Briuselis, 2020 04 02

COM(2020) 175 final

2020/0056(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo pagal 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuojamas skubios paramos teikimas ir dėl COVID-19 protrūkio iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Dėl COVID-19 pandemijos Europos Sąjungoje mirė kaip niekad daug žmonių, o Europos gyventojai patiria dar negirdėtų sunkumų. Siekdamos riboti mirčių skaičių ir stabdyti viruso plitimą, valstybės narės imasi išimtinių priemonių, varžančių asmens laisves. Dėl to trinka ekonominė veikla, o tai lemia likvidumo mažėjimą ir smarkų ekonominės veiklos vykdytojų finansinės padėties prastėjimą.

Dėl spartaus viruso plitimo ir didelio ligonių, kuriems būtinas hospitalizavimas, skaičiaus valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos patiria ypatingą spaudimą. Visos valstybės narės yra priverstos didinti išlaidas, skiriamas savo sveikatos priežiūros sistemoms, kad įstengtų finansuoti dėl COVID-19 pandemijos augančius poreikius ir tuo pačiu metu toliau teiktų būtinąsias medicinos paslaugas visiems kitiems ligoniams. Sykiu ES valstybės turi skirti žmogiškuosius išteklius labai reikalingai medicinos įrangai ir susijusioms atsargoms nustatyti, įsigyti ir pristatymui laiku užtikrinti.

Nors šiuo metu įvairiose valstybėse narėse padėtis nevienoda, ji sparčiai kinta, taigi tampa akivaizdu, kad yra aktuali visai Europos Sąjungai, todėl būtinas bendras, suderintas ir skubus atsakas, padėsiantis veiksmingai kovoti su viruso plitimu ir kuo greičiau sušvelninti jo poveikį. Siekiant veiksmingai reaguoti į šią išskirtinę padėtį, būtina laikytis suderintos strategijos, apimančios įvairias priemones, kuriomis visų pirma siekiama išsaugoti žmonių gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms, jas palengvinti ir išsaugoti žmonių orumą.

Suderinti ES lygmens veiksmai sudarytų sąlygas tiek spręsti dabartinės krizės keliamas problemas, tiek užtikrinti deramą atsaką į jos padarinius vėliau, be kita ko, imantis tokių veiksmų kaip:

intensyviau ir sparčiau kaupti būtinuosius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje;

tenkinti apsaugos priemonių, importuojamų iš tarptautinių partnerių, transportavimo į ES ir išvežiojimo po visą ES poreikius;

transportuoti pacientus, kuriems tai būtina, į kitų valstybių ligonines, galinčias pasiūlyti laisvų vietų;

bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu siekiant mažinti spaudimą sveikatos priežiūros sistemoms labiausiai nukentėjusiuose ES regionuose;

centralizuotai pirkti ir skirstyti ligoninėms būtinąsias medicinos priemones ir skubos tvarka tiekti ligoninių darbuotojams apsaugos priemones, kaip antai respiratorius, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, asmenines apsaugos priemones, daugkartines kaukes, vaistus, gydymo bei laboratorines priemones ir dezinfekavimo priemones;

didinti ir keisti ES įmonių gamybos pajėgumus siekiant užtikrinti sparčią įrangos ir medžiagų, skubiai reikalingų papildyti senkančioms būtinųjų produktų ir vaistų atsargoms, gamybą ir skirstymą;

plėsti sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir išteklius, be kita ko, įrengiant laikinas bei pusiau nuolatines lauko ligonines ir padedant keisti objektų paskirtį;

didinti testų rinkinių gamybą ir padėti įsigyti svarbiausių bazinių medžiagų;

skatinti spartų vaistų ir testavimo metodų kūrimą;

plėtoti, pirkti ir skirstyti testavimo priemones (testų rinkinius, reagentus, aparatinę įrangą).

Susidariusios ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos problemas padeda iš dalies spręsti numatytos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (rezervo „rescEU“) ir Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemonės, pagal kurias naudojamos Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos 1 , ir kitos Sąjungos priemonės. Vis dėlto, atsižvelgiant į iššūkio mastą ir apimtį, būtinas stipresnis atsakas, visų pirma orientuotas į ES sveikatos priežiūros sektorių. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti Skubios paramos priemonę, kad ES turėtų įvairesnių priemonių, proporcingų dideliam dabartinės COVID-19 pandemijos mastui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti kuo greičiau aktyvuotas paramos teikimas pagal Skubios paramos reglamentą (2016/369). Taip bus sudarytos sąlygos Sąjungai taikyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias skaudžioms pasekmėms vienai ar kelioms valstybėms narėms arba šios pasekmės būtų sušvelnintos, taip pat suderintai būtų tenkinami su COVID-19 nelaime susiję poreikiai, papildant pagal kitas ES priemones teikiamą paramą.

