2021 10 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 445/94

P9_TA(2020)0372

Tvarus įmonių valdymas

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus įmonių valdymo (2020/2137(INI))

(2021/C 445/12)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (1),

—

atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (2),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (3),

—

atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo (4) ir dėl atsakingo institucinių investuotojų profesinio elgesio (5),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika (6),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą Paryžiaus susitarimą (7),

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2018 m. specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC (8),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020)0080),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (9),

—

atsižvelgdamas į ES tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (COM(2018)0097),

—

atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į patikslintą 2020 m. Komisijos darbo programą (COM(2020)0440),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (10) (toliau – Apskaitos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (11) (toliau – Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (12),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (13) (toliau – Akcininkų teisių direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (14),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (15) (toliau – Reglamentas dėl informacijos atskleidimo),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (16) (toliau – Taksonomijos reglamentas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (nefinansinės informacijos teikimo metodika)“ (17) ir Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“ (18),

—

atsižvelgdamas į Kapitalo rinkų sąjungos klausimų aukšto lygio forumo galutinę ataskaitą „Nauja Europos kapitalo rinkų vizija“ (19),

—

atsižvelgdamas į Komisijai 2020 m. liepos mėn. parengtą tyrimą dėl direktorių pareigų ir tvaraus įmonių valdymo,

—

atsižvelgdamas į verslui ir žmogaus teisėms skirtą 2008 m. JT programą „Apsaugoti, gerbti ir padėti“ (20),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. Komisijai atliktą tyrimą „Finansinio užtikrinimo gerinimas atsižvelgiant į Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą“ (21),

—

atsižvelgdamas į Oslo principus dėl visuotinių įsipareigojimų mažinti klimato kaitą (22),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. darbo grupės su klimatu susijusios finansinės informacijos teikimo klausimais rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0240/2020),

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir kadangi jos aplinkos politika grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatytu atsargumo principu;

B.

kadangi verslo aplinkoje tvarumo principas reiškia, kad bendrovės deramai atsižvelgia į susirūpinimą keliančius bendrus visuomenės ir aplinkosaugos aspektus, pavyzdžiui, savo darbuotojų teises ir planetos galimybių ribų paisymą, taip siekdamos imtis veiksmų dėl aktualiausios rizikos, kurią kelia vykdydamos savo veiklą;

C.

kadangi įvairios daugiašalės tarptautinės iniciatyvos, kuriomis skatinamas tvarus įmonių valdymas, yra savanoriškos, vien tik privalomos teisinės galios neturinčios teisės priemonės, kurios, kaip paaiškėjo, iš esmės yra neveiksmingos keičiant įmonių elgesį siekiant tvarumo; kadangi Komisijai parengtame tyrime dėl direktorių pareigų ir tvaraus įmonių valdymo pagal Tvaraus finansavimo veiksmų planą pabrėžiama, kad naudinga patikslinti direktorių prievoles užtikrinti tvarumą ir ilgalaikiškumą; atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su trumpalaikiškumu, ir primena, kad bendrovės turi integruoti ilgalaikiškumo interesus, kad ES galėtų sėkmingai įgyvendinti savo pačios tvarumo įsipareigojimus; kadangi minėtame tyrime aiškiai nurodomas poreikis priimti ES teisės aktus šioje srityje;

D.

kadangi per praeitą kadenciją ES, siekdama puoselėti finansinės ir ekonominės veiklos skaidrumą ir ilgalaikiškumą, ėmėsi ne vienos iniciatyvos, pavyzdžiui, susijusios su Akcininkų teisių direktyva, Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planu, Reglamentu dėl informacijos atskleidimo ir Taksonomijos reglamentu; kadangi ši tendencija atsirado, be kita ko, priėmus Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą; kadangi nefinansinės informacijos atskleidimas būtinas matuojant, stebint ir valdant įmonių veiklos rezultatus ir jų ilgalaikį poveikį visuomenei ir aplinkai;

E.

kadangi Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva yra itin susijusi su tvariu įmonių valdymu ir yra svarbus žingsnis pirmyn skatinant teikti nefinansinę informaciją ES; kadangi, vis dėlto, šioje direktyvoje yra didelių trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti, kad direktyva būtų naudinga investuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams;

F.

kadangi pagal Europos žaliąjį kursą bendrovės ir finansų įstaigos turi atskleisti daugiau su klimatu ir aplinka susijusių duomenų, kad investuotojai būtų visapusiškai informuojami apie savo investicijų tvarumą; kadangi Komisija atitinkamai įsipareigojo peržiūrėti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą; kadangi, kaip matyti iš patikslintos 2020 m. Komisijos darbo programos, Komisija ketina per pirmąjį 2021 m. ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūros;

G.

kadangi suinteresuotieji subjektai dažnai atkreipdavo dėmesį į tai, kad nefinansinė informacija, kurią bendrovės teikia vadovaudamosi Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, yra nepakankama, nepatikima ir jos neįmanoma palyginti; kadangi subjektai, kuriems pavesta rengti tokią informaciją, skundėsi dėl painiojimo su daugybe savanoriškų informacijos teikimo sistemų ir paprašė teisinio patikslinimo ir standartizacijos; kadangi išsamesnės ir patikimesnės informacijos atskleidimas būtinas tam, kad būtų galima sumažinti bet kokį galimą neigiamą poveikį klimatui, aplinkai ir visuomenei; kadangi patobulinus nefinansinės informacijos teikimo nuostatas būtų galima padidinti bendrovių atskaitomybę ir pasitikėjimą jomis; kadangi tokie patobulinimai neturėtų lemti nesąžiningų konkurencijos pusiausvyros sutrikimų; kadangi dėl šios priežasties nustatant informacijos atskleidimo prievoles reikėtų atsižvelgti į administracines išlaidas, o šios prievolės turėtų būti proporcingos bendrovės dydžiui ir atitikti kitus teisės aktus, taikomus verslo veiklai, pavyzdžiui, komercinės paslapties laikymosi ir informatorių apsaugos srityje;

H.

kadangi Komisijai parengtas tyrimas dėl direktorių pareigų ir tvaraus įmonių valdymo parodo augančią tendenciją, kad biržinės bendrovės ES yra linkusios daugiausia dėmesio skirti trumpalaikiams savo akcininkų interesams; kadangi tyrime pasiūlytos kelios ES lygmens teisėkūros galimybės, kurios smarkiai padidintų bendrovių tvarumą; kadangi būtina priimti ES bendrovėms taikomą teisėkūros sistemą, sykiu visapusiškai laikantis proporcingumo principo ir vengiant papildomos administracinės naštos ES bendrovėms; kadangi ši sistema turi užtikrinti teisinio tikrumo principo vidaus rinkoje laikymąsi ir jį pagerinti ir neturėtų sukurti nepalankios konkurencinės padėties;

I.

kadangi tvarumo požiūris į bendrovių valdymą apima žmogaus teises ir aplinkos apsaugą; kadangi teisinis reikalavimas atskleisti informaciją, susijusią su aplinkosauginiais, socialiniais ir darbuotojų klausimais, žmogaus teisėmis, kyšininkavimu ir korupcija, turėtų būti laikomas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų dokumente apibrėžtos sąvokos „įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises“ dalimi;

J.

kadangi Paryžiaus susitarimu siekiama užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra padidėtų gerokai mažiau nei 2 oC, palyginti su už ikipramoniniu laikotarpiu buvusiu lygiu, ir toliau stengtis, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su už ikipramoniniu laikotarpiu buvusiu lygiu;

K.

kadangi dėl didėjančios pasaulinės konkurencijos dėl gamtos išteklių įmonės dažnai netvariai naudoja gamtinę ir žmogaus aplinką;

L.

kadangi įmonių valdymas yra labai svarbus vykdant ES įsipareigojimus įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą;

M.

kadangi klimato kaita kelia didelį pavojų aprūpinimui maistu, visų pirma galimybėms maistą pagaminti, jį gauti ir jo vartojimui bei maisto sistemų stabilumui; kadangi šiuo metu moterys ūkininkės pagamina 45–80 proc. viso maisto besivystančiose šalyse, kurios susiduria su neproporcingu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu;

N.

kadangi Orhuso konvencijoje yra numatytos įvairios su aplinka susijusios visuomenės ir asociacijų teisės, įskaitant teisę į informaciją apie aplinką, teisę dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais ir teisę kreiptis į teismą;

