EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 09 07
COM(2020) 484 final
2020/0232(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, iš 10-ojo EPF arba ankstesnių EPF susidariusio likučio ir sugrąžintų pagal 10-ąjį EPF arba ankstesnius EPF vykdytiems projektams skirtų lėšų skyrimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
ES (ir jos valstybės narės) yra tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo srities pasaulio lyderės. Imantis tarptautinių veiksmų jos paprastai atlieka pagrindinį vaidmenį – ne tik teikdamos paramą, bet ir diegdamos inovacijas vystymosi finansavimo srityje.
Nors matome, kad pažeidžiamiausių asmenų gyvenimo sąlygos visuotinai gerėja, dar reikia spręsti didelius uždavinius. Visuotiniai uždaviniai tampa sudėtingesni, aprėpia daugiau aspektų ir sparčiai kinta. Kad galėtų juos veiksmingai spręsti, Europos Sąjunga turi stiprinti savo išorės veiksmus ir remtis lanksčiomis bei efektyviomis politikos ir finansavimo priemonėmis.
Kadangi tokio masto uždaviniai viršija šiuo metu turimus išteklius, ES ieško naujų, novatoriškų ir efektyvių būdų, kaip sukurti vystymosi finansavimo sistemą. Vienas iš efektyvių būdų kuo geriau panaudoti ES biudžeto lėšas yra pritraukti finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerių investicijas.
Deja, finansinės priemonės vis dar sudaro labai nedidelę išorės veiksmams skirto ES biudžeto dalį. Didžioji dalis vystymuisi skirto biudžeto (2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo laikotarpiu – apie 90 proc. lėšų) panaudojama įprastoms vystymosi srities dotacijoms, paramai biudžetui ir kitoms tiesioginio ir netiesioginio šalių partnerių finansavimo priemonėms.
****
Pirmoji finansinė priemonė buvo AKR investicinė priemonė (AKR IP). Ji buvo sukurta 2003 m. pagal Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo ir administravimo vadovaujantis Kotonu partnerystės susitarimo (angl. CPA) finansiniu protokolu 1 , siekiant skatinti augimą privačiajame sektoriuje – ir padėti šiam tikslui sutelkti vietos ir užsienio kapitalą – 78-iose Užsachario Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalyse.
Šią priemonę iki šiol administruoja Europos investicijų bankas (EIB), o jos išteklius sudaro 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų lėšos, taip pat EIB nuosavi ištekliai.
Kiek tai sietina su ištekliais, skiriamais iš Europos plėtros fondo (EPF), AKR IP teisinėje sistemoje 2 nustatyta, kad:
·įplaukos ir pajamos (grįžtamosios lėšos 3 ), gaunamos vykdant AKR IP operacijas, naudojamos kitoms operacijoms (pagal Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 5 straipsnio 3 dalį) ir administruojamos kaip apyvartinis fondas;
·pasibaigus Kotonu partnerystės susitarimo finansinio protokolo galiojimo laikui ir jeigu Taryba nepriima konkretaus sprendimo, kaupiamosios grynosios grįžtamosios lėšos perkeliamos kitam protokolui (Kotonu partnerystės susitarimo II priedo 3 straipsnio 2 dalis);
·po 2020 m. gruodžio 31 d. bendri 11-ojo EPF ištekliai ir grįžtamosios lėšos nebeskiriami, nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia kitaip (Kotonu partnerystės susitarimo Ic priedo 5 punktas ir Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 5 dalis);
·be to, Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 5 dalyje kartu su 11-ojo EPF finansinio reglamento 47 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad lėšas, kurias valstybės narės įmokėjo į 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį EPF AKR investicinei priemonei finansuoti, galima naudoti mokėjimams po 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d;
·Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 14 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad tas susitarimas galioja tiek, kiek reikia visoms pagal Kotonu partnerystės susitarimą ir 2014–2020 m. DFP finansuojamoms operacijoms visiškai atlikti (kol bus grąžintos visos sumos ir užbaigtos operacijos).
Šis pasiūlymas reikalingas tam, kad grįžtamąsias lėšas būtų galima skirti laikotarpiu po 2020 m. gruodžio 31 d. Jei nebus priimtas Tarybos sprendimas, grįžtamosios lėšos turės būti proporcingai grąžinamos valstybėms narėms pagal Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktą lentelę.
Remiantis dabartiniais EIB skaičiavimais, grįžtamosios lėšos sudaro maždaug 3,2 mlrd. EUR (visas 28 ES valstybių narių įnašas yra 3,6 mlrd. EUR, atėmus valdymo mokesčius ir išlaidas).
****
Šis pasiūlymas naudoti AKR IP grįžtamąsias lėšas naujoms operacijoms teikiamas labai svarbiu metu, kai ES formuoja savo būsimą vystymosi politiką.
(1)Komisija pasiūlė įgyvendinant kitą (2021–2027 m.) ES DFP didinti išorės veiksmams skirtą biudžetą, be kita ko, naudojantis Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės 4 lėšomis, ir supaprastinti šio biudžeto struktūrą, kad būtų galima lanksčiau ir efektyviau spręsti visuotinius uždavinius.
(2)Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl vienos pagrindinės išorės veiksmams skirtos priemonės – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), kuri apima novatorišką ir supaprastintą investicijų už ES ribų finansinę struktūrą. Ji grindžiama „Europos darnaus vystymosi fondu +“ (EDVF+), kuris sustiprintas naująja „Išorės veiksmų garantija“ (angl. EAG) 5 . Šiuo metu dėl pasiūlymo dėl KVTBP vyksta teisėkūros institucijų derybos.
Šis Komisijos pasiūlymas grindžiamas visomis šiomis vykstančiomis diskusijomis ir ataskaitomis.
Jame taip pat atsižvelgiama į 2019 m. paskelbtos AKR IP galutinės peržiūros 6 išvadas ir rekomendacijas. Atlikus šią peržiūrą padaryta išvada, kad AKR IP padėjo siekti Kotonu susitarimo tikslų mažinti skurdą, integruoti AKR valstybes į pasaulio ekonomiką ir prisidėti prie jų darnaus vystymosi, tačiau nepavyko kuo labiau padidinti jos indėlio šioje srityje.
2003–2017 m. iš apyvartinio fondo projektams įgyvendinti buvo skirta 5,2 mlrd. EUR; daugiau kaip 4 mlrd. EUR finansavimo buvo paskirstyta per EPF.
Finansinio papildomumo (naudojimosi ES lėšomis siekiant pritraukti papildomų privačiųjų investicijų, kurios kitaip nebūtų buvusios pritrauktos) lygis buvo patenkinamas, tačiau nebuvo išnaudotos visos šių lėšų teikiamos galimybės. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad šiomis lėšomis gana ribotai naudojamasi mažas pajamas gaunančiose ir pažeidžiamose šalyse, kur papildomos investicijos būtų padariusios didesnį poveikį. Daugiau kaip pusė investicinės priemonės operacijų, atliktų pagal AKR IP, buvo vykdomos mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o 30 proc. tokių operacijų – vos keliose mažas pajamas gaunančiose šalyse.
Remiantis minėtos peržiūros išvadomis, finansiniam tvarumui buvo skiriama daugiau dėmesio negu vystymosi tikslams.
Atlikus vertinimą taip pat pateikta keletas rekomendacijų, susijusių su, be kita ko, būtinybe surasti geresnę vystymosi tikslų ir finansinio tvarumo pusiausvyrą, daugiau dėmesio skirti mažas pajamas gaunančioms ir pažeidžiamoms šalims, dažniau naudotis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, garantijomis, tobulinti vystymosi rezultatų stebėseną ir vertinimą ir peržiūrėti veiklos modelį.
Atlikus ankstesnius vertinimus, pavyzdžiui, 2010 m. išorės skolinimo įgaliojimo garantijos laikotarpio vidurio vertinimą 7 ir 2016 m. dotacijų ir paskolų derinimo vertinimą 8 , taip pat padaryta išvada, kad ES naujai sukurti finansiniai mechanizmai (dotacijų ir paskolų derinimas ir garantijos) iš esmės yra veiksmingi, tačiau jų poveikis vystymuisi yra glaudžiai susijęs su politikos kryptimi.
****
Būtent šiomis aplinkybėmis Komisija siūlo Tarybai AKR IP grįžtamąsias lėšas perkelti į būsimąjį „Europos darnaus vystymosi fondą +“, sukurtą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę. Komisija ketina, pasitelkdama EIB, šias lėšas investuoti AKR valstybėse.
Kaip matyti iš 2019 m. Europos Komisijos ir EIB neoficialaus dokumento, parengto vykstant derybos dėl KVTBP dėl „buvusios AKR IP, EIB visų pirma pritaria: keletą metų toliau naudoti grįžtamąsias lėšas užtikrinant, kad ES biudžetas nepatirtų jokių išlaidų, ir taikant konkrečias nustatytinas sąlygas (dėl geografinės aprėpties, tinkamumo finansuoti ir rizikos profilio).
Komisija, pasikonsultavusi su EIB, taip pat siūlo, kad naudojamos grįžtamosios lėšos per EIB pirmiausia būtų skiriamos toms vystymosi priemonėms, kurioms būdinga didelė finansinė rizika, visų pirma poveikio finansavimo priemonėms, akcijų fondams ir operacijoms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.
Šiam pasiūlymui įgyvendinti nebus reikalingi papildomi valstybių narių įnašai.
****
Kad ES padėtų siekti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų (DVT), labai svarbu kuo geriau išnaudoti galimybes sutelkti ne tik įprastą vystymosi finansavimą, bet ir privatųjį kapitalą, šiuo tikslu naudojantis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis.
Kadangi uždaviniai gerokai viršija turimus išteklius, būtina nustatyti prioritetus.
Taigi labai svarbu į tą pačią valdymo sistemą įtraukti daug įvairių priemonių, kuriomis galima naudotis išorės veiksmams finansuoti. Taip bus užtikrinama, kad lėšoms būtų taikomas principas „visų pirma politika“, kartu užtikrinant suderinamumą ir papildomumą ir kuo labiau padidinant poveikį vystymuisi.
Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti aiškesnę politikos kryptį ir didinti AKR IP grįžtamųjų lėšų poveikį vystymuisi. Juo bus skatinama strategiškiau ir efektyviau investuoti AKR valstybėse. Investicijos bus grindžiamos šalių partnerių poreikiais ir ES išorės veiksmų tikslais; be to, bus investuojama pasitelkiant tinkamiausias esamas finansavimo priemones, be kita ko, EDVF+.
****
EDVF+ įtvirtintas pasiūlyme dėl KVTBP – plataus užmojo visuotinės priemonės, kuriai, vadovaujantis principu „visų pirma politika“, numatyta skirti daugiau finansinių išteklių ir nustatyta aiškesnė politikos kryptis.
Pagal KVTBP bus nustatyta tinkamiausia politikos ir finansinė programa, nes į vieną ir supaprastintą valdymo sistemą, kaip finansavimo šaltiniai, bus įtrauktos mišraus finansavimo priemonės (dotacijų ir paskolų derinimas) ir garantijos, ir jos bus administruojamos kartu su kitomis įgyvendinimo priemonėmis (dotacijomis, technine pagalba, parama biudžetui ir kt.).
Įgyvendinant EDVF+ programas bus visapusiškai atsižvelgiama į prioritetus, tikslus ir orientacinius asignavimus, nustatytus programavimo proceso metu, siekiant galutinio tikslo strategiškai ir nuosekliai remti investicijas už ES ribų darnaus vystymosi labui.
Tai reiškia, kad visa su investicijomis susijusi veikla bus planuojama taip, kad būtų daromas didžiausias poveikis vystymuisi ir kad būtų kuo labiau padidinamas ES išorės veiksmų suderinamumas. Veiklos programavimas turi būti įtraukus procesas, apimantis konsultacijas su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, valstybėmis narėmis, finansų įstaigomis, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis.
EDVF+ grindžiamas sėkminga patirtimi, susijusia su jo pirmtaku – Europos darnaus vystymosi fondu (EDVF), kuris yra dabartinio Išorės investicijų plano (IIP) ir Afrikos ir Europos aljanso finansinės priemonės pagrindas.
Neseniai atlikus nepriklausomą vertinimą 9 nustatyta, kad tenkinant atitinkamų regionų (Užsachario Afrikos ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių) investicijų poreikius ir įgyvendinant ES prioritetus bei įsipareigojimus EDVF yra labai svarbi priemonė.
Kalbant apie dotacijų ir paskolų derinimą (viešojo ir privačiojo sektorių lėšų derinimą), 2017–2019 m. 154-iems projektams Afrikos žemyne ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse finansuoti buvo skirta 3,1 mlrd. EUR. Šis ES įnašas buvo paskata pritraukti papildomo finansavimo – jis turėtų sudaryti apie 30 mlrd. EUR bendrų investicijų, daugiausia energetikos ir transporto sektoriuose, taip pat privačiojo sektoriaus plėtrai ir žemės ūkiui remti.
Užsachario Afrikoje, ES skyrus 1,8 mlrd. EUR dydžio įnašą, pasitelkiant EDVF iš viso pritraukta 13,5 mlrd. EUR, šiomis lėšomis finansuojant 78 operacijas. Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse, ES skyrus 1,3 mlrd. EUR dydžio įnašą, iš viso pritraukta 16,2 mlrd. EUR vertės investicijų, šiomis lėšomis finansuojant 76 operacijas.
Be to, 22-ioms pasiūlytoms garantijų programoms ES skyrė 1,55 mlrd. EUR. Šios programos turėtų padėti pritraukti iš viso 17,5 mlrd. EUR bendrų investicijų.
****
Kalbant apie suderinamumą, šis pasiūlymas taip pat grindžiamas 2017 m. bendru pareiškimu dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi 10 , kuris yra viena iš ES atsako į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus DVT 11 dalių. Europos konsensuse dėl vystymosi jau buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę derinti pagalbą su kitais ištekliais ir megzti geriau pritaikytus partnerystės ryšius su daugiau įvairių suinteresuotųjų subjektų, taip pat patvirtintas įsipareigojimas užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui .
Be to, šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad ES laikytųsi principų ir kriterijų, nustatytų Komisijos komunikate dėl privačiojo sektoriaus vaidmens siekiant integracinio ir tvaraus augimo 12 .
****
Komisija informavo EIB apie šio pasiūlymo turinį.
2020/0232 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, iš 10-ojo EPF arba ankstesnių EPF susidariusio likučio ir sugrąžintų pagal 10-ąjį EPF arba ankstesnius EPF vykdytiems projektams skirtų lėšų skyrimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis 13 (toliau – Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF), ypač į jo 1 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)grįžtamosios lėšos, gaunamos iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus (toliau – Europos plėtros fondai), negali būti skiriamos po 2020 m. gruodžio 31 d., nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia kitaip;
(2)yra patikimų įrodymų, kad AKR investicinė priemonė padėjo siekti AKR ir ES partnerystės susitarime nustatytų tikslų, susijusių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių skurdo mažinimu, jų integracija į pasaulio ekonomiką ir darniu vystymusi, tačiau nepavyko kuo labiau padidinti jos indėlio šioje srityje. Toliau naudojantis AKR investicinės priemonės grįžtamosiomis lėšomis pagal naują programą ir valdymo sistemą būtų galima pasiekti geresnių vystymosi rezultatų;
(3)[2018 m. birželio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (toliau – KVTBP) 14 . Jame numatyta įsteigti „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (toliau – EDVF+), kuris sustiprinamas „Išorės veiksmų garantija“ – šiai priemonei valstybės narės galėtų skirti įnašus, numatytus veiksmams konkrečiuose regionuose, šalyse, sektoriuose arba pagal esamas investicijų linijas pradėti;]
(4)Europos darnaus vystymosi fondas 15 (toliau – EDVF) laikomas labai svarbia priemone, skirta atitinkamų regionų (Užsachario Afrikos ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių) investicijų poreikiams tenkinti, taip pat Sąjungos prioritetams ir įsipareigojimams įgyvendinti;
(5)bendrame komunikate „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ 16 Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paragino Sąjungą remti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą visame Afrikos žemyne. Be kitų priemonių, Sąjunga nori bendradarbiauti su Afrika investicijų skatinimo srityje, šiuo tikslu dažniau naudojantis novatoriškais finansavimo mechanizmais;
(6)tame bendrame komunikate Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pažymėjo, kad finansinėmis priemonėmis turi būti skatinamos didelį poveikį vystymuisi darančios investicijos, daugiausia remiant privatųjį sektorių ir laikantis Komisijos komunikate „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ 17 nustatytų kriterijų, t. y. išmatuojamo poveikio vystymuisi, papildomumo, neutralumo, bendrų interesų ir bendro finansavimo, parodomojo poveikio ir socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų laikymosi kriterijų;
(7)todėl būtina leisti, kad šiame sprendime nurodytos grįžtamosios lėšos ir iždo sumos būtų laikomos įnašais į „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+) ir „Išorės veiksmų garantiją“ (toliau – paskirtos išorės asignuotosios pajamos). Po 2027 m. gruodžio 31 d. šios grįžtamosios lėšos ir iždo sumos nebus skiriamos KVTBP kaip išorės asignuotosios pajamos. Po šios datos šios lėšos, kol bus išnaudotos, bus skiriamos paskesniems finansavimo mechanizmams;
(8)AKR investicinės priemonės grįžtamosios lėšos turėtų būti perkeliamos kasmet, jomis papildant KVTBP geografines biudžeto eilutes, ir investuojamos per EDVF+, vadovaujantis programavimo dokumentais;
(9)Komisija, siekdama kuo labiau padidinti investicijų poveikį vystymuisi ir papildomumą, taip pat atsižvelgdama į skolos tvarumo klausimus, investicijas nukreips per Europos investicijų banką;
(10)[pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX/XXXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės] lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos vystymosi priemonėms, kurioms būdinga didelė finansinė rizika, visų pirma poveikio finansavimo priemonėms, akcijų fondams ir veiklai, vykdomai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šiomis operacijomis turėtų būti siekiama kuo labiau padidinti poveikį vystymuisi;]
(11)pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 18 152 straipsnio 4 dalį Jungtinei Karalystei priklausanti AKR investicinės priemonės dalis iš EPF, sukaupta per kelis vienas po kito einančius EPF laikotarpius, Jungtinei Karalystei grąžinama suėjus investicijos terminui. Jei nesusitarta kitaip, Jungtinės Karalystės kapitalo dalis pasibaigus 11-ojo EPF įsipareigojimų laikotarpiui neturėtų būti iš naujo paskiriama arba perkeliama į vėlesnius laikotarpius;
(12)šio sprendimo įsigaliojimo ir taikymo pradžios datos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXXX/XXXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės] įsigaliojimo datą. Todėl šio sprendimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXXX/XXXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės] įsigaliojimo ir taikymo pradžios datos sutampa,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
(1)Nuo ... [šio sprendimo įsigaliojimo data] grįžtamosios lėšos, gaunamos iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, iš 10-ojo EPF arba ankstesnių EPF susidaręs likutis ir sugrąžintos pagal 10-ąjį EPF arba ankstesnius EPF vykdytiems projektams skirtos lėšos yra įnašai į [„Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+) ir „Išorės veiksmų garantiją“, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX/XXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės] 1 straipsnį, siekiant skirti finansavimą teikiant biudžeto garantijas, kaip numatyta to reglamento 23 straipsnio 1 dalies f punkte, ir derinant dotacijas ir paskolas, kaip numatyta to reglamento 23 straipsnio 1 dalies g punkte].
(2)Šiame sprendime grįžtamosios lėšos yra bet kokios pajamos, įskaitant dividendus, kapitalo prieaugį, garantijų mokesčius ir paskolų palūkanas, už sumas, laikomas bet kokiose sąskaitose, atidarytose siekiant apskaityti AKR investicinės priemonės grynuosius pinigus, už iždo investicijas gaunamas atlygis ir grąžinamos sumos, įskaitant kapitalo grąžinimą, grąžintas garantijas ir pagrindinės paskolų sumos grąžinimą, gaunamos vykdant AKR investicinės priemonės operacijas. Nepanaudotos grįžtamosios lėšos taip pat laikomos grįžtamosiomis lėšomis.
(3)Grįžtamosioms lėšoms taikomos EDVF+ taisyklės ir procedūros, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) XXXX/XXXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės].
2 straipsnis
Įnašai skiriami Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXXX/XXXX [dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės] įsigaliojimo dieną. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas