EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 01 14

COM(2020) 22 final

2020/0006(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2018 m. gegužės 2 d. Europos Komisija priėmė 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą 1 . Pasiūlymu parodytas didesnis Komisijos užmojis su klimatu susijusios veiklos srityje ir pasiūlyta tokiai veiklai išleisti 25 proc., tai yra 320 mlrd. EUR, lėšų, kurios turi būti mobilizuotos iš ES biudžeto.

Vėliau, 2018 m. gegužės 29 ir 30 d., Komisija priėmė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais reglamentuojamas sanglaudos politikos finansavimo naudojimas tuo pačiu laikotarpiu. Įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, vienas pagrindinių tikslų, kuriuo bus grindžiamos ES investicijos 2021–2027 m., bus „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“ 2 . Pagal Komisijos pasiūlymą didelė sanglaudos finansavimo dalis bus skirta šiam prioritetui. Bus labai svarbu patvirtinti šią dalį vykstančiame teisėkūros procese.

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, kuriame nustatė naujos Europos augimo politikos veiksmų planą. Ši augimo politika grindžiama plataus užmojo klimato ir aplinkos apsaugos tikslais ir dalyvaujamaisiais procesais, suburiančiais piliečius, miestus ir regionus kovai su klimato kaita ir aplinkos apsaugai. Atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. veiksmingai ir sąžiningai pasiekti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus, Europos žaliajame kurse pasiūlytas Teisingos pertvarkos mechanizmas, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, kad niekas neliktų nuošalyje. Nuo žalingo klimato kaitos poveikio ir blogėjančios aplinkos būklės labiausiai nukenčia tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Be to, pertvarkos valdymas lems didelius struktūrinius pokyčius. Piliečiai ir darbuotojai patirs skirtingą poveikį; ne visos valstybės narės, regionai ir miestai pradės pertvarką nuo to paties taško; jų pajėgumai veikti irgi nebus vienodi.

Kaip išsamiau išdėstyta Komunikate „Tvarios Europos investicijų planas“ 3 , Teisingos pertvarkos mechanizmu daugiausia dėmesio bus skiriama regionams ir sektoriams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį dėl jų priklausomybės nuo iškastinio kuro, įskaitant anglis, durpes ir degiuosius skalūnus arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių pramoninių procesų. Kai kurie sektoriai patirs nuosmukį, dėl kurio negrįžtamai sumažės šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių arba iškastinio kuro, visų pirma anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, gamyba bei naudojimu pagrįstų ekonomikos sektorių veiklos rezultatai ir darbo vietų skaičius juose. Kiti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršūs ekonomikos sektoriai, kuriuose galima taikyti daug anglies dioksido išskiriančių procesų alternatyvas, kad būtų išsaugoti ekonominiai rezultatai ir pagerinta padėtis darbo vietų srityje, turės būti pertvarkomi. Iš viso anglių pramonės infrastruktūra egzistuoja 108 Europos regionuose; su anglimis susijusioje srityje dirba beveik 237 000 žmonių, durpių gavybos srityje – beveik 10 000 žmonių, degiųjų skalūnų pramonėje – apie 6 000 žmonių. Degiųjų skalūnų pramonei reikia teikti ypatingą dėmesį, nes su šiuo kuru susijęs ypač didelis išmetamo anglies dioksido kiekis. Nuo iškastinio kuro vertės grandinės ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių pramonės procesų priklauso daug netiesioginių papildomų darbo vietų.

Teisingos pertvarkos mechanizmas papildys didelį ES biudžeto įnašą pasitelkiant visas tiesiogiai su pertvarka susijusias priemones, visų pirma Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (toliau – ESF+).

Mechanizmą sudarys trys ramsčiai: 1) Teisingos pertvarkos fondas, įgyvendinamas pagal pasidalijamojo valdymo principą, 2) speciali sistema pagal programą „InvestEU“ ir 3) kartu su EIB grupe įgyvendinama viešojo sektoriaus paskolų priemonė, skirta sutelkti papildomas investicijas susijusiems regionams. Teisingos pertvarkos fondas visų pirma bus naudojamas dotacijoms teikti; speciali pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ pritrauks privačias investicijas, o partnerystė su EIB pritrauks viešąjį finansavimą.

Teisingos pertvarkos fondas daugiausia dėmesio skirs teritorijų, kurias labiausiai paveiks su klimato kaita susijusi pertvarka, ekonomikos įvairinimui ir jų darbuotojų bei darbo ieškančių asmenų perkvalifikavimui ir aktyviai įtraukčiai. Investicijų pagal kitus du Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius tinkamumas finansuoti bus platesnis, kad būtų remiama su energetikos pertvarka susijusi veikla. Speciali „InvestEU“ sistema apims energetikos ir transporto infrastruktūros projektus, įskaitant dujų infrastruktūrą ir centralizuotą šilumos tiekimą, taip pat priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus. EIB viešųjų paskolų priemone valdžios institucijoms bus suteikta galimybė įgyvendinti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie poveikio klimatui neutralumo. Projektai apims energetikos ir transporto infrastruktūrą, centralizuoto šilumos tiekimo tinklus ir energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant pastatų renovaciją.

Taikant nuoseklią reglamentavimo sistemą, visų pirma sektorių valstybės pagalbos taisykles, bus atlaisvinta papildomų viešųjų ir privačiųjų išteklių, o tai suteiks galimybių palengvinti nacionalinių lėšų naudojimą teisingos pertvarkos tikslus atitinkantiems projektams. Neatskiriama Teisingos pertvarkos mechanizmo dalis bus ir konsultacinė parama bei techninė pagalba regionams.

Atsižvelgdama į naujausius turimus mokslo duomenis ir į poreikį paspartinti pasaulinius klimato politikos veiksmus, 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą pasiekti, kad iki 2050 m. Sąjunga būtų neutralaus poveikio klimatui, o tai atitinka Paryžiaus susitarimo tikslus, ir palankiai įvertino Komisijos pranešimą, kuriame siūloma skirti 100 mlrd. EUR investicijų pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiems tikslams pasiekti. Mechanizmo ištekliai, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, bus skirti valstybių narių įsipareigojimams remti, siekiant tikslo, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus.

Teisingos pertvarkos fondas

Teisingos pertvarkos fondas bus pagrindinė priemonė, skirta remti teritorijas, kurias labiausiai paveiks perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo, ir išvengti regioninių skirtumų didėjimo. Todėl jis bus įsteigtas pagal sanglaudos politiką, kuri yra pagrindinė ES politikos priemonė regioniniams skirtumams mažinti ir struktūriniams pokyčiams Europos regionuose remti, nes juos jungia bendri sanglaudos politikos tikslai konkrečiomis perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo aplinkybėmis. Jis bus įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais. Taip bus užtikrinta atsakomybė už pertvarkos strategiją ir sukurtos veiksmingos valdymo sistemos priemonės ir struktūros.

Teisingos pertvarkos fondas teiks paramą visoms valstybėms narėms. Jo finansinių išteklių paskirstymas atitiks valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo pasiekti.

Todėl paskirstymo metodas bus nustatytas atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių regionų pertvarkos mastą (pagal atitinkamą pramonės išmetamo CO2 kiekį), socialinius uždavinius, susijusias su galimu darbo vietų praradimu pramonės, anglių bei lignito kasybos ir durpių bei degiųjų skalūnų gamybos sektoriuose. Nustatant metodą taip pat bus atsižvelgiama į valstybių narių ekonominio išsivystymo lygį ir susijusius investavimo pajėgumus.

Valstybės narės papildys savo asignavimus Teisingos pertvarkos fondui iš savo išteklių pagal ERPF ir ESF+ taikant konkretų ir galutinį perkėlimo mechanizmą. Valstybės narės taip pat skirs nacionalinius išteklius Sąjungos ištekliams papildyti. Sąjungos bendro finansavimo lygis bus nustatytas pagal regiono, kuriame yra nustatytos teritorijos, kategoriją. Atsižvelgiant į tai, kad iš ERPF ir ESF+ perkeliamų lėšų suma kartu paėmus bus bent 1,5 karto ir ne daugiau kaip 3 kartus didesnė už Teisingos pertvarkos fondo asignavimus ir atsižvelgiant į nacionalinį bendrą finansavimą, bendri šio fondo finansavimo pajėgumai bus daugiau kaip 30 mlrd. EUR ir gali siekti 50 mlrd. EUR. Siekiant užtikrinti tęstinį sanglaudos politikos poveikį, nė viena valstybė narė papildomai Teisingos pertvarkos fondo paramai neturėtų skirti daugiau kaip 20 proc. savo pradinio ERPF ir savo pradinio ESF+ asignavimo (skaičiuojant kiekvienam fondui atskirai).

Teisingos pertvarkos fondo programavimas

Vykdydamos dialogą Komisija ir kiekviena valstybė narė susitars dėl programavimo, įskaitant teritorijų, kuriose bus taikomos priemonės, ir atitinkamų veiksmų nustatymo. Jam bus taikomas Europos semestro procesas. Tai turi būti tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos bus daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesų pertvarkymo.

Atsižvelgdamos į šioje srityje Komisijos atliktą analizę, valstybės narės parengs vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, kuriuose išdėstys pertvarkos proceso iki 2030 m. metmenis, atitinkančius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir vėliau nustatys labiausiai paveiktas teritorijas, kurios turėtų būti remiamos. Kiekvienos iš šių teritorijų teisingos pertvarkos planuose bus nustatyti socialiniai, ekonominiai ir aplinkos apsaugos uždaviniai ir pateikta išsami informacija apie ekonomikos įvairinimo, perkvalifikavimo ir aplinkos atkūrimo poreikius.

Siekiant užtikrinti Teisingos pertvarkos fondo veiksmingumą, teikiama parama turi būti sutelkta. Todėl nustatytos teritorijos atitiks NUTS 3 lygio regionus arba galės būti jų dalys.

Parama iš Teisingos pertvarkos fondo bus grindžiama teritoriniais teisingos pertvarkos planais ir bus pagal vieną ar daugiau prioritetų suplanuota programose, kurios taip pat remiamos iš ERPF, ESF + ar Sanglaudos fondo, arba specialioje Teisingos pertvarkos fondo programoje. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai bus įtraukti į programas ir bus priimti tuo pačiu Komisijos sprendimu kaip ir programa. Parama iš Teisingos pertvarkos fondo priklausys nuo patvirtintų teritorinių teisingos pertvarkos planų, kuriuose visų pirma turės būti apibūdintas valstybės narės įsipareigojimas dėl pertvarkos proceso, atitinkantis jos nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ES tikslą dėl poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose taip pat turėtų būti pagrįsti papildomi perkeliami ERPF ir ESF+ ištekliai, taip pat bet kokia parama gamybinėms investicijoms į įmones, kurios nėra MVĮ, jei manoma, kad tai būtina. Patvirtinus teritorinius teisingos pertvarkos planus, bus galima teikti paramą ne tik iš Teisingos pertvarkos fondo, bet ir iš specialios teisingos pertvarkos sistemos pagal programą „InvestEU“ (Teisingos pertvarkos mechanizmo antrasis ramstis) ir viešojo sektoriaus paskolų priemonės, įgyvendinamos bendradarbiaujant su EIB (trečiasis ramstis), kuria bus remiamos investicijos į atitinkamas teritorijas. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai prireikus turėtų būti atnaujinti ir priimti iš naujo, visų pirma atnaujinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Kaip ir visų sanglaudos politikos programų atveju, bus atliekama Teisingos pertvarkos fondo remiamų programų laikotarpio vidurio peržiūra. Atsižvelgiant į rezultatus 2025 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą Teisingos pertvarkos fondo ištekliai valstybėje narėje galėtų būti perskirstyti. Laikotarpio vidurio peržiūra taip pat suteiks galimybę skirti lėšų 2026 ir 2027 m., kurios bus atidėtos kito laikotarpio pradžioje.

Teisingos pertvarkos fondo paramą gaunančios teritorijos taip pat galės naudotis specialia techninės pagalbos priemone. Šios priemonės tikslas – parengti paprastą ir integruotą konkrečiai pritaikytą priemonių rinkinį, apimantį įvairią teikiamą Komisijos, EIB ir kitų tarptautinių organizacijų paramą. Jau 2020 m. Komisija padės valstybėms narėms rengti jų teritorinius teisingos pertvarkos planus. Be to, „InvestEU“ konsultacijų centras, įskaitant „Jaspers“ (bendra Komisijos ir EIB iniciatyva struktūrinių fondų projektams rengti), teiks paramą projektų bazei rengti. Galiausiai Komisija sukurs Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose susijusiuose sektoriuose, kuri bus paremta esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma.

Papildomumas su „InvestEU“ teisingos pertvarkos sistema ir su EIB įgyvendinama viešojo sektoriaus paskolų priemone

Teisingos pertvarkos mechanizmas apims tvirtą valdymo sistemą, orientuotą į teritorinius pertvarkos planus.

Be to, Teisingos pertvarkos fondo teikiamą paramą papildys speciali „InvestEU“ teisingos pertvarkos sistema. Ja bus remiamos didesnės apimties investicijos, visų pirma prisidedant prie pertvarkos remiant mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparią veiklą, pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumo sistemas. Pagal šią sistemą taip pat galės būti finansuojama energetikos ir transporto infrastruktūra, įskaitant dujų infrastruktūrą ir centralizuotą šilumos tiekimą, taip pat priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektai, regionų ekonomikos įvairinimas ir socialinė infrastruktūra. Be to, pagal naują su EIB įgyvendinamą viešojo sektoriaus paskolų priemonę bus teikiamos subsidijos vietos valdžios institucijoms atitinkamiems regionams remti. ES parama be kita ko galėtų būti teikiama kaip palūkanų subsidija arba investicijų dotacija, finansuojama iš ES biudžeto, kuri bus derinama su paskolomis, kurias EIB suteiks savivaldybėms, regioninėms ir kitoms valdžios institucijoms.

Kitų dviejų Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių geografinė aprėptis bus platesnė nei Teisingos pertvarkos fondo ir bus remiamos investicijos ne tik į projektus teisingos pertvarkos teritorijose, bet ir už tų teritorijų ribų, jeigu tie projektai bus labai svarbūs pertvarkai teisingos pertvarkos teritorijose.

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

ES veiksmai grindžiami SESV 174 straipsnio 1 dalimi: „Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“

Siekiant nustatyti Teisingos pertvarkos fondo struktūrą, pasiūlymą būtina grįsti SESV 175 straipsniu, kuriame Sąjunga aiškiai raginama padėti siekti 174 straipsnyje išdėstytų tikslų veikla, kurios ji imasi panaudodama struktūrinius fondus, EIB ir kitas esamas finansines priemones.

SESV 175 straipsnio 3 pastraipoje taip pat nustatyta, kad „[j]ei pasirodytų, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, nesusijusių su fondais ir nepakenkiančių priemonėms, kurių yra imtasi kitų Sąjungos politikos sričių sistemoje, tokių veiksmų Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu“.

•Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, taip pat tam tikrų socialinės politikos aspektų srityje Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis. Ji taip pat yra kompetentinga remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus švietimo ir profesinio mokymo bei pramonės srityse (SESV 6 straipsnis).

Teisingos pertvarkos fondo įgyvendinimas pagal pasidalijamojo valdymo principą grindžiamas subsidiarumo principu. Taikant pasidalijamąjį valdymą Komisija deleguoja strateginio programavimo ir įgyvendinimo uždavinius valstybėms narėms ir regionams. Todėl Sąjungos veiksmai neviršija to, kas būtina siekiant Sąjungos tikslų, nustatytų Sutartyse.

Pasidalijamuoju valdymu siekiama užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių ir kad ES lygmens veiksmai būtų pagrįsti nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens galimybėmis ir ypatumais. Pasidalijamasis valdymas suartina Europą ir jos piliečius ir vietos poreikius susieja su Europos tikslais. Be to, juo didinama atsakomybė už ES tikslus, nes valstybės narės ir Komisija dalijasi sprendimų priėmimo galiomis ir atsakomybe ir bendrai finansuoja programas.

•Priemonės pasirinkimas

Sanglaudos politika yra tinkamas Teisingos pertvarkos fondo pagrindas, nes tai yra pagrindinė ES politika, skirta struktūriniams pokyčiams Europos regionuose remti. Ji teikia finansinę paramą investicijoms įvairiose srityse, kuriomis prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, bendradarbiaujant su vietos subjektais.

Joje taip pat numatytas integruotas teritorinis požiūris, kuriuo užtikrinama Teisingos pertvarkos fondo remiamų investicijų ir pagal pagrindines sanglaudos politikos programas remiamų investicijų sąveika ir suderinamumas. Tai paspartins atitinkamų regionų ekonominį vystymąsi ir pertvarką.

Be to, taip užtikrinama valstybių narių ir regionų atsakomybė. Tai Teisingos pertvarkos fondo atveju itin svarbu, nes jis turi būti įtvirtintas specialiai pritaikytose teritorinėse pertvarkos strategijose, visapusiškai apimančiose daugybę dėl pertvarkos kylančių socialinių, aplinkos ir ekonominių uždavinių.

Sanglaudos politikos srityje pasirinkta priemonė yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip nustatyta Sutarties 175 straipsnio 3 pastraipoje.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2018 m. gegužės ir birželio mėn. Komisija priėmė pasiūlymus dėl ilgalaikio biudžeto po 2020 m. ir naujos kartos programų ir fondų. Kaip sudėtinę šio proceso dalį Komisija surengė keletą pagrindines išlaidų sritis apimančių viešų konsultacijų, kad sužinotų visų suinteresuotųjų šalių nuomones, kaip kuo geriau panaudoti kiekvieną ES biudžeto eurą.

Viešos konsultacijos dėl ES ilgalaikio biudžeto sanglaudos srityje vyko nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d., gauta 4 395 atsakymai. 85 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, užtikrinant aplinkos apsaugą ir atsparumą klimato kaitai, yra svarbus uždavinys. Tačiau tik 42 proc. respondentų manė, kad šis uždavinys veiksmingai sprendžiamas dabartinėmis programomis ir (arba) fondais 4 .

Vykstant deryboms dėl ilgalaikio biudžeto po 2020 m., Europos Parlamentas savo 2018 m. lapkričio 7 d. tarpinėje ataskaitoje paragino skirti specialų asignavimą (4,8 mlrd. EUR) naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui, kad būtų sprendžiama perėjimo nuo anglių ir priklausomybės nuo anglies dioksido sukelto neigiamo visuomeninio, socialinio bei ekonominio ir aplinkosaugos poveikio darbuotojams bei bendruomenėms problema.

Šį raginimą pakartojo Regionų komitetas, parengęs nuomonę 5 dėl socialinių ir ekonominių struktūrinių pokyčių Europos anglių pramonės regionuose, kurioje raginama skirti papildomų lėšų, kad būtų galima padėti tenkinti konkrečius anglių pramonės regionų poreikius. Šiuo atžvilgiu nuomonėje siūloma skirti 4,8 mlrd. EUR naujam Sąžiningos energetikos pertvarkos fondui, skirtam sumažinti socialinį bei ekonominį ir aplinkosaugos pertvarkos poveikį šiuose regionuose.

2019 m. spalio 18 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė esanti pasiryžusi, kad įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ES ir toliau pirmautų socialiai sąžiningo ir teisingo perėjimo prie žaliosios ekonomikos srityje. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą pasiekti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui būtų neutralus, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų. Be to, ji patvirtino principą teikti pritaikytą paramą regionams ir sektoriams, kuriuos labiausiai paveiks pertvarka, pasitelkiant Teisingos pertvarkos mechanizmą.

•Poveikio vertinimas

Prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 6 pridėtas poveikio vertinimas 7 . Poveikio vertinime patvirtinta šiems fondams siūloma įgyvendinimo sistema, kuri reglamentuojama pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės 8 , ir kuriuo taip pat bus reglamentuojamas Teisingos pertvarkos fondo programavimas ir įgyvendinimas (žr. 4 skyrių).

Poveikio vertinime taip pat išnagrinėti uždaviniai, kuriuos reikia spręsti įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą ir sanglaudos politiką. Jame patvirtintas viešų konsultacijų rezultatus atitinkantis poreikis remti švarios ir sąžiningos energetikos pertvarką, nustatant specialų politikos tikslą ir atitinkamą teminio sutelkimo mechanizmą (žr. 2.2 ir 3.2 skyrius).

Todėl Teisingos pertvarkos fondo tikslas yra pagrįstas, nes juo siekiama užtikrinti sąžiningą energetikos pertvarką mažinant ekonomines ir socialines perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos išlaidas. Šiuo tikslu Teisingos pertvarkos fondas rems sėkmingai energetikos pertvarkai būtiną pramonės procesų pertvarkymą, skatins labiausiai paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, atsižvelgdamas į poveikio vertinimo dėl poreikio remti pažangų pramonės pertvarkymą išvadas (žr. 2.2 skyrių).

Poveikio vertinime taip pat atkreiptas dėmesys į nevienodą energetikos pertvarkos poveikį (žr. 3.3 skyrių). Visų pirma atkreiptas dėmesys į uždavinius, kurie kyla labiausiai paveiktiems regionams dėl priklausomybės nuo kietojo kuro gamybos ir didelės kietojo kuro dalies elektros energijos gamyboje. Šiuo vertinimu pagrindžiamas siūlomas Teisingos pertvarkos fondo sutelkimas į labiausiai neigiamą poveikį patiriančias teritorijas ir siūlomas nacionalinių asignavimų paskirstymas.

Pirmiau pateikta analize ir poveikio vertinimo aspektais remiami Teisingos pertvarkos fondo tikslai ir pagrindiniai ypatumai. Atskiras poveikio vertinimas nebuvo atliktas, nes dėl jo būtų uždelsta priimti šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o tai galėtų sulėtinti vykstančias derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos.

•Pasirinktų pertvarkos iniciatyvų įgyvendinimo patirtis

Teisingos pertvarkos fondo taikymo sritis ir tikslas susiję su perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo poveikiu, todėl jis yra susijęs su kietojo iškastinio kuro (anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų) gavybos veikla, taip pat su energijai imlių pramonės procesų pertvarkymu, kurio reikia dėl šio perėjimo, atsižvelgiant į jų socialinį ir ekonominį poveikį atitinkamose teritorijose.

Šiuo atžvilgiu jau imtasi veiksmų pagal anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvas ir bandomuosius veiksmus, skirtus pertvarkomiems pramonės regionams. Nors Teisingos pertvarkos fondu bus siekiama platesnio užmojo tikslų ir bus užtikrintas integruotesnis požiūris, jį programuojant ir įgyvendinant taip pat bus remiamasi šių iniciatyvų įgyvendinimo patirtimi, įskaitant, kai tinkama, esamus darbo metodus ir struktūras.

