Europos regionų komiteto nuomonė. Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija

(2020/C 440/16)

Pranešėja: Concepción ANDREU RODRÍGUEZ (ES/PES), La Riochos autonominio regiono pirmininkė Pamatiniai dokumentai: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija COM(2020) 152 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

pabrėžia, kad teisė į vienodą požiūrį į lytis ir vienodas jų galimybes, įtvirtinta SESV 8 straipsnyje ir Europos socialinių teisių ramstyje, turi būti užtikrinta ir skatinama visose srityse;

2.

teigiamai vertina komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ ir jame išdėstytą viziją, politikos tikslus ir numatytus veiksmus; mano, kad jis yra labai vertingas pagrindas siekiant konkrečios pažangos lygybės Europos Sąjungoje srityje;

3.

mano, kad jis paskelbtas tinkamu momentu, kuris sutampa su 25-osiomis Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos, t. y. pirmojo visuotinio moterų ir vyrų lygybės skatinimo veiksmų plano, kurio rekomendacijos tebegalioja ir šiandien, metinėmis ir palankiai vertina jų indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų, nes lyčių lygybė yra esminis visų įtraukaus ir darnaus vystymosi aspektų elementas;

4.

pabrėžia bendro valdymo, kuriame kaip pagrindiniai subjektai dalyvautų Europos Sąjunga ir valstybės narės, svarbą, tačiau pažymi, kad svarbu įtraukti ir atkreipti dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijas ir trečiąjį sektorių, kurie yra esminiai dalyviai įgyvendinant politiką, darančią tiesioginį poveikį visuomenei. Savo ruožtu strategijoje dar kartą pabrėžiama bendro Europos Sąjungos viešųjų ir privačių subjektų darbo šioje valdymo sistemoje vertė;

5.

atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų kompetenciją ir darbą, kurį jos atlieka vystydamos šią strategiją, ragina jas pripažinti strateginėmis partnerėmis rengiant, įgyvendinant ir stebint šią strategiją. Strategijai įgyvendinti turi būti užtikrinti reikiami ištekliai;

6.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, moterų organizacijomis ir jaunesnėmis kartomis dėl jų svarbaus vaidmens įgyvendinant lygybės politiką;

7.

dėl šių priežasčių ir siekiant, kad politikoje, programose ir projektuose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ragina Komisiją įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri užtikrintų šį daugiapakopį valdymą, kad būtų veiksmingai atsižvelgta į darbą, kurio reikia siekiant tikros lyčių lygybės;

8.

pritaria tam, kad ES Taryboje būtų rengiami oficialūs už lygybės reikalus atsakingų ministrų susitikimai ir kad į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos pavadinimą būtų įtraukta terminas „lygybė“, kaip nurodyta trijų – pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios – valstybių narių pateiktame septintajame pasiūlyme dėl lyčių lygybės deklaracijos, kurį pasirašė Vokietija, Portugalija ir Slovėnija;

9.

pabrėžia, kad svarbu taikyti tarpsektorinę perspektyvą, kurios reikia norint, kad įgyvendinant strategiją dalyvautų asmenys, esantys pažeidžiamoje padėtyje ir galintys patirti daugialypę diskriminaciją dėl negalios, amžiaus, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, religijos, tikėjimo ar lytinės tapatybės, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, be kitų, moterims migrantėms arba LGBTI asmenims. Todėl ragina Europos Komisiją labiau plėtoti šį tarpsektorinį požiūrį ir parengti gaires, kurios palengvintų šio požiūrio įgyvendinimą planuojant, valdant ir vertinant viešąją politiką;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina derinti tarpsektorinius veiksmus ir teigiamus veiksmus sektorių srityse, nes tik taip daroma pažanga įgyvendinant integruotą ir veiksmingą požiūrį į lyčių aspektą viešosios politikos valdyme. Todėl tvirtina, kad yra itin svarbu, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti ir (arba) gerai išmanytų lyčių klausimus, ir reikia skatinti specialų ir nuolatinį švietimą lyčių klausimais visose srityse, kuriose priimami sprendimai arba valdoma viešoji politika;

11.

