EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 07 09
COM(2020) 303 final
2020/0138(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2408, kuriuo Latvijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 1 (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei taikyti specialias priemones, kuriomis nukrypstama nuo tos direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui.
Raštu (jį Komisija užregistravo 2020 m. balandžio 17 d.) Latvija paprašė leidimo iki 2024 m. gruodžio 31 d. toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 287 straipsnio ir kuria Latvijai leidžiama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 40 000 EUR.
Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. gegužės 19 d. raštu Komisija apie Latvijos prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2020 m. gegužės 20 d. raštu Komisija pranešė Latvijai turinti visą informaciją, kuri yra būtina prašymui įvertinti.
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Remiantis PVM direktyvos XII antraštinės dalies 1 skyriumi, valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti specialias mažosioms įmonėms skirtas schemas, be to, jos gali nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta nesiekia tam tikros ribos. Ši išimtis reiškia, kad apmokestinamasis asmuo neturi apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas ir todėl negali atskaityti pirkimo PVM.
Pagal PVM direktyvos 287 straipsnio 10 dalį Latvija gali atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 17 200 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal šalies įstojimo dienos valiutos keitimo kursą. Remiantis Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/584/ES 2 , Latvijai leidžiama taikyti didesnę ribą, taigi atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 50 000 EUR. Šios priemonės taikymas buvo pratęstas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/796/ES 3 iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/2408 4 Latvijai buvo leista pratęsti šią priemonę iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir tuo pat metu sumažinti atleidimo nuo PVM ribą nuo 50 000 EUR iki 40 000 EUR.
Remiantis Latvijos valdžios institucijomis, taikant šią priemonę lengviau surenkamas PVM, Latvija gali supaprastinti mažosioms įmonėms skirtas administracines procedūras ir taip sumažinti joms tenkančią administracinę naštą. Be to, taikant šią priemonę sumažėja ir mokesčių administratoriams tenkantis darbo krūvis.
Latvijos valdžios institucijos taip pat aiškina, kad per pastaruosius metus pastebėjo, jog sumažėjo registruotų PVM mokėtojų skaičius – iš dalies dėl to, kad pritaikius priimtas kovos su sukčiavimu PVM priemones, PVM mokėtojai greičiau išbraukiami iš PVM mokėtojų registro, o PVM pajamos toliau didėjo ir Latvijos mokesčių administratoriaus patirtos vieno euro surinkimo sąnaudos mažėjo. Remiantis šiais rezultatais ir tuo, kad Latvijos kaimyninės šalys yra nustačiusios panašias specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos taikymo ribas (Estijoje ši riba yra 40 000 EUR, o Lietuvoje – 45 000 EUR), rekomenduojama šią ribą palikti tokią pačią. Pagal Latvijos valdžios institucijų skaičiavimus dar labiau sumažinus šią ribą didesnio fiskalinio poveikio nebus ir nepadidės PVM registruotų mokėtojų skaičius, nes, kaip matyti iš faktinių 2018 m. duomenų, fiskalinis poveikis ir poveikis įmonių skaičiui buvo mažesnis, nei prognozuota. Tačiau ją padidinus, pavyzdžiui, iki 50 000 EUR fiskalinis poveikis būtų neigiamas.
Priemonė nėra privaloma. Todėl mažosios įmonės, kurių apyvarta neviršija šios ribos, toliau turės galimybę naudotis savo teise taikyti įprastines PVM procedūras.
Nukrypti leidžiančios nuostatos paprastai taikomos ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar nukrypti leidžianti priemonė ir toliau yra tinkama ir veiksminga. Be to, PVM direktyvos 281–294 straipsnių nuostatos dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos neseniai buvo peržiūrėtos. Naujojoje direktyvoje, kurioje nustatomos paprastesnės PVM taisyklės mažosioms įmonėms 5 , reikalaujama, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. priimtų ir paskelbtų įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi naujųjų taisyklių. Tas nacionalines nuostatas valstybės narės turės taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d.
Todėl Latvijai turėtų būti leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Nukrypti leidžianti priemonė atitinka įgyvendinant PVM veiksmų planą 6 priimtos naujos direktyvos, kuria iš dalies keičiami PVM direktyvos 281–294 straipsniai dėl specialios mažųjų įmonių schemos ir kuria siekiama šioms įmonėms sukurti šiuolaikišką supaprastintą schemą, koncepciją. Visų pirma ja siekiama sumažinti PVM reikalavimų laikymosi išlaidas ir konkurencijos iškraipymus tiek valstybėje narėje, tiek ES lygmeniu, sumažinti neigiamą ribos efekto poveikį ir sudaryti geresnes sąlygas įmonėms laikytis reikalavimų, o mokesčių administratoriams – vykdyti stebėseną.
Be to, 40 000 EUR riba atitinka naująją direktyvą, nes joje leidžiama valstybėms narėms nustatyti metinės apyvartos ribą, nuo kurios būtų atleidžiama nuo PMV, – ši riba neturi viršyti 85 000 EUR (arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta).
Panašias nuostatas, kuriomis nuo PVM mokesčio atleidžiami apmokestinamieji asmenys, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos, kaip numatyta PVM direktyvos 285 ir 287 straipsniuose, buvo leista taikyti kitoms valstybėms narėms. Maltai 7 leista taikyti 20 000 EUR ribą, Nyderlandams 8 – 25 000 EUR ribą, Italijai 9 – 30 000 EUR ribą, Liuksemburgui 10 – 35 000 EUR ribą, Lenkijai 11 ir Estijai 12 – 40 000 EUR ribą, Kroatijai 13 ir Lietuvai 14 – 45 000 EUR ribą, Vengrijai 15 – 48 000 EUR ribą, Slovėnijai 16 – 50 000 EUR ribą, o Rumunijai 17 – 88 500 EUR ribą.
Kaip jau minėta, nuo PVM direktyvos leidžiančios nukrypti nuostatos visada turėtų būti taikomos ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti jų poveikį. Specialiosios priemonės galiojimo termino pratęsimas iki 2024 m. gruodžio 31 d., kaip prašo Latvija, suderinamas su naujosios direktyvos reikalavimais dėl paprastesnių PVM taisyklių mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje direktyvoje nustatyta data – 2025 m. sausio 1 d. – nuo jos valstybės narės turės taikyti nacionalines nuostatas, kurias jos turi priimti ir jų laikytis.
Taigi siūloma priemonė atitinka PVM direktyvos nuostatas.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Savo metinėse darbo programose Komisija nuolat pabrėžia, kad mažosioms įmonėms reikia paprastesnių taisyklių. Taigi, 2020 m. Komisijos darbo programoje 18 nurodoma „specialiai MVĮ skirta strategija, kuri padės mažosioms ir vidutinėms įmonėms vykdyti veiklą, didinti jos mastą ir plėstis“. Atsižvelgiant į fiskalines taisykles, ši nukrypti leidžianti nuostata atitinka tokius tikslus. Ji aiškiai atitinka 2017 m. Komisijos darbo programą 19 , kurioje konkrečiai dėl PVM nurodyta, kad mažosioms įmonėms tenkanti administracinė PVM prievolių vykdymo našta yra didelė ir kad techninės naujovės kelia naujų sunkumų siekiant veiksmingai rinkti mokesčius, ir pabrėžiama būtinybė supaprastinti mažesnėms įmonėms taikomą PVM.
Be to, ši priemonė dera su 2015 m. bendrosios rinkos strategija 20 , pagal kurią Komisija ketina padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms augti, inter alia, mažindama administracinę naštą, dėl kurios jos negali visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Ji taip pat atitinka 2013 m. Komisijos komunikato „Veiksmų planas „Verslumas 2020. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ 21 koncepciją – šiame komunikate pabrėžiamas poreikis paprastinti mokesčių teisės aktus, taikomus mažosioms įmonėms.
Galiausiai priemonė atitinka su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis susijusią ES politiką, nustatytą 2016 m. komunikate dėl pradedančiųjų įmonių 22 ir 2008 m. komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ 23 , kuriame rengdamos teisės aktus valstybės narės raginamos atsižvelgti į MVĮ būdingus bruožus ir supaprastinti esamą reglamentavimo aplinką.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
PVM direktyvos 395 straipsnis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Atsižvelgiant į PVM direktyvos nuostatą, kuria grindžiamas pasiūlymas, šis pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumo principas
Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei jos pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra įpareigojamojo pobūdžio.
Atsižvelgiant į ribotą nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui – supaprastinti mokesčių surinkimą smulkiems apmokestinamiesiems asmenims ir mokesčių administratoriui.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas.
Pagal PVM direktyvos 395 straipsnį nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių galima tik tada, kai tai vieningai leidžia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tarybos įgyvendinimo sprendimas yra tinkamiausia priemonė, nes jis gali būti skirtas atskirai valstybei narei.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo. Šis pasiūlymas yra pagrįstas Latvijos pateiktu prašymu ir skirtas tik šiai konkrečiai valstybei narei.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Nepriklausomo tyrimo neprireikė.
•Poveikio vertinimas
Pasiūlymu dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo Latvijai leidžiama toliau nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 40 000 EUR. Asmenims, kurių apmokestinamoji apyvarta neviršija ribos, nereikia registruotis PVM mokėtojais, todėl taikant priemonę sumažės jiems tenkanti administracinė našta, nes jie neprivalės saugoti PVM registrų arba teikti PVM deklaracijų. Vėliau šios priemonės galimas poveikis mokesčių administravimui bus teigiamas, nes sumažės administracinė našta.
Remiantis Latvijos valdžios institucijomis, prognozuojama, kad registravimosi PVM mokėtoju ribą sumažinus nuo 50 000 EUR iki 40 000 EUR į valstybės biudžetą per metus papildomai pateks 5,9 mln. EUR ir naujais PVM mokėtojais užsiregistruos dar 3 426 asmenų. Siekiant nustatyti faktinį fiskalinį poveikį buvo atsižvelgta į registruotus PVM mokėtojus, kurių bendra sandorių vertė 2018 m. PVM deklaracijose buvo 40 000–50 000 EUR. 2017 m. jie nebuvo registruoti PVM mokėtojai. Daroma prielaida, kad fiskalinis poveikis yra bendra PVM mokėtojų deklaruota PVM suma; ji 2018 m. buvo 2,8 mln. EUR. Tokių registruotų PVM mokėtojų yra 2 636 – šis skaičius gali būti laikomas dėl šios priemonės PVM mokėtojų padidėjusiu skaičiumi. Iš 2019 m. PVM deklaracijų duomenų matyti, kad registruoti PVM mokėtojai, kurių bendra sandorių vertė PVM deklaracijose buvo 40 000–50 000 EUR, į valstybės biudžetą sumokėjo 10,7 mln. EUR pajamų, palyginti su 2018 m. sumokėta 5,8 mln. EUR suma. Todėl Latvijos valdžios institucijos daro išvadą, kad šios priemonės fiskalinis poveikis valstybės biudžetui, nors ir mažesnis, nei anksčiau prognozuota, yra teigiamas.
Latvijos valdžios institucijų nuomone, dar labiau sumažinus šią ribą didesnio fiskalinio poveikio nebus ir nepadidės PVM registruotų mokėtojų skaičius, nes iš faktinių 2018 m. duomenų matyti, kad fiskalinis poveikis ir poveikis įmonių skaičiui buvo mažesnis, nei prognozuota. Tačiau ją padidinus, pavyzdžiui, iki 50 000 EUR fiskalinis poveikis būtų neigiamas.
Ši nukrypti leidžianti priemonė bus apmokestinamiesiems asmenims neprivaloma. Apmokestinamieji asmenys galės pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas nedaro poveikio pagrindinių teisių apsaugai.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturės neigiamo poveikio ES biudžetui, kadangi Latvija apskaičiuos kompensaciją pagal Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS) Nr. 1553/89 6 straipsnį.
2020/0138 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2408, kuriuo Latvijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 24 , ypač į jos 395 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)pagal Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 10 punktą Latvija nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gali atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 17 200 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą;
(2)Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/584/ES 25 Latvijai buvo leista pradėti taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio (toliau – nukrypti leidžianti priemonė), ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 50 000 EUR, iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šios nukrypti leidžiančios priemonės taikymas buvo pratęstas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/796/ES 26 iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
(3)Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/2408 27 Latvijai buvo leista dar kartą pratęsti šią nukrypti leidžiančią priemonę iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumažinti atleidimo nuo PVM ribą nuo 50 000 EUR iki 40 000 EUR;
(4)raštu (jį Komisija užregistravo 2020 m. balandžio 17 d.) Latvija paprašė leidimo toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d. – termino, iki kurio valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti Tarybos direktyvą (ES) 2020/285 28 , kurioje nustatomos paprastesnės PVM taisyklės mažosioms įmonėms. Toje direktyvoje taip pat nustatyta didžiausia riba, kurią valstybės narės gali taikyti atleisdamos nuo PVM mokėjimo apmokestinamuosius asmenis, kurių valstybės narės metinė apyvarta neviršija 85 000 EUR, arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta;
(5)pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2020 m. gegužės 19 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Latvijos prašymą. 2020 m. gegužės 20 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;
(6)nukrypti leidžianti priemonė atitinka Direktyvą (ES) 2020/285, kuria siekiama sumažinti mažųjų įmonių PVM reikalavimų laikymosi išlaidas ir konkurencijos iškraipymus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir sumažinti neigiamą perėjimo nuo atleidimo nuo mokesčio prie apmokestinimo poveikį (vadinamąjį ribos efektą). Ja taip pat siekiama palengvinti mažųjų įmonių vykdomą reikalavimų laikymąsi ir mokesčių administratorių vykdomą stebėseną. 40 000 EUR riba atitinka Direktyvos 2006/112/EB, iš dalies pakeistos Direktyva (ES) 2020/285, 284 straipsnį;
(7)ši nukrypti leidžianti priemonė ir toliau bus apmokestinamiesiems asmenims neprivaloma. Apmokestinamieji asmenys toliau gali pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį;
(8)remiantis Latvijos pateikta informacija, nukrypti leidžianti priemonė turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etapu surenkamų Latvijos mokestinių pajamų sumai;
(9)nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM, nes Latvija apskaičiuos kompensaciją pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 29 6 straipsnį;
(10)atsižvelgiant į potencialų teigiamą nukrypti leidžiančios priemonės poveikį mažųjų įmonių ir mokesčių administratoriaus administracinės naštos ir reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimui ir tai, kad nedaromas didelis poveikis bendroms surenkamoms PVM pajamoms, Latvijai turėtų būti leista toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę;
(11)leidimas taikyti nukrypti leidžiančią priemonę turėtų būti riboto laikotarpio. To laiko turėtų pakakti, kad būtų galima įvertinti ribos veiksmingumą ir tinkamumą. Be to, remiantis Direktyva (ES) 2020/285, iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi tos direktyvos 1 straipsnio, o nuo 2025 m. sausio 1 d. šias nuostatas taikyti. Todėl Latvijai turėtų būti leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.;
(12)todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2408 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/2408 2 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:
„Šis sprendimas taikomas iki 2024 m. gruodžio 31 d.“.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas