių veiklos srityje taikomos visoms bet kurios Šalies administracinėms institucijoms, kompetentingoms taikyti šį Protokolą. Ši pagalba nedaro poveikio savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose reglamentuojančioms nuostatoms ir neapima informacijos, gautos pagal įgaliojimus, kuriais naudojamasi teisminės institucijos prašymu, išskyrus atvejus, kai ta institucija leidžia šią informaciją perduoti.

3.Pagalbai išieškant muitus, mokesčius ar baudas taikomas Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus.

3 straipsnis. Pagalbos teikimas gavus prašymą

1.Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija pateikia visą naudingą informaciją, galinčią leisti prašančiajai institucijai užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų taikomi teisingai, taip pat informaciją apie pastebėtus ar planuojamus veiksmus, kuriais pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitų teisės aktai.

2.Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija visų pirma jai praneša, ar:

(a)iš vienos Šalies teritorijos eksportuotos prekės buvo tinkamai importuotos į kitos Šalies teritoriją, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą;

(b)prekės, importuotos į vienos Šalies teritoriją, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos Šalies teritorijos, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3.Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija imasi būtinų priemonių pagal savo taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad užtikrintų specialią priežiūrą ir pateiktų prašančiajai institucijai informaciją apie:

(a)fizinius arba juridinius asmenis, kurie, kaip galima pagrįstai manyti, dalyvauja ar dalyvavo veiksmuose, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

(b)prekes, kurios yra arba gali būti vežamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog jos buvo naudojamos arba jas numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

(c)vietas, kuriose prekės yra arba gali būti saugomos ar surenkamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog šios prekės buvo naudojamos arba jas numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

(d)transporto priemones, kurios yra arba gali būti naudojamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog jas numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai; ir

(e)patalpas, kurias prašančioji institucija įtaria esant naudojamas pažeidžiant muitų teisės aktus.

4 straipsnis. Spontaniška pagalba

Jei tik įmanoma, savo iniciatyva Šalys padeda viena kitai pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus, teikdamos informaciją apie įvykdytus, planuojamus arba vykdomus veiksmus, kurie yra veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, arba kurie, panašu, tokie yra ir kurie gali dominti kitą Šalį. Pateikiant šią informaciją pirmiausia nurodoma:

(a)prekės, kurios žinomos kaip veiksmų, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, objektas;

(b)asmenys, kurie, kaip galima pagrįstai manyti, dalyvauja ar dalyvavo veiksmuose, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;

(c)transporto priemonės, kurios, kaip galima pagrįstai manyti, buvo, yra arba gali būti naudojamos veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai; ir

(d)naujos priemonės ar būdai, naudojami atliekant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai.

5 straipsnis. Prašymų suteikti pagalbą forma ir turinys

1.Prašymai pagal šį Protokolą teikiami raštu spausdintos arba elektroninės formos. Kartu su prašymais teikiami dokumentai, būtini tokiems prašymams vykdyti. Skubiais atvejais prašomoji institucija gali priimti ir žodinius prašymus, tačiau prašančioji institucija turi juos greitai patvirtinti raštu.

2.Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma ši informacija:

(a)prašančioji institucija ir prašymą teikiantis pareigūnas;

(b)informacija apie prašomą pagalbą ir (arba) tokios pagalbos rūšis;

(c) prašymo objektas ir priežastys;

(d)taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat kiti teisiniai aspektai;

(e)kuo tikslesnė ir išsamesnė informacija apie prekes ar asmenis, dėl kurių prašoma atlikti tyrimą;

(f)susijusių faktų ir jau atliktų tyrimų santrauka; ir

(g)bet kokia papildoma turima informacija, galinti padėti prašomajai institucijai vykdyti prašymą.

3.Prašymai teikiami valstybine prašomosios institucijos kalba arba tai institucijai priimtina kalba, o anglų kalba visada yra priimtina kalba. Šis reikalavimas netaikomas dokumentams, kurie pridedami prie prašymo pagal 1 dalį.

4.Jeigu prašymas neatitinka 1–3 dalyse nustatytų formalių reikalavimų, prašomoji institucija gali prašyti jį pataisyti ar papildyti; Kol prašymas nepataisytas ar nepapildytas, gali būti nurodyta imtis atsargumo priemonių.

6 straipsnis. Prašymų vykdymas

1.Kad įvykdytų prašymą suteikti pagalbą, prašomoji institucija, neviršydama savo kompetencijos, greitai imasi veiksmų, lyg veiktų savo pačios iniciatyva arba paprašyta tos Šalies kitos institucijos, ir pateikia jau turimą informaciją, atlieka reikiamus tyrimus arba pasirūpina, kad tie tyrimai būtų atlikti. Ši nuostata taip pat taikoma visoms kitoms institucijoms, kurioms pagal šį Protokolą prašomoji institucija persiunčia prašymą, kai negali veikti savarankiškai. Teikdama tokią pagalbą prašomoji institucija tinkamai atsižvelgia į prašymo skubumą.

2.Prašymai suteikti pagalbą vykdomi laikantis prašomosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų.

7 straipsnis. Informacijos perdavimo forma

1.Prašomoji institucija tyrimų, atliktų remiantis pagal šį Protokolą pateiktu prašymu, rezultatus prašančiajai institucijai teikia raštu kartu su susijusiais dokumentais, patvirtintomis dokumentų kopijomis ar kita medžiaga. Ši informacija gali būti teikiama elektronine forma.

2.Atsižvelgiant į kiekvienos Šalies teisinius apribojimus, dokumentų originalai perduodami tik prašančiosios institucijos prašymu tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka. Prašančioji institucija tuos originalus grąžina kuo anksčiau.

3.Pagal 2 dalyje nurodytas nuostatas prašančioji institucija pateikia prašančiajai institucijai informaciją, susijusią su jos teritorijoje esančių oficialių įstaigų išduotų ar patvirtintų dokumentų, kuriais grindžiama prekių deklaracija, autentiškumu.

8 straipsnis. Vienos Šalies pareigūnų buvimas kitos Šalies teritorijoje

1.Gavę kitos Šalies sutikimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, tinkamai įgalioti Šalies pareigūnai gali atvykti į prašomosios institucijos arba bet kurios kitos 6 straipsnio [Prašymų vykdymas] 1 dalyje nurodytos susijusios institucijos patalpas, kad gautų informacijos, susijusios su veikla, kuri yra arba gali būti veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, ir kurios prašančiajai institucijai reikia taikant šį Protokolą.

2.Gavę prašomosios Šalies sutikimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, tinkamai įgalioti kitos Šalies pareigūnai gali dalyvauti tyrimuose, atliekamuose prašomosios Šalies teritorijoje.

9 straipsnis. Įteikimas ir pranešimas

1.Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija, laikydamasi jai taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, imasi visų reikiamų priemonių, kad adresatui, gyvenančiam arba įsteigtam prašomosios institucijos valstybės teritorijoje, įteiktų bet kokį dokumentą ar praneštų apie bet kokį sprendimą, kuriuos parengė prašančioji institucija ir kurie priklauso šio Protokolo taikymo sričiai.

2.Tokie prašymai įteikti dokumentus arba pranešti apie sprendimus teikiami raštu valstybine prašomosios institucijos kalba arba tai institucijai priimtina kalba.

10 straipsnis. Automatiniai informacijos mainai

1.Abipusiu susitarimu pagal šio Protokolo 15 straipsnį [Įgyvendinimas] Šalys gali:

(a)automatiškai keistis bet kokia informacija, kuriai taikomas šis Protokolas;

(b)keistis konkrečia informacija prieš atvežant siuntas į kitos Šalies teritoriją.

2.Tam, kad galėtų keistis informacija pagal 1 dalies a ir b punktus, Šalys gali nustatyti tvarką, susijusią su informacijos, kuria jos nori keistis, rūšimi, formatu ir siuntimo dažniu.

11 straipsnis. Pareigos suteikti pagalbą išimtys

1.Teikti šiame Protokole numatytą pagalbą gali būti atsisakoma arba ji gali būti teikiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas ar reikalavimus, jei, Šalies nuomone, tokia pagalba:

(a)tikėtina, būtų pažeistas Jungtinės Karalystės arba valstybės narės, kurios buvo prašoma suteikti pagalbą pagal šį Protokolą, suverenitetas;

(b)tikėtina, būtų pakenkta viešajai tvarkai, saugumui ar kitiems esminiams interesams arba

(c)būtų pažeista pramoninė, komercinė ar profesinė paslaptis.

2.Prašomoji institucija gali atidėti pagalbos teikimą, jeigu tokia pagalba trukdytų atliekamam tyrimui, teisminiam persekiojimui arba bylos nagrinėjimui teisme. Tokiu atveju prašomoji institucija tariasi su prašančiąja institucija, kad išsiaiškintų, ar pagalba gali būti teikiama prašomosios institucijos nustatytomis sąlygomis.

3.Jeigu prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta suteikti negalėtų, savo prašyme ji atkreipia į tai dėmesį. Tuomet prašomoji institucija pati sprendžia, kaip atsakyti į tokį prašymą.

4.1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašomoji institucija nedelsdama pateikia savo sprendimą ir jo motyvus prašančiajai institucijai.

12 straipsnis. Informacijos mainai ir konfidencialumas

1.Pagal šį Protokolą gauta informacija naudojama tik šiame Protokole nustatytais tikslais.

2.Laikoma, kad pagal šį Protokolą gauta informacija administraciniuose ar teismo procesuose, vykdomuose dėl veiksmų, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, naudojama taikant šį Protokolą. Todėl Šalys pagal šio Protokolo nuostatas gautą informaciją ir dokumentus gali naudoti kaip įrodymus savo protokoluose, pranešimuose, liudytojų parodymuose, teismo procesuose ir kaltinimuose. Prašomoji institucija gali nustatyti sąlygą, kad informacija ar teisė naudotis dokumentais suteikiama tik jai apie pranešus apie tokį naudojimą.

3.Kai viena iš Šalių tokią informaciją nori naudoti kitiems tikslams, ji turi iš anksto raštu prašyti institucijos, pateikusios tą informaciją, sutikimo. Vėliau informacija naudojama laikantis tos institucijos nustatytų apribojimų.

4.Pagal šį Protokolą bet kuria forma perduota informacija laikoma konfidencialia arba riboto naudojimo, atsižvelgiant į kiekvienoje Šalyje taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai informacijai taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį ir ji saugoma taip, kaip pagal atitinkamus gaunančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus saugoma panaši informacija, nebent informaciją pateikusi Šalis iš anksto sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista. Šalys viena kitai perduoda informaciją apie savo taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

13 straipsnis. Ekspertai ir liudytojai

Prašomoji institucija gali įgalioti savo pareigūnus, neviršijant suteiktų įgaliojimų, būti ekspertais arba liudytojais teismo ar administraciniuose procesuose, susijusiuose su klausimais, kuriems taikomas šis Protokolas, ir pateikti daiktinius įrodymus, dokumentus arba konfidencialias ar patvirtintas jų kopijas, kurių gali prireikti nagrinėjant bylas. Šaukime atvykti į teismą privalo būti nurodyta, į kurias teismo ar administracines institucijas pareigūnas turės atvykti, kokia byla bus nagrinėjama ir pagal kokį statusą (pareigas ar kvalifikaciją) pareigūnas bus apklausiamas.

14 straipsnis. Pagalbos išlaidos

1.Laikydamosi 2 ir 3 dalių, Šalys atsisako kelti viena kitai reikalavimus dėl išlaidų, patirtų vykdant šį Protokolą, kompensavimo.

2.Išlaidas ir išmokas ekspertams, liudytojams, vertėjams žodžiu ir vertėjams raštu, išskyrus valstybės tarnautojus, atitinkamai padengia besikreipiančioji Šalis.

3.Jei prašymo vykdymas yra arba bus susijęs su didelėmis ar ypatingomis išlaidomis, Šalys tariasi, kad nustatytų, kokiomis sąlygomis turi būti vykdomas prašymas ir kokia tvarka turi būti padengiamos išlaidos.

15 straipsnis. Įgyvendinimas

1.Įgyvendinti šį Protokolą pavedama Jungtinės Karalystės muitinėms ir atitinkamai Europos Komisijos kompetentingoms tarnyboms bei Europos Sąjungos valstybių narių muitinėms. Jos sprendžia dėl visų šio Protokolo įgyvendinimo praktinių priemonių ir tvarkos, atsižvelgdamos į taikytinus savo įstatymus ir kitus teisės aktus, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos.

2.Šalys informuoja viena kitą apie išsamias įgyvendinimo priemones, kurių jos imasi pagal šio Protokolo nuostatas, ypač apie tinkamai įgaliotas tarnybas ir pareigūnus, paskirtus kompetentingais siųsti ir gauti šiame Protokole numatytus pranešimus.

3.Sąjungoje šio Protokolo nuostatomis nedaromas poveikis Europos Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių muitinių keitimuisi informacija, gauta pagal šį Protokolą.

16 straipsnis. Kiti susitarimai

Šio Protokolo nuostatos yra viršesnės už bet kurio dvišalio susitarimo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje, kuris buvo arba gali būti sudarytas tarp pavienių Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės, nuostatas, jeigu tų dvišalių susitarimų nuostatos nesuderinamos su šio Protokolo nuostatomis.

17 straipsnis. Konsultacijos

Šalys konsultuojasi viena su kita dėl šio Protokolo aiškinimo ir įgyvendinimo klausimų, kad juos išspręstų [Specialiajame prekybos komitete muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams].

18 straipsnis. Ateities įvykiai

Siekdamas padidinti šiame Protokole numatytą savitarpio pagalbos mastą, Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali priimti sprendimą išplėsti šio Protokolo taikymo sritį, sudarant susitarimus dėl konkrečių sektorių ar klausimų pagal atitinkamus Šalių muitų teisės aktus.



PROTOKOLAS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMO

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

SSC.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame Protokole vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)darbas pagal darbo sutartį – veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi tokia veikla arba egzistuoja toks statusas, socialinės apsaugos įstatymus;

(b)savarankiškas darbas – bet kuri veikla arba lygiavertis statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi tokia veikla arba egzistuoja lygiavertis statusas, socialinės apsaugos teisės aktus;

(c)pagalbos reprodukcijai paslaugos – medicinos, chirurgijos ar akušerijos paslaugos, teikiamos siekiant padėti susilaukti vaiko;

(d)išmokos natūra – 

(I)III antraštinės dalies 1 skyriaus [Ligos, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokos] tikslais – išmokos natūra, nustatytos pagal valstybės teisės aktus ir skirtos medicininės priežiūros ir papildomų tokios priežiūros produktų bei paslaugų teikimui, prieinamumui, tiesioginiam išlaidų apmokėjimui ir kompensavimui užtikrinti;

(II)III antraštinės dalies 2 skyriaus [Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos] tikslais – visos su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis susijusios išmokos natūra, apibrėžtos i punkte ir nustatytos valstybių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemose; 

(e)vaiko auginimo laikotarpis – laikotarpis, kuris pagal valstybės pensijų teisės aktus įskaičiuojamas į pensijos stažą arba už kurį tiesiogiai dėl tos priežasties, kad asmuo augino vaiką, prie pensijos pridedama papildoma išmoka, neatsižvelgiant į tam laikotarpiui apskaičiuoti taikytą metodą ir į tai, ar jis įgytas auginant vaiką, ar pripažintas atgaline data;

(f)valstybės tarnautojas – asmuo, kurį tokiu laiko ar kaip tokį traktuoja valstybė, kuriai pavaldi jį į darbą priėmusi administracija;

(g)kompetentinga institucija – kiekvienos valstybės ministras, ministrai arba kita lygiavertė institucija, atsakingi už socialinės apsaugos sistemas visos atitinkamos valstybės teritorijoje arba bet kurioje jos dalyje;

(h)kompetentinga įstaiga – tai: 

(I)įstaiga, kurioje atitinkamas asmuo yra apdraustas prašymo skirti išmoką pateikimo metu, arba

(II)įstaiga, iš kurios atitinkamas asmuo turi ar turėtų teisę gauti išmokas, jeigu jis, jo šeimos narys ar nariai gyventų valstybėje, kurioje yra ši įstaiga; arba

(III)įstaiga, kurią paskiria atitinkamos valstybės kompetentinga institucija, arba

(IV)kai sistema susijusi su darbdavio atsakomybe už SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalyje nurodytas išmokas, – darbdavys arba atitinkamas draudikas, arba, jei jie nevykdo šių įsipareigojimų, atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos paskirta įstaiga arba institucija 

(i)kompetentinga valstybė – valstybė, kurioje yra kompetentinga įstaiga;

(j)išmoka mirties atveju – mirties atveju mokama vienkartinė išmoka, neįskaitant w punkte nurodytų vienkartinių išmokų;

(k)šeimos išmoka – visos išmokos natūra arba pinigais, skirtos padengti šeimos išlaidoms;

(l)pasienio darbuotojas – darbuotojas, kuris pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirba vienoje valstybėje, o gyvena kitoje valstybėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę;

(m)pagrindinė buvimo vieta – kurioje įprastai prasideda ir baigiasi įgulos nario darbo laikas arba darbo laikų seka ir kurioje įprastomis sąlygomis veiklos vykdytojas arba oro transporto bendrovė nėra atsakingi už atitinkamo įgulos nario apgyvendinimą;

(n)institucija – kiekvienos valstybės įstaiga arba institucija, atsakinga už visų ar tam tikrų teisės aktų įgyvendinimą;

(o)gyvenamosios vietos institucija ir buvimo vietos institucija – atitinkamai institucija, kompetentinga mokėti išmokas atitinkamam asmeniui pagal jo gyvenamąją vietą, ir institucija, kompetentinga mokėti išmokas atitinkamam asmeniui pagal jo buvimo vietą, remiantis tų institucijų įgyvendinamais teisės aktais, arba, kai tokios institucijos nėra, valstybės kompetentingos institucijos paskirta institucija;

(p)apdraustasis asmuo – kalbant apie III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 1 skyriuje [Ligos, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokos] ir 3 skyriuje [Išmokos mirties atveju] nurodytas socialinės apsaugos sritis, bet kuris asmuo, atitinkantis valstybės, kuri yra kompetentinga pagal II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], teisės aktų sąlygas dėl teisės į išmokas, atsižvelgiant į šio Protokolo nuostatas;

(q)teisės aktai – kiekvienos valstybės įstatymai, kiti teisės aktai ir kitos teisinės nuostatos bei visos kitos įgyvendinimo priemonės, susiję su socialinės apsaugos sritimis, kurioms taikoma SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalis, ir tos sutartinės nuostatos, kurios skirtos šiame punkte nurodytais įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytai draudimo pareigai įgyvendinti arba kurios valdžios institucijų sprendimu tampa privalomos arba išplečiama jų taikymo sritis, jeigu susijusi valstybė padaro dėl to pareiškimą ir apie jį pranešama Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui. Europos Sąjunga tokį pareiškimą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(r)ilgalaikės priežiūros išmoka – išmoka natūra arba pinigais, kuria siekiama patenkinti asmens, kuriam dėl sveikatos sutrikimo ilgesnį laiką reikalinga didelė pagalba, įskaitant, pavyzdžiui, kito asmens ar asmenų pagalbą svarbiausiems kasdieniams veiksmams atlikti siekiant padidinti jo savarankiškumą, priežiūros poreikius; čia priklauso ir išmokos, skiriamos tuo pačiu tikslu tokią pagalbą teikiančiam asmeniui;

(s)šeimos narys – tai:

(I)A) asmuo, kuris kaip šeimos narys apibrėžiamas ar pripažįstamas arba namų ūkio nariu įvardijamas teisės aktuose, pagal kuriuos skiriamos išmokos;

B) kiek tai susiję su išmokomis natūra pagal III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 1 skyrių [Ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos] – asmuo, kuris kaip šeimos narys apibrėžiamas ar pripažįstamas arba namų ūkio nariu įvardijamas valstybės, kurioje jis gyvena, teisės aktuose;

(II)jeigu valstybės teisės aktuose, taikytinuose remiantis 1 papunkčiu, šeimos nariai neišskiriami iš kitų asmenų, kuriems tie teisės aktai taikytini, šeimos nariais laikomi sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai ir pilnametystės amžiaus sulaukę išlaikytiniai vaikai;

(III)jeigu valstybės teisės aktuose, taikytinuose remiantis 1 ir 2 papunkčiais, asmuo šeimos arba namų ūkio nariu laikomas tik jeigu jis gyvena tame pačiame namų ūkyje kaip ir apdraustasis asmuo arba pensininkas, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu tas asmuo iš esmės yra to apdraustojo asmens ar pensininko išlaikomas;

(t)darbo pagal darbo sutartį laikotarpis arba savarankiško darbo laikotarpis – laikotarpiai, kurie kaip tokie apibrėžiami arba pripažįstami teisės aktuose, pagal kuriuos jie buvo įgyti, ir visi taip traktuojami laikotarpiai, jeigu pagal tuos teisės aktus jie prilyginami darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiams;

(u)draudimo laikotarpiai – įmokų mokėjimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kurie kaip tokie apibrėžiami arba pripažįstami teisės aktuose, pagal kuriuos jie buvo įgyti arba laikomi įgytais, ir visi taip traktuojami laikotarpiai, jeigu pagal tuos teisės aktus jie prilyginami draudimo laikotarpiams;

(v)gyvenimo laikotarpiai – laikotarpiai, kurie kaip tokie apibrėžiami arba pripažįstami teisės aktuose, pagal kuriuos jie buvo įgyti arba laikomi įgytais;

(w)pensija – ne tik pensija, bet ir vienkartinės išmokos, kurios gali būti mokamos vietoj pensijų, išmokos, mokamos kaip įmokų grąžinimas, ir, jei taikomos III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] nuostatos, dėl perkainojimo atliekami padidinimai arba priemokos;

(x)priešpensinė išmoka – visos išmokos pinigais, išskyrus bedarbio pašalpą arba ankstyvąją senatvės išmoką, kurios nuo tam tikro amžiaus skiriamos darbuotojams, sumažinusiems veiklos krūvį, nutraukusiems arba sustabdžiusiems atlyginamą darbinę veiklą nesukakus amžiaus, suteikiančio teisę gauti senatvės arba ankstyvąją ištarnauto laiko pensiją, ir kurios mokamos nepriklausomai nuo to, ar konkretus asmuo yra kompetentingos valstybės įdarbinimo tarnybų žinioje; ankstyvoji senatvės išmoka – išmoka, mokama nesukakus įprasto amžiaus, nuo kurio įgyjama teisė į pensijų išmokas, o kai minėtas amžius sukanka, mokama toliau arba pakeičiama kita senatvės išmoka;

(y)pabėgėlis – terminas, vartojamas 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnyje nustatyta reikšme;

(``)registruota buveinė ar verslo vieta – registruota buveinė arba verslo vieta, kur priimami svarbūs įmonės sprendimai ir kur vykdomos jos centrinės administracijos funkcijos;

(aa)gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo įprastai gyvena;

(bb)specialios neįmokėtinės išmokos pinigais – išmokos:

(I)yra skirtos teikti:

(A)papildomam, pakaitiniam arba pagalbiniam draudimui nuo rizikos, kurią apima SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos sritys, ir, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės ekonominę ir socialinę padėtį, garantuojančios atitinkamiems asmenims minimalias gyvenimo pajamas; arba

(B)tik specialiai neįgaliųjų apsaugai, glaudžiai susijusiai su to asmens socialine aplinka atitinkamoje valstybėje, ir

(II)finansuojamos tik iš privalomųjų mokesčių, skirtų bendroms viešosioms išlaidoms padengti, o išmokų skyrimo ir apskaičiavimo sąlygos nepriklauso nuo išmokos gavėjo įmokų. Tačiau išmokos, skiriamos kaip įmokinės išmokos priedas, vien dėl šios priežasties nelaikomos įmokinėmis;

(cc)speciali valstybės tarnautojų sistema – socialinės apsaugos sistema, kuri skiriasi nuo bendrosios atitinkamoje valstybėje taikomos samdomų darbuotojų socialinės apsaugos sistemos ir yra tiesiogiai skirta visų arba tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojams;

(dd)asmuo be pilietybės – terminas, vartojamas 1954 m. rugsėjo 28 d. Niujorke pasirašytos Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso 1 straipsnyje nustatyta reikšme;

(ee)buvimo vieta – laikina gyvenamoji vieta. 

 SSC.2 straipsnis. Į taikymo sritį patenkantys asmenys

Šis Protokolas taikomas asmenims, įskaitant asmenis be pilietybės ir pabėgėlius, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.

SSC.3 straipsnis. Taikymo sritys

1.Šis Protokolas taikomas šioms socialinės apsaugos sritims:

(a)ligos išmokoms;

(b)motinystės ir lygiavertėms tėvystės išmokoms;

(c)neįgalumo išmokoms;

(d)senatvės išmokoms;

(e)maitintojo netekimo išmokoms;

(f)išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;

(g)išmokoms mirties atveju;

(h)bedarbio pašalpoms;

(i)priešpensinėms išmokoms.

2.Jeigu SSC-6 priede [Specialios nuostatos dėl valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teisės aktų taikymo] nenustatyta kitaip, šis Protokolas taikomas bendrosioms ir specialiosioms socialinės apsaugos sistemoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos įmokinės, ar neįmokinės, ir sistemoms, susijusioms su darbdavio arba laivo savininko pareigomis.

3.Tačiau III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] nuostatos nedaro poveikio nė vienos valstybės teisinėms nuostatoms dėl laivo savininko pareigų.

4.Šis Protokolas netaikomas: 

(a)specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, išvardytoms SSC-1 priedo [Tam tikros išmokos pinigais, kurioms Protokolas netaikomas] 1 dalyje [Specialios neįmokinės išmokos pinigais];

(b)socialinei paramai ir medicininei pagalbai;

(c)išmokoms, kai valstybė prisiima atsakomybę už asmenims padarytą žalą ir suteikia kompensaciją, pavyzdžiui, išmokoms karo ar karinių veiksmų arba jų pasekmių aukoms; nusikaltimų, nužudymo arba teroro aktų aukoms; dėl savo pareigas vykdančių valstybės pareigūnų padarytos žalos nukentėjusiems asmenims; arba aukoms, kurios pateko į nepalankią padėtį dėl politinių ar religinių priežasčių arba dėl savo kilmės;

(d)ilgalaikės priežiūros išmokoms, išvardytoms SSC-1 priedo [Tam tikros išmokos pinigais, kurioms šis Protokolas netaikomas] 2 dalyje [Ilgalaikės priežiūros išmokos];

(e)pagalbos reprodukcijai paslaugoms;

(f)išmokoms, susijusioms su 1 dalyje nurodyta socialinės apsaugos sritimi ir:

(I)išmokamoms šildymo išlaidoms šaltu oru padengti; ir

(II)išvardytoms 3 dalyje [Išmokos, susijusios su SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalyje nurodyta socialinės apsaugos sritimi ir išmokamos šildymo išlaidoms šaltu oru padengti (SSC-1 priedo [Tam tikros išmokos pinigais, kurioms šis Protokolas netaikomas] SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 4 dalies f punktas);

(g)šeimos išmokoms.

SSC.4 straipsnis. Valstybių narių nediskriminavimas

1.Šiuo Protokolu nustatytos socialinės apsaugos koordinavimo priemonės grindžiamos Sąjungos valstybių narių nediskriminavimo principu.

2.Šis straipsnis nedaro poveikio jokiems Jungtinės Karalystės ir Airijos sudarytiems susitarimams dėl bendros kelionių erdvės.

SSC.5 straipsnis. Vienodas požiūris

1.Jeigu šiame Protokole nenustatyta kitaip, SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalyje nurodytose socialinės apsaugos srityse asmenims, kuriems taikomas šis Protokolas, pagal bet kurios valstybės teisės aktus priklauso tos pačios išmokos ir prievolės, kaip ir tos valstybės piliečiams.

2.Ši nuostata netaikoma SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 4 dalyje nurodytoms sritims.

SSC.6 straipsnis. Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius

Jeigu šiame Protokole nenustatyta kitaip, valstybės užtikrina vienodo požiūrio į išmokas, pajamas, faktus ar įvykius principo taikymą tokiu būdu:

(a)jeigu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus socialinės apsaugos išmokų ir kitų pajamų gavimas turi tam tikrą teisinį poveikį, atitinkamos tų teisės aktų nuostatos taip pat taikomos lygiaverčių išmokų, teisė į kurias buvo įgyta pagal kitos valstybės teisės aktus, gavimui arba kitoje valstybėje įgytoms pajamoms;

(b)jeigu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus laikoma, kad teisinis poveikis atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, ta valstybė atsižvelgia į tokius faktus arba įvykius, atsiradusius bet kurioje valstybėje, tartum jie būtų atsiradę jos pačios teritorijoje. 

SSC.7 straipsnis. Laikotarpių sumavimas

Jeigu šiame Protokole nenustatyta kitaip, valstybės kompetentinga įstaiga, kiek tai būtina, įskaito draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus, jeigu jos teisės aktuose nustatyta, kad tik įgijus draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpius:

(a)įgyjama, išsaugoma, pratęsiama arba atgaunama teisė į išmokas;

(b)taikomi teisės aktai; arba

(c)galima apsidrausti privalomu, neprivalomu nuolatiniu arba savanorišku draudimu arba būti atleistam nuo jo.

SSC.8 straipsnis. Gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymas

Valstybės užtikrina, kad pagal a ir b punktus būtų taikomas išmokų pinigais perkeliamumo principas:

(a)išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos valstybės teisės aktus arba šį Protokolą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos, nutraukiamos ar konfiskuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą;

(b)a punktas netaikomas išmokoms pinigais, nurodytoms SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalies c ir h punktuose. 

SSC.9 straipsnis. Išmokų sutapimo vengimas

Jeigu nenustatyta kitaip, pagal šį Protokolą negali būti nei suteikta, nei išsaugota teisė gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomojo draudimo laikotarpį.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. TAIKYTINŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYMAS

SSC.10 straipsnis. Bendrosios taisyklės

1.Asmenims, kuriems taikomas šis Protokolas, taikomi tik vienos valstybės teisės aktai. Tie teisės aktai nustatomi pagal šią antraštinę dalį.

2.Šioje antraštinėje dalyje asmenys, gaunantys išmokas pinigais už darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, laikomi dirbančiais minėtą darbą. Ši nuostata netaikoma invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijoms, pensijoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir ligos išmokoms pinigais už neriboto laikotarpio gydymą.

3.Laikantis SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] ir SSC.13 straipsnio [Savanoriškas arba neprivalomas nuolatinis draudimas]: 

(a)vienoje valstybėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai;

(b)valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai;

(c)visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a ir b punktai, taikomi tos gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio Protokolo nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal kitos arba kelių kitų valstybių teisės aktus.

4.Taikant šią antraštinę dalį, darbas pagal darbo sutartį arba savarankiškas darbas, paprastai atliekami laive, kuris plaukioja su valstybės vėliava, laikomas darbu toje valstybėje. Tačiau asmeniui, dirbančiam su valstybės vėliava plaukiojančiame laive ir gaunančiam atlyginimą už šį darbą iš įmonės ar asmens, kurių registruota buveinė ar verslo vieta yra kitos valstybės teritorijoje, taikomi pastarosios valstybės teisės aktai, jeigu asmuo gyvena tos valstybės teritorijoje. Įmonė ar asmuo, mokantis atlyginimą, taikant minėtus teisės aktus, laikomas darbdaviu.

5.Skrydžio įgulos ar keleivių salono įgulos nario, teikiančio keleivių ar krovinių vežimo oro transportu paslaugas, veikla laikoma vykdoma toje valstybėje, kurioje yra jo pagrindinė buvimo vieta.

SSC.11 straipsnis. Komandiruoti darbuotojai

1.Nukrypstant nuo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės], dėl situacijos, buvusios iki šio Susitarimo įsigaliojimo, nustatoma ši pereinamojo laikotarpio priemonė: tarp SSC-8 priedo [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo] A kategorijai priskirtų valstybių narių ir Jungtinės Karalystės taikomos tokios taisyklės dėl taikytinų teisės aktų:

(a)asmeniui, kuris valstybėje pagal darbo sutartį dirba darbdaviui, paprastai ten vykdančiam savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę dirbti jo vardu, toliau taikomi pirmosios valstybės teisės aktai, su sąlyga, kad:

(I)numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių; ir

(II)jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto darbuotojo.

(b)asmeniui, kuris valstybėje paprastai dirba kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris vyksta dirbti panašaus darbo į kitą valstybę, toliau taikomi pirmosios valstybės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių.

2.Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Sąjunga praneša Jungtinei Karalystei, kuriai iš šių kategorijų priskiriama kiekviena valstybė narė:

(a)A kategorija: valstybė narė pranešė Sąjungai apie savo pageidavimą nukrypti nuo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės] pagal šį straipsnį;

(b)B kategorija: valstybė narė pranešė Sąjungai apie savo pageidavimą nenukrypti nuo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės]; arba

(c)C kategorija: valstybė narė nepranešė Sąjungai, ar pageidauja nukrypti, ar nenukrypti nuo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės].

3.Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną 2 dalyje nurodytas dokumentas tampa SSC-8 priedo [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo] turiniu.

4.1 dalies a ir b punktai taikomi valstybėms narėms, kurios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną priskirtos prie A kategorijos. 

5.Vieną mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos 1 dalies a ir b punktai taikomi ir valstybėms narėms, kurios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną buvo priskirtos prie C kategorijos, tarsi tos valstybės narės būtų priskirtos prie A kategorijos. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas valstybę narę iš C kategorijos perkelia į A kategoriją, jei Sąjunga jam praneša, kad ta valstybė narė pageidauja būti perkelta.

6.Praėjus mėnesiui nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos B ir C kategorijos nebeegzistuoja. Po to Šalys kuo skubiau paskelbia atnaujintą SSC-8 priedą [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo]. Taikant 1 dalį laikoma, kad nuo to paskelbimo dienos SSC-8 priede [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo] yra tik A kategorijos valstybės narės. 

7.Jei asmuo į 1 dalyje nurodytą situaciją, su kuria susijusi C kategorijos valstybė, patenka iki paskelbiant pagal 6 dalį atnaujintą SSC-8 priedą [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo], 1 dalis tam asmeniui toliau taikoma visą darbo pagal 1 dalį laikotarpį. 

8.Sąjunga praneša Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui, kad valstybė narė pageidauja būti išbraukta iš SSC-8 priedo [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo] A kategorijos, o šis Sąjungos prašymu tą valstybę narę išbraukia iš SSC-8 priedo A kategorijos. Šalys paskelbia atnaujintą SSC-8 priedą [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo] ir jis taikomas nuo pirmos antrojo mėnesio, einančio po to, kai Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gauna prašymą, dienos. 

9.Jei asmuo į 1 dalyje nurodytą situaciją patenka iki paskelbiant pagal 8 dalį atnaujintą SSC-8 priedą [Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl SSC.11 straipsnio taikymo], 1 dalis tam asmeniui toliau taikoma visą darbo pagal 1 dalį laikotarpį. 

SSC.12 straipsnis. Darbas dviejose ar daugiau valstybių

1.Paprastai vienoje ar daugiau valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi:

(a)gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai, jeigu didelę veiklos dalį tas asmuo vykdo toje valstybėje; arba

(b)jeigu didelę veiklos dalį tas asmuo vykdo ne gyvenamosios vietos valstybėje:

(I)valstybės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba verslo vieta, teisės aktai, jei tas asmuo dirba vienoje įmonėje arba vienam darbdaviui; arba

(II)valstybės, kurioje yra įmonių arba darbdavių registruota buveinė arba verslo vieta, teisės aktai, jei tas asmuo dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, kurių registruota buveinė arba verslo vieta yra tik vienoje valstybėje; arba

(III)kitos nei gyvenamosios vietos valstybės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba verslo vieta, teisės aktai, jei tas asmuo dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, kurių registruotos buveinės arba verslo vietos yra valstybėje narėje ir Jungtinėje Karalystėje, o viena iš šių valstybių yra gyvenamosios vietos valstybė; arba

(IV)gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, iš kurių bent dviejų registruota buveinė ar verslo vieta yra skirtingose valstybėse ir kitoje nei gyvenamosios vietos valstybėje.

2.Paprastai vienoje ar daugiau valstybių ir Jungtinėje Karalystėje savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi:

(a)gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai, jeigu didelę veiklos dalį tas asmuo vykdo toje valstybėje; arba

(b)valstybės, kurioje yra jo veiklos centras, teisės aktai, jeigu tas asmuo negyvena vienoje iš valstybių, kurioje jis vykdo didelę veiklos dalį.

3.Asmeniui, kuris paprastai pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirba dviejose ar daugiau valstybių, taikomi tos valstybės, kurioje tas asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.Asmeniui, kuris valstybės tarnautoju dirba vienoje valstybėje, o pagal darbo sutartį ir (arba) savarankiškai – kitoje arba keliose kitose valstybėse, taikomi tos valstybės teisės aktai, kurie galioja tą asmenį į darbą priėmusiai administracijai.

5.Asmeniui, kuris paprastai pagal darbo sutartį dirba dviejose ar daugiau valstybių narių (o ne Jungtinėje Karalystėje), taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, jeigu tas asmuo didelės tos veiklos dalies nevykdo gyvenamosios vietos valstybėje ir tas asmuo:

(a)dirba vienoje ar daugiau įmonių ar vienam ar daugiau darbdavių, kurių visų registruota buveinė arba verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje;

(b)gyvena valstybėje narėje ir dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, kurių visų registruota buveinė ar verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje;

(c)gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, iš kurių bent dviejų registruota buveinė ar verslo vieta yra skirtingose valstybėse narėse; arba

(d)gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dirba vienoje ar daugiau įmonių arba vienam ar daugiau darbdavių, iš kurių nė vieno registruota buveinė ar verslo vieta yra kitoje valstybėje.

6.Asmeniui, kuris paprastai savarankiškai dirba dviejose ar daugiau valstybių narių (o ne Jungtinėje Karalystėje), nevykdydamas didelės tos veiklos dalies gyvenamosios vietos valstybėje, taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, jeigu jo veiklos centras yra Jungtinėje Karalystėje.

7.6 dalis netaikoma asmeniui, kuris paprastai pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirba dviejose ar daugiau valstybių narių.

8.Asmenys, nurodyti 1–6 dalyse, pagal šias nuostatas nustatytų teisės aktų tikslais traktuojami taip, tartum jie visą veiklą pagal darbo sutartį arba savarankiškai vykdytų ir visas pajamas gautų atitinkamoje valstybėje.

SSC.13 straipsnis. Savanoriškas arba neprivalomas nuolatinis draudimas

1.    SSC.10 straipsnis [Bendrosios taisyklės] ir SSC.12 straipsnis [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] savanoriškam arba neprivalomam nuolatiniam draudimui netaikomi, išskyrus tuos atvejus, kai, kiek tai susiję su SSC.3 straipsnyje [Taikymo sritys] nurodytomis sritimis, valstybėje egzistuoja tik savanoriško draudimo sistema.

2.    Jeigu, remiantis valstybės teisės aktais, atitinkamas asmuo turi būti apdraustas privalomuoju draudimu toje valstybėje, tam asmeniui savanoriško arba neprivalomo nuolatinio draudimo sistema negali būti taikoma kitoje valstybėje. Visais kitais atvejais, kai atitinkamoje srityje galima rinktis iš kelių savanoriško arba neprivalomo nuolatinio draudimo sistemų, atitinkamas asmuo prisijungia tik prie pasirinktos sistemos.

3.    Tačiau, kiek tai susiję su invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo išmokomis, atitinkamas asmuo gali prisijungti prie valstybės savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo sistemos, net jeigu tam asmeniui privalomi kitos valstybės teisės aktai, su sąlyga, kad kažkuriuo to asmens profesinės veiklos etapu dirbant pagal darbo sutartį ar savarankiškai arba dėl tokios jo veiklos jam buvo taikomi pirmosios valstybės teisės aktai ir kad toks sutapimas tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįstamas pirmosios valstybės teisės aktuose.

4.    Jeigu, remiantis valstybės teisės aktais, savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik toje valstybėje gyvenantys asmenys arba tik tie asmenys, kurie anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ar įvykius] b punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems anksčiau buvo taikomi tos valstybės teisės aktai remiantis tuo, kad jie dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai.

SSC.14 straipsnis. Darbdavio pareigos

1.    Darbdavys, kurio registruota buveinė arba verslo vieta yra už kompetentingos valstybės ribų, vykdo visas jo darbuotojams taikytinuose teisės aktuose nustatytas pareigas, visų pirma pareigą mokėti tuose teisės aktuose nustatytas įmokas, tarsi jo registruota buveinė arba verslo vieta būtų kompetentingoje valstybėje.

2.    Darbdavys, kuris neturi verslo vietos valstybėje, kurios teisės aktai yra taikytini, ir pagal sutartį dirbantis darbuotojas gali susitarti, kad pastarasis savo darbdavio vardu atliks jo pareigą mokėti įmokas, tačiau tai neturi įtakos susijusioms darbdavio pareigoms. Darbdavys pranešimą apie tokį susitarimą siunčia tos valstybės kompetentingai įstaigai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮVAIRIOMIS IŠMOKŲ KATEGORIJOMIS

1 SKYRIUS. LIGOS, MOTINYSTĖS IR LYGIAVERTĖS TĖVYSTĖS IŠMOKOS

1 skirsnis. Apdraustieji asmenys ir jų šeimos nariai, išskyrus pensininkus ir jų šeimos narius

SSC.15 straipsnis. Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

Apdraustasis asmuo ir jo šeimos nariai, gyvenantys valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, gyvenamojoje valstybėje gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu moka gyvenamosios vietos įstaiga pagal tos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum tas asmuo būtų apdraustas pagal minėtus teisės aktus.

SSC.16 straipsnis. Buvimas kompetentingoje valstybėje, kai gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Specialiosios taisyklės pasienio darbuotojų šeimos nariams

1.    Jeigu 2 dalyje nenustatyta kitaip, SSC.15 straipsnyje [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] nurodytas apdraustasis ir jo šeimos nariai taip pat turi teisę gauti išmokas natūra būdami kompetentingoje valstybėje. Kompetentinga įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas išmokas natūra savo lėšomis moka taip, tartum atitinkami asmenys gyventų toje valstybėje.

2.    Pasienio darbuotojo šeimos nariai teisę į išmokas natūra turi tol, kol būna kompetentingoje valstybėje.

Tačiau jei kompetentinga valstybė yra nurodyta SSC-2 priede [Teisių į išmokas natūra apribojimas pasienio darbuotojo šeimos nariams], pasienio darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys toje pačioje valstybėje, kurioje gyvena pasienio darbuotojas, kompetentingoje valstybėje turi teisę į išmokas natūra tik SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

SSC.17 straipsnis. Buvimas už kompetentingos valstybės ribų

1.    Jeigu 2 dalyje nenustatyta kitaip, apdraustasis asmuo ir jo šeimos nariai, būnantys valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu buvimo vietos įstaiga teikia pagal jos teisės aktus, tartum asmuo būtų apdraustas pagal tuos teisės aktus, kai:

(a)išmokų natūra teikėjo nuomone, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę, išmokos natūra jų buvimo laikotarpiu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių;

(b)asmuo nevyko į tą valstybę siekdamas gauti išmokas natūra, išskyrus atvejus, kai asmuo yra į tą valstybę plaukiančio laivo ar skrendančio orlaivio keleivis arba įgulos narys, o išmokos natūra tapo būtinos kelionės ar skrydžio metu dėl medicininių priežasčių; ir

(c)pagal SSC-7 priedo [Įgyvendinimo dalis] SSCI.22 straipsnio [Buvimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] 1 dalį pateiktas galiojantis teisę patvirtinantis dokumentas.

2.    SSCI-2 priedėlyje [Teisę patvirtinantis dokumentas] pateikiamas išmokų natūra, dėl kurių mokėjimo atitinkamam asmeniui būnant kitoje valstybėje praktiniais sumetimais reikalingas išankstinis atitinkamo asmens ir gydymą teikiančios įstaigos susitarimas, sąrašas.

SSC.18 straipsnis. Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų

1.    Jeigu šiame Protokole nenustatyta kitaip, apdraustasis asmuo, vykstantis į kitą valstybę tam, kad buvimo joje metu gautų išmokas natūra, turi gauti kompetentingos įstaigos leidimą.

2.    Apdraustasis asmuo, gavęs kompetentingos įstaigos leidimą vykti į kitą valstybę, kad gautų tinkamą gydymą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus, tartum tas asmuo būtų apdraustas pagal minėtus teisės aktus. Leidimas išduodamas tuomet, kai atitinkamas gydymas yra numatytas tarp kitų išmokų tos valstybės, kurioje gyvena atitinkamas asmuo, teisės aktuose ir kai toje šalyje toks gydymas, atsižvelgiant į jo esamą sveikatos būklę ir tikėtiną ligos eigą, jam negali būti suteiktas per mediciniškai pateisinamą laiką.

3.    1 ir 2 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos apdraustojo asmens šeimos nariams.

4.    Jeigu apdraustojo asmens šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje, kurioje gyvena apdraustasis asmuo, o pirmoji valstybė pasirinko fiksuotais dydžiais paremtą atsiskaitymą, 2 dalyje nurodytų išmokų natūra sąnaudas dengia šeimos narių gyvenamosios vietos institucija. Tokiu atveju, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, šeimos narių gyvenamosios vietos įstaiga laikoma kompetentinga įstaiga. 

SSC.19 straipsnis. Išmokos pinigais

1.    Apdraustasis asmuo ir jo šeimos nariai, gyvenantys arba būnantys valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, turi teisę gauti išmokas pinigais, kurias kompetentinga įstaiga moka pagal jos įgyvendinamų teisės aktų nuostatas. Tačiau kompetentingos įstaigos ir gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigos susitarimu tokias išmokas kompetentingos įstaigos lėšomis pagal kompetentingos valstybės teisės aktus gali mokėti gyvenamosios arba buvimo vietos įstaiga.

2.    Valstybės, kurios teisės aktuose nustatyta, kad išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis baziniu pajamų arba įmokų vidurkiu, kompetentinga įstaiga tokį bazinį pajamų arba įmokų vidurkį nustato atsižvelgdama tik į patvirtintas pajamas arba bazines įmokas, kurios buvo mokamos arba taikomos laikotarpiais pagal minėtus teisės aktus.

3.    Valstybės, kurios teisės aktuose nustatyta, kad išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis pastoviomis pajamomis, kompetentinga įstaiga atsižvelgia tik į pastovias pajamas arba tam tikrais atvejais į pastovių pajamų vidurkį, gautą laikotarpiais pagal minėtus teisės aktus.

4.    2 ir 3 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai kompetentingos įstaigos taikomuose teisės aktuose yra nustatytas konkretus įskaitytinas laikotarpis, visiškai arba iš dalies atitinkantis laikotarpius, kuriuos atitinkamas asmuo įgijo pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus.

SSC.20 straipsnis. Pareiškėjai pensijai gauti

1.    Apdraustasis asmuo, kuris pateikdamas prašymą pensijai gauti arba šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu praranda teisę į išmokas natūra pagal paskutinės kompetentingos valstybės teisės aktus, išlaiko teisę gauti tokias išmokas pagal tos valstybės, kurioje jis gyvena, teisės aktus, su sąlyga, kad pareiškėjas pensijai gauti tenkina 2 dalyje nurodytos valstybės teisės aktuose numatytas draudimo sąlygas. Teisę į išmokas natūra gyvenamojoje valstybėje turi ir pareiškėjo pensijai gauti šeimos nariai.

2.    Už išmokų natūra mokėjimą yra atsakinga tos valstybės, kuri paskyrus pensiją taptų kompetentinga pagal SSC.21 straipsnį [Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus] ir SSC.23 straipsnį [Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje], įstaiga.

2 skirsnis. Specialiosios nuostatos, taikomos pensininkams ir jų šeimos nariams

SSC.21 straipsnis. Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus

Asmuo, gaunantis pensiją ar pensijas pagal dviejų ar daugiau valstybių, viena iš kurių yra gyvenamoji valstybė, teisės aktus ir turintis teisę į išmokas natūra pagal tos valstybės teisės aktus, kartu su savo šeimos nariais gauna tokias išmokas natūra iš gyvenamosios vietos įstaigos arba jos lėšomis, tartum tas asmuo būtų pensininkas, kuriam pensija mokama tik pagal tos valstybės teisės aktus.

SSC.22 straipsnis. Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas

1.    Asmuo, kuris:

(a)gyvena valstybėje;

(b)gauna pensiją arba pensijas pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus; ir

(c)neturi teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus,

vis dėlto gauna jam ir jo šeimos nariams skirtas tokias išmokas, jei pensininkas turėtų teisę jas gauti pagal valstybės arba bent vienos iš valstybių, atsakingų už jo pensiją, teisės aktus, jeigu jis gyventų toje valstybėje. Išmokas natūra 2 dalyje nurodytos įstaigos lėšomis moka gyvenamosios vietos įstaiga, tartum atitinkamas asmuo turėtų teisę gauti pensiją ir išmokas natūra pagal tos valstybės teisės aktus.

2.    1 dalyje nurodytais atvejais išmokų natūra išlaidas padengia įstaiga, nustatyta pagal šias taisykles:

(a)jeigu traktuojama taip, kad pensininkas turi teisę gauti išmokas natūra pagal vienos valstybės teisės aktus, tų išmokų išlaidas padengia tos valstybės kompetentinga įstaiga;

(b)jeigu traktuojama taip, kad pensininkas turi teisę gauti išmokas natūra pagal dviejų ar daugiau valstybių teisės aktus, jų išlaidas padengia tos valstybės, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi ilgiausiai, kompetentinga įstaiga;

(c)jeigu, taikant b punkto taisyklę, atsakingomis už išmokų išlaidas tampa kelios valstybės, tas išlaidas padengia valstybės, kurios teisės aktai pensininkui buvo taikomi paskiausiai, kompetentinga įstaiga.

SSC.23 straipsnis. Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje

Jeigu asmuo, gaunantis pensiją arba pensijas pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus, gyvena toje valstybėje, pagal kurios teisės aktus teisė gauti išmokas natūra nepriklauso nuo draudimo sąlygų arba darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo sąlygų, ir tas asmuo iš gyvenamosios valstybės negauna pensijos, jam ir jo šeimos nariams mokamų išmokų natūra išlaidas padengia vienos iš valstybių, atsakingų už jo pensijas, nustatytas remiantis SSC.22 straipsnio [Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas] 2 dalies nuostatomis, įstaiga su sąlyga, kad pensininkas ir jo šeimos nariai turėtų teisę gauti tokias išmokas, jeigu tas asmuo gyventų toje valstybėje. 