sutinka, kad įtraukios ir įvairios strategijos tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose yra labai svarbios siekiant geriau spręsti sudėtingus iššūkius ir gyvenimo situacijas, su kuriomis susiduria visos moterys. Be to, būtina užtikrinti didesnę moterų lyderystę ir aktyvesnį dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose;

12.

primena, kad strategija buvo parengta ir paskelbta prieš prasidedant COVID-19 visuomenės sveikatos krizei, o atsigavimas po šios krizės turės įtakos būsimai ES politikai. Todėl ragina ir toliau laikyti lygybę prioritetine sritimi ir integruoti lyčių aspektą į sprendimų priėmimą ir reagavimo į pandemiją priemones bei iniciatyvas, kurios bus ekonominio ir socialinio atsigavimo ženklas. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl krizės pradėta labiau vertinti visuomenės sveikatos sritis – strateginis ir sistemiškai svarbus mūsų visuomenės sektorius, taip pat pabrėžia poreikį atskleisti didelę šiame sektoriuje egzistuojančią nelygybę lyties ir amžiaus atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad COVID-19 krizė tik pagilino jau esamą lyčių nelygybę, ir prašo užtikrinti vienodą ir įtraukų atsigavimą.

Be smurto ir stereotipų

13.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažino, jog smurto dėl lyties panaikinimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria mūsų visuomenė, ir primygtinai ragina visas ES valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją kaip pagrindinį įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris, užkirsti jam kelią ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

14.

kartu su Komisija ragina valstybes nares ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo (Nr. 190);

15.

primygtinai ragina Europos Komisiją į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnyje nurodytus vadinamuosius euronusikaltimus įtraukti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites ir nuodugniau išnagrinėti smurto dėl lyties klausimą aukų teisių strategijoje, kuri bus pateikta 2020 m., atkreipiant dėmesį į pažeidžiamesnėje padėtyje esančias moteris. Šiuo tikslu siūlo patvirtinti policijos ir teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje protokolus;

16.

ragina Komisiją priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris, merginas ir mergaites ir su juo kovoti, kurios derėtų su ES ir tarptautine teise ir ją papildytų ir kuriomis būtų kovojama su visų formų smurtu, įskaitant smurtą internete, nes esama rizikos, kad šis reiškinys tampa įprastu tarp jaunimo, ir smurtą, susijusį su garbės praradimu;

17.

pritaria tam, kad Europos Komisija turi parengti rekomendaciją dėl žalingos praktikos, pavyzdžiui, lyties organų žalojimo arba priverstinės santuokos, prevencijos, kurioje būtų pabrėžiama, kad reikia veiksmingų prevencijos ir švietimo priemonių, skirtų visoms amžiaus grupėms ir visuomenės sektoriams, stiprinant viešąsias paslaugas, ugdant specialistų gebėjimus ir užtikrinant galimybę kreiptis į teismą, kurio procese daugiausiai dėmesio būtų skiriama aukoms;

18.

prašo struktūriškai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į Europos Sąjungos smurto dėl lyties ir smurto šeimoje prevencijos tinklą, kuris bus sukurtas pagal keitimosi geriausia patirtimi ir mokymo bei gebėjimų stiprinimo priemonių ir paramos paslaugų finansavimo strategiją. Itin svarbus bus darbas smurto prevencijos srityje, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama vyrams, berniukams ir vyriškumui;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl karantino po COVID-19 krizės padaugėjo žinomų smurto dėl lyties atvejų. Atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti atitinkamas veiksmingos priežiūros ir reagavimo į smurtą dėl lyties priemones, suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms išteklių, nes jos yra kovos su pandemija priešakyje;

20.

palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog lyčių stereotipai yra viena iš pagrindinių lyčių nelygybės priežasčių. Taip pat pabrėžia, kad reikia pateikti daugiau informacijos apie priemones ir geriausios patirties pavyzdžius, kuriais siekiama panaikinti šiuos stereotipus tokiose srityse kaip formalusis švietimas ir savišvieta, darbas arba komunikacija ir reklama. Taip pat pažymi, kad reikia labiau pabrėžti diferencijuotą šių lyčių stereotipų poveikį, kurį lemia skirtingi diskriminacijos stereotipai; Visų pirma atkreipia dėmesį į švietimo sistemos, taigi ir mokytojų rengimo lyčių klausimais vaidmenį, kaip į pagrindinį pokyčių veiksnį siekiant permąstyti vertybes, kuriomis grindžiamas patriarchatas, ir orientuotis į visuomenę, kurioje užtikrinama veiksminga moterų ir vyrų lygybė;

21.

pabrėžia, kad visi visų amžiaus grupių žmonės, ypač jaunimas, atlieka esminį vaidmenį skatinant atsakingus ir aktyvius pokyčius užtikrinant lyčių lygybę profesinėje, šeimos ir asmeninėje srityse. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant informuotumo didinimą bei gerinant mokymą ir švietimą;

22.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant informavimo ir komunikacijos kampaniją Europos lygmeniu, kurios reikia siekiant kovoti su lyčių stereotipais, ir pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti jaunimui, kaip vienai iš esminių pokyčių varomųjų jėgų;

23.

laikosi nuomonės, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje būtina ne tik atlikti tyrimus įtraukiant lyčių aspektą, bet taip pat svarbu nešališkai bei taikant teigiamą ir įtraukų požiūrį keistis geriausios patirties pavyzdžiais, užtikrinti visuotinę prieigą prie šeimos planavimo paslaugų, lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų ir plėtoti informavimo ir švietimo priemones šioje srityje.

Klestėjimas lyčių lygybės ekonomikoje

24.

pabrėžia, kad reikia kovoti su vertikalia ir horizontalia moterų ir vyrų segregacija, nes mažiausiai garantijų teikiančiose ir prasčiausiai apmokamose darbo vietose dažniausiai dirba moterys. Taip pat būtina akcentuoti tai, kad labai skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokestis ir pensijos. Be to, reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad lytinių mažumų profesinio gyvenimo raida taip pat būtų pozityvi;

25.

laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl darbo užmokesčio skaidrumo, kuris turėtų padėti nustatyti ir vėliau panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir galiausiai pensijų skirtumus. Nors darbo užmokesčio nustatymas priklauso nacionalinei kompetencijai, būtina visapusiškai įgyvendinti vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principą taikant priemones, kuriomis būtų sprendžiami tokie klausimai, kaip darbo užmokesčio slaptumo nuostatos, metinis darbo užmokesčio auditas ir darbuotojų teisė prašyti savo darbdavių pateikti informacijos apie darbo užmokestį pagal lytis;

26.

pritaria Komisijos raginimui, kad valstybės narės kuo greičiau į nacionalinę teisę perkeltų direktyvą dėl asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo, siekiant vyrams ir moterims užtikrinti vienodas palankias sąlygas tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, taip pat sąžiningai ir vienodai paskirstytą bendrą atsakomybę;

27.

pritaria strategijoje išreikštam poreikiui skatinti teisingą mokamų ir nemokamų priežiūros paslaugų paskirstymą, siekiant užtikrinti moterų finansinę nepriklausomybę. Primygtinai ragina Europos Sąjungą persvarstyti ir plėtoti Barselonos tikslus, kad jie taptų privalomi, ir nustatyti ne tik su Barselonos (Barselonos +) tikslais susijusius priežiūros tikslus, kad būtų atsižvelgta į priežiūros poreikius senėjančioje visuomenėje, ir pripažinti, kad priežiūros sektoriuje labai dominuoja moterys, tačiau jų darbas nėra pakankamai apmokamas atsižvelgiant į jo socialinę vertę;

28.

ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti Europos lygmens susitarimą dėl priežiūros, panašų į Jaunimo garantijų iniciatyvą, siekiant patenkinti priežiūros poreikius laikantis teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį priežiūra būtų ekonominės veiklos pagrindas, didinant investicijas į sveikatą ir priežiūrą pagal gerbūvio ekonomikos strategijos nuostatas. Ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti namų ūkio darbuotojų reikalavimus dėl darbo sąlygų į TDO konvenciją Nr. 189;

29.

mano, jog svarbu, kad strategijoje daug dėmesio būtų skiriama teritoriniam aspektui, ypač kaimo vietovėse ir dėl savo specifinių teritorinių savybių mažai gyventojų turinčiose vietovėse. Taip pat pabrėžia svarbų moterų vaidmenį kaimo vietovėse, kuris yra labai svarbus šių vietovių teritorinei, ekonominei ir socialinei struktūrai. Mano, kad būtina stiprinti moterų dalyvavimą ir lyderystę vietos veiklos grupėse ir kaimo plėtros tinkluose. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų plėsti vaikų ir priklausomų giminaičių priežiūros ir paramos paslaugas, ypač kaimo vietovėse;

30.

palankiai vertina tai, kad strategijoje pabrėžiamas poreikis panaikinti lyčių nelygybę skaitmeninės pertvarkos ir inovacijų kontekste, skatinant aktyvesnį moterų dalyvavimą studijuojant ir dirbant su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija, menu, matematika ir IRT susijusiose srityse, ir primygtinai ragina spręsti naujų formų seksizmo internete ir darbe, pavyzdžiui, kai kuriose dirbtinio intelekto sistemose, problemą. Šiuo tikslu jis pabrėžia lyčių aspektu grindžiamo kodavimo svarbą ir ragina užtikrinti vienodą visų lyčių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant, vertinant ir aptariant su dirbtiniu intelektu susijusių technologijų etiką ir normas. Sutinka, kad svarbu didinti moterų skaičių skaitmeniniame ir inovacijų pasaulyje, nes tai yra mūsų visuomenės pokyčiams itin svarbūs sektoriai. Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia užtikrinti lygybę mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityje tinkamo ir saugaus naudojimosi naujomis technologijomis ir socialiniais tinklais klausimais;

31.

ragina, taikant direktyvą dėl asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo, atlikti lyčių aspektu pagrįstą daugelio šeimų visoje ES per COVID-19 krizę patiriamų sunkumų, siekiant suderinti nuotolinį darbą su priežiūros našta, analizę. Labai svarbu atidžiai stebėti galimą internetinio ir (arba) nuotolinio darbo reglamentavimą, kad jis netaptų įrankiu, skirtu grąžinti moteris į šeimos ir privačią aplinką. Pabrėžia, kad reikia pirmiausiai atkreipti dėmesį į šeimas, kurioms asmeninį ir profesinį gyvenimą suderinti yra sunkiau, pavyzdžiui, šeimas, kurias sudaro tik vienas iš tėvų (dažniausiai moteris) ir jo vaikai;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europos Sąjungoje moterys dirba kovos su COVID-19 pandemija priešakyje (sveikatos, vaikų, pagyvenusių žmonių ir kito pobūdžio priežiūros, namų ūkio, prekybos ir kt. srityse), todėl jos susiduria su didesne grėsme užsikrėsti virusu. Be to, kai kurios iš šių profesijų yra vienos iš mažiausiai vertinamų ir prasčiausiai apmokamų ES. Todėl prašo, kad imantis kovos su nedarbu ir mažų garantijų darbu priemonių būtų atsižvelgta į vyrų ir moterų nelygybę darbo vietose (ypač susijusiose su priežiūra), kurios, kaip paaiškėjo pandemijos metu, yra itin svarbios. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad daugelį su priežiūra ir namų ūkiu susijusių darbų atlieka moterys migrantės, kurios susiduria su dvigubomis išankstinėmis nuostatomis; ekonomikos gaivinimo planuose reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir remti moteris verslininkes ir jų verslo projektus, taip pat vadovaujančias pareigas užimančias moteris, pabrėžiant nuotolinio darbo reikšmę;

33.

primygtinai ragina Komisiją atlikti trumpalaikio ir ilgalaikio COVID-19- poveikio lyčių lygybei analizę ir imtis atitinkamų priemonių. Moterų ir vyrų patirtis, susijusi su pandemija, skiriasi, todėl labai svarbu turėti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima visapusiškai suprasti viruso poveikį moterims ir vyrams – ne tik jo poveikį tiesiogiai nuo ligos nukentėjusiems asmenims ar pirminės grandies specialistams, susiduriantiems su sveikatos krize, bet ir jo poveikį ekonomikai, švietimui, priežiūros darbo pasiskirstymui ir smurto šeimoje mastui.

Lyčių lygybė priimant sprendimus

34.

svarbu pabrėžti, kad mažiau moterų užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas. Taip pat pažymi, kad tik 15 % merų, 21 % regionų pirmininkų, 35 % regionų parlamentų narių ir 23 % (1) Regionų komiteto narių yra moterys. Apgailestauja, kad šie duomenys strategijoje neminimi, nes jie suteikia galimybę atkreipti dėmesį į skirtumus šioje srityje regionų ir vietos lygmeniu;

35.

prašo, kad Europos Komisija paragintų valstybes nares organizuoti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama įgalėti moteris rengiantis vietos ir regioniniams rinkimams, įveikti diskriminaciją ir kliūtis, su kuriomis moterys susiduria šiuose procesuose, įskaitant stereotipus ir socialines normas, pagal kuriuos moterų lyderystė laikoma mažiau vertinga nei vyrų; taip pat labai svarbu remti moterų kandidatūras savivaldybių ir regioniniuose rinkimuose;

36.

primena, kad reikia konkrečiai spręsti smurto prieš išrinktas politikes ir visuomeniniame gyvenime dalyvaujančias moteris, įskaitant bauginimą per socialinius tinklus, problemą, kuri daro poveikį moterų gebėjimui lygiomis teisėmis dalyvauti politikoje ir viešajame gyvenime;

37.

ragina Europos institucijas, įskaitant Regionų komitetą, priimti elgesio kodeksus, kuriais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė narystės ir vadovaujamų pareigų srityje, o galutinis tikslas būtų užtikrinti RK narių lyčių lygybę;

38.

ragina Komitetą ateinančiais metais į savo prioritetus įtraukti Elgesio kodekso priėmimą ir įgyvendinimą ir atlikti metinę lyčių lygybės principo taikymo peržiūrą teikiant metines ataskaitas, kuriose būtų nagrinėjamos priimtos priemonės (užtikrinant teisingą paskirstymą įvairiuose teisės aktuose ir ataskaitose). Rezultatai turėtų būti paskelbti artimiausioje Tarptautinei moters dienai plenarinėje sesijoje;

39.

prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Lyčių lygybės tarpusavio mokymosi programą siekiant skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir ragina visais lygmenimis skatinti specialų mokymą lyčių klausimais ir numatyti už lygybę atsakingo profesionalaus kontrolieriaus pareigybę;

40.

pažymi, kad ES įvairovės chartijų platforma yra labai orientuota į privatųjį sektorių, todėl joje galėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos, kad įvairiais Sąjungos lygmenimis ir įvairiose teritorijose būtų galima susipažinti su reprezentatyviais veiklos pavyzdžiais ir geriausia patirtimi; siūlo į Įvairovės chartijas įtraukti Europos moterų ir vyrų lygybės vietos lygmeniu chartiją.

Lyčių aspektas politikoje ir biudžete

41.

sutinka, kad pagrindiniams iššūkiams, su kuriais šiandien susiduria Europos Sąjunga, būdingas lyčių aspektas. Tačiau mano, kad nei Europos Sąjungos politikoje, nei biudžete nėra aiškiai ir pakankamai atsižvelgiama į šį aspektą;

42.

ragina šią strategiją aiškiau susieti su pagrindiniais Sąjungos politiniais prioritetais ir strategijomis, visų pirma perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, skaitmenine pertvarka ir demografiniu iššūkiu. Primena, kad šiems strateginiams ES prioritetams būdingas didelis šališkumas lyčių atžvilgiu, kurio panaikinimas yra labai svarbus mūsų visuomenei siekiant sėkmingai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, vykdyti skaitmeninimą ar integruoti teritorinį aspektą;

43.

remia biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodikos įgyvendinimą kitoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje. Reikėtų peržiūrėti Sąjungos lygmens finansavimo tvarką, kad būtų pasiekti šios strategijos tikslai ir uždaviniai, o į visas finansines programas turėtų būti įtrauktas konkretus lyčių lygybės tikslas, taip pat turėtų būti nustatytas sąlygų sistemos mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinama lygybė nustatant lyčių lygybės tikslus ir strategijas, taikomus siekiant gauti finansavimą. Šiuo požiūriu RK pabrėžia Europos semestro ir ataskaitos dėl teisinės valstybės potencialą stebint lyčių lygybės problemas, teikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir integruojant konkrečias priemones į nacionalines reformų programas ir nacionalines ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programas;

