Europos regionų komiteto nuomonė „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“

(2021/C 300/05)

Pranešėja Yoomi RENSTRÖM (SE / PES), Ovanåker savivaldybės tarybos narė Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ COM(2020) 565 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“. Komitetas pabrėžia, kad lygybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, kaip nurodyta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, pagal kurias ES suteikiami įgaliojimai ir atsakomybė kovoti su diskriminacija;

2.

yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) parengtoje 2019 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę pateiktų išvadų, kuriose patvirtinama, kad etninės mažumos ir migrantai toliau patiria priekabiavimą ir yra diskriminuojami visoje ES, nepaisant jau seniai priimtų ES kovos su rasizmu teisės aktų. Remiantis šia ataskaita, tik 15 iš 27 ES valstybių narių yra parengusios konkrečius kovos su rasizmu ir etnine diskriminacija veiksmų planus ir strategijas, o nacionalinės teisės aktuose, kurie kriminalizuoja rasizmą, vis dar yra spragų;

3.

taip pat reiškia susirūpinimą dėl specialiosios „Eurobarometro“ apklausos dėl diskriminacijos ES rezultatų (1). Ataskaitoje teigiama, kad beveik 59 proc. respondentų mano, kad jų šalyje yra plačiai paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač diskriminacija dėl odos spalvos. Tačiau suvokimas, nuomonės ir nuostatos vis dar labai skiriasi priklausomai nuo diskriminuojamos grupės ir kiekvienos šalies;

4.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atlikti išsamų esamos ES kovos su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija teisinės sistemos vertinimą, stebėti Rasinės lygybės direktyvos (2) taikymą ir užtikrinti, kad Pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (3) būtų tinkamai įgyvendinamas;

5.

pabrėžia, kad kova su diskriminacija visose srityse turi būti ES prioritetas, tačiau pažymi, kad dabartiniuose ES kovos su diskriminacija teisės aktuose esama spragų, nes remiantis jais kai kurios diskriminavimo priežastys šalinamos tik užimtumo ir profesinėje srityse. Komitetas ragina valstybių narių atstovus Taryboje užbaigti derybas dėl 2008 m. Komisijos pasiūlytos horizontaliosios direktyvos dėl vienodo požiūrio (4), kurios priėmimas buvo sustabdytas;

6.

teigiamai vertina tai, kad Komisija pirmą kartą pripažino struktūrinio rasizmo egzistavimą ir jo įsitvirtinimą socialinėje, ekonominėje ir politinėje sistemoje, kurioje mes gyvename, taip pat tai, kad ji mano, jog šį klausimą būtina spręsti vykdant visapusišką politiką. Todėl reikia pakeisti ES požiūrį į rasizmą;

7.

palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siūlomos įvairios priemonės, suburiančios visus visuomenės sprendimų priėmimo lygmenis kartu su pilietine visuomene ir lygybės įstaigomis, siekiant veiksmingiau kovoti su rasizmu Europoje, pavyzdžiui, įgyvendinant nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus;

8.

pažymi, kad veiksmų planas yra žingsnis į priekį siekiant Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, ypač 10-ojo tikslo dėl nelygybės mažinimo;

9.

tikisi, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu, kuris bus paskelbtas 2021 m., bus teikiama papildoma parama lygybei darbo rinkoje, įskaitant mažumų rasinės (5) ir etninės kilmės asmenis;

Struktūrinis rasizmas. Esminės problemos sprendimas

10.

pabrėžia, kad svarbu pripažinti istorines rasizmo šaknis. Siekiant skatinti įtrauktį ir supratimą, svarbu užtikrinti kolonializmo, vergijos ir Holokausto atminimą. Komitetas pasisako už atsvaros naratyvą, kuriuo būtų smerkiamas rasizmas, skatinama socialinė įtrauktis ir užtikrinamas žmonių įgalėjimas nepriklausomai nuo jų rasės ar etninės kilmės;

11.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai spręsti struktūrinio rasizmo problemą itin svarbu nustatyti sritis, kuriose tebevyrauja rasizmas, kaip antai švietimas, būstas, sveikatos priežiūra, užimtumas, galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, teisinė sistema, teisėsauga ar migracijos kontrolė ir politinis dalyvavimas bei atstovavimas;

12.

ragina Komisiją apsvarstyti kovos su rasizmu veiksmų planą platesniu aspektu, siejant jį su Europos imigracijos politika ir bendra Europos prieglobsčio politika;-

13.

pabrėžia, kad Europoje reikia rinkti išsamius duomenis apie diskriminaciją dėl rasinės ar etninės kilmės. Jei nematysime ir kiekybiškai neįvertinsime diskriminacijos ir nelygybės masto, bus labai sunku veiksmingai jas įveikti. Duomenys apie lygybę gali būti galingi kovos su diskriminacija ir atskirtimi ginklai ir nušviesti grupių, kurioms gresia diskriminacija, padėtį, kad būtų galima planuoti įtraukią politiką ir užtikrinti jos įgyvendinimą;

14.

laikosi požiūrio, kad duomenys apie lygybę leidžia suprasti struktūrinio rasizmo mastą ir tai, kaip su juo galima kovoti, tačiau reikia naujų duomenų apie diskriminaciją ir lygybę rinkimo metodų. Visapusiška atitiktis konstitucinėms normoms, ES duomenų apsaugos teisei ir ES pagrindinių teisių chartijai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant sumažinti bet kokią galimą netinkamo naudojimo ar piktnaudžiavimo riziką;

15.

palankiai vertina Komisijos sprendimą savanoriškai ir anonimiškai rinkti duomenis apie savo darbuotojų rasinę ir etninę įvairovę, visapusiškai laikantis duomenų rinkimo taisyklių; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad visos ES institucijos turi atlikti panašius vertinimus, nes rasinis ir etninis reprezentatyvumas visais ES viešojo administravimo lygmenimis yra labai svarbus lygybei pasiekti;

16.

dar kartą pabrėžia, kad „svarbu taikyti tarpsektorinę perspektyvą, kurios reikia norint, kad įgyvendinant strategiją dalyvautų asmenys, esantys pažeidžiamoje padėtyje ir galintys patirti daugialypę diskriminaciją“ (6), ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, be kitų, moterims migrantėms, nelydimiems vaikams ir paaugliams migrantams arba LGBTI asmenims; todėl ragina Europos Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau plėtoti šį tarpsektorinį požiūrį ir parengti gaires, kurios palengvintų šio požiūrio įgyvendinimą planuojant, valdant ir vertinant viešąją politiką;

17.

primena, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai yra grupė, kuri yra labai pažeidžiama rasizmo ir jai reikia skirti ypatingą dėmesį pagal 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją;

18.

ragina kovos su rasizmu politiką įtraukti į visas ES politikos sritis. Europos regionų komitetas pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su daugialype diskriminacija, visose kovos su diskriminacija politikos srityse taip pat turėtų būti vadovaujamasi tarpsektoriniu požiūriu;

19.

mano, kad dažnai neatsižvelgiama į struktūrinio rasizmo ekonominį aspektą. Jis turi didelę ekonominę kainą, nes neleidžia žmonėms išnaudoti savo potencialo. Mažiau rasistinė visuomenė bus ekonomiškai stipresnė;

20.

pabrėžia, kad COVID-19 išryškino ir padidino Europoje esamą nelygybę, marginalizaciją bei diskriminaciją ir sustiprino struktūrinį rasizmą. Skaudžiau nukenčia jau ir taip pažeidžiami asmenys. Be milijonų darbuotojų, kurie prarado darbą ir pajamas, labiausiai nukentėję žmonės – tai migrantai pasienyje, mažų garantijų darbą dirbantys asmenys, dokumentų neturintys asmenys, mažas pajamas gaunančios šeimos, benamiai, vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir neįgalieji ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, o daug jų kilę iš rasinių ir etninių mažumų. Todėl reaguojant į pandemiją turi būti laikomasi antidiskriminacinio požiūrio ir daromas tiesioginis ir netiesioginis poveikis rasizmui įvairiose visuomenės srityse;

21.

dar kartą ragina „imtis ryžtingų veiksmų ginant pilietines laisves ir demokratiją vis labiau skaitmeniniame amžiuje, be kita ko, mažinant skaitmeninio visa apimančio stebėjimo pavojų ir kovojant su melagingų naujienų skleidimu, dezinformavimo kampanijomis, neapykantos kurstymu ir diskriminacija, ypač rasizmu, skaitmeninėje erdvėje, nepriklausomai nuo to, ar tokios neigiamos veiklos ištakos yra ES, ar už jos ribų“ (7);

22.

taip pat pakartoja, kad „vienas svarbiausių bet kokios būsimos dirbtinio intelekto reguliavimo sistemos elementų yra apsaugos priemonių nustatymas siekiant užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų nešališkas ir neatsirastų diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos“ (8);

23.

pabrėžia, kad reikia kovoti su teisėsaugos institucijų diskriminaciniu požiūriu, policijos brutalumu ir tam tikrų rasinių ar etninių grupių rasiniu profiliavimu, ir mano, kad policijos ir teisėsaugos institucijos turi rodyti pavyzdį kovos su rasizmu ir diskriminacija srityje;

24.

mano, kad tose valstybėse narėse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą, būtina imtis veiksmų siekiant kovoti su rasizmu ir užkirsti jam kelią teisėsaugos srityje, tikrinti viešosios tvarkos palaikymo praktiką, investuoti į teisėsaugos organų mokymą ir ugdymą bei skaidriai tvarkyti duomenis, susijusius su rasiniu profiliavimu. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų parengti išsamias bendruomenės smurto prevencijos programas, pagrįstas visuomenės saugumu ir visapusišku ES nediskriminavimo normų laikymusi viešosios tvarkos palaikymo srityje;

25.

dar kartą pabrėžia, kad „pagrindinis smurtinio radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo veiksnys yra gyvenimas visuomenėje, kurioje visapusiškai gerbiamos visų visuomenės grupių žmogaus teisės ir kuri atitinka tarptautinius ir regioninius standartus, įskaitant kovą su diskriminacija, rasizmu ir kitų formų netolerancija“ (9);

Priešakinėse linijose – vietos ir regionų valdžios institucijos

26.

palankiai vertina tai, kad 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane vietos ir regionų valdžios institucijoms skiriama itin svarbi vieta kovojant su rasizmu. Komitetas pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti plačiosios visuomenės, atlieka lemiamą vaidmenį propaguojant ir laikantis Europos vertybių ir jos yra priešakinėse linijose kovojant su rasizmu ir neapykantos nusikaltimais, apsaugant pažeidžiamas grupes bei mažumas ir skatinant socialinę sanglaudą;

27.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti strateginėmis partnerėmis rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius veiksmų planus, atsižvelgiant į jų pareigas ir svarbų darbą kovojant su rasizmu, kurį jos jau atlieka savo kompetencijos srityse;

28.

atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant informuotumą, mokymą ir švietimą kovai su rasizmu, ypač jaunimo;

29.

mano, kad itin svarbu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti finansinių išteklių iš ES fondų ir pagal priemonę „Next Generation EU“, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su rasizmu ir diskriminacija galimybių dalyvauti darbo rinkoje, švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros, būsto ir panašiose srityse. Be kita ko, reikia skirti ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamoms grupėms ir numatyti išteklių apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius, nes daugeliu atvejų už tai yra atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos;

30.

mano, kad gali būti naudinga ne tik patvirtinti kovos su rasizmu veiksmų planus nacionaliniu lygmeniu, bet ir parengti vietos ir regionų veiksmų planus. Jie galėtų padėti spręsti struktūrinio rasizmo problemą konkrečiomis priemonėmis. Tai taip pat atspindi poziciją, kurios Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) laikėsi savo 2019 m. ataskaitoje, kurioje ji pabrėžia, kad kovos su rasizmu veiksmų planai turi būti parengti visais lygmenimis. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų gauti tinkamą paramą rengdamos subnacionalinius veiksmų planus, įskaitant ir ad hoc gebėjimų stiprinimo iniciatyvas;

31.

galėtų dalyvauti šioje veikloje ir tapti platforma, skirta toliau plėtoti kovos su rasizmu priemones vietos ir regionų lygmeniu, pavyzdžiui, remiant socialinę integraciją, šalinant energijos nepriteklių ir gerinant galimybes gauti deramą būstą;

32.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinę visuomenę, siekiant užtikrinti nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų teisėtumą ir veiksmingiau kovoti su rasizmu Europoje. Taip pat svarbu, kad įvairios šalys ir vietos ir regionų valdžios institucijos dalytųsi gerąja patirtimi, keistųsi informacija apie skirtingų valdymo lygmenų parengtuose kovos su rasizmu planuose numatytus tikslus ir priemones;

33.

mano, kad, norint išnaudoti būsimų Komisijos pasiūlymų dėl nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų teikiamas galimybes, turi būti vykdomi tvirti procesai, užtikrinantys, kad šie planai būtų įgyvendinti per nustatytą laikotarpį išsikėlus aiškius ir išmatuojamus tikslus, ir kad pažanga būtų stebima nacionaliniu ir Europos lygmenimis, Komisijai prisiimant visą atsakomybę už jai tenkančius tolesnius veiksmus;

34.

pabrėžia, kad nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų efektyvumo vertinimas turėtų būti numatytas praėjus dvejiems metams nuo jų parengimo, naudojant išsamią informaciją, surinktą iš vietos ir regionų valdžios institucijų;

Europos regionų komitetas, ES institucijos ir kovos su rasizmu iniciatyvos

35.

remia UNESCO Europos miestų kovos su rasizmu koalicijos (ECCAR) iniciatyvą ir ypač palankiai vertina Europos projektus, susijusius su kova su rasizmu, įskaitant neseniai pradėtą projektą „Support Everyday Fight Against Racism“ (SUPER) pagal Europos Komisijos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą;

36.

primygtinai ragina Komisiją kiekvienais metais oficialiai įtraukti Komitetą, kai ji pasirenka vieną ar daugiau Europos įtraukties ir įvairovės sostinių, nes tai būdas pripažinti ir pabrėžti miestų pastangas nustatyti tvirtas įtraukties strategijas vietos lygmeniu;

37.

labai nori kaip oficialus partneris dalyvauti organizuojant 2021 m. kovo 21 d. vyksiantį aukščiausiojo lygio kovos su rasizmu susitikimą, rengiamą minint Tarptautinę rasinės diskriminacijos panaikinimo diena;

38.

mano, kad Komitetas bei vietos ir regionų valdžios institucijos yra priešakinėse linijose kovojant su rasizmu ir diskriminacija, todėl jos turėtų atlikti oficialų vaidmenį keičiantis informacija, reguliariai konsultuojantis ir palaikant dialogą su ES institucijomis;

39.

palankiai vertina dideles Komisijos pastangas stiprinti pagrindinėmis vertybėmis grindžiamą politiką ir kurti ES lygybės sąjungą pateikiant keletą veiksmų planų ir strategijų, skirtų diskriminacijai dėl konkrečių priežasčių (dėl rasės, lyčių lygybės, LGBTIQ asmenų, romų, neįgaliųjų, antisemitizmo) šalinti. Vis dėlto, atsižvelgdamas į pirmiau minėtų strategijų kompleksinį pobūdį Komitetas mano, jog nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu reikėtų rengti ne tik individualias pažangos ataskaitas, bet ir tarpsektorines ataskaitas, kuriose būtų vertinama skirtingų strategijų sąveika ir jų kumuliacinis poveikis esant įvairioms diskriminacijos formoms;

40.

pritaria Komisijos pastangoms sukurti lygybės sąjungą, kuri, padedant naujai vidaus lygybės darbo grupei, gins visų žmonių interesus, nepriklausomai nuo jų rasės ar etninės kilmės, integruojant lygybę ir tarpsektoriškumą į visas ES politikos sritis, teisės aktus ir finansavimo programas;

41.

yra pasirengęs užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su būsimu kovos su rasizmu koordinatoriumi, kurį skirs Komisija;

42.

atsilieps į Komisijos raginimą rodyti gerą pavyzdį ir gerinti RK darbuotojų reprezentatyvumą taikant įdarbinimo ir atrankos priemones.

---

(1)  https://data.europa.eu/euodp/en/data/dataset/S2251_91_4_493_ENG/resource/afca8c2e-a0a8-4a22-84ef-29a3a1fb9a1b

(2)  Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės.

(3)  Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR.

(4)  Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio principas, COM(2008) 426 final.

(5)  Termino „rasinė kilmė“ vartojimas šiame dokumente, kaip ir veiksmų plane, nereiškia, kad pritariama teorijoms, kuriomis siekiama nustatyti, jog egzistuoja atskiros žmonių rasės.

(6)  RK nuomonė 2016/2020 „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“.

(7)  RK nuomonė 2354/2020 „Europos skaitmeninės ateities formavimo strategija ir Europos duomenų strategija“.

(8)  RK nuomonė 2014/2020 „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“.

(9)  RK nuomonė 6329/2015 „Kova su radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu. Prevencijos mechanizmai vietos ir regionų lygmeniu“.