Skubios paramos reglamente numatyta konkreti solidarumo reiškimo ES lygmeniu priemonė, pagal kurią į kovą su krize įtraukiami piliečiai ir pilietinė visuomenė. Kalbant apie išlaidas, pagal šią priemonę leidžiama pasitelkti NVO ir tarptautines organizacijas, regionines ir nacionalines valdžios institucijas (pvz., sveikatos sektoriaus). Kalbant apie pajamas, pagal priemonę numatyti ne tik papildomi valstybių narių įnašai, bet ir pavienių asmenų bei fondų aukos ir net sutelktinio finansavimo lėšos. Kad būtų įmanoma skubiai surinkti įnašus ir aukas, Komisija siekia sudaryti visas reikiamas sąlygas.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija siūlo aktyvuoti skubios paramos teikimą pagal Reglamento 2016/369 2 straipsnį ir, siekiant tenkinti specialius dėl COVID-19 protrūkio kylančius poreikius, iš dalies pakeisti kai kurias šio reglamento nuostatas. Visų pirma Komisija siūlo:

2020 m. vasario 1 d. aktyvuoti ir dvejų metų laikotarpį teikti ES paramą;

atsižvelgiant į plačią priemonių, kurių reikia siekiant reaguoti į COVID-19 krizę, taikymo sritį, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir tinkamų įgyvendinančiųjų partnerių sąrašą, taip pat patikslinti tinkamų finansuoti sąnaudų apimtį;

reglamentą taikyti atgaline data nuo 2020 m. vasario 1 d. ir, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, nuo tos datos pripažinti susijusius veiksmus tinkamais finansuoti;

pratęsti teisinių įsipareigojimų prisiėmimo laikotarpį, kad būtų užtikrintas lankstus skubios paramos įgyvendinimas;

suteikti galimybę Komisijai parūpinti skubią paramą valstybėms narėms, kad būtų patenkinti jų poreikiai, susiję su COVID-19 pandemija, be kita ko, valstybių narių vardu vykdant bendrą viešųjų pirkimų ir centralizuotų pirkimų procedūrą.

Pagal siūlomą reglamentą leidžiamais suderintais veiksmais ir numatytomis priemonėmis bus papildoma pagal kitas ES priemones teikiama parama.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas aktyvuoti Skubios paramos priemonę yra numatytas ES priemonių, skirtų reaguoti į dabartinę COVID-19 pandemiją, teisės aktų rinkinyje. Tokios priemonės yra grindžiamos suderintu plataus užmojo požiūriu, kuriuo siekiama kuo veiksmingiau panaudoti turimus ES biudžeto išteklius 2 , be kita ko, Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą ir siūlomą ES solidarumo fondo taikymo srities išplėtimą į ją įtraukiant visuomenės sveikatos krizes 3 , išnaudojant visas finansinių priemonių ir ESIF biudžeto garantijos galimybes, kad būtų sustiprinta parama investicijoms (pvz., pagal ES mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME) ir „InnovFin“ MVĮ garantijas pagal programą „Horizontas 2020“).

Šiuo pasiūlymu papildomos visos pirmiau nurodytos priemonės.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Kaip jau nurodyta, COVID-19 pandemija yra netikėtas ir išskirtinis įvykis, darantis didžiulį žlugdantį poveikį valstybių narių finansų, ekonomikos ir sveikatos priežiūros sistemoms. Siekiant solidariai reaguoti į dabartinę COVID-19 krizę būtini ES veiksmai. Todėl pagal SESV 122 straipsnio 1 dalį Sąjunga turi imtis numatytų priemonių ir suderintų veiksmų, kuriais bus siekiama šalinti susidariusius didelius sunkumus.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Sprendimas aktyvuoti Skubios paramos priemonę kovai su COVID-19 Europos Sąjungoje yra grindžiamas subsidiarumo principu. Dėl pasaulinio COVID-19 pandemijos pobūdžio, didelio masto ekonominių ir socialinių padarinių ir didelio spaudimo sveikatos priežiūros sistemoms visose valstybėse narėse Sąjunga gali geriau nei valstybės narės, veikiančios pavieniui, visapusiškai ir koordinuotai reaguoti į krizę.

Veiksmingai ir skubiai sustabdyti COVID-19 plitimą, kuo labiau sušvelninti nelaimės poveikį ir pašalinti jo padarinius, kad virusas neatsinaujintų, gali tik solidarūs ir suderinti valstybių narių veiksmai. Augant poreikiui sutelkti pakankamai išteklių ir juos išskirstyti valstybėms narėms visoje ES pagal jų poreikius, ES turi veikti bendradarbiaudama su visomis valstybėmis narėmis, nukentėjusiomis nuo COVID-19 pandemijos.

Proporcingumo principas

ES sutelkus ir panaudojus visus išteklius, reikalingus COVID-19 plitimui sustabdyti, būtų duotas esminis postūmis sustiprinti veiksmus, kuriais išsaugomos žmonių gyvybės, sveikata bei orumas, ir atgaivinti valstybių narių ekonomiką. Atsižvelgus į beprecedentes COVID-19 pasekmes visiems ES piliečiams ir visiems ekonomikos sektoriams, taip pat į poreikį imtis skubių ir veiksmingų veiksmų, pasiūlymu neviršijama to, kas būtina dabartinėje priemonėje nurodytiems tikslams pasiekti.

Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos mastą ir jos socialinio, ekonominio ir finansinio poveikio dydį, Komisija laiko tinkama priimti bendro pobūdžio reglamentą, kuris būtų pradėtas taikyti tiesiogiai ir nedelsiant. Taip būtų sukurtas spartaus ir vienodo finansinės paramos teikimo Sąjungos mastu mechanizmas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad Taryba spėtų jį priimti laiku, surengti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

Poveikio vertinimas

Kadangi pasiūlymas yra skubus, poveikio vertinimas nebuvo atliktas.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Veiksmams, numatytiems pagal vėl aktyvuojamą Skubios paramos priemonę, finansuoti 2020 m. siūloma skirti 2,7 mlrd. EUR paramą. Finansavimo šaltiniai išsamiau aprašomi finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, pateiktoje su šiuo pasiūlymu ir įtrauktoje į taisomojo biudžeto projektą Nr. 2/2020.

