P9_TA(2020)0251

ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo steigimas

2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2020/2072(INI))

(2021/C 395/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį,

—	atsižvelgdamas ypač į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 3 dalį ir į 5, 6, 7 ir 11 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų apsauga ir rėmimu Sąjungoje, įskaitant jos 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtus Protokolus Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teismo praktiką,

—	atsižvelgdamas į Kopenhagos kriterijus ir Sąjungos teisyną (acquis), kurį turi įgyvendinti šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į Sąjungą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, Jungtinių Tautų visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas ir ataskaitas ir Jungtinių Tautų sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką bei Žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro, atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais ir kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) organų rekomendacijas ir ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos socialinių teisių komiteto praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, Kovos su diskriminacija, įvairovės ir įtraukties iniciatyvinio komiteto, Venecijos komisijos ir kitų Europos Tarybos organų konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

—	atsižvelgdamas į susitarimą, kuriuo įsteigiama Kovos su korupcija valstybių grupė,

—	atsižvelgdami į Venecijos komisijos 2016 m. kovo 18 d. 106-oje plenarinėje sesijoje priimtą teisinės valstybės kontrolinį sąrašą,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2020 m. balandžio 7 d. priemonių rinkinį valstybėms narėms „Demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymasis ir žmogaus teisių paisymas COVID-19 sveikatos krizės metu“,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, organizacijų partnerių 2020 m. metinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą dėl 2020 m. Komisijos darbo programos (COM(2020)0037) ir į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą dėl patikslintos 2020 m. Komisijos darbo programos (COM(2020)0440),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos paskelbtą 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“, kurioje pasiūlyta įsteigti metinį forumą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto grupės dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų pranešimą „Nacionaliniai pokyčiai pilietinės visuomenės aspektu 2018–2019 m.“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių srityje ES veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų patiriamos problemos“, paskelbtą 2018 m. sausio 17 d., ir į kitas šios agentūros ataskaitas bei duomenis,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto pranešimą „Pekinas + 25: penktoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, remiančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m. (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (11),

—	atsižvelgdamas į bendras pilietinės visuomenės organizacijos rekomendacijas „Nuo projekto iki pėdsako: Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsauga taikant Europos teisinės valstybės mechanizmą“, 2020 m. balandžio mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 11 d. Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo ataskaitą „Teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje“,

—	atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir demokratijos tinklo ES vidaus politikos žmogaus teisių srityje darbo grupės 2020 m. gegužės 4 d. dokumentus, pateiktus Europos Komisijai, kuri rengdama ataskaitą dėl teisinės valstybės, vykdė konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais,

—	atsižvelgdamas į savo Europos pridėtinės vertės vertinimą, pridėtą prie 2016 m. spalio mėn. teisėkūros pranešimo savo iniciatyva dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo,

—	atsižvelgdamas į Parlamento 2020 m. balandžio mėn. atliktą pirminį ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo Europos pridėtinės vertės vertinimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46, 54 ir 148 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0170/2020),

kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, kaip tai nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau –ES sutartis) 2 straipsnyje; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms ir visos valstybės narės laisva valia įsipareigojo jų laikytis; kadangi demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės yra vienas kitą stiprinančios vertybės;

kadangi Sąjunga savo stojimo kriterijuose nustatė, kad narystei Sąjungoje būtina, jog šalyje kandidatėje būtų sukurtos stabilios institucijos, užtikrinančios demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą; vis dėlto pažymi, kad Sąjunga neturi veiksmingų priemonių, užtikrinančių šių kriterijų vykdymą valstybei įstojus į Sąjungą;

kadangi per praėjusį dešimtmetį keliose valstybėse narėse įvykdyti įžūlūs išpuoliai prieš Sąjungos vertybes; kadangi Parlamentas nuo 2011 m. ne kartą atkreipė dėmesį į šiuos nerimą keliančius pokyčius savo rezoliucijose, be kita ko 2018 m. buvo inicijuota procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnį; kadangi nuo 2016 m. Parlamentas ragina vykdyti išsamią, prevencinę ir įrodymais pagrįstą šios srities stebėseną taikant ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą;

kadangi pažeidžiant ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas Sąjungos vertybes ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnyje nurodytą teisę į nediskriminavimą, pažeidžiamų grupių, tokių kaip moterys, neįgalieji romų tautybės asmenys ir LGBTI asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, teisės kai kuriose valstybėse narėse vis dar nėra visapusiškai gerbiamos ir tokios grupės nėra visapusiškai apsaugotos nuo neapykantos ir diskriminacijos; kadangi dėl COVID-19 pandemijos pritaikytos neatidėliotinos priemonės, dar labiau apribojusios pagrindines teises ir susilpninusios demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą;

kadangi apie 10 proc. Sąjungos piliečių priklauso tautinėms mažumoms; kadangi pagarba mažumų teisėms yra neatsiejama Sąjungos vertybių, išdėstytų ES sutarties 2 straipsnyje, dalis; kadangi mažumos prisideda prie Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovės; kadangi nėra Sąjungos teisinės sistemos, pagal kurią būtų užtikrinamos ir stebimos mažumų teisės;

F.	kadangi dėl ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimų be deramo atsako ir pasekmių Europos lygmeniu silpnėja Europos projekto sanglauda, visų Sąjungos piliečių teisės ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas;

G.	kadangi korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir sąžiningam elgesiui su visais piliečiais;

kadangi nepriklausoma žurnalistika ir galimybė gauti pliuralistinės informacijos yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai; kadangi nebuvo pakankamai tvirtai reaguojama į nerimą keliančios žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo Sąjungoje klausimą; kadangi pilietinė visuomenė yra būtina norint, kad demokratija klestėtų; kadangi dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės daroma daugiau demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimų; kadangi Sąjungos institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene visais lygmenimis;

kadangi nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumą; kadangi galimybė gauti teisinę pagalbą ir teismo mokesčių dydis gali turėti didelį poveikį teisei kreiptis į teismą; kadangi Chartijos teisinė galia yra tokia pati kaip ir Sutarčių; kadangi, kaip teigia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, valstybių narių teisminės institucijos Chartiją taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisės aktus, tačiau puoselėjant bendrą teisinę, teismų ir teisinės valstybės kultūrą svarbu, kad visada būtų atsižvelgiama į Chartijoje įtvirtintas teises;

J.	kadangi Komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. paskelbė 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (COM(2020)0580), po kurios bus parengta atnaujinta Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategija ir Europos demokratijos veiksmų planas;

K.	kadangi kai tik bus priimtas reglamentas dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, jis taps nepamainoma priemone užtikrinant teisinės valstybės principą Sąjungoje;

kadangi vykdant visus stebėsenos mechanizmus turi aktyviai dalyvauti suinteresuotieji subjektai, veikiantys demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos ir rėmimo srityje, įskaitant pilietinę visuomenę, Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų įstaigas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, nacionalines žmogaus teisių institucijas, atitinkamas institucijas ir profesines sąjungas, padedančias teisminėms institucijoms vykdyti nepriklausomą teisingumą; kadangi dėl to pilietinei visuomenei reikalingas atitinkamas Sąjungos finansavimas, visų pirma įgyvendinant Teisingumo programą ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

M.	kadangi būtina stiprinti ir racionalizuoti esamus mechanizmus ir sukurti veiksmingą mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi Sutartyse įtvirtintų principų ir vertybių;

kadangi Parlamentas, Komisija ir Taryba (toliau – trys institucijos) neviršydamos Sutartimis joms suteiktų įgaliojimų, dalijasi politine atsakomybe remiant Sąjungos vertybes; kadangi pagal tarpinstitucinį susitarimą, kurio teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnis, būtų užtikrinta tvarka, būtina siekiant palengvinti trijų institucijų bendradarbiavimą šioje srityje; kadangi pagal SESV 295 straipsnį bet kuri iš trijų institucijų gali pasiūlyti sudaryti tokį susitarimą;

pabrėžia, kad Sąjunga nedelsdama turi parengti tvirtą; išsamią ir konstruktyvią demokratijos, teisinės valstybės ir visų savo piliečių pagrindinių teisių veiksmingos apsaugos ir stiprinimo darbotvarkę; primygtinai reikalauja, kad Sąjunga ir toliau kovotų už laisvę ir teisingumą Europoje ir pasaulyje;

įspėja, kad Sąjunga susiduria su precedento neturinčia ir stiprėjančia pamatinių vertybių krize, kuri kelia grėsmę Sąjungos, kaip demokratinio taikos projekto, ilgalaikiam išlikimui; yra labai susirūpinęs dėl augančių ir įsigalėjusių autokratinių ir neliberalių srovių, dar labiau sustiprėjusių dėl COVID-19 pandemijos ir ekonomikos nuosmukio, taip pat dėl korupcijos, dezinformacijos ir korupcinio valstybės užvaldymo kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl šių tendencijų kyla pavojus Sąjungos teisinės tvarkos sanglaudai, visų jos piliečių pagrindinių teisių apsaugai, bendrosios rinkos veikimui, bendros politikos veiksmingumui ir tarptautiniam patikimumui;

primena, kad Sąjunga vis dar struktūriškai nepajėgi kovoti su demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės padėties blogėjimu ir pažeidimais valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Taryba nesugebėjo padaryti reikšmingos pažangos užtikrindama pagarbą Sąjungos vertybėms pagal pradėtas ES sutarties 7 straipsnio procedūras; pažymi, kad dėl to, jog Taryba nepavyksta veiksmingai taikyti ES sutarties 7 straipsnio nuostatų, iš tiesų sudaromos sąlygos nuolat nukrypti nuo ES sutarties 2 straipsnyje numatytų vertybių; susirūpinęs pastebi, kad Sąjungos priemonių rinkinys šioje srityje yra nenuoseklus ir ragina jį supaprastinti ir tinkamai įgyvendinti;

teigiamai vertina Komisijos darbą rengiant savo metinę ataskaitą dėl teisinės valstybės; palankiai vertina tai, kad metinis vertinimas apima ne tik teisinės valstybės principą, bet ir korupciją bei žiniasklaidos laisvę; tačiau pažymi, kad jis neapima demokratijos ir pagrindinių teisių klausimų; ypač apgailestauja dėl to, kad į procedūrą neįtraukta asociacijų laisvė ir pilietinės visuomenės galimybių sumažinimas; susirūpinęs pabrėžia, kad, pažeidžiant ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas Sąjungos vertybes, kai kuriose valstybėse narėse pažeidžiamų grupių, įskaitant moteris, neįgaliuosius, romų tautybės asmenis ir LGBTI asmenis, vyresnio amžiaus žmones, teisės vis dar nėra visapusiškai gerbiamos ir tokios grupės nėra visapusiškai apsaugotos nuo neapykantos ir diskriminacijos; primena, kad Parlamentas ne kartą ragino sukurti stebėsenos mechanizmą, kuris apimtų visą ES sutarties 2 straipsnio taikymo sritį; pakartoja, kad būtinas objektyvus ir įrodymais pagrįstas stebėsenos mechanizmas, įtvirtintas privalomame teisės akte, pagal kurį trys institucijos vykdytų skaidrų reglamentuotą procesą ir kuriame būtų aiškiai apibrėžta atsakomybė, taigi Sąjungos vertybių apsauga ir rėmimas taptų nuolatine ir matoma Sąjungos darbotvarkės dalimi;

siūlo remiantis Parlamento 2016 m. pasiūlymu ir Komisijos metine ataskaita dėl teisinės valstybės sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą (toliau – mechanizmas), kurį reglamentuotų tarpinstitucinis trijų institucijų susitarimas, kurį sudarytų metinis Sąjungos vertybių stebėsenos ciklas, kuris apimtų visus ES sutarties 2 straipsnio aspektus ir būtų taikomas visoms valstybėms narėms vienodai, objektyviai ir teisingai, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

pabrėžia, kad į metinį stebėsenos ciklą turi būti įtrauktos aiškios rekomendacijos konkrečioms šalims, jų įgyvendinimo terminai ir tikslai, kurie būtų kitų metų metinių ataskaitų arba neatidėliotinų ataskaitų dalis; pabrėžia, kad neįgyvendinus rekomendacijų turi būti numatytos konkrečios Sąjungos vykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnį, įsipareigojimų nevykdymo procedūras ir biudžeto sąlygas, kai jos įsigalios; atkreipia dėmesį į tai, kad rekomendacijomis turėtų būti siekiama ne tik atlyginti pažeidimų žalą, bet ir skatinti politiką, pagal kurią piliečiai galėtų naudotis Sąjungos teisėmis ir vertybėmis;

pabrėžia, kad mechanizmu turėtų būti apibendrintos ir pakeistos esamos priemonės, visų pirma Komisijos metinė ataskaita dėl teisinės valstybės, Komisijos teisinės valstybės priemonės, Komisijos Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita, Tarybos dialogas teisinės valstybės klausimais ir bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM), kartu didinant papildomumą ir suderinamumą su kitomis turimomis priemonėmis, įskaitant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnį, įsipareigojimų nevykdymo procedūras, biudžeto sąlygas, kai jos įsigalios; mano, kad trys institucijos, atlikdamos vertinimą siekiant ES sutarties 7 straipsnio ir biudžeto sąlygiškumo, kai tik jis įsigalios, tikslų, turėtų remtis metinio stebėsenos ciklo išvadomis; pabrėžia, kad turi būti gerbiami kiekvienos iš trijų institucijų vaidmenys ir prerogatyvos;

pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas yra neatskiriama teismų sprendimų priėmimo proceso dalis ir reikalavimas, kylantis iš ES sutarties 19 straipsnyje nustatyto veiksmingos teisinės apsaugos principo; yra susirūpinęs dėl to, kad pastarojo meto išpuoliais prieš teisinę valstybę labiausiai buvo siekiama pakenkti teismų nepriklausomumui ir pabrėžia, kad visi nacionaliniai teismai yra ir Europos teismai; primygtinai ragina Komisiją panaudoti visas turimas priemones prieš bet kokius valstybių narių vyriausybių bandymus kelti pavojų teisminių institucijų nepriklausomumui ir laiku informuoti Parlamentą apie tokią padėtį;

primena, kad pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos yra teisinis įsipareigojimas; pakartoja, kad reikia nedelsiant pabaigti prisijungimo procesą siekiant užtikrinti nuoseklią žmogaus teisių apsaugos sistemą visoje Europoje ir toliau stiprinti pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą Sąjungoje; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant visiškai įgyvendinti Sutartis ir nepagrįstai nedelsiant užbaigti prisijungimo procesą;

10.