Pirma, pagal anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvą sanglaudos politika remiama 21 bandomojo regiono (kaip nustatyta 2020 m. sausio mėn.), kurių ekonomika labai priklauso nuo anglių, pertvarka. Struktūrinių pokyčių klausimai sprendžiami laikantis holistinio požiūrio, apimančio ekonominius, pramoninius, technologinius ir socialinius pertvarkymo proceso aspektus, dalyvaujant vietos subjektams, įskaitant socialinius partnerius, pramonę ir nevyriausybines organizacijas, ir glaudžiai su jais bendradarbiaujant.

Paaiškėjo, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogas ir dalijimasis žiniomis yra labai svarbūs siekiant užtikrinti kolektyvinę pažangą, skaidrumą ir veiksmingiausių priemonių mobilizavimą sprendžiant socialinio ir ekonominio pertvarkos poveikio klausimus.

Parama daugiausia skiriama ekonomikos pertvarkai pagal pažangiosios specializacijos strategijas (pvz., parama MVĮ, verslo inkubatoriams, inovacijoms ir pramonės bei mokslininkų bendradarbiavimui), darbuotojų, kurie tradiciškai dirba su anglimis susijusiuose sektoriuose, perkvalifikavimui ir energijos vartojimo efektyvumo bei alternatyvių atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimui.

Iniciatyvos sėkmė priklauso nuo atitinkamų valstybių narių, regionų ir vietos subjektų, įskaitant socialinius partnerius, atsakomybės. Tam įtakos turi nacionaliniai bendro finansavimo reikalavimai pagal pasidalijamojo valdymo principą ir partnerių dalyvavimas plėtros strategijoje.

Antra, panašiai, siekiant padėti ES regionams valdyti perėjimą prie tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir pramonės permainas, paskatintas energetikos ir klimato kaitos pertvarkos, buvo pasiūlyta speciali parama inovacijoms skatinti, investavimo kliūtims šalinti ir tinkamiems piliečių įgūdžiams ugdyti. Bandomaisiais regionams, kuriuose vyksta pramonės pertvarka, skirtais veiksmais teikiama Komisijos ekspertų parama ir techninė ERPF pagalba. ES paramai atrinkta 12 regionų.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siekdama platesnio užmojo ES biudžeto tikslų, Komisija siekia įgyvendinti politinėse gairėse nustatytus prioritetus. Vienas iš tokių prioritetų yra plataus užmojo Teisingos pertvarkos fondas. Todėl Komisija savo kadencijos pradžioje pateikė šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo papildomi esami pasiūlymai dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP). Į pasiūlymą bus atsižvelgta derybose dėl kitos DFP ir tikimasi, kad jis bus įtrauktas į bendrą susitarimą dėl kitos DFP.

TPF biudžeto ištekliai turėtų būti 7,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) su galimybe šį užmojų lygį prireikus padidinti vėliau.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Teisinę sistemą sudaro specialus pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, ir būtini atitinkami Komisijos pasiūlymo dėl Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimai, kad Teisingos pertvarkos fondas būtų įtrauktas į šį reglamentą kaip naujas fondas kartu su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF+. Teisingos pertvarkos fondo rezultatų užtikrinimas ir įgyvendinimas bus reglamentuojamas Bendrųjų nuostatų reglamentu, kuris turi būti iš dalies pakeistas.

Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, susitelkiama į šiuos aspektus:

·nustatomas Teisingos pertvarkos fondo dalykas;

·nustatomas atitinkamas konkretus tikslas, kuris turi būti naudojamas programuojant Teisingos pertvarkos fondo išteklius pagal konkretų sanglaudos politikos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo prioritetą arba programą;

·nustatoma TPF geografinė aprėptis ir finansinių išteklių paskirstymo metodika;

·apibrėžiama TPF paramos aprėptis;

·nurodomas teritorinių teisingos pertvarkos planų turinys, įskaitant poreikį, kad valstybės narės nustatytų teritorijas, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir kuriose bus sutelkta Teisingos pertvarkos fondo parama;

·sukuriama sistema, pagal kurią turi būti vertinami fondo pasiekimai taikant atitinkamus rodiklius ir paramos koregavimo mechanizmas, jei siektinos reikšmės nebūtų pasiektos.

2020/0006 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 10 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungos sanglaudos politikos 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus vykdymo, nes Sąjungos finansavimas sutelkiamas ekologijos tikslams. Šis reglamentas, kuriuo įgyvendinamas vienas iš Komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas) 11 nustatytų prioritetų, yra dalis Tvarios Europos investicijų plano 12 , kuriuo teikiamas specialus finansavimas pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų padengtos ekonominės ir socialinės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos sąnaudos, kuomet bet koks likęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kompensuojamas lygiaverčiu absorbavimu;

(2)perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos yra vienas svarbiausių Sąjungos politikos tikslų. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą pasiekti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui būtų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Nors kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ilguoju laikotarpiu bus naudinga visiems ir vidutinės trukmės laikotarpiu suteikia galimybių bei iššūkių visiems, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda pertvarką nuo to paties taško, jų pajėgumai veikti irgi nevienodi. Vienų pažanga yra didesnė, kitų mažesnė, o pertvarka daro platesnio masto socialinį ir ekonominį poveikį regionams, kurie labai priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės. Todėl ne tik kyla rizika, kad klimato politikos srityje pertvarka Sąjungoje vyks skirtingu greičiu, bet ir gali didėti skirtumai tarp regionų, o tai neigiamai paveiks socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

(3)norint, kad pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti teisinga ir socialiai priimtina visiems. Todėl tiek Sąjunga, tiek valstybės narės turi nuo pat pradžių atsižvelgti į jos ekonominį ir socialinį poveikį ir taikyti visas galimas priemones neigiamiems padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka Sąjungos biudžetui;

(4)kaip nustatyta Europos žaliajame kurse ir Tvarios Europos investicijų plane, Teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų papildyti kitus 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos veiksmus. Jis turėtų padėti šalinti socialines ir ekonomines perėjimo prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui pasekmes, sutelkiant Sąjungos biudžeto išlaidas klimato kaitos ir socialinių tikslų srityje regioniniu lygmeniu;

(5)šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kuris yra vienas iš pagal sanglaudos politiką įgyvendinamo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių. TPF tikslas – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus. Atsižvelgiant į konkretų TPF tikslą, TPF remiamais veiksmais turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą bei švelninant neigiamą poveikį užimtumui. Tai matyti iš konkretaus TPF tikslo, kuris nustatytas tuo pačiu lygmeniu ir nurodytas kartu su Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4] straipsnyje nustatytais politikos tikslais;

(6)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, įsipareigojimu siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir didesniais Europos žaliajame kurse siūlomais Sąjungos užmojais, TPF turėtų svariai prisidėti prie klimato aspekto integravimo. TPF nuosavo paketo ištekliai yra papildomi ir prisideda prie investicijų, kurių reikia bendrai siektinai reikšmei – 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams – pasiekti. Iš ERPF ir ESF+ perkeltais ištekliais bus visapusiškai prisidėta prie šios siektinos reikšmės įgyvendinimo;

(7)TPF ištekliai turėtų papildyti pagal sanglaudos politiką turimus išteklius;

(8)perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra iššūkis visoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurios labai priklauso nuo iškastinio kuro arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės, kurių turės būti laipsniškai atsisakyta, arba kurioms reikės prisitaikyti dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir kurios neturi finansinių priemonių, bus ypač sunku. Todėl TPF turėtų aprėpti visas valstybes nares, bet jo finansinių išteklių paskirstymas turėtų atitikti valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo pasiekti;

(9)siekdama nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti turimų asignavimų metinį paskirstymą kiekvienai valstybei narei pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, remdamasi objektyviais kriterijais;

(10)šiame reglamente nustatomos investicijų, kurių išlaidas gali remti TPF, rūšys. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus. Į investicijų sąrašą turėtų būti įtrauktos investicijos, kuriomis remiama vietos ekonomika ir kurios yra tvarios ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į visus Žaliojo kurso tikslus. Finansuojami projektai turėtų padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Nuosmukį patiriantiems sektoriams, pavyzdžiui, energijos gamybos iš anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų arba šio kietojo iškastinio kuro gavybos sektoriams, parama turėtų būti susieta su laipsnišku tokios veiklos nutraukimu ir dėl to mažėjančiu užimtumu. Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių sektorių pertvarkymą, parama turėtų būti skatinama nauja veikla diegiant naujas technologijas, naujus procesus ar produktus, kurie padėtų žymiai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2030“ klimato tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumui iki 2050 m. tikslą 13 , kartu išlaikant ir didinant užimtumo lygį ir išvengiant aplinkos būklės blogėjimo. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas veiklai, kuria skatinamos inovacijos ir moksliniai tyrimai pažangių ir tvarių technologijų srityje, taip pat skaitmeninimo ir junglumo srityse, jei tokios priemonės padeda mažinti neigiamą perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos poveikį ir prie tokio perėjimo prisideda;

(11)siekiant apsaugoti piliečius, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, TPF taip pat turėtų apimti paveiktų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie naujų užimtumo galimybių, taip pat pagalbą darbo ieškantiems asmenims ieškant darbo ir aktyviai integruojantis į darbo rinką;

(12)siekiant padidinti pertvarkos paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, TPF turėtų remti gamybines investicijas į MVĮ. Gamybinės investicijos – tai investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą, siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos tik tuo atveju, jei jos būtinos siekiant sumažinti dėl pertvarkos prarastų darbo vietų skaičių sukuriant arba apsaugant daug darbo vietų ir jei jos nelemia perkėlimo arba nėra perkėlimo pasekmė. Investicijos į esamus pramonės įrenginius, įskaitant įrenginius, kuriems taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, turėtų būti leidžiamos, jei jomis prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., atitinkamų santykinių taršos rodiklių, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB 14 , sumažinimo ir jei jomis apsaugoma daug darbo vietų. Visos tokios investicijos turėtų būti atitinkamai pagrįstos atitinkamame teritoriniame teisingos pertvarkos plane. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir sanglaudos politiką, parama įmonėms turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma parama kitų nei MVĮ įmonių gamybinėms investicijoms turėtų būti teikiama tik įmonėms, esančioms vietovėse, kurios pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus nurodomos kaip remiamos vietovės;

(13)siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF +) arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 21a straipsnį TPF ištekliai turėtų būti padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;

(14)TPF parama turėtų priklausyti nuo veiksmingo pertvarkos įgyvendinimo konkrečioje teritorijoje, siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir remiamos Komisijos, turėtų parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose būtų išsamiai aprašytas pertvarkos procesas, laikydamosi savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma grindžiamą Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose susijusiuose sektoriuose;

(15)teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti nustatytos labiausiai neigiamai paveiktos labiausiai neigiamą poveikį patiriančios teritorijos, kuriose turėtų būti sutelkta TPF parama, ir aprašyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, visų pirma dėl su iškastinio kuro gamyba ar kita šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršia veikla susijusių įrenginių pertvarkymo ar uždarymo. Šios teritorijos turėtų būti tiksliai nustatytos ir atitikti NUTS 3 lygio regionus arba turėtų būti jų dalys. Planuose turėtų būti išsamiai aprašyti tų teritorijų uždaviniai bei poreikiai ir nustatyta, kokio tipo veiksmai reikalingi, kad būtų užtikrintas nuoseklus klimato kaitos poveikiui atsparios ekonominės veiklos, kuri taip pat atitiktų perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir Žaliojo kurso tikslus, vystymas. TPF finansinę paramą turėtų teikti tik pagal pertvarkos planus vykdomoms investicijoms. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turėtų būti Komisijos patvirtintų programų (remiamų ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba TPF lėšomis) dalis;

(16)siekiant, kad TPF išteklių naudojimas būtų kuo labiau orientuotas į rezultatus, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, turėtų turėti galimybe taikyti finansines pataisas tais atvejais, kai konkrečiam TPF tikslui nustatytos siektinos reikšmės iš esmės nepasiekiamos;

(17)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento III priedo elementų, susijusių su bendraisiais produkto ir rezultato rodikliais, pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 15 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai; šiems ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti deleguotuosius aktus rengiančių Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose;

(18)siekiant nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų metinį paskirstymą pagal I priedą;

(19)šio reglamento tikslų, t. y. remti teritorijas, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais pokyčiais dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti. Pagrindinės to priežastys yra, viena vertus, įvairių teritorijų išsivystymo lygio skirtumai ir nepalankiausias sąlygas turinčių teritorijų atsilikimas, taip pat valstybių narių ir teritorijų finansinių išteklių apribojimai ir, kita vertus, nuoseklios įgyvendinimo sistemos, apimančios kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, poreikis. Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kurio paskirtis – teikti paramą teritorijoms, kurioms kyla didelių socialinių ir ekonomių uždavinių dėl Sąjungos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m.

2.Jame nustatomas TPF konkretus tikslas, geografinė aprėptis ir ištekliai, paramos aprėptis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 2 dalies a punkte] nurodytą investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, konkrečios programavimo nuostatos ir stebėsenai reikalingi rodikliai.

2 straipsnis
Konkretus tikslas

Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 1 dalies] antrą pastraipą TPF padeda siekti vieno konkretaus tikslo – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius.

3 straipsnis
TPF geografinė aprėptis ir ištekliai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą

1.TPF remia investicijas į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą visose valstybėse narėse.

2.TPF ištekliai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, numatyti 2021–2027 m. biudžetiniams įsipareigojimams, yra 7,5 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, kurie atitinkamais atvejais gali būti padidinti papildomai skirtais Sąjungos biudžeto ištekliais ir kitais ištekliais pagal taikomą pagrindinį teisės aktą.

Lėšų programavimo ir vėlesnio jų įtraukimo į Sąjungos biudžetą tikslais pirmoje pastraipoje nurodytai sumai taikomas 2 proc. metinis indeksavimas.

0,35 proc. pirmoje pastraipoje nurodytos sumos skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai.

3.Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo nustato metinį išteklių, įskaitant bet kokius 2 dalyje nurodytus papildomus išteklius, paskirstymą kiekvienai valstybei narei pagal I priede nustatytą metodiką.

4.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnio, bet kokiems 2 dalyje nurodytiems papildomiems ištekliams, kurie skiriami Teisingos pertvarkos fondui Sąjungos biudžete arba iš kitų išteklių, papildoma ERPF arba ESF+ parama nereikalinga.

4 straipsnis
Paramos aprėptis

1.TPF remia tik tokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su 2 straipsnyje nustatytu jo konkrečiu tikslu ir kuria prisidedama prie pagal 7 straipsnį nustatytų teritorinių teisingos pertvarkos planų įgyvendinimo.

2.Pagal 1 dalį TPF remia tik šią veiklą:

a)gamybines investicijas į MVĮ, įskaitant startuolius, kuriomis skatinamas ekonomikos įvairinimas ir pertvarkymas;

b)investicijas į naujų įmonių kūrimą, be kita ko, pasitelkiant verslo inkubatorius ir konsultavimo paslaugas;

c)investicijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir pažangių technologijų perdavimo skatinimą;

d)investicijas į įperkamai švariai energijai skirtos technologijos ir infrastruktūros diegimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją;

e)investicijas į skaitmeninimą ir skaitmeninį junglumą;

f)investicijas į teritorijų atkūrimą ir išvalymą, dirvos atkūrimą ir paskirties keitimo projektus;

g)investicijas į žiedinės ekonomikos stiprinimą, įskaitant atliekų prevenciją, mažinimą, veiksmingą išteklių naudojimą, pakartotinį naudojimą, taisymą ir perdirbimą;

h)darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

i)darbo paieškos pagalbą darbo ieškantiems asmenims;

j)aktyvią darbo ieškančių asmenų įtrauktį;

k)techninę pagalbą.

Be to, TPF gali remti gamybines investicijas į įmones, kurios nėra MVĮ, vietovėse, nurodytose kaip remtinos vietovės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal 7 straipsnio 2 dalies h punktą. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti.

TPF taip pat gali remti investicijas, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal 7 straipsnio 2 dalies i punktą. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti.

5 straipsnis
Paramos aprėpties išimtys

TPF lėšomis neremiama:

a)atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statybos;

b)tabako ir tabako gaminių gamyba, perdirbimas ir prekyba;

c)sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 2 straipsnio 18 punkte;

d)investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, platinimu, sandėliavimu ar deginimu;

e)investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai.

6 straipsnis
TPF išteklių programavimas

1.TPF ištekliai programuojami regionų, kuriuose yra atitinkamos teritorijos, kategorijoms remiantis pagal 7 straipsnį parengtais teritoriniais teisingos pertvarkos planais, Komisijos patvirtintais kaip programos arba programos pakeitimo dalis. Ištekliai programuojami vienos ar kelių konkrečių programų forma arba vieno ar kelių programos prioritetų forma.

Komisija patvirtina programą tik tuo atveju, jei labiausiai neigiamai pertvarkos paveiktų teritorijų, įtrauktų į atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą, nustatymas yra tinkamai pagrįstas ir atitinkamas teritorinis teisingos pertvarkos planas atitinka susijusios valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.

2.TPF prioritetas ar prioritetai apima TPF išteklius, kuriuos sudaro visi ar dalis TPF asignavimo valstybėms narėms ir ištekliai, pervesti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnį. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra bent pusantro karto, bet ne daugiau kaip tris kartus didesnė už TPF paramos tam prioritetui sumą.

7 straipsnis
Teritorinis teisingos pertvarkos planas

1.Valstybės narės kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų valdžios institucijomis pagal II priede pateiktą pavyzdį parengia vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, apimančių vieną ar daugiau paveiktų teritorijų, atitinkančių bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014 17 , arba jų dalį. Tai yra tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesus.

2.Teritorinį teisingos pertvarkos planą sudaro šie elementai:

a)perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos proceso nacionaliniu lygmeniu aprašymas, įskaitant pagrindinių naujausią nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) versiją atitinkančių tokios pertvarkos etapų tvarkaraštį;

b)labiausiai neigiamai a punkte nurodytos pertvarkos proceso paveiktų ir pagal 1 dalį TPF remtinų teritorijų nustatymo pagrindimas;

c)pertvarkos uždavinių, kylančių labiausiai neigiamai paveiktose teritorijose, įskaitant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai uždavinius, vertinimas, nustatant galimą paveiktų ir prarastų darbo vietų skaičių, vystymosi poreikius ir tikslus iki 2030 m., susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios veiklos pertvarkymu arba nutraukimu tose teritorijose;

d)numatomo TPF paramos indėlio sprendžiant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius aprašymas;

e)jo derėjimo su kitomis nacionalinėmis, regioninėmis ar teritorinėmis strategijomis ir planais vertinimas;

f)valdymo mechanizmų, kuriuos sudaro partnerystės susitarimai, planuojamos stebėsenos ir vertinimo priemonės ir atsakingos įstaigos, aprašymas;

g)numatomų veiksmų rūšies ir tikėtino jų indėlio mažinant pertvarkos poveikį aprašymas;

h)jei parama teikiama gamybinėms investicijoms į kitas nei MVĮ įmones, išsamus tokių veiksmų ir įmonių sąrašas ir tokios paramos būtinumo pagrindimas pateikiant trūkumų analizę, iš kurios matyti, kad tikėtinas darbo vietų praradimas viršytų numatomą be investicijų sukurtų darbo vietų skaičių;

i)jei parama teikiama investicijoms, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį, išsamus remtinų veiksmų sąrašas ir pagrindimas, kad jais prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir dėl jų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš esmės sumažinamas tiek, kad bus mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Direktyvą 2003/87/EB, ir jei tos investicijos reikalingos siekiant apsaugoti didelį skaičių darbo vietų;

j)sąveika ir papildomumas su kitomis Sąjungos programomis ir Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčiais, siekiant patenkinti nustatytus vystymosi poreikius.

3.Rengiant ir įgyvendinant teritorinius teisingos pertvarkos planus dalyvauja atitinkami partneriai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [6] straipsnį.

4.Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turi derėti su Reglamento (ES) [naujasis BNR] [23] straipsnyje nurodytomis teritorinėmis strategijomis, atitinkamomis pažangiosios specializacijos strategijomis, NEKSVP ir Europos socialinių teisių ramsčiu.

Jei dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano peržiūros pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį reikia peržiūrėti teritorinį teisingos pertvarkos planą, ši peržiūra vykdoma atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 14 straipsnį.

8 straipsnis
Rodikliai

1.Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta III priede, ir, tinkamai pagrindus teritoriniame teisingos pertvarkos plane, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai nustatomi pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą], [17 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunktį] ir [37 straipsnio 2 dalies b punktą].

2.Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024-iesiems metams nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029-iesiems metams nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos. Po to, kai Komisija patvirtina pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [14 straipsnio 2 dalį] pateiktą prašymą iš dalies pakeisti programą, siektinos reikšmės neperžiūrimos.

3.Jei TPF prioritetu remiama 4 straipsnio 2 dalies h, i arba j punktuose nurodyta veikla, duomenys apie dalyvių rodiklius perduodami tik tuo atveju, jei yra visi su tuo dalyviu susiję duomenys, kurių reikalaujama pagal III priedą.

4.Komisijai pagal 10 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, kad būtų padaryti reikiami naudotinų rodiklių sąrašo pakeitimai.

9 straipsnis
Finansinės pataisos

Jeigu Komisija, išnagrinėjusi galutinę programos veiklos rezultatų ataskaitą, padaro išvadą, kad nepavyko pasiekti bent 65 proc. TPF išteklių vienam ar keliems produkto ar rezultato rodikliams nustatytos siektinos reikšmės, ji gali atlikti finansines pataisas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [98] straipsnį proporcingai pasiektiems rezultatams sumažindama TPF paramą atitinkamam prioritetui.

10 straipsnis
Įgaliojimų suteikimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.8 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 8 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

11 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

X nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 18  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–X    Įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m. iki 2027 m. ir vėliau.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 19  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 20	ELPA šalių 21	valstybių kandidačių 22	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
03. Gamtos ištekliai ir aplinka	XX.XX Teisingos pertvarkos fondas (TPF)	DA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR 2018 m. kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

03.

Gamtos ištekliai ir aplinka

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
XX.XX Teisingos pertvarkos fondas (TPF)	Įsipareigojimai	(1)	1 036,000	1 047,000	1 059,000	1 071,000	1 083,000	1 095,000	1 109,000		7 500,000
	Mokėjimai	(2)	43,051	48,460	436,016	539,405	944,231	1 221,051	1 194,277	3 073,509	7 500,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 23	Įsipareigojimai = Mokėjimai	(3)
IŠ VISO asignavimų programos paketui	Įsipareigojimai	=1+3	1 036,000	1 047,000	1 059,000	1 071,000	1 083,000	1 095,000	1 109,000		7 500,000
	Mokėjimai	=2+3	43,051	48,460	436,016	539,405	944,231	1 221,051	1 194,277	3 073,509	7 500,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300		23 100
Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300		23 100

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.		2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų visose daugiametės finansinės programos  IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE	Įsipareigojimai	1 039,300		1 050,300	1 062,300	1 074,300	1 086,300	1 098,300	1 112,300		7 523,100
	Mokėjimai	46,351		51,760	439,316	542,705	947,531	1 224,351	1 197,577	3 076,809	7 523,100

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	23 100
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	3 300	23 100

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 24 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

3 300

3 300

3 300

3 300

3 300

3 300

3 300

23 100

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Metai		2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės		22	22	22	22	22	22	22
Delegacijos
Moksliniai tyrimai
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 25 7 išlaidų kategorija
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	- būstinėje
	- delegacijose
Finansuojama iš programos paketo lėšų  26	- būstinėje
	- delegacijose
Moksliniai tyrimai
Kita (nurodyti)
IŠ VISO		22	22	22	22	22	22	22

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	·Prisidėti prie programų ir (arba) projektų pasiūlymų analizės, derybų, keitimo ir (arba) rengimo patvirtinimui valstybėse narėse. ·Prisidėti prie patvirtintų programų ir (arba) projektų įgyvendinimo valdymo, stebėsenos ir vertinimo. ·Užtikrinti, kad būtų laikomasi programoms taikomų taisyklių.
Išorės darbuotojai

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	IŠ VISO
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 27
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2018) 322 final.

(2)    COM(2018) 375, 4 straipsnis.

(3)    COM(2020) 21, 2020 1 14.

(4)    Viešos konsultacijos dėl sanglaudos srities ES fondų.    
https://ec.europa.eu/info/consultations/public-consultation-eu-funds-area-cohesion_lt

(5)    Europos regionų komiteto nuomonė „Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai“, 136-oji plenarinė sesija, 2019 m. spalio 7–9 d., ECON-VI/041.

(6)    COM(2018) 372 final.

(7)    SWD(2018) 282 final.

(8)    COM(2018) 375 final.

(9)    OL C , , p. .

(10)    OL C , , p. .

(11)    COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

(12)    COM(2020) 21, 2020 1 14.

(13)    Kaip išdėstyta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018) 773 final).

(14)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(15)    OL L 123, 2016 5 12, p. 13.

(16)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(17)    2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(18)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(19)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(20)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(21)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(22)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(23)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(24)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(25)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(26)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(27)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 01 14

COM(2020) 22 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas

I PRIEDAS

 

Teisingos pertvarkos fondo išteklių paskirstymo metodas

Kiekvienos valstybės narės finansinis paketas nustatomas šiais etapais:

a)    Kiekvienos valstybės narės dalis apskaičiuojama kaip dalių, nustatytų pagal toliau nurodytus kriterijus, svertinė suma, ir pritaikomi nurodyti koeficientai:

i)    pramonės įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose taršos anglies dioksidu intensyvumas, nustatytas kaip pramonės įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, apie kurį valstybės narės praneša pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 166/2006 1 7 straipsnį, ir pramonės sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės santykis, du kartus viršija ES-27 vidurkį. Jei tas lygis konkrečioje valstybėje narėje neviršijamas nė viename NUTS 2 lygio regione, atsižvelgiama į pramonės įrenginių, kurių taršos anglies dioksidu intensyvumas yra didžiausias, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį NUTS 2 lygio regione (koeficientas – 49 proc.);

ii)    užimtumas anglių ir lignito kasybos sektoriuje (koeficientas – 25 proc.);

iii)    užimtumas pramonės sektoriuje NUTS 2 lygio regionuose, į kuriuos atsižvelgiama taikant i papunktį (koeficientas – 25 proc.);

iv)    durpių gamyba (koeficientas – 0,95 proc.);

v)    degiųjų skalūnų gamyba (koeficientas – 0,05 proc.).

b)    Asignavimai, gauti taikant a punktą, koreguojami siekiant užtikrinti, kad nė viena valstybė narė negautų didesnės nei 2 mlrd. EUR sumos. 2 mlrd. EUR vienai valstybei narei viršijančios sumos perskirstomos proporcingai visų kitų valstybių narių asignavimams. Atitinkamai perskaičiuojamos valstybių narių dalys.

c)    Taikant b punktą gautos valstybių narių dalys pakoreguojamos į didesnę arba mažesnę pusę, tos valstybės narės BNP vienam gyventojui (apskaičiuoto perkamosios galios paritetais) 2015–2017 m. ir ES 27 valstybių narių BNP vienam gyventojui vidurkio (vidurkis išreikštas 100 proc.) skirtumą, teigiamą arba neigiamą, padauginant iš 1,5 koeficiento.

Šis koregavimas netaikomas valstybėms narėms, kurių asignavimai buvo apriboti pagal b punktą.

d)    Taikant c punktą gauti asignavimai yra koreguojami siekiant užtikrinti, kad dėl galutinio TPF asignavimo pagalbos intensyvumas vienam gyventojui (skaičiuojamas pagal bendrą valstybės narės gyventojų skaičių) per visą laikotarpį siektų bent 6 EUR.

Sumos, skirtos užtikrinti minimalų pagalbos intensyvumą, proporcingai išskaičiuojamos iš visų kitų valstybių narių asignavimų, išskyrus tas, kurių asignavimai apriboti pagal b punktą.

Teisingos pertvarkos fondo asignavimai papildo asignavimus, gaunamus pagal [naujo BNR pasiūlymo] XXII priedo 1–16 punktus, ir neįtraukiami į asignavimų pagrindą, kuriam taikomi [naujo BNR pasiūlymo] XXII priedo 10–15 punktai.

II PRIEDAS

Teritorinio teisingos pertvarkos plano pavyzdys

1.Pertvarkos proceso metmenys ir labiausiai neigiamai paveiktų teritorijų valstybėje narėje nustatymas

Teksto laukelis [12000]

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies a punktas

1.1. Numatomo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos proceso metmenys, atsižvelgiant į nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir kitų esamų pertvarkos planų tikslus, kartu pateikiant tokios veiklos kaip anglių ir lignito kasyba arba anglimis kūrenamų elektrinių energijos gamybos nutraukimo arba laipsniško veiklos apimčių mažinimo tvarkaraštį.

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies b punktas

1.2. Teritorijų, kurios, numatoma, patirs didžiausią neigiamą poveikį, nustatymas ir tokio pasirinkimo pagrindimas atitinkamai įvertinant poveikį ekonomikai ir užimtumui, remiantis 1.1 skirsnio metmenimis.

2.Kiekvienos nustatytos teritorijos pertvarkos uždavinių vertinimas

2.1. Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ekonominio, socialinio ir teritorinio poveikio vertinimas

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies c punktas

Teksto laukelis [12000]

Ekonominės veiklos ir pramonės sektorių, kuriems daromas poveikis, nustatymas, išskiriant: - nuosmukį patiriančius sektorius, kurie, numatoma, nutrauks su pertvarka susijusią veiklą arba žymiai sumažins jos apimtis; be kita ko, pateikti atitinkamą tvarkaraštį; - pertvarkomus sektorius, kurie, numatoma, keis veiklą, procesus ir rezultatus. Apie kiekvieną iš šių dviejų sektorių nurodyti tokią informaciją: - numatomą darbo vietų praradimą ir perkvalifikavimo poreikius, atsižvelgiant į įgūdžių prognozes; - ekonomikos įvairinimo potencialą ir plėtros galimybes.

2.2. Plėtros poreikiai ir tikslai iki 2030 m., kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies d punktas

Teksto laukelis [6000]

- Plėtra reikia spręsti pertvarkos uždavinius; - Tikslai ir rezultatai, kurių tikimasi įgyvendinant TPF prioritetą.

2.3. Derėjimas su kitomis nacionalinėmis, regioninėmis ar teritorinėmis strategijomis ir planais

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies e punktas

Teksto laukelis [6000]

- Pažangiosios specializacijos strategijos; - Reglamento (ES) [naujasis BNR] 23 straipsnyje nurodytos teritorinės strategijos; - Kiti regioniniai ar nacionaliniai plėtros planai.

2.4. Numatomų veiksmų rūšys

Teksto laukelis [12000]

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies g punktas

- numatomų veiksmų rūšys ir tikėtinas jų indėlis mažinant su klimatu susijusios pertvarkos poveikį

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies h punktas

Pildyti tik tuo atveju, jei parama teikiama gamybinėms investicijoms kitoms nei MVĮ įmonėms: - išsamus tokių veiksmų ir įmonių sąrašas ir kiekvienai iš jų skiriamos paramos būtinumo pagrindimas pateikiant trūkumų analizę, iš kurios matyti, kad tikėtinas darbo vietų praradimas viršytų numatomą be šių investicijų sukurtų darbo vietų skaičių;

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies i punktas

Pildyti tik tuo atveju, jei parama teikiama investicijoms, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį: - išsamus remtinų veiksmų sąrašas ir pagrindimas, kad jais prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir dėl jų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš esmės sumažinamas tiek, kad bus mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Direktyvą 2003/87/EB, ir jei tie veiksmai reikalingi dideliam darbo vietų skaičiui apsaugoti

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies j punktas

- numatytų veiksmų sąveika ir papildomumas su kitomis programomis pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą (remiant pertvarkos procesą), kitomis finansavimo priemonėmis (Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais modernizavimo fondu) ir kitais Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčiais (specialia sistema pagal programą „InvestEU“ ir kartu su Europos investicijų banku įgyvendinama viešojo sektoriaus paskolų priemone), siekiant patenkinti nustatytus investicijų poreikius.

2.5. Konkrečios programos produkto arba rezultato rodikliai

Nuoroda: 8 straipsnio 1 dalis

Pildyti tik tuo atveju, jei numatyti konkrečios programos rodikliai: - konkrečios programos produkto arba rezultato rodiklių, pagrįstų numatomų veiksmų rūšimis, būtinumo pagrindimas

1 lentelė. Produkto rodikliai
Konkretus tikslas	ID [5]	Rodiklis [255]	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė (2024 m.)	Siektina reikšmė (2029 m.)

2 lentelė. Rezultato rodikliai
Konkretus tikslas	ID [5]	Rodiklis [255]	Matavimo vienetas	Pradinė ar atskaitos reikšmė	Ataskaitiniai metai	Siektina reikšmė (2029 m.)	Duomenų šaltinis [200]	Pastabos [200]

3.Valdymo mechanizmai

Nuoroda: 7 straipsnio 2 dalies f punktas

Teksto laukelis [5000]

3.1. Partnerystė

- Partnerių dalyvavimo rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant teritorinį teisingos pertvarkos planą tvarka; - Viešų konsultacijų rezultatai.

3.2. Stebėsena ir vertinimas 

- Planuojamos stebėsenos ir vertinimo priemonės, įskaitant rodiklius, skirtus įvertinti plano tinkamumą pasiekti jo tikslų

3.3. Koordinavimo ir stebėsenos įstaiga (-os)

Už plano įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną atsakinga (-os) įstaiga (-os) ir jų vaidmuo

III PRIEDAS

REGIONINĖS POLITIKOS Bendrieji produkto rodikliai (RCO) ir REGIONINĖS POLITIKOS Bendrieji rezultato rodikliai (RCR), taikomi Teisingos pertvarkos fondui 2

Produktai	Rezultatai
RCO01 – paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios, vidutinės ir didelės) RCO 02 – paramą dotacijomis gavusios įmonės RCO 03 – paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės RCO 04 – nefinansinę paramą gavusios įmonės RCO 05 – paramą gavusios veiklą pradedančios įmonės RCO 10 – su mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančios įmonės RCO 120 – įmonės, gavusios paramą siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį	RCR01 – paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos RCR 02 – privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės) RCR 03 – produktų ar procesų inovacijas diegiančios MVĮ RCR 04 – rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ RCR 05 – inovacijas vietoje diegiančios MVĮ RCR 06 – Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos RCO 29 – numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekis paramą gavusiose įmonėse
RCO 13 – įmonėms sukurtos skaitmeninės paslaugos ir produktai	RCR 11 – naujų viešųjų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai RCR 12 – įmonių sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai
RCO 15 – sukurti inkubavimo pajėgumai	RCR 17 – 3-jų metų įmonės, sugebėjusios išlikti rinkoje RCR 18 – inkubatoriaus paslaugomis besinaudojančios MVĮ praėjus vieniems metams po inkubatoriaus sukūrimo
RCO 101 – į įgūdžių ugdymą investuojančios MVĮ	RCR 97 – remiama pameistrystė labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) RCR 98 – MVĮ darbuotojai, išėję tęstinį profesinį rengimą ir mokymą, (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas)
RCO 22 – papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos kiekis)	RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)
RCO 34 – papildomi pajėgumai siekiant perdirbti atliekas	RCR 46 – gyventojai, besinaudojantys atliekų perdirbimo įrenginiais ir mažomis atliekų tvarkymo sistemomis RCR 47 – perdirbtos atliekos RCR 48 – perdirbtos atliekos, naudojamos kaip žaliavos RCR 49 – panaudotos atliekos
RCO 38 – rekultivuotos žemės, kuriai suteikta parama, plotas RCO 39 – įrengtos oro taršos stebėsenos sistemos	RCR 50 – gyventojai, galintys pasinaudoti oro kokybės gerinimo priemonėmis RCR 52 – rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei ar bendruomeninei veiklai
Dalyviams 3 , 4 : RCO 200 – bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, RCO 201 – ilgalaikiai bedarbiai, RCO 202 – neaktyvūs asmenys, RCO 203 – dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, RCO 204 – jaunesni negu 30 metų asmenys, RCO 205 – vyresni negu 54 metų asmenys, RCO 206 – asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2), RCO 207 – asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) arba profesinį (turint vidurinį) (ISCED 4) išsilavinimą, RCO 208 – asmenys, turintys tretinį išsilavinimą (ISCED 5–8), RCO 209 – bendras dalyvių skaičius 5	Dalyviams 6 : RCR 200 – dalyviai, pasibaigus dalyvavimui ieškantys darbo, RCR 201 – dalyviai, pasibaigus dalyvavimui besimokantys pagal švietimo ar mokymo programą, RCR 202 – dalyviai, pasibaigus dalyvavimui įgyjantys kvalifikaciją, RCR 203 – dalyviai, pasibaigus dalyvavimui dirbantys, įskaitant savarankišką darbą.

(1)      2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(2) Dėl pateikimo priežasčių rodikliai sugrupuoti taip, kad būtų lengviau juos suderinti su rodikliais, įtrauktais į kitus konkretiems sanglaudos politikos fondams skirtus reglamentus.

(3) Turi būti pateikti visi su dalyviais susiję produkto ir rezultato rodikliai.

(4)

 Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (vyras, moteris, nebinarinio lytiškumo asmuo). Jei tam tikrų rezultatų neįmanoma gauti, apie tuos rezultatų rodiklius duomenų rinkti ir teikti nereikia. Kai duomenys renkami iš registrų, valstybės narės neprivalo laikytis bendrai sutartų apibrėžčių ir gali naudoti nacionalines apibrėžtis.

(5) Turi būti apskaičiuojama automatiškai, remiantis bendraisiais su užimtumo statusu susijusiais produkto rodikliais.

(6) Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis. Jei tam tikrų rezultatų neįmanoma gauti, apie tuos rezultatų rodiklius duomenų rinkti ir teikti nereikia. Kai duomenys renkami iš registrų, valstybės narės neprivalo laikytis bendrai sutartų apibrėžčių ir gali naudoti nacionalines apibrėžtis.