SSC.24 straipsnis. Šeimos narių gyvenimas kitoje valstybėje nei ta, kurioje gyvena pensininkas.

Jeigu asmuo:

(a)gauna pensiją arba pensijas pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus; ir

(b)gyvena kitoje valstybėje nei ta, kurioje gyvena jo šeimos nariai,

tie to asmens šeimos nariai turi teisę gauti išmokas natūra iš savo gyvenamosios vietos įstaigos pagal jos taikomus teisės aktus, jeigu pensininkas turi teisę gauti išmokas natūra pagal valstybės teisės aktus. Šių išmokų išlaidas padengia kompetentinga įstaiga, atsakinga už pensininkui jo gyvenamojoje valstybėje mokamų išmokų natūra išlaidas.

SSC.25 straipsnis. Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų

1.    SSC.17 straipsnis [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] mutatis mutandis taikomas:

(a)asmeniui, gaunančiam pensiją arba pensijas pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus ir turinčiam teisę gauti išmokas natūra pagal vienos iš valstybių, kurios moka jo pensiją (-as), teisės aktus;

(b)jo šeimos nariams, 

   kurie būna kitoje valstybėje nei ta, kurioje jie gyvena.

2.    SSC.16 straipsnio [Buvimas kompetentingoje valstybėje, kai gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Specialiosios taisyklės pasienio darbuotojų šeimos nariams] 1 dalis mutatis mutandis taikoma 1 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie būna toje valstybėje, kurioje yra kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų natūra, mokamų pensininkui gyvenamojoje valstybėje, išlaidas ir jeigu ta valstybė pasirinko tokią sistemą ir yra nurodyta SSC-3 priede [Papildomos teisės pensininkams, grįžtantiems į kompetentingą valstybę].

3.    SSC.18 straipsnis [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] mutatis mutandis taikomas pensininkui arba jo šeimos nariams, kurie būna kitoje valstybėje nei ta, kurioje jie gyvena, kad gautų toje valstybėje tinkamą gydymą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.

4.    Jeigu 5 dalyje nenustatyta kitaip, 1–3 dalyse nurodytų išmokų natūra išlaidas padengia kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų natūra, mokamų pensininkui jo gyvenamojoje valstybėje, išlaidas.

5.    3 dalyje nurodytų išmokų natūra išlaidas padengia pensininko arba jo šeimos narių gyvenamosios vietos įstaiga, jeigu šie asmenys gyvena toje valstybėje, kuri pasirinko fiksuotais dydžiais paremtą atsiskaitymą. Šiais atvejais, remiantis 3 dalies nuostatomis, laikoma, kad kompetentinga įstaiga yra pensininko ar jo šeimos narių gyvenamosios vietos įstaiga.

SSC.26 straipsnis. Išmokos pinigais pensininkams

1.    Išmokas pinigais asmeniui, gaunančiam pensiją arba pensijas pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus, moka tos valstybės, kurioje yra kompetentinga įstaiga, atsakinga už pensininkui jo gyvenamojoje valstybėje mokamų išmokų natūra išlaidas, kompetentinga įstaiga. Mutatis mutandis taikomas SSC.19 straipsnis [Išmokos pinigais].

2.    1 dalies nuostatos taikomos ir pensininko šeimos nariams.

SSC.27 straipsnis. Pensininkų mokamos įmokos

1.    Valstybės įstaiga, pagal kurios taikomus teisės aktus ji yra atsakinga už įmokų atskaitymus ligos, motinystės ir lygiavertėms tėvystės išmokoms gauti, gali reikalauti atlikti ir padengti tuos atskaitymus, apskaičiuotus pagal jos taikomus teisės aktus, tik jeigu tų išmokų išlaidas pagal straipsnius nuo SSC.21 [Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus] iki SSC.24 straipsnio [Šeimos narių gyvenimas kitoje valstybėje nei ta, kurioje gyvena pensininkas] padengia minėtosios valstybės įstaiga.

2.    Jeigu SSC.23 straipsnyje [Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje] nurodytais atvejais ligos, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokų gavimas priklauso nuo įmokų arba panašių mokėjimų pagal valstybės, kurioje atitinkamas pensininkas gyvena, teisės aktus, šios įmokos nėra mokėtinos gyvenamosios vietos pagrindu.

3 skirsnis. Bendros nuostatos

SSC.28 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Straipsnių nuo SSC.21 [Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus] iki SSC.27 [Pensininkų mokamos įmokos] nuostatos netaikomos pensininkui ar jo šeimos nariams, turintiems teisę gauti išmokas pagal valstybės teisės aktus darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu. Tokiu atveju atitinkamam asmeniui, remiantis šio skyriaus nuostatomis, taikomos straipsnių nuo SSC.15 [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] iki SSC.19 [Išmokos pinigais] nuostatos. 

SSC.29 straipsnis. Teisės į išmokas natūra pirmenybės nustatymas. Specialioji taisyklė dėl šeimos narių teisės į išmokas gyvenamojoje valstybėje

1.    Jei 2 dalyje nenustatyta kitaip, nepriklausoma šeimos narių teisė į išmokas natūra pagal valstybės teisės aktų arba šio skyriaus nuostatas yra viršesnė už šeimos narių išvestinę teisę į išmokas.

2.    Jei 3 dalyje nenustatyta kitaip, kai nepriklausoma teisė gyvenamojoje valstybėje tiesiogiai paremta tik tuo, kad atitinkamas asmuo gyvena toje valstybėje, išvestinė teisė į išmokas natūra yra viršesnė už nepriklausomą teisę.

3.    Nepaisant 1 ir 2 dalių, išmokos natūra mokamos apdraustojo asmens šeimos nariams valstybės, kurioje jie gyvena, kompetentingos įstaigos lėšomis, jeigu:

(a)tie šeimos nariai gyvena valstybėje, pagal kurios teisės aktus teisė į išmokas natūra nepriklauso nuo draudimo sąlygų ar darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo sąlygų; ir

(b)apdraustojo asmens sutuoktinis arba vaiką prižiūrintis asmuo toje valstybėje dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai arba iš tos valstybės gauna pensiją kaip pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo.

SSC.30 straipsnis. Atsiskaitymai tarp įstaigų

1.    Išmokų natūra, kurias pagal šio skyriaus nuostatas teikia vienos valstybės įstaiga kitos valstybės įstaigos vardu, išlaidos turi būti visiškai kompensuojamos.

2.    1 dalyje nurodytos kompensuojamos sumos apskaičiuojamos ir sumokamos remiantis SSC-7 priede [Įgyvendinimo dalis] nustatyta tvarka pagal patvirtintas faktines išlaidas arba fiksuoto dydžio mokėjimus, jeigu pagal valstybių teisines ir administracines struktūras išlaidų pagal faktines išlaidas kompensuoti neįmanoma.

3.    Valstybės ir jų kompetentingos įstaigos gali nustatyti kitus atsiskaitymo būdus arba gali atsisakyti bet kokio atsiskaitymo tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų.

2 SKYRIUS. IŠMOKOS DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SSC.31 straipsnis. Teisė į išmokas natūra ir pinigais

1.    Nepažeidžiant palankesnių šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų taip pat taikomas SSC.15 straipsnis [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė], SSC.16 straipsnio [Buvimas kompetentingoje valstybėje, kai gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Specialiosios taisyklės pasienio darbuotojų šeimos nariams] 1 dalis, SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] 1 dalis ir SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalis.

2.    Asmuo, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgo profesine liga ir kuris gyvena arba būna valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, turi teisę į specialias nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas aprėpiančios sistemos išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu moka gyvenamosios arba buvimo vietos įstaiga pagal savo taikomus teisės aktus, tartum jis būtų apdraustas remiantis minėtais teisės aktais.

3.    Kompetentinga įstaiga negali atsisakyti suteikti SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalyje numatyto leidimo asmeniui, patyrusiam nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgusiam profesine liga, turinčiam teisę į tos įstaigos mokamas išmokas, jeigu valstybėje, kurioje tas asmuo gyvena, per mediciniškai pateisinamą laikotarpį negali būti suteiktas tinkamas gydymas, atsižvelgiant į jo esamą sveikatos būklę ir tikėtiną ligos eigą.

4.    Šiame skyriuje nurodytoms išmokoms taikomos ir SSC.19 straipsnio [Išmokos pinigais] nuostatos.

SSC.32 straipsnis. Pervežimo išlaidos

1.    Valstybės, kurios teisės aktais nustatytas darbe nelaimingą atsitikimą patyrusio arba profesine liga sergančio asmens pervežimo į jo gyvenamąją vietą arba ligoninę išlaidų apmokėjimas, kompetentinga įstaiga tokias išlaidas padengia iki atitinkamos vietos valstybėje, kurioje asmuo gyvena, jeigu ta įstaiga iš anksto leidžia pervežti asmenį, deramai atsižvelgdama į pateisinančias priežastis. Tokio leidimo nereikalaujama pervežant pasienio darbuotoją.

2.    Valstybės, kurios teisės aktais nustatytas darbe nelaimingo atsitikimo metu žuvusio asmens palaikų pervežimo į laidojimo vietą išlaidų padengimas, kompetentinga įstaiga privalo pagal jos taikomus teisės aktus padengti šias išlaidas iki atitinkamos vietos valstybėje, kurioje asmuo gyveno nelaimingo atsitikimo metu.

SSC.33 straipsnis. Išmokos dėl profesinės ligos, kai ja sergantis asmuo buvo susidūręs su ta pačia rizika keliose valstybėse

Jeigu profesine liga susirgęs asmuo pagal dviejų ar daugiau valstybių teisės aktus dirbo darbą, galėjusį sukelti tą ligą, išmokos, dėl kurių jis arba jo, kaip maitintojo, netekę asmenys gali kreiptis, skiriamos tik pagal paskutinės iš tų valstybių teisės aktus, kurių sąlygos tenkinamos.

SSC.34 straipsnis. Profesinės ligos paūmėjimas

Paūmėjus profesinei ligai, už kurią asmuo gavo ar gauna išmokas pagal valstybės teisės aktus, taikomos šios taisyklės:

(a)jeigu atitinkamas asmuo, gaudamas išmokas, pagal kitos valstybės teisės aktus nedirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai nedirbo tokio darbo, kuris galėjo sukelti profesinę ligą arba dėl kurio profesinė liga galėjo paūmėti, pirmosios valstybės kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į ligos paūmėjimą, pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas padengia išmokų išlaidas;

(b)jeigu atitinkamas asmuo, gaudamas išmokas, pagal kitos valstybės teisės aktus dirbo tokį darbą, pirmosios valstybės kompetentinga įstaiga, neatsižvelgdama į ligos paūmėjimą, pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas padengia išmokų išlaidas. Antrosios valstybės kompetentinga įstaiga atitinkamam asmeniui moka priedą, kurio dydis turi būti lygus skirtumui tarp ligai paūmėjus mokėtinos išmokos dydžio ir išmokos dydžio, kurį reikėtų mokėti iki ligos paūmėjimo pagal jos taikomus teisės aktus, jeigu atitinkama liga būtų nustatyta pagal tos valstybės teisės aktus;

(c)valstybės teisės aktuose nustatytos taisyklės dėl išmokų sumažinimo, mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo netaikomos asmenims, gaunantiems išmokas, kurias pagal b punkto nuostatas moka dviejų valstybių įstaigos.

SSC.35 straipsnis. Atsižvelgimo į tam tikrų teisės aktų ypatumus taisyklės

1.    Jeigu valstybėje, kurioje atitinkamas asmuo gyvena arba būna, nėra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinių ligų arba jeigu toks draudimas yra, tačiau nėra už išmokų natūra mokėjimą atsakingos įstaigos, tas išmokas moka gyvenamosios vietos arba buvimo vietos įstaiga, atsakinga už išmokas natūra ligos atveju.

2.    Jeigu kompetentingoje valstybėje nėra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, šio skyriaus nuostatos dėl išmokų natūra vis tiek taikomos asmeniui, kuris turi teisę gauti tas ligos, motinystės ar lygiavertes tėvystės išmokas pagal tos valstybės teisės aktus, jei tas asmuo darbe patiria nelaimingą atsitikimą arba suserga profesine liga gyvendamas arba būdamas kitoje valstybėje. Išlaidas padengia ta įstaiga, kuri pagal kompetentingos valstybės teisės aktus yra kompetentinga mokėti išmokas natūra.

3.    Nustatant nedarbingumo laipsnį, teisę į išmokas ar jų dydį, valstybės kompetentingai įstaigai taikomos SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, kurie arba įvyko, arba buvo vėliau patvirtinti pagal kitos valstybės teisės aktus, lygiavertiškumo, jeigu: 

(a)už profesinę ligą arba nelaimingą atsitikimą darbe, kurie įvyko arba kurie buvo patvirtinti anksčiau pagal jos taikomus teisės aktus, nėra mokėtina jokia kompensacija; ir

(b)už profesinę ligą arba nelaimingą atsitikimą darbe, kurie įvyko arba kurie buvo patvirtinti vėliau pagal kitos valstybės teisės aktus, pagal kuriuos įvyko arba buvo patvirtintas nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, nėra mokėtina jokia kompensacija.

SSC.36 straipsnis. Atsiskaitymai tarp įstaigų

1.    SSC.30 straipsnio [Atsiskaitymai tarp įstaigų] nuostatos taikomos ir šiame skyriuje nurodytoms išmokoms; kompensuotinos sumos mokamos pagal faktines išlaidas.

2.    Valstybės arba jų kompetentingos įstaigos gali nustatyti kitus atsiskaitymo būdus arba gali atsisakyti bet kokio atsiskaitymo tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų.

3 SKYRIUS. IŠMOKOS MIRTIES ATVEJU

SSC.37 straipsnis. Teisė į išmokas, jeigu asmuo mirė arba teisę gauti išmoką turintis asmuo gyvena valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė.

1.    Jeigu apdraustasis arba jo šeimos narys miršta valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, laikoma, kad mirtis įvyko kompetentingoje valstybėje.

2.    Kompetentinga įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus mirties atveju mokamas išmokas privalo skirti netgi tada, kai teisę jas gauti turintis asmuo gyvena valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė.

3.    1 ir 2 dalies nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu mirtis įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl profesinės ligos.

SSC.38 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus pensininkui

1.    Mirus pensininkui, turėjusiam teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės teisės aktus arba pensijas pagal dviejų ar daugiau valstybių teisės aktus, jeigu šis pensininkas gyveno ne toje valstybėje, kurios įstaiga buvo atsakinga už išmokų natūra mokėjimą pagal SSC.22 straipsnio [Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas] ir SSC.23 straipsnio [Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje] nuostatas, ta įstaiga išmoką, mirties atveju mokėtiną pagal jos įgyvendinamus teisės aktus, moka savo lėšomis, tartum pensininkas savo mirties dieną būtų gyvenęs toje valstybėje, kurioje yra ta įstaiga.

2.    1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos pensininko šeimos nariams.

4 SKYRIUS. NEĮGALUMO IŠMOKOS

SSC.39 straipsnis. Neįgalumo išmokų apskaičiavimas

Nepažeidžiant SSC.7 straipsnio [Laikotarpių sumavimas], kai pagal valstybės, kompetentingos pagal šio Protokolo II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], teisės aktus neįgalumo išmokų dydis priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpių trukmės, kompetentinga valstybė, apskaičiuodama mokėtinos neįgalumo išmokos dydį, neprivalo įskaityti tokių laikotarpių, įgytų pagal kitos valstybės teisės aktus. 

SSC.40 straipsnis. Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo

Valstybės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas arba atgavimas priklauso nuo įgytų draudimo arba gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga prireikus mutatis mutandis taiko SSC.46 straipsnį [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo]. 

 SSC.41 straipsnis. Neįgalumo pasunkėjimas

Pasunkėjus neįgalumui, už kurį remiantis šiuo Protokolu asmuo gauna išmoką pagal valstybės teisės aktus, išmoka pagal šį skyrių skiriama toliau, atsižvelgiant į pasunkėjimą.

SSC.42 straipsnis. Neįgalumo išmokų pakeitimas senatvės išmokomis

1.    Jei tai nustatyta pagal šį Protokolą neįgalumo išmokas mokančios valstybės teisės aktuose, neįgalumo išmokos pakeičiamos senatvės išmokomis teisės aktų, pagal kuriuos jos mokamos, nustatytomis sąlygomis ir laikantis 5 skyriaus [Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos] nuostatų.

2.    Jeigu asmuo, gaunantis neįgalumo išmokas, pagal SSC.45 straipsnį [Bendrosios nuostatos] gali kreiptis dėl senatvės išmokų pagal vienos arba daugiau valstybių teisės aktus, bet kuri už neįgalumo išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga pagal valstybės teisės aktus ir toliau tokiam asmeniui moka neįgalumo išmokas, į kurias jis turi teisę pagal jos taikomus teisės aktus, tol, kol tai įstaigai taps taikytinos 1 dalies nuostatos arba kol atitinkamas asmuo atitiks sąlygas, nustatytas tokių išmokų gavimui.

SSC.43 straipsnis. Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams

SSC.7 straipsnis [Laikotarpių sumavimas], SSC.39 straipsnis [Neįgalumo išmokų apskaičiavimas], SSC.41 straipsnis [Neįgalumo pasunkėjimas], SSC.42 [Neįgalumo išmokų pakeitimas senatvės išmokomis] ir SSC.55 straipsnio [Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams] 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos asmenims, kuriems taikoma speciali valstybės tarnautojų sistema.

5 SKYRIUS. SENATVĖS IR MAITINTOJO NETEKIMO PENSIJOS

SSC.44 straipsnis. Vaiko auginimo laikotarpių įskaitymas

1.    Kai pagal valstybės, kuri yra kompetentinga pagal II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], teisės aktus vaiko auginimo laikotarpiai neįskaitomi, valstybės, kurios teisės aktai pagal II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas] atitinkamam asmeniui buvo taikomi todėl, kad jis veiklą vykdė pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo tuo metu, kai pagal tuos teisės aktus imta įskaityti atitinkamo vaiko auginimo laikotarpį, įstaiga lieka atsakinga už tai, kad pagal jos pačios teisės aktus šis laikotarpis būtų įskaitytas kaip vaiko auginimo laikotarpis, tarsi šis vaikas būtų augintas jos pačios teritorijoje.

2.    1 dalis netaikoma, jei atitinkamam asmeniui kitos valstybės teisės aktai taikomi ar pradedami taikyti dėl to, kad jis pagal darbo sutartį ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo vykdo veiklą.

SSC.45 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.    Visos kompetentingos įstaigos, gavusios prašymą skirti išmoką, teisę į išmoką nustato pagal visus valstybių teisės aktus, kurie buvo taikomi atitinkamam asmeniui, jei atitinkamas asmuo aiškiai nepaprašo atidėti senatvės išmokų skyrimo pagal vienos ar daugiau valstybių teisės aktus.

2.    Jeigu tam tikru metu atitinkamas asmuo netenkina arba nebetenkina sąlygų, nustatytų visuose valstybių teisės aktuose, kurie jam taikomi, įstaigos, taikančios tuos teisės aktus, kurių sąlygos buvo tenkinamos, atlikdamos skaičiavimus pagal SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies a arba b punktų nuostatas, neįskaito laikotarpių, įgytų pagal tuos teisės aktus, kurių sąlygos nebuvo tenkinamos arba jau nebetenkinamos, jeigu dėl to išmoka sumažėja.

3.    2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis, jeigu atitinkamas asmuo aiškiai paprašė atidėti senatvės išmokų skyrimą.

4.    Naujas skaičiavimas atliekamas automatiškai, jeigu arba po to, kai patenkinamos pagal kitus teisės aktus tenkintinos sąlygos arba kai asmuo paprašo atidėti senatvės išmokos skyrimą pagal 1 dalies nuostatas, jei pagal kitus teisės aktus įgyti laikotarpiai dar nėra įskaityti pagal 2 arba 3 dalis.

SSC.46 straipsnis. Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo

1.    Jeigu pagal valstybės teisės aktus tam tikrų išmokų skyrimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, įgytų tik dirbant konkretų darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai arba pagal profesiją, priklausančią specialiai sistemai, taikomai pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, tos valstybės kompetentinga įstaiga įskaito pagal kitų valstybių teisės aktus įgytus laikotarpius, jeigu jie buvo įgyti pagal atitinkamą sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, dirbant pagal tą pačią profesiją, arba tam tikrais atvejais dirbant tokį patį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai.

Jeigu taip susumuoti įgyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės šioms specialios sistemos išmokoms gauti, šie laikotarpiai sumuojami skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, atitinkamai, jei tokios sistemos nėra, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikytiną sistemą, jeigu tik atitinkamam asmeniui buvo taikoma kuri nors viena iš šių sistemų.

2.    Draudimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės specialią sistemą, sumuojami skiriant išmokas, atitinkamai, pagal kitos valstybės bendrąją sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikytiną sistemą, jeigu tik atitinkamam asmeniui taikoma kuri nors viena iš šių sistemų, net jei šie laikotarpiai jau buvo įskaičiuoti pagal pastarosios valstybės specialią sistemą.

3.    Jeigu pagal valstybės teisės aktus arba specialiąją sistemą teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas arba atgavimas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo buvo apdraustas draudiminio įvykio metu, laikoma, kad ši sąlyga buvo įvykdyta, jeigu asmuo buvo anksčiau apdraustas pagal tos valstybės teisės aktus arba specialiąją sistemą ir draudiminio įvykio metu yra apdraustas pagal kitos valstybės teisės aktus nuo to paties draudiminio įvykio arba, jei taip nėra apsidraudęs, pagal kitos valstybės teisės aktus jam priklauso išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Tačiau pastaroji sąlyga laikoma įvykdyta SSC.52 straipsnyje [Trumpesni nei vienerių metų draudimo arba gyvenimo laikotarpiai] nurodytais atvejais. 

SSC.47 straipsnis. Išmokų skyrimas

1.    Kompetentinga įstaiga mokėtinos išmokos sumą apskaičiuoja:

(a)pagal jos taikomus teisės aktus, jei tik sąlygos gauti išmokas buvo patenkintos vien pagal nacionalinės teisės aktus (nepriklausoma išmoka);

(b)teorinę sumą, o vėliau – faktinę sumą (proporcingoji išmoka) apskaičiuodama taip:

(I)teorinis išmokos dydis yra lygus išmokai, dėl kurios atitinkamas asmuo galėtų kreiptis, jeigu visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitų valstybių teisės aktus, būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus išmokos skyrimo dieną. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas teoriniu dydžiu;

(II)vėliau kompetentinga įstaiga, remdamasi apskaičiuotu teoriniu dydžiu, faktinį proporcingosios išmokos dydį nustato pagal santykį tarp laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal tos įstaigos taikomus teisės aktus, trukmės ir bendros laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių teisės aktus, trukmės.

2.    Tam tikrais atvejais kompetentinga įstaiga pagal 1 dalies a ir b punktus apskaičiuotam dydžiui taiko visas taisykles dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo, nustatytas jos taikomuose teisės aktuose, pagal straipsniuose nuo SSC.48 [Išmokų sutapimo vengimo taisyklės] iki SSC.50 [Skirtingų rūšių išmokų sutapimas] nustatytus apribojimus.

3.    Atitinkamas asmuo turi teisę iš kiekvienos valstybės kompetentingos įstaigos gauti didesniąją iš pagal 1 dalies a ir b punktus apskaičiuotų išmokų.

4.    Jeigu pagal 1 dalies a punkto nuostatas vienoje valstybėje apskaičiuota nepriklausoma išmoka visada yra lygi pagal 1 dalies b punktą apskaičiuotai proporcingajai išmokai arba yra už ją didesnė, kompetentinga institucija atsisako apskaičiuoti proporcingosios išmokos dydį, jeigu:

(a)tokia situacija numatyta SSC-4 priedo [Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma arba jis netaikomas] 1 dalyje;

(b)netaikomi teisės aktai, kuriuose nustatytos išmokų sutapimo vengimo, kaip nurodyta SSC.49 straipsnyje [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas] ir SSC.50 straipsnyje [Skirtingų rūšių išmokų sutapimas], taisyklės, išskyrus atvejus, kai yra įvykdytos SSC.50 straipsnio [Skirtingų rūšių išmokų sutapimas] 2 dalyje nustatytos sąlygos; ir

(c)šio atvejo konkrečiomis aplinkybėmis SSC.52 straipsnis [Trumpesni nei vienerių metų draudimo arba gyvenimo laikotarpiai] netaikytinas laikotarpiams, kurie buvo įgyti pagal kitos valstybės teisės aktus. 

5.    Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimas netaikomas sistemoms, pagal kurias teikiamos išmokos, kurias apskaičiuojant neatsižvelgiama į laikotarpius, jeigu tokios sistemos yra išvardytos SSC-4 priedo [Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma arba jis netaikomas] 2 dalyje. Tokiais atvejais atitinkamas asmuo turi teisę į išmoką, apskaičiuotą pagal atitinkamos valstybės teisės aktus.

SSC.48 straipsnis. Išmokų sutapimo vengimo taisyklės

1.    Bet koks senatvės ir maitintojo netekimo išmokų, apskaičiuotų ar mokamų pagal to paties asmens įgytus draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius, sutapimas laikomas tos pačios rūšies išmokų sutapimu.

2.    Išmokų, kurios, kaip apibrėžta 1 dalyje, negali būti laikomos tos pačios rūšies, sutapimas laikomas skirtingų rūšių išmokų sutapimu.

3.    Valstybės teisės aktais nustatytų taisyklių, skirtų išvengti senatvės ir maitintojo netekimo išmokos sutapimo su tos pačios arba kitos rūšies išmoka ar kitomis pajamomis, tikslais taikytinos šios nuostatos:

(a)kompetentinga įstaiga kitoje valstybėje įgytas išmokas arba pajamas įskaito tik tuo atveju, jeigu užsienyje įgytų išmokų arba pajamų įskaitymas yra nustatytas jos taikomuose teisės aktuose;

(b)kompetentinga įstaiga pagal SSC-7 priede [Įgyvendinimo dalis] nustatytas sąlygas ir procedūras įskaito kitos valstybės mokėtinų išmokų dydžius neatskaičius mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir kitų individualių mokesčių ir atskaitymų, jei jos taikomuose teisės aktuose nėra numatytos sutapimo po tokių atskaitymų vengimo taisyklės;

(c)kompetentinga įstaiga neįskaito išmokų, įgytų pagal kitos valstybės teisės aktus savanoriško arba neprivalomo nuolatinio draudimo pagrindu, dydžio;

(d)jeigu viena valstybė išmokų sutapimo vengimo taisykles taiko dėl to, kad atitinkamas asmuo gauna tos pačios rūšies arba skirtingų rūšių išmokas pagal kitų valstybių teisės aktus arba pajamas, gautas kitose valstybėse, mokėtina išmoka gali būti sumažinta tik tokių išmokų arba tokių pajamų dydžiu.

SSC.49 straipsnis. Tos pačios rūšies išmokų sutapimas

1.    Jeigu pagal dviejų ar daugiau valstybių teisės aktus mokėtinos tos pačios rūšies išmokos sutampa, valstybės teisės aktuose nustatytos sutapimo vengimo taisyklės proporcingajai išmokai netaikytinos.

2.    Išmokų sutapimo vengimo taisyklės nepriklausomai išmokai taikomos tik tuomet, jeigu atitinkama išmoka yra:

(a)išmoka, kurios dydis nepriklauso nuo draudimo arba gyvenimo laikotarpių trukmės, arba

(b)išmoka, kurios dydis nustatomas remiantis įskaitytu laikotarpiu, laikomu įgytu nuo draudiminio įvykio dienos iki vėlesnės dienos, ir kuri sutampa su: 

(I)tos pačios rūšies išmoka, išskyrus atvejus, kai dvi ar daugiau valstybių sudarė susitarimą, kad būtų išvengta to paties įskaitytino laikotarpio įskaitymo daugiau negu vieną kartą, arba

(II)išmoka, nurodyta a punkte.

A ir b punktuose nurodytos išmokos ir susitarimai yra išvardyti Protokolo SSC-5 priede [Išmokos ir susitarimai, pagal kuriuos leidžiama taikyti SSC.49 straipsnį [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas]].

SSC.50 straipsnis. Skirtingų rūšių išmokų sutapimas

1.    Jeigu norint gauti skirtingų rūšių išmokas arba kitas pajamas reikia taikyti išmokų sutapimo vengimo taisykles, nustatytas atitinkamų valstybių teisės aktuose dėl:

(a)dviejų ar daugiau nepriklausomų išmokų, kompetentingos įstaigos įskaitytas išmokos, išmokų arba kitų pajamų sumas dalija iš išmokų, kurioms taikytinos minėtos taisyklės, skaičiaus;

tačiau, laikantis SSC-7 priede [Įgyvendinimo dalis] nustatytų sąlygų ir procedūrų, taikant šį punktą negali būti panaikinamas atitinkamo asmens kaip pensininko statusas, galiojantis pagal kitų šios antraštinės dalies skyrių nuostatas;

(b)vienos ar daugiau proporcingųjų išmokų, kompetentingos įstaigos įskaito išmoką ar išmokas arba kitas pajamas ir atsižvelgia į visus veiksnius, kuriems numatyta taikyti išmokų sutapimo vengimo taisykles, kaip draudimo arba gyvenimo laikotarpių, nustatytų SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytam skaičiavimui, santykį;

(c)vienos ar daugiau nepriklausomų išmokų ir vienos ar daugiau proporcingųjų išmokų, kompetentingos įstaigos mutatis mutandis taiko a punktą dėl nepriklausomų išmokų ir b punktą dėl proporcingųjų išmokų. 

2.    Kompetentinga įstaiga neatlieka nepriklausomoms išmokoms nustatyto padalijimo, jeigu jos taikomuose teisės aktuose numatyta įskaityti kitos rūšies išmokas arba kitas pajamas ir atsižvelgti į visus kitus veiksnius, dalį jų sumos skaičiuojant kaip SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų draudimo arba gyvenimo laikotarpių santykį. 

3.    1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis, jeigu vienos ar daugiau valstybių teisės aktuose numatyta, kad teisė į išmoką negali būti įgyjama tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo gauna kitos rūšies išmoką, mokėtiną pagal kitos valstybės teisės aktus, arba kitas pajamas.

SSC.51 straipsnis. Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos

1.    Apskaičiuojant SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkte nurodytus teorinį ir proporcingąjį dydžius, taikomos šios taisyklės:

(a)jeigu bendra draudimo ir gyvenimo laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių teisės aktus, trukmė yra ilgesnė, negu pagal vienos iš valstybių teisės aktus nustatytas maksimalus laikotarpis visai išmokai gauti, tos valstybės kompetentinga įstaiga įskaito šį maksimalų laikotarpį, užuot įskaičiusi bendrą įgytų laikotarpių trukmę; šis skaičiavimo metodas neįpareigoja tos įstaigos padengti išmokos išlaidų, didesnių negu visa išmoka, nustatyta pagal jos taikomus teisės aktus. Ši nuostata netaikoma išmokoms, kurių dydis nepriklauso nuo draudimo trukmės;

(b)sutampančių laikotarpių įskaitymo tvarka yra nustatyta SSC-7 straipsnio [Įgyvendinimo dalis];

(c)jeigu pagal valstybės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis pajamomis, įmokomis, bazinėmis įmokomis, priedais, darbo užmokesčiu, kitomis sumomis arba daugiau negu vienu iš jų (vidutiniais, proporcingais, fiksuotais ar įskaitytais dydžiais), kompetentinga įstaiga:

(I)išmokų skaičiavimo pagrindą nustato remdamasi tik pagal jos taikomus teisės aktus įgytais laikotarpiais;

(II)išmokų sumą, kuri turi būti apskaičiuojama remiantis draudimo arba gyvenimo laikotarpiais, įgytais pagal kitų valstybių teisės aktus, nustato remdamasi tais pačiais veiksniais, pagal kuriuos buvo nustatyti arba įskaityti pagal jos taikomus teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai;

jei būtina pagal SSC-6 priede [Specialios nuostatos dėl valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teisės aktų taikymo] atitinkamai valstybei nustatytas procedūras;

(d)tuo atveju, kai c punktas netaikomas, nes pagal valstybės teisės aktus išmoka apskaičiuojama remiantis kitais nei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai veiksniais, kurie nėra susiję su laiku, kompetentinga įstaiga kiekvieno draudimo arba gyvenimo laikotarpio, kuris įgytas pagal kitos valstybės teisės aktus, atžvilgiu įskaito sukaupto kapitalo dydį, kapitalą, kuris laikomas sukauptu, ar atsižvelgia į bet kurį kitą apskaičiavimo pagal jos įgyvendinamus teisės aktus veiksnį, padalintą iš atitinkamos pensijų sistemos laikotarpių atitinkamų vienetų.

2.    Jeigu valstybės teisės aktuose numatytas pakartotinis veiksnių įskaitymas apskaičiuojant išmokas, atitinkamai tos valstybės kompetentinga įstaiga pagal 1 dalies nuostatas šiuos veiksnius įskaito draudimo arba gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitų valstybių teisės aktus.

SSC.52 straipsnis. Trumpesni nei vienerių metų draudimo laikotarpiai

1.    Nepaisant SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto, valstybės įstaiga neprivalo skirti išmokų už laikotarpius, kurie buvo įgyti pagal jos taikomus teisės aktus, kurie yra įskaitomi įvykus draudiminiam įvykiui, jeigu:

(a)minėtų laikotarpių trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai ir

(b)įskaitant tik šiuos laikotarpius, pagal tų teisės aktų nuostatas neįgyjama jokia teisė į išmoką. 

Šiame straipsnyje laikotarpiai – visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, kuriuos įgijus mokama atitinkama išmoka arba ji tiesiogiai padidėja.

2.    Kiekvienos atitinkamos valstybės kompetentinga įstaiga įskaito 1 dalyje nurodytus laikotarpius, taikydama SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto i papunkčio nuostatas.

3.    Jeigu taikant 1 dalies nuostatas atitinkamų valstybių visos įstaigos būtų atleistos nuo jų prievolės mokėti išmokas, išmokos turėtų būti skiriamos tik pagal paskutinės iš minėtų valstybių teisės aktus, kurių sąlygos tenkinamos, tartum visi įgyti ir pagal SSC.7 straipsnį [Laikotarpių sumavimas] ir SSC.46 straipsnio [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo] 1 ir 2 dalis įskaityti draudimo ir gyvenimo laikotarpiai būtų įgyti pagal tos valstybės teisės aktus. 

4.    Šis straipsnis netaikomas SSC-4 priedo [Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma arba jis netaikomas] 2 dalyje [Atvejai, kai taikoma 47 straipsnio 5 dalis] išvardytoms sistemoms.

SSC.53 straipsnis. Priedo skyrimas

1.    Išmokų gavėjui, kuriam taikomas šis skyrius, gyvenamojoje valstybėje, pagal kurios teisės aktus jam mokama išmoka, negali būti paskirta mažesnė nei minimali išmoka, nustatyta pagal tuos teisės aktus už draudimo arba gyvenimo laikotarpį, lygų visiems laikotarpiams, įskaitomiems mokant pagal šį skyrių.

2.    Tos valstybės kompetentinga įstaiga gavėjo gyvenimo jos teritorijoje laikotarpiu moka priedą, lygų pagal šį skyrių mokamų išmokų bendro dydžio ir minimalios išmokos dydžio skirtumui.

SSC.54 straipsnis. Išmokų perskaičiavimas ir perkainojimas

1.    Jeigu valstybės teisės aktais išmokų nustatymo metodas arba jų apskaičiavimo taisyklės pakeičiamos arba iš esmės pakinta asmens padėtis, dėl kurios pagal tuos teisės aktus išmokos dydis patikslinamas, išmokos perskaičiuojamos pagal SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] nuostatas.

2.    Kita vertus, jei išaugus gyvenimo išlaidoms arba pakitus pajamoms ar dėl kitų priežasčių atitinkamos valstybės mokamos išmokos keičiamos tam tikra procentine dalimi arba fiksuotu dydžiu, toks procentinis arba fiksuotas dydis tiesiogiai taikomi išmokoms, nustatytoms remiantis SSC.47 straipsniu [Išmokų skyrimas], jų neperskaičiuojant.

SSC.55 straipsnis. Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams

1.    Asmenims, kuriems taikoma speciali valstybės tarnautojų sistema, mutatis mutandis taikomas SSC.7 straipsnis [Laikotarpių sumavimas], SSC.45 straipsnis [Bendrosios nuostatos], SSC.46 straipsnio [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo] 3 dalis ir straipsniai nuo SSC.47 [Išmokų skyrimas] iki SSC.54 [Išmokų perskaičiavimas ir perkainojimas].

2.    Tačiau jeigu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, panaikinimas, išlaikymas arba atgavimas pagal specialią valstybės tarnautojų sistemą priklauso nuo sąlygos, kad visi draudimo laikotarpiai toje valstybėje būtų įgyti pagal vieną arba kelias specialias valstybės tarnautojų sistemas arba kad pagal tos valstybės teisės aktus jie būtų laikomi lygiaverčiais tokiems laikotarpiams, tos valstybės kompetentinga įstaiga įskaito tik tuos laikotarpius, kurie gali būti pripažinti pagal jos taikomus teisės aktus.

Jeigu, įskaičius įgytus laikotarpius, atitinkamas asmuo netenkina sąlygų gauti šias išmokas, skiriant išmokas šie laikotarpiai pagal bendrąją sistemą arba atitinkamais atvejais, jeigu tokios sistemos nėra, pagal fizinį arba protinį darbą dirbantiems asmenims taikomą sistemą.

3.    Jeigu pagal valstybės teisės aktus išmokos pagal specialią valstybės tarnautojų sistemą skaičiuojamos remiantis paskutiniu darbo užmokesčiu arba darbo užmokesčiais, gautais per ataskaitinį laikotarpį, tos valstybės kompetentinga įstaiga, skaičiuodama išmoką, įskaito tik tuos tinkamai perkainotus darbo užmokesčius, kurie buvo gauti už laikotarpį arba laikotarpius, kai atitinkamam asmeniui buvo taikomi tie teisės aktai.

6 SKYRIUS. BEDARBIO PAŠALPOS

SSC.56 straipsnis. Specialiosios nuostatos dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo

1.    Valstybės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas, atgavimas arba trukmė priklauso nuo įgytų draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus.

Tačiau jeigu pagal taikytinus teisės aktus teisė į išmokas priklauso nuo draudimo laikotarpių įgijimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės teisės aktus, neįskaitomi, išskyrus atvejus, kai šie laikotarpiai laikomi draudimo laikotarpiais, jeigu jie įgyti pagal taikomus teisės aktus.

2.    Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis, priklauso nuo atitinkamo asmens vėliausiai įgytų:

(a)draudimo laikotarpių, jeigu pagal tuos teisės aktus yra reikalaujama draudimo laikotarpių,

(b)darbo pagal darbo sutartį laikotarpių, jeigu pagal tuos teisės aktus reikalaujama darbo pagal darbo sutartį laikotarpių, arba

(c)savarankiško darbo laikotarpių, jeigu pagal tuos teisės aktus reikalaujama savarankiško darbo laikotarpių.

SSC.57 straipsnis. Bedarbio pašalpų apskaičiavimas

1.    Jeigu bedarbio pašalpos apskaičiuojamos remiantis atitinkamo asmens ankstesnio darbo užmokesčio arba profesinės veiklos pajamų dydžiu, kompetentinga valstybė įskaito tik tą darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kuriuos atitinkamas asmuo pagal kompetentingos valstybės teisės aktus gavo už savo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą.

2.    Jeigu kompetentingos valstybės taikomuose teisės aktuose numatytas konkretus įskaitytinas darbo užmokesčio arba profesinių pajamų nustatymo laikotarpis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas išmokos dydis, ir jeigu visą šį įskaitytiną laikotarpį arba jo dalį atitinkamam asmeniui buvo taikomi kitos valstybės teisės aktai, kompetentinga valstybė įskaito tik darbo užmokestį arba profesines pajamas, kuriuos asmuo pagal tuos teisės aktus gavo už savo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą.

7 SKYRIUS. PRIEŠPENSINĖS IŠMOKOS

SSC.58 straipsnis. Išmokos

Jeigu pagal taikytinus teisės aktus teisė į priešpensines išmokas priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių įgijimo, SSC.7 straipsnio [Laikotarpių sumavimas] nuostatos netaikomos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. KITOS NUOSTATOS

SSC.59 straipsnis. Bendradarbiavimas

1.    Valstybių kompetentingos institucijos praneša Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui apie visus svarbius arba šio Protokolo įgyvendinimą galinčius paveikti savo teisės aktų pakeitimus, susijusius su socialinės apsaugos sritimis, kurioms taikomas SSC.3 straipsnis [Taikymo sritys].

2.    Jeigu pagal šį Protokolą nereikalaujama, kad Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui būtų pateikta tokia informacija, valstybių kompetentingos institucijos praneša viena kitai apie šiam Protokolui įgyvendinti priimtas priemones, apie kurias nepranešama pagal 1 dalį ir kurios yra svarbios Protokolui įgyvendinti.

3.    Taikydamos šį Protokolą, valstybių narių ir Jungtinės Karalystės institucijos ir įstaigos vienos kitoms teikia paslaugas ir veikia taip, kaip įgyvendintų savo teisės aktus. Minėtų institucijų ir įstaigų teikiama administracinė parama paprastai būna nemokama. Tačiau Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato kompensuojamų išlaidų pobūdį ir ribas, kurias viršijus jos turi būti kompensuojamos.

4.    Valstybių valdžios institucijos ir įstaigos pagal šį Protokolą gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir su atitinkamais asmenimis ar jų atstovais.

5.    Įstaigos ir asmenys, kuriems taikomas šis Protokolas, privalo abipusiškai keistis informacija ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas tinkamas šio Protokolo įgyvendinimas.

Pagal gero administravimo principą įstaigos į visas užklausas atsako per pagrįstą laikotarpį ir visiems atitinkamiems asmenims pateikia visą su tuo susijusią informaciją, reikalingą norint naudotis šiuo Protokolu suteiktomis teisėmis.

Atitinkami asmenys privalo kuo greičiau pranešti kompetentingos valstybės arba gyvenamosios valstybės įstaigoms apie visus jų asmeninės arba šeiminės padėties pasikeitimus, kurie turi įtakos jų teisei į išmokas pagal šį Protokolą.

6.    Nevykdant informacijos teikimo įsipareigojimo, nurodyto 5 dalies trečioje pastraipoje, gali būti taikomos atitinkamos nacionalinėje teisėje numatytos priemonės. Vis dėlto šios priemonės turi būti lygiavertės toms, kurios taikytinos pagal vidaus teisę panašiais atvejais, ir dėl jų pareiškėjams neturi būti neįmanoma arba pernelyg sunku naudotis šiuo Protokolu suteiktomis teisėmis.

7.    Atsiradus šio Protokolo aiškinimo arba taikymo sunkumų, dėl kurių kiltų grėsmė asmens, kuriam taikomas šis Protokolas, teisėms, kompetentingos valstybės arba atitinkamo asmens gyvenamosios valstybės įstaiga kreipiasi į atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) įstaigą (-as). Jeigu per pagrįstą laikotarpį sprendimo nerandama, Šalis gali prašyti surengti konsultacijas Specialiajame socialinės apsaugos koordinavimo komitete.

8.    Vienos valstybės institucijos, įstaigos ir teismai negali atmesti paraiškų ar kitų jiems pateiktų dokumentų vien dėl to, kad jie parašyti oficialiąja Sąjungos kalba, įskaitant anglų kalbą.

SSC.60 straipsnis. Duomenų tvarkymas

1.    Valstybės, keisdamosi ir naudodamosi duomenimis, kurie reikalingi taikant šį Protokolą, ir juos tvarkydamos vis labiau naudoja naująsias technologijas.

2.    Kiekviena valstybė atsakinga už savo duomenų tvarkymo paslaugų dalies valdymą.

3.    Jokia vienos valstybės institucija ar įstaiga negali atmesti elektroninio dokumento, atsiųsto ar išduoto kitos valstybės įstaigos laikantis šio Protokolo ir SSC-7 priedo [Įgyvendinimo dalis] nuostatų dėl to, kad jis buvo gautas elektroninėmis priemonėmis, jeigu gaunančioji įstaiga yra pareiškusi galinti priimti elektroninius dokumentus. Tokių dokumentų atkūrimas ir įrašymas laikomas teisingu ir tiksliu dokumento originalo atkūrimu arba su juo susijusios informacijos pateikimu, jeigu nėra įrodymų, kad yra priešingai.

4.    Elektroninis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu kompiuterinėje sistemoje, kurioje jis įrašytas, yra įdiegtos apsaugos priemonės, neleidžiančios keisti arba atskleisti įrašo ir neteisėtai juo naudotis. Turi būti įmanoma bet kuriuo metu atkurti įrašytą informaciją tokia forma, kad ją iš karto būtų galima perskaityti.

SSC.61 straipsnis. Atleidimas nuo mokesčių

1.    Pagal vienos valstybės teisės aktus nustatytas bet koks atleidimas nuo mokesčių, žyminio mokesčio, notarinio ar registracijos mokesčio arba jų sumažinimas už pažymėjimų ar dokumentų, kuriuos reikia pateikti pagal tos valstybės teisės aktus, išdavimą, galioja panašiems pažymėjimams ir dokumentams, kuriuos reikia pateikti pagal kitos valstybės teisės aktus arba šį Protokolą.

2.    Nereikalaujama jokių pareiškimų, dokumentų ir pažymėjimų, kurie turi būti pateikti taikant šį Protokolą, autentiškumo patvirtinimo diplomatinėse ar konsulinėse įstaigose.

SSC.62 straipsnis. Reikalavimai, pareiškimai ar apeliaciniai skundai

Bet koks reikalavimas, pareiškimas ar skundas, kuris, laikantis vienos valstybės teisės aktų, per nustatytą terminą turėjo būti pateiktas tos valstybės institucijai, įstaigai ar teismui, turi būti priimtas, jei per tą patį terminą jis pateikiamas kitos valstybės atitinkamai institucijai, įstaigai ar teismui. Tokiu atveju institucija, įstaiga arba teismas priimtą reikalavimą, pareiškimą ar apeliacinį skundą tiesiogiai arba per atitinkamos valstybės kompetentingą instituciją nedelsiant persiunčia pirmosios valstybės kompetentingai institucijai, įstaigai arba teismui. Reikalavimo, pareiškimo ar apeliacinio skundo pateikimo antrosios valstybės institucijai, įstaigai ar teismui data laikoma jų pateikimo kompetentingai institucijai, įstaigai ar teismui data.

SSC.63 straipsnis. Sveikatos patikrinimai

1.    Vienos valstybės teisės aktais nustatytus sveikatos patikrinimus kompetentingos įstaigos prašymu gali atlikti kitos valstybės, kurios teritorijoje gyvena teisę į išmokas turintis asmuo, gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga pagal SSC-7 priede [Įgyvendinimo dalis] nustatytas sąlygas arba pagal atitinkamų valstybių kompetentingų institucijų susitarimu sutartas sąlygas.

2.    Pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas atlikti sveikatos patikrinimai laikomi atliktais kompetentingos valstybės teritorijoje. 

SSC.64 straipsnis. Įmokų surinkimas ir išmokų atgavimas

1.    Vienos valstybės įstaigai mokėtinos įmokos gali būti surenkamos ir vienos valstybės įstaigos suteiktos, bet permokėtos išmokos gali būti atgaunamos kitoje valstybėje, remiantis administravimo tvarka ir garantijomis bei privilegijomis, taikytinomis įmokų, mokėtinų atitinkamai pastarosios valstybės įstaigai, surinkimui ir jos sumokėtų, bet permokėtų išmokų atgavimui. 

2.    Vykdytini teisminių ir administracinių institucijų sprendimai dėl įmokų, palūkanų ir bet kokių kitų mokesčių surinkimo arba sumokėtų, tačiau asmeniui nepriklausančių išmokų atgavimo pagal vienos valstybės teisės aktus kitos valstybės kompetentingos įstaigos prašymu pripažįstami ir vykdomi remiantis pastarosios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka ir joje nustatytais apribojimais bei bet kokiomis kitomis jos procedūromis, taikytinomis panašiems pastarosios valstybės sprendimams. Tokie sprendimai skelbiami vykdytinais toje valstybėje tiek, kiek to reikalaujama tos valstybės teisės aktais ir bet kokiomis kitomis procedūromis. 

3.    Vienos valstybės įstaigos reikalavimams kitoje valstybėje nagrinėjamose vykdomosiose, bankroto bylose arba vykstant susitarimo procedūroms galioja tos pačios privilegijos, kurios pagal pastarosios valstybės teisės aktus taikomos tos pačios rūšies reikalavimams. 

4.    Šio straipsnio įgyvendinimo tvarka, įskaitant išlaidų kompensavimą, reglamentuojama SSC-7 priedu [Įgyvendinimo dalis] arba prireikus papildomais valstybių susitarimais. 

SSC.65 straipsnis. Įstaigų teisės

1.    Jeigu asmuo dėl žalos, patirtos vienoje valstybėje, gauna išmokas pagal kitos valstybės teisės aktus, įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą trečiajai šaliai, privalančiai kompensuoti už padarytą žalą, teisės reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a)jeigu už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga pagal jos taikomus teisės aktus perėmė gavėjo teises trečiosios šalies atžvilgiu, šį perėmimą pripažįsta kiekviena valstybė;

(b)jeigu už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga turi tiesiogines teises trečiosios šalies atžvilgiu, šias teises pripažįsta kiekviena valstybė. 

2.    Jeigu asmuo dėl žalos, patirtos vienoje valstybėje, gauna išmokas pagal kitos valstybės teisės aktus, minėtų teisės aktų nuostatos, pagal kurias darbdaviams arba jų darbuotojams civilinė atsakomybė netaikoma, galioja minėtam asmeniui ar kompetentingai įstaigai.

1 dalies nuostatos taip pat taikomos bet kurioms įstaigos, atsakingos už išmokų darbdaviams ar jų darbuotojams mokėjimą, teisėms tuo atveju, kai jų atsakomybė nustatyta.

