EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 28
COM(2020) 223 final
2020/0105(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 28
COM(2020) 223 final
2020/0105(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Visose valstybėse narėse toliau didėja tiesioginis ir netiesioginis COVID-19 pandemijos poveikis. Dabartinė situacija neturi precedento ir reikia imtis prie tokių aplinkybių pritaikytų išimtinių priemonių, be kita ko, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšomis remti pačius pažeidžiamiausius asmenis. Krizė kelia ne tik konkrečių pavojų labiausiai skurstantiems asmenims, bet ir dar didesnių ekonominių sunkumų. Prognozuojama, kad didžiausią poveikį krizės socialinės ir ekonominės pasekmės darys būtent pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Be to, socialinės ir ekonominės COVID-19 pandemijos pasekmės lemia skurstančių žmonių skaičiaus augimą.
2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios pirmosios Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII) 1 priemonės jau atnešė daug svarbių Europos struktūrinius ir investicijų fondus reglamentuojančių teisės aktų pokyčių, leidžiančių veiksmingiau reaguoti į dabartinę situaciją. Pagal Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+) 2 nustatyta papildomų priemonių. Be to, 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojusiu 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/559 3 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 4 (EPLSAF reglamentas): valstybėms narėms suteikta papildomo lankstumo ir likvidumo, kad jos per EPLSAF galėtų kovoti su COVID-19 pandemija.
Padėtis po truputį keičiasi ir daugelis regionų bei valstybių narių rengiasi palaipsniui atšaukti visuomenei ir įmonėms taikytus apribojimus ir atnaujinti ekonomikos veikimą. Tačiau daugeliui ekonomikos sektorių krizė jau padarė tiesioginės ir netiesioginės žalos. Kad ekonomika atsigautų, prireiks laiko, be to, negalima atmesti galimybės, kad vėl bus imtos taikyti izoliavimo priemonės. Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus, kad maisto ir materialinį nepriteklių patiriančių asmenų skaičius augs ir teks imtis papildomų veiksmų reaguoti į socialines COVID-19 pandemijos pasekmes, siekiant užtikrinti socialiai sąžiningą ekonomikos atsigavimą laikantis Europos socialinių teisių ramsčio dokumento.
Komisija jau pasiūlė ypatingų priemonių, kuriomis valdžios institucijoms, organizacijoms partnerėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant EPLSAF, suteiktas didžiausias galimas lankstumas ir parama, tačiau valstybių narių likvidumo problemos trukdo joms tinkamai reaguoti į COVID-19 krizę ir tenkinti poreikius vietoje.
Todėl norint padėti valstybėms narėms veiksmingai reaguoti į COVID-19 pandemiją, įskaitant jos sukeltas socialines ir ekonomines pasekmes, derėtų imtis papildomų priemonių, įskaitant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir EPLSAF skirtų išteklių padidinimą. Todėl Komisija siūlo reaguojant į COVID-19 pandemiją vėl iš dalies pakeisti Bendrųjų nuostatų reglamentą (REACT-EU) 5 ir EPLSAF reglamentą, kad minėtiems fondams būtų suteikta papildomų išteklių 2020 m., 2021 m. ir 2022 m.
Papildomų išteklių 2020 m. būtų gauta padidinus 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos bendruosius ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išteklius. 2021 m. ir 2022 m. papildomus išteklius sudaro išorės asignuotosios pajamos iš [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės].
Šios sumos valstybėms narėms bus paskirstytos atsižvelgiant į jų santykinę gerovę ir dabartinės krizės poveikio jų ekonomikai ir visuomenei mastą. 0,35 proc. papildomų išteklių turi būti skirta Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai. Nukrypstant nuo taisyklių, taikytinų išorės asignuotosioms pajamoms, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, šiems papildomiems ištekliams, kai tik jie bus priskirti veiklos programoms, turi būti taikomos Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) ir EPLSAF reglamento taisyklės, įskaitant taisykles dėl įsipareigojimų ir įsipareigojimų panaikinimo.
Valstybės narės gali naudoti šias sumas investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kad būtų remiama veikla, kuria siekiama įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę tuose regionuose, kurių ekonomika ir darbo vietos nukentėjo labiausiai, ir rengiamasi gaivinti ekonomiką investuojant ERPF ar ESF lėšas ar padidinant iš EPLSAF finansuojamoms programoms skiriamas lėšas.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, savanoriškai sprendžia, ar skirti papildomų išteklių EPLSAF. Svarstydamos šį klausimą, valstybės narės turėtų deramai įvertinti labiausiai skurstančių asmenų skaičiaus padidėjimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Be to, atsižvelgdama į siūlomus Bendrųjų nuostatų reglamento (REACT-EU) 6 pakeitimus, Komisija siūlo nustatyti papildomų valstybių narių likvidumo didinimo priemonių, be kita ko, sudarant sąlygas valstybėms narėms gauti didelį išankstinį finansavimą tuo atveju, kai reikia didinti EPLSAF išteklius, ir atleidžiant valstybes nares nuo prievolės prie išteklių prisidėti nacionaliniu įnašu. Be to, panašiai, kaip siūloma Bendrųjų nuostatų reglamente (REACT-EU), atsižvelgiant į reikmę užtikrinti, kad šie papildomi ištekliai būtų kuo skubiau panaudoti investicijoms vietos lygmeniu ir pradėtų daryti poveikį ekonomikai, siūloma nepratęsti išlaidų (patirtų galutinio naudos gavėjo lygmeniu) tinkamumo finansuoti galutinio termino, kuris ir toliau – taip pat ir papildomiems ištekliams – bus 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau paaiškinama, kad įsipareigojimai, susiję su papildomais ištekliais, panaikinami laikantis taisyklių, kuriomis reglamentuojamas programų užbaigimas (t. y. 2025 m. pateikus visus reikiamus dokumentus pagal 52 straipsnį). Taip pat numatyta pritaikyti elektroninių mainų sistemą, naudojamą oficialiems Komisijos ir valstybių narių mainams pagal 30 straipsnio 4 dalį, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė nedelsiant pateikti prašymus dėl veiklos programų pakeitimų, susijusių su papildomų išteklių skyrimu 2020 m., 2021 m. ir 2022 m.
Be to, COVID-19 pandemija neproporcingai didelį socialinį ir ekonominį poveikį padarė moterims. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų laikomasi horizontaliojo lyčių lygybės principo, kaip nustatyta EPLSAF reglamento 5 straipsnio 11 dalyje.
Galiausiai Komisija taip pat siūlo papildomų nuostatų, kuriomis valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo naudotis technine pagalba.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas atitinka šioje politikos srityje galiojančias politikos nuostatas, visų pirma Komisijos pasiūlytas ir į Bendrųjų nuostatų reglamentą (REACT-EU) įtrauktas nuostatas, kuriomis, reaguojant į COVID-19 protrūkį, sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti ERPF ir ESF lėšas.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas dera su kitais Komisijos priimtais pasiūlymais ir iniciatyvomis, visų pirma su pasiūlymais dėl ERPF ir ESF, kuriuos Komisija priėmė reaguodama į COVID-19 pandemiją.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio 3 dalimi. Juo valstybėms narėms suteikiama galimybių padidinti EPLSAF išteklius, gauti papildomą išankstinį finansavimą ir prie šių papildomų išteklių neprisidėti nacionalinėmis lėšomis. Šie išimtiniai pakeitimai nedaro poveikio įprastinėmis aplinkybėmis taikomoms taisyklėms.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Šiuo pasiūlymu nekeičiamas EPLSAF veiklos įgyvendinimo būdas – veikla ir toliau bus vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą.
Pasidalijamasis valdymas yra grindžiamas subsidiarumo principu: Komisija strateginio programavimo ir įgyvendinimo užduotis perduoda valstybėms narėms. Be to, pagal jo nuostatas ES veiksmais neviršijama to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.
Šiuo pasiūlymu, kaip ir pasiūlymu pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 7 , siekiama skirti papildomų išteklių. Juo taip pat siekiama paaiškinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas tų išteklių naudojimas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programose.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas yra proporcingas ir jame nėra nuostatų, kurios nėra būtinos Sutarties tikslams pasiekti. Daromi tik tokie pakeitimai, kurie laikomi būtinais siekiant nustatyti papildomus išteklius reglamentuojančias taisykles ir spręsti problemas, su kuriomis valstybės narės susiduria COVID-19 krizės metu EPLSAF veiklos įgyvendinimo kontekste.
•Priemonės pasirinkimas
Pasirinkta priemonė yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip nustatyta Sutarties 175 straipsnio 3 dalyje. Komisija išnagrinėjo teisinėje sistemoje numatytas veikimo galimybes ir mano, kad būtina siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (ES) Nr. 223/2014.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Atsižvelgiant į konkrečias šio pasiūlymo aplinkybes, galiojančių teisės aktų ex post vertinimo ar tinkamumo patikrų neatlikta.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Atsižvelgiant į konkrečias šio pasiūlymo aplinkybes, su išorės suinteresuotosiomis šalimis nesikonsultuota.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Nepriklausomo tyrimo neprireikė.
•Poveikio vertinimas
Netaikoma.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Tai nėra pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vykdoma iniciatyva.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šiuo pasiūlymu 2020 m. bus nustatyta papildomų prievolių, kurioms finansavimas bus skirtas pakėlus 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos viršutinę ribą. Be to, bus nustatyta iš išorės asignuotųjų pajamų finansuotinų papildomų prievolių 2021 m. ir 2022 m. Dėl to 2020–2025 m. bus mokamos papildomos išmokos. Poveikis biudžetui nurodytas teisės akto finansinėje pažymoje, pridėtoje prie REACT-EU reglamento.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Priemonių įgyvendinimas bus stebimas ir apie jį bus pranešama taikant Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nustatytus bendruosius ataskaitų teikimo mechanizmus.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Netaikoma
2020/0105 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 223/2014 10 nustatytos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) taikytinos taisyklės;
(2)2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti; tinkamų darbo sąlygų; socialinės apsaugos ir įtraukties. Siekiant užtikrinti socialiai sąžiningą ekonomikos atsigavimą, reagavimo į COVID-19 pandemiją veiklą reikėtų grįsti tais dvidešimčia Europos socialinių teisių ramsčio principų;
(3)COVID-19 pandemijos krizės poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. Ji sukėlė sunkių ekonominių ir socialinių padarinių. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia reaguoti konkrečiomis priemonėmis, derančiomis su Europos socialinių teisių ramsčio nuostatomis;
(4)itin didelis poveikis padarytas EPLSAF. Atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos augantį maisto ir materialinį nepriteklių patiriančių asmenų skaičių ir į faktą, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės krizių metu patiria itin didelę riziką ir pavojų, valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo, kad jos galėtų įgyvendinti Fondo paramą;
(5)siekdama sušvelninti didžiulį ekonomikos patirtą smūgį ir rimtą poveikį bendrosios rinkos veikimui, atsiradusius nustačius išskirtinius suvaržymus, kurių valstybės narės ėmėsi, kad suvaldytų COVID-19 plitimą, Europos Vadovų Taryba 2020 m. balandžio 23 d. priėmė Gaivinimo veiksmų gaires, į kurias įtrauktas ir svarus investicijų komponentas, paragino nustatyti [Europos ekonomikos gaivinimo priemonę] ir įgaliojo Komisiją išanalizuoti reikmes, kad ištekliai būtų tikslingai nukreipiami į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografinius regionus, drauge nustatant aiškesnę sąsają su DFP;
(6)2020 m. gegužės 27 d. Komisija paskelbė Reglamentą 11 , kurio iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 12 , ir išlaisvino papildomų išteklių, kad būtų galima padėti valstybėms narėms įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir pasirengti ekonomikos gaivinimui. Todėl biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. bus išimtinai skirta papildoma 58 272 800 000 EUR suma, kurią bus siekiama kuo skubiau panaudoti realiojoje ekonomikoje naudojantis turimomis 2014–2020 m. sanglaudos politikos programų struktūromis. Šiuos papildomus išteklius valstybėms narėms Komisija turėtų paskirstyti remdamasi naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis, susijusiais su santykine konkrečios valstybės narės gerove ir dabartinės krizės poveikio jos ekonomikai mastu. Kad būtų atsižvelgta į krizės poveikio evoliuciją, išteklių paskirstymas turėtų būti peržiūrėtas 2021 m., remiantis tokiu pačiu naujausiais turimais statistiniais duomenimis grindžiamu paskirstymo metodu, iki 2021 m. spalio 19 d. Siekiant veiksmingai švelninti COVID-19 protrūkio socialinį poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės, atsižvelgdamos į reikmes, turėtų skirti papildomų išteklių EPLSAF. Skirstydamos išteklius, valstybės narės turėtų deramai įvertinti labiausiai skurstančių asmenų skaičiaus padidėjimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Be to, būtina nustatyti valstybės narės techninei pagalbai skiriamų didesnių išteklių viršutines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad papildomus išteklius ketinama skubiai panaudoti, su jais susiję įsipareigojimai turi būti panaikinti programų pabaigoje. Drauge su papildomais ištekliais suteikiama galimybė perkelti lėšas tarp ERPF, ESF ir ELPSAF pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą;
(7)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;
(8)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių priemonių sparčiai imtis veiksmų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti gaivinti ekonomiką, būtina teikti didesnį išankstinį finansavimą, kad iš papildomų išteklių remiami veiksmai būtų įgyvendinti kuo skubiau. Išankstinio finansavimo dydis turėtų būti toks, kad valstybės narės prireikus naudos gavėjams galėtų mokėti išankstines išmokas arba, gavusios jų mokėjimo prašymą, iš karto atlygintų patirtas išlaidas;
