AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.REKOMENDACIJOS APLINKYBĖS

Globalizuotame pasaulyje, kuriame sunkūs nusikaltimai ir terorizmas tampa vis labiau tarpvalstybiniai ir universalūs, teisėsaugos ir teisminės institucijos turėtų būti visapusiškai pasirengusios bendradarbiauti su išorės partneriais, kad užtikrintų piliečių saugumą. Todėl Eurojustui turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis tiek, kiek reikia jo užduotims atlikti. Šiuo metu Eurojustas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus, kuriais suteikta galimybė keistis asmens duomenimis su Juodkalnija, Ukraina, Moldova, Lichtenšteinu, Šveicarija, Šiaurės Makedonija, JAV, Islandija, Norvegija, Gruzija, Albanija ir Serbija. Pagal Reglamento 2018/1727 1 (Eurojusto reglamento) 80 straipsnio 5 dalį šie bendradarbiavimo susitarimai ir toliau galioja.

2019 m. gruodžio 12 d. pradėjus taikyti Eurojusto reglamentą ir pagal Sutartį derybas dėl tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi asmens duomenimis su Eurojustu Sąjungos vardu veda Komisija. Tiek, kiek pagal Eurojusto reglamento V skyrių tai reikalinga jo funkcijoms atlikti, Eurojustas, sudarydamas darbinius susitarimus, gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su išorės partneriais. Tačiau patys šie susitarimai negali būti teisinis keitimosi asmens duomenimis pagrindas.

Atsižvelgdama į politinę strategiją, į visos ES teisminių institucijų veiklos poreikius ir į galimą glaudesnio bendradarbiavimo šioje srityje naudą, Komisija mano, kad trumpuoju laikotarpiu būtina pradėti derybas su dešimtimi trečiųjų šalių, kad būtų reglamentuota, kaip Eurojustas gali bendradarbiauti su šiomis šalimis.

Atsižvelgdama į Eurojusto veiklos poreikius, Komisija įvertino prioritetines šalis. Komisijos peržiūrai pateiktame Eurojusto išorės santykių strategijos projekte įvardyta, kad egzistuoja ypatingas veiklos poreikis bendradarbiauti su Alžyro Liaudies Demokratine Respublika, Argentinos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kolumbijos Respublika, Egipto Arabų Respublika, Izraelio valstybe, Jordanijos Hašimitų Karalyste, Libano Respublika, Maroko Karalyste, Tuniso Respublika ir Turkijos Respublika. Tarp kitų Eurojusto įvardytų prioritetinių trečiųjų valstybių yra Brazilijos Federacinė Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai, Nigerijos Federacinė Respublika, Panamos Respublika, Jungtinės Meksikos Valstijos ir Rusijos Federacija.

Nors Komisija pripažįsta šiuos veiklos poreikius, aišku, kad jų intensyvumas nėra vienodas. Dabartinis bendradarbiavimo lygis priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo to, ar atitinkamoje šalyje yra Eurojusto kontaktinis asmuo. Atsižvelgiant į ribotus išteklius, Komisija negali tuo pačiu metu pradėti derybas su visomis šiomis trečiosiomis valstybėmis – manoma, kad reikia dar aiškiau pasirinkti prioritetus. Didžiausias Komisijos prioritetas turėtų būti bendradarbiavimo su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis stiprinimas, nes šios trečiosios valstybės turėtų būti geriausiai pasirengusios aukšto lygio teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose pagal ES acquis. Komisijos požiūris dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir Turkijos buvo išdėstytas Komisijos 2020 m. reguliariose ataskaitose 2 . Abiem atvejais, norint sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriuo būtų leidžiama keistis asmens duomenimis su Eurojustu, reikės, kad abi šalys atliktų reikiamus savo atitinkamų duomenų apsaugos įstatymų pakeitimus.

Antrasis prioritetas turėtų būti tvirtesnis bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis, kurios nėra pateikusios prašymo dėl narystės Sąjungoje, tačiau dėl geografinių priežasčių gali turėti didelį poveikį Europos saugumui, pvz., Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalys. Kaip minėta, visos šio regiono šalys dėl operatyvinių priežasčių Eurojustui yra trečiosios šalys, kurioms teikiamas didžiausias prioritetas. Šis pasirinkimas taip pat atitinka Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją 3 .

Trečiasis prioritetas turėtų būti pastangos kuo labiau užtikrinti galimą TVR agentūrų, ypač Europolo ir Eurojusto, santykių su trečiosiomis šalimis nuoseklumą, taip užtikrinant galimus tolesnius teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo veiksmus. Šiuo metu Komisija Europolo vardu siekia sudaryti susitarimus su 8 iš 10 minėtųjų šalių. Komisija mano, jog verta, kiek galima ir įmanoma, siekti į šias būsimas derybas įtraukti ir Eurojustą, ir Europolą – be kita ko, taip būtų galima užtikrinti, kad šios derybos būtų patrauklesnės atitinkamoms trečiosioms šalims.

Šiomis aplinkybėmis Komisija atitinkamai rekomenduoja Tarybai imtis pirmojo veiksmo – suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis su šiomis trečiosiomis valstybėmis: Alžyru, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Tunisu ir Turkija. Armėnija neseniai Eurojustui nurodė, kad pageidauja su juo užmegzti bendradarbiavimu grindžiamus santykius.

Politinės aplinkybės

Armėnija

Armėnija yra svarbi ES Rytų partnerystės partnerė, esanti strategiškai svarbioje geografinėje padėtyje Pietų Kaukaze. 2017 m. ji su ES pasirašė visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, apimantį teisės aktų derinimą tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip aplinka, energetika, transportas ir vartotojų apsauga. Armėnija ir ES 2012 m. pasirašė vizų režimo supaprastinimo susitarimą, o 2013 m. – readmisijos susitarimą. Po 2018 m. taikios demokratinės revoliucijos Armėnija pasuko reformų keliu, siekdama pagerinti teisinės valstybės principų laikymąsi ir užtikrinti geresnį gyvenimo lygį, taip pat atlikti teismų reformą ir kovoti su korupcija. Naujoji vyriausybė pabrėžė bendras vertybes su ES, o susitarimą su ES pavadino šalies vidaus reformų gairėmis. Armėnija yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė. ES remia teisingumo sistemos ir kovos su korupcija reformas palaikydama ES ir Armėnijos dialogą teisingumo politikos srityje. Šio dialogo rezultatas – 2019 m. patvirtintos Europos standartus atitinkančios reformų strategijos. Jų įgyvendinimas bus remiamas pagal 30 mln. EUR vertės programą, finansuojamą iš 2020 m. biudžeto.

Alžyras

Alžyras yra strategiškai svarbus ES partneris tiek dėl šalies padėties Magribo teritorijoje, tiek dėl jos vaidmens regione ir Afrikos Sąjungoje. Strateginiu požiūriu Alžyras yra pačiame Viduržemio jūros regiono centre ir yra svarbi šalis siekiant stabilizuoti Sacharos Sahelio regioną. Ši šalis labai aktyviai kovoja su terorizmu savo teritorijoje.

Tarp 2017 m. kovo mėn. patvirtintų ES ir Alžyro partnerystės prioritetų, be kita ko, yra migracija ir saugumas. 2017 m. spalio mėn. ES ir Alžyras užmezgė aukšto lygio neoficialų dialogą kovos su terorizmu ir regioninio saugumo klausimais, išreikšdami pageidavimą stiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir kovos su terorizmu srityje. Visų pirma buvo įvardytos šios labai svarbios didelio bendradarbiavimo potencialo sritys: deradikalizavimas; Europolo ir Alžyro bendradarbiavimas; kova su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais ir kibernetinius nusikaltimus; kova su teroristų finansavimu ir kriminalistiniai tyrimai.

Alžyras ir ES yra Pasaulinio kovos su terorizmu forumo nariai. Vienas iš ES finansuojamų regioninių cheminių, biologinių, radioaktyvių bei branduolinių medžiagų rizikos mažinimo kompetencijos centrų veikia Alžyre.

Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina yra svarbi Europos Sąjungos partnerė. 2003 m. birželio mėn. Salonikų Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime kartu su kitomis Vakarų Balkanų šalimis Bosnija ir Hercegovina buvo įvardyta kaip potenciali kandidatė tapti ES nare.

2016 m. vasario mėn. Bosnija ir Hercegovina kreipėsi dėl narystės ES, o 2016 m. rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Komisiją pateikti nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos esmės. 2019 m. gegužės mėn. Komisija patvirtino savo nuomonę ir prie jos pridėtą analitinę ataskaitą dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES 4 . Nuomonėje įvardijami 14 svarbiausių prioritetų Bosnijai ir Hercegovinai, kad būtų rekomenduota su ja pradėti stojimo derybas demokratijos ir jos veikimo, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir viešojo administravimo reformų srityse.

2018 m. Bosnija ir Hercegovina pasirašė bendrą ES ir Vakarų Balkanų kovos su terorizmu veiksmų planą, kuriame išdėstyti konkretūs tvirtesnio bendradarbiavimo veiksmai siekiant per ateinančius dvejus metus duoti atkirtį terorizmui ir užkirsti kelią radikalizacijai 5 . Šiomis aplinkybėmis reguliariai vyksta ES ir Bosnijos ir Hercegovinos politikos dialogas kovos su terorizmu klausimais. Šiame dialoge daugiausia dėmesio skiriama strateginės sistemos įgyvendinimui ir vidaus koordinavimui, visų pirma tokiose srityse kaip smurtinio ekstremizmo prevencija, tinkamas bausmių skyrimas užsienio teroristams kovotojams ir vėlesnė jų socialinė reintegracija, kova su prekyba ginklais, sienų kontrolė, kova su terorizmo finansavimu ir regioninis bei tarptautinis bendradarbiavimas siekiant visapusiškai įgyvendinti susitarimą su Europolu ir sudaryti susitarimą su Eurojustu.

Bosnija ir Hercegovina kontaktinius asmenis Eurojustui pirmą kartą paskyrė 2014 m., siekdama pradėti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo sudarymo. Vėliau buvo sudaryta ir ekspertų grupė, kurios tikslas buvo pasirengti parengiamajam derybų dėl bendradarbiavimo susitarimo etapui. 2019 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujam Eurojusto reglamentui, 2020 m. balandžio mėn. Bosnijos valdžios institucijos nusiuntė laišką Eurojustui, kuriame išreiškė ketinimą inicijuoti oficialų savo bendradarbiavimo įtvirtinimą sudarant darbinį susitarimą.

Egiptas

Egiptas yra svarbus ES partneris ir galėtų svariai prisidėti skatinant taiką, gerovę ir stabilumą pietinėse kaimyninėse šalyse. Bendroji ES ir Egipto bendradarbiavimo sistema nustatyta 2004 m. įsigaliojusiame asociacijos susitarime. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys įvardytos 2017–2020 m. ES ir Egipto partnerystės prioritetuose. Prioritetai, be kita ko, yra šie: 1) sukurti tvarią modernią ekonomiką ir paskatinti socialinį Egipto vystymąsi; 2) sustiprinti bendradarbiavimą užsienio politikos srityje; 3) pagerinti bendradarbiavimą stabilizavimo proceso klausimais, ypač gero valdymo, žmogaus teisių, saugumo ir migracijos srityse 6 .

Partnerystės prioritetuose nurodyta galima teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose plėtotė. 2019 m. lapkričio mėn. Teisingumo ir saugumo pakomitečio 7-ajame posėdyje abi suinteresuotosios šalys surengė visapusišką dialogą, apimantį keletą abiem pusėms svarbių klausimų, visų pirma teisminio bendradarbiavimo, kovos su terorizmu ir kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu 7 . 2019 m. liepos mėn. ES ir Egipto dialogo migracijos klausimais 2-ajame posėdyje Eurojustas neteisėtą migrantų gabenimą įvardijo kaip galimą bendros veiklos su Egipto teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis sritį.

ES pripažįsta itin svarbų Egipto vaidmenį užtikrinant regioninį saugumą ir stabilumą, valdant migraciją ir kovojant su terorizmu ir primena, kad su terorizmu reikia kovoti visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės. 2020 m. kovo 10 d. JT Žmogaus teisių taryboje ES priminė, kaip svarbu Egipte gerbti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę internete ir kitur, teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat nustoti nepagrįstai riboti erdvę pilietinei visuomenei, be kita ko, įšaldant turtą, draudžiant keliauti ir taikant ilgus ikiteisminio sulaikymo laikotarpius 8 .

Izraelis

Teisinė ES ir Izraelio santykių sistema numatyta nuo 2000 m. galiojančiame ES ir Izraelio asociacijos susitarime 9 . 2005 m. buvo sudarytas ir 2018 m. pabaigoje vienbalsiu Tarybos sprendimu atnaujintas ES ir Izraelio veiksmų planas, apimantis visas bendradarbiavimo sritis 10 .

Ir ES, ir Izraelis kovą su grėsmėmis saugumui laiko vienu iš prioritetų ir palaikydami dialogą reiškia abipusį suinteresuotumą veiksmingu bendradarbiavimu. Viena iš svarbių bendradarbiavimo sričių yra kova su terorizmu – 2015 m. kovo mėn., 2016 m. rugsėjo mėn. ir 2018 m. birželio mėn. jau įvyko trys ES ir Izraelio susitikimai dialogo kovos su terorizmu ir saugumo klausimais. Tuose susitikimuose šalys susitarė bendradarbiauti tokiose srityse kaip kova su smurtiniu ekstremizmu, terorizmo finansavimu, netradiciniu terorizmu, aviacijos ir transporto saugumas, taip pat kova su kibernetiniais nusikaltimais.

Izraelio atstovai išreiškė suinteresuotumą stiprinti bendradarbiavimą su ES agentūromis teisingumo ir vidaus reikalų srityje. ES ir Izraelis teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose klausimus aptaria kasmetiniuose Teisingumo ir vidaus reikalų pakomitečio posėdžiuose. Pastarasis posėdis įvyko 2019 m. gruodžio mėn.

Izraelis dalyvauja įgyvendinant keturmetę bendradarbiavimo strategiją, kurią, atsižvelgdamas į agentūros veiklos poreikius, sudarė Eurojustas. Palaikydamas dialogą su ES, Izraelis pakartojo požiūrį, kad Eurojusto tinklo veikla yra labai svarbi.

Remiantis 2012 m. Tarybos išvadomis 11 , į visus su Izraeliu pasirašytus susitarimus turi būti įtraukta „teritorinė sąlyga“, kuria būtų konkrečiai nustatyta, kad susitarimas taikomas tik pačiam Izraeliui ir netaikomas okupuotoms teritorijoms: „visuose Izraelio valstybės ir ES susitarimuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad jie netaikomi 1967 m. Izraelio okupuotose teritorijose“ 12 .

Jordanija

Jordanija yra svarbi ES partnerė, ypač dėl jos vaidmens skatinant stabilumą, nuosaikumą ir religinę toleranciją Artimuosiuose Rytuose. Jordanija patiria didelių ekonominių, socialinių ir saugumo problemų. Visų pirma Jordanija priėmė daugiau kaip 650 000 registruotų Sirijos pabėgėlių (apie 10 proc. Jordanijos gyventojų iki krizės Sirijoje), taip pat kitų pabėgėlių.

ES ir Jordanija yra užmezgusios tvirtą partnerystę, apimančią daugelį sektorių, o nuo 2002 m. yra susietos asociacijos susitarimu (nuo 2010 m. – aukštesnio lygio statusas).

2016 m. gruodžio mėn. ES ir Jordanija patvirtino ES ir Jordanijos partnerystės prioritetus (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojančią politikos sistemą) ir 2016–2018 m. ES ir Jordanijos susitarimą 13 . Remdamosi partnerystės prioritetais ES ir Jordanija patvirtino užmojus ir pasistūmėjo pirmyn siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą trimis pagrindinėmis bendro suinteresuotumo kryptimis: 1) užsienio ir saugumo politikos, įskaitant kovą su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevenciją; 2) ekonomikos, siekiant išlaikyti Jordanijos makroekonominį stabilumą ir skatinti jo socialinį ir ekonominį vystymąsi; 3) valdymo, teisinės valstybės principo laikymosi, demokratinių reformų ir žmogaus teisių stiprinimo. 2018 m. vasario 15 d. Amane surengtas ES ir Jordanijos pakomitečio posėdis teisingumo ir saugumo klausimais tapo galimybe papildomai aptarti, kaip būtų galima sustiprinti ES ir Jordanijos teisminį bendradarbiavimą.

Į ES ir Jordanijos susitarimą įtraukti tarpusavio įsipareigojimai, kuriais abi šalys vykdo savo įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. vasario mėn. įvykusioje Londono konferencijoje dėl paramos Sirijai ir visam regionui. Šie įsipareigojimai buvo sustiprinti 2017 m. balandžio 5 d. Briuselio konferencijoje dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai, be kita ko, siekiant sustiprinti Jordanijos atsparumą atsižvelgiant į Sirijos krizės poveikį 14 .

Jordanija tebėra svarbi ES partnerė Artimuosiuose Rytuose ir svarbu, kad Jordanija ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį palaikant regiono stabilumą. Ši šalis nuolat patiria keleriopą regioninio, ekonominio, socialinio ir kitokio pobūdžio spaudimą. Jau ilgą laiką jos teritorijoje gyvena daug Sirijos pabėgėlių. COVID-19 pandemija gerokai apsunkino sveikatos sektoriaus padėtį ir kelia papildomų reikšmingų socialinių ir ekonominių problemų.

Libanas

ES ir Libanas susiduria su bendromis problemomis, susijusiomis su užsitęsusiomis krizėmis ir regiono nestabilumu. ES ir Libano partnerystė yra tvirta ir apima daugelį sektorių, kaip nurodyta nuo 2006 m. galiojančiame asociacijos susitarime 15 . Libanas susiduria su rimtomis politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir saugumo problemomis, visų pirma beprecedente ekonomikos ir finansų krize, kuri dar labiau pagilėjo dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Devynerius metus tebesitęsiantis konfliktas Sirijoje ne tik lemia sisteminius trūkumus, bet ir toliau apsunkina Libano institucijų bei infrastruktūros veikimą, daro neigiamą poveikį šalies socialiniam ir ekonominiam stabilumui. Libanas yra priėmęs daugiau kaip milijoną registruotų Sirijos pabėgėlių (šalia maždaug 300 000 šalyje jau iki tol gyvenusių Palestinos pabėgėlių), todėl vienam šios šalies gyventojui tenka didžiausias pabėgėlių skaičius pasaulyje.

2016 m. ES ir Libanas taip pat pasirašė susitarimą, kuriame nurodė abipusius įsipareigojimus ir prioritetinius veiksmus Sirijos pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių gyvenimo sąlygoms gerinti, kaip numatyta 2016 m. Londono konferencijoje priimtoje ketinimų deklaracijoje 16 . Atnaujintais įsipareigojimais, priimtais vėlesnėse (2017–2020 m.) Briuselio konferencijose dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai, buvo dar aiškiau įtvirtinta bendra pareiga suvaldyti Sirijos krizės poveikį. ES ir Libano partnerystė yra tvirta, bendradarbiaujama daugelyje sektorių, kaip nurodyta asociacijos susitarime. 2016 m. lapkričio 11 d. ES ir Libanas patvirtino partnerystės prioritetus, kuriais paremta 2016–2020 m. politikos sistema 17 .

Partnerystės prioritetuose išreikštas įsipareigojimas toliau gilinti ryšius trimis pagrindinėmis abipusio suinteresuotumo ir problemų sprendimo kryptimis: 1) saugumo ir kovos su terorizmu; 2) valdymo ir teisinės valstybės; 3) ekonomikos augimo ir įsidarbinimo galimybių skatinimo. 2018 m. spalio 3 d. Beirute surengtame ES ir Libano saugumo ir teisingumo grupės posėdyje buvo priminta, kokie svarbūs saugumo ir teisingumo klausimai ir kad jie yra neatsiejama ES ir Libano partnerystės dalis. Buvo susitarta toliau plėtoti teisminį bendradarbiavimą, be kita ko, aiškinantis galimybes šiuo tikslu sustiprinti bendradarbiavimą su Eurojustu.

Libanas šiuo metu susiduria su didelėmis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, pagilėjusiomis dėl Sirijos konflikto ir COVID-19 pandemijos.

Marokas

Marokas yra svarbus kaimynas ir ES partneris. Dėl vis didėjančio nestabilumo regione jis yra Magribo regiono stabilumo ramstis ir galbūt tiltas tarp Europos ir Užsachario Afrikos. Daugiau negu penkiasdešimt metų ES ir Maroko Karalystė kuria ilgalaikę partnerystę, grindžiamą tam tikrais politiniais ir ekonominiais susitarimais. 1996 m. Marokas ir ES pasirašė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2000 m. 18 Šalys suteikė naują postūmį dvišaliams santykiams įvairiose srityse, įskaitant politinį ir saugumo srities bendradarbiavimą, ekonominius ir finansinius santykius, socialinius ir žmogiškuosius santykius. Be to, nuo 2008 m. Marokui taikomas aukštesnio lygio statusas pagal Europos kaimynystės politiką. 2013–2017 m. Veiksmų plane užtikrinti aukštesnio lygio statusą, kuris 2018 ir 2019 m. buvo pratęstas, aptariamos įvairiausios bendradarbiavimo sritys, įskaitant bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse, pvz., kovą su organizuotais nusikaltėlių tinklais, sienų valdymą ar teisminį ir policijos bendradarbiavimą.

2015 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą 19 dėl asociacijos susitarimo geografinės taikymo srities dvišalių santykių intensyvumas sumažėjo, tačiau ES ir Marokas, atsižvelgdami į Teisingumo Teismo praktiką, persiderėjo dėl atitinkamų teisinių dokumentų ir susitarė 2019 m. pradžioje partnerystę atnaujinti. Šis atnaujinimas buvo oficialiai patvirtintas 2019 m. birželio 27 d. 14-ajame Asociacijos tarybos posėdyje, per kurį buvo priimta plataus užmojo bendra politinė deklaracija 20 . Bendrose deklaracijose numatytos tam tikros svarbiausios sritys, kuriose Marokas ir ES ketina ateinančius kelerius metus aktyviau bendradarbiauti. Tai, be kita ko, yra keturios konkrečios strateginės sritys: vertybės; ekonominė ir socialinė sanglauda; žinios; saugumas; dvi svarbiausios horizontaliosios ašys (mobilumas / migracija ir klimatas / aplinka).

Atnaujinus santykius taip pat atsirado galimybė atnaujinti veiklą asociacijos susitarimu pagrįstose dialogo struktūrose, kurių pakomitečiai palaiko dialogą daugybėje sričių, pvz., teisingumo ir saugumo arba politinio bendradarbiavimo. Kartu buvo gerokai sustiprintas operatyvinis bendradarbiavimas su saugumu ir sienų valdymu susijusiose srityse, įskaitant kovą su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir kitais nusikaltėlių tinklais. Be to, Marokas išplėtojo glaudų dvišalį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis kovos su terorizmu srityje. Marokas yra tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos narys ir nuo 2016 m. yra Pasaulinio kovos su terorizmu forumo bendrapirmininkis. Maroke taip pat veikia vienas iš ES finansuojamų regioninių ChBRB kompetencijos centrų.

Tunisas

Tunisas yra svarbus ES partneris, perėjimo prie demokratijos pavyzdys ir stabilumo regione ramstis. ES ir Tuniso santykiai buvo užmegzti 1976 m. ir įgijo didelį pagreitį 1995 m., kai Tunisas ir ES pasirašė asociacijos susitarimą, kuriuo nustatė artimesnius ryšius visuose bendradarbiavimo sektoriuose 21 . Po 2011 m. revoliucijos ES ir Tunisas sudarė privilegijuotos partnerystės susitarimą (2012 m.), apimantį platesnio masto ekonomikos bei prekybos integraciją ir judumo partnerystę 22 . Nuo 2011 m. ES svariai remia Tunisą (politinė ir finansinė parama išaugo dvigubai), todėl Tunisas tapo vienu iš didžiausios ES paramos vienam gyventojui gavėjų. ES tvirtai remia Tuniso perėjimo prie demokratijos įtvirtinimą ir atitinkamų dar nebaigtų politinių ir ekonominių reformų įgyvendinimą.

Vis dėlto saugumo padėtis tebėra trapi, visų pirma dėl nestabilios regioninės aplinkos. ES įsipareigojo dėti daugiau pastangų įgyvendinti plataus masto bendradarbiavimą su Tunisu saugumo sektoriuje, kovos su terorizmu srityje ir užkertant kelią smurtiniam radikalėjimui ir ekstremizmui, be kita ko, stiprinant Tuniso bendradarbiavimą su atitinkamomis ES agentūromis ir įstaigomis, visų pirma Europolu. Per pastaruosius keletą metų buvo išplėtotos dvi operatyvinės / strateginės partnerystės iniciatyvos; pirmoji – tarp Tuniso nacionalinės gvardijos ir Europos žandarmerijos pajėgų (EUROGENDFOR) kovos su terorizmu pajėgumų srityje; antroji – tarp Kartažo Salambo policijos akademijos ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL).

Nuo 2017 m. padaugėjo organizuoto neteisėto migrantų gabenimo atvejų. Teismo procesai prieš neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir prekiautojus žmonėmis yra labai svarbūs; ES yra pasirengusi siūlyti specializuotą Eurojusto ir Europolo pagalbą. Šiuo tikslu ir toliau svarbu dalytis informacija ir analize. Be to, būtų itin naudinga tvirčiau bendradarbiauti kovos su dokumentų klastojimu srityje – šie nusikaltimai yra susiję su neteisėtu migrantų gabenimu.

Turkija

Turkija yra svarbi Europos Sąjungos partnerė. 1999 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Turkijai suteikė šalies kandidatės statusą, o 2005 m. spalio mėn. pradėtos stojimo derybos 23 .

2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime susitarta plėsti ir stiprinti politinį dialogą visose srityse, įskaitant užsienio ir saugumo politiką, migraciją ir kovą su terorizmu 24 . Turkija ir ES pakartojo savo įsipareigojimą kovoti su „Da’esh“ keliama grėsme, taip pat su grėsme, kurią vis dar kelia Kurdistano darbininkų partija (PKK) 25 . 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimas buvo skirtas migracijos krizei 26 . 2020 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkai susitiko su Turkijos prezidentu ir susitarė aktyviau įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą 27 .

Bendradarbiavimo su Eurojustu stiprinimas yra svarbus siekiant įgyvendinti visus likusius vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus. 2013 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjunga pradėjo dialogą su Turkija dėl vizų režimo liberalizavimo. Vizų režimo liberalizavimo dialogas grindžiamas veiksmų planu, kuriame išdėstyti reikalavimai, kuriuos Turkija turi įvykdyti, kad būtų įtraukta į šalių, kurių piliečiams vizų reikalavimas netaikomas, sąrašą.

Per tą laiką Turkija ir Eurojustas paskyrė kontaktinius asmenis, kad būtų lengviau keistis neslapta informacija. Turkijos kontaktiniai asmenys taip pat dalyvauja Europos teisminio tinklo posėdžiuose. Eurojustas ir Turkijos valdžios institucijos apsikeitė laiškais dėl tolesnio praktinio bendradarbiavimo. 2016 m. gegužės 2 d. Turkijos valdžios institucijos Eurojustui raštu oficialiai patvirtino savo ketinimą kuo greičiau sudaryti bendradarbiavimo susitarimą ir per tą laiką paspartinti praktinį bendradarbiavimą. Itin svarbu, kad Turkijos kontaktiniai asmenys greitai pateiktų atsakymus dėl jiems per Eurojustą pateiktų prašymų suteikti informaciją ir bendradarbiauti, reaguodami į tokius prašymus imtųsi atitinkamų veiksmų ir dalyvautų strateginiuose posėdžiuose kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu klausimais. 2016 m. gegužės 3 d. atsakyme Turkijos valdžios institucijoms Eurojustas pakvietė Turkijos atstovus į Eurojusto taktinį posėdį kovos su terorizmu klausimais ir pasiūlė Turkijos teisėjams ir prokurorams aktyviai dalyvauti Eurojusto renginiuose dėl tvirtesnio bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos klausimais ir keistis informacija bei geriausia patirtimi. Per pastaruosius keletą metų pokalbiai nevyko, bet 2019 m. ryšiai buvo atkurti.

2.TEISINIAI REKOMENDACIJOS ASPEKTAI

Reglamente (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) nustatytas teisinis Eurojusto veiklos pagrindas, visų pirma jo tikslai, užduotys, kompetencijos sritis, duomenų apsaugos nuostatos ir bendradarbiavimo su išorės partneriais būdai.

Ši rekomendacija atitinka Eurojusto reglamento nuostatas.

Šia rekomendacija siekiama, kad Taryba suteiktų Komisijai įgaliojimus ES vardu derėtis dėl būsimų susitarimų. Teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Taryba gali suteikti įgaliojimus pradėti derybas – SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį Komisija skiriama dalyvauti derybose Sąjungos vardu dėl Europos Sąjungos ir šioje rekomendacijoje nurodytų trečiųjų šalių susitarimo dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir tų trečiųjų valstybių už teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose atsakingų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Alžyro, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Tuniso ir Turkijos susitarimų dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir tų trečiųjų valstybių už teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose atsakingų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 28 buvo priimtas 2019 m. lapkričio 14 d. ir taikomas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.;

(2)šiame reglamente, visų pirma jo 56 straipsnyje, nustatyti asmens duomenų perdavimo iš Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms bendrieji principai. Eurojustas gali perduoti asmens duomenis trečiajai šaliai pagal tarptautinį Sąjungos ir tos trečiosios šalies susitarimą, sudarytą pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo užtikrinamas pakankamas privatumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugos lygis;

(3)derybos turėtų būti pradėtos siekiant sudaryti tokius susitarimus tarp Europos Sąjungos ir Alžyro, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Tuniso ir Turkijos;

(4)prireikus Komisijai turėtų turėti galimybę konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) taip pat ir per derybas dėl susitarimų ir bet kuriuo atveju iki susitarimų sudarymo;

(5)susitarimais turėtų būti paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, pripažįstamos Chartijos 7 straipsnyje, teisės į asmens duomenų apsaugą, pripažįstamos Chartijos 8 straipsnyje, ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, pripažįstamos Chartijos 47 straipsnyje. Susitarimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į šias teises ir principus;

(6)susitarimai neturėtų turėti įtakos asmens duomenų perdavimui ar kitų formų bendradarbiavimui tarp institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, ir neturėtų jo pažeisti;

(7)Reglamentas (ES) 2018/1727 yra privalomas Airijai ir todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(8)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(9)Dėl šio sprendimo ir jo priedo konsultuotasi su EDAPP ir Europos duomenų apsaugos valdyba, kurie paskelbė nuomonę [data].

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

(1)Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Alžyro, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Tuniso ir Turkijos susitarimų dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir tų trečiųjų valstybių už teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose atsakingų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo.

(2)Derybos vedamos vadovaujantis šio sprendimo priede išdėstytais Tarybos derybiniais nurodymais.

2 straipsnis

Komisija skiriama Sąjungos derybininke.

3 straipsnis

Derybos vedamos konsultuojantis su atitinkama Tarybos darbo grupe ir laikantis priede pateiktų nurodymų, atsižvelgiant į visus nurodymus, kuriuos Taryba gali vėliau pateikti Komisijai.

Komisija Tarybos darbo grupei reguliariai praneša apie derybų pažangą ir neatidėliodama jai perduoda visus derybų dokumentus.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2018 m. lapkričio 14 d. Reglamentas (ES) 2018/1727, OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

(2) Briuselis, 2020 m. spalio 6 d. COM(2020) 660 final, 2020 m. Komunikatas dėl ES plėtros politikos.

(3) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eugs_review_web_0.pdf

(4) https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/20190529-bosnia-and-herzegovina-opinion.pdf

(5) https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/news/docs/20181005_joint-action-plan-counter-terrorism-western-balkans.pdf

(6) https://www.consilium.europa.eu/media/23942/eu-egypt.pdf

(7)

https://eeas.europa.eu/delegations/egypt/71267/eu-egypt-stability-and-social-development-7th-cluster-meeting_en

(8) https://eeas.europa.eu/delegations/un-geneva/75884/hrc43-item-4-human-rights-situations-require-councils-attention-eu-statement_en

(9) http://www.eeas.europa.eu/archives/delegations/israel/documents/eu_israel/asso_agree_en.pdf

(10) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019D0105&from=LT

(11) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/foraff/130195.pdf

(12) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/134152.pdf

(13) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12384-2016-ADD-1/lt/pdf

(14) https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2017/04/05/syria-conference-co-chairs-declaration/

(15) https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/neighbourhood/countries/lebanon_en#:~:text=The%20partnership%20between%20the%20European,and%20economically%20strong%20neighbouring%20country.

(16) http://www.businessnews.com.lb/download/LondonConferenceLebanonStatementOfIntent4Feb2016.pdf

(17) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/11/15/eu-lebanon-partnership/

(18) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:22000A0318(01)&from=EN

(19) http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=172870&doclang=LT

(20) https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2019/06/27/joint-declaration-by-the-european-union-and-the-kingdom-of-morocco-for-the-fourteenth-meeting-of-the-association-council/

(21) https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:d3eef257-9b3f-4adb-a4ed-941203546998.0008.02/DOC_4&format=PDF

(22) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/plan_action_tunisie_ue_2013_2017_fr_0.pdf

(23) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/ACFA4C.htm

(24) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/11/29/eu-turkey-meeting-statement/

(25) Kurdistano darbininkų partija (kurd. Partiya Karkerên Kurdistanê)‎.

(26) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/18/eu-turkey-statement/.

(27) https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/international-summit/2020/03/09/

(28) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).