3.    Jeigu pagal SSC.30 straipsnio [Atsiskaitymai tarp įstaigų] 3 dalies arba 36 straipsnio [Atsiskaitymai tarp įstaigų] 2 dalies nuostatas dvi ar daugiau valstybių ar jų kompetentingos institucijos yra susitarusios atsisakyti atsiskaitymų tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų arba jeigu atsiskaitymas nepriklauso nuo faktiškai išmokėtų išmokų dydžio, bet kurios teisės, atsirandančios trečiosios šalies atžvilgiu, reglamentuojamos šiomis taisyklėmis: 

(a)a) jeigu valstybės gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga moka išmokas asmeniui dėl žalos, patirtos jos teritorijoje, ta įstaiga, pagal jos taikomus teisės aktus, naudojasi perėmimo teise arba teise pateikti tiesioginį ieškinį trečiajai šaliai dėl atsakomybės mokėti kompensaciją už žalą;

(b)taikant a punktą: 

(I)išmokas gaunantis asmuo laikomas apdraustu jo gyvenamosios ar buvimo vietos įstaigoje, ir

(II)tokia įstaiga laikoma įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą;

(c)1 ir 2 dalių nuostatos ir toliau taikytinos bet kurioms išmokoms, nenurodytoms susitarime dėl atsisakymo, arba kompensacijai, kuri nepriklauso nuo faktiškai išmokėtų išmokų dydžio. 

SSC.66 straipsnis. Teisės aktų įgyvendinimas

Specialios tam tikros valstybės teisės aktų įgyvendinimo nuostatos yra nurodytos SSC-6 priede [Specialios nuostatos dėl valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teisės aktų taikymo].

V ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

SSC.67 straipsnis. Asmens teisių apsauga

1.    Šalys, remdamosi savo vidaus teisine tvarka, užtikrina, kad Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo nuostatos įgytų įstatymo galią tiesiogiai arba pagal vidaus teisės aktus, kuriais tos nuostatos įgyvendinamos, kad juridiniai ar fiziniai asmenys galėtų tomis nuostatomis naudotis nacionaliniuose teismuose ir administracinėse institucijose.

2.    Šalys užtikrina priemones, kuriomis juridiniai ir fiziniai asmenys galėtų veiksmingai apginti savo teises pagal šį protokolą, pavyzdžiui, galimybę teikti skundus administracinėms įstaigoms arba iškelti bylą kompetentingame teisme pagal atitinkamą teisminę procedūrą, kad būtų laiku imtasi tinkamų teisių gynimo priemonių.

SSC.68 straipsnis. Daliniai pakeitimai

Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gali iš dalies keisti šio Protokolo priedus ir priedėlius. 

SSC.69 straipsnis. Šio Protokolo nutraukimas

Nepažeisdama FINPROV.8 straipsnio [Nutraukimas], kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šio Protokolo taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju šis Protokolas nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną.

SSC.70 straipsnis. Laikino galiojimo sąlyga

1.    Šis Protokolas nustoja galioti po penkiolikos metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. 

2.    Likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki šio Protokolo galiojimo pabaigos pagal 1 dalį Šalys praneša viena kitai apie savo pageidavimą pradėti derybas dėl atnaujinto protokolo sudarymo.

SSC.71 straipsnis. Po nutraukimo taikytina tvarka

Šiam Protokolui nustojus galioti pagal SSC.69 straipsnį [Šio protokolo nutraukimas], SSC.70 straipsnį [Laikino galiojimo sąlyga] arba FINPROV.8 straipsnį [Nutraukimas], apdraustieji asmenys išlaiko teises į išmokas, grindžiamas iki šio Protokolo galiojimo pabaigos įgytais laikotarpiais arba atsiradusiais faktais ar įvykiais. Likus pakankamai laiko iki šio Protokolo galiojimo pabaigos, Partnerystės taryba gali nustatyti papildomą tinkamų konsekventinių ir pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką.

SSC-1 PRIEDAS. TAM TIKROS IŠMOKOS PINIGAIS, KURIOMS PROTOKOLAS NETAIKOMAS

1 dalis. Specialios neįmokinės išmokos pinigais (SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 4 dalies a punktas)

(I)JUNGTINĖ KARALYSTĖ

(a)Valstybinės pensijų paskolos (2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas ir 2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas (Šiaurės Airija)).

(b)Pagal pajamas nustatomos pašalpos darbo ieškantiems asmenims (1995 m. Aktas dėl darbo ieškančių asmenų ir 1995 m. Įsakymas dėl darbo ieškančių asmenų (Šiaurės Airija)).

(c)Negalios pragyvenimo pašalpos judumo dalis (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija)).

(d)Asmeninio nepriklausomumo išmokos judumo dalis (2012 m. Gerovės reformos aktas (4 dalis) ir 2015 m. Gerovės reformos (Šiaurės Airija) potvarkis (5 dalis)).

(e)Užimtumo ir paramos išmoka pagal pajamas (2007 m. Gerovės reformos aktas ir 2007 m. Gerovės reformos aktas (Šiaurės Airija)).

(f)„Best Start Foods“ išmoka (2019 m. programos „Welfare Foods“ („Best Start Foods“) nuostatai (Škotija) (SSI 2019/193)).

(g)„Best Start Grants“ (nėštumo ir kūdikystės išmoka, ankstyvojo mokymosi išmoka, už mokyklinio amžiaus vaikus skiriama išmoka) (2018 m. programos „Early Years Assistance“ („Best Start Grants“) programos nuostatai (Škotija) (SSI 2018/370)).

(h)Laidojimo išlaidų rėmimo išmoka (2019 m. laidojimo išlaidų rėmimo taisyklės (Škotija) (SSI 2019/292)).

(II)VALSTYBĖS NARĖS

AUSTRIJA

Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. federalinis įstatymas dėl bendrojo socialinio draudimo – ASVG, 1978 m. spalio 11 d. federalinis įstatymas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo – GSVG ir 1978 m. spalio 11 d. federalinis įstatymas dėl ūkininkų socialinio draudimo – BSVG).

BELGIJA

(a)Pajamas pakeičianti pašalpa (1987 m. vasario 27 d. įstatymas).

(b) Garantuotos pajamos pagyvenusiems asmenims (2001 m. kovo 22 d. įstatymas).

BULGARIJA

Socialinė senatvės pensija (Socialinio draudimo kodekso 89 straipsnis).

KIPRAS

(a)Socialinė pensija (1995 m. Socialinių pensijų įstatymas (įstatymas Nr. 25(I)/95) su pakeitimais).

(b)Sunkios judėjimo negalios pašalpa (Ministrų Tarybos sprendimai: 1992 m. spalio 16 d. Nr. 38210, 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 41370, 1997 m. birželio 11 d. Nr. 46183 ir 2001 m. gegužės 16 d. Nr. 53675).

(c)Speciali išmoka akliesiems (1996 m. Specialiųjų išmokų įstatymas (įstatymas Nr. 77(I)/96) su pakeitimais).

ČEKIJA

Socialinė pašalpa (Valstybinės socialinės paramos įstatymas Nr. 117/1995 Sb.).

DANIJA

Pensininkų apgyvendinimo išlaidos (1995 m. kovo 29 d. įstatymu Nr. 204 konsoliduotas Įstatymas dėl individualios apgyvendinimo paramos).

ESTIJA

(a)Pašalpa neįgaliems suaugusiems asmenims (1999 m. sausio 27 d. Socialinių išmokų neįgaliesiems įstatymas).

(b)Valstybinė bedarbio pašalpa (2005 m. rugsėjo 29 d. Darbo rinkos paslaugų ir paramos įstatymas).

SUOMIJA

(a)Būsto pašalpa pensininkams (įstatymas dėl būsto pašalpos pensininkams 571/2007).

(b)Darbo rinkos rėmimas (Bedarbio išmokų įstatymas Nr. 1290/2002).

(c)Speciali parama imigrantams (įstatymas dėl specialios paramos imigrantams Nr. 1192/2002).

PRANCŪZIJA

(a)Papildomos pašalpos, skiriamos iš:

(I)Specialaus invalidumo fondo ir

(II)Senatvės solidarumo fondo atsižvelgiant į įgytas teises

(1956 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje).

(b)Neįgalių suaugusiųjų pašalpa (1975 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje).

(c)Speciali pašalpa (1952 m. liepos 10 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje) atsižvelgiant į įgytas teises.

(d)Senatvės solidarumo pašalpa (2004 m. birželio 24 d. įsakymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje), mokama nuo 2006 m. sausio 1 d.

VOKIETIJA

(a)Pagyvenusiems asmenims ir sumažėjusio darbingumo asmenims minimalų pragyvenimo lygį garantuojančios pajamos pagal Socialinio kodekso XII knygos 4 skyrių.

(b)Išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, išskyrus atvejus, kai šių išmokų atžvilgiu įvykdomi tinkamumo reikalavimai gauti laikiną priedą po to, kai gauta bedarbio pašalpa (Socialinio kodekso II knygos 24 straipsnio 1 dalis).

GRAIKIJA

Specialios išmokos pagyvenusiems asmenims (įstatymas Nr. 1296/82).

VENGRIJA

(a)Metinė invalidumo išmoka (Ministrų Tarybos dekretas Nr. 83/1987 (XII 27) dėl metinių invalidumo išmokų).

(b)Neįmokinė senatvės pašalpa (1993 m. III-asis įstatymas dėl socialinio administravimo ir socialinių išmokų).

(c)Transporto pašalpa (Vyriausybės dekretas Nr. 164/1995 (XII 27) dėl transporto pašalpų asmenims su sunkia fizine negalia).

AIRIJA

(a)Bedarbio pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 2 skyrius).

(b)Valstybinė pensija (neįmokinė) (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 4 skyrius).

(c)Našlės (neįmokinė) pensija ir našlio (neįmokinė) pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 6 skyrius).

(d)Negalios pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 10 skyrius).

(e)Judumo pašalpa (1970 m. Sveikatos akto 61 skirsnis).

(f)Aklųjų pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 5 skyrius).

ITALIJA

(a)Socialinės pensijos asmenims be pragyvenimo šaltinio (1969 m. balandžio 30 d. įstatymas Nr. 153).

(b)Pensijos ir pašalpos civiliams neįgaliesiems ar invalidams (1971 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 118, 1980 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 18 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508).

(c)Kurčnebylių pensijos ir pašalpos (1970 m. gegužės 26 d. įstatymas Nr. 381 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508).

(d)Pensijos ir pašalpos civiliams akliesiems (1970 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. 382 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508).

(e)Minimalias pensijas papildančios išmokos (1952 m. balandžio 4 d. įstatymas Nr. 218, 1983 m. lapkričio 11 d. įstatymas Nr. 638 ir 1990 m. gruodžio 29 d. įstatymas Nr. 407).

(f)Negalios pašalpas papildančios išmokos (1984 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. 222).

(g)Socialinė pašalpa (1995 m. rugpjūčio 8 d. įstatymas Nr. 335).

(h)Socialinė priemoka (1988 m. gruodžio 29 d. įstatymo Nr. 544 1 straipsnio 1 ir 12 dalys bei vėlesni šio įstatymo pakeitimai).

LATVIJA

(a)Valstybinė socialinės apsaugos išmoka (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas).

(b)Pašalpa, skirta kompensuoti transporto išlaidas neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas).

LIETUVA

(a)Šalpos pensija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnis).

(b)Šalpos kompensacija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnis).

(c)Transporto išlaidų kompensacija, skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2000 m. Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis).

LIUKSEMBURGAS

Pajamos asmenims su didele negalia (2003 m. rugsėjo 12 d. įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), išskyrus asmenis, kurie pripažinti neįgaliais darbuotojais ir kurie dirba įprastinėmis darbo sąlygomis arba saugioje aplinkoje.

MALTA

(a)Papildoma pašalpa (1987 m. Socialinės apsaugos akto (318 sk.) 73 skirsnis).

(b)Senatvės pensija (1987 m. Socialinės apsaugos aktas (318 sk.)).

NYDERLANDAI

(a)1997 m. balandžio 24 d. Paramos jaunų neįgalių asmenų darbui ir užimtumui įstatymas (Wet Wajong).

(b)1986 m. lapkričio 6 d. Papildomų išmokų įstatymas (TW).

LENKIJA

Socialinė pensija (2003 m. birželio 27 d. įstatymas dėl socialinių pensijų).

PORTUGALIJA

(a)Neįmokinė valstybinė senatvės ir invalidumo pensija (1980 m. spalio 13 d. įstatymo galios dekretas Nr. 464/80).

(b)Neįmokinė našlystės pensija (1981 m. lapkričio 11 d. vyriausybės dekretas Nr. 52/81).

(c)Solidarumo pašalpa pagyvenusiesiems (2005 m. gruodžio 29 d. įstatymo galios dekretas Nr. 232/2005, pakeistas 2006 m. gruodžio 11 d. įstatymo galios dekretu Nr. 236/2006).

SLOVAKIJA

(a)Pensijų, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis, koregavimas iki 2004 m. sausio 1 d.

(b)Socialinė pensija, paskirta iki 2004 m. sausio 1 d.

SLOVĖNIJA

(a)Valstybinė pensija (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo įstatymas).

(b)Pensininkų pajamų rėmimas (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo įstatymas).

(c)Išlaikymo pašalpa (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo įstatymas).

ISPANIJA

(a)Minimalių pajamų garantija (1982 m. balandžio 7 d. įstatymas Nr. 13/82).

(b)Išmokos pinigais pagyvenusiems asmenims ir negalintiems dirbti invalidams remti (1981 m. liepos 24 d. Karališkasis dekretas Nr. 2620/81).

(I)Neįmokinės invalidumo pensijos ir ištarnauto laiko pensijos, kaip numatyta Bendrojo įstatymo dėl socialinės apsaugos konsoliduoto teksto, patvirtinto 1994 m. birželio 20 d. karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 1/1994, 38 straipsnio 1 dalyje, ir

(II)išmokos, papildančios minėtąsias pensijas, kaip numatyta pagal Comunidades Autonómas teisės aktus; minėtosiomis papildomomis išmokomis garantuojamos minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios pajamos, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę padėtį atitinkamoje Comunidades Autonómas.

(c)Pašalpos, skirtos judumui skatinti ir transporto išlaidoms kompensuoti (1982 m. balandžio 7 d. įstatymas Nr. 13/1982).

ŠVEDIJA

(a)Būsto priedai pensiją gaunantiems asmenims (įstatymas 2001:761).

(b)Finansinė parama pagyvenusiems asmenims (įstatymas 2001:853).

2 dalis. Ilgalaikės priežiūros išmokos (SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 4 dalies d punktas)

(I)JUNGTINĖ KARALYSTĖ

(a)Priežiūros pašalpa (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1991 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (priežiūros pašalpų), 1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija) ir 1992 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (priežiūros pašalpų) (Šiaurės Airija).

(b)Slaugymo pašalpa (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1976 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgaliųjų priežiūros pašalpų), 1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija) ir 1976 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgaliųjų priežiūros pašalpų) (Šiaurės Airija).

(c)Negalios pragyvenimo pašalpa priežiūros dalis (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1991 m. nuostatos dėl socialinės apsaugos (neįgalumo pragyvenimo pašalpų), 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija) ir 1992 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgalumo pragyvenimo pašalpų) (Šiaurės Airija).

(d)Asmeninio nepriklausomumo išmokos kasdienio pragyvenimo dalis (2012 m. Gerovės reformos aktas (4 dalis), 2013 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (asmeninio nepriklausomumo išmokų), 2013 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos), 2019 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) (pakeitimas), 2015 m. Gerovės reformos (Šiaurės Airija) potvarkis (5 dalis), 2016 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (Šiaurės Airija), 2016 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) ir 2019 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) (pakeitimas) (Šiaurės Airija).

(e)Slaugymo pašalpos priedas (2018 m. Socialinės apsaugos (Škotijos) aktas).

(f)2020 m. nuostatai dėl jaunojo slaugytojo išmokos (slaugytojų paramos (jaunojo slaugytojo išmokų) (Škotija) (su pakeitimais).

(II)VALSTYBĖS NARĖS

AUSTRIJA

(a)Federalinis ilgalaikės priežiūros pašalpos įstatymas (Bundespflegegeldgesetz, BPGG), pirminė redakcija BGBl. Nr. 110/1993, paskutinis pakeitimas BGBl-I Nr. 100/2016.

(b)Potvarkis dėl federalinės ilgalaikės priežiūros pašalpos skyrimo tvarkos(Einstufungsverordnung zum Bundespflegegeldgesetz (EinstV)).

(c)Darbo, socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos federalinio ministro potvarkis dėl vaikų ir jaunimo priežiūros poreikių vertinimo pagal Federalinį slaugos įstatymą (Bundespflegegeldgesetz, Kinder-EinstV).

(d)Įvairūs taikytini įstatyminiai aktai, pvz., federalinės vyriausybės ir federalinių žemių susitarimas dėl asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, taikomų bendrų priemonių. Federalinių žemių įstatymai dėl socialinės paramos ir neįgaliųjų.

(e)Priežiūros fondų įstatymas (Pflegefondsgesetz, PFG), pirminė redakcija: Oficialusis leidinys (BGBI. I) Nr. 57/2011.

(f)2012 m. potvarkis dėl priežiūros paslaugų statistikos duomenų (Pflegedienstleistungsstatistik-Verordnung 2012).

(g)Visą parą teikiamų priežiūros paslaugų rėmimas: federalinis įstatymas dėl ilgalaikės priežiūros pašalpos (Bundespflegegeldgesetz, BPGG).

(h)Visą parą teikiamų priežiūros paslaugų rėmimo gairės (Federalinio ilgalaikės priežiūros pašalpos įstatymo (Bundespflegegeldgesetz) 21b straipsnis).

(i)Išmokų skyrimo šeimos narius prižiūrintiems šeimos nariams remti gairės (Federalinio ilgalaikės priežiūros pašalpos įstatymo (Bundespflegegeldgesetz) 21a straipsnis).

(j)Draudimas naudoti priežiūros paslaugas gaunančio asmens turtą priežiūros reikmėms.

(k)Federalinis įstatymas dėl specialaus priedo, taikomo dėl galimybės gauti lėšų panaikinimo, kai asmenys apgyvendinami stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose.

(l)Federalinis įstatymas dėl specialaus priedo, 2019 ir 2020 m. taikomo dėl galimybės gauti lėšų panaikinimo, kai asmenys apgyvendinami stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose (BGBl. I Nr. 95/2019).

BELGIJA

(a)įstatymas dėl sveikatos priežiūros ir ligos išmokų privalomojo draudimo (Loi relative à l'assurance obligatoire soins de santé et indemnités / Wet betreffende de verplichte verzekering voor geneeskundige verzorging en uitkeringen), suderintas 1994 m. liepos 14 d.

(b)1987 m. vasario 27 d. įstatymas dėl išmokų neįgaliesiems (Loi relative aux allocations aux personnes handicapées / Wet betreffende de tegemoetkomingen aan gehandicapten).

(c)Flandrijos socialinė apsauga (Vlaamse sociale bescherming): 2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekretas dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet houdende Vlaamse sociale bescherming) ir 2018 m. lapkričio 30 d. Flandrijos vyriausybės įsakymai.

(d)Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos kodeksas (Code wallon de l’Action sociale et de la Santé) (dekretais priimtos nuostatos). 1 dalies IIIb knyga, įtraukta 2018 m. lapkričio 8 d. dekretu.

(e)Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos reglamentavimo kodekso I/1 dalis, įtraukta 2018 m. gruodžio 21 d. Valonijos vyriausybės dekretu.

(f)2018 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl paslaugų vyresnio amžiaus asmenims ar išlaikomiems asmenims ir palaikomųjų paslaugų (Dekret über die Angebote für Senioren und Personen mit Unterstützungsbedarf sowie über die Palliativpflege).

(g)2007 m. birželio 4 d. dekretas dėl psichiatrijos slaugos namų (Dekret über die psychiatrischen Pflegewohnheime).

(h)2017 m. birželio 20 d. vyriausybės dekretas dėl pagalbos judumui (Erlass über die Mobilitätshilfen).

(i)2016 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl steigiamos vokiečių bendruomenės savarankiško gyvenimo organizacijos (Dekret zur Schaffung einer Dienststelle der Deutschsprachigen Gemeinschaft für selbstbestimmtes Leben).

(j)1990 m. kovo 5 d. karališkasis dekretas dėl paramos vyresnio amžiaus asmenims išmokos (Arrêté royal du 5 mars 1990 relatif à l'allocation pour l'aide aux personnes âgées).

(k)2019 m. gruodžio 19 d. vyriausybės dekretas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su procedūra, pagal kurią išduodamas išankstinis leidimas padengti ilgalaikės reabilitacijos užsienyje išlaidas arba tos išlaidos patvirtinamos (Erlass der Regierung zur übergansweisen Regelung des Verfahrens zur Erlangung einer Vorabgeehmigung oder Zustimmung zwecks Kostenübernahme oder Kostenbeteiligung für eine Langzeitrehabilitation im Ausland).

(l)2018 m. gruodžio 21 d. įsakymas dėl Briuselio sveikatos draudimo įstaigų, vykdančių veiklą sveikatos priežiūros ir asmenims teikiamos pagalbos srityje (Ordonnance du 21 décembre 2018 relative aux organismes assureurs bruxellois dans le domaine des soins de santé et de l'aide aux personnes).

(m)Federacinių subjektų bendradarbiavimas:

(n)2018 m. gruodžio 31 d. Flandrijos bendruomenės, Valonijos regiono, Prancūzijos bendruomenės komisijos, Jungtinės bendruomenės komisijos ir vokiečiakalbės bendruomenės bendradarbiavimo susitarimas dėl pagalbos judumui.

(o)2018 m. gruodžio 31 d. Flandrijos bendruomenės, Valonijos regiono, Prancūzijos bendruomenės, Jungtinės bendruomenės komisijos, Prancūzijos bendruomenės komisijos ir vokiečiakalbės bendruomenės bendradarbiavimo susitarimas dėl priežiūros finansavimo tais atvejais, kai naudojamasi už federacinio vieneto ribų esančių priežiūros įstaigų paslaugomis.

BULGARIJA

(a)1999 m. Socialinio draudimo kodeksas (Кодекс за социално осигуряван) (pavadinimas pakeistas 2003 m.).

(b)1998 m. Socialinės paramos įstatymas (Закон за социално подпомагане).

(c)1998 m. Socialinės paramos įstatymo įgyvendinimo reglamentas (Правилник за прилагане на Закона за социално подпомагане).

(d)2019 m. įstatymas dėl neįgaliųjų integracijos 2019 m. (Закон за хората с увреждания).

(e)2019 m. Asmeninės pagalbos įstatymas (Закон за хората с увреждания), kuris įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d.

(f)2004 m. Neįgaliųjų integracijos įstatymo įgyvendinimo reglamentas (Правилник за прилагане на Закона за интеграция на хората с увреждания).

(g)2010 m. Potvarkis dėl medicininės ekspertizės (Наредба за медицинската експертиза).

(h)2003 m. iš valstybės biudžeto finansuojamų socialinių paslaugų mokesčių tarifas (Тарифа за таксите за социални услуги, финансирани от държавния бюджет).

KROATIJA

(a)2013 m. Socialinės gerovės įstatymas (Zakon o socijalnoj skrbi), OL Nr. 157/13, 152/14, 99/15, 52/16, 16/17, 130/17 ir 98/19).

(b)Įstatymas dėl globėjų šeimų (Zakon o udomiteljstvu) (OL Nr. 90/11 ir 78/12) su pakeitimais.

(c)2014 m. Potvarkis dėl minimalių socialinių paslaugų teikimo reikalavimų (Pravilnik o minimalnim uvjetima za pružanje socijalnih usluga), OL 40/14 ir 66/15.

(d)1998 m. Potvarkis dėl paramos gavėjų dalyvavimo padengiant apgyvendinimo už šeimos ribų išlaidas ir jų apmokėjimo būdo (Pravilnik o sudjelovanju i načinu plaćanja korisnika I drugih obveznika uzdržavanja u troškovima smještaja izvan vlastite obitelji) su pakeitimais, OL 112/98 ir 05/02.

(e)2015 m. Potvarkis dėl asmenų, kurie verčiasi profesine socialinių paslaugų teikimo veikla, apskaitos turinio ir tvarkos (Pravilnik o sadržaju I načinu vođenja evidencije fizičkih osoba koje profesionalno pružaju socijalne usluge), OL Nr. 66/15.

KIPRAS

(a)Socialinės gerovės paslaugos (Υπηρεσίες Κοινωνικής Ευημερίας).

(b)Nuostatai ir potvarkiai dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinių išmokų (neatidėliotinų poreikių ir priežiūros poreikių) (su pakeitimais arba pakeisti). 1991–2011 m. įstatymai dėl vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų būsto (Οι περί Στεγών για Ηλικιωμένους και Αναπήρους Νόμοι) [L. 222/91 ir L. 65(I)/2011].

(c)Įstatymai dėl suaugusiųjų dienos užimtumo centrų (Οι περί Κέντρων Ενηλίκων Νόμοι)(L. 38(Ι)/1997 ir L.64(Ι)/2011).

(d)Valstybės pagalbos schema pagal Reglamentą 360/2012 dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (De minimis) teikimo [Σχέδιο Κρατικών Ενισχύσεων ‘Ησσονος Σημασίας, βαση του Κανονισμού 360/2012 για την παροχή υπηρεσιών γενικού οικονομικού συμφέροντος].

(e)Socialinių išmokų administravimo paslauga (Υπηρεσία Διαχείρισης Επιδομάτων Πρόνοιας).

(f)2014 m. įstatymas dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinių išmokų (su pakeitimais arba pakeistas).

(g)Nuostatai ir potvarkiai dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinių išmokų (su pakeitimais arba pakeisti).

ČEKIJA

(a)Įstatymas Nr. 108/2006 dėl socialinių paslaugų (Zákon o sociálních službách).

(b)Įstatymas Nr. 372/2011 dėl sveikatos priežiūros paslaugų (Zákon o zdravotních službách).

(c)Įstatymas Nr. 48/1997 dėl visuomenės sveikatos draudimo (Zákon o veřejném zdravotním pojištění).

DANIJA

(a)2017 m. rugpjūčio 17 d. konsoliduotas įstatymas Nr. 988 dėl socialinių paslaugų (om social service).

(b)2019 m. vasario 1 d. konsoliduotas įstatymas Nr. 119 dėl socialinio būsto (om almene boliger).

ESTIJA

2016 m. įstatymas dėl socialinės gerovės (Sotsiaalhoolekande seadus).

SUOMIJA

(a)1987 m. balandžio 3 d. įstatymas dėl paslaugų ir pagalbos neįgaliesiems (Laki vammaisuuden perusteella järjestettävistä palveluista ja tukitoimista).

(b)2012 m. gruodžio 28 d. įstatymas dėl senstančių gyventojų funkcinių gebėjimų rėmimo ir dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms (Laki ikääntyneen väestön toimintakyvyn tukemisesta sekä iäkkäiden sosiaali- ja terveyspalveluista).

(c)2014 m. gruodžio 30 d. įstatymas dėl socialinės gerovės (Sosiaalihuoltolaki).

(d)2010 m. gruodžio 30 d. įstatymas dėl sveikatos priežiūros (Terveydenhuoltolaki).

(e)1972 m. sausio 28 d. įstatymas dėl pirminės sveikatos priežiūros (Kansanterveyslaki).

(f)2005 m. gruodžio 2 d. įstatymas dėl neformaliosios priežiūros rėmimo (Laki omaishoidon tuesta).

(g)2015 m. kovo 20 d. įstatymas dėl rūpinimosi šeima (Perhehoitolaki).

PRANCŪZIJA

(a)Už trečiojo asmens paslaugas mokamas priedas (majoration pour tierce personne, MTP).

(b)Socialinės apsaugos kodekso (Code de la sécurité sociale) L. 341-4 ir L. 355-1 straipsniai.

(c)Papildoma išmoka už naudojimąsi trečiojo asmens paslaugomis (prestation complémentaire pour recours à tierce personne). Socialinės apsaugos kodekso L. 434-2 straipsnis.

(d)Priedas už neįgalaus vaiko specialųjį ugdymą (complément d'allocation d'éducation de l'enfant handicapé). Socialinės apsaugos kodekso L. 541-1 straipsnis.

(e)Negalios kompensacinė išmoka (prestation de compensation du handicap, PCH). Socialinių veiksmų ir šeimos kodekso (Code de l'action sociale et des familles) L. 245–1 to L. 245-14 straipsniai.

(f)Kompensacija už savarankiškumo praradimą (allocation personnalisée d'autonomie, APA). Socialinių veiksmų ir šeimos kodekso (Code de l'action sociale et des familles) L 232–1 to L. 232-28 straipsniai.

VOKIETIJA

(a)Ilgalaikės priežiūros draudimas (Pflegeversicherung).

(b)Socialinio ilgalaikės priežiūros draudimas asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir privatus privalomasis ilgalaikės priežiūros draudimas asmenims, apdraustiems privačiu sveikatos draudimu: Social CodeSozialgesetzbuch, XI knyga (SGB XI) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 21 d. įstatymo (BGBl. I p. 2913) 2 straipsniu.

GRAIKIJA

(a)Įstatymas Nr. 1140/1981 su pakeitimais.

(b)Teisėkūros procedūra priimtas aktas Nr. 162/73 ir bendras ministro sprendimas Nr. Π4β/5814/1997.

(c)2001 m. spalio 9 d. Ministro sprendimas Nr. Π1γ/ΑΓΠ/οικ.14963.

(d)Įstatymas Nr. 4025/2011.

(e)Įstatymas Nr. 4109/2013.

(f)Įstatymo Nr. 4199/2013 127 straipsnis.

(g)Įstatymo Nr. 4368/2016 334 straipsnis.

(h)Įstatymo Nr. 4483/2017 153 straipsnis.

(i)Įstatymo Nr. 498/1-11-2018 28, 30 ir 31 straipsniai dėl Nacionalinės sveikatos paslaugų teikėjų organizacijos (EOPYY) „Bendrojo sveikatos priežiūros paslaugų reglamento“.

VENGRIJA

(a)Ilgalaikės priežiūros paslaugos, kuriomis teikiama asmeninės socialinės globos paslaugos (socialinės paslaugos).

(b)1993 m. III-asis įstatymas dėl socialinio administravimo ir socialinės paramos (törvény a szociális igazgatásról és szociális ellátásokról), papildytas vyriausybės ir ministro dekretais.

AIRIJA

(a)1970 m. Sveikatos įstatymas (Nr. 1, 1970 m.).

(b)2009 m. įstatymas dėl slaugos namų rėmimo programos (Nr. 15, 2009 m.).

(c)2005 m. konsoliduotas socialinės gerovės įstatymas.

(d)Nuolatinės priežiūros išmoka.

(e)Slaugytojo išmoka.

(f)Slaugytojo pašalpa.

(g)Slaugytojo paramos dotacija.

(h)Priežiūros namuose pašalpa.

ITALIJA

(a)1971 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 118 dėl gyventojų neįgalumo išmokų (Legge 30 Marzo 1971, n. 118 - Conversione in Legge del D.L. 30 gennaio 1971, n. 5 e nuove norme in favore dei mutilati ed invalidi civili).

(b)1980 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 18 dėl nuolatinės priežiūros išmokos (Legge 11 Febbraio 1980, n. 18 - Indennità di accompagnamento agli invalidi civili totalmente inabili).

(c)1992 m. vasario 5 d. įstatymo Nr. 104 (pagrindų įstatymo dėl neįgalumo) (Legge 5 Febbraio 1992, n. 104 - Legge-quadro per l'assistenza, l'integrazione sociale e i diritti delle persone handicappate) 33 straipsnis.

(d)1998 m. kovo 31 d. įstatymo galios dekretas Nr. 112 dėl valstybės teisėkūros užduočių ir administracinės kompetencijos perdavimo regionams ir vietos subjektams (Decreto Legislativo 31 Marzo 1998, n. 112 - Conferimento di funzioni e compiti amministrativi dello Stato alle regioni ed agli enti locali, in attuazione del capo I della Legge 15 Marzo 1997, n. 59).

(e)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 883/04 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Regolamento (CE) 883 del 29 aprile 2004 del Parlamento Europeo e del Consiglio, relativo al coordinamento dei sistemi di sicurezza sociale - SNCB – 70 str. ir X priedas).

(f)2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. 183, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės dėl leidimų teikti pagalbą sunkumų patiriantiems neįgaliesiems (Legge n. 183 del 4 Novembre 2010, art. 24 - Modifiche alla disciplina in materia di permessi per l’assistenza a portatori di handicap in situazione di gravità), 24 straipsnis.

(g)2013 m. gruodžio 27 d. įstatymas Nr. 147, į kurį įtrauktos nuostatos dėl metinio ir daugiamečio biudžeto sudarymo – 2014 m. Stabilumo įstatymas (Disposizioni per la formazione del bilancio annuale e pluriennale dello Stato - Legge di stabilità 2014).

LATVIJA

(a)2002 m. spalio 31 d. Socialinių paslaugų ir socialinės paramos įstatymas (Sociālo pakalpojumu un sociālās palīdzības likums).

(b)1997 m. birželio 12 d. Medicininio gydymo įstatymas (Ārstniecības likums).

(c)2009 m. gruodžio 30 d. Pacientų teisių įstatymas (Pacientu tiesību likums).

(d)2018 m. rugpjūčio 28 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 555 dėl sveikatos priežiūros organizavimo ir mokėjimo tvarkos (Ministru kabineta 2018. gada 28.augusta noteikumi Nr.555 “Veselības aprūpes pakalpojumu organizēšanas un samaksas kārtība”).

(e)2003 m. gegužės 27 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 275 dėl socialinės priežiūros ir socialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos ir paslaugų išlaidų padengimo iš vietos valdžios institucijos biudžeto tvarkos (Ministru kabineta 2003.gada 27.maija noteikumi Nr.275 „Sociālās aprūpes un sociālās rehabilitācijas pakalpojumu samaksas kārtība un kārtība, kādā pakalpojuma izmaksas tiek segtas no pašvaldības budžeta”).

(f)2019 m. balandžio 2 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 138 dėl socialinių paslaugų ir socialinės paramos gavimo (Ministru kabineta 2019.gada 2.aprīļa noteikumi Nr 138 “Noteiku mi par sociālo pakalpojumu un sociālās palīdzības saņemšanu”).

LIETUVA

(a)2016 m. birželio 29 d. Tikslinių kompensacijų įstatymas (Nr. XII-2507).

(b)2006 m. sausio 19 d. Socialinių paslaugų įstatymas (Nr. X-493).

(c)1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymas (Nr. I-1343).

(d)1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos įstatymas (Nr. I-552).

(e)1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Nr. I-1367).

LIUKSEMBURGAS

1998 m. birželio 19 d. įstatymas, kuriuo nustatomas priklausomybės dėl amžiaus draudimas, iš dalies pakeistas 2005 m. gruodžio 23 d. įstatymu ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu.

MALTA

(a)Socialinės apsaugos įstatymas (Att dwar is-Sigurta' Socjali) (318 sk.).

(b)Įgyvendinamieji teisės aktai 318.19: Valstybinių įstaigų ir slaugos įstaigose taikomų tarifų taisyklės (Regolamenti dwar it-trasferiment ta’ Fondi għal Hostels statali indikati).

(c)Įgyvendinamieji teisės aktai 318.17: Lėšų pervedimo (vyriausybės finansuojamo apgyvendinimo slaugos įstaigose) taisyklės (Regolamenti dwar it-Trasferiment ta' Fondi għal Sodod Iffinanzjati mill-Gvern).

(d)Įgyvendinamieji teisės aktai 318.13: Valstybės finansuojamų apgyvendinimo paslaugų tarifų taisyklės(Regolamenti dwar Rati għal Servizzi Residenzjali Finanzjali mill-Istat).

NYDERLANDAI

Ilgalaikės priežiūros įstatymas (Wet langdurige zorg (WLZ)) (2014 m. gruodžio 3 d. įstatymas)

LENKIJA

(a)2004 m. rugpjūčio 27 d. įstatymas dėl valstybinėmis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų (Ustawa o świadczeniach opieki zdrowotnej finansowanych ze środków publicznych).

(b)2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymas (Ustawa o pomocy społecznej).

(c)2003 m. lapkričio 28 d. Išmokų šeimai įstatymas (Ustawa o świadczeniach rodzinnych).

(d)2003 m. birželio 27 d. Socialinės pensijos įstatymas (Ustawa o rencie socjalnej).

(e)1998 m. gruodžio 17 d. įstatymas dėl socialinio draudimo fondo pensijų (Ustawa o emeryturach i rentach z Funduszu Ubezpieczeń Społecznych).

(f)1997 m. rugpjūčio 27 d. Profesinės ir socialinės neįgaliųjų reabilitacijos įstatymas (Ustawa o rehabilitacji zawodowe27j i społecznej oraz zatrudnianiu osób niepełnosprawnych).

(g)2016 m. lapkričio 4 d. įstatymas dėl paramos nėščiosioms ir jų šeimoms „Už gyvybę“ (Ustawa o wsparciu kobiet w ciąży i rodzin “Za życiem”).

(h)2019 m. liepos 31 d. įstatymas dėl papildomos išmokos asmenims, kurie negali gyventi savarankiškai (Ustawa o świadczeniu uzupełniającym dla osób niezdolnych do samodzielnej egzystencji).

PORTUGALIJA

(a)Socialinis draudimas ir pakankamų išteklių garantavimas.

(b)1999 m. liepos 14 d. Įstatyminis dekretas Nr. 265/99 dėl ilgalaikės priežiūros priedo (complemento por dependência) su kelis kartus padarytais pakeitimais.

(c)2009 m. rugpjūčio 31 d. Aktas Nr. 90/2009 dėl neįgaliesiems taikomos specialios apsaugos sistemos (regime especial de proteção na invalidez); pakartotinai paskelbta konsoliduota redakcija, priėmus 2015 m. spalio 20 d. Įstatyminį dekretą Nr. 246/2015 20 su pakeitimais.

(d)Socialinės apsaugos sistema ir Nacionalinė sveikatos tarnyba.

(e)2006 m. birželio 6 d. Įstatyminis dekretas Nr. 101/06 dėl nacionalinio integruotos tęstinės priežiūros tinklo (rede de cuidados continuados integrados); pakartotinai paskelbta konsoliduota redakcija, priėmus 2015 m. liepos 28 d. įstatymo galios dekretą 136/2015.

(f)2010 m. sausio 28 d. įstatymo galios dekretas Nr. 8/2010, iš dalies pakeistas ir pakartotinai paskelbtas 2011 m. vasario 10 d. įstatymo galios dekretu Nr. 22/2011 dėl integruotos tęstinės priežiūros skyrių ir grupių sukūrimo psichikos sveikatos srityje (unidades e equipas de cuidados continuados integrados de saúde mental).

(g)2015 m. spalio 12 d. dekretas Nr.°343/.2015 dėl standartų, taikomų stacionariajai sveikatos priežiūrai ir ambulatorinei vaikų sveikatos priežiūrai, taip pat išrašymo iš ligoninės grupių ir vaikų sveikatos priežiūros grupių veiklai nacionaliniame ilgalaikės integruotosios sveikatos priežiūros tinkle (condições de instalação e funcionamento das unidades de internamento de cuidados integrados pediátricos e de ambulatório pediátricas, bem como as condições a que devem obedecer as equipas de gestão de altas e as equipas de cuidados continuados integrados destinadas a cuidados pediátricos da Rede Nacional de Cuidados Continuados Integrados).

(h)Rugsėjo 6 d. įstatymas Nr. 6/2009 dėl neformaliojo slaugytojo statuso (Estatuto do cuidador informal).

RUMUNIJA

(a)2000 m. kovo 6 d. įstatymas Nr. 17 dėl socialinės paramos vyresnio amžiaus asmenims (Legea privind asistenta sociala a persoanelor varstnice) su vėlesniais pakeitimais.

(b)2006 m. gruodžio 6 d. įstatymas Nr. 448 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo (Legea privind protectia si promovarea drepturilor persoanelor cu handicap) su vėlesniais pakeitimais.

(c)2011 m. gruodžio 20 d. Socialinės paramos įstatymas (Legea asistentei sociale) Nr. 292.

SLOVAKIJA

(a)Socialinių paslaugų įstatymas (Zákon o sociálnych službách) Nr. 448/2008.

(b)Įstatymas dėl finansinių lengvatų, taikomų neįgaliesiems mokamoms kompensacijoms (Zákon o peňažných príspevkoch na kompenzáciu ťažkého zdravotného postihnutia) Nr. 447/2008.

(c)Įstatymas dėl sveikatos priežiūros ir paslaugų, susijusių su sveikatos priežiūra (Zákon o zdravotnej starostlivosti a službách súvisiacich s poskytovaním zdravotnej starostlivosti) Nr. 576/2004.

(d)Įstatymas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, medicinos darbuotojų ir profesinių medicinos asociacijų (Zákon o poskytovateľoch zdravotnej starostlivosti, zdravotníckych pracovníkoch a stavovských organizáciách v zdravotníctve) Nr. 578/2004.

(e)Įstatymas dėl pragyvenimo minimumo (Zákon o životnom minime) Nr. 601/2003.

(f)Įstatymas dėl šeimos (Zákon o rodine) Nr. 36/2005.

(g)Įstatymas dėl socialinės ir teisinės vaikų apsaugos ir socialinės globos (Zákon o sociálno-právnej ochrane detí a sociálnej kuratele) Nr. 305/2005.

(h)Įstatymas dėl socialinio darbo (Zákon o sociálnej práci) Nr. 219/2014.

SLOVĖNIJA

Nėra konkrečių su ilgalaike priežiūra susijusių teisės aktų.

Ilgalaikės priežiūros išmokos numatytos šiuose teisės aktuose:

(a)Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymas (Zakon o pokojninskem in invalidskem zavarovanju) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 96/2012; ir vėlesni pakeitimai).

(b)Finansinės socialinės paramos įstatymas (Zakon o socialno vartsvenih prejemkih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 61/2010; ir vėlesni pakeitimai).

(c)Naudojimosi teisėmis į valstybines lėšas įstatymas (Zakon o uveljavljanju pravic iz javnih sredstev) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 62/2010; ir vėlesni pakeitimai).

(d)Socialinės apsaugos įstatymas (Zakon o socialnem varstvu) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 3/2004 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

(e)Tėvų globos ir šeimos išmokų įstatymas (Zakon o starševskem varstvu in družinskih prejemkih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 110/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

(f)Įstatymas dėl protinę ir fizinę negalią turinčių asmenų (Zakon o družbenem varstvu duševno in telesno prizadetih oseb) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 41/83; ir vėlesni pakeitimai).

(g)Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymas (Zakon o zdravstvenem varstvu in zdravstvenem zavarovanju) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 72/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

(h)Įstatymas dėl karo veteranų (Zakon o vojnih veteranih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 59/06 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

(i)Įstatymas dėl karo invalidų (Zakon o vojnih invalidih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 63/59 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

(j)Fiskalinio balanso įstatymas (Zakon za uravnoteženje javnih finance (ZUJF)) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 40/2012; ir vėlesni pakeitimai).

(k)Įstatymas dėl lėšų pervedimo asmenims ir namų ūkiams Slovėnijos Respublikoje koordinavimo (Zakon o usklajevanju transferjev posameznikom in gospodinjstvom v Republiki Sloveniji) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 114/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

ISPANIJA

(a)2006 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. 39/2006 dėl asmenų, kurie patiria priklausomumo problemų, savarankiškumo didinimo ir paramos jiems (su pakeitimais).

(b)Bendrasis socialinės apsaugos įstatymas (Ley General de la Seguridad Social) patvirtintas 2015 m. spalio 30 d. įstatyminiu karališkuoju dekretu Nr. 8/2015.

(c)1969 m. balandžio 15 d. Ministro įsakymas.

(d)1995 m. liepos 21 d. karališkasis dekretas Nr. 1300/95 su pakeitimais.

(e)1997 m. spalio 31 d. karališkasis dekretas Nr. 1647/97 su pakeitimais.

ŠVEDIJA

(a)2001 m. Socialinių paslaugų įstatymas (Socialtjänstlagen (2001:453)).

(b)2017 m. Sveikatos priežiūros įstatymas (Hälso- och sjukvårdslag (2017:30)).

3 dalis. Išmokos, susijusios su Protokolo SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 1 dalyje nurodyta socialinės apsaugos sritimi ir išmokamos šildymo išlaidoms šaltu oru padengti (SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 4 dalies f punktas)

(I)JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Išmoka už šildymą žiemą (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas, 2000 m. nuostatai dėl išmokų už šildymą žiemą skyrimo iš socialinio fondo, 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) aktas ir 2000 m. nuostatai dėl išmokų už šildymą žiemą skyrimo iš socialinio fondo (Šiaurės Airija)).

(III)VALSTYBĖS NARĖS

DANIJA

(a)Socialinių ir valstybinių pensijų įstatymas, LBK Nr. 983, 2019 09 23.

(b)Socialinių ir valstybinių pensijų taisyklės, BEK Nr. 1602, 2019 12 27.

SSC-2 PRIEDAS. TEISIŲ Į IŠMOKAS NATŪRA APRIBOJIMAS PASIENIO DARBUOTOJŲ ŠEIMOS NARIAMS

(nurodytas SSC.16 straipsnio [Buvimas kompetentingoje valstybėje, kai gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Specialiosios taisyklės pasienio darbuotojų šeimos nariams] 2 dalyje)

KROATIJA

DANIJA

AIRIJA

SUOMIJA

ŠVEDIJA

JUNGTINĖ KARALYSTĖ



SSC-3 PRIEDAS. PAPILDOMOS TEISĖS PENSININKAMS, GRĮŽTANTIEMS Į KOMPETENTINGĄ VALSTYBĘ

(SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 2 dalis)

AUSTRIJA

BELGIJA

BULGARIJA

KIPRAS

ČEKIJA

PRANCŪZIJA

VOKIETIJA

GRAIKIJA

VENGRIJA

LIUKSEMBURGAS

NYDERLANDAI

LENKIJA

SLOVĖNIJA

ISPANIJA

ŠVEDIJA



SSC-4 PRIEDAS. ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS

(SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 4 ir 5 dalys)

1 DALIS. ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA PAGAL SSC.47 STRAIPSNIO [Išmokų skyrimas] 4 DALĮ

AUSTRIJA

(a)Visi prašymai dėl išmokų pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. federalinį įstatymą dėl bendrojo socialinio draudimo (ASVG), 1978 m. spalio 11 d. federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo (GSVG), 1978 m. spalio 11 d. federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių ūkininkų socialinio draudimo (BSVG) ir 1978 m. lapkričio 30 d. federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių laisvųjų profesijų atstovų socialinio draudimo (FSVG).

(b)Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų įstatymą (APG), išskyrus atvejus, minimus 2 dalyje.

(c)Visi prašymai dėl Austrijos gydytojų provincijų rūmų (Landesärztekammer) maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pagrindine nuostata (bazinė ir papildoma išmoka arba bazinė pensija).

(d)Visi prašymai iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo teikiamai paramai netekus maitintojo gauti.

(e)Visi prašymai dėl išmokų dėl našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

(f)Visi prašymai gauti išmokas pagal 1972 m. vasario 3 d. Notarinio draudimo įstatymą – NVG 1972.

KIPRAS

Visi prašymai dėl senatvės, našlės ir našlio pensijų.

DANIJA

Visi prašymai dėl pensijų, nurodytų Socialinių pensijų įstatyme, išskyrus [SSC-5 priede] [IŠMOKOS IR SUSITARIMAI, LEIDŽIANTYS TAIKYTI SSC.49 STRAIPSNĮ] [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas] nurodytas pensijas.

AIRIJA

Visi prašymai dėl valstybinių pensijų (pereinamasis laikotarpis), valstybinių (įmokinių) pensijų, našlės (įmokinių) pensijų ir našlio (įmokinių) pensijų. 

LATVIJA

(a)Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

LIETUVA

Visi prašymai dėl valstybinių socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijų, apskaičiuotų remiantis maitintojo netekimo pensijos baziniu dydžiu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).

NYDERLANDAI

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal Bendrojo senatvės draudimo įstatymą (AOW).

LENKIJA

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal nustatytų išmokų sistemą ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos šalies teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 20 metų (moterims) ir 25 metus (vyrams), o nacionaliniai draudimo laikotarpiai yra trumpesni už šiuos laikotarpius (bet ne trumpesni nei 15 metų moterims ir 20 metų vyrams), o apskaičiuojama pagal 1998 m. gruodžio 17 d. akto 27 ir 28 straipsnius (OL 2015, 748 punktas).

PORTUGALIJA

Visi prašymai dėl senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos šalies teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2007 m. gegužės 10 d. įstatymo galios dekreto Nr. 187/2007 32 ir 33 straipsnius.

SLOVAKIJA

(a)Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (našlės, našlio ir našlaičio pensijų), apskaičiuojamų pagal teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., kurių dydis nustatomas pagal anksčiau mirusiajam mokėtą pensiją.

(b)Visi prašymai dėl pensijų, apskaičiuojamų pagal įstatymą Nr. 461/2003 dėl socialinio draudimo su pakeitimais.

ŠVEDIJA

(a)Visi prašymai dėl senatvės pensijos kaip garantuojamos pensijos (Socialinio draudimo kodeksas, 66 ir 67 dalys).

(b)Visi prašymai dėl senatvės pensijos kaip papildomos pensijos (Socialinio draudimo kodeksas, 63 dalis).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Visi prašymai dėl ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų pagal 2014 m. Pensijų akto 1 dalį, našlių ir maitintojo netekimo išmokų, išskyrus tas, kurioms per mokestinius metus, kurie prasidėjo 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau:

(I)atitinkama šalis įgijo draudimo, darbo pagal sutartį ar gyvenimo laikotarpius pagal Jungtinės Karalystės ir valstybės narės teisės aktus; vieneri (ar daugiau) mokestiniai metai nebuvo įskaityti kaip metai, nuo kurių pradedama skaičiuoti, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose;

(II)draudimo laikotarpiai, įgyti pagal galiojančius laikotarpiams iki 1948 m. liepos 5 d. Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus, taikant Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punktą būtų įskaičiuoti atsižvelgiant į draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisės aktus.

Visi prašymai gauti papildomą pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 44 skirsnį ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) akto 44 skirsnį.

2 DALIS. ATVEJAI, KURIAIS TAIKOMA SSC.47 STRAIPSNIO [Išmokų skyrimas] 5 DALIS

AUSTRIJA

(a)Senatvės ir jų pagrindu skaičiuojamos maitintojo netekimo pensijos, pagrįstos pensijų sąskaitų sistema pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų įstatymą (APG).

(b)Privalomosios pašalpos pagal 2001 m. gruodžio 28 d. federalinio įstatymo BGB1 I Nr. 154 dėl Austrijos vaistininkų bendrojo atlyginimų fondo (Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich) 41 straipsnį.

(c)Austrijos gydytojų provincijų rūmų ištarnauto laiko arba ankstyvos ištarnauto laiko pensijos, pagrįstos pagrindine nuostata (bazinė ir visos papildomos išmokos arba bazinė pensija) ir visos Austrijos gydytojų provincijų rūmų pensijų išmokos, pagrįstos papildoma nuostata (papildoma arba individuali pensija).

(d)Senatvės parama iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo.

(e)Išmokos pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A ir B dalis, išskyrus prašymus dėl išmokų dėl našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

(f)Išmokos, pagal 1993 m. Austrijos civilinių inžinierių rūmų aktą (Ziviltechnikerkammergesetz) mokamos Architektų ir konsultacijas teikiančių inžinierių federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų ir socialinės gerovės įstaigų įstatus, išskyrus išmokas dėl maitintojo netekimo išmokas, susijusias su minėtomis išmokomis.

(g)Išmokos pagal Apskaitininkų ir mokesčių konsultantų federalinių rūmų socialinės apsaugos įstaigos įstatus, kaip nustatyta Austrijos apskaitininkų ir mokesčių konsultantų akte (Wirtschaftstreuhandberufsgesetz).

BULGARIJA

Senatvės pensijos iš papildomo privalomojo pensijų draudimo pagal Socialinio draudimo kodekso II dalies II antraštinę dalį.

KROATIJA

Pensijos pagal privalomą draudimo sistemą, grindžiamą kapitalizuotomis asmeninėmis santaupomis pagal Privalomųjų ir savanoriškų pensijų fondų įstatymą (OG 49/99, su pakeitimais) ir Pensijų draudimo įmonių ir pensijų mokėjimo remiantis kapitalizuotomis asmeninėmis santaupomis įstatymą (OG 106/99, su pakeitimais), išskyrus Privalomųjų ir savanoriškų pensijų fondų įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytus atvejus, ir maitintojo netekimo pensija.

ČEKIJA

Pensijos mokamos pagal antrosios pakopos schemą, įkurtą Aktu Nr. 426/2011 Rink. dėl pensijų kaupimo.

DANIJA

(a)Asmeninės pensijos.

(b)išmokos mirties atveju (sukauptos remiantis įnašais į Arbejdsmarkedets Tillægspension laikotarpiu iki 2002 m. sausio 1 d.).

(c)išmokos mirties atveju (sukauptos remiantis įnašais į Arbejdsmarkedets Tillægspension laikotarpiu po 2002 m. sausio 1 d.) minimos Konsoliduotame darbo rinkos papildomų pensijų įstatyme (Arbejdsmarkedets Tillægspension) 942:2009.

ESTIJA

Privalomojo kaupimo senatvės pensijų sistema.

PRANCŪZIJA

Pagrindinės arba papildomos sistemos, pagal kurias senatvės išmokos apskaičiuojamos remiantis pensiniais taškais.

VENGRIJA

Pensijų išmokos, pagrįstos dalyvavimu privačiuose pensijų fonduose.

LATVIJA

Senatvės pensijos (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

LENKIJA

Senatvės pensijos pagal nustatytų įmokų sistemą.

PORTUGALIJA

Papildomos pensijos, skiriamos pagal 2008 m. vasario 22 d. įstatymo galios dekretą Nr. 26/2008 (valstybinė kaupimo sistema).

SLOVAKIJA

Privalomas senatvės pensijų kaupimas.

SLOVĖNIJA

Pensijos pagal privalomą papildomą pensijų draudimą.

ŠVEDIJA

Senatvės pensijos kaip pajamų pensijos ir pirmenybinės pensijos (Socialinio draudimo kodekso 62 ir 64 skyriai).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Diferencijuotos ištarnauto laiko išmokos, mokamos pagal 1965 m. Nacionalinio draudimo akto 36 ir 37 skirsnius ir 1966 m. Nacionalinio draudimo akto (Šiaurės Airija) 35 ir 36 skirsnius.



SSC-5 PRIEDAS IŠMOKOS IR SUSITARIMAI, LEIDŽIANTYS TAIKYTI SSC.49 STRAIPSNĮ [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas]

I. Protokolo SSC.49 straipsnio [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas] 2 dalies a punkte nurodytos išmokos, kurių dydis nepriklauso nuo įgytų draudimo laikotarpių arba išgyvento laiko trukmės

DANIJA

Visa Danijos valstybinė senatvės pensija, įgyta asmenų, kuriems pensija paskirta iki 1989 m. spalio 1 dienos, išgyvenus šalyje 10 metų.

SUOMIJA

Nacionalinės pensijos ir sutuoktinio pensijos, nustatytos remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir paskirtos iki 1994 m. sausio 1 d. (Nacionalinių pensijų akto įgyvendinamasis aktas Nr. 569/2007).

Papildoma vaiko pensijos suma apskaičiuojant nepriklausomą išmoką pagal Nacionalinių pensijų įstatymą (Nacionalinių pensijų įstatymas Nr. 568/2007).

PRANCŪZIJA

Našlių invalidumo pensija pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą arba žemės ūkio darbuotojams taikomą sistemą, jeigu ji skaičiuojama remiantis mirusio sutuoktinio invalidumo pensija, kurios dydis buvo nustatytas remiantis SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies a punktu.

GRAIKIJA

Išmokos pagal įstatymą Nr. 4169/1961 dėl žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemos (OGA).

NYDERLANDAI

1995 m. gruodžio 21 d. bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų (ANW).

2005 m. lapkričio 10 d. Darbo ir pajamų pagal darbingumą įstatymas (WIA).

ISPANIJA

Maitintojo netekimo pensijos, skiriamos pagal bendrąją ir specialiąją programas, išskyrus specialiąją valstybės tarnautojų sistemą.

ŠVEDIJA

Su pajamomis susieta ligos kompensacija ir su pajamomis susieta veiklos kompensacija (Socialinio draudimo kodekso 34 skyrius).

Garantuota pensija ir garantuota kompensacija, kurios pakeitė viso dydžio valstybines pensijas, numatytas pagal valstybinių pensijų teisės aktus, kurie buvo taikomi iki 1993 m. sausio 1 d., ir viso dydžio valstybinę pensiją, skiriamą pagal nuo tos dienos taikomų teisės aktų pereinamojo laikotarpio taisykles.

II. Protokolo SSC.49 straipsnio [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas] 2 dalies b punkte nurodytos išmokos, kurių dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kredituojamą laikotarpį, kuris laikomas įgytu tarp draudiminio įvykio ir vėlesnės datos:

SUOMIJA

Darbo pensijos, kurias skiriant įskaitomi būsimi laikotarpiai pagal nacionalinius teisės aktus.

VOKIETIJA

Maitintojo netekimo pensijos, kurias skiriant Įskaitomas papildomas laikotarpis.

Senatvės pensijos, kurias skiriant įskaitomas jau įgytas papildomas laikotarpis.

ITALIJA

Italijos pensijos už visišką nedarbingumą (inabilità).

LATVIJA

Maitintojo netekimo pensija, apskaičiuojama remiantis numatomais draudimo laikotarpiais (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalis).

LIETUVA

(a)Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

(b)Maitintojo netekimo ir našlaičių valstybinės socialinio draudimo pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusiojo netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

LIUKSEMBURGAS

Maitintojo netekimo pensijos.

SLOVAKIJA

Slovakijos maitintojo netekimo pensija, grindžiama invalidumo pensija.

ISPANIJA

Senatvės pensijos pagal specialiąją valstybės tarnautojų programą, mokėtinos pagal Valstybės pensininkų įstatymo suvestinio teksto I antraštinę dalį, jeigu draudiminio įvykio metu pensijos gavėjas buvo valstybės tarnautojas arba laikomas tokiu. Mirties ir maitintojo netekimo (našlės arba našlio, našlaičių ir tėvų) pensijos, mokėtinos pagal Valstybės pensininkų įstatymo suvestinio teksto I antraštinę dalį, jeigu mirties metu valstybės tarnautojas dirbo arba buvo laikomas dirbančiu.

ŠVEDIJA

Ligos kompensacija ir veiklos kompensacija garantijų kompensacijos forma (Socialinio draudimo kodekso 35 skyrius).

Maitintojo netekimo pensijos, skaičiuojamos pagal įgytus draudimo laikotarpius (Socialinio draudimo kodekso 76–85 skyriai).

III. Protokolo SSC.49 straipsnio [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas] 2 dalies b punkto i papunktyje nurodyti susitarimai, užkertantys kelią tam, kad į tą patį kredituojamą laikotarpį būtų atsižvelgiama du ar daugiau kartų:

1997 m. balandžio 28 d. Suomijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos socialinės apsaugos susitarimas.

2000 m. lapkričio 10 d. Suomijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės socialinės apsaugos susitarimas.

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos.



SSC-6 PRIEDAS SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ IR JUNGTINĖS KARALYSTĖS TEISĖS AKTŲ TAIKYMO

(SSC.3 straipsnio [Taikymo sritys] 2 dalis, SSC.51 straipsnio [Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos] 1 dalis ir SSC.66 straipsnis [Teisės aktų įgyvendinimas])

AUSTRIJA

1.    Siekiant įgyti pensinio draudimo laikotarpius, mokymasis kitos valstybės mokykloje arba panašioje švietimo įstaigoje prilyginamas mokymuisi mokykloje arba švietimo įstaigoje pagal Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo (Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG)) 227 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 228 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Federalinio įstatymo dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo (Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG)) 116 straipsnio 7 dalį ir Ūkininkų socialinės apsaugos įstatymo (Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG)) 107 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinkamam asmeniui kuriuo nors metu buvo taikomi Austrijos teisės aktai dėl to, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, ir yra sumokėtos specialios įmokos, numatytos pagal ASVG 227 straipsnio 3 dalį, GSVG 116 straipsnio 9 dalį ir BSGV 107 straipsnio 9 dalį dėl tokių mokymosi laikotarpių pirkimo.

2.    Apskaičiuojant SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkte nurodytą proporcingąją išmoką, neatsižvelgiama į specialų papildomo draudimo ir papildomos išmokos kalnakasiams įmokų padidėjimą pagal Austrijos teisės aktus. Tokiais atvejais proporcingoji išmoka, apskaičiuota neatsižvelgus į šias įmokas, prireikus padidinama atitinkamais specialiais nesumažintais papildomo draudimo ir papildomų išmokų kalnakasiams dydžiais.

3.    Jeigu pagal šio Protokolo SSC.7 straipsnį [Laikotarpių sumavimas] buvo įgyti pakaitiniai laikotarpiai pagal Austrijos pensijų draudimo sistemą, bet jais negalima remtis atliekant skaičiavimus pagal ASVG 238 ir 239 straipsnius, GSVG 122 ir 123 straipsnius bei BSVG 113 ir 114 straipsnius, naudojamas vaiko priežiūros laikotarpių skaičiavimo pagal ASVG 239 straipsnį, GSVG 123 straipsnį ir BSVG 114 straipsnį pagrindas.

BULGARIJA

Bulgarijos sveikatos draudimo akto 33 straipsnio 1 dalis taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu Bulgarija yra kompetentinga valstybė narė pagal Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 1 skyrių [Ligos, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokos].

KIPRAS

Taikant SSC.7 straipsnio [Laikotarpių sumavimas], SSC.46 straipsnio [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo] ir SSC.56 straipsnio [Specialios nuostatos dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo] nuostatas kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalinant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.

ČEKIJA

Nustatant šeimos narius pagal Protokolo SSC.1 [Terminų apibrėžtys] s punktą sąvoka „sutuoktinis“ apima registruotą partnerį, kaip apibrėžta Čekijos Respublikos akte Nr. 115/2006 rink. dėl registruotos partnerystės.

DANIJA

1.    

(a)Apskaičiuojant pensiją pagal Socialinių pensijų įstatymą (lov om social pension) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pasienio darbuotojas arba darbuotojas, kuris atvyko į Daniją dirbti sezoninio darbo, yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas darbuotojas buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje. Šiame punkte sezoninis darbas – sezonų kaitos nulemtas kiekvienais metais pasikartojantis darbas.

(b)Apskaičiuojant pensiją pagal Socialinių pensijų įstatymą (lov om social pension) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo asmuo, kuriam netaikomas a punktas, iki 1984 m. sausio 1 d., yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

(c)Laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal a ir b punktus, neįskaitomi, jeigu jie sutampa su laikotarpiais, kurie buvo įskaityti apskaičiuojant pensiją, kuri turi būti mokama atitinkamam asmeniui pagal kitos valstybės privalomojo draudimo teisės aktus, arba su laikotarpiais, kuriais atitinkamas asmuo gavo pensiją pagal tokius teisės aktus. Tačiau šie laikotarpiai įskaitomi, jeigu metinis minėtos pensijos dydis yra mažesnis už pusę socialinės pensijos bazinio dydžio.

2.    

(a)Nepaisant Protokolo SSC.7 straipsnio [Laikotarpių sumavimas] nuostatų, asmenys, kurie nedirbo mokamo darbo vienoje arba keliose valstybėse, turi teisę gauti Danijos socialinę pensiją tik tuo atveju, jei jie nuolat gyvena arba anksčiau nuolat gyveno Danijoje ne trumpiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į Danijos teisės aktuose nustatytus amžiaus apribojimus. Atsižvelgiant į Protokolo SSC.5 straipsnį [Vienodas požiūris], Protokolo SSC.8 straipsnio [Gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymas] nuostatos netaikomos Danijos socialinei pensijai, į kurią tokie asmenys įgijo teisę.

(b)A punkte nurodytos nuostatos netaikomos asmenų, kurie dirba arba dirbo mokamą darbą Danijoje, šeimos narių arba studentų ar jų šeimų narių teisei į Danijos socialinę pensiją.

3.    Laikinai išmokai, skiriamai bedarbiams, kuriems buvo leista pasinaudoti lankstaus darbo sistema (ledighedsydelse) (1997 m. birželio 10 d. Įstatymas Nr. 455), taikomas šio Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 6 skyrius [Bedarbio išmokos].

4.    Tuo atveju, kai Danijos socialinės pensijos gavėjas taip pat turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją kitoje valstybėje, šios pensijos įgyvendinant Danijos teisės aktus laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip apibrėžta SSC.48 straipsnio [Išmokų sutapimo vengimo taisyklės] 1 dalyje, tačiau su sąlyga, kad asmuo, kurio draudimo arba gyvenimo laikotarpių pagrindu apskaičiuojama maitintojo netekimo pensija, taip pat yra įgijęs teisę į Danijos socialinę pensiją.

ESTIJA

Tėvystės išmokų apskaičiavimo tikslais darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, įgyti ne Estijoje, o kitoje valstybėje, laikomi pagrįstais tuo pačiu socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo mokamas darbo pagal darbo sutartį Estijoje laikotarpiais, su kuriais jie susumuojami. Jeigu referenciniais metais asmuo dirbo pagal darbo sutartį tik kitose valstybėse, laikoma, kad išmokos apskaičiavimas yra pagrįstas socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo sumokėtas Estijoje laikotarpiu nuo referencinių metų iki motinystės atostogų. SUOMIJA

1.    Nustatant teisę gauti išmokas ir apskaičiuojant Suomijos nacionalinės pensijos dydį pagal straipsnius nuo SSC.47 [Išmokų skyrimas] iki 49 [Tos pačios rūšies išmokų sutapimas], pagal kitos valstybės teisės aktus įgytos pensijos prilyginamos pagal Suomijos teisės aktus įgytoms pensijoms.

2.    Kai taikant SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto i papunktį apskaičiuojamas uždarbis pagal Suomijos teisės aktus, reglamentuojančius su uždarbiu susijusias pensijas, įskaitytu laikotarpiu, jeigu asmuo yra įgijęs pensinio draudimo laikotarpių, pagrįstų darbu pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje daliai referencinio laikotarpio pagal Suomijos teisės aktus, įskaityto laikotarpio uždarbis yra lygus visam uždarbiui, gautam per referencinio laikotarpio dalį Suomijoje, padalintam iš mėnesių, kuriais referenciniu laikotarpiu Suomijoje buvo įgyti draudimo laikotarpiai, skaičiaus.

PRANCŪZIJA

1.    Asmenų, Prancūzijoje gaunančių išmokas natūra pagal Protokolo SSC.15 straipsnį [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] ir SSC.24 straipsnį [Šeimos nariai, gyvenantys valstybėje, kitoje nei ta, kurioje gyvena pensininkas], kurie yra Prancūzijos Aukštutinio Reino, Žemutinio Reino arba Mozelio departamentų nuolatiniai gyventojai, išmokos natūra, teikiamos kitos valstybės, kuri yra atsakinga už jų finansavimą, įstaigos vardu, apima išmokas, kurios mokamos ir pagal bendrąją ligos draudimo sistemą, ir pagal Elzaso ir Mozelio vietinę privalomąją papildomą ligos draudimo sistemą.

2.    Taikant III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 5 skyrių [Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos] Prancūzijos teisės aktai, taikomi asmeniui, kuris dirba arba anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, apima ir pagrindinę (-es) senatvės draudimo sistemą (-as), ir papildomą (-as) pensijų sistemą (-as), kuri (kurios) buvo taikoma (-os) tam asmeniui.

VOKIETIJA

1.    Nepaisant Protokolo SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] a punkto ir Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto, asmuo, kuris gauna visą senatvės pensiją pagal kitos valstybės teisės aktus, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal Vokietijos pensijų draudimo sistemą.

2.    Nepaisant Protokolo SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] a punkto ir Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 7 straipsnio, asmuo, kuris yra apdraustas privalomuoju draudimu kitoje valstybėje narėje arba gauna senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, Vokietijoje gali apsidrausti pagal savanoriško draudimo sistemą.

3.    Kad išmokėtų išmokas pinigais pagal Socialinio kodekso V tomo 47 straipsnio 1 dalį, VII tomo 47 straipsnio 1 dalį ir Reichsversicherungsordnung 200 straipsnio 2 dalį apdraustiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje, Vokietijos draudimo sistemos apskaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamas išmokoms įvertinti tarsi apdraustas asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prašo įvertinimo remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu.

4.    Kitų valstybių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje ir kurie atitinka Vokietijos pensijų draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Vokietijos pensijų draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje.

5.    Fiksuotas įskaitytas laikotarpis (Pauschale Anrechnungszeit) pagal Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 253 straipsnį nustatomas vien tik Vokietijoje įgytų laikotarpių atžvilgiu.

6.    Tais atvejais, kai pensijos perskaičiavimui taikomi 1991 m. gruodžio 31 d. galioję pensijas reglamentuojantys Vokietijos teisės aktai, Vokietijos pakaitinių laikotarpių (Ersatzzeiten) įskaitymui taikomi tik Vokietijos teisės aktai.

7.    Taikant Protokolą, nepaisant Užsienio pensijų akto (Fremdrentengesetz) 2 dalies nuostatų, toliau taikomi Vokietijos teisės aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, už kuriuos turi būti atlyginta pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą, ir dėl išmokų už draudimo laikotarpius, kurie gali būti įskaityti pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą Perkeltų asmenų ir pabėgėlių reikalų akto (Bundesvertriebenengesetz) 1 dalies 2 punkto 3 papunktį nurodytose teritorijose.

8.    Apskaičiuojant SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 straipsnio b dalies i punkte nurodytą teorinį dydį laisvosioms profesijoms skirtose pensijų sistemose, kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į kiekvienus draudimo metus, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės aktus, remiasi vidutiniu metiniu teisės į pensiją, kuri įgyjama mokant įmokas kompetentingoms įstaigoms per priklausymo joms laikotarpį, dydžiu.

GRAIKIJA

1.    Įstatymas Nr. 1469/84 dėl Graikijos piliečių ir graikų kilmės užsienio valstybių piliečių savanoriško dalyvavimo pensijų draudimo sistemoje taikomas kitų valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kai atitinkami asmenys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją ar buvimo vietą, kažkada praeityje buvo apdrausti privalomu ar savanorišku draudimu Graikijos pensijų draudimo sistemoje.

2.    Nepaisant Protokolo SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] a punkto nuostatų ir įstatymo Nr. 1140/1981 34 straipsnio, asmuo, pagal kitos valstybės teisės aktus gaunantis pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, gali prašyti būti apdraustas privalomu draudimu pagal žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemoje (OGA) taikomus teisės aktus, jei jis užsiima veikla, patenkančia į šių teisės aktų taikymo sritį.

AIRIJA

1.    Nepaisant SSC.19 straipsnio [Išmokos pinigais] 2 dalies ir SSC.57 straipsnio [Bedarbio pašalpų apskaičiavimas], apskaičiuojant apdraustojo asmens nustatytą apskaičiuojamą savaitinį darbo užmokestį skiriant ligos arba bedarbio išmokas pagal Airijos teisės aktus, suma, lygi atitinkamų nustatytų metų pagal darbo sutartį dirbančio asmens savaitinio darbo užmokesčio vidurkiui, įskaitoma to apdraustojo asmens kiekvienai darbo pagal sutartį savaitei, kurią jis tais nustatytais metais dirbo pagal kitos valstybės teisės aktus.

MALTA

Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams

(a)Tik taikant Protokolo SSC.43 straipsnį [Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams] ir SSC.55 straipsnį [Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams] asmenys, kurie įdarbinti pagal Maltos ginkluotųjų pajėgų įstatymą (Maltos įstatymų 220 skyrių), Policijos įstatymą (Maltos įstatymų 164 skyrių) ir Kalėjimų įstatymą (Maltos įstatymų 260 skyrių), laikomi valstybės tarnautojais.

(b)Pagal minėtus įstatymus ir pagal Pensijų įsakymą (Maltos įstatymų 93 skyrius) mokamos pensijos tik Protokolo SSC.1 straipsnio [Terminų apibrėžtys] cc punkto taikymo tikslu laikomos specialia valstybės tarnautojų sistema.

NYDERLANDAI

1.    Sveikatos priežiūros draudimas

(a)Įgyvendinant Protokolo III antraštinės dalies 1 skyrių [Ligos, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokos] ir 2 skyrių [Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų], pagal Nyderlandų teisės aktus teisę į išmokas natūra turintys asmenys yra:

(I)asmenys, kurie pagal Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 2 straipsnį privalo sudaryti draudimo sutartį su sveikatos draudiku, ir

(II)jei jie nepatenka į i papunkčio taikymo sritį, aktyvios tarnybos karinio personalo šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje, ir asmenys, gyvenantys kitoje valstybėje ir pagal Protokolą įgiję teisę į sveikatos priežiūrą savo gyvenamosios vietos valstybėje, kurių išlaidas padengia Nyderlandai.

(b)1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Sveikatos priežiūros draudimo įstatymą (Zorgverzekeringswet) turi būti sudarę draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys turi būti užsiregistravę Sveikatos priežiūros draudimo valdyboje (College voor zorgverzekeringen).

(c)a punkte nurodytiems asmenims ir jų šeimos nariams taikomos Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) ir Bendrojo įstatymo dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten) nuostatos dėl pareigos mokėti įmokas. Šeimos narių atžvilgiu įmokas moka tas asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą, išskyrus karinio personalo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje, kurie įmokas moka tiesiogiai.

(d)Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) nuostatos dėl pavėluoto draudimo mutatis mutandis taikomos a punkto ii papunktyje nurodytiems asmenims pavėluotos registracijos Sveikatos priežiūros draudimo valdyboje (College voor zorgverzekeringen) atveju.

(e)Asmenys, kurie turi teisę į išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o pagal kitos valstybės teisės aktus ir kurie nuolat arba laikinai gyvena Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos įstaiga, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 11 straipsnio 1, 2 bei 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat išmokas natūra, numatytas Bendrajame įstatyme dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten).

(f)Protokolo straipsnių nuo SSC.21 [Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus] iki SSC.27 [Pensininkų mokamos įmokos] taikymo tikslais toliau išvardytos išmokos (be pensijų, kurioms taikomos šio Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 4 skyriaus [Neįgalumo išmokos] ir 5 skyriaus [Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos] prilyginamos pagal Nyderlandų teisės aktus mokėtinoms pensijoms:

-pensijos, skiriamos pagal 1966 m. sausio 6 d. Įstatymą dėl valstybės tarnautojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Nyderlandų valstybės tarnautojų pensijų įstatymas) (Algemene burgerlijke pensioenwet),

-pensijos, skiriamos pagal 1966 m. spalio 6 d. Įstatymą dėl kariškių ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Karinės tarnybos pensijų įstatymas) (Algemene militaire pensioenwet),

-nedarbingumo išmokos, skiriamos pagal 1972 m. birželio 7 d. Įstatymą dėl nedarbingumo išmokų kariškiams (Kariškių nedarbingumo įstatymas) (Wetarbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen),

-pensijos, skiriamos pagal 1967 m. vasario 15 d. Įstatymą dėl Nyderlandų geležinkelių bendrovės (NV Nederlandse Spoorwegen) darbuotojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Geležinkeliečių pensijų įstatymas) (Spoorwegpensioenwet),

-pensijos, skiriamos pagal įdarbinimo Nyderlandų geležinkelių bendrovėje sąlygas (Reglement DienstvoorwaardenNederlandse Spoorwegen),

-išmokos, skiriamos į pensiją išėjusiems asmenims, kol jie nepasiekė pensinio 65 metų amžiaus, pagal pensiją, skirtą senatvėje aprūpinti pajamomis anksčiau pagal darbo sutartį dirbusius asmenis, arba išmokos, numatytos ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos atveju pagal valstybės nustatytą sistemą arba pagal kolektyvinį susitarimą, skirtą 55 metų amžiaus ar vyresniems asmenims,

-išmokos, pagal atleidimo dėl darbo vietų mažinimo, senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją atveju taikomą sistemą, skiriamos kariškiams ir valstybės tarnautojams.

(g)Taikant Protokolo SSC.16 straipsnio [Buvimas kompetentingoje valstybėje, kai gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Specialiosios taisyklės pasienio darbuotojų šeimos nariams] 1 dalį, šios dalies a punkto ii papunktyje nurodyti ir laikinai Nyderlanduose būnantys asmenys turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems asmenims Nyderlanduose suteikia buvimo vietos įstaiga, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat išmokas natūra, numatytas Bendrajame įstatyme dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten).

2.    Bendrojo senatvės pensijų įstatymo (Algemene Ouderdomswet (AOW)) taikymas

(a)Bendrojo senatvės pensijų įstatymo (AOW) 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais išmokų gavėjas, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

-būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose,

-gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui arba

-dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, kiekvienas asmuo, kuris pirmiau nurodytomis sąlygomis Nyderlanduose gyveno arba dirbo tik iki 1957 m. sausio 1 d., taip pat laikomas turinčiu teisę į pensiją.

(b)AOW 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais būdamas 15–65 metų amžiaus, kitoje nei Nyderlandai valstybėje gyvenęs, vedęs ar tuo metu vedęs asmuo buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos asmens sutuoktinis įgijo pagal pirmiau nurodytą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kuriuos reikia įskaityti pagal šios dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, laikoma, kad toks asmuo turi teisę į pensiją.

(c)AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais pensininko sutuoktinis, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

-būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose arba

-gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

-dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

(d)AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, kitoje nei Nyderlandai valstybėje gyvenęs pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal AOW, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal šios dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

(e)2 dalies a, b, c ir d punktai netaikomi laikotarpiams, sutampantiems su:

-laikotarpiais, kuriuos galima įskaityti apskaičiuojant teises į pensiją pagal kitos nei Nyderlandai valstybės senatvės draudimo teisės aktus, arba

-laikotarpiais, kuriais atitinkamam asmeniui buvo mokama senatvės pensija pagal tokius teisės aktus.

Taikant šią nuostatą neįskaitomi savanoriško draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės sistemą.

(f)2 dalies a, b, c ir d punktai taikomi tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo, būdamas vyresnis nei 59 metų amžiaus, šešerius metus gyveno vienoje arba keliose valstybėse ir tik tiek laiko, kiek jis gyveno vienoje iš tų valstybių.

(g)Nukrypsant nuo AOW IV skyriaus, kiekvienam kitos nei Nyderlandai valstybės gyventojui, kurio sutuoktiniui pagal tą teisės aktą taikomas privalomasis draudimas, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą tais laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

Šis leidimas galioja ir tada, kai dėl mirties nutrūksta sutuoktinio privalomasis draudimas ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal Bendrąjį įstatymą dėl maitintojo netekusių asmenų (Algemene Nabestaandenwet).

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal AOW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal AOW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

(h)2 dalies g punkte nurodytas leidimas nesuteikiamas asmenims, apdraustiems pagal kitos valstybės teisės aktus, reglamentuojančius pensijas arba maitintojo netekimo išmokas.

(i)Asmuo, norintis apsidrausti savanorišku draudimu pagal 2 dalies g punktą, turi kreiptis į Socialinio draudimo banką (Sociale Verzekeringsbank) ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai įvykdomos savanoriško draudimo sąlygos.

3.    Bendrojo akto dėl maitintojo netekusių asmenų (Algemene Nabestaandenwet (ANW)) taikymas

(a)Jeigu pagal Protokolo SSC.46 straipsnio [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo] 3 dalį pergyvenęs sutuoktinis turi teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal Bendrąjį įstatymą dėl maitintojo netekusių išlaikytinių (ANW), ta pensija apskaičiuojama pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą.

Taikant šias nuostatas, iki 1959 m. spalio 1 d. įgyti draudimo laikotarpiai taip pat laikomi pagal Nyderlandų teisės aktus įgytais draudimo laikotarpiais, jeigu šiais laikotarpiais apdraustasis, būdamas vyresnis nei 15 metų:

-gyveno Nyderlanduose arba

-gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

-dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

(b)Neįskaitomi laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal 3 dalies a punktą ir kurie sutampa su privalomojo draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės teisės aktus dėl maitintojo netekimo pensijų.

(c)Taikant Protokolo SSC.47 [Išmokų skyrimas] straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos pagal Nyderlandų teisės aktus asmuo įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

(d)Nukrypstant nuo ANW 63a straipsnio 1 dalies, kitos nei Nyderlandai valstybės gyventojui, kurio sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu pagal ANW, leidžiama laikotarpiais, kuriais sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu, apsidrausti savanorišku draudimu pagal ANW, jeigu toks draudimas jau buvo įsigaliojęs iki Protokolo taikymo pradžios.

Toks leidimas nebegalioja nuo sutuoktinio privalomojo draudimo pagal ANW pasibaigimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutuoktinio privalomasis draudimas pasibaigia dėl jo mirties ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal ANW.

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal ANW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal ANW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

4.    Nyderlandų teisės aktų, susijusių su nedarbingumu, taikymas

Apskaičiuodamos išmokas pagal WAO, WIA arba WAZ, Nyderlandų įstaigos įskaito:

-Nyderlanduose iki 1967 m. liepos 1 d. įgytus mokamo darbo laikotarpius ir jiems prilygintus laikotarpius,

-pagal WAO įgytus draudimo laikotarpius,

-vyresnio nei 15 metų amžiaus asmens pagal Bendrąjį nedarbingumo įstatymą (Algemene Arbeidsongeschiktheidswet) įgytus draudimo laikotarpius, jeigu tie laikotarpiai nesutampa su pagal WAO įgytais draudimo laikotarpiais,

-pagal WAZ įgytus draudimo laikotarpius,

-pagal WIA įgytus draudimo laikotarpius.

ISPANIJA

1.    Įgyvendinant Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto i papunktį, metai, kurių darbuotojui trūksta iki pensinio arba privalomo išėjimo į pensiją amžiaus, nustatyto Valstybės pensininkų įstatymo (Ley de clases Pasivas del Estado) suvestinės redakcijos 31 straipsnio 4 dalyje, įskaitomi kaip tarnybos valstybei metai tik tuo atveju, jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos invalidumo arba mirties pensijos, išmokų gavėjui buvo taikoma speciali Ispanijos valstybės tarnautojams skirta sistema arba jeigu jis vertėsi veikla, kuriai pagal tą sistemą taikomos panašios sąlygos, arba įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos pensijos, išmokų gavėjas vertėsi veikla, kurią vykdant atitinkamam asmeniui turėjo būti taikoma valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismams skirta speciali valstybės sistema, jei ši veikla būtų buvusi vykdoma Ispanijoje.

2.    

(a)Pagal SSC.51 straipsnio [Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos] 1 dalies c punktą, Ispanijos teorinė išmoka apskaičiuojama remiantis faktinėmis asmens įmokomis, kurias jis mokėjo prieš paskutiniosios įmokos Ispanijos socialinei apsaugai sumokėjimą ėjusiais metais. Tais atvejais, kai apskaičiuojant bazinę pensiją turi būti atsižvelgta į draudimo arba gyvenimo laikotarpius pagal kitų valstybių teisės aktus, tiems laikotarpiams naudojama Ispanijos įmokų bazė, taikyta referenciniams laikotarpiams artimiausiu laiku, atsižvelgiant į mažmeninių kainų indekso raidą.

(b)Įgytos pensijos dydis padidinamas pagal apskaičiuotą kiekvienų kitų metų tos pačios rūšies pensijų padidinimą ir pakartotinį vertinimą.

3.    Kitose valstybėse įgyti laikotarpiai, kurie turi būti apskaičiuojami valstybės tarnautojų, ginkluotųjų pajėgų ir teismų administracijos specialioje sistemoje, bus taikant SSC.51 straipsnį [Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos] prilyginami laiko atžvilgiu artimiausiems kaip valstybės tarnautojui Ispanijoje taikomiems laikotarpiams.

4.    Visiems pagal Protokolą išmokas gaunantiems asmenims, kurie savo vardu mokėjo įmokas pagal Ispanijos teisės aktus iki 1967 m. sausio 1 d., priklauso papildomos sumos, atsižvelgiant į amžių, nurodytos Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje; tačiau, tik Protokolo taikymo tikslais, nebus įmanoma taikant Protokolo SSC.6 straipsnį [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] draudimo laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje iki 1967 m. sausio 1 d., traktuoti taip pat kaip Ispanijoje sumokėtų įmokų. Vietoje 1967 m. sausio 1 d. jūrininkams skirtos specialios sistemos atveju taikoma 1970 m. rugpjūčio 1 d., o specialios kalnakasybai skirtos socialinės apsaugos sistemos atveju – 1969 m. balandžio 1 d.

ŠVEDIJA

1.    Protokolo nuostatos dėl draudimo laikotarpių ir gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuotą pensiją ne vėliau kaip 1937 m. gimusiems asmenims, kurie, prieš pateikdami prašymą pensijai gauti, nustatytą laikotarpį gyveno Švedijoje (Įstatymas 2000:798).

2.    Pagal Valstybinio draudimo įstatymo (Lag (1962:381) om allmän försäkring) 8 skyrių apskaičiuojant pajamas hipotetinei su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai, taikomos šios nuostatos:

(a)jeigu referenciniu laikotarpiu apdraustajam taip pat buvo taikomi vienos arba kelių kitų valstybių teisės aktai todėl, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) gautos pajamos laikomos lygiomis bendrų pajamų, kurias apdraustasis gavo Švedijoje referencinio laikotarpio Švedijoje metu, vidurkiui, kuris apskaičiuojamas Švedijoje gautą uždarbį padalinant iš metų, kuriais tas uždarbis buvo sukauptas, skaičiaus.

3.    

(a)Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Įstatymas 2000:461), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose teisei į pensiją nustatytas reikalavimas bent jau trejus iš paskutinių penkerių kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienų metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.

(b)2003 m. sausio 1 d. arba vėlesnių mirčių atveju apskaičiuojant hipotetinius pensijų kreditus, suteikiančius teisę į našlių pensiją, jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose pensijų kreditams nustatytas reikalavimas bent jau dvejus iš paskutinių ketverių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), o draudimo laikotarpiai referenciniu laikotarpiu buvo įgyti kitoje valstybėje, laikoma, kad tie metai yra apskaičiuojami pagal tokius pačius pensijų kreditus, pagal kuriuos jie apskaičiuojami Švedijoje.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1.    Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

(a)buvusio sutuoktinio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms arba

(b)to asmens sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas, tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių teisės aktai, taikomos Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 5 skyriaus [Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos] nuostatos siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Tokiu atveju Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 5 skyriuje [Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos] nuorodos į draudimo laikotarpius laikomos nuorodomis į draudimo laikotarpius, kuriuos įgijo:

(I)sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

-ištekėjusi moteris arba

-asmuo, kurio santuoka nutrūko ne dėl sutuoktinio mirties, arba

(II)buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

-našlys, kuris prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlio tėvystės pašalpą, arba

-našlė, kuri prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlės motinystės pašalpą, našlio tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu „su amžiumi susijusi našlės pensija“ reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

2.    Taikant Protokolo SSC.8 straipsnį [Gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymas] senatvės ar maitintojo netekimo išmokoms pinigais, pensijoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų bei išmokoms mirties atveju, bet kuris naudos pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus gavėjas, kuris būna kitos valstybės teritorijoje, šio buvimo metu laikomas nuolat gyvenusiu tos kitos valstybės teritorijoje.

3.    

(1)Apskaičiuojant uždarbio koeficientą siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, laikoma, kad atitinkamas asmuo už kiekvieną savaitę, kurią jis dirbo pagal darbo sutartį pagal valstybės narės teisės aktus ir kuri prasidėjo atitinkamais pajamų mokesčio metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, mokėjo įmokas kaip pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas arba gavo uždarbį, nuo kurio buvo sumokėtos įmokos, remiantis uždarbiu, lygiu dviem trečdaliams tų metų didžiausio uždarbio normos.

(2)Taikant Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą, kai:

(a)bet kuriais pajamų mokesčio metais, prasidedančiais 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpių vien tik kitoje valstybėje narėje, o taikant šios dalies 1 punktą tie metai Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais laikomi reikalavimus atitinkančiais metais, apibrėžtais Jungtinės Karalystės teisės aktuose, laikoma, kad toje valstybėje narėje jis tais metais buvo apdraustas 52 savaites;

(b)bet kurie pajamų mokesčio metai, prasidedantys 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais nelaikomi reikalavimus atitinkančiais metais, apibrėžtais Jungtinės Karalystės teisės aktuose, ir visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai tais metais neįskaitomi.

(3)Uždarbio koeficientą perskaičiuojant į draudimo laikotarpius, atitinkamais pajamų mokesčio metais pasiektas uždarbio koeficientas, apibrėžtas Jungtinės Karalystės teisės aktuose, padalinamas iš tų metų mažiausio uždarbio normos. Rezultatas išreiškiamas sveikuoju skaičiumi, be trupmenų. Laikoma, kad taip apskaičiuotas skaičius nurodo draudimo savaičių, tais metais įgytų pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, skaičių, jeigu šis skaičius neviršija savaičių, kuriomis asmeniui tais metais buvo taikomi minėti teisės aktai, skaičiaus.



SSC-7 PRIEDAS. ĮGYVENDINIMO DALIS

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

SSCI.1 straipsnis. Terminų apibrėžtys

1.    Šiame priede vartojami SSC.1 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] apibrėžti terminai.

2.    Be 1 dalyje nurodytų terminų apibrėžčių, vartojamos šios:

(a)prieigos centras – subjektas:

(I)nurodantis elektroninį kontaktinį punktą;

(II)automatiškai parenkantis maršrutą pagal adresą ir

(III)parenkantis išmanųjį maršrutą naudodamas programinę įrangą, kuri suteikia galimybę automatiškai (pavyzdžiui, kompiuterinės intelektikos programa) ir (arba) rankiniu būdu patikrinti arba parinkti maršrutą;

(b)susižinojimo tarnyba – tarnyba, valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirta vienos arba daugiau Protokolo SSC.3 straipsnyje [Taikymo sritys] nurodytų socialinės apsaugos sričių klausimams; jos paskirtis – atsakyti į prašymus gauti informaciją ir padėti taikyti Protokolą ir šį priedą; ji taip pat turi atlikti pagal šio priedo IV antraštinę dalį [Finansinės nuostatos] jai paskirtas užduotis;

(c)dokumentas – duomenų rinkinys, neatsižvelgiant į tai, kokia laikmena naudojama, kurio struktūra yra tokia, kad juo galima apsikeisti elektroninėmis priemonėmis, ir kuris turi būti perduotas tam, kad galėtų būti taikomas Protokolas ir šis priedas;

(d)struktūrizuotas elektroninis dokumentas – bet koks tam tikros struktūros dokumentas, skirtas valstybių tarpusavio elektroniniams informacijos mainams;

(e)perdavimas elektroninėmis priemonėmis – duomenų perdavimas naudojantis elektronine duomenų tvarkymo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) įranga ir laidais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

(f)sukčiavimas – tyčinis veiksmas arba tyčinis neveikimas siekiant:

(I)gauti socialines išmokas arba sudaryti sąlygas kitam asmeniui gauti socialines išmokas, kai atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktuose arba Protokole nustatytos sąlygos teisei į tokias išmokas įgyti yra neįvykdytos arba

(II)išvengti socialinių įmokų mokėjimo arba sudaryti sąlygas kitam asmeniui išvengti socialinių įmokų mokėjimo, kai tokios įmokos turi būti mokamos pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktus arba Protokolą.

2 SKYRIUS. BENDRADARBIAVIMO IR KEITIMOSI DUOMENIMIS NUOSTATOS

SSCI.2 straipsnis. Įstaigų tarpusavio keitimosi informacija taikymo sritis ir taisyklės

1.Taikant šį priedą, valstybių valdžios institucijų ir įstaigų bei asmenų, kuriems taikomas Protokolas, keitimasis duomenimis grindžiamas viešosios paslaugos teikimo, veiksmingumo, aktyvios pagalbos, greito vykdymo ir prieinamumo, įskaitant e. prieinamumą, visų pirma neįgaliesiems bei pagyvenusiems asmenims, principais.

2.Įstaigos nedelsdamos teikia duomenis arba keičiasi duomenimis, kurie būtini norint apibrėžti ir nustatyti asmenų, kuriems taikomas Protokolas, teises ir pareigas. Tokius duomenis iš vienos valstybės į kitą tiesiogiai perduoda pačios įstaigos arba jie netiesiogiai perduodami per susižinojimo tarnybas.

3.Jei asmuo per klaidą pateikė informaciją, dokumentus arba prašymus įstaigai, esančiai ne tos valstybės, kurioje yra pagal šį priedą paskirta įstaiga, o kitos valstybės teritorijoje, pirmiau nurodyta įstaiga nedelsdama perduoda informaciją, dokumentus ar prašymus pagal šį priedą paskirtai įstaigai, nurodydama pirminio jų pateikimo datą. Pastaroji įstaiga privalo pripažinti šią datą. Tačiau valstybių įstaigos nelaikomos atsakingomis, arba nelaikoma, jog jos priėmė sprendimą dėl to, kad jos nesiėmė veiksmų kitų valstybių įstaigoms uždelsus perduoti informaciją, dokumentus ar prašymus.

4.Kai duomenys perduodami netiesiogiai per paskirties valstybės susižinojimo tarnybą, atsakymo į prašymus terminai skaičiuojami nuo dienos, kurią ši susižinojimo tarnyba gavo prašymą, tarsi jį būtų gavusi šios valstybės įstaiga.

SSCI.3 straipsnis. Atitinkamų asmenų ir įstaigų keitimosi informacija taikymo sritis ir taisyklės

1.Valstybės užtikrina, kad atitinkamiems asmenims būtų suteikta reikiama informacija apie Protokolu ir šiuo priedu nustatytas nuostatas, kad jie galėtų įtvirtinti savo teises. Jos taip pat numato patogias vartotojui paslaugas.

2.Iš asmenų, kuriems taikomas Protokolas, turi būti pareikalauta atitinkamai įstaigai pateikti informaciją, dokumentus ar patvirtinamuosius įrodymus, kurių reikia jų arba jų šeimos padėčiai nustatyti, jų teisėms ir pareigoms nustatyti ar išlaikyti ir taikytiniems teisės aktams bei jų pareigoms pagal juos nustatyti.

3.Atitinkamos įstaigos nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per atitinkamos valstybės teisės aktuose nustatytą laikotarpį perduoda informaciją ir atitinkamiems asmenims išduoda dokumentus, kurių reikia Protokolui ir šiam priedui taikyti.

Atitinkama įstaiga praneša pareiškėjui, kuris gyvena ar būna kitoje valstybėje, apie savo sprendimą tiesiogiai arba per jo buvimo ar gyvenamosios vietos valstybės susižinojimo tarnybą. Atsisakiusi mokėti išmokas, ji taip pat nurodo atsisakymo priežastis, taip pat apeliacijos pateikimo būdus ir terminus. Tokio sprendimo nuorašas nusiunčiamas kitoms susijusioms įstaigoms.

SSCI.4 straipsnis. Keitimosi duomenimis formos, dokumentai ir būdai

1.Laikantis SSCI.75 straipsnio [Laikinosios nuostatos dėl formų ir dokumentų] ir SSCI-2 priedėlio [Teisės į išmoką dokumentas] nuostatų, dėl valstybių vardu išduodamų Protokolui įgyvendinti reikalingų formų ir dokumentų struktūros, turinio ir formato susitaria Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas.

2.Įstaigos arba susižinojimo tarnybos gali duomenis viena kitai perduoti naudodamosi elektroniniais socialinės apsaugos informacijos mainais, jei Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas tam pritaria. Jei 1 dalyje nurodyti dokumentai ir formos perduodami naudojantis elektroniniais socialinės apsaugos informacijos mainais, jie turi atitikti toje sistemoje taikomas taisykles.

3.Jei įstaigos arba susižinojimo tarnybos duomenis viena kitai perduoda ne elektroniniais socialinės apsaugos informacijos mainais, atitinkamos įstaigos ir susižinojimo tarnybos naudojasi konkrečiam atvejui tinkamomis priemonėmis, stengdamosi kuo daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis.

4.Bendraudamos su atitinkamais asmenimis atitinkamos įstaigos naudojasi konkrečiam atvejui tinkamomis priemonėmis, stengdamosi kuo daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis.

SSCI.5 straipsnis. Kitoje valstybėje išduotų dokumentų ir patvirtinamųjų įrodymų teisinė galia

1.Valstybių įstaigos priima kitos valstybės įstaigos išduotus asmens padėtį liudijančius dokumentus, reikalingus Protokolui ir šiam priedui taikyti, ir patvirtinamuosius įrodymus, kurių pagrindu tie dokumentai buvo išduoti, nebent valstybė, kurioje jie buvo išduoti, juos anuliuotų arba paskelbtų negaliojančiais.

2.Jei kyla abejonių dėl dokumento galiojimo arba dėl faktų, kuriais grindžiami jame išdėstyti teiginiai, tikslumo, dokumentą gaunančios valstybės įstaiga paprašo dokumentą išdavusios įstaigos pateikti reikiamus paaiškinimus, o prireikus – anuliuoti tą dokumentą. Išdavusioji įstaiga persvarsto dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį anuliuoja.

3.Vadovaujantis 2 dalimi, tais atvejais, kai kyla abejonių dėl atitinkamų asmenų pateiktos informacijos, dokumentų ar patvirtinančių įrodymų galiojimo ar faktų, kuriais pagrįsti juose pateikti teiginiai, tikslumo, buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu, jeigu tai įmanoma, atlieka reikiamą tokios informacijos ar dokumento patikrinimą.

4.Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią dokumentą gavusi įstaiga pateikė prašymą, kompetentingos institucijos gali perduoti klausimą Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas stengiasi išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į jį pasikreipta.

SSCI.6 straipsnis. Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas

1.    Išskyrus atvejus, kai šiame priede numatyta kitaip, jei dviejų arba daugiau valstybių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi, atitinkamam asmeniui laikinai taikomi vienos iš tų valstybių teisės aktai tokia pirmumo tvarka:

(a)valstybės, kurioje asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, teisės aktai, jei asmuo pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirba tik vienoje valstybėje;

(b)valstybės, kurioje asmuo gyvena, teisės aktai, jei atitinkamas asmuo pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirba dviejose arba daugiau valstybių ir dalį darbo arba savarankiškos veiklos atlieka gyvenamosios vietos valstybėje, arba jei atitinkamas asmuo nedirba nei pagal darbo sutartį nei savarankiškai;

(c)visais kitais atvejais – valstybės, kuriai buvo pirmiausia pateiktas prašymas dėl jos teisės aktų taikymo, teisės aktai, jei asmuo vykdo vieną ar daugiau rūšių veiklą dviejose ar daugiau valstybių.

2.    Jei dviejų ar daugiau valstybių įstaigos arba valdžios institucijos nesutaria, kuri įstaiga turėtų mokėti išmokas pinigais arba natūra, atitinkamas asmuo, kuris galėtų gauti išmokas, jeigu nebūtų ginčijamasi, turi teisę laikinai gauti išmokas, numatytas jo gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose arba, jeigu tas asmuo negyvena vienos iš atitinkamų valstybių teritorijoje, jis turi teisę gauti išmokas, numatytas įstaigos, kuriai jo prašymas buvo pateiktas pirmiausia, taikomuose teisės aktuose.

3.    Jei atitinkamoms įstaigoms ar valdžios institucijoms nepavyksta susitarti, ginčo šalis gali klausimą perduoti Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui, tačiau ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo tos dienos, kurią kilo 1 arba 2 dalyje nurodytas nesutarimas. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas stengiasi išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į jį pasikreipta.

4.    Jei nustatoma, kad turi būti taikomi kitos valstybės nei ta, kurioje asmuo buvo laikinai apdraustas, teisės aktai, arba kad išmokas laikinai suteikusi įstaiga nebuvo kompetentinga įstaiga, kompetentinga pripažinta įstaiga tokia laikoma atgaline data, tarsi to nesutarimo nebūtų buvę, vėliausiai nuo tos dienos, kai asmuo buvo laikinai apdraustas, arba nuo pirmojo atitinkamų išmokų laikino suteikimo.

5.    Jei reikia, kompetentinga pripažinta įstaiga ir įstaiga, kuri laikinai mokėjo išmokas pinigais ar laikinai gavo įmokas, išsprendžia atitinkamo asmens finansinės padėties klausimus, susijusius su įmokomis ir laikinai mokėtomis piniginėmis išmokomis, prireikus laikydamasi šio priedo IV antraštinės dalies 2 skyriaus [Suteiktų, bet permokėtų išmokų atgavimas, laikinų išmokų ir įmokų atgavimas, kompensavimas ir parama vykdant reikalavimus].

Išmokas natūra, kurias įstaiga laikinai suteikė pagal 2 dalies nuostatas, kompetentinga įstaiga kompensuoja pagal šio priedo IV antraštinės dalies [Finansinės nuostatos] nuostatas.