(9)siekiant sumažinti valstybės biudžetui tenkančią naštą, susijusią su veiksmais COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti ekonomikos gaivinimui, tikslinga nustatyti, kad papildomiems ištekliams nebūtų taikomas bendro finansavimo reikalavimas;
(10)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų skubiai pritaikyti EPLSAF priemones prie COVID-19 krizės keliamų reikmių, tikslinga išdėstyti konkrečias nuostatas, patikslinančias techninės pagalbos mastą;
(11)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į visuomenės sveikatos krizės poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomos veiklos masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(12)todėl Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(13)atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
(14)atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir skubų poreikį reaguoti į jos sukeltą visuomenės sveikatos krizę, tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio išimtį;
(15)Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 13 ar Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas pakeitimai, priimti to Susitarimo įsigaliojimo dieną ar vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi, jei jie daro poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Parama pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 6a straipsnį 2020 m. finansuojama iš maržos, atsiradusios pakėlus Daugiametės finansinės programos biudžeto viršutinę ribą, o 2021 m. ir 2022 m. – iš maržos, atsiradusios pakėlus Sąjungos nuosavų išteklių viršutinę ribą, ir tai darytų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 iš dalies keičiamas taip:
(1)6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Fondo lėšų paskirstymas valstybėms narėms 2014–2020 m. nustatytas III priede, išskyrus papildomus išteklius, skiriamus reaguojant į COVID-19 pandemiją, kaip nustatyta 6a straipsnyje. Kiekvienai valstybei narei skiriama minimali suma – 3 500 000 EUR visam laikotarpiui.“
(2)Įterpiamas naujas 6a straipsnis:
„6a straipsnis
Savanoriškas išteklių padidinimas reaguojant į COVID-19 protrūkį
1. Valstybės narės, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, gali savanoriškai padidinti 6 straipsnyje nurodytus išteklius, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 92b straipsnio 5 dalies septintos pastraipos nuostatų. Šis padidinimas gali padaryti poveikį 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. biudžetiniams įsipareigojimams.
2. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, veiksmų programų, kurioms pagal 1 dalį skiriama papildomų išteklių, laikotarpis baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d.
3. Nukrypstant nuo 38 straipsnio pirmos pastraipos, biudžetiniai įsipareigojimai dėl papildomų išteklių kiekvienai programai prisiimami 2020 m., 2021 m. ir 2022 m.
Nukrypstant nuo 59 straipsnio 1 dalies, papildomi įsipareigojimai panaikinami laikantis taisyklių, kuriomis reglamentuojamas programų užbaigimas.
4. Be 44 straipsnio 1 dalyje nurodyto išankstinio finansavimo, Komisija, priėmusi sprendimą dėl papildomų išteklių paskirstymo programos pakeitimų, iš anksto išmoka 50 proc. 2020 m. skirtų papildomų išteklių.
Išmokėta išankstinio finansavimo suma, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigus programą.
5. Nukrypstant nuo 20 straipsnio, 1 dalyje nurodytiems papildomiems ištekliams bendro finansavimo reikalavimas netaikomas.“
(3)27 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Valstybių narių iniciatyva ir taikant 5 proc. Fondo skiriamų asignavimų ribą veiksmų programos patvirtinimo metu ir 5 proc. papildomų išteklių, nurodytų 6a straipsnio 1 dalyje, ribą, pagal veiksmų programą gali būti finansuojamos parengiamosios, valdymo, stebėsenos, administracinės ir techninės pagalbos, audito, informavimo, kontrolės ir vertinimo priemonės, būtinos Fondo veiklai įgyvendinti, įskaitant čekių sistemų parengimo ir taikymo išlaidas tuo atveju, kai jas dengia vadovaujančioji įstaiga ar kita viešojo sektoriaus institucija, kuri nėra organizacija partnerė. Pagal ją taip pat gali būti finansuojama organizacijoms partnerėms ar kitiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant Fondo veiklą, skiriama techninė pagalba ir jų pajėgumų, įskaitant reagavimo į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę pajėgumus, stiprinimas. Šioje pastraipoje nurodyti veiksmai gali būti susiję su būsimu programavimo laikotarpiu, įskaitant tęstinę šio fondo paramą per kitus fondus.“
(4)Įterpiamas naujas 63a straipsnis:
„63a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
6a straipsnis netaikomas Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje. Nuorodos į valstybes nares suprantamos kaip neapimančios Jungtinės Karalystės.“
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas