P9_TA(2020)0328

2018–2019 m. metinis pranešimas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje

2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2019/2199(INI))

(2021/C 425/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

—	atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją (VTK),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

—	atsižvelgdamas į JT Darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į nuorodas ankstesniuose pranešimuose dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į Chartijos 20 straipsnį, kuriame nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą,

—	atsižvelgdamas į Chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija,

—	atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1) (toliau – Rasių lygybės direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (4),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (5),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 13 d. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos diskusijas dėl skubių veiksmų, kurių reikia imtis siekiant spręsti benamystės problemą Europoje,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio 19-ąjį principą, kuriuo nustatyta, kad „[a]smenims, kuriems labiausiai to reikia, suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu“,

—	atsižvelgdamas į pataisytos Europos socialinės chartijos 31 straipsnį dėl teisės į būstą,

—	atsižvelgdamas į Chartijos 34 straipsnio 3 dalį, kurioje, siekiant įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, patvirtinama teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. ataskaitą dėl dirbančiųjų skurdo (6),

—	atsižvelgdamas į FRA ataskaitą „Kova su vaikų skurdu. Pagrindinių teisių klausimas“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2280 dėl Graikijos salose esančių migrantų ir pabėgėlių padėties (7),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) (8),

—	atsižvelgdamas į persvarstytos Europos socialinės chartijos 2 straipsnį dėl teisės į teisingas darbo sąlygas,

—	atsižvelgdamas į Chartijos 31 straipsnį dėl sąžiningų ir teisingų darbo sąlygų,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2019/C 136/01),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. savo rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (9),

—	atsižvelgdamas į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, parengtą remiantis 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (10),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (11),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (12),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Antroji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (2018 m.), parengta pagal Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnio reikalavimus“ (COM(2018)0777),

—	atsižvelgdamas į Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) veiklos aštuntąją bendrąją ataskaitą (13) ir GRETA ataskaitas, susijusias su Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimu visose valstybėse narėse (14),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773) (15),

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio 16-ąjį principą, kuriame pabrėžiama teisė laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. savo rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (16),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. savo rezoliuciją dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (17),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. savo rezoliuciją dėl vaikų migrantų apsaugos (18),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl vaikų imigrantų sulaikymo alternatyvų (RES 2020),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendaciją „Išgelbėtos gyvybės, apsaugotos teisės. Šalinant pabėgėlių ir migrantų apsaugos Viduržemio jūroje trūkumus“ (19),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pagrindinių teisių ataskaitą ir FRA 2019 m. birželio mėn. atnaujintą redakciją „NVO laivai, dalyvaujantys paieškos ir gelbėjimo operacijose Viduržemio jūroje, ir baudžiamosios veikos tyrimai“ (20),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 5 d. savo rezoliuciją dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (21),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 d. savo rezoliuciją dėl kovos su antisemitizmu (22),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 15 d. savo rezoliuciją „Tarptautinė romų diena. Priešiškumas romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimas ES“ (23),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“ (24),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. savo rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams (25),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. savo rezoliuciją dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje (26)

—	atsižvelgdamas į FRA ataskaitą „Romų moterys devyniose ES šalyse“ (angl. „Roma women in nine EU countries“),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. savo rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje (27),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 7 d. savo rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo (28),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 7 d. savo rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas (29),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (30),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje (31),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (32);

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. savo teisėkūros rezoliuciją dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (33);

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580) ir prie jo pridedamus 27 šalių skyrius, kuriuose aptariamas teisinės valstybės principas valstybėse narėse (SWD(2020)0300–0326); šiuose skyriuose nagrinėjamas COVID-19 priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, poveikis demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl interseksualių asmenų teisių (34),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl teisės į taikų protestą ir proporcingo jėgos naudojimo (35),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 26 d. savo rezoliuciją dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (36),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 14 d. savo rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje (37),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 26 d. savo rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga (38),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (39),

—	atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (40),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. metinę ataskaitą dėl veiksmų, kuriais siekiama didinti LGBTI asmenų lygybę, sąrašo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. savo rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų (41),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. savo rezoliuciją dėl Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, įgyvendinimo (42),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (43),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje A. R. ir L.R. prieš Šveicariją (22338/15), kuriame patvirtinta, kad išsamiu lytiniu švietimu siekiama teisėtų tikslų apsaugoti visuomenės sveikatą, taip pat apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto ir paruošti juos socialinėms realijoms, todėl nebuvo pripažinta valstybių narių prievolė suteikti tėvams galimybę spręsti, ar jų vaikai dalyvaus tokio švietimo pamokose,

—

atsižvelgdamas į EŽTT bylą Sh. D. ir kiti prieš Graikiją, Austriją, Kroatiją, Vengriją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją ir Slovėniją (44), kuriame patvirtinama, kad itin didelis vaiko pažeidžiamumas turėtų būti laikomas svarbesniu už teisės aktų neatitinkantį statusą ir vaikams apsaugoti reikalingas nustatytas priemones ir kad valdžios institucijos, automatiškai skirdamos globą apsaugai užtikrinti, bet neapsvarstydamos kitų alternatyvų sulaikymui ir neatsižvelgdamos į ES teise nustatytą reikalavimą vengti sulaikyti vaikus, pažeidė 5 straipsnį (45),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl akušerinio ir ginekologinio smurto (RES 2306) ir į susijusią 2019 m. rugsėjo 12 d. Europos Tarybos Lygybės ir nediskriminavimo komiteto ataskaitą, kurioje ši Asamblėja ragina Europos Tarybos valstybes nares kovoti su akušeriniu ir ginekologiniu smurtu ir pateikia rekomendacijas, kaip tai padaryti,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro teminį dokumentą „Moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės Europoje“ (2017) (angl. Women’s Sexual and Reproductive Health and Rights in Europe),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitą, kurią jis parengė po apsilankymo Vengrijoje 2019 m. vasario 4–8 d. (46),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2299 (2019) dėl smurto politikos ir praktikos Europos Tarybos valstybėse narėse (47),

—	atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, europinių ir tarptautinių NVO ataskaitas, taip pat į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos Tarybos ir Venecijos komisijos atliekamą darbą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir EŽTT praktiką,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (48),

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto darbą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą (49),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. ir 2019 m. FRA pagrindinių teisių ataskaitas (50),

—

atsižvelgdamas į FRA dokumentą „Pilietinės visuomenės erdvė. Organizacijų požiūris“ (angl. „Civil society space: views of organisations“), taip pat į FRA ataskaitą „Sunkumai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, vykdančios veiklą žmogaus teisių srityje ES“ (angl. „Challenges facing civil society organisations working on human rights in the EU“),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0226/2020),

kadangi ES yra ne vien pinigų sąjunga, bet ir socialinių reikalų sąjunga, kaip tai įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje ir Europos socialinių teisių ramstyje; kadangi SESV 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., Europos socialinėje chartijoje nustatytos socialinės teisės; kadangi ES grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kaip išdėstyta ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje bei įtvirtinta pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse; kadangi Chartija yra ES pirminės teisės dalis; kadangi Sąjunga vis dar nėra prisijungusi prie EŽTK, nepaisant to, kad ji privalo tai padaryti pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

kadangi šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms, tad ES ir kiekviena valstybė narė atskirai turi nuosekliai jų laikytis ir aktyviai propaguoti visose savo politikos srityse – tiek vidaus, tiek išorės; kadangi pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti visų žmonių žmogaus teises;

kadangi ES sutarties 17 straipsnyje teigiama, kad Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą; kadangi valstybės narės atsisakymas visapusiškai laikytis ES teisės nuostatų, valdžių atskyrimo, teismų nepriklausomumo ir valstybės veiksmų nuspėjamumo principų skatina abejones dėl ES patikimumo; kadangi nepriklausomi teismai, saviraiškos ir informacijos laisvė bei žiniasklaidos pliuralizmas yra nepaprastai svarbūs teisinės valstybės komponentai;

kadangi 2018 ir 2019 m. ES susidūrė su rimtais ir įvairialypiais uždaviniais, susijusiais su pagrindinių teisių apsauga, teisinės valstybės principu ir demokratija, kurie visi yra neatsiejamai susiję; kadangi 2019 m. kovo mėn. Europos Komisijos specialus Eurobarometro tyrimas rodo, kad informuotumas apie Chartiją išlieka menkas; kadangi, remiantis ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, 2018 m. visoje ES nustatyta ne tik žmogaus teisių pažeidimų, bet ir visos žmogaus teisių apsaugos sistemos atmetimas (51);

kadangi reikia geriau propaguoti Chartiją, pavyzdžiui, rengiant informuotumo didinimo kampanijas, kad būtų padidintas jos nuostatų veiksmingumas ir skatinama naudoti ją kaip tinkamą aiškinimo šaltinį; kadangi galėtų būti naudinga, jei valstybėse narėse ir už nacionalinių sienų veikiantys teisėjai, teisininkų asociacijos ir viešojo administravimo institucijos daugiau keistųsi informacija apie Chartijos naudojimo patirtį ir metodus, be kita ko, kai tinkama, naudotų esamas finansavimo priemones, pvz., numatytas Teisingumo programoje, taip pat tikslines praktikuojančių teisininkų mokymo programas;

F.	kadangi korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms bei daro žalą visoms ES valstybėms narėms ir visai ES; kadangi kovos su korupcija teisinės sistemos įgyvendinimas valstybėse narėse išlieka nevienodas;

G.	kadangi itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugėja mažų garantijų darbo santykių ir jaunimo nedarbo ir tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį Chartijos 31 straipsnyje įtvirtintoms teisėms;

kadangi vaikų teisės yra įtvirtintos Chartijoje; kadangi visuose ES veiksmuose reikėtų ypač atsižvelgti į vaiko interesus, o visuose teisės aktuose, teismų ir vyriausybių sprendimuose visais lygmenimis turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į vaiko interesų principą; kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti visų vaikų teisę į mokslą ES ir saugoti juos nuo visų rūšių diskriminacijos;

kadangi visų formų smurtas dėl lyties (įskaitant priekabiavimą ir smurtą darbo vietoje, namuose ir internete) yra pagrindinių teisių pažeidimas, darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties ir kilmės ar gyvenamosios vietos šalies, ir yra didelė kliūtis moterų ir vyrų lygybei; kadangi net 11 valstybių narių nepateikia duomenų apie moteris, kurių mirties priežastis buvo artimo partnerio ar šeimos nario įvykdyta tyčinė žmogžudystė (52);

kadangi EŽTT nustatė, kad dėl įvairių rūšių aplinkos būklės blogėjimo gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, pvz., teisė į gyvybę, privatų ir šeimos gyvenimą, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimą ir netrukdomą naudojimąsi savo būstu (53); kadangi neteisybė aplinkosaugos srityje yra nuolat susijusi su pavojumi sveikatai ir neigiamais padariniais gerovei, o tam tikroms bendruomenėms ir grupėms, įskaitant socialiai bei ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančias grupes, taip pat juodaodžius ir kitus nebaltaodžius bei etnines mažumas, neproporcingą poveikį daro su aplinkosauga susijusi našta;

K.	kadangi teisė kreiptis į teismą yra pagrindinė teisė, o nebaudžiamumas yra didelė kliūtis siekiant padėti atsigauti nukentėjusiesiems ir juos apsaugoti;

kadangi pastaraisiais metais buvo organizuojama priešiška reakcija į moterų teises ir kai kurios valstybės narės mėgino riboti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, pvz., galiojančią teisinę apsaugą, taikomą moterų teisei į priežiūrą nutraukiant nėštumą, įskaitant regresinių išankstinių abortų sąlygų prieš aborto atlikimą nustatymą, pvz., privalomą šališką konsultavimą arba laukimo laikotarpius, neužtikrinant, kad būtų panaikintos kliūtys, trukdančios praktiškai naudotis teise į abortą, taip pat mėginimus visiškai uždrausti abortą arba panaikinti galiojančius teisinius aborto atlikimo pagrindus; kadangi kai kuriose valstybėse narėse būta bandymų apriboti arba uždrausti lytinį švietimą bei lyčių studijas ir skatinti kampanijas prieš Stambulo konvenciją, kuriomis paneigiamas smurtas dėl lyties; kadangi priešiška reakcija į moterų teises ir lyčių lygybę dažnai yra susijusi su platesniu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimu;

kadangi atskirose valstybėse narėse vis labiau smerkiami ginekologinio ir akušerinio smurto atvejai (54); kadangi Sutartyje ginamos moterų teisės, atsižvelgiant į visą jų įvairovę, įskaitant romų tautybės moterų, juodaodžių ir kitų nebaltaodžių moterų, LGBT ir neįgalių moterų teises; kadangi ypač dažnai pažeidžiamos romų tautybės moterų teisės ir šios moterys dažnai patiria vis didesnį žodinį, fizinį, psichologinį ir rasinį priekabiavimą reprodukcinės sveikatos priežiūros įstaigose; kadangi romų tautybės moterys taip pat patiria etninę segregaciją gimdymo priežiūros įstaigose ir dažnai paguldomos į atskiras palatas su atskirais vonios kambariais ir valgymui skirtomis patalpomis; kadangi kai kuriose valstybėse narėse romų tautybės žmonės nukenčia nuo sistemingos priverstinės ir prievartinės sterilizacijos ir negali gauti tinkamo žalos atlyginimo, įskaitant kompensaciją už atitinkamus šių žmonių žmogaus teisių pažeidimus;

kadangi ES pastebimai plinta rasizmo, netolerancijos, ekstremizmo, ksenofobijos, islamofobijos, antisemitizmo ir priešiškumo romams nuotaikos, kurios tam tikrose valstybėse narėse traktuojamos kaip įprastas reiškinys ir jam pritaria nuomonių formuotojai ir politikai visoje ES, ir šis požiūris skatina socialinę aplinką, kurioje susidaro palankios sąlygos rasizmui, diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams; kadangi musulmonai, įskaitant moteris musulmones, ir toliau patiria plačiai paplitusį priešiškumą ir netoleranciją daugelyje ES šalių (55); kadangi ES pagrindinių teisių agentūra savo 2019 m. ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugelyje šalių esama diskriminacinės institucinės praktikos, politikos ir teisės aktų; kadangi kova su terorizmu ir kovos su terorizmu politika neturėtų lemti bendros tam tikrų bendruomenių diskriminacijos; kadangi FRA 2018 m. gruodžio mėn. sukūrė pirmąją specialią duomenų apie neapykantą musulmonams bazę; kadangi, kaip nurodyta ES pagrindinių teisių agentūros 2019 m. liepos 4 d. ataskaitoje, antisemitizmas didėja, o kelios valstybės narės praneša apie padažnėjusius nusikaltimus, grindžiamus antisemitizmu; kadangi etninės ir religinės mažumos dažnai patiria žodinį, fizinį, psichologinį ir rasinį priekabiavimą; kadangi labai svarbus švietimo ir mokymo plėtojimas siekiant ugdyti kritinį mąstymą, suteikti priemonių visoms diskriminacijos ir netolerancijos formoms nustatyti ir skaitmeniniam raštingumui skatinti;

O.	kadangi padidėjęs valstybių naudojimasis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, prognozavimo strategijomis ir veido atpažinimo technologijomis, kelia tam tikrą pavojų, ypač rasinėms mažumoms Europoje;

P.	kadangi pastebima stipri priešiška reakcija į LGBTI teises, netgi tokiu mastu, kad vienoje valstybėje narėje nustatytos zonos be LGBTI asmenų (56);

kadangi ES ir valstybės narės turi bendrą kompetenciją būsto sektoriuje; kadangi reikalinga ir nacionalinė, ir ES lygmens strategija; kadangi benamystė yra padėtis, dėl kurios asmenys netenka žmogaus teisių, ir ji pati yra žmogaus teisių pažeidimas; kadangi visoje ES vyrauja iškeldinimų ir benamystės didėjimo tendencija (57);

kadangi, nepaisant didėjančios paklausos, šiuo metu Europoje trūksta būstų už prieinamą kainą; kadangi Europos nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, federacijos (FEANTSA) paskelbtose metinėse apžvalgose rasta įrodymų, kad beveik visoje ES / EEE didėja benamystė; kadangi 2018 m. FEANTSA ataskaitoje pažymėta, kad dėl pablogėjusių itin pažeidžiamų šeimų gyvenimo sąlygų vaikai tampa didžiausia asmenų, atsiduriančių skubios pagalbos prieglaudose, grupe (58);

kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas įtvirtinti Chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje; kadangi nepriklausomi teismai, saviraiškos ir informacijos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra nepaprastai svarbūs teisinės valstybės komponentai bei yra gyvybiškai svarbūs ES ir jos valstybių narių demokratiniam veikimui;

kadangi visoje ES išaugo grasinimų žurnalistams ir išpuolių prieš juos skaičius (59); kadangi ESBO praneša, kad vyrauja nebaudžiamumas, nes, pavyzdžiui, išaiškinama mažiau nei 15 proc. žurnalistų nužudymo ESBO regione atvejų (Žiniasklaidos laisvės ataskaita); kadangi tai yra akivaizdus žurnalistų apsaugos padėties blogėjimas, kenkiantis žiniasklaidos laisvei ir saviraiškos laisvei ir keliantis grėsmę demokratijai;

kadangi Parlamento rezoliucijoje dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės ES pabrėžiama, kad valstybės narės ir Komisija turėtų susilaikyti nuo nereikalingų ar neproporcingų priemonių, kuriomis ribojama prieiga prie interneto ir naudojimasis pagrindinėmis žmogaus teisėmis arba kurios apima viešųjų ryšių kontrolės nustatymą, savavališkai paskelbiant nepaprastąją padėtį ar naudojant kitus pagrindus; kadangi šiuose teisės aktuose kartais vartojamos neaiškios ir netikslios formuluotės, todėl teisėsaugos institucijoms suteikiama plati veiksmų laisvė įgyvendinant tokius teisės aktus ir padidėja savavališkų teisės į taikių susirinkimų laisvę ribojimų pavojus;

kadangi 2018 ir 2019 m. įrodyta, kad kai kurios pagrindinės socialinės žiniasklaidos įmonės, pažeisdamos galiojančius duomenų apsaugos teisės aktus, trečiųjų šalių taikomosioms programoms suteikė prieigą prie vartotojų asmens duomenų ir jog asmens duomenimis vis dažniau piktnaudžiaujama, kad būtų galima nuspėti elgseną ir manipuliuoti ja, taip pat ir rinkimų kampanijų vykdymo tikslais; kadangi, atsižvelgiant į nuolatinę technologinę plėtrą, pagrindinių teisių ribojimai gali būti itin dideli; kadangi įvairios informacinės sistemos gali turėti įtakos pagrindinėms teisėms, pvz., duomenų apsaugai ir privatumo pažeidimams;

kadangi, atsižvelgiant į nuolatinę technologinę plėtrą, nėra lengva numatyti pagrindinių teisių ribojimo; kadangi įvairios informacinės sistemos gali turėti įtakos pagrindinėms teisėms, pvz., trūkumai, susiję su duomenų apsauga ir privatumo pažeidimais; kadangi didesnė šių sistemų sąveika galėtų padėti užtikrinti tvirtą ir laiku vykdomą mūsų piliečių apsaugą, taigi ir jų teises, visų pirma vaikų dingimo, prekybos žmonėmis ar kovos su pinigų plovimu atvejais; kadangi siekiant laiku ir veiksmingai kovoti su terorizmu ir radikalėjimu, taip pat užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams, labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija tarp įvairių saugumo srityje dirbančių ES agentūrų;

kadangi informatoriai ir žurnalistai atlieka esminį vaidmenį bet kokioje atviroje ir skaidrioje demokratijoje; kadangi informatoriai ir žurnalistai yra naudingi skatinant skaidrumą, demokratiją ir teisinę valstybę, nes jie praneša apie neteisėtą ar netinkamą elgesį, kuris kenkia visuomenės interesams, pvz., korupcijos, nusikalstamų veikų atvejus ar interesų konfliktus, kurie kelia grėsmę piliečių teisėms ir laisvėms; kadangi informavimas apie pažeidimus ir žurnalistika yra esminiai žodžio ir informacijos laisvės aspektai; kadangi žurnalistai ir kiti žiniasklaidos veikėjai ES susiduria su daugybe išpuolių, grasinimų ir neigiamu poveikiu iš valstybinių ir nevalstybinių subjektų; kadangi tinkama žurnalistų ir informatorių apsauga ES, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, taip pat svarbaus žurnalistų, ypač tiriamosios žurnalistikos pakraipos žurnalistų, ir informatorių visuomenėje atliekamo vaidmens pripažinimas yra viena iš būtinų šio vaidmens veiksmingumo užtikrinimo sąlygų;

kadangi EŽTK 11 straipsnyje ir Chartijos 12 straipsnyje pažymima, kad visi turi teisę į taikių susirinkimų laisvę bei į laisvę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę kurti profesines sąjungas ir į jas stoti, siekiant apsaugoti savo interesus; kadangi demokratinėje visuomenėje susirinkimų laisvė yra viena iš priemonių, sudarančių galimybę žmonėms dalyvauti viešose diskusijose ir siekti socialinių pokyčių;

kadangi visada turi būti įmanoma identifikuoti pareigas einančius policijos pareigūnus, kad būtų galima ištirti galimus perteklinės jėgos panaudojimo atvejus, ir nacionalinės valdžios institucijos turi aiškiai nustatyti susijusią atsakomybę; kadangi valstybių narių teisėsaugos institucijos taiko skirtingas jėgos ir ginklų naudojimo ribas viešajai tvarkai palaikyti; kadangi keletas valstybių narių (60) priėmė teisės aktus, kuriais gali būti neproporcingai ribojama teisė į taikių susirinkimų laisvę;

AA.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse mažėja pilietinės visuomenės erdvė; kadangi valstybės narės privalo užtikrinti, kad nebūtų ribojamos pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų teisės ir kad būtų sukurta palanki teisinė ir reglamentavimo aplinka, kaip pabrėžiama neseniai priimtose Tarybos išvadose „ES Pagrindinių teisių chartija po 10 metų: dabartinė padėtis ir darbas ateityje“; kadangi valstybės narės taip pat turėtų remti pilietinės visuomenės organizacijų darbą, skirdamos pakankamą finansavimą, ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos veiksmingo bendradarbiavimo su jomis priemonės;

AB.

kadangi vykdant valstybės remiamas ir nevalstybines kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, įgyvendinamos strategijos, kuriomis siekiama panaikinti galiojančius teisės aktus dėl svarbiausių pagrindinių teisių; kadangi šios kampanijos dažnai plačiai aptariamos tradicinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, o kampanijos, kuriomis ginami migrantai ir prieglobsčio prašytojai, LGBTI+ bendruomenė, smurtą dėl lyties patyrę asmenys, tikintys ir religingi asmenys ir kitos marginalizuotos grupės, ir toliau kriminalizuojamos bei stigmatizuojamos;

AC.

kadangi, remiantis TMO duomenimis, manoma, kad 2018 m. Viduržemio jūroje keliaudami į Europą žuvo arba dingo 2 299 asmenys, o 2019 m. – 1 885 asmenys; kadangi maršrutas iš Libijos į Europą vis dar yra migracijos maršrutas, kuriuo keliaudami žūsta daugiausia žmonių pasaulyje (iki šiol 646 žuvusieji 2019 m.), o 2018 m. žuvo penkis kartus daugiau žmonių nei 2015 m., visų pirma dėl sumažėjusios paieškos ir gelbėjimo veiklos prie Libijos krantų (61); kadangi gyvybės gelbėjimas yra ne tik solidarumo su žmonėmis, kuriems gresia pavojus, veiksmas, bet visų pirma teisinis įsipareigojimas pagal tarptautinę teisę, nes vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės ir pati Sąjunga, 98 straipsniu valstybės turi teikti pagalbą visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims, ir Sąjungos teisę (62);

AD.

kadangi solidarumo kriminalizavimas ir toliau buvo naudojamas kaip priemonė sutrikdyti NVO, mėginančių išgelbėti gyvybes Viduržemio jūroje, darbą; kadangi asmenims pateikti kaltinimai dėl pagalbos, kurią jie suteikė migrantams ir prieglobsčio prašytojams keliose ES šalyse, ir tai rodo susirūpinimą keliančią tendenciją kriminalizuoti humanitarinės pagalbos teikimą migrantams ir prieglobsčio prašytojams;

AE.

kadangi ES turi ES ir tarptautinėje teisėje nustatytą prievolę gauti ir tvarkyti prašymus tų, kurie į ES atvyksta siekdami gauti prieglobstį; kadangi smurtiniai veiksmai yra ES ir tarptautinės teisės pažeidimas ir užkerta kelią prieglobsčio prašytojams naudotis teisėtomis garantijomis, įtvirtintomis tokioje teisėje; kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pareiškė gilų susirūpinimą dėl nuolatinių pranešimų apie smurtinius veiksmus;

AF.

kadangi migracija yra ES praeities, dabarties ir ateities dalis ir vienas iš didžiausių šių laikų uždavinių, turintis aiškų poveikį pagrindinėms teisėms; kadangi prieglobsčio prašytojai, atvykdami į ES, oficialiuose sienos perėjimo punktuose turi teisę ir galimybę pateikti savo prašymus suteikti prieglobstį; kadangi buvo pareikšta įtarimų dėl pagrindinių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių pažeidimų; kadangi pasienio pareigūnai turi teikti tinkamas paslaugas pabėgėliams, atsižvelgiant į ypatingas pažeidžiamų žmonių, kaip antai vaikai, traumuoti asmenys ir nėščios moterys, aplinkybes;

AG.

kadangi, remiantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenimis, 2018 m. moterys sudarė 18 proc. visų kertant ES išorės sienas neteisėtai atvykusių asmenų, o beveik penktadalis migrantų buvo užregistruoti kaip vaikai, iš kurių apie 3 750 buvo nelydimi; kadangi ypač didelė tikimybė, kad šios moterys ir vaikai kentės nuo jų pagrindinių teisių pažeidimų, pvz., prekybos žmonėmis; kadangi reikia, kad valstybės narės sukurtų ir stiprintų vaikų apsaugos sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią smurtui ir prievartai prieš vaikus, jų išnaudojimui ir nesirūpinimui jais ir reaguoti į šiuos veiksmus;

AH.	kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad migrantų ir pabėgėlių vaikams po jų atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją būtų greitai suteikta galimybė gauti išsilavinimą;

AI.

kadangi teroro aktai yra vieni sunkiausių pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų; kadangi 2018 ir 2019 m. Europos Sąjungoje vyko terorizmo šlovinimo aktai ir reiškiama pagarba teroristams; kadangi tokiais veiksmais įteisinamas terorizmas, keliama grėsmė mūsų demokratijai ir žeminami nukentėjusieji;

Ekonominės ir socialinės teisės

pripažįsta, kad ES atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią smurtui ir socialinei atskirčiai valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir jos valstybės narės parengtų konkrečias programas, kuriomis būtų siekiama panaikinti vaikų skurdą, nes ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ypač neigiamam skurdo poveikiui vaikų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi; taip pat poveikiui būsimų suaugusiųjų kartų sveikatai; pabrėžia, kad vaikams kyla neproporcinga socialinės ir ekonominės atskirties rizika ir kad vaikai susiduria su pagrindinių teisių pažeidimais dėl prievartos, smurto, išnaudojimo, skurdo ir visų formų socialinės atskirties; pabrėžia, kad pats skurdas yra socialinės neteisybės, pagrįstos lyčių nelygybe, diskriminacija ir nevienodomis galimybėmis naudotis prekėmis bei paslaugomis, forma; ragina Komisiją ir Tarybą teikiant pasiūlymus dėl ekonominės politikos atsižvelgti į pagrindines teises ir užtikrinti, kad poveikio žmogaus teisėms vertinimai būtų atliekami kartu su visais priimamais sprendimais dėl jų patvirtinimo, siekiant įvertinti bet kokį galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms; ragina valstybes nares visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kokybišku švietimu ir būstu;

pabrėžia, kad stipriai sumažintos vyriausybių išlaidos viešosioms paslaugoms padarė didelį poveikį nelygybei ir dėl to stipriai nukentėjo daugelio ES valstybių narių socialinė struktūra ir kad tokia padėtis tęsiasi ir dabar: dar labiau gilėja nelygybė ir pažeidinėjamos pagrindinės teisės, o tai daro itin neigiamą poveikį moterims, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, migrantams, romams, klajokliams, LGTBI+ asmenims, ir žmonėms, priklausantiems kitoms nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms; pakartoja, kad makroekonominė politika turi būti grindžiama ne tik ekonomikos augimu, bet ir socialiniais standartais, siekiant užtikrinti, kad labiausiai pažeidžiami visuomenės atstovai galėtų visapusiškai naudotis savo socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis teisėmis; pabrėžia, kad vienoda prieiga prie kokybiško išsilavinimo ir darbo bei lygios galimybės jį gauti atlieka labai svarbų vaidmenį padedant mažinti nelygybę ir padėti žmonėms išbristi iš skurdo; pripažįsta darbuotojų teisių, pvz., motinystės ir tėvystės atostogų, svarbą, nes jos padeda užtikrinti sveiką ir stabilią aplinką vaikams; ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų saugomos ir stiprinamos tokios teisės, kuriomis prisidedama prie šeimų socialinio ir ekonominio stabilumo; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo ekonominio išnaudojimo ir diskriminacijos, ypač toms grupėms, kurioms labiausiai gresia patirti tokią nelygybę, pvz., jaunimui; ragina valstybes nares stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą; ragina užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę gauti aukštos kokybės užimtumo, švietimo ir mokymosi galimybes ir kad tokie pasiūlymai būtų tolygiai paskirstyti valstybėse narėse ir regionuose; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Užimtumo lygybės direktyvą, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsidarbinti, neatsižvelgiant į religinius įsitikinimus, amžių, negalią ir seksualinę orientaciją;

pabrėžia, kad būstas yra ne tik prekė, bet ir būtinybė, nes be jo žmonės negali visapusiškai dalyvauti visuomenės veikloje ir naudotis pagrindinėmis teisėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad visų pirma jaunimas neįperka būsto, ir apgailestauja dėl nuomotojų diskriminacijos atvejų ir dėl politikos, kuria mažinamos jaunimo būsto išmokos; yra sunerimęs dėl to, kad beveik trečdalis visų benamių daugumoje ES valstybių narių yra 18-29 metų amžiaus; ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės rekomendacijas, pateiktas 2020 m. sausio 23 d. pastabose „Teisė į įperkamą būstą. Apleista Europos pareiga“ (angl. The right to affordable housing: Europe’s neglected duty), ypač rekomendaciją visoms valstybėms narėms sutikti laikytis pataisytos Europos socialinės chartijos 31 straipsnio dėl teisės į būstą; ragina valstybes nares savo socialinės politikos prioritetu laikyti piliečiams suteikiamą teisę į tinkamą būstą ir didinti investicijas į socialinį ir įperkamą būstą siekiant kovoti su pernelyg didele būsto kaina, visų pirma siekiant apsaugoti nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes; ragina Komisiją tinkamai ištirti diskriminaciją būsto prieinamumo požiūriu, kuri draudžiama pagal Rasinės lygybės direktyvą, ir nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras pažeidimų atvejais;

atkreipia dėmesį į Chartijos 37 straipsnį, kuriame patvirtinta, kad priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti aplinkos kokybę reikia integruoti į Sąjungos politiką; pabrėžia, kad būtina skubiai įtraukti atitinkamus aplinkosaugos klausimus į sprendimų dėl visų politikos sričių ir iniciatyvų priėmimo procesą, ir mano, kad tvarumas turi būti pagrindinis visos makroekonominės politikos principas, siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie ekologiškai tvarios ekonomikos, kartu apsaugant ir kuriant tvarias darbo vietas, taip pat siekiant įveikti vieną iš didžiausių grėsmių žmonijai; ragina ES mastu įgyvendinti Orhuso konvenciją, kuria susiejamos aplinkos apsaugos ir žmogaus teisės; pabrėžia, kad žala aplinkai ir kai kurių valdžios institucijų negebėjimas teikti informacijos apie didelę su aplinka susijusią riziką, kurią patiria asmenys, gali sukelti didelių žalingų padarinių asmenims;

primena, kad pagal SESV 6 straipsnį kompetencija saugoti ir gerinti žmonių sveikatą priklauso ES valstybėms narėms;

Teisė į vienodą požiūrį

pabrėžia, kad tik pačios moterys ir mergaitės turi priimti sprendimus dėl savo kūno ir seksualumo; ragina visas valstybes nares užtikrinti išsamų lytinį švietimą, moterų ir mergaičių galimybes naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir įvairiomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šiuolaikinius kontracepcijos metodus, taip pat saugų ir teisėtą abortą;

smerkia šiuo metu pastebimą aiškų ir organizuotą puolimą prieš lyčių lygybę ir moterų teises pasauliniu ir Europos lygmenimis, įskaitant lytines ir reprodukcines teises; tvirtai nurodo, kad atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų, ir pabrėžia, kad EŽTT ne kartą yra nusprendęs, kad abortus ribojantys teisės aktai ir draudimas naudotis teisėto aborto paslaugomis pažeidžia moterų žmogaus teises; pakartoja, kad medicinos specialistų atsisakymas teikti visas reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros paslaugas dėl asmeninių priežasčių neturi pažeisti moterų ar mergaičių teisės naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina Komisiją įtraukti nuostatą dėl būtinybės saugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises į savo Pagrindinių teisių strategiją;

griežtai smerkia susirūpinimą keliantį dėl lyties nužudytų moterų – tai kraštutinė smurto prieš moteris forma – skaičių ES; apgailestauja dėl to, kad nėra kai kurių valstybių narių duomenų, o tai rodo, kad ši problema nepripažįstama; ragina Tarybą skubiai užbaigti Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimą ES vardu visapusiško prisijungimo be jokių apribojimų pagrindu; primygtinai ragina Tarybą ir tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą;

griežtai smerkia visų formų seksualinį, ginekologinį ir akušerinį smurtą prieš moteris, pvz., nederamus arba prievartinius veiksmus, skausmingas intervencijas be anestezijos, moterų lyties organų žalojimą, priverstinį abortą, priverstinę sterilizaciją ir priverstinę surogatinę motinystę;

10.

griežtai smerkia romų tautybės moterų etninę segregaciją gimdymo priežiūros įstaigose; ragina valstybes nares nedelsiant uždrausti visų formų etninę segregaciją sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant gimdymo priežiūros įstaigas; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas ir laiku taikomas teisių gynimo priemones visiems priverstinę ir prievartinę sterilizaciją išgyvenusiems asmenims, be kita ko, sukuriant veiksmingas kompensavimo sistemas;

11.

smerkia nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantą kurstančias kalbas, taip pat diskriminaciją bet kokiu pagrindu – dėl rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lytinių savybių; pakartoja susirūpinimą, kad neapykantą kurstančios kalbos internete tebėra vyraujanti ir neatidėliotina problema; įspėja dėl dažnėjančių neapykantą kurstančių kalbų ir įvairių rasizmo formų, pvz., islamofobijos, priešiškumo romams, antisemitizmo ir priešiškumo juodaodžiams ir kitiems nebaltaodžiams, apraiškų ir normalizavimo daugelyje valstybių narių, kurias skatina ekstremistinių judėjimų ir jų retorikos stiprėjimas, taip pat kai kurių valstybių narių valdžios atstovai ar politiniai lyderiai, kurie neapykantą kurstančiu diskursu skleidžia rasistinę, ksenofobinę, prieš LGBTI asmenis nukreiptą retoriką; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nukentėjusieji nepraneša apie visus neapykantos nusikaltimus dėl nepakankamų apsaugos priemonių ir dėl to, kad valstybių narių valdžios institucijoms nepavyksta tinkamai ištirti šių nusikaltimų ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, jog būtina skatinti nukentėjusius asmenis pranešti apie neapykantos nusikaltimus arba diskriminacijos atvejus ir jiems suteikti atitinkamą apsaugą ir paramą; primena, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstančios kalbos būtų veiksmingai registruojami ir tiriami, o už juos atsakingi asmenys – traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami; ragina Komisiją ir FRA tęsti darbą, susijusį su neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų stebėsena valstybėse narėse, ir reguliariai teikti ataskaitas dėl nustatytų atvejų bei tendencijų;

12.

primena, kad Europos Sąjungoje buvo vykdomi išpuoliai, nukreipti prieš krikščionių kulto ar kitaip su krikščionybe susijusias vietas, pvz., bažnyčias, kapines, paminklus ir statulas; smerkia visus išpuolius prieš krikščionis ir ragina vienodai elgtis su krikščionimis Europoje ir visame pasaulyje;

13.

primena, kad ES institucijos ir agentūros yra įpareigotos visapusiškai ginti visų piliečių teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir palaikyti diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, įskaitant filosofines pažiūras, viešojoje ir privačiojoje sferose draudimą; ragina valstybes nares ginti minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvę ir veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl jos propagavimo ir apsaugos;

14.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nors keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinę teisę yra uždrausta populiarinti fašizmą, kai kuriose valstybėse narėse pastebėta neofašistinių judėjimų, naudojančių fašizmo simbolius ir retoriką; yra labai susirūpinęs dėl to, kad visoje ES fašizmas tampa vis normalesniu reiškiniu; primygtinai ragina valstybes nares iš tiesų uždrausti neofašistų ir neonacių grupes ir visas kitas struktūras ar asociacijas, kurios aukština ir šlovina nacizmą ir fašizmą;

15.

ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką Rasių lygybės direktyvos įgyvendinimą siekiant kovoti su tebesitęsiančiu rasizmu juodaodžių ir kitų nebaltaodžių atžvilgiu, transfobija, priešiškumu romams, antisemitizmu ir islamofobija; smerkia tai, kad rasinės, etninės, kalbinės ir religinės mažumos susiduria su struktūriniu rasizmu, diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba, teisės į teisingumą stoka ir nuolatine socialine bei ekonomine nelygybe tokiose srityse kaip būstas, sveikatos priežiūra, užimtumas ir švietimas, ir tai reikėtų laikyti didelėmis kliūtimis visapusiškai naudotis pagrindinėmis teisėmis bei esminėmis kliūtimis įtraukčiai ir lygybei;

16.

ragina skubiai priimti pasiūlytą 2008 m. Vienodo požiūrio direktyvą, kurios vis dar nepatvirtino Taryba, kad būtų panaikinta dabartinė apsaugos spraga ES teisės aktuose, susijusi su nediskriminavimu dėl amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos pagrindinėse gyvenimo srityse, kaip antai socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis; ragina Komisiją aktyviai kovoti su segregacija ir diskriminacija, be kita ko, pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, siekiant skatinti veiksmingą Pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis taikymą; primena, kad šias priemones turėtų papildyti tinkamos nacionalinės integracijos strategijos;

17.

primena, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK) siekiama užtikrinti lygias galimybes, susijusias su prieinamumu, dalyvavimu, lygybe, užimtumu, švietimu ir mokymu, socialine apsauga, sveikata ir ES išorės veiksmais; pabrėžia, kad neįgalieji vis dar yra nepalankioje padėtyje ir yra diskriminuojami užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse; todėl pabrėžia prieinamumo viešojoje erdvėje, minimalaus procentinio neįgaliųjų užimtumo dydžio, įtraukaus švietimo garantijų, įskaitant prieigą prie tokių iniciatyvų kaip „Erasmus+“, ir ypatingo dėmesio neįgaliems vaikams, svarbą;

18.

ragina valstybes nares užtikrinti vaikų apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos švietimo srityje; visų pirma ragina užtikrinti ypatingą apsaugą vaikams, kurių negalia susijusi su kalbos vystymosi sunkumais, pvz., autizmo spektro sutrikimais, šiems vaikams mokantis daugiakalbėje aplinkoje, sudaryti jiems galimybes studijuoti, šeimoms pageidaujant, šių vaikų gimtąja kalba;

Laisvės

19.

ragina valstybes nares saugoti ir plėtoti gyvybingą, nepriklausomą, pliuralistinį ir laisvą žiniasklaidos sektorių; todėl smerkia priemones, kuriomis siekiama nutildyti kritikuojančią žiniasklaidą ir kuriomis pažeidžiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, be kita ko, rafinuotais būdais, dėl kurių Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platformai paprastai nepateikiamas įspėjimas; reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės kontroliuojamų įstaigų, valdančių didelę šalies žiniasklaidos dalį, sukūrimo ir visuomeninių žiniasklaidos priemonių užgrobimo siekiant tarnauti šališkiems interesams; primena, kad tais atvejais, kai žiniasklaidos nuosavybė išlieka labai koncentruota, nesvarbu, ar ji priklauso vyriausybei, ar privatiems subjektams, tai kelia didelį pavojų žiniasklaidoje pristatomos informacijos ir nuomonių įvairovei; primena, kad saviraiškos ir informacijos laisvė, įskaitant meninės išraiškos laisvę, ir žiniasklaidos laisvė yra demokratijos ir teisinės valstybės pagrindas, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti savo žiniasklaidos institucijų nepriklausomumą; primena, kad teisė ieškoti informacijos ir idėjų, jas gauti ir skleisti žodžiu, raštu ar spausdinta forma, meno forma arba naudojant bet kokias kitas komunikacijos priemones yra meninės raiškos laisvės sudedamoji dalis (63);

20.

primena pagrindinį tiriamosios žurnalistikos vaidmenį atliekant demokratinės visuomenės sergėtojos vaidmenį, stiprinant viešą politinių veikėjų priežiūrą, taip pat ir korupcijos srityje; smerkia tai, kad daugelyje valstybių narių tebesitęsia ir didėja prieš žurnalistus nukreiptas smurtas, grasinimai ir bauginimai, susiję, be kita ko, su informacijos apie pagrindinių teisių pažeidimus atskleidimu, o tai dažnai lemia savicenzūrą ir pažeidžia piliečių teisę į informaciją; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl tvirtų ir visapusiškų mechanizmų, kuriais būtų siekiama apsaugoti ir sustiprinti žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę ir sustiprinti žurnalistų apsaugą, be kita ko, užtikrinant žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, priimant ES mastu taikomą kovos su strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą (angl. anti-SLAPP) direktyvą, sukuriant nuolatinį nepriklausomos žiniasklaidos ir tyrimų žurnalistų ES fondą ir greito reagavimo mechanizmą tiems žurnalistams, kuriems gresia pavojus; ragina valstybes nares užkirsti kelią išpuoliams prieš tiriamosios žurnalistikos atstovus jiems atliekant savo darbą ir už šiuos išpuolius bausti;

21.

pabrėžia itin svarbų informatorių vaidmenį saugant visuomenės interesus ir skatinant viešojo sektoriaus atskaitomybės ir sąžiningumo kultūrą viešosiose ir privačiosiose institucijose; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti visas Direktyvos (ES) 2019/1937 nuostatas, kad jos poveikis būtų kuo didesnis, kai tik ji įsigalios; ragina valstybes nares papildyti tokias priemones siekiant apsaugoti informatorius ir tais atvejais, kai jie praneša apie pažeidimus, nepatenkančius į ES teisės taikymo sritį;

22.

reiškia susirūpinimą dėl grėsmės, kurią įvairių formų propaganda ir dezinformacija kelia žodžio ir saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui, ir dėl neigiamo poveikio, kurį jų sklaida gali turėti politinių debatų kokybei ir piliečių dalyvavimui demokratinėse visuomenėse; ragina Komisiją skatinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir investuoti į jo stiprinimą, aktyviai remti kokybišką žurnalistiką, skatinti duomenų apsaugą ir sukurti skaidresnę internetinę ekosistemą, kartu užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

23.

pabrėžia, kad politinis profiliavimas, dezinformacija ir manipuliavimas informacija kelia grėsmę ES demokratinėms vertybėms; ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie kritiniu požiūriu grindžiamo švietimo ir profesinio rengimo, kad piliečiai galėtų susidaryti savo nuomonę ir įveikti šias grėsmes;

24.

pabrėžia, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai, vykdydami savo pareigas, privalo gerbti ir saugoti žmogaus orumą ir paisyti bei laikytis visų asmenų žmogaus teisių; pabrėžia, kad policijos pajėgos visų pirma privalo užtikrinti žmonių saugumą bei tai, kad protestai vyktų taikiai; smerkia smurtinius ir neproporcingus teisėsaugos institucijų veiksmus taikių demonstracijų metu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos naudotų jėgą visuomet tik laikydamosi teisėtumo, proporcingumo, būtinumo principų ir tik kaip kraštutinę priemonę ir kad tai darant būtų siekiama išsaugoti žmogaus gyvybę ir fizinį neliečiamumą; ragina atitinkamas nacionalines institucijas užtikrinti, kad atvejai, per kuriuos, kaip įtariama ar kaltinama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištiriami ir būtų vengiama nebaudžiamumo; primena, kad teisėsaugos agentūros yra visiškai atskaitingos už savo pareigų vykdymą ir už tai, kaip jos laikosi atitinkamų teisinių ir operatyvinių nuostatų;

25.

griežtai smerkia vis dažniau susirinkimų laisvei taikomus apribojimus, be kita ko, rinkimų metu; ragina valstybes nares susilaikyti nuo susirinkimų laisvę ribojančių įstatymų priėmimo ir ragina ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių priemonių, skirtų susirinkimų laisvei, kaip pagrindinei teisei ir pagrindiniam demokratinių procesų principui, užtikrinti ir apsaugoti; ragina Komisiją aktyviai imtis skatinti šias teises, atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus;

26.

primena, kad pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį vietos, nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis atstovaudama piliečių interesams; stiprindama tų mažumų, kurioms tinkamai neatstovaujama, teisę reikšti savo nuomonę ir gindama bei propaguodama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintus principus; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijoms būtina užtikrinti palankią aplinką, kurioje jos galėtų veikti be išpuolių ir nereikalingų ar savavališkų apribojimų;

27.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vis mažiau erdvės lieka nepriklausomai pilietinei visuomenei, visų pirma moterų teisių organizacijoms, LGBTI asmenų organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams, įskaitant nepagrįstą administracinę naštą, mažesnę finansinę paramą propagavimo veiklai, taip pat susirinkimų laisvės ir laisvės burtis į organizacijas apribojimus; smerkia apribojimus, taikomus pilietinės visuomenės organizacijų galimybėms gauti finansavimą, kuriam kai kuriose valstybėse narėse būdingas sistemingesnis aspektas dėl teisinių ir politinių pokyčių, ir tai daro didelę įtaką jų darbui ir teisinei padėčiai; ragina Europos Komisiją ir Tarybą padidinti ES paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, ginančioms ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes Europos Sąjungoje, pasitelkiant Teisių ir vertybių programą, kuriai turėtų būti skiriamas nemažas finansavimas, kaip reikalauja Europos Parlamentas;

28.

primygtinai teigia, kad norint suprasti uždavinius, su kuriais susiduria pilietinė visuomenė visoje Europoje, būtina atlikti reguliarią ir išsamią stebėseną bei analizę; ragina Europos Komisiją į savo metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti atitinkamus su pilietine erdve, saviraiškos laisve ir asociacijų laisve susijusius rodiklius, pasiūlyti veiksmų planą, skirtą pilietinei visuomenei apsaugoti ir jos veiklai skatinti, įskaitant gairių dėl saviraiškos laisvės, susivienijimų laisvės ir taikių susirinkimų laisvės įgyvendinimo priėmimą bei žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugą, ir įsteigti jų apsaugai skirtą neatidėliotinos pagalbos fondą; palankiai vertina pasiūlymą peržiūrėti 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (64), ir pabrėžia, kad atlikus išsamų poveikio vertinimą būtina sustiprinti ir išplėsti jos įgaliojimus; ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą formuojant politiką sistemingai naudoti ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) teikiamus duomenis;

29.

pripažįsta, kad vyraujančiose euroskeptikų bendruomenėse, visų pirma tose, kuriose kartu skleidžiamos aršios politinės pažiūros, gali kilti rimtų problemų, ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares skatinti aktyvų ES piliečių dalyvavimą ES reikaluose, ypač tarp jaunuolių, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę demokratiniais kanalais;

30.

pabrėžia svarbų pilietinio švietimo ir kultūrų dialogo vaidmenį didinant ES piliečių informuotumą apie jų politinį dalyvavimą; ragina šviesti ES piliečius apie jų teises;

31.

pažymi, kad nauji asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo būdai, skirti elgsenai nuspėti ir ja manipuliuoti, daro vis didesnį poveikį milijardų žmonių pagrindinėms teisėms ES ir visame pasaulyje, visų pirma teisėms į privatumą, duomenų apsaugą, informaciją ir žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą; tuo atžvilgiu primygtinai ragina privačius subjektus ir kompetentingas institucijas užtikrinti visapusišką ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų taikymą ir užtikrinti, kad asmenys suprastų, kada, kaip ir kokiais tikslais tvarkomi jų asmens duomenys ir kaip jie gali prieštarauti duomenų tvarkymui ir teikti skundus, kad būtų apsaugota jų teisė į asmens duomenų apsaugą ir privatumą;

32.

ragina Europos Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, nepanaikinusias įstatymų, kuriais įgyvendinama negaliojanti Duomenų saugojimo direktyva, ir nesuderinusias jų su ESTT praktika (65);

33.

atkreipia dėmesį į galimas grėsmes pagrindinėms laisvėms ir saugumui naudojant naujas technologijas, visų pirma dirbtinio intelekto (DI) sistemas, įskaitant pavojų, susijusį su teise į asmens duomenų apsaugą ir privatumą, bioetikos klausimais, susijusiais su DI naudojimu sveikatos priežiūros srityje, galima tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija bei šališkumu – dėl to gali sustiprėti išankstinis nusistatymas ir marginalizacija ir gali būti skleidžiama dezinformacija; atkreipia dėmesį į tai, kad šališkumas duomenų rinkiniuose, taip pat kuriant ir naudojant šias sistemas, gali lemti šališkus rezultatus, visų pirma kai juos naudoja teisėsaugos institucijos, dėl to šiose sistemose gali būti atkurtas egzistuojantis visuomenės, asmeninis ir kitų formų šališkumas ir gali būti sudarytos sąlygos diskriminacijai dėl socialinės ar ekonominės padėties, etninės kilmės, rasės, seksualinės orientacijos, lyties, negalios ar kitų veiksnių; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą, reikia numatyti tolesnes apsaugos priemones privatumui ir duomenų apsaugai užtikrinti ir kad turi būti apsvarstytas bet koks poveikis pagrindinėms teisėms; ragina ES institucijas ir valstybes nares spręsti besiformuojančią skaitmeninės atskirties problemą, visų pirma viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų srityse; pabrėžia, kad pagyvenę žmonės ir palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintys asmenys yra labiausiai skaitmeninės atskirties paveiktos grupės; pabrėžia, kad požiūris į DI turėtų būti orientuotas į žmogų ir jo laikantis turėtų būti užtikrinta, jog kuriant, diegiant, naudojant ir stebint DI sistemas būtų remiamasi žmogaus vertybėmis, užtikrinant pagrindinių teisių, nustatytų Sutartyse ir Chartijoje, laikymąsi; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderinto Europos požiūrio į DI, remiantis Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairėmis, kurias parengė Komisijos aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais (AI HLEG);

34.

palankiai vertina iniciatyvas ir veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą saugumo srityje ir nustatyti veiksmingą ES atsaką į terorizmą ir saugumo grėsmes Europos Sąjungoje; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti ir pagerinti keitimąsi informacija tarpusavyje ir su ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis; pabrėžia, kad kovojant su terorizmu svarbu gerbti pagrindines teises; pabrėžia, jog svarbu, kad žvalgybos tarnybų priežiūros mechanizmai atitiktų Chartijos ir EŽTK nuostatas; ragina susijusias institucijas suteikti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias bet kokiai tolesnei viktimizacijai, kurią lemia nukentėjusiųjų atvaizdų žeminimas ir išpuoliai prieš juos socialiniuose sektoriuose, susijusiuose su užpuoliku;

35.

pabrėžia, kad kovos su diskriminacija teisės aktai išlieka pagrindine bet kurios strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią radikalėjimui ir sudaryti deradikalizacijos sąlygas tiems, kurie jau yra ekstremistinių organizacijų nariai, dalimi; kartoja, kad valstybės narės, nuolat padedamos Komisijos, turi dėti daugiau pastangų, kad užkirstų kelią radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui skatindamos Europos vertybes, toleranciją ir bendruomeniškumą;

Pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti 2019 m. birželio mėn. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendaciją „Išgelbėtos gyvybės. Saugomos teisės. Šalinant pabėgėlių ir migrantų apsaugos Viduržemio jūroje trūkumus“ (angl. Lives saved. Rights protected. Bridging the protection gap for refugees and migrants in the Mediterranean); pakartoja, kad saugūs ir teisėti migracijos būdai yra geriausia priemonė siekiant išvengti žmonių žūčių; primygtinai ragina valstybes nares aktyviau taikyti perkėlimo priemones, sukurti humanitarinius koridorius į ES ir sudaryti galimybę prieglobsčio prašytojams prašyti išduoti humanitarines vizas;

37.

pabrėžia, kad svarbu griežtai valdyti ES išorės sienas;

38.

reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat gaunamų pranešimų apie teisėsaugos pareigūnų smurtinius veiksmus kai kuriose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti šį klausimą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad tokios politikos priemonės ir praktika būtų panaikintos, be kita ko, užtikrinant nepriklausomą sienų kontrolės veiklos stebėseną, kurią vykdytų esamos nacionalinės žmogaus teisių institucijos (ombudsmeno institucijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nacionaliniai prevenciniai mechanizmai), remiamos ES ir tarptautinių organų (Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, Europos komitetas prieš kankinimą, Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija ir Pagrindinių teisių agentūra), ir užtikrinant, kad ES finansavimas nebūtų naudojamas vykdant pagrindinių teisių pažeidimus; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis tarptautinės ir ES teisės, taip pat Chartijos, kad būtų užtikrinta plati sistema, pagal kurią būtų sudaromos sąlygos tvarkingai migracijai ir išvengiama, kad migrantai naudotųsi neteisėtos migracijos kanalais;

39.

smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės patvirtino įstatymus, politikos priemones ir praktiką, kuriais kenkiama veiksmingai pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų žmogaus teisių apsaugai sausumoje ir jūroje; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares savo migracijos ir prieglobsčio politikoje didžiausią dėmesį skirti migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisėms bei atsakomybės pasidalijimo principui; reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės padėties migrantų antplūdžio vietose; ragina Komisiją pasiūlyti skubų sprendimą, kaip išspręsti akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimų atvejus pabėgėlių ir migrantų priėmimo centruose Europos teritorijoje;

40.

pabrėžia, kad gyvybių gelbėjimas yra teisinė pareiga pagal tarptautinę ir ES teisę; smerkia kai kuriose valstybėse narėse pradėtą vykdyti pilietinės visuomenės organizacijų ir asmenų bauginimą, areštus ir baudžiamuosius procesus prieš juos už tai, kad jie migrantams, kurių gyvybei gresia pavojus, suteikė humanitarinę pagalbą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos veiksmai nebūtų kriminalizuojami pagal JT protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo;

41.

pabrėžia, kad dokumentų neturintys migrantai, nepaisant to, koks yra jų teisinis ar administracinis statusas, turėtų galėti visapusiškai pasinaudoti savo svarbiausiomis pagrindinėmis teisėmis; primena, kad moterys ir vaikai gali būti priversti imtis seksualinės veiklos siekdami įgyti apsaugą ar pagrindinę paramą, kad išgyventų, ir kad taip dažnai vyksta dėl to, jog esama trūkumų teikiant pagalbą, registracijos sistemų bei vaiko interesų principo laikymosi trūkumų, dėl išskirtų šeimų arba dėl to, kad nėra saugių ir teisėtų kelių patekti į ES;

42.

primena, kad vaikai sudaro beveik trečdalį prieglobsčio prašytojų ir todėl jie yra ypač pažeidžiami; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad nelydimi nepilnamečiai taptų prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukomis;

43.

ragina ES ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių, kad būtų suardytas prekybos žmonėmis tinklų ir neteisėto žmonių gabenimo verslo modelis, dėl kurio pažeidžiamiausios grupės, kaip antai vaikai ir moterys, paprastai atsiduria gyvybei pavojingose situacijose, ir daug žmonių būtų apsaugota nuo pavojaus leistis pavojingais ir nekontroliuojamais migracijos maršrutais, kur jie negalės naudotis oficialia prieglobsčio suteikimo tvarka;

44.

pakartoja, kad vaikų imigrantų sulaikymas niekada neatitinka vaiko interesų pagal Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų; ragina ES ir valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų nutrauktas vaikų sulaikymas, ypač atsižvelgiant į migraciją visoje ES, ir parengti sulaikymui alternatyvias bendruomenines priemones, taip pat pirmenybę teikti integracijai, švietimui ir psichologinei pagalbai; pabrėžia, kad nelydimas vaikas yra pirmiausia vaikas, kuriam gali grėsti pavojus, ir kad, valstybėms narėms ir Europos Sąjungai sprendžiant su tokiais vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko apsaugos, o ne migracijos politikos nuostatomis, taip paisant pagrindinio vaiko interesų apsaugos principo;

Teisinė valstybė ir kova su korupcija

45.

dar kartą pažymi, kad korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinės valstybės principui ir vienodam požiūriui į visus piliečius; pabrėžia korupcijos ir pagrindinių teisių pažeidimų ryšį keliose srityse, pvz., teisminių institucijų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų bei informatorių žodžio laisvės, sulaikymo įstaigų, galimybės naudotis socialinėmis teisėmis arba prekybos žmonėmis srityse (66);

46.

ragina ES institucijas ir valstybes nares ryžtingai kovoti su korupcija ir parengti veiksmingas korupcijos prevencijos, kovos su ja ir sankcijų skyrimo, taip pat kovos su sukčiavimu priemones ir vykdyti reguliarią viešųjų lėšų panaudojimo stebėseną; ragina Komisiją nedelsiant vėl vykdyti savo metinę kovos su korupcija stebėseną ir ataskaitų teikimą, atsižvelgiant į ES institucijas ir valstybes nares; ragina visas valstybes nares laikytis Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijų;

47.

pabrėžia, kad visų pirma korupcija sudaro sąlygas organizuotam nusikalstamumui; griežtai smerkia tai, kad išaugo prekybos žmonėmis mastas, ir primygtinai ragina valstybes nares bei ES institucijas stiprinti bendradarbiavimą ir aktyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

48.

dar kartą patvirtina, jog Parlamentas pritaria tam, kad būtų sparčiai įsteigta veiksminga, nepriklausoma ir visu pajėgumu veikianti Europos prokuratūra, siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu Europos Sąjungoje;

49.

pabrėžia, kad teisinė valstybė yra demokratijos pagrindas, ja palaikomas valdžių atskyrimas, užtikrinama atskaitomybė, prisidedama prie pasitikėjimo viešosiomis institucijomis ir garantuojami teisėtumo, teisinio tikrumo, vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo, teisminių institucijų nepriklausomumo, nešališkumo ir lygybės prieš įstatymą principai; pabrėžia, kad teisinės valstybės principas ir ypač teisminių institucijų nepriklausomumas yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti piliečių galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Chartijos 47 straipsnį įgyvendinant pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą būtina užtikrinti galimybę kreiptis į nepriklausomą teismą; pabrėžia, kad politinė įtaka, daroma teisminėms institucijoms, arba jų kontrolė ir panašios kliūtys užtikrinant atskirų teisėjų nepriklausomumą dažnai lėmė tai, kad teisminės institucijos negalėjo atlikti savo nepriklausomo tikrintojo vaidmens nustatant, ar vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios vyriausybinės institucijos savavališkai naudojasi valdžia; smerkia teismų sistemos naudojimą politiniais tikslais, kuriais siekiama pakenkti politiniams oponentams, paneigti jų nuomonę ir juos nutildyti;

50.

primena esminį teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ryšį ir poreikį didinti informuotumą apie ES sutarties 2 straipsnyje bei Chartijoje įtvirtintas vertybes teikiant informaciją apie piliečių teises;

51.

kategoriškai smerkia kai kurių valstybių narių vyriausybių pastangas silpninti valdžių atskyrimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą; reiškia didelį susirūpinimą, visų pirma, dėl sprendimų, kuriais kvestionuojama Europos teisės viršenybė, ir ragina Komisiją panaudoti visas įmanomas priemones kovojant su šiais išpuoliais;

52.

ragina Komisiją, vykdant savo paskelbtą teisinės valstybės peržiūros ciklą, laiku imtis priemonių dėl visų ES sutarties 2 straipsnio pažeidimų, ypač susijusių su pagrindinėmis teisėmis; pakartoja, kad būtinas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kurį pasiūlė Parlamentas, įskaitant metinę nepriklausomą, įrodymais pagrįstą ir nediskriminacinę apžvalgą, kurioje būtų įvertinta, kaip visos valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnio; pabrėžia, kad dėl ES sutarties 2 straipsnio pažeidimų daromas neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir kenkiama tarpvalstybiniam teisminiam bendradarbiavimui;

53.

apgailestauja dėl to, kad vykdant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį nedaroma pažangos Taryboje, nors Komisijos, JT, ESBO ir Europos Tarybos ataskaitose ir pareiškimuose nurodoma, jog padėtis atitinkamose valstybėse narėse pablogėjo; ragina Tarybą, vykstant klausymų procedūrai pagal 7 straipsnio 1 dalį, atsižvelgti į pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtį; primena, kad negalima neatsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę vykstant šiems klausymams;

54.

ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant pašalinti rimtų teisinės valstybės principo pažeidimų riziką, ir toliau tęsti pagal 7 straipsnį vykdomas procedūras; pabrėžia, kad neveiksmingi ES veiksmai, kurių imamasi pagrindinėms teisėms apsaugoti, kelia pavojų visai ES teisei ir ja grindžiamoms piliečių teisėms bei silpnina ES patikimumą;

Kalėjimo sąlygos

55.

yra sunerimęs dėl standartų neatitinkančių kalėjimo sąlygų tam tikrose valstybėse narėse; ragina valstybes nares laikytis sulaikymo taisyklių, grindžiamų tarptautinės teisės priemonėmis ir Europos Tarybos standartais; primena, kad kardomasis kalinimas yra išimtinė priemonė, naudotina tik tais atvejais, kai tai yra griežtai būtina, proporcinga ir kuo trumpesnį laiką, ir apgailestauja dėl nuolatinio perteklinio kardomojo kalinimo naudojimo, netaikant alternatyvių priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu; primena, kad pažeidžiamos kalinių grupės, pvz., moterys, nepilnamečiai, etninės mažumos, LGBTI kaliniai, kaliniai, turintys psichikos sveikatos priežiūros poreikių arba sunkiai sergantys kaliniai, turi ypatingų poreikių, į kuriuos reikia atsižvelgti; ragina Komisiją patvirtinti bendrus ES standartus dėl kalėjimo sąlygų siekiant apsaugoti kalinių teises ir propaguoti sulaikymo standartus ES;

ES prisijungimas prie EŽTK

56.

primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą prisijungti prie EŽTK; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą, ir pateikti naują ES prisijungimo prie EŽTK sutarties projektą; mano, kad pabaigus šį procesą bus numatyta daugiau galimybių apsaugoti ES piliečių ir gyventojų pagrindines teises ir atsiras dar viena žmogaus teisių užtikrinimo priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl ES institucijų arba valstybių narių priimtu aktu įgyvendinant ES teisę padaryto žmogaus teisių pažeidimo, patenkančio į EŽTK kompetencijos sritį;

o o

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

(4) OL L 305, 2019 11 26, p. 17.

(5) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

(6) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=89&furtherNews=yes&langId =en&newsId=9378

(7) http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-en.asp?fileid=27678&lang=en

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0350.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033.

(10) OL L 186, 2019 7 11, p. 105.

(11) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(12) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(13) https://rm.coe.int/8th-/168094b073

(14) https://www.coe.int/en/web/anti-human-trafficking/country-monitoring-work

(15) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018DC0773&from=LT

(16) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.

(17) OL C 118, 2020 4 8, p. 130.

(18) OL C 41, 2020 2 6, p. 41.

(19) https://rm.coe.int/lives-saved-rights-protected-bridging-the-protection-gap-for-refugees-/168094eb87

(20) https://fra.europa.eu/en/publication/2019/2019-update-ngo-ships-involved-search-and-rescue-mediterranean-and-criminal

(21) OL C 346, 2018 9 27, p. 94.

(22) OL C 307, 2018 8 30, p. 183.

(23) OL C 328, 2016 9 6, p. 4.

(24) OL C 346, 2018 9 27, p. 171.

(25) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0075.

(26) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0229.

(27) OL C 41, 2020 2 6, p. 64.

(28) OL C 463, 2018 12 21, p. 21.

(29) OL C 101, 2018 3 16, p. 138.

(30) OL C 345, 2020 10 16, p. 58.

(31) OL C 345, 2020 10 16, p. 22.

(32) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251.

(33) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0349.

(34) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0128.

(35) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0127.

(36) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0239.

(37) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0058.

(38) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.

(39) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.

(40) OL L 167, 2018 7 4, p. 28.

(41) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.

(42) OL C 76, 2020 3 9, p. 114.

(43) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.

(44) Paraiška Nr. 141165/16, 2019 m. birželio 13 d. sprendimas.

(45) https://www.asylumlawdatabase.eu/en/content/ecthr-shd-and-others-v-greece-austria-croatia-hungary-northern-macedonia-serbia-and-slovenia

(46) https://rm.coe.int/report-on-the-visit-to-hungary-from-4-to-8-february-2019-by-dunja-mija/1680942f0d

(47) http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-EN.asp?fileid=28074&lang=en

(48) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.

(49) Europos Komisija, 2018 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/784b02a4-a1f2-11e9-9d01-01aa75ed71a1/language-en

(50) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. pagrindinių teisių ataskaita ir 2019 m. pagrindinių teisių ataskaita.

(51) https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2018-frf-2018-chair-statement_en.pdf

(52) https://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/20190390_mh0419039enn_pdf.pdf

(53) https://www.coe.int/en/web/commissioner/-/living-in-a-clean-environment-a-neglected-human-rights-concern-for-all-of-us

(54) http://www.assembly.coe.int/LifeRay/EGA/Pdf/TextesProvisoires/2019/20190912-ObstetricalViolence-EN.pdf

(55) https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2017-eu-minorities-survey-muslims-selected-findings_en.pdf

(56) Lenkijoje nustatytos zonos be LGBTI asmenų (https://atlasnienawisci.pl/).

(57) https://www.coe.int/en/web/commissioner/-/the-right-to-affordable-housing-europe-s-neglected-duty

(58) https://www.feantsa.org/download/full-report-en1029873431323901915.pdf

(59) https://rm.coe.int/annual-report-2018-democracy-in-danger-threats-and-attacks-media-freed/1680926453

(60) Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, „Mažėjanti taikių susirinkimų laisvės erdvė“ (angl. Shrinking space for freedom of peaceful assembly), Europos Taryba, Strasbūras, 2019 m.

(61) https://www.iom.int/news/iom-mediterranean-arrivals-reach-110699-2019-deaths-reach-1283-world-deaths-fall

(62) Taip pat žr. prievoles, numatytas 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), 1979 m. Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje ir 1989 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl gelbėjimo.

(63) 1988 m. gegužės 24 d. EŽTT sprendimo Müller ir kt. prieš Šveicariją 27, 33 punktai; 1999 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimas Karatas prieš Turkiją; 2007 m. spalio 22 d. EŽTT sprendimas Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją.

(64) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(65) Sujungtos bylos C-203/15 ir C-698/15 –Tele2 Sverige, bei sujungtos bylos C-293/12 ir C-594/12 – Digital Rights Ireland.

(66) https://rm.coe.int/factsheet-human-rights-and-corruption/16808d9c83