SSCI.7 straipsnis. Laikinas išmokų ir įmokų apskaičiavimas

1.Išskyrus atvejus, kai šiame priede numatyta kitaip, jei asmuo turi teisę gauti išmoką ar privalo mokėti įmoką pagal Protokolą, ir kompetentinga įstaiga neturi visos informacijos apie padėtį kitoje valstybėje, kurios reikia norint atlikti tos išmokos arba įmokos galutinį apskaičiavimą, ta įstaiga suteikia šią išmoką atitinkamo asmens prašymu arba laikinai apskaičiuoja šią įmoką, jei taip apskaičiuoti įmanoma remiantis tos įstaigos turima informacija.

2.Atitinkamos išmokos arba įmokos dydis apskaičiuojamas iš naujo, kai atitinkama įstaiga gauna visus reikiamus patvirtinamuosius įrodymus ar dokumentus.

3 SKYRIUS. KITOS PROTOKOLO TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

SSCI.8 straipsnis. Kitos valdžios institucijų ir įstaigų atliekamos procedūros

1.Dvi ar daugiau valstybių arba jų kompetentingos institucijos gali susitarti dėl kitų procedūrų nei numatytosios šiame priede, jei tokios procedūros neturi neigiamos įtakos atitinkamų asmenų teisėms ir pareigoms.

2.Apie visus šiuo tikslu sudarytus susitarimus pranešama Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui ir jie įtraukiami į SSCI-1 priedėlį [Tebegaliojančių dvišalių susitarimų įgyvendinimo nuostatos ir nauji dvišaliai įgyvendinimo susitarimai].

3.Įgyvendinimo susitarimų, kuriuos dvi ar daugiau valstybių sudarė tuo pačiu tikslu arba kurie yra panašūs į 2 dalyje nurodytus susitarimus, nuostatos, kurios galioja dieną prieš šio Susitarimo įsigaliojimą, tebetaikomos bendradarbiaujant toms valstybėms, jei jos taip pat yra įtrauktos į SSCI-1 priedėlį [Tebegaliojančių dvišalių susitarimų įgyvendinimo nuostatos ir nauji dvišaliai įgyvendinimo susitarimai].

SSCI.9 straipsnis. Sutaptinių išmokų vengimas

Neatsižvelgiant į kitas Protokolo nuostatas, tais atvejais, kai išmokos, mokėtinos pagal dviejų arba daugiau valstybių teisės aktus, yra tarpusavyje sumažinamos, sustabdomos ar nutraukiamos, sumos, kurios nebūtų išmokėtos griežtai taikant atitinkamų valstybių teisės aktais nustatytas taisykles dėl išmokų sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, padalijamos iš išmokų, kurioms taikytas sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas, skaičiaus.

SSCI.10 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai

1.Jei dviejų arba daugiau valstybių įstaigos nesutaria dėl asmens, kuriam taikomas Protokolas, gyvenamosios vietos nustatymo, šios įstaigos bendru susitarimu nustato atitinkamo asmens interesų centrą remdamosi visos su svarbiais faktais susijusios informacijos bendru įvertinimu; šie faktai gali apimti atitinkamai:

(a)buvimo atitinkamų valstybių teritorijoje trukmę ir nenutrūkstamumą;

(b)to asmens padėtį, įskaitant:

(I)vykdomos veiklos pobūdį ir konkrečias savybes, visų pirma vietą, kurioje tokia veikla paprastai vykdoma, veiklos pastovumą ir darbo sutarties trukmę;

(II)to asmens šeiminę padėtį ir šeimyninius ryšius;

(III)visą jo vykdomą neapmokamą veiklą;

(IV)studentų atveju – studento pajamų šaltinį;

(V)to asmens būsto sąlygas, visų pirma būsto pastovumą;

(VI)valstybę, kurios rezidentu mokesčių tikslais asmuo laikomas.

2.Jei, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, pagrįstus 1 dalyje išvardytais atitinkamais faktais, atitinkamos įstaigos nesusitaria, nustatant asmens faktinę gyvenamąją vietą lemiamu veiksniu laikomi asmens ketinimai, apie kuriuos galima spręsti iš tokių faktų ir aplinkybių, ypač priežastys, dėl kurių tas asmuo persikraustė.

3.Nelaikoma, kad studento, vykstančio į kitą valstybę studijuoti dieninėse studijose, veiklos centras yra studijų valstybėje visą studijų toje valstybėje laikotarpį, nedarant poveikio galimybei šią prielaidą paneigti.

4.3 dalis mutatis mutandis taikoma studento šeimos nariams.

SSCI.11 straipsnis. Laikotarpių sumavimas

1.Taikydama Protokolo SSC.7 straipsnį [Laikotarpių sumavimas], kompetentinga įstaiga kreipiasi į valstybių, kurių teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui, įstaigas, kad nustatytų visus pagal jų teisės aktus įgytus laikotarpius.

2.Atitinkami draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės teisės aktus, pridedami prie laikotarpių, įgytų pagal bet kurios kitos valstybės teisės aktus, kiek tai būtina taikant Protokolo SSC.7 straipsnį [Laikotarpių sumavimas], su sąlyga, kad šie laikotarpiai nesutampa.

3.Jeigu privalomojo draudimo ar gyvenimo laikotarpis, įgytas pagal vienos valstybės teisės aktus, sutampa su draudimo laikotarpiu, įgytu pagal savanorišką ar neprivalomą nuolatinį draudimą pagal kitos valstybės teisės aktus, įskaitomas tik tas laikotarpis, kuris buvo įgytas pagal privalomą draudimą.

4.Jeigu draudimo ar gyvenimo laikotarpis, išskyrus pagal vienos valstybės teisės aktus įgytą lygiavertį laikotarpį, sutampa su lygiaverčiu laikotarpiu, įgytu pagal kitos valstybės teisės aktus, įskaitomas tik tas laikotarpis, kuris nėra lygiavertis laikotarpis.

5.Visus laikotarpius, kurie laikomi lygiaverčiais pagal dviejų arba daugiau valstybių teisės aktus, įskaito tik tos valstybės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo privalomai taikomi paskutinį kartą prieš tą laikotarpį, įstaiga. Tuo atveju, jei atitinkamam asmeniui iki to laikotarpio nebuvo privalomai taikomi valstybės teisės aktai, jį įskaito valstybės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo privalomai taikomi pirmą kartą po to laikotarpio, įstaiga.

6.Kai neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriuo metu pagal vienos valstybės teisės aktus buvo įgyti atskiri draudimo arba gyvenimo laikotarpiai, laikoma, kad tokie laikotarpiai nesutampa su draudimo ar gyvenimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės teisės aktus, jei tai naudinga atitinkamam asmeniui ir į juos pagrįstai galima atsižvelgti.

SSCI.12 straipsnis. Laikotarpių perskaičiavimo taisyklės

1.Jeigu laikotarpiai, įgyti pagal vienos valstybės teisės aktus, išreiškiami kitokiais vienetais, nei numatyta kitos valstybės teisės aktuose, perskaičiavimas, kurio reikia norint juos susumuoti pagal Protokolo SSC.7 straipsnį [Laikotarpių sumavimas], atliekamas pagal šias taisykles: 

(a)perskaičiavimo pagrindu turi būti laikomas laikotarpis, apie kurį praneša valstybės, pagal kurios teisės aktus laikotarpis buvo įgytas, įstaiga;

(b)schemų, pagal kurias laikotarpiai išreiškiami dienomis, atveju dienų perskaičiavimas kitais vienetais ir vice versa, taip pat skirtingų dienomis pagrįstų schemų duomenų perskaičiavimas, atliekamas pagal šią lentelę:

Schemos pagrindas

1 diena atitinka

1 savaitė atitinka

1 mėnuo atitinka

1 ketvirtis atitinka

Didžiausias dienų skaičius per vienus kalendorinius metus

5 dienos

9 valandas

5 dienos

22 dienos

66 dienos

264 dienos

6 dienos

8 valandos

6 dienos

26 dienos

78 dienos

312 dienų

7 dienos

6 valandas

7 dienos

30 dienos

90 dienos

360 dienos

(c)schemų, kuriose laikotarpiai išreiškiami ne dienomis, o kitais vienetais, atveju,

(I)trys mėnesiai arba trylika savaičių lygios vienam ketvirčiui, ir vice versa;

(II)vieni metai lygūs keturiems ketvirčiams, 12 mėnesių arba 52 savaitėmis, ir vice versa;

(III)perskaičiuojant savaites į mėnesius ir vice versa, savaitės ir mėnesiai perskaičiuojami į dienas pagal b punkto lentelę taikant perskaičiavimo taisykles, nustatytas schemoms, kurių pagrindas yra šešios dienos;

(d)tuo atveju, kai laikotarpiai išreiškiami dalimis, šie skaičiai perskaičiuojami į artimiausius mažesnius sveikus vienetus taikant b ir c punktuose nustatytas taisykles. Metų dalys perskaičiuojamos į mėnesius, išskyrus atvejus, kai atitinkamos schemos pagrindas yra ketvirčiai;

(e)jei perskaičiuojant pagal šią dalį gaunamas rezultatas yra vieneto dalis, laikoma, kad perskaičiavimo pagal šią dalį rezultatas yra kitas didesnysis sveikas vienetas.

2.Pagal 1 dalį susumavus visus per vienus kalendorinius metus įgytus laikotarpius negali būti gaunama suma, didesnė už 1 dalies b punkto paskutiniame lentelės stulpelyje nurodytą dienų skaičių, 52 savaites, 12 mėnesių ar keturis ketvirčius.

Jei perskaičiuojami laikotarpiai pagal valstybės, kurioje jie buvo įgyti, teisės aktus atitinka didžiausią metinį laikotarpių skaičių, taikant 1 dalį per vienus metus negali susidaryti laikotarpiai, trumpesni nei atitinkamuose teisės aktuose numatytas galimas didžiausias metinis laikotarpių skaičius.

3.Perskaičiuojama atliekant vieną operaciją, apimančią visus laikotarpius, apie kuriuos buvo pateikti susumuoti duomenys, arba imant kiekvienus metus atskirai, jei apie laikotarpius buvo pranešta išskirstant pagal metus.

4.Įstaiga, pranešanti apie dienomis išreikštus laikotarpius, kartu nurodo, ar jos administruojamos schemos pagrindas yra penkios, šešios ar septynios dienos.



II ANTRAŠTINĖ DALIS. TAIKYTINŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYMAS

SSCI.13 straipsnis. Protokolo SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] ir SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] patikslinimas

1. Taikant SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] 1 dalies a punktą, „asmuo, kuris valstybėje pagal darbo sutartį dirba darbdaviui, paprastai ten vykdančiam savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai.

2.Taikant Protokolo SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] 1 dalies a punktą, žodžiai „paprastai ten vykdantis savo veiklą“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį.

3.Taikant SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] 1 dalies b punktą, žodžiai „paprastai dirba kaip savarankiškai dirbantis asmuo“ reiškia asmenį, kuris paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės, kurioje jis yra įsisteigęs, teritorijoje. Visų pirma tas asmuo turi kurį laiką jau vykdyti savo veiklą iki dienos, kurią jis nori pasinaudoti to straipsnio nuostatomis, ir laikinos veiklos kitoje valstybėje laikotarpiu turi valstybėje, kurioje jis yra įsisteigęs, toliau laikytis jo veiklos vykdymui taikomų reikalavimų, kad galėtų sugrįžęs ją tęsti.

4.Taikant SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] 1 dalies b punktą, kriterijus, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar veikla, kurią vykdyti savarankiškai dirbantis asmuo vyksta į kitą valstybę, yra panaši į įprastą savarankiškai vykdomą veiklą, yra faktinis veiklos pobūdis, o ne tai, kaip ši pagal darbo sutartį arba savarankiškai vykdoma veikla vadinama kitoje valstybėje.

5.Taikant Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 1 ir 5 dalis, asmuo, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį vienoje ar daugiau valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje arba atitinkamai dviejose ar daugiau valstybių narių, taip pat reiškia asmenį, kuris vienu metu arba pakaitomis tose valstybėse vykdo vienos arba daugiau atskirų rūšių veiklą tai pačiai įmonei arba darbdaviui arba įvairioms įmonėms arba darbdaviams. 

6.Taikant Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 1 ir 5 dalis, pagal darbo sutartį dirbantiems skrydžio įgulos arba keleivių salono įgulos nariams, paprastai teikiantiems keleivių arba krovinių pervežimo oro transportu paslaugas dviejose arba daugiau valstybių, taikomi valstybės, kurioje yra pagrindinė buvimo vieta, kaip apibrėžta Protokolo SSC.1 straipsnyje [Terminų apibrėžtys].

7.Pagal Protokolo SSC.12 straipsnį [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] nustatant taikytinus teisės aktus į labai nedidelės apimties veiklą neatsižvelgiama. Šio priedo SSCI.15 straipsnis [SSC.12 straipsnio taikymo tvarka] taikomas visiems atvejams pagal šį straipsnį. 

8.Taikant Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 2 ir 6 dalis, asmuo, kuris paprastai dirba savarankiškai vienoje ar daugiau valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje arba atitinkamai dviejose ar daugiau valstybių narių, taip pat visų pirma reiškia asmenį, kuris vienu metu arba pakaitomis tose valstybėse vykdo vienos arba daugiau atskirų rūšių savarankišką veiklą, neatsižvelgiant į šios veiklos pobūdį.

9.Siekiant atskirti veiklą, kuriai taikomos 5 ir 8 dalys, nuo Protokolo SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] 1 dalyje apibūdintų atvejų, lemiamas veiksnys yra veiklos vienoje ar daugiau valstybių trukmė (ar ji yra nuolatinio, ad hoc ar laikino pobūdžio). Šiais tikslais atliekamas bendras visų atitinkamų veiksnių įvertinimas, įskaitant, visų pirma pagal sutartį dirbančio asmens atveju, darbo sutartyje apibrėžtą darbo vietą.

10.Taikant Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 1, 2, 5 ir 6 dalis, valstybėje vykdoma „didelė visos pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos dalis“ reiškia, kad ten vykdoma kiekybiškai didelė visos pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos dalis, tačiau tai neturi būti didžioji šios veiklos dalis.

11.Nustatant, ar valstybėje vykdoma didelė veiklos dalis, atsižvelgiama į šiuos orientacinius kriterijus:

(a)darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką arba atlyginimą, ir

(b)savarankiško darbo atveju – apyvartą, darbo laiką, suteiktų paslaugų skaičių arba pajamas.

Atliekant bendrą vertinimą, jei mažiau kaip 25 % veiklos atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, tai reiškia, kad atitinkamoje valstybėje didelė veiklos dalis nevykdoma.

12.Taikant Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 2 dalies b punktą, savarankiškai dirbančio asmens „veiklos centras“ nustatomas atsižvelgiant į visus to asmens profesinės veiklos aspektus, visų pirma vietą, kurioje yra pastovi ir nuolatinė jo verslo vieta, įprastinį jo vykdomos veiklos pobūdį arba trukmę, suteiktų paslaugų skaičių ir atitinkamo asmens ketinimus, apie kuriuos galima spręsti iš visų aplinkybių.

13.Nustatydamos taikytinus teisės aktus pagal 10, 11 ir 12 dalis, atitinkamos įstaigos atsižvelgia į numatomą artimiausių 12 kalendorinių mėnesių padėtį.

14.Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį dviejose arba daugiau valstybių darbdaviui, įsisteigusiam ne tų valstybių teritorijoje, ir jei tas asmuo gyvena valstybėje nevykdydamas joje didelės veiklos dalies, jam taikomi gyvenamosios valstybės teisės aktai.

SSCI.14 straipsnis. Protokolo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės] 3 dalies b punkto bei SSC.10 straipsnio 4 dalies ir SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] nuostatų taikymo tvarka (susijusi su informacijos teikimu atitinkamoms institucijoms)

1.Jei šio priedo SSCI.15 straipsnyje [SSC.12 straipsnio taikymo tvarka] nenumatyta kitaip, tuo atveju, kai asmuo dirba ne kompetentingoje valstybėje, jo darbdavys arba, jei asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, – pats asmuo apie tai informuoja, jei įmanoma, iš anksto, tos valstybės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą. Ta įstaiga atitinkamam asmeniui išduoda šio priedo SSCI.16 straipsnio [Informacijos teikimas atitinkamiems asmenims ir darbdaviams] 2 dalyje nurodytą patvirtinimo dokumentą ir nedelsdama perduoda informaciją dėl tam asmeniui pagal Protokolo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės] 3 dalies b punktą arba SSC.11 straipsnį [Komandiruoti darbuotojai] taikytinų teisės aktų valstybės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos institucijos paskirtai įstaigai.

2.Darbdavys, apibrėžtas Protokolo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės] 4 dalyje, kurio darbuotojas dirba laive, plaukiojančiame su kitos valstybės vėliava, jei įmanoma, iš anksto apie tai informuoja valstybės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą. Ta įstaiga valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kuriame dirbs darbuotojas, kompetentingos institucijos paskirtai įstaigai nedelsdama perduoda informaciją dėl tam asmeniui pagal Protokolo SSC.10 straipsnio [Bendrosios taisyklės] 4 dalį taikytinų teisės aktų.

SSCI.15 straipsnis. Protokolo SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] taikymo tvarka

1.Jei asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių arba jei SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] 5 arba 6 dalies nuostatos taikomos dviejose arba daugiau valstybių narių, jis apie tai informuoja gyvenamosios valstybės kompetentingos institucijos paskirtą įstaigą.

2.Paskirtoji gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato tam asmeniui taikytinus teisės aktus, atsižvelgdama į Protokolo SSC.12 straipsnį [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] ir šio priedo SSCI.13 straipsnį [Protokolo SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] ir SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] patikslinimas]]. Toks pirminis nustatymas yra laikinas. Ta įstaiga apie tokį laikiną nustatymą informuoja visų valstybių, kuriose vykdoma veikla, paskirtąsias įstaigas.

3.2 dalyje nurodytas laikinas taikytinų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi arba kai bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos institucijos paskirtą įstaigą informuoja apie tai, kad dar negali sutikti su nustatymu arba kad laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

4.Jeigu nustatant taikytinus teisės aktus kyla abejonių ir dėl to dviejų ar daugiau valstybių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, vienos arba kelių institucijų, paskirtų atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų, prašymu arba pačių kompetentingų institucijų prašymu atitinkamam asmeniui taikytini teisės aktai nustatomi bendru susitarimu, atsižvelgiant į Protokolo SSC.12 straipsnį [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] ir atitinkamas šio priedo SSCI.13 straipsnio [SSC.11 straipsnio [Komandiruoti darbuotojai] ir SSC.12 straipsnio [Darbas dviejose ar daugiau valstybių] patikslinimas] nuostatas. 

Jei atitinkamų įstaigų arba kompetentingų institucijų nuomonės išsiskiria, šios tarnybos siekia susitarti laikydamosi pirmiau išdėstytų sąlygų ir taikomas šio priedo SSCI.6 straipsnis [Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas].

5.Valstybės, kurios teisės aktai nustatomi laikinai arba galutinai taikytinais, kompetentinga įstaiga nedelsdama informuoja atitinkamą asmenį.

6.Jei atitinkamas asmuo nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos, šis straipsnis taikomas gyvenamosios valstybės kompetentingos institucijos paskirtos įstaigos iniciatyva, kai tik ji sužino apie to asmens padėtį; tai gali įvykti tarpininkaujant kitai atitinkamai įstaigai.

SSCI.16 straipsnis. Informacijos teikimas atitinkamiems asmenims ir darbdaviams

1.Valstybės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal Protokolo II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], kompetentinga įstaiga praneša atitinkamam asmeniui ir, jei reikia, jo darbdaviui (-iams) apie tuose teisės aktuose numatytas pareigas. Ji teikia jiems pagal tuos teisės aktus privalomiems formalumams atlikti reikiamą pagalbą.

2.Atitinkamo asmens ar darbdavio prašymu valstybės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal Protokolo II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], kompetentinga įstaiga išduoda dokumentą, patvirtinantį, kad tokie teisės aktai yra taikytini, ir prireikus nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini.

SSCI.17 straipsnis. Įstaigų bendradarbiavimas

1.Atitinkamos įstaigos perduoda valstybės, kurios teisės aktai yra taikytini asmeniui pagal Protokolo II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], kompetentingai įstaigai informaciją, būtiną nustatant dieną, kurią pradedami taikyti tie teisės aktai, ir įmokas, kurias šis asmuo ir jo darbdavys (-iai) turi mokėti pagal tuos teisės aktus. 

2.Valstybės, kurios teisės aktai tampa taikomi asmeniui pagal Protokolo II antraštinę dalį [Taikytinų teisės aktų nustatymas], kompetentinga įstaiga pateikia informaciją, nurodančią, kurią dieną pradedami taikyti šie teisės aktai, valstybės, kurios teisės aktai tam asmeniui buvo taikomi iki tol, kompetentingos institucijos paskirtai įstaigai.

SSCI.18 straipsnis. Bendradarbiavimas tuo atveju, jei kyla abejonių dėl išduotų dokumentų, susijusių su taikytinais teisės aktais, galiojimo

1.Jei kyla abejonių dėl dokumento, liudijančio su taikytinais teisės aktais susijusią asmens padėtį, galiojimo arba dėl faktų, kuriais grindžiamas tas dokumentas, tikslumo, dokumentą gaunančios valstybės įstaiga paprašo dokumentą išdavusios įstaigos pateikti reikiamus paaiškinimus, o prireikus – anuliuoti arba pataisyti tą dokumentą. Prašančioji įstaiga savo prašymą pagrindžia ir pateikia susijusius patvirtinamuosius dokumentus, paskatinusius pateikti tokį prašymą.

2.Gavusi tokį prašymą, dokumentą išdavusi įstaiga persvarsto jo išdavimo pagrindą ir, jei aptinkama klaida, anuliuoja arba ištaiso dokumentą per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Anuliavimas arba ištaisymas galioja atgaline data. Vis dėlto, kai esama neproporcingų padarinių rizikos, visų pirma rizikos, kad asmuo visu atitinkamu laikotarpiu arba dalį tokio laikotarpio praras apdraustojo statusą atitinkamoje (-ose) valstybėje (-se), valstybės apsvarsto galimybę tokiu atveju taikyti proporcingesnę tvarką. Jei turimi įrodymai leidžia išdavusiajai įstaigai padaryti išvadą, kad to dokumento prašęs asmuo sukčiavo, ji nedelsdama anuliuoja arba ištaiso tą dokumentą atgaline data. 



III ANTRAŠTINĖ DALIS. SPECIALIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮVAIRIOMIS IŠMOKŲ KATEGORIJOMIS

1 SKYRIUS. LIGOS, MOTINYSTĖS IR LYGIAVERTĖS TĖVYSTĖS IŠMOKOS

SSCI.19 straipsnis. Bendrosios įgyvendinimo nuostatos

1.Kai išmokos natūra gaunamos valstybėje, kuri nėra kompetentingos įstaigos valstybė, kompetentingos institucijos arba įstaigos užtikrina, kad apdraustieji galėtų gauti visą būtiną informaciją apie tokių išmokų suteikimo tvarką ir sąlygas.

2.Nepaisant Protokolo SSC.6 straipsnio [Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius] a punkto nuostatų, valstybė gali tapti atsakinga už išmokų išlaidas pagal Protokolo SSC.20 straipsnį [Pareiškėjai pensijai gauti] tik jei apdraustasis pateikė prašymą pensijai gauti pagal tos valstybės teisės aktus arba jei pagal Protokolo straipsnius nuo SSC.21 [Teisė į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus] iki SSC.27 [Pensininkų mokamos įmokos] jis gauna pensiją pagal tos valstybės teisės aktus.

SSCI.20 straipsnis. Sistema, taikytina tuo atveju, kai gyvenamosios vietos arba buvimo vietos valstybėje yra daugiau nei viena sistema

Jeigu gyvenamosios vietos arba buvimo vietos valstybės teisės aktuose yra nustatyta daugiau nei viena sveikatos, motinystės arba tėvystės draudimo sistema daugiau nei vienai apdraustųjų asmenų kategorijai, pagal Protokolo SSC.15 straipsnį [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė], SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] 1 dalį, SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų], SSC.20 straipsnio [Pareiškėjai pensijai gauti], SSC.22 straipsnio [Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas] ir SSC.24 straipsnio [Šeimos nariai, gyvenantys valstybėje, kitoje nei ta, kurioje gyvena pensininkas] taikytinos nuostatos yra teisės aktų dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų bendrosios sistemos nuostatos.

SSCI.21 straipsnis. Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

Procedūra ir teisės apimtis

1.Taikant Protokolo SSC.15 straipsnį [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė], apdraustasis arba jo šeimos nariai privalo kuo greičiau įsiregistruoti gyvenamosios vietos įstaigoje. Šių asmenų teisę į išmokas natūra gyvenamojoje valstybėje patvirtina kompetentingos įstaigos dokumentas, išduotas apdraustojo arba gyvenamosios vietos įstaigos prašymu.

2.1 dalyje nurodytas dokumentas galioja tol, kol kompetentinga įstaiga informuoja gyvenamosios vietos įstaigą apie jo anuliavimą.

Gyvenamosios vietos įstaiga praneša kompetentingai įstaigai apie kiekvieną registraciją pagal 1 dalį ir apie visus šios registracijos pakeitimus ar jos anuliavimą.

3.Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas asmenims, nurodytiems Protokolo SSC.20 straipsnyje [Pareiškėjai pensijai gauti], SSC.22 straipsnyje [Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas], SSC.23 straipsnyje [Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje], SSC.24 straipsnyje [Šeimos nariai, gyvenantys valstybėje, kitoje nei ta, kurioje gyvena pensininkas].

Kompensavimas

4.Jei asmuo arba to asmens šeimos nariai:

(a)gavo 1 dalyje nurodytą dokumentą; 

(b)pagal 1 dalį įregistravo tą dokumentą gyvenamosios vietos įstaigoje ir

(c)gyvenamojoje valstybėje tas asmuo arba jo šeimos nariai sumokėjo arba jų vardu buvo sumokėtas sveikatos mokestis, kaip leidimo atvykti į tą valstybę arba joje būti, dirbti ar gyventi paraiškos dalis,

tas asmuo arba to asmens šeimos nariai gali gyvenamosios valstybės įstaigai pateikti prašymą sumokėtą mokestį (visą ar jo dalį) kompensuoti.

4. Jei pateikiamas prašymas pagal 1 dalį, gyvenamosios valstybės įstaiga priima sprendimą dėl tokio prašymo per tris kalendorinius mėnesius nuo dienos, kurią gautas prašymas, atlieka kompensaciją pagal šį straipsnį.

5. Jei 1 dalyje nurodyto dokumento galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei laikotarpis, už kurį sumokėtas sveikatos mokestis, kompensacijos suma turi neviršyti sveikatos mokesčio dalies, atitinkančios laikotarpį, kuriam buvo išduotas dokumentas.

6. Jei sveikatos mokestį sumokėjo kitas asmuo asmens, kuriam taikomas šis straipsnis, vardu, gali būti kompensuojama tam kitam asmeniui.

SSCI.22 straipsnis. Buvimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

Procedūra ir teisės apimtis

1.Taikant Protokolo SSC.17 straipsnį [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų], apdraustasis buvimo vietos valstybės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui pateikia kompetentingos įstaigos išduotą teisę patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodytos jo teisės į išmokas natūra. Jeigu apdraustasis tokio dokumento neturi, buvimo vietos įstaiga gavusi prašymą arba jei to reikia dėl kitų priežasčių kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama jį išduoti.

2.Tuo dokumentu patvirtinama, kad pagal Protokolo  SSC.17 straipsnyje [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikytinos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės teisės aktus, ir jis turi atitikti SSCI.2 priedėlio reikalavimus.

3.Protokolo SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] 1 dalyje nurodytos išmokos natūra yra išmokos natūra, teikiamos buvimo vietos valstybėje pagal jos teisės aktus ir yra būtinos dėl sveikatos priežasčių siekiant užtikrinti, kad apdraustasis, norėdamas gauti reikalingą gydymą, nebūtų priverstas grįžti anksčiau nei buvo numatęs į kompetentingą valstybę.

Išmokų natūra išlaidų mokėjimo ir kompensavimo tvarka bei procedūros

4.Jeigu apdraustasis faktiškai apmokėjo visas išmokų natūra, suteiktų pagal Protokolo SSC.17 straipsnį [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų], išlaidas arba jų dalį ir jeigu buvimo vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose numatyta galimybė apdraustajam kompensuoti tas išlaidas, jis gali buvimo vietos įstaigai pateikti prašymą kompensuoti išlaidas. Tokiu atveju ta įstaiga tiesiogiai tam asmeniui kompensuoja tas išmokas atitinkančią išlaidų sumą, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų tarifų ir laikydamasi kompensavimo tarifų nustatymo sąlygų.

5.Jeigu nebuvo tiesiogiai paprašyta buvimo vietos įstaigos kompensuoti tokias išlaidas, patirtas išlaidas atitinkamam asmeniui kompensuoja kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į buvimo vietos įstaigos administruojamus kompensavimo tarifus arba į sumas, kurias būtų kompensavusi buvimo vietos įstaiga, jei atitinkamu atveju būtų buvęs taikomas šio priedo SSCI.47 straipsnis [Principai].

Kompetentingai įstaigai pateikus prašymą, buvimo vietos įstaiga pateikia jai visą informaciją apie šiuos tarifus arba sumas.

6.Nukrypstant nuo 5 dalies, kompetentinga įstaiga gali kompensuoti patirtas išlaidas, neviršydama savo teisės aktuose nustatytų ribų ir laikydamasi sąlygų dėl kompensavimo tarifų, jeigu apdraustasis sutinka, kad jam būtų taikoma ši nuostata.

7.Jeigu buvimo vietos valstybės teisės aktuose atitinkamu atveju nenumatytas kompensavimas pagal 4 ir 5 dalis, kompetentinga įstaiga gali kompensuoti išlaidas neviršydama savo teisės aktuose nustatytų tarifų ir laikydamasi sąlygų dėl kompensavimo be apdraustojo sutikimo.

8.Bet kuriuo atveju apdraustajam mokama kompensacija neviršija faktiškai jo patirtų išlaidų sumos.

9.Didelių išlaidų atveju kompetentinga įstaiga gali apdraustajam iš anksto sumokėti atitinkamą sumą, kai tik asmuo pateikia jai prašymą dėl kompensavimo.

Šeimos nariai

10.1–9 dalys mutatis mutandis taikomos apdraustojo šeimos nariams.

Kompensacijos studentams

11.Jeigu asmuo:

(a)turi SSCI-2 priedėlyje nurodytą kompetentingos įstaigos išduotą teisę patvirtinantį dokumentą;

(b)yra priimtas į aukštojo mokslo įstaigą kitoje valstybėje nei kompetentinga valstybė (toliau – studijų valstybė), kad galėtų studijuoti dieninėse studijose, po kurių suteikiama tos valstybės pripažįstama aukštojo mokslo kvalifikacija, įskaitant diplomus, pažymėjimus arba daktaro laipsnį, gaunamus aukštojo mokslo įstaigoje, ir kurios pagal nacionalinę teisę gali apimti tokioms studijoms skirtus parengiamuosius kursus arba privalomą stažuotę;

(c)laikotarpiu, su kuriuo susijęs sveikatos mokestis, studijų valstybėje nedirba arba nedirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir

(d)studijų valstybėje tas asmuo sumokėjo arba jo vardu buvo sumokėtas sveikatos mokestis, kaip leidimo atvykti į tą valstybę arba joje būti ar gyventi, siekiant toje valstybėje studijuoti dieninėse studijose, paraiškos dalis,

tas asmuo gali studijų valstybės įstaigai pateikti prašymą sumokėtą sveikatos mokestį (visą ar jo dalį) kompensuoti.

12.Jei pateikiamas prašymas pagal 11 dalį, studijų valstybės įstaiga išnagrinėja tokį prašymą ir priima sprendimą per pagrįstą laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, ir atlieka kompensaciją pagal šį straipsnį.

13.Jei 11 dalies a punkte nurodyto teisę patvirtinančio dokumento galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei laikotarpis, už kurį sumokėtas sveikatos mokestis, sveikatos mokesčio kompensacijos suma atitinka sumokėtą sumą, atitinkančią dokumento galiojimo laikotarpį.

14.Jei sveikatos mokestį sumokėjo kitas asmuo asmens, kuriam taikomas šis straipsnis, vardu, gali būti kompensuojama tam kitam asmeniui.

15.11–14 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos to asmens šeimos nariams.

16.Šis straipsnis įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

17.Asmuo, kuris laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 16 dalyje nurodyto termino atitiko 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali įsigaliojus šiam straipsniui pagal 11 dalį pateikti kompensacijos prašymą, susijusį su tuo laikotarpiu.

18.Nukrypstant nuo SSC.5 straipsnio [Vienodas požiūris] 1 dalies nuostatų, studijų valstybė gali pagal savo nacionalinę teisę nustatyti mokestį už SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] 1 dalies a punkte nustatytų kriterijų neatitinkančias išmokas natūra, suteiktas asmeniui, gavusiam kompensaciją jo buvimo laikotarpiu; mokestis taikomas tam pačiam laikotarpiui kaip kompensacija.

SSCI.23 straipsnis. Planinis gydymas

Leidimo išdavimo tvarka

1.Taikant Protokolo SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalį, apdraustasis buvimo vietos įstaigai pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą. Šiame straipsnyje kompetentinga įstaiga – įstaiga, kuri padengia planinio gydymo išlaidas; Protokolo SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 4 dalyje ir SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 5 dalyje nurodytais atvejais, kai gyvenamojoje valstybėje mokamos išmokos natūra yra kompensuojamos fiksuotais dydžiais, kompetentinga įstaiga yra gyvenamosios vietos įstaiga. 

2.Jei apdraustasis negyvena kompetentingoje valstybėje, jis dėl leidimo kreipiasi į gyvenamosios vietos įstaigą, o ši gautą prašymą nedelsdama persiunčia kompetentingai įstaigai.

Tokiu atveju gyvenamosios vietos įstaiga pažymoje patvirtina, ar gyvenamojoje valstybėje yra įvykdytos Protokolo SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 2 dalies antrame sakinyje nurodytos sąlygos.

Kompetentinga įstaiga gali atsisakyti suteikti prašomą leidimą tik tuo atveju, jeigu pagal gyvenamosios vietos įstaigos įvertinimą Protokolo SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 2 dalies antrame sakinyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos apdraustojo gyvenamojoje valstybėje arba jeigu tokį patį gydymą galima suteikti pačioje kompetentingoje valstybėje per medicinos požiūriu pagrįstą laiką atsižvelgiant į atitinkamo asmens tuometinę sveikatos būklę ir tikėtiną ligos eigą.

Kompetentinga įstaiga apie savo sprendimą informuoja gyvenamosios vietos įstaigą.

Jeigu per jos nacionalinės teisės aktuose nustatytus terminus negaunama atsakymo, laikoma, kad kompetentinga įstaiga leidimą suteikė.

3.Jei apdraustajam, kuris negyvena kompetentingoje Šalyje, reikia skubaus gyvybiškai būtino gydymo ir pagal Protokolo SSC.18 straipsnio [Vykimas į kitą valstybę siekiant gauti išmokas natūra. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 2 dalies antrą sakinį negalima atsisakyti suteikti leidimo, leidimą suteikia gyvenamosios vietos įstaiga kompetentingos įstaigos vardu; gyvenamosios vietos įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingai įstaigai.

Kompetentinga įstaiga pripažįsta leidimą išdavusios gyvenamosios valstybės įstaigos patvirtintų gydytojų diagnozę ir gydymo pasirinkimus, susijusius su skubiu ir gyvybiškai būtinu gydymu.

4.Vykstant leidimo suteikimo procedūrai, kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas buvimo ar gyvenamojoje Šalyje.

5.Buvimo vietos įstaiga, nepažeisdama sprendimo dėl leidimo suteikimo, praneša kompetentingai įstaigai, ar medicininiu požiūriu reikia papildyti galiojančiame leidime numatytą gydymą.

Apdraustojo patirtų išmokų natūra išlaidų apmokėjimas

6.Nedarant poveikio 7 daliai, šio priedo SSCI.22 straipsnio [Buvimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

7.Jei apdraustasis pats padengė visas arba dalį medicininio gydymo, kuriam buvo suteiktas leidimas, išlaidų ir jei išlaidos, kurias kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti buvimo vietos įstaigai arba apdraustajam pagal 6 dalį (faktinės išlaidos), yra mažesnė už išlaidas, kurias būtų reikėję sumokėti už tą patį gydymą kompetentingoje valstybėje (hipotetinės išlaidos), kompetentinga įstaiga apdraustojo prašymu kompensuoja jo patirtas gydymo išlaidas neviršydama hipotetinių ir faktinių išlaidų skirtumo. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti faktiškai apdraustojo patirtų išlaidų, ir gali būti atsižvelgta į sumą, kurią apdraustasis būtų turėjęs sumokėti, jei gydymas būtų suteiktas kompetentingoje valstybėje.

Kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimas planinio gydymo atveju

8.Tais atvejais, kai kompetentingos įstaigos nacionalinės teisės aktuose numatyta kompensuoti kelionės ir pragyvenimo išlaidas, neatsiejamas nuo apdraustojo gydymo, ta kompetentinga įstaiga tais atvejais, kai suteiktas leidimas gydymui kitoje valstybėje, apmoka atitinkamo asmens ir prireikus lydinčiojo asmens išlaidas.

Šeimos nariai 

9.1–8 dalys mutatis mutandis taikomos apdraustojo šeimos nariams.

SSCI.24 straipsnis. Išmokos pinigais dėl nedarbingumo būnant arba gyvenant valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

Procedūra, kurios turi laikytis apdraustasis

1.Jeigu kompetentingos valstybės teisės aktuose numatyta, kad apdraustasis privalo pateikti pažymėjimą, kad gautų teisę į išmokas pinigais dėl nedarbingumo pagal Protokolo SSC.19 straipsnio [Išmokos pinigais] 1 dalį, apdraustasis paprašo jo sveikatos būklę nustačiusio gyvenamosios valstybės gydytojo patvirtinti jo nedarbingumą ir numatomą nedarbingumo trukmę. 

2.Apdraustasis pažymėjimą kompetentingai įstaigai nusiunčia per kompetentingos valstybės teisės aktuose nustatytą laikotarpį.

3.Jeigu gyvenamosios valstybės gydantys gydytojai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų, ir jeigu tokių pažymėjimų reikalaujama pagal kompetentingos valstybės teisės aktus, atitinkamas asmuo kreipiasi tiesiogiai į gyvenamosios vietos įstaigą. Ta įstaiga nedelsdama pasirūpina, kad būtų atliktas medicininis to asmens nedarbingo įvertinimas ir kad būtų parengtas 1 dalyje nurodytas pažymėjimas. Pažymėjimas nedelsiant nusiunčiamas kompetentingai įstaigai.

4.1, 2 ir 3 dalyse nurodyto dokumento persiuntimas neatleidžia apdraustojo nuo taikytinuose teisės aktuose numatytų pareigų, ypač nuo pareigų to asmens darbdaviui. Atitinkamais atvejais darbdavys arba kompetentinga įstaiga gali pakviesti pagal sutartį dirbantį darbuotoją dalyvauti veikloje, skirtoje asmeniui skatinti ir padėti grįžti į darbą.

Procedūra, kurios turi laikytis gyvenamosios valstybės įstaiga

5.Kompetentingos įstaigos prašymu gyvenamosios vietos įstaiga atlieka visus būtinus administracinius patikrinimus arba atitinkamo asmens sveikatos patikrinimą pagal pastarosios įstaigos taikomus teisės aktus. Patikrinimą atlikusio gydytojo išvadas, kuriose visų pirma nurodoma numanoma nedarbingumo trukmė, gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai.

Procedūra, kurios turi laikytis kompetentinga įstaiga 

6.Kompetentinga įstaiga pasilieka teisę surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas.

7.Kompetentinga įstaiga, nepažeisdama Protokolo SSC.19 straipsnio [Išmokos pinigais] 1 dalies antro sakinio, išmokas pinigais moka tiesiogiai atitinkamam asmeniui ir prireikus apie tai praneša gyvenamosios vietos įstaigai.

8.Taikant Protokolo SSC.19 straipsnio [Išmokos pinigais] 1 dalį, kitoje valstybėje remiantis patikrinimą atlikusio gydytojo ar įstaigos diagnoze išduotas apdraustojo nedarbingumo pažymėjimas turi tokią pačią teisinę vertę kaip ir kompetentingoje valstybėje narėje išduotas pažymėjimas.

9.Jeigu kompetentinga įstaiga atsisako skirti išmokas pinigais, apie savo sprendimą ji praneša apdraustajam ir tuo pačiu metu jo gyvenamosios vietos įstaigai.

Procedūra, kurios laikomasi tuo atveju, kai būnama valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

10.1–9 dalys mutatis mutandis taikomos apdraustajam būnant valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė.

SSCI.25 straipsnis. Pensininkų mokamos įmokos

Jeigu asmuo gauna pensiją daugiau nei vienoje valstybėje, iš visų pensijų atskaičiuojamų įmokų dydis jokiomis aplinkybėmis negali būti didesnis už sumą, kuri išskaičiuojama iš kompetentingoje valstybėje tokio paties dydžio pensiją gaunančio asmens pensijos.

SSCI.26 straipsnis. Specialios įgyvendinimo priemonės

1.Tais atvejais, kai asmeniui arba asmenų grupei paprašius jie atleidžiami nuo prievolės apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir todėl tiems asmenims netaikoma sveikatos draudimo sistema, kuriai taikomas Protokolas, valstybės įstaiga tik dėl tokio atleidimo netampa atsakinga už šiems asmenims arba jų šeimos nariams pagal Protokolo III antraštinės dalies I skyrių [Ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos] išmokėtų išmokų natūra ar pinigais išlaidų padengimą. 

2.Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodyti asmenys ir jų šeimos nariai gyvena valstybėje, kurioje teisė gauti išmokas natūra nepriklauso nuo draudimo sąlygų arba nuo darbo pagal darbo sutartį arba nuo savarankiškos veiklos vykdymo, jie turi sumokėti visą jų gyvenamojoje valstybėje suteiktų išmokų natūra sumą.

2 SKYRIUS. IŠMOKOS DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SSCI.27 straipsnis. Teisė į išmokas natūra ir pinigais gyvenant arba būnant valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

1.Taikant Protokolo SSC.31 straipsnį [Teisė į išmokas natūra ir pinigais], šio priedo straipsniai nuo SSCI.21 [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] iki SSCI.24 [Išmokos pinigais dėl nedarbingumo būnant arba gyvenant valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] taikomi mutatis mutandis. 

2.Teikdama specialias išmokas natūra, susijusias su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis, pagal buvimo vietos ar gyvenamosios vietos valstybės nacionalinės teisės aktus, tos valstybės įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingai įstaigai.

SSCI.28 straipsnis. Tvarka, kurios laikomasi nelaimingam atsitikimui darbe įvykus arba profesine liga susirgus valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė

1.Jei nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta arba profesinė liga pirmą kartą diagnozuojama valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą deklaruojama arba pranešama, jeigu nacionalinės teisės aktuose tokia deklaracija ar pranešimas numatyti, pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas, nepažeidžiant, kai taikoma, bet kurių kitų taikomų teisinių nuostatų, galiojančių valstybėje, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba pirmą kartą buvo nustatyta profesinės ligos medicininė diagnozė; tokiais atvejais pastarosios valstybės teisės aktų nuostatos tebėra taikytinos. Deklaracija arba pranešimas pateikiami kompetentingai įstaigai.

2.Valstybės, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba kurioje pirmą kartą buvo diagnozuota profesinė liga, įstaiga informuoja kompetentingą įstaigą apie tos valstybės teritorijoje atliktų sveikatos patikrinimų pažymėjimus. 

3.Jeigu dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio valstybės, kuri nėra kompetentinga valstybė, teritorijoje kelionės į darbą ar iš darbo metu, yra būtina atlikti tyrimą pirmosios valstybės teritorijoje, kad būtų nustatyta teisė gauti atitinkamas išmokas, kompetentinga įstaiga gali paskirti asmenį šiuo tikslu; apie tai ji praneša tos valstybės valdžios institucijoms. Įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje, kad būtų įvertinta visa susijusi informacija ir susipažinta su ataskaitomis bei kitais dokumentais, susijusiais su nelaimingu atsitikimu.

4.Baigus gydymą, kompetentingai įstaigai paprašius, jai nusiunčiamas išsamus pranešimas ir sveikatos patikrinimo pažymos, susiję su ilgalaikiais nelaimingo atsitikimo ar ligos padariniais, visų pirma su nukentėjusio asmens dabartine būkle, išgijimu ar sveikatos būklės stabilizavimusi po sužalojimo. Prireikus atitinkamus mokesčius sumoka gyvenamosios arba buvimo vietos įstaiga pagal tos įstaigos taikomus tarifus, kuriuos padengia kompetentinga įstaiga.

5.Gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigos prašymu kompetentinga įstaiga praneša jai apie sprendimą, kuriuo nustatyta išgijimo ar sveikatos būklės stabilizavimosi po sužalojimo data, ir, jei taikoma, apie sprendimą dėl pensijos paskyrimo.

SSCI.29 straipsnis. Ginčai dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos profesinio pobūdžio

1.Kompetentingai įstaigai užginčijus su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis susijusių teisės aktų taikymą pagal Protokolo SSC.31 straipsnio [Teisė į išmokas natūra ir pinigais] 2 dalį, ji apie tai nedelsdama praneša išmokas natūra suteikusiai gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigai; tokiu atveju išmokos natūra laikomos ligos draudimo išmokomis.

2.Priėmus tuo klausimu galutinį sprendimą, kompetentinga įstaiga nedelsdama apie tai praneša gyvenamosios arba buvimo vietos įstaigai, kuri suteikė išmokas natūra.

Jeigu nenustatoma, kad tai yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atvejis, išmokos natūra toliau teikiamos kaip ligos išmokos, jeigu atitinkamas asmuo turi teisę jas gauti.

Jeigu nustatoma, kad tai yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atvejis, atitinkamam asmeniui teikiamos ligos išmokos natūra nuo tos dienos, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba kai buvo pirmą kartą diagnozuota profesinė liga, laikomos išmokomis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

3.Šio priedo SSCI.6 straipsnio [Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas] 5 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis.

SSCI.30 straipsnis. Tvarka, kurios laikomasi, kai dviejose arba daugiau valstybių buvo susidurta su rizika susirgti profesine liga

1.Protokolo SSC.33 straipsnyje [Išmokos dėl profesinės ligos, kai ja sergantis asmuo buvo susidūręs su ta pačia rizika keliose valstybėse] nurodytu atveju deklaracija arba pranešimas apie profesinę ligą nusiunčiamas valstybės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti tą ligą, profesinių ligų srityje kompetentingai įstaigai.

Jeigu įstaiga, kuriai buvo nusiųsta deklaracija ar pranešimas, nustato, kad galėjęs sukelti atitinkamą profesinę ligą darbas paskutinį kartą buvo dirbamas pagal kitos valstybės teisės aktus, ji nusiunčia deklaraciją ar pranešimą kartu su papildomomis pažymomis tos kitos valstybės lygiavertei įstaigai.

2.Jeigu valstybės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo paskutinį kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, įstaiga nustato, kad atitinkamas asmuo ar maitintojo netekę asmenys neatitinka tų teisės aktų nustatytų reikalavimų, inter alia, dėl to, kad atitinkamas asmuo toje valstybėje nedirbo darbo, kuris sukėlė profesinę ligą, arba dėl to, kad ta valstybė nepripažįsta ligos profesinio pobūdžio, ta įstaiga nedelsdama nusiunčia valstybės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo anksčiau dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, įstaigai deklaraciją ar pranešimą ir visas papildomas pažymas, įskaitant visas pirmosios įstaigos atlikto sveikatos patikrinimo išvadas ir susijusius pranešimus.

3.Prireikus įstaigos, laikydamosi 2 dalyje nustatytos tos pačios tvarkos, kreipiasi į valstybės narės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo pirmą kartą dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, lygiavertę įstaigą.

SSCI.31 straipsnis. Įstaigų keitimasis duomenimis ir išankstiniai mokėjimai, kai pateikiama apeliacija dėl sprendimo atmesti prašymą

1.Pateikus apeliaciją dėl valstybės, pagal kurios teisės aktus atitinkamas asmuo dirbo darbą, galėjusį sukelti atitinkamą profesinę ligą, įstaigos sprendimo atsisakyti mokėti išmokas, ta įstaiga apie tai praneša įstaigai, kuriai šio priedo SSCI.30 straipsnio [Tvarka, kurios laikomasi, kai dviejose arba daugiau valstybių buvo susidurta su rizika susirgti profesine liga] 2 dalyje nustatyta tvarka buvo išsiųsta deklaracija ar pranešimas, o vėliau praneša jai apie galutinį sprendimą.

2.Jei asmuo turi teisę į išmokas pagal įstaigos, kuriai buvo išsiųsta deklaracija ar pranešimas, taikomus teisės aktus, ta įstaiga iš anksto sumoka sumą, kuri nustatoma prireikus pasitarus su įstaiga, dėl kurios sprendimo buvo pateikta apeliacija, ir padaro tai tokiu būdu, kad būtų išvengta permokėjimo. Pastaroji įstaiga kompensuoja išankstinio mokėjimo sumą, jeigu išnagrinėjus apeliaciją paaiškėja, kad išmokas turi mokėti ji. Tokiu atveju ši suma išskaičiuojama iš atitinkamam asmeniui mokėtinų išmokų, laikantis šio priedo SSCI.56 straipnio [Nepagrįstai gautos išmokos] ir SSCI.57 straipsnio [Laikinai mokėtos išmokos pinigais ar įmokos].

3.Šio priedo SSCI.6 straipsnio [Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas] 5 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis.

SSCI.32 straipsnis. Profesinės ligos paūmėjimas

Protokolo SSC.34 straipsnyje [Profesinės ligos paūmėjimas] numatytais atvejais pareiškėjas turi pateikti valstybės, kurioje jis prašo suteikti teisę į išmokas, įstaigai visą informaciją apie anksčiau dėl atitinkamos profesinės ligos skirtas išmokas. Ta įstaiga gali kreiptis į bet kurią anksčiau buvusią kompetentingą įstaigą, kad gautų visą, jos manymu, būtiną informaciją.

SSCI.33 straipsnis. Nedarbingumo lygio nustatymas anksčiau ar vėliau darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo arba anksčiau ar vėliau nustatytos profesinės ligos atveju

Jeigu ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas, įvykęs, kai atitinkamam asmeniui buvo taikomi valstybės teisės aktai, kurie nediferencijuoja nedarbingumo pagal jo priežastis, kompetentinga įstaiga arba atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos paskirta įstaiga:

(a)kitos valstybės kompetentingos įstaigos prašymu pateikia jai informaciją apie ankstesnio ar vėlesnio nedarbingumo lygį ir, jeigu įmanoma, informaciją, leidžiančią nustatyti, ar nedarbingumą sukėlė nelaimingas atsitikimas darbe, kaip apibrėžta šios kitos valstybės įstaigos taikomuose teisės aktuose;

(b)pagal taikytinus teisės aktus nustatydama teisę į išmoką ir išmokos dydį, atsižvelgia į nedarbingumo, kurį sukėlė ankstesnis arba vėlesnis atvejis, lygį.

SSCI.34 straipsnis. Prašymų skirti pensiją arba papildomas išmokas pateikimas ir nagrinėjimas

Norėdami gauti pensiją ar papildomą išmoką pagal valstybės teisės aktus, atitinkamas asmuo arba jo kaip maitintojo netekę asmenys, gyvenantys kitos valstybės teritorijoje, prireikus prašymą pateikia kompetentingai įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai, o ši jį prašymą siunčia kompetentingai įstaigai.

Prašyme pateikiama informacija, kurią būtina pateikti pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus.

3 SKYRIUS. IŠMOKOS MIRTIES ATVEJU

SSCI.35 straipsnis. Prašymas skirti išmoką mirties atveju

Taikant Protokolo SSC.37 straipsnį [Teisė į išmokas, jeigu asmuo mirė valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] ir SSC.38 straipsnį [Išmokų mokėjimas mirus pensininkui], prašymas skirti išmoką mirties atveju pateikiamas kompetentingai įstaigai arba pareiškėjo gyvenamosios vietos įstaigai, o ši jį siunčia kompetentingai įstaigai. 

Prašyme pateikiama informacija, kurią būtina pateikti pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus.


4 SKYRIUS. NEĮGALUMO IŠMOKOS IR SENATVĖS IR MAITINTOJO NETEKIMO PENSIJOS

SSCI.36 straipsnis. Papildomos išmokų apskaičiavimo nuostatos

1.Pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą apskaičiuojant teorinį ir faktinį išmokos dydį taikomos priedo SSCI.11 straipsnio [Laikotarpių sumavimas] 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos taisyklės.

2.Jei savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo laikotarpiai nebuvo įskaičiuoti pagal šio priedo SSC.11 straipsnio [Laikotarpių sumavimas] 3 dalį, valstybės, pagal kurios teisės aktus šie laikotarpiai buvo įgyti, įstaiga tuos laikotarpius atitinkantį išmokos dydį apskaičiuoja pagal jos taikomus teisės aktus. Prie faktinio išmokos dydžio, apskaičiuoto pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą, pridedama suma, atitinkanti savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo laikotarpius.

3.Kiekvienos valstybės įstaiga, remdamasi jos taikomais teisės aktais, apskaičiuoja išmokos dydį, atitinkantį savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo laikotarpius, kuriems pagal Protokolo SSC.48 straipsnio [Išmokų sutapimo vengimo taisyklės] 3 dalies c punktą netaikomos kitos valstybės išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo taisyklės.

Jei pagal kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus neįmanoma tiesiogiai nustatyti šios sumos todėl, kad pagal tuos teisės aktus draudimo laikotarpiams suteikiamos skirtingos vertės, gali būti nustatomas hipotetinis dydis. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato tokio hipotetinio dydžio nustatymo išsamią tvarką.

SSCI.37 straipsnis. Prašymai skirti išmokas

A.Prašymų skirti senatvės ir maitintojo netekimo pensijas pateikimas

1.Pareiškėjas prašymą teikia savo gyvenamosios vietos įstaigai arba paskutinės valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikytini, įstaigai. Jeigu atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi gyvenamosios vietos įstaigos taikomi teisės aktai, ta įstaiga prašymą perduoda paskutinės valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikytini, įstaigai.

2.Prašymo pateikimo data galioja visoms atitinkamoms įstaigoms.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, jei pareiškėjas nepraneša apie tai, kad jis buvo įdarbintas ar gyveno kitose valstybėse, nors buvo paprašytas tai padaryti, data, kurią pareiškėjas užbaigia savo pirminio prašymo pateikimo procedūrą arba pateikia naują prašymą dėl trūkstamų darbo ir (arba) gyvenimo valstybėje laikotarpių, laikoma prašymo pateikimo atitinkamus teisės aktus taikančiai įstaigai data, atsižvelgiant į palankesnes tų teisės aktų nuostatas. 

SSCI.38 straipsnis. Pažymėjimai ir informacija, kuriuos pareiškėjas turi pateikti kartu su prašymu

1.Pareiškėjas prašymą pateikia laikydamasis šio priedo SSCI.37 straipsnio [Prašymai skirti išmokas] 1 dalyje nurodytos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatų ir prie jo prideda pagal tuos teisės aktus būtinus patvirtinamuosius dokumentus. Visų pirma pareiškėjas pateikia visą turimą naudingą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su draudimo laikotarpiais (įstaigos, identifikavimo numeriai), darbu pagal darbo sutartį (darbdaviai) ar savarankišku darbu (veiklos pobūdis ir vieta) ir gyvenamąja vieta (adresai), kurie galėjo būti įgyti pagal kitus teisės aktus, ir nurodo tokių laikotarpių trukmę.

2.Jeigu pagal Protokolo SSC.45 straipsnio [Bendrosios nuostatos] 1 dalį pareiškėjas paprašo atidėti senatvės išmokų skyrimą pagal vienos ar kelių valstybių teisės aktus, jis tai nurodo savo prašyme, taip pat nurodydamas teisės aktus, pagal kuriuos prašo atidėti išmokų skyrimą. Siekdamos pareiškėjui sudaryti sąlygas naudotis ta teise, pareiškėjo prašymu atitinkamos įstaigos suteikia jam visą turimą informaciją, kad jis galėtų įvertinti išmokų, kurių jis gali reikalauti, skyrimo tuo pačiu metu ar viena po kitos pasekmes.

3.Jeigu pareiškėjas atsiima prašymą skirti išmokas, kaip numatyta tam tikros valstybės teisės aktuose, nelaikoma, kad tuo pačiu metu jis atsiima prašymus skirti išmokas pagal kitos valstybės teisės aktus. 

SSCI.39 straipsnis. Prašymų nagrinėjimas atitinkamose įstaigose

Kontaktinė įstaiga

1.Įstaiga, kuriai pagal šio priedo SSCI.37 straipsnio [Prašymai skirti išmokas] 1 dalį pateikiamas arba perduodamas prašymas skirti išmoką, toliau vadinama kontaktine įstaiga. Gyvenamosios vietos įstaiga nevadinama kontaktine įstaiga, jei atitinkamam asmeniui niekada nebuvo taikomi tos įstaigos taikomi teisės aktai.

Ši įstaiga ne tik nagrinėja prašymą skirti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus, bet ir, būdama kontaktinė įstaiga, sudaro sąlygas keistis duomenimis, pranešti apie sprendimus ir imtis veiksmų, būtinų prašymui nagrinėti atitinkamose įstaigose, be to, pareiškėjo prašymu pateikia jam informaciją, susijusią su taikant Protokolą kylančiais nagrinėjimo klausimais, ir informuoja jį apie nagrinėjimo pažangą.

Prašymų skirti senatvės ir maitintojo netekimo pensijas nagrinėjimas

2.Kontaktinė įstaiga nedelsdama perduoda prašymus skirti išmokas, visus turimus dokumentus ir tam tikrais atvejais atitinkamus pareiškėjo pateiktus dokumentus visoms atitinkamoms įstaigoms, kad jos tuo pačiu metu galėtų pradėti nagrinėti prašymą. Kontaktinė įstaiga praneša kitoms įstaigoms apie draudimo arba gyvenimo laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai. Ji taip pat nurodo, kurie dokumentai bus pateikti vėlesnę datą, ir kuo greičiau papildo prašymą.

3.Kiekviena atitinkama įstaiga kuo greičiau kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms praneša apie draudimo ir gyvenimo laikotarpius, kuriems taikomi jos teisės aktai.

4.Kiekviena atitinkama įstaiga skaičiuoja išmokų dydį pagal Protokolo SSC.47 straipsnį [Išmokų skyrimas] ir praneša kontaktinei įstaigai bei kitoms atitinkamoms įstaigoms apie savo sprendimą, apie mokėtinų išmokų dydį ir visą informaciją, būtiną Protokolo straipsnių nuo SSC.48 [Išmokų sutapimo vengimo taisyklės] iki SSC.50 [Skirtingų rūšių išmokų sutapimas] taikymo tikslais.

5.Jeigu įstaiga, remdamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija, nustato, kad taikytina Protokolo SSC.52 straipsnio [Trumpesni nei vienerių metų draudimo arba gyvenimo laikotarpiai] 2 arba 3 dalis, ji praneša apie tai kontaktinei įstaigai ir kitoms atitinkamoms įstaigoms. 

SSCI.40 straipsnis. Pranešimas apie sprendimus pareiškėjui

1.Kiekviena įstaiga pareiškėjui praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė pagal taikytinus teisės aktus. Kiekviename sprendime tiksliai nurodomos teisių gynimo priemonės ir apeliacinių skundų pateikimo terminai. Kai kontaktinei įstaigai pranešta apie visus kiekvienos įstaigos priimtus sprendimus, pareiškėjui ir kitoms atitinkamoms įstaigoms ji siunčia tų sprendimų santrauką. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas parengia santraukos pavyzdį. Santrauka pareiškėjui siunčiama įstaigos kalba arba pareiškėjo prašymu – jo pasirinkta oficialiąja Sąjungos kalba pripažinta kalba, įskaitant anglų kalbą.

2.Jeigu gavus santrauką pareiškėjui atrodo, kad dviejų ar daugiau įstaigų priimtų sprendimų sąveika galėjo turėti neigiamos įtakos jo teisėms, pareiškėjas turi teisę prašyti, kad atitinkamos įstaigos peržiūrėtų sprendimus laikydamosi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytų terminų. Terminai pradedami skaičiuoti santraukos gavimo dieną. Apie peržiūros rezultatus pareiškėjui pranešama raštu.

SSCI.41 straipsnis. Neįgalumo lygio nustatymas

Kiekviena įstaiga pagal savo teisės aktus gali pasirinkti gydytoją ar kitą ekspertą, kuris patikrintų pareiškėjo sveikatą ir nustatytų neįgalumo lygį. Tačiau valstybės įstaiga atsižvelgia į iš kitos valstybės įstaigos gautus dokumentus, medicinines išvadas ir administracinio pobūdžio informaciją, lyg jie būtų parengti jos pačios valstybės teritorijoje.

SSCI.42 straipsnis. Laikinas išmokų mokėjimas dalimis ir išankstinis išmokos mokėjimas

1.Nepaisant šio priedo SSCI.7 straipsnio [Laikinas išmokų ir įmokų apskaičiavimas], bet kuri įstaiga, kuri nagrinėdama prašymą skirti išmokas nustato, kad pagal taikytinus teisės aktus pareiškėjas turi teisę į nepriklausomą išmoką pagal SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies a punktą, nedelsdama sumoka tą išmoką. Ši išmoka laikoma laikina, jei skirta suma galėtų pasikeisti išnagrinėjus prašymą.

2.Kai iš turimos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš įstaigos išmoką pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą, ta įstaiga moka išankstinę išmoką, kurios dydis turi būti kuo artimesnis sumai, kuri greičiausiai bus mokama pagal Protokolo SSC.47 straipsnio [Išmokų skyrimas] 1 dalies b punktą. 

3.Laikinas išmokas arba išankstines išmokas pagal 1 arba 2 dalis mokėti privalanti įstaiga apie tai nedelsdama informuoja pareiškėją, atkreipdama jo dėmesį visų pirma į tai, kad priemonė yra laikina, ir į teisę pateikti apeliacinį skundą pagal jos taikomus teisės aktus.

SSCI.43 straipsnis. Išmokų perskaičiavimas

1.Jeigu išmokos perskaičiuojamos pagal Protokolo SSC.45 straipsnio [Bendrosios nuostatos] 4 dalį ir 54 straipsnio [Išmokų perskaičiavimas ir perkainojimas] 1 dalį, mutatis mutandis taikytinas šio priedo SSCI.42 straipsnis [Laikinas išmokų mokėjimas dalimis ir išankstinis išmokos mokėjimas].

2.Jeigu išmokos perskaičiuojamos, jų mokėjimas sustabdomas arba nutraukiamas, šį sprendimą priėmusi institucija nedelsdama apie tai praneša atitinkamam asmeniui ir visoms institucijoms, iš kurių šis asmuo turi teisę gauti išmoką.

SSCI.44 straipsnis. Pensijų apskaičiavimui pagreitinti skirtos priemonės

1.Siekdamos palengvinti ir pagreitinti prašymų nagrinėjimą ir išmokų mokėjimą, įstaigos, kurių teisės aktai buvo taikomi asmeniui: 

(a)keičiasi su kitų valstybių įstaigomis arba joms leidžia susipažinti su duomenimis, leidžiančiais nustatyti asmenų, kuriems iš pradžių taikomi vieni nacionalinės teisės aktai, o paskui kiti, tapatybę ir kartu užtikrina, kad šie tapatybės nustatymo duomenys būtų saugomi ir atitiktų, o jei taip nėra, suteikia šiems asmenims priemones tiesiogiai susipažinti su jų tapatybės nustatymo duomenimis;

(b)likus pakankamai laiko iki minimalaus amžiaus, nuo kurio įgyjamos teisės į pensiją, arba prieš pagal nacionalinės teisės aktus nustatytiną amžių su atitinkamu asmeniu ir kitų valstybių įstaigomis keičiasi informacija arba atitinkamam asmeniui ir kitų valstybių įstaigoms leidžia susipažinti su informacija (įgyti laikotarpiai ir kiti svarbūs duomenys) apie asmenų, kuriems iš pradžių taikytini vieni teisės aktai, o paskui kiti, teises į pensiją arba, jeigu jos to nepadaro, informuoja tuos asmenis apie priemones, kuriomis galima susipažinti su būsimomis jų teisėmis į išmokas, arba tas priemones jiems suteikia.

2.Taikant 1 dalį, Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato, kokia informacija turi būti keičiamasi ar leidžiama su ja susipažinti, ir nustato tinkamas procedūras ir mechanizmus, atsižvelgdama į nacionalinių pensijų sistemų ypatybes, jų administracinę ir techninę sąrangą bei jų turimas technologines priemones. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas užtikrina tokių pensijų sistemų įgyvendinimą parengdama tolesnius veiksmus, susijusius su vykdomomis priemonėmis ir jų taikymu.

3.Taikant 1 dalį, šiame straipsnyje nurodyta informacija turėtų būti suteikta įstaigai pirmojoje valstybėje, kurioje socialinės apsaugos administravimo tikslais asmeniui suteiktas asmens kodas.

SSCI.45 straipsnis. Koordinavimo priemonės valstybėse

1.Nepažeidžiant Protokolo SSC.46 straipsnio [Specialiosios nuostatos dėl laikotarpių sumavimo], jei nacionalinės teisės aktuose yra nustatytos atsakingos įstaigos ar taikytinos sistemos nustatymo arba draudimo laikotarpių priskyrimo konkrečiai sistemai taisyklės, tos taisyklės taikomos atsižvelgiant tik į tuos draudimo laikotarpius, kurie įgyti pagal atitinkamos valstybės teisės aktus.

2.Jei nacionalinės teisės aktuose numatytos valstybės tarnautojams taikytinų specialių sistemų ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų bendrosios sistemos koordinavimo taisyklės, Protokolo ir šio Priedo nuostatos toms taisyklėms poveikio nedaro.

5 SKYRIUS. BEDARBIO PAŠALPOS

SSCI.46 straipsnis. Laikotarpių sumavimas ir pašalpų apskaičiavimas

1.Šio priedo SSC.11 straipsnio [Laikotarpių sumavimas] 1 dalis mutatis mutandis taikoma Protokolo SSC.56 straipsniui [Specialiosios nuostatos dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo]. Nedarant poveikio pagrindinėms susijusių įstaigų pareigoms, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai gali pateikti valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi, kai jis dirbo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodomi laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus. 

2.Taikant Protokolo SSC.57 straipsnį [Bedarbio pašalpų apskaičiavimas], valstybės, kurios teisės aktuose nustatyta, kad pašalpų apskaičiavimas priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga taip pat atsižvelgia į atitinkamo asmens šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje, lyg jie gyventų kompetentingoje valstybėje. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei šeimos narių gyvenamojoje valstybėje kitas asmuo turi teisę gauti bedarbio pašalpas, kurias apskaičiuojant atsižvelgiama į šeimos narių skaičių.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. FINANSINĖS NUOSTATOS

1 SKYRIUS. IŠMOKŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS TAIKANT SSC.30 STRAIPSNĮ [Atsiskaitymai tarp įstaigų] IR SSC.36 STRAIPSNĮ [Atsiskaitymai tarp įstaigų]

1 skirsnis. Išmokų kompensavimas remiantis faktinėmis išlaidomis

SSCI.47 straipsnis. Principai

1.Taikant Protokolo SSC.30 straipsnį [Atsiskaitymai tarp įstaigų] ir SSC.36 straipsnį [Atsiskaitymai tarp įstaigų], kompetentinga įstaiga faktines išmokų natūra išlaidas jas suteikusiai įstaigai kompensuoja pagal tos įstaigos sąskaitas, išskyrus atvejus, kai taikytinas šio priedo SSCI.57 straipsnis [Laikinai mokėtos išmokos pinigais ar įmokos].  

2.Jeigu 1 dalyje nurodytų išmokų arba jų dalies faktinių išlaidų dydis jas mokėjusios įstaigos sąskaitoje nenurodytas, kompensuotina suma nustatoma remiantis vienkartinėmis išmokomis, apskaičiuotomis remiantis visais turimais tinkamais duomenimis. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas įvertina vienkartinių išmokų apskaičiavimo pagrindus ir nustato jų dydį. 

3.Kompensuojant gali būti neatsižvelgiama į normas, didesnes už taikytinas išmokoms natūra, teikiamoms apdraustiesiems asmenims pagal 1 dalyje nurodytas išmokas mokančios įstaigos taikomus teisės aktus.

2 skirsnis. Išmokų kompensavimas remiantis fiksuotais dydžiais

SSCI.48 straipsnis. Atitinkamos (-ų) valstybės (-ių nustatymas)

1.Protokolo SSC.30 straipsnio [Atsiskaitymai tarp įstaigų] 2 dalyje nurodytos valstybės, pagal kurių teisines ar administracines struktūras išlaidų pagal faktines išlaidas kompensuoti neįmanoma, yra išvardytos šio priedo SSCI-3 priedėlyje. 

2.Šio priedo SSCI-3 priedėlyje išvardytų valstybių išmokų natūra, sumokėtų:  

(a)šeimos nariams, kurie gyvena kitoje valstybėje nei apdraustasis asmuo, kaip numatyta Protokolo SSC.15 straipsnyje [Gyvenimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė]; ir  

(b)pensininkams bei jų šeimos nariams, kaip numatyta Protokolo SSC.22 straipsnio [Teisės į išmokas natūra pagal gyvenamosios valstybės teisės aktus neturėjimas] 1 dalyje, SSC.23 straipsnyje [Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių, kurios nėra gyvenamoji valstybė, teisės aktus, kai teisė į išmokas natūra įgyta pastarojoje valstybėje] ir SSC.24 straipsnyje [Šeimos narių gyvenimas kitoje valstybėje nei ta, kurioje gyvena pensininkas], 

sumą kompetentingos įstaigos kompensuoja tas išmokas teikusioms įstaigoms remdamosi kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytu fiksuotu dydžiu. Šis fiksuotas vienkartinės išmokos dydis turi būti kuo artimesnis faktinėms išlaidoms.

SSCI.49 straipsnis. Mėnesinių fiksuotų dydžių ir bendro fiksuoto dydžio apskaičiavimo metodas

1.Kiekvienos išmokas mokančios valstybės mėnesinis fiksuotas dydis vienam asmeniui (Fi) kalendoriniams metams apskaičiuojamas padalijant vienam asmeniui tenkančias vidutines metines išlaidas(Yi) (suskirsčius asmenis į įvairias amžiaus grupes (i)) iš 12 ir gautą dydį sumažinant (X) pagal šią formulę:  

Fi = Yi*1/12*(1-X)  

čia:  

-indeksu i (i vertės = 1, 2 ir 3) žymimos trys amžiaus grupės, į kurias asmenys suskirstomi apskaičiuojant fiksuotus dydžius: 

-i = 1: jaunesni nei 20 metų asmenys, 

-i = 2: 20–64 metų amžiaus asmenys,

-i = 3: 65 metų ir vyresni asmenys,

-Yi žymi vienam i amžiaus grupės asmeniui tenkančias vidutines metines išlaidas, kaip nurodyta 2 dalyje, 

-koeficientu X (0,20 arba 0,15) žymimas 3 dalyje nurodytas sumažinimas.  

2.Vienam i amžiaus grupės asmeniui tenkančios vidutinės metinės išlaidos (Yi) apskaičiuojamos visų išmokų natūra, kurias išmokas mokančios valstybės įstaigos skyrė visiems atitinkamos amžiaus grupės asmenims, kuriems taikomi tos valstybės teisės aktai ir kurie gyvena jos teritorijoje, metines išlaidas padalijus iš tos amžiaus grupės atitinkamų asmenų vidutinio skaičiaus atitinkamais kalendoriniais metais. Apskaičiavimas grindžiamas išlaidomis, susijusiomis su šio priedo SSCI.20 straipsnyje [Sistema, taikytina tuo atveju, kai gyvenamosios vietos arba buvimo vietos valstybėje yra daugiau nei viena sistema] nurodytomis sistemomis.

3.Apskaičiuojant mėnesinį fiksuotą dydį taikytinas sumažinimas iš principo yra lygus 20 % (X = 0,20). Tais atvejais, kai kompetentinga valstybė nenurodyta SSC-3 priede [Papildomos teisės pensininkams, grįžtantiems į kompetentingą valstybę], pensininkams ir jų šeimos nariams taikomas sumažinimas yra 15 % (X = 0,15).

4.Kiekvienai už išmokų mokėjimą atsakingai valstybei bendras fiksuotas dydis kalendoriniams metams yra suma, apskaičiuojama kiekvienoje i amžiaus grupėje vienam asmeniui nustatytus mėnesinius fiksuotus dydžius padauginant iš mėnesių, per kuriuos atitinkami tos amžiaus grupės asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje, skaičiaus.

Mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys įgijo teisę į išmokas mokančioje valstybėje, skaičius yra kalendorinių metų kalendorinių mėnesių, per kuriuos atitinkami asmenys, gyvendami išmokas mokančios valstybės teritorijoje, turėjo teisę gauti išmokas natūra toje teritorijoje iš už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės, suma. Šie mėnesiai apskaičiuojami pagal šiam tikslui gyvenamosios vietos įstaigos pildomą sąrašą, kuris sudaromas remiantis kompetentingos įstaigos pateiktais išmokų gavėjų teises įrodančiais dokumentais.  

5.Remdamasi ta ataskaita, Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kurie gali būti reikalingi siekiant užtikrinti, kad apskaičiuoti fiksuoti dydžiai būtų kuo artimesni patirtoms faktinėms išlaidoms ir kad 3 dalyje nurodytas sumažinimas nesudarytų sąlygų valstybių nesuderintiems ar dvigubiems mokėjimams.  

6.Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato 1–5 dalyse nurodytiems fiksuotiems dydžiams apskaičiuoti būtinų elementų nustatymo metodus.

SSCI.50 straipsnis. Pranešimas apie vidutines metines išlaidas

Apie dėl kiekvienos amžiaus grupės vieno asmens tam tikrais metais patirtų vidutinių metinių išlaidų sumą Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų, einančių po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos. Jei šis pranešimas iki šio termino nepateikiamas, bus remiamasi vienam asmeniui tekusių vidutinių metinių išlaidų suma, kurią ankstesniems metams paskutinį kartą buvo nustatęs Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas.

3 skirsnis. Bendros nuostatos

SSCI.51 straipsnis. Atsiskaitymų tarp įstaigų tvarka

1.Atsiskaitymai tarp valstybių vykdomi kuo greičiau. Kiekviena atitinkama įstaiga privalo kuo greičiau atsiskaityti pagal pateiktus reikalavimus iki šiame skirsnyje nurodyto termino. Ginčas dėl tam tikro reikalavimo neturi kliudyti atsiskaityti pagal kitą reikalavimą ar kitokius reikalavimus. 

2.Protokolo SSC.30 straipsnyje [Atsiskaitymai tarp įstaigų] ir SSC.36 straipsnyje [Atsiskaitymai tarp įstaigų] numatyti atsiskaitymai tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės įstaigų atliekami tarpininkaujant ryšių tarnybai. Už atsiskaitymus pagal Protokolo SSC.30 straipsnį [Atsiskaitymai tarp įstaigų] ir SSC.36 straipsnį [Atsiskaitymai tarp įstaigų] gali būti atsakingos skirtingos ryšių tarnybos.

SSCI.52 straipsnis. Reikalavimų pateikimo ir nagrinėjimo terminai

1.Faktinėmis išlaidomis pagrįsti reikalavimai pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės ryšių tarnybai per 12 mėnesių nuo kalendorinių metų pusmečio, per kurį tie reikalavimai buvo užfiksuoti išmokas mokančios įstaigos sąskaitose, pabaigos.

2.Reikalavimai dėl fiksuotų dydžių už kalendorinius metus pateikiami už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės ryšių tarnybai per 12 mėnesių po to mėnesio, kurį tų metų vidutines išlaidas patvirtino Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas. Šio priedo SSCI.49 straipsnio [Mėnesinių fiksuotų dydžių ir bendro fiksuoto dydžio apskaičiavimo metodas] 4 dalyje nurodyti sąrašai pateikiami iki metų, einančių po ataskaitinių metų, pabaigos.

3.Šio priedo SSCI.7 straipsnio [Laikinas išmokų ir įmokų apskaičiavimas] 5 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas prasideda nustačius kompetentingą įstaigą.

4.Reikalavimai, pateikti praėjus 1 ir 2 dalyse nurodytiems terminams, nesvarstomi.

5.Už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga šio priedo SSCI.51 straipsnyje [Atsiskaitymų tarp įstaigų tvarka] nurodytai išmokas mokančios valstybės ryšių tarnybai atsiskaito už reikalavimus per 18 mėnesių nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti už išmokų mokėjimą atsakingos valstybės ryšių tarnybai, pabaigos. Tai netaikoma reikalavimams, kuriuos per tą laikotarpį už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga atmetė dėl svarbios priežasties.

6.Ginčai dėl reikalavimo išsprendžiami ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo to mėnesio, kurį buvo pateiktas reikalavimas.

7.Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas sudaro palankesnes sąlygas galutinai uždaryti sąskaitas tais atvejais, kai ginčas negali būti išspręstas per 6 dalyje nustatytą laikotarpį ir, gavęs vienos iš ginčo šalių pagrįstą prašymą, pateikia savo nuomonę dėl ginčo per šešis mėnesius nuo to mėnesio, kurį jis jam buvo pateiktas.

SSCI.53 straipsnis. Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus ir pradinės įmokės

1.Šio priedo SSCI.52 straipsnio [Reikalavimų pateikimo ir nagrinėjimo terminai] 5 dalyje nustatyto 18 mėnesių laikotarpio pabaigos išmokas mokanti įstaiga gali skaičiuoti delspinigius už nesumokėtas reikalaujamas sumas, išskyrus atvejus, kai už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga per šešis mėnesius nuo to mėnesio, per kurį šie reikalavimai buvo pateikti, pabaigos sumokėjo pradinę įmoką, kurią sudaro bent 90 proc. visos sumos, reikalaujamos pagal šio priedo SSCI.52 straipsnio [Reikalavimų pateikimo ir nagrinėjimo terminai] 1 arba 2 dalį. Už tas reikalaujamos sumos dalis, kurios nebuvo padengtos sumokėjus pradinę įmoką, delspinigiai gali būti skaičiuojami tik pasibaigus 36 mėnesių laikotarpiui, nustatytam šio priedo SSCI.53 straipsnio 6 dalyje.

2.Delspinigiai skaičiuojami remiantis pagrindine norma, kurią pagrindinėms refinansavimo operacijoms taiko Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto šiuo tikslu paskirta finansų įstaiga. Taikytina pagrindinė norma yra ta, kuri įsigaliojo pirmąją mėnesio, kai turėjo būti atliktas mokėjimas, dieną.

3.Nė viena ryšių palaikymo tarnyba neprivalo priimti 1 dalyje nustatytos pradinės įmokos. Tačiau jeigu ryšių palaikymo tarnyba atsisako tokio pasiūlymo, išmokas mokanti įstaiga teisę skaičiuoti delspinigius už pavėluotus mokėjimus, susijusius su atitinkamais reikalavimais, turi tik laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytos sąlygos.

SSCI.54 straipsnis. Metinis sąskaitų balansas

1.Partnerystės taryba, remdamasi Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto ataskaita, parengia kiekvienų kalendorinių metų reikalavimų suvestinę. Šiuo tikslu ryšių tarnybos per Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto nustatytą laiką ir jo nustatyta tvarka praneša jam apie pateiktuose, patenkintuose arba užginčytuose reikalavimuose nurodytas sumas (kreditoriaus pozicija) ir gautuose, patenkintuose arba užginčytuose reikalavimuose reikalautas sumas (debitoriaus pozicija).

2.Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gali atlikti atitinkamą statistinių ir apskaitos duomenų, reikalingų 1 dalyje nurodytai metinei reikalavimų suvestinei parengti, patikrinimą, ypač tam, kad įsitikintų, jog šie duomenys atitinka šioje antraštinėje dalyje nustatytas taisykles.

2 SKYRIUS. NEPAGRĮSTAI SUTEIKTŲ IŠMOKŲ ATGAVIMAS, LAIKINŲ IŠMOKŲ IR ĮMOKŲ ATGAVIMAS, KOMPENSAVIMAS IR PARAMA VYKDANT REIKALAVIMUS

1 skirsnis. Principai

SSCI.55 straipsnis. Bendros nuostatos

Taikant Protokolo SSC.64 straipsnį [Įmokų surinkimas ir išmokų atgavimas] ir laikantis jame nustatytos tvarkos, kiekvieną kartą, kai tai įmanoma, reikalavimai vykdomi atliekant kompensavimą tarp atitinkamos valstybės narės ir Jungtinės Karalystės įstaigų arba atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu pagal šio priedo straipsnius nuo SSCI.56 [Nepagrįstai gautos išmokos] iki SSCI.58 [Su kompensacijomis susijusios išlaidos]. Jei atliekant šią kompensavimo procedūrą visų reikalavimų arba kurio nors reikalavimo neįmanoma įvykdyti, likusi mokėtina suma atgaunama pagal šio priedo straipsnius nuo SSCI.59 [Terminų apibrėžtys ir bendros nuostatos] iki SSCI.69 [Su atgavimu susijusios išlaidos]. 

2 skirsnis. Kompensavimas

SSCI.56 straipsnis. Nepagrįstai gautos išmokos

1.Jei valstybės įstaiga asmeniui išmoka nepagrįstas išmokas, ši įstaiga, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, gali prašyti valstybės, atsakingos už išmokų mokėjimą atitinkamam asmeniui, įstaigos išskaityti nepagrįstai išmokėtą sumą iš įsiskolinimų ar einamųjų mokėjimų, mokėtinų atitinkamam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kuriai socialinės apsaugos sričiai priskiriamos mokamos išmokos. Tos valstybės įstaiga, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų šios rūšies kompensavimo procedūrą reglamentuojančių sąlygų ir apribojimų, išskaito atitinkamą sumą, tarsi ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda išmokas nepagrįstai išmokėjusiai įstaigai. 

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, jei skirdama ar peržiūrėdama neįgalumo išmokas, senatvės ir maitintojo netekimo pensijas pagal Protokolo III antraštinės dalies [Specialiosios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų kategorijomis] 3 skyrių [Išmokos mirties atveju] ir 4 skyrių [Neįgalumo išmokos], valstybės įstaiga asmeniui išmokas išmoka nepagrįstai, ta įstaiga gali prašyti valstybės, atsakingos už atitinkamų išmokų mokėjimą atitinkamam asmeniui, įstaigos išskaityti permokėtą sumą iš įsiskolinimų atitinkamam asmeniui. Kai pastaroji įstaiga informuoja nepagrįstai sumą išmokėjusią įstaigą apie šiuos įsiskolinimus, nepagrįstai sumą išmokėjusi įstaiga per du mėnesius praneša apie nepagrįstai išmokėtos sumos dydį. Jei įstaiga, kuri turi padengti įsiskolinimus, gauna šį pranešimą iki termino, ji perveda išskaitytą sumą nepagrįstai sumas išmokėjusiai įstaigai. Jei terminas pasibaigęs, ta įstaiga nedelsdama padengia įsiskolinimus atitinkamam asmeniu. 

3.Jei vienoje valstybėje asmuo gauna socialinę paramą tuo laikotarpiu, kurį jis turėjo teisę į išmokas pagal kitos valstybės teisės aktus, paramą suteikusi įstaiga, jeigu ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų grąžintos atitinkamam asmeniui mokėtinos sumos, gali prašyti kitos valstybės, atsakingos už išmokų mokėjimą atitinkamam asmeniui, įstaigos išskaityti sumokėtos paramos sumą iš sumų, kurias ta valstybė moka atitinkamam asmeniui. 

Ši nuostata mutatis mutandis taikoma atitinkamo asmens šeimos nariams, kurie valstybės teritorijoje gavo paramą tuo laikotarpiu, kurį apdraustasis turėjo teisę į išmokas už tą šeimos narį pagal kitos valstybės teisės aktus.

Valstybės įstaiga, kuri nepagrįstai išmokėjo paramos sumą, praneša apie mokėtiną sumą kitos valstybės įstaigai, kuri, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų šios rūšies kompensavimo procedūrą reglamentuojančių sąlygų ir apribojimų, išskaito atitinkamą sumą ir nedelsdama ją perveda nepagrįstai sumą išmokėjusiai įstaigai.

SSCI.57 straipsnis. Laikinai mokėtos išmokos pinigais ar įmokos

1.Taikant šio priedo SSCI.6 straipsnį [Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas], ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to, kai buvo nustatyti taikytini teisės aktai arba buvo nustatyta už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga, laikinai išmokas pinigais mokėjusi įstaiga apskaičiuoja sumą, kurią ji laikinai mokėjo, ir ją praneša nustatytai kompetentingai įstaigai.

Nustatyta kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą, išskaito sumą, kuri buvo laikinai mokama, iš įsiskolinimų atitinkamam asmeniui už atitinkamas išmokas ir nedelsdama išskaitytą sumą perveda laikinai išmokas pinigais mokėjusiai įstaigai.

Jei laikinai mokėtų išmokų suma viršija įsiskolinimų sumą arba jei įsiskolinimų nėra, nustatyta kompetentinga įstaiga, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų šios rūšies kompensavimo procedūrą reglamentuojančių sąlygų ir apribojimų, šią sumą išskaito iš einamųjų mokėjimų ir nedelsdama išskaitytą sumą perveda laikinai išmokas pinigais mokėjusiai įstaigai.

2.Juridinio arba fizinio asmens įmokas laikinai gavusi įstaiga šias sumas sumokėjusiam asmeniui jas kompensuoja tik tada, kai nustatyta kompetentinga įstaiga patvirtina sumas, kurios jai priklauso pagal šio priedo SSCI.6 straipsnio [Laikinas teisės aktų taikymas ir laikinas išmokų skyrimas] 4 dalį.

Nustatytos kompetentingos įstaigos prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to, kai buvo nustatyti taikytini teisės aktai, laikinai įmokas gavusi įstaiga jas perveda nustatytai kompetentingai įstaigai už tą laikotarpį, kad būtų sureguliuota padėtis, susijusi su įmokomis, kurias juridinis arba fizinis asmuo yra jai skolingas. Laikoma, kad pervestos įmokos buvo atgaline data sumokėtos nustatytai kompetentingai įstaigai.

Jei laikinai mokėtų įmokų suma viršija sumą, kurią juridinis arba fizinis asmuo yra skolingas nustatytai kompetentingai įstaigai, laikinai įmokas gavusi įstaiga juridiniam ir arba fiziniam asmeniui kompensuoja permokėtą sumą.

SSCI.58 straipsnis. Su kompensacijomis susijusios išlaidos

Skolą išieškant pagal šio priedo SSCI.56 straipsnyje [Permokėtos išmokos] ir SSCI.57 straipsnyje [Laikinai mokėtos išmokos pinigais ar įmokos] nustatytą kompensavimo procedūrą, išlaidos neapmokamos.



3 skirsnis. Reikalavimų vykdymas

SSCI.59 straipsnis. Terminų apibrėžtys ir bendros nuostatos

1.Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

-reikalavimas – visi reikalavimai, susiję su nepagrįstai įmokėtomis įmokomis arba nepagrįstai suteiktomis ar išmokėtomis išmokomis, įskaitant delspinigius, baudas, administracines sankcijas ir visus kitus privalomuosius mokėjimus bei su reikalavimu susijusias išlaidas, kaip numatyta reikalavimą teikiančios valstybės teisės aktuose; 

-prašančioji šalis – kiekvienos valstybės įstaiga, kuri pateikia su pirmiau apibrėžtu reikalavimu susijusį prašymą pateikti informaciją, prašymą pateikti pranešimą arba prašymą vykdyti reikalavimą; 

-prašomoji šalis – kiekvienos valstybės įstaiga, kuriai gali būti pateiktas prašymas pateikti informaciją, prašymas pateikti pranešimą arba prašymas vykdyti reikalavimą.

2.Valstybių prašymai ir susiję pranešimai paprastai pateikiami per paskirtąsias įstaigas.

3.Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas imasi praktinių įgyvendinimo priemonių, įskaitant, be kita ko, tas, kurios susijusios su priedo SSCI.4 straipsniu [Keitimosi duomenimis formos, dokumentai ir metodai] ir su sumų, dėl kurių atgavimo gali būti teikiamas prašymas vykdyti reikalavimą, mažiausio dydžio nustatymu.

SSCI.60 straipsnis. Prašymai pateikti informaciją

1.Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis pateikia visą informaciją, kuri galėtų būti naudinga prašančiajai šaliai jos reikalavimui vykdyti.

2.Norėdama gauti šią informaciją, prašomoji šalis naudojasi įgaliojimais, numatytais įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje, taikomuose panašiems reikalavimams, pateiktiems jos pačios valstybėje, patenkinti. Prašyme pateikti informaciją nurodoma atitinkamo juridinio ar fizinio asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, vardas ir pavardė arba pavadinimas, naujausias žinomas adresas ir visa kita su jo tapatybe susijusi naudinga informacija ir reikalavimo, dėl kurio pateiktas prašymas, pobūdis ir suma.

3.Prašomoji šalis neprivalo pateikti informacijos:

(a)kurios ji negalėtų gauti, kad būtų įvykdytas jos pačios valstybės teritorijoje pateikti panašūs reikalavimai;

(b)kuri atskleistų komercines, pramonines arba profesines paslaptis; arba

(c)kurią atskleidus galėtų būti pakenkta valstybės, kurioje yra prašomoji institucija, saugumui arba būtų pažeista jos viešoji tvarka.

4.Prašomoji šalis informuoja prašančiąją šalį apie prašymo pateikti informaciją atmetimo priežastis. 

SSCI.61 straipsnis. Pranešimas

1.Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis, laikydamasi jos pačios valstybės teritorijoje galiojančių teisės aktų dėl pranešimo apie panašius dokumentus ar sprendimus, praneša adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio dokumentus ir sprendimus, priimtus prašančiosios šalies valstybėje bei susijusius su reikalavimu arba jo vykdymu. 

2.Prašyme pateikti pranešimą nurodomas atitinkamo adresato vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir visa kita su jo tapatybe susijusi naudinga informacija, kurią prašančioji šalis paprastai gali gauti apie atitinkamą adresatą, dokumento ar sprendimo, apie kurį turi būti pranešta, pobūdis bei dalykas, ir prireikus skolininko vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir kita su jo tapatybe susijusi naudinga informacija, reikalavimas, su kuriuo dokumentas ar sprendimas yra susijęs, ir visa kita naudinga informacija. 

3.Prašomoji šalis nedelsdama informuoja prašančiąją šalį apie veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo datą, kada dokumentas arba sprendimas buvo išsiųstas adresatui. 

SSCI.62 straipsnis. Prašymas vykdyti reikalavimą

1.Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis vykdo reikalavimus, kuriems taikomas prašančiosios šalies išduotas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, tiek, kiek tai leidžiama prašomosios šalies valstybėje galiojančiuose įstatymuose ir administracinėje praktikoje ir pagal tuos įstatymus bei praktiką.

2.Prašančioji šalis prašymą vykdyti reikalavimą gali pateikti tik jei:

(a)ji prašomajai šaliai taip pat pateikia dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą prašančiosios šalies valstybėje, oficialią arba patvirtintą kopiją, išskyrus atvejus, kai taikoma šio priedo SSCI.64 straipsnio [Mokėjimo tvarka ir terminai] 3 dalis; 

(b)reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama jį vykdyti, nėra užginčytas jos pačios valstybėje; 

(c)ji savo pačios valstybėje taikė atitinkamas reikalavimo vykdymo procedūras, nustatytas remiantis 1 dalyje nurodytu dokumentu, ir dėl taikomų priemonių bus sumokėta ne visa reikalavimo suma;

(d)pagal jos pačios taikomus teisės aktus senaties terminas dar nėra pasibaigęs.

3.Prašyme vykdyti reikalavimą nurodoma:

(a)atitinkamo fizinio ar juridinio asmens ir (arba) jo turtą valdančios trečiosios šalies vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir visa kita su fizinio ar juridinio asmens arba trečiosios šalies tapatybe susijusi naudinga informacija;

(b)prašančiosios šalies pavadinimas, adresas ir visa kita su jos tapatybe susijusi naudinga informacija; 

(c)prašančiosios šalies valstybėje išduotas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą; 

(d)reikalavimo pobūdis ir suma, įskaitant pagrindinę sumą, delspinigius, baudas, administracines sankcijas ir visus kitus privalomuosius mokėjimus bei apmokėtinas išlaidas, nurodytus prašančiosios šalies ir prašomosios šalies valstybės (-ių) valiutomis; 

(e)data, kada prašančioji šalis arba prašomoji šalis praneša adresatui apie dokumentą; 

(f)data, nuo kurios pagal prašančiosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus galima pradėti reikalavimo vykdymą, ir laikotarpis, per kurį jis gali būti vykdomas;

(g)visa kita naudinga informacija.

4.Be to, prašyme vykdyti reikalavimą prašančioji šalis patvirtina, kad yra įvykdytos 2 dalyje nustatytos sąlygos.

5.Prašančioji šalis nedelsdama perduoda prašomajai šaliai bet kurią naudingą informaciją, susijusią su klausimu, dėl kurio buvo pateiktas prašymas vykdyti reikalavimą.

SSCI.63 straipsnis. Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą

1.Pagal Protokolo SSC.64 straipsnio [Įmokų surinkimas ir išmokų atgavimas] 2 dalį dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, tiesiogiai pripažįstamas ir automatiškai laikomas dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti prašomosios šalies valstybės reikalavimo vykdymą. 

2.Nepaisant 1 dalies, atitinkamais atvejais pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančias nuostatas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, gali būti priimamas ar pripažįstamas kaip dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti tos valstybės teritorijoje, arba papildomas arba pakeičiamas tokiu dokumentu.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikoma šios dalies trečia pastraipa, valstybė (-ės) per tris mėnesius nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo dienos stengiasi užbaigti minėto dokumento priėmimo, pripažinimo, papildymo arba pakeitimo formalumus. Valstybės negali atsisakyti atlikti šių veiksmų, jeigu dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, parengtas tinkamai. Prašomoji šalis informuoja prašančiąją šalį apie priežastis, dėl kurių nesilaikoma trijų mėnesių termino. 

Jeigu dėl kurio nors iš šių veiksmų kiltų ginčas, susijęs su reikalavimu ir arba prašančiosios šalies išduotu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, taikomas šio priedo SSCI.65 straipsnis [Ginčas dėl reikalavimo ar dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, ir ginčas dėl vykdymo užtikrinimo priemonių].

SSCI.64 straipsnis. Mokėjimo tvarka ir terminai

1.Reikalavimai vykdomi prašomosios šalies valstybės valiuta. Visą atgautą reikalavimo sumą prašomoji šalis perveda prašančiajai šaliai. 

2.Jei tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, prašomoji šalis, pasikonsultavusi su prašančiąja šalimi, gali duoti skolininkui laiko skolai grąžinti arba leisti grąžinti skolą dalimis. Be to, prašomoji šalis prašančiajai šaliai perveda visus delspinigius, gautus už skirtą papildomą laiką. 

3.Nuo tos dienos, kai dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, tiesiogiai pripažįstamas pagal šio priedo SSCI.63 straipsnio [Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą] 1 dalį, arba priimamas, pripažįstamas, papildomas arba pakeičiamas pagal Protokolo šio priedo SSCI.63 straipsnio [Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą] 2 dalį, pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus už pavėluotą mokėjimą imami ir prašančiajai šaliai pervedami delspinigiai. 

SSCI.65 straipsnis. Ginčas dėl reikalavimo ar dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, ir ginčas dėl vykdymo užtikrinimo priemonių 

1.Jeigu vykstant reikalavimo vykdymo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija reikalavimą arba prašančiosios šalies valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, suinteresuotoji šalis pateikia ieškinį prašančiosios šalies valstybės atitinkamoms institucijoms pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus. Prašančioji šalis apie šį ieškinį nedelsdama praneša prašomajai šaliai. Suinteresuotoji šalis taip pat gali apie ieškinį informuoti prašomąją šalį.

2.Kai prašomoji šalis iš prašančiosios šalies arba iš suinteresuotosios šalies gauna 1 dalyje nurodytą pranešimą ar informaciją, ji sustabdo reikalavimo vykdymo procedūrą tol, kol bus priimtas atitinkamos institucijos sprendimas dėl šio klausimo, išskyrus atvejus, kai prašančioji šalis, remdamasi šios dalies antra pastraipa, paprašo to nedaryti. Jei prašomoji šalis mano, kad tai būtina, nepažeisdama šio priedo SSCI.68 straipsnio [Atsargumo priemonės], ji gali imtis atsargumo priemonių, garantuojančių reikalavimo įvykdymą, jei imtis tokių priemonių leidžiama panašiems reikalavimams vykdyti pagal jos pačios valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepaisant pirmos pastraipos, prašančioji šalis, laikydamasi jos pačios valstybėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali prašyti, kad prašomoji šalis įvykdytų užginčytą reikalavimą, jei imtis tokių priemonių leidžiama pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu ginčas išsprendžiamas skolininko naudai, prašančioji šalis privalo kompensuoti visas išieškotas sumas ir sumokėti visas mokėtinas kompensacijas pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius teisės aktus.

3.Jeigu užginčijamos vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių buvo imtasi prašomosios šalies valstybėje, ieškinys pateikiamas tos šalies valstybės atitinkamai institucijai pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.Jeigu atitinkama institucija, kuriai pagal 1 dalį pateikiamas ieškinys, yra bendrosios kompetencijos arba administracinis teismas, to teismo sprendimas, tiek, kiek jis palankus prašančiajai šaliai, ir tiek, kiek juo leidžiama reikalavimo vykdymą užtikrinti prašančiosios šalies valstybėje, laikomas dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, kaip apibrėžta šio priedo SSCI.62 straipsnyje [Prašymas vykdyti reikalavimą] ir SSCI.63 straipsnyje [Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą], ir remiantis tuo sprendimu reikalavimas įvykdomas. 

SSCI.66 straipsnis. Pagalbai taikomi apribojimai

1. Prašomoji šalis neprivalo:

(a)teikti pagalbos, nustatytos šio priedo straipsniuose nuo SSCI.62 [Prašymas vykdyti reikalavimą] iki SSCI.65 [Ginčas dėl reikalavimo ar dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, ir ginčas dėl vykdymo užtikrinimo priemonių], jeigu dėl skolininko padėties reikalavimo vykdymas galėtų sukelti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų prašomosios šalies valstybėje, tiek, kiek pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus arba administracinę praktiką galima imtis tokių veiksmų panašių nacionalinių reikalavimų atžvilgiu;

(b)teikti pagalbos, nustatytos šio priedo straipsniuose nuo SSCI.60 [Prašymas pateikti informaciją] iki SSCI.65 [Ginčas dėl reikalavimo ar dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, ir ginčas dėl vykdymo užtikrinimo priemonių], jei pirminis prašymas pagal šio priedo straipsnius nuo SSCI.60 [Prašymas pateikti informaciją] iki SSCI.62 [Prašymas vykdyti reikalavimą] yra susijęs su senesniais nei penkerių metų reikalavimais, skaičiuojant nuo dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, parengimo pagal prašančiosios šalies valstybėje prašymo pateikimo dieną galiojusius įstatymus, kitus teisės aktus arba administracinę praktiką momento. Tačiau tais atvejais, kai reikalavimas arba dokumentas yra užginčijamas, šio termino pradžia laikomas momentas, kai prašančiosios šalies valstybė nustato, kad reikalavimas arba vykdomasis dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti, nebegali būti užginčytas. 

2.Prašomoji šalis informuoja prašančiąją šalį apie prašymo suteikti paramą atmetimo priežastis. 

SSCI.67 straipsnis. Senaties terminai

1.Klausimus dėl senaties terminų reglamentuoja:

(a)prašančiosios šalies valstybėje galiojantys įstatymai tiek, kiek jie yra susiję su reikalavimu ir (arba) dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą; ir

(b)prašomosios šalies valstybėje galiojantys įstatymai tiek, kiek jie yra susiję su vykdymo užtikrinimo priemonėmis prašomojoje valstybėje.

Senaties terminai pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus pradedami skaičiuoti nuo tiesioginio pripažinimo dienos arba nuo priėmimo, pripažinimo, papildymo ar pakeitimo pagal šio priedo SSCI.63 straipsnį [Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą] dienos.

2.Jeigu veiksmai, kurių prašomoji šalis imasi vykdydama prašymą suteikti pagalbą vykdant reikalavimus, būtų atlikti prašančiosios šalies ir jeigu pagal prašančiosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus dėl tokių veiksmų būtų sustabdytas arba nutrauktas senaties terminas, laikoma, kad šie veiksmai tiek, kiek jie susiję su tokiais padariniais, buvo atlikti pastarojoje valstybėje. 

SSCI.68 straipsnis. Atsargumo priemonės

Prašančiosios šalies pagrįstu prašymu prašomoji šalis imasi atsargumo priemonių reikalavimo vykdymui užtikrinti tiek, kiek tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Įgyvendinant pirmą pastraipą, mutatis mutandis taikomos šio priedo SSCI.62 straipsnio [Prašymas vykdyti reikalavimą], SSCI.63 straipsnio [Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą], SSCI.65 straipsnio [Ginčas dėl reikalavimo ar dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, ir ginčas dėl vykdymo užtikrinimo priemonių] ir SSCI.66 straipsnio [Pagalbai taikomi apribojimai] nuostatos ir juose nustatytos procedūros. 

SSCI.69 straipsnis. Reikalavimo vykdymo išlaidos

1.Prašomoji šalis pagal savo valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus panašiems reikalavimams, reikalauja, kad atitinkamas fizinis arba juridinis asmuo apmokėtų visas jos patirtas su reikalavimo vykdymu susijusias išlaidas, o gautas lėšas pasilieka.

2.Pagal šį skirsnį teikiama savitarpio pagalba paprastai būna nemokama. Jei dėl reikalavimo vykdymo kyla tam tikrų problemų arba susidaro ypač daug išlaidų, prašančioji ir prašomoji šalys gali susitarti dėl tokiais atvejais taikomos konkrečios kompensavimo tvarkos.

Prašančiosios šalies valstybė privalo atlyginti visas prašomosios šalies valstybės išlaidas arba nuostolius, kurių ji turėjo dėl ieškinių, kurie dėl reikalavimo turinio arba prašančiosios Šalies išduoto dokumento galiojimo pripažinti nepagrįstais. 

V ANTRAŠTINĖ DALIS. KITOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

SSCI.70 straipsnis. Sveikatos patikrinimas ir administraciniai patikrinimai

1.Nepažeidžiant kitų nuostatų, jei išmokų gavėjas ar pareiškėjas, norintis jas gauti, arba jo šeimos narys būna arba gyvena valstybės, kuri nėra išmokas mokančios įstaigos valstybė, teritorijoje, šios įstaigos prašymu sveikatos patikrinimą atlieka gavėjo buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaiga pagal tos įstaigos taikomuose teisės aktuose nustatytą tvarką.

Išmokas mokanti įstaiga praneša buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaigai apie tai, kokių specialių reikalavimų prireikus turi būti laikomasi, ir apie tai, kokie punktai turi būti įtraukti į sveikatos patikrinimą.

2.Buvimo vietos arba gyvenamosios vietos įstaiga pateikia ataskaitą išmokas mokančiai įstaigai, paprašiusiai sveikatos patikrinimo. Šiai įstaigai buvimo vietos arba gyvenamosios vietos įstaigos atlikto patikrinimo rezultatai yra privalomi.

Išmokas mokanti įstaiga pasilieka teisę pasirinkti gydytoją, kuris patikrintų gavėjo sveikatą. Tačiau grįžti į išmokas mokančios įstaigos valstybę gavėjo gali būti prašoma tik su sąlyga, kad kelionė nepakenks jo sveikatai, o išmokas mokanti įstaiga apmokės kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

3.Jei išmokų gavėjas ar pareiškėjas, norintis jas gauti, arba jo šeimos narys būna arba gyvena valstybės, kuri nėra išmokas mokančios įstaigos valstybė, teritorijoje, išmokas mokančios įstaigos prašymu administracinį patikrinimą atlieka gavėjo buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaiga.

Šiuo atveju taip pat taikoma 2 dalis.

4.Išimties tvarka netaikant Protokolo SSC.59 straipsnio [Bendradarbiavimas] 3 dalyje nustatyto nemokamo savitarpio administracinio bendradarbiavimo principo, faktines išlaidas, susijusias su 1–3 dalyse nurodytais patikrinimais, įstaigai, kurios buvo paprašyta juos atlikti, apmoka išmokas mokanti įstaiga, paprašiusi juos atlikti.

SSCI.71 straipsnis. Pranešimai

1.Valstybės praneša Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui apie Protokolo SSCI.1 straipsnyje [Terminų apibrėžtys] ir šio priedo SSCI.1 straipsnio [Terminų apibrėžtys] 2 dalies a ir b punktuose apibrėžtas tarnybas ir subjektus ir pagal šį priedą paskirtas įstaigas.

2.1 dalyje nurodytoms tarnyboms suteikiama elektroninė tapatybė – joms suteikiamas identifikacijos kodas ir elektroninis adresas.

3.Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato 1 dalyje nurodytų duomenų struktūrą, turinį ir jiems taikomą išsamią tvarką, įskaitant bendrą formą ir modelį.

4.Įgyvendinant Protokolą, Jungtinė Karalystė gali dalyvauti Elektroniniuose socialinės apsaugos informacijos mainuose ir padengti susijusias išlaidas.

5.Valstybės atsako už 1 dalyje nurodytos informacijos atnaujinimą.

SSCI.72 straipsnis. Informacija

Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas parengia informaciją, būtiną užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys susipažintų su savo teisėmis ir administraciniais formalumais, būtinais norint įtvirtinti šias teises. Kai įmanoma, ši informacija platinama elektroninėmis priemonėmis, ją pateikiant visuomenei prieinamose interneto svetainėse. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas užtikrina, kad informacija būtų reguliariai atnaujinama, ir kontroliuoja klientams teikiamų paslaugų kokybę.

SSCI.73 straipsnis. Valiutos konvertavimas

Taikant Protokolą ir ši priedą, dviejų valiutų keitimo kursu laikoma Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto šiuo tikslu paskirtos finansų įstaigos paskelbta pagrindinė norma. Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas nustato datą, į kurią atsižvelgiant nustatomas keitimo kursas.

SSCI.74 straipsnis. Įgyvendinimo nuostatos

Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gali priimti papildomas Protokolo ir šio priedo įgyvendinimo gaires.

SSCI.75 straipsnis. Tarpinės nuostatos dėl formų ir dokumentų

1.Tarpiniu laikotarpiu, dėl kurio pabaigos datos susitariama Specialiajame socialinės apsaugos koordinavimo komitete, visos prieš pat įsigaliojant Protokolui naudotu formatu kompetentingų įstaigų išduotos formos ir dokumentai galioja Protokolo įgyvendinimo tikslais ir atitinkamais atvejais toliau naudojami kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija. Visos prieš tą tarpinį laikotarpį ir jo metu išduotos tokios formos ir dokumentai galioja iki jų galiojimo pabaigos arba panaikinimo.

2.Pagal 1 dalį galiojančios formos ir dokumentai apima:

(a)Jungtinės Karalystės vardu išduotos Europos sveikatos draudimo kortelės, kurios kaip teisę patvirtinantys dokumentai galioja šio priedo SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų], SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalies ir SSCI.22 straipsnio [Buvimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė] tikslais; ir

(b)asmens socialinės apsaugos statusą patvirtinantys perkeliamieji dokumentai, būtini Protokolui įgyvendinti.



SSCI-1 PRIEDĖLIS. DVIEJŲ AR DAUGIAU VALSTYBIŲ ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI (NURODYTI ŠIO PRIEDO SSCI.8 STRAIPSNYJE)

BELGIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1976 m. gegužės 4 d. ir birželio 14 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

1977 m. sausio 18 d. ir kovo 14 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies (kompensavimo arba atsisakymo reikalauti kompensuoti išmokų natūra, suteiktų laikantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 III antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatų, išlaidas tvarka) su pakeitimais, padarytais 1982 m. gegužės 4 d. ir liepos 23 d. Pasikeitimu raštais (susitarimas dėl išlaidų, patirtų pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies a punktą, kompensavimo)

DANIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1977 m. kovo 30 d. ir balandžio 19 d. Pasikeitimas laiškais, su pakeitimais, padarytais 1989 m. lapkričio 8 d. ir 1990 m. sausio 10 d. Pasikeitimu laiškais dėl susitarimo dėl atsisakymo reikalauti kompensuoti išmokų natūra bei administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas

ESTIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2006 m. kovo 29 d. baigtas sudaryti Estijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

SUOMIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1995 m. birželio 1 ir 20 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 3 dalies (kompensavimas arba atsisakymas reikalauti kompensuoti išmokų natūra išlaidas) ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

PRANCŪZIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1997 m. kovo 25 d. ir balandžio 28 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

1998 m. gruodžio 8 d. Susitarimas dėl išmokų natūra kompensavimo pagal Reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 sumos dydžio nustatymo konkrečių būdų

VENGRIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2005 m. lapkričio 1 d. baigtas sudaryti Vengrijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal šį reglamentą abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

AIRIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1975 m. liepos 9 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 3 dalies (nuostata dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 III antraštinės dalies 1 ar 4 skyriuose numatytų išmokų natūra išlaidų kompensavimo arba atsisakymo reikalauti jas kompensuoti) ir dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

ITALIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2005 m. gruodžio 15 d. pasirašytas Italijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d.

LIUKSEMBURGAS IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1975 m. gruodžio 18 d. ir 1976 m. sausio 20 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti išlaidas, susijusias su administraciniais patikrinimais ir sveikatos patikrinimais, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnyje)

MALTA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2007 m. sausio 17 d. baigtas sudaryti Maltos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal tą reglamentą abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

NYDERLANDAI IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1956 m. birželio 12 d. Administracinio susitarimo dėl 1954 m. rugpjūčio 11 d. Konvencijos įgyvendinimo 3 straipsnio antras sakinys.

PORTUGALIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2004 m. birželio 8 d. Susitarimas, kuriuo nustatomi kiti abiejų šalių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai nuo 2003 m. sausio 1 d.

ISPANIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1999 m. birželio 18 d. Susitarimas dėl išmokų natūra, mokamų vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatomis, išlaidų kompensavimo

ŠVEDIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1997 m. balandžio 15 d. Susitarimas dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 3 dalies (išmokų natūra išlaidų kompensavimas arba atsisakymas reikalauti jas kompensuoti) ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)


SSCI-2 PRIEDĖLIS

Teisę patvirtinantis dokumentas (SSC.17 straipsnis [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų], SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalis ir SSCI.22 straipsnis [Buvimas valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė])

1.Teisę patvirtinantys dokumentai, valstybių narių kompetentingų įstaigų išduoti SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] ir SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalies tikslais, turi atitikti 2009 m. birželio 12 d. Administracinės komisijos sprendimą Nr. S2 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės techninių specifikacijų.

 

2.Teisę patvirtinantys dokumentai, Jungtinės Karalystės kompetentingų įstaigų išduoti SSC.17 straipsnio [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] ir SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalies tikslais, turi apimti šiuos duomenis:

(a)dokumento turėtojo pavardė ir vardas;

(b)dokumento turėtojo asmens kodas; 

(c)dokumento turėtojo gimimo data;

(d)dokumento galiojimo pabaigos data;

(e)vietoj Jungtinės Karalystės ISO kodo naudojamas kodas „UK“;

(f)dokumentą išdavusios Jungtinės Karalystės įstaigos identifikacinis numeris ir santrumpa;

(g)dokumento eilės numeris;

(h)jei dokumentas laikinas, – dokumento išdavimo data bei įteikimo data ir Jungtinės Karalystės įstaigos parašas ir antspaudas.

3.Apie priimtas teisę patvirtinančių dokumentų technines specifikacijas Jungtinė Karalystė nedelsiant praneša Specialiajam socialinės apsaugos koordinavimo komitetui, kad išmokas natūra mokančioms valstybių narių įstaigoms būtų lengviau priimti atitinkamus dokumentus. 

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA, KURIAI REIKALINGAS IŠANKSTINIS SUSITARIMAS (SSC.17 straipsnis [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] ir SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalis)

1.Išmokos natūra, teiktinos pagal Protokolo SSC.17 straipsnį [Buvimas už kompetentingos valstybės ribų] ir SSC.25 straipsnio [Pensininko arba jo šeimos narių buvimas kitoje valstybėje nei gyvenamoji valstybė. Buvimas kompetentingoje valstybėje. Leidimas gauti tinkamą gydymą už gyvenamosios valstybės ribų] 1 dalį, turi apimti išmokas, teikiamas dėl lėtinių ar esamų ligų arba dėl nėštumo ir gimdymo. 

2.Šios nuostatos netaikomos išmokoms natūra, įskaitant išmokas, susijusias su lėtinėmis ar esamomis ligomis arba su gimdymu, jei buvimo kitoje valstybėje tikslas yra gauti tokį gydymą.

3.Bet kokiam gyvybiškai svarbiam medicininiam gydymui, kurį galima gauti tik specializuotuose gydymo centruose arba kurį gali teikti tik siauros specializacijos specialistai, arba kuriam reikalinga speciali įranga, būtinas išankstinis apdraustojo asmens ir gydymą teikiančios įstaigos susitarimas, siekiant užtikrinti, kad apdraustajam asmeniui gydymas būtų suteiktas jam būnant valstybėje, kuri nėra kompetentinga valstybė ar gyvenamoji valstybė.

4.Nebaigtinis šiuos kriterijus atitinkančių gydymo būdų sąrašas:

(a)inkstų dializė;

(b)deguonies terapija;

(c)specialus astmos gydymas;

(d)echokardiografija lėtinių autoimuninių ligų atveju;

(e)chemoterapija. 

SSCI-3 PRIEDĖLIS

VALSTYBĖS, REIKALAUJANČIOS KOMPENSUOTI IŠMOKŲ NATŪRA IŠLAIDAS REMIANTIS FIKSUOTAIS DYDŽIAIS (NURODYTOS SSCI.48 STRAIPSNIO [Atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) nustatymas] 1 DALYJE

AIRIJA

ISPANIJA

KIPRAS

PORTUGALIJA

ŠVEDIJA

JUNGTINĖ KARALYSTĖ



SSC-8 PRIEDAS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL SSC.11 STRAIPSNIO [Komandiruoti darbuotojai] TAIKYMO

VALSTYBĖS NARĖS

(1)  Šiame straipsnyje suinteresuotieji asmenys suprantami taip, kaip apibrėžta Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 11 dalyje ir SKP sutarties 12 straipsnio 9 dalyje.
(2) Operacijos, kuriomis užtikrinama gera produktų būklė, kaip antai atšaldymas, užšaldymas ar vėdinimas, laikomos nepakankamomis, kaip apibrėžta a punkte, o operacijos, kaip antai marinavimas, džiovinimas ar rūkymas, kurios skirtos produktui suteikti specialių ar kitokių charakteristikų, nelaikomos nepakankamomis.
(3) Laikotarpis yra 12 mėnesių, kai prašymai pateikti informaciją pagal ORIG.25 straipsnio [Administracinis bendradarbiavimas] 2 dalį eksportuojančios Šalies muitinei pateikiami per pirmuosius tris šio Susitarimo taikymo mėnesius.
(4) G/TBT/9, 2000 m. lapkričio 13 d., 4 priedas.
(5) Patikslinama, kad, ypač šiame skyriuje, sąvoka „asmuo“ apima bet kokį asmenų susivienijimą, kuris neturi juridinio asmens teisinio statuso, tačiau pagal taikytiną teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus.
(6)

     Oro susisiekimo paslaugos ar susijusios pagalbinės oro susisiekimo paslaugos yra šios (sąrašas nebaigtinis): oro susisiekimas; paslaugos, teikiamos naudojant orlaivį, kurio pirminė paskirtis nėra krovinių ar keleivių vežimas, kaip antai gaisrų gesinimo iš oro, pilotų mokymo, pramoginių skrydžių, purškimo, stebėjimo, kartografavimo, fotografavimo, šuolių su parašiutais, sklandytuvų vilkimo, medienos ruošos ir statybos naudojant sraigtasparnius ir kitos ore teikiamos žemės ūkio, pramonės ir tikrinimų paslaugos; orlaivių nuoma su įgula ir oro uostų eksploatavimo paslaugos.

(7)

     Nacionalinis jūrų kabotažas apima: Sąjungoje, nedarant poveikio tam, kokia veikla pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu, ‒ keleivių arba prekių vežimą iš valstybės narės uosto ar vietos į kitą tos pačios valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) priimtoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame valstybės narės uoste ar vietoje; Jungtinėje Karalystėje ‒ keleivių arba prekių vežimą iš Jungtinės Karalystės uosto ar vietos į kitą Jungtinės Karalystės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) priimtoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Jungtinės Karalystės uoste ar vietoje.

(8)

     Patikslinama, kad terminas „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“, vartojamas kalbant apie Šalies priemones, darančias poveikį paslaugų teikimui, apima „paslaugas, teikiamas vykdant oficialias valdžios funkcijas“, kaip apibrėžta SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] p punkte.

(9)

     Patikslinama, kad šiame punkte nurodytos laivybos bendrovės laikomos Šalies juridiniais asmenimis tik tiek, kiek tai susiję su jų veikla, susijusia su jūrų transporto paslaugų teikimu.

(10)

     SERVIN.2.2 straipsnio [Patekimas į rinką] a punkto i–iii papunkčiai netaikomi priemonėms, kurių imamasi žemės ūkio arba žuvininkystės produktų gamybai apriboti. 

(11)

     SERVIN.2.2 straipsnio [Patekimas į rinką] a punkto iii papunktis netaikomas Šalies priemonėms, kuriomis ribojami paslaugų teikimo ištekliai.

(12)

     Patikslinama, kad SERVIN.2.6 straipsnio [Veiklos rezultatų reikalavimai] 1 dalies f punktu nedaromas poveikis DIGIT.12 straipsnio [Pirminio kodo perdavimas arba prieiga prie jo] nuostatoms.

(13)

     SERVIN.3.2 straipsnio [Patekimas į rinką] a punkto iii papunktyje nurodytos priemonės neapima Šalies taikomų priemonių, kuriomis ribojamos paslaugų teikimo sąnaudos.

(14)

     Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(15)

     Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(16)

     Vadovų ir specialistų gali būti reikalaujama įrodyti, kad jie turi profesinę kvalifikaciją ir patirties, kurios reikia juridiniame asmenyje, į kurį jie perkeliami.

(17)

     Nors vadovai tiesiogiai nevykdo faktinio paslaugų teikimo užduočių, tai jiems neužkerta kelio vykdant pirmiau nurodytas pareigas atlikti užduotis, kurios gali būti būtinos paslaugoms teikti.

(18)

     Gali būti reikalaujama, kad priimančioji įmonė pateiktų tvirtinti mokymo buvimo laikotarpiu programą, kuria įrodytų, kad buvimo tikslas yra mokymas. AT, CZ, DE, ES, FR, HU ir LT: stažuotės turi būti susijusios su įgytu aukštojo mokslo laipsniu.

(19)

     Siekdamos rasti ribotų išteklių ir galimos naštos įmonėms pusiausvyrą, tais atvejais, kai tai pagrįsta, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visa informacija būtų pateikta nustatytu formatu, kad ją būtų galima laikyti išsamia tvarkymo tikslais.

(20)

     Kompetentingos institucijos gali įvykdyti ii punkte nustatytą reikalavimą iš anksto raštu, be kita ko, paskelbtomis priemonėmis, informuodamos pareiškėją, kad jei per nustatytą laikotarpį nuo prašymo pateikimo atsakymo negaunama, reiškia, kad prašymas buvo priimtas. Nuoroda į žodį „raštu“ turėtų būti suprantama kaip apimanti elektroninį formatą.

(21)

     Dėl tokios galimybės kompetentinga institucija neprivalo pratęsti terminų.

(22)

     Kompetentingos institucijos nėra atsakingos už vėlavimą dėl priežasčių, kurios nepriklauso jų kompetencijai.

(23)

     Patikslinama, kad šis straipsnis nėra laikomas užkertančiu kelią deryboms dėl vieno ar daugiau Šalių susitarimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir jų sudarymui pagal sąlygas ir reikalavimus, kurie skiriasi nuo šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

(24)

     Patikslinama, kad tokiais susitarimais kvalifikacijos nėra automatiškai pripažįstamos, bet, atsižvelgiant į abiejų Šalių interesus, nustatomos sąlygos kompetentingoms institucijoms, suteikiančioms pripažinimą.

(25)

     Prašoma informacija tvarkoma laikantis konfidencialumo reikalavimų.

(26)

     Administraciniai mokesčiai neapima mokėjimų už teisę naudoti ribotus išteklius arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(27)

     Šiame straipsnyje „nediskriminacinis“ reiškia didžiausio palankumo statusą ir nacionalinį režimą, kaip apibrėžta SERVIN.2.3 straipsnyje [Nacionalinis režimas] SERVIN.3.3 straipsnyje [Vietos buveinė], SERVIN.2.4 straipsnyje [Didžiausio palankumo režimas] ir SERVIN.3.4 [Nacionalinis režimas] straipsnyje , taip pat ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios panašiose situacijose taikomos bet kuriam kitam panašių viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų naudotojui.

(28)

     Šis straipsnis netaikomas Europos Sąjungos vidaus judriojo tarptinklinio ryšio paslaugoms, t. y. komercinėms judriojo ryšio paslaugoms, kurios yra teikiamos pagal viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų komercinius susitarimus ir kurios leidžia galutiniam naudotojui naudoti jo namų mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą balso, duomenų ar pranešimų mainų paslaugoms gauti kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje yra galutinio naudotojo namų viešasis telekomunikacijų tinklas.

(29)

     Patikslinama, kad šis pakeitimas taikomas ir „paslaugoms, teikiamoms vykdant oficialias valdžios funkcijas“, apibrėžtoms SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] o punkte, ir „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusiai veiklai“, apibrėžtai SERVIN.1.2 straipsnio [Terminų apibrėžtys] f punkte.

(30)

     Patikslinama, kad tai netrukdo Šaliai dėl rizikos ribojimo priežasčių priimti arba toliau taikyti priemones, susijusias su jos teritorijoje kitos Šalies juridinių asmenų įsteigtais filialais.

(31)

   Patikslinama, kad šioje antraštinėje dalyje Europos Sąjungos teisė yra SERVIN 5.48 straipsnio [Terminų apibrėžtys] e punkto i papunktyje nurodytų teisininkų buveinės jurisdikcijos teisės dalis.

(32)

 Oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos – dokumentų, kurie turi būti pateikti arbitrui, taikintojui ar tarpininkui, rengimas, pasirengimas dalyvauti ir dalyvavimas oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo procese dėl bet kokio ginčo, susijusio su teisės taikymu ir aiškinimu. Jos neapima oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugų ginčuose, nesusijusiuose su teisės taikymu ir aiškinimu; tokios paslaugos yra paslaugos, susijusios su valdymo konsultacijomis. Jos taip pat neapima arbitro, taikintojo ar tarpininko funkcijų. Tarptautinio oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo paslaugų pakategorei priskiriamos tokios pačios paslaugos, jei ginče dalyvauja šalys iš dviejų ar daugiau valstybių.

(33)

 Patikslinama, kad šioje dalyje priskirtosios teisinės paslaugos – Sąjungoje teikiamų paslaugų atžvilgiu reiškia teisines paslaugas, susijusias su Jungtinės Karalystės ar bet kokios jos dalies teise ir viešąja tarptautine teise (išskyrus Sąjungos teisę), o Jungtinėje Karalystėje teikiamų paslaugų atžvilgiu – teisines paslaugas, susijusias su valstybių narių teise (išskyrus Sąjungos teisę) ir viešąja tarptautine teise (išskyrus Sąjungos teisę).

(34)

      Patikslinama, kad visuotinai taikomos sąlygos reiškia objektyviai suformuluotas sąlygas, kurios horizontaliai taikomos nenustatytam ekonominės veiklos vykdytojų skaičiui, taigi apima įvairias situacijas ir atvejus.

(35)

     Patikslinama, kad didelius mokėjimų balanso ar išorės finansinius sunkumus arba jų grėsmę, be kitų veiksnių, gali lemti dideli sunkumai, susiję su pinigų ir valiutos kurso politika, arba jų grėsmė.

(36)

     Kiekviena Šalis gali nustatyti atitinkamą paraiškos pateikimo datą pagal savo teisės aktus.

(37)

Šis skirsnis netaikomas apsaugai, kuri Jungtinėje Karalystėje žinoma kaip teisė į dizainą.

(38)

      Šioje antraštinėje dalyje terminas „augalų apsaugos produktas“ kiekvienos Šalies atžvilgiu apibrėžiamas atitinkamuose Šalių teisės aktuose.

(39)

     Patikslinama, kad, kiek tai leidžiama pagal Šalies teisę, prie federacijų ir asociacijų priskiriamos bent kolektyvinio teisių administravimo įstaigos ir profesinės teisių gynybos įstaigos, kurios nuosekliai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių subjektams.

(40)

      Europos Sąjungos atveju kompetentinga institucija yra muitinė.

(41)

     Patikslinama, kad taikant šiame straipsnyje numatytą nacionalinio režimo pareigą taikomos PPROC-1 PRIEDO [Viešieji pirkimai] B1 ir B2 poskirsnių pastabų 3 pastaboje nurodytos išimtys.

(42)

     ES OL L 158, 2019 6 14, p. 22.

(43)

     2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (ES OL L 158, 2019 6 14, p. 54).

(44)

     2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (ES OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(45)

     2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (ES OL L 250, 2010 9 24, p. 5).

(46)

     2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (ES OL L 211, 2009 8 14, p. 36).

(47)

     2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (ES OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(48)

     2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (ES OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(49)

     Sąjungos atveju vienas iš tokių principų yra ir atsargumo principas.

(50)

 Jungtinės Karalystės atveju terminas „mažosios ir vidutinės įmonės“ reiškia mažas ir labai mažas įmones.

(51)

     Jungtinės Karalystės atveju svarbiausios reglamentavimo priemonės yra reikšmingos reglamentavimo priemonės atsižvelgiant į tokių priemonių apibrėžtį pagal Jungtinės Karalystės taisykles ir procedūras.

(52) Didesnio aiškumo sumetimais, kiek tai susiję su šio Susitarimo įgyvendinimu Sąjungos teritorijoje, terminas precautionary approach reiškia atsargumo principą.
(53)  Šiuo tikslu diskriminacija reiškia padėtį, kuriai esant ekonominės veiklos vykdytojui taikomos mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitais panašioje padėtyje esančiais ekonominės veiklos vykdytojais, ir tų nevienodų sąlygų taikymas nėra pateisinamas objektyviais kriterijais.
(54) Didesnio aiškumo sumetimais šis reikalavimas tenkinamas tada, kai iš faktų matyti, jog, nors subsidijos suteikimas nėra teisiškai priklausomas nuo eksporto rodiklių, jis faktiškai yra susietas su esamu arba numatomu eksportu arba eksporto pelnu. Vien tai, kad subsidija yra suteikta eksportu užsiimantiems ekonominės veiklos vykdytojams, neturi būti vienintelė priežastis ją laikyti eksporto subsidija, kaip ji suprantama šioje nuostatoje.
(55) Parduotinos rizikos šalys yra Jungtinė Karalystė, Sąjungos valstybės narės, Australija, Islandija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Šveicarija.
(56) Didesnio aiškumo sumetimais tai nedaro poveikio 3.2 straipsnio [Taikymo sritis ir išimtys] 1 ir 2 dalims.
(57) Patikslinama, kad taikant šį straipsnį Jungtinės Karalystės teisė neapima įstatymo, kuris i) turi poveikį pagal 1972 m. Europos bendrijų įstatymo (European Communities Act 1972) 2 straipsnio 1 dalį, kuri toliau galioja remiantis 2018 m. Europos Sąjungos (Išstojimas) įstatymo (European Union (Withdrawal) Act 2018) 1A straipsniu, arba ii) priimtas ar parengtas remiantis 1972 m. Europos bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi arba joje nurodytu tikslu.
(58) Jungtinės Karalystės atveju šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl naujos su susigrąžinimu susijusios teisių gynimo priemonės, kurią būtų galima taikyti sėkmingai užbaigus teisminę peržiūrą, kuri, laikantis pagal nacionalinę teisę nustatyto peržiūros standarto, pradėta per nustatytą terminą; remiantis 3.10 straipsnio [Teismai] 3 dalimi, tokios peržiūros apimtis neišplečiama jokiu kitu būdu. Subsidijos gavėjas, reikšdamas prieštaravimus dėl tokio susigrąžinimo, negalėtų remtis teisėtais lūkesčiais.
(59) Šalys pažymi, kad įsigaliojus šiam Susitarimui Jungtinė Karalystė įdiegs naują subsidijų kontrolės sistemą.
(60) Nacionalinis jūrų kabotažas apima: Sąjungoje, nedarant poveikio tam, kokia veikla pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu, ‒ keleivių arba prekių vežimą iš Sąjungos valstybės narės uosto ar vietos į kitą tos pačios Sąjungos valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) priimtoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Sąjungos valstybės narės uoste ar vietoje; Jungtinėje Karalystėje ‒ keleivių arba prekių vežimą iš Jungtinės Karalystės uosto ar vietos į kitą Jungtinės Karalystės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Jungtinės Karalystės uoste ar vietoje.
(61) Didesnio aiškumo sumetimais ši dalis netaikoma tais atvejais, kai į taikymo sritį patenkantis subjektas perka akcijas, kapitalą arba kitų formų akcinį kapitalą tam, kad dalyvautų valdant kitos bendrovės kapitalą.
(62) Patikslinama, kad šis skyrius ir 9.4 straipsnis [Pusiausvyros atkūrimas] netaikomi Šalių teisei ir standartams, susijusiems su socialine apsauga ir pensijomis..
(63) Kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti savo prioritetus, politiką ir išteklių paskirstymą, kad veiksmingai įgyvendintų TDO konvencijas ir atitinkamas Europos socialinės chartijos nuostatas, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus pagal šią antraštinę dalį. 1949 metais įsteigta Europos Taryba 1961 m. priėmė Europos socialinę chartiją; ši buvo peržiūrėta 1996 m. Pirminę ar peržiūrėtą Europos socialinės chartijos redakciją yra ratifikavusios visos valstybės narės. Jungtinės Karalystės atveju 5 dalyje daroma nuoroda į Europos socialinę chartiją yra nuoroda į pirminę 1961 m. redakciją.
(64) Patikslinama, kad šiuo atveju Šalis iš anksto nesikreipia dėl konsultacijų pagal INST.13 straipsnį [Konsultacijos].
(65) Tokios priemonės gali apimti pusiausvyros atkūrimo priemonių panaikinimą arba koregavimą, jei tinkama.
(66) Pareigų pagal INST.24 straipsnį [Laikinos taisomosios priemonės] sustabdymas galimas tik tuo atveju, jei iš tikrųjų buvo pritaikytos pusiausvyros atkūrimo priemonės.
(67)

Išimtys dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos gali būti taikomos tik tada, kai vienam iš pagrindinių visuomenės interesų kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus.

(68)

     Patikslinama, kad toks nustatymas nedaro poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai [Ginčų sprendimas].

(69)

     Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą tiesioginių mokesčių taikymą ar surinkimą, apima priemones, kurių Šalis imasi pagal savo mokesčių sistemą, kurios:

(I)taikomos paslaugų teikėjams nerezidentams, pripažįstant, kad nerezidentams taikoma mokesčio prievolė nustatoma atsižvelgiant į apmokestinamuosius objektus, kurių šaltinis yra Šalies teritorija arba kurie yra Šalies teritorijoje; arba

(II)taikomos nerezidentams, siekiant užtikrinti mokesčių taikymą ar surinkimą Šalies teritorijoje; arba

(III)taikomos nerezidentams arba rezidentams, siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, įskaitant reikalavimų laikymosi priemones; arba

(IV)taikomos paslaugų vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos iš kitos Šalies ar trečiosios šalies teritorijos arba kitos Šalies ar trečiosios šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti mokesčių taikymą tokiems vartotojams ar surinkimą iš Šalies teritorijoje esančių šaltinių; arba

(V)paslaugų teikėjus, kuriems taikomi visame pasaulyje apmokestinamiems objektams taikomi mokesčiai, atskiria nuo kitų paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į esminius jų mokesčių bazės skirtumus; arba

(VI)nustato, priskiria ar paskirsto pajamas, pelną, naudą, nuostolius, išskaitymus ar kreditą asmenims rezidentams ar filialams arba to paties asmens susijusiems asmenims ar filialams, siekiant apsaugoti Šalies mokesčių bazę.

(70)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (nauja redakcija) (ES OL L 300, 2009 11 14, p. 88).

(71)      Patikslinama, kad priemone taip pat gali būti laikomas ir neveikimas.
(72)      Tai neapima FINPROV.1 straipsnio [Teritorinio taikymo sritis] 3 dalyje nurodytoje teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų.
(73)      Terminas „fizinis asmuo“ taip pat reiškia asmenis, kurie nuolat gyvena Latvijos Respublikoje, bet nėra Latvijos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės piliečiai, tačiau pagal Latvijos Respublikos teisę turi teisę gauti nepiliečio pasą.
(74) Patikslinama, kad SVP – tai SVP su pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 30 d. Ženevoje priimtu Protokolu, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų.
(75) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (ES OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(76) Patikslinama, kad Europos Sąjungos atveju terminas „už kiekvienos Šalies teritorinės jūros ribų esantys rajonai“ reiškia atitinkamus Europos Sąjungos valstybių narių rajonus.
(77)

     2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (ES OL L 210, 2008 8 6, p. 1).

(78)

     2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (ES OL L 210, 2008 8 6, p. 12).

(79)

      2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (ES OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(80)

     2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (ES OL  L 295, 2018 11 21, p. 138).

(81)

     2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL ES L 190, .2002 7 18, p. 1).

(82)

     2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (ES OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(83)

     2018 m. Duomenų apsaugos akto 12 skyrius.

(84)

     2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (ES OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(85)

     2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (ES OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(86) Patikslinama, kad 2–9 dalys taikomos Sąjungos ir trečiosios šalies deryboms dėl stojimo į Sąjungą, vykstančioms po šio Susitarimo įsigaliojimo, nepaisant to, kad prašymas dėl stojimo buvo pateiktas prieš įsigaliojant šiam Susitarimui.
(87)

Su pakeitimais, padarytais 2020 m. Duomenų apsaugos, privatumo ir elektroninių ryšių (pakeitimai ir kt.) (dėl išstojimo iš ES) teisės aktais.

(88)

1604.14 subpozicijai priskiriami paruošti arba konservuoti tunai, dryžieji tunai ir pelamidės (Sarda spp.), sveiki arba supjaustyti į gabalus (išskyrus maltus), gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles, laikantis ORIG-2A priede [Kilmės statusą turinčių produktų kvotos ir ORIG-2 priede nustatytoms konkretiems produktams taikomoms kilmės taisyklėms alternatyvios taisyklės] nurodytų metinių kvotų.

(89)

1604.20 subpozicijai priskiriami paruošti arba konservuoti tunai, dryžuotieji tunai arba kitos Euthynnus genties žuvys (išskyrus sveikas arba supjaustytas į gabalus), gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles, laikantis ORIG-2A priede [Kilmės statusą turinčių produktų kvotos ir ORIG-2 priede nustatytoms konkretiems produktams taikomoms kilmės taisyklėms alternatyvios taisyklės] nurodytų metinių kvotų.

(90) Tam tikri aliuminio produktai gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles, laikantis ORIG-2A priede [Kilmės statusą turinčių produktų kvotos ir ORIG-2 priede nustatytoms konkretiems produktams taikomoms kilmės taisyklėms alternatyvios taisyklės] nurodytų metinių kvotų.
(91)

Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nurodyta ORIG-2B priede [Pereinamojo laikotarpio konkretiems produktams taikomos taisyklės dėl elektros akumuliatorių ir elektrifikuotų transporto priemonių].

(92)

  Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nurodyta ORIG-2B priede [Pereinamojo laikotarpio konkretiems produktams taikomos taisyklės dėl elektros akumuliatorių ir elektrifikuotų transporto priemonių].

(93)

Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nurodyta ORIG-2B priede [Pereinamojo laikotarpio konkretiems produktams taikomos taisyklės dėl elektros akumuliatorių ir elektrifikuotų transporto priemonių].

(94) Hibridinėms transporto priemonėms su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio, laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nurodyta ORIG-2B priede [Pereinamojo laikotarpio konkretiems produktams taikomos taisyklės dėl elektros akumuliatorių ir elektrifikuotų transporto priemonių].
(95) Kiekvienoje 2 skirsnio lentelėje išvardyti kiekiai – tai visų toje lentelėje išvardytų produktų (eksporto atitinkamai iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę ir iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą) visos kvotos kiekiai.
(96)    ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 2017 m. liepos 11 d.
(97)      Taikant šį priedą ir nedarant poveikio kompetencijos vidaus pasidalijimui Vokietijoje, klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, ZLG suprantama kaip apimanti visas kompetentingas žemių (Länder) institucijas, išduodančias GGP dokumentus ir atliekančias farmacijos inspekcijas.
(98)      Taikant šį priedą ir nedarant poveikio kompetencijos vidaus pasidalijimui Ispanijoje, klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios suprantama kaip apimanti visas kompetentingas regionines institucijas, išduodančias oficialius GGP dokumentus ir atliekančias farmacijos inspekcijas.
(99)      OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
(100)      OL L 311, 2001 11 28, p. 1.
(101)      OL L 121, 2001 5 1, p. 34.
(102)      OL L 158, 2014 5 27, p. 1.
(103)      OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(104)      OL L 324, 2007 12 10, p. 121.
(105)      OL L 262, 2003 10 14, p. 22.
(106)      OL L 228, 1991 8 17, p. 70.
(107)      OL L 238, 2017 9 16, p. 44.
(108)      OL L 337, 2014 11 25, p. 1.
(109)      OL L 238, 2017 9 16, p. 12.
(110)      Šiame sąraše pateiktos nuorodos į paliktą galioti Sąjungos teisę laikomos nuorodomis į tokius teisės aktus, kuriuos Jungtinė Karalystė iš dalies pakeitė siekdama, kad šie jai būtų taikomi.
(111)      OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(112)      OL L 250, 2008 9 18, p. 1.
(113)      OL L 334, 2008 12 12, p. 25.
(114)      Šiame sąraše pateiktos nuorodos į paliktą galioti Sąjungos teisę laikomos nuorodomis į tokius teisės aktus, kuriuos Jungtinė Karalystė iš dalies pakeitė siekdama, kad šie jai būtų taikomi.
(115)      2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(116)      2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (OL L 9, 2019 1 11, p. 2).
(117)      2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).
(118)      2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo (OL L 149, 2019 6 7, p. 1).
(119)      2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1).
(120)

Šioje išlygoje:

a)    priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisė – konkrečios valstybės narės teisė ir Europos Sąjungos teisė;

buveinės jurisdikcijos teisė – Jungtinės Karalystės teisė;

b)    tarptautinė teisė – tarptautinė viešoji teisė, išskyrus Europos Sąjungos teisę, apimanti tarptautinėmis sutartimis ir konvencijomis nustatytą teisę, taip pat tarptautinė paprotinė teisė;

c)    teisinių konsultacijų paslaugos – paslaugos, apimančios rekomendacijų teikimą klientams ir konsultacijas su jais klausimais, susijusiais su teisės taikymu ar aiškinimu, įskaitant sandorius, santykius ir ginčus, dalyvavimą tokiais klausimais kartu su klientais ar jų vardu derybose ir kituose sandėriuose su trečiaisiais asmenimis ir dokumentų, kurie iš dalies arba visapusiškai reglamentuojami teisės aktais, rengimą bei dokumentų tikrinimą dėl jų atitikties arba bet kokiu kitu tikslu, jei to reikalaujama pagal teisės aktus;

d)    teisinio atstovavimo paslaugos – paslaugos, apimančios dokumentų, skirtų pateikti administracinėms įstaigoms, teismams ar kitiems tinkamai įsteigtiems oficialiems bendrosios kompetencijos teismams, rengimą ir atstovavimą administracinėse įstaigose, teismuose ar kituose tinkamai įsteigtuose teismuose;

e)    oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos – dokumentų, kurie turi būti pateikti arbitrui, taikintojui ar tarpininkui, rengimas, pasirengimas dalyvauti ir dalyvavimas oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo procese dėl bet kokio ginčo, susijusio su teisės taikymu ir aiškinimu. Jos neapima arbitražo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugų ginčuose, nesusijusiuose su teisės taikymu ir aiškinimu; tokios paslaugos yra paslaugos, susijusios su valdymo konsultacijomis. Jos taip pat neapima arbitro, taikintojo ar tarpininko funkcijų. Tarptautinio oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo paslaugų pakategorei priskiriamos tokios pačios paslaugos, jei ginče dalyvauja šalys iš dviejų ar daugiau valstybių.

(121)

Austrijoje su vežimo teisėmis susijusi didžiausio palankumo režimo išimties dalis taikoma visoms šalims, su kuriomis sudaryti ar gali būti ateityje svarstomi dvišaliai susitarimai dėl kelių transporto arba kiti su kelių transportu susiję susitarimai. 

(122)

   Neapima teisinių konsultacijų ir teisinio atstovavimo mokesčių klausimais paslaugų, kurios priskirtos teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugoms.

(123)

   CPC 85201 dalis, priskirta medicinos ir stomatologijos paslaugoms.

(124)

   Visose valstybėse narėse, išskyrus DK, mokslinių tyrimų organizacijos patvirtinimas ir susitarimas dėl priėmimo turi atitikti 2005 m. spalio 12 d. ES Direktyvoje 2005/71/EB nustatytas sąlygas.

(125)

   Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus DK, mokslinių tyrimų organizacijos patvirtinimas ir susitarimas dėl priėmimo turi atitikti 2005 m. spalio 12 d. ES Direktyvoje 2005/71/EB nustatytas sąlygas.

(126)

   Įstaigos mašinų ir įrangos (įskaitant kompiuterius) techninės priežiūros ir remonto paslaugos (CPC 845) aptariamos kompiuterių paslaugų dalyje.

(127)

   Paslaugų teikėjai, kurie lydi ne mažiau kaip 10 fizinių asmenų grupę, bet konkrečiose vietovėse neteikia gido paslaugų.

(128)

   Neapima teisinių konsultacijų ir teisinio atstovavimo mokesčių klausimais paslaugų, kurios priskirtos teisinių konsultacijų tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais paslaugoms.

(129)

   CPC 85201 dalis, priskirta medicinos ir stomatologijos paslaugoms.

(130)

   Įstaigos mašinų ir įrangos (įskaitant kompiuterius) techninės priežiūros ir remonto paslaugos (CPC 845) aptariamos kompiuterių paslaugų dalyje.

(131)

   Paslaugų teikėjai, kurie lydi ne mažiau kaip 10 fizinių asmenų grupę, bet konkrečiose vietovėse neteikia gido paslaugų.

(132)

     1, 2 ir 3 dalys netaikomos valstybėms narėms, kurioms netaikoma 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (BVPA direktyva).

(133)

     Remiantis ES komunalinio sektoriaus direktyva, viešoji įmonė – įmonė, kuriai perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką dėl to, kad jos valdo įmonę nuosavybės teise, dėl jų finansinio dalyvavimo šioje įmonėje arba šią įmonę reglamentuojančių taisyklių.

Prielaida, kad perkančiosios organizacijos turi lemiamą įtaką, daroma, kai tos organizacijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

i.    valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį, arba

ii.    kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis, arba

iii.    gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių.

(134)      Patikslinama, kad rinkliavos neapima tinklo mokesčių ar tarifų.
(135)

2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015 7 25, p. 24).

(136)

 Nustatytos Reglamentu (ES) 1024/2012. 

(137)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas), OL L 316, 2012 11 14, p. 1.

(138)

Sudaryta Ženevoje 1956 m. gegužės 19 d.

(139)

Jei taikoma

(140)

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų.

OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

(141)

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (Tekstas svarbus EEE),

OL L 60, 2014 2 28, p. 1.

(142)

OL L 15, 2016 1 22, p. 51.

(143)

Airija – IRL, Austrija – A, Belgija – B, Bulgarija – BG, Čekija – CZ, Danija – DK, Estija – EST, Graikija – GR, Ispanija – E, Italija – I, Jungtinė Karalystė – UK, Kipras – CY, Kroatija – HR, Latvija – LV, Lenkija – PL, Lietuva – LT, Liuksemburgas – L, Malta – MT, Nyderlandai – NL, Portugalija – P, Prancūzija – F, Rumunija – RO, Slovakija – SK, Slovėnija – SLO, Suomija – FIN, Švedija – S, Vengrija – H, Vokietija – D (prireikus papildyti).

2 Pažymėti tinkamą variantą arba įrašyti.

(144)

Pažymėti tinkamą variantą arba įrašyti.

2 Jei reikia, pridėkite sąrašą.

(145)

Pažymėti tinkamą variantą arba įrašyti.

(146)

Leidimą išduodanti institucija gali paprašyti prie šios paraiškos formos atskirai pridėti išsamų keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietų su tiksliais jų adresais sąrašą. 3 Įrašyti tinkamą informaciją.

(147)

   Terminas „visiškai nustatytas alelis“ reiškia, kad įtrauktos ir retos alelio vertės.

(148)

   Tai – ASCII standarte apibrėžta pozicija.

(149)

   M = privalomas, jei yra nacionaliniame registre, O = neprivalomas.

(150)

   Visi požymiai, kuriuos konkrečiai priskiria valstybės, pažymėti Y.

(151)

   Harmonised document abbreviation, see Council Directive 1999/37/EC of 29 April 1999.

(152)

   M = privalomas, jei yra nacionaliniame registre, O = neprivalomas.

(153)

   Harmonised document abbreviation, see Council Directive 1999/37/EC of 29 April 1999.

(154)

   In Luxembourg two separate vehicle registration document ID's are used.

(155)

   M = privaloma naudoti arba laikytis, O = neprivaloma naudoti arba laikytis.

(156)

     2019 m. birželio 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/968 dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios (OL L 156, 2019 6 13, p. 8).

(157)

     2020 m. rugpjūčio 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1188 dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios (OL L 265, 2020 8 12, p. 1).

(158)

 Šis orderis turi būti surašytas viena iš vykdančiosios valstybės oficialių kalbų arba išverstas į tokią kalbą, kai ta valstybė yra žinoma, ar kita tai valstybei priimtina kalba.

(159)

1 Įvairiomis kalbomis nurodomas teisminius įgaliojimus turintis asmuo.

(160)      2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (ES OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(161)

Didesnio aiškumo dėlei ir šio Protokolo tikslais susitariama, kad į sąvoką „asmuo“ įeina ir bet koks juridinio asmens teisinio statuso neturintis, bet pagal taikytiną teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus asmenų susivienijimas. Į sąvoką taip pat įeina visi kiti sandorius vykdantys bet kokio pobūdžio ir formos teisiniai vienetai, turintys juridinio asmens statusą arba jo neturintys, kuriems taikomas PVM arba kurie turi vykdyti šio Protokolo 2 straipsnio [Taikymo sritis] 1 dalies b punkte nurodytus reikalavimus.

(162)

Šioje trečioje skiltyje prašomoji institucija įrašo besikreipiančiosios institucijos prašomą informaciją (antroje skiltyje pažymėtas langelis „prašom įrašyti“) arba patvirtina besikreipiančiosios institucijos pateiktos informacijos teisingumą (antroje skiltyje pažymėtas langelis „prašom patvirtinti“).

(163)

 Faktinė pagrindinė veikla – tikroji pagrindinė įmonės vykdoma veikla (palyginti su kita galimai deklaruota veikla).

(164)

Šioje trečioje skiltyje prašomoji institucija įrašo besikreipiančiosios institucijos prašomą informaciją (antroje skiltyje pažymėtas langelis „prašom įrašyti“) arba patvirtina besikreipiančiosios institucijos pateiktos informacijos teisingumą (antroje skiltyje pažymėtas langelis „prašom patvirtinti“).

(165)

 Tai yra bet kuri įmonė, kurios direktoriai yra tie patys asmenys kaip A antraštinėje dalyje nurodytoje įmonėje arba kuri su ja turi kitų teisinių, ekonominių ar finansinių ryšių. 

(166)

 Teikia informaciją gaunanti kompetentinga institucija.“


Briuselis, 2020 12 26

COM(2020) 857 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo

kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą


JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO TAIKAUS IR SAUGAUS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS NAUDOJIMO SRITYJE

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybė (toliau – Jungtinė Karalystė) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) (toliau – Bendrija), toliau kartu – Šalys, o atskirai – Šalis,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 2020 d. sausio 24 d. Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga (Sąjunga) ir Bendrija sudarė Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (Susitarimas dėl išstojimo) ir kad tuo remdamasi 2020 m. sausio 31 d. 23.00 suderintuoju pasaulio laiku ir 00.00 Vidurio Europos laiku Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Susitarimo dėl išstojimo IX antraštinėje dalyje aptarti su Euratomu susiję atsiskyrimo klausimai;

PAŽYMĖDAMOS, kad Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl Politinės deklaracijos, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, kuria turi būti vadovaujamasi po Jungtinės Karalystės išstojimo;

PRIPAŽINDAMOS Bendrijos ir Jungtinės Karalystės integracijos branduolinės energetikos srityje mastą;

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinė Karalystė, Bendrija ir jos valstybės narės pasiekė panašų aukštą branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams lygį, numatytą atitinkamuose jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose dėl branduolinės saugos garantijų ir branduolinio saugumo, visuomenės sveikatos, branduolinės saugos, radiacinės saugos, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo ir aplinkos apsaugos;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Jungtinės Karalystės ryžtą plėtoti ir plačiau naudoti branduolinę energiją, kaip savo diversifikuoto ir mažaanglio energijos rūšių derinio dalį;

SIEKDAMOS numanomu ir praktiniu būdu parengti ilgalaikę bendradarbiavimo dėl branduolinės energijos naudojimo taikiems ir su sprogdinimu nesusijusiems tikslams tvarką, kurioje būtų atsižvelgta į jų atitinkamų branduolinės energijos programų poreikius ir kuri palengvintų prekybą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir kitą Jungtinės Karalystės ir Bendrijos bendradarbiavimo veiklą,

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinei Karalystei ir Bendrijai naudingas jų bendradarbiavimas branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams srityje;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Šalių įsipareigojimą užtikrinti, kad taikiems tikslams skirtos branduolinės energijos plėtra ir naudojimas tarptautiniu mastu padėtų siekti branduolinio ginklo neplatinimo tikslo;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Jungtinės Karalystės, Bendrijos ir jos valstybių narių paramą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) tikslams ir TATENA branduolinės saugos garantijų sistemai bei jų norą dirbti išvien siekiant užtikrinti jos nuolatinį veiksmingumą;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Jungtinė Karalystė ir visos Bendrijos valstybės narės yra 1968 m. liepos 1 d. Vašingtone, Londone ir Maskvoje pasirašytos ir 1970 m. kovo 5 d. visuotinai įsigaliojusios Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalys;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Šalių paramą NPT tikslams ir jų norą skatinti, kad NPT laikytųsi visi;

PATVIRTINDAMOS Jungtinės Karalystės, Bendrijos ir jos valstybių narių tvirtą įsipareigojimą siekti branduolinio ginklo neplatinimo, be kita, griežtinti ir veiksmingai taikyti susijusias branduolinės saugos garantijas ir eksporto kontrolės tvarką, kurių laikantys vykdomas Jungtinės Karalystės ir Bendrijos bendradarbiavimas taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje;

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinė Karalystė, kaip branduolinį ginklą turinti valstybė pagal NPT, savanoriškai prisijungė prie Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl branduolinės saugos garantijų taikymo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, atsižvelgiant į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir to susitarimo papildomo protokolo, kurie abu priimti 2018 m. birželio 7 d. Vienoje (toliau kartu – Jungtinės Karalystės ir TATENA susitarimas dėl saugos garantijų priemonių);

PAŽYMĖDAMOS, kad branduolinės saugos garantijos taikomos visose Bendrijos valstybėse narėse ir pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (Euratomo sutartis), ir pagal Bendrijos, jos valstybių narių ir TATENA sudarytus susitarimus dėl saugos garantijų;

PRISIMINDAMOS tvirtą Jungtinės Karalystės, Bendrijos ir jos valstybių narių – 1980 m. kovo 3 d. Vienoje ir Niujorke priimtos ir 1987 m. vasario 8 d. visuotinai įsigaliojusios Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos ir tos konvencijos pakeitimo, priimto 2005 m. liepos 8 d. Vienoje ir bendrai įsigaliojusio 2016 m. gegužės 8 d. (toliau kartu – iš dalies pakeista CPPNM) šalių – ryžtą saugiai naudoti branduolines medžiagas;

PAŽYMĖDAMOS, kad Jungtinės Karalystės ir visų Bendrijos valstybių narių vyriausybės dalyvauja Branduolinių tiekėjų grupės veikloje;

PAŽYMĖDAMOS, kad reikėtų atsižvelgti į Jungtinės Karalystės ir kiekvienos Bendrijos valstybės narės Branduolinių tiekėjų grupėje prisiimtus įsipareigojimus;

PRIPAŽINDAMOS, kad šis Susitarimas nedaro poveikio 1970 m. kovo 4 d. Almele priimtam Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Nyderlandų Karalystės susitarimui dėl bendradarbiavimo plėtojant ir naudojant dujų centrifūginį procesą, skirtą uranui sodrinti, ir 2005 m. liepos 12 d. Kardife priimtam Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių susitarimui dėl bendradarbiavimo centrifūginės technologijos srityje;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad Jungtinė Karalystė, Bendrija ir jos valstybės narės remia tarptautines konvencijas dėl branduolinės saugos, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir pagalbos kilus pavojui;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS Šalių įsipareigojimą saugiai naudoti branduolines medžiagas ir objektus bei apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, tarptautinės bendruomenės svarbą užtikrinant, kad branduolinės energijos naudojimas būtų saugus, gerai reglamentuotas ir nekenktų aplinkai, ir dvišalio bei daugiašalio bendradarbiavimo svarbą susitarimų dėl branduolinės saugos veiksmingumui ir tobulinimui;

PRIPAŽINDAMOS nuolatinio branduolinės saugos gerinimo principą ir abiejų Šalių lyderystę šioje srityje, be kita ko, skatinant laikytis aukštų standartų visame pasaulyje, ir pripažindamos, kad kiekvienai Šaliai svarbu išlaikyti aukštą branduolinės saugos lygį;

ATSIŽVELGDAMOS į branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės mokslinių ir technologinių tyrimų reikšmę Šalims tiek energetikos, tiek ne energetikos prietaikų srityje ir Šalių abipusį interesą bendradarbiauti šioje srityje;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad pasirašiusi Susitarimą dėl sprendimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą 1 , Bendrija įsipareigojo dalyvauti statant tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (ITER) ir ateityje jį eksploatuojant; Bendrijos indėlis valdomas pasitelkus Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (Branduolių sintezės energetikos bendroji įmonė), įsteigtą Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas 2 ;

TURĖDAMOS OMENYJE, kad specialios sąlygos, kuriomis Jungtinė Karalystė dalyvauja ITER projekte ar kitoje veikloje per Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (F4E) ir asocijuotosios šalies teisėmis Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programoje, be kita ko, jos finansinis įnašas, yra apibrėžiamos atskirai;

PRIPAŽINDAMOS pagrindinį laisvo prekių, produktų ir kapitalo judėjimo principą bei specialistų laisvę įsidarbinti Bendrijos vidaus bendrojoje branduolinėje rinkoje;

PRIPAŽINDAMOS, kad šis Susitarimas turėtų atitikti pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus;

PAKARTODAMOS, kad Jungtinė Karalystė ir Bendrijos valstybės narės yra įsipareigojusios laikytis savo dvišalių susitarimų dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis. Tikslas

1.Šio Susitarimo tikslas – pakloti Šalių bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje pagrindą, remiantis abipusės naudos bei abipusiškumo principais ir nepažeidžiant kiekvienos iš Šalių atitinkamos kompetencijos.

2.Pagal šį Susitarimą bendradarbiaujama tik taikiais tikslais.

3.Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas, naudojami tik taikiais tikslais ir nenaudojami branduoliniams ginklams ar branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams gaminti, branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų moksliniams tyrimams ir plėtrai arba kariniais tikslais.

2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame susitarime:

(a)kompetentinga institucija – tai: 

i) Jungtinės Karalystės atveju – Verslo, energetikos ir pramonės strategijos departamentas ir Branduolinės energetikos reguliavimo tarnyba;

ii) Bendrijos atveju – Europos Komisija;

arba kita valdžios institucija, apie kurią atitinkama Šalis bet kuriuo metu raštu praneša kitai Šaliai;

(b)įranga – NSG B priedo 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 skirsniuose išvardyti objektai;

(c)Branduolinių medžiagų perdavimo gairės – TATENA dokumente INFCIRC/254/Part 1 nustatytos ir kartais peržiūrimos gairės, kurias įgyvendina Šalys, nebent po konsultacijų Jungtiniame komitete būtų susitarta kitaip;

(d)intelektinė nuosavybė – intelektinė nuosavybė, kaip nustatyta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme priimtos Konvencijos dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d., 2 straipsnyje; ji gali apimti ir kitus Šalių abipusiškai nustatytus dalykus;

(e)Jungtinis komitetas — pagal 19 straipsnį [Jungtinis komitetas] įsteigtas komitetas;

(f)nebranduolinė medžiaga – nebranduolinė medžiaga, kaip apibrėžta NSG B priede;

(g)NSG B priedas – Branduolinių medžiagų perdavimo gairių B priedas;

(h)branduolinė medžiaga – žaliava arba speciali dalioji medžiaga, kaip apibrėžta 1956 m. spalio 23 d. Jungtinių Tautų būstinėje priimto ir 1957 m. liepos 29 d. įsigaliojusio TATENA statuto (TATENA statutas) XX straipsnyje. Bet kuris TATENA valdytojų tarybos pagal TATENA statuto XX straipsnį priimtas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas žaliavomis arba specialiosiomis daliosiomis medžiagomis laikomų medžiagų sąrašas, pagal šį Susitarimą įsigalioja tik tada, jei abi Šalys su tuo sutinka po konsultacijų Jungtiniame komitete;

(i)taikus tikslas apima branduolinių medžiagų, įskaitant per vieną ar daugiau procesų gautas branduolines medžiagas, nebranduolines medžiagas, įrangą ir technologiją, naudojimą tokiose srityse kaip elektros energijos ir šilumos gamyba, medicina, žemės ūkis ir pramonė, bet neapima nei branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamybos, tyrimų ar plėtros, nei jokių karinių tikslų. Kariniai tikslai neapima elektros energijos tiekimo karinei bazei iš elektros energijos tinklų arba karo ligoninės medicininiams tikslams skirtų radioaktyviųjų izotopų gamybos;

(j)asmenys – fiziniai asmenys, įmonės ar kiti subjektai, kuriuos reglamentuoja atitinkamai Šalių teritorinėms jurisdikcijoms taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, tačiau neįskaitant pačių šio Susitarimo Šalių;

(k)technologija – technologija, kaip apibrėžta Branduolinių medžiagų perdavimo gairių A priede;

(l)pereinamasis laikotarpis – pereinamasis laikotarpis, kaip apibrėžta Susitarime dėl išstojimo ir

(m)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas – Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo,

jei nenustatyta kitaip, šiame Susitarime nuorodos į straipsnius yra nuorodos į šio Susitarimo straipsnius.

3 straipsnis. Bendradarbiavimo branduoliniame sektoriuje aprėptis

1.Pagal šį Susitarimą numatytas Šalių bendradarbiavimas dėl branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais gali apimti:

(a)palankesnių sąlygų prekybai ir komerciniam bendradarbiavimui sudarymą;

(b)branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų ir įrangos tiekimą;

(c)technologijos perdavimą, įskaitant su šiuo straipsniu susijusios informacijos teikimą;

(d)įrangos ir prietaisų viešąjį pirkimą;

(e)galimybę naudotis ir naudojimąsi įranga ir įrenginiais;

(f)saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, įskaitant geologinį laidojimą;

(g)branduolinę saugą ir radiacinę saugą, įskaitant avarinę parengtį ir aplinkos radioaktyvumo lygio stebėseną;

(h)branduolinės saugos garantijas ir fizinę saugą;

(i)radioaktyviųjų izotopų ir spinduliuotės naudojimą žemės ūkyje, pramonėje, medicinoje ir moksliniuose tyrimuose; visų pirma siekiant kuo labiau sumažinti riziką, susijusią su medicininių radioaktyviųjų izotopų pasiūlos trūkumu, ir remti naujų technologijų ir gydymo būdų, kuriuose naudojami radioaktyvieji izotopai, kūrimą visuomenės sveikatos labui;

(j)urano išteklių geologinį ir geofizinį žvalgymą, plėtrą, gavybą, tolesnį perdirbimą ir naudojimą;

(k)taikaus branduolinės energijos naudojimo reguliavimo aspektus;

(l)mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat

(m)kitas su šio Susitarimo dalyku susijusias sritis, kurias gali abipusiškai nustatyti raštu Šalys po konsultacijų Jungtiniame komitete. 

2.1 dalyje nurodytose konkrečiose srityse prireikus gali būti bendradarbiaujama pagal Jungtinėje Karalystėje įsteigto juridinio asmens ir Bendrijoje įsteigto juridinio asmens susitarimus; tokiu atveju atitinkama kompetentinga institucija praneša kitai kompetentingai institucijai, kad toks juridinis asmuo yra tinkamai įgaliotas taip bendradarbiauti. Į visus tokius susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, jeigu tokių teisių yra arba jos sukuriamos.

4 straipsnis. Bendradarbiavimo branduoliniame sektoriuje formos

3 straipsnyje [Bendradarbiavimo branduoliniame sektoriuje aprėptis] apibūdintas bendradarbiavimas gali būti šių formų, tačiau jomis neapsiriboja:

(a)branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų, įrangos ir technologijos perdavimas; 

(b)keitimasis informacija abipusio intereso srityse, tokiose kaip branduolinės saugos garantijos, branduolinė sauga, radioaktyvumo lygis aplinkoje ir radioaktyviųjų izotopų tiekimas;

(c)palankesnių sąlygų sudarymas darbuotojų ir ekspertų mainams, vizitams ir mokymui, įskaitant administracijos, mokslinių ir techninių darbuotojų profesinį ir specializuotą aukšto lygio mokymą;

(d)simpoziumų ir seminarų rengimas;

(e)keitimasis moksline ir technine informacija, pagalba ir paslaugomis, be kita ko, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos srityje;

(f)bendrų projektų organizavimas ir dalyvavimas juose, bendrų įmonių ir atitinkamų dvišalių darbo grupių steigimas ar dvišalių tyrimų vykdymas;

(g)palankesnių sąlygų sudarymas komerciniam bendradarbiavimui, susijusiam su branduolinio kuro ciklu, pavyzdžiui, branduolinio kuro ciklo paslaugų teikimas, įskaitant urano transformavimą ir izotopų sodrinimą, ir

(h)kitos bendradarbiavimo formos, kurias Šalys gali abipusiškai nustatyti raštu po konsultacijų Jungtiniame komitete.

5 straipsnis. Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas

1.Šis Susitarimas taikomas 2 dalyje nurodytiems objektams, nebent:

(a)Šalys abipusiškai raštu nustato kitaip arba

(b)taikoma 4 dalyje numatyta išimtis. 

2.1 dalyje nurodyti objektai: 

(a)branduolinės medžiagos, nebranduolinės medžiagos, įranga ar technologija, kurią viena Šalis ar atitinkami jai atstovaujantys asmenys tiesiogiai arba per trečiąjį asmenį perduoda kitai Šaliai ar atitinkamiems jai atstovaujantiems asmenims. Šias branduolines medžiagas, nebranduolines medžiagas, įrangą ar technologiją įvežus jas į Šalies gavėjos jurisdikcijai priklausančią teritoriją, joms pradedamas taikyti šis Susitarimas, jei Šalis tiekėja raštu informavo Šalį gavėją apie perdavimą, o Šalis gavėja raštu patvirtino, kad šiam objektui yra arba bus taikomas šis Susitarimas ir kad siūlomas gavėjas, jei tai nėra Šalis gavėja, pagal Šalies gavėjos teritorinę jurisdikciją yra įgaliotasis asmuo; 

(b)branduolinės medžiagos, nebranduolinės medžiagos ar įranga, naudojamos objektuose, kuriems taikomas šis Susitarimas arba kurie gali būti papildomai nustatyti pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose, arba pagamintos juos naudojant; 

(c)branduolinės medžiagos, nebranduolinės medžiagos, įranga ar technologija, kurioms, įsigaliojus šiam Susitarimui, taikomas šis Susitarimas kaip nustatyta laikantis procedūrų, nustatytų pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose, ir

(d)kiti objektai, kuriuos abipusiškai nustato Šalys po konsultacijų Jungtiniame komitete.

3.Objektams, kuriems taikomas šis Susitarimas, kaip nurodyta 1 dalyje, šio Susitarimo nuostatos taikomos tol, kol laikantis procedūrų, nustatytų pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose, nustatoma, kad:

(a)šis objektas buvo pakartotinai perduotas už Šalies gavėjos teritorinės jurisdikcijos ribų pagal atitinkamas šio Susitarimo nuostatas;

(b)branduolinių medžiagų atveju tokios medžiagos nebetinka naudoti jokiai 6 straipsnio [Saugos garantijos] 1 dalyje nurodytų branduolinės saugos garantijų atžvilgiu svarbiai branduolinei veiklai arba tokių branduolinių medžiagų praktiškai nebeįmanoma išgauti; siekdamos nustatyti, kada branduolinės medžiagos, kurioms taikomas šis Susitarimas, tampa nebetinkamos naudoti arba jų praktiškai nebeįmanoma išgauti siekiant jas perdirbti taip, kad jos būtų tinkamos naudoti kuriai nors saugos garantijų atžvilgiu svarbiai branduolinei veiklai, abi Šalys sutinka su tuo, ką pagal atitinkamo susitarimo dėl saugos garantijų nuostatas dėl saugos garantijų galiojimo nutraukimo nustato TATENA, kai ji yra to susitarimo Šalis;

(c)nebranduolinių medžiagų ir įrangos atveju toks objektas nebetinka naudoti branduoliniams tikslams;

(d)atitinkamam objektui nebetaikomas šis Susitarimas remiantis kriterijais, apibrėžtais pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose, arba

(e)Šalys po konsultacijų Jungtiniame komitete abipusiškai raštu nustatė kitaip.

4.    Šis Susitarimas taikomas technologijai visose Bendrijos valstybėse narėse, išskyrus tas valstybes nares, kurias Bendrija nurodė rašytiniame pranešime Jungtinei Karalystei įsigaliojant šiam Susitarimui, jei tos valstybės narės pareiškė norą, kad šis Susitarimas nebūtų taikomas technologijai. Toks veiksmas nedaro poveikio Bendrijos teisės aktams, ypač taisyklėms, susijusioms su bendrąja branduoline rinka. Kiekviena valstybė narė, apie kurią buvo pranešta pagal šią dalį, padeda Bendrijos kompetentingai institucijai vykdyti įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, susijusius su technologijos perdavimu ir pakartotiniu perdavimu. Po konsultacijų Jungtiniame komitete šioje dalyje nurodytas pranešimas apie bet kurią atitinkamą valstybę narę gali bet kuriuo metu būti raštu atšauktas, jei ta valstybė narė pareiškė to pageidaujanti. Praktinė šios nuostatos įgyvendinimo tvarka nustatoma vadovaujantis pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtais administraciniais susitarimais.

6 straipsnis. Saugos garantijos

1.Branduolinėms medžiagoms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taikomos šios sąlygos:

(a)Bendrijoje – Euratomo branduolinės saugos garantijos pagal Euratomo sutartį ir TATENA branduolinės saugos garantijos pagal toliau nurodytus susitarimus dėl saugos garantijų su galimais jų patikslinimais bei pakeitimais ir laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo: 

i) 1973 m. balandžio 5 d. Briuselyje priimtą ir 1977 m. vasario 21 d. įsigaliojusį Branduolinio ginklo neturinčių Bendrijos valstybių narių, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimą (TATENA dokumentas INFCIRC/193) ir 1978 m. liepos mėn. priimtą ir 1981 m. rugsėjo 12 d. įsigaliojusį Prancūzijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimą (TATENA dokumentas INFCIRC/290), ir

ii) remiantis TATENA dokumentu INFCIRC/540 (pataisytas) (Sugriežtinta saugos garantijų sistema, II dalis), 1998 m. rugsėjo 22 d. Vienoje pasirašytus ir 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojusius papildomus protokolus – TATENA dokumentai INFCIRC/193/Add.8 ir INFCIRC/290/Add.1;

(b)Jungtinėje Karalystėje: 

i) nacionalinės kompetentingos institucijos įdiegta vidaus saugos garantijų sistema ir

ii) TATENA saugos garantijos pagal Jungtinės Karalystės ir TATENA susitarimą dėl saugos garantijų.

2.Jeigu bet kurio iš 1 dalyje nurodytų susitarimų su TATENA taikymas Bendrijoje arba Jungtinėje Karalystėje dėl kokių nors priežasčių sustabdomas ar nutraukiamas, atitinkama Šalis nedelsdama sudaro susitarimą su TATENA, kuriame numatomas toks pat veiksmingumas ir aprėptis, kokie užtikrinami 1 dalies a arba b punktuose nurodytuose atitinkamuose susitarimuose dėl saugos garantijų, arba, jeigu tai neįmanoma:

(a)Bendrija, kiek tai su ja susiję, taiko saugos garantijas, pagrįstas Euratomo saugos garantijų sistema, pagal kurią numatytas toks pat veiksmingumas ir aprėptis, kokius užtikrina 1 dalies a punkte nurodyti susitarimai dėl saugos garantijų, o Jungtinė Karalystė, kiek tai su ja susiję, taiko saugos garantijas, pagal kurias numatytas toks pat veiksmingumas ir aprėptis, kokius užtikrina 1 dalies b punkte nurodytas susitarimas dėl saugos garantijų;

(b)arba, jeigu tai neįmanoma, Šalys sudaro susitarimus dėl saugos garantijų taikymo, kuriuose numatomas toks pat veiksmingumas ir aprėptis, kokius užtikrina 1 dalies a arba b punkte nurodyti susitarimai dėl saugos garantijų.

3.Abi Šalys susitaria atitinkamai savo jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje įgyvendinti patikimą ir veiksmingą branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad branduolinė medžiaga, kuriai taikomas šis Susitarimas, nebūtų naudojama kitiems nei numatytiems taikiems tikslams. Priežiūra, įskaitant įrenginių, kuriuose laikomos branduolinės medžiagos, kurioms taikomas šis Susitarimas, patikrinimus, vykdoma taip, kad atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų padaryti nepriklausomas išvadas ir prireikus paprašyti imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų bei stebėti tokius veiksmus.

7 straipsnis. Fizinė apsauga

1.Fizinės saugos priemonės visada taikomos tokiu lygmeniu, kuris atitinka bent Branduolinių medžiagų perdavimo gairių C priede nustatytus kriterijus. Taikydamos fizinės saugos priemones, Jungtinė Karalystė, o, kai tinka, Europos Komisijos atstovaujama Bendrija ir Bendrijos valstybės narės remiasi ne tik šiuo dokumentu, bet ir į savo įsipareigojimais, prisiimtais pagal iš dalies pakeistą CPPNM, įskaitant visus kiekvienai Šaliai galiojančius jos pakeitimus, ir TATENA INFCIRC/225/Rev.5 (Branduolinės saugos rekomendacijos dėl branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos) rekomendacijomis, įskaitant visas patikslintas redakcijas, nebent Šalys po konsultacijų Jungtiniame komitete abipusiškai nustato kitaip. 

2.Branduolinių medžiagų gabenimui taikomos iš dalies pakeistos CPPNM nuostatos, įskaitant visus kiekvienai Šaliai galiojančius jos pakeitimus, ir TATENA Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės (TATENA saugos standartų serija Nr. TS-R-1), įskaitant visas patikslintas redakcijas, nebent Šalys po konsultacijų Jungtiniame komitete abipusiškai nustato kitaip. 

8 straipsnis. Branduolinė sauga

1.Bendrija ir Jungtinė Karalystė yra 1994 m. birželio 17 d. Vienoje priimtos ir 1996 m. spalio 24 d. įsigaliojusios Branduolinės saugos konvencijos (TATENA dokumentas INFCIRC/449), 1997 m. rugsėjo 5 d. Vienoje priimtos ir 2001 m. birželio 18 d. įsigaliojusios Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (TATENA dokumentas INFCIRC/546), 1986 m. rugsėjo 26 d. Vienoje priimtos ir 1987 m. vasario 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui (TATENA dokumentas INFCIRC/336) ir 1986 m. rugsėjo 26 d. Vienoje priimtos ir 1986 m. spalio 27 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl greito pranešimo apie branduolinę avariją (TATENA dokumentas INFCIRC/335) šalys. Bet kuris minėtų konvencijų pakeitimas taikomas šiam Susitarimui, išskyrus atvejus, kai kuri nors Šalis raštu praneša kitai Šaliai, kad ji pakeitimui nepritaria. Bendrija, jos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė patvirtino 2015 m. vasario 9 d. priimtą Vienos deklaraciją dėl branduolinės saugos (IAEA INFCIRC/872).

2.Šalys pripažįsta tarptautinio bendradarbiavimo svarbą užtikrinant veiksmingą branduolinės saugos tvarką ir, pripažindamos abiejų Šalių lyderystę šioje srityje, bendradarbiaudamos nuolat tobulina tarptautinius branduolinės saugos standartus ir konvencijas bei jų įgyvendinimą.

3.Pripažindama nuolatinio branduolinės saugos gerinimo principą ir kiekvienos Šalies teisę įgyvendinti branduolinės saugos standartus ir neatsilikdama nuo teisiškai privalomų tarptautinių branduolinės saugos standartų pokyčių nė viena Šalis nesilpnina ir nemažina apsaugos iki lygio, kuris nesiektų apsaugos standartuose numatyto ir užtikrinant jų vykdymą pasiekiamo lygio, kurį abi Šalys pasiekė pereinamojo laikotarpio pabaigoje branduolinės saugos, radiacinės saugos, saugaus radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, eksploatavimo nutraukimo, saugaus branduolinių medžiagų vežimo ir avarinės parengties bei reagavimo srityse.

4.Šalys toliau bendradarbiauja, palaiko reguliarius ryšius ir dalijasi informacija klausimais, susijusiais su branduoline sauga, radiacine sauga, avarine parengtimi ir reagavimu bei panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, įskaitant, kai tinka, tarptautinių tarpusavio vertinimų rezultatus.

5.Šalys toliau bendradarbiauja klausimais, kuriems skirtos: 

(a)įdiegtos Bendrijos radioaktyvumo lygio aplinkoje stebėsenos ir keitimosi informacija apie tai sistemos, įskaitant: 

i) Europos bendrijos skubaus keitimosi radiologine informacija sistemą (ECURIE) ir

ii) Europos radiologinių duomenų mainų platformą (EURDEP);

(b)įsteigtos branduolinės saugos ekspertų patariamosios grupės, įskaitant Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę, ir

(c)bet kurios kitos Bendrijos sistemos ar grupės, dėl kurių Šalys gali susitarti per savo kompetentingas institucijas.

Bendrija per savo kompetentingą instituciją gali pakviesti Jungtinę Karalystę kaip trečiąjį asmenį dalyvauti šiose sistemose ir grupėse.

9 straipsnis. Perdavimas, pakartotinis perdavimas ir prekybos lengvinimas

1.Bet koks branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų, įrangos ar technologijos perdavimas vykdant bendradarbiavimo veiklą pagal šį Susitarimą atliekamas laikantis atitinkamų Bendrijos, Bendrijos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams, išvardytų 6 straipsnyje [Saugos garantijos] ir 7 straipsnyje [Fizinė sauga], ir įsipareigojimų, kuriuos atskiros Bendrijos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė prisiėmė Branduolinių tiekėjų grupėje, kaip nurodyta Branduolinių medžiagų perdavimo gairėse.

2.Šalys palengvina prekybą objektais, kuriems taikomas šis Susitarimas, tarpusavyje arba tarp atitinkamose Šalių teritorijose įsisteigusių asmenų, atsižvelgdamos į abipusius gamintojų, branduolinio kuro ciklo sektoriaus, viešųjų paslaugų teikėjų ir vartotojų interesus.

3.Šalys, kiek praktiškai įmanoma, padeda viena kitai, kai kuri nors iš Šalių arba asmenys Bendrijoje ar Jungtinės Karalystės jurisdikcijai priklausantys asmenys vykdo branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų, įrangos ar technologijos viešąjį pirkimą.

4.Šiame Susitarime numatyto bendradarbiavimo tąsa priklauso nuo to, ar Šalis abipusiškai tenkina pagal Euratomo sutartį Bendrijos nustatytos saugos garantijų ir kontrolės sistemos ir Jungtinės Karalystės nustatytos saugos garantijų ir kontrolės sistemos taikymas.

5.Šio Susitarimo nuostatos nenaudojamos siekiant sukelti pavojų Bendrijos bendrosios branduolinės rinkos vientisumui ir sklandžiam veikimui, konkrečiai, sukliudyti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą joje arba trukdyti vykdyti Bendrijos bendrąją branduolinės energijos tiekimo politiką.

6.Branduolinių medžiagų, nebranduolinių medžiagų, įrangos ar technologijos perdavimas turi būti vykdomas sąžiningomis komercinėmis sąlygomis. Įgyvendinant šią dalį nedaromas poveikis Euratomo sutarčiai ir pagal ją priimtiems teisės aktams, taip pat Jungtinės Karalystės įstatymams ir kitiems teisės aktams.

7.Bet kuris branduolinės medžiagos, nebranduolinės medžiagos, įrangos ar technologijos, kurioms taikomas šis Susitarimas, pakartotinis perdavimas už Šalių jurisdikcijai priklausančių teritorijų ribų vykdomas tik laikantis atskirų Bendrijos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimų, prisiimtų Branduolinių tiekėjų grupėje. Konkrečiai, pakartotinai perduodant objektus, kuriems taikomas šis Susitarimas, taikomos Branduolinių medžiagų perdavimo gairės.

8.Rašytiniais pranešimais apie objektų, kuriems taikomas šis Susitarimas, perdavimą ir nebranduolinių medžiagų, įrangos ir technologijos, kurioms taikomas šis Susitarimas, pakartotinį perdavimą keičiamasi laikantis procedūrų, nustatytų pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose. 

9.Nebranduolinės medžiagos, įranga ir technologija, kurioms taikomas šis Susitarimas, už Šalies gavėjos teritorinės jurisdikcijos ribų perduodamos tik iš anksto gavus rašytinį Šalies tiekėjos sutikimą, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Ši nuostata nedaro poveikio 5 straipsnio [Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas] 4 daliai.

10.Tais atvejais, kai pagal Branduolinių medžiagų perdavimo gaires privaloma gauti Šalies tiekėjos sutikimą, branduolinės medžiagos kurioms taikomas šis Susitarimas, už Šalies gavėjos teritorinės jurisdikcijos ribų perduodamos tik iš anksto gavus rašytinį Šalies tiekėjos sutikimą, išskyrus 11 dalyje nurodytu atveju.

11.Įsigaliojus šiam Susitarimui Šalys keičiasi šalių, į kurias kitai Šaliai leidžiama pakartotinai perduoti branduolines medžiagas, nebranduolines medžiagas, įrangą ir technologiją pagal šio straipsnio 9 ir 10 dalis, sąrašais. Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie savo šalių sąrašų pakeitimus laikydamasi procedūrų, nustatytų pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose.

12.Jei Jungtinė Karalystė arba Bendrijos valstybė narė perduoda technologiją, kuriai taikomas šis Susitarimas, valstybei narei, kuriai taikoma 5 straipsnio [Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas] 4 dalyje numatyta išimtis, taikomos šio straipsnio 7 ir 9 dalys. Praktinė šios dalies įgyvendinimo tvarka nustatoma vadovaujantis pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtais administraciniais susitarimais.

10 straipsnis. Sodrinimas

Prieš bet kurią branduolinę medžiagą, kuriai taikoma šis Susitarimas, sodrindama iki 20 ar daugiau procentų urano izotopo urano-235, Šalis turi gauti raštišką kitos Šalies sutikimą. Tokiame sutikime, jei jis suteikiamas, turi būti apibūdintos sąlygos, kuriomis leidžiama naudoti iki 20 ar daugiau procentų prisodrintą uraną. Kitos nuostatos, būtinos šios nuostatos įgyvendinimui palengvinti, gali būti nustatytos pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose.

11 straipsnis. Perdirbimas

Kiekviena Šalis duoda savo sutikimą kitai Šaliai dėl branduolinio kuro, kuriame yra branduolinė medžiaga, kuriai taikoma šis Susitarimas, perdirbimo, jeigu perdirbant laikomasi priede [Perdirbimas] nustatytų sąlygų.

12 straipsnis. Bendradarbiavimas branduolinių tyrimų ir plėtros srityje

1.Šalys tarpusavyje ir jų agentūros bendradarbiauja taikiais – tiek energijos, tiek ne energijos gamybos – tikslais naudojamos branduolinės energijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, įskaitant branduolių sintezės energetikos plėtrą, jei Šalys turi bendrų interesų ir jei tie tikslai įtraukti į atitinkamas jų mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir veiklą. Atitinkamai Šalys arba jų agentūros gali leisti, kad joms bendradarbiaujant dalyvautų visų mokslinių tyrimų sektorių tyrėjai ir organizacijos, įskaitant universitetus, laboratorijas ir privatųjį sektorių. Šalys, laikydamosi savo atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų, siekia palengvinti tokį asmenų bendradarbiavimą šioje srityje.

2.Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį, be kita ko, gali apimti: 

(a)Jungtinės Karalystės kaip trečiosios šalies dalyvavimą Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programose ir veikloje; ir

(b)Jungtinės Karalystės narystę Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje,

laikantis Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo susitarime nustatytų sąlygų.

3.Tiek, kiek tai būtina, Šalys arba jų kompetentingos institucijos gali sudaryti atskirus įgyvendinimo susitarimus, kuriais nustatoma konkreti bendradarbiavimo pagal šį straipsnį apimtis ir sąlygos.

4.Pagal 3 dalį nustatyti įgyvendinimo susitarimai gali, inter alia, apimti finansavimo nuostatas, valdymo ir veiklos vykdymo pareigų paskyrimą ir išsamias nuostatas dėl informacijos ir intelektinės nuosavybės sklaidos ir dalijimosi jomis.

13 straipsnis. Keitimasis informacija ir techninėmis žiniomis

1.Šalys skatina ir palengvina tinkamą ir proporcingą tarpusavio ir atitinkamų savo kompetentingų institucijų keitimąsi informacija ir techninėmis žiniomis klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas.

2.Šalys gali sudaryti sąlygas viena kitai, savo kompetentingoms institucijoms ir asmenims Bendrijoje arba Jungtinės Karalystės jurisdikcijai priklausantiems asmenims susipažinti su jų turima informacija klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas.

3.Iš bet kurio trečiojo asmens gautai informacijai, kurios pagal nustatytas sąlygas toliau perduoti negalima, šis Susitarimas netaikomas.

4.Informacija, kurią Šalis tiekėja laiko turinčia komercinės vertės, teikiama tik tuo atveju, jei laikomasi Šalies tiekėjos nustatytų sąlygų.

5.Šalys skatina Jungtinės Karalystės jurisdikcijai priklausančius asmenis ir asmenis Bendrijoje vienus su kitais keistis informacija klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas, ir sudaro tam palankesnes sąlygas.

6.Tokių asmenų turima informacija teikiama tik gavus jų sutikimą ir laikantis jų nurodytų sąlygų.

7.Šalys imasi visų tinkamų atsargumo priemonių, kad būtų išlaikytas informacijos, gautos taikant šį Susitarimą, konfidencialumas.

14 straipsnis. Intelektinė nuosavybė

1.Šalys, atsižvelgdamos į atitinkamus tarptautinius susitarimus ir taikomą tvarką bei Jungtinėje Karalystėje, Sąjungoje, Bendrijoje arba jų valstybėse narėse galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, užtikrina pakankamą ir veiksmingą bendradarbiavimo pagal šį Susitarimą metu sukurtos intelektinės nuosavybės bei perduotos technologijos apsaugą.

2.Šiame Susitarime nėra ketinimų perduoti intelektinę nuosavybę. Intelektinė nuosavybė, sukurta vykdant šiame Susitarime numatytą bendradarbiavimą, kiekvienu konkrečiu atveju paskirstoma pagal su šiuo Susitarimu susijusius konkrečius susitarimus ar sutartis.

15 straipsnis. Administraciniai susitarimai

1.Šalys per savo atitinkamas kompetentingas institucijas nustato administracinius susitarimus dėl šio Susitarimo veiksmingo įgyvendinimo. Į šiuos susitarimus, be kita ko, įtraukiamos procedūros, kurių reikia, kad kompetentingos institucijos galėtų šį Susitarimą įgyvendinti ir administruoti.

2.Pagal šį straipsnį sudaryti administraciniai susitarimai gali būti iš dalies keičiami, kaip raštu abipusiškai nustato kompetentingos institucijos.

3.Administraciniuose susitarimuose gali būti numatytas keitimasis objektų, kuriems taikomas šis Susitarimas, inventorizacijos sąrašais.

4.Administraciniais susitarimais gali būti nustatyti kompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijų mechanizmai.

5.Branduolinių medžiagų arba nebranduolinių medžiagų, kurioms taikomas šis Susitarimas, apskaita grindžiama branduolinės medžiagos arba nebranduolinės medžiagos pakeičiamumu ir jos proporcingumo bei lygiavertiškumo principais, kaip nustatyta pagal šį straipsnį sudarytuose administraciniuose susitarimuose. 

16 straipsnis. Įgyvendinimas

1.Šio Susitarimo nuostatos įgyvendinamos gera valia tokiu būdu, kad nebūtų trukdoma ar vilkinama Jungtinėje Karalystėje ir Bendrijoje vykdoma branduolinė veikla arba į ją neleistinai kišamasi, taip pat laikantis rizikos ribojimo principais grindžiamos valdymo praktikos, kuri yra būtina siekiant ekonomiškai ir saugiai vykdyti branduolinę veiklą. 

2.Šio Susitarimo nuostatos netaikomos siekiant komercinio ar pramoninio pranašumo, nepažeidžia nė vienos iš Šalių ar įgaliotų asmenų nacionalinių ar tarptautinių komercinių ar pramoninių interesų, neprieštarauja nė vienos iš Šalių ar Bendrijos valstybių narių branduolinei politikai, netrukdo skatinti branduolinę energiją naudoti taikiais ir su sprogdinimu nesusijusiais tikslais, taip pat nekliudo objektų, kuriems taikomas šis Susitarimas arba apie kuriuos pranešta, kad jiems būtų taikomas šis Susitarimas, judėjimui atitinkamoje Šalių teritorinėje jurisdikcijoje arba tarp Jungtinės Karalystės ir Bendrijos.

17 straipsnis. Taikytina teisė

1.Šiame Susitarime numatytas bendradarbiavimas vykdomas laikantis atitinkamų Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Bendrijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Šalių sudarytų tarptautinių susitarimų, nepažeidžiant 18 straipsnio [Galiojantys susitarimai]. Taikytiną teisę Bendrijoje sudaro Euratomo sutartis ir jos antriniai teisės aktai.

2.Kiekviena Šalis privalo kitai Šaliai užtikrinti, kad, Jungtinės Karalystės atveju, šio Susitarimo nuostatas pripažintų ir jas vykdytų visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys, kuriems pagal šį Susitarimą suteiktas leidimas, o Bendrijos atveju – visi asmenys Bendrijoje, kuriems pagal šį Susitarimą suteiktas leidimas.

18 straipsnis. Galiojantys susitarimai

1.Bet kurio galiojančio dvišalio Jungtinės Karalystės ir Bendrijos valstybių narių susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės branduolinės energetikos srityje nuostatos laikomos papildančiomis šį Susitarimą ir, kai tinka, pakeičiamos šio Susitarimo nuostatomis.

2.Šis Susitarimas nėra Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas.

3.Šis susitarimas taikomas nedarant poveikio ankstesniam Jungtinės Karalystės (viena šalis) ir Sąjungos ir Euratomo (kita šalis) dvišaliam susitarimui.

19 straipsnis. Jungtinis komitetas

1.Šalys įsteigia jungtinį komitetą.

2.Jungtinio komiteto sudėtis ir su juo susijusios procedūros nustatomos pagal 15 straipsnį [Administraciniai susitarimai] priimtuose administraciniuose susitarimuose.

3.Jungtinis komitetas susirenka į posėdį reguliariai ir bet kurios iš Šalių kompetentingos institucijos prašymu šio Susitarimo įgyvendinimo priežiūros tikslais.

4.Jungtinio komiteto funkcijos, be kita ko, yra šios:

(a)keistis informacija, aptarti geriausią praktiką, dalytis įgyvendinimo patirtimi; 

(b)sudaryti ir koordinuoti darbo grupes, veikiančias šio Susitarimo taikymo srityje;

(c)nustatyti techninių klausimus, juos aptarti ir dėl jų konsultuotis;

(d)priimti rekomendacijas dėl bendrų sprendimų, kuriuos turi priimti Šalys, kai tai numatyta šiame Susitarime, įskaitant bendrus sprendimus iš dalies pakeisti šį Susitarimą;

(e)būti konsultacijų forumu, be kita ko, sprendžiant ginčus;

(f)koordinuoti bendradarbiavimo branduolinės energijos naudojimo ne energijos gamybos tikslais srityje veiksmus, visų pirma siekiant kuo labiau sumažinti riziką, susijusią su medicininių radioaktyviųjų izotopų pasiūlos trūkumu, ir remti naujoviškų technologijų ir gydymo būdų, kuriems reikia radioaktyviųjų izotopų, kūrimą visuomenės sveikatos labui; ir

(g)būti techniniu forumu visais kitais su šiuo Susitarimu susijusiais klausimais.

20 straipsnis. Konsultacijos

Bet kurios iš Šalių prašymu Šalių atstovai prireikus susitinka Jungtiniame komitete konsultuotis su šio Susitarimo taikymu susijusiais klausimais, prižiūrėti jo taikymą ir aptarti šiame Susitarime nenumatytą papildomą bendradarbiavimo tvarką. Tokios konsultacijos gali vykti ir keičiantis laiškais.

21 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.Šalys Jungtiniame komitete nedelsdamos aptaria visus tarpusavio ginčus dėl šio Susitarimo taikymo, aiškinimo ar įgyvendinimo, kad ginčas būtų išspręstas derybomis. Tokios diskusijos ar derybos gali vykti keičiantis laiškais.

2.Visi tokie ginčai, kurių Šalys neišsprendžia derybomis ir privalomomis konsultacijomis Jungtiniame komitete, bet kurios iš Šalių prašymu perduodami spręsti iš trijų arbitrų sudarytam arbitražo teismui. Kiekviena Šalis paskiria po arbitrą, o taip paskirti abu arbitrai išrenka trečiąjį, kuris nėra nė vienos iš Šalių pilietis; šis trečiasis arbitras skiriamas pirmininku.

3.Jeigu per 30 dienų nuo kreipimosi į arbitražą kuri nors iš Šalių arbitro nepaskiria, kita ginčo Šalis gali paprašyti, kad arbitro nepaskyrusios Šalies arbitrą paskirtų Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas. Jeigu per 30 dienų nuo tada, kai abi Šalys paskiria arbitrus, trečiasis arbitras neišrenkamas, bet kuri iš Šalių gali paprašyti, kad trečiąjį arbitrą paskirtų Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas.

4.Kvorumą sudaro arbitražo teismo narių dauguma, o visi sprendimai priimami visų arbitražo teismo narių balsų dauguma. Teismas nustato arbitražo procedūrą. Teismo sprendimai abiem Šalims privalomi ir turi būti jų vykdomi. Arbitrų darbo užmokestis nustatomas taip pat, kaip ir Tarptautinio Teisingumo Teismo ad hoc teisėjų darbo užmokestis. Visi arbitražo sprendimai vykdomi laikantis visų taikytinų Šalių teisės aktų ir tarptautinės teisės.

22 straipsnis. Bendradarbiavimo nutraukimas šiukštaus pažeidimo atveju

1.Jeigu:

(a)bet kuri Šalis ar kuri nors Bendrijos valstybė narė šiukščiai pažeidžia bet kurį reikšmingą 1 straipsnio [Tikslas], 5 straipsnio [Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas], 6 straipsnio [Saugos garantijos], 7 straipsnio [Fizinė sauga], 9 straipsnio [Perdavimas, pakartotinis perdavimas ir prekybos lengvinimas], 10 straipsnio [Sodrinimas], 11 straipsnio [Perdirbimas] ar 15 straipsnio [Administraciniai susitarimai] įsipareigojimą arba bet kuriuos kitus šio Susitarimo įsipareigojimus, kuriuos Šalys gali abipusiškai nustatyti raštu po konsultacijų Jungtiniame komitete, arba

(b)pavyzdžiui, branduolinio ginklo neturinti Bendrijos valstybė narė detonuoja branduolinį sprogstamąjį įtaisą ar branduolinį ginklą turinti Bendrijos valstybė narė arba Jungtinė Karalystė detonuoja branduolinį sprogstamąjį įtaisą, naudodama bet kurį objektą, kuriam taikomas šis Susitarimas, 

kita Šalis gali pateikdama rašytinį pranešimą visiškai ar iš dalies sustabdyti arba nutraukti bendradarbiavimą pagal šį Susitarimą. Savo pranešime Šalis nurodo priemones, kurias ji laiko šiurkščiu įsipareigojimų pagal šį Susitarimą pažeidimu, išdėsto nuostatas, kurių taikymą ji ketina sustabdyti ar nutraukti, ir datą, nuo kurios ketina taikyti sustabdymą ar nutraukimą.

2.Prieš kuriai nors iš Šalių imantis tokių veiksmų, Šalys konsultuojasi Jungtiniame komitete, siekdamos susitarti draugiškai, be kita ko, nuspręsti, ar reikia imtis taisomųjų ar kitų priemonių, ir, jei tokių priemonių reikia, kokių priemonių turi būti imtasi ir koks turi būti jų įgyvendinimo grafikas.

3.Bendradarbiavimas sustabdomas arba nutraukiamas pagal 1 dalį tik tuo atveju, jei per Jungtinio komiteto nustatytą laiką neįgyvendinamos taisomosios ar kitos priemonės arba jei per pagrįstą laikotarpį, bet be delsimo nepavyksta sutarti draugiškai. 

4.Taikymo sustabdymas nustoja galioti, kai sustabdžiusioji Šalis įsitikina, kad kita Šalis savo iniciatyva arba dėl arbitražo teismo sprendimo vykdo savo įsipareigojimus pagal šį Susitarimą. 

5.Jei šis Susitarimas sustabdomas arba nutraukiamas, Šalis tiekėja turi teisę reikalauti grąžinti objektus, kuriems taikomas šis Susitarimas. 

23 straipsnis. Pakeitimai

1.Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys gali Jungtiniame komitete konsultuotis dėl galimų šio Susitarimo pakeitimų, ypač siekiant atsižvelgti į tarptautinius pokyčius branduolinėje srityje.

2.Šalims sutarus, šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas.

3.Pakeitimai įsigalioja Šalių nurodytą dieną Šalims atitinkamai tarpusavyje arba per savo kompetentingas institucijas pasikeičiant diplomatinėmis notomis, kuriomis informuojama, kad pakeitimams įsigalioti būtinos atitinkamos jų vidaus procedūros yra baigtos. 

4.Šio Susitarimo priedas yra neatsiejama šio Susitarimo dalis ir gali būti iš dalies keičiamas pagal šį straipsnį. 

24 straipsnis. Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

1.Šis Susitarimas įsigalioja kitą dieną po pereinamojo laikotarpio pabaigos, jei iki tos dienos Šalys viena kitai pranešė įvykdžiusios savo atitinkamus vidaus reikalavimus ir procedūras, kuriomis įtvirtinamas jų sutikimas jo laikytis.

2.Pradinis šio Susitarimo galiojimo laikotarpis – 30 metų. Vėliau šio Susitarimo galiojimas automatiškai pratęsiamas papildomiems dešimties metų laikotarpiams, nebent, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki pradinio 30 metų laikotarpio ar bet kurio tokio papildomo dešimties metų laikotarpio pabaigos, viena iš Šalių kitai Šaliai pasikeisdama diplomatinėmis notomis praneša ketinanti nutraukti Susitarimą. 

3.Net jei šis Susitarimas ar bendradarbiavimas pagal jį dėl kokios nors priežasties sustabdomas, nutraukiamas ar nustoja galioti, šio Susitarimo 1 straipsnyje [Tikslas], 5 straipsnyje [Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas], 6 straipsnyje [Saugos garantijos], 7 straipsnyje [Fizinė sauga], 9 straipsnyje [Perdavimas, pakartotinis perdavimas ir prekybos lengvinimas], 10 straipsnyje [Sodrinimas], 11 straipsnyje [Perdirbimas], 13 straipsnyje [Keitimasis informacija ir techninėmis žiniomis],14 straipsnyje [Intelektinė nuosavybė], 15 straipsnyje [Administraciniai susitarimai], 16 straipsnyje [Įgyvendinimas], 17 straipsnyje [Taikytina teisė], 18 straipsnyje [Galiojantys susitarimai], 20 straipsnyje [Konsultacijos], 21 straipsnyje [Ginčų sprendimas] ir 22 straipsnyje [Bendradarbiavimo nutraukimas šiukštaus pažeidimo atveju] nustatyti įsipareigojimai toliau galioja tol, kol visi objektai, kuriems taikomi tie straipsniai, lieka kitos Šalies teritorijoje arba yra bet kurioje vietoje priklausantys jos jurisdikcijai ar jos kontroliuojami, arba tol, kol pagal 5 straipsnį [Objektai, kuriems taikomas šis Susitarimas] Šalys abipusiškai nustato, kad branduolinė medžiaga, kuriai taikomas šis Susitarimas, nebetinka naudoti arba jos praktiškai nebeįmanoma išgauti siekiant ją perdirbti taip, kad ji būtų tinkama naudoti kuriai nors saugos garantijų atžvilgiu svarbiai branduolinei veiklai.

25 straipsnis. Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. Šalys, pasikeisdamos diplomatinėmis notomis, patvirtina tekstų kitomis nei anglų kalbomis autentiškumą.


PRIEDAS. PERDIRBIMAS

1 straipsnis

Branduolinės medžiagos, kurioms taikomas šis Susitarimas, perdirbamos šiomis sąlygomis:

(a)medžiagos perdirbamos siekiant panaudoti energiją arba tvarkyti panaudotame branduoliniame kure esančias medžiagas pagal branduolinio kuro ciklo programą, kurią konsultuodamosi abipusiškai nustatė kompetentingos institucijos;

(b)tokią veiklą vykdyti numatančios Šalies kompetentinga institucija pateikia siūlomos branduolinio kuro ciklo programos aprašą, įskaitant išsamią informaciją apie su perdirbimu ir plutonio saugojimu, naudojimu ir vežimu susijusią politiką ir teisinę bei reguliavimo sistemą;

(c)išgautas plutonis saugomas ir naudojamas pagal a punkte nurodytą branduolinio kuro ciklo programą ir

(d)išgautas plutonis perdirbamas ir naudojamas su sprogdinimu nesusijusiais taikiais tikslais, įskaitant mokslinius tyrimus, neįtrauktus į a punkte nurodytą branduolinio kuro ciklo programą, tik laikantis sąlygų, kurias po konsultacijų pagal šio priedo 2 straipsnį raštu abipusiškai nustatė Šalys.

2 straipsnis

Konsultacijos surengiamos Jungtiniame komitete per 40 dienų nuo kurios nors iš Šalių prašymo gavimo, siekiant:

(a)apžvelgti šio priedo nuostatų taikymą;

(b)apsvarstyti šio priedo 1 straipsnyje nurodytos branduolinio kuro ciklo programos pakeitimus;

(c)apsvarstyti, kaip patobulinti tarptautines saugos garantijas ir kitus kontrolės metodus, įskaitant naujų ir visuotinai pripažįstamų tarptautinių mechanizmų, susijusių su perdirbimu ir plutoniu, nustatymą, arba

(d)apsvarstyti pasiūlymus dėl perdirbimo ir išgauto plutonio naudojimo, saugojimo ir vežimo kitais taikiais, su sprogdinimu nesusijusiais tikslais, įskaitant mokslinius tyrimus.

(1)

     ES OL L 358, 2006 12 16, p. 62.

(2)

     2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (ES OL L 90, 2007 3 30, p. 58).