44.

pritaria, kad reikia stiprinti strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistemą, nustatant veiksmingus su lytimi susijusio poveikio matavimo ir vertinimo rodiklius, taip pat nustatant tvarkaraščius ir atskaitingumo priemones. Primena, kad svarbu rengti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodoma valstybių narių pažanga lyčių lygybės srityje, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų geroji patirtis. Pabrėžia, kad, siekiant spręsti su amžiumi, lytine tapatybe, negalios tipu, migracijos statusu ar miesto ir kaimo aspektu susijusius klausimus, būtina visose ES viešosios politikos srityse taikyti pagal lytį suskirstytus rodiklius ir įtraukti tarptautiškumą;

45.

prašo, kad Regionų komitetas būtų įtrauktas į naujai įsteigtos Europos Komisijos darbo grupės lyčių lygybės klausimais veiklą siekiant užtikrinti veiksmingą lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis ir programas;

46.

ragina suteikti Regionų komitetui oficialų vaidmenį padedant stiprinti Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) pajėgumus, siekiant pagerinti ir standartizuoti duomenų rinkimą ir analizę pagal lytį ir lyties rodiklius, ypač kai tai susiję su tokiais aspektais kaip atstovavimas moterims ir vyrams priimant sprendimus vietos ir regionų lygmeniu;

47.

ragina valstybes nares ir jų regionų ir vietos valdžios institucijas stiprinti lyčių aspektą nacionalinėse ir regioninėse statistikos sistemose, kad būtų galima surinkti patikimus ir reguliarius duomenis suderinus ne tik su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) bet ir su Eurostatu;

48.

primena, kad COVID-19 krizė turi aiškų lyčių aspektą. todėl labai svarbu įtraukti šį aspektą į Ekonomikos gaivinimo fondą atliekant poveikio vertinimus ir taikant konstruktyvius lyčių klausimu biudžeto principus visiems fondams.

Lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo visame pasaulyje klausimų sprendimas

49.

primena, kad siekiant panaikinti skurdą būtina panaikinti lyčių nelygybę. Tiek ekonominė, tiek lyčių nelygybė yra tarpusavyje susijusios ir negalime nė vieno žmogaus palikti nuošalyje. Lyčių lygybė darnaus vystymosi tiksluose nurodoma ne tik kaip tikslas, bet ir kaip kompleksinis visos vystymosi darbotvarkės elementas;

50.

pabrėžia, kad ES išorės veiksmai turėtų atitikti jos teisinius įsipareigojimus skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą savo tarptautinėse partnerystėse ir prekybos, kaimynystės bei plėtros politikoje, visų pirma vykdant stojimo derybas, asociacijos procesą ir prieglobsčio bei migracijos politiką. Tai nurodyta SESV 208 straipsnyje, kuriame įtvirtintas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į DVT, ir ES veiksmų plane dėl lyčių lygybės, ir moterų įgalinimo vystymosi srityje;

51.

ragina Europos Komisiją įvertinti, kaip galima pasinaudoti ES prekybos politika siekiant propaguoti moterų teises ir moterų dalyvavimą ekonomikoje už ES sienų;

52.

ragina ES institucijas sustiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis siekiant paskatinti jas priimti nacionalinius įstatymus, draudžiančius moterų lyties organų žalojimą (2);

53.

atkreipia dėmesį į decentralizuoto bendradarbiavimo potencialą skatinant demokratinį ir teisingą vystymąsi visame pasaulyje, taip pat į poreikį panaikinti lyčių lygybės finansavimo spragą teikiant oficialią paramą vystymuisi;

54.

pažymi, kad COVID-19 padidino jau esamą nelygybę, kuri daro labai tiesioginį poveikį mergaitėms, merginoms ir moterims besivystančiose šalyse ir jos iškart tą pajuto – prarado darbus, todėl sumažėjo jų dalyvavimas viešosiose ir politinėse erdvėse, prisiėmė atsakomybę už šeimos narių priežiūrą ir pateko į smurto dėl lyties spąstus. Ši strategija yra būtina priemonė šiems procesams nukreipti priešinga linkme.

---

(1)  2020 m. birželio 5 d. duomenimis.

(2)  2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje (2019/2988(RSP)).