P9_TA(2020)0282

Europos švietimo ateitis atsižvelgiant į COVID-19

2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (2020/2760(RSP))

(2021/C 404/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (COM(2020)0624),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES (4),

—	atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (O-000052/2020 – B9-0020/2020 ir O-000053/2020 – B9-0021/2020),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį galimybė naudotis kokybiško ir įtraukaus švietimo paslaugomis ir mokytis visą gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri labai svarbi norint įgyti įgūdžių ir juos išlaikyti, taip pat visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir veiksmingai patekti į besikeičiančią darbo rinką;

kadangi, UNESCO duomenimis, COVID-19 krizės įkarštyje švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas paveikė beveik 1,6 mlrd. besimokančiųjų daugiau kaip 190 šalių, t. y. 94 proc. pasaulio besimokančiųjų; kadangi daugiau kaip 60 proc. besimokančiųjų visame pasaulyje vis dar patiria šį poveikį; kadangi mažiau nei 25 proc. mažas pajamas gaunančių šalių suteikė tam tikrą nuotolinio mokymosi galimybę; kadangi labiausiai išsivysčiusiose šalyse prieigą prie skaitmeninio švietimo turėjo apie 90 proc. moksleivių, o tai reiškia, kad 10 proc. jų tokios galimybės neturėjo (5);

kadangi ES lygmeniu vis dar esama didelių neatitikimų – kai kuriose valstybėse narėse iki 32 proc. moksleivių kelis mėnesius neturi galimybės mokytis; kadangi daugelis besimokančiųjų neturi šios galimybės dėl to, kad nėra skaitmeninės įrangos, dėl nepakankamų skaitmeninių įgūdžių ir anksčiau buvusių nepalankių sąlygų; kadangi net tais atvejais, kai besimokantieji turėjo galimybę gauti skaitmeninio švietimo paslaugas, dažnai jie vis tiek turėjo mokytis be mokytojų, bendraamžių ar namiškių pagalbos, o kartais nestabilioje namų aplinkoje;

kadangi COVID-19 pandemija lėmė ko gero didžiausią pasaulio švietimo ir mokymo sistemų sutrikdymą istorijoje ir kelia grėsmę, kad visa studentų karta turės mažesnes mokymosi galimybes, ir gali ištrinti per dešimtmečius pasiektą pažangą; kadangi tikėtina, jog dėl sumažėjusių mokymosi galimybių nukentėjusi karta ateityje gaus mažesnes pajamas, ir tai taip pat gali padaryti neigiamą poveikį darbo našumo augimui ir visos Sąjungos konkurencingumui; kadangi šiai kartai teks išbandymas įsilieti į darbo rinką, kurią stipriai paveikė COVID-19 sukelta ekonomikos krizė;

kadangi švietimo įstaigos atlieka daug platesnį socialinį ir švietėjišką vaidmenį ir prisideda prie besimokančiųjų fizinės bei psichikos sveikatos; kadangi pastebėta, kad tiesioginio mokytojų ir mokinių bendravimo stoka dažnai turi įtakos besimokančiųjų gerovei ir psichikos sveikatai; kadangi pandemija parodė, kokį svarbų vaidmenį švietime ir visuomenėje atlieka mokytojai; kadangi mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų darbo krūvis dažnai buvo pernelyg didelis, todėl jiems reikia daugiau paramos ir didesnio jų darbo pripažinimo;

kadangi dėl šios krizės buvo paspartintas perėjimas prie skaitmeninio mokymosi ir paskatintos inovacijos švietimo srityje, pavyzdžiui, pagerintos e. mokymosi galimybės; kadangi pastaraisiais metais investuojant į mokymosi technologijų bendroves buvo pagerintos švietimo ir e. mokymosi galimybės; kadangi įmonių ir švietimo įstaigų partnerystė atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas švietimo sektoriuje; kadangi švietimo įstaigos ir toliau turėtų priimti galutinius sprendimus dėl ugdymo turinio;

kadangi krizės paskatintas staigus perėjimas prie masinio internetinio ir nuotolinio mokymosi taip pat atskleidė didžiules skaitmeninio švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo spragas Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse; kadangi krizė taip pat parodė, kad reikia glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo švietimo ir mokymo politikos srityje;

kadangi tuo metu, kai staiga pereita prie skaitmeninių technologijų, 43 proc. europiečių neturėjo pagrindinių skaitmeninių įgūdžių (6); kadangi esama tiesioginio ryšio tarp, pirma, valstybės narės, kurioje žmonės gyvena, taip pat konkrečios kiekvienos valstybės narės vietovės, kurioje jie gyvena, jų socialinės ir ekonominės padėties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo lygio bei darbo ir, antra, jų skaitmeninių įgūdžių; kadangi skaitmeninė transformacija ir naujų technologijų naudojimas daro poveikį darbo rinkai, nes reikalingas aukštesnis skaitmeninio raštingumo lygis;

I.	kadangi ši pandemija suteikė galimybę persvarstyti švietimo ateitį;

J.	kadangi Komisija siekia iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę;

kadangi pagal Europos Vadovų Tarybos pasiektą politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) būtų smarkiai sumažintos lėšos pavyzdinėms švietimo programoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“; kadangi Parlamentas ne kartą ragino skirti plataus užmojo biudžetą švietimo programoms; kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės neturėtų būti mažinamos viešosios išlaidos švietimui;

L.	kadangi, remiantis subsidiarumo principu, švietimo politika priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, o Sąjunga atlieka paramos ir koordinavimo funkcijas;

palankiai vertina švietimo ir mokymo įstaigų, ypač jų mokymo ir švietimo darbuotojų, taip pat studentų ir tėvų kūrybiškumą ir išradingumą prisitaikant prie internetinio ir nuotolinio mokymosi, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias aplinkybes ir neaiškius laikus; taip pat palankiai vertina teigiamus pavyzdžius, kuriuos rodo gyventojai, pilietinė visuomenė ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai pritaikydami savo švietimo praktiką ir kurdami iniciatyvas, kurios suteikė galimybę mokytis toliau; ragina dėti daugiau pastangų, siekiant plėtoti veiksmingas iniciatyvas ir padidinti jų matomumą, taip pat skatinti geriausią praktiką visuose švietimo sektoriuose; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms platformą, kurioje jos galėtų keistis geriausia patirtimi, ir šiuo atžvilgiu išnagrinėti galimybes kurti naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, sukurti Europos internetinį universitetą;

tačiau pabrėžia, kad staigus perėjimas prie skaitmeninių technologijų švietimo ir mokymo srityje taip pat atskleidė skaitmeninę atskirtį, susijusią su prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos, mokymo internetu kokybe ir studentų, mokytojų bei profesijos mokytojų įgūdžiais;

apgailestauja dėl to, kad Europoje vis dar turime mokinių ir studentų, kurie neturi prieigos prie skaitmeninio švietimo; pakartoja, kad reikia gerinti junglumą Europos lygmeniu, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, ir gerinti galimybes naudotis skaitmenine įranga; atkreipia dėmesį į pažangiąsias švietimui skirtų kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir programinės įrangos inovacijas Europoje;

yra susirūpinęs dėl mokytojų ir mokinių skaitmeninių įgūdžių stokos, kuri trukdo veiksmingam skaitmeniniam švietimui; todėl primena, kad reikia investuoti į mokytojų ir instruktorių įgūdžių tobulinimo bei profesinio tobulėjimo galimybes visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad jie ne tik turėtų skaitmeninių įgūdžių, bet ir galėtų juos ugdyti; atkreipia dėmesį į mokytojų judumo ir dalijimosi žiniomis kaip pagrindinės priemonės naudą šiuo atžvilgiu ir ragina Komisiją toliau remti šią veiklą;

pažymi, kad ši krizė skirtingai paveikė įvairius švietimo ir mokymo sektorius, o aukštojo mokslo įstaigoms sekasi geriau dėl turimos infrastruktūros, išteklių ir patirties naudojant skaitmenines priemones; pabrėžia, kad ikimokyklinio ugdymo, mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo, taip pat suaugusiųjų švietimo ir neformaliojo švietimo nutraukimo padariniai buvo didesni, ir ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas veiksmingas nuotolinis mokymasis tuose sektoriuose; primena, kad šiuo atžvilgiu reikia teikti tinkamą finansinę paramą;

ragina Komisiją rinkti, vertinti ir skelbti visų valstybių narių duomenis apie pandemijos poveikį besimokančiųjų dalyvavimui nuotolinio švietimo veikloje, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, kurioje jie negalėjo dalyvauti dėl skaitmeninių priemonių trūkumo; be to, ragina Komisiją rinkti duomenis apie mokytojų skaitmeninius įgūdžius visose valstybėse narėse;

susirūpinęs pažymi, kad spragos skaitmeninio švietimo srityje padidino esamą nelygybę tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje ir neproporcingai paveikė tuos, kurie jau ir taip yra nepalankioje socialinėje, ekonominėje ar kitokioje padėtyje, tuos, kurie turi mokymosi sunkumų ar negalią, taip pat pažeidžiamoms ar mažumų grupėms priklausančius asmenis; pabrėžia, kad ši skaitmeninė atskirtis turi būti nedelsiant panaikinta;

taip pat primena labai svarbų socialinį mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vaidmenį, pavyzdžiui, teikiant reguliaraus maitinimo paslaugas ir papildomą paramą; atkreipia dėmesį į neigiamą izoliavimo priemonių poveikį besimokančiųjų psichikos sveikatai ir gerovei, taip pat į įtampą, susijusią su vertinimu ir izoliacija nuo bendraamžių;

todėl palankiai vertina švietimo specialistų ir valstybių narių pastangas užtikrinti, kad būtų atnaujintas mokymasis gyvai COVID-19 atžvilgiu saugioje aplinkoje; ragina valstybes nares daryti tai, ko reikia, kad visiems būtų užtikrintas mokymasis gyvai; pripažįsta problemą, susijusią su švietimo įstaigų atidarymu, ir apgailestauja, dėl nepakankamo veiksmų koordinavimo ar keitimosi geriausia patirtimi Europos lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant sumažinti pavojų darbuotojų ir besimokančiųjų sveikatai ir padidinti galimybes tęsti švietimo procesą gyvai; taip pat mano, kad tuo atveju, jei būtų vėl taikomos izoliavimo priemonės, švietimo įstaigos turi būti aprūpintos priemonėmis, kad galėtų užtikrinti kokybišką skaitmeninį mokymąsi visiems besimokantiems ir spręsti psichikos sveikatos bei gerovės problemą bendradarbiaudamos su tėvais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

10.

pabrėžia, kad socialinė ir švietimo nelygybė dažnai atsiranda ankstyvoje vaikystėje ir didėja per pilnametystę, nes žemesnis išsilavinimas paprastai lemia prastesnes užimtumo perspektyvas, o tai savo ruožtu mažina galimybes mokytis darbo vietoje ir tobulėti;

11.

yra susirūpinęs dėl nevienodo skaitmeninio neraštingumo lygio, kuris išryškėjo krizės metu, nes daugelis žmonių susiduria su problemomis, susijusiomis su pagrindine duomenų apsauga internete, kibernetiniu saugumu ir informaciniu raštingumu; todėl atkreipia dėmesį į itin didelę dezinformacijos ir melagingų naujienų problemą; pabrėžia, kad svarbu ugdyti skaitmeninius ir informacinio raštingumo įgūdžius laikantis tikro mokymosi visą gyvenimą požiūrio, ir pažymi, kad reikia gerinti vyresnių asmenų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų galimybes įgyti skaitmeninių įgūdžių; ragina į peržiūrėtą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą įtraukti plataus masto Europos skaitmeninio raštingumo iniciatyvas;

12.

mano, kad pagrindinė krizės pamoka yra ta, kad įtrauktis ir lygios galimybės, kiek tai susiję su prieiga ir kokybe, turi būti būsimos Sąjungos švietimo ir mokymo politikos pagrindas;

13.

pabrėžia, kad krizė parodė, jog rengiant ir įgyvendinant švietimo politiką reikia įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokytojus ir instruktorius, besimokančius asmenis, neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, tėvus, įmones, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir vietos valdžios institucijas, ir laikytis bendro kūrimo požiūrio; primena, kad mokymasis vyksta formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos aplinkoje ir kad politikos formavimas turi būti orientuotas į šį daugialypį požiūrį;

14.

yra įsitikinęs, kad krizė suteikia galimybę išsamiai apsvarstyti būsimą švietimo ir mokymo politikos orientavimą bei jos vietą platesnėje atsigavimo po pandemijos darbotvarkėje; pabrėžia, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį pereinant prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų; primena, kad Europos žaliajame kurse pripažįstamas svarbus mokyklų, mokymo įstaigų ir universitetų vaidmuo skatinant pokyčius;

15.

taip pat mano, kad dabar yra tinkamiausias laikas persvarstyti ir modernizuoti mokymo programas ir mokymosi metodus, taip pat paspartinti pokyčių tempą; ragina valstybes nares pažangiu ir į besimokantįjį orientuotu būdu įtraukti skaitmeninimą bei inovacijas ir integruoti naujas ir besiformuojančias technologijas, kaip antai dirbtinį intelektą, blokų grandinės technologiją, pritaikomus mokymosi sprendimus ir žaidimizaciją, į savo švietimo ir mokymo sistemas; pabrėžia, kad reikia ištirti novatoriškų technologijų poveikį švietimo srityje ir populiarinti geriausios praktikos pavyzdžius Europos lygmeniu; primena teisės ir etikos principų, kuriais grindžiama intelektinė nuosavybė, svarbą, atsižvelgiant į skaitmeninio švietimo turinį; pabrėžia, kad skaitmeninių technologijų naudojimas turėtų būti įtrauktas į švietimą nuo ankstyvo amžiaus, tinkamai prižiūrint suaugusiesiems ir specialistams ir taikant aukščiausius duomenų ir autorių teisių apsaugos standartus;

16.

pabrėžia, kad neįmanoma pakeisti tiesioginio mokytojų ir besimokančiųjų bendravimo ir kad tik mokymasis gyvai gali veiksmingai užtikrinti socialinių ir bendravimo įgūdžių formavimą; todėl mano, kad nors tikėtina, jog pandemija paskatins perėjimą prie mišraus švietimo modelio, kuriame mokymasis gyvai klasėje bus derinamas su e. mokymosi sprendimais, mokymasis gyvai turi išlikti švietimo ir mokymo pagrindu; primena humanitarinių mokslų studijų svarbą ir mano, kad jos būtinos norint papildyti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, derinamus su menais (angl. STEAM), ir verslumo įgūdžius;

17.

mano, kad geresnis valstybių narių bendradarbiavimas ir koordinavimas bei platesnio užmojo Sąjungos švietimo ir mokymo politika būtų padėję veiksmingiau reaguoti į COVID-19 krizę, ir ragina Sąjungą ateityje imtis aktyvesnio koordinavimo vaidmens;

18.

todėl ragina Komisiją pasiūlyti drąsią būsimos Europos švietimo politikos sistemą, pagal kurią Europos švietimo erdvė būtų pakeista iš neaiškios bendraisiais principais grindžiamos vizijos į konkrečią darbo programą, kurioje būtų nustatyti išmatuojami tikslai, be kita ko, ne vėliau kaip iki 2025 m. Sąjungoje įdiegiant automatinį abipusį kvalifikacijų, diplomų ir mokymosi laikotarpių užsienyje pripažinimą; primygtinai ragina Komisiją laikytis panašaus drąsaus požiūrio į atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, pereinant nuo atskirų veiksmų rinkinio prie visavertės skaitmeninių įgūdžių ir švietimo strategijos; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti aktyvų Parlamento dalyvavimą visais politikos formavimo etapais;

19.

primygtinai reikalauja, kad Europos švietimo politika būtų grindžiama bendrai parengta politikos programa, užtikrinančia, kad atitinkamomis politinėmis iniciatyvomis, kaip antai Europos įgūdžių darbotvarke, Europos švietimo erdve, Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, Jaunimo garantijų iniciatyva ir vaiko garantijų sistema, būtų papildomi ir remiami aiškūs bendrieji politikos tikslai; mano, kad švietimo aspektas turi būti įtrauktas į dialogą su piliečiais, pavyzdžiui, per konferenciją dėl Europos ateities;

20.

pažymi, kad pažanga kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę yra gerokai didesnė nei vykdant panašius procesus kituose švietimo sektoriuose; todėl ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kitiems švietimo sektoriams, ypač ikimokykliniam ugdymui, mokykliniam ugdymui, suaugusiųjų švietimui ir profesiniam rengimui bei mokymui, laikantis mokymosi visą gyvenimą požiūrio;

21.

primena, kad programa „Erasmus +“ yra pirminė finansavimo priemonė Europos švietimo erdvės kūrimui remti; pabrėžia su programos „Erasmus +“ parama sukurtų priemonių vertę, kuriant mokymo išteklius ir jais dalijantis, pavyzdžiui, pasitelkiant iniciatyvą „e. Twinning“, ir rengiant mokytojų rengimo modulius, pavyzdžiui, pasitelkiant programą „School Education Gateway“; mano, kad tokios priemonės turėtų būti išplėstos, geriau finansuojamos ir aktyviau propaguojamos švietimo bendruomenėje, kad būtų galima iš tikrųjų pakeisti mokymą ir mokymąsi internetu; primena, kad remia programą „Erasmus+“, kurioje judumas papildomas virtualaus mokymosi ir bendradarbiavimo priemonėmis, bet ne pakeičiamas jomis; atkreipia dėmesį į vertingą įvairių Parlamento pasiūlytų su švietimu susijusių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų indėlį ir ragina įtraukti sėkmingus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus rengiant politiką ir programas;

22.

be to, pabrėžia galimą profesinio meistriškumo centrų, „DiscoverEU“ ir Europos universitetų iniciatyvų indėlį į Europos švietimo erdvę; vis dėlto apgailestauja, kad 2020 m. gegužės mėn. Komisijos persvarstytame pasiūlyme dėl DFP, kurį 2020 m. liepos mėn. dar labiau sumažino Europos Vadovų Taryba, numatytas nepakankamas programos „Erasmus +“ finansavimas, reikalingas šioms pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti, nedarant poveikio pagrindinėms programos dalims, visų pirma judumo mokymosi tikslais galimybių didinimui ir programos įtraukumo didinimui;

23.

pažymi, kad švietimo politika gali būti remiama įgyvendinant įvairias Sąjungos finansavimo programas; ragina Komisiją pirmenybę teikti tikslinėms investicijoms į švietimo įstaigoms ir besimokantiems asmenims skirtą skaitmeninę infrastruktūrą bei įrangą, kad būtų sudarytos sąlygos nuotoliniam ir internetiniam mokymuisi, ypač atsižvelgiant į skaitmeninius įtaisus ir prieigą prie interneto kaimo vietovėse; pabrėžia, kad šiuo tikslu turėtų būti naudojama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir Europos regioninės plėtros fondas;

24.

pabrėžia, kad aukštos kokybės švietimo sistemos yra ES konkurencingumo pasaulyje pagrindas, ir primena, kad gerai veikiančioms šveitimo ir mokymo sistemoms reikia didelių viešųjų investicijų; todėl pažymi, kad plataus užmojo politika be atitinkamo finansavimo nėra patikima; labai apgailestauja, kad tarp programų, kurioms skirtas biudžetas buvo sumažintas, yra ir būtent tos programos, kuriomis remiama švietimo ir mokymo politika, visų pirma „Erasmus +“, „Europos horizontas“ ir „Europos socialinis fondas +“; pakartoja savo raginimą patrigubinti programos „Erasmus +“ biudžetą, palyginti su 2014–2020 m. DFP nustatytu biudžetu; ragina valstybes nares aktyviai naudoti ekonomikos gaivinimo plane numatytas lėšas, skirtas investicijoms į švietimą skatinti; ragina valstybes nares smarkiai padidinti viešąsias išlaidas švietimui;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0485

(4) OL C 28, 2020 1 27, p. 8.

(5) Brookings Institution, 2020 m. balandžio mėn.

(6) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, 2019 m.