Priklausomai nuo krizės raidos ir susijusių poreikių, kurių nebus įmanoma patenkinti naudojant kitas priemones, gali būti skirtas papildomas finansavimas.

5.KITI ELEMENTAI

Netaikoma.

2020/0056 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo pagal 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuojamas skubios paramos teikimas ir dėl COVID-19 protrūkio iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 krizė, 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija, daro labai stiprų poveikį Europos Sąjungos visuomenei bei ekonomikai ir verčia valstybes nares imtis išskirtinių priemonių;

(2)dėl pandemijos ne tik patiriamas ekonominis ir socialinis poveikis – krizė smarkiai apkrovė valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas. Visose valstybėse narėse išaugo poreikiai, visų pirma medicinos įrangos ir atsargų, būtinųjų viešųjų paslaugų ir tokių medžiagų gamybos pajėgumų paklausa;

(3)kad visa Sąjunga galėtų solidariai įveikti krizę, kai galimybes riboja spartus viruso plitimas, būtina imtis skubių ir įvairiapusių priemonių. Visų pirma tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms, jas palengvinti ir išsaugoti žmonių orumą kilus poreikiui dėl dabartinės COVID-19 krizės;

(4)COVID-19 protrūkio pobūdis ir padariniai yra plataus masto ir tarpvalstybiniai, todėl reikalauja visapusio atsako. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES 4 įsteigtą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą („rescEU“) ir kitas galiojančias Sąjungos priemones numatytos priemonės yra riboto masto, todėl neužtikrina tinkamo atsako ar nesudaro sąlygų veiksmingai švelninti plataus masto COVID-19 krizės padarinius Sąjungoje;

(5)todėl būtina aktyvuoti skubios paramos teikimą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369;

(6)siekiant sudaryti sąlygas pakankamam lankstumui, reikalingam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis suderintas atsakas nenumatytomis aplinkybėmis, kaip yra COVID-19 krizės atveju, pvz., medicinos priemonių, vaistų ir sveikimo priemonių tiekimas, atitinkami medicinos moksliniai tyrimai, būtina užtikrinti, kad aktyvavimo laikotarpiu prisiimtus biudžeto įsipareigojimus būtų galima panaudoti teisiniams įsipareigojimams visą aktyvavimo laikotarpį prisiimti, nedarant poveikio Sąjungos bendrajam biudžetui taikomoms bendrosioms finansinėms taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 5 114 straipsnio 2 dalyje. Pagal tokius teisinius įsipareigojimus patirtos sąnaudos turėtų būti tinkamos finansuoti visą įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpį;

(7)siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir sudaryti joms vienodas sąlygas, taip pat būtina leisti, kad sąnaudos būtų tinkamos finansuoti atgaline data nuo paramos teikimo aktyvavimo datos, įskaitant veiksmų, kurie jau užbaigti, bet buvo pradėti po tos datos, sąnaudas;

(8)kad būtų išlaikytas antrinis skubios paramos pagal Reglamentą (ES) 2016/369 pobūdis, tokia parama turėtų tik papildyti kitą pagalbą, teikiamą pagal kitas Sąjungos priemones; 

(9)kilus COVID-19 krizei paaiškėjo, kad būtina išplėsti Reglamento (ES) 2016/369 taikymo sritį, kad būtų galima finansuoti skubiai reikalingą medicinos įrangą ir medžiagas, kaip antai dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir apsaugos priemones, testams reikalingas chemines medžiagas, taip pat vaistų, kitų reikmenų ir medžiagų kūrimo, gamybos ir paskirstymo sąnaudas. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti veiksmus, kuriais remiami būtinieji leidimų naudoti medicinos produktus išdavimo etapai;

(10)siekiant palengvinti staiga medikus užgriuvusią naštą ir spaudimą valstybės ištekliams dėl nepakankamų būtinųjų viešųjų paslaugų pajėgumų, taip pat palaikyti sveikatos priežiūros sistemos gyvybingumą, reikėtų finansiškai arba organizacinėmis priemonėmis remti laikiną medicinos specialistų gretų sustiprinimą ir mainus, taip pat pacientų iš kitų valstybių narių gydymą;

(11)sveikatos priežiūros ir logistikos specialistams turėtų būti rengiami mokymo kursai, be kita ko, kovos su medicinos reikmenų klastotėmis klausimais;

(12)dėl plataus masto COVID-19 padarinių būtinas skubus ir visapusiškas visų atitinkamų partnerių, įskaitant valdžios institucijas, valstybinius ir privačius pirminės ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, slaugos namus ir t. t., dalyvavimas. Būtina imtis veiklos siekiant palengvinti sveikatos infrastruktūrai tenkantį spaudimą ir remti pažeidžiamus asmenis, priklausančius rizikos grupėms;

(13)siekiant mažinti atsargų trūkumą, reikėtų remti būtinųjų medicinos produktų, kaip antai vaistų, diagnostinių testų, laboratorijų priemonių, apsaugos priemonių ir pan. gamybos pajėgumus ir skirti finansavimą šių produktų atsargoms palaikyti;

(14)reikėtų finansinėmis ir (arba) organizacinėmis priemonėmis remti papildomus arba alternatyvius testavimo metodus, kad būtų padidintas pajėgumas, ir atitinkamus medicinos mokslinius tyrimus;

(15)esant ekstremaliajai situacijai valstybių narių perkančiosios organizacijos susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais pirkdamos reikmenis ar paslaugas. Kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos potencialu, susijusiu su masto ekonomija ir rizikos pasidalijimu, labai svarbu padidinti Komisijos galimybes įsigyti reikmenų ar paslaugų valstybių narių vardu. Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras. Kai valstybės narės perkančioji organizacija vykdo tam tikras procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydama dinaminę pirkimo sistemą, ta perkančioji organizacija būtų ir toliau atsakinga už etapus, kuriuos ji vykdo;

(16)esant ekstremaliajai situacijai, kai būtina vykdyti bendrą Komisijos ir vienos ar kelių valstybių narių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūrą, reikėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms įgyti ar nuomotis visus bendrai įgytus pajėgumus;

(17)Komisijai turėtų būti leista pirkti, kaupti, perparduoti ar dovanoti atsargas ir paslaugas, įskaitant nuomą, valstybėms narėms arba Komisijos atrinktoms organizacijoms partnerėms;

(18)todėl Reglamentas (ES) 2016/369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(19)atsižvelgiant į dėl COVID-19 krizės susiklosčiusią padėtį, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(20)siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir sudaryti joms vienodas sąlygas, taip pat teikti apsaugą nepriklausomai nuo protrūkio pradžios kiekvienoje valstybėje narėje, šį reglamentą būtina taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Siekiant finansuoti išlaidas, būtinas kovojant su COVID-19 pandemija, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pagal Reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuojama skubi parama.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 114 straipsnio 2 dalies ir nedarant jai poveikio, bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su išlaidomis, remtinomis pagal šį reglamentą, apima visas sąnaudas pagal atitinkamus teisinius įsipareigojimus, prisiimamus iki aktyvavimo laikotarpio pabaigos, nurodytos 1 straipsnyje.

Išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo paramos aktyvavimo datos, nurodytos 1 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 193 straipsnio 3 dalies, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos jau užbaigtiems veiksmams gali būti skiriamos dotacijos, jeigu veiksmai buvo pradėti po paramos aktyvavimo datos, nurodytos 1 straipsnyje.

3 straipsnis

Reglamentas (ES) 2016/369 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:

„3 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Skubi parama pagal šį reglamentą – tai poreikiais grindžiamos skubios reagavimo priemonės, kuriomis papildomos nukentėjusių valstybių narių reagavimo priemonės ir kuriomis siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms, jas palengvinti ir išsaugoti žmonių orumą, kai to prireikia įvykus 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai nelaimei. Nedarant poveikio 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam aktyvavimo laikotarpiui, parama taip pat gali būti teikiama atsižvelgiant į poreikius po nelaimės arba siekiant užkirsti kelią jos pasikartojimui.

2. 1 dalyje nurodyta skubi parama gali apimti visus humanitarinės pagalbos veiksmus, kurie būtų tinkami finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/96 2, 3 ir 4 straipsnius, todėl gali apimti paramą, pagalbą ir, jei būtina, apsaugos operacijas, vykdomas siekiant išgelbėti ir išsaugoti gyvybes ištikus nelaimėms ar iškart po jų. Ji taip pat gali būti naudojama kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su šiame reglamente numatytos skubios paramos įgyvendinimu, finansuoti. Visų pirma parama gali būti naudojama veiksmams, nurodytiems 1 priede, finansuoti.

3. Nedarant poveikio 4 daliai, skubi parama pagal šį reglamentą teikiama ir įgyvendinama laikantis pagrindinių humanitarinių žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų.

4. 2 dalyje nurodytus veiksmus vykdo Komisija arba Komisijos atrinktos organizacijos partnerės. Komisija kaip organizacijas partneres visų pirma gali pasirinkti nevyriausybines organizacijas, specializuotas valstybių narių tarnybas, nacionalines valdžios institucijas ir kitas viešąsias įstaigas, tarptautines organizacijas bei jų agentūras ir, kai tai tinka ir būtina veiksmui įgyvendinti, kitas organizacijas ir subjektus, turinčius reikiamos kompetencijos arba veikiančius srityse, aktualiose pagalbos nelaimės atvejais, kaip antai privačius paslaugų teikėjus, įrangos gamintojus, mokslininkus ir mokslo tiriamąsias institucijas. Tai darydama Komisija glaudžiai bendradarbiauja su nukentėjusia valstybe nare.

4 straipsnis

Finansinės paramos teikimo būdai ir įgyvendinimo tvarka

1. Komisija teikia Sąjungos finansinę paramą laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 6 . Visų pirma, Sąjungos finansavimas, skirtas paramos veiksmams pagal šį reglamentą, įgyvendinamas naudojant tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal to reglamento 62 straipsnio 1 dalies atitinkamai a ir c punktus.

2. Skubi parama pagal šį reglamentą finansuojama iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir įnašų, kuriuos valstybės narės ir kiti viešieji ar privatieji paramos teikėjai gali skirti kaip išorės asignuotąsias įplaukas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį.

3. Sąjungos finansavimą, skirtą paramos veiksmams pagal šį reglamentą ir įgyvendintiną naudojant tiesioginį valdymą, Komisija gali skirti tiesiogiai, neskelbdama kvietimo teikti pasiūlymus pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 195 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija gali sudaryti bendruosius partnerystės susitarimus arba taikyti esamus bendruosius partnerystės susitarimus, sudarytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96.

4. Komisijai įgyvendinant skubios paramos operacijas per nevyriausybines organizacijas, finansinių ir veiklos pajėgumų kriterijai laikomi įvykdytais, kai ta organizacija ir Komisija yra sudariusios galiojantį bendrąjį partnerystės susitarimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96.

5. Skubi parama pagal šį reglamentą gali būti teikiama bet kuria iš šių formų:

a) bendri su valstybėmis narėmis viešieji pirkimai, nurodyti Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 165 straipsnio 2 dalyje, per kuriuos valstybės narės gali įgyti ar nuomotis visus bendrai įgytus pajėgumus;

b) valstybių narių vardu Komisijos vykdomi viešieji pirkimai, grindžiami Komisijos ir valstybių narių susitarimu;

c) Komisijos, kaip didmenininkės, vykdomi viešieji pirkimai, per kuriuos atsargos ir paslaugos, įskaitant nuomą, perkamos, kaupiamos, perparduodamos arba dovanojamos valstybėms narėms arba Komisijos atrinktoms organizacijoms partnerėms.

6. 5 dalies b punkte nurodytos viešųjų pirkimų procedūros atveju susijusias sutartis sudaro bet kuris iš šių subjektų:

a) Komisija, kai paslaugos arba prekės teikiamos arba pristatomos valstybėms narėms arba Komisijos atrinktoms organizacijoms partnerėms, arba

b) dalyvaujančios valstybės narės, kai jos tiesiogiai įgyja ar nuomojasi joms Komisijos nupirktus pajėgumus.

7. 5 dalies b ir c punktuose nurodytų viešųjų pirkimų procedūrų atvejais Komisija laikosi Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytų taisyklių, taikomų jos vykdomiems viešiesiems pirkimams.“

(2)5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Sąjungos finansavimas gali apimti visas tiesiogines sąnaudas, būtinas 3 straipsnyje nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams įgyvendinti, įskaitant prekių ir paslaugų, kurių reikia tiems veiksmams, pirkimo, parengimo, surinkimo, vežimo, sandėliavimo ir paskirstymo sąnaudas, ir investicijų sąnaudas, susijusias su veiksmais ar projektais, tiesiogiai susijusiais su skubios paramos, kurios teikimas aktyvuotas pagal šį reglamentą, tikslų įgyvendinimu.

2. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 gali būti finansuojamos ir netiesioginės organizacijų partnerių sąnaudos. “

(3)Pridedamas 1 priedas:

1 PRIEDAS

Tinkami finansuoti veiksmai

Didelio masto pandemijos atveju gali būti finansuojami šie veiksmai:

a) laikinas medikų gretų sustiprinimas, medicinos specialistų mainai, pacientų iš užsienio priėmimas ar kitos rūšies savitarpio pagalba;

b) laikinos sveikatos priežiūros infrastruktūros įrengimas ir laikinas esamų sveikatos priežiūros objektų išplėtimas siekiant palengvinti sveikatos priežiūros infrastruktūrai tenkantį spaudimą ir padidinti bendrą pajėgumą;

c) veikla, kuria remiamas plataus masto medicininis testavimas ir rengiamos būtinos mokslinės testavimo strategijos ir protokolai;

d) laikinos karantino infrastruktūros ir kitų tinkamų priemonių įrengimas ties Sąjungos sienomis;

e) medicinos produktų kūrimas, gamyba ar pirkimas ir paskirstymas;

f) e punkte nurodytų medicinos produktų gamybos pajėgumų didinimas ir keitimas, siekiant mažinti atsargų trūkumą;

g) e punkte nurodytų medicinos produktų atsargų palaikymas ir jų tvarkymas;

h) veiksmai, kuriais remiami būtinieji leidimų naudoti e punkte nurodytus medicinos produktus išdavimo etapai;

j) veiksmai, kuriais rengiami tinkami epidemijos raidos ir įgyvendinamų reagavimo į ją priemonių rezultatų stebėjimo metodai;

k) galimų gydymo ar diagnostinių priemonių ad hoc klinikinių tyrimų organizavimas pagal Sąjungos lygmeniu suderintus tyrimų standartus;

l) medicinos produktų, be kita ko, potencialių naujų testavimo metodų, mokslinio pagrįstumo patvirtinimas.

Pirmiau pateiktas sąrašas nėra baigtinis.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas



FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos reglamento, kuriuo pagal 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuojamas skubios paramos teikimas ir dėl COVID-19 protrūkio iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos, pasiūlymas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 7  

Migracija ir vidaus reikalai (Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 18 antraštinė dalis, 3 skirsnis, Komisija)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 8  

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Skubi parama pagal Reglamentą (ES) 2016/369 gali būti skiriama esamų ar galimų gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju, kai išskirtinis nelaimės mastas ir poveikis yra tokie, kad kyla sunkių didelio masto humanitarinių padarinių vienoje ar keliose valstybėse narėse, ir tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai kitų priemonių, kuriomis gali naudotis valstybės narės ir Sąjunga, nepakanka.

Skubios paramos teikimo aktyvavimas pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 turėtų tiesiogiai padėti apsaugoti asmenų, kuriems būtų naudinga dėl tokio aktyvavimo gauti finansinę paramą, pagrindines teises, įskaitant žmogaus orumo apsaugą ir teises į gyvybę ir asmens neliečiamybę (ES pagrindinių teisių chartijos 1, 2 ir 3 straipsniai).

Šio Tarybos reglamento tikslas – nustatyti priemones, skirtas reaguoti į skubius ir išskirtinius humanitarinius poreikius, su kuriais susiduria valstybės narės dėl sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronaviruso 2 (SARS-CoV-2) ir su juo susijusios ligos (COVID-19), kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibūdino kaip tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situaciją ir pasaulinę pandemiją, plitimo. Poveikis daromas visoms ES valstybėms narėms (taip pat EEE šalims ir Jungtinei Karalystei).

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas

Siekiant patenkinti skubius humanitarinius poreikius, teikti skubią paramą Sąjungoje: remti valstybes nares, teikti paramą, pagalbą, ir, jei būtina, vykdyti operacijas siekiant išsaugoti gyvybes.

Ši iniciatyva yra konkretus solidarumo Sąjungoje ženklas.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymas leis Europos Sąjungai savo teritorijoje tenkinti skubius ES piliečių ir rezidentų humanitarinius poreikius, kilusius dėl COVID-19 protrūkio.

Visų pirma imtis veiksmų, kurių tikslas – pervežti įrangą, užtikrinti tiekimą laikinoms ligoninėms ir medicinos pagalbos komandoms, specializuotoms ligoninėms COVID pacientams, aprūpinti medicinos priemonėmis (įskaitant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, asmenines apsaugos priemones, diagnostikos ir gydymo priemones), siųsti oro medicinos pagalbos komandas, gabenti COVID ir ne COVID pacientus.

Skubi parama bus teikiama laikantis pagrindinių humanitarinių žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Žmonių, kuriems teikiama skubi parama Europos Sąjungoje, (absoliutus) skaičius ir, jeigu yra duomenų, visų žmonių, kuriems reikia pagalbos, procentinė dalis.

Laikinų ligoninių ir medicinos pagalbos komandų, oro medicinos pagalbos komandų skaičius.

Medicinos priemonių teikimo (absoliutus skaičius ir, jei yra duomenų, visų poreikių procentinė dalis) mastas.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Šiuo Tarybos reglamento pasiūlymu siekiama papildyti esamas Sąjungos priemones ir teisinius pagrindus, būtent, teikti tikslingesnę skubią paramą žmonėms Sąjungoje, siekiant patenkinti dėl COVID-19 protrūkio valstybėse narėse kilusius humanitarinius poreikius. Skubios paramos teikimas Europos Sąjungoje būtinas, kai išskirtinis nelaimės mastas ir poveikis yra tokie, kad kyla sunkių didelio masto humanitarinių padarinių.

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

Atrodo, kad veiksmais, kurių imasi paveiktos valstybės narės, be kita ko, naudodamosi Sąjungos finansine parama pagal kitas Sąjungos priemones, nebūtų galima veiksmingai pašalinti su visuomenės sveikata susijusių protrūkio Sąjungoje humanitarinių padarinių, visų pirma atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį tokia Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama.

Kadangi Tarybos reglamento (ES) 2016/369 1 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, tikslinga, kad dėl COVID-19 protrūkio Taryba aktyvuotų skubios paramos teikimą pagal reglamentą.

Panašios patirties išvados

Tarybos reglamentas dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje buvo priimtas 2016 m. kovo 15 d. Skubios paramos priemonė buvo aktyvuota 2016 m. siekiant susidoroti su dideliu pabėgėlių ir migrantų antplūdžiu Graikijoje, dėl kurio susidarė ekstremalioji humanitarinė situacija.

Pagal Tarybos reglamento (ES) 2016/369 8 straipsnio 2 dalį 2019 m. kovo mėn. Komisija pateikė Tarybai reglamento veikimo įvertinimą. Įvertinimas buvo teigiamas, todėl reglamentas buvo paliktas galioti, nors ir neaktyvuotas, ir nebuvo pasiūlyta jo pakeitimų.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Dėl šios iniciatyvos finansavimo reikia iš dalies pakeisti DFP reglamentą.

Šiuo civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas) Sąjunga siekia stiprinti Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti veiklą civilinės saugos srityje, siekiant gerinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą. Įvykus gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, be kita ko, staigių ekstremaliųjų sveikatos situacijų atvejams Sąjungoje, Sąjungos mechanizmą gali aktyvuoti valstybės narės.

Kalbant apie turtą, tiesiogiai susijusį su krizėmis, dėl kurių siūloma aktyvuoti paramą, „rescEU“ pajėgumai vis dar kuriami.

Todėl, nors neabejotina, kad visa parama, skirtina pagal pasiūlymą aktyvuoti jos teikimą, turėtų papildyti bet kokią pagal mechanizmą siūlomą paramą, bet kokia pagal šį mechanizmą teiktina parama greičiausiai nebus tokio masto, kad ją būtų galima laikyti pakankama veiksmingai šalinti su visuomenės sveikata susijusias humanitarines šio protrūkio pasekmes Sąjungoje. Todėl pagal Civilinės saugos mechanizmą ir Skubios paramos priemonę taikomos priemonės viena kitą papildo.

Tiek, kiek skubi parama pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 padeda teikti skubią paramą nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tenkinti, ji galėtų būti laikoma artima paramai, skirtinai pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos. Tačiau Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1247/96 gali būti naudojamas tik humanitarinės pagalbos operacijoms už Sąjungos ribų finansuoti, todėl jis nepakeičia Tarybos reglamento (ES) 2016/369 nelaimių Sąjungoje atveju.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kilus dabartiniam COVID-19 protrūkiui, išnaudotos visos galimybės perskirstyti lėšas. COVID-19 protrūkio mastas valstybėse narėse ir galimi su tuo susiję poreikiai pateisina specialių priemonių naudojimą, kaip numatyta DFP reglamente.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo trukmė ribota

nuo priėmimo dienos 24 mėnesių laikotarpiui (aktyvavimo laikotarpiui); veiksmų, kuriems finansinė parama skiriama pagal Reglamentą (ES) 2016/369 aktyvavus paramos teikimą, įgyvendinimo laikotarpis gali baigtis pasibaigus aktyvavimo laikotarpiui su sąlyga, kad toks įgyvendinimo laikotarpis baigsis ne vėliau kaip per 24 mėnesių nuo aktyvavimo laikotarpio pabaigos;

finansinis poveikis: įsipareigojimų asignavimams – 2020 m., o mokėjimų asignavimams – nuo 2020 iki 2023 m.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 9

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

X Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

X tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB ir Europos investicijų fondui;

Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytiems organams;

X viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

X įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Nėra.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Veiksmai, kuriems teikiama finansinė parama pagal šį pasiūlymą, reguliariai stebimi.

Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, Komisija parengia ir pateikia Tarybai ex post įvertinimo ataskaitą.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Veiksmus įgyvendins atrinktos organizacijos partnerės, įskaitant NVO ir Jungtines Tautas bei jų agentūras, tarptautines organizacijas ir valstybių narių specializuotas agentūras, pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. Tam tikrą veiklą prireikus galima įgyvendinti pagal tiesioginio valdymo principą – kitų organizacijų konkrečiais veiksmais. Ši struktūra laikoma tinkamiausia priemonės tikslams pasiekti, visapusiškai atsižvelgiant į ekonomiškumo, veiksmingumo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principus.

Veiklai, kuri savo pobūdžiu yra artima humanitarinės pagalbos veiklai, bus taikoma humanitarinės pagalbos priemonei ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmui pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus taikoma mokėjimo tvarka, nes ji pasirodė esanti tinkama.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Taikoma esama Europos Komisijos vidaus kontrolės sistema, siekiant užtikrinti, kad pagal Sąjungos mechanizmą skirtos lėšos būtų naudojamos tinkamai ir laikantis atitinkamų teisės aktų.

Dabartinės sistemos struktūra:

1. Pagrindinės tarnybos (Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato (GD) vidaus kontrolės grupė daugiausia dėmesio skiria administracinių procedūrų ir teisės aktų laikymuisi. Šiuo tikslu naudojama Komisijos vidaus kontrolės sistema. Kitos Komisijos tarnybos, dalyvaujančios įgyvendinant priemonę, taikys tą pačią kontrolės sistemą.

2. Reguliarus išorės auditorių vykdomas dotacijų ir sutarčių, skiriamų pagal šią priemonę, auditas bus visapusiškai įtrauktas į metinius audito planus.

3. Išorės vertintojai atlieka bendrą veiklos vertinimą.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Audito Rūmai gali atlikti įvykdytos veiklos auditą.

Vykdant veiklos, kuri savo pobūdžiu yra artima humanitarinės pagalbos veiklai, priežiūrą ir stebėseną bus remiamasi didele patirtimi, įgyta įgyvendinant humanitarinės pagalbos priemonę ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą tiek pagal tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo principus.

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Pavyzdžiui, numatomos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD kontrolės strategijos išlaidos sudaro 0,3 proc. netiesioginio valdymo (2018 m. biudžeto) ir 0,5 proc. tiesioginio valdymo (2018 m. biudžeto) išlaidų. Pagrindinės šio rodiklio sudedamosios dalys:

– bendros Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD ekspertų vietoje darbuotojų sąnaudos, plius finansų ir operacijų padalinių sąnaudos, padaugintos iš numatomos laiko, skirto kokybės užtikrinimo, kontrolės ir stebėsenos veiklai, dalies;

– bendri Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD išorės audito sektoriaus ištekliai, skirti auditui ir patikrinimams atlikti.

Atsižvelgdama į nedideles tokios kontrolės sąnaudas ir kartu su jomis susijusią kiekybiškai įvertinamą (klaidų ištaisymai ir susigrąžinamos lėšos) ir kiekybiškai neįvertinamą (kontrolės atgrasomasis poveikis ir kokybės draudimo poveikis) naudą, Komisija gali daryti išvadą, kad kiekybiškai įvertinama ir kiekybiškai neįvertinama kontrolės nauda iš esmės nusveria nedideles tokios kontrolės sąnaudas.

Įgaliotųjų subjektų, įgyvendinančių ES finansavimą pagal netiesioginio valdymo principą, atveju Komisijos įnašas yra iki 7 proc. jų netiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų, siekiant užtikrinti ES finansavimo priežiūrą ir valdymą.

Tai matyti iš Komisijos patvirtinto 0,5 % daugiamečio likutinio klaidų lygio, nustatyto humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamente 2018 m.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD kovos su sukčiavimu strategija, atitinkanti Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, yra kaip pavyzdys ir taikoma siekiant užtikrinti, kad:

– Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, būtų visiškai suderintos su Komisijos kovos su sukčiavimu strategija;

– Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD sukčiavimo rizikos valdymo metodas leistų nustatyti sukčiavimo rizikos sritis ir tinkamus sprendimo būdus.

Sistemose, pagal kurias trečiosiose valstybėse naudojamos ES lėšos, galima gauti svarbius duomenis ir juos panaudoti sukčiavimo rizikai valdyti (pvz., dvigubam finansavimui nustatyti).

Prireikus gali būti sukurtos tinklų grupės ir įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su šia sritimi susijusio sukčiavimo atvejams nagrinėti.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA 10

ELPA šalių 11

valstybių kandidačių 12

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

3

18 01 04 05 – Skubios paramos teikimo Sąjungoje rėmimo išlaidos

NDA

NE

NE

NE

NE

3

18 07 01 – Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė

DA

NE

NE

NE

NE

·Neprašoma sukurti naujų biudžeto eilučių.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

3

Saugumas ir pilietybė

Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD

2020
metai

2021
metai

2022
metai

2023
metai

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

18 07 01

Įsipareigojimai

1

2 646,000

-

-

-

2 646,000

Mokėjimai

2

1 326,000

790,000

265,000

265,000

2 646,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 13  

18 01 04 05

3

54,000

-

-

-

54,000

IŠ VISO asignavimų
EUROPOS CIVILINĖS SAUGOS IR HUMANITARINĖS PAGALBOS OPERACIJŲ GD

Įsipareigojimai

= 1 + 1a + 3

2 700,000

-

-

-

2 700,000

Mokėjimai

= 2 + 2 a + 3

1 380,000

790,000

265,000

265,000

2 700,000



 IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

4

2 646,000

-

-

-

2 646,000

Mokėjimai

5

1 326,000

790,000

265,000

265,000

2 646,000

• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

6

54,000

-

-

-

54,000

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

= 4 + 6

2 700,000

-

-

-

2 700,000

Mokėjimai

= 5 + 6

1 380,000

790,000

265,000

265,000

2 700,000



Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2020
metai

2021
metai

2022
metai

2023
metai

IŠ VISO

Komisija

• Žmogiškieji ištekliai

2,700

2,700

1,550

1,150

8,100

• Kitos administracinės išlaidos

-

-

-

-

-

Komisija, IŠ VISO

Asignavimai

2,700

2,700

1,550

1,150

8,100

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

2,700

2,700

1,550

1,150

8,100

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2020
metai

2021
metai

2022
metai

2023
metai

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

2 702,700

2,700

1,550

1,150

2 708,100

Mokėjimai

1 382,700

792,700

266,550

266,150

2 708,100

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

2020
metai

2021
metai

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

KONKRETUS TIKSLAS 14

Įrangos pervežimas

1

80

80

20

20

100

100

Laikinos ligoninės ir medicinos pagalbos komandos

10

9,6

96

2,4

24

12

120

Specializuotos ligoninės COVID pacientams

100

8

800

2

200

10

1 000

Medicinos priemonės (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai)

0,018

14 000

252

3 500

63

17 500

315

Medicinos priemonės (kita)

0,002

428 000

856

107 000

214

535 000

1 070

Oro medicinos pagalbos komandos

0,04

800

32

200

8

1 000

40

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

442 898

2 116

110 724

529

553 622

2 645

IŠ VISO

442 898

2 116

110 724

529

553 622

2 645

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2020
metai

2021
metai

2022
metai

2023
metai

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

2,700

2,700

1,550

1,150

8,100

Kitos administracinės išlaidos

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

2,700

2,700

1,550

1,150

8,100

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 15

Žmogiškieji ištekliai

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

54,000

-

-

-

54,000

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

56,700

2,700

1,550

1,150

62,100

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

2020
metai

2021
metai

2022 metai

2023 metai

•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

10

10

5

5

XX 01 01 02 (Delegacijos)

XX 01 05 01/11/21 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01/11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 16

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

15

15

10

5

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)

XX 01 04 yy 17

- būstinėje

- delegacijose

XX 01 05 02/12/22 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02/12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

25

25

15

10

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

   Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones arba peržiūrėti daugiametę finansinę programą.

Atsižvelgdama į tai, kad nėra maržų ir galimybių perskirstyti lėšas pagal DFP 3 išlaidų kategoriją, Komisija kartu su šia iniciatyva siūlo:

   iš dalies pakeisti DFP reglamentą, kad būtų pašalinti bendrosios įsipareigojimų maržos taikymo srities apribojimai ir likusią šios priemonės sumą panaudoti šiai iniciatyvai (Taisomojo biudžeto Nr. 2/2020 projekte);

   mobilizuoti likusią lankstumo priemonės sumą;

   mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšų likutį.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo 18 .

   Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai

N + 1
metai

N +2
metai

N +3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

   nuosaviems ištekliams

   įvairioms pajamoms

(1)    2020 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 [Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva], pasiūlymas, COM(2020) 113 final.
(2)    2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui ir Euro grupei „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“, COM(2020) 112 final.
(3)    2020 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, pasiūlymas, COM(2020) 114 final.
(4)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).
(5)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(6)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(7)    VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.
(8)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(9)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .
(10)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(11)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(12)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.
(13)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(14)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
(15)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(16)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
(17)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(18)    Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/369 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė viešiesiems ar privatiesiems paramos teikėjams prisidėti prie Skubios paramos priemonės. Jei tokių įnašų atsiras, jie sudarys išorės asignuotąsias pajamas pagal tą nuostatą ir Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.