EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 18

COM(2020) 569 final

2020/0260(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo

{SWD(2020) 179 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Našioji kompiuterija (toliau – HPC), t. y. itin didelės galios kompiuterijos sistemos (toliau – superkompiuteriai), gebančios spręsti itin sudėtingas ir sunkias problemas, yra ypatingos svarbos mūsų visuomenės skaitmeninės pertvarkos pajėgumas. Tai mūsų duomenų ekonomikos „variklis“, kuriam veikiant galima sudaryti sąlygas bazinėms technologijoms, kaip antai dirbtiniam intelektui (DI), duomenų analizei ir kibernetiniam saugumui, siekiant išnaudoti milžinišką didžiųjų duomenų potencialą.

HPC sudaro galimybę daugelyje pramonės sektorių diegti inovacijas ir pereiti prie didesnės vertės produktų ir paslaugų, atveriant galimybes plėtoti naujoviškas pramonės reikmėms skirtas taikomąsias programas kartu su kitomis pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis. HPC taikomosios programos ir infrastruktūra atlieka itin svarbų vaidmenį beveik visose mokslinių tyrimų srityse nuo fundamentinės fizikos iki biomedicinos, siekiant gilesnių mokslinių žinių ir proveržių. HPC taip pat yra esminė priemonė tyrėjams ir politikos formuotojams spręsti pagrindines visuomenės problemas nuo klimato kaitos, pažangiojo ir žaliojo vystymosi ir tvaraus žemės ūkio iki individualizuotosios medicinos ir krizių valdymo. Labai aktualus pavyzdys – COVID-19 pandemija, kuriai prasidėjus HPC dažnai naudojama kartu su DI, siekiant paspartinti naujų vaistų atradimą, prognozuoti viruso plitimą, planuoti ir paskirstyti ribotus medicinos išteklius bei nuspėti plitimo valdymo priemonių ir scenarijų po epidemijos efektyvumą.

Per kelerius ateinančius metus Europos vadovaujantis vaidmuo duomenų ekonomikos srityje, mokslinė kompetencija ir pramonės konkurencingumas vis labiau priklausys nuo jos gebėjimo kurti bazines HPC technologijas, suteikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros bei išlaikyti kompetenciją HPC taikomųjų programų srityje. Tam būtinas Europos lygmens strateginis požiūris.

2018 m. spalio mėn. buvo įsteigta Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė 1 , kuri atlieka teisinės ir finansinės sistemos vaidmenį ir kurioje sujungiami ES, 32 valstybių ir dviejų privačių narių – Europos našiosios kompiuterijos technologijų platformos (ETP4HPC) ir Didžiųjų duomenų vertės asociacijos (BDVA) –, ištekliai. Iki šiol Bendroji įmonė savo strateginėms investicijoms naudojo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) lėšas. Per 20 mėnesių veikimo ji gerokai padidino bendras investicijas į HPC Europos lygmeniu ir pradėjo vykdyti savo misiją atkurti Europos, kaip lyderės HPC srityje, poziciją. Iki 2020 m. pabaigos ji įdiegs pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą, kuria galės naudotis vieši ir privatūs naudotojai visoje Europoje. Jos investicijomis taip pat remiami HPC kompetencijos centrai visoje Europoje, taip užtikrinant, kad HPC Sąjungoje būtų plačiai prieinama ir būtų teikiamos konkrečios paslaugos ir ištekliai pramonės inovacijoms (įskaitant MVĮ) ir HPC įgūdžių tobulinimui bei moksliniams tyrimams ir inovacijoms ypatingos svarbos HPC aparatinės ir programinės įrangos technologijų ir taikomųjų programų srityje. Dėl to padidės ES gebėjimas kurti novatoriškas HPC technologijas.

2018 m. Tarybos reglamente dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo yra nustatytas tikslas pasiekti kitą superkompiuterių naudojimo etapą, eksalygmens veikimą 2 , t. y. iki 2022–2023 m. sukurti kompiuterijos sistemas, gebančias atlikti daugiau nei vieną trilijoną (1018) operacijų per sekundę. Skaičiavimo galia padidėtų ir naudojant kvantinius kompiuterius ir perėjus prie eksalygmenį pranokstančių technologijų.

Siūlomu reglamentu iš esmės pratęsiama jau įgyvendinama iniciatyva, sukurta pagal Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488, numatant pakeitimus siekiant pritaikyti reglamentą prie kitos daugiametės finansinės programos (DFP) programų, bet kartu laikantis Komisijos prioritetų ir sudarant galimybę Bendrajai įmonei naudoti naujosioms 2021–2027 m. DFP programoms skirtą finansavimą. Tos programos – „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Toks finansavimas bus labai svarbus Europai pereinant prie kito superkompiuterių naudojimo etapo, eksalygmens kompiuterijos. Sąjungai bus sudaryta galimybė apsirūpinti pasaulinio lygio sietine, saugia ir hipersusieta superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių paslaugų ir duomenų infrastruktūra bei, kaip numatoma, maždaug 2023–2025 m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas, taikomąsias programas ir įgūdžius bei maždaug 2025–2027 m. – eksalygmenį pranokstančias technologijas, kartu skatinant pasaulinio lygio Europos HPC ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą.

Kadangi nuo Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo jos pagrindiniai veiksniai ir tikslai nepasikeitė, 2018 m. sausio mėn. paskelbtas poveikio vertinimas 3 tebėra aktualus. Be to, poveikio vertinime, pateiktame kartu su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo, buvo atsižvelgta į HPC tikslus 4 . 

Be to, kartu su Komisijos pasiūlymu dėl naujojo Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės reglamento pateikiamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD), kuriame apibendrinami įrodymai, gauti nuo 2018 m. SWD dokumente analizuojama pagrindinių socialinių ekonominių ir technologinių veiksnių bei naudotojų reikalavimų, darančių poveikį būsimai HPC ir duomenų infrastruktūros, technologijų ir taikomųjų programų raidai ES ir visame pasaulyje, raida atsižvelgiant į ES politinius prioritetus 2020–2025 m. Jame pateikiami naujausi HPC rinkos duomenys ir apžvelgiama svarbiausia patirtis, susijusi su iki šiol vykdyta Bendrosios įmonės veikla. Aprašomas vaidmuo, kurį HPC atliks artimiausiu metu vykstant Europos skaitmeninei pertvarkai ir kuriant bendrą Europos duomenų erdvę. Galiausiai pateikiami įrodymai, kokia svarbi Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės veikla ir poveikis, kurį jos tęsimas padarys daugėjančioms ypatingos svarbos technologijoms ir taikomosioms programoms per ateinantį dešimtmetį, visų pirma, Europos kompetencijai mažos vartojamosios galios procesorių technologijų ir DI srityse.

Kaip Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė vykdys veiklą?

Siūlomos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės misija – tai 2018 m. spalio mėn. įsteigtos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės misijos tąsa. Ilgalaikiai tikslai iš esmės nepasikeitė, t. y. pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros diegimas ir eksploatavimas bei pažangios Europos HPC ekosistemos sukūrimas ir skatinimas. Dėmesys sutelkiamas į eksalygmens eros pradžią ir naujų našiosios kompiuterijos metodų, grindžiamų kvantinėmis technologijomis, plėtojimą.

Siūlomos Bendrosios įmonės veikla sugrupuojama į penkias pagrindines veiklos sritis.

(a)Infrastruktūra. Šioje srityje dėmesys ir toliau bus sutelkiamas į pasaulinio lygio superkompiuterių infrastruktūros įsigijimą. Tačiau jos veikla buvo išplėsta ir dabar aprėpia ne tik pasaulinio lygio superkompiuterių infrastruktūros, bet ir kvantinių kompiuterių infrastruktūros įsigijimą, diegimą ir eksploatavimą.

(b)Superkompiuterių paslaugų susiejimas. Tai nauja veiklos sritis. Jai bus priskiriama veikla, kuria siekiama Sąjungos mastu užtikrinti debesijos priemonėmis prieinamus sietinius ir saugius superkompiuterių, kvantinių kompiuterių ir duomenų išteklius ir paslaugas visoje Europoje viešiems ir privatiems naudotojams. Į šią veiklos sritį bus įtraukta parama našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių sujungimui. Jų sujungimas su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine debesijos infrastruktūra, taip pat platformos sukūrimas, įsigijimas ir eksploatavimas siekiant užtikrinti sklandų susiejimą ir saugų superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių paslaugų ir duomenų infrastruktūros paslaugų teikimą debesijos priemonėmis.

(c)Technologijos. Vykdant veiklą šioje srityje ir toliau bus remiama plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė siekiant kurti pasaulinio lygio novatorišką superkompiuterių ekosistemą. Vykdant veiklą šioje srityje bus remiamos aparatinės ir programinės įrangos technologijos ir jų integravimas į kompiuterijos sistemas aprėpiant visą mokslinės ir pramoninės vertės grandinę. Be to, bus remiamos technologijos ir sistemos, kurių reikia siekiant sujungti ir eksploatuoti klasikines superkompiuterių sistemas su kitomis, dažnai pagalbinio pobūdžio kompiuterijos technologijomis, visų pirma, neuromorfine ar kvantine kompiuterija.

(d)Taikomosios programos. Ši veiklos sritis buvo 2018 m. spalio mėn. įsteigtos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės technologijų srities veiklos dalis. Tačiau dabar ji yra išskirta siekiant pabrėžti jos padidėjusią svarbą, visų pirma papildomai aprėpiant pramoninės svarbos taikomąsias programas. Vykdant veiklą šioje srityje bus remiama veikla, kuria siekiama užtikrinti kompetenciją ir išsaugoti esamą Europos pirmaujančią padėtį pagrindinių kompiuterijos ir duomenų taikomųjų programų bei mokslo, pramonės (įskaitant MVĮ) ir viešojo sektoriaus kodų srityse, įskaitant paramą kompetencijos centrams HPC taikymo srityse.

(e)Naudojimo ir įgūdžių plėtojimas. Ši veiklos sritis buvo 2018 m. spalio mėn. įsteigtos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės technologijų srities veiklos dalis, pirmiausia susijusi su nacionalinių HPC kompetencijos centrų įsteigimu ir jų tinklo sukūrimu. Tačiau dabar ji yra išskirta siekiant pabrėžti jos padidėjusią svarbą, visų pirma dalyvaujant su Skaitmeninės Europos programos skaitmeninių įgūdžių prioritetu susijusioje veikloje. Vykdant veiklą šioje srityje dėmesys bus sutelkiamas į veiklą, kuria siekiama skatinti kompetenciją superkompiuterių, kvantinių kompiuterių bei duomenų naudojimo ir įgūdžių srityse. Šioje veiklos srityje bus siekiama plėtoti superkompiuterių išteklių ir duomenų taikomųjų programų naudojimą mokslo ir pramonės reikmėms ir skatinti pramonės sektoriaus prieigą prie superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jų naudojimą pramonės poreikiams pritaikytoms inovacijoms; taip pat sukurti Europoje daug žinių turinčių pirmaujančių mokslininkų bendruomenę ir kvalifikuotą darbo jėgą.

Narystė siūlomoje Bendrojoje įmonėje:

–vieši nariai: Sąjunga (atstovaujama Komisijos) ir valstybės narės bei programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios šalys (dalyvaujančios valstybės) 5 . Gali prisijungti ir kitos valstybės narės ir asocijuotosios šalys;

–privatūs nariai: tie patys, kaip numatyta Tarybos reglamente (ES) 2018/1488 – pramonės asociacijos ETP4HPC ir BDVA.

Siūlomos Bendrosios įmonės valdymas ir balsavimo teisių paskirstymas lieka tokie pat, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (ES) 2018/1488.

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė ir toliau įgyvendins HPC strategines veiksmų gaires, kaip nustatyta Europos našiosios kompiuterijos mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės 6 (RIAG) ir Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūros patariamosios grupės 7 (INFRAG) parengtose daugiametėse strateginėse mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėse, papildytose privačių Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės narių strategine mokslinių tyrimų darbotvarke 8 , siekiant sukurti HPC ekosistemą.

Sąjungos finansinis įnašas į Bendrąją įmonę pagal 2021–2027 m. DFP būtų [XXXX] EUR, o Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės dalyvaujančios valstybės ir privatūs nariai kartu turėtų prisidėti bent tokia pat suma. Bendroji įmonė naudos šias lėšas pirmiausia tam, kad vykdytų savo veiklą pirmiau aprašytose penkiose srityse.

Per ateinantį dešimtmetį tikimasi tokių pagrindinių siūlomos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės veiklos rezultatų:

–sietinė, saugi ir hipersusieta Europos HPC ir duomenų infrastruktūra, kurią sudaro vidutinio lygio superkompiuteriai ir bent dvi aukščiausios klasės eksalygmens ir dvi aukščiausios klasės eksalygmenį pranokstančios sistemos (bent vienoje iš jų kiekvienoje kategorijoje turi būti įrengta Europos technologija);

–hibridinė kompiuterijos infrastruktūra, kurioje pažangiosios kompiuterijos sistemos, visų pirma kvantiniai simuliatoriai ir kvantiniai kompiuteriai, integruojamos į HPC infrastruktūrą;

–saugi debesijos HPC ir duomenų infrastruktūra Europos privatiems naudotojams;

–HPC priemonėmis užtikrinami pajėgumai ir paslaugos, teikiamos Europos viešųjų duomenų erdvėse mokslininkams, pramonei ir viešajam sektoriui;

–naujos kartos technologijų kūrimo elementai (aparatinė ir programinė įranga) ir jų integravimas į novatorišką HPC architektūrą, skirtą eksalygmens ir eksalygmenį pranokstančioms sistemoms;

–HPC taikomųjų programų ir HPC programinės įrangos industrializavimo kompetencijos centrai, kuriuose sukuriami naujoviški algoritmai, kodai ir įrankiai, optimizuoti naudoti naujų kartų superkompiuteriuose;

–didelio pramoninio masto HPC ir duomenų taikomųjų programų ir paslaugų bandymo platformos pagrindiniuose pramonės sektoriuose;

–nacionaliniai HPC kompetencijos centrai, užtikrinantys plačią HPC aprėptį ES ir konkrečias paslaugas ir išteklius pramonės inovacijoms (įskaitant MVĮ);

–reikšmingas Europos darbo jėgos HPC įgūdžių ir praktinės patirties patobulinimas;

–patobulintas duomenų saugojimas, duomenų tvarkymo pajėgumai ir naujos paslaugos viešojo intereso srityse visose valstybėse narėse.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2020 m. vasario 19 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos duomenų strategija“ 9 , kuriame apibūdinama Europos strategija dėl politikos priemonių ir investicijų siekiant remti duomenų ekonomikos plėtrą per ateinančius penkerius metus. Jame pabrėžiama, kad HPC ir kvantinė kompiuterija bus labai svarbios užtikrinant, kad įvairių darbinių parametrų kompiuterijos ištekliai, kurių reikės siekiant kuo labiau padidinti bendrų Europos duomenų erdvių bei sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros, skirtos naudoti viešosioms, pramonės ir mokslo reikmėms, augimą ir naudojimą, būtų teikiami sklandžiai.

2020 m. vasario 19 d. Komisija taip pat priėmė komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ 10 , kuriame pristatoma Europos skaitmeninė strategija sutelkiant dėmesį į pagrindinius tikslus užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų Europai rasti savo skaitmeninės pertvarkos, kuri būtų naudinga visiems, kelią. Tarp pagrindinių veiksmų siūloma investuoti į pažangiausių bendrų skaitmeninių pajėgumų, be kita ko, superkompiuterių ir kvantinių technologijų srityje, plėtojimą ir diegimą ir plėtoti Europos superkompiuterių pajėgumus siekiant kurti novatoriškus sprendimus medicinos, transporto ir aplinkos srityse.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2020 m. kovo 10 d. Komisija priėmė komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ 11 , kuriame pristatoma plataus užmojo pramonės strategija, kuria siekiama padėti Europai vykdyti dvejopą pertvarką: pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, siekiama remti bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, įskaitant HPC ir kvantines technologijas, plėtojimą.

Galiausiai 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ 12 HPC nurodyta kaip strateginis skaitmeninis pajėgumas, kuris bus vienas iš investavimo prioritetų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „InvestEU“ ir strateginių investicijų priemonę, siekiant Europos ekonomikos atsigavimo.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Siūlomu reglamentu subsidiarumo principų laikomasi taip pat, kaip Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl naujojo reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės numatoma pasinaudoti 2021–2027 m. DFP lėšomis; jis pateikiamas kartu su Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu (SWD). Pagrindiniai siūlomo naujojo reglamento veiksniai ir tikslai nuo įmonės įsteigimo nepasikeitė. Taigi konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatas, pateiktas kartu su Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488, tebėra aktualus. Šis rezultatas taip pat pasitvirtino surengus konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo 13 . Imtasi toliau aprašytų papildomų veiksmų konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais dėl naujosios Bendrosios įmonės veiklos vykdymo tikslų ir būdo ir kviečiant juos padėti juos suformuluoti.

Pasikonsultuota su 32 esamos Bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančiomis valstybėmis; joms pasiūlyta teikti grįžtamąją informaciją apie naujosios Bendrosios įmonės tikslus ir administracinį supaprastinimą, visų pirma susijusį su centriniu finansinių įnašų valdymu.

Privatūs Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės nariai paskelbė strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę 14 , kurioje apibūdinami HPC srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai ir su infrastruktūra susijusi veikla, taip pat atkreipiamas dėmesys į technologijų tiekimo ir duomenų analizės specialistų nuomones. Su privačiais nariais taip pat pasikonsultuota dėl būsimų prioritetų ir veiksmų, taip pat dėl valdymo, privačių narių finansinių įnašų ir siūlomos Bendrosios įmonės įgyvendinamuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų, dalyvavimo taisyklių bei administracinių taisyklių ir procedūrų supaprastinimo.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Kadangi Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė buvo įsteigta tik 2018 m. spalio mėn., 2018 m. sausio mėn. paskelbtas poveikio vertinimas, pateiktas kartu su Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488, tebėra aktualus, nes veiksniai ir tikslai iš esmės nepasikeitė.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrosios įmonės sukūrimo atitinka Komisijos geresnio reglamentavimo gaires: visų pirma, juo siūloma reglamentuoti tik tai, kas būtina ir proporcinga. Jame kuo labiau atsižvelgiama į Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488 sukurtą Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę, remiantis jai veikiant sukaupta patirtimi ir turint omenyje pokyčius, susijusius su finansavimo programomis „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir Europos infrastruktūros tinklų priemone. Jame, kai tinkama, taip pat atsižvelgiama į pagrindinio teisės akto, kuriuo sukuriamos bendrosios įmonės pagal programą „Europos horizontas“, nuostatas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė būtų finansuojama biudžetų, kuriuos Komisija siūlo našiosios kompiuterijos veiklai reglamentuose, kuriais sukuriamos programa „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, lėšomis. Pagal tris programas būtų numatyta iš viso [XXXX] EUR, [kaip nurodyta toliau: iki 2 400 000 000 EUR – iš Skaitmeninės Europos programos, iki 200 000 000 EUR – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir iki XXXXX EUR – iš programos „Europos horizontas“; dėl biudžeto bus sprendžiama vėlesniame etape vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir programavimą].

Be to, bent tokią pat sumą turi skirti dalyvaujančios valstybės pagal savo nacionalines ir regionines našiosios kompiuterijos programas ir savo struktūrinių fondų lėšomis. Privatūs subjektai turėtų skirti bent [XXXX] EUR [dėl įnašo bus sprendžiama vėlesniame etape, kai bus nustatomas programos „Europos horizontas“ biudžetas vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir programavimą]. Prie Bendrosios įmonės administracinių išlaidų prisidės ir dalyvaujančios valstybės, ir privatūs nariai.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siūlomos Bendrosios įmonės veiklos vertinimas ir stebėsena planuojami pagal programą „Europos horizontas“. Taip bus vertinamas Bendrosios įmonės kaip teisinės ir finansinės priemonės Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslams įgyvendinti veiksmingumas, taip pat jos veiksmingumas prisidedant prie Sąjungos politikos. Visų pirma, bus vertinamas dalyvaujančių valstybių ir privačių narių dalyvavimo lygis ir įnašas vykdant Bendrosios įmonės veiklą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsniu sukuriama Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, nustatoma jos buveinė.

2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos „prieigos laikas“, „priėmimo bandymas“, „kompetencijos centras“, „Europos našiosios kompiuterijos superkompiuteris“, „eksalygmuo“, „aukščiausios klasės superkompiuteris“, „vidutinio lygio superkompiuteris“, „kvantinis kompiuteris“, „kvantinis simuliatorius“, „prieglobos paslaugą teikiantis subjektas“, „prieglobos susitarimas“, „hipersusietas“, „nepiniginis įnašas“, „dalyvaujanti valstybė“, „privatus narys“ ar „naudotojas“.

3 straipsnyje apibrėžiama Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės misija ir tikslai.

4 straipsnyje nustatomos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės veiklos sritys.

5 straipsnyje nustatomas Sąjungos finansinis įnašas, kuriuo prisidedama prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės administracinių ir veiklos sąnaudų, naudojant finansavimą programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis.

6 straipsnyje nustatyta, kokie gali būti papildomi įnašai kitų Sąjungos programų lėšomis, be išvardytųjų 5 straipsnyje.

7 straipsnyje nustatomi dalyvaujančių valstybių ir privačių narių finansavimo įnašai, kuriais padengiamos administracinės ir veiklos sąnaudos.

8 straipsnyje kalbama apie prieglobos paslaugą teikiantį subjektą, kuriam Bendroji įmonė turi pavesti beveik eksalygmens superkompiuterių eksploatavimą, ir apibūdinamas jo atrankos procesas.

9 straipsnyje nustatomas prieglobos susitarimo, kuriame nustatomos prieglobos paslaugą teikiančio subjekto funkcijos ir pareigos, turinys.

10 straipsnyje numatyta, kad Bendroji įmonė turėtų būti jos įsigyjamų aukščiausios klasės superkompiuterių savininkė iki jų naudojimo trukmės pabaigos, kai jie bus perleisti prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

11 straipsnyje numatyta, kad Bendroji įmonė turėtų būti jos įsigyjamų kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių savininkė iki jų naudojimo trukmės pabaigos, kai jie bus perleisti prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

12 straipsnyje numatyta, kad Bendroji įmonė turėtų būti jos įsigyjamų pramoninių superkompiuterių bendrasavininkė kartu su privačiais nariais arba privačių partnerių konsorciumu.

13 straipsnyje numatyta, kad Bendroji įmonė turėtų būti jos įsigyjamų vidutinio lygio superkompiuterių bendrasavininkė kartu su prieglobos paslaugą teikiančiais subjektais.

14 straipsnyje paaiškinamas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių naudojimas ir superkompiuterių naudotojams taikomos prieigos sąlygos.

15 straipsnyje paaiškinama, kaip Europos Komisijai ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės dalyvaujančioms valstybėms bus atlyginama už jų finansinį įnašą, skirtą įsigyti beveik eksalygmens superkompiuterius: kiekvienam dalyviui bus suteiktas prieigos laikas, proporcingas jo finansiniam įnašui. Jame taip pat paaiškinama, kaip bus paskirstomas Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laikas.

16 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis Bendroji įmonė teiks komercines paslaugas.

17 straipsnyje nustatytos Bendrosios įmonės finansinės taisyklės; jos atitinka Finansinį reglamentą.

2020/0260 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi    

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xxx sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) 15 . Programos „Europos horizontas“ dalis galima įgyvendinti per Europos partnerystės programas su privačiojo ir (arba) viešojo sektorių partneriais, siekiant Sąjungos finansavimo lėšomis padaryti kuo didesnį galimą poveikį ir kuo veiksmingiau prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų;

(2)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xxx ir Tarybos sprendimu xxx 16 , parama gali būti teikiama pagal programą „Europos horizontas“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms. Tokios partnerystės turėtų būti įgyvendinamos tik jeigu kitose programos „Europos horizontas“ dalyse, įskaitant kitų formų Europos partnerystės programas, nebūtų pasiekti tikslai arba nepavyktų sulaukti reikiamo tikėtino poveikio ir jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir aukštą integravimo lygį. Tame sprendime nustatytos sąlygos, kuriomis sukuriamos tokios partnerystės programos;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xxx ir Tarybos sprendimu sudaroma Skaitmeninės Europos programa 17 . Pagal Skaitmeninės Europos programą remiamas bendro intereso projektų, kuriais siekiama įsigyti, diegti ir eksploatuoti pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinių kompiuterių ir duomenų infrastruktūrą, užtikrinti susiejimą ir tarpusavio sujungimą bei išplėsti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir tobulinti pagrindinius įgūdžius, įgyvendinimas;

(4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xxx buvo sukurta Europos infrastruktūros tinklų priemonė 18 . Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Visų pirma, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiamas tų bendro intereso projektų, kuriais siekiama plėtoti ir kurti naują infrastruktūrą ir paslaugas arba atnaujinti esamą transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių infrastruktūrą ir paslaugas, įgyvendinimas. Europos infrastruktūros tinklų priemone prisidedama prie paramos skaitmeniniam bendro intereso infrastruktūros junglumui, taip užtikrinant reikšmingą papildomą naudą visuomenei;

(5)2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“ apibūdinama Europos strategija dėl politikos priemonių ir investicijų siekiant sudaryti sąlygas duomenų ekonomikai per ateinančius penkerius metus. Jame atkreipiamas dėmesys į Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių, kurios paskatins augimą ir kurs vertę, sukūrimą. Remiant tokių bendrų Europos duomenų erdvių ir sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros sukūrimą būtų užtikrinama, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų prieinama daugiau duomenų ir kad duomenis kuriančios įmonės ir asmenys būtų kontroliuojami. Našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija yra labai svarbūs komponentai užtikrinant, kad įvairių darbinių parametrų kompiuterijos ištekliai, kurių reikia siekiant kuo labiau padidinti Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių bei sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros, skirtos naudoti viešosioms, pramonės ir mokslo reikmėms, augimą ir eksploatavimą, būtų teikiami sklandžiai;

(6)2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ pristatoma Europos skaitmeninė strategija ir sutelkiamas dėmesys į pagrindinius tikslus užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų Europai rasti savo skaitmeninės pertvarkos, kuri būtų naudinga žmonėms, kelią. Tarp pagrindinių veiksmų siūloma investuoti į pažangiausių bendrų skaitmeninių pajėgumų, be kita ko, superkompiuterių ir kvantinių technologijų srityje, plėtojimą ir diegimą ir plėtoti Europos superkompiuterių pajėgumus siekiant kurti novatoriškus sprendimus medicinos, transporto ir aplinkos srityse;

(7)2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ pristatoma plataus užmojo pramonės strategija, kuria siekiama padėti Europai vykdyti dvejopą pertvarką: pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, siekiama remti bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, įskaitant našiosios kompiuterijos ir kvantines technologijas, plėtojimą;

(8)2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ išvardijami keli strateginiai skaitmeniniai pajėgumai ir gebėjimai, įskaitant našiuosius kompiuterius ir kvantines technologijas kaip prioritetą įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, programą „InvestEU“ ir strateginių investicijų priemonę;

(9)Europos vadovaujantis vaidmuo duomenų ekonomikos srityje, mokslinė kompetencija ir pramonės stiprumas vis labiau priklausys nuo jos gebėjimo kurti bazines našiosios kompiuterijos technologijas, suteikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros bei išlaikyti dabartinę lyderystę našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje. Našioji kompiuterija – tai pagrindinė Europos ekonomikos skaitmeninės pertvarkos technologija, kurią taikant sudaroma galimybė daugeliui tradicinių pramonės sektorių diegti naujoves kuriant didesnės vertės produktus ir paslaugas. Naudojama kartu su kitomis pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis ir debesijos technologijomis, našioji kompiuterija padeda kurti novatoriškas visuomenės ir pramonės reikmėms skirtas taikomąsias programas tokiose ypatingos svarbos Europai srityse, kaip individualizuotoji medicina, orų prognozė ir klimato kaita, pažangusis ir žaliasis vystymasis ir transportas, naujos medžiagos švariai energijai, vaistų kūrimas ir virtualūs bandymai, tvarus žemės ūkis arba inžinerija ir gamyba;

(10)našioji kompiuterija – tai strateginis politikos formavimo išteklius, kurį pasitelkiant sukuriamos taikomosios programos, kurių paskirtis – padėti suprasti ir kurti veiksmingus daugelio sudėtingų visuotinių problemų sprendimus ir valdyti krizes. Našiąja kompiuterija prisidedama prie pagrindinių politikos sričių, kaip antai Europos žaliojo kurso, pagal kurį numatomi modeliai ir įrankiai siekiant paversti vis daugėjančias sudėtingas aplinkos problemas socialinių inovacijų ir ekonomikos augimo galimybėmis. Pavyzdys – iniciatyva „Tikslas – Žemė“, paskelbta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatuose dėl Europos duomenų strategijos ir dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo;

(11)iš pasaulinių įvykių, kaip antai COVID-19 pandemijos, matyti, kaip svarbu investuoti į našiąją kompiuteriją ir su sveikata susijusio modeliavimo platformas ir įrankius, nes jie atlieka svarbų vaidmenį kovojant su pandemija, juos neretai taikant kartu su kitomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Našioji kompiuterija naudojama siekiant paspartinti gydymo būdų nustatymą ir sukūrimą, nuspėti viruso plitimą, padėti planuoti medicinos reikmenų ir išteklių paskirstymą ir modeliuoti atsigavimo po epidemijos priemones siekiant įvertinti įvairius scenarijus. Našiosios kompiuterijos modeliavimo platformos ir įrankiai yra ypatingos svarbos priemonės kovojant su dabartine ir būsimomis pandemijomis ir atliks svarbų vaidmenį sveikatos ir individualizuotosios medicinos srityse;

(12)2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488 buvo sukurta Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, kurios misija – Sąjungoje plėtoti, diegti, plėsti ir palaikyti integruotą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir plėtoti bei remti itin konkurencingą ir naujovišką našiosios kompiuterijos ekosistemą;

(13)atsižvelgiant į našiosios kompiuterijos raidą, reglamento peržiūra siekiant užtikrinti iniciatyvos tęstinumą vykdoma pačiu laiku. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 reikia peržiūrėti siekiant apibrėžti naują Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės misiją ir tikslus, atsižvelgiant į pagrindinių socialinių ekonominių ir technologinių veiksnių, darančių poveikį būsimai našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros, technologijų ir taikomųjų programų raidai ES ir visame pasaulyje, analizę ir patirtį, sukauptą vykdant dabartinę Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės veiklą. Tai pabrėžiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2020)xxx, pateikiamame kartu su Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos reglamento. Atliekant peržiūrą taip pat galima suderinti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės taisykles su naująja teisine sistema, visų pirma reglamentu dėl programos „Europos horizontas“ ir reglamentais dėl Skaitmeninės Europos programos ir dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės;

(14)siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais kompiuterijos pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų ir pramonės pajėgumų srityse, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų diegimas pramonėje ir rinkoje turėtų būti intensyvinamas ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą į paklausą orientuotomis ir naudojimu grindžiamomis aukščiausios kokybės Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemomis, veiksmingai susiejant technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą ir sukuriant pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų ekosistemą. Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti galimybę savo tiekimo pramonei pasinaudoti tokiomis investicijomis, sudarant sąlygas jas diegti didelės apimties ir besiformuojančiose taikomosiose srityse, tokiose kaip individualizuotoji medicina, klimato kaita, susietasis ir automatizuotas judumas, ar kitose pirmaujančiose rinkose, kurios yra grindžiamos dirbtiniu intelektu, blokų grandinės technologijomis, tinklo paribio kompiuterija ar, apskritai, Europos pramonės skaitmeninimu;

(15)Sąjungai ir jos valstybėms narėms siekiant technologinio savarankiškumo bazinių skaitmeninių technologijų, kaip antai našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, jos turėtų investuoti į naujos kartos mažos vartojamosios galios superkompiuterių technologijas, novatorišką programinę įrangą ir pažangiąsias superkompiuterių sistemas, susijusias su eksalygmens ir eksalygmenį pranokstančia kompiuterija ir kvantine kompiuterija, taip pat su novatoriškomis superkompiuterių ir duomenų taikomosiomis programomis medicinos, aplinkos, gamybos ir inžinerijos srityse. Tai turėtų sudaryti sąlygas Europos tiekimo pramonei klestėti daugelyje įvairių bazinių technologijų ir taikomųjų programų srityse, apimančiose ne tik našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją, ir ilgainiui tiekti tokias technologijas didesnėms IRT rinkoms. Taip būtų remiama ir našiosios kompiuterijos, ir kvantinės kompiuterijos mokslo ir naudotojų pramonė, kad joje įvyktų skaitmeninė pertvarka ir padidėtų jos inovacijų potencialas;

(16)norint įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių siekį skaitmeninėje ekonomikoje užsitikrinti pirmaujantį vaidmenį ir strateginį savarankiškumą, būtina siekti bendros strateginės ES vizijos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Tikslas būtų Europoje sukurti geriausią pasaulyje hipersusietą, sietinę ir saugią našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą bei gebėti gaminti novatoriškas ir konkurencingas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas, veikiančias tiekimo grandinėje, kurioje bus užtikrinamos sudedamosios dalys, technologijos ir žinios ribojant sutrikimų riziką;

(17)Bendroji įmonė yra geriausia priemonė, kurią naudojant galima įgyvendinti ES strateginę viziją našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, užtikrinant, kad Sąjunga turėtų pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų pajėgumus, atitinkančius jos ekonominį potencialą ir Europos naudotojų poreikius, ir kartu turėtų strateginį savarankiškumą ypatingos svarbos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų srityse. Bendroji įmonė yra geriausia priemonė pašalinti esamus apribojimus, kaip aprašyta kartu su šiuo reglamentu teikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kartu užtikrinant didžiausią poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai ir kuo geriau apsaugant Sąjungos interesus našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Ji gali sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų šalių išteklius ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas. Ji gali vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, skirtas kurti Europos technologijas ir toliau jas integruoti į pasaulinio lygio superkompiuterių sistemas;

(18)Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė yra programos „Europos horizontas“ instituciškai įteisintų partnerystės programų portfelio dalis; ji turėtų siekti stiprinti ES mokslinius pajėgumus kovoti su kylančiomis grėsmėmis ir ateities iššūkiais sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje, užtikrinti į tvarumą orientuotas ES vertės grandines ir ES strateginį savarankiškumą bazinių technologijų srityse ir pramonės sektoriuose; bei paspartinti novatoriškų sprendimų, skirtų spręsti klimato, aplinkos, sveikatos ir kitas pasaulines visuomenės problemas, diegimą atsižvelgiant į Sąjungos strateginius prioritetus, be kita ko, iki 2050 m. Sąjungoje pasiekiant neutralų poveikį klimatui;

(19)Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti ne vėliau nei 2021 m. pradžioje ir veikti iki 2033 m. gruodžio 31 d., kad aprūpintų Sąjungą pasaulinio lygio sietine, saugia ir hipersusieta superkompiuterių infrastruktūra ir kad būtų kuriamos reikiamos technologijos, taikomosios programos ir įgūdžiai siekiant maždaug 2022–2024 m. pasiekti eksalygmens pajėgumus, o maždaug 2025–2027 m. – eksalygmenį pranokstančius pajėgumus, kartu skatinant pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos inovacijų ekosistemą;

(20)kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios būtinos, norint neatsilikti nuo vis spartėjančio šios srities inovacijų tempo. Taigi, Bendrosios įmonės nariai turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios šalys, susitariančios dėl bendros Europos iniciatyvos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, taip pat asociacijos, atstovaujančios jas sudarantiems subjektams ir kitoms organizacijoms, kurios akivaizdžiai aktyviai dalyvauja siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, kuriant ir naudojant našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos pajėgumus arba padedant pašalinti įgūdžių trūkumą ir kaupiant praktinę patirtį našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse Europoje. Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams;

(21)Sąjunga, dalyvaujančios valstybės ir privatūs Bendrosios įmonės nariai turėtų skirti finansinius įnašus administracinėms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti;

(22)siekdami Sąjungai grąžinti lyderystę našiosios kompiuterijos technologijų srityje ir sukurti jai skirtą visapusę našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą, privačiai asociacijai „Europos technologijų platforma našiajai kompiuterijai“ (ETP4HPC) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Jos paskirtis – sukurti Europos pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos technologijų vertės grandinę, kuri būtų konkurencinga pasauliniu mastu ir skatintų trijų pagrindinių našiosios kompiuterijos ekosistemos sudedamųjų dalių, t. y. technologijų plėtros, taikomųjų programų ir superkompiuterių infrastruktūros sinergiją. Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį, suburiant našiosios kompiuterijos interesų turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, privačiai asociacijai ETP4HPC turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(23)siekiant sustiprinti duomenų vertės grandinę, sudaryti geresnes sąlygas kurtis bendruomenei, kurią vienytų duomenų problematika, ir pakloti pamatą klestinčiai, duomenimis grindžiamai Sąjungos ekonomikai, „Didžiųjų duomenų vertės asociacijai“ (BDVA) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį, suburiant atitinkamus didžiųjų duomenų srities interesų turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, BDVA turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(24)privačios asociacijos ETP4HPC ir BDVA raštu pareiškė pageidavimą prisidėti prie Bendrosios įmonės technologijų strategijos kūrimo ir pasiūlė pasinaudoti jų patirtimi, siekiant Bendrosios įmonės tikslų. Privačios asociacijos patvirtinimo raštu turėtų pripažinti šio reglamento priede pateikiamus įstatus;

(25)Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai apibrėžtas temas, kurios akademinei bendruomenei ir apskritai Europos pramonės sektoriams, būtų naudingos, projektuojant, vystant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotą, sietinę ir saugią tinkle sujungtą infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis taikomosiomis programomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš pramonės, įskaitant MVĮ, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų siekti kurti ir naudoti aukščiausios klasės technologijas ir infrastruktūrą tenkindama didelius Europos mokslo, pramonės ir viešojo sektorių naudotojų poreikius;

(26)Bendroji įmonė turėtų padėti sumažinti specialių įgūdžių visoje Sąjungoje trūkumą, imdamasi informuotumo didinimo priemonių ir padėdama kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą;

(27)atsižvelgdama į išorės politikos tikslus ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais parengdama bendradarbiavimo strategiją, be kita ko, nustatydama ir remdama bendradarbiavimo sritis MTTP ir įgūdžių tobulinimo srityse bei imdamasi visoms šalims naudingų veiksmų, taip pat užtikrindama, kad prieigos prie atitinkamų našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų ir taikomųjų programų politika būtų pirmiausia grindžiama abipusiškumo principu;

(28)Bendroji įmonė turėtų siekti skatinti visas sukuriamas našiosios kompiuterijos technologijas eksploatuoti ES. Ji taip pat turėtų apsaugoti investicijas į jos įsigyjamus superkompiuterius. Tam ji turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti įsigyjamų technologijų tiekimo grandinės saugumą per visą tokių superkompiuterių naudojimo trukmės laikotarpį;

(29)Bendroji įmonė turėtų padėti pagrindą ilgesnio laikotarpio vizijai ir Europoje sukurti pirmąją hibridinę našiosios kompiuterijos infrastruktūra, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantinės kompiuterijos prietaisai. Europos lygmeniu turi būti teikiama struktūrizuota ir koordinuota finansinė parama, siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams pasiekti pasaulinio lygio rezultatus siekiant užtikrinti, kad Europos moksliniai tyrimai ir technologijos būtų sparčiai ir plačiai taikomi visoje Sąjungoje, kartu sukuriant didelę netiesioginę naudą visuomenei, strategijos ir investicijos būtų pritaikytos bendriems Europos interesams ir taip dalijamasi rizika ir vienijamos jėgos;

(30)norėdama pasiekti savo tikslą, susijusį su naujoviškiausių našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų projektavimu, vystymu ir naudojimu, Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma, skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus, skelbdama atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, remiantis metinėmis darbo programomis. Tokia finansinė parama turėtų būti, visų pirma, skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios yra kliūtis atitinkamos programos plėtojimui, spręsti, neturėtų išstumti privačių investicijų ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis paramos gavėjo elgesys;

(31)norėdama pasiekti savo tikslą padidinti pramonės, ypač MVĮ, inovacinį potencialą, prisidėti prie specialių įgūdžių trūkumo mažinimo, remti žinių kaupimą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir kelti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų lygį, Bendroji įmonė turėtų remti nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų visoje Sąjungoje kūrimą ir, visų pirma, jų tinklaveiką ir veiklos koordinavimą. Šie kompetencijos centrai turėtų teikti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugas pramonei, akademikams ir viešojo administravimo institucijoms, gavę jų prašymą. Jie, visų pirma, turėtų propaguoti ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemos, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių, spręsti reikšmingą kvalifikuotų techninių ekspertų trūkumo problemą, imdamiesi sąmoningumo ugdymo, mokymo ir informavimo veiklos, ir imtis tinklaveikos veiklos su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais kompetencijos centrais platesnėms inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, keičiantis geriausios praktikos taikymo pavyzdžiais ar naudojimo patirtimi ir juos propaguojant, dalijantis savo patalpomis mokymui ir patirties pavyzdžiais, sudarant palankesnes sąlygas bendram lygiagrečių kodų rengimui ir dalijimuisi šiais kodais arba remiant dalijimąsi naujoviškomis taikomosiomis programomis ir priemonėmis, skirtomis viešiems ir privatiems naudotojams, visų pirma, MVĮ;

(32)Bendroji įmonė turėtų parengti į paklausą ir į naudotojus orientuotą sistemą ir sudaryti sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį į integruotos, pasaulinio lygio sietinės, saugios ir hipersusietos superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros įsigijimą Sąjungoje, siekiant aprūpinti naudotojus strateginiu kompiuterijos ištekliumi, kuris jiems yra būtinas siekiant kurti naujus, novatoriškus sprendimus ir spręsti su visuomene, aplinka, ekonomika ir saugumu susijusias problemas. Šiuo tikslu Bendroji įmonė turėtų prisidėti prie pasaulinio lygio superkompiuterių įsigijimo. Bendrosios įmonės superkompiuteriai, įskaitant kvantinius kompiuterius, turėtų būti įrengti dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė;

(33)Bendroji įmonė turėtų hipersusieti visus superkompiuterius ir duomenų infrastruktūrą, kurių savininkė ar bendrasavininkė ji yra, su pažangiosiomis tinklo technologijomis, kad jos būtų plačiai prieinamos visoje Sąjungoje, ir turėtų tarpusavyje sujungti ir susieti savo superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūrą bei nacionalinę, regioninę ir kitą kompiuterijos infrastruktūrą su bendra platforma. Bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti sietinės ir saugios superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimą su bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos infrastruktūra, kaip paskelbta 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“, kad paslaugos būtų sklandžiai teikiamos įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams visoje Europoje;

(34)programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa turėtų atitinkamai prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo ir įvairių superkompiuterių pajėgumų naudojimo, skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (toliau – ESI fondai). Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESI fondais, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(35)Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti savo ESI fondų lėšas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimui ir jos tarpusavio sujungimui. ESI fondų lėšų naudojimas Bendrosios įmonės veikloje yra esminis veiksnys siekiant plėtoti Sąjungoje integruotą, sietinę, saugią ir hipersusietą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūrą, kadangi tokios infrastruktūros nauda pasiekia gerokai daugiau nei tik naudotojus iš valstybių narių. Jeigu valstybės narės nusprendžia panaudoti ESI fondų lėšas, norėdamos prisidėti prie Bendrosios įmonės superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo išlaidų, Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į Sąjungos dalį šios valstybės narės ESI fonduose, apskaitydama tik nacionalinę ESI fondų dalį, kaip nacionalinį įnašą į Bendrosios įmonės biudžetą;

(36)Sąjungos įnašas Skaitmeninės Europos programos lėšomis turėtų iš dalies padengti aukščiausios klasės superkompiuterių, kvantinių kompiuterių, pramoninių superkompiuterių ir vidutinio lygio superkompiuterių įsigijimo išlaidas, laikantis Bendrosios įmonės tikslo prisidėti prie išteklių telkimo siekiant aprūpinti Sąjungą aukščiausios klasės superkompiuteriais ir kvantiniais kompiuteriais. Papildomas tokių superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių sąnaudas turėtų padengti dalyvaujančios valstybės arba privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas. Sąjungos prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam įsigyti tuos superkompiuterius ir kvantinius kompiuterius, ir neturėtų viršyti 50 proc. viso prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko;

(37)Bendrosios įmonės įsigyti aukščiausios klasės superkompiuteriai ir kvantiniai kompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti kiekvieną aukščiausios klasės superkompiuterį ar kvantinį kompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų galėti pateikti tikslią sąmatą ir patikrinti bei patvirtinti superkompiuterio eksploatavimo išlaidas, užtikrindamas, pavyzdžiui, kad Bendrosios įmonės aukščiausios klasės superkompiuteriai ar kvantiniai kompiuteriai būtų funkciškai ir, kiek įmanoma, fiziškai atskiri nuo nacionalinių ar regioninių jo eksploatuojamų kompiuterių sistemų. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba (toliau – valdyba), paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Atrinkus prieglobos paslaugą teikiantį subjektą, dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos teisę turintis subjektas arba prieglobos konsorciumas, turėtų galėti nuspręsti pakviesti kitas dalyvaujančias valstybes prisijungti ir prisidėti prie aukščiausios klasės superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio, kuris turi būti įrengtas atrinktame prieglobos paslaugą teikiančiame subjekte, finansavimo. Jeigu prie atrinkto prieglobos konsorciumo prisijungia papildomos dalyvaujančios valstybės, tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos prieigos prie superkompiuterių laikui. Prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių įnašai, skirti padengti superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio įsigijimo išlaidas, turėtų būti paversti prieigos prie to superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalimis. Dalyvaujančios valstybės turėtų tarpusavyje susitarti dėl jų prieigos prie superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalies skyrimo;

(38)Bendroji įmonė turėtų išlikti jos įsigytų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių savininke iki jų nusidėvėjimo. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti savo nuosavybės teisę prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui eksploatacijos nutraukimo, šalinimo ar kitoms reikmėms. Kai nuosavybės teisės perleidžiamos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui arba kai Bendroji įmonė likviduojama, prieglobos paslaugą teikiantis subjektas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti likutinę superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio vertę;

(39)Bendroji įmonė turėtų kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis įsigyti vidutinio lygio superkompiuterius. Eksploatuoti kiekvieną vidutinio lygio superkompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinio lygio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio vidutinio lygio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti savo nuosavybės teisę prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui arba kai ji yra likviduojama. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei superkompiuterio likutinę vertę;

(40)Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę įsigyti pramoninius superkompiuterius kartu su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu. Eksploatuoti kiekvieną tokį superkompiuterį turėtų būti pavesta esamam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę susijungti su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu, kad įsigytų ir eksploatuotų tokį superkompiuterį. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą ir su juo susijusius privačius narius ar privačių partnerių konsorciumą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie tokio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio pramoninio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu susitarti parduoti tokį superkompiuterį kitam subjektui arba nutraukti jo eksploatavimą. Kita vertus, Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti nuosavybės teisę į tokį superkompiuterį privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui. Tokiu atveju arba kai Bendroji įmonė yra likviduojama, privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti likutinę Sąjungos superkompiuterio dalies vertę. Jeigu Bendroji įmonė ir privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas nusprendžia nutraukti superkompiuterio eksploatavimą jam visiškai nusidėvėjus, tokias sąnaudas turėtų padengti privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas;

(41)pramoninių superkompiuterių atveju Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į konkrečius pramoninių naudotojų poreikius, pavyzdžiui, prieigos procedūras, paslaugų kokybę ir rūšį, duomenų apsaugą, pramonės inovacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, tinkamumą naudoti, pasitikėjimą ir kitus konfidencialumo ir saugumo reikalavimus;

(42)projektuojant ir eksploatuojant Bendrosios įmonės remiamus superkompiuterius reikėtų atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį tvarumą, naudojant, pavyzdžiui, taupias technologijas, dinaminį energijos taupymą ir pakartotinio naudojimo metodus, kaip antai pažangų aušinimą ir šilumos perdirbimą;

(43)Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti naudojami pirmiausia civiliais tikslais; juos turėtų naudoti vieši ir privatūs naudotojai, gyvenantys, įsisteigę ar esantys valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje šalyje. Naudotojams turėtų būti skiriamas prieigos laikas remiantis valdybos nustatytomis prieigos suteikimo politikos taisyklėmis. Naudojant šiuos superkompiuterius taip pat reikėtų laikytis Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų;

(44)prieigos prie Bendrosios įmonės superkompiuterių laikas viešiems naudotojams turėtų būti skiriamas nemokamai. Jis taip pat turėtų būti nemokamas privatiems naudotojams, kurie juos naudoja savo reikmėms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą, taip pat privačia MVĮ inovacijų veikla, kai tinkama. Skiriant prieigos laiką pirmiausia turėtų būti remiamasi Bendrosios įmonės inicijuotais atvirais kvietimais pareikšti susidomėjimą, paraiškas įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Išskyrus MVĮ naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, visi naudotojai, kuriems leidžiama nemokamai naudotis Bendrosios įmonės superkompiuteriais, turėtų taikyti atvirojo mokslo metodą ir skleisti gavus tokią prieigą įgytas žinias pagal reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Prieigos laikas naudotojams, vykdantiems kitą ekonominę veiklą, nei MVĮ vykdoma privati inovacijų veikla (kuri susiduria su konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais), turėtų būti skiriamas mokant pagal naudojimą, remiantis rinkos kainomis. Prieigos laiko skyrimas tokiai ekonominei veiklai turėtų būti leidžiamas, bet ribojamas, o mokėtino mokesčio dydį turėtų nustatyti valdyba. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos skaidriai. Prireikus valdyba turėtų nustatyti konkrečias nemokamo prieigos laiko suteikimo taisykles neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą, kai įgyvendinamos iniciatyvos, kurias Sąjunga ar valdyba laiko strateginės svarbos iniciatyvomis. Tipiški Sąjungos strateginių iniciatyvų pavyzdžiai: iniciatyva „Tikslas – Žemė“, pavyzdinis projektas „Žmogaus smegenys“, iniciatyva „1+ milijonas genomų“, bendros Europos duomenų erdvės viešojo intereso srityse, visų pirma sveikatos duomenų erdvė, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, skaitmeninių inovacijų centrai ir kt. Sąjungos prašymu Bendroji įmonė turėtų suteikti laikiną ar nuolatinę tiesioginę prieigą prie strateginių iniciatyvų ir esamų ar būsimų taikomųjų programų platformų, kurios, jos nuomone, yra būtinos siekiant teikti su sveikata susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai ir svarbios nepaprastosiose ir krizių valdymo situacijose arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą komerciniais tikslais. Prieigą reikėtų suteikti naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems ES valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti ir stebėti valdyba;

(45)galimybė naudotis Sąjungos prieigos prie Bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu 2018/1488, įsigytų eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių pirmtakų, dalimi turėtų būti ir toliau suteikiama naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje;

(46)Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti eksploatuojami ir naudojami, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 19 , Direktyvos 2002/58/EB 20 ir Direktyvos (ES) 2016/943 21 ;

(47)Bendrosios įmonės valdymą turėtų užtikrinti du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su Bendrosios įmonės veikla, įskaitant visą viešųjų pirkimų veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji turėtų teikti valdybai nepriklausomas rekomendacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, Bendrosios įmonės valdomų superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veiksmų programos bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų programos;

(48)kalbant apie Bendrosios įmonės bendrąsias administracines užduotis, dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės joms turėtų būti paskirstytos vienodai. Kalbant apie užduotis, susijusias su superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo darbo programos dalies nustatymu, prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atranka ir Bendrosios įmonės susiejimo ir junglumo veikla, dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, balsavimo teisės grindžiamos kvalifikuotos balsų daugumos principu. Dalyvaujančios valstybės, kurios yra programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios šalys, taip pat turėtų turėti balsavimo teises už atitinkamą veiklą, remiamą kiekvienos iš šių programų biudžeto lėšomis. Kalbant apie užduotis, susijusias su superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimu ir eksploatavimu, balsavimo teises turėtų turėti tik tos dalyvaujančios valstybės ir Sąjunga, kurios savo ištekliais prisideda prie šių užduočių;

(49)Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046. Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešųjų pirkimų procedūrų taikymo turėtų būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(50)siekiant skatinti naujovišką ir konkurencingą pripažintos kompetencijos Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą, Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, įskaitant bendrus pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujoviškų sprendimų viešuosius pirkimus;

(51)vertinant Bendrosios įmonės bendrą poveikį, į privačių narių investicijas, skirtas netiesioginiams veiksmams, reikėtų atsižvelgti, kaip į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro įgyvendinant veiksmus privačių narių patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės ir dalyvaujančių valstybių įnašus ar kitus Sąjungos įnašus. vertinant Bendrosios įmonės bendrą poveikį, į privačių narių investicijas, skirtas kitiems veiksmams, reikėtų atsižvelgti, kaip į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro įgyvendinant veiksmus privačių narių patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės ir dalyvaujančių valstybių įnašus ar kitus Sąjungos įnašus;

(52)siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, finansavimas pagal Sąjungos bendrąsias programas turėtų būti suderinamas su valstybės pagalbos principais, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymų, tokių kaip privataus finansavimo išstūmimas, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimas, neefektyvių įmonių išlaikymas arba subsidijomis grindžiamos kultūros sukūrimas;

(53)dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos priimtomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti tinkamą netiesioginių veiksmų bendrą finansavimą dalyvaujančių valstybių lėšomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, dalyvaujančios valstybės turėtų prisidėti bent tokia suma, kuri lygi Bendrosios įmonės kompensuotų, tinkamų finansuoti išlaidų, kurias dalyvaudami veiksmuose patyrė paramos gavėjai, sumai. Tuo tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 30 straipsnį turėtų būti atitinkamai nustatytos Bendrosios įmonės metinėje darbo programoje išdėstytos maksimalios finansavimo normos;

(54)finansinės paramos skyrimas veiksmams Skaitmeninės Europos programos lėšomis turėtų atitikti Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo taisykles;

(55)finansinės paramos skyrimas veiksmams Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis turėtų atitikti Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo taisykles;

(56)Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis apsaugoti per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tikslinga, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;

(57)Bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą aktualią informaciją ir propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, platesnei visuomenei. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(58)supaprastinimo tikslais visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų;

(59)Pagal reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ dalyvaujančios valstybės turėtų pavesti Bendrajai įmonei naudoti jų įnašą, skirtą nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams. Paramos gavėjai turėtų pasirašyti su Bendrąja įmone vieną dotacijos susitarimą pagal programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės taisykles, įskaitant atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, priklausomai nuo Sąjungos programos, kurios lėšomis remiama atitinkama dotuojama veikla. Bendroji įmonė turėtų tvarkyti išlaidų deklaracijas ir vykdyti mokėjimus paramos gavėjams;

(60)turint omenyje, kad dalyvaujančios valstybės turi laikytis griežtų nacionalinių biudžeto taisyklių, Bendrajai įmonei naudojant jų įnašus, skirtus nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams, į tai reikėtų atsižvelgti. Šiuo požiūriu dalyvaujančios valstybės ir Bendroji įmonė turėtų sudaryti teisiškai privalomus susitarimus, pagal kuriuos dalyvaujančios valstybės įpareigojamos išmokėti visą savo įnašo netiesioginiams veiksmams sumą per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį. Tokie susitarimai turėtų būti sudaromi vykdant Bendrosios įmonės metinę biudžeto procedūrą ir programavimą. Valdyba turėtų priimti metinę darbo programą tinkamai atsižvelgdama į tokius susitarimus. Tik po to ir laikantis Bendrosios įmonės finansinių taisyklių leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų numatyti biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus dėl tokių netiesioginių veiksmų;

(61)Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(62)Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos prokuratūrai (EPPO) turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija ir galimybė patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti auditą ir tyrimus, susijusius su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais;

(63)visuose kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal šį reglamentą turėtų būti tinkamai atsižvelgta į programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Visos viešųjų pirkimų procedūros dėl Bendrosios įmonės superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo turėtų vykti laikantis taikytinų Skaitmeninės Europos programos nuostatų;

(64)Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atlikti Bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą. Siekiant skaidrumo, atitinkama nepriklausomų ekspertų ataskaita, laikantis taikytinų taisyklių, turėtų būti skelbiama viešai;

(65)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, plėtoti superkompiuterių pajėgumų stiprinimo ir didinimo veiklą, užtikrinti susiejimą, junglumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, įsigyti pasaulinio lygio superkompiuterius ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros visoje Sąjungoje Bendrosios įmonės dėka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir, siekiant išvengti bereikalingo dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sukūrimas

(2)Siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Europos našioji kompiuterija“ sukuriama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 187 straipsniu numatyta bendroji įmonė (toliau – Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, Bendroji įmonė).

(3)Atsižvelgiant į Reglamentu (ES) Nr. xxx sukurtos Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Europos horizontas“), Reglamentu (ES) Nr. xxx sudarytos Skaitmeninės Europos programos ir Reglamentu (ES) Nr. xxx sukurtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkursuose pagal šį reglamentą skelbiami iki 2027 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus arba kvietimai dalyvauti konkurse gali būti skelbiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

(4)Bendroji įmonė yra juridinis asmuo. Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir gali būti teismo proceso šalis.

(5)Bendrosios įmonės buveinė yra Liuksemburge.

(6)Bendrosios įmonės įstatai (toliau – Įstatai) pateikti priede.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(7)priėmimo bandymas – bandymas, kuriuo siekiama nustatyti, ar užtikrinta Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio atitiktis sistemos specifikacijos reikalavimams;

(8)prieigos laikas – superkompiuterio skaičiavimo laikas, skirtas naudotojui arba naudotojų grupei jų kompiuterio programoms vykdyti;

(9)susijęs subjektas – Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 187 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas juridinis subjektas;

(10)kompetencijos centras – HPC srityje tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti kuriamų itin našios kompiuterijos pajėgumų naudojimą, sudarant galimybę naudotojų bendruomenėms, bendradarbiaujant su kitais HPC srities suinteresuotaisiais subjektais, tobulinti esamus lygiagrečius kodus siekiant eksalygio ir aukščiausio lygio našumo;

(11)bendras projektavimas – bendras metodas, kurį taiko technologijų tiekėjai ir naudotojai, dalyvaujantys pasikartojančiame bendradarbiaujamajame projektavimo procese naujoms technologijoms, taikomosioms programoms ir sistemoms kurti;

(12)našiosios kompiuterijos (HPC) kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, įskaitant MVĮ, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

(13)interesų konfliktas – situacija, susijusi su finansų pareigūnu ar kitu asmeniu, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2018/1046 61 straipsnyje;

(14)sudarantis subjektas – subjektas, kuris yra Bendrosios įmonės privatus narys, kaip apibrėžta kiekvieno privataus nario įstatuose;

(15)privačių partnerių konsorciumas – Europos juridinių asmenų asociacija, sukurta siekiant kartu su Europos našiosios kompiuterijos bendrąja įmone įsigyti pramoninį superkompiuterį; vienas ar daugiau tokių privačių partnerių gali būti privatūs Bendrosios įmonės nariai;

(16) Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteris – bet kokia kompiuterijos sistema, visiškai priklausanti Bendrajai įmonei arba Bendrajai įmonei kartu su kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis, privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu. Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteris gali būti klasikinis superkompiuteris (aukščiausios klasės superkompiuteris, pramoninis superkompiuteris arba vidutinio lygio superkompiuteris), hibridinis klasikinis kvantinis kompiuteris, kvantinis kompiuteris ar kvantinis simuliatorius;

(17)eksalygmuo – našumo lygis, leidžiantis atlikti dešimt aštuonioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę (1 eksaflopas);

(18)aukščiausios klasės superkompiuteris – pasaulinio lygio kompiuterijos sistema, sukurta naudojant tam tikru momentu turimą pažangiausią technologiją, kurioje pasiektas bent eksalygmens ar didesnis (pvz., eksalygmenį pranokstantis) našumas, skirta sudėtingesnius uždavinius sprendžiančioms taikomosioms programoms;

(19)prieglobos konsorciumas – dalyvaujančių valstybių, privačių narių ar privačių partnerių konsorciumo, susitarusių prisidėti prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo, grupė, įskaitant bet kokias dalyvaujančioms valstybėms atstovaujančias organizacijas;

(20)prieglobos paslaugą teikiantis subjektas – juridinis asmuo, kuris turi patalpas teikti prieglobos paslaugas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio atžvilgiu ir jį eksploatuoti, ir kuris yra įsteigtas dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė;

(21)hipersusietas – susietas, naudojant ryšio pajėgumą perduoti duomenis dešimties dvyliktuoju laipsniu bitų per sekundę (1 Terabitas per sekundę) ar didesniu greičiu;