O.

kadangi 2017 m. JT Atitikties Orhuso konvencijai komitetas nustatė, kad ES, neleisdama piliečiams ginčyti ES institucijų priimtų sprendimų ES teismuose, pažeidžia Orhuso konvenciją;

P.

kadangi Komisija užsibrėžė 2019–2024 m. laikotarpiu parengti Europos žaliojo kurso darbotvarkę ir patvirtino, kad „Europa turi vadovauti perėjimui prie sveikos planetos“;

Q.

kadangi bendrovių direktoriai turi teisės aktais nustatytą teisinę prievolę veikti paisant savo bendrovės interesų; kadangi ši prievolė skirtingose jurisdikcijose skirtingai aiškinama ir bendrovės interesai dažnai prilyginami finansiniams akcininkų interesams; kadangi tai, kas laikoma bendrovės interesu, taip pat turėtų apimti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbuotojus, ir platesnės visuomenės interesus; kadangi siauras šios prievolės aiškinimas ir pernelyg didelis dėmesys trumpalaikiam siekiui užtikrinti kuo didesnį pelną daro neigiamą poveikį ilgalaikiams bendrovės veiklos rezultatams ir tvarumui, todėl gali būti žalingas ilgalaikiams akcininkų interesams;

R.

kadangi ES teisės aktų dėl tvaraus įmonių valdymo nuoseklumas turėtų būti užtikrinamas nustatant konkrečias prievoles ir paskatas veikti, o ne tik teikti informaciją; kadangi dėl to būtina papildoma sistema, pagal kurią būtų apibrėžtos bendrovių valdybų prievolės, susijusios su tvarumu;

S.

kadangi, siekiant užtikrinti, kad įmonių valdymas ES būtų tvaresnis, skaidresnis ir atskaitingesnis, Komisija turėtų, šalia pasiūlymų peržiūrėti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, priimti naują teisės aktą dėl išsamaus patikrinimo ir direktorių pareigų; kadangi, jeigu išsamaus patikrinimo prievolės ir direktorių pareigos turi būti aptartos viename teisėkūros procedūra priimame akte, jos turėtų būti aiškiai atskirtos dviejose skirtingose dalyse; kadangi šios prievolės ir pareigos viena kitą papildo, bet nepakeičia ir nėra viena viršesnė už kitą;

Nefinansinės informacijos atskleidimo prievolės

1.

 ragina Komisiją, teikiant pasiūlymus dėl naujų veiksmų bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityje, siekti užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio sumažinti trumpalaikį spaudimą įmonių direktoriams ir skatinti į įmonės sprendimų priėmimo procesą įtraukti su tvarumu susijusius aspektus ir, kita vertus, poreikio užtikrinti pakankamą lankstumą, sykiu garantuojant nuostatų derinimą; pabrėžia, kad, ateityje ES lygmeniu imantis veiksmų, svarbu stiprinti direktorių vaidmenį siekiant ilgalaikių bendrovių interesų ir bendrovių valdymo organuose sukurti terpę, kuria atsižvelgiama į tvarų įmonių valdymą ir įgyvendinamos jo nuostatos;

2.

 teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą; pabrėžia, kad ši peržiūra turėtų visapusiškai atitikti reikalavimus, keliamus pagal Reglamentą dėl informacijos atskleidimo ir Taksonomijos reglamentą; ragina Komisiją atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytas rekomendacijas;

3.

 dar kartą ragina išplėsti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti visas ES teritorijoje įsisteigusias didžiąsias biržines ir nebiržines įmones, kaip apibrėžta Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, nefinansinės informacijos atskleidimo prievolės taip pat turėtų būti taikomos ne ES bendrovėms, kurios veikia ES rinkoje; ragina Komisiją nustatyti didelę riziką keliančius ekonominės veiklos sektorius, darančius didelį poveikį tvarumo požiūriu, dėl kurio būtų pagrįsta šių sektorių mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) įtraukti į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį; todėl mano, jog Komisija turėtų paprašyti nepriklausomų išorės ekspertų pateikti ekspertinę informaciją, kad būtų galima parengti orientacinį, nebaigtinį ir reguliariai atnaujinamą sričių, kuriose kyla konfliktų ir didelė rizika, sąrašą, taip pat specialias MVĮ skirtas gaires; visų pirma mano, kad reikėtų imtis specialių veiksmų dėl investicijų ir sektorių, dažnai susijusių su neteisėta verslo veikla, pavyzdžiui, nusikaltimais aplinkai, neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, korupcija ar finansiniais nusikaltimais; pabrėžia, jog Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą peržiūrėti reikia ir tam, kad finansinės rinkos dalyviams būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkamais duomenimis, taip siekiant vykdyti Reglamente dėl informacijos atskleidimo nustatytas prievoles;

4.

 pabrėžia, kad tvarus įmonių valdymas yra svarbus ES sąlygas sukurti tiek atsparesnę, tiek tvaresnę ekonomiką sudarantis ramstis, padedantis geriau užtikrinti vienodas sąlygas, kurios padėtų išlaikyti ir didinti ES bendrovių tarptautinį konkurencingumą ir apsaugoti ES darbuotojus ir įmones nuo nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos, todėl toks valdymas gali duoti naudos ES prekybos ir investicijų politikai, jeigu bus tinkamai įvertinamas ir proporcingai taikomas;

5.

 pažymi, jog COVID-19 pandemija atskleidė, kad pasaulinės tiekimo grandinės yra pažeidžiamos, ir parodė, kad nepakanka tik savanoriškai taikomų taisyklių, kaip paaiškėjo, pavyzdžiui, iš padėties drabužių sektoriuje, kuriame per krizę buvo sutrikdyta gamyba ir tai sukėlė neigiamą poveikį visai tiekimo grandinei; pažymi, kad įmonės, taikančios geriau apibrėžtus aplinkosauginius, socialinius ir su valdymu susijusius praktiką ir rizikos mažinimo procesus, geriau išgyvena krizę; pripažįsta, jog EBPO teigia (23), kad tikėtina, jog bendrovės, kurios, siekdamos panaikinti su COVID-19 krize susijusią riziką, savo iniciatyva imasi veiksmų taip, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis darbuotojams ir tiekimo grandinėms, sukurs didesnę ilgalaikę vertę ir sustiprins atsparumą bei padidins savo gyvybingumą trumpuoju laikotarpiu ir atsigavimo perspektyvas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

6.

 pažymi, kad Taksonomijos reglamentu nustatomas aplinkosaugos tikslų sąrašas, kurį sudaro būtent kova su klimato kaita, vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė ir biologinė įvairovė ir ekosistemos; laikosi nuomonės, kad aplinkos klausimų samprata Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje turėtų būti aiškinama vadovaujantis Taksonomijos reglamentu ir turėtų apimti visų pavidalų taršą; prašo Komisijos atsižvelgti į darbo grupės su klimatu susijusios finansinės informacijos teikimo klausimais rekomendacijas ir skatinti plėtoti inovatyvius atskaitos metodus, atspindinčius ekosistemų vertę; mano, kad ne mažiau svarbu tiksliai apibrėžti kitus tvarumo klausimus, apie kuriuos kalbama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje, pavyzdžiui, socialinių ir su personalu susijusių reikalų, pagarbos žmogaus teisėms ir kovos su korupcija ir kyšininkavimo sampratas; mano, kad su personalu susiję reikalai galėtų apimti informacijos apie bendrovių darbo užmokesčio politiką atskleidimą, o tai galėtų apimti nuostatas nurodyti darbo užmokestį pagal decilius ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;

7.

 mano, kad tvarus įmonių valdymas yra itin svarbus įmonių ilgalaikiam orientavimui ir jų veiklos suderinimui su bendrais ES aplinkosaugos tikslais, nustatytais Europos žaliajame kurse, ir ES įsipareigojimu sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pereinant prie 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo; pabrėžia, kad visi sektoriai turėtų prisidėti siekiant šio tikslo;

8.

 mano, kad reikėtų pakeisti reikšmingumo apibrėžtį ir į ją įtraukti bet kokį susijusį poveikį aplinkai, žmogaus teisėms ir valdymo poveikį visai visuomenei, neapsiribojant vertės kūrimu ir tik finansinės bendrovių veiklos rezultatais; ragina šią apibrėžtį persvarstyti vadovaujantis dvigubo reikšmingumo principu, nustatytu Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje ir išsamiau paaiškintu Komisijos su klimatu susijusios informacijos teikimo gairėse; mano, kad reikšmingumą reikėtų vertinti procese, kuris apima suinteresuotuosius subjektus;

9.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje – laikantis jos taikymo srities – bendrovėms suteikiamas didelis lankstumas reikiamą informaciją atskleisti, jų nuomone, naudingiausiu būdu; pažymi, kad šiuo metu bendrovės gali savo nuožiūra vadovautis įvairiomis skirtingomis sistemomis; atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės vis dar nežino, kaip geriausiai įgyvendinti savo prievoles atskleisti informaciją; mano, kad būtina parengti visapusišką ES sistemą, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą, kuri apimtų visus tvarumo klausimus, susijusius su išsamios nefinansinės informacijos atskleidimu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog pagal ES teisės aktus turėtų būti užtikrinama, kad atskleidžiama informacija būtų aiški, subalansuota, suprantama, jog būtų galima palyginti įvairių tam tikro sektoriaus bendrovių pateiktą informaciją, ją patikrinti ir ji būtų objektyvi ir apimtų su laiku susietus tvarumo tikslus; pabrėžia, kad ši sistema taip pat turėtų apimti tiek bendruosius, tiek su sektoriumi susijusius privalomus standartus; šiuo požiūriu teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą remti ES nefinansinės informacijos atskleidimo standartų kūrimo procesą; pabrėžia, kad atliekant Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą reikėtų nustatyti konkrečius privalomus informacijos teikimo prievoles ir standartus, taip pat dera įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, pilietinę visuomenę, aplinkos apsaugos organizacijas ir socialinius partnerius;

10.

 mano, kad nefinansines ataskaitas reikėtų pateikti metinėje valdymo ataskaitoje, taip siekiant išvengti papildomos naštoms bendrovėms; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590) iki 2001 m. trečiojo ketvirčio pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant sukurti viešai prieinamą ES masto skaitmeninę platformą, kurioje būtų galima nemokamai susipažinti su bendrovių teikiama finansine ir nefinansine informacija; mano, kad šioje platformoje naudotojai turėtų turėti galimybę palyginti bendrovių atskleistus duomenis pagal kategorijas, pavyzdžiui, temas, sektorius, šalis, apyvartą ir darbuotojų skaičių;

11.

 pažymi, kad pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą nefinansinėms ataskaitoms netaikomas turinio patikimumo reikalavimas, kuris šiaip jau taikomas bendrovių finansinėms ataskaitoms; mano, kad – priklausomai nuo susijusios bendrovės dydžio ir veiklos srities – turėtų būti atliekamas privalomas nefinansinių ataskaitų auditas; mano, kad patikimumo patikrinimo paslaugos teikėjas, laikydamasis objektyvumo ir nepriklausomumo reikalavimų, auditą turėtų atlikti vadovaudamasis būsima ES sistema; atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, pabrėžia, kad klausimą dėl būdingų netinkamų paskatų atliekant teisės aktais nustatytus auditus reikia spręsti peržiūrint Teisės aktais nustatyto audito direktyvą (24); mano, kad tai taip pat yra galimybė spręsti Didžiuoju ketvirtuku vadinamų apskaitos bendrovių, kurios paprastai atlieka didžiausių biržinių bendrovių auditus, kvazimonopolijos klausimą;

12.

 pabrėžia, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti apibrėžiant nefinansinės informacijos atskleidimo procesą ir tikrinant informaciją, visų pirma susijusią su socialinio tvarumo tikslais ir klausimais, susijusiais su tiekimo gamybos grandine, įskaitant veiklos rangą ir subrangą;

13.

 pabrėžia, jog svarbu nustatyti prievolę, kurią taikant būtų reikalaujama, kad tam tikros ES bendrovės kasmet teiktų ataskaitas pagal šalis, susijusias su kiekviena mokesčių jurisdikcija, kurioje šios bendrovės vykdo veiklą; ragina Tarybą kuo skubiau nustatyti bendrą požiūrį, kad būtų galima pradėti derybas su Parlamentu dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198);

14.

 mano, jog ES, siekdama užtikrinti, kad į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių ji derasi, būtų įtrauktos nuostatos, pagal kurias valstybės partnerės privalėtų savo bendrovėms nustatyti atitinkamas prievoles, taip siekiant užtikrinti, kad neatsirastų naujų konkurencijos iškraipymo šaltinių;

Direktorių rūpestingumo pareiga ir papildomos priemonės siekiant užtikrinti, kad įmonių valdymas būtų labiau orientuotas į tvarumą

15.

 pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įvairovę ir įtraukumą bendrovėse, nes tai padeda pasiekti geresnių verslo veiklos rezultatų; ragina Tarybą kuo greičiau nustatyti bendrą požiūrį, kad būtų galima pradėti derybas su Parlamentu dėl Pasiūlymo dėl moterų valdybose (25), kuriuo siekiama panaikinti visuotinį bendrovėse aukščiausias su sprendimų priėmimu susijusias pareigas einančių moterų ir vyrų skirtumą; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus pasiūlymus pagerinti lyčių pusiausvyrą tarp bendrovių vyresniųjų vadovų ir įtakingas pareigas einančių darbuotojų;

16.

 pabrėžia, kad į bendrovės sprendimų priėmimo procesus reikia įtraukti daugiau darbuotojų, taip siekiant geriau integruoti bendrovės ilgalaikius tikslus ir poveikį; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę peržiūrėti Europos darbo tarybos direktyvą (26) ir nustatyti naują darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų įtraukimo ES bendrovėse sistemą;

17.

 pabrėžia, kad ekologinė pertvarka ir didėjantis skaitmeninimas turės didelį poveikį darbo jėgai; todėl mano, kad tvariai valdant įmones reikėtų pripažinti ir iš tiesų užtikrinti darbuotojų teisę į tęstinį profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi jų darbo valandomis;

18.

 pažymi, kad bendrovės nėra abstraktūs subjektai, atitrūkę nuo šiais laikais aktualių su aplinka susijusių ir socialinių problemų; mano, kad įmonės turėtų aktyviau prisidėti siekiant tvarumo, nes ilgainiui jų veiklos rezultatai, atsparumas ir netgi galimybė išlikti gali priklausyti nuo to, ar jos tinkamai reaguoja į minėtas su aplinka susijusias ir socialines problemas; šiuo atveju pabrėžia, kad direktorių rūpestingumo bendrovės atžvilgiu pareiga turėtų būti apibrėžiama ne tik kaip trumpalaikis didžiausio akcijų pelno siekis, bet ir kaip tvarumo problemų sprendimas; atkreipia dėmesį į svarbų vykdomųjų direktorių vaidmenį apibrėžiant bendrovės strategiją ir prižiūrint jos veiklą; mano, kad vykdomųjų direktorių teisinės pareigos veikti vadovaujantis bendrovės interesais turėtų būti suvokiama kaip pareiga į bendrąją bendrovės strategiją integruoti ilgalaikius interesus ir su tvarumu susijusias rizikas, poveikį, galimybes ir poreikius; pabrėžia, kad ši pareiga nustatyti prioritetus galėtų apimti ir perėjimą nuo netvarių prie tvarių investicijų;

19.

 ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrinama, kad direktorių pareigos negalėtų būtų klaidingai aiškinamos kaip prilygstančios tik siekiui trumpuoju laikotarpiu kuo labiau padidinti vertę akcininkams, o apimtų ilgalaikius bendrovės ir platesnius visuomenės interesus, taip pat darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus; taip pat mano, jog toks pasiūlymas turėtų užtikrinti, kad administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai, kurie veikia vadovaudamiesi kompetencija, suteikta jiems pagal nacionalinės teisės nuostatas, turėtų teisinę pareigą apibrėžti, atskleisti ir stebėti įmonės tvarumo strategiją;

20.

 pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vykstančią Atsakomybės už žalą aplinkai direktyvos (27) peržiūrą, bendrovės turėtų turėti finansines garantijas dėl atsakomybės už žalą aplinkai, dėl kurios nukentėjo asmenys ir ekosistemos;

21.

 mano, kad bendrovių tvarumo strategijose reikėtų, atsižvelgiant į jų išsamaus patikrinimo prievoles, nustatyti esminius aspektus ir imtis veiksmų dėl jų, atsižvelgiant į nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimais, ir didelį poveikį, kurį tos bendrovės gali daryti aplinkai, klimatui, visuomenei ir darbuotojams, taip pat poveikį žmogaus teisėms, kyšininkavimui ir korupcijai, atsirandantiems dėl jų veiklos modelių, veiksmų ir tiekimo grandinių, be kita ko, ir už ES ribų; mano, kad rūpestingumo pareiga, kurios direktoriai privalo laikytis savo bendrovės labui, taip pat turi apimti reikalavimą laikytis prievolės nedaryti žalos ekosistemoms ir ginti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbuotojus, kurie gali patirti neigiamą bendrovės veiklos poveikį, interesus;

22.

 mano, kad reikėtų išplėsti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti visas ES teritorijoje įsisteigusias didžiąsias biržines ir nebiržines įmones, kaip apibrėžta Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas šis teisės aktas taip pat turėtų būti taikomas ne ES bendrovėms, kurios veikia ES rinkoje; ragina Komisiją nustatyti didelę riziką keliančius ekonominės veiklos sektorius, darančius didelį poveikį tvarumui, dėl kurio galėtų būti pagrįsta šį teisės aktą taikyti šių sektorių MVĮ; be to, mano, kad, Komisijai pabaigus atlikti šiuo metu vykdomą poveikio vertinimą, į tvarumo strategijas reikėtų įtraukti pamatuojamus, konkrečius ir su laiku susietus moksliškai pagrįstus tikslus, taip pat pertvarkos planus, suderintus su ES tarptautiniais įsipareigojimais dėl aplinkos ir klimato kaitos, ypač Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir tarptautinių susitarimų dėl miškų naikinimo; mano, kad šios strategijos taip pat turėtų apimti pragyvenimą užtikrinančiu darbo užmokesčiu pagal šalį pagrįsto sąžiningo darbo užmokesčio vidaus politiką, lyčių lygybės politiką ir politiką, užtikrinančią, kad darbuotojų teisės būtų geriau integruojamos į verslo veiklą; pabrėžia, kad šios vidaus politikos turinį turėtų apibrėžti pačios bendrovės, deramai atsižvelgdamos į savo darbuotojus ir su jais pasikonsultavusios; mano, kad nustatant šią politiką reikėtų atsižvelgti į tam tikram sektoriui būdingus ir (arba) geografinius aspektus ir asmenų, priklausančių ypač pažeidžiamoms grupėms ar bendruomenėms, teises; mano, kad kintamos vykdomųjų direktorių darbo užmokesčio dalies susiejimas su pamatuojamų tikslų rinkinio įgyvendinimu strategijoje padėtų suderinti direktorių interesus su ilgalaikiais jų bendrovių interesais; ragina Komisiją toliau populiarinti tokio darbo užmokesčio sistemas, skirtas aukščiausioms vadovaujamoms pareigoms;

23.

 pažymi, kad kai kurios valstybės narės savo teisės aktuose yra nustačiusios lojalumo akcijų sąvoką, kuri reiškia, kad už ilgalaikį akcijų turėjimą yra atlyginama balsavimo teisėmis ir mokesčių lengvatomis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti naujus mechanizmus, kuriais būtų populiarinama tvari grąža ir ilgalaikiai bendrovių veiklos rezultatai; pabrėžia, kad nepaskirstytosios pajamos gali padėti sudaryti tinkamus rezervus;

24.

 mano, kad reikėtų iš dalies pakeisti ir Akcininkų teisių direktyvą, taip siekiant skatinti „kantrų“ akcininkų elgesį, visų pirma, atlyginant jiems už ilgalaikį akcijų turėjimą – suteikiant balsavimo teises ir mokestines lengvatas;

25.

 yra susirūpinęs dėl to, kad tam tikruose tarptautiniuose investicijų susitarimuose, pavyzdžiui, Energetikos chartijos sutartyje, daugiašalių įmonių finansiniai interesai yra svaresni už aplinkosaugos ir klimato prioritetus; primygtinai ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, jog galiojantys ir būsimi prekybos investicijų susitarimai visapusiškai atitiktų ES aplinkosaugos ir klimato tikslus, ir pateikti pasiūlymus dėl kovos su įmonių vykdomu žemės grobimu ir miškų naikinimu, atliekant būsimą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą;

26.

 mano, kad, apibrėždamos ir stebėdamos savo tvarumo strategijas, bendrovės turėtų laikytis prievolės informuoti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir su jais konsultuotis; mano, kad reikėtų plačiai aiškinti suinteresuotojo subjekto sąvoką ir į ją įtraukti visus asmenis, kurių teisėms ir interesams įtaką gali daryti bendrovės sprendimai, pavyzdžiui, darbuotojus, profesines sąjungas, vietos bendruomenes, čiabuvių tautas, piliečių asociacijas, akcininkus, pilietinės visuomenės ir aplinkosaugos organizacijas; mano, kad taip pat labai svarbu konsultuotis su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, kurios yra atsakingos už tvarumą ekonomikos srityje, ypač su tomis institucijomis, kurios atsakingos už užimtumo ir aplinkosaugos viešąją politiką;

27.

 mano, kad – priklausomai nuo atitinkamos bendrovės dydžio ir veiklos srities bei taikant išimtį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), neveikiančioms didelės rizikos sektoriuose, sektoriuose, kuriuos turėtų apibrėžti Komisija – šis įtraukimas turėtų būti įgyvendinamas kuriant komitetus, kuriuos sudarytų suinteresuotųjų subjektų atstovai ar įgaliotiniai, įskaitant darbuotojus ir nepriklausomus ekspertus, iš esmės siekiant teikti rekomendacijas dėl bendrovės tvarumo strategijos turinio ir įgyvendinimo; mano, kad tokie patariamieji komitetai turėtų turėti teisę prašyti, jei tam pritaria didžioji dauguma, atlikti nepriklausomą auditą, jei yra pagrįstų priežasčių, susijusių su tinkamu tvarumo strategijos įgyvendinimu;

28.

 mano, kad valstybės pagalbos, ES finansavimo ar kitų viešųjų lėšų gaunančios bendrovės ar bendrovės, kurios vykdo etatų mažinimo planus, turėtų siekti išlaikyti savo darbuotojų vietas ir užtikrinti jiems apsaugą, atitinkamai pakoreguoti savo direktorių darbo užmokestį, mokėti sąžiningą mokesčių dalį, vykdyti savo tvarumo strategiją atsižvelgiant į tikslus sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką, taip pat nemokėti dividendų ir nesiūlyti akcijų išpirkimo schemų, kuriomis siekiama atlyginti akcininkams;

o

o o

29.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  https://www.ohchr.org/documents/publications/guidingprinciplesbusinesshr_en.pdf

(2)  https://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/

(3)  http://mneguidelines.oecd.org/guidelines/

(4)  https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm

(5)  https://mneguidelines.oecd.org/RBC-for-Institutional-Investors.pdf

(6)  https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/---multi/documents/publication/wcms_094386.pdf

(7)  https://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf

(8)  https://www.ipcc.ch/2018/10/08/summary-for-policymakers-of-ipcc-special-report-on-global-warming-of-1-5c-approved-by-governments/

(9)  OL L 150, 2014 5 20, p. 195.

(10)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(11)  OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(12)  OL L 157, 2016 6 15, p. 1.

(13)  OL L 132, 2017 5 20, p. 1.

(14)  OL L 305, 2019 11 26, p. 17.

(15)  OL L 317, 2019 12 9, p. 1.

(16)  OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(17)  OL C 215, 2017 7 5, p. 1.

(18)  OL C 209, 2019 6 20, p. 1.

(19)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/business_economy_euro/growth_and_investment/documents/200610-cmu-high-level-forum-final-report_en.pdf

(20)  http://www.undocs.org/A/HRC/8/5

(21)  https://ec.europa.eu/environment/legal/liability/pdf/Final_report.pdf

(22)  https://climateprinciplesforenterprises.files.wordpress.com/2017/12/osloprincipleswebpdf.pdf

(23)  http://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/covid-19-and-responsible-business-conduct-02150b06/#:~:text=A%20responsible%20business%20conduct%20(RBC,both%20government%20and%20business%20response

(24)  OL L 158, 2014 5 27, p. 196.

(25)  2012 m. lapkričio 14 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (COM(2012)0614).

(26)  OL L 122, 2009 5 16, p. 28.

(27)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.