Europos regionų komiteto nuomonė. Nauja Europos pramonės strategija

(2020/C 440/21)

Pranešėja:

Jeannette BALJEU (NL / Renew Europe), Pietų Olandijos provincijos tarybos narė

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos pramonės strategija“,

COM(2020) 102 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia, kad pramonė yra gyvybiškai svarbi Europos regionams bei miestams ir dešimtims milijonų darbo vietų, kurias ji sukuria; dėl savo pobūdžio ji funkcionuoja pasaulinėje aplinkoje, kurioje prekyba yra svarbus augimo variklis, atnešdama ir naudos, ir iššūkių;

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl naujos Europos pramonės strategijos (1) ir tai, kad jame daugiausia dėmesio skiriama pramonės ekosistemoms; pabrėžia, kad šios ekosistemos dažnai būna regioninės ir kad jos dažnai per tiekimo grandines arba keitimosi žiniomis tinklus yra susijusios su kitomis regioninėmis ekosistemomis; pabrėžia, kad todėl nauja Europos pramonės strategija turėtų būti grindžiama daugiapakopiu valdymu, pagal kurį kiekvienam lygmeniui būtų suteikta aiški atsakomybė ir ištekliai įgyvendinimui, ir akcentuoja, kad visų suinteresuotųjų subjektų parama yra būtina dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pramonės pertvarkos tikslams pasiekti;

mano, kad tik su dideliu ir veiksmingu pramonės indėliu galima iš tiesų išplėtoti visą žaliojo kurso, kaip Europos augimo strategijos, potencialą;

pabrėžia, kad dėl šios priežasties pagal naują ES pramonės strategiją turi būti stiprinamas teritorinis aspektas, kad regionai ir miestai, kaip arčiausiai piliečių ir ekosistemų esančios valdžios institucijos, prisiimtų atsakomybę už savo pramonės dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat atsižvelgtų į ir tai, kad reikia užtikrinti tęstinį profesinį mokymą ir tobulinti įgūdžius, kurių reikės darbuotojams, dėl pertvarkos galintiems prarasti darbą;

palankiai vertina pramonės politikos peržiūrą, planuojamą pirmąjį 2021 m. pusmetį, apie kurią Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė savo rugsėjo 16 d. pranešime apie Sąjungos padėtį; atsižvelgiant į beprecedentį gamybos ir tiekimo grandinių sutrikimą, tokia peržiūra turėtų būti grindžiama įgyta patirtimi ir pamokomis, todėl Komitetas primygtinai ragina į peržiūrą įtraukti stipresnį teritorinį aspektą, kad Europos pramonė taptų iš tiesų atspari ir pasirengusi ateities iššūkiams;

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms yra suteiktos svarbios kompetencijos politikos srityse, kurios daro poveikį pramonės vystymuisi ir gali sutelkti daug įvairių priemonių, galinčių padėti įgyvendinti visapusišką ir plataus užmojo ES pramonės politikos strategiją, skirtą užtikrinti ekonomikos atsparumą struktūrinių permainų laikotarpiu; prašo, kad Komisija, ateityje rengdama naująją ES pramonės politikos strategiją, įtrauktų vietos ir regionų lygmenį;

pabrėžia, kad regionai gali ir nori rodyti pavyzdį bandydami naujus metodus ir priemones, skirtus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti, ir padėti stiprinti regioninius branduolius, kurie sudaro stiprių Europos inovacijų ekosistemų pagrindą, o tarpregioninis subjektų bendradarbiavimas padeda kurti Europos vertės grandines. ES nustatomos pamatinės sąlygos sukuria vienodas sąlygas vidaus rinkoje;

yra įsitikinęs, kad reikės ne tik stabilizuoti medicinos prietaisų, medicinos medžiagų ir vaistų tiekimo ir gamybos grandines, bet ir jas pertvarkyti į visu pajėgumu veikiančią ekosistemą;

pabrėžia, kad Europa patiria precedento neturinčią pandemiją, kurios rimti padariniai gali sukelti pasaulinę ekonomikos krizę; primygtinai ragina ekonomikos gaivinimą suderinti su ekologijos, skaitmeninimo ir socialiniais aspektais;

10.

palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2); pritaria Komisijos tikslui parengti naują ES pramonės strategiją siekiant konkurencingesnės ir atsparesnės pramonės, kai susiduriama su pasaulinio masto sukrėtimais; ragina Komisiją bendrosios rinkos stiprinimą laikyti prioritetu;

11.

siūlo taikyti dviejų etapų pramonės strategiją: pirmuoju etapu daugiausia dėmesio skirti pramonės išlikimui, antruoju – žaliosios, nepriklausomos nuo iškastinio kuro ir labiau skaitmenizuotos ekonomikos atkūrimui ir atnaujinimui; pabrėžia, kad šie etapai turi būti įgyvendinami laikantis „regioninio atsparumo“ koncepcijos, t. y. gerinant regionų gebėjimą atlaikyti, absorbuoti ar įveikti vidaus ar išorės ekonominius sukrėtimus (3);

12.

remia Europos tikslą pradėti greitą ir nuoseklų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės lyderystės; pabrėžia, kad tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, žaliasis kursas turi tapti naujos ES pramonės strategijos pagrindu; pabrėžia vietos ir regionų aspekto svarbą; laikosi nuomonės, kad naujų neutralizuoto poveikio klimatui ir žiedinių produktų rinkų kūrimas ir plėtojimas turėtų išlikti pagrindiniu Europos pramonės strategijos tikslu;

13.

pabrėžia, kad neutralaus poveikio klimatui tikslas turi būti pasiektas vietos ir regionų lygmeniu ir kad pertvarka turės didžiausią poveikį energijai imliems regionams;

14.

pabrėžia, kad energijai imliems ir nuo užsienio prekybos priklausomiems žaliavų sektoriams, užtikrinantiems vertės kūrimą ir užimtumą regionuose, dėl konkurencinių priežasčių labai svarbu, kad visiems vidaus ir užsienio rinkos dalyviams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai pasakytina ne tik apie ES užsienio prekybos politiką, bet ir apie reikalavimus klimato apsaugai ir energetikai. ES rengiant gausybę planų ir teisėkūros priemonių žaliavų sektoriams itin svarbu užtikrinti pakankamą apsaugą nuo anglies dioksido nutekėjimo; mano, kad siekiant užtikrinti atsinaujinančiosios energijos konkurencingumą būtina nustatyti veiksmingą išmetamo CO2 kiekio kainą;

15.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Teisingos pertvarkos mechanizmo (4), pagal kurį bus sutelkta iki 100 mlrd. EUR siekiant užtikrinti teisingą dideliu taršos anglies dioksidu intensyvumu pasižyminčių regionų pertvarką jiems toliau transformuojant savo pramonę ir ekonomiką;

16.

palankiai vertina naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (5), kuriame siūlomos įvairios priemonės, leisiančios ES pramonei pasinaudoti labiau žiedinio ir biologinio požiūrio teikiamomis galimybėmis ir taip užtikrinti švaresnę ir konkurencingesnę pramonę mažinant poveikį aplinkai, konkurenciją dėl ribotų išteklių ir gamybos sąnaudas. Tai taip pat gali sumažinti priklausomybę nuo energijos ir išteklių importo; pabrėžia perėjimo prie biologinės ir žiedinės ekonomikos svarbą, be kita ko, užimtumui, ir darniai apstatytos aplinkos reikšmę, nes tai pagrindinis šios pertvarkos elementas;

17.

pabrėžia, kad naujoji ES pramonės strategija turėtų būti įtrauki; rekomenduoja įtraukti inovacijų sekėjų grupę, kuri stengiasi neatsilikti nuo pokyčių ir juos įgyvendinti (6);

18.

pabrėžia, kad reikia tikros bendrosios paslaugų rinkos, kuri padėtų palengvinti paslaugų teikimą pramonei; akcentuoja regionų valdžios institucijų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas pramonės lokalizacijai, kurią lemia šis perėjimas ir perversminės technologijos; pabrėžia, kad žiedinės gamybos tiekimo grandinės bus labiau sutelktos regioniniu mastu;

19.

todėl pritaria tam, kad įmonės turėtų pritaikyti savo verslo modelius ir kurti naujas darbo formas, tinkamas skaitmeniniam ir tvariam amžiui; pabrėžia, kad spartesnį augimą užtikrina ir veiklą pradedančios, ir įsisteigusios įmonės; prašo Komisijos padėti diegiant inovacijas ir kuriant sistemą, pagal kurią įmonių grupės galėtų mokytis vienos iš kitų, padedamos verslo konsultantų, tarpininkų ar regioninės plėtros agentūrų, ar be jų pagalbos;

20.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir užtikrinti, kad šios investicijos virstų rinkai tinkamais produktais ir paslaugomis bei našumą didinančiais pramonės procesais, kuriais atsižvelgiama į Europos tikslą iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui;

21.

pripažįsta standartizavimo ir sertifikavimo svarbą, visų pirma naujų produktų, procesų ir paslaugų, paspartinančių perėjimą prie žaliosios, skaitmeninės ir atsparios ekonomikos; prašo Komisijos užtikrinti, kad į standartizavimo procesą būtų įtrauktos ir jame dalyvautų MVĮ;

22.

palankiai vertina siekį sukurti pirmaujančias rinkas švarių technologijų srityje paisant strategijos verslumo dvasios ir sutinka, kad „didesnį konkurencinį pranašumą įgis tie, kurie imsis veiksmų pirmiau ir greičiau nei kiti“; pabrėžia, kad regioninės ekosistemos užtikrina geriausią aplinką naujovėms diegti dėl didelio pasitikėjimo iniciatyviais verslininkais;

23.

sutinka, kad Europa turi sutelkti savo jėgas, kad bendromis pastangomis būtų galima padaryti tai, ko negalima padaryti pavieniui; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo labai svarbus yra tarpregioninis bendradarbiavimas, kuriuo siekiama skatinti „pažangiu papildomumu“ grindžiamas tarpregionines vertės grandines ir sudaryti joms palankesnes sąlygas tarp regioninių tarpsektorinių ekosistemų, susijusių su perėjimu prie žaliosios, skaitmeninės ir atsparios ekonomikos, kaip yra regioninių pažangiosios specializacijos strategijų atveju; pabrėžia, kad regioninės pažangiosios specializacijos strategijos yra geriausia turima priemonė siekiant sudaryti sąlygas bendradarbiauti regioninėse ekosistemose ir su kitomis papildomų įgūdžių turinčiomis regioninėmis ekosistemomis, taip sudarant galimybes kurti Europos masto vertės grandines ir inovacijas;

24.

pabrėžia, kad reikia aiškios stebėsenos ir vertinimo sistemos, kaip rekomenduojama pažangiosios specializacijos strategijose; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma visais trimis lygmenimis: ES, valstybės narės ir regionai turėtų kas dvejus metus atlikti vertinimą; siūlo Komisijai tai įtraukti į Europos semestrą ir susieti su valstybių narių nacionaliniais reformų planais; siūlo, kad regionai šį vertinimą įtrauktų kaip mokymosi priemonę, padedančią vykdyti labiau diagnostinę stebėseną, tikrinti pažangą ir palengvinti problemų sprendimą; siūlo, kad prie regioninės inovacijų veiklos rezultatų suvestinės būtų pridėtos rekomendacijos dėl ES priemonių, kurios gali padėti gerinti rodiklius;

25.

remia Komisiją rengiant plataus užmojo ES įmonių grupių politiką; pabrėžia, kad svarbu susieti regionines grupes ir tinklus iš skirtingų regionų; prašo Komisijos remti šiuos tarpregioninius tinklus, nes tai papildomas būdas užmegzti ryšius individualiai Europos įmonių tinkle ir Europos klasterių bendradarbiavimo platformoje; siūlo, kad ES įmonių grupių politika taptų neatsiejama naujosios ES pramonės strategijos dalimi;

26.

pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti svarbi priemonė įgyvendinant teritorinį požiūrį į pramonės plėtrą siekiant atsižvelgti į skirtingą perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos modelio poveikį regionams ir ragina parengti tinkamus tikslus ir paramos priemones planuojant kitą sanglaudos politikos etapą;

27.

pripažįsta, kad regionams reikia strateginių gairių šiai pramonės pertvarkai, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai pripažinti esamas jų pasirengimo pramonės pertvarkai spragas; todėl prašo Komisijos padėti sukurti priemones, kuriomis būtų galima parengti aiškų veiksmų planą regionams, laikantis specialiai pritaikyto požiūrio siekiant užtikrinti pirmavimą pramonės srityje; tokia priemonė turėtų papildyti naują ES pramonės strategiją ir padėti regionams tikslingai nukreipti susijusias sanglaudos politikos investicijas programavimo laikotarpiui po 2020 m.;

28.

pabrėžia galimą valdžios institucijų vaidmenį į inovacijas orientuotuose žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose, pavyzdžiui, tvaraus ir pažangaus judumo srityje ar statybos pramonėje, ir būtinybę kuo labiau sumažinti regionų valdžios institucijoms kylančią riziką;

29.

apgailestauja, kad įgyvendinant 9-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT), susijusį su atsparios infrastruktūros kūrimu, įtraukios ir tvarios industrializacijos bei naujovių skatinimu, padaryta tik nedidelė pažanga. Visų pirma ES bendrosios vidaus išlaidos MTTP, palyginti su BVP, stabilizavosi ir sudarė šiek tiek daugiau nei 2 proc. (7); pabrėžia, kad inovacijos Europoje diegiamos ir skleidžiamos lėtai; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma inovacijų pramonėje susijusios su naujais verslo modeliais, derinant skaitmenines technologijas ir paslaugų koncepcijas; pabrėžia, kad regionams tenka svarbus vaidmuo, kai reikia paspartinti inovacijų diegimą ir sklaidą, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, bandomuosius įrenginius ir vietos laboratorijas; pabrėžia, kad reikia naujos priemonės, kaip siūloma INTERREG reglamente dėl tarpregioninių investicijų į inovacijas;

30.

prašo Komisijos remti Europos pramonę, ypač energijai imliuose regionuose, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. ir nustatyti plataus užmojo tačiau realistiškus vidutinės trukmės ir ilgalaikius sektorių tikslus, atitinkančius Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą, bei pateikti veiksmų planus, kad jie būtų įgyvendinti bendradarbiaujant su regionų ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, taip pat pabrėžia teisingos pertvarkos svarbą įmonėms ir piliečiams, kaip nurodyta Teisingos pertvarkos mechanizme;

31.

ragina Europos inovacijų tarybą padėti plėsti visas sparčiai augančias, o ne tik veiklą pradedančias įmones; pabrėžia, kad labai sparčiai augančios MVĮ yra ne naujos, o jau įsitvirtinusios bendrovės, kurios rado naują būdą augti skaitmenindamos ir (arba) užtikrindamos, kad jų produktai, procesai ar paslaugos būtų tvaresni;

32.

sutinka, kad Europa turėtų kiek įmanoma visapusiškiau pasinaudoti masto, greičio ir aprėpties ekonomija, tačiau norėtų pabrėžti, kad regionų vaidmuo yra pasiūlyti areną ne tik vietos inovacijoms, bet ir bendradarbiaujantiems regionams, kad padėtų sutelkti didžiulę kompetencijų įvairovę Europoje ir jas integruoti į tarpregionines vertės grandines, galinčias konkuruoti su didesnėmis įmonėmis už Europos ribų; prašo Komisijos toliau sudaryti sąlygas tarpregioniniam bendradarbiavimui vertės grandinėje užtikrinant tarpregioninių pramoninių parodomųjų projektų finansavimą;

33.

pabrėžia būtinybę aukštąjį mokslą ir profesinį rengimą labiau pritaikyti skaitmeniniam amžiui; akcentuoja, kad skaitmeninių inovacijų centrai gali ne tik spartinti ir skleisti inovacijas, bet ir rengti ateities pramonės darbuotojus; pabrėžia, kad šie centrai turi būti prieinami MVĮ; ragina Komisiją labiau remti gebėjimų stiprinimą ir keitimąsi patirtimi, kaip tai daroma, pavyzdžiui, raginant steigti profesinio meistriškumo centrus (COVE);

34.

pritaria, kad reikia Įgūdžių pakto; prašo Komisijos į šį paktą kaip svarbų partnerį įtraukti regionus; pabrėžia, kad regionų lygmuo yra geriausiai organizuotas lygmuo, galintis koordinuoti darbuotojų įgūdžių tobulinimą (kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą) ir užtikrinti jų judumą iš nuosmukį patiriančių sektorių į augančius sektorius ir kad dėl COVID-19 epidemijos poveikio svarbu suteikti vienodas galimybes persikvalifikuoti darbuotojams, vadovams ir verslininkams;

35.

pripažįsta bendriems Europos interesams svarbių projektų (angl. IPCEI) ir aljansų potencialą; prašo Komisijos užtikrinti, kad jie būtų įtraukesni, suteikiant galimybę juose dalyvauti regionams ir MVĮ; šiuo požiūriu pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo ir pramonės aljansų kūrimo potencialą, pavyzdžiui, baterijų technologijų, plastikų ir mikroelektronikos srityse, siekiant padėti plėtoti technologijas ir užtikrinti finansavimą;

36.

pripažįsta geopolitinį užsienio investicijų pavojų ir pernelyg didelę priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo ir vertės grandinių; prašo Komisijos į strategiją įtraukti priemones, kurios padėtų kovoti su dabartine krize, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir pasirengti naujoms galimoms pandemijoms ateityje siekiant užtikrinti Europos visuomenės ir ekonomikos atsparumą, pavyzdžiui, pasirengiant alternatyvioms medicininės įrangos Europos tiekimo grandinėms, grindžiamoms mažomis sąnaudomis ir ekonomiškomis inovacijomis naujų pandemijų ar rimtų epidemijų atvejais;

37.

prašo sukurti Europos dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų teisinę sistemą (8), kuri būtų skirta spręsti etikos principų ir pagrindinių teisių klausimus jų kūrimo, diegimo ir naudojimo srityse, taip pat saugos ir atsakomybės klausimus. Europos pramonės inovacijoms ir konkurencingumui reikės horizontaliosios sistemos, kuri atspindėtų Europos Sąjungos vertybes ir principus. Ji suteiks konkrečių gairių ir teisinio tikrumo tiek piliečiams, tiek įmonėms, įskaitant už Europos ribų esančias įmones. Šiuo metu aiškių saugos ir atsakomybės nuostatų trūkumas didina teisinį netikrumą vartotojams ir įmonėms, kurios gamina ir parduoda su dirbtiniu intelektu susijusius produktus, taip pat piliečiams, kurie naudoja dirbtinio intelekto prietaikas;

38.

pabrėžia žiedinės ekonomikos veiksmų plano svarbą, nes jis suteikia postūmį geografiškai trumpesnėms tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika daro poveikį beveik visų rūšių įmonių grupėms ir pramonės sektoriams; nors šiuo metu dedama daug pastangų pertvarkyti tradicinius ekonomikos ir verslo modelius, vienos MVĮ nėra pasirengusios šiai pertvarkai, o kitos nori imtis veiksmų, bet nežino kaip; pabrėžia, kad mažesnėms įmonėms iškyla daugiau sunkumų, kai jos pasirenka žiediškumą, nes jų galimybės, ištekliai, laikas ir turimos žinios yra ribotos norint investuoti ir laikytis susijusių administracinių formalumų ir reglamentų bei standartų; prašo Komisijos priimti palankesnę politiką perėjimui prie žiedinės ekonomikos stiprinti; prašo Komisijos pritaikyti teisės aktus šiam perėjimui palengvinti, o ne apsunkinti; šiuo požiūriu žiedinei ekonomikai būtų naudinga bendroji atliekų rinka;

39.

ragina iš naujo derėtis dėl Energetikos chartijos sutarties siekiant skatinti investicijas į tvarią energetiką ir suderinti ją su Paryžiaus susitarimu. Naujų derybų metu taip pat turėtų būti patvirtinta pasirašančiųjų valstybių ir jų valdžios institucijų „teisė reglamentuoti“;

40.

pritaria tam, kad būtų pradėtas taikyti su PPO taisyklėmis suderinamas anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas, pagal kurį pasauliniu mastu būtų stiprinami klimato politikos veiksmai ir pramonės įmonės būtų apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos; rekomenduoja, kad pasiūlymais dėl naujų ES nuosavų išteklių būtų užtikrinamas paprastumas ir skaidrumas atsižvelgiant į nacionalines kompetencijas;

41.

mano, kad siekiant išlaikyti lyderystę technologijų srityje ir įgyti skaitmeninį ir technologinį suverenumą, ES ir jos valstybės narės turėtų išsaugoti teisę blokuoti ES nepriklausančių valstybių ar valstybių remiamų subjektų priešišką strateginių ES bendrovių perėmimą ir prašo Komisijos reformuoti konkurencijos politiką, kad būtų išlaikyta gyvybiškai svarbi Europos bendroji rinka, kartu stiprinant ES įsisteigusių bendrovių padėtį pasaulio rinkose;

42.

sutinka, kad turime didinti investicijas į inovacijas; prašo Komisijos ugdyti susitaikymo su nesėkme kultūrą; pabrėžia, kad nesėkmė inovacijų srityje gali būti labai vertinga galimybė išmokti sėkmės, tačiau tik tuo atveju, jei įmonėms bus suteikta dar viena galimybė pasinaudoti įgyta patirtimi, susijusia su neperspektyviais sprendimais; todėl prašo Komisijos palengvinti įgytos patirties sklaidą tarp regioninių įmonių grupių ir tinklų;

43.

prašo Komisijos suteikti paramą regionams, kurie padėtų įmonėms rasti tinkamus Europos partnerius, jei jos nori sumažinti savo priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, ypač vertės grandinių, nes regionai gali padėti rasti partnerių ir sudaryti palankesnes sąlygas ryšių užmezgimui;

44.

prašo Komisijos strateginėje skaitmeninėje infrastruktūroje taip pat atsižvelgti į pagrindinių skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, kvantinės kompiuterijos strateginiuose sektoriuose, taikomąsias programas; pabrėžia, kad šios taikomosios programos yra labai svarbios Europos skaitmeninei transformacijai siekiant užtikrinti kuo didesnį ekonominį ir socialinį poveikį; be taikomųjų programų skaitmeninės technologijos yra problemos ieškantys sprendimai, tuo tarpu įmonės ieško būdų, kaip pasinaudoti verslo galimybėmis;

45.

pabrėžia regionų valdžios institucijų ir regioninių branduolių ar tinklų dalyvavimo aljansuose svarbą ir prašo, kad regionų valdžios institucijos arba bent Regionų komiteto atstovas dalyvautų Pramonės forume, ypač analizuojant pramonės pavojus ir poreikius, susijusius su pramonės ekosistemomis, kuriuos, Regionų komiteto nuomone, sudaro „regioninės“ verslumu ir inovacijomis grindžiamos ekosistemos;

46.

dar kartą ragina sustiprinti ES paramą regioninėms ekosistemoms ir branduoliams remiantis tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas, atsižvelgiant į suderinamumą su žaliuoju kursu ir taikant pažangiosios specializacijos požiūrį ir išplečiant esamas iniciatyvas, pavyzdžiui, pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platformą ir bandomąją regionų, kuriuose vyksta pramonės pertvarka, iniciatyvą; be to, mano, kad svarbu sukurti priemones bendriems tarpregioniniams pramonės investicijų projektams įgyvendinti, glaudžiai bendradarbiaujant su regionais ir įgyvendinant pažangiosios specializacijos partnerystes;

47.

pabrėžia, kad dvejopa pertvarka bus sėkminga tik tuo atveju, jei visi suinteresuotieji subjektai bus vienodai įtraukti į persvarstytą ES pramonės strategiją; teigia, kad aiški komunikacija ir atviras dialogas su visais suinteresuotaisiais subjektais yra itin svarbūs, nes tiek dėl pramonės, tiek dėl visuomenės transformacijos masto visais politikos lygmenimis būtini neatidėliotini visų suinteresuotųjų subjektų veiksmai, bendra vizija ir kompleksiniai sprendimai ir tik laikantis daugiapakopio valdymo požiūrio galima užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą priimant sprendimus dėl tokio masto ekonominės politikos;

48.

ragina Komisiją nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama pertvarkyti įmonių gamybą, nes tokią būtinybę lėmė pandemijos COVID-19 išplitimas ir kartu besikeičiantys gyventojų poreikiai;

49.

ragina Komisiją regionus ir miestus įtraukti į naujos Europos pramonės strategijos kūrimo procesą; pakartoja, kad regionai ir miestai nori ir gali rodyti pavyzdį formuojant Europos pramonės dvejopos pertvarkos teritorinį matmenį.

2020 m. spalio 14 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) COM(2020) 102 final.

(2) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0054_LT.pdf

(3) ECR2: „Economic Crisis: resilience of regions“: www.espon.eu/programme/projects/espon-2013/applied-research/ecr2-economic-crisis-resilience-regions

(4) COM(2020) 22 final.

(5) COM(2020) 98 final.

(6) „A geographically fair EU industrial strategy“: https://wms.flexious.be/editor/plugins/imagemanager/content/2140/PDF/2019/Geographically_fair_EU.pdf

(7) 2020 m. birželio 22 d. Eurostato DVT įgyvendinimo ataskaita.

(8) Žr. Guido Rink (PES / NL) parengtą RK nuomonę dėl Baltosios knygos dėl dirbtinio intelekto: https://cor.europa.eu/EN/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-2014-2020.