(22)pramoninis superkompiuteris – superkompiuteris, specialiai suprojektuotas pagal pramoninių naudotojų saugumo, konfidencialumo ir duomenų vientisumo reikalavimus, kurie yra griežtesni nei naudojant mokslo tikslais;

(23)nepiniginiai įnašai, skirti netiesioginiams veiksmams, finansuojamiems programos „Europos horizontas“ lėšomis – dalyvaujančios valstybės ar privačių Bendrosios įmonės narių ar juos sudarančių subjektų ar su jais susijusių subjektų įnašai, kuriuos sudaro vykdant netiesioginius veiksmus jų patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės ir Bendrosios įmonės dalyvaujančių valstybių įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(24)nepiniginiai įnašai, skirti veiksmams, finansuojamiems Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis – dalyvaujančios valstybės ar privačių Bendrosios įmonės narių ar juos sudarančių subjektų ar su jais susijusių subjektų įnašai, kuriuos sudaro vykdant Bendrosios įmonės veiklą jų patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės ir Bendrosios įmonės dalyvaujančių valstybių įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(25)vidutinio lygio superkompiuteris – pasaulinio lygio superkompiuteris, kurio našumo lygis yra ne daugiau nei viena dydžio eile mažesnis nei aukščiausios klasės superkompiuterio;

(26)nacionalinis našiosios kompiuterijos kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė, įsisteigęs juridinis asmuo, susietas su tos valstybės narės nacionaliniu superkompiuterių centru, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, įskaitant MVĮ, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

(27)valstybė stebėtoja – šalis, turinti teisę dalyvauti Bendrosios įmonės veikloje, finansuojamoje programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos lėšomis, kuri nėra dalyvaujanti valstybė;

(28)dalyvaujanti valstybė – šalis, kuri yra Bendrosios įmonės narė;

(29)našumo lygis – slankiojo kablelio operacijų per sekundę (flopų), kurias superkompiuteris gali atlikti, skaičius;

(30)privatus narys – bet koks Bendrosios įmonės narys, kuris nėra Sąjunga ar dalyvaujančios valstybės;

(31)kvantinis kompiuteris – kompiuterijos prietaisas, kuris tam tikrus konkrečius uždavinius sprendžia veikdamas pagal kvantinės mechanikos dėsnius ir todėl naudoja mažiau skaičiavimo išteklių nei klasikiniai kompiuteriai;

(32)kvantinis simuliatorius – gerai valdomas kvantinis prietaisas, kurį naudojant galima gauti įžvalgų apie sudėtingų kvantinių sistemų savybes arba spręsti konkrečius skaičiavimo uždavinius, kurių neišspręstų klasikiniai kompiuteriai;

(33)Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio tiekimo grandinės saugumas – priemonės, kurias reikia įtraukti atrenkant bet kokį tokio superkompiuterio tiekėją, siekiant užtikrinti sudedamųjų dalių, technologijų, sistemų ir praktinės patirties, reikalingų įsigyjant ir eksploatuojant šį superkompiuterį, buvimą; jos apima priemones, kuriomis sumažinama ilgalaikė rizika, susijusi su ilgainiui atsirandančiais tokių sudedamųjų dalių, technologijų ir sistemų tiekimo sutrikimais, įskaitant kainų pokyčius arba mažesnį našumą ar alternatyvius tiekimo šaltinius. Tiekimo grandinės saugumas užtikrinamas per visą Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio naudojimo laikotarpį;

(34)strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – privačių narių pateiktas dokumentas, galiojantis tiek, kiek trunka programa „Europos horizontas“, kuriame yra nustatyti pagrindiniai prioritetai ir pagrindinės technologijos ir inovacijos, kurių reikia siekiant įgyvendinti Bendrosios įmonės tikslus;

(35)superkompiuterija – tokio našumo lygio skaičiavimas, kuriam reikia masiškai integruoti pavienius skaičiavimo elementus, įskaitant kvantinius komponentus, siekiant spręsti uždavinius, kurių negali išspręsti standartinės kompiuterijos sistemos;

(36)bendros nuosavybės išlaidos – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos, įskaitant techninės priežiūros išlaidas, patiriamos tol, kol superkompiuterio nuosavybės teisės perleidžiamos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui ar jis parduodamas arba kol nutraukiamas superkompiuterio eksploatavimas, neperleidus nuosavybės teisių;

(37)darbo programa – Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 2 straipsnio 20 punkte nurodytas dokumentas arba, kai tinkama, dokumentas, kuris yra Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo xxx straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo xxx straipsnyje nurodyta darbo programa.

3 straipsnis

Misija ir tikslai

(38)Bendrosios įmonės misija – sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje pirmaujančią pasaulyje sietinę, saugią ir hipersusietą superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą, padėti gaminti novatoriškas ir konkurencingas superkompiuterių sistemas esant tiekimo grandinei, kurioje bus užtikrinamas sudedamųjų dalių technologijų ir žinių tiekimas, apribojant sutrikimų riziką, ir plėtoti daug įvairių optimizuotų naudoti tokiose sistemose taikomųjų programų, taip pat didinti tokios superkompiuterių infrastruktūros naudojimą, kad ja naudotųsi daug viešų ir privačių naudotojų, bei remti pagrindinių įgūdžių tobulinimą Europos mokslo ir pramonės srityse.

(39)Bendroji įmonė siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, ypač jo 3 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas padarytų poveikį mokslui, ekonomikai, aplinkai, technologijoms ir visuomenei, kad būtų stiprinama Sąjungos mokslinė ir technologinė bazė, įgyvendinami Sąjungos strateginiai prioritetai bei prisidedama prie ES tikslų ir politikos įgyvendinimo ir visuotinių problemų sprendimo, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, laikantis 2030 m. darbotvarkės principų ir Paryžiaus susitarimo;

(b)plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis, be kita ko, skelbiant bendrus kvietimus, ir siekti sinergijos su atitinkama veikla ir programomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, visų pirma tomis, kuriomis atitinkamais atvejais remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra;

(c)sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje integruotą, paklausa grindžiamą ir į naudotojus orientuotą hipersusietą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą;

(d)susieti hipersusietą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir tarpusavyje sujungti ją su Europos duomenų erdvėmis ir debesijos ekosistema, kurioje įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams Europoje būtų teikiamos kompiuterijos ir duomenų paslaugos;

(e)toliau plėtoti ir remti itin konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ir duomenų ekosistemą Europoje, prisidedant prie nuolatinio Sąjungos technologinio savarankiškumo skaitmeninės ekonomikos srityje, kad ji būtų pajėgi savarankiškai gaminti kompiuterijos technologijas ir architektūrą bei jas integruoti į pirmaujančias kompiuterijos sistemas, taip pat gaminti optimizuotas naudoti tokiose sistemose pažangiąsias taikomąsias programas;

(f)plėtoti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir pagrindinių įgūdžių, kurių reikia Europos mokslui ir pramonei, tobulinimą.

(3)Bendroji įmonė padeda apsaugoti Sąjungos interesus pirkdama superkompiuterius ir remdama našiosios kompiuterijos technologijų, sistemų ir taikomųjų programų kūrimą. Ji sudaro sąlygas taikyti bendro projektavimo metodą įsigyjant pasaulinio lygio superkompiuterius ir kartu užtikrinant įsigytų technologijų ir sistemų tiekimo grandinės saugumą. Ji remia Sąjungos technologinį savarankiškumą skatindama technologijų ir taikomųjų programų, kuriomis stiprinama Europos HPC technologijų tiekimo grandinė, kūrimą ir integravimą į superkompiuterių sistemas, tenkinančias daugelį visuomenės ir pramonės poreikių.

4 straipsnis

Veiklos sritys

(4)Bendroji įmonė 3 straipsnyje nurodytą misiją įgyvendina vykdydama šių sričių veiklą:

(a)administracinę veiklą, susijusią su Bendrosios įmonės veikimo ir valdymo bendrąja veikla;

(b)infrastruktūros srities veiklą, aprėpiančią saugios ir hipersusietos pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimą, diegimą ir eksploatavimą, įskaitant Sąjungoje gautų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų pasitelkimą ir sistemingą naudojimą;

(c)superkompiuterių paslaugų srities veiklos susiejimo aprėpiant visą veiklą, susijusią su visoje Europoje suteikiama prieiga prie sietinių ir saugių superkompiuterių ir duomenų išteklių ir paslaugų visoje Europoje mokslinių tyrimų ir mokslo bendruomenei, pramonei (įskaitant MVĮ) ir viešajam sektoriui. Visų pirma tai:

i)parama našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių, kurie visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklauso Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei arba kuriuos savanoriškai teikia dalyvaujančios valstybės, tarpusavio sujungimui;

ii)parama superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimui su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos infrastruktūra;

iii)parama platformos, kuria siekiama užtikrinti sklandų susiejimą ir saugų superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros paslaugų teikimą, sukūrimui, įsigijimui ir eksploatavimui įsteigiant vieno langelio principu veikiantį prieigos punktą bet kokioms superkompiuterių ar duomenų paslaugoms, kurias valdo Bendroji įmonė, suteikiant visiems naudotojams vieną prieigos punktą;

(d)technologijų veiklos srities, kurioje vykdoma veikla, skirta remti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę kuriant pasaulinio lygio konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ekosistemą, apimančią aparatinės ir programinės įrangos technologijas, ir jos integravimą į kompiuterijos sistemas aprėpiant visą mokslo ir pramonės vertės grandinę, kad būtų užtikrinamas Sąjungos savarankiškumas. Daugiausia dėmesio skiriama energiją taupančioms našiosios kompiuterijos technologijoms. Šioje veiklos srityje, inter alia, svarbu:

i)mažos vartojamosios galios mikroprocesorių sudedamosios dalys ir susijusios technologijos, kaip antai naujoviški algoritmai, programinės įrangos kodai, įrankiai ir aplinka;

ii)besiformuojančios kompiuterijos paradigmos ir jų integravimas į pirmaujančias superkompiuterių sistemas, įskaitant našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas, taikant bendro projektavimo metodą. Šios technologijos susiejamos su aukščiausios klasės superkompiuterių, įskaitant kvantinius kompiuterius, ir infrastruktūros kūrimu, įsigijimu ir diegimu;

iii)technologijos ir sistemos, skirtos sujungti ir eksploatuoti klasikines superkompiuterių sistemas su kitomis, daugeliu atvejų pagalbinio pobūdžio kompiuterijos technologijomis, kaip antai neuromorfinės ar kvantinės kompiuterijos, ir užtikrinti veiksmingą jų eksploatavimą;

(e)taikomųjų programų srities, aprėpiančios veiklą, kuria siekiama užtikrinti ir išlaikyti Europos kompetenciją pagrindinių kompiuterijos ir duomenų taikomųjų programų ir mokslui, pramonei (įskaitant MVĮ) ir viešajam sektoriui skirtų kodų srityje, įskaitant:

i)taikomąsias programas, skirtas viešiems ir privatiems naudotojams, kurie eksploatuoja aukščiausios klasės superkompiuterių pajėgumus, ir jų sujungimą su pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtinio intelekto, našiosios duomenų analizės, debesijos technologijomis ir kt., bendrai projektuojant, plėtojant ir optimizuojant didelio masto ir naujai kuriamus rinkoje pirmaujančius našiosios kompiuterijos kodus ir taikomąsias programas;

ii)paramą, be kita ko, našiosios kompiuterijos taikomųjų programų ir didelio masto našiosios kompiuterijos bandomųjų demonstracinių projektų ir bandymo platformų, skirtų didžiųjų duomenų taikomosioms programoms ir paslaugoms, kompetencijos centrams įvairiuose mokslo ir pramonės sektoriuose;

(f)naudojimo ir įgūdžių plėtojimo veiklos srities, kurioje siekiama skatinti kompetenciją superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų naudojimo ir įgūdžių srityje, atsižvelgiant į sinergiją su kitomis programomis ir priemonėmis, visų pirma Skaitmeninės Europos programa, plėtojant superkompiuterių išteklių ir duomenų taikomųjų programų naudojimą mokslo ir pramonės reikmėms ir skatinant pramonės sektoriaus prieigą prie superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jų naudojimą pramonės poreikiams pritaikytoms inovacijoms; taip pat formuojant Europoje išmanią pirmaujančią mokslo bendruomenę ir kvalifikuotą darbo jėgą, kuri pirmautų mokslo srityje ir užtikrintų pramonės skaitmeninę pertvarką, įskaitant nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų ir našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų paramą ir tinklų kūrimą;

(g)tarptautinio bendradarbiavimo: atsižvelgiant į Sąjungos išorės politikos tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, formuojama ir vykdoma su tarptautinio bendradarbiavimo superkompiuterių srityje skatinimo veikla ir joje dalyvaujama siekiant įveikti visuotinius mokslui ir visuomenei kylančius iššūkius ir kartu skatinti Europos HPC tiekimo ir naudotojų ekosistemos konkurencingumą.

(5)Be 1 dalyje išvardytų sričių veiklos, Bendrajai įmonei gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis skiriant bendrą, papildomą ar sujungtą finansavimą pagal kelias Sąjungos programas, kaip numatyta atitinkamoje Komisijos darbo programoje. 

5 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

(6)Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, į Bendrąją įmonę sudaro iki [XXXXX] EUR, įskaitant iki [XXXXX] EUR administracinėms išlaidoms; šios sumos paskirstomos taip:

(a)iki [XXXXX] EUR iš programos „Europos horizontas“ [biudžetas bus nustatomas vėliau laikantis programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo ir programavimo principų];

(b)iki [2 400 000 000] EUR iš Skaitmeninės Europos programos;

(c)iki [200 000 000] EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

(7)1 dalyje nurodytas Sąjungos finansinis įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai.

(8)Bendrajai įmonei gali būti skirtos papildomos Sąjungos lėšos, kuriomis papildomas 1 dalyje nurodytas įnašas, siekiant remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir novatoriškų sprendimų diegimą.

(9)Apskaičiuojant didžiausią Sąjungos finansinį įnašą įtraukiami įnašai pagal Sąjungos programas, susiję su Bendrajai įmonei pavedama papildoma veikla, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

(10)Bendrajai įmonei gali būti skirtos papildomos Sąjungos lėšos, kuriomis papildomas 1 dalyje nurodytas įnašas, iš programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų šalių, kaip numatyta asociacijos susitarimuose.

(11)1 dalies a punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas Bendrojoje įmonėje naudojamas siekiant suteikti finansinę paramą reglamente dėl programos „Europos horizontas“ xxx straipsnyje apibrėžtiems netiesioginiams veiksmams pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę.

(12)1 dalies b punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas naudojamas didinant pajėgumus visoje Sąjungoje, įskaitant našiųjų kompiuterių, kvantinių kompiuterių ar kvantinių simuliatorių įsigijimą ir eksploatavimą, našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros susiejimą ir jos naudojimo plėtojimą, bei tobulinant pažangiuosius įgūdžius ir mokymą.

(13)1 dalies c punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas išmokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų Europos infrastruktūros tinklų priemonei, ir naudojamas tarpusavyje sujungiant našiosios kompiuterijos ir duomenų išteklius ir kuriant integruotą Europos masto hipersusietą našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą.

6 straipsnis

Kiti Sąjungos įnašai

Įnašai iš kitų Sąjungos programų nei nurodytosios 5 straipsnio 1 dalyje, kurie yra Sąjungos bendrai finansuojamai programai, įgyvendinamai vienos iš dalyvaujančių valstybių, skirtos sumos dalis, nėra įtraukiami, skaičiuojant 5 straipsnyje nurodytą Sąjungos didžiausią finansinį įnašą.

7 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

(14)Dalyvaujančios valstybės skiria bendrą įnašą, kurio suma yra bent lygi šio reglamento 5 straipsnyje nurodyto Sąjungos įnašo sumai, įskaitant iki [XXXXX] EUR įnašą administracinėms išlaidoms padengti [, kurio suma lygi šio reglamento 5 straipsnyje nurodyto Sąjungos įnašo administracinėms išlaidoms padengti sumai]. Dalyvaujančios valstybės tarpusavyje susitaria, kaip teiks savo bendrą įnašą.

(15)Privatūs Bendrosios įmonės nariai pateikia arba susitaria, kad juos sudarantys subjektai ir su jais susiję subjektai pateiks, įnašus į Bendrąją įmonę, siekiančius bent [XXXXX] EUR, įskaitant iki [XXXXX] EUR administracinėms išlaidoms padengti [t. y. 22,22 proc. šio reglamento 5 straipsnyje nurodyto Sąjungos įnašo administracinėms išlaidoms padengti sumos].

(16)Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įnašus sudaro Įstatų 15 straipsnyje nustatyti įnašai.

(17)Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytus įnašus kiekviena dalyvaujanti valstybė gali teikti toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusiems paramos gavėjams. Dalyvaujančios valstybės gali papildyti Bendrosios įmonės įnašą neviršydamos Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 30 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo xxx straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo xxx straipsnyje nustatytos taikytinos didžiausios kompensavimo normos. Tokiais įnašais nedaromas poveikis valstybės pagalbos taisyklėms.

(18)Kiti nei Sąjunga Bendrosios įmonės nariai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. valdybai pateikia ataskaitą, kaip numatyta Įstatų 15 straipsnyje, apie praėjusiais finansiniais metais skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų vertę.

(19)Siekiant įvertinti Įstatų 15 straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje yra įsisteigęs subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertinimo metodą gali patikrinti Bendroji įmonė. Jei neaiškumų lieka, Bendroji įmonė gali atlikti vertės nustatymo metodo auditą.

(20)Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą į Bendrąją įmonę arba pradėti Įstatų 24 straipsnyje nurodytą likvidavimo procedūrą šiais atvejais:

(a)jeigu Bendroji įmonė neatitinka Sąjungos įnašo sąlygų arba

(b)jeigu kiti nariai, kurie nėra Sąjunga, arba juos sudarantys subjektai ar su jais susiję subjektai, nepateikia įnašo arba pateikia tik dalį įnašo ir nesilaiko šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų su įnašu susijusių terminų, arba

(c)dėl 22 straipsnyje nurodytų vertinimų rezultatų.

Komisijos sprendimas nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą netrukdo kompensuoti tinkamų finansuoti išlaidų, kurias patyrė kiti nei Sąjunga nariai, iki pranešimo Bendrajai įmonei apie sprendimą.

8 straipsnis

Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas

(21)Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteriai įrengiami dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė. Daugiau nei vienas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteris dalyvaujančioje valstybėje įrengiamas tik jeigu tarp jų įsigijimo praėjo daugiau nei dveji metai arba jeigu jie veikia pasitelkiant skirtingas technologijas (klasikinis ir kvantinis).

(22)Šio reglamento 10, 11 ir 13 straipsniuose nurodytų Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių atveju prieglobos paslaugą teikiantis subjektas gali atstovauti dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba prieglobos konsorciumui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas ir dalyvaujančios valstybės ar prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingos institucijos tuo tikslu sudaro susitarimą.

(23)Bendroji įmonė prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui paveda eksploatuoti kiekvieną konkretų Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterį, kuris visiškai arba bendrai priklauso Bendrajai įmonei, kaip numatyta šio reglamento 10, 11 ir 13 straipsniuose.

(24)Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prieglobos paslaugą teikiantys subjektai atrenkami laikantis šio straipsnio 5 dalies ir šio reglamento 17 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

(25)Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, valdyba atrenka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prieglobos paslaugą teikiantį subjektą ir atitinkamą dalyvaujančią valstybę, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba atitinkamą prieglobos konsorciumą, vykdydama sąžiningą ir skaidrų procesą, grindžiamą, inter alia, šiais kriterijais:

(a)atitiktis kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytoms bendrosioms sistemos specifikacijoms;

(b)Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio bendros nuosavybės išlaidos, įskaitant tikslią šio superkompiuterio eksploatavimo išlaidų per jo naudojimo laikotarpį sąmatą ir patikrinimo metodą;

(c)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto turima panašių sistemų įrengimo ir eksploatavimo patirtis;

(d)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekto fizinės ir IT infrastruktūros kokybė, saugumas ir junglumas su likusia Sąjungos dalimi;

(e)naudotojams teikiamų paslaugų kokybė, visų pirma, pajėgumai vykdyti paslaugų lygmens susitarimą, pateiktą kartu su atrankos procedūros dokumentais;

(f)atitinkamo patvirtinamojo dokumento, kuriuo patvirtinamas valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingų institucijų įsipareigojimas padengti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio bendrų nuosavybės išlaidų dalį, kuri nepadengiama Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 5 straipsnyje, arba kuriuo nors kitu Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 6 straipsnyje, tol, kol bendroji įmonė to superkompiuterio nuosavybės teises perleidžia tam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, arba, jei nuosavybės teisės neperleidžiamos, kol superkompiuteris bus parduotas arba jo eksploatavimas nutrauktas, pateikimas.

(26)Šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų pramoninių Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių atveju prieglobos paslaugą teikiantis subjektas susijungia su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu, kad įsigytų ir eksploatuotų tokius superkompiuterius ar Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių dalis. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas su privačiais nariai ar privačių narių konsorciumu sudaro atitinkamą susitarimą.

(a)Bendroji įmonė prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui paveda eksploatuoti kiekvieną konkretų bendrai priklausantį pramoninį Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterį, kaip numatyta šio reglamento 12 straipsnyje.

(b)Prieglobos paslaugą teikiantys subjektai atrenkami laikantis šio straipsnio 5 dalies ir šio reglamento 17 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

(c)Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą prieglobos paslaugą teikiantį subjektą ir susijusius privačius narius ar privačių partnerių konsorciumą atrenka valdyba laikydamasi sąžiningos ir skaidrios procedūros, inter alia, grindžiamos šio straipsnio 5 dalies a–e punktuose nurodytais kriterijais ir šiuo papildomu kriterijumi:

atitinkamo patvirtinamojo dokumento, kuriuo patvirtinamas privačių narių ar privačių partnerių konsorciumo įsipareigojimas padengti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio bendrų nuosavybės išlaidų dalį, kuri nepadengiama Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 5 straipsnyje, arba kuriuo nors kitu Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 6 straipsnyje, pateikimas.

(27)Iš anksto susitaręs su Europos Komisija atrinktas prieglobos paslaugą teikiantis subjektas gali nuspręsti pakviesti papildomas dalyvaujančias valstybes arba privačius narius ar privačių partnerių konsorciumą prisijungti prie prieglobos konsorciumo. Prisijungiančių dalyvaujančių valstybių arba privačių narių finansinis ar nepiniginis įnašas arba bet koks kitas įsipareigojimas nedaro poveikio Sąjungos finansiniam įnašui ir atitinkamoms nuosavybės teisėms bei Sąjungai skiriamo prieigos prie to Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko procentinei daliai, kaip numatyta 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose.

9 straipsnis

Prieglobos susitarimas

(28)Prieš pradėdama Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio įsigijimo procedūrą, Bendroji įmonė su kiekvienu atrinktu prieglobos paslaugą teikiančiu subjektu sudaro prieglobos susitarimą.

(29)Prieglobos susitarime, visų pirma, aptariami šie aspektai dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių:

(a)teisės ir pareigos superkompiuterio įsigijimo procedūros metu, įskaitant superkompiuterio priėmimo bandymus;

(b)atsakomybės už superkompiuterio eksploatavimą sąlygos;

(c)eksploatuojant superkompiuterį, naudotojams siūlomų paslaugų kokybė, nustatyta paslaugų lygmens susitarime;

(d)planai, susiję su superkompiuterio energijos vartojimo efektyvumu ir aplinkos tvarumu;

(e)Sąjungos prieigos prie superkompiuterio laiko dalies sąlygos, dėl kurių pagal 15 straipsnį nusprendė valdyba;

(f)prieigos laiko apskaitos sąlygos;

(g)bendrų nuosavybės išlaidų dalis, kurios atžvilgiu prieglobos paslaugą teikiantis subjektas pasirūpins, kad ją padengtų dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės;

(h)10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyto nuosavybės teisių perleidimo sąlygos, įskaitant jų likutinės vertės apskaičiavimo ir eksploatavimo nutraukimo nuostatas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių atveju;

(i)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareiga suteikti prieigą prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių, kartu užtikrinant superkompiuterių saugumą, asmens duomenų apsaugą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, elektroninių ryšių privatumo apsaugą pagal Direktyvą 2002/58/EB, komercinių paslapčių apsaugą pagal Direktyvą (ES) 2016/943, taip pat kitų duomenų, kurių atžvilgiu taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį, konfidencialumo apsaugą;

(j)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareiga įgyvendinti patvirtintą Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio eksploatavimo išlaidų ir naudotojų prieigos laiko audito procedūrą;

(k)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti valdybai naudojimosi prieigos laiku praėjusiais finansiniais metais audito ataskaitą ir duomenis;

(l)konkrečios sąlygos, taikomos, kai prieglobos paslaugą teikiantis subjektas eksploatuoja Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterį pramoninėms reikmėms.

(30)Prieglobos susitarimą reglamentuoja Sąjungos teisė, kurią papildo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, teisė, kai tam tikras aspektas nėra įtrauktas į šio reglamento arba kitų Sąjungos teisės aktų taikymo sritį.

(31)Prieglobos susitarime įtvirtinama arbitražinė išlyga, kaip apibrėžta SESV 272 straipsnyje, pagal kurią jurisdikcija visais susitarimo klausimais priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

(32)Sudariusi prieglobos susitarimą ir nedarydama poveikio šio straipsnio 2 daliai, Bendroji įmonė, padedama atrinkto prieglobos paslaugą teikiančio subjekto, pradeda Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio įsigijimo procedūras, laikantis 17 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

(33)Vidutinio lygio superkompiuterių atveju, sudariusi prieglobos susitarimą, Bendroji įmonė arba prieglobos paslaugą teikiantis subjektas abiejų susitariančiųjų šalių vardu pradeda Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio įsigijimo procedūras, laikantis 17 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

10 straipsnis

Aukščiausios klasės superkompiuterių įsigijimas ir nuosavybės teisės

(34)Bendroji įmonė įsigyja aukščiausios klasės superkompiuterius ir jie jai priklauso nuosavybės teise.

(35)5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 50 proc. aukščiausios klasės superkompiuterių įsigijimo nuosavybės išlaidų ir ne daugiau kaip 50 proc. jų eksploatavimo išlaidų.

Likusią aukščiausios klasės superkompiuterių bendrų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

(36)Atrenkant aukščiausios klasės superkompiuterio tiekėją atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

(37)Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 24 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte įrengtų aukščiausios klasės superkompiuterių priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, aukščiausios klasės superkompiuterio nuosavybės teisės gali būti perleistos atitinkamam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, tas superkompiuteris gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perleidus aukščiausios klasės kompiuterio nuosavybės teises prieglobos paslaugą teikiantis subjektas kompensuoja Bendrajai įmonei perleidžiamo superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui neperleidžiamos, bet priimamas sprendimas dėl eksploatavimo nutraukimo, atitinkamas išlaidas vienodai pasidalija Bendroji įmonė ir prieglobos paslaugą teikiantis subjektas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po aukščiausios klasės kompiuterio nuosavybės teisių perleidimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

11 straipsnis

Kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių įsigijimas ir nuosavybės teisės

(38)Bendroji įmonė įsigyja kvantinius kompiuterius ir kvantinius simuliatorius, kurie gali būti bandomosios ir eksperimentinės sistemos arba prototipai ir operacinės sistemos, naudojamos kaip atskiros mašinos arba hibridinės su aukščiausios klasės ar vidutinio lygio našiosios kompiuterijos mašinomis ir prieinamos debesijos priemonėmis, ir jie jai priklauso nuosavybės teisėmis.

(39)5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 50 proc. kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių įsigijimo nuosavybės išlaidų ir ne daugiau kaip 50 proc. jų eksploatavimo išlaidų.

Likusią kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių bendrų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

(40)Atrenkant kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių tiekėją atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

(41)Kvantiniai kompiuteriai ir kvantiniai simuliatoriai įrengiami Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte arba Sąjungoje esančiame 0 lygio superkompiuterių centre.

(42)Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 24 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte įrengto kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teisės gali būti perleistos tam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, tas kvantinis kompiuteris ar kvantinis simuliatorius gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perleidus kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teises prieglobos paslaugą teikiantis subjektas kompensuoja Bendrajai įmonei perleidžiamo superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui neperleidžiamos, bet priimamas sprendimas dėl eksploatavimo nutraukimo, atitinkamas išlaidas vienodai pasidalija Bendroji įmonė ir prieglobos paslaugą teikiantis subjektas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teisių perleidimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

12 straipsnis

Pramoninių Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimas ir nuosavybės teisės

(43)Bendroji įmonė kartu su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu įsigyja superkompiuterius arba Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių dalis, pirmiausia skirtas naudoti pramonės reikmėms, ir jie yra jos nuosavybė arba jie yra jos ir privačių narių ar privačių narių konsorciumo bendroji dalinė nuosavybė.

(44)5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 35 proc. Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių arba Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių dalių įsigijimo išlaidų. Likusią Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių ar Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių dalių bendrų nuosavybės išlaidų dalį padengia privatūs nariai arba privačių partnerių konsorciumas.

(45)Atrenkant pramoninio Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio tiekėją atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

(46)Pramoniniai Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteriai arba Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių dalys įrengiamos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte.

(47)Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 24 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte įrengtų Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, suderinus su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu, Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio nuosavybės teisės gali būti perleistos privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui, tas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteris gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perleidus Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio nuosavybės teises privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas kompensuoja Bendrajai įmonei perleidžiamo superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės nėra perleidžiamos privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui, bet priimtas sprendimas nutraukti eksploatavimą, atitinkamas išlaidas padengia privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio nuosavybės teisių perleidimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

13 straipsnis

Vidutinio lygio superkompiuterių įsigijimas ir nuosavybės teisės

(48)Bendroji įmonė kartu su dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, perkančiosiomis organizacijomis arba su prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių perkančiosiomis organizacijomis įsigyja vidutinio lygio superkompiuterius ir jie yra jų bendroji dalinė nuosavybė.

(49)5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 35 proc. vidutinio lygio superkompiuterių įsigijimo išlaidų. Likusią vidutinio lygio superkompiuterių bendrų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

(50)Atrenkant vidutinio lygio superkompiuterio tiekėją atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

(51)Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 24 straipsnio 4 dalyje, Bendrajai įmonei priklausanti vidutinio lygio superkompiuterio nuosavybės dalis perleidžiama prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, kai superkompiuteris visiškai nusidėvi. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas grąžina Bendrajai įmonei sumą, atitinkančią perduoto superkompiuterio likutinę vertę. Bendroji įmonė nėra atsakinga už jokias išlaidas, patirtas po vidutinio lygio superkompiuterio nuosavybės teisių perleidimo.

14 straipsnis

Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių naudojimas

(52)Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteriais naudojasi viešojo ir privačiojo sektorių naudotojai, visų pirma civilinėms reikmėms. Išskyrus pramoninius Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterius, jie naudojami pirmiausia mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais pagal viešojo finansavimo programas, viešojo sektoriaus reikmėms ir, kai tinkama, vykdant privačią MVĮ inovacijų veiklą.

(53)Valdyba nustato bendrąsias prieigos sąlygas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių naudojimo tikslu, laikydamasi 15 straipsnio, ir gali nustatyti specialiąsias prieigos sąlygas skirtingų tipų naudotojams ar taikomosioms programoms. Saugumas ir paslaugų kokybė yra vienodi visiems kiekvienos naudotojų kategorijos naudotojams, išskyrus pramoninius Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterius, kurių saugumas ir paslaugų kokybė atitinka pramonės reikalavimus pagal šio reglamento 12 straipsnio 1 dalį.

(54)Naudotojai, gyvenantys, įsteigti ar esantys valstybėje narėje ar programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje, naudoja Sąjungos prieigos prie Bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu 2018/1488, įsigytų superkompiuterių laiko dalį.

(55)Naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ar programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje šalyje, suteikiamas prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių, įsigytų po 2020 m., laikas.

(56)Tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, valdyba priima sprendimą suteikti prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiką subjektams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems bet kurioje trečiojoje šalyje, ir tarptautinėms organizacijoms.

15 straipsnis

Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiko skyrimas

(57)Sąjungos prieigos prie kiekvieno Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko dalis tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio bendroms nuosavybės išlaidoms padengti, ir neviršija 50 proc. bendro prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko.

(58)Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinio lygio superkompiuterio laiko dalis tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam superkompiuterio įsigijimo išlaidoms padengti, ir neviršija 35 proc. bendro prieigos prie superkompiuterio laiko.

(59)Sąjungos prieigos prie kiekvieno pramoninio Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko dalis tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam superkompiuterio įsigijimo išlaidoms padengti, ir neviršija 35 proc. bendro prieigos prie superkompiuterio laiko.

(60)Kiekvienai dalyvaujančiai valstybei, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba kiekvienai prieglobos konsorciume dalyvaujančiai valstybei skiriama likusio prieigos prie kiekvieno Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko dalis. Prieglobos konsorciumo atveju dalyvaujančios valstybės tarpusavyje susitaria dėl prieigos prie superkompiuterio laiko paskirstymo.

(61)Teises naudotis Sąjungai skirta prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiko dalimi nustato valdyba.

(62)Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiko dalies naudojimas yra nemokamas viešojo sektoriaus naudotojams, nurodytiems šio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje. Jis taip pat nemokamas pramoniniams naudotojams, kurie juos naudoja savo reikmėms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą, taip pat privačia MVĮ inovacijų veikla, kai tinkama. Iš principo, prieigos laikas tokiai veiklai vykdyti skiriamas remiantis sąžiningo ir skaidraus tarpusavio vertinimo procesu, kurį nustato valdyba, Bendrajai įmonei nuolatos skelbiant kvietimus pareikšti susidomėjimą.

(63)Išskyrus MVĮ naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, kiti naudotojai taiko atvirojo mokslo metodą ir skleidžia gavus prieigą prie Bendrosios įmonės superkompiuterių įgytas žinias, kaip numatyta reglamento dėl programos „Europos horizontas“ xxx straipsnyje. Papildomas taikytinas atvirojo mokslo taisykles nustato valdyba.

(64)Valdyba nustato konkrečias taisykles dėl prieigos sąlygų, kuriomis nukrypstama nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pagrindinių principų. Jos yra susijusios su prieigos laiko skyrimu projektams ir veiklai, kuriuos Sąjunga ar valdyba laiko strateginiais.

(65)Sąjungos prašymu, vykdomasis direktorius tiesioginę prieigą prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių suteikia iniciatyvoms, kurios, Sąjungos nuomone, yra būtinos siekiant teikti su sveikata susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai ir svarbios nepaprastosiose ir krizių valdymo situacijose arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Tokios prieigos sąlygos nustatomos valdybos tvirtinamose prieigos sąlygose.

(66)Valdyba nustato pramoniniam naudojimui taikomas prieigos prie saugių našiosios kompiuterijos ir duomenų išteklių suteikimo sąlygas, taikytinas naudojant prieigą kitoms reikmėms, nei išvardyta šio straipsnio 6 dalyje.

(67)Valdyba reguliariai stebi Sąjungos prieigos laiką, suteiktą kiekvienai dalyvaujančiai valstybei ir naudotojų kategorijai, be kita ko, komerciniais tikslais. Ji gali nuspręsti:

(a)iš naujo pritaikyti prieigos laiką kiekvienai veiklai arba naudotojų kategorijai, siekiant optimizuoti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių naudojimą;

(b)siūlyti papildomas paramos priemones, kad būtų suteiktos sąžiningos prieigos galimybės naudotojams, kuriomis būtų siekiama padidinti jų įgūdžių ir praktinės patirties lygį našiosios kompiuterijos sistemų srityje.

16 straipsnis

Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laikas komerciniais tikslais

(68)Visiems pramoniniams naudotojams taikomos konkrečios prieigos komerciniais tikslais sąlygos. Už komerciniais tikslais naudojamą paslaugą mokama pagal naudojimą rinkos kainomis. Mokesčio dydį nustato valdyba.

(69)Pajamos, gautos dėl naudojimosi Sąjungos prieigos laiku komerciniais tikslais, yra Bendrosios įmonės biudžeto pajamos ir yra naudojamos Bendrosios įmonės veiklos sąnaudoms padengti.

(70)Komercinėms paslaugoms skirtas prieigos laikas neturi viršyti 20 proc. bendro Sąjungos prieigos prie kiekvieno Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio laiko. Dėl Sąjungos prieigos laiko skyrimo komercinių paslaugų naudotojams sprendžia valdyba, atsižvelgdama į 15 straipsnio 10 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.

(71)Komercinių paslaugų kokybė turi būti vienoda visiems naudotojams.

17 straipsnis

Finansinės taisyklės

(72)Bendroji įmonė priima savo konkrečias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnį.

(73)Finansinės taisyklės skelbiamos Bendrosios įmonės interneto svetainėje.

18 straipsnis

Darbuotojai

(74)Bendrosios įmonės darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 22 (toliau – Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos), ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

(75)Bendrosios įmonės darbuotojų atžvilgiu valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

(76)Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai suteikiami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tie įgaliojimai gali būti sustabdyti. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

(77)Išimtinėmis aplinkybėmis valdyba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui suteiktus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir direktoriaus vėliau perdeleguotus tuos įgaliojimus. Tokiais atvejais valdyba pati naudojasi Paskyrimų tarnybos įgaliojimais arba juos deleguoja vienam iš savo narių ar kitam nei vykdomasis direktorius Bendrosios įmonės darbuotojui.

(78)Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

(79)Personalo ištekliai nustatomi Bendrosios įmonės personalo etatų plane, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal pareigų grupes bei lygį, taip pat sutartininkų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.

(80)Bendrosios įmonės personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

(81)Visas su personalu susijusias išlaidas padengia Bendroji įmonė.

19 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai

(82)Bendrojoje įmonėje gali dirbti jos neįdarbinti deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai. Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, įtraukiamas į informaciją apie personalo išteklius, kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje, laikantis metinio biudžeto.

(83)Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę taisyklės ir stažuotojų darbo taisyklės.

20 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Bendrajai įmonei ir jos personalui taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

21 straipsnis

Bendrosios įmonės atsakomybė

(84)Bendrosios įmonės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamomis sutartinėmis nuostatomis ir konkrečiam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikoma teise.

(85)Nesutartinės atsakomybės atveju, Bendroji įmonė, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jos darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

(86)Visi su 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe susiję Bendrosios įmonės mokėjimai ir dėl to patirtos sąnaudos bei išlaidos laikomi Bendrosios įmonės išlaidomis ir padengiamos jos lėšomis.

(87)Už savo pareigų vykdymą atsakinga tik pati Bendroji įmonė.

(88)Bendroji įmonė nelaikoma atsakinga už bet kokią žalą dėl prieglobos paslaugą teikiančio subjekto veiksmų, susijusių su prieglobos paslaugą teikiančio subjekto užtikrinamu Bendrosios įmonės valdomų superkompiuterių eksploatavimu.

22 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

(89)Bendrosios įmonės veikla nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima laikantis jos finansinių taisyklių, siekiant užtikrinti didžiausią poveikį ir kompetenciją bei veiksmingiausią išteklių panaudojimą. Atliekant vertinimą pagal programą „Europos horizontas“ ir vertinant Bendrąją įmonę atsižvelgiama į stebėsenos ir periodinės peržiūros rezultatus.

(90)Bendroji įmonė organizuoja nuolatinę savo valdymo veiklos stebėseną ir periodinę pagal Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 45 straipsnį ir III priedą įgyvendinamų projektų rezultatų ir poveikio peržiūrą.

(91)Bendrosios įmonės veiksmų vertinimai atliekami laiku, kad į juos būtų galima atsižvelgti atliekant bendrus tarpinius ir galutinius programos „Europos horizontas“ vertinimus ir vykdant susijusį sprendimų priėmimo procesą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 47 straipsnyje.

(92)Komisija atlieka kiekvienos Bendrosios įmonės tarpinį vertinimą, kai atliekamas tarpinis programos „Europos horizontas“ vertinimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 47 straipsnyje. Toks vertinimas atliekamas padedant nepriklausomiems ekspertams ir laikantis skaidrios procedūros, gavus pakankamai informacijos apie programos „Europos horizontas“ įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams nuo programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo pradžios. Atliekant vertinimus nagrinėjama, kaip Bendroji įmonė vykdo savo misiją pagal savo ekonominius, technologinius, mokslinius, visuomeninius ir politikos tikslus, įskaitant su klimatu susijusius tikslus, ir vertinamas efektyvumas, veiksmingumas, svarba ir nuoseklumas, taip pat Bendrosios įmonės veiklos pridėtinė vertė Sąjungai pagal programą „Europos horizontas“, jos sinergija ir papildomumas įgyvendinant Europos, nacionalines ir, kai tinkama, regionines iniciatyvas, įskaitant sinergiją su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis (kaip antai misijomis, grupėmis ar teminėmis ir (arba) specialiosiomis programomis). Ypatingas dėmesys skiriamas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis padarytam poveikiui, atsižvelgiant į sinergijos ir politikos modifikavimo komponentą. Kai tinkama, atliekant vertinimus taip pat vertinamas ilgalaikis Bendrosios įmonės mokslinis, visuomeninis, ekonominis ir su politika susijęs poveikis, kartu vertinant veiksmingiausią politikos intervencijos būdą ateityje imantis kokių nors veiksmų ir poziciją dėl bet kokio galimo Bendrosios įmonės atnaujinimo, atsižvelgiant į bendrą Europos partnerystės programų kontekstą ir į jos politikos prioritetus.

(93)Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo išvadomis Komisija gali imtis priemonių pagal 7 straipsnio 7 dalį arba kitų tinkamų veiksmų.

(94)Pasitelkdama skaidraus proceso metu atrinktus nepriklausomus išorės ekspertus Komisija, siekdama įvertinti, kaip Bendrajai įmonei sekasi siekti nustatytų tikslų, nustatyti veiklos įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius ir atpažinti geriausiąją patirtį, gali atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus. Vykdydama šiuos kitus vertinimus Komisija visapusiškai atsižvelgia į administracinį poveikį Bendrajai įmonei.

(95)Bendroji įmonė periodiškai peržiūri savo veiklą, kad tokios peržiūros rezultatais būtų galima pagrįsti tarpinius ir galutinius Bendrosios įmonės vertinimus vertinant programą „Europos horizontas“, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 47 straipsnyje.

(96)Remiantis periodinės peržiūros ir vertinimų rezultatais nusprendžiama likviduoti Bendrąją įmonę ar galbūt pratęsti jos veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, III priede. Per šešis mėnesius po Bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo Įstatų 24 straipsnyje nurodytos likvidavimo procedūros inicijavimo Komisija atlieka Bendrosios įmonės galutinį vertinimą. To galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

(97)Komisija pateikia Bendrosios įmonės vertinimų rezultatus, įskaitant Komisijos vertinimo išvadas ir pastabas, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui kartu su programos „Europos horizontas“ vertinimais, numatytais Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 47 straipsnyje.

23 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

(98)Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

(a)pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į Bendrosios įmonės sudarytus susitarimus ar sutartis ar jos sprendimus;

(b)spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padarė Bendrosios įmonės darbuotojai vykdydami savo pareigas, atlyginimu;

(c)spręsti visus Bendrosios įmonės ir jos darbuotojų ginčus Tarnybos nuostatais arba Įdarbinimo sąlygomis nustatyta apimtimi ir sąlygomis.

(99)Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytais atvejais taikoma valstybės narės, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, teisė.

24 straipsnis

Skundai ombudsmenui

Dėl Bendrosios įmonės priimamų sprendimų įgyvendinant šį reglamentą gali būti pateikiamas skundas ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį. 

25 straipsnis

Ex post auditai

(100)Programos „Europos horizontas“ biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų išlaidų ex post auditai atliekami pagal Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 48 straipsnį vykdant programos „Europos horizontas“ netiesioginius veiksmus, visų pirma laikantis to reglamento 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos audito strategijos.

(101)Skaitmeninės Europos programos biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų išlaidų ex post auditus atlieka Bendroji įmonė, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo xxx straipsnio.

(102)Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto lėšomis finansuojamos veiklos išlaidų ex post auditus atlieka Bendroji įmonė, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo xxx straipsnio, vykdant Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiksmus.

26 straipsnis

Narių finansinių interesų apsauga

(103)Bendroji įmonė suteikia Komisijos darbuotojams, kitiems atitinkamos Bendrosios įmonės ar Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir prie visos informacijos, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia atliekant auditus. 

(104)Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra (EPPO), laikydamosi Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 23 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 883/2013 24 nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdamos nustatyti, ar vykdant susitarimą, sprendimą arba pagal šį reglamentą finansuojamą sutartį nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų. 

(105)Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, į susitarimus, sprendimus ir sutartis, sudarytus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisija, atitinkama Bendroji įmonė, Audito Rūmai, EPPO ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikras vietoje ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

(106)Atlikdama arba užsakydama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę Bendroji įmonė užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti.

(107)Bendroji įmonė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų 25 . Bendroji įmonė patvirtina būtinas priemones, kurios reikalingos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas OLAF vidaus tyrimams atlikti.

27 straipsnis

Konfidencialumas

Bendroji įmonė užtikrina neskelbtinos informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti Bendrosios įmonės narių ar jos veikloje dalyvaujančių subjektų interesams, apsaugą.

28 straipsnis

Skaidrumas

Bendrosios įmonės turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 26 .

29 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Jeigu įgyvendinant šį reglamentą reikia tvarkyti asmens duomenis, jie tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 27 .

30 straipsnis

Galimybė susipažinti su rezultatais ir informacija apie pasiūlymus

(108)Bendroji įmonė sudaro galimybę Sąjungos institucijoms ir Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms susipažinti su visa informacija, susijusia su jos finansuojamais netiesioginiais veiksmais. Tokią informaciją sudaro Bendrosios įmonės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų veiklos rezultatai arba bet kokia kita informacija, laikoma būtina rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos politiką ar programas. Tokios teisės susipažinti su informacija suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių.

(109)Sąjungos politikos ir programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo tikslais Bendroji įmonė pateikia Europos Komisijai į pateiktus pasiūlymus įtrauktą informaciją.

31 straipsnis

Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, taikomos pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamiems netiesioginiams veiksmams

Netiesioginiams veiksmams, kuriuos Bendroji įmonė finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, taikomas Reglamentas (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“. Pagal tą reglamentą Bendroji įmonė laikoma finansuojančiąja įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip nurodyta Įstatų 1 straipsnyje.

Reglamentas (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, taip pat taikomas netiesioginiams veiksmams, finansuojamiems Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais dalyvaujančios valstybės įnašais.

32 straipsnis

Taisyklės, taikomos Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis finansuojamai veiklai

Veiklai, kurią Bendroji įmonė finansuoja Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis, taikomas Reglamentas (ES) Nr. xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo.

33 straipsnis

Taisyklės, taikomos pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamai veiklai

Veiklai, kurią Bendroji įmonė finansuoja pagal Skaitmeninės Europos programą, taikomas Reglamentas (ES) Nr. xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo.

34 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės parama

Bendroji įmonė ir valstybė narė, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė teiks Bendrajai įmonei.

35 straipsnis

Panaikinimas

(110)Nedarant poveikio veiksmams, pradėtiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488, įskaitant metinius įgyvendinimo planus ir su tais veiksmais susijusius finansinius įsipareigojimus, Reglamentas (ES) Nr. 2018/1488 panaikinamas.

Jis toliau taikomas veiksmams, pradėtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1488 10, 11, 13 ir 14 straipsnius ir prie to reglamento pridėtų Įstatų 6 ir 7 straipsnius, kol jie bus užbaigti ir kiek būtina.

Veiksmai, vykdomi pagal metiniuose įgyvendinimo planuose, priimtuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 2018/1488, numatytus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, taip pat laikomi veiksmais, pradėtais pagal tą reglamentą.

(111)Visos nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

36 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

(112)Šis reglamentas nedaro poveikio darbuotojų, įdarbintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488, teisėms ir pareigoms.

(113)Šiuo tikslu darbuotojų darbo sutartys lieka galioti pagal šį reglamentą laikantis Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų.

(114)Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488 paskirtas vykdomasis direktorius likusiam kadencijos laikotarpiui paskiriamas nuo šio reglamento įsigaliojimo datos eiti šiame reglamente numatytas vykdomojo direktoriaus pareigas. Kitos sutarties sąlygos nekinta.

(115)Nebent nariai būtų susitarę kitaip, visos pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488 turimos narių teisės ir pareigos, įskaitant turtą, skolas ir įsipareigojimus, perleidžiamos nariams pagal šį reglamentą.

(116)Pirmajame posėdyje po šio reglamento įsigaliojimo Bendrosios įmonės valdyba patvirtina sprendimų, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488, kurie toliau galios pagal šį reglamentą, sąrašą. Visi pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488 nepanaudoti asignavimai perduodami šiuo reglamentu įsteigiamai Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei.

(117)Visos Bendrosios įmonės teisės ir pareigos, įskaitant turtą, skolas ir įsipareigojimus, ir visi nepanaudoti asignavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1488 perduodami šiuo reglamentu įsteigiamai Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Tarybos reglamentas (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo.

(2)    Žr. 12 konstatuojamąją dalį: „siekiant tikslo aprūpinti Sąjungą beveik eksalygmens infrastruktūra ne vėliau kaip 2020 m., o maždaug [2023–2025] m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas ir taikomąsias programas, <...> Bendroji įmonė turėtų būti sukurta ir pradėti veikti ne vėliau kaip 2019 m. pradžioje“.

(3)    SWD(2018) 6 final.

(4)    COM(2018) 434 final, SEC(2018) 289 final ir SWD(2018) 306 final.

(5)    Šiuo metu veikiančios Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės dalyvaujančios valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šiaurės Makedonija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

(6)     https://eurohpc-ju.europa.eu/documents/EuroHPC_RIAG_Strategic_Agenda_2019.pdf .  

(7)     https://eurohpc-ju.europa.eu/documents/EuroHPC_INFRAG_Multiannual_Strategic_Agenda_2019.pdf .  

(8)     https://www.etp4hpc.eu/pujades/files/ETP4HPC_SRA4_2020_web(1).pdf .  

(9)    COM(2020) 66 final.

(10)    Žr. Error! Bookmark not defined. išnašą.

(11)    Žr. Error! Bookmark not defined. išnašą.

(12)    COM(2020) 456 final.

(13)    COM(2018) 434 final, SEC(2018) 289 final ir SWD(2018) 306 final.

(14)     https://www.etp4hpc.eu/sra-020.html .

(15)    […].

(16)    […].

(17)    […].

(18)    […].

(19)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(20)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(21)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(22)    1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(23)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(24)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(25)    OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(26)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(27)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 18

COM(2020) 569 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo

{SWD(2020) 179 final}

EUROPOS NAŠIOSIOS KOMPIUTERIJOS BENDROSIOS ĮMONĖS ĮSTATAI

1 straipsnis

Užduotys

Bendroji įmonė atlieka šias užduotis:

(a)telkia Bendrosios įmonės veiklai finansuoti skirtas viešojo ir privačiojo sektorių lėšas;

(b)remia šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose nurodytos Bendrosios įmonės misijos, tikslų ir veiklos sričių įgyvendinimą. Ši veikla bus finansuojama Sąjungos biudžeto lėšomis pagal Reglamentą (ES) xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, Reglamentą (ES) xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo ir Reglamentą (ES) xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo pagal atitinkamų reglamentų taikymo sritį ir atitinkamų Bendrosios įmonės dalyvaujančių valstybių įnašais; šiuo tikslu Bendroji įmonė skelbs kvietimus teikti pasiūlymus, kvietimus dalyvauti konkurse ir bet kokias kitas priemones ar procedūras, numatytas programoje „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programoje ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės programoje;

(c)inicijuoja ir administruoja kvietimus pareikšti susidomėjimą teikti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių prieglobos paslaugą ir vertina gautus pasiūlymus, padedant nepriklausomiems išorės ekspertams;

(d)vadovaujantis šio reglamento 8 straipsniu, sąžiningu, atviru ir skaidriu būdu atrenka Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių prieglobos paslaugą teikiantį subjektą;

(e)vadovaujantis šio reglamento 9 straipsniu, su prieglobos paslaugą teikiančiu subjektu sudaro prieglobos susitarimą dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių eksploatavimo ir techninės priežiūros, taip pat stebi, ar laikomasi prieglobos susitarime nustatytų sąlygų, įskaitant reikalavimus dėl įsigytų superkompiuterių priėmimo bandymų;

(f)nustato bendrąsias ir specialiąsias Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiko dalių skyrimo sąlygas ir kontroliuoja prieigą prie šių superkompiuterių, laikantis šio reglamento 15 straipsnio;

(g)užtikrina, kad jos veiksmais būtų prisidedama prie programos „Europos horizontas“ tikslų įgyvendinimo, strateginio daugiamečio planavimo, ataskaitų teikimo, stebėsenos ir vertinimo bei kitų tos programos reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su bendros politikos grįžtamosios informacijos sistemos įgyvendinimu, vykdymo;

(h)inicijuoja atvirus kvietimus teikti pasiūlymus ir, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, bei neviršydama turimų lėšų, skiria finansavimą (daugiausia dotacijas) netiesioginiams veiksmams;

(i)inicijuoja atvirus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse ir, remdamasi Reglamentu (ES) xxx dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo ir Reglamentu (ES) xxx dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimo bei neviršydama turimų lėšų, skiria finansavimą;

(j)stebi, kaip įgyvendinami veiksmai, ir administruoja dotacijų susitarimus ir viešųjų pirkimų sutartis;

(k)užtikrina Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvos efektyvumą naudodama tinkamą priemonių rinkinį;

(l)stebi bendrą pažangą siekiant Bendrosios įmonės tikslų;

(m)plėtoja glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su Sąjungos ir nacionalinio lygmens veikla, įstaigomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrinta sinergija ir sėkmingiau panaudojami našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai;

(n)plėtoja glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis bei veiklos sinergiją su kitomis Bendrosiomis įmonėmis, be kita ko, centralizuojant administracines funkcijas;

(o)nustato daugiametę strateginę programą, rengia ir įgyvendina atitinkamas įgyvendinamąsias metines darbo programas ir atlieka reikalingus daugiametės strateginės programos patikslinimus;

(p)vykdo informacijos, komunikacijos, naudojimo ir sklaidos veiklą mutatis mutandis taikydama Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 46 straipsnį, taip pat užtikrina, kad išsami informacija apie kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus būtų teikiama ir prieinama bendroje programos „Europos horizontas“ elektroninėje duomenų bazėje;

(q)atlieka visas kitas šio reglamento 3 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti reikalingas užduotis.

2 straipsnis

Nariai

(1)Bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, [Juodkalnija], Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, [Šiaurės Makedonija], Švedija, [Šveicarija], [Turkija], Vengrija ir Vokietija;

(c)įsipareigojimo raštu šiuos įstatus pripažinusios asociacijos: Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma (ETP4HPC) – pagal Nyderlandų teisę registruota asociacija, kurios registruotoji buveinė yra Amsterdame (Nyderlandai), ir pagal Belgijos teisę registruota Didžiųjų duomenų vertės asociacija (BDVA), kurios registruotoji buveinė yra Briuselyje (Belgija).

(d)Kiekviena dalyvaujanti valstybė skiria savo atstovą į Bendrosios įmonės valdybą ir paskiria už jos pareigų pagal šį reglamentą vykdymą atsakingą nacionalinį subjektą ar subjektus.

3 straipsnis

Narystės pokyčiai

(1)Šių Įstatų 2 straipsnio 1 dalies b punkte nenurodytos valstybės narės arba programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos asocijuotosios šalys gali pateikti prašymą dėl narystės Bendrojoje įmonėje su sąlyga, kad prisideda pagal šio reglamento 7 straipsnį arba prie šių Įstatų 15 straipsnyje nurodyto finansavimo šio reglamento 3 straipsnyje nurodytiems Bendrosios įmonės misijai ir tikslams pasiekti.

(2)Visos valstybių narių ar programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos asocijuotųjų šalių paraiškos dėl narystės Bendrojoje įmonėje pateikiamos valdybai. Šalys kandidatės pateikia rašytinį sutikimą su šiais Įstatais ir bet kokiomis kitomis nuostatomis dėl Bendrosios įmonės veikimo ir patvirtina savo įnašą padengiant Bendrosios įmonės administracines išlaidas. Kandidatės taip pat pateikia priežastis, dėl kurių prašo narystės Bendrojoje įmonėje, ir nurodo, kaip jų nacionalinė superkompiuterių strategija dera su Bendrosios įmonės tikslais. Valdyba paraišką įvertina atsižvelgdama į kandidatės tinkamumą ir galimą pridėtinę vertę siekiant Bendrosios įmonės misijos ir tikslų ir prieš patvirtindama paraišką gali nuspręsti prašyti kandidatės pateikti paaiškinimus.

(3)Bet koks šių Įstatų 2 straipsnio 1 dalies c punkte nenurodytas juridinis asmuo, kuris yra įsteigtas valstybėje narėje ir tiesiogiai ar netiesiogiai remia valstybėje narėje vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, gali pateikti prašymą tapti privačiu Bendrosios įmonės nariu pagal šio straipsnio 4 dalį su sąlyga, kad prisideda prie šių Įstatų 15 straipsnyje nurodyto finansavimo šio reglamento 3 straipsnyje nurodytiems Bendrosios įmonės misijai ir tikslams pasiekti.

(4)Visos paraiškos tapti privačiu Bendrosios įmonės nariu pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas teikiamos valdybai. Valdyba paraišką įvertina atsižvelgdama į pareiškėjo tinkamumą ir galimą pridėtinę vertę siekiant Bendrosios įmonės misijos ir tikslų ir priima dėl jos sprendimą.

(5)Bet kuris narys gali nutraukti savo narystę Bendrojoje įmonėje. Toks narystės nutraukimas įsigalioja ir yra neatšaukiamas, praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo vykdomajam direktoriui, kuris apie tai informuoja kitus valdybos narius ir privačius narius. Nuo narystės nutraukimo dienos buvęs narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos Bendroji įmonė patvirtino ar prisiėmė iki pranešimo apie narystės nutraukimą.

(6)Kiekvienas privatus narys kartą per metus informuoja Bendrąją įmonę apie bet kokius svarbius privataus nario sudėties pokyčius. Jeigu Komisija nusprendžia, kad pasikeitusi sudėtis tikriausiai padarys poveikį Sąjungos ar Bendrosios įmonės interesams dėl saugumo ar viešosios tvarkos, ji gali valdybai pasiūlyti nutraukti atitinkamo privataus nario narystę. Narystės nutraukimas įsigalioja ir tampa neatšaukiamas per šešis mėnesius nuo valdybos sprendimo priėmimo arba tame sprendime nurodytos datos atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

(7)Narystė Bendrojoje įmonėje gali būti perduota trečiajai šaliai tik iš anksto gavus valdybos pritarimą.

(8)Pagal šį straipsnį įvykus narystės pokyčių, Bendroji įmonė savo interneto svetainėje nedelsdama paskelbia atnaujintą narių sąrašą ir nurodo tų pokyčių datas.

4 straipsnis

Bendrosios įmonės organai

(1)Bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

(2)Vykdydamas savo užduotis kiekvienas Bendrosios įmonės organas siekia tik šiame reglamente nustatytų tikslų ir imasi veiksmų tik Bendrosios įmonės veiklos srityje tuo tikslu, kuriuo ji buvo įsteigta.

5 straipsnis

Valdybos sudėtis

(1)Valdybą sudaro Sąjungai atstovaujantys Komisijos atstovas ir dalyvaujančių valstybių atstovai.

(2)Komisija ir dalyvaujančios valstybės narės paskiria į valdybą po vieną atstovą.

6 straipsnis

Valdybos veikimas

(1)Valdybos narių atstovai deda visas pastangas, kad pasiektų bendrą sutarimą. Nepasiekus bendro sutarimo, rengiamas balsavimas.

(2)Sąjungai priklauso 50 proc. balsavimo teisių. Sąjungos balsavimo teisės yra nedalomos.

(3)Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis, likusi 50 proc. balsavimo teisių dalis paskirstoma po lygiai visoms dalyvaujančioms valstybėms.

Taikant šią dalį, valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

(4)Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 4 dalyje, išskyrus f, g ir h punktus, nurodytas užduotis, likusią 50 proc. balsavimo teisių dalį turi dalyvaujančios valstybės, kurios yra valstybės narės.

Taikant šią dalį, valdybos sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma yra pasiekta, jei atstovaujama Sąjungai ir ne mažiau kaip 55 proc. dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, apimančių ne mažiau kaip 65 proc. šių valstybių bendro gyventojų skaičiaus. Siekiant nustatyti gyventojų skaičių, naudojami duomenys, pateikti Tarybos sprendimo 2009/937/ES 1 III priede.

(5)Kalbant apie užduotis, nurodytas šių Įstatų 7 straipsnio 4 dalies f, g ir h punktuose, kiekvieno Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterio atveju dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės paskirstomos proporcingai jų įsipareigotiems finansiniams įnašams ir jų tam superkompiuteriui patvirtintiems nepiniginiams įnašams tol, kol pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį to superkompiuterio nuosavybės teisės perleidžiamos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui arba jis parduodamas ar jo eksploatavimas nutraukiamas; į nepiniginius įnašus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei juos ex ante patvirtino nepriklausomas ekspertas arba auditorius.

Taikant šią dalį, valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

(6)Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas užduotis, valdybos sprendimai priimami dviem etapais.

Pirmame etape likusi 50 proc. balsavimo teisių dalis paskirstoma po lygiai visoms dalyvaujančioms valstybėms. Valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro Sąjungos balsas ir ne mažiau kaip 55 proc. visų dalyvaujančių valstybių balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

Antrame etape valdybos sprendimai priimami šio straipsnio 4 dalyje nurodyta kvalifikuota balsų dauguma.

(7)Nepažeidžiant ankstesnių dalių, šalys, kurios buvo Bendrosios įmonės narės pagal Tarybos reglamentą 2018/1488 ir prisidėjo prie Bendrosios įmonės įsigytų superkompiuterių įsigijimo ar eksploatavimo (pagal tą reglamentą), tačiau nebėra šios Bendrosios įmonės narės, ir toliau turi balsavimo teises, kuriomis gali naudotis tik priimant su tais superkompiuteriais susijusius sprendimus, kaip numatyta Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įstatų, pridėtų prie Tarybos reglamento 2018/1488, 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje.

(8)Valdyba dvejų metų laikotarpiui išsirenka pirmininką. Valdybos sprendimu pirmininko kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą.

(9)Valdybos pirmininko pavaduotojas yra Komisijos atstovas.

(10)Valdyba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Komisijos, dalyvaujančių valstybių atstovų daugumos, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus prašymu pagal šių Įstatų 15 straipsnio 5 dalį ji gali sušaukti neeilinius posėdžius. Valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta Bendrosios įmonės buveinėje.

Vykdomasis direktorius turi teisę dalyvauti posėdžiuose ir svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju valdyba į savo posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitų asmenų.

Kiekviena valstybė stebėtoja į valdybą gali paskirti po vieną atstovą – jis gauna visus susijusius dokumentus ir gali dalyvauti valdybos svarstymuose, nebent valdyba kiekvienu konkrečiu atveju nuspręstų kitaip. Tie atstovai neturi balsavimo teisių ir pagal šio reglamento 27 straipsnį ir interesų konflikto taisykles turi užtikrinti neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

(11)Narių atstovai nėra asmeniškai atsakingi už jokius veiksmus, kurių ėmėsi veikdami kaip atstovai valdyboje.

(12)Valdyba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles. Tose taisyklėse apibrėžiamos konkrečios interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos, taip pat neskelbtinos informacijos konfidencialumo užtikrinimo procedūros.

(13)Bendrosios įmonės Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės ir Infrastruktūros patariamosios grupės pirmininkai kviečiami dalyvauti valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir dalyvauti jos svarstymuose, kai svarstomi su jų užduotimis susiję klausimai, tačiau jie neturi balsavimo teisių.

(14)Privačių Bendrosios įmonės narių pirmininkai kviečiami dalyvauti valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir dalyvauti jos svarstymuose, tačiau jie neturi balsavimo teisių.

7 straipsnis

Valdybos užduotys

(1)Valdybai tenka bendra atsakomybė už Bendrosios įmonės strateginę kryptį bei veiklą ir ji prižiūri savo veiklos įgyvendinimą. Ji užtikrina, kad, skirstant viešąsias lėšas, būtų tinkamai laikomasi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

(2)Komisija, atlikdama savo vaidmenį valdyboje, siekia užtikrinti Bendrosios įmonės veiklos ir atitinkamos pagal Sąjungos finansavimo programas vykdomos veiklos koordinavimą, kad, plėtojant integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ekosistemą ir nustatant bendrai atliekamų mokslinių tyrimų prioritetus, būtų skatinama sinergija.

(3)Valdyba visų pirma atlieka šias bendrąsias administracines Bendrosios įmonės užduotis:

(a)pagal šių Įstatų 3 straipsnio 2 dalį vertina, priima ar atmeta paraiškas dėl narystės;

(b)sprendžia dėl nario, kuris nevykdo įsipareigojimų, narystės Bendrojoje įmonėje nutraukimo;

(c)pagal šio reglamento 17 straipsnį tvirtina Bendrosios įmonės finansines taisykles;

(d)priima Bendrosios įmonės metinį administracinį biudžetą, įskaitant atitinkamą personalo etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal pareigų grupes ir lygį skaičius ir sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

(e)skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus;

(f)tvirtina konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą, įskaitant šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas išlaidas;

(g)pagal šio reglamento 18 straipsnį darbuotojų atžvilgiu vykdo paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

(h)prireikus pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį rengia Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(i)prireikus pagal šio reglamento 19 straipsnio 2 dalį rengia nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę ir stažuotojų darbo taisykles;

(j)kai tinkama, įsteigia patariamąsias grupes, kurios papildo šių Įstatų 4 straipsnyje nurodytus Bendrosios įmonės organus;

(k)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją tvirtina programų biuro organizacinę struktūrą;

(l)prireikus Bendrosios įmonės nario siūlymu teikia Komisijai prašymą iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(m)nustato bendrąsias ir specialiąsias Sąjungos prieigos prie Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių laiko dalių naudojimo sąlygas, kaip numatyta šio reglamento 15 straipsnyje;

(n)nustato mokesčio už šio reglamento 16 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas dydį ir sprendžia dėl prieigos laiko skyrimo toms paslaugoms;

(o)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją tvirtina Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(p)atsako už visas užduotis, kurių Bendroji įmonė nėra konkrečiai paskyrusi vykdyti vienam iš savo organų; ji gali tokias užduotis pavesti bet kuriam iš Bendrosios įmonės organų.

(4)Valdyba, visų pirma, atlieka šias užduotis, susijusias su Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimu ir eksploatavimu ir šio reglamento 14 straipsnyje nurodytomis gaunamomis pajamomis:

(a)priima šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametę strateginę Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo programą;

(b)priima metinės darbo programos dalį, susijusią su Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimu bei prieglobos paslaugą teikiančių subjektų atranka, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 19 straipsnio 2 dalyje;

(c)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų pareikšti susidomėjimą pradžią;

(d)tvirtina Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių prieglobos paslaugą teikiančius subjektus, atrinktus, taikant sąžiningą, atvirą ir skaidrią procedūrą pagal šio reglamento 8 straipsnį;

(e)kasmet sprendžia dėl pajamų, gautų apmokestinant šio reglamento 16 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas, panaudojimo;

(f)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų dalyvauti konkurse pradžią;

(g)tvirtina finansuoti atrinktus konkurso pasiūlymus;

(h)sprendžia dėl galimybių pagal šio reglamento 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 5 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį perleisti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių nuosavybės teises prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, juos parduoti kitam subjektui ar nutraukti jų eksploatavimą;

(i)sprendžia dėl galimybių pagal šio reglamento 12 straipsnio 5 dalį perleisti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių nuosavybės teises privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui, juos parduoti kitam subjektui ar nutraukti jų eksploatavimą.

(5)Valdyba, visų pirma, atlieka šias užduotis, susijusias su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bei Bendrosios įmonės duomenų naudojimo ir įgūdžių veikla:

(a)priima šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje ir prireikus iš dalies ją keičia per programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį; strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje nustatomos, inter alia, kitos Europos partnerystės programos, su kuriomis Bendroji įmonė užmezga oficialius reguliaraus bendradarbiavimo ryšius, ir galimybės užtikrinti sinergiją tarp Bendrosios įmonės veiksmų ir nacionalinių ar regioninių iniciatyvų ir politikos, remiantis dalyvaujančių valstybių gauta informacija;

(b)priima metinės darbo programos dalį, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ir atitinkamas šių Įstatų 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidų sąmatas siekdama įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūrų taisykles;

(c)patvirtindama susijusios mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidų sąmatas tinkamai atsižvelgia į Įstatų 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus, siekdama užtikrinti, kad Bendrosios įmonės biudžetas būtų grindžiamas subalansuotumo principu;

(d)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus pradžią;

(e)remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą;

(f)atsako už laiku vykdomą įdėmią Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir pavienių veiksmų pažangos stebėseną atsižvelgiant į Komisijos ir strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės prioritetus bei prireikus imasi taisomųjų priemonių siekdama užtikrinti, kad Bendroji įmonė įgyvendintų savo tikslus.

(6)Valdyba, visų pirma, atlieka šias užduotis, susijusias su Bendrosios įmonės pajėgumų stiprinimo ir didinimo veikla:

(a)tvirtina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametę strateginę programą;

(b)priima metinės darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo ir didinimo veikla, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 19 straipsnio 2 dalyje;

(c)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse pradžią;

(d)remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą.

(7)Valdyba, visų pirma, atlieka šias užduotis, susijusias su našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros veiklos susiejimu ir junglumu bei Bendrosios įmonės tarptautinio bendradarbiavimo veikla:

(a)tvirtina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametę strateginę programą;

(b)priima metinės darbo programos dalį, susijusią su susiejimo ir junglumo bei tarptautinio bendradarbiavimo veikla, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 19 straipsnio 2 dalyje;

(c)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse pradžią;

(d)remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą.

8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ar kadencijos pratęsimas

(1)Komisija pasiūlo kandidatų į vykdomojo direktoriaus postą sąrašą pasitarusi su kitais nei Sąjunga Bendrosios įmonės nariais. Tokių konsultacijų tikslu Bendrosios įmonės kiti nei Sąjunga nariai bendru sutarimu valdybos vardu paskiria savo atstovus ir stebėtoją.

Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, skiria valdyba.

(2)Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą yra įdarbinamas kaip Bendrosios įmonės laikinasis darbuotojas.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Bendrajai įmonei atstovauja valdybos pirmininkas.

(3)Vykdomasis direktorius skiriamas ketverių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija kartu su kitais nei Sąjunga nariais tinkamu būdu įvertina vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus ir būsimas Bendrosios įmonės užduotis bei problemas.

(4)Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į 3 dalyje numatytą vertinimą, gali vieną kartą ne ilgiau kaip ketveriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

(5)Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

(6)Vadovaujantis šių Įstatų 7 straipsnio 3 dalies e punktu, atleisti vykdomąjį direktorių savo sprendimu gali tik valdyba, gavusi Komisijos tinkamai kartu su kitais nei Sąjunga nariais pateiktą pasiūlymą.

(7)Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir atlikti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas tol, kol vykdomojo direktoriaus vieta bus laisva.

9 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

(1)Vykdomasis direktorius yra vykdomasis vadovas, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą, vykdomą vadovaujantis valdybos sprendimais.

(2)Vykdomasis direktorius yra Bendrosios įmonės teisinis atstovas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdybai ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

(3)Vykdomasis direktorius vykdo Bendrosios įmonės biudžetą.

(4)Vykdomasis direktorius, visų pirma, nepriklausomai atlieka šias užduotis:

(a)sudaro ir teikia valdybai priimti šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos projektą;

(b)rengia ir teikia valdybai priimti metinio biudžeto projektą, įskaitant atitinkamą personalo etatų programą, kurioje nurodomas laikinų etatų pagal kiekvieną lygį ir pareigų grupę skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

(c)rengia ir teikia valdybai priimti metinės darbo programos projektą, kuriame nurodoma kvietimų teikti pasiūlymus, kvietimų pareikšti susidomėjimą ir kvietimų dalyvauti konkurse, kurie yra būtini siekiant įvykdyti Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos pasiūlytą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, viešųjų pirkimų programą, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veiklos programą bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos programą, apimtis bei dalyvaujančių valstybių ir Komisijos pasiūlytos atitinkamos išlaidų sąmatos;

(d)teikia valdybai metines finansines ataskaitas, kad ji pateiktų savo nuomonę;

(e)rengia ir teikia valdybai tvirtinti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie atitinkamas išlaidas;

(f)Bendrosios įmonės vardu pasirašo konkrečius dotacijų susitarimus, sutartis ir sprendimus savo kompetencijos srityje ;

(g)pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

(h)stebi, kaip eksploatuojami Bendrajai įmonei priklausantys arba jos finansuojami Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteriai, be kita ko, stebi, kaip skirstoma Sąjungai priklausanti prieigos laiko dalis, kaip akademinės bendruomenės atstovams ir pramoniniams naudotojams garantuojamos prieigos teisės ir kaip užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė;

(i)siūlo valdybai Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(j)organizuoja, orientuoja ir prižiūri Bendrosios įmonės veiklą ir darbuotojus pagal valdybos suteiktus įgaliojimus, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje;

(k)nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir valdybai praneša apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

(l)užtikrina, kad būtų atliekamas rizikos vertinimas ir rizikos valdymas;

(m)prireikus užtikrina, kad būtų įsteigta Bendrosios įmonės vidaus audito grupė;

(n)paskirsto prieigos laiką skubiais ir krizių valdymo atvejais remdamasis valdybos parengta prieigos politika;

(o)imasi visų kitų priemonių, kurių reikia šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų Bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti;

(p)atlieka visas kitas valdybos jam pavestas ar paskirtas užduotis.

(5)Vykdomasis direktorius įsteigia programų biurą, už kurį jis yra atsakingas ir kuris vykdo visas su šiuo reglamentu susijusias pagalbines užduotis. Programų biure dirba Bendrosios įmonės darbuotojai; biuras visų pirma atlieka šias užduotis:

(a)padeda kurti ir valdyti tinkamą apskaitos sistemą pagal šio reglamento 17 straipsnyje nurodytas finansines taisykles;

(b)administruoja metinėje darbo programoje numatytus kvietimus teikti pasiūlymus ir dotacijų susitarimus bei sprendimus;

(c)administruoja metinėje darbo programoje numatytus kvietimus dalyvauti konkurse ir sutartis;

(d)administruoja prieglobos paslaugą teikiančių subjektų atrankos procesą ir prieglobos susitarimus;

(e)nariams ir kitiems Bendrosios įmonės organams teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti, taip pat atsako į konkrečius jų prašymus;

(f)atlieka Bendrosios įmonės organų sekretoriato funkcijas ir teikia pagalbą valdybos įsteigtoms patariamosioms grupėms.

10 straipsnis

Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos sudėtis

(1)Pramonės ir mokslo patariamąją tarybą sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

(2)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dešimt narių, kuriuos skiria privatūs nariai, atsižvelgdami į jų įsipareigojimus Bendrajai įmonei.

(3)Infrastruktūros patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dešimt narių. Valdyba nustato konkrečius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama atrenkant Infrastruktūros patariamosios grupės narius. Valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas paskiria Infrastruktūros patariamosios grupės narius gavę valdybos ir vykdomojo direktoriaus nuomones.

(4)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė posėdžiauja kartu bent kartą per metus, kad suderintų savo veiklą.

11 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės veikimas

(1)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

(2)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

(3)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė išrenka savo pirmininką.

(4)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodo ją sudarančius subjektus, paskirtus atstovauti patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

12 straipsnis

Infrastruktūros patariamosios grupės veikimas

(1)Infrastruktūros patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

(2)Infrastruktūros patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

(3)Infrastruktūros patariamoji grupė išsirenka savo pirmininką.

(4)Infrastruktūros patariamoji grupė tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodo ją sudarančius subjektus, paskirtus atstovauti patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

13 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės užduotys

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė:

(a)rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) pateikiama strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, kurioje nurodomi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi, vystant bei diegiant našiajai kompiuterijai ir kvantinei kompiuterijai skirtas technologijas ir ugdant bei panaudojant joms skirtas bendrąsias kompetencijas įvairiose naudojimo srityse, taip siekiant remti integruotos našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų ekosistemos plėtotę Sąjungoje, padidinti jos atsparumą ir padėti kurti naujas rinkas ir visuomenei naudingas taikomąsias programas bei imtis priemonių skatinti Europos technologijų kūrimą ir diegimą;
ii) numatoma galima tarptautinio bendradarbiavimo veikla mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kurią vykdant sukuriama pridėtinė vertė ir paisoma visų šalių interesų; iii) nustatomi mokymo ir švietimo prioritetai siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų srityse, visų pirma pramonėje. Jis reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į mokslo ir pramonės poreikių pokyčius;

(b)laikydamasi valdybos nustatytų terminų, vykdomajam direktoriui teikia daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą, kuriuo remiantis rengiama metinė darbo programa;

(c)rengia viešas konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sričių interesų: jie informuojami apie daugiametės strateginės programos projektą ir mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programos projektą, tarptautinio bendradarbiavimo veiklos programą ir atitinkamų metų mokymo ir švietimo programą, taip pat renkama su tais projektais ir programomis susijusi grįžtamoji informacija.

14 straipsnis

Infrastruktūros patariamosios grupės užduotys

Infrastruktūros patariamoji grupė valdybai teikia konsultacijas dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo. Šiuo tikslu ji:

(a)rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) numatomas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimas atsižvelgiant, inter alia, į įsigijimo planavimą, reikalingą pajėgumų padidinimą, taikomųjų programų ir naudotojų bendruomenių, kurias reikia aprėpti, rūšis, atitinkamus naudotojų reikalavimus ir tinkamą sistemų architektūrą, naudotojų reikalavimus ir infrastruktūros architektūrą; ii) nustatomas tokios infrastruktūros susiejimas ir tarpusavio sujungimas atsižvelgiant, inter alia, į integravimą su nacionaline našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos infrastruktūra bei į hipersusietos ir sietinės infrastruktūros architektūrą; iii) numatomas pajėgumų didinimas, įskaitant kompetencijos centrus bei galutiniams naudotojams skirtą plėtros ir mokymo veiklą, taip pat galimybes skatinti Europos technologijų sprendimų diegimą ir naudojimą, visų pirma kompetencijos centruose;

(b)laikydamasi valdybos nustatytų terminų, vykdomajam direktoriui teikia daugiametės strateginės Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo programos projektą, kuriuo remiantis rengiama metinė darbo programa;

(c)rengia viešas konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys našiosios kompiuterijos, įskaitant kvantinę kompiuteriją, srities interesų: jie informuojami apie daugiametės strateginės Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo programos projektą ir atitinkamų metų susijusios veiklos darbo programos projektą, taip pat renkama su projektais susijusi grįžtamoji informacija.

15 straipsnis

Finansavimo šaltiniai

(1)Bendrąją įmonę kartu finansuoja jos nariai, dalimis mokėdami finansinius įnašus ir skirdami nepiniginius įnašus, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

(2)Bendrosios įmonės administracinės išlaidos neturi viršyti [2,22 karto daugiau nei šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta Sąjungos įnašo suma administracinėms išlaidoms padengti] EUR, o joms padengti skiriami šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti finansiniai įnašai.

Kiekvienos dalyvaujančios valstybės įnašas Bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti yra proporcingas jos bendrajam vidaus produktui. Kiekvienais metais įnašai apskaičiuojami remiantis Eurostato nustatytu ankstesnių kalendorinių metų BVP.

Jeigu dalis įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota Bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti.

(3)Bendrosios įmonės veiklos išlaidos padengiamos:

(a)Sąjungos finansiniu įnašu;

(b)dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais Bendrajai įmonei, skirtais aukščiausios klasės Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių ar kvantinių mašinų įsigijimui ir jų eksploatavimui, kol jų nuosavybės teisės bus perleistos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, kol jie bus parduoti arba jų eksploatavimas bus nutrauktas pagal šio reglamento 10 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 5 dalį, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(c)dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės nepiniginiais įnašais, kaip apibrėžta šio reglamento 8 straipsnio 7 dalyje;

(d)dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais, kuriuos sudaro kartu su Bendrąja įmone patirtos vidutinio lygio Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(e)privačių narių ar privačių partnerių konsorciumo finansiniais įnašais, kuriuos sudaro kartu su Bendrąja įmone patirtos pramoninių Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus, kol jų nuosavybė teisės bus perleistos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, jie bus parduoti arba bus nutrauktas jų eksploatavimas pagal šio reglamento 13 straipsnio 5 dalį;

(f)dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais, skirtais padengti toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusių paramos gavėjų tinkamas finansuoti išlaidas, kurias jie patyrė, įgyvendinami netiesioginius veiksmus pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, papildant Bendrosios įmonės teikiamą šių išlaidų kompensavimą, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus. Tokiais įnašais nedaromas poveikis valstybės pagalbos taisyklėms;

(g)privačių narių ar juos sudarančių subjektų ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais, kaip apibrėžta šio reglamento 8 straipsnio 7 dalyje.

(4)Į Bendrosios įmonės biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro šie įnašai:

(a)administracinėms išlaidoms padengti skirti narių finansiniai įnašai;

(b)veiklos išlaidoms padengti skirti narių finansiniai įnašai;

(c)visos Bendrosios įmonės gaunamos pajamos.

(d)visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos;

(e)Visos palūkanos, gautos už Bendrajai įmonei skirtus įnašus, laikomos jos pajamomis.

(5)Jeigu kuris nors Bendrosios įmonės narys nevykdo įsipareigojimų dėl savo finansinio įnašo, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį mokėjimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį mokėjimo įsipareigojimai neįvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar mokėjimo įsipareigojimų nevykdančio nario narystė turėtų būti panaikinta, ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol jis įvykdys savo įsipareigojimus. Įsipareigojimų nevykdančio nario balsavimo teisės sustabdomos, kol jis įvykdys savo įsipareigojimus.

(6)Bendrosios įmonės ištekliai ir veikla yra skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti.

(7)Bendroji įmonė nuosavybės teisėmis valdo visą turtą, kurį ji sukaupė arba kuris jai buvo perleistas šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Ši nuostata netaikoma Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuteriams, kurių nuosavybės teises pagal šio reglamento 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 5 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį Bendroji įmonė perleido prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

(8)Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis Bendrosios įmonės nariams neišmokamas, išskyrus atvejį, kai Bendroji įmonė likviduojama.

16 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių įnašai

(1)Dalyvaujančios valstybės paveda Bendrajai įmonei naudoti jų įnašus, skirtus tų valstybių netiesioginių veiksmų dalyviams, kaip nurodyta šių Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte, Bendrajai įmonei sudarant dotacijų susitarimus. Jos taip pat paveda Bendrajai įmonei išmokėti jų įnašus dalyviams. Jos nurodo netiesioginiams veiksmams skiriamas sumas.

(2)Bendrosios įmonės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujantys paramos gavėjai pasirašo vieną dotacijos susitarimą su Bendrąja įmone. Išsamios dotacijos susitarimo taisyklės, įskaitant atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, dera su atitinkamos Sąjungos programos, kurios lėšomis remiama atitinkama dotuojama veikla, taisyklėmis.

(3)Dalyvaujančios valstybės įsipareigoja išmokėti visą savo įnašų sumą, nurodytą šių Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte, sudarant teisiškai privalomus susitarimus tarp tuo tikslu dalyvaujančių valstybių paskirtų subjektų ir Bendrosios įmonės. Tokie susitarimai sudaromi prieš patvirtinant metinės darbo programos dalį, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

(4)Kitos sąlygos dėl dalyvaujančių valstybių ir Bendrosios įmonės bendradarbiavimo ir dėl 1 dalyje nurodytų įnašų įsipareigojimų nustatomos sudarant susitarimus tarp tuo tikslu dalyvaujančių valstybių paskirtų subjektų ir Bendrosios įmonės.

17 straipsnis

Finansiniai įsipareigojimai

Bendrosios įmonės finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti turimų finansinių išteklių arba finansinių išteklių, kuriuos jos biudžetui įsipareigojo skirti jos nariai, sumos. Komisija gali prisiimti daugiamečius įsipareigojimus.

18 straipsnis

Finansiniai metai

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

19 straipsnis

Veiklos ir finansavimo planavimas

(1)Daugiametėje strateginėje programoje išdėstoma strategija ir planai, skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti. Daugiametę strateginę programą rengia Pramonės ir mokslo patariamoji taryba; į ją įtraukiama: strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veikla, susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veikla ir superkompiuterių įsigijimas. Į ją taip pat įtraukiamos iš dalyvaujančių valstybių ir Komisijos gautos daugiametės finansinės programos.

(2)Vykdomasis direktorius valdybai pateikia tvirtinti metinės darbo programos projektą, į kurį įtraukiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, viešųjų pirkimų veikla, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veikla, susiejimo ir junglumo veikla, tarptautinio bendradarbiavimo veikla, administracinė veikla ir atitinkamos kitų metų išlaidų sąmatos. Vykdomasis direktorius valdybai taip pat pateikia Įstatų 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus, kuriais grindžiamos susijusios mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidų sąmatos.

(3)Metinė darbo programa priimama iki metų, einančių prieš jos įgyvendinimą, pabaigos. Metinė darbo programa skelbiama viešai.

(4)Vykdomasis direktorius parengia ateinančių metų metinio biudžeto projektą ir pateikia jį priimti valdybai.

(5)Konkrečių metų metinį biudžetą valdyba priima iki metų, einančių prieš jo įgyvendinimą, pabaigos.

(6)Metinis biudžetas koreguojamas, siekiant atsižvelgti į Sąjungos bendrajame biudžete nurodytą Sąjungos finansinio įnašo dydį.

20 straipsnis

Veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas

(1)Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant jo pareigas pasiektus veiklos rezultatus pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, nurodytas šio reglamento 17 straipsnyje. Konsoliduotojoje metinėje veiklos ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

(a)mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus atliktus veiksmus, taip pat atitinkamas išlaidas;

(b)infrastruktūros įsigijimą ir eksploatavimą, įskaitant naudojimąsi ta infrastruktūra ir prieiga prie jos, be kita ko, informaciją apie prieigos laiką, kuriuo faktiškai pasinaudojo kiekviena dalyvaujanti valstybė;

(c)pateiktus pasiūlymus ir konkurso tvarka gautus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

(d)finansuoti atrinktus netiesioginius veiksmus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant atskiriems dalyviams ir veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

(e)finansuoti atrinktus konkurso tvarka gautus pasiūlymus, atskirai nurodant rangovų rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant atskiriems rangovams ir viešojo pirkimo veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

(f)viešųjų pirkimų veiklos rezultatus;

(g)pažangą, padarytą, siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ir pasiūlymus dėl tolesnio šiems tikslams pasiekti būtino darbo.

(2)Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas siunčia preliminarias ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito rūmams pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles.

(3)Vykdomasis direktorius siunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles.

(4)Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama laikantis Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

21 straipsnis

Vidaus auditas

(1)Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius naudojasi tais pačiais įgaliojimais, kaip ir Komisijos atžvilgiu.

(2)Bendroji įmonė turi turėti galimybę atlikti savo vidaus auditą.

22 straipsnis

Narių atsakomybė ir draudimas

(1)Bendrosios įmonės narių finansinė atsakomybė už Bendrosios įmonės skolas neviršija jų jau sumokėtų įnašų administracinėms išlaidoms padengti.

(2)Bendroji įmonė apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina, kad draudimo apsauga nuolat galiotų.

23 straipsnis

Interesų konfliktas

(1)Bendroji įmonė, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą vengia bet kokio interesų konflikto.

(2)Valdyba priima interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, taikomas pareigas valdyboje ir kituose Bendrosios įmonės organuose ar grupėse einantiems asmenims.

24 straipsnis

Likvidavimas

(1)Pasibaigus šio reglamento 1 straipsnyje nustatytam laikotarpiui Bendroji įmonė likviduojama.

(2)Be 1 dalyje numatyto atvejo, likvidavimo procedūra pradedama automatiškai, jeigu iš Bendrosios įmonės pasitraukia Sąjunga arba visi kiti nei Sąjunga nariai.

(3)Bendrosios įmonės likvidavimo procedūrai atlikti valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių; jie laikosi valdybos sprendimų.

(4)Likviduojant Bendrąją įmonę, jos turtas naudojamas jos įsipareigojimams įvykdyti ir su jos likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausantys superkompiuteriai valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, perleidžiami atitinkamiems prieglobos paslaugą teikiantiems subjektams, privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui, parduodami arba jų eksploatavimas nutraukiamas. Bendrosios įmonės nariai nėra atsakingi už jokias išlaidas, patirtas po superkompiuterio nuosavybės teisių perleidimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo. Perleidus nuosavybės teises, prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas kompensuoja Bendrajai įmonei perleidžiamų superkompiuterių likutinę vertę. Likvidavimo metu perteklius nariams paskirstomas proporcingai jų finansiniam įnašui į Bendrąją įmonę. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

(5)Siekiant užtikrinti tinkamą Bendrosios įmonės sudarytų susitarimų, priimtų sprendimų ar sudarytų viešojo pirkimo sutarčių, kurių trukmė ilgesnė nei Bendrosios įmonės veikimo laikotarpis, administravimą, parengiama ad hoc procedūra.

PRIEDAS […]

PRIEDAS […]

(1)    2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 18

COM(2020) 569 final

PRIEDAS

prie

PASIŪLYMO DĖL TARYBOS REGLAMENTO

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo

{SWD(2020) 179 final}

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Siūlomų valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis Bendrosios įmonės žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai Komisija

3.2.4.Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 1  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda 

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis 

☑ trukmė ribota

–☑    galioja nuo 2021 1 1 iki 2033 12 31

–☑    Finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams nuo 2021 iki 2027 m. ir mokėjimų asignavimams nuo 2021 iki 2033 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 2  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

–☑ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

 

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Siūlomų valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika – programa „Europos horizontas“	DA / NDA 5 .	ELPA šalių 6	valstybių kandidačių 7	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
1 – Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika	01 02 02 42 01 – EH – grupė „Skaitmeniniai, pramonės ir kosmoso klausimai“ – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) rėmimo išlaidos 01 02 02 42 02 – EH – Veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) veiklos išlaidos 02 04 02 11 01 – SEP – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) rėmimo išlaidos 02 04 02 11 02 – SEP – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) veiklos išlaidos 02 03 03 – EITP skaitmeniniai aspektai	DA	TAIP	TAIP	TAIP	TAIP

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Biudžeto eilutė	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
01 02 02 42 01 – EH – grupė „Skaitmeniniai, pramonės ir kosmoso klausimai“ – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) rėmimo išlaidos 8	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.		p. m.
01 02 02 42 02 – EH – Veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) veiklos išlaidos	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.		p. m.
02 04 02 11 01 – SEP – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) rėmimo išlaidos	2,017	3,149	3,660	3,733	3,808	3,884	9,748		30,000
02 04 02 11 02 – SEP – Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės („EuroHPC“) veiklos išlaidos	397,983	386,851	396,340	146,267	296,192	346,116	400,251		2 370,000
02 03 03 – EITP skaitmeniniai aspektai	10,000	20,000	40,000	70,000	20,000	20,000	20,000		200,000
Išlaidos, iš viso	410,000	410,000	440,000	220,000	320,000	370,000	430,000		2 600,000

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1

1 – Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

   

Bendroji įmonė 9 10 11			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m. 12	Po 2027 m.	IŠ VISO
1 antraštinė dalis	Įsipareigojimai	(1)	0,402	1,434	1,911	1,949	1,988	2,028	6,205		15,917
	Mokėjimai	(2)	0,402	1,434	1,911	1,949	1,988	2,028	2,068	4,137	15,917
2 antraštinė dalis	Įsipareigojimai	(1a)	1,615	1,715	1,749	1,784	1,820	1,856	3,544		14,083
	Mokėjimai	(2a)	1,615	1,715	1,749	1,784	1,820	1,856	1,894	1,650	14 083
3 antraštinė dalis	Įsipareigojimai	(3a)	407,983	406,851	436,340	216,267	316,192	366,116	420,251		2 570,000
	Mokėjimai	(3b)	122,000	225,000	350,000	185,000	290,000	345,000	400,000	653,000	2 570,000
IŠ VISO asignavimų Bendrajai įmonei	Įsipareigojimai	=1+1a +3a	410,000	410,000	440,000	220,000	320,000	370,000	430,000	-	2 600,000
	Mokėjimai	=2+2a+3b	124,017	228,149	353,660	188,733	293,808	348,884	403,962	658,787	2 600,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m
Kitos administracinės išlaidos		p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m
IŠ VISO GD	Asignavimai	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m

 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų programos paketui – daugiametės finansinės programos 13 1 išlaidų kategorija	Įsipareigojimai		410,000	410,000	440,000	220,000	320,000	370,000	430,000	-	2 600,000
	Mokėjimai		124,017	228,149	353,660	188,733	293,808	348,884	403,962	658,787	2 600,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

CNECT GD (4 statutiniai etato ekv. AD, 2 etato ekv. AC)		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai 14		0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	p. m	5,320
Kitos administracinės išlaidos		p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m	p. m
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	0,760	p. m	5,320

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų visose daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE	Įsipareigojimai		410,760	410,760	440,760	220,760	320,760	370,760	430,760		2 605,320
	Mokėjimai		124,777	228,909	354,420	189,420	294,568	349,644	404,722	658,787	2 605,320

3.2.2.Numatomas poveikis Bendrosios įmonės žmogiškiesiems ištekliams 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

Darbuotojų skaičiai (vienetais / etato ekv.)
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Pareigūnai (AD lygio)
Pareigūnai (AST lygio)
Sutartininkai	20	25	30	30	30	30	30
Laikinosios pareigybės	14	22	27	27	27	27	27
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
IŠ VISO	34	47	57	57	57	57	57
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Pareigūnai (AD lygio)
Pareigūnai (AST lygio)
Sutartininkai	1,019	1,624	1,988	2,028	2,069	2,110	2,152	4,304	17,294
Laikinosios pareigybės	1,148	2,863	3,584	3,656	3,729	3,804	3,880	7,759	30,423
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
IŠ VISO	2,168	4,488	5,572	5,684	5,798	5,914	6,032	12,063	47,717

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi etato ekvivalentai). Etatų planas 15

Pareigų grupė ir kategorija

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

2031 m.

Po 2031 m.

AD 16

AD 15

AD 14

AD 13

AD 12

AD 11

AD 10

AD 9

AD 8

AD 7

AD 6

AD 5

AD iš viso

14

22

27

27

27

27

27

AST 11

AST 10

AST 9

AST 8

AST 7

AST 6

AST 5

AST 4

AST 3

AST 2

AST 1

Iš viso AST

AST / SC 6

AST / SC 5

AST / SC 4

AST / SC 3

AST / SC 2

AST / SC 1

Iš viso AST / SC

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi darbuotojai). Išorės personalas

Sutartininkai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

2031 m.

Po 2031 m.

IV pareigų grupė

III pareigų grupė

II pareigų grupė

I pareigų grupė

Iš viso

20

25

30

30

30

30

30

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

2031 m.

Po 2031 m.

Iš viso

3.2.3.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai Komisija

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Metai		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės		4	4	4	4	4	4	4
Delegacijos
Moksliniai tyrimai
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentai) – AC, AL, SNE, INT ir JED  16 7 išlaidų kategorija
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	- būstinėje	2	2	2	2	2	2	2
	- delegacijose
Finansuojama iš programos paketo lėšų  17	- būstinėje
	- delegacijose
Moksliniai tyrimai
Kita (nurodyti)
IŠ VISO		6	6	6	6	6	6	6

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

3.2.4.Trečiųjų šalių finansinis įnašas 18  

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–☑    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

–Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Dalyvaujančių valstybių finansinis įnašas administracinėms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti	2,295	3,175	3,175	3,175	3,175	3,175	3,175	8,655	30,000
Privačių narių / asocijuotųjų narių finansiniai įnašai administracinėms išlaidoms padengti (SBA 22 straipsnio 3 dalies b punktas)	0,000	0,000	1,000	1,000	1,000	1,000	1,000	1,000	6,000
Dalyvaujančių valstybių finansiniai įnašai veiklos išlaidoms padengti	407,705	406,825	436,825	216,825	316,825	366,825	418,170	0,00	2 570,000
Privačių narių / asocijuotųjų narių nepiniginiai įnašai veiklai (SBA 22 straipsnio 3 dalies d punktas)
Dalyvaujančių valstybių nepiniginiai įnašai veiklai
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	410,000	410,000	441,000	221,000	321,000	371,000	422,345	9,655	2 606,000

 

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻     kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 19
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija). 

(1)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(2)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .  

(3)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(4)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(5)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(6)    ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(7)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(8) EH įnašo šiame etape pateikti neįmanoma. Toliau esančiose finansinės pažymos lentelėse pateikiami tik su SEP ir EIPT susiję įnašai. Numatoma, kad EH įnašas atitiks dabartinį metinį įnašą į BĮ „EuroHPC“.

(9)    Šioje lentelėje pateikiamas ES įnašas tik SEP ir EITP programų lėšomis.

(10)        1 ir 2 antraštinių dalių sumos – tai ES įnašas, skirtas padengti administracines Bendrosios įmonės išlaidas. Kita dalis padengiama kitų Bendrosios įmonės narių įnašais, kaip parodyta 3.2.5 skirsnyje.

(11)    Su 1 ir 2 antraštinėmis dalimis susiję mokėjimų asignavimai grindžiami visų atitinkamų įsipareigojimų asignavimų panaudojimu per metus, o 3 antraštinės dalies atveju jie nustatomi atsižvelgiant į netiesioginių veiksmų pobūdį ir mokėjimų tvarkaraštį (išankstinis finansavimas, tarpiniai mokėjimai ir likučio mokėjimas).

(12)    2027 m. 1 ir 2 antraštinėse dalyse pateikiami tų metų įsipareigojimai ir įsipareigojimų telkimas laikotarpio pradžioje dėl likusių Bendrosios įmonės veiklos metų per 2027–2033 m. laikotarpį.

(13)    Asignavimai, reikalingi žmogiškųjų išteklių ir kitoms administracinio pobūdžio išlaidoms, neįtraukiamoms į 7 išlaidų kategoriją, atitinka Sąjungos finansiniu įnašu padengiamas sumas. Į pirmiau nurodytas sumas nėra įtraukiamas valstybių narių įnašas kompetencijos centro administracinėms išlaidoms padengti, atitinkantis Sąjungos finansinį įnašą.

(14)    Apimamas SEP ir EITP su skaitmeniniais aspektais susijusių veiksmų administravimas. Etato ekvivalentų išlaidos nustatomos remiantis vidutinėmis AD išlaidomis per metus (150 000 EUR) ir CA (80 000 EUR).

(15)    Į Bendrosios įmonės etatų lentelę taip pat įtraukiama 16 etato ekvivalentų su EH susijusioje dalyje. Šie darbuotojų skaičiai, susiję su šia dalimi, nekinta palyginti su dabartiniu Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės darbuotojų skaičiumi (16 etato ekv.) ir taip pat aprėps dabartinės Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tolesnės veiklos įgyvendinimą.

(16)    AC – sutartininkas („Contract Staff“), AL – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(17)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(18)    Trečiųjų šalių įnašus reikės atnaujinti siekiant perteikti papildomų įnašų pagal programą „Europos horizontas“ poveikį.

(19)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 18

COM(2020) 569 final

PRIEDAS

prie

PASIŪLYMO DĖL TARYBOS REGLAMENTO

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo

{SWD(2020) 179 final}

FINANSINĖS TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOS
PRIEDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas:

1.    Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos    

2.    Kitų administracinių išlaidų sąnaudos    

3.    Apytikrių išlaidų apskaičiavimo metodai    

1.    Žmogiškieji ištekliai    

2.    Kitos administracinės išlaidos    

1.Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos    

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA		2021 m.		2022 m.		2023 m.		2024 m.		2025 m.			2026 m.			2027 m.		IŠ VISO
		Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai		Asignavimai	Etato ekvivalentai		Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės	AD	4	0,600	4	0,600	4	0,600	4	0,600	4	0,600	4		0,600	4		0,600	4	4,200
	AST
Sąjungos delegacijose	AD
	AST
• Išorės darbuotojai 1
Bendrasis biudžetas	AC	2	0,160	2	0,160	2	0,160	2	0,160	2	0,160	2		0,160	2		0,160	2	1,120
	SNE
	INT
Sąjungos delegacijose	AC
	AL
	SNE
	INT
	JPD
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma			0,760		0,760		0,760		0,760		0,760			0,760			0,760		5,320

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.    

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ			2021 m.		2022 m.		2023 m.		2024 m.		2025 m.		2026 m.		2027 m.		IŠ VISO
			Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai	Etato ekvivalentai	Asignavimai
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Moksliniai tyrimai		AD
		AST
• Išorės darbuotojai 2
Išorės personalas, finansuojamas iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).	- būstinėje	AC	20	1,019	25	1,624	30	1,988	30	2,028	30	2,069	30	2,110	30	2,152		12,990
		SNE
		TA	14	1,148	22	2,863	27	3,384	27	3,656	27	3,729	27	3,804	27	3,880		22,664
	- Sąjungos delegacijose	AC
		AL
		SNE
		INT
		JPD
Moksliniai tyrimai		AC
		SNE
		INT
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				2,168		4,488		5,572		5,684		5,798		5,914		6,032		35,654

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

2.Kitų administracinių išlaidų sąnaudos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)