primena, kad pilietinė visuomenė, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės įstaigos ir kiti susiję subjektai turi atlikti labai svarbų vaidmenį visais metinio stebėsenos ciklo etapais – pradedant informacijos pateikimu ir baigiant įgyvendinimo palengvinimu ir stebėsena; pabrėžia, kad reikia užtikrinti žmogaus teisių gynėjų ir pranešimus teikiančių subjektų apsaugą tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis, taip pat prireikus apsaugą nuo piktnaudžiavimo teismo veiksmais, kartu skiriant tinkamą finansavimą visais lygmenimis; atsižvelgdamas į tai ragina atlikus išsamų poveikio vertinimą parengti Europos asociacijų bei ne pelno organizacijų statutą; pabrėžia pranešėjų indėlį užtikrinant teisinę valstybę ir kovojant su korupcija; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip perkeliama į nacionalinę teisę ir taikoma 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (12); atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinių žmogaus teisių institucijų akreditavimo būklė ir pilietinės visuomenės erdvė savaime gali būti vertinimo rodikliai; ragina nacionalinius parlamentus rengti viešas diskusijas ir priimti pozicijas dėl stebėsenos ciklo rezultatų; pabrėžia, kad teisingumo srities specialistų mokymas yra labai svarbus siekiant tinkamai įgyvendinti ir taikyti Sąjungos teisę ir taip visoje Sąjungoje stiprinti bendrą teisinę kultūrą; mano, kad būsimoje Europos teisėjų mokymo strategijoje daugiau dėmesio turi būti skiriama teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo skatinimui ir į ją turi būti įtrauktas mokymas įgūdžių ir neteisiniais klausimais, kad teisėjai būtų geriau pasirengę atlaikyti netinkamą spaudimą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti teismų ir praktikuojančių teisininkų dialogą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas skatinant reguliarų keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų stiprinama ir plėtojama Sąjungos teisingumo erdvė, grindžiama demokratija, teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje reikia užtikrinti tinkamą sektorinių programų „Teisingumo programa“ ir „Teisių ir vertybių programa“ finansavimą, nes šiomis programomis siekiama apsaugoti ir remti Sąjungos vertybes, plėtoti Sąjungos teisingumo erdvę, pagrįstą, teisinės valstybės principu, ir remti pilietinę visuomenę;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisingumo rezultatų suvestinė, pagal kurią galima palyginti valstybių narių teismų sistemų bendrą padėtį, ir mechanizmas turėtų vienas kitą papildyti; atkreipia dėmesį, kad pagal 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę vis dar yra didelių skirtumų tarp valstybių narių neišnagrinėtų bylų požiūriu, kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo neišnagrinėtų bylų, ne visos valstybės narės siūlo mokymus, susijusius su IT įgūdžiais, kuriais siekiama prisitaikyti prie skaitmeninimo ir lengviau užtikrinti teisę kreiptis į teismą, kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo galimybių gauti teisinę pagalbą ir daugelio valstybių narių teismų sistemose dar neužtikrinta lyčių lygybė;

12.

patvirtina Parlamento vaidmenį pagal ES sutarties 7 straipsnį stebint, ar laikomasi Sąjungos vertybių; dar kartą ragina užtikrinti galimybes Parlamentui teikti savo pagrįstą nuomonę Tarybai ir dalyvauti pagal 7 straipsnį rengiamuose klausymuose, kai jis inicijavo procedūrą, paisant kiekvienos iš trijų institucijų prerogatyvų ir vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu; ragina Tarybą nuolat informuoti Parlamentą ir užtikrinti aktyvų jo dalyvavimą, taip pat dirbti skaidriai; mano, kad tarpinstituciniu susitarimu paremtas mechanizmas suteiks reikiamą pagrindą geresniam koordinavimui;

13.

mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje, norint stiprinti Sąjungos gebėjimą remti ir apsaugoti savo konstitucinį pagrindą, gali prireikti keisti Sutartį; laukia konferencijos dėl Europos ateities apmąstymų ir išvadų šiuo klausimu; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta veiksmingesnė 7 straipsnio procedūra peržiūrint daugumos, kurią reikia surinkti norint imtis veiksmų, sąlygą ir sustiprinant sankcijų mechanizmą; ragina konferenciją dėl Europos ateities apsvarstyti galimybę sustiprinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį saugant pagrindines Sąjungos vertybes; ragina, atlikus išsamų poveikio vertinimą, persvarstyti 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (13), siekiant sustiprinti ir išplėtoti šios agentūros įgaliojimus, kad ji galėtų imtis veiksmų ginant ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;

14.

yra tvirtai įsitikinęs, kad reagavimas į Sąjungos vertybių krizę, be kita ko, taikant siūlomą mechanizmą, yra išankstinė sąlyga siekiant atkurti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, taip sudarant sąlygas visai Sąjungai išlaikyti ir toliau plėtoti visas bendras politikos kryptis;

15.

apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. liepos 21 d. išvadose susilpnino Komisijos pasiūlytą biudžeto sąlygų mechanizmą; dar kartą ragina užtikrinti, kad sistemingi ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimai būtų nesuderinami su Sąjungos finansavimu; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą reikia taikyti atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę, be kurios kyla pavojus naujų biudžeto sąlygų mechanizmo veiksmingumui; reikalauja, kad biudžeto sąlygų principas būtų taikomas kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama sušvelninti bet kokį galimą poveikį atskiriems Sąjungos finansavimo gavėjams, be kita ko, pilietinės visuomenės organizacijoms; pabrėžia, kad biudžeto sąlygų mechanizmo negalima pakeisti vien siūlomu metiniu stebėsenos ciklu; ragina Europos Vadovų Tarybą vykdyti 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu deklaracijoje duotą pažadą apsaugoti demokratiją ir teisinę valstybę;

16.

ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl tarpinstitucinio susitarimo pagal SESV 295 straipsnį; mano, kad priede išdėstytas pasiūlymas yra tinkamas tokių derybų pagrindas;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamą pasiūlymą Komisijai ir Tarybai.

(1) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.

(2) OL C 390, 2019 11 18, p. 117.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0407.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0456.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0328.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0007.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.

(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(12) OL L 305, 2019 11 26, p. 17.

(13) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Sąjungos vertybių sutvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 295 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (toliau – Sąjungos vertybės);

(2)

pagal ES sutarties 49 straipsnį pagarba Sąjungos vertybėms ir įsipareigojimas jas remti yra pagrindinė narystės Sąjungoje sąlyga. Pagal ES sutarties 7 straipsnį, jeigu valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sąjungos vertybes, gali būti sustabdytos tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teisės. Pagarba Sąjungos vertybėms yra aukšto lygio valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo pagrindas;

(3)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – trys institucijos) pripažįsta, kad svarbu gerbti Sąjungos vertybes. Pagarba Sąjungos vertybėms yra būtina užtikrinant tinkamą Sąjungos veikimą ir siekiant jos tikslų, išdėstytų ES sutarties 3 straipsnyje. Visos trys institucijos įsipareigoja lojaliai tarpusavyje bendradarbiauti, siekdamos remti Sąjungos vertybes ir užtikrinti joms pagarbą;

(4)

trys institucijos pripažįsta, kad reikia racionalizuoti ir didinti esamų priemonių, skirtų Sąjungos vertybių laikymuisi skatinti, veiksmingumą. Todėl reikėtų sukurti visapusišką, įrodymais pagrįstą tarpinstitucinį mechanizmą, kuriuo laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, siekiant pagerinti trijų institucijų veiklos koordinavimą ir remtis anksčiau įgyvendintomis iniciatyvomis. Remiantis 2013 m. birželio 6 ir 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadomis, toks mechanizmas turėtų veikti „skaidriai, remiantis objektyviai surinktais, palygintais ir išanalizuotais įrodymais ir kad visoms valstybėms narėms būtų taikomas vienodas požiūris“;

(5)

trys institucijos sutaria, kad pagarbai Sąjungos vertybėms ir jų rėmimui stiprinti būtinas metinis Sąjungos vertybių stebėsenos ciklas. Metinis stebėsenos ciklas turėtų būti išsamus, objektyvus, nešališkas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir vienodai bei teisingai taikomas visoms valstybėms narėms. Pagrindinis metinio stebėsenos ciklo tikslas turėtų būti užkirsti kelią Sąjungos vertybių pažeidimams ir šių vertybių nesilaikymui ir pabrėžti teigiamus pokyčius bei keistis geriausia patirtimi, kartu suteikiant bendrą pagrindą kitiems trijų institucijų veiksmams. Trys institucijos taip pat susitaria naudotis šiuo tarpinstituciniu susitarimu, kad į jį būtų įtrauktos esamos priemonės ir iniciatyvos, susijusios su pagarba Sąjungos vertybėms ir jų rėmimu, visų pirma Komisijos metinė ataskaita dėl teisinės valstybės, Tarybos kasmetinis dialogas teisinės valstybės klausimais ir Komisijos teisinės valstybės priemonės, siekiant išvengti dubliavimosi ir padidinti bendrą veiksmingumą;

(6)

metinį stebėsenos ciklą turėtų sudaryti parengiamasis etapas, metinės Sąjungos vertybių laikymosi stebėsenos ataskaitos, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, paskelbimo etapas ir tolesnių veiksmų, įskaitant rekomendacijų įgyvendinimą, etapas. Metinis stebėsenos ciklas turėtų būti vykdomas laikantis skaidrumo ir atvirumo principų ir dalyvaujant piliečiams ir pilietinei visuomenei ir jis turėtų būti apsaugotas nuo dezinformacijos;

(7)

trys institucijos laikosi bendros nuomonės, kad metinis stebėsenos ciklas turėtų pakeisti Komisijos sprendimus 2006/928/EB (1) ir 2006/929/EB (2) ir, inter alia, turėtų atitikti tų sprendimų tikslus. Šis tarpinstitucinis susitarimas nedaro poveikio 2005 m. Stojimo aktui, ypač jo 37 ir 38 straipsniams;

(8)

metinis stebėsenos ciklas taip pat turėtų papildyti kitas su pagarba Sąjungos vertybėms ir jų rėmimu susijusias priemones ir būti su jomis suderintas. Trys institucijos visų pirma įsipareigoja metinių stebėsenos ataskaitų išvadas naudoti, vertindamos, ar atsižvelgiant į ES sutarties 7 straipsnį iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jas šiurkščiai ir nuolat pažeidžia. Taip pat Komisija įsipareigoja remtis metinio stebėsenos ciklo išvadomis, kaip vertinimo dalimi, atlikdama vertinimą, ar reikia pradėti įsipareigojimų nevykdymo procedūrą ir ar yra visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/xxxx3 5 straipsnį (3); trys institucijos sutaria, kad jos, vykdydamos veiksmus, susijusius su Sąjungos vertybėmis, bendrai vadovausis metiniu stebėsenos ciklu;

(9)

laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnio, šiuo tarpinstituciniu susitarimu tik išdėstoma tvarka, kuria palengvinamas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas, pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį, šios institucijos veikia neviršydamos Sutartimis joms suteiktų įgaliojimų ir laikydamosi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų; tarpinstitucinis susitarimas nedaro poveikio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prerogatyvoms savarankiškai aiškinti Sąjungos teisę,

SUSITARĖ:

I. TIKSLAI

Trys institucijos susitaria koordinuodamos ir bendradarbiaudamos remti ir stiprinti pagarbą pamatinėms Sąjungos vertybėms pagal ES sutarties 2 straipsnį.

II. METINIS STEBĖSENOS CIKLAS

Trys institucijos susitaria lojaliai tarpusavyje bendradarbiaudamos rengti metinį Sąjungos vertybių stebėsenos ciklą, apimantį problemas ir geriausią praktiką visose Sąjungos vertybių srityse. Metinį stebėsenos ciklą sudaro parengiamasis etapas, metinės Sąjungos vertybių stebėsenos ataskaitos (toliau – metinė ataskaita), įskaitant rekomendacijas, paskelbimo etapas ir tolesnių veiksmų etapas.

Trys institucijos susitaria įsteigti nuolatinę tarpinstitucinę darbo grupę Sąjungos vertybių klausimais (toliau – darbo grupė). Darbo grupė sudaro palankesnes sąlygas trijų institucijų veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui vykdant metinį stebėsenos ciklą. Darbo grupė periodiškai informuoja visuomenę apie savo veiklą.

Nepriklausomų ekspertų grupė pataria darbo grupei ir trims institucijoms. Nepriklausomų ekspertų grupė, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, nešališkai nustato pagrindinius teigiamus ir neigiamus pokyčius kiekvienoje valstybėje narėje ir prisideda rengiant metinės ataskaitos metodiką. Trys institucijos gali konsultuotis su nepriklausomų ekspertų grupe bet kuriuo metinio stebėsenos ciklo etapu.

Parengiamasis etapas

Komisija kasmet rengia tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, siekdama surinkti informaciją metinei ataskaitai. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais vyksta kiekvienų metų pirmąjį ketvirtį. Konsultacijos turi būti skaidrios ir grindžiamos aiškia ir griežta metodika, kurią patvirtino darbo grupė. Bet kuriuo atveju, metodika turėtų apimti atitinkamo pobūdžio orientacinius tikslus, pavyzdžiui, išvardytus Komisijos sprendimų 2006/928/EB ir 2006/929/EB prieduose.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais sudaro galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms, nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir lygybės įstaigoms, profesinėms sąjungoms ir tinklams, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų įstaigoms, Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms ir valstybėms narėms, įskaitant atitinkamas nacionalinės institucijas, prisidėti rengiant metinę ataskaitą. Komisija suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją įtraukia į metinę ataskaitą. Prieš paskelbdama metinę ataskaitą, Komisija savo interneto svetainėje paskelbia pateiktą su konsultacijomis susijusią informaciją.

Komisija, pagal darbo grupės patvirtintą metodiką rengdama metinę ataskaitą, remiasi visa turima informacija. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, kitų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų, Europos Tarybos, įskaitant Venecijos komisiją ir Kovos su korupcija valstybių grupę, ir kitų tarptautinių organizacijų, kurios rengia atitinkamus tyrimus, ataskaitos ir duomenys. Kai Komisijos parengta metinė ataskaita skiriasi nuo nepriklausomų ekspertų grupės išvadų, Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti Komisijos darbo grupei paaiškinti priežastis.

Bet kurios iš trijų institucijų paskirtieji atstovai, koordinuodami su darbo grupe, turi galimybę rengti faktų nustatymo vizitus į valstybes nares, kad gautų papildomos informacijos ir išsiaiškintų Sąjungos vertybių padėtį atitinkamose valstybėse narėse. Komisija išvadas įtraukia į metinę ataskaitą.

Komisija reguliariai informuoja darbo grupę apie parengiamajame etape padarytą pažangą.

Metinė ataskaita ir rekomendacijos

10.

Komisija, remdamasi parengiamajame etape surinkta informacija, parengia metinės ataskaitos projektą. Metinė ataskaita turėtų apimti tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius, susijusius su Sąjungos vertybėmis valstybėse narėse. Metinė ataskaita turi būti nešališka, paremta objektyviai surinktais įrodymais ir parengta visoms valstybėms narėms taikant vienodą požiūrį. Ataskaitų išsamumas turėtų atitikti konkrečios padėties sunkumą. Į metinę ataskaitą įtraukiamas skirsnis dėl su Sąjungos vertybėmis susijusių įsipareigojimų nevykdymo procedūrų.

11.

Siekiant stiprinti Sąjungos vertybių apsaugą ir rėmimą metinėje ataskaitoje pateikiamos kiekvienai valstybei narei skirtos rekomendacijos. Rekomendacijose nurodomi konkretūs tikslai ir įgyvendinimo terminai ir tinkamai atsižvelgiama į visus pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį priimtuose motyvuotuose pasiūlymuose nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus. Rekomendacijose atsižvelgiama į valstybių narių politinių ir teisinių sistemų įvairovę. Rekomendacijų įgyvendinimas vertinamas atitinkamai kitų metų metinėse ataskaitose arba neatidėliotinose ataskaitose.

12.

Metinė ataskaita ir joje pateiktos rekomendacijos paskelbiamos kiekvienų metų rugsėjo mėn. Paskelbimo datą trys institucijos suderina darbo grupėje. Prieš paskelbdama metinę ataskaitą, Komisija darbo grupei pateikia metinės ataskaitos projektą.

Tolesni veiksmai

13.

Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo metinės ataskaitos paskelbimo Europos Parlamentas ir Taryba aptaria jos turinį. Diskusijos skelbiamos viešai. Parlamentas ir Taryba savo pozicijas dėl metinės ataskaitos išdėsto priimdami rezoliucijas ir išvadas. Imdamiesi tolesnių veiksmų, Europos Parlamentas ir Taryba įvertina ir apsvarsto, kokiu mastu valstybės narės įgyvendino ankstesnes rekomendacijas, įskaitant atitinkamus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus. Trys institucijos, vadovaudamosi joms Sutartyse suteiktais įgaliojimais, prisideda prie veiksmingos tolesnės priežiūros. Trys institucijos stengiasi laiku skatinti diskusijas apie metinę ataskaitą valstybėse narėse, visų pirma nacionaliniuose parlamentuose.

14.

Remdamasi metinės ataskaitos išvadomis, Komisija savo iniciatyva arba Europos Parlamento ar Tarybos prašymu pradeda dialogą su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, taip pat atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, siekdama palengvinti rekomendacijų įgyvendinimą. Komisija nuolat atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai už dialogo pažangą. Komisija gali bet kuriuo metu, be kita ko, atitinkamos valstybės narės prašymu, teikti techninę pagalbą valstybėms narėms vykdant įvairią veiklą. Europos Parlamentas, bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais, surengia tarpparlamentines diskusijas dėl metinės ataskaitos išvadų.

15.

Nustatydamos finansavimo prioritetus trys institucijos turėtų atsižvelgti į metinės ataskaitos išvadas. Visų pirma Komisija, rengdama atitinkamas Sąjungos lėšų išmokėjimo pagal pasidalijamojo arba tiesioginio valdymo principą metines darbo programas, turėtų įtraukti tikslinę paramą nacionaliniams subjektams, prisidedantiems prie Sąjungos vertybių apsaugos ir rėmimo, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijoms ir žiniasklaidai.

16.

Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį ir Reglamento (ES) 2020/xxxx 5 straipsnį, taip pat vienos trečiosios valstybių narių, Europos Parlamento bei Komisijos prerogatyvai teikti Tarybai pagrįstus pasiūlymus pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, trys institucijos susitaria, kad vykdydamos veiksmus, susijusius su Sąjungos vertybėmis, vadovausis metinėmis ataskaitomis.

17.

Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti Komisijos parengti ir paskelbti konkrečias gaires ir rodiklius, skirtus atitinkamiems horizontaliesiems klausimams, kilusiems per metinį stebėsenos ciklą, spręsti.

Neatidėliotina ataskaita

18.

Jeigu padėtis vienoje ar keliose valstybėse narėse kelia grėsmę, kad bus padaryta neišvengiama ir didelė žala Sąjungos vertybėms, Komisija gali savo iniciatyva arba paprašius Europos Parlamentui arba Tarybai parengti neatidėliotiną ataskaitą. Komisija, konsultuodamasi su darbo grupe, parengia ataskaitą. Gavusi Europos Parlamento arba Tarybos prašymą, Komisija nedelsdama parengia neatidėliotiną ataskaitą ne vėliau kaip per du mėnesius ir ją viešai paskelbia. Neatidėliotinos ataskaitos išvados turėtų būti įtrauktos į kitą metinę ataskaitą. Neatidėliotinoje ataskaitoje gali būti nurodytos rekomendacijos, kuriomis siekiama pašalinti neišvengiamą grėsmę Sąjungos vertybėms.

III. PAPILDOMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS

19.

Trys institucijos pripažįsta metinio stebėsenos ciklo ir kitų Sąjungos vertybių apsaugos ir rėmimo priemonių, visų pirma nustatytų pagal ES sutarties 7 straipsnyje išdėstytą procedūrą, įsipareigojimų nevykdymo procedūrų ir Reglamento (ES) 2020/xxxx, papildomumo pobūdį. Trys institucijos įsipareigoja Sąjungos politikoje atsižvelgti į šio tarpinstitucinio susitarimo tikslus.

20.

Jeigu metinėje ataskaitoje nustatomi sisteminiai trūkumai, susiję su viena ar keliomis Sąjungos vertybėmis, trys institucijos įsipareigoja nedelsdamos imtis atitinkamų veiksmų pagal joms Sutartimis suteiktus atitinkamus įgaliojimus. Trys institucijos susitaria, kad metinėse ataskaitose pateiktomis išvadomis bus remiamasi kaip pagrindu priimant sprendimą, ar inicijuoti ES sutarties 7 straipsnyje nurodytą procedūrą, ir pradedant įsipareigojimų nevykdymo procedūras. Trys institucijos, be kita ko, svarsto, ar, atsižvelgiant į metinėje ataskaitoje nustatytus sisteminius trūkumus, galima toliau įgyvendinti Sąjungos politikos sritį, kuriai būtinas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis.

21.

Šiuo susitarimu nustatytas metinis stebėsenos ciklas pakeičia bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą, nustatytą Komisijos sprendimu 2006/928/EB ir bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą, nustatytą Komisijos sprendimu 2006/929/EB, ir, be kita ko, siekia šiuose sprendimuose nustatytų tikslų. Todėl Komisija įsipareigoja tinkamu laiku panaikinti tuos sprendimus.

Bendra ES sutarties 7 straipsnio taikymo tvarka

22.

Trys institucijos susitaria naudoti metinės ataskaitos išvadas vertindamos, ar pagal ES sutarties 7 straipsnį iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes arba jas šiurkščiai ir nuolat pažeidžia.

23.

Siekiant padidinti ES sutarties 7 straipsnyje nustatytos procedūros skaidrumą ir veiksmingumą, trys institucijos susitaria užtikrinti, kad pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį pasiūlymą inicijuojanti institucija galėtų pateikti pasiūlymą Taryboje, kad jai būtų teikiama visa informacija ir ji dalyvautų visais procedūros etapais. Trys institucijos susitaria darbo grupėje nuolat konsultuotis dėl esamų ir galimų procedūrų pagal ES sutarties 7 straipsnį.

24.

Trys institucijos susitaria nustatyti sąlygas, kuriomis siekiama padidinti ES sutarties 7 straipsnyje išdėstytos procedūros veiksmingumą. Šios naujos sąlygos gali apimti įteisintą klausymų ir posėdžių apie dabartinę padėtį tvarkaraštį, rekomendacijas, kuriomis siekiama ištaisyti pagrįstame pasiūlyme išreikštą susirūpinimą, ir įgyvendinimo terminus.

Biudžeto sąlygų bendra tvarka

25.

Trys institucijos susitaria remtis metinės ataskaitos išvadomis, atlikdamos vertinimą, ar yra visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų pagal Reglamento (ES) 2020/xxxx 5 straipsnį, ir bet kokį kitą atitinkamą vertinimą esamų ar būsimų biudžeto priemonių tikslais. Kai metinėje ataskaitoje nustatoma, kad valstybėje narėje yra visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, kurie daro poveikį Sąjungos patikimam finansų valdymui arba finansinių interesų apsaugai arba gali daryti tokį poveikį, Komisija tai valstybei narei raštu nusiunčia pranešimą pagal Reglamento (ES) 2020/xxxx 5 straipsnio 1 dalį.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26.

Trys institucijos imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų priemones ir išteklius, reikalingus tinkamam šio tarpinstitucinio susitarimo įgyvendinimui.

27.

Trys institucijos bendrai ir nuolat stebi, kaip įgyvendinamas šis tarpinstitucinis susitarimas, politiniu lygmeniu – vykdant reguliarias diskusijas ir techniniu lygmeniu – darbo grupėje.

28.

Šis Susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną.

(1) 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006 12 14, p. 56).

(2) 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006 12 14, p. 58).

(3) [vietoje xxxx tekste (taip pat ir 16, 19 ir 25 punktuose) įrašyti 2018/136(COD) numerį, o išnašoje – teisingą OL nuorodą] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …/… dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, OL C …, …, p. ….