EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 02 17
COM(2020) 58 final
2020/0026(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 75-ojoje sesijoje ir Jūrų saugumo komiteto 102-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priedo pakeitimų, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-1 skyriaus pakeitimų ir Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso pakeitimų priėmimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2020 m. kovo 30 d.–balandžio 3 d. Londone vyksiančioje Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) 75-ojoje sesijoje (toliau – MEPC 75 sesija) ir 2020 m. gegužės 13–22 d. taip pat Londone vyksiančioje Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto (MSC) 102-ojoje sesijoje (toliau – MSC 102 sesija) dėl numatomo Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) VI priedo pakeitimų, susijusių su nuosekliu 0,50 % sieros kiekio apribojimo įgyvendinimu, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-1 skyriaus A-1 dalies 3-8 taisyklės dėl vilkimo ir švartavimo įrangos, B-1 dalies 7-2 taisyklės dėl si koeficiento apskaičiavimo ir B-2–B-4 dalių dėl sandarumo pakeitimų, taip pat Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) A-1 ir B-1 dalių pakeitimų priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija
Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). IMO tikslas – būti forumu, kuriame bendradarbiaujama reguliuojant ir pritaikant praktikoje įvairiausius su tarptautine prekyba susijusios laivybos techninius aspektus. Be to, ji siekia skatinti visuotinai priimti aukščiausius praktiškai įmanomus standartus tokiose srityse kaip saugi laivyba, efektyvi navigacija ir jūros taršos iš laivų prevencija bei kontrolė ir užtikrinti visiems vienodas veiklos sąlygas. Ji taip pat sprendžia atitinkamus administracinius ir teisinius klausimus.
Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.
Visos valstybės narės yra konvencijos šalys.
Visos valstybės narės yra 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos), įsigaliojusios 1983 m. spalio 2 d., ir 2005 m. gegužės 18 d. įsigaliojusio jos VI priedo šalys. Sąjunga nėra MARPOL konvencijos šalis.
Visos valstybės narės yra 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija), įsigaliojusios 1980 m. gegužės 25 d., šalys. Sąjunga nėra SOLAS konvencijos šalis.
Tarptautinis dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodeksas (IGF kodeksas) tapo privalomas pagal SOLAS konvenciją. Jo tikslas – nustatyti tarptautinį standartą laivams, kaip kurą naudojantiems dujas arba žemos pliūpsnio temperatūros skysčius. Kodeksas taikomas visoms sritims, kuriose dėl dujų ar žemos pliūpsnio temperatūros skysčių naudojimo reikalingas ypatingas dėmesys. Kodekse pateikti kriterijai dėl varomųjų ir pagalbinių laivo mechanizmų, kaip kurą naudojančių gamtines dujas, išdėstymo ir įrengimo: jų saugos, patikimumo ir veikimo sklandumo lygis turi prilygti tam, kurį įmanoma pasiekti eksploatuojant panašius naujus įprastinius naftos kuru varomus pagrindinius ir pagalbinius laivo mechanizmus.
2.2.Tarptautinė jūrų organizacija
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros taršos iš laivų prevenciją. Ji nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus. Pagrindinis jos uždavinys – sukurti visuotinai pripažintą ir visuotinai įgyvendinamą objektyvią ir veiksmingą laivybos pramonės reguliavimo sistemą.
Prie IMO gali prisijungti bet kuri valstybė, visos ES valstybės narės yra jos narės. Europos Komisija nuo 1974 m. šioje organizacijoje turi stebėtojos statusą. Šis statusas grindžiamas bendradarbiavimo susitarimu, kurį atsižvelgdamos į bendrus interesus sudarė Vyriausybių konsultacijų laivybos klausimais organizacija (IMCO) ir Europos Bendrijų Komisija.
Iš visų IMO narių sudarytas IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus. Jis sprendžia šios organizacijos kompetencijai priskirtus aplinkosaugos klausimus, susijusius su taršos iš laivų, kuriai taikoma MARPOL konvencija, įskaitant taršą nafta, balkeriais gabenamomis cheminėmis medžiagomis, nuotekomis, šiukšlėmis ir iš laivų į orą išmetamais teršalais (be kita ko, oro teršalais ir išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis), kontrole ir prevencija. Kiti šio komiteto svarstomi klausimai – balastinio vandens tvarkymas, apsaugos nuo apaugimo sistemos, laivų perdirbimas, pasirengimas taršos įvykiams ir reagavimas į juos, taip pat specialių teritorijų ir ypač jautrių jūros rajonų nustatymas.
IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų IMO konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kuri gali būti nustatyta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba remiantis tuo dokumentu ir kurią pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą. Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir jo padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.
IMO Jūrų saugumo komitetas taip pat yra sudarytas iš visų IMO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis svarsto visus šios organizacijos kompetencijai priskiriamus klausimus, susijusius su pagalbinėmis navigacijos priemonėmis, laivų statyba ir įranga, įgulos komplektavimu atsižvelgiant į saugą, laivų susidūrimo prevencijos taisyklėmis, pavojingųjų krovinių gabenimu, saugios laivybos procedūromis ir reikalavimais, hidrografine informacija, laivų žurnalais ir navigacijos įrašais, jūrų avarijų tyrimu, žmonių bei turto gelbėjimu ir visais kitais su saugia laivyba susijusiais aspektais.
IMO Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų IMO konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kuri gali būti nustatyta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba remiantis tuo dokumentu ir kurią pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą. Jūrų saugumo komiteto ir jo padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.
2.3.Numatomas priimti IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aktas
2020 m. kovo 30 d.–balandžio 3 d. 75-ojoje sesijoje (MEPC 75 sesijoje) Jūrų aplinkos apsaugos komitetas turi priimti MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimus. Jie susiję su 0,50 % sieros kiekio ribos taikymu laivuose naudojamam mazutui. Numatytų MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimų tikslas – padėti nuosekliai įgyvendinti 0,50 % sieros kiekio apribojimą.
2008 m. IMO priėmė rezoliuciją, kuria numatyta iš dalies pakeisti MARPOL konvencijos VI priedą, kuriame išdėstytos oro taršos iš laivų prevencijos taisyklės. Atnaujintas MARPOL konvencijos VI priedas įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d. ir jame, inter alia, nustatytos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, taip pat jiems nepriklausančiuose jūros rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės.
MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 dalies 3 punkte nustatyto mazuto standarto, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., griežto laikymosi užtikrinimas bus svarbus elementas siekiant sudaryti palankias sąlygas nuosekliai įgyvendinti visuotinio 0,50 % sieros kiekio apribojimo įgyvendinimą ir veiksmingai užtikrinti jo laikymąsi. Numatytų MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimų tikslas – užtikrinti veiksmingą 14 taisyklės 1 dalies 3 punkto įgyvendinimą siekiant smarkiai sumažinti orą teršiančių SOx ir kietųjų dalelių kiekį, išmetamą į atmosferą degimo variklius turinčių laivų, ir taip apsaugoti žmonių sveikatą ir jūros aplinką.
2.4.Numatomas priimti IMO Jūrų saugumo komiteto aktas
Jūrų saugumo komitetas 2020 m. gegužės 13 d.–22 d. 102-ojoje sesijoje (MSC 102 sesijoje) turi priimti Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) pakeitimus ir Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) 11 taisyklės pakeitimus.
Numatytų SOLAS konvencijos II-1 skyriaus A-1 dalies 3-8 taisyklės pakeitimų tikslas susijęs su vilkimo ir švartavimo saugumu. SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B, B-1 ir B-2–B-4 dalių pakeitimais siekiama užtikrinti nuostatų dėl sandarumo nuoseklumą. Paprastai atitinkami indikatoriai (vairo, sraigto, traukos, žingsnio ir eksploatacinio modelio indikatoriai) įrengiami ne visų tipų laivuose.
Numatomais Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) 11 taisyklės pakeitimais siekiama užtikrinti šio kodekso nuostatų dėl esamų reikalavimų laivams, kuriuose kaip kuras naudojamos gamtinės dujos, nuoseklumą įvedant kodekso taikymo patirtimi grindžiamas būtinas korekcijas.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
3.1.MARPOL konvencijos VI priedo taisyklių pakeitimai
2017 m. liepos 3–7 d. Londone vykusioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 71-ojoje sesijoje (MEPC 71 sesijoje) patvirtintas naujas svarstytinas dokumentas „Nuoseklus MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 dalies 3 punkto įgyvendinimas“, kurį ketinta įtraukti į Taršos prevencijos ir likvidavimo pakomitečio 2018–2019 m. dvimetę darbotvarkę, taip pat į Taršos prevencijos ir likvidavimo pakomitečio 5-osios sesijos (PPR 5 sesijos) preliminarią darbotvarkę ir baigti svarstyti 2019 m.
2018 m. vasario 5–9 d. Londone vykusioje PPR 5 sesijoje parengtas MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės pakeitimų, susijusių su draudimu turėti laive reikalavimų neatitinkančio mazuto, skirto naudoti varomajam degimo varikliui ar laive vykdomoms operacijoms, projektas. 2018 m. balandžio 9–13 d. Londone vykusioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 72‑ojoje sesijoje (MEPC 72 sesijoje), atlikus nedidelius pakeitimus, patvirtintas MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimų projektas.
2018 m. liepos 9–13 d. Londone tarp sesijų surengtas susitikimas dėl MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 dalies 3 punkto nuoseklaus įgyvendinimo. Europos Sąjunga pateikė Dokumentą ISWG-AP 1/3/2, kuriame siūlomi 14 ir 18 taisyklių pakeitimai.
Tie pakeitimai priimti MEPC 73 sesijoje paskelbiant Rezoliuciją MEPC.305 (73). MEPC 73 sesijoje nuspręsta, kad tie pakeitimai laikomi priimtais 2019 m. rugsėjo 1 d. ir įsigalios 2020 m. kovo 1 d.
2019 m. vasario 18–22 d. Londone vykusioje PPR 6 sesijoje parengtas šių pakeitimų projektas:
–1 taisyklės pakeitimų dėl nuostatų taikymo;
–2 taisyklės pakeitimų, kuriais įtraukiamos sąvokų „sieros kiekis mazute“, „žemos pliūpsnio temperatūros kuras“, „pagal MARPOL konvenciją pateiktas ėminys“, „laive naudojamo mazuto ėminys“ ir „laive naudoti numatyto mazuto ėminys“ apibrėžtys;
–14 taisyklės pakeitimų dėl laive naudojamo ir laive naudoti numatyto mazuto ėminių ėmimo ir tikrinimo siekiant nustatyti, ar jie atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus;
–18 taisyklės pakeitimų dėl tikrinimo procedūros;
–I priedėlio pakeitimų dėl mazuto ėminių ėmimo vietos, kuriais papildoma tarptautinio atmosferos teršimo prevencijos liudijimo forma, ir
–VI priedėlio dėl kuro tikrinimo procedūros, taikomos mazuto ėminių atitikčiai MARPOL VI priedo reikalavimams nustatyti, pakeitimų.
Po PPR 6 sesijos šie pakeitimai pateikti MEPC 74 sesijoje, kurioje jiems buvo pritarta ir jie perduoti priimti MEPC 75 sesijoje.
MARPOL konvencijos VI priedo 1, 2, 14, 18, 20, 21 taisyklių ir I bei VI priedėlių pakeitimai išdėstyti IMO dokumente MEPC 75/3. MEPC 74 sesijos ataskaitos (Dokumentas MEPC 74/18) 5.116 punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti MEPC 75 sesijoje.
Atsižvelgdama į sustiprintas Direktyvos 2016/802 įgyvendinimo nuostatas, Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais atsižvelgiama į poreikį visame pasaulyje tvirtai ir nedviprasmiškai užtikrinti 0,50 % sieros kiekio jūriniame kure ribos laikymąsi. Taip bus užtikrintas veiksmingas išmetamo sieros oksido kiekio mažinimas ir išvengiama žalingo jo poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms, sykiu užkertant kelią konkurencijos iškreipimui šiame sektoriuje.
3.2.Konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-1 skyriaus pakeitimai
3.2.1.SOLAS II-1 skyriaus A-1 dalies 3-8 taisyklės dėl vilkimo ir švartavimo įrangos pakeitimai
Saugaus švartavimo klausimą ES iškėlė MSC 95 sesijoje neplanuotai pateikdama naują Dokumentą MSC 95/19/2, kuriam MSC pritarė. MSC taip pat pritarė Japonijos pasiūlymui minėtą klausimą papildyti švartavimo lynų priežiūros ir pažeistų arba susidėvėjusių švartavimo lynų pakeitimo reikalavimais (Dokumentas MSC 95/19/13). Tuomet šį klausimą tiek darbo grupėje, tiek korespondencijos grupėje svarstė Laivų projektavimo ir statybos pakomitetis (SDC), koordinuojant Danijai ir Japonijai. 6-ojoje SDC sesijoje (SDC 6 sesijoje) užbaigtas SOLAS konvencijos pakeitimų projektas ir susijusios rekomendacijos bei gairės. MSC 101 sesijoje išnagrinėtas SDC parengto dokumento turinys, konkrečiai:
–SOLAS konvencijos II-1 skyriaus A-1 dalies 3-8 taisyklės pakeitimai;
–švartavimo mechanizmų projektavimo ir tinkamos švartavimo įrangos bei saugaus švartavimo reikmenų parinkimo gairės;
–švartavimo įrangos, įskaitant lynus, tikrinimo ir priežiūros gairės,
–persvarstytos rekomendacijos dėl laivų vilkimo ir švartavimo įrangos ir atitinkamas MSC aplinkraščio projektas (MSC.1/Circ.1175/Rev.1) ir
–visų susijusių MSC aplinkraščių projektai.
MSC 101 sesijoje patvirtintas SOLAS konvencijos pakeitimų, išdėstytų ataskaitoje MSC 101/24 Add.1, projektas. Atitinkamos gairės ir rekomendacijos neoficialiai patvirtintos MSC 101 sesijoje ir bus galutinai patvirtintos priimant SOLAS konvencijos pakeitimų projektą. MSC 101 sesijos ataskaitos MSC 101/24 12.2-12.9 punktuose nurodyta, kad tuos SOLAS konvencijos pakeitimus ir su jais susijusias gaires ir rekomendacijas numatoma atitinkamai priimti ir patvirtinti MSC 102 sesijoje.
Kadangi SOLAS konvencijos pakeitimai ir su jais susijusios gairės, rekomendacijos ir MSC aplinkraščiai suteikia galimybę visapusiškai atnaujinti esamus švartavimosi reikalavimus, jie atitinka pirminio Sąjungos pasiūlymo tikslą, taigi Sąjunga turėtų pritarti SOLAS konvencijos pakeitimų priėmimui ir su jais susijusių dokumentų patvirtinimui.
3.2.2.Sandarumas. SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B, B-1 ir B-2–B-4 dalių taisyklių nuoseklumas
96-ojoje sesijoje MSC susitarė į savo 2018–2019 m. dvimetę darbotvarkę įtraukti dokumentą „SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B-2–B-4 dalių peržiūra, kuria siekiama suderinti tų dalių ir B ir B-1 dalių nuostatas dėl sandarumo“ ir šiam klausimui koordinuoti paskyrė Laivų projektavimo ir statybos pakomitetį.
Galutinis atitinkamų SOLAS konvencijos pakeitimų projektas parengtas SDC 6 sesijoje ir perduotas svarstyti MSC 101 sesijoje. SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B, B-1 ir B-2–B-4 dalių pakeitimai išdėstyti Dokumento MSC 101/24 Add.1 25 priede.
Dėl SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B-1 dalies 7-2 taisyklėje išdėstyto si koeficiento apskaičiavimo SDC nusprendė, kad nors SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 7-2.5 taisyklės pakeitimų rengimas viršijo jo rengiamo dokumento apimtį, pakeitimai yra veiksmingiausias būdas pašalinti SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 7-2.5.2.1 taisyklės nuostatų dėl pertvarose virš viršutinio denio esančių durų, kurios apskaičiuojant apgadinto laivo stovumą laikomos sandariomis, neatitikimus. SDC 6 sesijoje susitarta prašyti, kad MSC 101 sesijoje būtų pritarta tokiam būdui pašalinti įvairių SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B dalių nuostatų dėl sandarumo neatitikimus. MSC 101 tam būdui pritarė (žr. MSC 101 sesijos ataskaitos MSC 101/24 12.10 punktą) ir pakeitimai taip pat išdėstyti Dokumento MSC 101/24 Add.1 25 priede.
MSC 101sesijos ataskaitos MSC 101/24 12.12 punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti MSC 102 sesijoje.
Kadangi SOLAS II-1 skyriaus B-2–B-4 dalių pakeitimais suderinamos visos B dalių nuostatos dėl sandarumo, įskaitant pagrindinį apgadinto laivo stovumo apskaičiavimo klausimą, ir MSC 101 sesijoje jų patvirtinimui pritarė Sąjunga, Sąjunga turėtų pritarti šių pakeitimų priėmimui.
3.3.Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) A-1 ir B-1 dalių pakeitimai
Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 5-ojoje sesijoje (CCC 5 sesijoje) pritarta IGF kodekso A-1 dalies 6.7.1.1 punkto (dėl slėgio mažinimo sistemų) ir 11 skirsnio (dėl kuro paruošimo patalpos gaisro gesinimo sistemos) pakeitimams, išdėstytiems CCC ataskaitos CCC 5/13 2 priede, ir juos nuspręsta pateikti tvirtinti MSC 101 sesijoje (žr. CCC 5/13 3.31 punktą). MSC 101 sesijoje tų pakeitimų projektas patvirtintas, pakeitimai išdėstyti Dokumento MSC 101/24 Add.1 14 priede. MSC 101 sesijos ataskaitos MSC 101/24 9.2 punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti MSC 102 sesijoje.
CCC 5 sesijoje taip pat patvirtintas 16.3.3.5.1 punkto pakeitimų dėl kuro laikymo sistemai skirtų medžiagų, išskyrus aliuminio lydinius, tempimo bandymų, nurodytų IGF kodekso B-1 dalyje, kurie išdėstyti Dokumento CCC 5/13 5 priede ir pateikti tvirtinti MSC 101 sesijoje (žr. Dokumento CCC 5/13 4.14 punktą). MSC 101 sesijoje pakeitimų, išdėstytų Dokumento MSC 101/24 Add.1 14 priede, projektas patvirtintas. Dokumento MSC 101/24 9.3 punkte nurodyta, kad minėtus pakeitimus numatoma priimti MSC 102 sesijoje.
6.7.1.1 punkto pakeitimu aiškiau išdėstomos nuostatos dėl vietų, kuriose turi būti įrengta tinkama slėgio mažinimo sistema. 11 skirsnio pakeitimu, kuriuo įtraukiama nuostata dėl stacionarios gaisro gesinimo sistemos kuro ruošimo patalpoje, užtikrinama papildoma sauga. Sąjunga pritarė abiejų pakeitimų patvirtinimui MSC 101 sesijoje. Todėl Sąjunga turėtų pritarti šių pakeitimų priėmimui.
3.4.Susiję ES teisės aktai ir ES kompetencija
3.4.1.MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai
MARPOL konvencijos VI priede nustatyti reikalavimai, susiję su sieros kiekio jūriniame mazute mažinimu siekiant sumažinti išmetamų orą teršiančių SOx kiekį, į ES teisę perkelti 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse. Todėl pakeitimai, kurie turi būti priimti MEPC 75 sesijoje ir kuriais iš dalies keičiamas MARPOL konvencijos VI priedas, turės tiesioginį poveikį tos direktyvos reikalavimams.
3.4.2.Konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-1 skyriaus pakeitimai
Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai.
Todėl pakeitimai, kurie turi būti priimti MSC 102 sesijoje ir kuriais numatoma iš dalies pakeisti II-1 skyriaus A ir B dalis, turės tiesioginį poveikį tos direktyvos reikalavimams.
3.4.3.Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) A-1 ir B-1 dalių pakeitimai
Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai. IGF kodeksą keleiviniams laivams taikyti privaloma pagal SOLAS konvenciją.
Todėl MSC 102 sesijoje numatomi priimti pakeitimai turės tiesioginį poveikį reikalavimams, taikomiems pagal Direktyvą 2009/45/EB.
3.4.4.ES kompetencija
MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai turės įtakos ES teisės nuostatoms, taikomoms pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse.
SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimai turės poveikį ES teisės nuostatoms, taikomoms pagal Direktyvą 2009/45/EB.
Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A-1 ir B-1 dalių pakeitimai turės poveikį ES teisės nuostatoms, taikomoms pagal Direktyvą 2009/45/EB.
Taigi remiantis SESV 3 straipsnio 2 dalies paskutine sakinio dalimi Sąjunga šioje srityje turi išimtinę kompetenciją, todėl būtina nustatyti Sąjungos poziciją dėl aktų, kuriais priimami pirmiau nurodyti pakeitimai.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyta priimti sprendimus, kuriais nustatomos „pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma nepriklausomai nuo to, ar Sąjunga yra tokio organo narė arba susitarimo šalis.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“.
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas ir Jūrų saugumo komitetas – pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigti organai.
Dokumentai, kuriuos turi priimti IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas ir Jūrų saugumo komitetas, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi priimti aktai gali daryti lemiamą įtaką šių ES teisės aktų turiniui:
–2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Taip yra todėl, kad 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse apima su sieros kiekiu susijusius MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus kaip priemonę jos tikslui pasiekti;
–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad Direktyvoje 2009/45/EB nustatyta, jog A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.
Todėl MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimai, SOLAS konvencijos pakeitimai ir IGF kodekso pakeitimai turės poveikį ES teisės nuostatoms atitinkamai taikomoms pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų.
Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2020/0026 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 75-ojoje sesijoje ir Jūrų saugumo komiteto 102-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priedo pakeitimų, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-1 skyriaus pakeitimų ir Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso pakeitimų priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, kadangi:
(1)Sąjungos veiksmais jūrų transporto sektoriuje turėtų būti siekiama apsaugoti jūros aplinką bei žmonių sveikatą ir didinti laivybos saugą;
(2)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.;
(3)IMO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūrų ir oro taršos iš laivų prevenciją. Visos ES valstybės narės yra IMO narės. Sąjunga nėra IMO narė;
(4)pagal IMO konvencijos 38 straipsnio a punktą Jūrų aplinkos apsaugos komitetas vykdo funkcijas, kurios priskirtos arba gali būti priskirtos IMO tarptautinėmis konvencijomis dėl jūrų taršos iš laivų prevencijos ir kontrolės, visų pirma kiek tai sietina su taisyklių ar kitų nuostatų priėmimu ir keitimu;
(5)pagal IMO konvencijos 28 straipsnio b punktą Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, nustatytų pagal tą konvenciją, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, arba kiekvienos pareigos pagal tą straipsnį, kurią pripažįsta IMO ir kuri gali būti jam priskirta pagal bet kurį kitą tarptautinį dokumentą, vykdymo mechanizmą;
(6)Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) įsigaliojo 1983 m. spalio 2 d.;
(7)pagal MARPOL konvencijos 16 straipsnio 2 dalies c punktą jos pakeitimus gali priimti atitinkama įstaiga, kuri šiuo atveju yra Jūrų aplinkos apsaugos komitetas;
(8)Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija) įsigaliojo 1980 m. gegužės 25 d.;
(9)pagal SOLAS konvencijos VIII straipsnio b punkto iii papunktį IMO Jūrų saugumo komitetas gali priimti SOLAS konvencijos pakeitimus;
(10)Gegužės 30 d.–balandžio 3 d. vyksiančioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 75-ojoje sesijoje (MEPC 75 sesijoje) numatoma priimti MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimus;
(11)Jūrų saugumo komitetas 2020 m. gegužės 13–22 d. vyksiančioje savo 102-ojoje sesijoje (MSC 102 sesijoje), turi priimti SOLAS konvencijos II-1 skyriaus ir Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso (IGF kodekso) A-1 ir B-1 dalių pakeitimus;
(12)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu MEPC 75 sesijoje, nes MARPOL konvencijos VI priedo 1, 2, 14, 18, 20, 21 taisyklių ir I bei VI priedėlių pakeitimai gali padaryti lemiamą poveikį Sąjungos teisės aktų, konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802,, turiniui;
(13)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi MSC 102 sesijoje, nes SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimai gali padaryti lemiamą poveikį Sąjungos teisės aktų, konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB, turiniui, o IGF kodekso pakeitimai – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų turiniui;
(14)MARPOL konvencijos VI priedo pakeitimais bus užtikrintas nuoseklus 14 taisyklėje nustatyto 0,50 % sieros kiekio jūriniame kure apribojimo įgyvendinimas. Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, kad sumažinus dėl kuro deginimo laivuose išmetamo sieros dioksido kiekį būtų užtikrinta prognozuojama nauda sveikatai ir aplinkai;
(15)SOLAS konvencijos II-1 skyriaus A-1 dalies pakeitimais siekiama padidinti laivų švartavimo saugą. Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais bus visapusiškai atnaujinti esami švartavimosi reikalavimai;
(16)SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B, B-1 ir B-2–B-4 dalių pakeitimais siekiama užtikrinti laivų sandarumo nuostatų nuoseklumą. Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais užtikrinamas visų B dalių nuostatų dėl sandarumo, įskaitant pagrindinį apgadinto laivo stovumo apskaičiavimo klausimą, nuoseklumas;
(17)IGF kodekso A-1 ir B-1 dalių pakeitimais, grindžiamais taikant kodeksą įgyta patirtimi, siekiama patobulinti nuostatas dėl kuro laikymo, priešgaisrinės saugos, taip pat metalo medžiagų suvirinimui skirtų tempimo bandymų ir kuro laikymo sistemos neardomųjų bandymų. Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais suteikiama daugiau aiškumo dėl vietų, kuriose turi būti įrengta tinkama slėgio mažinimo sistema, ir numatomos papildomos kuro paruošimo patalpoms skirtos saugos priemonės;
(18)Sąjungos poziciją, veikdamos kartu, turi pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir Jūrų saugumo komiteto narės,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 75-iojoje sesijoje, yra pritarti IMO dokumento MEPC 73/3 priede išdėstytų Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priedo pakeitimų priėmimui.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje, yra pritarti:
(a)IMO dokumento MSC 102/3 1 priede išdėstytų Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-1 skyriaus pakeitimų priėmimui;
(b)IMO dokumente MSC 102/3 2 priede išdėstytų Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso A-1 ir B-1 dalių pakeitimų priėmimui.
3 straipsnis
1.1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu, pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto narės.
2.2 straipsnyje nurodytą poziciją pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto narės.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas